LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS TARNYBOS STATUTO 16, 19, 20, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 31, 311, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 51, 53, 56, 58, 59, 64, 68, 69, 75, 80 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir STATUTO papildymo 291 IR 331 straipsniais ĮSTATYMO projekto IR LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-2048 1, 19 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 16, 19, 20, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 31, 311, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 51, 53, 56, 58, 59, 64, 68, 69, 75, 80 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 291 ir 331 straipsniais įstatymo projektas (VTS projektas) parengtas siekiant spręsti vidaus tarnybos sistemai aktualius klausimus.
VTS projekto uždaviniai:
1) užtikrinti tinkamą apmokėjimą už tarnybos specifiką, kai dirbama nustačius pareigūną veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius;
2) nustatyti lankstesnę pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo sistemą;
3) sudaryti teisines prielaidas vertinti pareigūnų, laikinai perkeltų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, tarnybinę veiklą;
4) užtikrinti tinkamą profesinių sąjungų narių atstovavimą atrankos ir tarnybinės veiklos vertinimo komisijose;
5) apibrėžti „šeimos nario“ sąvoką;
6) reglamentuoti mažareikšmius tarnybinius nusižengimus;
7) reglamentuoti atsiskaitymą su perkeliamu į kitas pareigūno pareigas pareigūnu;
8) spręsti kitus vidaus tarnybos sistemai aktualius klausimus.
Kartu su VTS projektu teikiamas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 1, 19 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (PĮ projektas), kuriuo siekiama atsisakyti nuostatų dėl savarankiško asignavimų valdytojo statuso ir perteklinių nuostatų dėl policijos generalinio komisaro ir jo pavaduotojų skyrimo, atleidimo, tam tikrų socialinių garantijų.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
1. VTS naudojamos sąvokos „viešųjų ir privačių interesų konfliktas“, „asmeniniai interesai“.
2. Kursanto bylos turinį, pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo tvarką bei papildomų mokamų atostogų dėl svarbių aplinkybių pareigūnams suteikiamo tvarką nustato kiekvienas ministras atskirai.
3. VTS 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkeliamam į kitas pareigas pareigūnui suteikiamas pareigybę, į kurią jis perkeliamas, atitinkantis laipsnis. Aiškių nuostatų dėl laipsnio suteikimo laikinai į kitas pareigas perkeliamam pareigūnui nėra.
4. VTS 28 straipsnio 3 dalyje ir 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atrankos į laisvas pareigūno pareigas ir pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijų nariais skiriamas statutinėje įstaigoje įsteigtos profesinės sąjungos atstovas.
5. VTS 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad į centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų ir statutinių profesinio mokymo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, statutinių įstaigų struktūrinių padalinių vadovų pareigas pareigūnai skiriami tik atrankos būdu, išskyrus šio statuto 29 straipsnio 4 dalyje (kai į pareigas skiriamas asmuo, ėjęs centrinės įstaigos vadovo ar pavaduotojo pareigas), 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse (kai pareigūnas jo prašymu perkeliamas į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas ar kai pareigūnai, einantys lygiavertes pareigas, sukeičiami vietomis), 31 straipsnio 1 ir 2 dalyse (kai pareigūnas tarnybinio būtinumo atveju laikinai perkeliamas į kitas pareigas be jo rašytinio sutikimo) ir 32 straipsnio 3 dalies 3 punkte (kai pareigūnas, kuriam taikoma rotacija, jo tarnybinę veiklą įvertinus patenkinamai perkeliamas į kitas pareigas) nustatytus atvejus.
6. VTS 31 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pagal šį straipsnį pareigūną galima perkelti į kitas pareigas kitoje tarnybos vietovėje tik tuo atveju, kai, atsižvelgiant į šeimos sudėtį, jam suteikiamos teisės aktuose nustatyto ploto tarnybinės gyvenamosios patalpos (arba kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos) ir Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos kelionės, turto perkėlimo išlaidos. VTS 69 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, kuris dėl tarnybinio būtinumo arba rotacijos tvarka perkeltas į kitas pareigūno pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, aprūpinamas tarnybiniu butu ar tarnybine gyvenamąja patalpa arba jam Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuojamos nustatyto dydžio buto ar gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidos arba važiavimo į tarnybos vietą ir iš jos keleiviniu ar asmeniniu transportu išlaidos, išskyrus taksi išlaidas.
7. VTS 311 straipsnyje nustatyta, kad tarnybinio būtinumo atveju pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, perkėlimo laikotarpiu pareigūnui taikomos VTS nuostatos, išskyrus darbo užmokestį reglamentuojančias nuostatas. Vadovaujantis šia nuostata, darbo užmokestis tokiems asmenims yra nustatomas pagal VTĮ, tačiau vertinant jų tarnybinę veiklą taikomos VTS nuostatos. Dėl šios priežasties šių asmenų tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai, vertinimo komisija gali teikti VTS nustatytus pasiūlymus, kurie siejami su VTS nustatyta darbo užmokesčio sistema. Pažymėtina, kad šių pasiūlymų įgyvendinti nėra galimybės, nes laikinai į karjeros valstybės tarnautojo pareigas perkeltų pareigūnų darbo užmokestį nustato VTĮ. Tokiu būdu pažeidžiamas šių asmenų lygiateisiškumas, nes jų tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai jų teisinė padėtis nesikeičia.
8. VTS 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, kurio materialinė padėtis sunki dėl jo paties ar jo šeimos nario ligos, šeimos nario mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra pareigūno rašytinis prašymas ir pateikti šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. VTS 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūno šeimos nariais laikomi jo vaikai (įvaikiai) (įskaitant vaikus, gimusius po pareigūno mirties), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresni vaikai (įvaikiai), kurie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ar pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktinis, sugyventinis (partneris), tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė). Tačiau VTĮ 49 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas valstybės tarnautojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų materialinė pašalpa. Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje numatyta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Taigi, VTĮ įtvirtinta platesnė „šeimos nario“ sąvoka, todėl šis įstatymas garantuoja ir platesnes socialines garantijas (pašalpas) nei VTS.
9. VTS nėra nuostatų, reglamentuojančių pareiginės algos nustatymą pareigūnui, kuris laimėjęs atranką skiriamas į žemesnes pareigas.
10. VTS 34 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo nustatyti pareigūnui ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal VTS priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento; perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas arba skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką, kuri gali būti mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga. Kaip matyti, visi galimi vertinimo komisijos pasiūlymai yra susiję su ilgalaikiais statutinės įstaigos finansiniais įsipareigojimais.
11. Vadovaujantis VTS 37 straipsnio 9 dalimi, pareigūnų skatinimo ir apdovanojimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. VTS 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad apdovanojimas ministro (kiekvieno atskirai) nustatyta tvarka gali būti atimtas, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių pareigūnas negalėjo būti apdovanotas, arba kai pareigūnas pažemina pareigūno vardą. Taigi, iš esmės tuos pačius santykius reglamentuoja skirtingos tvarkos.
12. VTS 39 straipsnyje minimas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pavadinimas. Taip pat VTS 39 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo išvados ir su šia išvada susijusių sprendimų perdavimo tvarką nustato ministras.
13. VTS 53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, paskirtam į aukštesnes pareigas, nustatomas koeficientas neturi viršyti tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento.
14. VTS 56 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnams mokama priemoka už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis. Taikydamos šią nuostatą statutinės įstaigos vadovaujasi Pavojingų darbų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl Pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ (Pavojingų darbų sąrašas).
15. VTS 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareigūnams LRV nustatyta tvarka apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams apmokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame LRV 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“, tik nurodomi asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo šaltiniai ir nedetalizuojama, kaip turi būti apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nes tai jau nustatyta kituose teisės aktuose, todėl šis aprašas nesukuria jokių naujų teisės normų.
16. Pagal VTS 64 straipsnio 3 dalį, LRV pavedama reguliuoti išsikėlimo iš tarnybinio buto atvejus, sąlygas, tvarką ir terminus, tačiau konkretaus pavedimo LRV nustatyti aprūpinimo tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąją patalpa) tvarką nėra.
17. VTS 75 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnas gali pateikti jį į pareigas skiriančiam asmeniui, o pareigūną į pareigas skiriantis asmuo – pareigūnui rašytinį pasiūlymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu. Šalims susitarus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas. Taikant šias nuostatas nėra aišku, kas turėtų būti laikoma tokio susitarimo šalimis, kai centrinės statutinės įstaigos vadovą į pareigas skiria kolegiali institucija – LRV, o jis tiesiogiai pavaldus ministrui.
18. VTS nėra nuostatų, kaip turi būti atsiskaitoma su perkeliamais į kitą statutinę įstaigą pareigūnais, todėl praktikoje kyla klausimų, kaip turėtų būti atsiskaitoma su iš vienos statutinės įstaigos, priklausančios vienai statutinių įstaigų sistemai, atleidžiamu ir į kitą statutinę įstaigą, priklausančią kitai statutinių įstaigų sistemai, perkeliamu pareigūnu. Taip pat nėra nuostatų, kad į kitą statutinę įstaigą perkeliamas pareigūnas turi grąžinti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis jį į pareigas skiriančiam asmeniui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat atiduoti jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones.
19. VTS nėra nustatyti subjektai, skiriantys asmenis į centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų vadovų pareigas.
20. VTS nėra įtvirtintas mažareikšmis tarnybinis nusižengimas.
21. Policijos įstatyme nustatyta, kad policijai skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra policijos generalinis komisaras, nustatyta policijos generalinio komisaro ir jo pavaduotojų skyrimo tvarka, policijos generalinio komisaro atleidimo pagrindai, taip pat kitos nuostatos, kurios yra įtvirtintos VTS. Taip pat Policijos įstatyme yra nustatyta, kad buvęs policijos generalinis komisaras, atleistas iš šių pareigų jo paties prašymu arba kai pereina į renkamas pareigas arba pareigas, į kurias skiriama konkurso būdu, arba kai yra paskirtas į valstybės tarnautojo pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu arba pasibaigus kadencijai, jeigu nepaskiriamas kitai kadencijai, 5 metus nuo atleidimo dienos be atrankos gali būti paskirtas į bet kurias laisvas pareigūno pareigas policijoje. Kituose vidaus reikalų statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose tokia garantija buvusiems centrinių statutinių įstaigų vadovams nėra nustatyta.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1. VTS projekte siūloma atitinkamas sąvokas suvienodinti su Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme naudojamomis sąvokomis.
2. Siekiant užtikrinti teisėkūros efektyvumo principą ir sudaryti teisines prielaidas vienodus teisinius santykius reglamentuoti viename teisės akte, VTS projekte siūloma nustatyti, kad kursanto bylos turinį, pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo tvarką bei papildomų mokamų atostogų dėl svarbių aplinkybių pareigūnams suteikiamo tvarką tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.
3. Vadovaujantis VTS 31 straipsnio nuostatomis, pareigūnas tarnybinio būtinumo atveju gali būti laikinai perkeltas į kitas lygiavertes, aukštesnes ar žemesnes pareigas, šių pareigūnų darbo užmokesčio klausimai aiškiai reglamentuoti, tačiau nėra aišku, ar jiems turėtų būti suteikiami ir laikinas pareigas atitinkantys laipsniai. Pažymėtina, kad laikinas pareigūno perkėlimas į kitas pareigas nesuponuoja visiško statuso įgijimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareigūnas laikinai esant tarnybiniam būtinumui gali būti perkeltas ir į žemesnes pareigas, o tokiu atveju jam suteikus šias pareigas atitinkantį žemesnį laipsnį būtų pabloginta jo padėtis. Atsižvelgiant į tai, VTS projekte siūloma keisti VTS 26 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad laikinai į kitas pareigas perkeltiems pareigūnams šias pareigas atitinkantis laipsnis nėra suteikiamas, t. y. jiems paliekamas iki perkėlimo turėtas laipsnis.
4. Pažymėtina, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ne tik tose statutinėse įstaigose, kuriose jos yra įsteigtos. VTS 28 straipsnio 3 dalyje ir 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas į atitinkamas komisijas įtraukti įstaigoje įsteigtų profesinių sąjungų atstovus užkerta kelią profesinėms sąjungoms, kurios nėra įsteigtos statutinėje įstaigoje, tačiau joje veikia, tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatas: „Profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu. Profesinės sąjungos gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus.“ Siekiant užtikrinti tinkamą profesinių sąjungų narių atstovavimą, VTS projekte siūloma nustatyti, kad atrankos ir vertinimo komisijų nariais skiriami statutinėje įstaigoje veikiančių profesinių sąjungų atstovai.
5. Siekiant užtikrinti pareigūnų teisėtus lūkesčius ir įgyvendinti jų teisę į karjerą, VTS projekte siūloma keisti VTS 28 straipsnio 5 dalį ir nustatyti papildomus atvejus, kuriems esant į centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų ir statutinių profesinio mokymo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, statutinių įstaigų struktūrinių padalinių vadovų pareigas pareigūnai skiriami be atrankos: kai į pareigas skiriamas buvęs centrinės statutinės įstaigos vadovas (5 metus nuo atleidimo dienos); kai yra Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada, kad pareigūnas dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų; kai pareigūnas jo rašytiniu sutikimu į kitas pareigas perkeliamas laikinai tarnybinio būtinumo atveju; kai pareigūnas, uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali eiti savo pareigų nesinaudodamas tokia informacija, jo rašytiniu sutikimu laikinai perkeliamas į kitas pareigas; kai rotuojamas pareigas einančio pareigūno tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai ir jis perkeliamas į kitas pareigas; kai pareigūnas į kitas pareigas perkeliamas panaikinus jo pareigybę, įgyvendinant tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pasiūlymą – perkelti į žemesnes pareigas, paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas, kai į jo einamas pareigas teismo sprendimu grąžinamas šias pareigas ėjęs pareigūnas, pasibaigus tarnybos einant atitinkamas pareigas laikotarpiui ar paties prašymu.
6. Atsižvelgiant į tai, kad kartu teikiamu PĮ projektu siūloma atsisakyti buvusiam policijos generaliniam komisarui taikytos socialinės garantijos 5 metus nuo atleidimo dienos būti paskirtam į bet kokias laisvas pareigas policijoje, šią garantiją siūloma nustatyti VTS ir ją taikyti visiems buvusiems centrinių įstaigų vadovams.
7. VTS projekte siūloma VTS papildyti nauju 291 straipsniu ir nustatyti, kad centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų vadovus į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia centrinės statutinės įstaigos, kuriai yra pavaldi statutinė įstaiga, vadovas, jeigu kituose šių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitaip.
8. Siekiant suderinti tuos pačius teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas, VTS projekte siūloma tikslinti VTS 31 straipsnio 7 dalį ir nustatyti, kad pareigūną tarnybinio būtinumo atvejais galima perkelti į kitas pareigas kitoje tarnybos vietovėje tik tuo atveju, kai pareigūnui užtikrinamos šio statuto 69 straipsnio 5 dalyje nustatytos garantijos (aprūpinamas tarnybiniu butu ar tarnybine gyvenamąją patalpa arba jam Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuojamos nustatyto dydžio buto ar gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidos arba Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos važiavimo į tarnybos vietą ir iš jos keleiviniu ar asmeniniu transportu išlaidos, išskyrus taksi išlaidas).
9. VTS projekte siūloma tikslinti VTS 311 straipsnį ir nustatyti, kad pareigūno perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje laikotarpiu pareigūnui mutatis mutandis taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl tarnybinės veiklos vertinimo. Pritarus šiam pasiūlymui bus įgyvendintas lygiateisiškumo principas ir sudarytos teisinės prielaidos pareigūnų, laikinai perkeltų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, tarnybinę veiklą vertinti vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis bei skirti jiems atitinkamas skatinimo priemones.
10. Siekiant įgyvendinti lygiateisiškumo principą ir užtikrinti, kad pareigūnams būtų taikomos ne mažesnės socialinės garantijos nei kitiems valstybės tarnautojams (pašalpų mokėjimo atveju), taip pat užtikrinti, kad dėl pasikeitusios „šeimos nario“ sąvokos nebūtų išplėstos kitos VTS nustatytos socialinės garantijos, VTS projekte siūloma tikslinti „šeimos nario“ sąvoką.
11. VTS projekte siūloma perkėlimo į žemesnes pareigas atvejus papildyti perkėlimu laimėjus atranką. Tokiu būdu bus pašalinta teisės spraga dėl pareiginės algos koeficiento nustatymo atranką laimėjusį pareigūną skiriant į žemesnes pareigas.
12. VTS projekte siūloma VTS papildyti 331 straipsniu ir nustatyti, kad su perkeliamais į kitas pareigūno pareigas kitoje statutinėje įstaigoje, priklausančioje kitai statutinių įstaigų sistemai, turi būti atsiskaityta visiškai. Siūlomas reglamentavimas grindžiamas tuo, kad nors pareigūnas, perkeliamas į kitą statutinę įstaigą, priklausančią kitai statutinių įstaigų sistemai, ir nėra atleidžiamas iš vidaus tarnybos, tačiau pasibaigia jo tarnybos (darbo) santykiai su viena statutine įstaiga (vienu darbdaviu) ir prasideda tarnybos (darbo) santykiai su kita statutine įstaiga (kitu darbdaviu) bei iš vieno asignavimų valdytojo perkeliamas į kitą. Manytina, kad tokiu atveju statutinė įstaiga (priklausanti vienai statutinių įstaigų sistemai), iš kurios pareigūnas perkeliamas į kitą statutinę įstaigą (priklausančią kitai statutinių įstaigų sistemai), atleisdama pareigūną iš pareigų (faktiškai, nutraukdama su pareigūnu tarnybos (darbo) santykius), turėtų su juo visiškai atsiskaityti jo atleidimo dieną, t. y. sumokėti jam ne tik priklausantį darbo užmokestį, bet ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Tokiu būdu nebus sudaroma papildoma finansinė našta kitam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui ir išvengta atvejų, kai priimančiosios statutinės įstaigos, sužinojusios, kad pareigūnas turi nemažą kasmetinių atostogų likutį, atsisakytų jį priimti. Taip pat siekiant teisinio aiškumo siūloma nustatyti, kad į kitą statutinę įstaigą perkeliamas pareigūnas turi grąžinti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis jį į pareigas skiriančiam asmeniui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat atiduoti jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones.
13. Pažymėtina, kad vadovaujantis VTĮ 27 straipsnio 8 dalies 2 papunkčiu, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai jam gali būti taikomos VTĮ 31 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ir 6 punktuose nustatytos skatinimo priemonės (padėka, vardinė dovana, nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio piniginė išmoka už asmeninį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius, suteikiama iki 5 mokamų poilsio dienų arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas, finansuojamas kvalifikacijos tobulinimas ne didesne kaip valstybės tarnautojo vienos pareiginės algos dydžio suma per metus). Atsižvelgiant į tai, VTS projekte siūloma nustatyti, kad vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui taip pat gali siūlyti taikyti pareigūnui kitas VTS nustatytas skatinimo priemones (pareikšti padėką, suteikti papildomas mokamas atostogas, apdovanoti vardine dovana) ar apdovanoti žinybiniu ženklu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis VTS 28 straipsnio 5 dalimi į vadovų pareigas asmenys negali būti perkeliami tarnybinės veiklos vertinimo būdu ir siekiant teisinio aiškumo siūloma vertinimo komisijos pasiūlymą perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas papildyti atitinkama išlyga. Taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad pareigūnui ne didesnė kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinė piniginė išmoka gali būti mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga. Pritarus siūlomam reguliavimui, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas taps lankstesnis, nebus siejamas tik su ilgalaikiais statutinių įstaigų finansiniais įsipareigojimais, statutinių įstaigų vadovai galės įvertinti visus labai gerai dirbančius pareigūnus.
14. VTS projekte siūloma nustatyti, kad apdovanojimai gali būti atimti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, suderinta su finansų ir teisingumo ministrais. Pritarus šiam pasiūlymui, bus užtikrintas teisėkūros efektyvumo principas ir visi su apdovanojimais susiję klausimai bus reglamentuoti viename teisės akte.
15. VTS projekte siūloma nustatyti, kad už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus pareigūnai nebūtų traukiami tarnybinėn atsakomybėn ir nustatyti mažareikšmio tarnybinio nusižengimo požymius, t. y. mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.
Asmens atleidimas nuo atsakomybės dėl mažareikšmių veikų yra numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (37 str.), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (mažai pavojinga veika, 12 str.), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (369 str.). Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą atsisakoma, jeigu prašyme (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 36 straipsnio 7 dalyje Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai numatyta dispozicijos teisė už mažareikšmius pažeidimus taikyti įspėjimą, neskiriant baudos ir (ar) nesikreipiant į teismą skiriant laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje. Analogiška teisė nustatyta Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 38 str. 5 d.), Radiacinės saugos centrui, Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai (Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 8 str. 7 d.) bei kitoms įstaigoms įstatymų nustatytais atvejais.
16. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas (pasikeitė minėto įstatymo pavadinimas), VTS 39 straipsnio 3 dalies 4 punkte ir 4 dalyje taip pat keičiamas šio įstatymo pavadinimas.
17. Siekiant užtikrinti teisėkūros efektyvumo principą ir vienodus teisinius santykius reglamentuoti viename teisės akte, tarnybinio patikrinimo išvados ir su šia išvada susijusių sprendimų perdavimo tvarką siūlome reglamentuoti ne atskiru ministro įsakymu, o VTS 39 straipsnio 12 dalyje nurodytoje tvarkoje.
18. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai paskirtam į aukštesnes pareigas pareigūnui vadovaujantis VTS 53 straipsnio 4 dalimi nustatant pareiginės algos koeficientą jis nesiekia tai pareigybei nustatyto žemiausio koeficiento. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, VTS projekte siūloma tikslinti VTS 53 straipsnio 4 dalį ir nustatyti, kad nustatomas koeficientas taip pat turi būti ne mažesnis negu mažiausias tai pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas.
19. Siekiant užtikrinti, kad pareigūnams, kurie dirba esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, t. y. kai nustatyti pareigūną veikiantys kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai (pvz., ugniagesiams gaisro gesinimo metu, narams nardymo metu ir pan.), būtų mokama atitinkama priemoka, VTS projekte siūloma nustatyti, kad pareigūnams mokama priemoka už darbą nustačius pareigūną veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius. Taip pat siūloma nustatyti, kad kenksmingų ir pavojingų veiksnių valdymo ir priemokos dydžio už darbą, kai pareigūną veikia kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai, nustatymo vidaus tarnybos sistemoje tvarką nustato LRV. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalyje nustatyta: „už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis, nurodytas šio kodekso 139 straipsnio 4 dalyje. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse.“ Pareigūnams priemokos dydžiai nustatyti VTS, o priemokos dydžio nustatymo tvarka bus patvirtinta LRV nutarimu. Be to, 2020 m. gegužės 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2, 3, 4, 6, 25, 27, 39 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2553. Šio įstatymo 5 straipsnyje keičiamo Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma įvertinus profesinę riziką pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kokie kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai nustatyti darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojai gali būti darbo laiku, kokie profesinės rizikos įvertinimo rezultatai, kokių prevencijos priemonių imtasi profesinei rizikai šalinti ar mažinti.“ Tai reiškia, kad kiekvienu atveju darbdavys privalo įvertinti, kokie kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai yra konkrečiose darbo vietose ir stengtis pagal galimybę juos pašalinti arba sumažinti jų poveikį. Įsigaliojus minėtam įstatymui, be kita ko, turės būti pripažintas netekusiu galios Pavojingų darbų sąrašas, todėl siūlomo VTS 56 straipsnio pakeitimo neįtvirtinus, nuo 2020 m. gegužės 1 d. nebus teisinio pagrindo pareigūnams mokėti priemoką už darbą kenksmingomis ir (ar) pavojingomis sąlygomis (nes šiuo metu VTS neįgalioja Vyriausybės ar kitos institucijos nustatyti, kada ir kokioms sąlygoms esant gali būti mokama priemoka už darbą kenksmingomis ar pavojingomis sąlygomis). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2, 3, 4, 6, 25, 27, 39 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d., VTS projekte siūloma nustatyti, kad nuostatos dėl minėto reguliavimo keitimo taip pat įsigaliotų 2020 m. gegužės 1 d.
20. Siekiant atsisakyti perteklinio reguliavimo, VTS projekte siūloma atsisakyti pavedimo LRV tvirtinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų pareigūnams apmokėjimo tvarką.
21. Siekiant teisinio aiškumo ir sistemiškumo, VTS projekte siūloma nustatyti pavedimą LRV nustatyti pareigūnų aprūpinimo tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąją patalpa) tvarką.
22. Vadovaujantis VTS 29 straipsnio 1 dalimi, centrinių statutinių įstaigų vadovai yra tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi ministrui. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad ministrui turėtų būti suteikti įgaliojimai susitarti su centrinės statutinės įstaigos vadovu dėl jo atleidimo sąlygų, todėl VTS projekte siūloma tikslinti VTS 75 straipsnį ir nustatyti, kad rašytinio pasiūlymo ir rašytinio susitarimo dėl centrinės statutinės įstaigos vadovo atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu šalimis laikomos centrinės statutinės įstaigos vadovas ir ministras.
23. Atsižvelgiant į tai, kad iki VTS ir PĮ projektų įsigaliojimo Vyriausybė ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.
24. Pažymėtina, kad 2019 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja policijos generalinio komisaro skyrimo tvarka ir dėl to Policijos departamentas prie VRM neteko savarankiško asignavimų valdytojo statuso. Atsižvelgiant į tai, PĮ projektu siūloma atsisakyti nuostatų, susijusių su savarankiško asignavimų valdytojo statusu. Taip pat atsižvelgiant į VTS nustatytą atitinkamą reglamentavimą centrinių statutinių įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams, PĮ projekte siūloma perteklinių nuostatų atsisakyti. Taip pat siūloma atsisakyti buvusiam policijos generaliniam komisarui nustatytos socialinės garantijos 5 metus nuo atleidimo iš vidaus tarnybos būti paskirtam į bet kurias laisvas pareigūno pareigas policijoje, šią nuostatą įtvirtinant VTS projekte.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Laukiami teigiami įstatymų rezultatai aptarti 4 punkte.
Priėmus įstatymus neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai. Vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atliktas VTS projekto antikorupcinis vertinimas.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymus, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų, naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų nenustatoma.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Pritarus įstatymų projektams reikės:
1. iki 2020 m. birželio 30 d.:
1.1. LRV pakeisti LRV 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ ir LRV 2017 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“;
1.2. LRV pakeisti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatus, patvirtintus LRV 2001 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 98 „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
1.3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pakeisti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“;
2. LRV iki 2020 m. balandžio 30 d. pakeisti Kenksmingų veiksnių valdymo vidaus tarnyboje tvarkos aprašą, patvirtintą LRV 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „valstybės tarnyba“, „valstybės tarnautojas“, „vidaus tarnyba“, „pareigūnas“, „policija“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.