rojektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
TAUTINIŲ MAŽUMŲ
ĮSTATYMAS
2024 m. d. Nr.
Vilnius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, laisves ir pareigas, jų ir įgyvendinimą bei valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų tradicijas, papročius, kultūrinį ir kalbinį identitetą.
· Seimo narė Rita Tamašunienė Seimo narys Česlav Olševski 2024-10-15:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato tautinėms mažumoms priklausančių
asmenų teises, laisves ir pareigas, jų įgyvendinimą bei valstybės
įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų
tradicijas, papročius, kultūrinį, ir kalbinį ir religinį
identitetą.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 str. 2 d. kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo. Atsižvelgiant į tai, kad tautinei mažumai priklausantys asmenys gali priklausyti skirtingoms religinėms bendruomenėms, neįtrauktas religijos aspektas.
Tautinei mažumai priklausantis asmuo gali turėti ir kitokį religinį identitetą nei atitinkamos tautinės mažumos dauguma. Tokiu atveju kiltų klausimų dėl galimai diskriminacinių nuostatų tokio asmens atžvilgiu. Teisės į religijos išpažinimą klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos religinių bendrijų ir bendruomenių įstatyme.
Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – nėra, susilaikė – nėra.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Tautinei mažumai priklausantis asmuo – Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam būdinga kitokia nei lietuvių tautinė tapatybė, kurią jis siekia išsaugoti.
2. Tautinė mažuma – grupė asmenų, kurią sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, turintys ilgalaikius, tvirtus ir nuolatinius ryšius su Lietuvos Respublika, ir kuri gyventojų skaičiumi yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos gyventojų, kuriems būdinga lietuvių tautinė tapatybė, dalis ir yra vienijama siekio išsaugoti savo tautinę tapatybę.
· Seimo narė Rita Tamašunienė Seimo narys Česlav Olševski 2024-10-15:
Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tautinė mažuma – grupė asmenų, kurią sudaro Lietuvos
Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, turintys
ilgalaikius, tvirtus ir nuolatinius ryšius su Lietuvos Respublika, ir kuri
gyventojų skaičiumi yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos gyventojų, kuriems
būdingaos lietuvių tautinė tapatybė, dalis ir yra vienijama
siekio išsaugoti savo tautinę tapatybę kitokios nei lietuvių
tapatybės savybės - kultūra, kalba, papročiai, religija, kurias siekia
išsaugoti.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Pasiūlymas jau buvo apsvarstytas, buvo pritarta Komiteto pasiūlytai redakcijai.
Taip pat 1 pasiūlymui išdėstyti argumentai. Be to, pagal teikiamą pasiūlymą pakanka bent vienos savybės, kad piliečių grupė būtų laikoma tautine mažuma. Tai suponuotų, kad, pvz., grupė Lietuvos Respublikos piliečių, besilaikanti kokio nors papročio galėtų būti laikoma tautine mažuma. Manytina, kad tai neatitiktų įstatymo projekto tikslo ir nepagrįstai išplėstų tautinės mažumos sąvokos turinį.
Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – nėra, susilaikė – nėra.
3. Tautinė tapatybė – asmens laisvai pasirenkamas tapatinimasis su vieno iš savo tėvų ar senelių tautybe, grindžiamas jai būdingų savybių – kultūros, kalbos, tradicijų, papročių – visuma arba bent viena iš šių savybių.
4. Tautinės mažumos kalba – kita nei lietuvių kalba, tautinei mažumai priklausančių asmenų vartojama kaip gimtoji.
5. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatyme.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-09:
1. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje išbrauktinos nuorodos į Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, nes šiuose įstatymuose nėra apibrėžiamos jokios sąvokos. Taip pat reikėtų atsisakyti nuorodos ir į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą, nes jame apibrėžtos sąvokos projekte nėra vartojamos.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnio 5 dalį dėstyti taip:
„5. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip
apibrėžiamos Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, Lietuvos
Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme,
ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme,
Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos teisėkūros
pagrindų įstatyme ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatyme.“
Balsavimo rezultatai: už – 4 , prieš – nėra, susilaikė – nėra.
Siekiant užtikrinti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir laisves vadovaujamasi šiais principais:
1) teisių nedalumo – tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims suteikiamos kultūrinės, pilietinės, politinės, socialinės ir ekonominės teisės yra vienodai gerbiamos, svarbios ir glaudžiai susijusios;
2) kultūrinės įvairovės skatinimo – užtikrinama pagarba tautinių mažumų kultūriniam ir kalbiniam savitumui, skatinant tarpkultūrinį bendradarbiavimą ir sudarant galimybes kiekvienam tautinei mažumai priklausančiam asmeniui išsaugoti ir plėtoti savo tautinę tapatybę;
· Seimo narė Rita Tamašunienė; Seimo narys Česlav Olševski 2024-10-15:
Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kultūrinės
įvairovės skatinimo – užtikrinama pagarba tautinių mažumų kultūriniam, ir
kalbiniam, ir religiniam savitumui, skatinant tarpkultūrinį
bendradarbiavimą ir sudarant galimybes kiekvienam tautinei mažumai
priklausančiam asmeniui išsaugoti ir plėtoti savo tautinę tapatybę;“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Pasiūlymas jau buvo apsvarstytas, buvo pritarta Komiteto pasiūlytai redakcijai. Taip pat 1 pasiūlymui išdėstyti argumentai.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
3) derinimo ir bendradarbiavimo – priimant ar keičiant teisės aktus arba priimant sprendimus, susijusius su tautinių mažumų teisėmis, konsultuojamasi su tautines mažumas vienijančiomis organizacijomis, nevyriausybinėmis ar kitomis organizacijomis, veikiančiomis tautinių mažumų teisių įgyvendinimo srityje, atliekamas teisinio reguliavimo ir atitikties tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimas;
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-09:
2. Projekto 3 straipsnio 3 punkte vienas iš tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsaugos principų – derinimo ir bendradarbiavimo principas – yra apibūdinamas, be kita ko, taip: „priimant ar keičiant teisės aktus <...> atliekamas teisinio reguliavimo ir atitikties tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimas“. Ši projekto nuostata svarstytina keliais aspektais.
Pirma, nėra aišku, koks „teisinio reguliavimo vertinimas“ čia turimas mintyje. Pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 dalį atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai ir lygioms galimybėms, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir klimato kaitai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms sritims. Taigi, „teisinio reguliavimo vertinimas“ kaip toks Teisėkūros pagrindų įstatyme nėra numatytas.
Antra, kiek tai susiję su „atitikties tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimu“, pažymėtina, kad pagal vieną iš teisėkūros principų – pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principą, įtvirtintą Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte, teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų. Taigi, pareiga užtikrinti, kad teisės aktų nuostatos atitiktų, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytas asmens teises ir laisves, jau yra įtvirtintas Teisėkūros pagrindų įstatyme. Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta, projekto nuostatą „atliekamas teisinio reguliavimo ir atitikties tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimas“ viena vertus, vertiname kaip neatitinkančią Teisėkūros pagrindų įstatymo (ta apimtimi, kiek joje įtvirtinama pareiga atlikti teisinio reguliavimo vertinimą), o kita vertus – kaip perteklinę Teisėkūros pagrindų įstatymo atžvilgiu (ta apimtimi, kiek joje nustatyta pareiga atlikti atitikties tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimą).
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Projekto 3 straipsnio 3 punktą išdėstyti taip:
„3) derinimo ir bendradarbiavimo – priimant ar keičiant teisės aktus
arba priimant sprendimus, susijusius su tautinių mažumų teisėmis,
konsultuojamasi su tautines mažumas vienijančiomis organizacijomis,
nevyriausybinėmis ar kitomis organizacijomis, veikiančiomis tautinių mažumų
teisių įgyvendinimo srityje, atliekamas teisinio reguliavimo ir
atitikties tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimas;“
Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – nėra, susilaikė – nėra.
4) lygių galimybių – tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, turi teisę į apsaugą nuo diskriminacijos.
4 straipsnis. Teisė pasirinkti priklausyti tautinei mažumai
1. Kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai pasirinkti, ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu, ir dėl tokio jo pasirinkimo arba dėl naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis jį draudžiama diskriminuoti.
2. Niekas negali būti verčiamas įrodinėti savo priklausomybės tautinei mažumai, viešai atskleisti savo tautinės tapatybės ar atsisakyti savo priklausomybės tautinei mažumai.
3. Tautinei mažumai priklausančio asmens duomenys apie tautybę civilinės būklės aktų įrašuose keičiami, iš civilinės būklės aktų įrašų išbraukiami arba šie įrašai duomenimis apie tautybę papildomi Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka.
· Seimo narė Rita Tamašunienė; Seimo narys Česlav Olševski 2024-10-15:
Papildyti 4 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Draudžiama taikyti priemones siekiant asimiliuoti tautinei mažumai priklausančius asmenis prieš jų valią.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Pasiūlymas jau buvo apsvarstytas, jam pritarta nebuvo.
Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti įstatymai ir šio Projekto nuostatų visuma visapusiai apsaugo tautinėms mažumoms priklausančius asmenis nuo asimiliacijos ar priemonių, kuriomis siekiama asimiliuoti asmenis, taikymo.
Projekto 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsaugos principai, kad šie asmenys galėtų puoselėti savo kultūrą, papročius, tradicijas, taip pat kad nebūtų diskriminuojami.
Balsavimo rezultatai:
už – 5, prieš – nėra, susilaikė – nėra.
5 straipsnis. Istorinės tautinės mažumos, jų teisės ir valstybės įsipareigojimai
1. Tautinės mažumos, kurios yra nykstančios ir neturi savo istorinės tėvynės, su kuria gali tapatintis šiuo metu, laikomos istorinėmis tautinėmis mažumomis.
2. Istorinės tautinės mažumos turi teisę išlikti ir išsaugoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą.
3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos rūpinasi istorinių tautinių mažumų kultūros, tradicijų, papročių ir kalbos išsaugojimu. Ši funkcija finansuojama valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-09:
3. Projekto 5 straipsnį siūlome išbrauti kaip deklaratyvų ir perteklinį. Atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta sąvoka „tautinė mažuma“ yra plati ir apima „istorinės tautinės mažumos“ sąvoką. Pagal projekto formuluotes tautinei mažumai priklausantys asmenys ir tautines mažumas vienijančios organizacijos turi teisę puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą, o valstybė įsipareigoja sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti visų tautinių mažumų (neskiriant jų pagal kokius nors požymius) tradicijas, papročius, kultūrinį ir kalbinį identitetą (pavyzdžiui, projekto 1 straipsnis, 9 straipsnio 1 dalis). Kartu atkreipiame dėmesį ir į tai, kad projekto 5 straipsnio 2 dalies formuluotė, kurioje nurodoma istorinės tautinės mažumos teisė išsaugoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą savo turiniu yra siauresnė nei 9 straipsnio 1 dalies formuluotė (tautinei mažumai priklausantys asmenys ir tautines mažumas vienijančios organizacijos turi teisę puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą).
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Nepritartina Projekto 5 straipsnio išbraukimui, kadangi aptariamo straipsnio nuostatos skirtos papildyti tautinės mažumos sąvoką kriterijais, kurie pabrėžtų valstybės įsipareigojimą tų tautinių mažumų atžvilgiu, kurios nyksta ir neturi valstybės, su kuria galėtų tapatintis.
Pritariant, kad istorinėms tautinėms mažumoms taikytinos teisės savo turiniu neturėtų būti siauresnės, o atvirkščiai – jų išskyrimas turėtų pasitarnauti, kaip papildomas svertas vienokiai ar kitokiai paramai gauti, siūloma patikslinti projekto 5 straipsnio 2 dalį.
Komiteto pasiūlymas:
Projekto 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Istorinės tautinės mažumos turi teisę išlikti, o joms priklausantys asmenys ir istorines
tautines mažumas vienijančios organizacijos – ir išsaugoti, puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą.“
Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė – nėra.
TAUTINIŲ MAŽUMŲ KALBŲ VARTOJIMAS
6 straipsnis. Teisė vartoti tautinės mažumos kalbą
1. Kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą.
2. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, turi būti laikomasi įstatymų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą ir Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-09:
4. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti tokią nuostatą: „Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę (tautinei mažumai priklausančio asmens teisę vartoti savo kalbą – pastaba mūsų), turi būti laikomasi įstatymų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą ir Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek iš Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos (toliau – Konvencija) preambules, tiek ir iš pačių Konvencijos nuostatų matyti, kad joje yra įtvirtinti pagrindiniai tautinių mažumų apsaugos principai ir iš jų išplaukiantys šalių įsipareigojimai įgyvendinti šiuos principus nacionaliniais teisės aktais ir atitinkama vyriausybės politika. Pažymėtina, kad Vyriausybė, teikdama Tautinių mažumų įstatymo projektą Seimui aiškinamajame rašte taip pat nurodė, kad „<...> Konvencija yra politinio ir programinio, o ne norminio pobūdžio dokumentas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-152/2009). Dėl to asmenys, priklausantys tautinėms mažumoms, siekdami savo teisių ir laisvių realizavimo, negali tiesiogiai remtis Konvencijos nuostatomis <...>.“ Taigi, projekto 6 straipsnio 2 dalyje reikėtų atsisakyti nuorodos į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Projekto 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, turi būti
laikomasi įstatymų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą ir
Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų.“
Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – nėra, susilaikė – 1.
· Seimo narė Rita Tamašunienė Seimo narys Česlav Olševski 2024-10-15:
Papildyti 6 straipsnį 3, 4, 5, 7, 8 dalimis ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„3. Savivaldybės teritorijoje, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, tautinei mažumai priklausantis asmuo bendraudamas su šioje savivaldybėje esančiais viešojo administravimo subjektais turi teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą, kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į savivaldybių viešojo administravimo subjektus, ir gauti atsakymą ta pačia kalba.
4. Savivaldybės teritorijoje, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, esančių viešojo administravimo subjektų pavadinimai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba.
5. Savivaldybės, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, teritorijoje esantys topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba.
6. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, pavadinimas greta valstybinės kalbos gali būti rašomas ir tos tautinės mažumos kalba.
7. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, gatvių pavadinimai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba.
8. Gyvenamosios vietovės, kuriai taikomos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, pavadinimą tautinės mažumos kalba ir gatvių pavadinimus tautinės mažumos kalba tvirtina savivaldybės taryba.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Analogiškas pasiūlymas jau buvo apsvarstytas, jam pritarta nebuvo.
Valstybinės kalbos santykis su kitomis kalbomis, įskaitant tautinių mažumų kalbas, viešųjų užrašų rašymo ir kt. klausimai yra Valstybinės kalbos įstatymo reguliavimo dalykas. ŠMK nuomone, pasiūlymas neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo.
Be to, siūlomos nuostatos nepakankamai aiškios, nepagrįstas šių nuostatų praktinis pritaikymas, neatskleistas poreikis (kokiam skaičiui asmenų ir savivaldybių tai būtų aktualu).
Balsavimo rezultatai:
už – 4, prieš – nėra, susilaikė – nėra.
TAUTINIŲ MAŽUMŲ ŠVIETIMAS
7 straipsnis. Teisė į švietimą tautinės mažumos kalba
1. Tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę mokytis šios tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių švietimą, nustatyta tvarka.
2. Valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, kurių nuostatuose (įstatuose) įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba ir kurios atitinka Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies reikalavimus, garantuojamas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalbos, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, mokymas arba ugdymo procesas vykdomas šia tautinės mažumos kalba Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis užtikrinant lietuvių kalbos mokymą.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-09:
5. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, kurių nuostatuose (įstatuose) įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba ir kurios atitinka Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies reikalavimus, garantuojamas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalbos, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, mokymas arba ugdymo procesas vykdomas šia tautinės mažumos kalba Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis užtikrinant lietuvių kalbos mokymą.“ Pažymėtina, kad ši projekto nuostata nėra aiški keliais aspektais.
Pirma. Iš nuostatos formuluotės nėra aišku, ar tose valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, kurių nuostatuose (įstatuose) bus įteisintas tautinės mažumos, kurios rėmimas nebus numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, bus garantuojamas tos tautinės mažumos kalbos mokymas.
Antra. Iš nuostatos formuluotės nėra aišku, kokia „šia“ tautinės mažumos kalba bus vykdomas ugdymo procesas Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis užtikrinant lietuvių kalbos mokymą – ar tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, ar vis tik ir tautinės mažumos, kurios rėmimas nėra numatytas šiose sutartyse, bet yra įteisintas valstybinių ar savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų nuostatuose (įstatuose). Jeigu „ši“ tautinės mažumos kalba pagal projektą suprantama kaip tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalba, nėra aiškus aptariamos projekto nuostatos santykis su Švietimo įstatymo 30 dalies nuostata „Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose), atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymo procesas gali būti vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba“, pagal kurią ugdymo procesas tam tikra tautinės mažumos kalba nesiejamas su jokiomis tarptautinėmis sutartimis.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 7 straipsnio 1 dalimi aiškiai pasakoma, kad visoms asmenų, priklausančių tautinei mažumai, grupėms teisė į švietimą reglamentuojama Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių švietimą, nustatyta tvarka. Tai galioja ir tautinei mažumai priklausančių asmenų grupei, atitinkančiai, Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies kriterijus.
Švietimo tikslus, principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus ir, be kita ko, tautinių mažumų švietimo klausimus reglamentuoja Švietimo įstatymas. Projekto 7 straipsnio 2 dalis taikytina sistemiškai su Švietimo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis teisę mokytis tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos kitais atvejais. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas žodis „šia“ reiškia tą tautinės mažumos kalbą, kuri Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka įteisinta valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų nuostatuose (įstatuose). Projekto 7 straipsnio nuostatomis nekeičiamas Švietimo įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas. Pažymėtina, kad aptariama Projekto nuostata siekiama įtvirtinti papildomą garantiją toms tautinėms mažumoms, kurių rėmimas numatytas tarptautinėse sutartyse su Europos sąjungos valstybėmis.
Balsavimo rezultatai: už –3 , prieš – 1, susilaikė – nėra.
· Seimo narė Rita Tamašunienė; Seimo narys Česlav Olševski 2024-10-15:
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, kurių nuostatuose (įstatuose) įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba ir kurios atitinka Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies reikalavimus, garantuojamas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalbos, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, mokymas arba ugdymo procesas vykdomas šia tautinės mažumos kalba Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis užtikrinant lietuvių kalbos mokymą. Stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos.“[1]
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Pasiūlymas jau buvo apsvarstytas, jam pritarta nebuvo.
Nuostatos tikslas – įtvirtinti tautinei mažumai priklausančio asmens teisę mokytis tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos, šią teisę įgyvendinant remiantis Švietimo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais švietimą.
Švietimo tikslus, principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus ir, be kita ko, tautinių mažumų švietimo klausimus reglamentuoja Švietimo įstatymas. Pagal Švietimo įstatymo 30 straipsnio, reglamentuojančio teisę mokytis valstybine ir gimtąja kalba, 2 dalį bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklos tautinėms mažumoms priklausantiems mokiniams sudaro sąlygas puoselėti tautinį, etninį ir kalbinį identitetą, mokytis gimtosios kalbos, istorijos ir kultūros. Tautinių mažumų mokyklose turi būti suteikiamas tokios pačios vertės pagrindinis ir vidurinis išsilavinimas, kaip ir kitos šalies mokyklose pagal bendrųjų programų standartą.
Balsavimo rezultatai:
už – 2, prieš – nėra, susilaikė – 2.
(Pirmininko balsu pritarta sprendimui „Nepritarti“).
3. Valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti tautinės mažumos gimtosios kalbos pedagogus ir Švietimo įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių tautinių mažumų gimtosioms kalboms, numatytoms Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, mokyti.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-09:
6. Nėra aišku, kokiu tikslu projekto 7 straipsnio 3 dalyje yra vartojamos formuluotės „tautinės mažumos gimtosios kalbos“ ir „tautinių mažumų gimtosioms kalboms“, nes pagal projekto 2 straipsnio 4 dalį „tautinės mažumos kalba“ apibrėžiama kaip „kita nei lietuvių kalba, tautinei mažumai priklausančių asmenų vartojama kaip gimtoji“. Manome, kad aptartose formuluotėse žodžiai „gimtosios“ ir „gimtosioms“ yra pertekliniai.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Projekto 7 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti
tautinės mažumos gimtosios kalbos pedagogus ir Švietimo įstatymo 40
straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo
priemonių tautinių mažumų gimtosioms kalboms, numatytoms Lietuvos
Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos
Sąjungos valstybėmis, mokyti.“
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
4. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys įstatymų nustatyta tvarka turi teisę steigti nevalstybines švietimo įstaigas.
· Seimo narė Rita Tamašunienė; Seimo narys Česlav Olševski 2024-10-15:
Įstatymo projektą papildyti nauju 7 straipsniu ir atitinkamai 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 straipsnius laikyti 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 straipsniais.
„7 straipsnis. Vardo ir pavardės rašymas oficialiuose dokumentuose
1. Tautinei mažumai priklausančio asmens vardas ir pavardė, jam pargeidaujant, Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi pagal tautinės mažumos kalbos rašybos taisykles. Tautinei mažumai priklausančio asmens vardas ir pavardė užrašyti kita nei lotyniška abėcėle rašomi lotynų kalbos rašmenimis.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas jau reguliuoja vardo, pavardės rašymą, ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).
Balsavimo rezultatai:
už – 3, prieš – 1, susilaikė – nėra.
8 straipsnis. Tautinių mažumų atstovavimas švietimo srityje
1. Siekiant skatinti tautinėms mažumoms priklausančius asmenis dalyvauti valstybės švietimo savivaldos institucijos veikloje, už valstybės politiką švietimo srityje atsakingas ministras, tvirtindamas Bendrojo ugdymo tarybos sudėtį, turi užtikrinti tautinių mažumų atstovavimą Bendrojo ugdymo taryboje.
2. Bendrojo ugdymo taryba, be Švietimo įstatyme nustatytų funkcijų, taip pat:
1) teikia pasiūlymus dėl tautinių mažumų švietimo užtikrinimo;
2) teikia išvadas ir pasiūlymus valstybės institucijoms ir įstaigoms dėl klausimų, kurie susiję su tautinei mažumai priklausančių asmenų ugdymu.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-09:
7. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti papildomas Bendrojo ugdymo tarybos funkcijas. Pažymėtina, kad Švietimo įstatymo 62 straipsnyje yra nustatytas baigtinis Bendrojo ugdymo tarybos funkcijų sąrašas, todėl siekiant Bendrojo ugdymo tarybai priskirti funkcijas, siūlomas nustatyti projekto 8 straipsnio 2 dalyje, pirmiausia turėtų būti keičiamas Švietimo įstatymas.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Švietimo įstatymas kitų įstatymų atžvilgiu neturi viršenybės (1 straipsnis). Švietimo įstatymo 62 straipsnio tikslas yra ne išvardinti baigtinį valstybės švietimo institucijų funkcijų sąrašą, bet nurodyti valstybės švietimo institucijas, kurios skatintų visuomenės dalyvavimą formuojant švietimo politiką ir priimant švietimo sprendimus. Projekto 8 straipsnis, kaip specialioji nuostata, susijusi su tautinių mažumų klausimų reguliavimu, taikytina sistemiškai su Švietimo įstatymu, ir siekiant teisėkūros efektyvumo, Švietimo įstatymo pakeitimai būtų laikytini pertekliniais, o teisinio reguliavimo dubliavimas – neigiama teisėkūros praktika.
Balsavimo rezultatai: už –3 , prieš – 1, susilaikė – nėra.
TAUTINIŲ MAŽUMŲ KULTŪRA IR INFORMACIJOS SKLAIDA
9 straipsnis. Teisė puoselėti ir plėtoti kultūrą, puoselėti papročius ir kalbą
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-09:
8. Atsižvelgiant į projekto 9 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluočių patikslinimus (įrašytus žodžius „tradicijas“ bei „tradicijoms“) bei siekiant, kad straipsnio pavadinimas atitiktų pačiame straipsnyje vartojamas formuluotes, projekto 9 straipsnio pavadinimą siūlome išdėstyti, pavyzdžiui, taip: „Teisė puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą“.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Projekto 9 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:
„Teisė puoselėti ir plėtoti kultūrą, puoselėti tradicijas,
papročius ir kalbą.“
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1. Tautinei mažumai priklausantys asmenys ir tautines mažumas vienijančios organizacijos turi teisę puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą.
2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal planavimo dokumentuose patvirtintas priemones iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka finansuoja kultūros projektus tautinių mažumų integracijai į Lietuvos visuomenę skatinti, kultūrai, tradicijoms, papročiams, kalbai ar tarpkultūriniam bendradarbiavimui puoselėti ir plėtoti.
10 straipsnis. Tautinių mažumų visuomenės informavimo priemonės
1. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turi teisę steigti visuomenės informavimo priemones ir jas naudoti informacijai tautinės mažumos kalba skleisti.
2. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, turi būti laikomasi Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų reikalavimų ir draudimų.
3. Valstybė remia tautinių mažumų viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus ir veiklą Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka.
TAUTINIŲ MAŽUMŲ ATSTOVAVIMAS
11 straipsnis. Pilietinių ir politinių teisių ir laisvių įgyvendinimas
1. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys įstatymų nustatyta tvarka turi teisę vienytis į organizacijas steigdami asociacijas ar kitus viešuosius juridinius asmenis, steigti politines organizacijas ir dalyvauti sprendžiant kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus bendruomenės, savivaldybės, valstybės ar tarptautiniu lygmeniu.
2. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys ir tautines mažumas vienijančios organizacijos turi teisę dalyvauti nacionalinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų veikloje.
3. Įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises, turi būti laikomasi šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
4. Siekiant nedaryti neleistino poveikio tautinėms mažumoms priklausančių asmenų pilietinių ir politinių teisių ir laisvių įgyvendinimui, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija sudaro rinkimų apygardas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksu.
· Seimo narė Rita Tamašunienė; Seimo narys Česlav Olševski 2024-10-15:
Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip[2]:
„4. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija sudaro rinkimų apygardas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksu ir siekia nedaryti neleistino poveikio tautinėms mažumoms apylinkėse ir apygardose, kuriose ¼ rinkėjų priklauso tautinėms mažumoms.
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija keisdama rinkimų apygardų ribas, kuriose ¼ rinkėjų priklauso tautinėms mažumoms, sudaro darbo grupę, į kurios sudėtį įeina geografas, sociologas ir didžiausią narių skaičių turinčių apygardoje tautinėms mažumoms priklausančių asmenų interesams atstovaujančių organizacijų atstovus ir užtikrina, kad rinkimų apygardos būtų sudaromos ar keičiamos nepažeidžiant ten kompaktiškai gyvenančių tautinių mažumų teisių.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Buvo apsvarstytas panašios esmės pasiūlymas, pritarta Komiteto pasiūlytai redakcijai.
Siūlomos nuostatos neaiškios, o rinkimų klausimus reglamentuoja Rinkimų kodeksas.
Balsavimo rezultatai:
už – 5, prieš – nėra, susilaikė – 1.
12 straipsnis. Tautinių mažumų taryba
1. Tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę spręsti kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus užtikrina Tautinių mažumų taryba. Ši taryba yra kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, teikianti siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, atsakingai už tautinių mažumų politikos įgyvendinimą (toliau – įgaliotoji institucija), valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų klausimų ir atstovaujanti tautinėms mažumoms Lietuvos tautinių mažumų politikos įgyvendinimo klausimais. Tautinių mažumų tarybą sudaro tautines mažumas vienijančių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų, veikiančių tautinių mažumų teisių įgyvendinimo srityje, atstovai. Tautinių mažumų tarybos atstovais gali būti asmenys, priklausantys tautinei mažumai, kurių individualiai arba kartu su kitais asmenimis vykdoma veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nacionaliniam saugumui. Tautinių mažumų tarybos narį delegavusi organizacija turi teisę jį pakeisti arba atšaukti. Tautinių mažumų tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina įgaliotosios institucijos direktorius. Įgaliotosios institucijos direktorius, tvirtindamas Tautinių mažumų tarybos sudėtį, turi užtikrinti proporcingą tautinių mažumų atstovavimą Tautinių mažumų taryboje.
2. Tautinių mažumų taryba:
1) atstovauja tautinių mažumų interesams valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose;
2) dalyvauja įvairiose komisijose ir darbo grupėse, kuriose sprendžiami su tautinių mažumų teisių įgyvendinimu susiję klausimai;
3) pataria įgaliotajai institucijai sprendžiant strateginius tautinių mažumų tapatumo saugojimo ir kultūros plėtros klausimus, kitus su dalyvavimu formuojant ir įgyvendinant tautinių mažumų politiką susijusius klausimus;
4) teikia išvadas ir pasiūlymus dėl įgaliotosios institucijos atliekamos tarptautinių teisės aktų ir įsipareigojimų tautinių mažumų klausimais įgyvendinimo stebėsenos rezultatų;
5) analizuoja įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais numatoma spręsti tautinių mažumų klausimus, projektus, teikia pastabas ir pasiūlymus dėl jų turinio Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka;
6) teikia pasiūlymus įgaliotajai institucijai dėl priemonių tautinių mažumų tikslinėms programoms įgyvendinti ir prioritetų dėl paramos teikimo nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms tautinių mažumų teisių įgyvendinimo srityje.
TAUTINEI MAŽUMAI PRIKLAUSANČIŲ ASMENŲ TEISIŲ ĮGYVENDINIMO SĄLYGOS IR JŲ PAREIGOS
13 straipsnis. Tautinei mažumai priklausančių asmenų teisių įgyvendinimo sąlygos ir jų pareigos
1. Tautinei mažumai priklausantis asmuo gali naudotis šiame įstatyme nustatytomis teisėmis individualiai arba kartu su kitais asmenimis.
2. Jokia šio įstatymo nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams, valstybės suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nacionaliniam saugumui, konstituciniams ir visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams.
3. Tautinei mažumai priklausantys asmenys, įgyvendindami savo teises, laisves ir pareigas, turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, saugoti ir gerbti valstybės suverenitetą, teritorijos vientisumą ir nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių.
4. Įgyvendinant tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, draudžiama kurstyti tautinę, rasinę, religinę ar socialinę neapykantą, prievartą, skleisti šmeižtą ar dezinformaciją.
5. Tautines mažumas vienijančių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų, veikiančių tautinių mažumų teisių įgyvendinimo srityje, steigimas ir veikla negali prieštarauti Konstitucijai ir įstatymams.
VALSTYBĖS POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS, TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS TAUTINIŲ MAŽUMŲ SRITYJE
14 straipsnis. Valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas tautinių mažumų srityje
1. Įgaliotoji institucija dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką tautinių mažumų srityje, prižiūri, kaip įgyvendinami šis įstatymas ir su juo susiję teisės aktai.
2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, rengdamos veiklos planavimo dokumentus, numato priemones, kurios skatintų tautinių mažumų integraciją į Lietuvos visuomenę, puoselėti ir plėtoti tautinių mažumų kultūrą, tradicijas, papročius, kalbą ar tarpkultūrinį bendradarbiavimą.
3. Valstybė finansuoja veiklų (programų), kuriomis įgyvendinama valstybės politika tautinių mažumų srityje, vykdymą Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka.
15 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas tautinių mažumų srityje
Lietuvos Respublika, siekdama užtikrinti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, bendradarbiauja su užsienio valstybėmis, išskyrus valstybes, pripažintas teroristinėmis ir (ar) remiančiomis terorizmą, ir tarptautinėmis organizacijomis. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal teisės aktuose joms nustatytą kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinami tarptautiniai įsipareigojimai tautinių mažumų srityje, rengia įsipareigojimų įgyvendinimo ataskaitas.
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Kituose įstatymuose vartojama sąvoka „tautinė bendrija“ atitinka šiame įstatyme vartojamą sąvoką „tautinė mažuma“.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas