2019-05-

 

PASIŪLYMAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PACIENTŲ TEISIŲ IR ŽALOS SVEIKATAI ATLYGINIMO ĮSTATYMO NR. I-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 STRAIPSNIŲ IR V SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3083

 

Eil.

Nr.

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

1.

2

2

 

Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projekto tikslus ir siekiamus sureguliuoti teisinius santykius (sudaryti sąlygas, skatinančias atskleisti asmens sveikatos priežiūros specialistų klaidas bei užkirsti kelią gynybinei medicinai, mažinančiai sveikatos priežiūros inovacijas bei didinančiai sveikatos priežiūros išlaidas), taip pat į kitose šalyse, įdiegusiose žalos atlyginimo be kaltės modelį, taikomas žalos atlyginimo vertinimo sąlygas (pvz., Švedijoje – žalos neišvengiamumas) bei suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuria jis deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas kaltę ir neteisėtus veiksmus iš esmės sutapatina (asmens kaltė apima ir neteisėtus veiksmus, t. y. konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą),  siūloma keisti projekte nurodytas žalos atlyginimo sąlygas eliminuojant neteisėtų veiksmų elementą. Neteisėtų veiksmų sąvoka (kaip ir kaltė) taip pat susijusi su neigiamu veiklos aspektu, teisės aktų pažeidimais, todėl dažnai nepagrįstai sąlygoja neigiamą tiek sveikatos priežiūros specialistų, tiek pacientų požiūrį į žalos atlyginimo modelį, skatina nepasitikėjimo sveikatos priežiūra didinimą.  Todėl žalos atlyginimo be kaltės modelyje, siekiant jo tikslų, kartu su kaltės nustatymo atsisakymu turi būti atsisakoma ir neteisėtų veiksmų nustatinėjimo.

Žala pacientams neturėtų būti atlyginama visais be išimties atvejais – jei žala kilo teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau yra nesusijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis arba su jomis susijusi, bet atsiradusi dėl priežasčių, nepriklausančių  nuo asmens sveikatos priežiūros specialisto ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (pvz., dėl to, kad ji kilo dėl paciento individualių organizmo savybių ir kt.), ji neturėtų būti atlyginama, nes yra neišvengiama. Toks atlygintinos žalos reguliavimas užtikrintų tvaraus žalos be kaltės modelio funkcionavimą, užtikrintų jo išteklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos (toliau – sąskaita) lėšų) tinkamą panaudojimą.

 

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 2 straipsnį 2 dalimi:

„2. Papildyti 2 straipsnį 91 dalimi:

„91. Neišvengiama žala – paciento sveikatai padaryta žala, nesusijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis arba susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio.“

2.

7

 

 

Argumentai:

Siekiant užkirsti kelią kompensacinės kultūros vystymuisi įdiegus žalos atlyginimo be kaltės modelį, sumažinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – komisija) darbo krūvį, kurį galėtų sukelti prašymų dėl mažareikšmės žalos atlyginimo nagrinėjimas, ir tuo pat užtikrinti sąskaitos lėšų tinkamą naudojimą, tikslinga projekte nustatyti, jog komisija nenagrinėja prašymų atlyginti žalą, kuri yra tik nedidelis nepageidaujamas laikinas poveikis paciento sveikatai, pavyzdžiui, savaime ar panaudojus tik nereceptines antiseptines priemones praeinantis paraudimas, patinimas po injekcijos, grėsmės sveikatai nekelianti alerginė reakcija. Nedidelio nepageidaujamo laikino poveikio paciento sveikatai kriterijai turėtų būti nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos apraše.

 

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 7 straipsniu dėstomo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – įstatymas) 24 straipsnio 4 dalį 3 punktu:

„3) prašymu prašoma atlyginti paciento sveikatai padarytą  žalą (turtinę ir neturtinę) dėl nedidelio nepageidaujamo laikino poveikio paciento sveikatai, kurio kriterijai nustatyti Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos apraše.”

3.

7

 

 

Argumentai:

Šiuo metu didžiąją pacientų prašymų atlyginti žalą nagrinėjimo komisijoje dalį užima ekspertizės, kurios atliekamos komisijos prašymu (įskaitant laiką, reikalingą dokumentams siųsti), kadangi neretai nagrinėjami atvejai būna itin sudėtingi, nestandartiniai, reikalaujantys net kelių ekspertų išvadų. Be to, įvertinus tai, kad pagal įstatymo projektą Komisija pati turės dar ir susirinkti visą informaciją bei dokumentus, reikalingus sprendimui priimti, tikslinga numatyti galimybę išimtiniais atvejais pratęsti Komisijos sprendimo priėmimo terminą.

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad komisijos sprendimas yra teisines pasekmes sukeliantis dokumentas ir jo gavimas yra svarbus paciento teisėms užtikrinti (įskaitant jo skundimą), įstatymo projekte tikslinga nurodyti, kokiu būdu ir per kokius terminus pacientui įteikiamas komisijos sprendimas. Be to, komisijos sprendimas turėtų būti pateikiamas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigai, dėl kurios teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų priimtas komisijos sprendimas, kad ji galėtų jį analizuoti ir priimti sprendimus dėl veiksmų, kuriais būtų galima išvengti panašios žalos atvejų ateityje.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Komisija Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka sprendimą dėl prašymo dėl reikalaujamos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo priima ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą sprendimas negali būti priimtas, sveikatos apsaugos ministras Komisijos argumentuotu teikimu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar 1 mėnesiui. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas trūkumų šalinimo laikas į šį terminą neįskaičiuojamas. Pacientui Komisijos sprendimas pateikiamas Komisijos posėdyje, kuriame jis priimamas, o jei pacientas posėdyje nedalyvauja – Komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos pacientui pateikiamas tuo būdu, kuriuo buvo pateiktas prašymas, o jei prašymas pateiktas tiesiogiai – siunčiamas registruotu paštu paciento prašyme nurodytu adresu korespondencijai. Komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos taip pat išsiunčiamas paštu asmens sveikatos priežiūros įstaigai, dėl kurios teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų priimtas Komisijos sprendimas.“

4.

7

 

 

Argumentai: Tie patys kaip šio pasiūlymo 1 punkte (dėl neteisėtų veiksmų).

Siekiant racionaliai naudoti valstybės (sąskaitos) finansinius išteklius ir išvengti rizikos dėl dvigubo žalos atlyginimo, įstatymo projekte apskaičiuojant atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos dydį kaip sumos, kurių dydžiu mažinamas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos dydis, turėtų būti nurodomos tik tos valstybinio socialinio draudimo išmokos, kurių mokėjimas susijęs su liga, sužalojimu ar mirtimi (t. y. paciento sveikatai padaryta žala).

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama, jei Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala (turtinė ir neturtinė), ir kad ji padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas tai nėra neišvengiama žala. ir kad tarp paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) ir teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra priežastinis ryšys, išskyrus jei Jei Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atsiradimo, – šiuo atveju paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) neatlyginama. Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu. Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis yra mažinamas valstybinio socialinio draudimo ligos išmokos, šalpos neįgalumo pensijos, šalpos našlaičių pensijos arba našlių pensijos dydžiu, kuris nustatomas skaičiuojant gautas ar gautinas sumas tuo pačiu laikotarpiu kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos). Komisija sprendimą atlyginti paciento sveikatai padarytą žalą (turtinę ir neturtinę) priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.“

5.

7

 

 

Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad pateikdamas prašymą Komisijai, pacientas vis tiek turės nurodyti aplinkybes (faktinį pagrindą), pagrindžiančias paciento sveikatai padarytą žalą ir reikalaujamos atlyginti paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydį, t. y. sklandžiai suformuluoti faktinį pagrindimą. Kai kuriems pacientams, ypač, neturintiems artimųjų ar negalintiems tam tikru metu pasinaudoti jų pagalba, rengiant kreipimąsi į Komisija gali prireikti teisinių paslaugų. Todėl siekiant nediskriminuoti pacientų ir užtikrinti tinkamą turtinės žalos atlyginimą, tikslinga įstatymo projekte numatyti, kad į tiesioginius nuostolius gali būti įskaitomos išlaidos pareiškėjui Komisijoje atstovaujančiam advokatui (advokato padėjėjui).

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 24 straipsnio 7 dalies 1 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:

„a) pagal tiesioginius nuostolius (patirtas išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonėms (prietaisams), išskyrus apmokėtus Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, kitas pagrįstas išlaidas, išskyrus išlaidas pareiškėjui Komisijoje atstovaujančiam advokatui);“

6.

7

 

 

Argumentai:

Žalos atlyginimo be kaltės modeliu siekiama sudaryti sąlygas sveikatos priežiūros specialistams nebijoti atskleisti klaidas, kad būtų galima imtis priemonių, kad jos nesikartotų. Įstatymo projekte numatyta, kad žala pacientams bus atlyginama iš sąskaitos, tačiau tai neužkerta kelio komisijai arba sąskaitą administruojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsniu pasinaudoti regreso teise į žalą padariusį asmenį arba asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje dirba toks asmuo. Taigi išlieka galimybė žalą padariusiam asmens sveikatos priežiūros specialistui patirti tiesiogines finansines pasekmes. To bijodami specialistai ir toliau nebus motyvuoti atskleisti savo klaidas, jas analizuoti ir iš jų mokytis. Todėl įstatymo projekte turi būti įtvirtintas aiškus regreso teisės į žalą padariusį asmenį ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje dirba žala padaręs asmuo, draudimas.

 

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 24 straipsnį 10 dalimi:

„10. Atlyginus žalą iš sąskaitos regreso teisės į žalą padariusį asmenį ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje dirba žala padaręs asmuo, neįgyjama.“

7.

7

 

 

Argumentai:

Siekiant teisinio aiškumo ir teisinio reguliavimo išsamumo bei paciento teisių apsaugos, įstatymo projekte tikslinga aiškiai įtvirtinti, kad pacientas, nepatenkintas komisijos sprendimu, turi dvi galimybes – teisę skųsti komisijos sprendimą teismui arba Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo nagrinėjimo iš esmės.

Taip pat turi būti patikslintas 30 dienų termino, per kurį pacientas gali kreiptis į teismą, atskaitos momentas tais atvejais, kai pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, nedalyvavo komisijos posėdyje sprendimo priėmimo metu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „1. Pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos, o jei jie nedalyvavo sprendimo priėmimo metu – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie Komisijos sprendimą, turi teisę skųsti Komisijos sprendimą teismui arba Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo nagrinėjimo iš esmės. Laikoma, kad pacientas kitam asmuo, turintis teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, sužinojo apie Komisijos sprendimą praėjus 10 dienų nuo Komisijos sprendimo išsiuntimo pacientui šio įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nurodytu būdu. Šioje dalyje nurodytu atveju teismas spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi.“

8.

7

 

 

Argumentai:

Komisija yra ikiteisminio nagrinėjimo institucija, kurios sprendimai pacientams sukelia teisines pasekmes, todėl jos nariams keltini aukštesni kvalifikacijos ir skaidrumo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai bei Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento 2019 m. sausio 9 d. išvados dėl įstatymo projekto 22, 23, 25 ir 26 punktus, įstatymo projektas papildytinas komisijos narių nepriekaištingos reputacijos bei patirties reikalavimais, taip pat tikslintinas išsilavinimo reikalavimas papildant, kad reikalingas universitetinis išsilavinimas.

Tokie pat reikalavimai nustatytini ir ekspertams –  kadangi jų išvados yra pagrindas Komisijos sprendimams, jas teikiantys ekspertai taip pat turi būti geriausi savo srities specialistai ir maksimaliai nešališki.

Atsižvelgiant į tai, kad žala paciento sveikatai gali būti padaroma ne tik atliekant gydomuosius ar diagnostinius, bet ir slaugos veiksmus, komisijos nariais (taip pat ir ekspertais) tikslinga skirti ir slaugos studijų krypties išsilavinimą turinčius praktikuojančius asmens sveikatos priežiūros specialistus (slaugytojus), nes slauga yra atskira mokslo ir praktikos sritis, o slaugytojų kompetencijos nesutampa su medicinos mokslo ir praktikos srities, t. y. gydytoju kompetencijomis.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Komisija sudaroma ketveriems metams iš 7 nepriekaištingos reputacijos asmenų, iš kurių ne mažiau kaip 3 yra specialistai, turintys aukštąjį universitetinį slaugos, medicinos ar odontologijos studijų krypties išsilavinimą ir ne mažiau kaip 1 metų slaugos, medicinos ar odontologijos praktikos patirtį, ir 2 – turintys aukštąjį universitetinį teisės studijų krypties išsilavinimą ir ne mažiau kaip 1 metų teisinio darbo patirtį. 2 Komisijos nariai turi būti pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai, 2 – sveikatos priežiūros specialistų nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai, 2 – Sveikatos apsaugos ministerijos ir (ar) jos sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos deleguoti atstovai ir 1 – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir (ar) jos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos deleguotas atstovas. Komisijos nariai turi atitikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Komisijos sudarymo ir veiklos tvarką nustato Komisijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Komisijos personalinę sudėtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“

 

2. Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia jo kadencija, jis nebegali eiti Komisijos nario pareigų dėl ligos, jis nebėra nepriekaištingos reputacijos, jis miršta, jis atsistatydina arba nebegali eiti Komisijos nario pareigų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių. Komisijos nario įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko, į atsilaisvinusią vietą kitas Komisijos narys skiriamas likusiam Komisijos kadencijos laikotarpiui šiame įstatyme bei Komisijos nuostatuose nustatyta tvarka. nebegali eiti Komisijos nario pareigų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių. Komisijos nario įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko, į atsilaisvinusią vietą kitas Komisijos narys skiriamas likusiam Komisijos kadencijos laikotarpiui šiame įstatyme bei Komisijos nuostatuose nustatyta tvarka.”

 

3. Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 26 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Į ekspertų sąrašą įrašomi asmenys turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti teisę verstis slaugos, medicinos arba odontologijos praktika ir turėti ne mažiau kaip 5 metų slaugos, medicinos arba odontologijos praktikos patirties.  Ekspertai turi atitikti Valstybės tarnybos įstatyme numatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Ekspertų sąrašas sudaromas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Ekspertų sąrašas skelbiamas Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Ekspertų išvadų teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Ekspertas privalo atsisakyti teikti išvadą, jei dėl to kyla viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmė.

8. Ekspertas, įrašytas į ekspertų sąrašą, iš ekspertų sąrašo išbraukiamas jo prašymu, taip pat kai jis nebėra nepriekaištingos reputacijos, jis atsistatydina, jis nebegali eiti eksperto pareigų dėl ligos, arba kai jis miršta arba nebegali vykdyti eksperto funkcijų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių.“

9.

7

 

 

Argumentai:

Komisija, siekdama išsamiai išnagrinėti paciento prašymą ir objektyviai nustatyti atlygintinos žalos dydį turėtų turėti galimybę gauti ne tik asmens sveikatos priežiūros įstaigų turimus paciento medicinos bei kitus dokumentus, bet ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei asmens sveikatos priežiūros specialisto paaiškinimus dėl paciento sveikatai padarytos žalos (apie priežastis, dėl kurių kilo arba kurios turėjo įtakos žalai ir kt., kurių įstaigos pateikti dokumentai neatskleidžia arba atskleidžia ne visiškai).

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 26 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Komisija, svarstydama prašymą, surenka dokumentus (įskaitant paciento medicinos dokumentų kopijas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei asmens sveikatos priežiūros specialistų paaiškinimus), kuriuose pateikta visą reikiamą informaciją visa informacija (įskaitant informaciją apie paciento buvimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat kitą informaciją kita informacija apie pacientą, būtiną būtina prašymo nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui) ir dokumentus, reikalingus reikalinga sprendimui priimti, taip pat kreipiasi į sveikatos priežiūros specialistus, nurodytus sveikatos apsaugos ministro patvirtintame ekspertų sąraše (toliau – ekspertas), dėl išvadų, kurioms padaryti reikalingos specialios žinios, gavimo. Ekspertai turi teisę gauti visą reikiamą informaciją (įskaitant informaciją apie paciento buvimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visą kitą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą), reikalingą išvadai pateikti. Asmenys, į kuriuos kreipiasi Komisija ir ekspertai, privalo pateikti jiems šioje dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus. Visa informacija, pateikta Komisijai ir ekspertams, apie pacientą, asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir asmens sveikatos priežiūros specialistus, turi būti laikoma konfidencialia ir gali būti atskleista kitiems asmenims Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reguliuojančiuose tokios informacijos tvarkymą, nustatytais pagrindais ir tvarka.”

10.

7

 

 

Argumentai:

Siekiant įstatymo projekto tikslo gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę analizuojant žalos pacientų sveikatai priežastis, būtina šią užduotį pavesti konkrečiam tik už tai atsakingam subjektui (organui), sudarytam iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, formuojančių ir įgyvendinančių valstybės politiką sveikatos srityje, bei nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių pacientų, asmens sveikatos priežiūros specialistų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų interesus, atstovų. Toks subjektas (organas) būtų patariamasis ir teiktų siūlymus sveikatos apsaugos ministrui ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms tiek dėl organizacinių priemonių, skirtų užkirsti kelią žalai pasikartoti, diegimo, tiek dėl teisėkūros priemonių, tiek dėl priežiūros funkcijų stiprinimo.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 26 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Komisija kasmet sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka teikia sveikatos apsaugos ministrui sveikatos apsaugos ministro sudarytai Žalos pacientų sveikatai prevencijos komisijai (toliau – Prevencijos komisija) savo veiklos ataskaitą. Komisijos veiklos ataskaitos skelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Sveikatos apsaugos ministerija sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlieka Komisijos veiklos ataskaitų duomenų analizę ir atlieka Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 61 straipsnyje nurodytus veiksmus, kad būtų užkirstas kelias Komisijos veiklos ataskaitose nurodytai paciento sveikatai padarytai žalai (turtinei ir neturtinei) pasikartoti. Prevencijos komisija atlieka Komisijos veiklos ataskaitų duomenų analizę ir:

1) teikia siūlymus asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, buvo padaryta žala paciento sveikatai, arba visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms dėl priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią žalai pacientų sveikatai kilti;

2) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl teisės aktų, reguliuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, tobulinimo ir (ar) priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią žalai pacientų sveikatai kilti, įtraukimo į sveikatos apsaugos ministro veiklos srities planavimo dokumentus;

3) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros ir (ar) asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos įvertinimo procedūrų inicijavimo;

4) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl kitų veiksmų, reikalingų siekiant užkirsti kelią paciento sveikatai padarytai žalai (turtinei ir neturtinei) pasikartoti.“

 

2. Papildyti projekto 7 straipsniu dėstomą įstatymo 26 straipsnį 12 dalimi:

„12. Prevencijos komisiją sudaro po 1 Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų, sveikatos priežiūros specialistų nevyriausybinių organizacijų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų nevyriausybinių organizacijų deleguotą atstovą. Prevencijos komisija sudaroma 4 metams. Tas pats asmuo Prevencijos komisijos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Prevencijos komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia jo kadencija, jis nebegali eiti Prevencijos komisijos nario pareigų dėl ligos, jis miršta, jis atsistatydina arba nebegali eiti Prevencijos komisijos nario pareigų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių. Prevencijos komisijos nario įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko, į atsilaisvinusią vietą kitas Prevencijos komisijos narys skiriamas likusiam Prevencijos komisijos kadencijos laikotarpiui šiame įstatyme bei Prevencijos komisijos darbo reglamente nustatyta tvarka. Prevencijos komisija veikia visuomeniniais pagrindais. Prevencijos komisijos sudarymo ir veiklos tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas Prevencijos komisijos darbo reglamentas.“

11.

7

 

 

Argumentai:

Siekiant užtikrinti tinkamą įmokų į sąskaitą sumokėjimą, būtina nustatyti įrankius mokamų įmokų dydžiui patikrinti (ir prireikus turėti pagrindą imtis veiksmų trūkstamoms sumoms išieškoti). Kadangi įmokas į sąskaitą mokės ir privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, įstatymo lygiu turi būti numatyta sąskaitą administruosiančios Vyriausybės įgaliotos institucijos teisė gauti iš įvairių šaltinių (tiek pačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tiek valstybės ir savivaldybių institucijų) informaciją apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų pajamas, nuo kurių skaičiuojamas įmokų į sąskaitą dydis.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos į sąskaitą moka įmokas, kurių dydis – 0,2 procento praėjusių kalendorinių metų asmens sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Sąskaitą administruojanti Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę iš visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir valstybės ir savivaldybių institucijų gauti informaciją, reikalingą sumokėtos įmokos į sąskaitą dydžio teisingumui patikrinti, taip pat kitą informaciją, reikalingą sąskaitai administruoti.“

12.

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu nustatomas visiškai naujas žalos pacientų sveikatai atlyginimo modelis, kurio veikimas numatomas pagal prognozes ir modeliavimą, paremtą užsienio šalių patirtimi, būtina atidžiai sekti, kaip jis veiks. Kadangi modelio esmė – žalos atlyginimas, svarbiausia yra sekti, kaip funkcionuos sąskaita – ar pakaks įmokų lėšoms, reikalingoms atitinkamais metais atlyginti visai pacientų sveikatai padarytai žalai, ar visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos laiku mokės įmokas, ar tinkamas yra įmokų dydis ir periodiškumas, ar reikėtų i, jei taip, kada didinti ar mažinti įmokas, diferencijuoti įmokas pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rizikos laipsnį. Todėl įstatymo projektu turėtų būti pavesta vykdyti 7 straipsniu dėstomo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 27 straipsnio  teisinio reguliavimo stebėseną.

 

Pasiūlymas:

Papildyti projektą 10 straipsniu:

„10 straipsnis. Įstatymo teisinio reguliavimo stebėsena

Vyriausybės įgaliota institucija kasmet nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. atlieka praėjusių metų šio įstatymo 7 straipsniu dėstomo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 27 straipsnio teisinio reguliavimo stebėseną (toliau – stebėsena) ir iki atitinkamų einamųjų metų kovo 1 dienos teikia Vyriausybei stebėsenos ataskaitą.“

 

 

Teikia

Seimo narys

Aurelijus Veryga