image001

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA

 

Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,

tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948

 

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai  

 

Kopija

Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetui

 

E. pristatymo informacinė sistema

 

 

 

 

 

 

 

ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA

DĖL ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1311 10 STRAIPSNIO 7 DALIES PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2376

 

2023 m. vasario  d. Nr. 4-01-

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2,  4, 5 punktų nuostatomis, atsižvelgdama į 2022 m. lapkričio 4 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl Žemės įstatymo Nr. I-446 9(1) straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2020“ Nr. 4-01-8828[1] dėl analogiško teisės akto projekto teiktas pastabas, atliko Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 (toliau – Žemės įstatymas) 10 straipsnio 7 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2376[2] (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.

Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas.

1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

Projektu siūloma papildyti Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalį numatant, kad šio straipsnio, reglamentuojančio teisės suteikimo ir atlyginimo už ją aspektus statant naujus ar rekonstruojant esamus statinius valstybinės žemės sklypuose, išnuomotuose lengvatine tvarka pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, nuostatos netaikomos, be kita ko, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijoms statant ir (ar) rekonstruojant statinius[3] ar įrenginius[4] išnuomotame valstybinės žemės sklype

Projekto rengėjų nurodomas siūlomų pakeitimų tikslas – numatyti išimtį nuostatoms, susijusioms su apskaičiuojamu atlyginimu už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijoms (toliau – bendrijos), siekiančioms prie savo daugiabučių namų praplėsti automobilių stovėjimo aikštelę įrengiant kelias papildomas vietas, tarp jų – ir neįgaliesiems. 

Išanalizavus Projekto nuostatas nustatyta, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodyti Projekto tikslai galimai nedera su juo siūlomais pakeitimais ir jų galimu poveikiu bei mastu, todėl svarstytinos šiais aspektais:   

1.1. Projektu siūlomas galimai per platus subjektų ratas, kurie galėtų nemokėti atlyginimo statant ar rekonstruojant statinius lengvatine tvarka išsinuomotos valstybinės žemės sklypuose

Remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 (toliau – Bendrijų įstatymas) 2 straipsnio 7 dalies nuostatomis, Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti ar jiems sukurti arba kitiems bendriesiems šių savininkų poreikiams[5].

Pagal Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, kuriame gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų. Kitos paskirties pastatais Bendrijų įstatymo nuostatų kontekste laikytini asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais (Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 10 dalis).

Remiantis aukščiau minėtomis Bendrijų įstatymo nuostatomis, bendrija gali būti steigiama pastate (-uose), kuriame (-iuose) yra ne tik gyvenamosios paskirties patalpų – butų, bet ir kitų negyvenamųjų patalpų, pavyzdžiui, prekybos, paslaugų, administracinės ir pan. paskirties, taip pat bendrija gali būti steigiama kitos paskirties – negyvenamosios – pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti ar jiems sukurti.

Taigi, remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, bendrija gali veikti pastate, kuriame be butų yra ir patalpų, kuriose vykdoma ūkinė komercinė veikla, teikiamos paslaugos, iš kurių gaunama pajamų, o prie pastato esanti infrastruktūra naudojama ir, pavyzdžiui, šios veiklos klientams aptarnauti. Taip pat bendrija gali būti įkurta kitos paskirties – negyvenamosios – patalpų, pavyzdžiui, poilsio, viešbučių, kūrybinių dirbtuvių ir pan. (neretai naudojamų ir kaip butai) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektams prižiūrėti.   

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar Projekto aiškinamajame rašte minimas tikslas bendrijai, siekiančiai valstybinės žemės sklype įrengti gyventojams bei neįgaliesiems papildomas automobilių stovėjimo vietas, kurių įrengimo tvarka, be kita ko, reglamentuota kituose teisės aktuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Statybos techniniame reglamente STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653, Būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A1-560, kt.), netaikyti Žemės įstatymo 10 straipsnio nuostatų, neišplės lengvata pasinaudoti galinčių subjektų rato ir nepažeis lygiateisiškumo principo.

Pavyzdžiui, manytina, kad priėmus Projektą, prie administracinio ar prekybos paskirties statinio, kuriame yra Bendrijų įstatyme numatytų gyvenamosios paskirties patalpų, ar negyvenamosios paskirties statinių, naudojamų kaip daugiabučiai, kuriuose veikia bendrija, visuomeninės vertybės – valstybinės žemės – sąskaita įrengiant papildomas automobilių stovėjimo vietas mokėti atlyginimo pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio nuostatas nereikėtų, o norint tiek pat automobilių stovėjimo vietų įrengti greta esančio administracinio ar prekybos paskirties statinio, kuriame neįsteigta bendrija, papildomas mokestis už šios teisės įgyvendinimą būtų skaičiuojamas.

Be to, turint omenyje pastaraisiais metais dažnai fiksuojamas situacijas, kai, pavyzdžiui, negyvenamosios paskirties patalpos įrengiamos, parduodamos ir eksploatuojamos kaip gyvenamosios paskirties butai (loftai, studijos, apartamentai), tačiau nei pačios minėtos patalpos, nei jas aptarnaujanti infrastruktūra, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo vietų skaičius, neatitinka gyvenamosioms patalpoms taikytinų teisės aktų reikalavimų, priėmus Projektu siūlomus pakeitimus, manytina, gali susidaryti situacijų, kad trūkstamas (ar nesamas) automobilių vietas prie tokių statinių gali būti siekiama įrengti valstybinės žemės sąskaita nemokant už tai Žemės įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinto atlyginimo – nors šis Žemės įstatymo straipsnis buvo priimtas didele dalimi būtent dėl racionalaus, efektyvaus ir didžiausią naudą visuomenei teikti turinčio valstybinio turto naudojimo, sąžiningos konkurencijos bei lygiateisiškumo principų pažeidimų, kai lengvatine tvarka pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose vietoj esamų statinių, kuriems eksploatuoti šie sklypai buvo išnuomoti, atsirasdavo naujų, neretai kitos paskirties statinių, neįrengiant naują paskirtį atitinkančios infrastruktūros, arba suremontuoti ar rekonstruoti esami statiniai naudojami ne pagal paskirtį.  

1.1.1. Aukščiau minėtų pastabų kontekste aktualu ir tai, kad teisės aktuose įtvirtinta daugiabučių namų patalpų savininkų teisė rinktis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios nuosavybės valdymo, naudojimo ir įgyvendinimo būdą: remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatomis, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti gali būti ne tik steigiama bendrija, bet ir sudaroma jungtinės veiklos sutartis ar skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Tačiau, atsižvelgiant į Projekto nuostatas, Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje siūloma įtvirtinti lengvata galėtų pasinaudoti tik bendrijos.  

1.2. Projekto nuostatos nesieja statinių ar įrenginių paskirties su deklaruojamais Projekto tikslais    

Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto nuostatos nedetalizuoja, kokius objektus statant ar rekonstruojant būtų nemokamas Žemės įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintas atlyginimas. Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, numatant tam tikriems subjektams naudingas išimtis: analizuojamu atveju – galimybę neatlygintinai statyti nuomojamame valstybinės žemės sklype, šių išimčių nustatymas turi būti susijęs išskirtinai su viešojo intereso tenkinimu.

Projekto aiškinamajame rašte nurodytas vienintelis tikslas – atleisti bendrijų gyventojus, siekiančius įrengti kelias papildomas automobilių stovėjimo vietas, tarp jų – ir neįgaliesiems, nuo Žemės įstatymo 10 straipsnyje numatyto atlyginimo už teisę statyti išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose naujus ar rekonstruoti esamus statinius. Tačiau projekto nuostatos nenurodo, kad siūloma išimtis taikytina tik daugiabučių gyvenamųjų namų inžinerinių statinių – papildomų vietų (be kita ko, neatskleidžiant galimo jų skaičiaus) automobilio stovėjimo aikštelėje ir joms aptarnauti reikalingos papildomos inžinerinės infrastruktūros (pavyzdžiui, neįgaliųjų vietos atveju) statybos ar rekonstravimo atveju.

Atsižvelgiant į tai, Projekto nuostatos iš esmės sudarytų galimybę lengvatine tvarka išsinuomotos valstybinės žemės sklypuose, nemokant Žemės įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinto atitinkamo atlyginimo, statyti ar rekonstruoti bet kokios paskirties statinius ar įrenginius, nebūtinai užtikrinant, kad jie tarnaus Projekto aiškinamajame rašte nurodytų visuomenės grupių poreikiams.

1.2.1. Pažymėtina ir tai, kad nei Projekte, nei aktualios redakcijos Žemės įstatyme ar jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose[6] nėra atskleidžiama įrenginio sąvoka ir nėra papildomai detalizuojami su valstybinės žemės nuoma po įrenginiais, naujų įrenginių statyba ar jų rekonstravimu bei papildomo atlyginimo už tai, įrenginių išpirkimu susiję aktualūs aspektai, kurie yra svarbūs tiek Projekto, tiek galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 10 straipsnio nuostatų kontekste[7].

1.3. Projekto nuostatomis neribojama galimybė nemokant atitinkamo atlyginimo valstybinėje žemėje naujai pastatyto ar rekonstruoto statinio vėliau perleisti tretiesiems asmenims ar gauti pajamų iš jo eksploatavimo

Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto nuostatos nenumato jokių papildomų sąlygų ar apribojimų lengvatine tvarka, nemokant papildomo atlyginimo už naudojimąsi ribotu valstybės turtu, tam tikrą naują statinį ar įrenginį valstybinėje žemėje pastačiusiems ar rekonstravusiems subjektams vėliau jį visą ar jo dalį (dalis) naudoti komercinei veiklai, išnuomoti ar parduoti, be kita ko, naujo ar rekonstruoto statinio, įrenginio ar jų dalies perleidimo atveju, neįpareigojant sumokėti mokesčio, nuo kurio tie subjektai būtų buvę atleisti.

Atsižvelgiant į tai, siūlomu teisiniu reguliavimu galimai būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pasipelnymui valstybės turto, naudotino taip, kad teiktų didžiausią naudą visuomenei, sąskaita.  

2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

2.1. Projektu nepagrįstai išplečiamos kai kurių subjektų teisės statyti valstybinėje žemėje, išvengiant ne tik papildomo atlyginimo už šią teisę mokėjimo, bet ir galimai apeinant kitus Žemės įstatyme nustatytus apribojimus

Analizuojamos Projekto nuostatos, siūlančios įtvirtinti, kad pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, bei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijoms statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype Žemės įstatymo 10 straipsnis netaikomas, loginė-lingvistinė konstrukcija suponuoja, kad bendrijoms ne tik nebūtų taikomi papildomi mokesčiai už teisę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinėje žemėje, bet ir galimai nebūtų taikomi kiti[8] Žemės įstatymo 10 straipsnio reikalavimai, kas taip pat galimai nepagrįstai sudarytų bendrijoms išskirtines sąlygas statant ar rekonstruojant statinius, įrenginius lengvatine tvarka išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose, pažeistų racionalaus, efektyvaus ir valstybės bei visuomenės interesus atitinkančio valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus bei neužtikrintų viešojo intereso įgyvendinimo.

3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, bet kokios naudojimosi ribotu visuotiniu turtu – šiuo atveju valstybine žeme – lengvatos turi teikti didžiausią naudą visuomenei bei pažeidžiamiausioms jos grupėms. Nors Projektu siekiama būtent pastarųjų tikslų, jo nuostatos, atsižvelgiant į šioje antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas, manytina, neužtikrins jų įgyvendinimo praktikoje, todėl yra tobulintinos aiškinamajame rašte išdėstytus atvejus kaip išimtis apibrėžiant tiksliai ir nedviprasmiškai, eliminuojant plečiamojo aiškinimo bei nesąžiningo, neskaidraus ar korupcijai neatsparaus taikymo galimybes.

 

 

Direktorius                                                                                                                Žydrūnas Bartkus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Julija Antanaitė, tel. 8 706 62 755, el. p. [email protected]



[1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/7291bdb15c0111edba0ded10be2fa21c?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=330949c0-f9d2-4d91-bc36-63ab00838155

[2] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/4cf905a08b7b11edbdcebd68a7a0df7e?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=028f6415-72bc-440e-8869-3a379bd4ace5

[3] Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje numatyta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

[4] Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje numatyta, kad įrenginiai – mašinos, prietaisai, įtaisai energijai, medžiagoms gaminti ir informacijai priimti, perduoti ar keisti.

[5] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.15230/asr

[6] Analogiška pastaba teikta ir ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose, pavyzdžiui, 2022 m. lapkričio 4 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl Žemės įstatymo Nr. I-446 9(1) straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2020“ Nr. 4-01-8828; 2022 m. birželio 3 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl Valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo projekto (Nr. 22-5818)“ Nr. 4-01-4674

[7] Ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose esame atkreipę dėmesį, kad Žemės įstatyme įrenginio sąvoka nedetalizuojama, o Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje numatyta, kad įrenginiai – mašinos, prietaisai, įtaisai energijai, medžiagoms gaminti ir informacijai priimti, perduoti ar keisti. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas 9 straipsnio 1 dalyje išvardinti nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, kurie turi būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems yra suteiktas unikalus numeris: 1) žemės sklypai; 2) statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) patalpos. Atsižvelgiant į tai, įrenginiai nėra nekilnojamieji daiktai, todėl nėra registruojami Nekilnojamojo turto registre – taip pat neregistruojama jų paskirtis.

Todėl, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, tiek Projekto nuostatų, tiek galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 10 straipsnio nuostatų taikymas praktikoje gali kelti abejonių dėl pagrįstumo ir skaidrumo (pavyzdžiui, kai vienas objektas traktuojamas kaip savarankiškas įrenginys, kurio rekonstrukcija ar statyba valstybinėje žemėje turėtų būti papildomai apmokestinama, kitais galbūt analogiškais atvejais – ne).

[8] Loginė-lingvistinė analizuojamos Projekto nuostatos konstrukcija suponuoja, kad daugiabučių bendrijoms ne tik nebūtų taikomi papildomi mokesčiai už teisę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinėje žemėje (Žemės įstatymo 10 straipsnio 3–6 dalys), bet ir galimai nereikėtų įrašyti galimybės statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jiems negaliotų kitos būtinos sąlygos – dėl valstybinės žemės sklypo išnuomavimo ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir kad tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Taip pat tokiems subjektams galimai nebūtų taikomos Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas gali būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį.