Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 25, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 324
STENOGRAMA
2023 m. lapkričio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos! Pradedame lapkričio 21 dienos, antradienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 115 Seimo narių. Gerbiami kolegos, vos prieš kelias dienas mūsų kolega A. Butkevičius šventė labai gražų jubiliejų. Norėtume jį pasveikinti. (Plojimai)
10.02 val.
Informaciniai pranešimai
Taip pat norėčiau supažindinti jus su keliais pareiškimais. Seimo narė S. Lengvinienė skelbia, jog prašo išbraukti ją iš Laisvės frakcijos Seimo narių nuo lapkričio 21 dienos. Taip pat kitas Seimo narės S. Lengvinienės pareiškimas: prašoma priimti į Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“ taip pat nuo šios dienos. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdžio, kuriame svarstytas šis S. Lengvinienės pareiškimas, protokolas – priimtas sprendimas Seimo narę S. Lengvinienę priimti į Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“. Šiam sprendimui pritarta bendru sutarimu. Taip pat dar kitas pareiškimas dėl Laisvės frakcijos seniūno ir seniūno pavaduotojų. Informuojama, kad lapkričio 16 dieną vykusiame Laisvės frakcijos posėdyje frakcijos seniūnu buvo perrinktas V. Mitalas, o jo pavaduotojais išrinkti T. V. Raskevičius bei K. Adomaitis. Laisvės frakcijai Seniūnų sueigoje ir toliau atstovaus T. V. Raskevičius. Daugiau pareiškimų nėra.
10.03 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. lapkričio 21 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pereiname prie darbotvarkės 1-1 klausimo, darbotvarkės tvirtinimo. A. Mazuronis, prašom.
A. MAZURONIS (DPF*). Labai dėkui, gerbiama Pirmininke. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad per praeitą, pirmą valstybės biudžeto svarstymą prasidėjęs konfūzas vis dar tęsiasi ir mes vis dar neturime visiškai pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą sutvarkytų visų dokumentų. Aš suprantu, kad valdantieji paskaitė tą 175 straipsnio 2 dalį, kurią mes praeitą kartą referavome, prašydami išbraukti valstybės biudžeto projektą iš darbotvarkės, bet aš klausiau primygtinai kelis kartus, ar paskaitėte visus straipsnius. Kaip suprantu, visų straipsnių vis dėlto nepaskaitė valdančiųjų atstovai, tai aš norėčiau atkreipti dėmesį į 175 straipsnio 1 dalį, ji labai aiškiai sako, kad Biudžeto ir finansų komitetas, gavęs Vyriausybės išvadą dėl Europos Komisijos rekomendacijų ir kitų komitetų, ir taip toliau, ir taip toliau. Tai aš norėjau tik paklausti, kur yra ta Vyriausybės išvada dėl Europos Komisijos rekomendacijų? Kiek žinau, Biudžeto ir finansų komitete tokia išvada nebuvo pateikta ir jos nėra. Kaip suprantu, tada atitinkamai šito klausimo svarstymo toliau teisėtumas gali būti vėl kvestionuojamas. Žinoma, mes, būdami konstruktyvūs opozicijos atstovai, šį kartą neprašysime balsuoti ir išbraukti šitą klausimą iš darbotvarkės, suprasdami jo svarbą, būtinybę priimti ir suprasdami, kad lapkričio 25 dienos terminas yra visiškai ant nosies, tačiau man atrodo, kad sutvarkyti viską pagal statutinius reikalavimus vis dėlto reikėtų. Kam jau kam, ne opozicijai, bet bent jau valdančiųjų atstovams apie tokias procedūras, kurios reglamentuoja valstybės biudžeto priėmimo ir svarstymo eigą, tikrai reikėtų atidžiai pasiskaityti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pakomentuos M. Lingė, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Turbūt praėjusį posėdį dar buvo galima suprasti, kad tikrai bandoma ieškoti, kaip Statutą įvykdyti preciziškai, o antras dublis ir bandymas kažką panašaus inicijuoti ir tikrinti koalicijos stabilumą gali būti vėl sėkmingas, anot opozicijos, žiūrint iš jos pusės, bet aš noriu tiesiog atkreipti dėmesį, kad tokios Europos Komisijos išvados nėra gauta. Ją Komisija turi pristatyti iki lapkričio pabaigos. Mes Statute turime ir kitų nuostatų, kurias jūs minėjote, 25 dieną, kurią turi būti apsvarstyta ir pradėtos procedūros, svarstyti Seimo salėje. Tai jau yra neatitikimas.
Dar svarbu pasakyti, kad nuo 2015 metų, kai galioja šita Statuto nuostata, nė karto nėra įvykusi tokia procedūra. Dar tikėtina, kad Statutas yra šiek tiek klaidingai ir interpretuojamas, ir netiksliai suformuluotas, kadangi Europos Komisijos vertinimas, kai yra nustatomi neatitikimai biudžete, šaliai pateikiamas per 2 savaites. Tada šalis turi inicijuoti patikslintą ir siųsti Komisijai ir tada yra išvada. Aš tikrai matau būtinybę taisyti ir tikslinti tą Statuto nuostatą, kuri faktiškai nebuvo įgyvendinta praktikoje nė karto, būtent dėl netikslaus jos suformulavimo. Nuo 2015 metų ta procedūra nėra įvykusi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tikrai nieko neprašysiu, tik norėčiau informuoti, kaip atrodo komiteto posėdžiai. Posėdį aš peržiūrėjau. Darbotvarkė yra tvirtinama žodžiais „klausimų nėra, darbą tęsiame toliau“. Negana to, jeigu pažiūrėtume Teisės aktų registre, pirmoji išvada yra atsiimta, bet komitetas dėl atsiėmimo nebalsavo – jisai balsavo tiesiog dėl antrosios išvados. Dar vieno balsavimo pirmąją išvadą kažkaip panaikinti, atsiimti tikrai nebuvo. Tai man yra apmaudu, kad komiteto pirmininkas dabar čia bando opozicijai akis draskyti. Bet pasižiūrėti Statutą ir reglamentus, kurie reglamentuoja posėdžių vedimą, tikrai būtų pravartu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pastabas. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke, nesu įsitikinęs, ar jūs atidžiai klausėtės mano pasisakymo ir ar tikrai girdėjote, ką aš norėjau pasakyti. Aš dar kartą kartoju: balsavimo dėl išbraukimo iš darbotvarkės mes neprašėme. Žinoma, po jūsų pasisakymo noras tokį prašymą įgarsinti atsirado. Jeigu jūs dar kartą kažką panašaus pasakysite, aš neatmetu galimybės, kad jį gali pavykti ir įgarsinti.
Bet man atrodo, kad kai jūs kalbate apie Statuto kažkokius netikslumus, tuo atveju, kai mes pagal Statutą į Seimo komitetų veiklą arba Seimo komitetų darbą bandome kviesti ministrus, jūs labai greitai inicijuojate Seimo statuto pakeitimus, kurie yra šiandien darbotvarkėje, posėdžių darbotvarkėje, kad ministrai galėtų neateiti į komitetų posėdžius ir nepristatytų pozicijų. Jeigu taip greitai inicijuojate dėl šitų darbo… negebėjimo tinkamai organizuoti darbą Statuto pakeitimus, tai organizuokite prie to paties ir Statuto pakeitimus dėl biudžeto priėmimo procedūrų pakeitimo, o ne dejuokite, kokios jos blogos. Yra, kokios yra, ir jų laikytis reikia.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, apsikeitėme nuomonėmis, pastabomis, manau, visi vieni kitus išgirdome. Dabar turėtume apsispręsti dėl šios dienos darbotvarkės. Ar galėtume jai pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Balsuojame dėl darbotvarkės. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 129: už – 69, prieš – 3, susilaikė 57. Darbotvarkei pritarta.
10.10 val.
2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3128 (pirmasis svarstymas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3128, pirmasis svarstymas. Primenu, kad šiandien nebalsuosime dėl biudžeto, tačiau visi komitetai pateiks savo išvadas ir vėliau vyks diskusija. Balsavimo intervalas dėl kitų klausimų numatytas nuo 12 val. 15 min. iki 13 valandos. Taigi pirmiausia kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Lingę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė kitų metų biudžeto projektą. Keletą žodžių prieš išvadą. Noriu atkreipti dėmesį – 2024 metų biudžeto projektas parengtas atsakingai, siekiant užtikrinti žmonių pajamų augimą, šalies saugumo stiprinimą ir investicijas į Lietuvos ateitį. Kitų metų projekte suplanuoti finansiniai rodikliai darys teigiamą įtaką gyventojų finansiniam atsparumui padidinant jų pajamas, didės neapmokestinamasis pajamų dydis, darbo užmokestis ir socialinės išmokos. Didinant minimaliąją mėnesinę algą 10 % bei 20 % keliant neapmokestinamąjį pajamų dydį šie sprendimai reikš papildomą 75 eurų pajamų augimą minimalias mėnesines pajamas uždirbantiems.
Kitais metais pajamos augs kultūros ir meno darbuotojams, statutiniams pareigūnams, socialiniams darbuotojams, mokytojams, gydytojams, slaugytojams, rezidentams, kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, tam skiriama 288 mln. eurų. Valstybės biudžeto projekte socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti numatyta 211 mln. eurų. Taip pat papildomai prie šių lėšų numatyta 55 mln. eurų socialinėms paslaugoms. Biudžeto projekte senatvės pensijoms didinti kiek daugiau nei 12 % numatyta kitiems metams didinti senatvės pensijas tam skiriant 519 mln. eurų papildomai, o tai vidutiniškai reikš 70 eurų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams. Nuosekliai įgyvendinant parlamentinių partijų susitarimą ir Lietuvos įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO, ir toliau tolygiai užtikrinamas ženklus finansavimas Krašto apsaugos ministerijai. Jis kitais metais viršys 2 mlrd. eurų. 2024 metais Lietuva planuoja investuoti 3,2 mlrd. eurų, iš jų didžiausia lėšų dalis – per 1 mlrd. eurų – bus skirta žaliajai transformacijai.
Atkreiptinas dėmesys, kad jau kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 % bendrojo vidaus produkto biudžeto deficitą ir neturėti didesnės nei 60 % BVP dydžio skolos.
Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2024 metais sudarys 2,9 % bendrojo vidaus produkto, o valdžios sektoriaus skola – 39,8 % nuo BVP. Tačiau augant skolai ir kylant palūkanų normoms, atitinkamai mažės viešojo sektoriaus finansavimo galimybės. Valstybės kontrolės vertinimu, valdžios sektoriaus skolos aptarnavimo išlaidos per ateinančius trejus metus ir toliau didės, todėl papildomos valstybės biudžeto išlaidos, nepadengtos tvariais pajamų šaltiniais, turi būti atidžiai įvertintos. Fiskalinė disciplina yra itin aktuali artėjančių rinkimų kontekste, kai paskatos didinti biudžeto išlaidas instinktyviai didėja. Seimo narių ir komitetų pasiūlymų padidinti asignavimus 2024 metams valstybės biudžeto įstatymo projekte šiuo metu buvo gauta beveik už 1,3 mlrd. eurų, iš jų daugiausiai papildomai siūloma skirti Kelių priežiūros ir plėtros programai vykdyti – 217 mln. eurų, 235 mln. eurų – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloms finansuoti, tiek pat – švietimui, įskaitant pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį, finansuoti. Pastebėta, kad 2024 metais Vyriausybė valstybės biudžete suplanavo per 387 mln. eurų, skirtų Švietimo susitarimui įgyvendinti. Iš viso finansavimas švietimui lyginant su 2023 metais didinamas 16 %. Atsižvelgiant į tai, kad biudžeto projekte suplanuotos visos numatomos gauti pajamos, komitetų bei Seimo narių siūlomi finansavimo šaltiniai, tokie kaip numatomos papildomai gauti pajamos nesiūlant sumažinti konkrečias išlaidas ar jas perskirstyti tarp asignavimų valdytojų, yra netinkami ir ženkliai blogintų 2024 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklį.
Netinkamas nurodytas šaltinis tapo pagrindine Biudžeto ir finansų komiteto nepritarimo siūlymams priežastimi. Komitetas priėmė sprendimą iš keleto dalių. Pirma, pasiūlyti Vyriausybei, teikiant Seimui antrajam svarstymui pataisytą įstatymo projektą, įvertinti Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko išvadose pateiktas pastabas, pritarti Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui Tautinių mažumų departamentui prie Respublikos Vyriausybės iš bendrai numatytų 1,5 mln. eurų 65 tūkst. eurų perkelti į darbo užmokesčio fondą, nedidinant bendro skirtų asignavimų dydžio.
Atsižvelgdami į Seimo komitetų ir Seimo narių prioritetinius pasiūlymus, siūlome Vyriausybei įvertinti galimybę skirti papildomų lėšų Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti ir neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui padidinti, taip pat siūlome Vyriausybei apsvarstyti Seimo komitetų ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems komitetas nepritarė, taip pat institucijų, asociacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus ir spręsti dėl galimybių skirti lėšas, įvertinant kitų metų valstybės biudžeto finansines galimybes.
Svarstėme Seimo narių ir Seimo komitetų pasiūlymus atsižvelgti į Valstybės kontrolės pastabas, kad, augant skolai ir kylant palūkanų normoms, atitinkamai mažės viešojo sektoriaus finansavimo galimybės, ir į tai, kad jau šiuo metu didelė dalis ilgalaikių įsipareigojimų nėra padengta tvariomis pajamomis, todėl papildomų išlaidų augimas turi būti atidžiai įvertintas, užtikrinant, kad tvarios pajamos ir pagal jas suplanuotos išlaidos leistų greičiau siekti subalansuoto biudžeto, kainų lygio stabilumo ir užtikrintų fiskalinių taisyklių laikymąsi tolesniais laikotarpiais. Už išvadą balsavo 7 komiteto nariai, prieš buvo 5, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Dabar norėčiau pakviesti Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkę A. Gedvilienę.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas biudžeto projektą svarstė spalio 18 dieną ir nebuvo pateikta jokių pasiūlymų. Už balsavo 5 ir susilaikė 2. Projektui buvo pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ateities komiteto išvadą pristatys komiteto pirmininkas R. Lopata.
R. LOPATA (LSF). Ponios ir ponai, Ateities komitetas svarstė klausimą spalio 27 dieną, pritarė projektui ir paragino Vyriausybę, pirma, atlikti Nacionalinio pažangos plano tikslams ir uždaviniams reikalingą finansinių investicijų poreikio analizę ir, antra, pabrėžiant viešųjų finansų balanso ir tvarumo svarbą, atsižvelgti į Valstybės kontrolės parengtoje audito ataskaitoje numatytas, pateiktas rekomendacijas. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 5, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. Budbergytę, kad pristatytų Audito komiteto išvadą.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, Audito komitetas lapkričio 6 dienos posėdyje svarstė Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Savo išvadoje komitetas pasisakė dėl kelių aspektų.
Pirmas aspektas dėl Valstybės kontrolei numatytų asignavimų. Audito komitetas, kuris pagal Seimo statutą vertina bei teikia išvadą ir pasiūlymus dėl valstybės biudžeto projekto nuostatų, susijusių su Valstybės kontrolei siūlomų valstybės biudžeto asignavimų atitiktimi, Valstybės kontrolės, kaip aukščiausios audito institucijos, poreikiams bendru sutarimu įvertino, kad 2024 metų biudžeto projekte Valstybės kontrolei numatyti 10 mln. 195 tūkst. eurų asignavimai neatitinka institucijos poreikių, kad būtų užtikrinta jos veikla. Papildomų lėšų poreikis yra 406 tūkst. eurų, iš jų 265 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 141 tūkst. eurų Europos Sąjungos investicijų audito funkcijai vykdyti kitais metais.
Taip pat Audito komitetas bendru sutarimu pasiūlė minėta suma padidinti Valstybės kontrolei projekte numatytus kitų metų asignavimus. Finansavimo šaltinis – valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio. Kadangi Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas pateikė prognozes, kad gyventojų pajamų mokestis 2024 metais turėtų būti gerokai didesnis, surinkta daugiau, negu prognozuoja Finansų ministerija, bendru sutarimu buvo pritarta tokiam siūlymui.
Dabar dėl biudžeto projekto. Komitete įvyko alternatyvus balsavimas: 3 nariai biudžeto projektui pritarė, 2 nariai biudžeto projektui nepritarė. Priimtas galutinis sprendimas – biudžeto projektui pritarti. Tačiau norėčiau vis dėlto įgarsinti, kad komiteto vadovybė nepritarė kitų metų biudžeto projektui, atsižvelgdama į šiuos argumentus. Projekte yra suplanuotas, dabar jis jau keičiasi, bet tuo metu buvo suplanuotas 2,9 % bendrojo vidaus produkto valdžios sektoriaus deficito dydis, beveik siekiantis Europos Sąjungos Stabilumo ir augimo pakte nustatytą leidžiamą 3 % BVP ribą. Nėra subalansuota socialinės apsaugos gerinimo ir skurdo mažinimo kontekste, nes taip maksimaliai susiaurinta fiskalinė erdvė apriboja galimybes jau dabar sparčiau didinti senatvės pensijas, kitas socialines išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo rezerviniame fonde sukauptų perteklinių lėšų, kurios pagal tam tikrų metų prognozes sudarys ženklias sumas.
Valdžios sektoriaus finansų tvarumui užtikrinti vis dar nėra priimti galutiniai sprendimai dėl mokesčių sistemos reformos ir nenumatyti papildomi tvarūs pajamų šaltiniai, kurie yra būtini siekiant mažinti kasmet reikšmingai didėjantį atotrūkį tarp valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų bei valdyti augančią valstybės skolą ir valdžios sektoriaus deficitą. Be jų, dėl gilėjančio struktūrinio biudžeto deficito kyla rizika dėl fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinant vidutinio laikotarpio perspektyvą.
Susipažinti. Pagrindinis komitetas nepritarė Audito komiteto siūlymui skirti papildomus asignavimus Valstybės kontrolei dėl netinkamų finansavimo šaltinių. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ekonomikos komiteto išvadą galbūt galėtų pateikti A. Bagdonas?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė klausimą – kitų metų valstybės biudžetą – ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas Andriau, galbūt galite ir Europos reikalų komiteto išvadą kartu pristatyti?
A. BAGDONAS (LSF). Dar kartelį dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Europos reikalų komitetas taip pat apsvarstė šį klausimą ir taip pat pritarė jam bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kultūros komiteto išvadą kviečiu pristatyti komiteto pirmininką gerbiamą V. Juozapaitį.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Garbusis Seime, spalio 25 dieną Kultūros komitetas svarstė valstybės biudžeto projektą, jam iš esmės pritarė bendru sutarimu. Vieningai už balsavo 7. Bet taip pat kreipėmės į pagrindinį komitetą su pasiūlymais atsižvelgti į kai kurias ir Kultūros ministerijos, ir kai kurių kitų institucijų pateiktas pastabas. Taigi mes prašėme, tiksliau, pasiūlėme papildomai skirti Dainų šventei rengti 300 tūkst., taip pat siūlėme papildomai skirti 166 tūkst. eurų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metų programai, taip pat papildomai skirti 625 tūkst. eurų Lietuvos sezonui Prancūzijoje, skirti papildomai 3 mln. eurų kino pramonei ir papildomai skirti 248 tūkst. 281 eurą Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui nutolusiai saulės elektrinei įsigyti ir šio projekto įgyvendinimui pabaigti. Taigi, už visus šiuos pasiūlymus taip pat komitetas balsavo vieningai – 7 balsais už, kaip ir minėjau, ir už visą mūsų komiteto nutarimo projektą, išvadą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Pranckietį, kuris pristatys Kaimo reikalų komiteto išvadą.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstė ir priėmė tokį sprendimą: pritarti Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms pagal Kaimo reikalų komiteto kuruojamas sritis ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą. Ar pasiūlymą reikia pristatyti? Nereikia. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką L. Kasčiūną.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, laba diena. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė biudžetą, svarstė rimtai, vertino įvairių institucijų poreikius, siūlė kai kur pridėti – apsvarstyti, kad Vyriausybė pridėtų. Džiaugiamės tikrai, noriu pasakyti, vakar vakare vykusio neformalaus Vyriausybės susitikimo sprendimais padėti dar labiau Migracijos departamentui, kuris yra priešakinėse linijose. Džiaugiuosi, kad mes buvome išgirsti, kad taip pat papildomai – ir mūsų policijai, jų funkcijoms vykdyti. O balsavimo rezultatai dėl viso projekto: už – 4, prieš nėra, susilaikė 4. Pirmininko balsas nulėmė pritarimą biudžeto projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką J. Džiugelį pristatyti komiteto išvadą. Prašau, Justai.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, jums leidus, iš vietos pristatysiu. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymo projektą, rekomendavo pagrindiniam komitetui atsižvelgti į jau prisiimtus įsipareigojimus Socialinių paslaugų, taip pat Išmokų vaikams įstatymuose ir pritarė įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 5.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Matulas pristatys Sveikatos reikalų komiteto išvadą. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas bendru sutarimu nutarė grąžinti 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo projektą Vyriausybei patobulinti, atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus. Pirmas pasiūlymas – skirti papildomai 45 tūkst. Narkotikų departamento mokos fondui, atlyginimų mokos fondui. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad teismo psichiatrijos ekspertizių įkainiai nekelti nuo 2006 metų ir jeigu ta problema iš esmės nebus išspręsta, vargu ar už gero pusmečio bus kam teikti tas paslaugas, todėl prašome skirti papildomai 389 tūkst. eurų, nes čia tikrai ypatingos svarbos problema. Taip pat prašome skirti 3 mln. papildomą finansavimą savivaldybių visuomenės sveikatos biurams. Toliau sprendžiamas Psichologų rūmų klausimas. Greičiausiai parlamentui pateiksime artimiausiomis savaitėmis įstatymo projektą ir siūlysime steigti Odontologų rūmus… Psichologų rūmus, todėl čia reikėtų papildomai rasti finansavimą rūmams įkurti, nes organizacija nėra turtinga. Bet esame šnekėję – galbūt per minkštuosius projektus bus galima kažkiek padėti. Taip pat apskritai pritarėme siūlymui padidinti psichologų darbo užmokestį, bet čia reikalaujama 19 mln. su viršum. Mes paprašėme, kad Vyriausybė apsvarstytų, suprasdami, kad atskirai, nesistemiškai, nekompleksiškai spręsti dėl vienos grupės atlyginimų didinimo galbūt ir nėra racionalu.
Taip pat atkreipėme dėmesį, kad kitais metais valstybės įmoka už draudžiamus asmenis bus 611,4 euro. Dirbantys asmenys vidutiniškai moka 1 tūkst. 789 eurus, o savarankiškai dirbantys moka 723 eurus. Ta problema egzistuoja. Kiek egzistuoja PSDF, tiek egzistuoja ir šita problema – 30 metų, kai valstybė, drausdama apie 1,5 mln. žmonių, moka mažiau negu savarankiškai dirbantys, o būtent tos grupės žmonių, kuriuos draudžia valstybė, reikalauja didžiausių išlaidų, nes draudžia ir neįgaliuosius, ir pensininkus, ir vaikus, ir panašiai, ir panašiai. Tai vis dėlto mūsų toks primygtinis pasiūlymas, kad ta įmoka bent jau artimiausiais metais artėtų prie savarankiškai įmokas mokančių asmenų dydžio. Nors teisybės dėlei reikia pasakyti ir pagirti, kad tas skirtumas buvo 1,31 karto, o dabar kitų metų biudžete tas skirtumas sumažėjo, šiek tiek sumažėjo tas skirtumas. Kaip ir minėjau, šitiems siūlymams komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu gerbiamą A. Žukauską, kad pristatytų Švietimo ir mokslo komiteto išvadą.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, Švietimo ir mokslo komitetas šių metų spalio 25 dieną svarstė Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą savo posėdyje ir iš esmės pritarė šiam projektui. Balsavo: už – 6, susilaikė 6, ir lėmė pirmininko balsas. Be to, komitetas savo išvadoje pateikė du siūlymus dėl šio projekto. Vienas siūlymas yra papildomai skirti 8 mln. eurų neformaliojo vaikų ugdymo tikslui. Ir kitas siūlymas yra papildomai skirti 2 mln. eurų padengti išlaidoms, kurios atsiranda dėl profesinių sąjungų nariams taikomų papildomų socialinių garantijų. Nurodė šiuos lėšų šaltinius: pirmu atveju siūlo iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, jis turi būti skiriamas tikslingai žalingų įpročių ir priklausomybių prevencijai, tai yra neformalioji veikla siejama su žalingų įpročių ir priklausomybių prevencija, o antru atveju, dėl profsąjungų, siūlo perskirstyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtus asignavimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Kviečiu gerbiamą I. Haase, kad pristatytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl biudžeto.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3128. Komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimams dėl Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3128 (išvadų lentelėje) ir siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti dėl skyrimo Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (asignavimų valdytojas yra Vidaus reikalų ministerija) papildomų 12,8 mln. eurų. Lėšų šaltinis – padidinti 2024 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš akcizų degalams ir tabakui.
Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nebuvo, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu gerbiamą Ž. Pavilionį, kad pristatytų Užsienio reikalų komiteto išvadą.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, Pirmininke. Užsienio reikalų komitetas spalio 25 dieną svarstė biudžeto projektą: 5 – už, nieko nebuvo prieš ir tik 2 susilaikė. Pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Juška pristatys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiami kolegos, komitetas iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui ir siūlo jį tobulinti atsižvelgiant į komiteto, suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Komitetas pateikė du pasiūlymus.
Pirmas pasiūlymas – numatyti 2024 metams papildomą finansavimą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, iš viso papildomai skirti 397,8 tūkst. eurų darbo užmokesčiui.
Argumentai. Siekiant užtikrinti nuo 2020 m. sausio 1 d. pasikeitusio teisinio reguliavimo įgyvendinimą, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai reikalingi papildomi žmogiškieji resursai. Seimo valdyba dar 2021 metais padidino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos didžiausią leistiną pareigybių skaičių nuo 25 iki 30, tačiau nei 2021, nei 2022, nei 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymuose nebuvo numatyta lėšų naujoms pareigybėms finansuoti. VTEK’o funkcijų apimtis nuolat auga, tačiau metai iš metų besitęsianti situacija, kai neskiriama pakankamai lėšų institucijai išlaikyti, kelia grėsmę, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija negalės pasiekti jai iškeltų tikslų ir uždavinių ir tinkamai vykdyti įstatymais jai pavestų funkcijų.
Antras pasiūlymas – numatyti 2024 metams papildomą finansavimą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, iš viso papildomai skirti 5 mln. 177 tūkst. eurų. Kokie argumentai?
Atsižvelgdami į Seimo valdybos 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. SV-S-925 ir į Seimo kanceliarijos pateiktus argumentus, į tai, kad dalis aplinkybių, pavyzdžiui, lėšos, reikalingos valstybės tarnybos pertvarkai įgyvendinti, paaiškėjo tik 2023 m. gegužės 25 d. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymą, siūlome padidinti Seimo kanceliarijai skiriamą finansavimą 11 %.
Komiteto balsavimo rezultatai: pasiūlymams pritarta bendru sutarimu. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu T. V. Raskevičių, kad pristatytų Žmogaus teisių komiteto išvadą.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, Žmogaus teisių komitetas biudžeto projektą svarstė šių metų spalio 25 dieną. Komitete buvo pritarta vienam siūlymui – Tautinių mažumų departamentui, nedidinant šiai institucijai skirtos bendros asignavimų sumos, iš veiklų krepšelio 65 tūkst. perkelti į darbo užmokesčio krepšelį. Biudžeto projektui komitete buvo pritarta 4 Seimo nariams balsavus už ir 2 susilaikius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos išvadą pristatys V. Alekna.
V. ALEKNA (LSF). Gerbiami Seimo nariai, Jaunimo ir sporto reikalų komisija svarstė įstatymo projektą, pritarė bendru sutarimu. Taip pat komisija siūlo Vyriausybei spręsti dėl papildomų lėšų skyrimo neformaliojo vaikų švietimo krepšelio didinimui, taip pat sporto ir sveikatingumo komplekso Biržuose statybai, Rūdiškių miesto stadiono pritaikymui bendruomenės fiziniam aktyvumui skatinti ir Lazdijų sporto centro sporto salės rekonstravimui. Tai tokie siūlymai ir, kaip minėjau, pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, visos išvados išsakytos. A. Palionis. Prašau, dėl vedimo tvarkos.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gal daugiau ne dėl vedimo tvarkos. O šiandien Seime, Biudžeto ir finansų komitete, lankosi grupė iš Ukrainos, finansų sektoriaus ir priežiūros dalyviai. Noriu pasveikinti. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ačiū, sveikiname svečius iš Ukrainos. Ir dabar jau laikas pereiti prie diskusijos. Diskusijoje dėl biudžeto užsirašė kalbėti 11 Seimo narių, didžioji dalis frakcijos vardu. Aš siūlau apibrėžti diskusijų laiką, skirkime 1 valandą, taip, manau, visi užsirašę turės galimybę pasisakyti. Pirmasis frakcijos vardu užsirašė kalbėti R. Žemaitaitis, jis atbėga, prašau. Primenu, kad frakcijos vardu užsirašę gali kalbėti iki 7 minučių. Kiti Seimo nariai iki 5 minučių.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, iš tiesų didelis ačiū jums, kad leidote kalbėti frakcijos vardu. Tikrai noriu paminėti, kad kiekvieną biudžetą aš pavadinu tam tikru pavadinimu, tai aš esu šitą pavadinęs Frankenšteino biudžetu arba, kitaip sakant, Brisiaus galo biudžetu. Visą laiką, kai konservatoriai yra valdančiojoje daugumoje, ateinant į pabaigą jų mirčiai ir smerčiai, jie kažkokias pradeda galvoti nesąmones. Ir to išvada – praėjusią savaitę pasirodė Europos Centrinio Banko, JAV Iždo departamento pastabos, mūsų Lietuvos centrinio banko pastabos: jeigu I. Šimonytė planuoja, kad jos biudžeto augimas planuojamas apie 2,4–2,5 %, tai visi iki vieno bankai prognozuoja, kad Lietuvos augimas gali būti 1,8–1,9, pačiu geriausiu atveju gali būti 2,1 %, jeigu pavyks suvaldyti infliaciją. Aišku, kad to neįmanoma, ko gero, padaryti, nes ekonomika eina visiškai priešingu keliu. Ir pamėginkime, lenkime pirštus apie mums didžiausią įtaką turinčią ekonomiką. Pirma, Kinija, Taivanas, žadėti milijonai, milijardas investicijų, sukurtų tūkstantis darbo vietų, 5 tūkst. naujų darbo vietų per ateinančius penkerius metus ir mes jau čia žydėsime. Deja, jau praėjo treji metai po Taivano ir Kinijos konflikto, ką mes matome – kumelės subinę, daugiau nieko kito.
Antras dalykas – pasikeitė mūsų politika Kinijos atžvilgiu. Prieš tai sakėme, kad su Kinija mes nebendrausime, nedraugausime, Kinija didžiausias blogis, didžiausias priešas, P. Gražulį paduoda į Antikorupcijos komisiją, išeina G. Landsbergis ir sako: mes laikomės vienos Kinijos pozicijos ir mums Kinija šiandien yra pati geriausia ir draugiškiausia. Baltarusijos sankcijos, toliau vyksta Baltarusijos sankcijos Lietuvos atžvilgiu. Sėkmingai Baltarusijos trąšos keliauja per kitas Europos Sąjungos ir ne Europos Sąjungos šalis, per trečiąsias šalis, per muitų valstybes, ir ką tai reiškia? Vien valstybė Lietuva per savo geležinkelius ir per Klaipėdos uostą praėjusiais metais prarado 800 mln., nekalbant apie tai, kad Baltarusija neleidžia krauti krovinių, Ukrainos grūdų per savo teritoriją. Ką mes turime? Mes turime 1 mlrd. 200 mln., 1 mlrd. 300 mln. I. Šimonytė sako – nėra biudžete pinigų, va jums – yra biudžete pinigų.
Europos Parlamentas ir Europos Komisija praėjusią savaitę savo sesijos metu balsavo dėl R. Juknevičienės ir A. Kubiliaus parengtos rezoliucijos, kur R. Juknevičienė ir A. Kubilius pripažino, kad sankcijos nieko neveikia, jokio poveikio neturi, o toliau prekyba vyksta. Taip, teisingai, vien per Lietuvą vyno, naujų automobilių ir kitų daiktų išgabenimas į Rusiją nei daug, nei mažai – 365 mln. Va, vėlgi jūs neturite biudžete pinigų. Dabar klausimas. Sako, štai biudžetas yra deficitinis, ir I. Šimonytė parašo, kad deficitas yra 2,5 %, na, kažkodėl deficitas. Kad ir kaip skaičiuoju, aš gaunu apie 5 %, nes kažkodėl nekalbama apie 1 mlrd. „Sodros“ deficitą ir nekalbame apie 800 mln. sveikatos draudimo. Kadangi Europos Komisijai jūs nusiunčiate su tais rezervais ir jūs sakote – rezerve yra numatyta pinigų, mes juos panaudosime, todėl deficitas yra mažesnis. Realiai ligonių kasų, PSDF biudžeto rezerve jūs jo net neturite. Jis pas mus yra užfiksuotas 17 %, geriausiu atveju yra tiktai 10–12 %, bet Europos Komisija jūsų nebara, nes sako: rezerve yra pinigų.
Vakar girdžiu dar įdomesnį… Laisvės partija išprievartauja I. Šimonytę ir sako: keliams reikia pinigų. I. Šimonytė sako: jo, bus pinigų 150 mln. Žiūriu, iš kur tie pinigai, – neva tai paankstinti Europos Sąjungos lėšų įsisavinimo pinigai. Čia tai geras dalykas. Kaip galima paankstinti, jeigu sąlygos nėra net parengtos, taisyklės net nėra pradėtos rengti, o numato I, II ketvirtyje, kad tie pinigai bus? Kad taisyklę suderintų ir pradėtų šaukimą, reikia ne mažiau kaip pusės metų. Kaip tai įgyvendins? Akivaizdu, kad tai neįmanoma.
Galiu tik viena prognozuoti, kad liepos 1 dieną Vyriausybė susirinks, pasinaudos Privalomojo sveikatos draudimo įstatymu, kur galima rezervą atidaryti, atidarys rezervą, paims 300–400 mln., kad užkaišytų tam tikras dalis.
Dabar sako: mes įgyvendiname akcizų politiką. Paskaičiuokime, protingi kurmiai. I. Šimonytė, moki-vagi D. Kreivys, kuris sugebėjo iš ESO 160 mln. prasukti… Prasukai, Dainiau, labai gerai prasukai. Taip prasukai, kaip dar niekas neprasuko. Tiktai tu vienintelis sugebėjai neužkardyti per trejus metus Kainų ir energetikos kontrolės komisijoje 160 mln. kaip ir Konstitucinio Teismo pralošime.
Dabar yra kitas dalykas. Ką jūs padarėte? Jūs padarėte labai įdomų dalyką – gegužės mėnesį Vyriausybė pritarė naujam Akcizų įstatymui ir komunalinėms dujoms nustatė 300 eurų akcizą. Dabar, protingi žmonės, jūs paskaičiuokite, kad Latvijoje akcizas yra 50 eurų, Lenkijoje yra 17 eurų. Lietuvos daugiau kaip pusė gyventojų priklauso nuo komunalinių dujų – tai yra ir gyvenamųjų namų šildymas, ūkinis šildymas pramonei, maisto gamybai ir automatiškai daugiabučių namų. Ką tai reiškia? Jūs savo biudžete numatote, kad iš to akcizo surinksite keliasdešimt milijonų pinigų. O jūs pabandėte paskaičiuoti, kiek jūs Lenkijoje paliksite pinigų? Mano skaičiavimu, kad dujų balionas vidutiniškai pabrangs nuo 30 eurų iki 60 eurų.
Ką tai reiškia? Lenkija, įkūrusi elektroninės prekybos įmonę Lietuvoje, dujų balionus sėkmingai galės parduoti šičia. Ką tai reiškia? Į Lietuvą galės įvežti iki 1 tūkst. kub. metrų, nemokėdama akcizo lygiai taip pat, kaip yra ir su dyzeliniu kuru.
Klausia žmonės, kaip šiandieną iš tikrųjų nusipirkti iš Lenkijos dyzelinio kuro nemokant akcizo? Ogi paprastas dalykas: nuvažiuokite į Lenkiją, savo poreikiams nusipirkite 990 litrų dyzelinio kuro arba benzino, parsivežkite į Lietuvą ir jūs jo neparduokite, bet dovanokite kaimynui, o kaimynas kitu būdu dovanos jums pinigus už tą kurą. Nei Mokesčių inspekcija, nei policija, nei prokuratūra jokio tyrimo net negalės pradėti ir net neturės jokios galimybės jūsų apkaltinti.
Dabar yra kitas dalykas. Sako, numatyta kariuomenei skirti pinigų 2,4 %. Ar kas nors patikrinote, pasižiūrėjote, kaip 2023 metų ir 2022 metų kariuomenei skirti pinigai buvo įsisavinti ir kokios prekės, paslaugos buvo perkamos? Didžioji dalis pinigų statyboms. Statybos 20 % brangiau, nei kad yra nusistovėjusi rinka. Aš niekaip nesuprantu kolegų Seimo narių, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto darbuotojų ir komiteto narių, ar jūs atliekate tyrimą, kaip yra naudojami pinigai, ar šiandien visiškai tai yra atidedama?
Dabar yra kitas dalykas žadėta mokesčių reforma. Čia labai skambiai nuskambėjo, kad mokesčių reformą padarysime, nekilnojamąjį mokestį įvesime, įvesime vadinamąją medianą, po medianos mes padarysime, kad atsiras mokesčiai pagal verslo liudijimus. Šiandien mes turime lapkričio 21 dieną. Ar jūs matėte mokesčių reformą? Aš jos nemačiau. Ar jūs matėte, kad kokie pasikeitimai bus? Aš jų nemačiau. Ar kas nors matėte pateikiamame biudžete, kad numatomas keitimas mokesčių administravimo srityje ir pasiūlyta pakeisti lydimuosius teisės aktus? Irgi vėlgi to nėra.
Gerbiamoji valdančioji dauguma, aš suprantu, kad jūsų tas Frankenšteino biudžetas yra siūtas, persiūtas kaip ir 2012 metais, bet, deja, jis eina į pražūtį…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, laikas.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). …ir todėl jau šiandien Laisvės partiją paliko viena narė. Aš manau, kad tokių paliekančių bus kuo daugiau ir tiktai įsibėgės per laiką.
PIRMININKĖ. Į tribūną kviečiu A. Butkevičių. Jis kalbės taip pat frakcijos vardu. Ruošiasi V. Gapšys.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, vis dėlto šitą biudžeto įstatymo projektą pavadinčiau rinkiminiu projektu. Ne vien aš taip vadinu, bet pastaruoju metu yra pavadinę ir dalis ekonomistų, kurie yra susipažinę su ateinančių metų biudžeto įstatymo projektu. Bet dėl ko kyla toks kitų metų biudžeto projekto vertinimas? Matome, kad fiskalinis deficitas jau yra planuojamas 3 % nuo bendrojo vidaus produkto. Vadinasi, 2025 ir 2026 metais mes turėsime labai blogą situaciją, nes mokesčių reforma neįgyvendinta, o visi socialiniai įsipareigojimai, didinti kiekvienais metais, pastoviai augo. 2025 ir 2026 metais susidursime su tokiu atveju, kai turėsime ir daugiau skolintis, didinsime tęstinius įsipareigojimus, ir turėsime didinti fiskalinį deficitą ir valstybės skolą.
Dabar konkrečiai dėl šito biudžeto įstatymo projekto, kalbant apie valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą. Mielieji, pasižiūrėkime į pajamų planavimą. Pajamų planavimas yra tas, kad PVM pajamų augimas yra numatytas 20,6 % kitais metais, pelno mokesčio augimas – 8,6 %, darbo užmokesčio – 15,2 %. Ar tai yra realu? Pasakysiu, kodėl prasilenkiama su tam tikra logika. Pajamų augimas vis dėlto labai stipriai atsilieka nuo nacionalinio bendrojo vidaus produkto augimo. Faktiškai biudžeto išlaidos auga 8 %, o pajamų augimo prognozė yra 9,4 %, tai dukart sparčiau nei nominalusis Lietuvos BVP. Man tikrai niekur neteko su tokiu atveju susidurti ar skaityti, kad gali būti tokia atskirtis.
Kodėl aš norėjau parodyti šį infliacijos euro zonoje ir Lietuvoje palyginimą? Mielieji, daugelis kalbėjo, kad Lietuvos infliacija auga, nes energetikos išteklių kainos auga labai stipriai. Bet, kaip matome, euro zonos šalyse (iš apačios pirma ir antra kreivės: viena yra grynoji infliacija, kita – bendroji infliacija)… Lietuvoje infliacija faktiškai buvo du kartus aukštesnė, o pagal Europos Centrinio Banko išvadas – energetikos išlaidų kainų augimo įtaka Lietuvos ekonomikai buvo mažesnė negu euro zonos šalyse. Turint tokią infliaciją, valdžiai yra gerai, bet ekonomikai blogai. Valdžiai yra gerai dėl to, kad pajamų planą įvykdo sėkmingai ir gali įgyvendinti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, apie kuriuos ką tik kalbėjau.
Dabar dažnai kalbame, šiandien ryte ir visuomenės informavimo priemonėse girdėjome, kad išlaidos auga. Pavyzdžiui, socialinei apsaugai – 40 %, sveikatos apsaugai – apie 16 %, švietimui – 9,4 %. Mielieji, pažiūrėkime, koks yra realus žmonių gyvenimas. Tų, kurie tik klausosi apie tą augimo dinamiką, bet nevertina, kokios yra realios pajamos. Mes matome, kad faktiškai nuo 2021 metų vidurio, arba nuo III ketvirčio pradžios, kai dar energetinių išteklių kainos buvo žemos, kai niekas apie jokį karą nekalbėjo, augant vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui jau matėme, kad realiosios pajamos arba realiųjų pajamų indeksas mažėjo. Vadinasi, žmonių perkamoji galia stipriai sumažėjo.
Galėčiau čia labai daug skaidrių parodyti ir padaryti įvairiausius palyginimus. Pastaruoju metu girdime ir iš šitos tribūnos, kai vyksta pokalbiai apie mokytojų darbo užmokestį. Vėl grįžtu prie to. Palyginimas yra realiųjų pajamų indekso ir vartotojų ir paslaugų kainų indekso. Matome, kad iki 2021 metų III ketvirčio realios pajamos buvo daug aukštesnės, atsiprašau, indeksas buvo daug aukštesnis negu paslaugų ir prekių kainų indeksas. Čia ir yra pavyzdys. Mes tiesiog atsiduriame tokioje situacijoje, kai faktiškai kalbame apie dinamiką, tam tikrų išlaidų didėjimą, bet faktai rodo, kad žmonių realus gyvenimas blogėja.
Noriu pabrėžti tai, kad vis dėlto pinigų politikos klausimas Lietuvoje buvo valdomas nesėkmingai. Nesėkmingai. Jeigu grįžtume prie mano kalbos pradžioje išsakytų pastabų dėl fiskalinio 3 % deficito, tai aš norėčiau aiškiai pabrėžti, kokia yra Valstybės kontrolės prognozė.
Ką prognozuoja Valstybės kontrolė? Kad, augant skolai ir palūkanų normoms, valdžios sektoriaus finansų tvarumui užtikrinti reikalingi papildomi tvarūs pajamų šaltiniai. Šiandien apie tvarius pajamų šaltinius niekas nekalba. Be papildomų tvarių pajamų šaltinių, projektuojant tolesnį ilgalaikį išlaidų augimą, kyla rizika nesilaikyti fiskalinės drausmės 2025–2026 metais. Taip pat projektuojant augantį valdžios sektoriaus deficitą, valstybės skola 2026 metais gali išaugti beveik iki 46 % bendrojo vidaus produkto.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, laikas į pabaigą.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Baigdamas noriu pasakyti, kad, vykdant tokią plačią pinigų politiką, vis dėlto per tuos pastaruosius trejus metus mes padidinome pajamų nelygybę, padidinome socialinę atskirtį, o jeigu kalbėtume apie indėlių bankuose nuvertėjimą 2022 metais beveik 30 %, tai matome, kad realus gyvenimas tik blogėjo, bet ne gerėjo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Gapšį, jis taip pat kalbės frakcijos vardu. Ruošiasi M. Lingė.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, norėčiau atkreipti dėmesį į keletą dalykų, susijusių su šiuo biudžetu. Pirmiausias, manau, ir pats svarbiausias dalykas yra tas, kad tai yra paskutinis šios Vyriausybės biudžetas, kuriam visiškai įtaką daro būtent ši Vyriausybė, tai yra prisiima įsipareigojimus tuo biudžetu, numato išlaidas. Ji lygiai taip pat bus atsakinga už to biudžeto vykdymą, tai yra turės galimybę keisti tam tikras politines kryptis. Kai tu turi paskutinį Vyriausybės biudžetą, turi lūkestį, kad tai bus pats geriausias, pats brandžiausias projektas, kuriuo galėsi visuomenei pasakyti, ką tu nori pakeisti ir kaip tas pokytis įvyks. Deja, lūkestis ir lieka lūkesčiu, nes biudžetas tapo paklodės tampymu, lėkščių daužymu ar dar kažkokiais principais koalicijos viduje, nepasiektų Vyriausybės programos nuostatų rinkiniu.
Galime pažiūrėti, ką šita Vyriausybė žadėjo? Viena pirmųjų nuostatų skambėjo būtent apie mokytojus. Ir tai labai jautri sritis. Nepaisant statistikos subtilybių, kur mes matome Statistikos departamento, Valstybės duomenų agentūros, dabar vadinamos, skaičiuose, mes suprantame, kad žmonės tuo neapsigaus, matydami savo algalapius prieš akis. Jie supranta, kad pokytis, kuris yra prižadėtas ne tik šios valdančiosios koalicijos, bet ir visų parlamentinių partijų, taip ir neįvyks. Nebus užtikrintas tas numatytas mokytojų, dėstytojų algų padidėjimas toks, koks turi būti realus ir matytis ne kokioje nors statistinėje eilutėje, bet algalapyje ir iš žmogaus pajamų.
Darbo partijos frakcija pasiūlė išeitį. Mes pasiūlėme, kur rasti pinigų, kur yra numatyti projektai, dėl kurių, man atrodo, galima ir palūkėti, o tuos pinigus būtų galima skirti būtent mokytojų atlyginimams didinti. Pasirodo, Vyriausybė rado savo vidinių rezervų, jau neformaliuose pasitarimuose apsitardama, kur būtų galima rasti tam tikrų lėšų ir kitiems projektams, keliams. Taip pat matome, kad rado Migracijos departamentui, dar kitoms institucijoms. Todėl mes galvojame, kad šituo atveju Vyriausybė nepadarė ir neištesėjo savo vieno svarbiausių pažadų.
Dar daugiau, programa tuo ir nesibaigia, nes Vyriausybės programoje buvo numatytos išlaidos mokslo sričiai, mokslinei eksperimentinei plėtrai. Deja, pasiteisinimai skamba tokie, kad mes neturime kur jų prasmingai išleisti. Galbūt jūs ir teisūs, bet per tuos metus jūs turėjote sukurti sąlygas, kad mūsų mokslo bendruomenė, kad verslo bendruomenė būtų pasiruošusios tai padaryti. Jūs vėlgi to nepadarėte. Bet kur jūs galite tai padaryti, kai jūs patys savo rodikliuose, kuriuos pasiimate į biudžetą (aštuntasis priedas, jeigu kas nors norės pavartyti), numatote, kad lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportas vietoj didėjimo pajuda reikšminga mažėjimo kryptimi. Pavyzdys: 2022 metais to biudžeto priede įrašyta, kad minėtų prekių eksportas buvo 3 mlrd. didesnis, negu planuojamas 2024 metais. Nuoširdžiai galvojau, kad klystu ir kad tai yra mano klaida ar kažkoks neapsižiūrėjimas. Du kartus patikrinau. Priėjau prie ministrės, kuri atsakinga už šią sritį, paklausiau ir galiausiai Europos reikalų komitete viceministras patvirtino, kad tai jokia klaida – tai yra mažėjimas, kuris aiškiai rodo šios Vyriausybės darbo tendenciją – nesugebėjimą suvaldyti projektų, lūkesčių ir nesugebėjimą pasiekti užsibrėžtų tikslų. Priešingai, matome degradaciją, mažėjimą ir šiuo metu akivaizdų rezultatą toje srityje, kur mes tikrai galėtume uždirbti pinigų, o gauname mažėjančią tendenciją. Ir tai tiktai keli pavyzdžiai.
Mes matome iššūkius sveikatos apsaugos sistemoje, matome nenumaldomas eiles ir tiesiog anekdotines situacijas, kurios tikrai yra skaudūs kieno nors išgyvenimai. Mes matome, kad šioje srityje Vyriausybė taip pat nepasiekė užsibrėžtų rodiklių. Surašyti numatyti rodikliai turbūt bus nepasiekti, tai pripažįsta ir ministras. Vadinasi, lėšos, kurios biudžete yra sukauptos, panaudojamos neefektyviai.
Taigi Darbo partijos frakcija pasiūlė dėl šio biudžeto pakeitimų: pasiūlė didinti mokytojams atlyginimus ir numatė šaltinį – 245 mln. Mes pasiūlėme didinti vaikų neformaliajam ugdymui reikalingas lėšas ir vėlgi pasakėme, kad tai yra būtina, kad Vyriausybė turi atsižvelgti į tai, kad šios lėšos buvo ilgą laiką nedidinamos. Mes numatome galimybes ir siūlome, kad keliams finansuoti būtų skirta didesnė proporcija iš solidarumo įnašo. Manau, kad tą pasiūlymą dar turėsime progą apsvarstyti.
Darbo partijos frakcija mano, kad mes turime susitelkti į visuomenei svarbiausias problemas. Šita Vyriausybė to nesugebėjo padaryti. Galbūt ir bandė, bet rezultatas išėjo toks, kuris netenkina visuomenės lūkesčių, ir mes turime tai suprasti. Tikimės, kad, Vyriausybei grįžus po biudžeto pirmojo svarstymo, iš Vyriausybės mes matysime didesnį nusiteikimą kalbėtis, mes tikimės, kad matysime galimybių tame biudžete rasti tuos būtinus pataisymus, kad visuomenė iš biudžeto galėtų gauti tą naudą, kurios mokėdama mokesčius tikisi, kad valstybė ja pasirūpins. Dėkoju jums ir tikiuosi Finansų ministerijos ir šios Vyriausybės proveržio, jis vis dar neįvyko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu M. Lingę, jis taip pat kalbės frakcijos vardu. Ruošiasi V. Mitalas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai dėkui. Vis dar neramiais laikais turime saugią užuovėją – svarstome sąžiningą ir sąžiningai parengtą biudžeto projektą, kuriame pagrindiniai du ekonominiai prioritetai: pirma, vykdyti finansinius susitarimus ir įsipareigojimus bei neramiais laikais didinti žmonių pajamas, jų pagaliau nebeturėtų praryti 2,9 % prognozuojama infliacija kitais metais. Be dviejų ekonominių, yra ir trečiasis – moralinis: prieš rinkimus nesiūlyti populistinių ir į rinkėjų papirkinėjimą nukreiptų sprendimų.
Saugumas ir švietimas – dvi prioritetinės ir susitarimais paremtos sritys, kurioms skiriamos didelės papildomos lėšos: saugumui – beveik 400 mln., švietimui – beveik 500 mln. Palyginimui: švietimui kitiems metams Latvijoje papildomai skiriama 119 mln., tai yra keturis kartus mažiau, nei skiriama Lietuvoje. Vykdant politinių partijų susitarimą mokytojų atlyginimams kelti numatoma skirti 217 mln. eurų, ir tai padeda didinti mūsų atotrūkį regione. Štai šiais metais paskelbti naujausi EBPO duomenys parodė, kad realus 25–64 metų mokytojų metinis atlyginimas Lietuvoje siekė 45 tūkst. dolerių ir buvo beveik 6 tūkst. didesnis nei Lenkijoje ir beveik 13 tūkst. didesnis nei Estijoje bei Latvijoje. Tik priminsiu 2016 metų biudžeto tvirtinimą – mokytojų atlyginimams pakelti 3 % skirta 9 mln. eurų. Tai yra 24 kartus mažiau, nei skyrėme kitiems metams. 24 kartus daugiau, tačiau šiandien tos buvusios daugumos atstovai kursto populizmo lauželį ir sako: negana, duokite dar 245 mln. Tai nėra nei moralu, nei sąžininga, nes pajamos nėra grindžiamos, nes siūlymai nėra grindžiami tvariomis pajamomis. Ilgus metus problemų sprendimas buvo tik imituojamas. Sąžininga pripažinti, kad visų problemų per kadenciją viena dauguma išspręsti negali. Tačiau neabejotinai šiai daugumai švietimas yra prioritetas. Tai rodo labai konkretūs ir dideli finansiniai skaičiai, kurie turi kainą, kurie neleidžia kitų viešojo sektoriaus sričių laikyti šiame etape analogiškais prioritetais. Šio svarbaus pokyčio menkinti mes neleisime.
Sąžininga investuoti į gynybos stiprinimą ir paramą Ukrainai. Kitais metais gynybai skiriamas biudžetas bus dvigubai didesnis, nei buvo 2020 metais, ir bus 2 mlrd. 60 mln. Džiugu, kad šis prioritetas nekvestionuojamas šiame Seime, o juk dar taip neseniai praėjusios kadencijos Seime diskutuojant dėl 2020 metų biudžeto iš šios tribūnos skambėjo tokie argumentai: ar Lietuva skirs gynybai 30 % nuo BVP, ar nulį, rezultatas bus tas pats.
Nuoseklus pajamų viešajame sektoriuje auginimas pasiteisino ypač neramiais ir sukrėtimų nestokojančiais laikais, tūkstančiu didesnis atlygis gydytojui ar 500 eurų socialiniams darbuotojams. Teisę menkinti per kadenciją 87 % didėsiantį neapmokestinamąjį pajamų dydį ar vidutiniškai 60 % didėsiančias pensijas, ar 50 % minimalųjį mėnesinį atlygį turi nebent tie, kuriems pavyko geriau. Kiek tokių žinome?
Biudžeto sąžiningumą tiek dėl turinio, tiek dėl proceso iliustruoja vienas apibendrinimas – Lietuvos banko išvados: biudžeto projektas nekelia rizikos pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu. Biudžeto projekto atsakingą suplanavimą rodo tai, kad nei komitetai, nei atskiri Seimo nariai, teikdami pasiūlymus, nekvestionavo suplanuotų priemonių ir joms numatytų lėšų reikalingumo, tačiau nebuvo pasiūlymų, kuriais būtų mažinamos suplanuotos išlaidos vienoms sritims, kad būtų galima padidinti kitoms.
Tiesa, ministerijų miestelio statybos – kone vienintelė priemonė, dėl kurios kilo diskusijų, ar verta šį projektą vystyti kitais metais. Bet šiai priemonei nenumatomos konkrečios biudžeto lėšos – planuojama tik skolintis šiam poreikiui, o skolai grąžinti būtų naudojami pinigai, kurie būtų gauti pardavus dabartinius ministerijų pastatus.
Bet biudžetas nėra vien apie išlaidas – išlaidos prasideda nuo pajamų. Turbūt nėra geresnės progos nei ši padėkoti visiems, kurie kuria vertę, kuria darbo vietas, kurie renkasi Lietuvą investicijoms, imasi plėtros, investuoja į technologinį atsinaujinimą, kuria pažangą, bet kartu ir prisiima daug rizikų, kurios neramiais laikais didina neapibrėžtumą. Ačiū visiems, kurie kasdieniu darbu prisideda prie šalies augimo, sąžiningai moka mokesčius ir imasi asmeninės iniciatyvos.
Šiemet iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 474 mln. eurų, arba 5,2 %, daugiau nei per 2022 metų sausio–rugsėjo mėnesių palyginamąjį laikotarpį. Kitais metais, lyginant su šiais, pajamos turėtų augti 9,4 %. Tačiau, nepaisant to, įsipareigojimai poreikiams ir lūkesčiai yra gerokai didesni, taigi tvarių biudžeto pajamų klausimas išlieka atviras ir opus. Apie mokestinių reformų būtinybę prieš porą savaičių priminė daugybė profesinių sąjungų, nevyriausybinių organizacijų ir susivienijimų, suprantančių priežastinį ryšį, kad geresnės viešosios paslaugos turi kainą ir į kokybę būtina investuoti. 33 % nuo BVP – dar ne 40 % Europos Sąjungos vidurkio. Pasiūlytos mokestinės pertvarkos mažas poveikis biudžeto augimui – dažnai atsikartojanti kritika ir iš kolegų koalicijoje. Jei ambicijos padidinimas keistų požiūrį į mokestinę pertvarką ir tai padėtų auginti reikalingą paramą, puiku, didinkime ambiciją ir judėkime reikalinga kryptimi, o pakeliui teisingu sprendimu paremkime gerą ir sąžiningai parengtą biudžeto projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną V. Mitalą. Jis taip pat kalbės frakcijos vardu. Ruošiasi E. Gentvilas.
V. MITALAS (LF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji Pirmininke, biudžetas buvo pristatytas jau anksčiau. Apie jį tiek Seimo salėje, tiek už Seimo salės ribų tikrai nemažai diskusijų buvo pasakyta, buvo kalbėta. Apie tai gal daug nekalbėsiu. Iš tikrųjų tas biudžetas, kuris 2024 metams yra pateiktas, yra gana gausus. 2 mlrd. eurų papildomų pajamų papildo Lietuvos biudžetą. Natūralu, kad ir išlaidos gana ženkliai didėja tiek švietimui, tiek kitoms reikmėms, tiek tai pačiai socialinei apsaugai. Atrodo, kad tiek didėja, jog net kai kurie ministrai asmeniškai pradeda priimti šią žinią – M. Navickienė, sakydama, kad pakėliau pensijas daugiau nei bet kada anksčiau. Aš noriu priminti, kad vis tiktai ne socialinės apsaugos ir darbo ministrė asmeniškai kelia pensijas, o visas Seimas balsuodamas už biudžetą. Šioje kadencijoje, manau, gana daug dėmesio skyrė socialinei apsaugai ir socialinei apsaugai skirs ir kitais metais.
Keletą štrichų aš vis tiktai noriu dar konkrečiai įvardinti. Po biudžeto pateikimo buvo du dalykai, kurie iš tikrųjų yra verti dėmesio. Tai yra didesnis kelių finansavimas ir neformaliojo ugdymo arba apskritai švietimo aktualijos. Su keliais mes turėjome ilgą sisteminę bėdą dėl prioriteto asfaltuoti kiekvieną žvyrkelį. Šalies magistralinių kelių būklė, šalies tiltų būklė ilgus metus prastėjo. Buvę susisiekimo ministrai savo asmeniniais parėdymais asfaltavo ir perasfaltavo kelius, kurie tikrai, objektyviai žiūrint, nebuvo joks aiškus prioritetas. Dėl to mes turime tuos ribojimus kelyje Vilnius–Kaunas, jie priverčia mus iki 70 sumažinti greitį važiuojant per vieną tiltą, dėl to mes turime daug byrančių kelių ir dėl to mes turime tą nacionalinę gėdą Vilnius–Utena. Po vakarykščių diskusijų gerai, kad plius 40 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programai yra siūloma. Yra siūloma šiek tiek perdėlioti Europos Sąjungos lėšas taip papildant dar 117 mln. eurų visus kelių tiesimo ir finansavimo poreikius. Man atrodo, kad tai yra labai svarbu, nes tai leis tvarkyti „Via Balticą“, Vilnių–Uteną. Projektai jau beveik baigti ir iš tikrųjų galime kitais metais išvysti konkrečius darbus.
Gerai, kad prie 17 mln. eurų neformaliajam ugdymui papildomai yra pridedami nors 3. Žinau, kad kai kurie šia sistema abejoja, bet aš noriu iliustruoti labai paprastu pavyzdžiu. Vilniuje 2022 metais vaikų švietimo finansavimą padidinome Vilniaus miesto savivaldybės taryboje nuo 15 eurų iki 20 eurų. Iki tol krepšeliu besinaudojančių vaikų skaičių turėjome apie 17 tūkst., po jo pakėlimo 5 eurais tas skaičius išaugo iki 25 tūkst. 620. Neformaliojo ugdymo krepšelio metodas veikia. Jis yra geras metodas norint stiprinti vaikų užimtumą, norint pasiūlyti alternatyvias veiklas prieš slankiojimą gatvėse ir norint užtikrinti, kad tie vaikai šalia formaliojo ugdymo gauna kompetencijas, kurios tikrai yra reikalingos XXI amžiuje.
Bet aš dar norėjau, mums svarstant šių metų biudžetą, paliesti keletą kitų klausimų. Ar galime mes su išlaidomis tvarkytis efektyviau? Akivaizdu, kad galime. 4,8 % nuo BVP – tiek siekia valstybės išlaidos švietimui. Tai iš esmės atitinka Europos Sąjungos vidurkį, bet visi suprantame, kad švietimo iššūkiai tą vidurkį viršija. Šis procentas man yra gana geras pavyzdys, parodantis, kad, turint dar tikrai nesutvarkytą iki galo sistemą, mes pinigus kartais investuojame taip pat pro šalį.
Pasižiūrėjau 2022 metų statistiką: vienam moksleiviui tenkantis bendrojo ugdymo mokyklų plotas skiriasi skirtingose savivaldybėse tris kartus – nuo 9,3 iki 28 kv. metrų. Per metus tenkantis ūkio lėšų skirtumas, kuris pasiekia vieną moksleivį iš savivaldybės biudžeto, skiriasi šešis kartus – nuo 600 eurų iki 3 tūkst. 600 eurų per metus, sakykime, tokiame paprastame rajone kaip Ignalina, ne kokia nors Neringa ar Nida.
Mes turime sveikatos iššūkį. Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos dabar jau, atrodo, pasieks reformos stadiją, bet iki to laiko buvo daug skirtingų, na, tokių kuriozinių pavyzdžių. Man vienas gydytojas yra pasakojęs, kad, kai buvo padidintas apmokėjimas už pagalbinio apvaisinimo paslaugas, buvo sumažinta vieno gimdymo kaina. Iš tikrųjų valstybinės ligonių kasos, turėdamos savo žinioje labai didelį kapšą pinigų, su šituo kapšu gali tvarkytis efektyviau.
Nekalbėsiu daug apie šešėlį. Man atrodo, apie šešėlį mes žinome, kad vien dėl PVM atotrūkio mes prarandame apie 800 mln. eurų, o cigarečių kontrabanda, kontrabandinių cigarečių skaičius siekia apie 23 % ir nemažėja. Jeigu mes šituos dalykus sugebėtume taip pat tvarkyti, pradėti iš esmės tvarkyti, mūsų biudžeto pajamos pradėtų augti nepriklausomai nuo jokių mokestinių padidinimų, dėl kurių čia buvo daug diskusijų. Džiaugiuosi, kad tos diskusijos yra ramiai kol kas padėtos į stalčių. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu E. Gentvilą. Ruošiasi G. Burokienė.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, didžioji dalis pasisakymų man skambėjo kaip buhalterių konferencija. Buhalterinis požiūris į biudžetą yra neišvengiamas, yra būtinas, bet tai nėra Lietuvos valstybės vizija. Aš dėkingas savo kolegai liberalui V. Mitalui, kuris, mano manymu, atitrūko nuo buhalterijos ir pažvelgė politiškai į biudžetą, ką ir aš norėčiau padaryti, kitaip sakant, vertinu biudžetą visais jo skaičiais.
Ir vis tik galvoju: quo vadis, Lietuva? Kur eina Lietuva, kokia kryptis brėžiama šituo biudžetu? Visų pirma, aš manau, kad brėžiama aiški kryptis, – atsakingas biudžetas fiskalinės drausmės požiūriu. Taip, buvo pora metų, kai turėjome galimybę laisviau elgtis, šiandien to nebegalime sau leisti ir mes sugebame apsibrėžti pagal fiskalinės drausmės ribas.
Antras dalykas – pakankamas socialinis biudžetas. Pernai pensijų ir atlyginimų didėjimas ne visais atvejais peržengė tuo metu planuotos, bet, deja, buvusios didesnės infliacijos ribas, o dabar aiškiai ir apibrėžtai galima konstatuoti: 2024 metų biudžete atlyginimai ir pensijos, jų augimas akivaizdžiai viršys planuojamą infliaciją.
Trečias dalykas. Išsaugome mums, liberalams, svarbų perskirstymo punktą – 33 % perskirstymas nuo BVP. Nenoriu veltis į polemiką su Prezidentu, bet, kai Prezidentas sako: kuo daugiau perskirstysime per biudžetą nuo BVP, tuo laimingesnė bus valstybė… Daugiausiai pasaulyje (94 %) per savo biudžetą BVP perskirsto Šiaurės Korėja. Man geresnis pavyzdys yra Šveicarija – 23 %, todėl lygiavimasis į Europos Sąjungos 40 % man, kaip liberalui, neatrodo sektinas pavyzdys ir neatrodo, kad tai yra gerovės valstybės modelis. Gerovės valstybė, mano manymu, maža valstybė, ir aš, kaip liberalas, džiaugiuosi, kad mes tai išsaugome, 33 % versus Europos Sąjungos 40 % vidurkis.
Ketvirtas dalykas, kurį noriu pabrėžti, – esminių, svarbiausių valstybės funkcijų vykdymas, įgyvendinimas, daugeliu atvejų remiantis partijų susitarimais. Taip, nėra pakankama viena svarbi funkcija – valstybės kelių užtikrinimas, bet aš nebenoriu veltis į buhalteriją. Džiaugiuosi, kad ministerija ir Vyriausybė išgirdo ir liberalų daugkartinį siūlymą – atsiranda apie 150 mln. papildomų lėšų keliams, nesvarbu, iš kokių šaltinių, bet tai yra nepakankamai finansuojama situacija.
Tačiau labiausiai aš noriu pasidžiaugti tokiais dalykais kaip didžiulis NPD didėjimas, neapmokestinamojo pajamų dydžio augimas iki 747 eurų vienam darbuotojui. Kažkaip netyčia prieš porą savaičių vartydamas senus dokumentus radau 2001 metų popierius. Aš tuo metu buvau laikinasis Ministras Pirmininkas. Mes pasiūlėme Seimui nustatyti neapmokestinamąjį pajamų dydį – tuo metu 250 litų, tai yra 70 eurų. Kolegos, mes turime pasidžiaugti, kur link eina Lietuva. Nuo 70 eurų iki 747 eurų. Vadinasi, mes einame iš mažų atlyginimų, pigios darbo jėgos zonos į normalią, vidutinišką Europos Sąjungos valstybę. Patikėkite, 6 mlrd. planetos gyventojų pavydi vidutiniam Lietuvos gyventojui. Čia yra didžiulis šuolis, kai Lietuva kaip valstybė atsisako 250 mln. eurų vien per tą NPD didinimą. Aš tai traktuoju kaip mokesčių sumažinimą. Suprantu, kad reiks ieškoti vis tiktai tvarių šaltinių šiems dalykams atstatyti, bet šiandien mes turime kalbėti apie tai, kad šita valdžia ne didina mokesčius, o iš esmės mažina, ir pirmiausia dirbantiesiems mažina tuos mokesčius.
Kiti dalykai, paremti partijų susitarimu. Švietimo darbo užmokesčio finansavimo didinimas 380 mln. – tai pažadų ir pagrįstų lūkesčių ištesėjimas švietimo bendruomenei. Kitas dalykas – krašto apsauga kaip gyvybinė funkcija. Didėjimas akivaizdus, taip, bet, deja, visi sutinkame, kad nepakankamas, reikės ieškoti ir spręsti daug iššūkių artimiausioje ateityje.
Kolegos, kalbant apie biudžetą, aš norėčiau, kad akcentai būtų dėliojami ne vien kritikuojant biudžetą. Opozicija daro savo darbą, ji atliks tą darbą. Noriu, kad mes, valdantieji, sugebėtume rasti tuos pozityvius dalykus, kuriuos padarome, žinoma, neužmerkdami akių dėl tos kritikos. Turime pasakyti savo žmonėms: tai yra biudžetas, kuris iš esmės pamažina mokesčius, išsaugo valstybėje liberalią dvasią ir užtikrina socialiai jautrių sluoksnių gyvenimą 2024 metais geresnį, negu buvo šiais metais. Aš asmeniškai noriu padėkoti G. Skaistei už tą kantrybę, kurią jinai rodė visose diskusijose ir debatuose. Ačiū, Gintare!
PIRMININKĖ. Dėkoju. Į tribūną kviečiu G. Burokienę. Ruošiasi R. Budbergytė. Toliau posėdžiui pirmininkaus pirmasis pavaduotojas J. Razma.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Seimo Pirmininke, Nyderlandų dvasininkas, filosofas Erazmas Roterdamietis yra pasakęs, kad valstybės biudžetas – tai lyg viešojo gėrio pieva, visi trokšta joje pasiganyti, todėl valdžios pareigūnai viską turi vertinti vadovaudamiesi nauda visuomenei. Štai ir paanalizuokime tą naudą visuomenei, į ką gi orientuotas 2024 metų biudžetas? Jis, anot ekonomistų, nėra orientuotas nei į vidurinę klasę, nei į skurdžiausius visuomenės sluoksnius. Biudžetas skirtas interesų grupėms tenkinti. Tam reikėjo paskubomis įvesti naujus mokesčius, atsainia ranka numojant į tai, kad Lietuva eilinį kartą pasiųs žinutę investuotojams, kad yra nepatikima ir nuolat mokestiniuose skersvėjuose besiblaškanti šalis. Su valstybės lėšomis žongliruojama arba nemokšiškai, arba tiesiog ciniškai. Dosniai išlaidaujama, nors pajamos nesuplanuotos, o tuomet jau blaškomasi ieškant, kaip ir kuo tas biudžeto skyles užkaišioti.
Įdėmiau paanalizavus biudžetą, peršasi geras senas posakis, kad velnias slypi detalėse. Biudžetas yra orientuotas į artėjančius rinkimus, pernelyg optimistiškas, o kai kurie numatyti sprendimai tiesiog ciniški. Turime didžiulį biudžeto deficitą ir augančią valstybės skolą. Optimistiškai planuojamas tiek valstybės, tiek ir savivaldybių biudžetų pajamų planas, nors, ekonomistų vertinimu, dabartiniame biudžete numatytas valstybės pajamų didėjimas yra paremtas realybės neatitinkančiais mažmeninės prekybos augimo lūkesčiais. Tik praėjusį mėnesį pirmą kartą po labai ilgos pertraukos mažmeninės prekybos augimas, lyginant su praėjusiais metais, buvo nulinis (nuo 22 % augimo nusileidome iki nulio procentų), o tuo metu biudžete planuojamas net 11 % augimas. Tad didelė tikimybė, kad biudžetą reikės perplanuoti. Spaudimas biudžetui bus toks didelis, kad kol dar nevėlu, pats metas valdantiesiems susimažinti lūkesčius, nes galimo trūkumo nebus įmanoma kompensuoti skolinantis. Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad turėsime išlaikyti mažesnį nei 3 % bendrojo vidaus produkto biudžeto deficitą ir neturėti didesnės nei 60 % BVP dydžio skolos, o mes jau esame prie raudonosios linijos – suplanuotas deficitas siekia 2,9 %.
Tačiau pagrindinis klausimas ir yra tas, kaip biudžetą pavyko įsprausti į tą 3 % deficitą. Paradoksalu, tačiau valstybės makroekonominio stabilumo, o ir reputacijos gelbėjimo vaidmuo tenka pensininkams. Paanalizuokime: kaip žinome, bendrą valdžios biudžetą sudaro keturi biudžetai: valstybės biudžetas turi didžiulį deficitą, savivaldybių – panašiai taip pat, sveikatos draudimo biudžetas subalansuotas, o „Sodra“ turi net 580 mln. perteklių. Jis iš dalies kompensuoja valstybės biudžeto deficitą, tuo sudarydamas galimybę Vyriausybei dar daugiau skolintis, o kartu ir neperžengti Mastrichto kriterijaus ribų. Stebina ir senjorų gelbėjimo iš skurdo planas. Skaičiuojama, kad tarp senatvės pensininkų žemiau skurdo ribos yra apie 40 %. Prognozuojama, kad kitais metais skurdo riba bus 672 eurai, o vidutinė pensija – 605 eurai. Bet štai turime nepanaudotus 580 mln. „Sodros“ pajamų ir 260 mln. dotacijų privatiems pensijų fondams, tačiau šie pinigai numatyti 2050 metų būsimiems pensininkams gelbėti, nors dabartiniai pensininkai ir kitais metais bus palikti skurde.
Skolose skendės ir valdžios sektorius. 2024 metų skola sudarys 39,8 %. Deficitas sieks 2,9 %. 2025 metais, numatoma, skola augs iki 42,1 %, o deficitas bus 2,5 %. Nors valdančiųjų mintys nukreiptos į kosmosą, tačiau Lietuvoje dar kol kas nėra kosmosui pritaikyto transporto, tad paprastiems Lietuvos žmonėms ir kitais metais teks važinėti duobėtais keliais ir griūvančiais tiltais. Ko jau ko, bet optimizmo stoka šios Vyriausybės apkaltinti taip pat negalime. Nekreipdama dėmesio į streikus ir protestus, išaugusį narkotikų vartojimą, nevykusius užsienio politikos viražus, jų pasekmes gyventojams ir verslams, Vyriausybė bando įtikinti žmones, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja ir yra tiesiog puikus. Ir vis dėlto malonių dalykų čia nedaug, nes kitų metų biudžetą galima pavadinti nevilties, išgyvenimo ir antiregioniniu biudžetu, kuris paremtas principu: sau – kiek reikia, kitiems – kiek liko.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Toliau diskutuoti kviečiame R. Budbergytę.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, norėčiau pradėti nuo tokio tikriausiai labai svarbaus, bet labai nuobodaus pastebėjimo. Yra labai apmaudu, kad nėra numatyti ilgalaikiai tvaraus finansavimo šaltiniai ir tai yra paliekama iš tiesų ateinančiai Vyriausybei kaip didžiausias galvosūkis – o ką reikės daryti, kad užtikrintume tos taip išgirtosios žmonių perkamosios galios palaikymą? Ne dabartinei valdančiajai daugumai reikės spręsti tą klausimą, o tiems, kurie po rinkimų gaus pasitikėjimo mandatą iš mūsų gyventojų.
Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad algos pagal biudžeto projektą yra didinamos tiems, dėl kurių buvo prisiimti tokie ilgalaikiai įsipareigojimai, tai yra švietimo, bet nepakankamai, ir sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojams. Tuo tarpu padaryta valstybės tarnybos reforma, bet ne visiems reformuotiesiems tarnautojams, pareigūnams yra numatytas reikiamos apimties finansavimas.
Keliai. Apie juos buvo daug kalbėta. Ir aš norėčiau pasakyti iš tiesų, kad tai yra viena iš silpniausių šio biudžeto projekto vietų. Iš tiesų kai kalbama apie tai, kad susisiekimo ministrui davė 40 mln., kad jisai galėtų įgyvendinti savo pažadą – nuo pirmos dienos tapęs ministru jisai žadėjo, kad tas gėdingas kelias Vilnius–Utena bus sutvarkytas, tai iš tiesų tikriausiai negali nuraminti mūsų visų nerimo, ne tik politikų, bet, turiu omenyje, ir žmonių, gyvenančių Lietuvoje, nerimo dėl tikrai labai blogos kelių būklės ir blogos infrastruktūros. Ir tie papildomi skirti milijonai bus „Via Balticos“ strateginiam projektui, jam įgyvendinti, jie nėra papildomi asignavimai, o iš tiesų paankstinti Europos Sąjungos fondų asignavimai.
Gėdinga yra dėl Mokslo departamento finansavimo. Pagal pasirašytą susitarimą dėl švietimo yra planuojama, kad turi būti daug didesnis finansavimas. Šiandien trūksta projekte 245 mln. eurų, tai yra tikrai labai labai minimalus procentas nuo BVP, tai yra vos 0,43 %. Jeigu mes šiandieną svarstome Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriose yra siūloma ne nuo sausio 1 dienos didinti algas mokslo darbuotojams, bet nuo rugsėjo 1 dienos, tai, kaip sakoma, pritardami, kad reikia tai padaryti, vis dėlto turime suprasti, kad valdančiųjų požiūris į mokslą, į mokslinę, eksperimentinę, technologinę plėtrą yra tikrai apgailėtinas ir apverktinas, sakyčiau.
Mes, socialdemokratai, pateikėme 17 siūlymų dėl biudžeto projekto. Akivaizdu, kad, kaip minėjau, finansavimas švietimui nėra pakankamas, mokytojų trūkumo problemos yra nesprendžiamos ir kokybiškas ugdymas tampa neprieinamas kiekvienam Lietuvos gyventojui. Mes, socialdemokratai, taip pat siūlome du kartus po 15 % padidinti atlyginimus mokytojams, taip pat švietimo įstaigų būklei gerinti ir vaikų vasaros atostogoms skirti papildomus asignavimus. Registravome ir dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo, nes, kaip ir minėjau, tiltai griūva, o keliai ima priminti senovinį grindinį.
Socialdemokratai registravo, mano supratimu, be galo svarbų pasiūlymą – padidinti asignavimus pirmajam būstui jaunoms šeimoms, tam skiriant 27 mln. Yra tiesiog apverktina situacija šiandieną, kas darosi būsto rinkoje, ar kalbėsime apie galimybes jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą, ar kalbėsime apie nuomą, ar kalbėsime apie municipalinį savivaldybių būstą, ar net apie tą patį socialinį būstą. Iš tiesų katastrofiškai blogėja padėtis. Kaip matome, biudžete valdantieji dėl to nesuka visiškai galvos. Taip pat mes registravome pasiūlymus didinti finansavimą Medijų rėmimo fondui, Valstybiniam mokslinių tyrimų institutui.
Galų gale, pabaigdama savo tą pasisakymą, aš tikrai norėčiau iškelti klausimą, koks gi vis dėlto yra tas tikrasis dabar projektuojamo biudžeto deficitas: ar tai yra 2,9 %, ar tai 3 %, po vakarykščių visų pasitarimų ir apsitarimų tiek Vyriausybėje, tiek valdančiosios daugumos koalicijoje, ar tiktai, kaip Europos Komisija sako, 2,3 %? Na, iš tiesų, kaip ir tikriausiai matyti, valdantieji bando nuslėpti, kad yra pakankamai fiskalinės erdvės, kad būtų įsiklausoma į Seimo narių pasiūlymus, kaip reikia pagerinti iš tiesų mūsų biudžeto padėtį, kad kitais metais tas gyvenimas Lietuvoje būtų, kaip sakoma, ne tiktai padidinimas tų minimalių tam tikrų išmokų, bet kad jisai būtų iš tiesų kokybiškesnis visiems Lietuvos žmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau L. Savickas pasisako.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, mūsų finansų ministrė, pristatydama kitų metų biudžeto projektą, labai optimistiškai ir gražiai mums nupiešė Tėvynės sąjungos rinkiminį lankstinuką. Jame mes matėme, kad visi valstybės rodikliai tik gerės, o gerovės valstybė bus jau beveik ranka pasiekiama. Deja, iš karto buvo tarsi pagąsdinta, kad planuojamas deficitas sieks 2,9 % BVP, tad dėl Seimui pateikto biudžeto nėra vietos diskusijoms ir papildomiems parlamentarų siūlymams, nes pinigų tiesiog nėra.
Taip pat premjerė jai būdingu kategoriškumu iškėlė ir sąlygą, kad nesusitarę dėl tokio valdančiųjų pateikto biudžeto, koks jis yra dabar, būtume priversti gyventi su 1/12 biudžeto. Tačiau panašu, kad tai vis dėlto yra valdančiųjų bandymas manipuliuoti Seimo nariais, nes, Europos Komisijos skaičiavimais, deficitas vietoj pristatyto 2,9 % nuo BVP iš tiesų gali būti apie 2,3 %, o tai jau šimtai milijonų eurų. Vadinasi, pinigų yra. Tad ir manevro laisvės siūlymams yra.
Biudžeto projekto tobulinimas, kad ir kaip to nenorėtų valdantieji, iš esmės yra galimas. O jei dar tinkamai įgyvendintume numatytus kriterijus, Lietuvą pasiektų ir milijoninės RRF’o Europos Sąjungos lėšos, kurios dabar dėl koalicijos vidinių nesutarimų, dėl Vyriausybės derybinio avantiūrizmo Briuselio koridoriuose iš esmės plaukia pro šalį, o gauti valstybės skolos kaštai permetami kitos kadencijos Seimui spręsti. Taigi, pažvelgę giliau ir nepasidavę pirmam rožinių spalvų magijos seansui, matome jau ne tokį ir gražų ir optimistinį biudžeto paketą.
Mano kolegos čia jau įvardijo ir dar įvardys ne vieną paslėptą akmenuką bate. Aš noriu akcentuoti vieną svarbų momentą ir mūsų visų, ne tik valdančiųjų, silpnybę, prie kurios nuolat suklumpame. Pristatytas biudžetas dar kartą parodė, kad nacionaliniai partijų susitarimai, kurių pastaraisiais metais tiek daug užderėjo, gali būti, yra nieko verti. Primenu, kad yra perteklius pasirašytų, bandytų pasirašyti ir vis dar bandomų pasirašyti nacionalinių susitarimų nuo švietimo, gynybos iki miškų, užsienio politikos ar demografijos. Susitarimas veja susitarimą, tačiau realių pokyčių ar darbų, kad tie įsipareigojimai būtų pradėti įgyvendinti, taip ir nematome. Vien pasirašyti neužtenka, problema nuo to nebus išspręsta, reikia realių veiksmų.
Imkime konkretų pavyzdį – trūkstamą finansavimą švietimui. Patys valdantieji sąmoningai planuoja sulaužyti susitarimą dėl švietimo, kitų metų biudžete bandoma nuslėpti trūkstamą finansavimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloms. Nepaisant to, kad susitarime dėl Lietuvos švietimo yra numatytas tolygus finansavimo didinimas, tačiau šiuo metu fiksuojamas dvigubas studijų finansavimo atotrūkis nuo atitinkamo Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vidurkio. Iki 2024 metų pabaigos, esamame susitarime yra fiksuota, turi būti skirta ne mažiau kaip 0,75 % BVP, tačiau Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte matome, kad lėšų nepakanka, inovacijoms finansuoti numatyta perpus mažiau, nei užfiksuota nacionaliniame susitarime. Tokiais tempais biudžeto eilutėse pasimeta 245 mln. eurų. Iki 2030 metų geriausiu atveju pasieksime viso labo 0,75 %. Net 1 %, tikėtina, nebepasieksime. Dabartiniame kontekste, kai kasmet dėl nepakankamo finansavimo ir mažų algų mokytojai yra priversti streikuoti, taip ir nesulaukę tinkamo dėmesio iš valdžios, dar vienas susitarimo nesilaikymas yra labai didelė rizika prarasti pasitikėjimą. Tam, kad būtų pasiekti, nacionaliniame susitarime dėl švietimo numatyti įsipareigojimai užtikrinti, kartu su kolegomis jau pateikėme pasiūlymą dėl kitų metų valstybės biudžeto.
Džiugu. Dėl kai ko yra džiugu. Vyriausybė po nedidelio koalicijos partnerių akibrokšto, jeigu jį taip galime pavadinti, sutiko atriekti dalelę, kad ir nepakankamą, kelių būklei Lietuvoje gerinti, tačiau vis dar turime kalną sričių, kurioms neskiriamas arba skiriamas nepakankamas finansavimas ir reikalingas adekvatus požiūris į tų problemų sprendimą.
Todėl kviečiu, kolegos, balsuojant dėl kitų metų biudžeto pasiūlymų neprarasti budrumo, prisiminti, po kokiais susitarimais esame padėję savo parašus ir davę žodį išpildyti tuos įsipareigojimus, kitaip nacionaliniai susitarimai netenka prasmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Pasisakė visų frakcijų atstovai. Valstiečių ir žaliųjų dar net trys atstovai yra užsirašę. Dar kelios minutės liko, tai S. Tumėnui suteiksime žodį, bet kitiems pagal numatytą laiką neliks galimybės.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiandien svarstome, kaip Lietuva gyvens kitais metais, 2023 metais. Ar turime mylėti savo valdžią, ar šiandien turime mylėti poziciją, apie tai kalbėjo ir žymus rašytojas eseistas L. Degėsys savo esė „Nemylėti valdžios“. Jis sakė: „Varge ir džiaugsme gali tekti gyventi drauge iki mirties arba iki skyrybų, bet, gyvenant kartu, būti opozicijoje, nesusitapatinti su valdžia patartina tiek žmogui, tiek ir Bažnyčiai, kad valdžiai pasikeitus neprarastum savęs. Visai kaip gyvenime, jei įmanoma, visada patartina neįsimylėti ir neprarasti proto. Valdžią galima ir reikia kontroliuoti ir kritikuoti, reikia prisiminti, kad valdžia neturi savo pinigų, tik iš mūsų surinktus.“
Gerbiamieji, kolega Eugenijus sakė, kad neturėtume šiandien svarstydami būti buhalteriai. Taigi aš noriu pasakyti apie patį vieną principą. Pinigų, akivaizdu, trūksta visiems, jų visiems norisi daugiau, bet liūdniausia, kad biudžeto svarstymuose netrūksta prekybos elementų, prekybos tautos tradicijomis, konstitucinėmis vertybėmis, pataikavimu savo koalicijos partneriams, kurie kelia savo sąlygas. Ir tai paliudijo vakar vykęs „LRT forumas“, kur ministrė A. Armonaitė pasakė, kad svarbaus koalicinio posėdžio darbotvarkėje buvo dvi temos – 2023 metų biudžetas ir civilinė sąjunga. Mums kaip ir viskas aišku, tačiau įsivaizduoju, kaip istorikams po 50 metų keistai atrodys tokios darbotvarkės parinktys, juk ten protokole nebus parašyta, kad už pritarimą biudžetui garantuojama civilinės sąjungos problemos sprendimu. Na, dar magaryčių duosime 40 mln. keliams tvarkyti, nors tai, pasak Savivaldybių asociacijos vadovo M. Sinkevičiaus, yra tik pabarstukai.
Taip, lėšų trūksta įvairioms sritims – štai jau minėtas įkurtas ir neva kaip būsimas gėris veiksiantis Medijų rėmimo fondas, jam numatoma skirti 5 mln. eurų, o pasak vieno iš periodinių leidinių asociacijų vadovo, trūksta dar bent 4 mln. eurų ir nepadidinus biudžeto, jo nuomone, grės tiesiog stagnacija, o „Literatūros ir meno“, „7 meno dienų“, „Šiaurės Atėnų“, „Nemuno“ ir kitų redakcijų darbuotojai tiesiog jausis apgauti.
Prisimenu prieš mėnesį premjerės prašymą nesikėsinti į priešrinkiminių metų biudžetą, šitą pažadą vykdžiau, tačiau prisimenu ir premjerės pažadą mano mintis susikonspektuoti ir ieškoti galimybių, kaip paremti lėšomis atokiau gyvenančius žmones, kai jiems reikia kompensuoti spaudos pristatymą, kuris yra išbrangęs. Tikiuosi, kad premjerė mano prašymą susikonspektavo ir mes, ir Lietuvos žmonės, gyvenantys regionuose, nebūsime nuvilti.
Baigdamas, kam visa tai sakau? Na, tiesiog, kad valdžia, pozicija, pasak to paties L. Degėsio, neįsivaizduotų esanti ypatinga, nepakeičiama ir nepasiekiama; priminti, kad pernelyg nesigirtų savo darbais, kurie daugeliu atvejų yra mūsų darbai, arba darbai, kuriems mes tą valdžią pasamdėme. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kaip tik jums pasisakius praėjo 1 valanda ir 3 minutės. Buvo sutarta, kad diskutuoti numatyta valanda. Diskutuoti baikime ir lauksime Vyriausybės pateikto patikslinto biudžeto projekto pagal čia minėtus ir gautus Seimo narių, komitetų pasiūlymus.
Dabar kitas… D. Kepenis dėl vedimo tvarkos.
D. KEPENIS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, registracijoje pasisakyti buvau devintas. Netikėtai pavardė dingo, dar sykį užregistravo, tapau 12. Jūs sakėte: 12 žmonių po 5 minutes – viena valanda. Ir dabar vėl negaliu tarti žodžio, tai kas čia darosi?
PIRMININKAS. Frakcijų atstovai kalba po 7 minutes. O eilės tvarkos aš tikrai nekoreguoju – ji yra, kokia yra. Jūsų (vienintelės frakcijos) pasisakė net du atstovai, kitų pasisakė po vieną. Taigi nesate nuskriausti. Kolegos, laikykimės sutarimo. Jeigu netenkino valandos trukmė, reikėjo tada sakyti, kai kalbėjo Seimo Pirmininkė. A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Truputį dėl vedimo tvarkos, bet čia aš norėčiau Eugenijaus, (gaila, kad nematau), kur jis kalbėjo čia lyg apie buhalteriją, nesupratau, ar finansų apskaitą. Tai noriu pasakyti, kad pasaulis nuėjęs daug toliau. Jeigu nagrinėsite Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos ar Japonijos biudžetus, tai didžioji dalis yra skiriama perkamosios galios indekso analizei. Tai čia jam, kad patobulėtų.
PIRMININKAS. Tikėsimės, kad jam bus perteikta svarbi jūsų pastaba.
11.47 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 172 ir 461 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3130(2) (svarstymas)
Dabar pradedame svarstyti kitą darbotvarkės klausimą. Biudžeto projekto lydimasis – Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3130(2). Svarstymo stadija. Išklausysime pagrindinio komiteto, būtent Biudžeto ir finansų komiteto, išvadas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas lapkričio 8 dieną apsvarstė Vyriausybės pateiktą projektą ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskutuoti užsirašė vienintelis V. Ąžuolas. Kviečiu į tribūną. Jeigu mobilūs pokalbiai jam netrukdytų, galbūt jis ateitų diskutuoti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, matant šį įstatymo projektą, tai šiek tiek kelia tokią nuostabą. Kaip yra sakoma? Nėra pinigų. Keliams nėra pinigų, mokytojams nėra, ugniagesiams nėra. Tokia graži frazė. Biudžeto komitete buvo labai įdomu klausytis tokios frazės: pasiūlykite, iš ko paimti ir atimti? Visada yra iš ko paimti ir atimti. Bet turbūt, kaip sakoma, ministras sakė: keliai ne prioritetas ir nebus keliams. Kam prioritetas – tam bus.
Aišku, galima pasidžiaugti nors tuo, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Mokesčių reforma sugriuvo, kaip sakant, mirė net negimusi, bet iš mokesčių reformos tam tikri punktai išlenda ir tie punktai, kurie didina nesurinkimą į biudžetą. Filmų lengvata apie 20 mln. Turbūt nereikia diskutuoti – reikia, nereikia tos lengvatos, bet 20 mln. atrandame. Taip ir šiai pelno mokesčio lengvatai apie 140 mln. taip pat suradome. Aišku, tikiuosi, kad Finansų ministerija tai jau įtraukė į biudžetą, kad negaus šitų pajamų. Bet kai norime, randame.
Nors, aišku, įdomybė yra tokia, kad ta pelno mokesčio lengvata bus taikoma tik stambiam verslui, išskirtinai stambiajam verslui. Kokias pelno mokesčio lengvatas dabar stambusis verslas gauna? Jeigu tu esi UABʼas, ABʼas (ta forma), jeigu tavo apyvarta iki 300 tūkst., tu gauni lengvatinį 5 % pelno mokestį. Jau dabar tai gaunama. Tai pasinaudojus šia lengvata, kuriai dabar Seimas pritars (tikrai tikiu, kad pritars, kitaip ir nebus), bus galima pelno mokesčio išvis nenaudoti, nes ši lengvata suteikia teisę iki 100 % pelno pasinaudoti ta lengvata. O jeigu tau pritrūko pelno, tą dalį, kiek pritrūko, galima perkelti dar trejus ar ketverius metus į priekį. Vadinasi, trejus ar ketverius metus UABʼai, ABʼai, stambusis verslas galės pelno mokesčio nemokėti. Iš vienos pusės žiūrint, gal tai nėra labai blogai, nes, pavyzdžiui, Latvija, Estija pelno mokesčio išvis neturi. Kaip sakant, konkurencingumo prasme mūsų verslas jau šiandien turi blogesnes sąlygas negu Latvijos ir Estijos verslas. Turbūt ne veltui A. Avulis savo įmonę įregistravo Estijoje ir aiškina, kaip Lietuvoje reikia mokėti mokesčius. Čia toks senas žanras. Bet tada klausiu, o kodėl mes taip nekenčiame smulkiojo verslo? Individuali veikla. Ar jie turi, pavyzdžiui, 5 % pelno mokesčio lengvatą iki 300 tūkst.? Ne, neturi. Ar jie gali šia lengvata pasinaudoti? Ne, negali. Negana to, jiems visokios lubos – VDU, MMA ir visi kiti dydžiai natūraliai didėja kiekvienais metais. Todėl jiems tie mokesčiai didėja. Jų bendras apmokestinimas jau siekia ir apie 40 %.
Tai ką mes darome su šiuo pasiūlymu? UABʼai, ABʼai galės mokesčių faktiškai nebemokėti. „Sodrai“ susimokėsite, kiek norėsite, na, kokią algą įrašysite sau, tiek ir susimokėsite. Jokios prievartos, jokio privalomumo. O smulkųjį verslą pribaikime visai. Kaip sakant, stambiajam verslui 140 mln. randame tai lengvatai pritaikyti, o visiems smulkiesiems, mažiesiems – kuo daugiau jų neišgalės susimokėti, toks vaizdas, valdančiosios koalicijos tikslas toks ir yra. Turbūt su tuo ir sveikinu, kad stambiesiems mes rasime ir 140 mln., ir 20, ir daugiau, jeigu reikės, bet smulkiesiems mes nerasime.
Na ir, žinoma, grįžtame prie to. Yra Seimo Pirmininkės įstatymo projektas dėl darželių. Mes žinome, kokia yra problema dėl darželių Lietuvoje. Kai pažiūri, iš pradžių Vyriausybė pritaria tokiam projektui ir sako: rasime 8 mln. darželinukams. Darželinukams, vaikams, negaunantiems vietos darželiuose, kad jie gautų kokį nors mokestį, kad jie galėtų būti ugdomi. Tada ateina tas projektas į komitetą. Ką mes girdime? Vyriausybė sako: na, žinote, nerandame mes darželinukams tų 8 mln., kokius 3–4 mln. gal ir rasime. Štai tokie prioritetai. Žinant tai, kad švietimo ministrė (štai puikiai žiūri į mane) iš darželinukų pavogė 60 mln. 2021 ir 2022 metais.
Žinote, kas įdomiausia tame įstatymo projekte, kurį teikė Prezidentas? Parašyta 60 mln. suma. G. Nausėda apačioje padėjo parašą po to įstatymo priėmimo, bet jis nė karto nu nu nu neparodė švietimo ministrei, kad iš darželinukų pavogė 60 mln. Ir viskas gerai. Bet ir čia, netgi Seimo Pirmininkės teiktam įstatymui dėl darželinukų, mes 8 mln. nerasime. Už tokius prioritetus ir už tokius myli ar nemyli galime dabar balsuoti.
PIRMININKAS. Na, vis dėlto turbūt reiktų susilaikyti nuo tokių kaltinimų, kad ministrė pavogė kažkiek dešimčių milijonų. Jeigu pavogė, turbūt prašysime, kad grąžintų tučtuojau. Bet vis dėlto, kolegos, pasirinkime tinkamą žodyną tokiems pasisakymams.
M. Lingė dėl motyvų už kalba.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Na, lengvata nėra lygi lengvatai. Jeigu vienos lengvatos tapo privilegijomis, tai suprantame, kad tokių atsisakymų siūlymai yra pagrįsti, neatsižadama eiti ir tuo keliu – tvarkyti ir tą lengvatų sistemą. Tačiau šios lengvatos per savo gyvavimo laikotarpį įrodė, kad jos pasiteisina ir kuria vertę. Pirmiausia augimui palanki mokestinė sistema yra prioritetas ir tikslas norint pratęsti šias dvi lengvatas filmų gamybai ir investiciniam projektui. Pirmiausia norima didinti produktyvumą ir padėti verslui pereiti prie aukštųjų technologijų, tai ir yra šios Vyriausybės vienas iš svarbiausių deklaruojamų prioritetų, kad mes nestrigtume vidutinių pajamų spąstuose, padėdami augti įmonėms, augintume ir valstybę. Todėl geriausiai, matyt, ir iliustruoja tos įmonės, kurios pasinaudojo investicinio projekto lengvata. Pradėjo 2017 metais, jų investicijų lygis siekia 439 mln. eurų. O žiūrėdami į šiandieną, kai įvertiname, kokia tuo 2022 metų laikotarpiu pažanga padaryta, stebime, kad tos investicijos iš pasinaudojusių įmonių išaugusios dvigubai – iki 938 mln. eurų. Tas pats ir su filmų lengvata: jeigu per penkerių metų laikotarpį, na, vieneriems metams kainuoja apie 17 mln. netekimai, tai per tą lengvatos galiojimą pritraukta 50 mln. filmų gamybai, o gamintojai Lietuvoje išleido virš 200 mln. eurų. Tai akivaizdūs pavyzdžiai, kad lengvatos veikia, pasiteisina ir kuria vertę, todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Prieš lengvatą – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų nenorėjau pasisakyti, bet kai pirmininko argumentus išgirdau, tai jau noriu pasisakyti. Žinote, kas yra aukštos technologijos? Dyzelinė fūra. Kai nuperki dyzelinę fūrą, yra aukštos technologijos, nes ta lengvata leidžia pirkti dyzelines fūras. Aukštos technologijos – įranga, dėvėta iki dvejų metų, dvejų metų senumo įranga irgi tinka į šias lengvatas ir tas aukštas technologijas. Iš tikrųjų nesakykime, kad tai yra aukštos technologijos, nes tai yra elementari galimybė verslui nemokėti pelno mokesčių. Gal tiek.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl šio projekto per numatytą balsavimo intervalą.
11.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2024 metų, 2025 metų ir 2026 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIVP-3131(2) (svarstymas)
Kitas lydimasis projektas – Seimo nutarimo „Dėl 2024 metų, 2025 metų ir 2026 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIVP-3131(2). Taip pat svarstymo stadija. M. Lingė pateiks komiteto išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas taip pat lapkričio 8 dieną apsvarstė minėtą nutarimo projektą ir bendru sutarimu nutarė pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū, diskutuoti nebuvo užsirašiusiųjų. Dėl motyvų prieš kalbės D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Na, mes suprantame, kad kasmet didindami biudžetą mes tikimės mažinti, pavyzdžiui, sergamumą, kuo daugiau pinigų sveikatos sistemai – tuo mažiau ligonių. Deja, yra atvirkščiai: kuo daugiau pinigų skiriame – tuo daugiau ligų ir turime. Ir ne tiktai ligų, bet jau dabar šnekame apie tai, kad jaunimas mūsų štai koks, vos trečdalis atitinka tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui, karo tarnybos, jų negali priimti į policiją, aš jau nekalbu apie tai, kad jaunuoliai jau serga suaugusių žmonių ligomis ir panašiai. Vadinasi, turime turėti tam tikrą sistemą, kad gelbėtume savo visuomenę, savo jaunimą nuo pražūties. Aišku, yra ir sistema, kaip tą padaryti. Tai yra fizinis aktyvumas, sportas, tai yra užimtumas būreliuose, tai yra netgi dvasinis ugdymas, nes visa tai kartu padaro žmogų sveiką.
Deja, šiandien taip yra viskas išbarstyta po straipsnius, straipsnelius, kad tos sumos į vieną vietą niekaip negalime surinkti, užtat aš tuos skaičiavimus vertinu kaip ypač žalingą, ypač ydingą būdą, kurio tikslas yra toliau tęsti šitą mūsų sergamumo augimą. Jeigu norime jį sustabdyti, tai Pasaulio bankas yra pasakęs: reikia 1/34 sveikatos sistemos lėšų skirti prevencijai, ir sustabdysime ligų augimą. Dabar gi mes gal skiriame ten dešimt kartų mažiau, negu reikėtų skirti, ir suskaičiuoti neįmanoma, kadangi tie pinigai išbarstyti po daugelį straipsnių, straipsnelių ir niekas čia neprisiima atsakomybės, kiek ir kokių pinigų skiriama būtent vaikų ir jaunimo sveikatai stiprinti, nes neįmanoma suskaičiuoti. Tai tol, kol mes to nepadarysime, taip ir bus, o pirmiausia, iš pradžių reikia atskirti lėšas gydomajai medicinai nuo lėšų sveikatai stiprinti, o po to žiūrėti kiekvienoje srityje, kur tie pinigai bus naudojami. Ačiū. Aš esu prieš.
PIRMININKAS. V. Semeška nori kalbėti už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, nežinau, dėl ko čia ginčytis, nes iš principo pateikiami trejų metų pajamų ir asignavimų rodikliai. Be jokios abejonės, visi suprantame, kad gyvename skoloje, skolą reikia aptarnauti, todėl atsakingas biudžeto lėšų skirstymas yra, net neabejoju, šios geros Vyriausybės prioritetas. Tiktai belieka pakartoti, kad šita Vyriausybė, šitas planavimas yra geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime už 15 minučių.
12.00 val.
2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-1556 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3243 (priėmimas)
Toliau dabar 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3243. Priėmimas. Turbūt nėra prasmės kviesti į tribūną M. Lingę, nes čia yra vienas straipsnis ir nėra nei jokių pastabų, nei pasiūlymų. Iš karto galima pasisakyti dėl viso įstatymo projekto.
A. Bagdonas nori kalbėti už. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, šiuo įstatymo projektu užtikriname, kad savivaldybėms nepritrūktų lėšų būsto šildymui kompensuoti nepasiturintiems Lietuvos gyventojams. Praėjusiais metais energetikos kainoms sparčiai kylant mes išplėtėme paramos gavėjų ratą, tačiau šiandien energetikos kainos stabilizavosi. Manau, turėtume kalbėti apie paramos skyrimą tik tiems asmenims, kurie iš tiesų yra nepasiturintys, tiems, kuriems iš tiesų reikia valstybės pagalbos. Manau, pasirinktas skolinimosi kelias nėra tvarus, nes skolas valstybei teks grąžinti. Dar blogiau, mes tokiais veiksmais neskatiname žmonių renovuoti daugiabučius, kurių šildymui jie galėtų išleisti gerokai mažiau lėšų. Čia, manau, yra viena esminė problema.
Nepaisydamas išsakytų pastabų, kviečiu palaikyti pateiktą įstatymo projektą, nes turime vykdyti duotus įsipareigojimus Lietuvos gyventojams, tačiau kviečiu atkreipti dėmesį ir į išsakytas pastabas ir kitais metais iš esmės peržiūrėti paramos gavėjų ratą, nes, kaip ir minėjau, paramą būsto šildymui turėtų gauti tie asmenys, kuriems iš tiesų jos reikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip pat už kalbės M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Noriu tiktai atkreipti dėmesį, kad skiriant socialinę paramą būtent šildymo kompensacijų pavidalu jau yra grįžęs turto vertinimo reikalavimas ir šis kriterijus tampa svarbus netgi nuo šio šildymo sezono. O šią situaciją turime tikrai spręsti. Šildymo kainos išaugo 40 %. Gauta prašymų taip pat dvigubai daugiau negu prieš tai buvusiais metais, o išlaidos, skirtos kompensacijoms, augo beveik keturis kartus. Tų lėšų, 223 mln., kurie buvo numatyti savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms vykdyti, akivaizdžiai neužteko – 47 savivaldybės pritrūko lėšų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš savo asignavimų jau skyrė 36 mln. šiems metams, kad galėtų vykdyti įsipareigojimus, tačiau akivaizdu, kad stebimas dar apie 25 mln. eurų lėšų poreikis. Vienintelis kelias – šis pasiūlytas sprendimas pakoreguoti leidžiant skolintis, todėl kviečiu palaikyti šią tikslinę priemonę.
PIRMININKAS. A. Skardžius pasisakys prieš.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Kai valstybė save įvaro į kampą nereguliuodama valstybinių monopolininkų, kurie susižeria šimtus milijonų kompensacijų, nesugeba nupirkti dujų už rinkos kainą, permokos pagal suvartojamą kiekį siekia net šimtus milijonų per metus perkant monopolininkui dujas… Gal galėtų padengti iš savo pelno? Tada nebereikėtų ir kompensacijų, nereikėtų valstybei skolintis. Patys sukuriate problemų, po to didvyriškai su jomis kovojate, įklampinate valstybę į skolą vien tam, kad monopolininkas galėtų susižerti didžiulį pelną. Tai atsipeikėkite, brangieji valdantieji.
PIRMININKAS. Dar E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų nereikia demagogijos apie kitas uždarąsias akcines bendroves, kurios perka kurą. Šiuo atveju mes svarstome apie paramą – parama žmonėms reikalinga. Čia iš tikrųjų svarbus sprendimas, nes savivaldybės tikrai signalizuoja, kad jos pritrūksta lėšų, nes buvo padidinta tam tikra parama kompensuojant už tam tikras paslaugas, kurios žmonėms yra būtinos. Iš tikrųjų reikia pritarti ir baigti tuos pirkimus, nepirkimus ir kitus šalutinius dalykus, dėl kurių galbūt ne čia, Seime, sprendžiama.
PIRMININKAS. Galiausiai motyvai baigti. Balsuosime dėl šio projekto per numatytą balsavimo intervalą.
12.05 val.
Valstybės socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3132(2) (priėmimas)
Dabar pagal darbotvarkę Valstybės socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3132(2). Priėmimo stadija. 13 straipsnių veikiausiai ir priedai. Galime konstatuoti, manau, kad niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių atskirai. Tokių siūlymų nematau, konstatuojame, kad galėsime balsuoti iš karto dėl viso projekto. Dabar motyvai. Prieš – A. Sysas. Nėra A. Syso. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiami kolegos, socialinio draudimo biudžetas yra subalansuotas ir net su rezervu. Mes žinome, kad 7,6 mlrd., o išlaidos sieks vos daugiau negu 7 mlrd., realiai turime 530 mln. rezervą. O jeigu įvertintume dar praėjusių metų visą rezervą, tai rezervas būtų virš 3 mlrd. eurų. Mes kažkodėl nenorime spręsti klausimą, kaip paskatinti ir kaip iš tikrųjų išgryninti, galbūt net ir skatinti žmones sąžiningai mokėti mokesčius, kad būtų kuo mažiau korupcijos.
Individualioji pensijų dalis. Mes žinome, kad dabar bazinė pensija mokama iš valstybės biudžeto, tačiau individualioji dalis eina konkrečiai iš socialinio draudimo biudžeto. Buvo pasiūlymas, labai geras pasiūlymas, nors kiek dar padidinti individualiąją dalį, kad tikrai mūsų pensininkai galėtų pajausti, kad tai yra ženklus padidėjimas. Šiandien dabartinė Vyriausybė giriasi, kad ji padidino, o realiai, jeigu įvertintume visą infliaciją, mes žinome, kad tai yra mažiausias padidinimas per praėjusį laikotarpį.
Iš tikrųjų kviečiu šiandien nepalaikyti vien dėl to, kad mes nenorime pagerinti mūsų skurdžiausiai grupei žmonių, tai yra mūsų išmokų gavėjams, pensininkams. Todėl ir nepalaikau šito projekto.
PIRMININKAS. M. Navickienė – už projektą.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėčiau pradėti, nes girdėjau, kad mano pavardė buvo paminėta replikose dėl to, kas čia labiausiai tas pensijas kėlė. Tai dovanokite visi, jeigu kur nors ne tas linksnis buvo pavartotas. Dirbome visi. Visų pirma, tai Vyriausybės sprendimai, tada Seimo sprendimai tam, kad pensijos kiltų sparčiau, negu numato įstatymas. Čia yra vienas dalykas. O kitas labai svarbus dalykas, kokio tikslo siekiame? Kad apskritai šitas procesas būtų kuo mažiau politizuotas, nepriklausytų nuo jokių rinkiminių ciklų ir Lietuvos pensininkai galėtų žinoti, kada kokios pensijos ir kuriais metais jie galėtų laukti ir sulaukti. Tai šia tema siekiame kuo mažiau populizmo.
Dabar kalbant apie bendruosius principus, ką pavyko įtvirtinti. Pensijų augimas apie 70 eurų tiems pensininkams, kurie turi sukaupę būtinąjį stažą, mano įsitikinimu, yra signalas, kad šita Vyriausybė atsakingai, nuosekliai didina pensininkų pajamas. Pensijos augs, planuojama, keturis kartus labiau, negu planuojama infliacija. Todėl spekuliacijos, kad nederamas dėmesys, man atrodo, yra tiesiog nepriimtinos.
Aš manau, visi turime suprasti, kad „Sodros“ biudžetas yra planuojamas ne vieneriems metams į priekį, ir mes kalbame ne tik apie 2024 metus, bet ir apie tai, kaip pensininkai gyvens 2025 ir 2026 metais, kokio pensijų augimo galės tikėtis ir tada. Todėl net ir suprasdama šių metų jautrumą ir kai kurių kolegų norą būtent šiemet būti dosnesniais Kalėdų Seneliais, negu galėtų būti pagal realias biudžeto galimybes, aš manau, kad mes tikrai deramą dėmesį, tiek, kiek galėjo Vyriausybė skirti šiuo pasiūlymu, skyrėme. Pensijos auga, pensijos auga tikrai ir nuosekliai, ir ženkliai, bet turime galvoti ne tik apie esamąjį laiką, bet ir apie būsimus metus.
Kolegos, tikrai kviečiu pritarti pasiūlymui, kurį Vyriausybė pateikė, ir vengti populizmo šia tema. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti, netrukus balsuosime, už 5 minučių.
12.10 val.
Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3133(2) (priėmimas)
Kitas projektas – Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3133(2). Taip pat priėmimas. Čia yra keturi straipsniai ir priedas. Manau, galime konstatuoti, kad niekas nereikalauja balsuoti atskirai dėl kiekvieno straipsnio. Taip ir yra. Dabar galime išsakyti motyvus dėl viso projekto. Nėra pageidaujančių kalbėti. Kol kas dėl šio projekto pertrauka, balsuosime per intervalą už 4 minučių.
12.10 val.
2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3134(2) (priėmimas)
Kitas projektas – 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3134(2). Taip pat priėmimas. Vienas straipsnis ir priedas. Galime iš karto kalbėti dėl viso projekto. Dėl motyvų prieš užsirašė kalbėti A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, nors ministras su dideliu pasididžiavimu ir džiaugsmu kalba, kad auga Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, tiesą sakant, su tuo ministerija ar Vyriausybė nelabai ką turi bendro, tiesiog Lietuvos gyventojai sumoka daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo įmokų, o viskas, ką padaro Vyriausybė su ministerija, tai tų sumokėtų pinigų netgi nesiteikia išleisti tiems patiems pacientams, kurie šiuos pinigus sunešė į biudžetą. Aš noriu tik priminti apie tai, kad praėjusioje kadencijoje buvo rėžiamos ugningos kalbos čia, iš Seimo tribūnos, apie tai, kaip reikšmingai reikia didinti darbo užmokestį medikams. Ką skaitome šiandien spaudoje? Tai, kad sveikatos apsaugos ministras dėl didesnių slaugytojų atlyginimų kreipsis į gydymo įstaigų vadovus. Neskirdamas pinigų, pareikalaus, kad būtų didinamas atlyginimas slaugytojams, nors pinigų biudžete tam kokių nors reikšmingų nenumato. Šitas biudžetas niekaip neatsižvelgia į naujas grėsmes, kurios iškyla. Įvairios geopolitinės grėsmės tai yra poreikiai pasirengti tam tikroms grėsmėms. Šitame biudžete apie tai nieko nėra numatyta. Dar daugiau, tiek pacientų organizacijos, tiek vaistų gamintojai kalba apie tai, kad vaistams yra nepakankamai skiriama pinigų. Tai tikrai, kolegos, tokiam biudžetui pritarti negalime jau vien dėl to, kad juo yra balansuojamas valstybės biudžetas, tai manau, kad yra nusižengimas visiems Lietuvos pacientams. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Už kalbės A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš suprantu opozicijos priedermę kritikuoti. Bet manau, kad gerbiamas Aurelijus šį kartą tai darė gana kukliai, nes mato, kad išties progresas, ypač šitoje kadencijoje, didinant PSDF biudžetą yra didžiulis. Priminsiu, kad valstybės biudžete daugiausiai auga savivaldybių biudžetai, apie 16 %, antroje vietoje yra PSDF biudžetas, auga 13,5 %. Tai tikrai tas augimas apie pusę milijardo sudarys galimybę ženkliai pagerinti situaciją. Jau nuo šių metų lapkričio mėnesio įkainis augs, paslaugų įkainis, 10 % tam, kad jau kitų metų sausio mėnesį realiai pasiektų įstaigas. Pamename, kad praeityje tai buvo daroma nuo metų vidurio ar panašiai, todėl logiška, ministras pasakė, kad kreipsis į gydymo įstaigas, kad tie pasiekti įkainiai nebūtų užlaikyti, bet būtų laiku peržiūrėta atlyginimų mokėjimo sistema ir atlyginimai augtų, o tam prielaidos yra tikrai didžiulės.
Be abejo, yra problemų. Yra problemų dėl rezervų formavimo, bet tai buvo padaryta būtent praeitoje kadencijoje. Tikrai aš manyčiau, kad yra labai geras pavyzdys, kad šitokioje įtemptoje geopolitinėje situacijoje, kai įveikėme pandemiją, mes, šita Vyriausybė nesiūlo iššvaistyti rezervo, nepaisydama galimo valdžių pasikeitimo. Nors aš tikiu, kad galbūt to ir nebus, bet vis dėlto atsakingai žiūrime – naudojame rezervą, bet paliekame gana didelį, jeigu atsirastų tam tikrų iššūkių.
Tai aš manau, kad PSDF biudžetas auga. Be abejo, visi turime ieškoti, susitarti dėl kitų šaltinių, kaip didinti PSDF įmokas, privačių lėšų, darbdavių lėšų, bet tai, tikiuosi, padarysime komitete ir ministerija, ir Vyriausybė, kartu susitarę taip, kaip šitoje kadencijoje mes priėmėme faktiškai visus teisės aktus, reikalingus sisteminei pertvarkai sveikatos sistemos. Tai susitarsime ir dėl šitų dalykų.
PIRMININKAS. D. Kepenis kalbės prieš.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Na, jeigu aš būčiau farmamafijos bosas, tai aš dabar papločiau tiems šitokio biudžeto sudarytojams ir pakviesčiau juos kur nors į Bermudus arba į Bora Bora salą kokiam mėnesiui pailsėti ir papramogauti taip va dabar, iš karto. Aš manau, kad, ko gero, taip ir atsitiks.
Nes, žiūrėkite, kas čia yra daroma? Kas yra daroma? Anoje kadencijoje mes skaičiavome – apie 3 mlrd. buvo sveikatos sistemai. Dabar jau bus beveik 5 mlrd. bendrai sudėjus kartu su ministerijos pinigais. Tai pagal Pasaulio banko instrukciją 1/34 biudžeto reikia turėti sveikatos prevencijai ir tokiu būdu mes sustabdysime ligų augimą. Pagal tą formulę 147 mln. turi tekti prevencijos sistemai. Dabar žiūrime – visuomenės sveikatai tenka 29 mln., vadinasi, 1/5 to, ką bent jau reikėtų duoti.
Kadangi ten žmonės moka aritmetiką, tai aš manau, kad supras. Šeimininkė kepa pyragą, jai reikia 200 laipsnių užkaisti tą pyragą, o jai sakoma: tau užteks 50 laipsniukų, tu čia kaip nors pasikepk, pažiūrėk. O kita šeimininkė verda sriubą, 100 laipsnių reikia, sako: tau 20 laipsnių užteks. Tai mes dabar taip verdame tą prevencijos sriubą arba pyragą kepame. Tai aš ir kartoju dar kartą. Ypač šiandien mes matome, koks mūsų jaunimas sukiužęs dabar, tik trečdalis betinka kariuomenei. Policijai nebėra išvis kas tinkami. Mes dabar neturime galimybių į tai pasižiūrėti. Ten 1/34 skirti niekaip negalime, nes net nenorime apie tai galvoti. Tai aš ir sakau: sveikinu, farmamafija jums ploja.
PIRMININKAS. Toliau už pasisako L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). D. Kepenis taip nuoširdžiai kalbėjo, kaip čia mes nieko nekeičiame. Man atrodo, kad, kai klausau pono D. Kepenio, tai toks jausmas, kad iš tiesų vienintelė prevencinė priemonė Lietuvoje yra atsisėsti užpakaliu ant ledo ir pašaldyti jį. Ko gero, tai nėra vienintelė prevencija. Galiu pasakyti, šiame biudžete labai daug prevencinių programų per pačias valstybines ligonių kasas. Ir širdies, ir moterims yra prevencinės programos. Net ne viską išnaudoja, nes tikrai ne visi galbūt žino, o galbūt net nesiteikia ateiti per šeimos gydytojus. Taip, tą darbą daro šeimos gydytojai, nebūtinai vien tik visuomenės sveikatos specialistai.
Aš manau, kad šiame biudžete mes jau tikrai daug… Priminsiu tik vieną faktą: praeitoje kadencijoje turėjote visas galimybes atskirti visą prevenciją nuo ligonių kasų, bet per ketverius metus nepadarėte nė vieno žingsnio link to atskyrimo. Labai atsiprašau, nereikia kaltinti tuo, ko, matyt, nepajėgė tada, ir tai nėra taip paprasta atskirti ir šiandien. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamieji, kalbant apie sveikatos apsaugą, yra akivaizdu, kad Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui yra labai sudėtinga dirbti su Sveikatos apsaugos ministerija, kai ministras A. Dulkys kartu su savo ministerija nepajėgia tiesiog spręsti esminių sveikatos apsaugos problemų. Tada komitetas tas ministerijos klaidas ištaisyti yra nepajėgus. Ministerija pažada, kad žmonėms nereikės laukti mėnesius prie specialistų durų ir negauti savo konsultacijos, tyrimo. Situacija yra tikrai katastrofiška. Visi tie pažadai tiesiog nevykdomi. Turtingos šalys daro viską, kad maksimaliai investuotų į profilaktiką, į sveikatinimą, į prevencinę mediciną. Jos žino, kad tie žmonės, kurie aktyviai judės, sportuos ar kitaip sveikatinsis, nebus pacientai, taip bus sutaupyta daugybė pinigų sveikatos apsaugos sistemoje ir jos biudžete tam, kad būtų keliamos medikų algos ir sprendžiamos sisteminės sveikatos apsaugos problemos. Dabar nueita vėlgi tuo pačiu lengviausiu keliu – mėginta užkamšyti dalį skylių, kadangi pinigų trūksta, tai visų skylių užkamšyti neišeina. Visa situacija valstybėje toliau griūna ir yra nepatenkinama.
Mes matome greitosios pagalbos sistemos ir tvarkos nepatenkinamą situaciją. Tam tikruose regionuose greitosios pagalbos automobilio žmonėms reikia laukti pusvalandį, valandą, pusantros valandos. Pats asmeniškai buvau to liudininkas. Pati reforma, kai griaunama medicina regionuose ir toliau ardoma iš pamatų, veda Lietuvą prie labai kritinių problemų. Aš balsuosiu prieš. Raginu taisyti ir spręsti čia ir dabar.
PIRMININKAS. D. Kepenis dėl vedimo tvarkos.
D. KEPENIS (LVŽSF). Mano pavardė buvo paminėta. Noriu kolegoms paaiškinti, kas yra prevencinės programos. Pasižiūrėkite, rasite penkių rūšių programas: moterims – padėti gimdos kaklelio vėžį arba krūties vėžį surasti, vyrams – prostatos vėžio ieškome, širdies ligų. Kai randame, tikriausiai siūlome pabėgioti miškelyje, ar ne? Ne, gerbiamas Slušny, eina toliau pas jūsų kolegas daktarus vaistų išsirašyti. Tai yra būtent medicininės sistemos dalis, kažkodėl vadinama prevencija. Tai yra ligų paieška ir jų gydymas. Vadinkime daiktus savo vardais ir baikime mulkinti savo tautą.
PIRMININKAS. Esame pasiekę balsavimo intervalą. Dabar kaip tik galime balsuoti dėl ką tik diskutuoto projekto – būtent Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 132: už – 73, prieš – 24, susilaikė 35. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Dabar eilės tvarka balsuosime ir dėl kitų projektų, kuriuos spėjome iki šio momento apsvarstyti.
12.23 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 172 ir 461 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3130(2) (svarstymo tęsinys)
Pirmiausia Pelno mokesčio įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3130(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 130: už – 86, prieš – 4, susilaikė 40. Pritarta po svarstymo.
12.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2024 metų, 2025 metų ir 2026 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIVP-3131(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas biudžeto projekto lydimasis – Seimo nutarimo „Dėl 2024 metų, 2025 metų ir 2026 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIVP-3131(2). Taip pat svarstymas.
Balsavo 127: už – 69, prieš – 6, susilaikė 52. Po svarstymo pritarta.
12.24 val.
2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-1556 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3243 (priėmimo tęsinys)
Kitas projektas – 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3243. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 129: už – 104, prieš – 2, susilaikė 23. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.25 val.
Valstybės socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3132(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Valstybės socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3132(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 131: už – 72, prieš – 7, susilaikė 52. Įstatymas priimtas. (Gongas)
A. Vinkus – dėl vedimo tvarkos.
A. VINKUS (LVŽSF). Kada balsavome dėl Pelno mokesčio įstatymo, tai mano balsą įrašykite už.
PIRMININKAS. Fiksuojame dėl protokolo, kad balsas už dėl Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
12.25 val.
Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3133(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar kitas projektas – Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3133(2). Taip pat priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 132: už – 82, prieš – 2, susilaikė 48. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Taigi balsavome dabar dėl projektų, kurie jau buvo apsvarstyti. Toliau bus ištisinis balsavimo intervalas ir balsuosime po kiekvieno apsvarstyto projekto.
12.26 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 24, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3137(2) (priėmimas)
Dabar pagal darbotvarkę 1-7 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-3137(2). Priėmimo stadija. Čia yra trys straipsniai. Galiu konstatuoti, kad dėl atskirų straipsnių niekas nereikalauja balsuoti. Taip ir yra. Kalbame dėl viso įstatymo projekto. E. Pupinis agituos už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų turbūt turime visi pasidžiaugti, kad vis dėlto į gyvenimą ateina tas susitarimas, kurį pasirašėme tarp politinių partijų ir kuriame buvo pastebėta, kad ir mokslininkų, ir mokslo darbuotojų atlyginimai turėtų augti iki 150 % šalies vidurkio. Iš tikrųjų šiuo įstatymu yra keičiama ir atlyginimų bazė, ji iš tikrųjų visuose įstatymuose keičiama, bet turime pasidžiaugti, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos jau bus keliami atlyginimai mokslininkams 10 %, o po to, jau nuo rugsėjo mėnesio 1 dienos, – 18 %. Susidaro gana ženklios sumos. Tarkime, jeigu pasižiūrėtume, tai nuo sausio 1 dienos vyriausiojo mokslo darbuotojo atlyginimas kyla nuo 209 eurų iki 370 eurų, o jau nuo rugsėjo mėnesio tiems patiems vyriausiesiems mokslo darbuotojams dar papildomai kyla – nuo 429 eurų iki 768 eurų. Savaime suprantama, tenka pasidžiaugti, kad, ko gero, mokslo darbuotojų, ypač tų, kurie jauni mokslininkai pradeda savo veiklą, atlyginimai tampa gana patrauklūs.
Turbūt daug kartų kalbėjome, kad Lietuvos kelias tai yra mokslo kelias, tai yra žinių kelias, taigi iš tikrųjų tai turėtų atsiliepti ir mūsų ateičiai, mūsų ekonomikai, mūsų mokslo išsivystymui. Džiaugiuosi, kad tas sutarimas ateina į gyvenimą, ir tikrai džiaugiuosi, kad visi liekame prie to susitarimo, nepaisydami kai kurių turbūt dvejonių tų, kurie norėjo pasitraukti iš susitarimo. Tačiau vėlgi matome, kad iš tikrųjų tas susitarimas, kai susitaria politinės partijos, duoda gerų rezultatų. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Prieš pasisakys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Nenorėjau pasisakyti, bet kai kolega pasisakė ir pamelavo, tai nieko kita neliko, kaip pasisakyti. Švietimo susitarimas nėra vykdomas. Nereikėtų meluoti. Ten yra tokia viena eilutė: mokslo ir kitų – 0,75 % nuo BVP. Faktas – 0,43 % nuo BVP. Jūs nevykdote. Finansų ministrė labai gerai atsakė: ten tas mokslas kažkaip nemoka naudoti pinigų, todėl mes tos eilutės ir nevykdome. Tai nesakykite, kad vykdoma. Tik sakykite, kad bandome vykdyti, tai bus geriau.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame, ar priimame šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 130: už – 126, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.30 val.
Mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 3, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3108(2) (priėmimo tęsinys)
Projektas Nr. XIVP-3108. Kviečiu į tribūną J. Urbanavičių, pagrindinio komiteto įgaliotą pranešėją. Svarstysime Mėgėjų žvejybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Priėmimas. Eisime pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra jokių pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaravimų, pritariame.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom, komiteto pozicija dėl šios pastabos.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Komitete svarstėme ir siūlome nepritarti šiam Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui, kad per dvejus metus atliekami aukcionai. Jie teigia, kad čia yra neaiškumas, bet mūsų išvada tokia, kad projekte nurodyta, kad reikalavimas atlikti per dvejus metus iki sprendimo suteikti teisę naudoti žvejybos plotą priėmimo taikomas tik tuo atveju, kai sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą priimamas aukciono būdu. Tai siūlytume nepritarti.
PIRMININKAS. Balsuoti dėl Teisės departamento pastabų nėra čia galimybės, kaip žinome. Ar galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui be Teisės departamento pastabos, kaip siūlo komitetas? (Balsai salėje) Sako, balsuojame. Balsuojame dėl 2 straipsnio. (Šurmulys salėje) Dėl šio straipsnio už nori pasisakyti V. Pranckietis. Tai dėl viso… Gerai, balsavome. Parodykite, kokie skaičiai? Taip, aš nespėjau paskelbti, kokie dėl straipsnio yra balsavimo rezultatai.
Balsavo 125: už – 75, prieš – 8, susilaikė 42. Tai straipsniui pritarta.
Dėl 3 straipsnio taip pat jokių pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsas salėje: „Galime.“) Taip, negirdžiu prieštaravimų. Priimame straipsnį bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pirmiausia Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Taip, pritarėme.
PIRMININKAS. Priimame šią pataisą pagal Teisės departamento pastabą. Toliau A. Strelčiūno pasiūlymas. Prašom pristatyti.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, visgi aš siūlyčiau, kad žvejo mėgėjo bilieto kaina nebūtų taip drastiškai didinama. Aš siūlau, kad mėnesinis mokestis būtų 10 eurų, o metinis – 30.
PIRMININKAS. Dabar patikrinsime, ar yra 29 Seimo nariai. Rankas pakeldami parodykite, kas palaiko šį pasiūlymą. (Balsai salėje) Neaiškus rezultatas. Balsuojame, ar yra 29. (Triukšmas salėje)
Už – 52, tai su kaupu yra palaikančių. Dabar išklausome komiteto poziciją. Jeigu norės, vienas už, vienas prieš pasisakys.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Komitete buvo nepritarta šiam siūlymui. Balsavimas: už – 5, prieš – 2, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dabar čia vėl rodo lentelę pasisakančių, bet ar dėl šio straipsnio, dėl šio pasiūlymo, ar dėl viso? Pakelkite ranką, kas dėl pasiūlymo nori pasisakyti. R. Žemaitaitis. Gerai, įjungsime.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Na, iš tiesų praėjusią savaitę kalbėjome ir su komiteto pirmininke. Prieš keletą savaičių, kai buvo pateikimas, aš kėliau tą patį klausimą, kad proporcingai didinti mėgėjiškos žūklės bilietus tikrai reikia, kad daugelį metų buvo nekelta, kad iš tiesų, įvertinant infliaciją ir kitus panašius dalykus, jis turi didėti. Todėl tikrai kviečiu pritarti Algio pasiūlymui, nes jis yra ganėtinai proporcingas, ganėtinai įskaičiuotas ir labai aiškiai ir detaliai sudėliotas. Tai 30 eurų, arba ką sakė ir Žvejų taryba, galvotų, kad žvejo bilietas galėtų kilti nuo 20 iki 25 eurų. Tai yra ta objektyvi kaina, arba tas objektyvus mokestis, už kurį būtų galima įžuvinti.
Kitas svarbus dalykas. Kai tu stebi ir žiūri Aplinkos ministerijos teikiamus skaičius ir agentūros teikiamus skaičius, akivaizdžiai matosi, kad šiandien surinkti pinigai yra panaudojami ne pagal paskirtį, tai yra perkami kompiuteriai, perkamos dėžės, perkami stalai, perkamos kėdės, tai jokio ryšio neturi su įžuvinimo programa. Tai yra nacionalinio biudžeto klausimas, o ne įžuvinimo klausimas. Todėl, kolegos, tikrai kviečiu palaikyti A. Strelčiūno pasiūlymą ir pritarti jam.
PIRMININKAS. S. Gentvilas nori prieš pasiūlymą. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, jeigu jūs galvojate, kad už žvejo bilieto pinigus, kaip sako R. Žemaitaitis, perkami stalai ir kėdės, tai balsuokite išvien su R. Žemaitaičiu. Mes žinome, kad po ilgų diskusijų žvejų asociacijos yra linkusios sumokėti papildomą blizgės kainą už tai, kad būtų daromi slipai valtims nuleisti, būtų įžuvinami ežerai, gaudomi brakonieriai. Tai pinigai, kurie yra mokami žvejo bilietu ir eina atgal žvejų asociacijoms. Lietuva yra žvejų kraštas ir žvejams reikia infrastruktūros. Įstatymas yra suderintas su daugeliu asociacijų ir tikrai už šitą žvejo bilietą neperkami jokie stalai ir kėdės.
Jeigu toliau norite tikėti R. Žemaitaičio melais, tai balsuokite už. Bet aš siūlau balsuoti prieš, nes šitie pinigai bus mokami ir už verslinės žvejybos kompensavimą, už išeitines kompensacijas. Tai yra įskaičiuota į biudžetą. Prašau tikėti ir Vyriausybės, ir komiteto atskaitingumu, o ne R. Žemaitaičio melais. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerai. Motyvai išsakyti. Balsuojame, ar pritariame A. Strelčiūno pasiūlymui. Balsuojame dėl A. Strelčiūno pasiūlymo, kuriuo siūlomi mažesni mokesčiai.
Balsavo 107: už – 46, prieš – 16, susilaikė 45. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar dėl šio straipsnio dar yra K. Mažeikos pasiūlymai, bet gerbiamam kolegai aš turiu pasakyti, kad negalėsime svarstyti pasiūlymų dėl to, kad yra Seimo statutas ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos dar papildomas 2022 m. lapkričio 23 d. išaiškinimas dėl analogiškos situacijos, kuri buvo susiklosčiusi A. Kubilienei teikiant pataisas dėl Religinių bendrijų įstatymo projekto. Vis dėlto 48 valandų laiko reikalavimas yra fiksuojamas iki pirminio įrašymo į darbotvarkę, o ne iki to laiko, kuris yra po pertraukos. Jeigu netikite, galite susipažinti su atitinkamu… Prašom, dėl vedimo tvarkos.
K. MAŽEIKA (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, tada jūs paaiškinkite, kokiu pagrindu šiandien rinkosi Aplinkos apsaugos komitetas, kuriame (aš taip pat išėjau iš frakcijos posėdžio, turėjau atsiprašyti kolegų) turėjau pristatyti savo pasiūlymus, bet dabar paaiškėjo, kad tai visiškai dėl nieko. Tada kur yra principas? Ar čia Aplinkos komiteto nekompetencija, ar čia kažkoks zuikis, kuris dabar bandomas ištraukti iš kepurės ir suklaidinti Seimą dėl apsisprendimo? Toks vaizdas, kad čia bandoma tiesiog bet kokiais būdais padaryti sprendimą tokį, kokio reikia daugumai. Aš frakcijos vardu prašau perbalsuoti, nes mūsų dauguma kolegų nesuprato dėl balsavimo, kuris buvo siūlomas prieš tai.
PIRMININKAS. Dėl Aplinkos komiteto sprendimo aš galiu pasakyti, kad jis tikrai čia buvo nereikalingas, bet, matyt, Aplinkos komitetas gerai neišsiaiškino Seimo statuto normų ir Etikos komisijos priimtų nutarimų. Tai galima, jeigu jūs taip įvardinote, įvardinti kaip nekompetenciją. (Balsai salėje) Jeigu jūs dėl to būsite laimingesnis. Taip. A. Gedvilas dėl vedimo tvarkos.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų jaučiuosi aš ir dar kai kurie kolegos suklaidinti, nes mes būtent nepabalsavome už A. Strelčiūno pasiūlymą todėl, kad mums priimtinesnis buvo K. Mažeikos. O jūs apie tai neinformavote, kad šito balsavimo nebus, tad prašau jūsų perbalsavimo.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsavome eilės tvarka. Aš ten neprivalau komentuoti toliau esančių pasiūlymų. Jūs kiekvienu atveju turite balsuoti, kokia yra jūsų pozicija, ir niekas netrukdė jums savo poziciją išreikšti. A. Skardžius – dėl vedimo tvarkos.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Na, iš tiesų jūs klaidinate. Juk pataisos buvo išdėliotos taip, kaip pagrindinis komitetas parengė. (Balsai salėje) Todėl jūs dabar vienas pataisas išimate, kitas paliekate balsuoti. Tai žiūrėkime pagal suvestinį projektą. Vadinasi, suvestinis projektas blogai parengtas, nes suvestiniame projekte yra visos įtrauktos, o negalėjo būti įtrauktos į suvestinį projektą, jeigu nebuvo laikomasi termino. Tai, gerbiamasis pirmininke, darome techninę pertrauką. Komiteto pirmininkė turbūt to dalyko paprašys.
PIRMININKAS. Nematau jokio pagrindo daryti pertrauką. Į suvestinį projektą sudedama viskas, kas yra gauta.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Kaip tai sudedama, pirmininke?
PIRMININKAS. Tai yra pagalbinė medžiaga, bet ne koks nors esminis dokumentas, dėl kurio balsuojama. (Balsai salėje) Viskas buvo tvarkingai daroma. Dabar prašysiu… (Balsai salėje) Statuto nepažeidžiau, bet R. Žemaitaitis…
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Statutą pažeidėte. Kreipkitės į savo kolegas, ir iš Sekretoriato darbuotojai jums pasakys, kad kai rengiamas konsoliduotas projektas, komitetas turi parašyti prie pasiūlymo, kad pasiūlymas negali būti svarstomas, nes nebuvo laikomasi 48 valandų. Dabar specialiai atsidariau konsoliduotą variantą, padariau printskryno fotonuotrauką ir nėra to parašyta, yra tiktai prie Kęsto prirašyta, kad nepritaria. Tai tokiu atveju reiškia, kad komiteto pirmininkė klastoja protokolą ir konsoliduotą variantą. Tai, kolegos, ar jūs baigsite galų gale tas… Buvo jūsų komiteto pirmininkas J. Šimėnas vienąkart, Aplinkos apsaugos komiteto, taip pat prisidirbo su Atsinaujinančių išteklių įstatymu 2011 metais. Ir vėl apiat, vėl konservatoriai, ir vėl tas pats. J. Urbanavičius tada irgi buvo Aplinkos apsaugos komiteto narys, prisimink, kaip tada buvo. Tai aš tikrai siūlyčiau tada, mes opozicijos vardu, jeigu pritaria frakcijos seniūnė, imti pertrauką, kad šitai būtų ištaisyta, ir turime arba balsuoti iš naujo už gerbiamo A. Strelčiūno pasiūlymą, arba tokiu atveju už K. Mažeikos. Už K. Mažeikos negalime, nes nesilaikoma valandų, komitetas turėjo atsisakyti ir argumentuose turėjo nurodyti. Statutas imperatyviai jus įpareigoja.
PIRMININKAS. Dėl K. Mažeikos siūlymo tikrai balsuoti negalime. Jeigu aš teikčiau balsuoti, būtų pažeistas Statutas ir bet kas galėtų mūsų priimtą įstatymą skųsti Konstituciniam Teismui, nes neišlaikytos Statuto normos.
Dėl A. Strelčiūno, žinoma, galima perbalsuoti, Statutas numato. Tai aš tiesiog leisiu balsavimą, ar reikia perbalsuoti dėl A. Strelčiūno pasiūlymo. (Triukšmas salėje) Seimas sprendžia, ne vienas posėdžio pirmininkas. Prašom balsuoti, ar matote pagrindą perbalsuoti dėl A. Strelčiūno pasiūlymo? Kadangi buvo kaltinimų, kad čia yra kažkokių suklaidinimų, parodykite, ar yra pagrindas balsuoti iš naujo dėl A. Strelčiūno. Taip, yra noras perbalsuoti. Dabar turbūt jau niekas nebeprieštarauja, tai balsuosime dar kartą dėl A. Strelčiūno pasiūlymų. (Balsas salėje: „Kiek kartų balsuosime?“) Paskutinis kartas. Kadangi čia iškilo klausimas dėl suklaidinimo, ką padarysi.
Balsavo 134: už – 77, prieš – 30, susilaikė 27. Pasiūlymui pritarta.
Toliau dvi Teisės departamento pastabos dėl šio straipsnio.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Pritarta, mes komitete pritarėme.
PIRMININKAS. Taip, Teisės departamento pastaboms pritarta. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Noriu repliką po balsavimo. Tai, gerbiamas posėdžio pirmininke ir gerbiami valdantieji, prašau atkreipti dėmesį į savo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkę, jos nekompetenciją. Dabar per tai Lietuvos žvejai turės už žvejų bilietus mokėti, na, turbūt ne keturis, kaip buvo, bet bent jau du kartus tikrai brangiau. Tai yra būtent dėl komiteto pirmininkės nekompetencijos.
PIRMININKAS. Čia tikrai niekuo dėta komiteto pirmininkė. Jeigu jūs norėjote pakeisti situaciją su savo pasiūlymais, tai pats prisiimkite kaltę, kad per vėlai juos įregistravote. Tai V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Pirmininke, daug kartų prašiau, nekomentuokite, ne jūsų darbas. Jis uždavė klausimą. Nori pirmininkė atsakyti – tai tegul atsako. (Plojimai)
PIRMININKAS. Čia ne komentaras, bet reagavimas į neteisingus kaltinimus, tai aš manau, kad privalau reaguoti. (Balsai salėje)
4 straipsnis, balsuojame, ar priimame su priimtu A. Strelčiūno pasiūlymu.
Už – 93, prieš – 18, susilaikė 16. Straipsniui pritarta.
5 straipsnis. Jokių pasiūlymų nėra, tai, manau, galime priimti bendru sutarimu. Priimame. Ir dėl viso projekto motyvai už, prieš. Už kalbės A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, agituoju balsuoti už žvejo bilieto mokesčio pakilimą, nepaisant to, kad tikrai registravome didesnį mokestį. Diskutuodami su žvejais mėgėjais, mes gavome ir siūlymų drąsiau didinti kainą, kadangi tikrai gamta kainuoja, investicijos į gamtą irgi turėtų būti didinamos. Mes ne taip seniai priėmėme įstatymą dėl žvejų verslininkų pasitraukimo, tai tas pasitraukimas turi būti kompensuojamas. Taip pat per klausymus aptarėme su nevyriausybininkais, su žvejais mėgėjais, kad iš tikrųjų reikia investuoti ir į mokslinius tyrimus, ir į įžuvinimą, ir į infrastruktūrą, ir tiems patiems nevyriausybininkams, kurie savo lėšomis saugo žuvų išteklius, turime rasti lėšų. Bet kaip mes rasime lėšų ir kaip mes grąžinsime lėšas, jeigu mes neturėsime tiesiog finansų, iš ko tą padaryti?
Tai tikrai kviečiu drąsiai balsuoti, drąsiai investuoti į mūsų ežerus ir upes, kad mes tenai turėtumėme kuo daugiau gyvybės ir kuo daugiau žuvies. Tai tikrai tikrai tai yra seniai lauktas įstatymo projektas. Kaina nekelta ir nekeista 11 metų, dabar per Seimo narių pasiūlymus jinai tikrai labai nedrastiškai kyla. Tai tikrai ta kaina, kuri yra daug pigesnė negu vaiko būrelio kaina per mėnesį (pati iš savo patirties žinau). Tikrai raginu, nes tai yra investicija į mūsų visų gamtą. Ačiū.
PIRMININKAS. K. Mažeika kalbės prieš.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Tai turbūt visiškai absurdiškas pasakymas, kad 11 metų. Pasimokykime iš kaimynų latvių – pas juos 12 metų nekeista ir yra tokia pati kaina, kokia yra pas mus – 14 eurų. Turbūt didžiausias skandalas šiuo atveju yra tai, kad net 60 % surinktų lėšų yra nepanaudojama jau dabar. Tai kam tada didinti, kai iš tikrųjų aplinkos ministro veiksmai stambinti Aplinkos apsaugos departamentą ir aplinkosaugininkus tolinti nuo tos pačios aplinkos (na, kur taupomos lėšos), kai iš tiesų ar logiška keturis kartus branginti (dabar jau du kartus), kai ežeruose turbūt daugiausia žvejoja kormoranai ir pilkieji garniai, o žvejų mėgėjų skaičius, ypač jaunų, mažėja geometrine progresija? Žemės ūkio ministerija naikina žuvivaisos padalinius, kur iš tiesų augina žuvį, turėtų auginti ir paleisti į tuos pačius telkinius, tai yra naikinama.
Paskutinis argumentas – apie 960 vandens telkinių yra išnuomoti privatiems savininkams. Vadinasi, dėl kiekvieno telkinio reikės pirkti po atskirą leidimą. Įsivaizduokime, kiek pabrangs. Tai turbūt atspindys to, kad lyg ir džiaugsmas, uždraudė verslinę žvejybą Kuršių mariose, bet šių dienų rezultatas – nė viena įmonė nėra pasitraukusi iš verslo. Turbūt yra visiškas fiasko dėl šio projekto. Turbūt reikėtų tą Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės nekompetenciją spręsti jau pačioje valdančiojoje daugumoje, nes tai yra absurdas. Norima žvejus mėgėjus susodinti ant sofos prie televizorių klausytis demagogijos per įvairias laidas, o ne leisti laiką gamtoje ir užsiimti mėgėjiška žvejyba.
Gerbiamieji, atkreipkite dėmesį, kad vis tik labai nelogiškas pasiūlymas ir neatspindi jokios finansinės prasmės. Tai tiesiog noras pasipinigauti. Ačiū. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. S. Gentvilas – už.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, prašau daugiau optimizmo. Už mūsų nugarų teka gražioji Neris. Tai yra vienintelė Europoje per sostinę tekanti lašišų nerštavietė. Čia galėtų būti organizuojami lašišų čempionatai, lašišų pagaunama dešimtys kilogramų. Lietuva yra nuostabi valstybė mėgėjiškai žvejybai. Mes šioje kadencijoje padarėme labai didelius namų darbus tam, kad verslinę žvejybą apribotume, sugalvotume kompensacijų mechanizmą, suderintume jį su Europos Komisija. Nuo Naujųjų metų mokėsime žvejams verslininkams už pasitraukimą iš vidaus vandenų. Iš ežerų bus ištraukti tinklai. Kuršių mariose tinklų skaičius sumažės 40–60 % ir taip toliau, ir taip toliau. Bet tam, kad klestėtų mūsų gamta, jau yra susiformavusi gera ir brandi žvejų mėgėjų bendruomenė, kuri pati sako: norime geresnės infrastruktūros, labiau įžuvintų ežerų ir upių. Šitas projektas parengtas būtent su jais. Tai yra brandžios valstybės projektas, kai asociacijos sako: rinkite centralizuotai pinigus, darykite infrastruktūrą, kvieskite čia turistus, kurie išleidžia šimtus, žiūrėkite, į Vilnių suvažiuoja rudeniop turistų iš Lenkijos, Vengrijos, Skandinavijos ir kitų pažiūrėti į mūsų upes. Džiaukimės, puoselėkime! Ir būtent žvejo bilietas leis tai padaryti.
Šitas projektas taip pat leidžia integruoti privačius telkinius į Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą, padaro ją parankesnę. Taigi daug patobulinimų. Kompromisas rastas. Turbūt dėl mokesčio išsiskyrė nuomonės, bet galutinį projektą siūlau palaikyti. Jo pajamos jau yra įskaičiuojamos į kitų metų biudžetą. Bus padaryti konkretūs darbai tam, kad visi galėtume kultūringai praleisti poilsį prie vandens. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. A. Skardžius – prieš.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ministrą Simoną kviesčiau praplaukti per kasmetinį žygį baidarėmis nuo Valakampių iki Baltojo tilto. Tada pamatytumėte ir pajaustumėte, ar tikrai gali čia veistis lašišos. Man kelia daug abejonių tokie dalykai. Didinti mokestį motyvuojant vien tuo, kad jis seniai buvo didintas, tikrai nėra motyvas. Aš tikrai pasisakau už tą žaliąją politiką, už vandens telkinių atgaivinimą, bet tam yra pakankamai europinių lėšų. Nereikia vargšams žvejams, ypač pensininkams, iškraustyti kišenių beveik tris ar keturis kartus didinant tą mokestį vien dėl to, kad mokestis seniai didintas. Mes turime ne tik pensininkus, yra ir bedarbių, yra ir kitų asmenų, kurie tikrai norėtų praleisti su meškere prie vandens telkinio, bent jau tokiu labai lengvai prieinamu ir pigiu malonumu pasimėgauti, tačiau ir jiems užkeliama našta neva kažkur reikia tuos pinigus kažkam padėti. Kiekvienas mokestis turi būti tikslinis – atkurti žuvų išteklius, o ne biurokratų piniginėms padidinti, pastorinti jas. Aš manau, kad yra pakankamai europinių pinigų, tiktai trūksta mūsų valdininkams gebėjimų tuos pinigus įsisavinti, laiku pateikti projektus, todėl paprasčiausiai einama keliu įprastai, kad savo piliečiams iškraustytume kišenes. Negražu taip, nereikia taip daryti.
PIRMININKAS. V. Pranckietis – už. Tuoj įjungsiu.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū už žodį. Aš, kaip čia įvardintas, nes ypač pensininkams buvo pasakyta, tai kaip tas žmogus, kuris mokėti ir nebeturėčiau, tai galėčiau džiaugtis, kad labiau didėtų mokestis, galėčiau ir nesidžiaugti, bet noriu pasakyti, kad šiandien mes turbūt sprendžiame klausimą, ar priešinti žvejus mėgėjus su profesionalais, ar nepriešinti. Manau, kad turėtume galvoti apie abi puses, ypač daugelis tų, kas pamatėte filmuką, filmuotą Rusnėje, kai vienoje pusėje lietuvis su meškere nieko nepagauna ir vienas, o kitoje pusėje rusas su 100 metrų ilgio tinklu gali toje pačioje upėje gaudyti. Manau, kad mes gal pradėkime galvoti truputį blaiviau ir tuos klausimus spręskime neapribodami, nepadidindami mokesčių. 200 tūkst. žvejų – 200 tūkst., ir tegul jie žvejoja visi, tegul leidžia protingai laisvalaikį ir negalvoja, kad tai jiems yra brangu, nors ir tai jau yra dukart brangiau, negu iki priimant šį įstatymą, arba po įstatymo įsigaliojimo pabrangs tik du kartus brangiau, nei buvo numatyta pabranginti keturis kartus brangiau. Taigi, projektas yra kompromisinis, tinka ir pensininkams, ir jaunuoliams. Kviečiu visus į žvejybą. Malonių rūpesčių. Pasisakau už.
PIRMININKAS. G. Kindurys – prieš.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nepritariu Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimui, nes ir po pasiūlymo leidimai brangsta du kartus. Mėgėjų žvejyba yra vienas populiariausių laisvalaikio pomėgių Lietuvoje, žvejoja ir labai mažas pajamas gaunantys gyventojai, žvejoja ir socialiai remtini. Tikrai toks drastiškas kainos kėlimas nesuprantamas. Aišku, be to, tai bus labai blogas pavyzdys ateityje, kai bus panorėta keisti kai kuriuos kitus mokesčius ar rinkliavas, gali atsirasti noras vėl keisti kartais, o ne keliolika procentų. Čia buvo daug kur kalbėta apie būtinus surinkti mokesčius, tačiau žinome, jie patenka į biudžetą ir yra perskirstomi, ir gali nueiti ir kitoms reikmėms, ne toms, kur planuojame. Taigi nevaržykime dideliais mokesčiais laisvalaikio praleidimo gamtoje. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Taip. Toliau už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš kaip ir pačioje pradžioje sakiau, projektas iš tikrųjų vertas diskusijų, vertas, kad jisai būtų diskutuojamas ir priimamas. Tikrai ir Aplinkos komiteto pirmininkei pasakiau ir pats kaip žvejys ir kaip fanatikas, ir kaip mėgėjas, ir leidžiantis didžiąją laiko dalį prie vandens. Tai aš gi sakiau, kad galima didinti, bet pinigų apskaita turi būti aiški. S. Gentvilas prieš tai, po mano kalbos, sakė, kad tai nesąmonė ir panašiai. Tačiau Aplinkos apsaugos ministerijos darbuotojų nutekinta informacija rodo visai ką kita, kad daugiau kaip pusė pinigų yra grąžinama į biudžetą ir jie net nepanaudojami.
Ką tik S. Gentvilas pasiūlė naują mokestį Lietuvoje – blizgės mokestį. Siūlė konservatoriai nekilnojamojo turto mokestį, tai tas dabar blizgės mokestį siūlo. Jūs, valdančioji dauguma, susitarkite, kiek jūs tų mokesčių čia norite pritaikyti – blizgės, kvėpavimo, perdimo, dar kieno nors. Jūs tik bandote ir bandote taikyti, bet iš tikrųjų Liberalų sąjūdžiui siūlau susitarti: iš 11–12 frakcijos narių keturi frakcijos nariai išreiškia nepasitikėjimą pačiu ministru, įskaitant, aišku, jeigu dar tėvukas Eugenijus būtų, tai realiai būtų pusė ir pusė, ir klausimas kiltų, ar begali būti ministru. Tai, kolegos, jūs vieną kartą susitarkite koalicijoje, ateidami su nauju projektu arba nauju mokesčiu, koks tikslas ir ką jūs norite pasiekti. Jeigu tikslas yra šiandien surinkti daugiau pinigų ir įžuvinti, tai jūs sukurkite mechanizmą, taisykles, kaip šitą mes pasieksime ir padarysime, o ne taip, kad sako – padidinome, valio ir važiuojame. Štai jūs dabar ir gavote antausį ir maža nepasirodys jums už tai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prieš suteikdamas žodį paskutiniam kalbėti prieš, informuoju, kad pratęsiu posėdžio laiką ir balsavimo intervalą iki 13 val. 45 min., kad spėtume išnagrinėti visus rytinio posėdžio klausimus. Tai toliau A. Gedvilas – prieš.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiami kolegos, galvojau nekalbėti, bet po tokio perdėto agitacinio darbo, kad vis dėlto neva tai bus gerinama žvejų infrastruktūra, turiu atkreipti jūsų dėmesį, kad dabar įrenginėjami slipai už kosmines kainas, jų didžiosios dalies negalima naudoti. Todėl, aš manau, pirmiausia turėtų susitvarkyti su dabartiniu biudžetu, jis iš tikrųjų nėra mažas, ir galbūt tada, kada žinosime racionalų, tikslingą tų lėšų panaudojimą, ir galėsime sugrįžti prie to klausimo ir jį palaikyti. Tad aš balsuosiu prieš ir kolegas raginu balsuoti taip pat.
PIRMININKAS. Motyvus baigta išsakyti. Balsuojame dėl šio projekto, ar jį priimame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 130: už – 74, prieš – 37, susilaikė 19. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pradžios“ projektas Nr. XIVP-3321 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pradžios“ projektas Nr. XIVP-3321. Pranešėja – Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. spalio 7 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos teismo…
PIRMININKAS. Pirmininke, atsiprašau. Matau, dėl vedimo tvarkos K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Turbūt ir be balsavimo aišku, koks rezultatas, kai prašo opozicinė frakcija. Fiksuojame bendru sutarimu, kad pertrauka… (Balsai salėje) Prašo balsuoti. Prašom. Balsuojame, ar darome pertrauką.
K. MAŽEIKA (DFVL). Pirmininke, ir dėl kito, čia kartu abu.
PIRMININKAS. Už – 50, prieš – 62, susilaikė 8. Gerokai daugiau negu penktadalis. Pertrauka iki kito posėdžio. Tas klausimas bus pirmas po pertraukos.
K. Mažeika dar dėl vedimo tvarkos.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ir dėl sekančio klausimo, jūs purtėte galvą, taip pat prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Aš jo dar nepaskelbiau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Tai paskelbkite, tada aš palauksiu.
PIRMININKAS. Palaukite, paskelbsiu.
13.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projektas Nr. XIVP-3289 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projektas Nr. XIVP-3289. Dabar K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Atsiprašau už sekantį, čia mane pataisė. Dėl šio klausimo taip pat prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Tai ar dabar bus reikalaujančių balsuoti? (Balsai salėje) Taip, reikalauja balsuoti. Kas už pertrauką, balsuojame.
Balsavo 117: už – 50, prieš – 58, susilaikė 9. Pertrauka iki kito posėdžio. Tai šis klausimas bus antras po pietų pertraukos. Ar A. Petrošius dėl vedimo tvarkos? Taip stovi.
13.04 val.
Seimo narių pareiškimai
Gerbiami kolegos, rytiniame posėdyje liko tik Seimo narių pareiškimai. R. Šarknickas pirmasis perskaitys pareiškimą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, noriu padaryti pranešimą dėl Seimo Pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen siūlymo naikinti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, Etninės kultūros globos tarybą ir kitas valstybines patariamąsias įstaigas. Mano manymu, tai yra tam tikras susidorojimas dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadovo A. Valotkos nuomonių įvairovės. Tai yra, matyt, netinkamas žmogus įvairiais pasisakymais. Taip pat man atrodo, kad tai yra lietuvių pamatinių vertybių naikinimas. Turėjome įkištas svetimas raides į dokumentus. Toliau, iš „Tūkstantmečio mokyklų“ yra pašalinta etninė kultūra ir naikinami visi kiti svarbūs dalykai Lietuvai.
Lapkričio 20 dieną Seimas išplatino pranešimą, kad Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen Seime įregistravo nutarimą „Dėl Seimui atskaitingų ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos patvirtinimo“. Pagal jį siūloma panaikinti Lietuvos švietimo tarybą, o jos įgaliojimus perduoti kitoms „panašią veiklą vykdančioms įstaigoms“. Taip pat siūloma panaikinti, sujungiant į vieną naują įstaigą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, Valstybinę kultūros paveldo komisiją, Etninės kultūros globos tarybą, Nacionalinę sveikatos tarybą ir Nacionalinę šeimos tarybą. O naują steiginį, sudarytą iš buvusių penkių įstaigų, pavadinti tokiu pavadinimu – Nacionalinė gerovės agentūra.
Seimas, kaip žinome, turi 16 komitetų, turi 11 komisijų, tai gal tada mes jas visas sujunkime į vieną ir taip dirbkime kažkaip kokybiškai? Tokio darbo aš tikrai neįsivaizduoju. Gal tada sujunkime universitetus su darželiais? Tai irgi yra labai artima, gimininga šaka kaip švietimas. Pirmininkė paminėjo, kad prastai dirba visos komisijos, tarybos ir panašiai. Visų pirma, jų yra tik 4, o ne 40. Tai yra labai svarbios, jautrios įstaigos, kurios yra patariamasis balsas. Ten dirba ir mokslininkai, ir profesoriai, ir panašiai. Tai, kas buvo sukurta prieš 30 metų, dabar imamasi iniciatyvos sunaikinti dėl vieno asmens, kuris kalba kitaip. Ką jis kalba ir panašiai, tai čia jau ne man spręsti, bet tokiu būdu, tokiu metodu susidoroti tikrai negalima.
Anot Jono Basanavičiaus premijos laureato J. Vaiškūno: „Jeigu Seimas pritartų tokiems siūlymams, tai Valstybinės kalbos komisijos ir kitų įstaigų naikinimas prasidėtų 2024 metų II ketvirtį. O iš Lietuvos Prezidento G. Nausėdos rinkimų programos pasiskolintu „gerovės“ vardu pavadintas darinys Nacionalinė gerovės agentūra pradėtų veikti nuo 2025 m. sausio 1 d.“
Gerbiami kolegos, kviečiu nepasiduoti melo pinklėms. Tai yra klaidinantis projektas. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas taip pat pateiks pareiškimą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, žiūrint į valdančiųjų atnešamus projektus, tai, ką jie sprendžia, ką daro, nori nenori prisimeni vieną posakį, kad blogam šokėjui ir batai maišo. Pavyzdys. Atneša Statuto pataisas, kad nereikėtų ministrams eiti į komitetų posėdžius. Vadinasi, ministrų kompetencija tokia bloga ir tokia baisi, kad net bijo ateiti į posėdžius atsakyti į klausimus. Dėl to reikia keisti Statutą.
Žiūrime toliau. Šiandien svarstome biudžetą. Kai kurie skirstomi į mylimus nemylimus, vieniems pinigų yra, kitiems pinigų nėra. Iš tikrųjų norėčiau padėkoti visoms ministerijoms. Visi, kurie rengia biudžetą, atneša biudžetą, komitetai, kurie svarsto biudžetą, įdeda daug darbo, tik labai gaila, kad tas visas jų darbas lengva ranka Vyriausybės yra nubraukiamas ir paskirstoma labai paprastai – myliu nemyliu principu. Na, kaip finansų ministrė sako, keliai nėra šios Vyriausybės prioritetas ir, keliai, būkite podukros vietoje, na ir, žinoma, jiems 140 ar 150 mln. papildomai mes nerasime, o stambiajam verslui pelno mokesčio lengvatai 140 mln. randame be problemų. Žinoma, gerai, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Mokesčių reformai žlugus, bent jau smulkusis verslas nebus apmokestinamas, bet lengvata stambiajam verslui liks. Nekilnojamojo turto reforma, irgi galime pasidžiaugti, kad ji žlugo, žlugo, socialdemokratai bandė gelbėti tą reformą, bet po to atsipeikėjo, nebegelbėjo, tai stambiesiems nekilnojamojo turto turėtojams nebus sumažintas mokestis dešimt kartų ir smulkiesiems nereikės mokėti brangiau. Tokie dalykai.
Bet galime dar pakalbėti apie prioritetus – myliu ir nemyliu. Galime pasidžiaugti apie policiją. Policijos automobiliai yra keičiami kas septynerius metus, nupirkus naują automobilį ir suėjus septyneriems metams, jis privaloma tvarka keičiamas ir Vyriausybė tam skiria finansavimą, skiria pinigų, kad policija važiuotų su gerais automobiliais. Galime pasidžiaugti tuo, bet štai ugniagesiai yra nemylimi, jų automobilių amžius 20 metų, 30 metų, 40 metų, dažnai sako, netgi kaip anekdote išeina, kad ugniagesys yra jaunesnis negu automobilis. Čia jokių normatyvų nėra, kad reikia tą keisti. Negana to, vidaus reikalų ministrė bandydavo pavaizduoti, kad ji nupirko ugniagesiams 80 automobilių, laksto ir karpo juosteles, bet tuos automobilius nupirko buvusi valstiečių valdžia, jie skyrė finansavimą, tik pirkimai labai ilgai užtruko, bet jos nejaudina, kad kiti ugniagesiai neturi su kuo važiuoti. Bet tai yra prioritetas – myliu, nemyliu, ir nieko čia naujo.
Ir iš tikrųjų ko dabar tikėtis iš to sugrąžinto į Vyriausybę biudžeto, atnešto atgal, tai jau girdime, keliams gal 30 mln. dar išdrebins, bet reikia 150 mln., kitiems taip pat turbūt nerasime tų pinigų, darželiui, teikta V. Čmilytės-Nielsen, Seimo Pirmininkės, turbūt taip pat 8 mln. nerasime ir tas projektas paliks stalčiuje, bet kovido vakcinoms pirkti 35 mln., nesvarbu, kad mes juos išmesime į šiukšlių dėžę, tuos 35 mln., nieko nejaudina, A. Dulkiui reikia išleisti ir viskas. Vien prezidento ir Europarlamento rinkimų atskyrimas kainuos papildomai 18 mln., taip pat nieko nejaudina, yra pinigų. Tai pagal tokį principą ir gyvensime – myliu nemyliu, vieniems duosime, kitiems nieko neduosime. Tad, taip sakant, ką padarysi, dar metus teks kentėti, o po to, kaip I. Šimonytė sako, išsirinksite kitą valdžią. Ir žinote, kas juokingiausia, – kai valdantieji prisidirba su savo reformomis ir nesugeba jų įgyvendinti. Štai ir šiandien buvusi švietimo ministrė ateis, pristatys, tai tuos terminus nukilnoja į kitas kadencijas, kaip sakant, ką pridirbo konservatoriai, tegul iškabina kiti. Na, tai su tuo ir sveikinu.
PIRMININKAS. V. Pranckietis taip pat perskaitys pranešimą.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami penki Seimo nariai, tikiuosi, kiti mato tai per televiziją. Šiandien turiu pareiškimą, bet tas pareiškimas yra ne mano vardu, o žmonių vardu, bendruomenės vardu, labai sujaudintos bendruomenės vardu, tai yra Kauno rajono Domeikavos seniūnijos Šakių kaimo bendruomenės, bet ta Šakių kaimo bendruomenė tiesiog atsirado dėmesio centre, nes jų teritorijoje yra steigiamas atviras kalėjimas, o jam ta bendruomenė visiškai nori nepritarti.
Leiskite perskaityti kreipimąsi, kurį šiandien gavo visi Seimo nariai, gavo atskirai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, ir manau, kad atkreips į tai dėmesį. Tiesiogiai į ministrę vakar pati bendruomenė kreipėsi, į teisingumo ministrę kreipėsi ten pačioje toje teritorijoje. Jie rašo: „Mes, Kauno rajono Šakių kaimo Domeikavos seniūnijos gyventojai, kreipiamės į jus dėl Kalėjimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo atidaryti pusiaukelės namus. Terminas yra nekorektiškas, tokio termino įstatyme nėra, tačiau esame priversti vartoti Kalėjimų tarnybos vartojamą terminologiją. Kauno apskrities probacijos tarnyba mūsų kaimynystėje, Stumbro gatvėje 3, Šakių kaime, Domeikavos seniūnijoje, Kauno rajone, prieš tai nesuderinusi su visuomene, negavusi jokio pritarimo šiam projektui, trijų aukštų, 1 tūkst. 200 kv. metrų pastatą įsigijo slapta, nieko neinformavusi tankiai gyvenamame ir nuolat besiplečiančiame nuosavų gyvenamųjų namų rajone šalia mokyklos ir vaikų darželių.
Negana to, pastato įsigijimo aplinkybės yra daugiau nei abejotinos ir galimai kelia grėsmes Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams.“
Toliau rašo: „Didžiąją mūsų bendruomenės dalį sudaro jaunos šeimos su mažais vaikais. Šalia planuojamų steigti pusiaukelės namų ir probacijos tarnybos, vos už 260 metrų, veikia Šv. Kazimiero progimnazija, kurioje yra 569 mokiniai, netoli veikia du privatūs darželiai, taip pat už 180 metrų – Domeikavos lopšelis-darželis „Luknė“. Pusiaukelės namai ir Kauno apskrities probacijos tarnyba steigiami šalia viešojo transporto susisiekimo stotelės, iš kurios kas rytą didelė dalis vaikų važiuoja į mokyklas, eina į būrelius ir taip toliau, ir taip toliau. Pusiaukelės namuose gyvens 25 nuteistieji ir dar kas mėnesį atvažiuos apie 2 tūkst. 700 probuojamųjų asmenų, nes jie ten bus aptarnaujami.
2023 m. lapkričio 8 d. vyko susitikimas su Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovais ir į daugelį mūsų klausimų apie šį projektą nebuvo atsakyta. Paaiškėjo, kad esama didžiulių teisinių spragų, kurios atskirais atvejais visiškai neleistinai pildomos pačios Lietuvos kalėjimų tarnybos vidiniu teisiniu reguliavimu, prieštaraujant Lietuvos Respublikos Seimo išleistiems teisės aktams.“ Tai buvo citata.
Toliau yra nurodomos teisinės spragos. Nėra jokio „Pusiaukelės namų“ steigimo reglamento.
Kita spraga. Kyla abejonių, ar laikytasi pastato įsigijimo teisinio reglamento (ir nurodyta daug daug priežasčių, kurios galėtų būti kvestionuojamos).
Trečia. Pažeistos visuomenės teisės (ir tos teisės yra parašytos tokios): įtvirtinti poveikio vertinimo atlikimą ankstyvoje teisėkūros stadijoje ir kad įtrauktų bendruomenę į konsultavimąsi ir proaktyvų poveikio vertinimo rezultatų viešinimą. Atkreipia dėmesį, kad visuomenė turi teisę ir į teisingą informaciją.
Kitas. Pažeidžiama vaiko teisė augti ir vystytis saugioje aplinkoje. Prašo Seimo narių pagalbos ginant ir apsaugant mūsų vaikų interesus.
„Šiuo metu esančios spragos teisinėje sistemoje neužtikrina, kad tokių specialiosios paskirties ir visuomenei jautrių įstaigų vieta būtų skaidriai parenkama nepažeidžiant visuomenės intereso. Tikime, kad užkirsite kelią atviro tipo bausmių atlikimo vietos ir probacijos tarnybos steigimui Stumbro gatvėje 3, Šakių kaime, Domeikavos seniūnijoje.“
Taigi jau nuo savęs galėčiau pasakyti, kad toks veikimo būdas yra labai blogas pavyzdys ir būsimiems projektams. Jei tai buvo projektas, tai toks veiksmas yra prieš visuomenę, bet jei tai buvo projektas siekiant kitų tikslų, siekiant supriešinti su visuomene, tai toks tikslas buvo pasiektas ir labai vykęs. Yra sujaudintos Domeikavos, Vytėnų, Sargėnų gyventojų bendruomenės ir gyventojai. Jie imsis visų teisinių priemonių, ir manau, kad mes jiems turėsime padėti apginti jų vaikų ir jų pačių teisę gyventi saugioje aplinkoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui pareiškimus perskaičiusiems. Taigi galime ir baigti šios dienos rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.