LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 219
STENOGRAMA
2018 m. spalio 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Gerbiamieji kolegos, labas rytas, maloniai prašau užimti darbo vietas. Pradedame spalio 16 dienos, antradienio, rytinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, leiskite perskaityti Seimo nario V. Bukausko prašymą dėl įtraukimo į Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ sudėtį. Jis praneša, kad nuo spalio 16 dienos prisijungia prie Lietuvos Respublikos Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“. Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ pritaria tokiam prašymui ir maloniai džiaugiamės, kad frakcija „Tvarka ir teisingumas“ dabar jau turi aštuonis narius. Linkime sėkmės darbe. (Plojimai)
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. spalio 16 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, mūsų darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Prašome, ar yra pasiūlymų dėl darbotvarkės? (Balsai salėje) Malonu. J. Razma visada turi ką pasiūlyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcija turi ką pasiūlyti.
PIRMININKĖ. Teisingai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš frakcijos vardu porą pasiūlymų suformuluočiau. Pirmas pasiūlymas yra išbraukti 1-10 klausimą – apkaltos iniciatyvą. Tą padarius paprašyti Teisės departamento, kad vis dėlto jis pasisakytų ne tik dėl formaliųjų apkaltos inicijavimo dalykų, kiek parašų, ar gražiai surašytas nutarimas, bet ir pasisakytų dėl apkaltos turinio, ar atitinka konstitucinę apkaltos sampratą toks turinys, koks čia dabar yra pateiktas.
Antras siūlymas būtų išbraukti 1-11 klausimą – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisas, kurios staiga pareikalauja iš dabar dirbančių Vyriausiosios rinkimų komisijos narių įgyti teisę dirbti su slapta informacija. Kai jie buvo skiriami, tokio reikalavimo nebuvo. Šiaip ta komisija, mano supratimu, yra tas subjektas, kuris turi dirbti viešai, atsiskaityti visuomenei, rinkėjams ir taip toliau. Tai visiškai ydingas įstatymas, nežinia, prieš ką nukreiptas ir kodėl staiga atsiradęs.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra daugiau siūlymų? S. Jakeliūnas. Prašau.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Aš tik dėl J. Razmos. Teisės departamentas, kiek žinome, jau įvertino ir yra nestatutiška jo reikalauti, prašyti įvertinti dar ką nors papildomai, turinį, nes jis jau savo darbą atliko.
PIRMININKĖ. Dėl darbotvarkės daugiau pasiūlymų nėra. Gerbiamieji kolegos, apsispręsime balsuodami. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu J. Razma pasiūlė išbraukti darbotvarkės 1-10 klausimą – dėl laikinosios komisijos dėl apkaltos proceso. Prašome balsuoti. Tie, kurie manote, kad reikia išbraukti iš darbotvarkės, balsuojate už, kurie manote kitaip, spaudžiate kitus mygtukus.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 36, prieš – 38, susilaikė 18. Darbotvarkės 1-10 klausimas lieka.
1-11 klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projektas. Prašome balsuoti. Siūloma išbraukti iš darbotvarkės.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 39, prieš – 36, susilaikė 20. Pasiūlymui nepritarta. Darbotvarkės 1-11 klausimas lieka, kaip ir buvo numatyta, ir jam pritarta Seniūnų sueigoje.
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-2 klausimas. Atsiprašau, mums reikia pritarti šios dienos darbotvarkei. Bendru sutarime galime pritarti? Negalime. Balsuojame. Balsuojame dėl mūsų šios dienos darbotvarkės tvirtinimo.
Balsavo 99 Seimo nariai: už darbotvarkės patvirtinimą – 72, prieš – 6, susilaikė 21. Šios dienos darbotvarkė patvirtinta.
10.06 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, vadovaudamasi Statuto 165 straipsniu privalau pranešti apie gautą Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1501 grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Kaip numato 165 straipsnio 2 dalis, Seimas ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną turi apsispręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Prašau jūsų pritarti, kad mes, remdamiesi Statuto straipsniu, galėtume tai daryti spalio 18 dieną 15 valandą. Galime bendru sutarimu? Informacija jums pateikta.
10.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Nijolę Piškinaitę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-2635 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Nijolę Piškinaitę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-2635. Džiaugiuosi matydama tribūnoje R. Svetikaitę, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją. Pateikimas. Prašom.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo Lietuvos Respublikos Seimui, patarus Teisėjų tarybai, teikiama pritarti N. Piškinaitės atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Teisėjos įgaliojimai baigsis 2018 m. gruodžio 9 d. Pagal Konstituciją Apeliacinio teismo teisėjus atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Todėl Prezidentė kreipiasi į Seimą su prašymu pritarti N. Piškinaitės atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, norinčių paklausti nėra. Motyvai. Svarstymas. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Ir priėmimo stadijoje išsakyti motyvų niekas nenori. O slapto balsavimo procedūrą mes planuojame… Ar po svarstymo galime pritarti?
Priėmimo stadija. Motyvų niekas nenori išsakyti. Gerbiami kolegos, norime patvirtinti slapto balsavimo biuletenį, kuris skamba: „Dėl pritarimo atleisti Nijolę Piškinaitę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų.“ Galime pritarti? Galime. Dėkoju.
10.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Violetą Ražinskaitę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-2636 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Violetą Ražinskaitę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-2636. Prašom, gerbiamoji pranešėja.
R. SVETIKAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti kitą Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretą, kuriuo Lietuvos Respublikos Seimui, taip pat patarus Teisėjų tarybai, yra teikiama pritarti V. Ražinskaitės atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Teisėjos įgaliojimai baigsis 2018 m. gruodžio 6 d. Pagal Konstituciją Apeliacinio teismo teisėjus, kaip ir minėjau, atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Todėl Prezidentė kreipiasi į Seimą su prašymu pritarti V. Ražinskaitės atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Norinčių paklausti nėra. Motyvai po pateikimo. Norinčių kalbėti nėra.
Svarstymas. Po pateikimo pritariame bendru sutarimu, taip, kolegos? Taip. Svarstymas. Norinčių išsakyti motyvus, dalyvauti diskusijoje taip pat nėra. Dėkojame. Bendru sutarimu galime pritarti?
Priėmimas. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Gerbiamieji, leiskite prašyti jūsų patvirtinti slapto balsavimo biuletenį dėl pritarimo atleisti V. Ražinskaitę iš Apeliacinio teismo teisėjo pareigų. Bendru sutarimu patvirtiname slapto balsavimo biuletenį.
10.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Alvydą Poškų iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-2637 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas Seimo nutarimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Alvydą Poškų iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-2637. Prašom, pranešėja.
R. SVETIKAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti ir trečiąjį Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretą, kuriuo, Lietuvos Respublikos Seimui pritarus, Teisėjų tarybai yra teikiama pritarti A. Poškaus atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Teisėjo įgaliojimai baigsis 2018 m. gruodžio 15 d. Pagal Konstituciją Apeliacinio teismo teisėjus atleidžia Respublikos Prezidentas Seimui pritarus, todėl Prezidentė ir kreipėsi į Seimą su prašymu pritarti A. Poškaus atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti V. Gailius. Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Užsirašiau paklausti, kad atkreipčiau kolegų dėmesį į tikrai svarbią pareigą, kurią atliekame šiuo metu, spręsdami teisėjų likimą, padėkoti visų pirma visiems teisėjams už jų atliktą darbą. Žinome jų kvalifikaciją, kompetenciją, tikrai teisinėje sistemoje jie paliko gilų pėdsaką, ir neabejojame, kad dar tęs savo profesinę veiklą. Ir norėčiau paklausti. Svarstydami apeliacinės instancijos teisėjų paskyrimą mes tą klausimą priimame Seime, atleidimą – taip pat, tačiau Vyriausiojo administracinio teismo nei pirmininko, nei teisėjų mes nesvarstome. Kokia konkreti jūsų nuomonė dėl tokios teisinės sistemos, kai Seimas nedalyvauja skiriant Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus ir pirmininką.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų taip jau susiklostė, toks yra teisinis reguliavimas, kad Seimas nedalyvauja skiriant teisėjus. Šis klausimas kyla jau ne pirmą kartą ir net ne tik kad klausimas kyla, bet buvo ir iniciatyva keisti Konstituciją, kad būtent Seimas dalyvautų tokia pat tvarka, kaip jis dalyvauja skiriant Apeliacinio teismo teisėjus, nes Apeliacinis teismas ir Vyriausiasis administracinis teismas yra to paties lygmens apeliacinės instancijos teismai. Čia yra Seimo narių iniciatyvos klausimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių paklausti nėra. Taip pat dėkoju kolegai už gerus žodžius teisėjų adresu. Manau, ir mūsų, visų Seimo narių, pozicija būtent tokia – padėkoti.
Gerbiami kolegos, motyvai. Nėra. Galime pritarti po pateikimo? Galime.
Svarstymas. Diskusija. Norinčių kalbėti nėra. Motyvai? Norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Galime.
Priėmimas. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Gerbiami kolegos, leiskite prašyti jūsų patvirtinti slapto balsavimo biuletenį dėl pritarimo atleisti A. Poškų iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų. Bendru sutarimu pritariame slapto balsavimo biuleteniui.
Taip pat noriu pagarsinti, kad galėtume atlikti slapto balsavimo procedūrą, balsų skaičiavimo grupę, kurios sudėtis būtų tokia: R. Andrikis, L. Balsys, V. Čmilytė-Nielsen, Z. Jedinskis, A. Maldeikienė, A. Strelčiūnas ir A. Šimas.
Gerbiami kolegos, kaip ir numatyta mūsų darbotvarkėje, nuo 11 val. 45 min. iki 12 val. yra planuojamas slaptas balsavimas.
10.14 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 20, 201, 65, 78 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2415(2)ES (svarstymas)
Tęsiame posėdį. Darbotvarkės 1-5 klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2415(2)ES. Svarstymo stadija. Kviečiu Kultūros komiteto pranešėją V. Kernagį perskaityti Kultūros komiteto išvadą.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Sveiki. Kultūros komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir vienbalsiai pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Yra gauta keletas pasiūlymų, bent vieną tikrai matau. Gerbiami kolegos, dėl 1 straipsnio Seimo narys E. Jovaiša yra pateikęs pasiūlymą. Ar galime leisti kolegai pritarti? Reikia 10 pritariančių balsų. Manau, kad… Gerbiamas Eugenijau Jovaiša, didžiai gerbiamas Eugenijau Jovaiša! (Balsai salėje) Jūs pateikėte pasiūlymą dėl 1 straipsnio svarstymo stadijoje. Reikia, kad Seimo nariai išgirstų, ką jūs siūlėte. (Balsai salėje) Autorių ir gretutinių teisių įstatymo projektas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, čia yra tokia istorija. Įstatymas kaip ir numato tokią mintį, kad nebūtų galima sutartimi perduoti teisių. Bet kūrėjų praktika yra labai liūdna, kai nepagalvoję, nepamąstę pasirašo tas sutartis ir praranda savo autorines teises 70-čiai metų, tai yra visą laiką esant gyvam ir dar ateinantiems 70 metų. Taigi, kad su mūsų kūrėjais neatsitiktų tokių bėdų, labai prašau, kad ši pataisa būtų labai aiškiai įrašyta – sutartimis negalima perduoti šių teisių. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mes leidžiame, kad būtų svarstoma. Manau, 10 Seimo narių tikrai yra, todėl neprašau balsuoti, tik prašau komiteto nuomonės.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Komitetas svarstė šią pataisą ir vienbalsiai pritarė.
PIRMININKĖ. Jūs gal motyvuokite labiau? Nieko nenorite pasakyti?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Tiesiog sutinkame…
PIRMININKĖ. Pritarta tam, ką išsakė gerbiamas… Ir yra komiteto pasiūlymas suderinti redakciją, kad autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai turi neatšaukiamą ir kitiems asmenims sutartimi neperduodamą teisę gauti kompensacinį atlyginimą už 1 straipsnyje numatytą kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgavimą asmeniniais tikslais. Atsiprašau, atgaminimą, taip?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Taip, teisingai.
PIRMININKĖ. Su tokia komiteto pakoreguota formuluote sutinka E. Jovaiša. (Balsai salėje) Taip, dėkoju. Balsuoti niekas… Motyvų dėl pasiūlymo niekas nenori išsakyti. Daugiau pasiūlymų, gerbiamieji kolegos, nebuvo gauta, tad bendru sutarimu pritariame E. Jovaišos pasiūlymui ir tam komiteto pritarimui. Dabar prašom išsakyti motyvus dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Norite balsuoti? Prašau. Balsuojame dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 90, prieš – 1, susilaikė 10. Po svarstymo pritarta.
10.19 val.
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 1, 2, 3, 5, 6, 7, 12, 22 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2423(2)ES (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2423(2). Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją A. Kupčinską perskaityti Ekonomikos komiteto išvadą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiami kolegos. Bendru sutarimu pritarėme visoms Teisės departamento pastaboms. Kitų pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Bendru sutarimu komitetas pritarė patobulintam variantui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu papildomo komiteto, Kultūros komiteto, pranešėją R. Šarknicką. Perskaitykite Kultūros komiteto išvadą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena. Kultūros komitetas kaip papildomas svarstė Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIIP-2423. Komitetas nusprendė iš esmės pritarti minėtam projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nebuvo gauta. Tad motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2423(2).
Balsavo 100 Seimo narių: už – 100. Po svarstymo vienbalsiai pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-2423.
10.21 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 19 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2172(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 19 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2172(2). Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją A. Kupčinską perskaityti komiteto išvadą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Projekto esmė yra leisti valstybės ir savivaldybių įmonėms būti pertvarkomoms į viešąsias įstaigas. Komitetas svarstė ir pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Pasiūlymų nebuvo gauta ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu papildomo komiteto – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją Z. Streikų perskaityti komiteto išvadą.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą, komiteto sprendimas ir pasiūlymas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2172 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų taip pat nebuvo gauta.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Prieš – A. Skardžius. Prašau, kolega.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties aš nesu prieš plačiąja prasme, bet norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad mes tiesiog leidžiame valstybės įmonėms – aš pabrėžiu, ne savivaldybių, bet valstybės įmonėms – laisva ranka persitvarkyti be jokio Seimo pritarimo, be priežiūros, pakeisti jų statusą, vėliau jas privatizuoti. Mes jau matėme A. Kubiliaus Vyriausybės 2008–2012 metų laikotarpiu, kas dėjosi energetikos sektoriuje. Tikslas buvo energetikos įmones suskaidyti, pakeisti jų statusą ir tą aptarnavimo sektorių, patį pelningiausią, privatizuoti. Todėl aš, matydamas tą neigiamą patirtį ir pasekmes, nes už viską sumoka Lietuvos žmonės, norėčiau atkreipti dėmesį, kad stačia galva nereikėtų turbūt nerti į tą bedugnę, o tiesiog turėti įrankį Seime, kad galima būtų padiskutuoti dėl pertvarkos, dėl tikslų, dėl tų įmonių ateities ir taip toliau. Šiuo atveju mes tą paliekame Vyriausybei, o atsakomybę, be abejo, turės prisiimti Seimas. Iki priėmimo yra laiko, todėl tiesiog noriu paakinti kolegas ir atkreipti į tai jūsų dėmesį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2172(2).
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 29. Po pateikimo pritarta.
10.25 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2173(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2173(2). A. Kupčinskas. Jūs vėl maloniai kviečiamas perskaityti Ekonomikos komiteto išvadą dėl lydimojo įstatymo projekto.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Analogiškai Ekonomikos komitetas svarstė, pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Komiteto išvada teigiama. Bendru sutarimu. Atskirųjų nuomonių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Z. Streikų perskaityti mums Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių diskutuoti nėra. (Balsai salėje) Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl lydimojo projekto Nr. XIIIP-2173, tokiu numeriu pažymėto įstatymo projekto, po svarstymo.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 14. Po svarstymo pritarta.
10.27 val.
Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 11, 116 ir 117 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1502(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 11, 116 ir 117 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1502(2). Svarstymas. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją A. Baurą perskaityti Ekonomikos komiteto išvadą.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šių metų spalio 10 dieną Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą: bendru sutarimu pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Papildomas komitetas nebuvo paskirtas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Pasiūlymų nėra. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
10.28 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2409(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2409(2). Kviečiu pagrindinio Ekonomikos komiteto pranešėją A. Baurą perskaityti komiteto išvadą.
A. BAURA (LVŽSF). Irgi šių metų spalio 10 dieną Ekonomikos komitetas kaip pagrindinis svarstė šį įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: visi – už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją A. Sysą. Perskaitykite Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiami kolegos, komiteto išvada yra labai trumpa – pritarti įstatymo projektui. Bet kadangi tai yra svarstymas, trumpą informaciją norėčiau priminti, kad nuo sausio 1 dienos dėl mokesčių reformos darbo užmokestis keičiasi. Mes daug įstatymų taisėme, bet kai ką pražiūrėjome, tai reikia būtinai padaryti, nes šitos institucijos darbuotojų atlyginimai yra būtent dar neindeksuoti pagal mokesčių reformą, tai yra būtinas dalykas. Ir antras pasiūlymas, aš manau, irgi logiškas, tai yra kad Ministras Pirmininkas kiekvieną ketvirtį netvirtintų atlyginimų, nes šitie jų atlyginimai yra susieti su vidutiniu statistiniu vidurkiu ir kiekvieną kartą papildomas biurokratinis parašas turėtų būti padėtas.
Aišku, mes, kaip komitetas, tik atkreipiame dėmesį į išimtinį atvejį, kad ši tarnyba atlyginimą skaičiuoja ne pagal bazinį darbo užmokesčio dydį, o pagal vidutinį dirbančiųjų tose įmonėse darbuotojų darbo užmokestį. Tai išbalansuoja mūsų darbo užmokesčio sistemą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau papildomų komitetų nebuvo paskirta. Dalyvaujančių diskusijoje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame dėl Branduolinės energijos įstatymo projekto po svarstymo.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 103. Vienbalsiai pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-2409(2).
Gerbiamieji kolegos, norėčiau su jumis pasitarti. Mes labai lenkiame laiką ir aš noriu jums dėkoti, kad dirbate labai atsakingai, todėl dabar 10 val. 32 min. Sakykite, ar jūsų pageidavimas ir sutikimas būtų, kad svarstytume darbotvarkės 1-10 klausimą, kuris buvo numatytas 11 val. 20 min., ar imame kitus darbotvarkėje numatytus klausimus? (Balsai salėje) Pasiruošę. Gerai. Dirbame nuosekliai pagal darbotvarkę, nors laikas ir buvo paskirtas šiek tiek vėlesnis.
10.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimą pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mykolui Majauskui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-2670 (pateikimo tęsinys)
Skelbiu darbotvarkės 1-10 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimą pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mykolui Majauskui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektą Nr. XIIIP-2670. Prašom. Pranešėjas – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, nejaučiu jokio malonumo čia stovėti, jaučiu pareigą atstovauti tiems žmonėms, kurie galimai nukentėjo nuo Seimo nario veiksmų, atstovauti tiems daugiau kaip 40 Seimo narių, kurie pasirašė teikimą, ir išreikšti savo asmeninę poziciją. Yra dalykų, kurie yra virš partinių nesutarimų, ideologinių skirtumų, virš partinių ginčų ir diskusijų, tai yra smurtas prieš vaikus, smurtas prieš moteris, savižudybių prevencija ir kitos sritys, dėl kurių mes čia daug nediskutavome. M. Majauskas vadovavo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijai, kiek prisimenu, niekas neprieštaravo, kad jisai atliktų tą darbą po skaudžių patirčių, tikėjomės, kad jis tą darbą atliks atsakingai ir sąžiningai. Kurį laiką atrodė, kad tikrai yra poveikis ir rezultatai to, ką jis daro, iš išorės aš taip pat girdėjau gana gerų atgarsių.
Seime turėjome vieną atvejį, galbūt turėsime ateityje jų ir daugiau, dėl K. Pūko buvo iš esmės vieningas sutarimas, viršpartinis konsensusas – 97 Seimo nariai iš 97 balsavusių pritarė nutarimo projektui, kad būtų pradėta apkalta K. Pūkui. Noriu pacituoti vienos Seimo narės – A. Armonaitės – 2017 m. kovo 13 d. tekstą, kurį ji rašė, ragindama Seimo narį K. Pūką atsistatydinti. Cituoju: „Toks elgesys gilina žmonių nepasitikėjimą politika ir politikais. Seimo narys paniekino pačią kovos su seksualiniu priekabiavimu idėją.“ Kalbėdamas apie jaunas moteris, kurios ryžosi, išdrįso liudyti, nes yra daug aplinkybių, emocijų, susijusių su tais liudijimais, cituoju: „Tik drąsių ir principingų jaunų moterų dėka šie įvykiai iškilo viešumon.“ Esu tikras, kad dvejopų standartų mes Seime neturime, nepriklausomai nuo draugysčių, kitų afiliacijų, nepriklausomai nuo amžiaus, kitų ypatumų. Šiais klausimais negalime taikyti dvejopų standartų.
Pirmieji liudijimai apie M. Majauską viešai pasirodė kovo 6 dieną, po to jų buvo daugiau, ir moterų, ir Seimo narių. Dvi Seimo narės, viena buvusi, kita dabartinė, taip pat kalbėjo apie tuos įvykius, kad jos žino merginas, kurios nukentėjo nuo Mykolo. Jei tai būtų vienas koks nors atsitiktinis liudijimas, bet ir tai reikia suprasti, kas čia vyksta, kodėl jauna moteris motyvuota kalbėti apie tai? Ar tai yra koks nors kerštas, ar tai yra sąmokslas? Gal šiuo atveju interpretuojama, kad kas nors kitas iš Seimo sąmokslauja ragindamas ir skatindamas tas moteris ir Seimo nares taip pat kalbėti, tai kategoriškai paneigiu, kad jokio nusistatymo specialiai kerštauti ar ką nors daryti nėra.
Dar kovo 7 dieną M. Majauskas kalbėdamas žiniasklaidoje, konkrečiai „Delfi“ portale, teigė, kad jis palaiko visą tą judėjimą, ar tai būtų #metoo, ar kitaip jį pavadintume, skatina žmones kalbėti. Tačiau jau po kelių dienų radikaliai pakeitė savo poziciją ir kreipėsi į prokuratūrą. Niekas nedraudžia žmogui kreiptis į prokuratūrą ir ginti savo teises, tačiau jei tie įvykiai buvo, o aš manau, kad yra labai didelė tikimybė, kad tie įvykiai buvo, kreipimasis į prokuratūrą gali būti vertinamas kaip nusikaltimas, jei tai yra melagingas skundas dėl šmeižto.
Kitos aplinkybės. Sustabdžius tyrimą birželio 29 dieną, nors turėjo teisę toliau aiškintis ir įrodinėti savo teisumą, M. Majauskas nesiėmė jokių veiksmų. Kaip tai vertinti, kaip tai interpretuoti? Ar jis jau buvo patenkintas, nors neįrodė, kad buvo šmeižiamas? Ar tai yra pasiektas rezultatas iš dalies nutildyti, užčiaupti, kaip jis pats sakė, merginas ir galbūt vilkinti procesą čia, Seime, Etikos ir procedūrų komisijoje, ar galų gale Seime, nes dabar jis persikėlė į Seimą?
Kiti veiksmai, kitos aplinkybės – jau partijos vadovų reakcija, man pasiūlymas čia iš Seimo tribūnos G. Landsbergio: inicijuokite tyrimą. Ką tai reiškia? Ar yra abejonių partijos viduje? Ar M. Majauskas galbūt manipuliavo partija, ją atvedė į tokią situaciją, kai partijai nelieka pasirinkimo. Toliau, jau užbaigus, sustabdžius tyrimą, dar šį rudenį M. Majauskas pareiškė norą kandidatuoti į Vilniaus mero postą. Partijos pirmininko reakcija – sako, negalime leisti M. Majauskui kandidatuoti, nes yra reputacinė rizika. Ką tai suponuoja apie M. Majauską?
Kitaip sakant, visa liudijimų, visa aplinkybių ir papildomų faktų, kurie išdėstyti teikime, visuma rodo, kad mes turime išsiaiškinti, ar tie liudijimai yra pakankamai pagrįsti ir aiškūs, ar tie M. Majausko veiksmai yra motyvuoti jo aklos gynybos ir bandymo išsilaikyti čia, Seime, ir politikoje, o nesirūpinti galų gale savo šeima, kas yra jo atsakomybė, ir skatina mane čia kalbėti ir siūlyti sukurti tą komisiją, kurioje mes ne tik mano įsitikinimo pagrindu, bet ir platesnio konsensuso pagrindu priimtume sprendimus.
Girdžiu jau viešai kai kuriuos argumentus. Tai buvo seniai, jei tai ir buvo, ką mes čia kabinėsimės, be to, kadangi ne šios kadencijos reikalai, tai negali būti apkaltos procesas. Tai yra tik pagrindas tiems veiksmams, kurie įvyko dabar, kaip minėjau, kreipimasis į prokuratūrą. Galų gale neigimas, o prieš tai tų vertybių deklaravimas iš Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininko, o dabar ir nario pozicijų ir buvo ta priežastis, dėl kurios jaunos moterys kreipėsi į žiniasklaidą, nes neįtikėtina veidmainystė ir didžiulis neteisingumo jausmas, kad žmogus, galimai daręs tuos veiksmus, toliau elgiasi visai priešingai ir galų gale bando užčiaupti tas moteris.
Tai yra visiškai amoralus elgesys ir dėl to amoralaus elgesio, aš manau, mes turime išsiaiškinti ir priimti sprendimus.
Pasinaudojimas galia, valdžia. Jeigu apie K. Pūką kalbame, taip, buvo Seimo nario statusas, bet M. Majauskas tuo metu buvo premjero patarėjas, labai smarkiai prisidėjęs, kaip jis pats teigia, prie krizės įveikimo, tarpininkavęs galbūt ir investitorių atėjimui į Lietuvą. Kitaip sakant, tai buvo žmogus mentorius, autoritetas tiems moksleiviams ir moksleivėms, kurios žiūrėjo į jį kaip į galimai politikos karjerą nutiesiantį arba padėsiantį suformuoti jauniems žmonėms. Tikrai nebuvo galima piktnaudžiauti tuo. Tačiau piktnaudžiavimas valstybės galia, o prokuratūra yra valstybės institucija, piktnaudžiavimas šita galia yra dvigubai neleistinas veiksmas. Tai, kad jaunas politikas apeliavo į kitus jaunus žmones, kvietė juos dalyvauti politikoje, manau, šiuo atveju yra ne lengvinanti, o sunkinanti aplinkybė, palyginti su K. Pūku.
Ar tai yra kerštas ar susidorojimas? Na, A. Kubilius viešai teigė, tiksliau, rašė, kad aš kerštauju M. Majauskui už tai, kad pralaimėjau vienmandatėje Senamiestyje. (Balsai salėje) Aš M. Majauską parėmiau jo prašymu prieš antrąjį turą, ir argumentas paramos buvo išsakytas štai koks: „Kadangi tai yra gerbtina veikla – savižudybių, smurto ir patyčių prevencija, manau, kad ta veikla turėtų būti tęsiama.“ Deja, M. Majauskas diskreditavo tai.
Ar tai yra pozicijos, šiuo atveju valdančiųjų, susidorojimas? Na, pažiūrėkite, ar M. Majauskas čia toks ypatingai svarbus, kad reikėtų kam nors su juo dorotis. Kitaip sakant, tie argumentai yra visiškai nerimti. Ką girdžiu iš kitų kolegų, kad jis bando susigrąžinti šeimą arba grįžti į šeimą, taip, tai yra svarbi aplinkybė, bet tai yra M. Majausko pareiga. Mes turime rūpintis visa visuomene, jaunais žmonėmis, atkurti jų pasitikėjimą politika, atkurti pasitikėjimą galų gale pačiais savimi, jeigu kalbame apie tas jaunas moteris, ir tai yra mūsų pareiga.
Baigdamas pacituosiu patį M. Majauską. Kovo 7 diena. „Savo veiksmais nenorėčiau bandyti daryti kažką, kas galėtų būti interpretuojama kaip bandymas užčiaupti tuos žmones, kurie kalba. Šiandien mano kažkokie bandymai užčiaupti, man atrodo, nubrauktų mano visą veiklą, kurią aš vykdžiau iki šiol.“ Po keleto dienų M. Majauskas…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, gerbiamasis…
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). …kreipėsi į prokuratūrą ir paneigė tai, ką jis darė iki šiol.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas, kaip tik minutės. Gerbiamasis pranešėjau, 16 Seimo narių norėtų jūsų paklausti. Pirmasis klausia A. Salamakinas. Ruošiasi E. Gentvilas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, atvirai pasakius, perskaitęs apkaltos nutarimo projektą ir išklausęs jūsų kalbą visai sutrikau. Nutarimo projekte jūs rašote – pradėti apkaltą dėl to, kad M. Majauskas, kaip Seimo narys, kaip Lietuvos pilietis, gindamas savo teises, kreipėsi į prokuratūrą, dėl to jam pradėsime apkaltos procesą. Tuomet šiame Seime reikėjo teikti pono A. Skardžiaus, kuris kreipėsi dėl savo teisių į prokuratūrą, pono P. Gražulio, kuris kreipėsi, irgi apkaltą, nes jie kreipdamiesi darė kam nors spaudimą. Išklausęs jūsų kalbą aš supratau, kad Seimas imsis teismų vaidmens, tai yra mes pradėsime tyrimą, ar priekabiavo, ar ne. Na, atleiskite, bet turbūt per dvejus metus galėjote šį tą išmokti, kad Seimas – ne teismas. Jeigu ateis teismo nutartis, tada mes tik pradėsime…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). …apkaltos procesą. Ačiū, pirmininke. Labai trumpas klausimas pagal nutarimo projektą. Jeigu jūs būsite apkaltintas, kad ką nors nuveikęs ne taip, ir kreipsitės į prokuratūrą, ar jūs pats sau pradėsite apkaltos procesą, ar ne?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Atsakysiu taip. Aš buvau kreipęsis į prokuratūrą dėl G. Landsbergio. Jeigu kas nors ketina pradėti apkaltos procesą man, mielai prašom, aš paaiškinsiu skirtumus, jeigu jums neaišku, ką daro Seimo narys prieš kitą Seimo narį ir ką daro Seimo narys, galimai nusižengdamas prieš jaunus žmones, kreipdamasis į prokuratūrą ir užčiaupdamas juos. Čia cituoju patį M. Majauską. Turbūt yra skirtumas, ar ne, Seimo nariai? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi I. Šimonytė.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Stasy, iš tribūnos jūs pasakėte, kad kreipimasis į prokuratūrą gali būti vertinamas kaip nusikaltimas. Čia pacitavau, ką jūs sakėte. Nusikaltimas, kaip suprantu, – pagal Baudžiamąjį kodeksą. Tuo tarpu savo apkaltos dokumente jūs rašote švelniau – kreipimusi į prokuratūrą M. Majauskas piktnaudžiavo teise, jos suteiktomis procesinėmis priemonėmis ir savo kaip Seimo nario statusą visuomenėje panaudojo asmeniniais interesais. Pagal tai išeina, kad Seimo narys praranda piliečio teises ir negalėtų jokiais atvejais ginti, gintis, pulti naudodamasis teisėtu instrumentu – prokuratūra. Kaip jūs traktuojate, ar Seimo narys yra praradęs piliečio teises, kad jam pasinaudojus tomis paprasto piliečio teisėmis iš karto būtų traktuojama, kad jis naudojasi teise, piktnaudžiauja teise dėl asmeninių interesų? Tokiu atveju tada atimtumėte bet kokią teisę bet kuriam Seimo nariui bet kuriame kontekste bendrauti su teisėsauga, nes jūs traktuotumėte, kad tai yra asmeninių, savanaudiškų tikslų siekis piktnaudžiaujant teise? Kaip jūs traktuojate? Ar Seimo narys…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). …praranda pilietines teises?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Jau tęsinys atsakant į buvusį klausimą, ar ne? Be abejo, kad nepraranda jokių teisių. Paminėjau Baudžiamąjį kodeksą. Jeigu būtų inicijuotas ikiteisminis procesas – kreipimasis į prokuratūrą, tokia galimybė neatmestina, nes yra moterų, yra žurnalisčių, kurios gali tai daryti, ir jeigu būtų įrodyta (o aš įsitikinęs, kad tokių galimybių yra), kad M. Majauskas kreipėsi apgaulingai dėl šmeižto, jam grėstų Baudžiamojo kodekso atsakomybė. Šiuo atveju, kadangi tai yra politinis apkaltos procesas, aš teigiu, kad kreipimasis į prokuratūrą buvo piktnaudžiavimas teise, turint omeny, kad tie liudijimai, tiksliau, liudijimų visuma, suponuoja, kad tie įvykiai buvo. Kitaip sakant, tai yra vertintina kaip galimas melagingas skundas dėl šmeižto. Štai ir visa to kreipimosi esmė, o jokios pilietinės teisės čia nėra varžomos – nei Seimo narių, nei piliečių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. I. Šimonytės nematau salėje. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Kubilius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, jūs nesijaučiate įsijautęs į vaidmenį kaip prokuroras? Kalbėdamas jūs bandote suformuoti tai, kad iš tikrųjų žmogus nusikaltęs, nors teismai to neįrodė. Jūs pasakėte, kad M. Majauskas, darbuodamasis Vyriausybėje su jaunimu, piktnaudžiavo savo teise. Ar negalima to vertinti kaip nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo ir tam tikro spaudimo galimiems teismams, nes faktiškai už tai jau jūs turite būti svarstomas apkaltos būdu, nes iš anksto formuojate teisines nuostatas, kurios galbūt ateity pakenks pačiam procesui, nes ne vieną kartą taip buvo? Ačiū.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kai aš sakiau apie M. Majauską kaip patarėją, aš nesakiau, kad jis piktnaudžiavo savo teise. Aš sakiau, kad jis piktnaudžiavo savo galia ir savo autoritetu. Tai yra skirtingi dalykai. Ką įrodys ar neįrodys teismai, ar prokuratūros ikiteisminiai… yra vienas dalykas, bet ką mes bandysime įvertinti čia, jeigu bus suformuota tokia komisija: ar tie liudijimai yra pakankamai pagrįsti, o jeigu taip, ar jie sukuria tų apkaltos pagrindų prielaidas. Tai yra piktnaudžiavimas teise ir procesinėmis teisėmis, taip pat (tai yra labai svarbu) Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos misijos, jos veiksmų diskreditavimas, o per ją, be abejo, ir Seimo autoriteto diskreditavimas. Štai apie ką yra kalbama formuojant apkaltos pagrindus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Kubilius. Ruošiasi R. Miliūtė.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš klausausi ir galvoju, gal jūs turite kokių nors psichologinių kompleksų, ar pavydite, ar kerštas, ar dėl vis čia nebuvo priimtas į darbus, ar atleistas? Nes aš klausausi jūsų ir mane stebina jūsų argumentacija. Mano įsitikinimu, jūs kompromituojate Biudžeto ir finansų komiteto darbą savo tokiu buvimu. Aš turėčiau reikalauti, kad dabar jums dėl to būtų taikoma apkalta. Jūs čia pateikiate tik visą seriją savo samprotavimų. Nėra nei argumentų, nei faktų, nei liudininkų, ir jūs visiškai diskredituojate apkaltos procedūrą. Jūs ją nuleidžiate iki plintuso.
Žiūrėkite, ką jūs rašote savo teikime: „Seimo narys M. Majauskas nepateikė aiškių, nedviprasmiškų paaiškinimų“, – vienas punktas. Antras punktas: „Jisai kreipėsi dėl šmeižto į prokurorą.“ Kaip tik kreipdamasis dėl šmeižto jis paneigė jam pateiktus kaltinimus.
Trečias punktas. Jūs sakote, kaip jis turėjo spręsti savo bylą, – kreiptis civiline tvarka. Gerbiamas kolega, ar jūs nemanote, kad…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …jūsų logika yra visiškos skylės ir vieno teiginio prieštaravimas kitam? Ar jūs nemanote, kad tokiu būdu iš tikrųjų…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …jūs iš apkaltos padarote pasijuokimą.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Aš taip nemanau, galbūt jūs taip ir manote, bet man gaila jūsų kaip buvusio politinio M. Majausko mentoriaus, krikštatėvio, kaip aš jus vadinau. Žinote, kad aš su jumis kalbėjau kovo 8 dieną ir kalbėjome apie tai, kad prioritetas šiam žmogui, jaunam žmogui, turėtų būtų rūpintis ir išsaugoti savo šeimą, o ne bet kokia kaina išlikti politikoje. Jeigu jiems įtikinami atrodo argumentai, kad jūs man kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui galite pradėti kokį nors procesą, ar apkaltos, ar nušalinimo, mielai prašom, nes tas darbas man gana įdomus. Bet aš manau, kad moralinė pareiga ir moraliniai sprendimai yra ne mažiau svarbūs nei viešųjų finansų ir komercinių finansų parlamentinė kontrolė.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia R. Miliūtė. Ruošiasi J. Razma.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, jeigu prisimintume buvusio Seimo nario K. Pūko atvejį, Seimas vieningai ėmėsi tirti skundus dėl jo veiksmų. Šiuo atveju, pasirodžius žiniasklaidoje informacijai apie M. Majauską, Seimas dvejoja. Ar galėtumėte pakomentuoti, kodėl šie du atvejai turėtų arba neturėtų būti traktuojami skirtingai?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Aš pradžioje bandžiau paaiškinti, kad čia skirtumo iš esmės neturėtų būti. Mano manymu, mano galbūt subjektyviu manymu, M. Majausko atveju yra dar daugiau moralinių pagrindų dėl mano minėtų priežasčių, aplinkybių inicijuoti tą apkaltą. Galbūt į jūsų klausimą, žiūrint atgal, atsakė pats K. Pūkas savo pareiškime, kai apkalta jau buvo pradėta arba į pabaigą ėjo tas procesas, ir jis pats atsistatydino. Jo teiginys buvo toks: „Aš Seime neturiu draugų.“ Matyt, M. Majauskas dėl savo, nežinau, amžiaus, asmenybės ypatumų ar panašiai, dėl ko aš, Andriau Kubiliau, galiu jam ir pavydėti, jaunystė, suprantama, yra pavydo objektas, matyt, M. Majauskas turi tų draugų. Kiek? Pažiūrėsime dabar. Bet ta draugystė, kaip sakiau, ir partinė afiliacija neturėtų daryti įtakos priimant sprendimus dėl tokių rimtų moralinių pažeidimų, kuriuos jis galimai yra padaręs.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Ruošiasi T. Tomilinas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas iniciatoriau, jūs teisingai citavote, kai pradžioje M. Majauskas kalbėjo, kad jis nenori kreiptis į prokuratūrą. Sakykite, ar jūs, teikdamas apkaltos iniciatyvą, išsiaiškinote, ar jis pats vis dėlto apsisprendė kreiptis, ar buvo gana didelis frakcijos kolegų spaudimas tai daryti? Galbūt jūs iš karto išsiaiškinkite, kiek frakcijos narių ragino tai daryti, sakykim, ir aš save čia galėčiau įvardyti, ir tada gal iš karto apkaltą visiems.
Kitas dalykas. Ar jūs prokuratūrą prilyginate kokiems nors organizuotiems nusikaltėliams, kad kreipimasis į ją reiškia vos ne kokias nors represijas, grasinimus, užčiaupimą ir taip toliau? Aš bent jau traktuoju kaip normalią teisinę instituciją, kurioje galime išsiaiškinti tiesą.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėl frakcijos vaidmens ar partijos vaidmens aš nesiaiškinau, bet pati pozicijų kaita ir argumentacija, buvusi prieš tai ir dabar, pateikiama radikaliai skirtinga. Jeigu bus proga pasikalbėti su M. Majausku arba su kitais frakcijos žmonėmis, bus galima apie tai pakalbėti, bet reikalo esmės tai nekeičia, manau.
Dėl prokuratūros. Kaip jūs pavadinote, nusikalstama grupuotė, organizacija… (Balsas salėje) Čia jūsų žodžiai, ne mano, aš jus cituoju. Jeigu nekaltas žmogus, pasakęs teisybę, kviečiamas į prokuratūrą, jam suteikiamas specialiojo liudytojo statusas, jis samdo advokatus ir jaučiasi, švelniai tariant, nekomfortiškai, jaunas žmogus, ir po to pasako, ką padarysi, kartais už teisybę reikia susimokėti. Aš manau, kad tai gali būti prilyginta ne prokuratūros, bet represijai M. Majausko, šio jauno žmogaus, ir kitų jaunų žmonių, taip pat ir žurnalisčių atžvilgiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, noriu su jumis pasitarti. Klausti laikas baigėsi, bet dar liko aštuoni Seimo nariai, o paklausė tik šeši. Pratęsiame dar iki 20 minučių bendrą klausinėjimą? (Šurmulys salėje) Yra pasiūlymas leisti paklausti visiems Seimo nariams, o kitas pasiūlymas – baigti klausti. Balsuojame.
Už balsuoja tie, kurie nori, kad pratęstume ir leistume paklausti visiems Seimo nariams. Alternatyvus balsavimas. Už balsuoja tie, kurie mano, kad reikia leisti paklausti visiems Seimo nariams, prieš – tie, kurie mano, kad klausimus reikia baigti.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 62, prieš – 30. Tęsime klausimus, kol paklaus visi Seimo nariai.
Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi G. Skaistė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, mes netrukus svarstysime valstybės biudžetą, tai neišvengiamai jūsų pagrindinė atsakomybė. Man norisi užduoti asmeniškesnį klausimą, kas jus motyvuoja užsiimti būtent ta tema? Aš suprantu, kad mes visi skirtingi, neidealūs žmonės, šitų temų Seime gali būti dar daugiau. Galbūt papasakokite apie savo vidinę motyvaciją. Ačiū.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Nesu ir aš idealus žmogus, tokių nesu sutikęs. Kas mane motyvuoja? Motyvuoja tai, kad galbūt, skirtingai nuo M. Majausko, kuris prieš kelerius metus įsitraukė į savižudybių prevencijos, smurto prevencijos temą ir pradėjo ją nagrinėti, gilintis ir atstovauti, būti ruporu, man šitos temos yra svarbios jau daugiau kaip 30 metų. Profesorė D. Gailienė, kuri yra turbūt savižudybių geriausia specialistė Lietuvoje, manau, kad konsultavo ar konsultuoja M. Majauską, buvo mano dėstytoja penkerius metus Vilniaus universitete. Tai, ką aš mačiau nuo pat kovo 6 d., ne tai, kas vyksta tiktai dabar, ir visos tos iniciatyvos jau buvo pradėtos kovo mėnesį. Kreipimasis ne be mano dalyvavimo ir iniciatyvos buvo suformuluotas Etikos ir procedūrų komisijai. Tuomet, kadangi buvo prasidėjęs prokuratūros ikiteisminis tyrimas, tas procesas buvo sustojęs. Toliau buvo dar vienas kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją, ten balsavimas, kaip žinome, buvo keturi už, keturi prieš arba susilaikė. Tas darbas yra tęstinis. Interesas užtikrinti, kad visuomenėje būtų sveikas psichologinis klimatas, yra mano vienas didžiausių rūpesčių, tačiau aš nedeklaravau to, nėjau į tribūną ir neagitavau, skirtingai nuo kitų žmonių, gerbiu tuos, kurie darė, D. Šakalienę ir kitus, tačiau tai nereiškia, kad man tema nesvarbi. Manau, kad ne mažiau svarbi, kaip minėjau, negu viešieji ar komerciniai finansai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Skaistė. Ruošiasi D. Šakalienė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jeigu jums jūsų asmens dėmesys šitai problemai atrodo labai natūralus, tai man jis atrodo labai dirbtinis. Žiūrint į K. Pūko situaciją, kai problemą iškėlė moterų grupė, tai atrodė pakankamai natūraliai, kad jos rūpinasi. Tuo tarpu jūsų atveju jūs atrodote kaip Kalėdų Senelis, kuris staiga prisiminė tam tikrą problemą tada, kada jam tai yra patogu. Dar labiau kelia klausimą pasirinkimas laiko, kada pradėti šitą apkaltos procedūrą, nes visa situacija vyko kovo mėnesį, kaip jūs ir minėjote, o jūsų kreipimasis ir jūsų bandymas inicijuoti apkaltos procedūrą prasidėjo tada, kai prasidėjo kiti procesai – pensijų reforma, kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Tuomet buvo jūsų pagąsdinimas, kad jūs inicijuosite pensijų sistemos reformos komisiją. Kai nesulaukėte savo frakcijos kolegų palaikymo, tuomet pasirinkote kitą žanrą ir nusprendėte įkurti kitą komisiją, kad kolegos turėtų ką veikti ir nesirūpintų pensijų sistemos reformos konstitucingumo aspektais. Ar manote… Ar pritariate, kad iš tikrųjų šita komisija yra anos komisijos pakaitalas ir šiek tiek kerštas…
PIRMININKĖ. Laikas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). …ir pagąsdinimas?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Jeigu jau prakalbote apie Konstitucinį Teismą, apie jūsų dalyvavimą, galbūt inicijavimą 30 Seimo narių kreipimosi į jį, kur nukopijuota keturiuose punktuose iš penkių bene 80 % pensijų verslo teiginių ir išvadų, ten atstovauti šitai Seimo grupei buvo pasirengę ir dabar yra pasirengę M. Majauskas ir I. Šimonytė, ir siejate tuos du procesus, tai, man atrodo, mažų mažiausiai kvaila ir juokinga. Jūsų epitetus apie Kalėdų Senelį, apie dar kažką palieku jums pačiai ir mano, kaip minėjau… Aš, atsakydamas į T. Tomilino klausimą, paaiškinau savo motyvaciją ir savo darbą, ir savo argumentus. Daugiau neturiu ką jums atsakyti.
PIRMININKĖ. D. Šakalienė. Prašom klausti. A. Sysas ruošiasi.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Man iš tikrųjų šioje situacijoje kilo labai daug klausimų. Vienas klausimas yra, kodėl Etikos ir procedūrų komisija, kurioje iš esmės pakanka balsų, kurioje yra valdančiųjų ir valdantiesiems prijaučiančių komisijos narių ganėtinai daug, kažkodėl nusprendė nepradėti proceso, kuris būtų natūraliausias ir logiškiausias šioje situacijoje. Mes peršokame prie apkaltos, o Etikos ir procedūrų komisija net nemato jokio pagrindo pradėti tyrimą dėl politiko elgesio vertinimo pagal Politikų elgesio kodeksą. Aš čia matau gana rimtų prieštaravimų. Kaip jums atrodo tokia situacija, Etikos ir procedūrų komisijos elgesys?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Pasakysiu taip. Man taip pat Etikos ir procedūrų komisijos, o tiksliau, jos kai kurių atstovių elgesys atrodo keistai. Keistai atrodo ir Moterų grupės elgesys, labai kontrastingas, lyginant K. Pūko atvejį ir dabar, aš nežinau, gal ten irgi yra atstovių ir vadovių, kurios turi skirtingas nuomones. Motyvai, kuriuos aš girdėjau iš dviejų Etikos ir procedūrų komisijos atstovių, viešai pareikštus prieš gerą savaitę ar panašiai, buvo, kad M. Majauskas bando susigrąžinti šeimą ir mes tą turime gerbti ir palaikyti. Aš tuos motyvus suprantu, bet išdėsčiau, kodėl tai yra jo asmeninis rūpestis, o Seimo rūpestis turėtų būti visuomenės psichologinis klimatas ir tų merginų šeimos, jų savijauta, jų pasitikėjimas savimi.
Aš manau, tai, Dovile, jums yra ne svetima, ir jūsų argumentacija, kai kalbėjote apie K. Pūką, buvo lygiai… arba panaši į tą, kurią aš dabar dėstau.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Ruošiasi S. Jovaiša.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, vadovausiuosi sąmokslo teorija. Kadangi visas veiksmas vyko pavasarį (ar čia pagal patarlę, kad viščiukus skaičiuojame rudenį), ar tai nėra paprasčiausia dūmų uždanga, nes poryt atneša biudžetą, valstiečiai ir žalieji nevykdo savo kai kurių įsipareigojimų dėl skurdo, atskirties mažinimo? Ypač atskirties. Ji toliau didėja. Viešojoje erdvėje jau diskutuojama apie viešojo sektoriaus finansavimo mažinimą, nors visi rodikliai auga į viršų. Pažadų yra daug, žmonių gyvenimas realiai negerėja, o, atsižvelgiant į infliaciją, realios pajamos net sumažės. Jūs tada sugalvojote, kad rudenį viščiukai paaugo, galime išmesti tokią temą – sukurti dar vieną specialiąją tyrimų komisiją, nes, kaip sakė senieji Romos gyventojai, žmonėms reikia renginių ir duonos.
PIRMININKĖ. Laikas!
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Jau bandžiau atsakyti, kad visos iniciatyvos, bandymai suformuoti poziciją ir išsiaiškinti buvo pavasarį, kovo 20 dieną. Ne dėl mano iniciatyvos įvyko kreipimasis į prokuratūrą, visi svarstymai sustojo. Man taip pat būtų kur kas aiškiau ir geriau, jei visi sprendimai būtų priimti arba savarankiškai M. Majausko, kaip nusprendė K. Pūkas, arba Etikos ir procedūrų komisijos, arba čia, Seime, dar pavasarį. Jei tai persikėlė į rudenį ir sutampa su biudžetu arba yra arti biudžeto svarstymo, tai yra jūsų sąmokslo teorija, o man dabar inicijuoti ką nors, kas galimai sukels jūsų nepasitenkinimą, jūsų emocijas, ir taip nukreipti ugnį į save ir Vyriausybę prieš biudžeto svarstymą turbūt būtų vėlgi nelogiška, ar ne?
Taigi aš manau, kad yra ganėtinai aišku, kad pradėtus darbus reikia tęsti, reikia baigti. Ir pensijų reformą, kurios pertvarką pradėjome 2013 metais, ir kartu su jumis, atrodo, galbūt pavyks užbaigti, nebent kolegos su M. Majausku priešakyje dar inicijuos kokį nors papildomą kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi I. Degutienė.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia trumpa pastaba dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl pensijų reformos. Jūs visą laiką vartojate ir valkiojate teiginį, kad čia kas nors nuo ko nors nusirašė ir panašiai. Juk kreipimasis nėra kokia nors mokslinė disertacija ir įvairių šaltinių teiginius galima vartoti, man atrodo, nekliudomai.
Dėl šios komisijos. Jūs šiek tiek lyginote su anksčiau buvusia apkalta K. Pūkui, bet ten bent jau buvo tyrimo objektas. Dabar ką veiks komisija, jeigu nėra liudininkų, norinčių šnekėti? Ką jūs tirsite, jei iš viso neatsiras tokių parodymų, kurie, sakykime, komisiją sudomintų ir leistų jai padaryti išvadas?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Na, dėl kreipimosi dėl pensijų čia atskira tema, nežinau, ar ji pavirs kokiu nors apkaltos procesu, ar ne, čia nėra gąsdinimas, bet manau, kad tai pasvarstyti proga kaip nors gali atsirasti. Kol kas yra kreiptasi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji įvertintų tų 30 Seimo narių veiksmus, ar jie nusirašė, ar nenusirašė, ar turėjo, ar neturėjo paminėti nuorodas ir šaltinius, ar sukėlė, ar nesukėlė interesų konfliktą Konstituciniame Teisme. Tai yra atskiras procesas ir jo nepainiokime.
O dėl šitų visų reikalų, ką mes kviesime, tai yra ką kviesti, žinokite, yra moterys, mes jas kviesime. Tikiuosi, kad sudarius apkaltos komisiją Seime jos pasijus kitaip, negu jautėsi, kuomet M. Majauskas inicijavo kreipimąsi į prokuratūrą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš jas kaip galimai jį šmeižusias. Turbūt aplinkybės pasikeis. Pakviesime Seimo nares, pakviesime žurnalistes, pakviesime M. Majauską, jeigu jis sutiks, pakviesime galbūt kitus frakcijos narius, tarp jų ir frakcijos vadovą ir partijos pirmininką paaiškinti tuos argumentus ir motyvus, kodėl jis, viena vertus, siūlė man inicijuoti tą tyrimą, o, kita vertus, sako, yra reputacijos rizika. Taigi kalbėtis tikrai bus su kuo.
PIRMININKĖ. Klausia I. Degutienė. Ruošiasi V. Juozapaitis.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų čia yra beprecedentis atvejis, nes pirmą kartą apkalta yra skelbiama žmogui, kuris: pirma, nebuvo Seimo narys, o mūsų Statute labai aiškiai pasakyta, kad apkaltos procesas yra parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims, o asmenys yra nuo Prezidento iki Seimo nario, tačiau nėra apie tai, kad tai būtų Lietuvos pilietis, nesvarbu, kokias pareigas jis ėjo. Tai viena.
Antras dalykas. Jūs, atsakydamas į klausimus, kažkodėl išvengiate to, kad iš tikrųjų G. Landsbergis dėl M. Majausko kreipėsi į prokuratūrą ir nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pats M. Majauskas dėl šmeižto kreipėsi į prokuratūrą ir teismas pripažino jį nukentėjusiu. Kodėl dabar aš sakau…
PIRMININKĖ. Laikas.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). …beprecedentis dalykas? Todėl, kad jūs iš esmės apkaltą ne Seimo nariui skelbiate, ir už tai, kad jis kreipėsi į prokuratūrą. Na, tai ne dėl… Ką, jūs kviesite tada prokurorus pasiaiškinti, kodėl jie nepradėjo ikiteisminio tyrimo? Na, iš tikrųjų tai yra labai keistas atvejis…
PIRMININKĖ. Laikas, kolege.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). …kurio negalima visiškai palyginti su K. Pūko. Kodėl jūs einate tokiu keistu keliu, pažeisdamas tiek Seimo statutą, tiek Konstituciją?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Be abejo, kai M. Majauskas buvo premjero A. Kubiliaus patarėjas, jis nebuvo Seimo narys, tačiau apkalta… siūloma sudaryti Apkaltos komisiją kitais pagrindais, ne tuo, ką jis darė prieš tai, bet tuo, ką jis darė būdamas Seimo nariu, o tai reiškia, būdamas Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininku, kai sistemingai galimai neigė, melavo ir panašiai diskreditavo tą komisiją, visą Seimą ir taip pat spaudė ir piktnaudžiavo teisinėmis procedūromis kreipdamasis į prokuratūrą, jeigu tie įvykiai pasitvirtins, kad yra buvę. O tam prielaidų yra nemažai ir mes tą taip pat turėsime išsiaiškinti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Juozapaitis. Paskutinis ruošiasi klausti V. Gailius.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, jūsų paskutinis argumentas iš tikrųjų neatlaiko jokios kritikos, nes tai, ką jūs darote dabar, tikrai kompromituoja ir diskredituoja ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko veiklą. Jeigu už tai galima kelti apkaltą, aš nebūčiau už tai tikrai, jums apkaltos dėl to nekelčiau, bet, na, pasvarstyti, anot jūsų, būtų galima.
Aš noriu paklausti. Jūs prieš porą mėnesių lankėtės Konstituciniame Teisme, kuomet prasidėjo vienos bylos procedūra, ir ten konsultavotės su Konstitucinio Teismo pirmininku. Ar jums neatrodo, kad jums būtų tikslinga dabar, šiandien, nueiti į Konstitucinį Teismą, susitikti su Konstitucinio Teismo pirmininku ir paklausti, kokios gi perspektyvos tokios apkaltos? Turint omeny, anksčiau ponios I. Degutienės paminėtą ir mūsų Statuto straipsnį, ir apskritai Konstitucinio Teismo praktiką, kuomet…
PIRMININKĖ. Laikas jau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). …kaip ir minėta, veiksmai, netgi būnant Seimo nariu, bet kitoje kadencijoje, tiesiog yra nenagrinėjami. Taigi jūs puikiai suprantate, kad dabar ši jūsų iniciatyva, na, bus oro burbulas, kuris turi turbūt kitų tikslų, daugiau politinių negu tų, kuriuos čia bandote visiems teigti. Ačiū.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Jūs vis grįžtate prie Konstitucinio Teismo ir jo pirmininko. Aš manau, galėtumėte kreiptis į savo partijos vadovą, kad jis atsiprašytų Konstitucinio Teismo pirmininko, nes jis diskreditavo ir jį teigdamas, kad aš grasinau Konstitucinio Teismo teisėjams. Po pusvalandžio Konstitucinio Teismo pirmininkas paneigė, kad nebuvo ne tik kad grasinimas – jokio spaudimo nebuvo ir negalėjo būti. Jūs kažką teigiate, kad aš nuėjau ir konsultavausi, ir dabar siūlote nueiti ir konsultuotis vėl, ar ne? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Netriukšmaukime!
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Čia jūsų insinuacijos. Aš tokių ketinimų neturėjau ir neturiu. (Balsai salėje: „Jūs į klausimą atsakykite.“)
PIRMININKĖ. Atsako taip, kaip atsako. O paskutinysis klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš, rengdamas klausimą jums, labai atidžiai analizavau turimą informaciją ir jūsų atsakymus. Atsakydamas į S. Jovaišos klausimą, jūs iš esmės atsakėte į mano rengiamą klausimą, kad jums yra žinomos aplinkybės, kurios nėra žinomos mums ir kurios nėra žinomos Generalinei prokuratūrai. Jeigu galite, truputį daugiau tų aplinkybių, kurios neatskleistos niekur, atskleisti mums ir mums iš tikrųjų bus labai lengva apsispręsti. Tikiu jūsų padorumu ir jūs turbūt pasidalinsite tais duomenimis.
Antras klausimas. Kaip jūs įsivaizduojate Baudžiamojo proceso ir parlamentinio tyrimo konkurenciją, nes iš esmės šitie duomenys, kuriuos jūs ruošiatės vertinti parlamentinio tyrimo metu, turėtų būti vertinami remiantis baudžiamojo proceso, kuris atliekamas Generalinėje prokuratūroje, veiksmais? Ačiū jums.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Apie aplinkybes, kurios atskleistos ar neatskleistos. Aš paminėjau nemažai jų čia atsakydamas į klausimus. Taip pat teikime yra surašytos tos aplinkybės. Čia yra jų esminiai pobūdžiai, požymiai. Su kuo aš dar bendravau, koks tas bendravimas buvo, kuo jisai grįstas ir kas ten buvo pasakyta, jeigu kam nors bus įdomu, ar toje apkaltos komisijoje, ar kur kitur, ir jeigu reikės, aš pateiksiu tuos savo vertinimus.
Dabar dėl baudžiamojo proceso ir ikiteisminio tyrimo santykio, jeigu jis bus atnaujintas (o tokia galimybė yra), ir čia politinio proceso. Taip, tai yra politinis procesas. Aš tikiuosi, kad M. Majauskas nebeinicijuos ir nebeatnaujins jokių ikiteisminių tyrimų ir tuomet jokio konflikto aš neįžiūriu. Tačiau kadangi jūs esate teisininkas, apkaltos komisijoje mes taip pat turėsime teisininkų ir su jais konsultuosimės, taip pat su išoriniais teisininkais ir advokatais, ir aš manau, jeigu yra kažkokia dilema ar galimi konfliktai tarp šitų dviejų procesų, be abejo, jų bus išvengta.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūs atsakėte į visų kolegų, kurie norėjo paklausti, klausimus.
Motyvai. A. Širinskienė – motyvas už.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, labai taikliai Seimo narys E. Gentvilas pastebėjo, kad jeigu nesinaudotų savo procesinėmis teisėmis, Seimo narys negalėtų pulti. Šiuo atveju, manyčiau, tikrai, kad tai, ką darė gerbiamas M. Majauskas, buvo puolimas tų moterų, kurios galimai nukentėjusios, kurias buvo siekta nutildyti, kurias, manau, pavyko pakankamai gerai nutildyti. Gal žurnalistus nutildyti pavyko sunkiau. Manyčiau, kad ne tik problema dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, apkaltos teikimas turi ir kitų kaltinimų, kuriuos komisijai reikėtų ištirti, ar Seimo narys nemelavo eidamas Seimo nario pareigas, ar jisai nedarė spaudimo ir kiti dalykai. Tiesiog, gerbiamas Mykolai, jeigu jūs nieko nepadarėte, jeigu jūs nieko nebijote, tai jūs eikite į tą procesą, įrodykite ir visiems išsklaidysite abejones, nes dabar jūs darote priešingai – jūs slepiatės, jūs moteris duodate į prokuratūrą, verčiate jas specialiosiomis liudytojomis. Mes tikrai iš to susidarome įspūdį, kad kažką jūs norite nuslėpti. Tiesiog garbingai pasakykite: taip, tikrinkite, aš einu į apkaltą, atsakysiu į visus klausimus ir pateiksiu paaiškinimus. Manau, tai tikrai būtų tinkama ir vyriška.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš dar kartą noriu priminti, kad apkalta yra rimta konstitucinė procedūra ir už ją visa atsakomybė tenka Seimui. Tai nėra dažnai taikomas instrumentas ir šiuo atveju iš tikrųjų kuriame precedentą, pagal kokius argumentus, pagal kokius įrodymus galima Seime pradėti apkaltą. Ir ne tik Seimo nariui, opozicijos žmogui, kuriam galbūt tiesiog norima keršyti ar visai opozicijai keršyti, bet pagal tokius pat tariamus argumentus ateityje bus galima pradėti apkaltą Prezidentui, Konstitucinio Teismo teisėjams, Aukščiausiojo teismo teisėjams.
Ką mes čia dabar girdėjome iš pono S. Jakeliūno? Iš tikrųjų sprendžiame konkretaus žmogaus – M. Majausko likimą. S. Jakeliūnas vaizduojasi labai jautrus, susirūpinęs ir susijaudinęs, klausęsis D. Gailienės kurso, bet elgiasi visiškai kaip ciniškas keršytojas. Aš tą drąsiai galiu čia pasakyti. Išgirdome daug samprotavimų, bet neišgirdome jokių įrodymų, jokių argumentų, todėl tai yra visiškai skirtinga, negu čia vis bandyta lyginti K. Pūko istorija. Nei konkrečių liudininkų nėra, nei konkrečių kokių nors faktų. Yra tik pono S. Jakeliūno samprotavimai, kad kreipimasis į prokuratūrą dėl šmeižto yra baisus nusikaltimas.
Gerbiami kolegos, mes tada turime atsakyti į labai paprastą klausimą. Ponas S. Jakeliūnas dėl tariamo G. Landsbergio šmeižto, kuriame G. Landsbergis pasakė, kad ponas S. Jakeliūnas darė spaudimą D. Žalimui, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Po to, pasirodo, bent aš taip supratau Biudžeto ir finansų komitete, jisai atsiėmė tą pareiškimą. Arba jis darė pareiškimu spaudimą G. Landsbergiui, dėl to reikėtų taikyti apkaltą pagal S. Jakeliūno logiką, arba jeigu jis atsiėmė pareiškimą, tai jis pats įrodo, kad G. Landsbergis buvo teisus…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …ir nepaskelbė jokio šmeižto, įvardydamas, kad S. Jakeliūnas darė spaudimą D. Žalimui, o tai irgi yra apkaltos vertas dalykas. Mes galime nueiti prie tokių procesų…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …ir tokių procedūrų. Aš, gerbiami kolegos, raginu nepritarti tokiam teikimui, kuris nėra paremtas jokiais konstituciniais argumentais, yra samprotavimų ir psichologinių kompleksų išdava, ir pono S. Jakeliūno problemų neturėtų Seimas spręsti šitokiu būdu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame po pateikimo. Visos replikos bus po to. Balsuojame po pateikimo dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-2670.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 52, prieš – 30, susilaikė 22. Tenka kartoti, lygu.
Dar kartą skelbiu balsavimą dėl Seimo nutarimo. Prašom, kolegos. Pradedame balsavimą pakartotinai, nes balsai pasiskirstė po lygiai. (Šurmulys salėje) Pradedame.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 55, prieš – 30, susilaikė 25. Gerbiamieji, Statutas numato, kad dabar balsavimą pakartosime po valandos. (Šurmulys salėje) 12 val. 19 min.
Dirbame toliau. Replika. S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kolegos, galima sakyti, kad čia kas nors skaldo Seimą, bet aš manau, kad Mykolas ir jo draugai suskaldė Seimą lygiai per pusę, ir du kartus.
O atsakydamas A. Kubiliui dėl to, kad Konstitucinis Teismas – tai vienintelis argumentas ir motyvas, kodėl aš atsiėmiau kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl šmeižto, kurį patyriau iš G. Landsbergio, buvo siekis, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas nebūtų įtrauktas į procesą. Esu kreipęsis į Etikos ir procedūrų komisiją tuo pačiu klausimu, pati situacija…
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). …nepasikeitusi. O jeigu kas nors nori inicijuoti apkaltą ar apskritai lyginti šituos du atvejus, mielai prašom.
PIRMININKĖ. G. Landsbergis – repliką po balsavimo.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas Stasy, turite… Mane paminėjote, tai dabar paklausykite. Vien tik jūsų faktas, kad jūs nuėjote į Konstitucinį Teismą tuomet, kai yra svarstoma, ar priimti bylą, ar ne, jau yra spaudimas. Bet kurioje vakarietiškoje valstybėje jūs būtumėte jau patrauktas apkalton ir būtumėte atsistatydinęs. Dabar taip, visiškai taip. Dabar jūs galite neigti, bet tik po mano pasakymo apie tai, kad jūs galimai vykdėte spaudimą Konstituciniam Teismui, buvo patraukta teisėja. Jūs manote, kad tai sutapimas? Jūs manote, kad kas nors čia patikėjo? Vienintelis dalykas, kuris jus šiandien saugoja, yra tai, kad apkalta yra politinis jūsų procesas, kur jūs turite balsų ir jūs galite apkaltinti žmogų arba apsaugoti tą, kuris darė spaudimą Konstituciniam Teismui. Jūs vaikščiokite su šita savo dėme ant savo sąžinės tol, kol vieną dieną visa informacija bus paviešinta. Ir aš neabejoju, kad kai Konstitucinio Teismo teisėjai galės kalbėti, tada jus pasivis. Galbūt kaip memuarai, o gal kaip tikra apkalta.
PIRMININKĖ. Replika – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas pirmininke Gabrieliau, taigi jums paruošė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą advokatė, kuri dirba privatiems fondams. Jos seseriai, Konstitucinio Teismo teisėjai, buvo pavesta rengti bylą teismo sprendimui. Tai kam turėtų būti apkalta? Ar konservatorių partijai, ar teisėjai? Kaip jūs taip? Koks iš jūsų pusės įžūlumas! Ponas S. Jakeliūnas išaiškino jūsų šitą aferą. Ko vertas Konstitucinis Teismas? Gerbiamieji, tai yra politinė institucija. Jūsų D. Žalimas yra Konservatorių partijos narys.
PIRMININKĖ. Nesipykime, ramiai. A. Širinskienė, manau, kalbės tikrai ramiai, mus visus nuramins. Paskutinė replika po balsavimo.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tikrai labai norėčiau paprašyti kolegų, ypač tų iš dešinės, nevelti į savo politines intrigas Konstitucinio Teismo ir nebandyti jo padaryti savo įgeidžių ar kieno nors įkaitu. Yra tiesiog gėdinga, kad viena iš didžiausių opozicinių partijų pradeda manipuliuoti Konstituciniu Teismu, bandyti jį diskredituoti ar dar ką nors daryti. Aš suprantu, kad jūs patyčių ribų nelabai jaučiate, bet galbūt matydami Konstitucinio Teismo autoritetą tas ribas pradėkite jausti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, iki nustatyto slapto balsavimo 11 val. 45 min. mums liko šiek tiek laiko, todėl rezervinį pirmą, manau, galime svarstyti.
11.23 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2115 (svarstymas)
Tai būtų Energetikos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2115. Gerbiamasis Bronislovai Mateli, ar galiu paprašyti, kad jūs pateiktumėte Ekonomikos komiteto išvadą dėl Energetikos įstatymo projekto?
B. MATELIS (MSNG). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Ekonomikos komitetas svarstė Energetikos įstatymo pakeitimo projektą. Komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išdėstytas pastabas ir argumentus, nusprendė įstatymo projektą atmesti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs perskaitėte komiteto išvadą. Dabar – tik motyvai. Dėkoju, galite atsisėsti. Motyvai prieš komiteto išvadą. Kalba A. Palionis. Ačiū.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau pasakyti, gal ne taip suprato mūsų įstatymo projektą ir Vyriausybė, ir komitetas. Buvau paties pirmo įstatymo projekto iniciatorius, jis įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 dienos, ir šitas pataisymas yra dėl mažų įmonių, kurios nei importuoja, nei eksportuoja naftos produktų, o dirba vietinėje rinkoje, tai yra perka naftos produktus iš kitų didmenininkų, iš „Mažeikių naftos“ gamyklos, iš „Statoilo“, ir jų atsiskaitymų sąskaitos yra išrašomos su PVM. O pati pirminė projekto idėja buvo tik garantijas įsteigti tiems prekybininkams, kurie eksportuoja arba importuoja naftą į Lietuvos Respubliką. Todėl dabar susiduriame su tokia situacija, kai mažos įmonės regionuose, kolonėlės vykdo veiklą, metinė apyvarta yra 200–300 tūkst. eurų, o garantiją reikia sumokėti milijoną. Natūralu, kad jos yra priverstos užsidaryti. Aš siūlau nepritarti komiteto sprendimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – B. Matelis. Prašom, kolega.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū. Norėčiau priminti kolegai, kad vis dėlto tos lengvatos, kurias teikiate, grąžintų Lietuvą į tuos niūriuosius laikus, kai buvo kuriamos nusikalstamos schemos nemokėti PVM. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, vien per keletą metų buvo nuslėpta apie 20 mln. eurų mokesčių. Dabar galiojanti tvarka, kurią atėję šios kadencijos pradžioje pataisėme, iš tikrųjų numato daug lengvatų toms įmonėms, kurios dirba sąžiningai, yra galimybių kitoms įmonėms steigti dukterines įmones ir leisti prekiauti tik vidaus rinkoje. Taigi visos galimybės dirbti yra numatytos, reikia tik jomis naudotis.
Aš noriu atkreipti dėmesį, kad dėl šių pataisymų, kai Seimas užkirto kelią šiems piktnaudžiavimams, tam tikros įmonės kreipėsi ir į Antikorupcijos komisiją, prašė vėl grąžinti tas pačias lengvatas, kurios leistų piktnaudžiauti. Siūlyčiau Seimui tikrai labai atsakingai į tai pasižiūrėti ir pritarti Ekonomikos komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Noriu suformuluoti, kaip balsuojame. Komiteto išvada buvo siūlymas atmesti. Balsuojantieji už pritaria komiteto nuomonei atmesti, balsuojantieji kitaip turi kitą poziciją.
Gerbiamieji kolegos, 88 Seimo nariai balsavo: atmesti – 35, prieš – 42, susilaikė 11. Neatmetamas įstatymo projektas. Dabar mums reikia susitarti, kokiam kitam komitetui?.. (Balsai salėje) Biudžeto ir finansų komitetas siūlomas. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
Mums taip pat reikia susitarti dėl datos, kada svarstysime plenarinių posėdžių salėje. Ar galite pasiūlyti datą? Lapkričio 6 diena. (Balsai salėje) Dar viena savaite vėliau? Gerai, tuoj pat, kolegos, žiūrime į antradienio darbotvarkę. Būtų 13 diena arba 20 diena. (Balsai salėje) Lapkričio 13 diena. Galime tam pritarti? Galime.
A. Palionis. Prašom. Replika.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik dėl protokolo – balsavau prieš.
PIRMININKĖ. Dėl protokolo – jūs taip pat siūlėte nepritarti atmetimui. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Skelbiu dar vieną rezervinį – darbotvarkės 2 klausimą…
Replika po balsavimo – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vyriausybei pasižiūrėjus šį balsavimą neturėtų būti labai linksma. Garsiai skelbiama kova su šešėliu, deja, tokiais balsavimais yra paneigiama, kai bandoma atverti jau buvusias anksčiau ir išaiškintas landas PVM slėpimo schemoms kurti. Keista, kad iš esmės visi valdantieji Seimo nariai balsavo prieš savo Vyriausybės poziciją. Toks įspūdis – štai projektą pateikia Socialdemokratų darbo frakcijos atstovai ir jie turi galimybę iš esmės šantažuoti, reikalauti, kad jų projektai eitų į priekį, kad ir neatitinkantys Vyriausybės pozicijos. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Kadangi kitas komitetas jau paskirtas, manau, kitas komitetas išsiaiškins visus niuansus. Pirmasis norėjo replikuoti B. Matelis, suteiksiu žodį, o po to – A. Palionis.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū. Aš norėčiau tik priminti, kad šios kadencijos pradžioje būtent valstiečių žaliųjų balsais mes sugriovėme tas finansines schemas, pagal kurias buvo grobstomas PVM, ir buvo, noriu vėl priminti, išgrobstyta apie 20 mln. eurų. Dabar valstiečių žaliųjų balsais mes grąžiname tas nusikalstamas schemas atgal. Noriu priminti, kad mes svarstėme Ekonomikos komitete, priėmus šias pataisas, praktiškai kontroliuoti nefasuotų naftos produktų bus nebeįmanoma. Vėl grįžta nusikalstamos schemos. Sveikinu valstiečius žaliuosius.
PIRMININKĖ. Mielieji, niekas dar nepasibaigė, tik kitas komitetas svarstys šį teisės aktą. A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš apgailestauju, kad Ekonomikos komiteto narys nesupranta apskaitos principų, kur yra didmeninė prekyba ir kur mažmeninė. O dėl pataisų ir įstatymų projektų autorių, tai aš noriu pasakyti, kad autoriai yra ne tik Socialdemokratų darbo partija.
11.32 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 61, 62, 64, 65 straipsnių ir priedo pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-738 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2603(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ. Na va, viską išsiaiškinome, manau, kad laikas mums leidžia 3 rezervinį darbotvarkės klausimą, jeigu R. Martinėlis yra pasiruošęs mums perskaityti… (Balsai salėje) 2 rezervinis klausimas – Farmacijos įstatymo tam tikrų straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2603(2), tai yra prie įstatymo projekto Nr. XIIIP-2453. Prašau.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė minėto įstatymo pakeitimo projektą. Yra siūloma pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymų čia taip pat nebuvo norinčių išsakyti. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
11.34 val.
Darbo kodekso Nr. IX-926 162 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4833 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, žiūriu į laikrodį – 11 val. 33 min. Dar vieną rezervinį klausimą? V. Kravčionok. Pateikimas. Ar pasiruošusi? (Balsai salėje) Darbo kodekso Nr. IX-926 162 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. 5 rezervinis – dėl Darbo kodekso.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Kolegos, pristatau Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Projekto tikslas – Vėlinių šventę paskelbti nedarbo diena ir sudaryti galimybę Lietuvos žmonėms puoselėti mūsų kultūrą, išskirtines mirusiųjų pagerbimo tradicijas ir įgyvendinti UNESCO nematerialaus kultūros paveldo konvenciją.
Ši šventė, turinti gilias tradicijas, iki šiol yra labai svarbi daugumai Lietuvos žmonių. 2006 metais Lietuva ratifikavo UNESCO nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų sulaukti išskirtinio statuso kaip tradicinė ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vėlines į nedarbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir Etninės kultūros globos taryba. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė daktarė D. Urbanavičienė kovo 30 dieną išplatino Lietuvos Respublikos Seimui skirtą peticiją, kuria prašoma Mirusiųjų atminimo, Vėlinių šventę – lapkričio 2 dieną laikyti laisva diena suteikiant jai atmintinos dienos statusą. Dar 2010 metais buvo paskelbta peticija dėl Vėlinių ir Kūčių paskelbimo švenčių dienomis ir buvo surinkta apie 35 tūkst. parašų. Čia buvo viena iš svarbiausių, populiariausių peticijų. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Ruošiasi S. Šedbaras. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, turbūt sutiksite, kad smagu turėti kuo daugiau šventinių dienų, bet kurią naują pasiūlyk, žmonės turbūt iš esmės teigiamai priims. Bet kiekviena valstybė riboja jų skaičių suprasdama, kad vis dėlto per šventinę dieną BVP mažiau sukuriama negu per darbo dieną, turime rūpintis ir ekonomikos augimu. Žinome, kad Lietuvoje šventinių dienų yra nemažai, pasauliniu mastu lyginant. Ar sutiktumėte, kad teikiant naują šventinę dieną, dėl kurios argumentus aš taip pat pripažįstu, derėtų pasižiūrėti, gal kurią nors dieną galima būtų išbraukti? Aš paminėčiau gegužės 1 dieną, kurios realiai Lietuvoje niekas nešvenčia. Nebent sodina bulves, jeigu jau tam yra tinkamos gamtinės sąlygos.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Ačiū. Aš truputį pasidomėjau šventėmis Europos valstybėse. Daugiau už Lietuvą nedarbo dienų per šventes turi 23 valstybės. Tiek pat, kiek Lietuva, turi trys valstybės ir mažiau – aštuonios valstybės. Taigi, kad mes labai išsiskirtume dėl laisvų dienų, aš nepasakyčiau.
Dėl kitų dienų galima svarstyti. Jeigu užregistruosite dėl gegužės 1 dienos, apsvarstysime ir balsuosime, o jeigu priimsime, tai dar užregistruosime, gal Devintines irgi paskelbsime nedarbo diena.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Šedbaras. Ruošiasi E. Pupinis.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gegužės 1 diena man yra stojimo į Europos Sąjungą diena. Aš visada keliu Europos Sąjungos vėliavą. Bet, kolege, aš iš vaikystės prisimenu, kad niekada neidavome į bažnyčią arba jeigu ir eidavome, tai ne taip jau svarbiai, lapkričio 1 dieną. Mama visada eidavo lapkričio 2 dieną. Vėlinės, aš sutinku, visuotinai priimta Vėlinių diena. Aš, pavyzdžiui, būčiau už tai, kad vietoj lapkričio 1 dienos būtų lapkričio 2 diena nedarbo diena. Nebūtų išbalansuotas poilsio ir darbo dienų režimas. Aš labai gerai prisimenu, kai buvo lapkričio 1 diena kaip nedarbo diena. Aš manau, kad niekas per daug nesitarė su tais, kurie išmano, o tiesiog paėmė Komunistų partija ir pataikaudama padarė lapkričio 1 dieną nedarbo diena. Iš tiesų aš manau, kad čia būtų galima protingai sukeisti vietomis. Tai tikrai atitiktų esmę ir nebūtų keičiamas balansas poilsio ir darbo dienų. Kaip jūs manote?
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Aš manau, kad jūsų pasiūlymas galimas svarstyti, bet žmonės jau priprato. Jūs iš tikrųjų teisus, kad viskas dabar suvelta į Visų šventųjų – 1 dieną ir čia visai skirtingos šventės. Manau, kad gal per dvi dienas… Aš, kaip vilnietė, matau, dabar Vilniuje, aplink Vilnių gyvena iš tiesų labai daug Lietuvos piliečių – virš 600 tūkst. žmonių gyvena Vilniuje. Kai per vieną dieną turi aplankyti, nuvažiuoti į kitus kaimus, miestelius, ir eismo įvykių daugėja, ir žmonėms per vieną dieną labai sunku patekti. Žmonės ir iš užsienio atvažiuoja, daug emigravusių, nes tos šventės visada Lietuvoje buvo labai svarbios. Per vieną dieną gal ir nesuspėtume, bet galima svarstyti tuos variantus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis. Prašom. Ruošiasi A. Sysas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, iš tiesų iš dalies galima būtų spręsti tą problemą, jeigu Vyriausybė galėtų kilnoti dienas. Tas buvo sprendžiama, nemažai dienų buvo parenkama patogiai, kad, kaip jūs sakote, būtų galima aplankyti, vadinasi, būtų skiriama bent porą dienų. Nemanote, kad galbūt reikėtų ieškoti teisinių būdų, kaip grįžti prie tos tvarkos, kuomet ypač šią dieną būtų galima visada padaryti dvi dienas išeiginių, tikrai visam laikui užtektų? Iš kitos pusės, galbūt nenukentėtų verslas ir neprieštarautų, priešingu atveju, manau, vėlgi turėtų būti procedūra, kad būtų derinama su Trišale taryba. Iš tikrųjų pagrindinė problema yra verslo galimybė suteikti arba nesuteikti tos antros dienos, jeigu nesuteikiama, aišku, dvigubas apmokėjimas.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Lietuva daug metų gyveno pagal tą švenčių kilnojimo grafiką. Dabar mes priėmę įstatymą, kad tos šventės nėra kilnojamos, bet vis tiek, jeigu tos Vėlinės nebus pripažintos kaip nedarbo diena, čia kažkaip ir nepadėtų tų perkėlimų iš laisvos dienos į sekmadienį ir taip toliau…
PIRMININKĖ. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, aš suprantu, kad rinkimai artėja ir aš šiuos jūsų siūlymus priskiriu prie pageidavimų koncertų, todėl visiškai pritariu kolegoms, kurie klausia. Yra tam tikras balansas, yra Europos šalių praktika. Aš žinau, kad Užgavėnes daugelyje Vakarų Europos šalių švenčia ir yra išeiginės dienos, ir ne po vieną, o po dvi, Ispanijoje, Portugalijoje. Bet su Vėlinėmis, arba Mirusiųjų diena, yra išimčių. Kodėl mes norime būtent šituo keliu eiti? Ačiū.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Dėl pageidavimų koncertų nesutikčiau, nes projektas buvo užregistruotas kadencijos pradžioje, o dabar tiesiog, jeigu Vėlinių išvakarėse priimtumėte, būtų gerai, bet ne rinkimų. Iki rinkimų dar reikia išgyventi. Kodėl būtent ši šventė? Tai aš kaip ir pasakiau, nes mes turime didžiuotis tuo, ką mes turime. Ir tokia etnine prasme, ir visiems tikintiems žmonėms tai labai svarbi diena, kodėl mes neturime jos išskirti?
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, gal sutiktų J. Sabatauskas, R. J. Dagys ir S. Jovaiša nebeklausti, nes tuoj prasidės slapto balsavimo laikas. Jeigu, kolegos, neprieštarautumėte? Dėkoju.
Dėl motyvų po pateikimo – R. J. Dagys. Gal sutinkate trumpai?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai tai yra šventė, kuri prigijusi mūsų tautoje, tai yra mūsų specifika, tai yra būtent Lietuvos specifika. Ir man, gerbiamas Algirdai, yra džiugu tai paminėti, visiškai nesilygiuojant ir nesivaržant su kitų tautų tradicijomis. Mes turėtume tikrai dėl tautoje prigijusių švenčių ieškoti sprendimo būdų, todėl po pateikimo reikia pritarti. Ar reikia sukeisti su kitais, ar rasti kitų sprendimo būdų, čia jau yra mūsų reikalas, bet mes turime racionaliai spręsti, nes tai yra labai brangintinas dalykas, kai mes prisimename savo protėvius ir visus kitus. Praradę atmintį, mes prarasime ir save.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, balsuojame dėl Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 64, prieš – 3, susilaikė 29. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, siūloma svarstyti gruodžio 6 dieną.
Ačiū, gerbiamieji kolegos, už pritarimą.
Slapto balsavimo procedūrą pradedame 11 val. 45 min. Tikimės, kad mums pavyks greitai tai padaryti. Balsų skaičiavimo grupė dirbs. Grįžtame 12 valandą. 12 valandą posėdžiui pirmininkaus G. Kirkilas.
Manau, spėsime, jeigu nespėsime, posėdis prasidės 12 val. 5 min.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dar vyksta slapto balsavimo procedūra. Kolegos nespėjo balsuoti, tad jums leidus prašau 5 minutes pratęsti balsavimo pertrauką. Grįšime į darbą 12 val. 5 min.
Pertrauka
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF). Gerbiami kolegos, baigėsi slaptas balsavimas, tęsiame rytinį posėdį.
12.07 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2408(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2408. Kviečiu Z. Streikų. Ar yra Z. Streikus? Dar balsuoja. Gal komiteto pirmininkas kolega P. Urbšys galėtų pristatyti? Svarstymas. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Komitetas svarstė įstatymo projektą ir didesnei daliai siūlymų pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš nebuvo, susilaikė 3. Komiteto pirmininkės balsas buvo lemiamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamas kolega. Yra užsirašiusių kalbėti. Dar papildomas komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Kas galėtų iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto? J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė. Balsavimo rezultatai – nepritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2408, už – 6. Padaryti pertrauką – 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A. Sysą. Nematau. J. Razma. Prašom pasisakyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai nematau jokios dalykinės logikos priimti šį projektą. Klaustukas dėl politinių užmačių, ypač matant teikėjų pavardes, kas gali slypėti po tuo sumanymu staiga pareikalaujant, kad visi Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai turėtų teisę dirbti su slapta informacija, o jeigu jos negauna, būtų iš jos šalinami. Na, gal įsivaizduojama, kad kuris nors iš dabartinių komisijos narių tokios teisės negautų ir tai būtų toks būdas jo atsikratyti? Na, nežinau. Kol nepereitas tas leidimo gavimo etapas, čia sunku pasakyti. Bet šiaip tikrai nesuprantamas toks sumanymas, nes Vyriausioji rinkimų komisija yra ta institucija, kuri tikrai turi dirbti atvirai, turi būti atviri posėdžiai, turi būti atskaitomumas visuomenei tų, kurie deleguoti partijų, turbūt ir partijos pasiteirauja apie tą darbo turinį. Dabar tas teisės dirbti su slapta informacija suteikimas, ko gero, suteiktų pretekstą kai kuriuos Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžius pradėti daryti slaptus ir visuomenė negalėtų nieko žinoti, nes gal kokia nors ten paslaptis būtų sprendžiama.
Gal yra įsivaizduojama, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai turėtų kaip nors vertinti tuos atvejus ir patys gilintis, kai, sakykime, Valstybės saugumo departamentas gali pateikti išvadą, kad kuris nors kandidatas bendradarbiavo su užsienio specialiosiomis tarnybomis. Manau, nereiktų Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams suteikti teisės kvestionuoti Saugumo departamento išvados. Tam yra teismai. Jeigu dėl išvados nepatenkintas subjektas kreipiasi į teismus, ten tada padedamas taškas dėl tokių dalykų. Taigi aš tikrai nematau jokio objektyvaus pagrindo, neįsivaizduoju jokių tokių atvejų, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai galėtų nagrinėti tokius klausimus, dėl kurių reikia turėti tą teisę.
Dar labiau nesuprantamas dalykas yra pareikalauti, kad atitiktų šį naują reikalavimą dabar dirbantys Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai atgaline data, kaip yra projekte suformuluota, kad visi dabartiniai Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai privalėtų kreiptis ir, jeigu negautų, būtų metami lauk iš tos komisijos. Tai kur teisėtų lūkesčių principas? Juk kai jie ėjo į tą komisiją ir kažkaip susiplanavo visą tą laikotarpį, kiek yra kadencija, žinojo, kad tokio reikalavimo nėra. Dabar staiga, praėjus metams, mes įkalame tokį reikalavimą.
Pagaliau Seimo nariai gali turėti teisę dirbti su slapta informacija, bet gali ir nesinaudoti ta teise. Niekas dėl to nesiūlo Seimo nariui rengti apkaltos ar šalinti iš Seimo. O Vyriausiosios rinkimų komisijos narys tada negalėtų eiti tų pareigų. Todėl aš, ieškodamas tam tikro kompromiso, pasiūliau, kad jeigu kuris nors Vyriausiosios rinkimų komisijos narys labai nori, jis galėtų turėti teisę dirbti su slapta informacija, bet kad tai būtų kaip galimybė, o ne kaip pareiga. Galbūt komisijos pirmininkas, sakykime, tokią teisę galėtų įgyti. Neatsitiktinai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kuris, man atrodo, kaip joks kitas gilinasi į tuos slaptumo suteikimo momentus, nepritarė šiam projektui. Tik Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas aiškiai politizuotai balsuodamas, pirmininkės balsui lėmus, pritarė projektui. Aš kviečiu balsuoti prieš ir atmesti tas politines užmačias, kurios man iki galo net nėra aiškios.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J. Sabatauską. A. Sysas norėjo? Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, turbūt pradėčiau nuo to, kad mus užvaldė kažkokia paranoja. Pasekmė galbūt mūsų visuomeninio transliuotojo transliuotas serialas apie agentą 007. Parodė visus filmus, ir tada mes supratome, kad aplink mus – šnipai, nedori piliečiai ir parsidavėliai.
Pradėsiu nuo konstatuojamosios dalies. Aš manau, kad po šito įstatymo VRK skirs ne partijos, ne ministerija, o Valstybės saugumo departamentas. Aš manau, labai blogą toną uždavė mūsų Seimo Pirmininkas, kuris išleido įsakymą užmiršęs, kad jis toks pat Seimo narys, kaip visi kiti, ir po to Statuto pataisa ėjo dėl Seimo pirmininkų ir pavaduotojų, komisijų pirmininkų, pavaduotojų teisės dirbti su slaptais dokumentais.
Norėčiau pradėti nuo asmeninės patirties. Seime esu daugiau kaip 20 metų. Niekada nepildžiau to ir niekada nesusidūriau su slapta medžiaga, nors buvau ir pavaduotojas, ir komiteto pirmininkas ir pavaduotojas. Tad nedarykime to, ko nereikia. Ne veltui Lietuvą valdo pažymos. VSD jau ne vieną ministrą nepaskyrė… kandidato į ministrus, vadovaudamasis kažkokiomis slaptomis pažymomis, kurių niekas po to nemato. Ar užmiršome skandalus, kai vyrai juodais drabužiais darė poėmius iš Seimo, kai BNS žurnalistus kratė, ir kitus dalykus? Užuot ėję parlamentinės respublikos keliu, kad parlamentas diktuotų tvarką, mes visokiais būdais norime, kad sprendimus priimtų Valstybės saugumo departamentas. Mes net neklausiame, ar jie to nori, bet įveliame į politinius žaidimus.
Norėčiau priminti, dėl ko sukurta Vyriausioji rinkimų komisija. Turbūt ne veikti slaptai, o užtikrinti skaidrų, atvirą rinkimų procesą ir viską, kas vyksta aplinkui. Kokius slaptus dalykus gali spręsti Vyriausioji rinkimų komisija? Ne veltui Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai vienbalsiai kreipiasi į Seimo narius, kad nepritartų šitam įstatymui. Aš lygiai taip pat kreipiuosi. Atsikvošėkime, kaip parašyta mūsų I rūmuose, ką mes darome? Nėra jokių slaptų dalykų rinkimuose. Jeigu yra slapti dalykai, po 2–3 metų išlenda Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymos ir prasideda poėmiai ir visokie kiti dalykai. Tai yra neskaidru.
Vyriausioji rinkimų komisija turi veikti viešai ir skaidriai. Tai jau ne vienas kartojo ir pateikimo metu, todėl, gerbiami kolegos, nepadarykime meškos paslaugos mūsų demokratinei visuomenei. Jeigu mes pasitikime politinėmis partijomis, ministrais, tai jie prisiima atsakomybę už tai, ką jie deleguoja. Jeigu kam nors nepatinka dirbti, atsistatydina ir mes keičiame tuos žmones, bet nedėkime pažymos visiems, kad visi kuo nors kam nors neįtikę. Čia, aš manau, elementarus politinis susidorojimas. Jeigu man nepatinka vienas ar kitas VRK narys, paprasčiausia niekas nematys, kas parašyta pažymoje, bet visi mojuos menama pažyma, kad šitas žmogus negali būti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu. Todėl pasisakau ir prašau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, pasižiūrėjau į aiškinamąjį raštą, kuo motyvuojama šita pataisa, kad štai 2019 metais per rinkimus Rusija labai domėsis mūsų rinkimais. Ką nors naujo čia išgirdome? Pastaraisiais metais vyko keli rinkimai – paskutinieji rinkimai visos valstybės mastu – Švedijoje, ką tik vyko Bavarijoje, prieš tai buvo Vokietijoje, Prancūzijoje, pagaliau prieš dvejus metus Amerikos prezidento rinkimai. Tas poveikis rinkėjams yra didelis. Gavus, pavyzdžiui, VRK slaptą medžiagą arba pažymą dėl tokios ar analogiškos įmonės kaip „Cambridge Analytica“, tai padės vienam ar kitam kandidatui, ar dar kam nors laimėti ar palaimėti rinkimus, kaip buvo padaryta Amerikoje padedant, kad pralaimėtų H. Klinton. Kokių veiksmų imsis VRK? Kokius mes duodame instrumentus? Apie tai gal reikėtų pagalvoti.
Ką dabar gali padaryti VRK, gavusi informaciją, tarkim, kad tai iš tikrųjų logiškas sprendimas? Tiktai dviem atvejais gali eliminuoti vieną ar kitą kandidatą iš rinkimų karuselės, jeigu tas asmuo nedeklaravo savo teistumo arba nedeklaravo bendradarbiavimo su slaptosiomis SSRS tarnybomis. Bet tą informaciją teikia ne Valstybės saugumo departamentas, o Genocido ir rezistencijos centras ir Vidaus reikalų ministerijos Ryšių ir informatikos departamentas, turiu omeny teistumą, iš ten gaunama ta informacija, vadinasi, nesant jokių instrumentų Vyriausiajai rinkimų komisijai reaguoti ar į vieną, ar į kitą pažymą, tarkime, jeigu būtų tokios.
Kita vertus, šiandien VRK dirba visiškai viešai. Visi jos posėdžiai yra ne tik filmuojami, bet ir transliuojami tiesiogiai internete. Gali dalyvauti tuose posėdžiuose kiti asmenys, žurnalistai. Taip pat visi sprendimai yra vieši. Kaip jau kalbėjo kolegos, pagrindinis tikslas – kad rinkimai būtų skaidrūs ir aiškūs, kad be jokių slaptų machinacijų būtų priimami aiškūs ir motyvuoti, argumentuoti, įstatymais paremti sprendimai, kad viskas būtų teisėta.
Jeigu kyla kokių nors abejonių, taip, VRK ne vieną kartą reagavo ir pripažino atskiras vienmandates, anuliavo rezultatus ir atitinkamai dėl to buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Taigi 2012 metais net buvo pakibusi visa daugiamandatė apygarda. Likimas jos buvo sprendžiamas Konstituciniame Teisme. Taigi vėl remiuosi tuo pačiu – Konstituciniame Teisme procesas irgi yra viešas. Viešas! Ten negali būti nieko slapto. Viskas, kas perduodama į Konstitucinį Teismą, turi būti vieša.
Pasakysiu iš savo patirties. Net apkaltos procese visi dokumentai, kurie buvo neišslaptinti, toliau nebuvo tiriami, nes jais negalėjai remti kaltinimo, tai yra tie dokumentai, kurių autoriai nesutiko išslaptinti, atgulė į archyvus… Amžinam saugojimui. Juokauju. Taigi, vadinasi, rinkimų procese gali būti tik vieša ir skaidru. Jokių slaptumų čia negali būti. Todėl visiškai nesuprantu, kam reikia VRK nariui turėti leidimą susipažinti su slapta informacija, kai jis remiasi ir gali priimti sprendimus remdamasis tik vieša informacija. Net jeigu ir bus kažin kokiai atominei bombai prilygintas dokumentas gautas, neturės jokių pasekmių, nes nebus jokio teisinio pagrindo…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …pakeisti rinkimų procesą.
PIRMININKAS. Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. A. Anušauskas. Kviečiu į tribūną. Prašau. Taip, paskutinis liko. Gal jau nebūsime formalistai? Prašau, Arvydai.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pagrindiniai argumentai išties išsakyti. Jeigu skaitytumėte Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą, aišku, jums ir nekiltų tokia mintis siūlyti tokią pataisą, nes pagrindiniai yra nepriklausomumo ir viešumo principai, kuriais vadovaujasi ši institucija.
Kita vertus, aišku, negalėčiau sutikti ir su išsakyta nuomone, kad galbūt koks nors VRK narys gali paprašyti tos teisės specialiai sau. Negali būti tokių išimčių, slaptos informacijos naudojimas labai aiškiai reglamentuotas, kaip ir saugojimas, kaip ir pateikimas. Tam turi būti sudaromos sąlygos ir taip toliau.
Kita vertus, bet kokia informacija, kuria disponuoja Valstybės saugumo departamentas, gali būti vieša, institucijai pateikiama priimtinu būdu, tai yra paviešinant tuos pagrindinius dalykus, į kuriuos nori atkreipti dėmesį. Priešingu atveju tokios informacijos naudojimas rinkimų metu darys tuos rinkimus mažiau legitimius, jeigu kokia nors informacija bus nuslėpta. Čia buvo ne kartą paminėtas Valstybės saugumo departamento pavadinimas, tačiau būtent ši institucija niekuo dėta, tai yra politinis siūlymas. Bet mes matome, kaip vien dėl šio siūlymo yra politizuojama ši žvalgybos ir kontržvalgybos institucija. Jau primetami tie dalykai, kurių net neatliko. Taigi paprastas siūlymas – atmesti šį projektą ir toliau nesvarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, mes turėtume daryti svarstymo pertrauką, nes jau buvo paskelbta, kad dėl apkaltos komisijos balsavimas turi vykti 12 val. 20 min. Baigiame pasisakymus. (Balsai salėje) Taip, aš tai ruošiuosi pasakyti.
12.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimą pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mykolui Majauskui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-2670 (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo dėl specialiosios tyrimo komisijos Mykolui Majauskui pagrįstumui ištirti ir išvados. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje) Projekto Nr. XIIIP-2670. (Šurmulys salėje)
Gerbiami kolegos, balsavo 101 Seimo narys: už – 47, prieš – 34. Nepritarta.
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo rinkimų įstatymo 93 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-694. (Balsai salėje) Atsiprašau, kolegos. Grįžtame, baigiame tą.
12.28 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2408(2) (svarstymo tęsinys)
Projektas Nr. XIIIP-2408. Yra kelios pataisos, kolegos. Seimo nario J. Razmos dėl 1 straipsnio – 6 straipsnio pakeitimo. (Balsai salėje) Replika po balsavimo – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš frakcijos vardu dėl svarstomo klausimo norėčiau paprašyti pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Norime atidžiai išanalizuoti jūsų argumentus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Pagal Statutą galime daryti pertrauką bet kurioje svarstymo stadijoje. Prašėte pertraukos iki kito posėdžio? (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio dėl prieš tai buvusio klausimo. Kas palaiko pertrauką iki kito posėdžio, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos, dėl projekto Nr. XIIIP-2408.
Gerbiami kolegos, balsavo 107 Seimo nariai: už – 50, prieš – 44, susilaikė 13. Pertrauka iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Trečdalio reikia, kolegos, trečdalio! (Balsai salėje) Pertrauka iki kito posėdžio.
12.30 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 93 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-694(2) (svarstymas)
Kolegos, darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo rinkimų įstatymo 93 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-694. Z. Streikus. Kas gali pristatyti šį klausimą, Seimo rinkimų įstatymą? P. Urbšys. Prašom, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Įstatymo projektui Nr. XIIIP-694 yra pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nėra norinčių diskutuoti, nėra pasiūlymų. Galime balsuoti po svarstymo? Balsuojame. Kas pritaria Seimo rinkimų įstatymo 93 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-694, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Jokių pastabų nebuvo. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 99 Seimo nariai: už – 96, prieš – 1, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo.
12.32 val.
Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 papildymo 11 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-927(3), Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 papildymo 11 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-928(3), Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 papildymo 11 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-929(3), Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-930(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas, klausimų paketas – 1-13.1, 1-13.2, 1-13.3, 1-13.4, projektai Nr. XIIP-927, Nr. XIIP-928, Nr. XIIP-929, Nr. XIIP-930. Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, Seimo rinkimų įstatymas ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Vėl reikalingas Z. Streikus. Vėl kviečiame P. Urbšys pristatyti. Taip, jis iš tikrųjų komisijoje. Prašom, Povilai.
P. URBŠYS (MSNG). Yra Seimo nario… Iš principo, aš dėl bendro…
PIRMININKAS. Tik išvadą.
P. URBŠYS (MSNG). Bendra komiteto išvada yra pritarti siūlomiems projektams. Už – 5, susilaikė 2, prieš nebalsavo nė vienas.
PIRMININKAS. Visiems keturiems įstatymų projektams, taip?
P. URBŠYS (MSNG). Taip, būtent visiems keturiems įstatymų projektams.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose dalyvauja R. Tamašunienė. Prašom, kolege. Ačiū, Povilai.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, vis dėlto komitetas, priėmęs sprendimą skaičiuoti nuo rinkimų paskelbimo datos ir taikyti įstatymų pakeitimų ribojimus, nepadarė iš esmės nieko. Ir dabar panašiai veikia sistema – paskelbus rinkimus, rinkimų kampaniją, kaip ir atsitiks šių metų lapkričio 7 dieną, tie apribojimai galios. Iš tikrųjų kalbama buvo ne apie tai, kalbama buvo apie ESBO rekomendacijas, gerąją rinkimų praktiką, kuri siūloma demokratinėse valstybėse ir jų rinkimų sistemose, įdiegti, Venecijos komisijos nuostatas ir koncepciją, kad tiek rinkėjams, tiek politinių partijų, tiek nepriklausomiems rinkimų dalyviams būtų aiški rinkimų sistema, rinkimų finansavimo sistema, rinkimų organizavimo sistema. Dėl to tų pakeitimų neturėtų būti mūsų siūlomu atveju metus prieš įvykstant rinkimams.
Komiteto argumentas, kad sudėtinga nustatyti nepaskelbus rinkimų datos, nuo ko skaičiuoti, mano požiūriu, yra iš tikrųjų juokingas, nes visiems žinoma kadencijos pradžia. Yra priesaika, prasideda kadencija ir nuo tos datos, atskaičius metus, reikėtų skaičiuoti tuos apribojimus. Vis dėlto manau, kad visiems būtų aišku, ir piliečiams, kurie balsuoja, tai keltų pasitikėjimą rinkimų sistema, kad jie nėra kaitaliojami politinėms partijoms esant ar valdančiojoje daugumoje, ar norint laimėti sau tam tikrų patogesnių rinkimų. Tampyti įstatymų projektus, kaitalioti, taip sukelti nepasitikėjimą ir atgrasyti iš viso nuo dalyvavimo rinkimuose, kas dabar yra, mes turime labai daug protesto balsų tų, kurie tiesiog neateina į rinkimus. Mano požiūriu, vis dėlto komiteto pataisa iš esmės nekeičia nieko. Bent jau pusė metų, kaip yra daugelyje Europos Sąjungos demokratinių rinkimų sistemų, būtų tas terminas, kuris užtikrintų ir rinkėjams, ir politinėms partijoms, ir dalyviams rinkimuose pasitikėjimą visa rinkimų sistema.
Aš galvoju, kad vis dėlto reikėtų susilaikyti ir grįžti prie to svarstymo, galbūt pateikti arba įžvelgti svaresnių argumentų, susipažinti su tarptautine praktika, kaip yra kitose valstybėse. Aš komiteto sprendimui nepritariu, nes iš esmės jis nieko nekeičia. Ačiū.
12.36 val.
Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 papildymo 11 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-927(3) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Ačiū kolegei R. Tamašunienei. Gerbiami kolegos, turime analogišką pataisą dėl visų keturių įstatymų. Ją teikia Seimo nariai A. Kupčinskas, A. Strelčiūnas. Komitetas iš dalies pritarė. Dabar klausiu A. Kupčinsko: jeigu jus tenkina komiteto pritarimas, tai gal nereikės balsuoti?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Galime iš tikrųjų balsuoti. Aš manau, tikrai daug prasmingiau ir tikslingiau būtų nustatyti pusmečio laikotarpį, nes ESBO rekomendacija yra būtent dėl mažiausiai pusmečio.
PIRMININKAS. Tai jūs neatsiimate?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ne, neatsiimu.
PIRMININKAS. Gerai. Komiteto nuomonė? Prašom A. Kupčinską. Pristatykite konkrečiai, kad visi žinotų, nes jūs neatsiimate. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų su kolega A. Strelčiūnu siūlome nustatyti ne metų laikotarpį, o pusmečio laikotarpį iki vienų ar kitų rinkimų nuo paskelbimo datos, kad nebūtų kaitaliojami įvairūs rinkimų įstatymai, ar tai būtų Prezidento, ar Seimo, ar savivaldybių, ar Europos Parlamento rinkimų. Manome, kad metų laikotarpis yra per daug ilgas. Pažiūrėkime į Seimo sesijas. Dabar savivaldybių rinkimai yra pirmi artėjantys rinkimai, tai galėtume keisti įstatymą tik prieš pusantrų metų, nes Seimas posėdžiauja sesijomis kas pusmetį. Manome, vis dėlto metų laikotarpis yra per ilgas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, motyvai už – A. Strelčiūnas. Prašom.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau šiek tiek patikslinti. Kadangi dabar daug įstatymų pataisų teikiama, būtų tikslinga nustatyti terminą iki rinkimų paskelbimo datos. Yra komiteto pasiūlymas, numatoma, kada baigiasi rinkimų kampanija. Aš siūlyčiau pritarti su komiteto pasiūlymu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl Seimo narių A. Kupčinsko, A. Strelčiūno pataisos dėl Prezidento rinkimų įstatymo papildymo 11 straipsniu. Komitetas pritarė iš dalies. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 91 Seimo narys: už – 38, prieš – 10, susilaikė 43. Nepritarta. Po svarstymo dėl viso prieš – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, mes nerimtai atrodome, kai štai tokiais įstatymais bandome suvaržyti savo konstitucines teises. Šis įstatymas nebus viršesnis už tą įstatymą, jeigu mes staiga vis dėlto prieš rinkimus pakeisime ką nors Rinkimų įstatyme. Tarkime, mes būtume įvedę internetinį balsavimą, o prieš rinkimus paaiškėtų, kad ten yra kokių nors didelių problemų, ir mums reiktų atšaukti internetinį balsavimą. Tai ką, išeitų – mes negalime keisti įstatymų ir išbraukti to dalyko dėl to, kad čia parašėme, kad paskelbus rinkimus jau nieko negalima keisti? Tikrai man neįrodysite, kuris įstatymas būtų viršesnis, ar šitas, ar tas, kurį mes priimsime ką nors keisdami jau tuo rinkimų kampanijos laikotarpiu. Jeigu mes šį priimtume kaip konstitucinį įstatymą, galbūt tada jis būtų viršesnis. Aš siūlau neužsiimti juokingais dalykais.
Kitas reikalas, mes patys sau turime pasakyti, kad mes tikrai neturime keitinėti tų įstatymų, kai paskelbiama kampanija, bet nereikia to įforminti kaip įstatymo pataisos. Siūlau nepritarti tam sumanymui, o tiesiog laikytis tokios nuostatos arba ją parašyti kaip neįpareigojančią, kaip tokį politinį sutarimą. Tada viskas bus gerai, mes, taip sakant, deklaruojame, kad be ypatingos būtinybės nekeisime įstatymų, kai jau paskelbiama rinkimų kampanija, nors besąlygiškai to teigti negalime, nes gali išryškėti kokia nors svarbi spraga ir reikės keisti.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame, kolegos, po svarstymo dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-927. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Kolegos, balsuojame, netriukšmaujame!
Gerbiami kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 66, prieš – 2, susilaikė 19. Po svarstymo pritarta.
12.42 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 papildymo 11 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-928(3) (svarstymo tęsinys)
Kitas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo papildymo 11 straipsniu įstatymo projektas. Vėl kreipiuosi, yra tokia pati pataisa, į Seimo narį A. Kupčinską. Gerbiamas kolega, gal jūs dabar atsiimsite pataisą, nes nebūtų logikos jau nubalsavus? (Balsai salėje) Galite iš vietos, įjungtas jums.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kokias dabar mes bandome inicijuoti situacijas šiuo įstatymo pakeitimu. Jeigu dabar savivaldybių rinkimai kovo 3 dieną, o Seimas pradeda posėdžiauti kovo 11 dieną, vadinasi, likus metams tu net negali pradėti svarstyti įstatymo pataisų. Tai bus, kad turės pradėti svarstyti realiai pusantrų metų likus iki savivaldybių rinkimų. Tikrai neatsiimu.
PIRMININKAS. Tuomet pristatykite Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisą. Prašom. A. Kupčinskas. Pristatykite pataisą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš galiu dar kartą pakartoti, ką pasakiau per šoninį mikrofoną. Kolegos, dabar įsivaizduokite situaciją, kokia yra susiklosčiusi. Kovo 3 dieną jau paskelbta, vyks savivaldybių tarybų rinkimai, Seimas pradeda posėdžiauti kovo 11 dieną, vadinasi, jis toje sesijoje, likus metams iki savivaldybių tarybų rinkimų, net negali pradėti svarstyti kokių nors įstatymo pataisų. Bent minimalių, kurių reikia ar dėl gyventojų skaičiaus, ar dėl apygardų, ar dėl ribų ir taip toliau. Pagalvokite patys, aš manau, kad pusės metų laikotarpis būtų tikslingesnis.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kolegos, balsuojame. (Balsai salėje) Komitetas pritarė iš dalies, toks pat, kaip ir dėl ano. (Balsai salėje) Taip. Kas balsuoja už Seimo narių A. Kupčinsko ir A. Strelčiūno pataisą, balsuoja už, kas palaiko komitetą, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 31, prieš – 16, susilaikė 40. Seimo narių A. Kupčinsko, A. Strelčiūno pataisoms nepritarta.
Dėl viso po svarstymo prieš – R. Tamašunienė. Prašom, kolege.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš noriu pasakyti, kad realiai A. Kupčinskas siūlė ilgesnį laikotarpį, negu siūlė komitetas. Jie siūlė pusę metų iki rinkimų, o komitetas pritarė nuo rinkimų paskelbimo datos, tai yra dėl penkių mėnesių. Jeigu norėjome pailginti tą laikotarpį, padaryti taip, kaip kitose demokratinėse valstybėse, tai reikėjo už tą pasiūlymą balsuoti. Bet aš noriu pasakyti, nes vis dėlto čia kolegų kalbose nuskambėjo, kad negalėsime kaitalioti.
Čia ir yra esmė, kad rinkimų sistema ir pasitikėjimas ja būtų efektyvus, todėl ir negalima kaitalioti rinkimuose pagal tai, kaip pageidauja politinės partijos ar politinių kampanijų dalyviai dėl įstatymų, susijusių su visais rinkimais.
Kitas dalykas – mes vadiname niekais ESBO rekomendacijas. Čia iš kolegos J. Razmos nuskambėjo, kad užsiimame niekais, tai aš noriu pasakyti, kad tai yra tarptautiniai dokumentai. Čia nėra niekai. Tai yra…
PIRMININKAS. Netriukšmaujame!
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). …rekomendacijos, kurios užtikrina demokratiją visose šalyse, kur yra rinkimai vykdomi demokratiškai, skaidriai ir objektyviai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A. Strelčiūnas – už.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, siūlau pritarti įstatymo projektui. Dėl jo buvo pateikti komiteto pasiūlymai, kuriais yra tiksliau paaiškinama, kokia data, kai paskelbiame rinkimus, nuo to ir kada baigiasi rinkimų kampanijos galiojimas. Aš siūlyčiau pritarti komiteto pateiktam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame po svarstymo dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo papildymo 11 straipsniu projekto Nr. XIIP-928. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 91 Seimo narys: už – 72, prieš – 1, susilaikė 18. Nubalsavome už komiteto nuomonę.
12.47 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 papildymo 11 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-929(3) (svarstymo tęsinys)
Kitas analogiškas Seimo rinkimų įstatymo papildymo 11 straipsniu. Taip pat yra Seimo narių A. Kupčinsko ir A. Strelčiūno pataisa. A. Kupčinskas. Pateikite savo pataisą. (Balsai salėje) Atsiimate?
Kolegos, tada balsuojame dėl viso įstatymo po svarstymo. Nėra norinčių kalbėti. Kas palaiko Seimo rinkimų įstatymo papildymo 11 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-929 arba, kitaip sakant, komiteto nuomonę, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 83 Seimo nariai: už – 65, prieš nebuvo, susilaikė 18. Po svarstymo pritarta.
12.47 val.
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-930(3) (svarstymo tęsinys)
Dar vienas analogiškas – Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-930. Tas pats pasiūlymas. Kreipiuosi į A. Kupčinską. A. Kupčinskas atsiima pataisą? Atsiima, ačiū. Taigi lieka komiteto nuomonė, jis pritarė pataisai iš dalies. Ar yra norinčių kalbėti? Dėl viso. Prieš – R. Tamašunienė. Dėl viso.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip, aš vis dėlto noriu pabrėžti, kad realiai nuo paskelbimo datos ir yra tie penki mėnesiai. Tai niekaip mes neįgyvendiname jokios rekomendacijos, kurias nuolat po visų rinkimų mums parašo ESBO – kompetentinga organizacija, kuri stebi rinkimus ir kuri formuluoja savo rekomendacijas šalims, kad būtų užtikrinti demokratiški rinkimai ir rinkimų sistemos veikimas, organizavimas kiekvienoje valstybėje. Vis dėlto reikėjo galbūt balsuoti už A. Kupčinsko ir A. Strelčiūno pasiūlymą, kuriuo jie siūlė pusės metų laikotarpį. Bent iš dalies būtume pataikę pagal tas rekomendacijas, o dabar mes iš esmės paliekame tą patį, kaip ir buvo priimtame viename įstatyme. Dėl Europos Parlamento rinkimų ta nuostata ir buvo įtvirtinta.
PIRMININKAS. Už – P. Urbšys. Dėl viso.
P. URBŠYS (MSNG). Visa pagarba gerbiamai Seimo narei, bet mes turėtume būti nuoseklūs, nes mes jau nubalsavome dėl analogiškų pataisų dėl Prezidento rinkimų, savivaldos tarybos rinkimų, Seimo rinkimų. Jeigu mes esame už vientisą mūsų rinkimų sistemą, turbūt išlikime nuoseklūs. Todėl aš siūlau nebesiblaškyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame po svarstymo. Kas pritaria Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-930(3), balsuoja už, kas turi kitą nuomonė, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 92 Seimo nariai: už – 74, prieš – 1, susilaikė 17. Po svarstymo pritarta.
12.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Nijolę Piškinaitę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-2635 (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, jau yra suskaičiuoti balsai dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Nijolę Piškinaitę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų.“ Leiskite paskelbti. Iš viso išduota 104 biuleteniai, rasta 104, galiojančių – 100, negaliojančių – 4.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 96, prieš – 1, susilaikė 3. Atleidome. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Violetą Ražinskaitę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-2636 (priėmimo tęsinys)
Dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Violetą Ražinskaitę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų.“ Iš viso išduota 104 biuleteniai, rasta 104, galiojančių – 101, negaliojančių – 3.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 96, prieš – 1, susilaikė 4. Pritarta. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
12.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Alvydą Poškų iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-2637 (priėmimo tęsinys)
Ir trečias – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Alvydą Poškų iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas. Iš viso išduota 104 biuleteniai, rasta 104, galiojančių – 101, negaliojančių – 3.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 97, prieš – 1, susilaikė 3. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
12.53 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1680(2), Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1681(2), Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1682(2), Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1683(2), Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 10, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1684(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas ir visas blokas 1-4.2, 1-4.3, 1-4.4, 1-4.5, 1-4.6. Kviečiu kolegę V. Kravčionok dėl Seimo rinkimų įstatymo 61 straipsnio. Jūs visus pristatysite iš karto? Prašom. Prezidento rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų, Europos Parlamento, Politinių kampanijų finansavimo įstatymų projektai ir Administracinių nusižengimų. (Balsai salėje) Čia kitas komitetas.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). (…) svarstė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 61 straipsnio, Prezidento rinkimų įstatymo 40 straipsnio, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 58 straipsnio, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 61 straipsnio pakeitimo įstatymų projektus ir pritarė komiteto patobulintiems įstatymų projektams ir komiteto išvadoms. Ir dar Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 10, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat pritarė bendru sutarimu patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nėra norinčių kalbėti, nėra pasiūlymų, pastabų. Ar galėtume balsuoti dėl visų šių penkių įstatymų? (Balsai salėje) Projektai Nr. XIIIP-1680, Nr. XIIIP-1681, Nr. XIIIP-1682, Nr. XIIIP-1683. Projektas Nr. XIIIP-1684 bus atskirai. (Balsai salėje) Atsipašau, ir projektas Nr. XIIIP-1684. O projektą Nr. XIIIP-1685 dar pristatys Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė. Dabar balsuojame dėl šitų penkių. Galime balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojame po svarstymo.
Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Dėl visų, išskyrus Administracinių nusižengimų kodekso 93 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1685. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 95 Seimo nariai: už – 94, prieš nebuvo, susilaikė 1. Taigi visiems penkiems įstatymų projektams pritarta. Pakartosiu: projektams Nr. XIIIP-1680, Nr. XIIIP-1681, Nr. XIIIP-1682, Nr. XIIIP-1683 ir Nr. XIIIP-1684.
12.54 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 93 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1685 (svarstymas)
Dabar kviečiu kolegę A. Širinskienę. Administracinių nusižengimų kodekso 93 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1685. Svarstymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, projektas buvo apsvarstytas spalio 10 dienos posėdyje. Ir mes balsavome dėl to, ar projektą atmesti, ar grąžinti tobulinti. Komitetas… Iš esmės mano balso persvara lėmė tai, kad siūlytume grąžinti iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Kravčionok norėtų? Prašom.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Kadangi iniciatoriai buvo mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, gal mes galime prašyti, kad tiesiog būtų paskirtas kitas komitetas, o mes pataisytume.
PIRMININKAS. Siūlote kitą komitetą?
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai, kolege, jeigu Seimas nepritars grąžinti. Dabar ir balsuojame. Yra komiteto pasiūlymas grąžinti iniciatoriams. Kas balsuoja už – palaiko grąžinimą, komiteto sprendimą, kas turi kitą nuomonę – balsuoja prieš arba susilaiko. Jeigu būtų grąžinta, tada duotume kitam komitetui.
Gerbiami kolegos, balsavo 91 Seimo narys: už – 83, prieš – 4, susilaikė 4. Pritarta grąžinti iniciatoriams, kurie ir buvo, taip supratau. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, taip? Taip, gerai.
12.57 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2533(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2533. Kviečiu Z. Streikų į tribūną. Svarstymas. Z. Streikus.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Laba diena. Komiteto sprendimas. Komitetas svarstė, ar pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2533(2) ir komiteto išvadoms. Komitetas pateikė pasiūlymą. Pasiūlymas – papildyti įstatymo projektą 2 straipsniu, kad šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nėra norinčių kalbėti. Diskusijos taip pat nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Balsuojame. Kas pritaria po svarstymo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2533, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Po svarstymo.
Gerbiami kolegos, balsavo 84 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta po svarstymo.
12.58 val.
Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 8, 14, 15, 16, 26, 27, 31, 33, 35, 36, 38, 40, 46, 47, 49, 51, 52, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 68, 69, 72 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2584(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-16.1 klausimas – Prezidento rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2584. Vėl kviečiu Z. Streikų į tribūną pristatyti. Nors Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja sako, kad nereikia skubos tvarkos. Taip. Prašom, pirmininke.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš tiesiog norėčiau pasitarti, nes jeigu priėmimas bus lapkričio 8 dieną, ką duoda skuba? Skuba reikalinga tada, kai mes už 24 valandų norime priimti įstatymo projektą. O rytoj, tai yra ketvirtadienį, nėra numatyta jo priėmimo. Jeigu nėra tokio poreikio ir komitetas iš tikrųjų tokio neturi, reikia paaiškinimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, skubos tvarka netaikoma. Prašom, kolega Zenonai Streikau.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 8, 14, 15, 16 ir kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2584 ir nusprendė: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms ir siūlyti šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Mes siūlome. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui, gerbiamas kolega. Norinčių kalbėti nėra. Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio – 6 straipsnio pakeitimo yra kolegos Seimo nario A. Anušausko pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Prašom, kolega. Komitetas nepritarė, taip? Ačiū. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Apie kurį siūlymą mes kalbame?
PIRMININKAS. Per mikrofoną kalbėkite. Dėl Prezidento rinkimų įstatymo 1 straipsnio.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Projektas Nr. XIIIP-2584.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėl mažareikšmių daiktų?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Taip.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Mano siūlymas buvo, nes pagal galiojančią redakciją yra numatyti iš tikrųjų mažareikšmiai daiktai, kurių kaina iki 1,45 euro. Panaikinus tuos dalykus, lieka tik spausdinta informacija, nelieka, pavyzdžiui, partijų ar kandidatų simboliais pažymėtų ženkliukų ir panašiai. Iš tikrųjų mažareikšmė, bet visame pasaulyje rinkimuose naudojama atributika. Šiuo atveju lieka tik popierinė ir kompiuterinė. Man atrodo keistas toks siūlymas, todėl aš nematau argumentų, kodėl tai turėtų būti išbraukiama. Siūlau tą nuostatą palikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komiteto argumentai – nepritarti. Nuostata derinama su Seimo rinkimų įstatymo nuostatomis. Siekiant užtikrinti rinkimų agitacijai naudojamų lėšų skaidrumą ir suvienodinti visų politinės kampanijos dalyvių sąlygas siūloma visuose rinkimų įstatymuose atsisakyti mažareikšmių daiktų naudojimo rinkimų agitacijai. Tokia komiteto…
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Bet formaliai mes turime paklausti, ar yra 10 Seimo narių, kurie remia Seimo nario A. Anušausko pasiūlymą. Prašom pakelti rankas. Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši. Yra, ačiū.
Taigi balsuojame, kolegos. Kas palaiko… Atsiprašau, dar prieš yra norinčių. R. Tamašunienė – prieš. Prašom, Rita.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš iš tikrųjų pritarsiu komiteto sprendimui, kad reikia suvienodinti ir atsisakyti mažaverčių daiktų naudojimo rinkimų kampanijos metu, nes politikas turi ateiti pas rinkėją su savo politine idėja, su savo vertybėmis, tam pakanka plakatų, lankstinukų, kitokia forma pateikiamų spausdintinių ar per visuomenės informavimo šaltinius teikiamos informacijos.
Kaip išeina dabar? Nuperkami puodeliai, šaukšteliai, arbata, saldainiai. Ateini pas rinkėją, namuose stovi jau visas servizas tų mažaverčių daiktų. Turtingos partijos arba politikas, kuris į savo asmeninę sąskaitą gauna daug paramos, priperka, prigamina daug tų mažaverčių daiktų, o tuo tarpu atėjusysis su lankstinuku ir kalendoriuku atrodo, sakykim, skurdokai. Vis dėlto turėtų būti mūsų žodžiai, mūsų idėjos, o ne dovanėlės, kuriomis siekiama papirkti rinkėjų balsus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame, kolegos. Kas pritariate Seimo nario A. Anušausko pataisai dėl 1 straipsnio – 6 straipsnio, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė, priminsiu. Balsuojantieji prieš arba susilaikiusieji pritaria komiteto nuomonei.
Gerbiami kolegos, balsavo 85 Seimo nariai: už – 24, prieš – 28, susilaikė 33. Nepritarta.
Gerbiami kolegos, einame prie kitų pataisų. Yra Europos departamento pataisų, kurioms komitetas pritarė, taip?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Taip. Čia techninė pastaba – vietoj „įstatymų“ įrašyti „teisės aktų“.
PIRMININKAS. Aišku. Yra dar viena pataisa… Ne, atsiprašau. Dar yra Europos teisingumo… Taip, yra 14 straipsnio, 47 straipsnio, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pakeitimai. Komitetas pritarė. Prašau, pirmininke, dėl 14 straipsnio, 47 straipsnio. Pateikite savo variantą. Komitetas pritarė.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komitetas pritarė. Čia yra pateiktos tikslesnės formuluotės ir aiškiau padaryta, todėl ir pritarė, esmės nekeičia, tiesiog viskas išskleista ir patikslinta.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar viena Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pataisa. Taip pat pritarta, taip?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 2 dalies yra Seimo nario A. Anušausko… 14 straipsnio, 47 straipsnio, pakeitimas, kuriam komitetas pritarė iš dalies? Ne, pritarė…
Z. STREIKUS (LVŽSF). Pritarė, bet turime komiteto patobulintą variantą, pritarėm tam, bet formuluotė šiek tiek…
PIRMININKAS. A. Anušauskas sutinka su tuo?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš sutinku, kad būtų ne man pritarimas, o komiteto variantas…
PIRMININKAS. Gerai, sutinka. Labai ačiū už supratimą. Ir dar turime… Viskas. Nėra norinčių kalbėti, kaip matau. Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti? Yra. A. Sysas – prieš. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai daug reikalingų pataisų. Bandžiau klausti pateikimo metu, labai gaila, nepateikiau įstatymo pataisos, pasiūlymo, tiksliau. Man kelia nerimą noras atsisakyti pašto paslaugų, juo labiau kad paštas yra valstybinis, motyvuojama, kad jis labai brangus, bet siūloma kurjerių tarnyba. Ar buvo kokių nors paskaičiavimų, kiek visa tai kainuos per kurjerio tarnybą? Užkrauti tą darbą komisijų nariams, žinant, kokį mokame atlyginimą šiems žmonėms… Kai kur apskritai labai sunku surasti žmonių, kad eitų į komisijas, apie jų darbo užmokesčio didinimą mes nekalbame, o paprasčiausiai atsisakome pašto paslaugų. Tai ar neatsisuks šita lazda prieš mus pačius per rinkimus, kai vienoka ar kitokia informacija nepateks rinkėjams, ką darydavo paštas. Tik dėl to aš susilaikysiu, kai balsuosime už šitą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2584 po svarstymo be skubos tvarkos. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 84 Seimo nariai: už – 61, prieš – 1, susilaikė 22. Pritarta.
Siūloma svarstyti lapkričio 8 dieną.
13.08 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 6, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 20, 32, 35, 36, 42, 43, 48, 49, 50, 51, 53, 54, 56, 62, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 72, 73, 74, 75, 77 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2585(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2585. Z. Streikus.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė minėto įstatymo projekto kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2585 ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2585(2) ir komiteto išvadoms. Ir antras, siūlyti šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Diskusija. P. Urbšys kviečiamas į tribūną pirmasis. Ačiū, pone Streikau.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, siūlymas svarstyti įstatymo pataisas, susijusias su savivaldos tarybos rinkimais, yra gera proga vis dėlto pakalbėti apie visiems kliūvančius visuomeninius rinkimų komitetus. Aš norėčiau padaryti tam tikrą ekskursą, nes susidaro įspūdis, kad kai kuriems Seimo nariams atrodo, kad čia yra antikonstitucinis darinys, kuris griauna demokratiją mūsų valstybėje.
Komunistų partijos valdymo laikais buvo sudarytos sąlygos dalyvauti rinkimuose ir nepartiniams. Matyt, ši partija niekada nesitikėjo, kad gali būti suformuluota nepartinė alternatyva. Būtent tais įstatymais pasinaudojo žmonės ir buvo įsteigtas Sąjūdis – visuomeninis judėjimas, kuris buvo nepartinis. Šis judėjimas nušlavė vienintelę nepakartojamą partiją ir taip atsirado mūsų daugpartinė sistema, nekalbant apie tai, kad buvo atkurta nepriklausoma valstybė. Referendumu buvo patvirtintas 35 straipsnis, kuriame teigiama, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai; yra konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią.
Nors ir kaip būtų keista, 1993 metais, faktiškai artėjant Sąjūdžio penkmečiui, Seimas, kuris ir atsirado dėl Sąjūdžio, išbraukė iš Seimo rinkimų įstatymo žodį „judėjimai“ ir pakeitė „politine organizacija“. (Balsas salėje) Palaukite, gerbiamieji! Čia visa ta pati samprata, ta pati logika. 2008 metais apskritai buvo išgarintas pavadinimas „politinė organizacija“, liko tik partijos. Taip, ponai, mes čia, Seime, įteisinome partokratinį valdymą pamindami Konstitucijos nuostatą. Ne kartą (2000 metais, 2004 metais, 2007 metais, 2010 metais) Konstituciniame Teisme buvo akcentuojama, pabrėžta, kad minėta konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiai nors politinei partijai prieš jo valią, reiškia ir tai, kad asmuo negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai verčiamas būti susaistytas su kuria nors politine partija kokiais nors kitokiais neformaliais ryšiais ar naryste. Taigi įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas savivaldybių tarybų rinkimų santykius, yra saistomas šios konstitucinės nuostatos.
Jeigu kalbame apie rinkimų komitetus ir norima juos paversti kokiais nors nusikalstamais dariniais, aš noriu priminti, kad tie Seimo nariai nori inicijuoti pataisas, kurios prieštarautų šiai konstitucinei doktrinai.
Dar norėčiau paminėti, kad kaip tik atsiranda demokratijos problemų, kai politinė sistema tampa uždara, klaninė, kai nėra lygiaverčio dialogo tarp vienų ar kitų subjektų. Komitetų atsiradimas vienaip ar kitaip prisidėjo prie kai kurių partijų atsinaujinimo. Tie patys konservatoriai, kurie dabar piestu stojate dėl visuomeninių rinkimų komitetų, – jūs ačiū jiems pasakykite. Kaip tik jų dėka įvyko permainų jūsų partijoje. Jų dėka jūs turite naują lyderį, kuris atves jūsų partiją prie naujų laimėjimų. O šiaip nėra jokio skirtumo, ar žmogus turi partinį bilietą, ar jisai neturi partinio bilieto. Jeigu, kai jį išrenka, jisai pradeda manyti, kad jis yra dovana, o ne žmonės, tada anksčiau ar vėliau jis pradeda piktnaudžiauti valdžia. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V. Simuliką. Prašau, Valerijau.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, dėkoju. Mieli kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienas turime teisę turėti savo pažiūras, nuomonę, poziciją. Labai gerbiu žmones, kurie yra suvienyti ideologiniu pagrindu, turintys struktūras, bet yra ir kitaip mąstančių, truputėlį laisvesnių žmonių, kurie nori būti kitokie.
Šiuo atveju šnekame apie savivaldą, kai visuomeniniai rinkimų komitetai jau turi gyventojų pasitikėjimą ir turi mandatus. Tai yra tarybos nariai. Jau nebereikia jiems įrodinėti, kad jie galbūt turės ateity pasitikėjimą. Ir tie patys visuomeniniai rinkimų komitetai, kurie turi tęstinumą. Tokių judėjimų Lietuvoje yra tik keturiuose miestuose. Tai labai nedaug. Argumentuojama, kad, neduok Dieve, visuomeninių rinkimų komitetų atstovų bus komisijose, labai padidės skaičius komisijos narių, bet pinigų juk nedaugės.
Vadinasi, darbo kiekis bus daromas, daugiau žmonių yra ir greičiau, ir patogiau. Niekas neprašo papildomų finansų, kad per VRK būtų skiriama, ir dar ko nors, bet šiuo atveju šnekama apie teisėtus lūkesčius piliečių, kurie pasitikėjo visuomeniniais rinkimų komitetais. Kad ir kokie jie būtų, ar blogesni, ar geresni už partijas, bet jie yra, jie gyvuoja ir jie eis į antruosius rinkimus ir kaip visuomeniniai rinkimų komitetai gali turėti savo veidą, savo vardą. Gal kam nors nepatinka, bet jie yra tokie. Gerbkime vieni kitus, ir bus viskas puiku. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, yra daug pataisų. Eisime pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio – 6 straipsnio pakeitimo yra A. Anušausko pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Prašau pristatyti, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš nereikalauju balsuoti, prieš tai analogiškai nepritarė, tai atsisakau.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 3 straipsnio – 12 straipsnio pakeitimo yra Europos teisės departamento pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Prašau, kolega, gal grįžti į tribūną. Kolega Z. Streikus. Prašom.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komiteto argumentas: pastaba nebeaktuali, nes projekte Nr. XIIIP-2585(2) minimos dalies iš viso nebėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 4 straipsnio – 13 straipsnio pakeitimo yra Seimo nario N. Puteikio siūlymas. Prašom pristatyti. Komitetas nepritarė.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Siūlome į apylinkių komisijos narių sudėtį leisti įtraukti ir partijų, kurios turi atstovus Seime, taip pat tų visuomeninių komitetų, kurie turi du ir daugiau tarybos narius, atstovus. Siūlome išplėsti demokratiją.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes labai išbalansuotų visą nusistovėjusią praktiką ir pareikalautų labai daug papildomų lėšų. Pritarus siūlomam reglamentavimui dėl galimybės visoms partijoms, kurios gauna valstybės finansavimą, bet neįvertinant kitų kriterijų deleguoti savo atstovus į rinkimų kampanijas, labai padidėtų rinkimų komisijos narių skaičius, siūlomų nuostatų įgyvendinimas, kaip minėjau, pareikalautų didelių papildomų lėšų rinkimų komisijų nariams apmokėti, būtų sudėtingas tokių rinkimų komisijų darbo organizavimas.
Dėl rinkimų komitetų. Rinkimų komitetai steigiami tik dėl vienų rinkimų ir jų veikla baigiasi pasibaigus tiems rinkimams. Tie dariniai, kurie buvo prieš tai vykusiuose rinkimuose, jau neegzistuoja, tad jie negali būti tapatinami su partijomis ir dalyvauti formuojant rinkimų komisijas. Rinkimų komisijos, nepriklausomai nuo to, kas jas formuoja, nedaro įtakos rinkimų rezultatams, jos turi užtikrinti kokybišką ir teisingą rinkimų proceso organizavimą. Pažymėtina, kad įstatyme yra suteikta teisė partijoms ir rinkimų komitetams deleguoti savo stebėtojus į rinkimų apygardas, tuo sudarant jiems galimybes užtikrinti skaidrų rinkimų procesą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, turime atsiklausti, ar Seimo nariui N. Puteikiui pritaria bent dešimt Seimo narių. Kas pritariate šiai pataisai, pakelkite rankas. Vienas, du, trys, keturi, penki – prašom palaikyti – keturi, penki, šeši, septyni, aštuoni, devyni… Yra.
Už pataisą nori kalbėti V. Simulikas. Prašau.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Aš dar kartą noriu atkreipti gerbiamųjų kolegų dėmesį, kad tik dvi partijos papildomai atsiranda ir keturi miestai, kurie turi visuomeninius rinkimų komitetus. Tikrai sistemos niekas nesugriaus, pinigų niekas neprašo, o kad daugiau žmonių dalyvaus stebėsenos procese ir komisijų darbe, manau, kaip tik palengvins komisijų darbą. Iš tikrųjų nuoširdžiai siūlau palaikyti tuos žmones, kurie jau gavo pasitikėjimą. Aš nešneku apie naujus visuomeninius rinkimų komitetus, kurių, tikėtina, bus labai daug ir įvairių, bet šnekame apie tuos, kurie jau turi mandatus, jau įrodė, kad turi žmonių pasitikėjimą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame. Kas palaiko Seimo nario N. Puteikio pasiūlymą dėl 6 straipsnio – 15 straipsnio pakeitimo balsuoja už, kas turi kitą nuomonę… Komitetas, priminsiu, nepritarė.
Gerbiami kolegos, balsavo 78 Seimo nariai: už – 32, prieš – 14, susilaikė 32. Nepritarta.
Kita pataisa dėl 9 straipsnio – 32 straipsnio. Seimo narys J. Bernatonis siūlė, komitetas pritarė. Gal galime?.. Kur praleidau N. Puteikį? Atsiprašau. Ne, nepraleidau.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Dar N. Puteikio vienas.
PIRMININKAS. Atsiprašau, grįžtame prie 6 straipsnio 15 dalies. Dar yra vienas. N. Puteikis. Prašom, kolega. N. Puteikis. Jie yra susiję.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Čia analogiška.
PIRMININKAS. Analogiška, nebalsuojame. Gerai, einam toliau. Seimo nario J. Bernatonio dėl 9 straipsnio – 32 straipsnio pakeitimo, jam komitetas pritarė. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Galime, ačiū.
Dėl 10 straipsnio – 35 straipsnio. Yra Seimo nario J. Bernatonio pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Kas galėtų pristatyti J. Bernatonio pataisą? I. Šiaulienė. Prašom.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Dėkoju. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, esmė J. Bernatonio teikiamo siūlymo dėl 10 straipsnio keičiamo įstatymo 2 punkto 6 dalies buvo ši. Mes jau anksčiau svarstydami kitus su rinkimais susijusius įstatymus, konkrečiai Prezidento rinkimų įstatymą, atsisakėme net mažareikšmių daiktų naudojimo rinkimų agitacijoje, tačiau šiame Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme mes paliekame teisę net susikūrusiems komitetams naudoti juridinių asmenų pavadinimus, nors juridinių asmenų parama politinėms partijoms ir apskritai komitetams neturėtų būti leidžiama. O leidimus gavusio juridinio asmens ar prekės ženklo savininko, jeigu jis yra juridinis asmuo, sutikimas naudotis tokiu ženklu būtų tiesiog nematerialinė parama rinkimų komitetui. Komiteto argumentacija, atmetant J. Bernatonio teikimą, tokia, kad siūlomą sąvoką „klaidinantis“ maždaug sunku interpretuoti, kad ji yra deklaratyvi ir įvairiai interpretuotino turinio. Komitetas, svarstydamas J. Bernatonio pataisą, neatkreipė dėmesio, kad klaidinantis yra tas rinkimų komiteto pavadinimas, kuris yra tapatus ar naudoja dalį įregistruoto juridinio asmens pavadinimo, įregistruoto prekės ženklo ar jo dalies, ar jame yra naudojamas fizinio asmens vardas, pavardė be šio asmens sutikimo ar asmens, nesančio šio rinkimų komiteto nariu, kad ta sąvoka „klaidinantis“ išplaukia iš prieš tai einančios įstatyme sąvokos, dėl kurios nediskutuoja nei komitetas ir kurios nesiūloma keisti. Juk jau nusistovėjusiame įstatyme yra teigiama, kad rinkimų komitetas turi teisę pasirinkti rinkėjų neklaidinantį ir tinkamai juos informuojantį apie rinkimų komitetą rinkimų komiteto pavadinimą ir nurodytą rinkimų komiteto veiklos sutartyje. Logiška, todėl jis ir siūlė taisydamas įvesti tą pačią sąvoką „klaidinantis“, tai yra tas pats rinkimų… Ir VRK nereikėtų debatuoti, kas yra klaidinantis ir kas nėra klaidinantis.
PIRMININKAS. Kolegos, čia ne dėl motyvų, čia tiesiog pristato. Prašom, komiteto nuomonė.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Ilgai ir išsamiai diskutavome. Komiteto argumentai, kad pritarus pasiūlymui būtų neaišku, kaip interpretuoti sąvoką „klaidinanti“, nes ji yra deklaratyvi, įvairiai interpretuotino turinio, taip pat nesukelianti jokių pasekmių. Komitetas pritarė, kad turi būti gautas juridinio ar fizinio asmens sutikimas dėl jo vardo naudojimo rinkimų komiteto pavadinime. Tačiau negalima uždrausti naudoti minėtus vardus, esant sutikimui, nes tų vardų naudojimas nurodo, kad tas asmuo pritaria konkretaus rinkimų komiteto idėjoms ir pažiūroms. Taip pat neprivalu reikalauti, kad asmuo, kurio vardas ar pavardė yra rinkimų komiteto pavadinime, būtų rinkimų komiteto nariu, nes jis, duodamas sutikimą dėl savo vardo naudojimo, jau parodo savo ryšį su tuo komitetu. Atsižvelgdamas į tai komitetas projekte pasiūlė tokią formuluotę: „Jei rinkimų komitetas pasirenka pavadinimą, kuris yra tapatus jau įregistruoto juridinio asmens pavadinimui, prekės ženklui ar jame yra naudojamas fizinio asmens vardas, pavardė, jis privalo pateikti rašytinį šių asmenų arba prekės ženklo savininko sutikimą.“
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar noriu paklausti. Ar yra 10 Seimo narių, kurie remtų J. Bernatonio pataisą? Prašom pakelti rankas. Yra. Ačiū. Už, prieš?
I. Šiaulienė. Prašom. (Balsai salėje) Jau pristatėte? Neduodame, sako, negalima, jau pristatėte. Gerai. Prašom, A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu tik pademonstruoti labai paprastą pavyzdį. Turime „Achemos“ strateginę gamybos įmonę. Žinome, kokios diskusijos vyko pastaruosius metus dėl jos likimo. Dabar visuomeninis komitetas pasivadintų „Išlaikykime „Achemą“. Aš manyčiau, kad turėtume eliminuoti tokius komitetų pavadinimus. (Balsai salėje) Čia sufleruoja dar daugiau pavadinimų, bet aš manau, kad užtektų ir šito vieno Seimo nariams kaip pavyzdžio, kad mes negalėtume pritarti komiteto sprendimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Prieš yra. Prieš – V. Simulikas. P. Urbšys buvo pirmas. Prašom, Povilai. (Balsai salėje)
P. URBŠYS (MSNG). O jūs nesuinteresuotas, gerbiamas Razma? Šito įstatymo pataisa, kuri aiškiau apibrėžtų pavadinimo naudojimą, gimė ne kur kitur, o Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Ji pasiūlė tokį variantą ir aiškiai numatė, kad sąvoka „prekės ženklas“ negali būti naudojama prieštaraujant įstatymui.
Gerbiamiems socialdemokratams ir jų, sakykime, šiuo atveju valdžios koalicijos partneriams konservatoriams norėčiau priminti Konstitucinio Teismo nutarimą. Tada, kai jūs irgi sutartinai priėmėte, kad Europos Parlamente gali dalyvauti komitetai, kurie turi vadintis tik raidėmis A ir B, ką pasakė Konstitucinis Teismas? Kandidatus rinkimuose keliantys kolektyviniai subjektai turi turėti galimybę rinkimų procese dalyvauti ir prisistatyti rinkėjams savo pasirinktu pavadinimu. Šių subjektų pavadinimas padeda rinkėjams ne tik juos atpažinti, atskirti nuo kitų kandidatus keliančių kolektyvinių subjektų, bet ir spręsti apie jų vertybes, idėjas, siekius ir panašiai.
Galų gale net ir partiniai sąrašai. Gali pasirašyti: G. Landsbergio arba A. Palionio sąrašas. Ar čia blogai? (Balsai salėje) Aš manau, kad gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo nario J. Bernatonio pataisos dėl 10 straipsnio, 25 straipsnio. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kas už J. Bernatonio pataisą, balsuoja už, už komiteto – prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 81 Seimo narys: už – 37, prieš – 7, susilaikė 37. Nepritarta. Lieka komiteto variantas. Nepritarta J. Bernatonio… (Balsai salėje) Labai trumpai. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ne, tai kiek aš turiu teisių, tiek ir kalbėsiu, o ne tiek, kiek jūs norite.
PIRMININKAS. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu paprašyti frakcijos vardu pertraukos. Mano įsitikinimu, reikia atlikti antikorupcinį tyrimą, nes kas dabar paliekama ir kas išaiškėja diskusijoje, ką ir ponas P. Urbšys labai tiksliai čia įvardijo, tai reiškia, kad, pavyzdžiui, kokie nors „Naisių vasaros komitetai“ galės būti steigiami visoje Lietuvoje ir turės galimybę dalyvauti rinkimuose su visomis lėšomis, kurias „Agrokoncernas“ iki šiol investavo į „Naisių vasaros“ prekės ženklą.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš reikalauju daryti pertrauką.
PIRMININKAS. Prašymas teisėtas. Iki kada prašote pertraukos? (Balsai salėje) Bet vis tiek turite pasakyti, iki kada pertrauka.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tol, kol Specialiųjų tyrimų tarnyba atneš savo išvadą apie tai, ar šitokia situacija, kokia yra dabar…
PIRMININKAS. Jūs galite suformuluoti, iki kada bus pertrauka?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš reikalauju daryti pertrauką ir atnešti ekspertines išvadas – antikorupcinio tyrimo išvadas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Man atrodo, jeigu Seimo narys formuluoja savo siūlymą, kad reikia kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, dėl šito siūlymo turi balsuoti Seimas, o dėl pertraukos yra kita statutinė nuostata.
PIRMININKAS. Taip, jūs teisus.
P. URBŠYS (MSNG). Su visa meile jums, Andriau Kubiliau, bet nejaugi jūs netikite tuo, kad konservatoriai gali laimėti, ko jūs bijote tos „Naisių vasaros“ ir to Naisių pavadinimo?
PIRMININKAS. Kolegos, labai ačiū. (Balsai salėje) Dėl pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Prašau. Kas palaiko, balsuoja už, o po to dėl kreipimosi į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Viskas yra teisėta, toks Statuto straipsnis. (Balsai salėje) Pagal 109 straipsnį. Balsuojame dėl pertraukos, kurios prašė Konservatorių frakcija, iki kito posėdžio. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 35, prieš – 31, susilaikė 21. Pertrauka iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
13.31 val.
Ministro Pirmininko S. Skvernelio atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 208 str.)
Gerbiami kolegos, aš žinau, kad Ministro Pirmininko darbotvarkė yra labai glausta ir jau senokai atėjo laikas. Mes kviečiame į tribūną atsakyti į klausimus, kuriuos pateikė Seimo nariai raštu pagal Seimo statuto 208 straipsnį. Pranešėjas – Ministras Pirmininkas S. Skvernelis. Prašau. 1-1.8 klausimas. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gal galima geranoriškai sutarti, kadangi Statute numatyta 20 minučių šiai procedūrai, tai būtų ne iki 13 val. 50 min., bet iki 14 valandos – 29 minutes?
PIRMININKAS. Kolegos… Ministras Pirmininkas kaip galvoja?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jūsų sprendimu – man jokio skirtumo nėra.
PIRMININKAS. Gerai. Yra numatyta 20 minučių, kolegos liberalai siūlo 30 minučių. Kas palaiko Liberalų frakcijos seniūno E. Gentvilo pasiūlymą dėl 30 minučių, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. (Triukšmas salėje, balsas salėje: „Jūsų replikos ne vietoj visai.“) Netriukšmaujame!
Gerbiami kolegos, balsavo 73 Seimo nariai: už – 44, prieš – 4, susilaikė 25. 30 minučių skaičiuojant nuo dabar. Prašau, Ministre Pirmininke.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiami kolegos. Matau, opozicijos atstovai nusiteikę gerai pašposinti, tai aš atsakysiu į klausimus, paskui galėsime tai ir padaryti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 13 ir 14 dalimis, teikiu atsakymus į 2018 m. spalio 10 d. man pateiktus Seimo narių klausimus.
Atsakymas į pirmą klausimą. Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. pasitarime Susisiekimo ministerija pateikė Visuomenės informavimo įstatymo 6, 461 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma praplėsti sąrašą asmenų, kurie valstybės įmonės Registrų centro ir kitų valstybės valdomų registrų duomenis galėtų gauti nemokamai, o kol to nebus padaryta, priimti tai leidžiantį Vyriausybės pasitarimo sprendimą.
Vyriausybės pasitarime pateikus teisės aktų projektą paaiškėjo, kad jis turi trūkumų, su juo nesusipažinę visi Vyriausybės nariai, jo neįvertino Vyriausybės kanceliarijos teisininkai. Kadangi Vyriausybės pasitarime paaiškėjo, kad projektas turi būti tobulinamas, nuspręsta iki kito pasitarimo klausimą suderinti ir teikti svarstyti iš naujo. Kaip žinote, praėjusią savaitę Vyriausybė jau priėmė sprendimus ir pateikė Seimui teisės aktų projektus. Naudodamasis proga, noriu atkreipti dėmesį, kad jau daug metų duomenys žiniasklaidos atstovams buvo teikiami neteisėtai. Šiuo metu Registrų centre atliekamas auditas, vertinamos sudarytos duomenų teikimo sutartys ir jų teisėtumas. Tai, kad naujasis Registrų centro vadovas nutraukė teisės aktais nepagrįstą procesą, neturėtų stebinti. Priešingai, turėtų stebinti tai, kad toks procesas buvo toleruojamas keliolika metų. Iki šiol duomenys buvo teikiami sudarant nelygiateises sąlygas visiems žurnalistams gauti informacijos, nevykdant jokios apskaitos, kam, kada, kokie duomenys iš Registrų centro duomenų bazių teikiami ir kokiais tikslais.
Negana to, duomenys buvo teikiami pažeidžiant valstybėje galiojančius įstatymus. Iki šiol per atstovą spaudai pagal žodinį susitarimą, pažeidžiant įstatymus, buvo teikiami Nekilnojamojo turto registro duomenys, nors Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas nurodo baigtinį sąrašą asmenų, kurie tokią informaciją gali gauti. Taip pat buvo teikiami Juridinių asmenų registro istoriniai duomenys, kurių naudojimas griežtai reglamentuotas.
Savo klausime jūs pabrėžėte iki šiol galiojusią tvarką, pagal kurią daliai žiniasklaidos priemonių duomenys teikti nemokamai, daliai – mokamai. Vienos žiniasklaidos priemonės duomenis gaudavo pagal sutartis su Registrų centru, kitos – laisva forma: telefonu arba elektroniniu paštu. Akivaizdu, kad duomenų teikimo srityje būtinas atsakingas požiūris ir aiškus šio proceso teisinis reglamentavimas. To ir siekta Vyriausybės pasitarime.
Kadangi nuogąstaujate dėl iki šiol galiojusios duomenų teikimo tvarkos sugriovimo, primenu, kad Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 6 d. civilinėje byloje konstatavo, kad informaciją renkantys asmenys gali naudotis saviraiškos laisve ir teise informuoti visuomenę tik laikydamiesi įstatymų nuostatų reikalavimų, sąlygų ir apribojimų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. birželio 9 d. nutarime konstatavo, kad vieša yra ne visa Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esanti informacija, o tik ta, kuri yra susijusi su nekilnojamaisiais daiktais, nuosavybės ir kitomis daiktinėmis teisėmis į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymu. Ar šių ir kitų teisės aktų nuostatų metai iš metų buvo paisoma, atsakymas, matyt, yra aiškus.
Jeigu domintų skaičiai, nuo 2005 metų yra sudarytos tik trys sutartys su žiniasklaidos kanalais. Per mėnesį vidutiniškai suteikta iki 1,5 tūkst. vienetų duomenų. Šių duomenų vertė per metus gali siekti apie 200 tūkst. eurų.
Atsakymas į antrą klausimą. Prieš atsakydamas į antrą klausimą, noriu atkreipti dėmesį į galiojančiuose teisės aktuose nustatytą tvarką. Pagal galiojančią Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalį šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ir (ar) tvarko vykdydamos įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas, įgyvendinimo priemones ir tvarką.
Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kada šis įstatymas netaikomas dokumentams, kurių tvarkymas nėra institucijai įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatyta viešoji funkcija.
Atkreipiu dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 46 straipsnio 1 punktą Vyriausybės kanceliarijoje yra rengiami ir saugomi Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų protokolai. Taip pat pagal daug metų galiojančią tvarką, vadovaujantis Vyriausybės darbo reglamento 81 punktu, internetu transliuojami Vyriausybės posėdžiai, išskyrus tuos, kuriuose svarstoma valstybės ar tarnybos paslaptis sudaranti informacija ir su ja susiję teisės aktai, o vadovaujantis šio reglamento 82 punktu, Vyriausybės posėdžiai protokoluojami ir daromas jų garso įrašas. Šis garso įrašas perkeliamas į kompiuterines laikmenas ir saugomas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Taigi kaip įstatymas, taip ir Vyriausybės darbo reglamentas nustato privalomą transliaciją, garso įrašų darymą, perkėlimą ir saugojimą Vyriausybės posėdžių, tačiau to nenustato dėl Vyriausybės pasitarimų.
Vadovaujantis nurodytomis Vyriausybės darbo reglamento nuostatomis, per daugiau kaip aštuonerius metus nusistovėjusia darbo Vyriausybės kanceliarijoje tvarka, kai parašomas Vyriausybės posėdžio protokolas, skaitmeninis garso įrašas perkeliamas saugoti, o kai parašomas Vyriausybės pasitarimo protokolas, skaitmeninis garso įrašas ištrinamas. Pažymėtina, kad Vyriausybės kanceliarijos reglamento 74 punkte nurodyta, kad Vyriausybės pasitarimų garso įrašas daromas tik siekiant tiksliai parašyti Vyriausybės pasitarimų protokolus, kai protokolai parašomi, garso įrašai nėra saugomi ir automatiškai naikinami. Jų saugojimo nenustato ir Vyriausybės kanceliarijos dokumentacijos planas.
Dar kartą atkreipiu dėmesį, kad Vyriausybės įstatyme ir Vyriausybės darbo reglamente nustatyta privaloma tik Vyriausybės posėdžių, bet ne pasitarimų transliacija, garso įrašų darymas, perkėlimas, saugojimas, ir pažymima, kad tik Vyriausybės posėdžių garso įrašų darymas ir saugojimas yra Vyriausybės kanceliarijai pavesti viešoji funkcija, pareiga, kurią įgyvendindama Vyriausybė privalo teikti informaciją asmenims, vadovaudamasi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu.
Trečias atsakymas į trečią klausimą. Atsakydamas į trečią klausimą primenu, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 95 straipsnyje yra nurodytas Vyriausybės posėdis, cituoju: „Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus“, tačiau Konstitucijoje nepaminėtas Vyriausybės pasitarimas ir nėra jokių nuostatų dėl Vyriausybės posėdžių ar pasitarimų protokolavimo ar garso įrašų. Vyriausybės įstatymo 36 straipsnyje nurodyta, kad Vyriausybės darbo tvarką nustato Vyriausybės patvirtintas darbo reglamentas, o 37 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad svarbiausi klausimai gali būti svarstomi prieš Vyriausybės posėdžius Vyriausybės pasitarimuose. Vyriausybės pasitarimuose taip pat gali būti svarstomos Vyriausybei pateiktos ataskaitos, aptariamos Vyriausybės komisijų, Ministro Pirmininko sudarytų darbo grupių pateiktos išvados, pasiūlymai ir kita Vyriausybei pateikta informacija.
Pagal Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 5 dalį Vyriausybė Lietuvos Respublikos pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus Europos Sąjungos dokumentus prireikus taip pat svarsto Vyriausybės pasitarimuose. Vyriausybės įstatymo 39 straipsnyje nurodyta, kad teisės aktų projektų, apimančių kelių ministrų valdymo sritis, derinimo metu iškilę nesutarimai gali būti svarstomi Vyriausybės komitete ar pasitarime. Vyriausybės įstatymo 42 straipsnyje nurodyta, kad Vyriausybės posėdžiai yra protokoluojami ir daromas jų garso įrašas, kuris perkeliamas į kompiuterines laikmenas. Kokie duomenys įrašomi į protokolą, nustato Vyriausybės darbo reglamentas. Posėdžių garso įrašų kompiuterinės laikmenos saugomos Dokumentų ir archyvų įstatymu nustatyta tvarka.
Taigi Vyriausybės įstatyme yra aiškiai nustatyta Vyriausybės pasitarimų kompetencija, tačiau nereglamentuotas Vyriausybės pasitarimų protokolavimas ir garso įrašų darymas, o nustatytas tik privalomas Vyriausybės garso įrašų darymas.
Vyriausybės darbo reglamente, patvirtintame Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728, Vyriausybės pasitarimų kompetencija apibrėžta analogiškai kaip ir Vyriausybės įstatymo 37 ir 39 straipsniuose. Vyriausybės darbo reglamento 62 punkte nustatyta, kad Vyriausybės pasitarimai protokoluojami. Vyriausybės pasitarimo protokolą rengia Vyriausybės kanceliarija. Protokole nurodomi pasitarimo dalyviai, svarstyti klausimai ir priimti sprendimai. Protokolas parengiamas pasirašyti ne vėliau kaip antrą dieną po pasitarimo, atsiprašau, po pasitarimo darbo dieną. Vyriausybės pasitarimų protokolai skelbiami Vyriausybės kanceliarijos dokumentų mainavietėje ne vėliau kaip kitą darbo dieną po protokolo pasirašymo.
Vyriausybės darbo reglamento 81 punkte nustatyta, kad Vyriausybės posėdžiai tiesiogiai transliuojami internetu, išskyrus tuos, kuriuose svarstoma valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija ir su ja susiję teisės aktai, 82 punkte – kad Vyriausybės posėdžiai protokoluojami ir daromas jų garso įrašas, garso įrašas perkeliamas į kompiuterines laikmenas, o posėdžių garso įrašų kompiuterinės laikmenos saugomos įstatymų nustatyta tvarka.
Taigi Vyriausybės reglamente analogiškai kaip ir Vyriausybės įstatyme nustatyta privaloma tiktai Vyriausybės posėdžių transliacija, garso įrašų darymas, perkėlimas ir saugojimas, tačiau tai yra nenumatyta dėl Vyriausybės pasitarimų.
Vyriausybės kanceliarijos reglamente nurodyta, kad Vyriausybės pasitarimų garso įrašai daromi tik dėl protokolų rašymo, niekam neteikiami, viešai nenaudojami ir nesaugomi. Tokių garso įrašų darymas ir saugojimas nelaikytini Vyriausybės kanceliarijos viešąja funkcija. Šie garso įrašai neteikiami pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą, jie nesaugomi ir automatiškai ištrinami. Šie įrašai neminimi Vyriausybės kanceliarijos dokumentacijos plane.
Ketvirtas klausimas. Atsakydamas į ketvirtą klausimą, dar kartą noriu pažymėti, kad pagal Vyriausybės įstatymą ir Vyriausybės darbo reglamentą daromi ir saugomi tik Vyriausybės posėdžių garso įrašai, o Vyriausybės pasitarimų garso įrašų darymas ir saugojimas nėra nei Vyriausybei, nei Vyriausybės kanceliarijai norminiais teisės aktais pavesta viešoji funkcija.
Dėl penkto klausimo, taupydamas laiką, aš galiu vėlgi pasakyti, kad, vadovaudamasis Seimo statuto 215 straipsniu, atsakymą Seimo nariams pateikiau, nurodžiau aiškius argumentus dėl prašomos informacijos pateikimo. Jeigu būtų poreikis, atsakymą galėčiau perskaityti.
Atsakydamas į šeštą klausimą, dar kartą noriu pažymėti, kad Vyriausybės kanceliarijos reglamente nurodyti Vyriausybės pasitarimo garso įrašai jau daug metų daromi tik dėl protokolų rašymo, niekam neteikiami, viešai nenaudojami ir nesaugomi. Tokie garso įrašai, jų darymas ir saugojimas nėra Vyriausybės kanceliarijos viešoji funkcija. Šie įrašai nenurodyti Vyriausybės kanceliarijos dokumentacijos plane. Vadovaujantis norminiais teisės aktais ir nusistovėjusia darbo Vyriausybės kanceliarijoje tvarka, po to, kai parašomas Vyriausybės pasitarimo protokolas, skaitmeninis garso įrašas ištrinamas automatiškai, todėl jokių atskirų pavedimų ar kitų nurodymų, susijusių su garso įrašų saugojimu ar naikinimu, nėra ir negali būti. Visą tvarką nustato teisės aktai.
Septintas klausimas. Atsakydamas į jūsų septintą klausimą ir vėl nenorėdamas kartoti anksčiau paminėtos informacijos apie Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų garso įrašų saugojimo tvarką, tik pažymėsiu, kad šiuo metu Vyriausybės kanceliarijos reglamentas yra peržiūrimas, kad dėl jame nustatytos tvarkos niekam nekiltų jokių neaiškumų, nebūtų įmanomos jokios interpretacijos ir ši tvarka būtų visiškai suderinta su aukštesniais norminiais teisės aktais, kuriuos jau šiandien ne kartą minėjau.
Aštuntas klausimas. Kaip jau minėjau, garso įrašas naudojamas tik protokolams rašyti, jis nėra saugomas ir archyvuojamas. Taigi parašius protokolą ir automatiniu būdu ištrynus įrašą nėra pagrindo jį atkurti. Tokios prieigos ir garso įrašo atkūrimo tvarkos nenustato nei Vyriausybės įstatymas, nei Vyriausybės darbo reglamentas, nei Vyriausybės kanceliarijos reglamentas.
Ačiū už išklausymą.
PIRMININKAS. Ačiū, Ministre Pirmininke. Jūsų nori paklausti nemažai kolegų Seimo narių. Primenu, pagal Seimo statuto 11 straipsnį… 208 pirmumo teisę užduoti klausimus žodžiu turi pasirašę reikalavimą. Taigi dabar yra du kriterijai: tie, kas pasirašė reikalavimą, ir tie, kas užsirašė čia klausti. Pagal šiuos du kriterijus pirmasis klausia E. Gentvilas. Ruošiasi A. Armonaitė
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Premjere, jūs pasakėte, kad opozicija čia šposija. Tai gal jūs čia juokaujate. Opozicija vykdo savo darbą, kuris įteisintas Statute, ir klausimai visai ne apie humorą, o apie situaciją, tai yra viešųjų ryšių krizę, kurioje sėdi Vyriausybė jau tris savaites. Kaip sakoma, toje baloje kol kas šlampate kojas.
Dabar žvilgsnis į ateitį. Kadangi šiandien susisiekimo ministras teikia įstatymų paketą, susijusį su Registrų centro duomenų viešinimu, ir Vyriausybė tam pritarė, kodėl jūs neįtraukėte dar vieno – Nekilnojamojo turto registro įstatymo? Situacija dabar yra tokia, kad pagal šiandien ministro teikiamus projektus galima susipažinti su aktualia nekilnojamojo turto savininkų situacija, tačiau neįmanoma sužinoti, kas įvyko prieš savaitę, prieš 10 ar 20 metų. Kodėl jūs nepasiūlėte teikti ir NTR (Nekilnojamojo turto registro) įstatymo projekto pataisymų?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pirmiausia dėl šposijimų. Reikėjo paklausyti replikas gerbiamojo A. Kubiliaus prieš mano atsakymus: tikrai daugiau kaip į šposą – į nieką nepanašu. Kalbant… aš negirdėjau, jūs teigiate, tokius teiginius darote kaip visada, kaip ir šituose savo paklausimuose.
Dėl įstatymo projekto, kuris yra teikiamas. Taip, kuris… buvo iškelta situacija, kai Registrų centro naujasis vadovas kartu su susisiekimo ministru paskelbė, kad galimai neteisėtai yra naudojami registro duomenys arba nemokamai ir verslo subjektai pelnosi perparduodami tuos duomenis. Tiesiog natūralu, kad buvo priimtas sprendimas visą informaciją teikti griežtai laikantis įstatymų. Jei tokia papildoma informacija, prieinama tik teisėsaugos institucijoms ir mokestinę politiką kontroliuojančioms institucijoms, šiandien pagal jūsų paminėtą įstatymą apie istorinius duomenis būtų aktuali, sakykime, toks poreikis būtų, įstatymą galime tobulinti čia, Seime, ir apsispręsti. Svarbiausia, kad tai būtų numatyta įstatyme, numatytos sutartys, galimybė audituoti tuos duomenis, kas paėmė, kaip numato įstatymai, laikantis Asmens duomenų apsaugos įstatymo ir Bendrojo asmenų apsaugos reglamento reikalavimų. Tai yra mūsų apsisprendimo reikalas. Tuo momentu toks poreikis nebuvo niekur išsakytas, kad reikia dar kitus įstatymus tobulinti arba tokius duomenis teikti.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Klausia A. Armonaitė, ruošiasi J. Olekas. Prašom, kolege.
A. ARMONAITĖ (LSF). Gerbiamas premjere, savo pasisakymu ir atsakymu į mūsų klausimus pačioje pradžioje jūs pasakėte žodžius, kad iki šiol Registrų centras neva informaciją žiniasklaidai teikė neteisėtai. Aš noriu jums priminti, kad Lietuvoje galioja Visuomenės informavimo įstatymas, kuriame yra numatoma valstybės institucijoms ir įstaigoms (Registrų centras yra valstybės įmonė) prievolė teikti žiniasklaidai informaciją, kad ji užtikrintų visuomenės teisę žinoti. Taigi aš noriu pasiklausti. Kas nutiko, kad vieną dieną, vieną rytą Registrų centro, valstybės valdomos įmonės, vadovybė nusprendė nebeteikti duomenų? Įstatymo nebuvimas nėra argumentas, tai yra kažkokia priedanga. Pasakykite, kas yra atsakingas, kad žiniasklaida šiuo metu yra atkirsta nuo duomenų, ir kas yra atsakingas už tai, kad nėra užtikrinama visuomenės teisė žinoti ir…
PIRMININKAS. Klauskite!
A. ARMONAITĖ (LSF). …Visuomenės informavimo įstatymo galiojimas Lietuvoje?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Didžiai gerbiama kolege, jūs, matot, tikrai, matyt, nesate teisininkė ir reikėtų pradėti aiškinti apie specialiųjų įstatymų teisės normų konkuravimą. Vis dėlto be Visuomenės informavimo įstatymo yra kiti specialieji įstatymai, kuriuose aiškiai numatyta informacijos iš registrų teikimo tvarka. Vieną dieną tiesiog nieko neatsitiko. Tiesiog atsitiko taip, kad atėjo naujas vadovas, jis darė įvairius auditus ir nustatė, kad teikti informaciją nemokamai, teikti informaciją, kuri šiandien prieinama tik teisėsaugos institucijoms pagal įstatymus, negalima. Noriu pabrėžti, kad jūs neklaidintumėte visuomenės ir žurnalistų. Nė vienos dienos nebuvo apribota galimybė žurnalistams gauti informacijos iš valstybės registrų, tik tą reikėjo daryti pagal tuo metu ir šiandien dar galiojančius įstatymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Olekas, ruošiasi A. Kubilius.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas premjere, nežinau, ar jums teko, man yra tekę pasiklausyti Vyriausybės pasitarimų įrašų, kai mes diskutuodavome ir ne viskas buvo aišku, kad būtų galima sugrįžti. Nežinau, ar jums atėjus, nes jūs minėjote, kad tokia buvo tradicija ištrinti parašius protokolą, atsirado tas sprendimas dėl trynimų. Man atrodo, čia nebūtų nei jūsų atsakymų, nei mūsų klausimų, jei jūsų ištikimiausi bendražygiai Vyriausybėje nebūtų įvairiai komentavę to įrašo išnykimo. Dabar aš noriu jūsų paklausti. Ar jūs lauksite teismo, kaip šiandien ryte kalbėjote, jei teismas duos, tada nėra problemos atkurti? O gal kaip garbingas žmogus imtumėte, pasakytumėte, kad atkurkime tą įrašą, pateikime viešumoje ir pabaikime šią istoriją vienąkart?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Tikrai man yra tekę įvairiausių įrašų klausytis ir jūs turbūt klausėtės, tik nežinau, kokiu būdu ir apimtimi. Galbūt painiojate su posėdžių įrašais, nes pasitarimų, kaip minėjau, tvarka yra galiojanti daugiau nei aštuonerius metus. Arba dar buvo tas momentas, kada galbūt Ministras Pirmininkas nebuvo pasirašęs pasitarimo protokolo, kur pasitarimo protokolo turinys yra labai aiškiai apibrėžtas ir reglamentuotas.
Dėl įvairių kolegų komentarų. Taip, kartais norint padaryti, kaip geriau, išeina, kaip visada. Per daug teikti tos informacijos, kai mes neturime viešosios pareigos tą daryti, yra klausimas, ar reikia. Dabar vidinis kanceliarijų tyrimas galbūt ir nustatys. Noras atsiverti kuo daugiau kartais nevisiškai atsiliepia tuo galu, kuriuo turėtų arba pagal kurį galbūt norėjo informacijos teikėjai pasakyti. Vis dėlto esame teisinė valstybė ir, be abejo, teisė kreiptis į teismą yra, bet aš pacitavau labai aiškiai įstatymo normas, taip pat ir teismų praktiką, jeigu bus nepriklausomai nuo kiekvieno žmogaus garbingumo ar negarbingumo. Įstatymai turi galioti visais atvejais vienodai visoms visuomenės grupėms ir visose situacijose vienodai. Mes negalime daryti įvairiausių išimčių ir bandyti pritaikyti vieną ar kitą įstatymo normą individualiai. Mes matėme, kas valstybėje būna, kai bandome įstatymo normą prisitaikyti arba pritaikyti kam nors individualiai. Nemanau, kad tai yra gera praktika. Jeigu bus suformuota kitokia, taip pat ir teismo praktika, galbūt iš tikrųjų, jeigu manome, kad visų pasitarimų ne tik Vyriausybėje, bet ir kitose institucijose, ir pačiuose teismuose, ir kitur turi būti daromas garso įrašas ir jis ne tik daromas protokolui surašyti, bet ir saugomas tam tikra tvarka, tai galima tobulinti, bet tai reikia padaryti pagal įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus. Tikrai nėra jokios problemos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Kubilius. Ruošiasi G. Landsbergis.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, čia jau rimtai noriu paklausti. Aš nežinau, kas jums surašė tą jūsų kalbą, bet ji jus skandina, nes privertė jus čia oficialiai iš Seimo tribūnos meluoti. Jūs paaiškinkite. Aš jums noriu pacituoti Vyriausybės kanceliarijos reglamento du teiginius. Pirmas teiginys: „Dokumentų valdymo skyrius užtikrina, kad būtų tinkamai techniškai parengta Vyriausybės posėdžių salė ir į kompiuterines laikmenas įrašomi pranešimai, posėdžių ar pasitarimų dalyvių kalbos.“ Antras: „Pasibaigus posėdžiams ir pasitarimams, jų skaitmeninius įrašus Dokumentų valdymo skyrius įdeda į numatytą duomenų saugyklos katalogą. Šiais įrašais redagavimo pogrupis naudojasi rašydamas posėdžių ir pasitarimų protokolus. Kalendoriniam mėnesiui pasibaigus, per penkias darbo dienas, Dokumentų valdymo skyrius įrašus, tame tarpe ir pasitarimų, perkelia į kompaktinius diskus ir saugo Vyriausybės kanceliarijos archyve.“ Jūs man paaiškinkite, kas leido nevykdyti štai šių galiojančio Kanceliarijos reglamento nuostatų?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tai yra jūsų interpretacija. Aš pacitavau įstatymo normas… (Balsai salėje) Aš pacitavau įstatymo normas, o ne poįstatyminius teisės aktus. Jums taip pat, gerbiamas Andriau Kubiliau, kaip buvusiam Ministrui Pirmininkui, tai turėtų būti žinoma. Nors jūsų Vyriausybės sprendimai buvo padaryti įvairūs ir pripažinti antikonstituciniais, antiįstatymiškais, bet mūsų Vyriausybė stengiasi laikytis įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, iš vietų nekalbame. Paklausome atsakymų. Dabar klausia G. Landsbergis. Ruošiasi M. Adomėnas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Premjere, bet aš jaučiuosi priverstas pratęsti A. Kubiliaus klausimą. Jeigu aš neklystu, Kanceliarijos darbo reglamentas yra patvirtintas jūsų dabartinio paskirto kanclerio gerbiamojo A. Stončaičio. Ir jūs dabar to reglamento nusprendėte nevykdyti. Klausimo apie reglamento nevykdymą jūs išsisukate ir, akivaizdu, kad tikrai yra ką slėpti. Bet mano klausimas yra ne apie tai.
Gerbiamas premjere, esate turbūt ne sykį dalyvavęs diskusijose, važiuojate į Briuselį, dažnai Vadovų Taryboje atstovaujate Lietuvai ir girdite pokalbius apie Vengrijos V. Orbaną, apie Lenkijos vadovų tam tikras nedemokratines pozicijas. Ir štai jūs prieš kelias dienas pasisakėte apie tai, jog ginsite Lietuvos žmonių teisę nežinoti informacijos, kuri buvo paskelbta Vyriausybės pasitarime. Mes žinome apie konstitucinę teisę žinoti, kai visuomenė, žiniasklaida klausia, jūs ginate teisę nežinoti. Gerbiamas premjere, kaip jūs jaučiatės, kad prisidedate prie to, jog Lietuva tampa vis mažiau demokratine valstybe?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Na, taip gebėti perversti frazes ir pasisakymus esate meistras, didelis meistras. Paminėjote Vadovų Tarybą. Tai irgi noriu paminėti, kad mes gauname, jūs puikiai suprantate, kad šiandien važinėja Prezidentė, o mes gauname protokolų išrašus ir tai yra normalu, niekas nereikalauja kokių nors kitų dalykų. Dar daugiau. Kalbant apie visuomenės teisę žinoti… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Netriukšmaujame iš vietos!
S. SKVERNELIS (LVŽSF). …visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti. Ji įtvirtinta Konstitucijoje ir poįstatyminiuose teisės aktuose bei įstatymuose. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos!
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamasis Gabrieliau Landsbergi, turėkite bent elementarios kultūros, nebaksnokite pirštu čia, paklausykite. Aš, kai jūs klausėte, jūsų nepertraukiau, tai reikėtų galbūt laikytis kaip būsimam iškiliam politikui to paties. Aš jums pacitavau įstatymus, įstatymus, kurie nurodo aiškią viešosios teisės normą, viešąją prievolę vykdyti Vyriausybei tai, kas susiję su Vyriausybės posėdžiais. Jeigu jūs neskiriate posėdžio ir protokolo, na, tokią teisę jūs turite, bet aš į šį klausimą jau atsakiau. Ačiū, gerbiamas Andriau Kubiliau, už jūsų replikas, jos visada yra labai taiklios.
PIRMININKAS. Klausia M. Adomėnas. (Balsai salėje) Dar ne, kaip matote, dar yra kelios minutės. M. Adomėnas. Ruošiasi B. Matelis, jeigu užteks laiko.
Prašau.
M. ADOMĖNAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas premjere, jūs, kaip truputį prasikaltęs valdininkas, dabar bandote slėptis už įstatymo raidės. Jūs esate ne valdininkas – jūs esate politikas. Šiuo atveju reikia žiūrėti ne sau interpretuojant pritaikomą raidę, už kurios būtų galima pasislėpti, bet intenciją politinių veiksmų, kurie yra ne tiktai išsakyti frazėmis, kurias įvairiai cituoja žmonės Vyriausybės pasitarime, bet taip pat ir jūsų feisbuko įrašuose. Čia labai aiškiai matyti intencija mažinti viešosios informacijos prieinamumą. Faktiškai iškeliamas šantažo pasiūlymas žiniasklaidos priemonėms, kad jeigu jos toliau kritikuos, valstybė gali sumažinti finansavimą. Ir tą nusistovėjusią tokią žiniasklaidos ir valstybės santykių ekosistemą siūloma keisti voliuntaristiškai.
PIRMININKAS. Klauskite, kolega.
M. ADOMĖNAS (MSNG). Ar jums neatrodo, kad jūs pažeidžiate konstitucinę žodžio laisvės ir informacijos prieinamumo nuostatą?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš pirmiausia esu teisininkas, ir jūsų bandymai politiką painioti su teise baigėsi labai nekaip. Aš suprantu, kad jūs turbūt politiškai susitikinėjote su įvairių koncernų atstovais, gavote įvairiausias politines užduotis, bet tai buvo numatyta priešais teisę. Aš jums bandau paaiškinti, kad visi sprendimai turi būti teisiniai ir pagrįsti teisinėmis normomis. Jūs, sakau, suprantate kitaip šiek tiek teisę. Jums yra politika be teisės, galima apeiti teisę, pažeisti teisę. Jūs manote, kad tai yra labai normalu? Aš taip nemanau. (Balsai salėje) Jūs nešaukite, gerbiamasis. Jeigu esate nestabilus, jums su sveikata kažkas blogai, tai kreipkitės į atitinkamas įstaigas ir jums galbūt padės.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Ir paskutinis – B. Matelis. Prašau.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū. Premjere, jūs iš tiesų labai subtiliai, manyčiau, pagrasinote žiniasklaidai dėl tų viešinimo pinigų ir manote, kad iš tų pinigų būtų išlaikoma daug skurstančių šeimų. Sakykite, ką Vyriausybė padarė, kad būtų sumokėti visi antidempingo mokesčiai iš trąšų importo? Ką padarėte, kad nuo „Jonavos grūdų“ spenio būtų atitrauktas oligarchas? Aš manau, kad jeigu Vyriausybė tuos darbus būtų atlikusi, tai tų milijonų tikriausiai visiems užtektų.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas kolega. Ką mes padarėme? Tai jau dvejus metus ir darome, kaip čia buvo paminėta – politiniai sprendimai, paketai priimant verslui palankius sprendimus su personalijomis, kas turi būti įdarbintas į kokias nors valstybės įmones, pakete, aptarinėjamos programos paketuose. Suprantama, kad tokiu būdu melžiant valstybės įmones, nesąžiningam verslui pažeidinėjant įstatymus, taip pat ir sprendžiant, kas gali būti ministras ar Seimo narys… Vien valstybės įmonių pertvarka tas maitinimo grandines nutraukė ir visa kita yra daroma dvejus metus šios Vyriausybės. Iš tikrųjų mūsų yra, matyt, didžiausias trūkumas, kaip įvardina, kad tos grandinės yra nutraukomos. Deja, tą faktą reikia pripažinti. Už tai mes gauname dvejus metus nuolatos per galvą.
Dėl viešinimo pinigų. Neabsoliutinkime. Yra sprendimai, kurių reikia iš tikrųjų ir kitokiu būdu paviešinti nebus įmanoma. Tai natūralu, kad yra labai specifiniai dalykai, susiję su, sakykim, teisės aktų pakeitimais ar mokestinėmis reformomis, ar pensijų kaupimo pertvarka, kuri tikrai nesulauks plačios auditorijos dėmesio, kadangi tai nėra visą laiką visais atvejais labai aktuali tema. Tokiais būdais tokius sprendimus reikia daryti ir tuos pinigus naudoti yra prasminga investuojant.
Lygiai taip pat mes galime pasakyti apie tas grėsmes, kurios mums kilo dėl kibernetinio saugumo, propagandinio atsparumo ir visa kita. Bet yra dalis lėšų… Tiesiog pavyzdys. Valstybės įmonės, dažniausiai monopolininkės, nusprendžia viešinti savo labai gerą darbą. Turbūt negali šiandien nė vienas mūsų žmogus pasirinkti, kokiu būdu arba… alternatyviu vežėju nuvažiuoti iš Vilniaus į Kauną, galbūt su konkuruojančia kokia nors bendrove, nes jinai yra tiktai viena, arba krovinius vežti. Šiuo atveju toks viešinimas, ypač iš valstybės įmonių, aš nematau, kad turi prasmę. Geriau, kada tie pinigai kaip dividendai grįžta arba ateina į valstybės biudžetą ir gali būti paskirstyti visoms labai svarbioms mūsų gyvenimo sritims. Tą aš turėjau omenyje, tą pasakiau ir pakartojau jums.
PIRMININKAS. Ačiū, Ministre Pirmininke. Jūs atsakėte į visus klausimus.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Baigėsi jūsų laikas. Sėkmės!
Gerbiami kolegos, prieš pertrauką turiu pranešti jums, kad tie klausimai, tai yra projektai Nr. XIIIP-2586 ir Nr. XIIIP-2600, bus svarstomi vakariniame posėdyje, o dabar rytinį posėdį baigiame. Pertrauka iki 15 valandos. Registracija. Prašau. Registracija.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Pertrauka. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.