PASIŪLYMAI

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALTERNATYVIŲJŲ DEGALŲ ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-5137

 

2020-09-22

Vilnius

 

Eil.

Nr.

Siūloma keisti

 

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

1.

2

 

 

Argumentai:

Siekiant Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo projekte (toliau – Įstatymo projektas)  numatytų tikslų, t. y. kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų (įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis), yra būtina užtikrinti aiškų, nediskriminacinį biodegalų panaudojimo skatinimo teisinį reglamentavimą.

Įstatymo projekto priede nurodoma, kad įstatymo projektu yra įgyvendinama 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – Direktyva).

Nei Įstatymo projekte, nei kituose poįstatyminiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta „liekanų“ sąvoka, kurių panaudojimas biodegalų gamybai yra skatinamas tiek pagal Įstatymo projektą, tiek pagal Direktyvą, nors pats  terminas „liekanos“ yra minimas Įstatymo projekte.

Iš atliekų bei liekanų pagaminti biodegalai gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 80–90%, palyginti su iškastiniais degalais. Atliekų bei liekanų, kurių nepanaudojimas biodegalų gamybai lemtų jų išmetimą, panaudojimas ne tik užtikrina aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimą, tačiau ir gali sumažinti priklausomybę nuo importuoto iškastinio kuro bei prisidėti prie Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal Degalų kokybės direktyvą vykdymo. 

Atsižvelgus į tai, siekiant užtikrinti aiškų, nediskriminacinį bei liekanų panaudojimą skatinantį teisinį reguliavimą bei užtikrinti tinkamą Direktyvos įgyvendinimą, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 181  dalimi įtraukiant į Įstatymo projektą Direktyvoje nurodytą liekanų sąvoką.

Nurodyta sąvoka, be kita ko, atitinka ir Europos Sąjungos (CEN) standarte EN 16214-1 pateikiamas rekomendacijos, įskaitant „sprendimų priėmimo medį“, naudojamą atskirti atliekas ir liekanas.

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 2 straipsnį  nauja 181 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„18.1 Liekanos – medžiaga, kurios kaip galutinio produkto nesiekiama tiesiogiai pagaminti gamybos proceso metu, ji nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra sąmoningai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama.“

 

2

21

3

6

Argumentai:

Įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti vertinimo kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant žaliavų energetinę vertę.

Įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodyta, kad vienas iš vertinimo kriterijų: „6) į žaliavų priskyrimą atliekų, liekanų ar šalutinių produktų grupėms, atsižvelgiant į žaliavų ekonominę vertę ir alternatyvius jų panaudojimo būdus bei poreikį išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms.“

Aukščiau nurodytas siūlomas kriterijus, pagal jo siūlomą formuluotę, nustato ne vertinimo kriterijų, pagal kurį vertintina žaliavų ekonominė vertė, o nustato kriterijus, pagal kuriuos vertintinas žaliavų priskyrimas liekanoms, atliekoms bei šalutiniams produktams.

Siūlomas nustatyti kriterijus, pagal kurį vertinant ar žaliava priskiriama liekanai, atliekai ar šalutiniams produktams, turi būti vertinama jų ekonominė vertė, alternatyvus panaudojimo būdas ar poreikis išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms yra diskriminacinis iš esmės apribojantis galimą žaliavų priskyrimą atliekų ar liekanų kategorijoms. Iš esmės visos liekanos at atliekos turi tam tikrą ekonominę vertę (pavyzdžiui, net jų deginimas susijęs su ekonomine verte), ar galimą kitą, šalutinį jų panaudojimo būdą, tačiau tai nesprendžia šių žaliavų priskyrimo atliekų ar liekanų kategorijai.

Siūlomas kriterijus diskriminuoja atliekas bei liekanas, kurios yra laikomos pažangiais biodegalais, kurių panaudojimas yra skatintinas (išvengiama žaliavų išmetimo, jos yra panaudojimas), iš esmės visas galimas panaudoti atliekas bei liekanas sulyginant su kitomis žaliavomis, kurios nėra susidariusios kaip šalutinis produktas gamybos procese, o yra skirtos būtent biodegalų gamybai.

Nurodyto diskriminacinio kriterijaus priėmimas neskatintų pažangiųjų biodegalų panaudojimo, didintų esamą biodegalų rinkos monopolį.

Atitinkamai, siūlomas kriterijus iš esmės prieštarauja Direktyvoje pateikiamai liekanų sąvokai: „liekanos – medžiaga, kurios kaip galutinio (-ių) produkto (-ų) nesiekiama tiesiogiai pagaminti gamybos proceso metu; ji nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra sąmoningai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama (direktyvos (ES) 2018/2001 2 str. 43 p.). Taigi, liekanos sąvoka pagal Direktyvą nėra siejama nei su jos ekonomine verte, nei alternatyviais panaudojimo būdais ar poreikiu išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms.

Pasiūlymas:

Siūloma išbraukti projekto 21 straipsnio 3 dalies 6 punktą:

„6)  į žaliavų priskyrimą atliekų, liekanų ar šalutinių produktų grupėms, atsižvelgiant į žaliavų ekonominę vertę ir alternatyvius jų panaudojimo būdus bei poreikį išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms.“

 

 

 

Teikia:

Seimo narys                                                                                                   Dainius Kepenis