Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 16, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
NENUMATYTO posėdžio NR. 210
STENOGRAMA
2022 m. spalio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Laba diena. Gerbiami kolegos, prašau užimti vietas. Pradedame spalio 10 dienos nenumatytą Seimo posėdį. Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 114 Seimo narių.
14.02 val.
Informaciniai pranešimai
Pradedame posėdį. (Gongas) Kadangi buvo gauta Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl pirmo paketo prieštaravimo Konstitucijai ir tai yra neeilinis Seimo posėdis, todėl šio klausimo mes šiandien nesvarstome.
Einame iš karto prie 1-2.1 klausimo. Kartu ir informuoju, kad balsavimo intervalas bus 50 minučių anksčiau ir mes todėl pradėsime balsuoti ne 16 val. 30 min., kaip buvo numatyta, o 15 val. 40 min. 15 val. 40 min. planuojame balsavimą.
14.03 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 42, 43, 60 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2002(2) (priėmimas)
Taigi 1-2.1 klausimas – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 keturių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2002(2). Priėmimo stadija. Pasiūlymų nėra gauta.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Dėl 2 straipsnio nėra gauta. Dėl 3, 4, 5 straipsnių nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai. Užsirašė kalbėti tiktai už. Pirmasis dėl viso projekto už kalba R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (LRF*). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Išties, gerbiami kolegos, mes realiai pusantrų metų vargome su šituo Elektros energetikos įstatymu. Bėda yra ta, kad mes, neklausydami ekspertų, neklausydami iš tikrųjų ekonomistų įžvalgų, nevertindami prognozių bei neįvertindami geopolitinių dalykų, kurie įvyko šių metų vasario 24 dieną… gaila yra tai, kad valdančioji dauguma neišgirdo opozicijos prašymo. Tuo metu aš ir pats teikiau projektus, tuo metu teikė ir visa opozicija ir mes argumentavome, kad tiek antras, tiek trečias liberalizavimo paketas turi būti atidėtas iki to momento, kol Lietuva pati užsitikrins iki 70 % elektros pasigaminimo. Deja, tenka konstatuoti, kad šiandien Lietuva, turėdama tik 30 % pajėgumų ir 30 % galingumų pagaminti sau elektros energijos… mes toliau bandome žmones varyti į tam tikrą energetinį krachą. Išties kviečiu visus, kolegos, pritarti ir pritarti, kad būtų atidėta iki 2026 m. sausio 1 d. Tai bus dar vienas įrodymas, kad opozicija buvo teisi, o jūs, valdančioji dauguma, taip ir neradote jėgų susitarti, pasišnekėti ir išgirsti mūsų argumentus.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Daug ką jau pasakė kolega, bet reikėjo supriešinti dalį visuomenės, turbūt sveikatos apsaugos sistema gavo daugiau darbo, nes turbūt žmonės, kurie patikėjo liberalizavimu, pakliuvo į pinkles, kiti gavo kainas, kurių nesitikėjo. Visiškai sutinku, kad ir socialdemokratai teikė ne vieną pasiūlymą, kvietėsi ministrą, aiškino, ką reikia daryti, kad reikia sustabdyti liberalizavimą, nes aplinka yra visiškai netinkanti tokiems dalykams. Deja, nežinau, ar kamštukai ausyse buvo, ar dar kas nors, vis gaudavome atsakymus, kad viskas gerai, nereikia nieko daryti, bet gyvenimas privertė. Sveikinu, kad užsispyrusiai neliberalizavote toliau, atidedate trejiems metams, tikrai nuo to Lietuva nesugrius, bet žmonės galės tikrai rimtai pasirinkti, kai kainos nebus tokio lygio.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Šis elektros rinkos liberalizavimas įeis kaip „Leo“ afera, kaip kitos aferos, tai jau nieko nestebina, bet kas įdomiausia gilinantis į detales, kai premjerė meluoja, kad mes neturime pajėgumų, ministrą ištinka amnezija. Tai jau net nebestebina. Ir kai net nesugeba pasakyti, už kiek mes galime elektros pasigaminti patys, tai tenka to atsakymo ieškoti ir skaičiai labai tokie paprasti. Iš mazuto elektrą galima pasigaminti už 15 centų, iš dujų galima pasigaminti už 28 centus, bet kažkas neleidžia „Igničiui“ to daryti ir liepia tą pigią pagamintą elektrą būtinai parduoti per biržą labai brangiai. Po to, žinoma, ateina finansų ministrė, kuriai pavaldus „Ignitis“, tik dabar neaišku, kas valdo finansų ministrę, ministrė valdo „Ignitį“ ar „Ignitis“ valdo ministrę, šiuo atveju turbūt „Ignitis“ valdo ministrę, ir tada visi žmonės už tai turi mokėti brangiai. Ir kompensacijoms reikia skirti labai daug, bet tą energetinę aferą tęsiame toliau, ji tik atidedama tam tikram laikotarpiui, ir atsiranda laimingųjų sąrašas, vieni yra laimingieji, kurie gali mokėti 24 centus, o kiti, kurie pakliuvo į kitus etapus, yra tie nelaimingieji. Eikime toliau tuo keliu, toliau diskriminuokime žmones ir leiskime spekuliantams elektros pardavėjams toliau uždirbti žvėriškus pelnus, ir dabar suvarykime kuo daugiau žmonių fiksuoti didelę kainą. Tikrai negalima balsuoti už tokį projektą, kuris diskriminuoja žmones.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Visi matome, prie ko privedė liberalizmas ir ta sistema, kurią liaupsina globalistai neoliberalai. Čia jie kartu su baltų apykaklių mafija veikia kaip pasiutę šunys, o, kaip jūs žinote, pasiutusį šunį reikia neutralizuoti, o ne galvoti, kaip kompensuoti jo įkandimus. Čia yra tokie tarpiniai pasiūlymai, čia tas gydymas ir laiko terminas nėra geriausias variantas, tačiau šiuo atveju reikia palaikyti, kad būtų neutralizuotas tas liberalizmo pasiutęs šuo. Ačiū.
PIRMININKĖ. P. Gražulis nesutinka, motyvai prieš.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, aš manau, kad šitos įstatymo pataisos neišsprendžia vėl dirbtinai sukurtų konservatorių problemų. Kada labai stipriai pakilo elektros energijos kainos, įmonės pradėjo bankrutuoti, daugelis griebėsi kaip to skęstančio šiaudo ir sudarė aštuoneriems, dešimčiai, šešeriems metams vadinamąsias fiksuotas kainas. O jeigu nutrauktų šitą sutartį, tai reikalauja milžiniškų, ten sutartyje įrašytos milžiniškos baudos, beveik tiek pat, kiek per šį laikotarpį sumokėtum už elektros energiją, tiek turi sumokėti nutraukdamas sutartį. Kas tuo pasinaudojo?
Dabar jūs įsivaizduokite, „Nord Pool“ elektros energijos kainos lyg ir mažėja, ir jau savaitė gana stipriai, daugiau kaip per pusę, 50 % arba kai kur net ir 100 % nukritusios. Tačiau įmonės ir fiziniai asmenys yra aštuoneriems metams fiksavę kainas. Kaip jiems nutraukti šitas ilgalaikes sutartis, prie kurių jie buvo tiesiog įstumti, jie neturėjo pasirinkimo? Man atrodo, kad reikia spręsti ir šitą problemą. Deja, ji nesprendžiama, tik atidedamas liberalizavimo laikotarpis. Bet žmonės, didelė dalis įmonių, taip pat privačių asmenų, papuolė į tuos spąstus.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Mes nuolat kartojome valdantiesiems, kad ne laikas žaisti liberalizavimo žaidimus elektros, energetikos rinkoje, kai vyksta karas Ukrainoje, kai visą Europą kamuoja energetinė krizė ir infliacija šoka pasiutpolkę. Tačiau prabėgo dveji metai, kai galų gale pamatę neišsprendžiamus uždavinius energetikos srityje valdantieji vis dėlto užtraukė rankinį stabdį, bent jau trečiąjį etapą su pačiais vargingiausiais gyventojais, vartojančiais iki 1 tūkst. kilovatvalandžių per metus, atideda tam tikram laikui.
Na, ir koks yra pats liberalizacijos tikslas? Laisva rinka? Bet jinai nėra sukurta. Pasibaigė du liberalizavimo etapai, tačiau matome tik tris valstybinius monopolininkus, kurie dominuoja rinkoje. Paskutinis „Perlas“ patyrė bankrotą, nepajėgęs žaisti energetikos pokerio partijos su valstybiniais monopolininkais, kurie turi daug pigių pinigų ir juos gali ilgą laiką naudoti kompensacijoms. Čia yra joks ne motyvas, kad štai praėjusi kadencija pradėjo, o mes tą etapą tęsime. Iš klaidų reikia mokytis, bet ne gyventi su ta klaida. Ir aš manau, kad dabar mes visi suprantame, kad liberalizacijos procesas toks, koks įvyko, o, svarbiausia, jo rezultatas, buvo klaida ir yra klaida.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos, motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku. Kaip ir minėjau, balsavimo intervalas planuojamas 15 val. 40 min.
14.13 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2900 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2003(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-2.2 klausimas – Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2003(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. V. Valkiūnas norėtų pasisakyti už. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Aš už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai lakoniškai.
11.14 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-627 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2004(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.3 klausimas – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2004(2). Sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl šio lydimojo užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
14.14 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 11 ir 111 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1937(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1937(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Keturi straipsniai sudaro šį įstatymo projektą. Pasiūlymų nėra gauta, ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Taigi apsispręsime balsuodami numatytu laiku.
14.15 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 3, 10, 13, 15, 17, 19, 20, 22, 24, 25, 271, 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1445(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1445(3). Norėčiau pakviesti pranešėją J. Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą. J. Sabatausko nematau. Gal galėtų gerbiama I. Haase iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto perskaityti išvadas dėl, atsiprašau, ne išvadas, mes einame pastraipsniui, taigi Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę.
1 straipsnio mes negalime dabar svarstyti, balsavimo metu turėsime. 2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. 3 straipsnio svarstyti negalime. Balsuosime numatytu laiku. Dėl 4 straipsnio taip pat balsuosime numatytu laiku. Dėl 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 straipsnių nėra gauta pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. 12 straipsnį vėliau svarstysime. Dėl 13, 14, 15 straipsnių pasiūlymų nėra gauta, ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 17 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašom ją pakomentuoti.
I. HAASE (TS-LKDF). Yra pateikęs pastabą dėl projekto atitikties Konstitucijai. Pastabose nurodė, kad pastabų dėl šio įstatymo projekto neturi. Komiteto nuomonė – pritarti Teisės departamento pastabai.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Ar galime šiam paskutiniam straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas, pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
14.18 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 28, 29, 71, 415, 416, 417, 420, 422, 423, 424, 426, 427, 428, 431, 589, 602, 603, 608, 611 ir 686 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1446(3) (priėmimas)
Kitas, lydimasis, darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1446(3). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl šio projekto yra gauta Seimo narių pasiūlymų. Dėl straipsnių nuo 1 iki 5 nėra pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 6 straipsnio yra gautas Seimo nario pasiūlymas, jį apsvarstysime balsuodami numatytu laiku. Dėl straipsnių nuo 7 iki 20 imtinai nėra gauta pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 21 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, į ją komitetas atsižvelgė. Ar galime suredaguotam 21 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Apsispręsime dėl viso balsuodami numatytu laiku.
14.18 val.
Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1447(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4.3 klausimas, lydimasis, – Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1447(3). Jį sudaro du straipsniai. Nė dėl vieno iš jų nėra gauta pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
14.19 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 247, 589, 608 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 2481, 2482, 2483 straipsniais įstatymo Nr. XIV-598 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1448(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1448(3). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu?
Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.20 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 343, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 3431 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1091 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1836(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.5 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas Nr. XIVP-1836(2).
Sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl šio projekto nėra užsirašiusių. Apsispręsime dėl viso projekto balsuoti numatytu laiku.
14.20 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-416(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-416(2). Priėmimo stadija.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, ji yra apsvarstyta. Seimo nariai atsiėmė savo pasiūlymus. Taip pat yra rugsėjo 28 dieną registruoti K. Starkevičiaus ir kitų Seimo narių pasiūlymai, tačiau jie yra registruoti pavėluotai, todėl jų svarstyti negalima. Seimo nario A. Bagdono pasiūlymas taip pat yra pateiktas, dėl jo apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra gauta Seimo narių pataisų. Dėl jų apsispręsime balsuoti numatytu metu. Taigi šį klausimą atidedame vėlesniam laikui.
14.22 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1805(2)ES, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1806(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1805(2). Svarstymo stadija. Norėčiau pakviesti komitetų pranešėjus. Pirmiausia L. Girskienę, Aplinkos apsaugos komiteto pranešėją. Prašau. (Balsas salėje: „A. Gedvilienė.“) A. Gedvilienė, taip? Gerai. Mūsų darbotvarkėje užrašyta, kad jūs turėtumėte būti pranešėja, bet paprašysime ko nors kito iš Aplinkos apsaugos komiteto. Prašau R. Vaitkų. Ar galėtumėte pristatyti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą? Gerbiamas Romualdai, gal jūs galėtumėte pristatyti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą? Prašau pristatyti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo. Prašau.
R. VAITKUS (LSF). Buvo svarstytas įstatymo projektas. Aplinkos apsaugos komiteto pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. Kaimo reikalų komiteto išvadą pristatys J. Baublys. Prašau.
J. BAUBLYS (LSF). Šių metų rugsėjo 28 dieną kaip papildomas Kaimo reikalų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektą ir nusprendė projektui pritarti. Komiteto pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal pastabas ir pasiūlymus, jiems komitetas pritarė arba pritarė iš dalies. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Dabar norėčiau pakviesti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją B. Matelį. Nematau gerbiamo Bronislovo. Kas galėtų iš VVSK pristatyti išvadą? Valstybės valdymo… Tuomet pristatysiu aš. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė projektą ir balsavo už jį. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš nebuvo, susilaikė 1.
Diskusija. Diskusijoje kalbėti užsirašė trys Seimo nariai. Į tribūną pirmą kviečiu E. Pupinį. Ruošiasi E. Sabutis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, iš tiesų svarbus įstatymo projektas. Svarbiausia, turbūt pradžioje reikia pasakyti, kad iš tiesų atėjo momentas, kai tikrai turime priimti tam tikrus sprendimus. Turbūt tie sprendimai bus kažkuo panašūs į sprendimus, priimamus kitose šalyse. Iš tiesų norint kiek nors palaikyti vandentvarkos įmonių gyvybingumą, ypač mažųjų, reikia tam tikrų sprendimų stiprinant pačią vandentvarkos sistemą. Savaime suprantama, kad, kaip ir daugelis šalių, turbūt neapsieisime be to, kad šiek tiek turbūt viskas bus centralizuojama. Kadangi esame valstybė, šiuo atveju turėsime prisiimti tam tikrą naštą, kad vis dėlto palaikytume geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sistemą vien todėl, kad nepalaikydami tų nutolusių regionų iš esmės ten ateisime į tam tikrą situaciją, kai apskritai vandens tiekimas gali būti labai problemiškas. O kodėl problemiškas? Turbūt todėl, kad yra nemažai padaryta ir išvadų. Tarkime, iš tiesų ir Lietuvoje buvo jau senokai analizuojama situacija ir buvo tikrai stambus veikalas parašytas, analizė – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių valdymo tobulinimo planas. Ten tikrai yra daug tam tikrų pavyzdžių, kaip kitos pasaulio šalys, tarkime, bandė išspręsti tą situaciją, kuri yra panaši į lietuvišką. Buvo tokios šalys, kurios galbūt centralizavo labai smarkiai, kaip Airija, ji padarė tokį generalinį vieną vandens tiekėją, kurį valdė įmonė, arba, tarkime, kitos vietos, kaip Vengrija, iš tikrųjų ėjo link tam tikrų mažesnių darinių stambinimo, bet vis tiek tas centralizavimas vyko.
Kodėl jis iš esmės vyko? Kaip ir sakiau, kai kurios įmonės negali išgyventi dėl mažo vandens tiekėjo ir taip galime prieiti tokį momentą, kai iš tikrųjų kainos dar labiau didės. Tarkime, čia Aplinkos ministerijos buvo pateiktos skaidrės, kas iš tikrųjų įvyks greituoju laikotarpiu, jeigu nieko nedarysime ir jeigu… Pavyzdžiui, ką turėsime iš tikrųjų padaryti – įskaityti turtą ir skaičiuoti administracinius atskaitymus ir nuo turto iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų investuotojų. Iš tikrųjų prognozės blogos – kainos kiltų ne keliais, o kai kur vos ne keliolika kartų, todėl reikalingi sprendimai. Tačiau vėlgi reikia diskutuoti ir reikia priimti sprendimą, kad vis dėlto ir gelbėjimo planas iš tikrųjų būtų gelbėjimo planas, o ne, tarkime, koks nors tarpinis variantas.
O problema yra ta, kad vis dėlto buvo svarstomi keli stambinimo variantai. Iš tikrųjų praeita Vyriausybė svarstė apie penkių tokių centrų steigimą, tačiau šį kartą kažkodėl atėjo planas stambinti iki dešimties. Toje pačioje pateiktoje analizėje yra tiksliai pasakyta, kas bus vienu ar kitu atveju. Tarkime, jeigu bus tik stambinimas iki dešimties, tai trumpuoju laikotarpiu kainos regionuose skirsis nuo dviejų iki keturių kartų, ilguoju – netgi rašoma iki 12 kartų. Tarkime, jeigu stambinimas iki penkių įmonių, tai maždaug iki dviejų kartų gali skirtumas būti. Čia tikrai turime priimti tam tikrus sprendimus, kad paliktume ir vadinamajai Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai sprendimo teisę, kad vis dėlto jungimas būtų kur kas tikslingesnis. Ar verta tarpinių variantų prisiimti, kai iš anksto beveik aišku, kad kai kurios regioninės įmonės nepakels tokios naštos, prijungiant net ir pačias smulkiausias įmones, ir iš tikrųjų tos kainos skirsis kelis kartus?
Kalbėdami apie tokius skirtumus turbūt sunkiai galime įsivaizduoti, kaip gyvuos verslo įmonės, kurios vartoja vandenį ir tiekia nuotekas, ar jos neatsiskirs nuo tų centralizuotų tinklų, ar neieškos išeičių, kaip jau dabar, šiuo metu, daroma.
Šiuo atveju tikrai siūlau kai kuriuos pataisymus, kad vis dėlto nebūtų priimtas griežtas sprendimas būtinai konstruoti dešimt regioninių įmonių. Galbūt teisingiau būtų, tą kitos šalys daro, labiau centralizuoti, ypač silpnas įmones jungti prie kiek įmanoma didesnių. Iš tikrųjų analizėje, kas domėjotės, matėte, kad investuoti į vandentvarkos ūkius dar reikės. Kai kurios regioninės mažos įmonės, gal ir stambesnės kokių nors savivaldybių, nepatemps tokių galimybių, jos paprasčiausiai turbūt ieškos būdų, kaip vis dėlto prisijungti prie stambesnio regiono, tačiau įstatymas to neleis. Jeigu įstatyme įrašysime, kad einame prie dešimties centrų pagal administracinį suskirstymą, tai taip ir turėsime daryti, perskirstymas tikrai nebus įmanomas.
PIRMININKĖ. E. Sabutis. Ruošiasi S. Gentvilas.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, kolega Edmundas labai teisingai pastebėjo ir aš manau, kad jo kalba buvo toks įspėjimas ir mums, ir aplinkos ministrui, ką reikėtų papildomai ir labiau pasižiūrėti. Aš norėčiau pridurti, kad iš tikrųjų žiūrėjimas vien mechaniškai – dešimt apskričių ir darant dešimt didelių įmonių galbūt nebūtų labai tikslus. Iš tikrųjų geriau būtų galima suskirstyti Lietuvą ir pažiūrėti, kaip tikslingiau ir teisingiau sujungti įmones, kai ateis tam laikas. Aišku, norėtųsi visa savo kalba tiesiog lengvai įspėti ir Vyriausybę, ir ministrą, kad nebūtų vien mechaniškai jungiamos įmonės, tikrai nesinorėtų, kad būtų nueita paprasčiausiu keliu tiesiog imti ir jungti vien dėl to, kad būtų sujungta.
Aišku, ir jūs, gerbiami kolegos, ir ministras turite žinoti, kad kai pradedame vadinti kai kurias įmones nelabai nusisekusiomis ir sunkiai pavežančiomis savo naštą, tai ta našta kartais yra ne dėl to, kad jos labai prastai tvarkėsi, bet dėl to, kad nesugebėjo įvykdyti kai kurių ir valstybės prisiimtų, ir savo prisiimtų įsipareigojimų dėl vartotojų prijungimo. Po to jos gavo dideles baudas ir tos baudos jau velkasi kaip sunki finansinė našta. Į tą irgi reikėtų atkreipti dėmesį.
Vertinant įstatymą labai norėtųsi, kad ir ministras, ir Vyriausybė ypač atkreiptų dėmesį į licencijavimą ir licencijos atėmimą. Ypač nesinorėtų, kad licencijos atėmimas būtų svarstomas visiškai mechaniškai, absoliučiai nesigilinant į pačios įmonės ir jos veiklos specifiką ir galimybes. Norėtųsi, kad prieš licencijos atėmimą, prieš įspėjimą dėl jos atėmimo vis dėlto būtų kalbamasi, deramasi su vietos savivalda. Aš tikrai žinau ir tikrai esu įsitikinęs, kad tai daryti nėra lengva, bet vis tiek į vietos politikus ir į jų keliamus lūkesčius ir problemas tikrai reikėtų atkreipti dėmesį, nes VERTʼas šiuo atveju tikrai turės didelę galią.
Dar vienas klausimas, dėl kurio labai norėčiau vis dėlto įspėti ir paprašyti jį apsvarstyti. Tikiu, kad tai bus padaryta. Vis dėlto įvedama nauja sąvoka „garantinis geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas“ ir atsiranda garantiniai tiekėjai, jiems numatomos kitų viešojo vandens tiekimo subjektų įmokos. Vis dėlto norėtųsi, kad tos įmokos neprapultų bendrame katile, o iš jų būtų kuriamas specialus fondas, kuris pagal Vyriausybės nustatytą tvarką ir taisykles galėtų būti naudojamas. Aš tikiu, kad mūsų visų ir vandens tiekimo įmonių pagrindinis tikslas yra ne pelnas, ne išsilaikymas, bet kuo geresnio ir kokybiškesnio vandens tiekimas ir kuo kokybiškesnis nuotekų sutvarkymas. Tiek, ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Dėkoju gerbiamam Edmundui, gerbiamam Eugenijui už iškeltus klausimus. Aš norėčiau iškelti tris klausimus.
Dažnai mėgstame lygintis su Estija. Noriu paklausti, kodėl Estijoje yra 150 vandentiekio bendrovių, o Lietuvoje 62 bendrovės? Ten vis dar yra 150 bendrovių. Antras klausimas, kodėl Estijoje visi miestų ir miestelių gyventojai turi centralizuotą vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, o Lietuvoje penktadalis miestų ir miestelių gyventojų neturi centralizuoto geriamojo vandens ir ketvirtadalis miestų nuotekų netvarko? Ir galiausiai, kodėl visos Lietuvos vandentvarkos įmonės šiemet yra nuostolingos, o Estijoje mes turime jas rentabilias?
Gerbiamieji, įstatymas atliepia visus tris klausimus ir įstatymas nėra apie stambinimą, nors prieš tai buvę kolegos šnekėjo apie stambinimą. Jeigu Estijoje, tris kartus mažesnėje šalyje, turime virš 150 vandentvarkininkų, tai ir Lietuvoje galime turėti. Svarbu sutvarkyti įmonių kainodarą, kad įmonės galėtų ir investuoti į plėtrą, prijungti tiek nuotekų sistemas centralizuotai, gyventojus tankesniuose regionuose, tiek ir investuoti į vienkiemius galbūt išsimokėtinai, bet įmonės to nėra pajėgios padaryti, nes šiandien nėra sutvarkyta kainodara. Estai į savo vandentvarkos sistemą investavo lygiai tiek pat kiek Lietuva, beveik 1 mlrd. eurų europinių lėšų, ir susitvarkė. Mums reikia investuoti dar 2,5 mlrd. eurų ir tie pinigai turi ateiti iš abonentų. Šiandien šita pateikta kainodara, aptarus su Europos Komisijos, EBPO ekspertais ir pagrįsta įvairių studijų, dar iš praeitos kadencijos išeinančių Vyriausybės idėjų, nugula šiandien. Šiandien yra kritiška judėti į priekį, nes vandentvarkos įmonės neturės Kalėdoms išmokėti darbuotojams atlyginimų, jeigu mes skubiai neisime su šitomis įstatymo pataisomis.
Dabar noriu nuraminti: šitas projektas nėra stambinimo projektas. Licencijų įmonės netenka tik po dvejų su puse metų neveikimo. Visų pirma tai yra įspėjimas dėl to, kad nevalomos nuotekos arba geriamasis vanduo nėra tinkamas gyventojams. Pripažinkime, jeigu mes turime monopolinę bendrovę, kuri išskirtinai gauna sąlygas tiekti geriamąjį vandenį ir tvarkyti nuotekas, tai mes ir turime reikalauti, kad jie tą išsivalytų, susiplanuotų investicijas, jas įdėtų į tarifą, eitų pirmyn. Jeigu vadovai arba savivaldybė to nedaro metai iš metų, mes turime gyventojus apginti, prijungti juos prie nuotekų tvarkymo tinklų, prijungti prie geriamojo vandens tiekimo. Bet jeigu įmonės to nedaro arba nėra įgalios, tada įsijungia valstybė.
Dabar dėl stambinimo. Gerbiamieji, šitas dešimties apskričių variantas nėra mano ar sugalvotas buvusio ministro, tai yra studijų parekomenduota norma. Tikrai neprasidės licencijų atėmimas arba stambinimas su šito įstatymo priėmimu. Atvirkščiai, mes prognozuojame, kad absoliuti dauguma įmonių susitvarkys su savo ūkiais, ypač per šitą energetinę krizę galės atsinaujinti, nes mes įstatyme įdedame tarifo atnaujinimo galimybę, energetiniams kaštams padidėjus 30 %, iš karto. Jau šiandien mes matome, kad yra įmonių, kurios geranoriškai nori susijungti, įstatyme numatomas ir savanoriškas susijungimas. Pavyzdžiui, „Neringos vandenys“ nori jungtis prie „Klaipėdos vandenų“ ir jau šiandien vyksta diskusijos. „Pagėgių vandenys“ turi diskusiją su „Tauragės vandenimis“. Gerbiamojo K. Mažeikos inicijuota diskusija dėl „Kalvarijų vandenų“ ir „Sūduvos vandenų“. Vėlgi diskusijos vyksta. Šitas įstatymas numato ir tarpinę pereinamąją kainodarą, kad didmiesčio meras nerizikuotų savo rinkėjais ir prijungus mažiau efektyvų tinklą jiems būtų išlaikyta skirtinga kainodara. Kartu prisijungus regioninei įmonei ar žiedinei savivaldybei savo įmonę sujungus su miesto savivaldybe būtų apginta mažoji savivaldybė. Tai mažieji, ar „Trakų vandenys“ ar kiti, jiems proporcija išliktų tiek investicijų, tiek visų kitų aplinkosauginių ar plėtros investicijų.
Todėl įstatymas yra tikrai subalansuotas. Atsakingai sakau, kad vandentiekininkų asociacija pritaria šitam įstatymui. Didžiųjų miestų vandentiekininkų asociacija taip pat pritaria. Savivaldybių nuomonė tikrai yra pasklida, nes yra bent keturios nuomonės: tarp didmiesčių, žiedinių savivaldybių, regioninių, stiprių įmonių ir sunkumus patiriančių savivaldybių, kurios turi skirtingas pozicijas. Bet čia yra kompromisas ir jo reikia laikytis, nes tikrai estai šiuo metu mus aplenkė. Tikrai nesigąsdinkime žiūrėdami į Estiją. Mažos savivaldybės gali turėti savo įmones. Jeigu Estija gali turėti 150 įmonių, pas mus tikrai gali kiekviena savivaldybė turėti savo vandentvarkininkus ir nuotekų tvarkytojus. Tačiau suteikime jiems šansą įkvėpti oro. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi užsirašę kalbėti diskusijoje pasisakė. Balsuosime numatytu laiku. Primenu, kad balsavimas numatytas nuo 15 val. 40 min.
14.40 val.
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 5, 10, 11, 14, 16, 161, 162, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1751(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1751(2). Svarstymo stadija. Diskutuoti užsirašiusių nėra.
Atsiprašau, dar komitetai. K. Starkevičius, Ekonomikos komitetas pranešėjas. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Komitetas prieš dvi savaites apsvarstė šį įstatymą ir siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto nuomonę. Kaip ir sakiau, diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų po svarstymo užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.41 val.
Turizmo įstatymo Nr. VII-667 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1871(2)ES, Civilinio kodekso 6.747, 6.748, 6.749, 6.750, 6.751, 6.752, 6.7521, 6.753, 6.754, 6.7541, 6.755 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1872(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1871(2)ES. Svarstymo stadija. Kviečiu pranešėją A. Bagdoną, kad pristatytų Ekonomikos komiteto išvadą dėl Turizmo įstatymo. Kolega jau pakeliui. Išvada dėl Turizmo įstatymo.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė šį klausimą. Į Kaimo reikalų komiteto siūlymą atsižvelgė iš dalies, o dėl Biudžeto ir finansų komiteto siūlymo priėmė sprendimą pritarti. Komiteto balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už komiteto pristatytą išvadą. Taip pat norėčiau pakviesti M. Majauską, kad pristatytų Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Nematau. Galbūt V. Mitalas galėtų pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą?
V. MITALAS (LF). Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo papildomas komitetas dėl šio įstatymo projekto. Jis rugsėjo 21 dieną pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaimo reikalų komiteto išvadą tikriausiai pristatys gerbiamas J. Baublys. Prašom.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Šių metų rugsėjo 21 dieną Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas svarstė Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir nusprendė projektui pritarti. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat dar norėčiau pakviesti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją. Gal galėtų gerbiama I. Haase pristatyti nuomonę dėl lydimojo?
I. HAASE (TS-LKDF). 2022 m. rugsėjo 30 d. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, pateikė savo išvadas dėl svarstomo įstatymo projekto. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Šeštosios knygos 747 straipsniui, Šeštosios knygos 748 straipsniui, Šeštosios knygos 749, Šeštosios knygos 750, Šeštosios knygos 751, Šeštosios knygos 752, Šeštosios knygos 7521, Šeštosios knygos 753, Šeštosios knygos 754, Šeštosios knygos 7541 ir Šeštosios knygos 755 straipsnių pakeitimo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Motyvai. Už kalba A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, didelio gyventojų tarpvalstybinio judėjimo srauto augimo ir kultūrų susipynimo amžiuje turizmo sritis patiria ypač daug pokyčių. Respublikos turizmo įstatymas buvo priimtas 1998 metais, 2018 metais priimta jo nauja redakcija. Interneto bazėje nurodoma, kad su Turizmo įstatymo reglamentuojamais santykiais susijusių teisės aktų yra net 213. Šį apibūdinimą išsakiau dėl to, kad patikėtume, jog šioje srityje tikrai daugelis galiojančių nuostatų paseno, nebeatitinka nūdienos aktualijų ir todėl iniciatyva atnaujinti, pakoreguoti, patobulinti turizmo sektoriaus teisinių santykių reglamentavimą yra tikslinga. Projektu siūlomi pakeitimai apima platų teisinių nuostatų diapazoną, tai rodo, kad teisės aktas keičiamas sisteminiu principu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Taip, dar A. Vinkus. Prašom. Netyčia taip įvyko, tuoj.
A. VINKUS (LVŽSF). Naujasis įstatymo projektas prasideda sąvokų patikslinimu, apima su turizmu susijusių atitinkamų tarnybų ir įstaigų funkcijų patikslinimą, sąlygų naujai besisteigiantiems kelionių organizatoriams palengvinimą, turistų kelionių apsaugos stiprinimą, nuostatų suderinimą su Europos Sąjungos direktyvomis ir baigiasi nacionalinės informacinės sistemos sukūrimo įteisinimu. Tikiu, kad pakeitimai skirti palankesnei turizmo plėtrai Lietuvoje, ir balsuosiu už šį projektą, kviečiu ir kitus balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
Darbotvarkės 1-9.1 klausimas, pranešėjo dar laukiame. Taip pat noriu informuoti, kad 1-10 klausimą – projektą Nr. XIIIP-2054, iniciatorius atsiėmė, registruos antrą variantą, todėl dabar pereiname prie Seimo narių pareiškimų. Norėčiau pakviesti gerbiamą Ž. Pavilionį į tribūną, kad perskaitytų savo pranešimą. Prašau.
14.47 val.
Informaciniai pranešimai
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, Pirmininke. Čia grynai informacinis pranešimas. Šiandien ryte, aišku, visi atsibudome dėl tų teroristinių atakų. Tik ką kalbėjau su mūsų ambasadoriumi Kijeve, jų virš 80, dalį jų pavyko sustabdyti, bet nemažai žmonių žuvo.
Šiandien Ukrainos ambasadorius kviečia mus visus, kurie gali, 18 val. 30 min. prisijungti prie tradicinio pirmadienio mitingo, kur jungsis ir susirinkę ukrainiečiai. Būtų gerai, kad mes, nepaisydami visų spalvų ar nesutarimų, susirinktume Katedros aikštėje, kurie tik galime. Savo ruožtu Seimo Pirmininkė irgi ruošiasi su vizitu į Kijevą po truputį, bet čia jau vėliau mes tarsimės. O šiandien tiesiog parodykime tą vienybę, jeigu galime, 18 val. 30 min. prie Gedimino paminklo. Labai jums ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Žygimantai, galiu tik prisidėti ir pakviesti visus visomis įmanomomis priemonėmis išsakyti, parodyti, demonstruoti savo palaikymą Ukrainai, nes ji šiandien, deja, ir vėl patiria sustiprėjusias teroristinės Rusijos atakas.
Gerbiami kolegos, kadangi apsvarstėme visus klausimus suplanuotus, liko balsavimai ir dar vienas pateikimas. Skelbiu pertrauką iki 15 val. 40 min., kai numatyti balsavimai. (Balsai salėje) Mes informavome visus kolegas, kad 15 val. 40 min. Informavome, kad 15 val. 40 min., tad tikrai negaliu taip koreguoti darbotvarkės. Prašom, gerbiama Ieva.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gerbiama Seimo Pirmininke, mes ne kartą esame davę protingą terminą, pavyzdžiui, 15 minučių, visiems susirinkti į salę. Man atrodo, ir dabar galėtume tą patį padaryti. Galbūt galėtume sutarti, kad neatvykusi pateikti įstatymo projekto pranešėja, tarkime, kitą dieną pateiks. Taip efektyviai dirbtume ir pabaigtume darbą šiek tiek anksčiau, o tuomet efektyviai užsiimtume kitais dalykais.
PIRMININKĖ. Visi pranešėjai tikrai bus, viceministras bus. Ministrė yra išvykusi į komandiruotę.
Prašau. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS. Aš taip pat norėčiau, gerbiama Seimo Pirmininke, paantrinti. Duoti protingą laiką (gerai, gal ne 15 minučių, bet 20 minučių) tikrai būtų logiška. Visi kolegos susirinktų į Seimo posėdžių salę. O kokių nors labai poliarizuojančių projektų šiandien tikrai darbotvarkėje nėra likę, aš manau, kad tikrai dėl balsavimo irgi kokių nors nesklandumų nekils.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vis dėlto norėčiau palaikyti Seimo Pirmininkę. Gerbkime tuos kolegas, kurie išgirdo 15 val. 40 min. laiką ir susiplanavo savo darbotvarkę, kad paskui nebūtų skundų, kad jų teisėti konstituciniai lūkesčiai buvo pažeisti, kai staiga laikas buvo pakeistas. Vis tiek esame čia atvykę, tikrai ne vėlai baigsis posėdis, tai dirbkime tvarkingai.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš matau, kad yra dar norinčių pasisakyti dėl laiko, bet kadangi jau atvyko viceministras, gal galėtume jį pakviesti į tribūną. Jis pristatys suplanuotą pateikimą. Siūlau laikytis 15 val. 40 min. (Balsai salėje) Prašom, gerbiamas Vincai, į tribūną pristatyti 1-9.1 klausimą – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektą Nr. XIVP-2052. Ir lydimąjį. Prašom.
14.52 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 23 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2052, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2053 (pateikimas)
V. JURGUTIS. Sveiki. Labai ačiū, Pirmininke. Dėkui Seimo nariams, kad priėmė klausimą svarstyti.
Gerbiami Seimo nariai, pristatau Vyriausybės teikiamus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtus Seimo Pirmininkės įvardintus teisės aktų pakeitimus. Tiek Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, tiek Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymų nuostatų pakeitimus.
Pagrindiniai įstatymų projektų tikslai ir pagrindiniai siūlomi pakeitimai yra šie. Visų pirma siekiama patikslinti nuostatas dėl reikalavimų kandidatams į valstybės valdomų įmonių ir savivaldybės valdomų įmonių kolegialių priežiūros ar valdymo organų narius. Šiuo metu Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme bei Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme nustatyti iš dalies skirtingi reikalavimai kandidatams į valstybės ir savivaldybės įmonių ir valstybės ir savivaldybės valdomų bendrovių kolegialių priežiūros ar valdymo organų narius. Tai priklauso nuo juridinio asmens teisinės formos. Taip pat įstatymuose nėra įtvirtinti kai kurie svarbūs reikalavimai minėtiems kandidatams.
Todėl būtent šiais įstatymų pakeitimo projektais siūloma papildyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą trimis bendraisiais reikalavimais kandidatams į valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių kolegialių organų narius. Tai šiuo metu yra įtvirtinta Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme ir Vyriausybės nutarimu patvirtintame Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialių priežiūros ar valdymo organų atrankos apraše.
Taip pat nustatyti reikalavimai valstybės tarnautojams nebūti daugiau kaip dviejų valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių kolegialių organų nariais. Patikslinti nepriklausomo valdybos nario reikalavimus į valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės kolegialių organų narius, siekiant didesnio suderinamumo su Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis. Taip pat nustatyti, kokie gali būti kiti atranką inicijuojančio subjekto pasirinkti asmenys į valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės kolegialių organų narius.
Taip pat siūloma Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą tikslinti taip, kad valstybės ir savivaldybės įmonių valdybų nariams būtų taikomi lygiai tokie pat reikalavimai, kokie taikomi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme ir nustatyti kandidatams į valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių kolegialių priežiūros ir valdymo organų narius. Taip pat labai svarbu, kad siūloma nustatyti, kad būtent šių valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių kolegialių organų narių civilinė atsakomybė būtų apdrausta įmonės lėšomis. Tai yra svarbus aspektas, siekiant pritraukti kompetentingus asmenis eiti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų narių pareigas, tačiau šiuo metu yra tik rekomendacija dėl tokio draudimo, ta rekomendacija yra įtvirtinta Vyriausybės nutarime.
Taip pat siūloma papildyti įstatymą, kad valstybės valdomos įmonės, savivaldybės valdomos įmonės ir jų dukterinės bendrovės turi užtikrinti veiklos skaidrumą ir įtvirtinti, kad veiklos skaidrumo užtikrinimo gaires nustato Vyriausybė.
Ketvirta. Siūloma papildyti įstatymo nuostatas, susijusias su dukterinėmis bendrovėmis, Vyriausybės nustatytu teisiniu reguliavimu. Siūlomose nuostatose Vyriausybei suteikiama teisė nustatyti, kokios minėtos nuostatos gali būti taikomos be išimčių, laikantis taisyklės laikykis arba paaiškink, arba netaikomos.
Paskutinė esminė nuostata, kurią siūloma nustatyti, kad Valdymo koordinavimo centras vertina ir teikia pasiūlymus dėl savivaldybių valdomų įmonių tikslų ir strategijose numatomų vertinimo rodiklių nustatymo, strategijų rengimo, tikslų siekimo vertinimo, nepriklausomų valdybų narių atrankos, savivaldybių valdomų įmonių atliekamų funkcijų priskyrimo specialiesiems įpareigojimams ir dėl kitų su savivaldybės įmonių ir jų dukterinių bendrovių valdymu susijusių klausimų.
Gerbiami kolegos, maloniai prašome pritarti įstatymų projektams po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – gerbiamas A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, tikrai tikėjausi daugiau išgirsti iniciatyvų iš ministerijos dėl valstybės valdomų įmonių. Išgirdau labai aiškiai, kad nebuvo atsakomybės ir jos nebus, kad bus toliau valdoma lūkesčių laiškais, rašomais akcijų turėtojų – ministerijos rašys lūkesčių laiškus, o nepriklausomi valdybos nariai bus apsidraudę. Tai dar papildomai kainuos valstybės valdomoms įmonėms ir atsakomybė absoliučiai bus išplauta. Jau dabar matome tam tikrus prioritetus – investuoja valstybės valdomos įmonės į kažkokius Brazilijos įmonės uostus, matome sąskaitas Bermuduose ir visur kitur. Tai kur ta atsakomybė atsakingai valdant valstybės įmones?
V. JURGUTIS. Aš gal atkreipčiau dėmesį, kad, kalbant apie tai, ką minėjote apie civilinės atsakomybės draudimą, jau ir 2021 metais kolegialių organų narius buvo apdraudusios 35 valstybės valdomos įmonės, iš jų viena buvo apdraudusi tik nepriklausomus narius, likusios buvo apdraudusios visus narius, narių nedraudė trys įmonės. Iš esmės šita nuostata yra skirta tam, kad nepriklausomi ar apskritai įmonių valdybų nariai būtų… Kad būtų didesnės galimybės pritraukti nepriklausomus kompetentingus valdybų narius, kad būtų didesnė konkurencija papulti tarp valdybos narių.
Kita vertus, lygiai taip pat tam, kad būtų galima jiems priimti tokius sprendimus, kokių reikia, nerizikuojant savo asmenine atsakomybe. Tokia praktika yra taikoma visose Vakarų Europos ir kitose valstybėse, tai yra ir analogiškos EBPO rekomendacijos, todėl manome, kad tai tikrai yra prasminga.
Jeigu galima, taip pat šiek tiek pridėsiu dėl skaidrumo. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme šiuo metu įmonėms nenustatyta pareiga užtikrinti veiklos skaidrumą bei nėra nustatyta, kas nustato skaidrumo užtikrinimo gaires. Man atrodo, kad būtent todėl šiuo įstatymų pakeitimo paketu ir siūloma numatyti pagrindus, dėl kurių būtent atsirastų šitas mechanizmas: tiek aiškūs įpareigojimai, tiek natūrali tam tikra stebėsena ir kontrolė. Asmeniškai aš galvoju, kad būtent šitas dalykas tikrai turės poveikį, ir ne tik trumpalaikį, matyt, tai svarbu, bet dar svarbiau – ilgalaikį poveikį, tam tikrą sistemiškumą.
PIRMININKĖ. Klausia G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, kadangi jūsų įstatymo projekte nurodyta, kad įsigalios kitų metų viduryje, aš norėjau paklausti… Tuo laikotarpiu jau galios naujas Vietos savivaldos įstatymas. Kas gi tada skirs į valdybos narius, ar savivaldybės meras, ar savivaldybės direktorius?
V. JURGUTIS. Aš iš tikrųjų gal patikslinčiau atsakymą, gal ir po posėdžio, jeigu galima, gerbiamas Seimo nary, kaip tai tiksliai būtų suderinama. Kita vertus, šito įstatymo įsigaliojimas… Jeigu aš teisingai įžiūriu, nėra jam numatytas pereinamasis laikotarpis ir jisai turėtų įsigalioti po priėmimo. Labai geras klausimas. Jeigu galima, tada mes su jumis asmeniškai susisieksime, jeigu norės kiti Seimo nariai, taip pat patikslinsime. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Dėl motyvų po pateikimo užsirašiusių nėra. Visi klausimai apsvarstyti. Kadangi buvo prašymų dėl paankstinimo, tai siūlau kompromisą – 15 val. 30 min. Trumpa kavos pertrauka ir balsuosime 15 val. 30 min. Pertrauka iki tol.
Pertrauka
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Tęsiame neeilinį šios dienos Seimo posėdį. Primenu, kad dabar yra balsavimo intervalas, netrukus pradėsime balsuoti. Pirmiausia balsuosime dėl 1-2 paketo projektų.
15.31 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 42, 43, 60 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2002(2) (priėmimo tęsinys)
Pirmasis – Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2002(2). Motyvai buvo išsakyti, pasiūlymų dėl jo nėra, todėl galime iš karto balsuoti, ar priimame šį įstatymo projektą. Balsuojame dėl minėto projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 111, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.31 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2900 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2003(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau. Balsuosime dėl lydimojo Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2003(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 111, prieš – 2, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.32 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-627 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2004(2) (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinis šio paketo lydimasis projektas – Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2004(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 112, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.33 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 11 ir 111 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1937(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau pagal darbotvarkę 1-3 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1937(2). Taip pat priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 118, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.34 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 3, 10, 13, 15, 17, 19, 20, 22, 24, 25, 271, 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1445(3) (priėmimo tęsinys)
Dabar 1-4.1 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1445(3). Dėl jo turime pasiūlymų. Taupant laiką, aš siūlau sutarti, kad dėl tų Seimo narių pasiūlymų, dėl kurių reikia 29 balsų, bendru sutarimu fiksuojame, kad tie 29 balsai yra, kad negaištume laiko. Tada iš eilės – 1 straipsnis. Čia yra Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas. Prašau autorių pristatyti pasiūlymą ir komiteto įgaliotas atstovas po to pakomentuos.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šiandien po Seimo posėdžio jei važiuosite, prie šviesoforo sustosite ir prieš jus stovės automobilis, akivaizdžiai dūmijantis dūmų debesį, tai jūs imsite telefoną ir greičiausiai paskambinsite į 112 ar kitas tarnybas. Bet šiandien nėra nė vienos valstybės institucijos, kuri yra įgaliota sustabdyti lengvąjį automobilį ir patikrinti jo taršumo rodiklius. To nenumatyta nei Saugaus transporto administracijai, nei policijai, o kitos institucijos tiesiog negali to daryti. Saugaus transporto administracija ir policija gali stabdyti sunkiasvorius automobilius virš 3,5 tonos arba keleivinius autobusus virš 3,5 tonos. Ir nėra įgaliotos institucijos. Kitaip tariant, 70 % eisme dalyvaujančių lengvųjų priemonių, tai sudaro… jos yra be kontrolės. Ko mes kompleksiškai prašome jau po to su Seimo nariais A. Gedviliene ir K. Adomaičiu, tai įgalioti institucijas sustabdyti, esant akivaizdiems pažeidimams, ir patikrinus, nustačius, kad tai yra techninės apžiūros rodiklius viršijančios išmetimo normos, nukreipti į techninę apžiūrą. Noriu iš praktikos pasakyti, kad tai nėra vienkartinis ar spontaniškas pasiūlymas. Pernai metais atlikus Vilniaus mieste analizę, maždaug kas keturiasdešimtas penkiasdešimtas automobilis yra prastos techninės būklės ir viršija šiuos išmetimo rodiklius.
Labai kviesčiau palaikyti pasiūlymus. Techniniu lygmeniu mes esame kalbėję su Susisiekimo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija. Suprantu, kad galbūt per priėmimo stadiją įregistruoti pasiūlymai atrodo įtartinai, bet šiandien susirinkęs komitetas dėl laiko trūkumo tiesiog atidėjo jų svarstymą. Bet pačiam principui ir idėjai siūlyčiau iš esmės pritarti ir balsuoti kompleksiškai už visus pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar išklausysime komiteto poziciją.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas pradėjo šį klausimą svarstyti pačioje posėdžio pabaigoje, prieš pat jam baigiantis, likus 2 ar 3 minutėms. Įvertinus, kad šis ir kiti pasiūlymai nėra išdiskutuoti, šio projekto teikėja yra Vyriausybė, o rengėjai – Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijos bei Lietuvos kariuomenė, o šiuo pateiktu pasiūlymu yra nustatomos papildomos funkcijos Lietuvos policijai, Saugaus transporto administracijai, kadangi Vyriausybė nesiūlo pildyti tokiais papildymais, tai pasiūlyta Seimo nariams, kurie pateikė šį siūlymą, registruoti atskirą projektą. Todėl komitete buvo toks urminis balsavimas dėl visų jų pasiūlymų, kuriais pasakyta… Tik vienas buvo už tai, kad būtų svarstoma, o šeši – prieš. Kitaip sakant – nebuvo pritarta pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėl motyvų už kalba R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų suprantu, kodėl komitetas nepritarė. Nes priešingu atveju, jei būtų pritarta šitam įstatymo projektui arba šitam pasiūlymui, tai už mėnesio ar pusantro mėnesio, kai Vilniaus šilumos tinklai pradės šildymo sezoną ir per TEC-3 pradės veržtis juodi juodi mazuto dūmai, reikės skambinti 112 ir uždaryti visą šildymo sezoną. Vilnius liks be šilumos. Seimas irgi šaltai… Vėl šalsime kaip dabar kabinetuose – 14 laipsnių šilumos.
Aš iš tiesų tikrai noriu, kad pereitų tas įstatymo projektas, kad dar kartą iš mūsų, Seimo narių, pasišaipytų. Nejaugi mes patys nesuprantame registruodami tokias pataisas, kad yra techninės apžiūros, yra techninių apžiūrų tarnyba, ji tikrina ir įvertina patį automobilį. Tikrai dar kartą, kolegos, sakau, nemanau, kad šiandien esamoje situacijoje yra esminis projektas, kuris iš esmės ką nors padėtų, kai mes lygiai prieš savaitę priėmėme įstatymo projektą, leidžiantį Vilniui kūrenti mazutą. Kažkaip niekaip nesuprantu, kaip susijęs automobilis ir jo išmetamos dujos. Iš tikrųjų, kaip ministras sakė, tikrai tokių automobilių yra ir, matyt, ne vienas, ne du, ne trys, bet, palyginti su Vilniaus šilumos tinklais ir mazuto deginimu, tai yra visiškai nulis.
PIRMININKAS. S. Gentvilas dėl vedimo tvarkos.
S. GENTVILAS (LSF). Dėl vedimo tvarkos. Kadangi R. Žemaitaitis kalbėjo iš esmės prieš pagal turinį, prašyčiau leisti A. Petrošiui pasisakyti už.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Aš ir už pasisakiau.
PIRMININKAS. Gerbiamas Remigijau, tikrai negudraukime. Vis dėlto mes aiškiai girdėjome, kaip buvo kalbėta. Už kalba A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Pirmininkui. Labai keista, ypač kai tokią ilgametę parlamentarizmo patirtį turintys kolegos išnaudoja už ir prieš pasisakymus visiškai priešingiems tikslams pasiekti.
Iš esmės pasiūlymas yra geras ir teisingas pirmiausia todėl, kad techninės apžiūros yra atliekamos kas dveji metai. Šiandien turime reglamentavimą, kuris yra galiojantis, ir nėra subjektų, kurie galėtų pertikrinti transporto priemones, jeigu vis dėlto per tą ilgą tarpą įvyktų kas nors ne taip. O kas nors ne taip įvyksta gana dažnai, tikrai ne vienas esame matę gerai uždūmijančius automobilius gatvėse. Dabar mes tiesiog įgaliname institucijas imtis tam tikrų veiksmų.
Šiandien išsprendžiame spragą, kuri egzistuoja, todėl laikau pasiūlymą tikrai geru ir kviečiu kolegas palaikyti. Manau, kad to taršaus transporto mažėja, bet neturėti dantų įkąsti pažeidėjams irgi nėra teisinga situacija, jinai labai ydinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš suprantu, ko stovi K. Mažeika. Kad dėl nesąžiningai užsirašiusių nenukentėtų sąžiningai užsirašę, aš K. Mažeikai suteikiu žodį kalbėti prieš, nors čia balansas ir būtų pažeistas. (Balsai salėje)
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Pagal balsavimą bus matyti, kas kaip balsavo, tai čia išsiaiškinsime. Bet iš tiesų, kolegos, na, kokią praktiką mes kuriame: vizualiai teršia, vizualiai viršija greitį, vizualiai neblaivus, na, ir visa kita. Tai yra žmogiškasis faktorius. Ir mes grįžtame turbūt į tuos laikus (aš jų neprisimenu, bet iš gerokai vyresnių žmonių žinau), kai blaivumas būdavo nustatomas vizualiai, greičio viršijimas vizualiai. Tai šiuo atveju apie ką mes kalbame? Kalbame apie grįžimą, nežinau, į XVIII amžių ar XIX amžiaus pradžią? Tai turbūt labai įtartina.
Šiais laikais, kai yra tikrai inovatyvių būdų, technologijų, kaip tą automobilį nusiųsti be žmogiškojo faktoriaus į techninių apžiūrų saloną, manau, tikrai yra realiau. Šiuo atveju automobilis, kuris naudojamas tik mieste, kur žmogus važiuoja 5–6 kilometrus į darbą ir atgal, kai nespėja išsivalyti tie suodžių gaudytuvai, suodžių filtrai, na, po didesnio naudojimo jie tiesiog natūraliai pradeda dūmyti ir tai nėra kažkokia tarša. Iš tiesų keista turbūt bus žiemą, kai automobiliai, esant šaltam orui, tiesiog daugiau dūmija, ir tas dūmas bus visai nesusijęs nei su tarša, nei su kuo, tiesiog dėl šaltos oro temperatūros. Ir dar keisčiau, kaip ir kolega minėjo, tiems, kurie važiuos ir matys kylančius dūmus iš kaminų visose katilinėse ir netgi privačiuose namuose, kaip reikės elgtis, nes vizualiai tai atrodo tikrai labai tragiškai.
Kolegos, manau, kad negrįžkime į tuos laikus, kai sprendimus priiminėjo žmonės, kai taip buvo suvedinėjamos sąskaitos, kai kaimynas skundė kaimyną, arba policininkas, nemylėdamas kokio nors vieno politiko, tiesiog vizualiai spręs jo darbo laiką ir jį siųs į technines apžiūras. Tai tikrai nesinorėtų to. O ministrui siūlyčiau pažiūrėti inovatyviai ir problemas spręsti inovatyviai.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl S. Gentvilo pasiūlymo dėl 1 straipsnio.
Balsavo 120: už – 60, prieš – 24, susilaikė 36. Lygu. Balsuosime dar kartą. Kviečiu visus susikaupti. Gal kažkas nebalsavo. Kartojame balsavimą.
Už – 58, prieš – 29, susilaikė 32. Šį kartą pasiūlymui jau nepritarta.
Dėl viso… Gal, Petrai, jus tenkina balsavimas, ar vis tiek norėsite dėl vedimo tvarkos?
P. GRAŽULIS (LRF). Tikrai noriu pasakyti – nieko daugiau šita Laisvės partija ar liberalai ir konservatoriai nedaro, kaip tik tuos žmones persekioja. Dabar įsivaizduokite: žmogus važiuoja be liemenės dviračiu…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jau išsprendėme tą klausimą.
P. GRAŽULIS (LRF). Išsprendėme, bet noriu pasakyti: važiuoja pamelžti karvės, pagauna policija, nes jis be liemenės, o po visą Neringą, po Nidą ponai dviračiais važinėja be liemenių. Pažiūrėkite, kas darosi: nuolat žmonės baudžiami ir baudžiami baisiau negu, nežinau, kokioje valstybėje. Ot atėjo liberalų laikai – už kiekvieną vis baudos ir baudos. O dabar ta mašina išvažiuoji per Vėlines aplankyti kapų, ką jis vieną kartą iš garažo ištraukė…
PIRMININKAS. Gerbiamas Petrai…
P. GRAŽULIS (LRF). …jis gamtą užterš?
PIRMININKAS. …tie baisūs dalykai jau praeityje. Pasiūlymui nepritarta.
A.Vyšniauskas – dėl vedimo tvarkos.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš neminėsiu pavardžių, bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad kolega tik ką pasakė, kad jis važiuoja kažkur, kažką daro, bet, man atrodo, jam teisės yra atimtos, tai… (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Gerai, nesigilinsime į kolegas, kurių pavardė nebuvo paminėta.
Dėl viso 1 straipsnio dėl motyvų, ar bus… Dėl 1 straipsnio dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame, ar pritariame 1 straipsniui.
Balsavo 124: už – 122, prieš – 1, susilaikė 1. 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnį priimame bendru sutarimu. Jokių pasiūlymų čia nėra. Niekas tam neprieštarauja.
Toliau yra 3 straipsnis. Vėl čia yra S. Gentvilo pasiūlymas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas pirmininke, aš noriu paneigti P. Gražulio mistinę statistiką. Vidutiniškai Lietuvoje automobilis nuvažiuoja per metus 12–15 tūkst., ne tiktai lapkričio 1 dieną. Ir 1 % automobilių tarp techninių apžiūrų važiuoja atbuli kaip vėžiai, nes yra minusinė rida. Kai mes kalbame apie tokius atvejus, kad ir techninę apžiūrą pereina žmonės, ir mes turime… K. Adomaitis yra gavęs tai oficialiu raštu iš techninės apžiūros institucijų. Bet likusius pasiūlymus aš atsiimu visus ir neprašau balsuoti, nes pateiksime atskirą projektą.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Čia mes sutaupysime laiko.
Tada gal 3 straipsnį galime be pasiūlymų bendru sutarimu priimti? Matau, taip ir priimame.
4 straipsnis. Taip pat čia pasiūlymų nelieka, jį teikia S. Gentvilas, bet čia yra Seimo narių A. Gedvilienės, K. Adomaičio ir S. Gentvilo pasiūlymas. Ar ir šis yra atsiimamas, ar čia yra kitokio pobūdžio? Atsiimamas. Taip, čia buvo du jūsų pasiūlymai. Visi yra atsiimami. Taip.
Tada lieka S. Šedbaro pasiūlymas. Prašom pristatyti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia, kolegos, iškilo diskusija, ir komitetas kelis kartus dar grįžo prie to klausimo svarstymo, galima ar negalima naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis važiuojant automobiliu. Galutinai buvo apsispręsta dėl tokios formuluotės. Mobiliojo ryšio priemonėmis galima naudotis tik automobiliui stovint, taip pat jeigu naudojamos mobiliojo ryšio priemonės su laisvų rankų įranga ir jos yra vizualiai matomos, turėtų būti įtvirtintos specialiame laikiklyje, arba jeigu pats automobilis turi tokią įrangą, tuomet galima rankomis paliesti, galima šiuo atveju naudotis automobilyje esančia navigacine įranga arba laisvų rankų įranga. Toks komitete buvo priimtas patikslintas sprendimas, su juo aš sutinku. Komitetas visais balsais jam, atrodo, pritarė, pranešėjas patikslins.
PIRMININKAS. Jūs neprašote balsuoti dėl pirminio pasiūlymo?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ne.
PIRMININKAS. Tenkina komiteto pakoreguotas pasiūlymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Išklausysime tuomet komiteto nuomonę.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas pritarė iš dalies šiam patikslintam pasiūlymui ir suformulavo jį taip (4 straipsnio 4 dalies pakeitimas, juo keičiama 13 straipsnio 13 dalis): „Transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą.“ Visais dalyvavusiųjų balsais, tai yra aštuoniais balsais už, pritarta patikslintam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Gal galime bendru sutarimu pritarti šiai pakoreguotai pasiūlymo formuluotei? (Šurmulys salėje) Ar yra pasisakančių prieš? P. Gražulis. Kadangi užsirašė prieš, tai…
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji, dažnai yra, kad automobilis užvestas, bet jis stovi, jis nevažiuoja, ypač jeigu ilgesnį laiką sustojęs automobilis šaltu paros metu. Tai jau negalima kalbėti telefonu, bus padarytas pažeidimas? Yra ir tokių atvejų, kai tikrai yra kamščiai, stovi automobilis kamštyje gana ilgai, ir pusę valandos, ir ilgiau. Ir ką, tuo metu, kai automobilis stovi kamštyje ir užvestas, irgi jau negalės kalbėti telefonu? Aš manau, kad tikrai šita formuluotė iki galo dar nėra išgryninta, atsiranda labai nemažai policijos piktnaudžiavimo. Todėl aš manau, kad dar reikėtų ieškoti ir tobulinti šitą formuluotę.
PIRMININKAS. Kadangi yra pasisakančių prieš pasiūlymą, balsuosime. Balsuosime dėl komiteto pakoreguoto S. Šedbaro pasiūlymo.
Balsavo 121: už – 105, prieš nėra, susilaikė 16. Pasiūlymui pritarta. Dėl viso 4 straipsnio nėra užsirašiusių dėl motyvų. Balsuojame dėl 4 straipsnio.
Balsavo 122: už – 117, prieš nėra, susilaikė 5. 4 straipsnis priimtas.
Kolegos, dabar dėl likusių straipsnių. Kadangi S. Gentvilas visus pasiūlymus atsiėmė, tai pasiūlymų nėra. Galbūt bendru sutarimu galime straipsnius nuo 5 iki 17 priimti iš karto? Ir tada motyvai. Tai priimame. Motyvai dėl viso projekto. K. Mažeika užsirašė kalbėti už.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai po tokių keistų pasiūlymų galima pritarti projektui. Ministras mane bando įtikinti, sako, kad čia neliečia traktorių, nes mes ilgai kalbėjome. Bet, ministre, atsivertus pasiūlymą yra tie ratiniai traktoriai, pažiūrėkite. Būtų tikrai keistas kuriozas, jei dabar jau beveik miestuose esančios grūdų supirkimo įmonės ir ūkininkai negalėtų su turimu vadinamuoju „Belarusu“ atvežti grūdų, nes vizualiai pamatyti nerūkstančius dūmus galima tik iš užgesinto traktoriaus. Šiuo atveju tokie žmonės būtų tikrai nustumti į paraštes ir realiai neturėtų galimybės vykdyti savo veiklos.
Manau, kad nieko nedaryti tikrai negalima. Bet, ministre, parenkite normalų projektą ir, manau, Seimo nariai tam pritars. Paieškokite ministerijoje investicijų ir tų priemonių, kurios buvo siūlomos dar praeitoje kadencijoje dėl sistemų, kuriomis judriose sankryžose galima nustatyti tuos taršius automobilius, automatiškai identifikuoti, ir tiems vairuotojams nusiųsti pranešimus, juos pakviesti techninei apžiūrai. Manau, kad tai tikrai būtų XXI amžiaus sprendimas ir taip reikia spręsti taršos problemas, o ne tiesiog iš akių spręsti, kas yra kas. Kviečiu pritarti ir siūlau ministerijai kuo greičiau rengti projektą ir spręsti tą problemą. Ačiū.
PIRMININKAS. P. Gražulis pasisako prieš projektą.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, aš manau, kad mes tapome, nežinau, kažkokia ne tik policine, bet enkavėdistine valstybe, kur už kiekvieną mažiausią pažeidimą yra baudos, sankcijos ir baudos. Faktiškai net policijos pareigūnui, kuris atvyksta į autoįvykį arba jeigu ir neatvyksta, nepaliekama teisė pažeidimo metu naudotis protingumo kriterijumi ir surašant protokolą taikyti vienų ar kitų administracinių nusižengimų. Šiandien tikrai yra labai griežtos taisyklės, dažnu atveju perlenktos. Net vietoje, kurioje nevyksta joks eismas, nuošalioje aikštelėje, kur bando nusipirkę automobilį pabandyti, kaip čia dabar vaidinasi, driftas ar kaip, pažiūrėti, kaip tas automobilis važiuoja slidžiu keliu, policija ir naktį atvažiavusi, jeigu pamato kamerose, atima automobilio vairuotojo pažymėjimą.
Kai kurie Seimo nariai kalba, kad iš P. Gražulio atimtas pažymėjimas už tai, kad sustojo pakelėje, bet net ir čia yra trys Seimo nariai, kurie numušė žmones pėsčiųjų perėjose, bet kadangi jie yra iš valdančiosios daugumos, tai iš jų neatimti vairuotojų pažymėjimai, jie yra nenubausti. Vienu atveju net apkaltintas žmogus, kad ne laiku išėjo į pėsčiųjų perėją. Štai pažiūrėkite, kaip dvigubus ir trigubus standartus taiko dabar policija žiūrėdama, kas, o ne kokį pažeidimą padarė. Gaila, yra ir tokių atvejų, kad yra užmušti žmonės, bet yra išteisinti buvę Seimo nariai.
PIRMININKAS. Ką gi, visi pasisakė dėl motyvų. Dabar balsuosime, ar priimame aptartą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121 Seimo narys: už – 108, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.59 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 28, 29, 71, 415, 416, 417, 420, 422, 423, 424, 426, 427, 428, 431, 589, 602, 603, 608, 611 ir 686 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1446(3) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1446(3). Dėl straipsnių nuo 1 iki 5 pasiūlymų nėra. Priimame šiuos straipsnius bendru sutarimu.
Dėl 6 straipsnio yra S. Šedbaro pasiūlymas. Prašau vėl autorių pasisakyti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia yra su tuo pačiu susiję ir aš sutinku taip, kaip komiteto yra sutarta. Čia analogiška, tik perkelta iš Saugaus eismo į ANK.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė trumpai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas visų aštuonių dalyvavusiųjų balsais pritarė patikslintai formuluotei. Ja keičiama tik normos sudėtis, bet ne sankcijos. Turiu omenyje projekto 6 straipsnį.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi mes atitinkama formuluote balsavome dėl ankstesnio projekto, gal galime šiam komiteto patobulintam pasiūlymui pritarti bendru sutarimu? Gerai, pritariame bendru sutarimu. Ir 6 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Dėl likusių nuo 7 iki 21 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime juos priimti bendru sutarimu? Priimame.
Tada dėl viso. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame, ar priimame šį projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: už – 111, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.02 val.
Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1447(3) (priėmimo tęsinys)
Iš eilės dabar yra lydimasis Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1447(3). Jokių pasiūlymų dėl jo negauta. Dėl motyvų. Patikriname. Buvo kalbėta. Tai balsuojame iš karto, ar priimame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119: už – 110, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.03 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 247, 589, 608 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 2481, 2482, 2483 straipsniais įstatymo Nr. XIV-598 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1448(3) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 247 ir kitų straipsnių ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1448(3). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119: už – 115, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.04 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 343, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 3431 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1091 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1836(2) (priėmimo tęsinys)
Paskutinis šio paketo projektas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo 3431 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1836(2). Taip pat priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: už – 115, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.05 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-416(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės projektas – Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-416(2). Kviečiu į tribūną komiteto įgaliotą pranešėją A. Kupčinską. Čia bandysime tęsti ir kaip nors susigaudyti priėmimo procedūroje. Kaip žinote, dėl šio projekto čia ir pertraukos imamos, ir mes vis nerandame geriausio varianto. Dabar ankstesnėje posėdžio dalyje buvo pastebėta, kad K. Starkevičiaus, L. Savicko, A. Kupčinsko pasiūlymas yra įregistruotas pavėluotai, čia yra nedėkingas momentas dėl to pavėlavimo fiksavimo, ir jis, deja, fiksuojamas nuo pirminio projekto įtraukimo į darbotvarkę priėmimo stadijoje. Jeigu yra padaroma priėmimo pertrauka, deja, pavėluotai įregistruotas pasiūlymas nebegali pasivyti ir tapti laiku įregistruotas. Gal ateičiai čia reikia galvoti apie Statuto keitimus, bet čia ateičiai, o dabar žiūrime į pasiūlymus, kurie įregistruoti laiku.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Seimo nariai A. Bilotaitė, E. Pupinis, J. Urbanavičius, I. Haase, S. Šedbaras ir M. Maldeikis, D. Asanavičiūtė atsiėmė savo pasiūlymą, tai liko A. Bagdono registruotas pasiūlymas.
PIRMININKAS. Taip, tada svarstome Seimo nario A. Bagdono pasiūlymą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė…
PIRMININKAS. Tai palaukite, gal pirma autorius, tada.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Na, iš tiesų komitetas jau kadencijos pradžioje, matydamas absurdišką situaciją, kai baudos už greičio viršijimą automobilių vairuotojus pasiekia po pusantrų metų, o kartais net ir dveji metai praeidavo, ėmėsi iniciatyvos norėdamas, kad iš esmės greičio viršytojas, pažeidėjas gautų nuobaudą kuo greičiau ir ta skirta bauda veiktų prevenciškai, o nebūtų tiesiog kaip mokesčių surinkimas. Komitetas buvo radęs sutarimą dėl 60 darbo dienų, kitaip tariant, 84 kalendorinės dienos, per kurias būtent pažeidėjas gautų nuobaudą ir, jeigu jis susimokėtų per dvi savaites, tai jam reikėtų mokėti tik pusę baudos. Mes iš tiesų išgirdome daug ir policijos pareigūnų pasisakymų, Vidaus reikalų ministerijos atstovų, kad yra dalis piktybiškų pažeidėjų, kurių pažeidimų ir per porą metų nepavyksta nustatyti. Komitetas buvo apsisprendęs dėl 60 dienų, mes iš tikrųjų komitete buvome siūlę prieš tai dar ir 20 darbo dienų, tai mano vidurinis pasiūlymas yra 30 darbo dienų. Kitaip tariant, jeigu žiūrėtume kalendorinėmis dienomis, tai būtų 38 darbo dienos, per kurias pažeidėją pasiektų informacija, kad jis viršijo greitį ir jis susimokėtų skirtą baudą. Tai būtų tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Komiteto pozicija.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas nepritaria. Komiteto argumentai, kad siūlomas 30 darbo dienų terminas sistemiškai nebūtų suderinamas su galiojančiomis Administracinių nusižengimų kodekso redakcijos nuostatomis. Galėčiau pateikti dar pavyzdį, ką mes ir sutarėme su pasiūlymo autoriumi, kad iš tikrųjų reikėtų pasižiūrėti į kitas nuostatas, pavyzdžiui, jeigu juridinis asmuo gauna administracinio nusižengimo protokolą, jis turi per 3 darbo dienas, jeigu ne jis, nurodyti kitą asmenį, o jeigu fizinis asmuo gauna administracinio nusižengimo protokolą, per 14 dienų jis arba pats susimoka nurodytą baudą, arba per kitas 30 dienų turi nurodyti kitą pažeidėją, kuriam buvo suteikta teisė vairuoti transporto priemonę. Taigi mes matome tam tikrų terminų nesuderinamumą ir galbūt mes registruosime dar ir kitus pasiūlymus suderinę su komitetu.
PIRMININKAS. Motyvai. V. Ąžuolas už pasiūlymą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų šis pasiūlymas yra geras, nes, kad ir kaip būtų, mūsų sistema yra gana gerai sutvarkyta. Pavyzdžiui, automatinis baudų išrašymas, kur per Mokesčių inspekciją nueina bauda, visa tai galima padaryti. Bet turbūt yra kita problema, kad vidaus reikalų ministrė niekaip nesugeba policijai sumokėti už baudų administravimą. Kai policijai yra siūloma administruoti baudas beveik už dyką, na, turbūt taip nedaroma, bet šias problemas bandoma spręsti kitaip: ilginant terminus, atidedant terminus, dar kažką darant. Bet ne čia bėda. Iš tikrųjų tas baudų išrašymas kada nors, po kurio laiko – tai negali toliau taip tęstis, nes tada yra išvis klausimas, kam mums reikalingas skaitmenizavimas, automatinis baudų išrašymas? Ar įstatymai, kurie… Jeigu mašina yra paimta lizingu ir kita, bet techniniame pase yra parašyta, kas mašinos valdytojas. Turbūt viskas yra išspręsta, tik bandoma prisidengti ministrės ir policijos nesutarimais, kas už tai sumokės. Tai šitas pasiūlymas tikrai yra geras.
PIRMININKAS. A. Petrošius – už, tai yra prieš pasiūlymą.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš tai sakyčiau, kad bauda pasiektų savo tikslus ir žmogui tikrai būtų aišku, už ką jis yra baudžiamas ir nebenorėtų nusižengti, reikėtų prie kiekvieno galimai nusižengusio asmens pastatyti pareigūną ir laukti, kol jis prieis prie automobilio, kad ta bauda būtų įteikta vietoje ir realiu laiku. Čia, žinoma, juokauju.
Iš esmės yra tam tikros ribos, kiek tu gali siaurinti mechanizmus. Jeigu įstaigos, administruojančios baudas, sako, kad yra nepasirengusios laikytis tokio termino, vadinasi, yra nepasirengusios laikytis tokio termino. Mes jas galime šiek tiek paspausti, ką bandėme padaryti, ir tam buvo pateikti kompromisiniai pasiūlymai, kuriems… Beje, dėl procedūrinių dalykų šiandien dėl jų negalime balsuoti. Tai šiandien siūlyčiau laikytis pirminio varianto ir paskui, kaip pranešėjas minėjo, sugrįžti su tais pataisymais, kuriems yra platesnis pritarimas. Jeigu subjektai sako, kad per 30 dienų negalės įgyvendinti tokio reikalavimo, tai būtų neracionalu juos į tokius rėmus įsprausti.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl A. Bagdono pasiūlymo.
Balsavo 118: už – 69, prieš – 13, susilaikė 36. Pasiūlymui yra pritarta.
Dabar pranešėją dar prašau grįžti į tribūną, dar yra 2 straipsnis. Bet mes dabar balsuosime iš pradžių dėl 1 straipsnio. Dėl motyvų dėl 1 straipsnio niekas neužsirašė. Balsuojame, ar pritariame 1 straipsniui.
Balsavo 119: už – 106, prieš – 7, susilaikė 6. 1 straipsniui pritarta.
Dar pranešėją aš prašau grįžti į tribūną. Yra 2 straipsnis. Mes turime aptarti pasiūlymus. Yra vienas galiojantis pasiūlymas, kurį pateikė Seimo nariai A. Bilotaitė, E. Pupinis, J. Urbanavičius, I. Haase, S. Šedbaras, M. Maldeikis, D. Asanavičiūtė, dėl įsigaliojimo datos. Nematau ministrės. Kas iš iniciatorių pateiktų, prašau pakelti ranką.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Čia toks, jeigu galima…
PIRMININKAS. Čia dėl įsigaliojimo datos – 2024 m. sausio 1 d.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Liepos 1 dienos.
PIRMININKAS. Kas iš iniciatorių pakels ranką? Gal S. Šedbaras tada.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia buvo Vidaus reikalų ministerijos siūlymas. Ministrė kartu su kolegomis registravo pasiūlymą, kad būtų galima per tą laiką pasirengti ir galbūt daugiau įdiegti techninių galimybių, kurios mechanizuotai apdorotų gautą informaciją. Šiuo metu, jeigu neklystu, apie 30 % apdorojama mechanizuotai, o visa kita yra rankiniu būdu, nes reikia nustatyti, pavyzdžiui, juridinio asmens atveju, kas vairavo, ir fiziniai asmenys kartais nurodo, kad ne patys vairavo, ne savininkas, o kas nors iš šeimos narių. Tie dalykai nepasiduoda mechaniniam apdorojimui arba, jeigu ir pasiduoda, reikalinga papildoma arba programinė įranga, arba papildoma techninė įranga, todėl ir buvo siūloma nustatyti tokį įsigaliojimo terminą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komiteto pozicija – pritarti iš dalies, komiteto pasiūlymas yra 2023 m. liepos 1 d., tai iš dalies atliepiant, nes ministerijos pasiūlymas buvo 2024 m. sausio 1 d. Iš dalies atliepiant yra kitų metų liepos 1 diena.
PIRMININKAS. Iniciatoriai nereikalauja balsuoti dėl tolesnio pasiūlymo?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, siūlymas kompromisinis – pusę metų.
PIRMININKAS. Tuoj įjungsiu.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tokiu atveju, kadangi dar labiau sutrumpinome terminą informacijai apdoroti, aš iniciatorių vardu prašau balsuoti dėl termino pavėlinimo, nes iš tiesų iki to laiko mes, manau, Vidaus reikalų ministerija, ne mes, tikrai nepasirengs tokiam modeliui.
PIRMININKAS. Taip, kadangi yra prašymas balsuoti dėl pirminio nekoreguoto pasiūlymo, taip mes ir turime daryti, komiteto pozicija išsakyta. Motyvai už, prieš? Prieš pasiūlymą nukelti iki 2024 m. sausio 1 d. – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš šiaip apie mūsų darbą noriu pasakyti, kad mes elgiamės labai bravūriškai ir nepagarbiai savo institucijų požiūriu, netgi savo kolegų požiūriu. Klausimas buvo labai ilgai svarstytas, derintas su ministerijomis, su specialistais, ir staiga mes ad hoc čia vietoje nutarėme patrumpinti, taip panašiai kaip P. Gražulis, nes mums nepatinka policija, mes norime, kad kuo daugiau žmonių išsisuktų nuo baudų. Tegul būna 30 dienų terminas ir dar ką nors įveskime taip sau, kad institucijos nesuspėtų reaguoti, padaryti savo veiksmų. Tada aš siūlyčiau iš viso nieko nekoreguoti, nes gal ateis bauda po penkerių ar dešimties metų, tada infliacija suės tą baudą ir bus mažesnė suma, kurią reikės sumokėti.
Žiūrėkite, buvo bandoma padaryti korektiškai, dabar viskas sujaukta, buvo sutvarkyta, aš nežinau, kaip mes ir ką čia priimame. Aš nežinau, kaip dabar balsuoti, kad kas nors man paaiškintų. Dabar įsigaliojimo terminai turi būti nukelti, tikrai turi būti nukelti, kad galėtų ministerija sutvarkyti.
PIRMININKAS. K. Masiulio pasisakymas iš esmės buvo už pasiūlymą. V. Ąžuolas turi galimybę kalbėti prieš pasiūlymą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų mes vėl grįžtame prie to paties – trukt už vadžių – vėl iš pradžių. Turime tiesioginį baudų išrašymą, turime sistemų, kurios padarytos ir sukurtos, lizingo atvejis, taip pat yra išaiškinta, kam tas baudas skirti, gal baikime tokius įdomius dalykus, viražus, lyg mes dabar akmens amžiuje gyventume.
Ministerijai reikia metų, pusantrų metų pasiruošti. Kam pasiruoši? Ar mes nemokame įdiegti sistemų greitai, o kurios jau yra įdiegtos, reikia tik patobulinti. Iki naujų metų galima tą problemą išspręsti, pakoreguoti, ką reikia, terminus ar ką nors, ir viskas bus įgyvendinama. Tikrai negalima pritarti tokiam pasiūlymui, kuris parodo tik ministrės negebėjimą atlikti savo darbą, kad jai darbą atlikti reikia pusantrų metų. Tikrai negalima pritarti tokiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti, balsuojame už pirminį pasiūlymą nukelti įstatymo įsigaliojimą į 2024 m. sausio 1 d. (Šurmulys salėje)
Balsavo 119: už – 33, prieš – 42, susilaikė 44. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar balsuosime dėl komiteto pasiūlymo, tai yra dėl įstatymo įsigaliojimo nukėlimo iki 2024 m. sausio 1 d. (Balsai salėje) Tai yra iki liepos 1 dienos. Atsiprašau. Gerai, patikrinome budrumą.
J. JARUTIS (LVŽSF). Pirmininke, 2023 metų, o ne 2024 metų.
PIRMININKAS. Taip, 2023 metų. Viską išsiaiškinome. Komitetas siūlo nukelti iki 2023 m. liepos 1 d. Komiteto pirmininkas ar kas pristatys komiteto pasiūlymą? Ar nediskutuojame, balsuojame iš karto? Gerai, balsuojame dėl kompromisinio komiteto pasiūlymo – nukelti įsigaliojimą iki 2023 m. liepos 1 d.
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 115, prieš – 2, susilaikė 6. Komiteto pasiūlymui pritarta.
Dėl viso 2 straipsnio ar bus užsirašiusių dėl motyvų? Nėra. Balsuojame dėl viso 2 straipsnio su dabar priimtu. Bendru sutarimu, matyt, negalime, nes dalis Seimo narių balsavo prieš pasiūlymą, tai reikia balsuoti ir dėl viso.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 117, prieš – 2, susilaikė 2. 2 straipsnis taip pat priimtas.
Dabar kokia bus komiteto įgalioto atstovo pozicija po visų balsavimų, vykusių ir šiame, ir ankstesniuose posėdžiuose?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, aš noriu paprašyti, remdamasis Statuto 158 straipsnio 1 dalimi, pertraukos iki kito posėdžio, kad komitete mes galėtume sistemiškai suderinti visas nuostatas, nes čia buvo labai įvairių balsavimų.
PIRMININKAS. Taip, kai yra pagal 158 straipsnio 1 dalį pranešėjo reikalavimas komitete dar sužiūrėti visus priimtus pasiūlymus ir suderinti, tai imama pertrauka, balsuoti nereikia, čia yra reikalavimas, o ne balsavimas. Bet atkreipiu dėmesį, kad pertrauka iki artimiausio posėdžio. Taigi rytoj rytiniame posėdyje mes tą projektą turėsime pabaigti priimti. Komitetui reikia susirinkti arba šiandien, arba rytoj anksti ryte ir viską sužiūrėti. Dėl šio projekto daroma pertrauka iki artimiausio Seimo posėdžio.
16.24 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1805(2)ES, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1806(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Čia svarstymo stadija. Turime keletą pasiūlymų. Pirmiausia 15… Ne, atsiprašau. Tai yra E. Pupinio pasiūlymai dėl 2 straipsnio. Tiksliau, dėl 3 straipsnio. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų garantinio vandens tiekėjo pajungimo ir nustatymo procesas prasidėtų jau labai greitai, nes įstatyme, kur yra įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas, yra parašyta: Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2022 m. lapkričio 1 d. kiekviename regione paskiria garantinį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją. Mano siūlymas vis dėlto pakoreguoti sąvoką, kur yra parašyta, kad būtinai viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regionas (viešojo vandens tiekimo regionas) – teritorija, atitinkanti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme nustatytą Lietuvos teritorijos aukštesnįjį administracinį vienetą ir jo ribas. Tai reiškia, kad privalomai bus nustatoma, kad garantiniu vandens tiekėju tampa kiekvienos apskrities didžiausia įmonė. Manyčiau, kad vis dėlto tai yra rizikingas sprendimas, nes iš tikrųjų kai kurios apskričių centruose esančios įmonės nėra stiprios. Todėl ir siūlau atsisakyti tokio reglamentavimo, kad vis dėlto nebūtų privaloma VERTʼui parinkti būtinai regioninę įmonę, tačiau jis pasižiūrėjęs tuos visus finansinius rodiklius galėtų išeiti iš tų ribų ir paskirti stipresnę įmonę, galingesnę. Nes iš esmės yra klausimas apie tai, ar garantinio vandens tiekimo įmonė, paskui gal tapsianti viešojo vandens tiekėja, tikrai galės panešti tokią naštą, kai prie jos prijungs gal ir tokias ne visai dideles įmones, keliasdešimt procentų mažesnes, bet galbūt negerai sutvarkytas. Šiuo atveju siūlau tokį pataisymą – atsisakyti to nustatyto teritorijų suskirstymo.
PIRMININKAS. Išklausysime komiteto poziciją.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas šiam Seimo nario pasiūlymui nepritarė ir rėmėsi tokiais motyvais: tiek šiuo metu galiojančiame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, tiek įstatymo projekte viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regionas siejamas su teritorijos administraciniu vienetu ir yra paremtas Regiono plėtros tarybos principu bei siejamas su savivaldybių savarankiškumo funkcijos įgyvendinimu. Siūlomos sąvokos pakoregavimas taptų tapatus sąvokai, kuri jau yra šiame įstatyme, šiame įstatymo projekte – „viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorija“. Šioje išskirtoje teritorijoje savivaldybės institucijos privalo organizuoti ir užtikrinti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Komitetas nepritaria.
PIRMININKAS. Motyvai už, prieš. Už kalba G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos, jeigu aš neklystu, Aplinkos apsaugos komitete nemažai buvo susilaikiusių. Nebuvo tvirtos nuomonės balsuojant. Kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju vandens tiekėjas, kuriam būtų pavesta atlikti garantinio vandens tiekėjo pareigas, tikrai turi būti stiprus ir finansų srautai turi būti stiprūs tam, kad, pirmiausia, nežlugdytų to, kuris yra paskirtas garantiniu tiekėju. Čia yra esminė dalis.
Kalbant apie vandens tiekimo įmonių stambėjimą, nėra jokio regioninio apribojimo, tai yra kelios skirtingų regionų įmonės gali susijungti į vieną darinį ateityje, jeigu taip nuspręstų, į holdinginę tam tikrą struktūrą. Todėl kalbant apie apribojimą, išeinantį iš kitų įstatymų ir iš kitų nuostatų, kuris būtų pritaikytas garantiniam tiekimui, nėra tiesioginės sąsajos. Tiesiog pasaugokime tas regionines įmones, kurios galbūt nėra tokios finansiškai stiprios, kad galėtų atlikti garantinio tiekimo funkciją, ir tą apribojimą panaikinkime tam, kad galėtų rimtesnės, didesnės įmonės atlikti tai, kaip VERT’as pavestų, jeigu tokia situacija susiformuotų. Todėl kviečiu palaikyti gerbiamo kolegos E. Pupinio pasiūlymą, jis yra racionalus ir logiškas.
PIRMININKAS. Prieš kalba B. Matelis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia aš kviesčiau visus žiūrėti šiek tiek plačiau, ne vien iš vienos savivaldybės pozicijų, bet šiek tiek pamatyti bendrą vaizdą. Aišku, kad savivaldybės tas vandens tiekimo įmones puoselėjo, tvarkė – vieniems sekėsi geriau, kitiems blogiau. Kas dabar siūloma iš principo? Siūloma, jeigu, tarkime, Utenos regione vandens tiekimo įmonė galbūt silpniau atrodo, visas to regiono bėdas užmesti Klaipėdai, Vilniui, Kaunui, galbūt Panevėžiui, jie galbūt geriau atrodo, ir taip atsikratyti tų būtinų sprendimų, kuriuos turi padaryti tas regionas. Kviesčiau iš tiesų nepritarti tam pasiūlymui ir pamatyti visą bendrą vaizdą, o ne vien vienos savivaldybės bėdas numesti kitoms savivaldybėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl aptarto E. Pupinio pasiūlymo.
Balsavo 105: už – 57, prieš – 15, susilaikė 33. Pasiūlymui pritarta.
Prašau. M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Dėl protokolo mano susilaikymą fiksuokite.
PIRMININKAS. M. Navickienė susilaikė, protokole pažymėsime.
Toliau yra pasiūlymai dėl 15 straipsnio. Čia yra trys E. Pupinio pasiūlymai, bet turbūt galima pristatyti kaip vieną visumą visus tris iš karto. Ar autorius sutinka? Gerai, iš karto.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų buvo pritarta pirmam pasiūlymui, todėl logiška būtų atsisakyti tokio neaiškaus termino 15 straipsnio 10 dalyje, kur buvo apibrėžtas regionas ir suprantama kaip apskrities centras.
O šiaip dabar siūlau kitą sprendimą. Jis panašus, bet iš tikrųjų svarbus – vis dėlto 15 straipsnio 11 dalyje atsisakyti 4 punkto, kad regione numatoma didžiausia geriamojo vandens tiekimo paslauga… pardavimas regione. Iš tikrųjų siūlau 15 straipsnio 12 dalyje įrašyti, kad garantiniam vandens tiekėjui administruoti priskiriamo savivaldybės viešojo vandens tiekėjo metinė apyvarta negali viršyti 10 % geriamojo vandens tiekėjo metinės apyvartos, kad būtų jungiamos prie stiprių įmonių tos įmonės, kurios negali išgyventi, o ne prie mažųjų. Tai iš esmės atitinka tą, ką mes kalbėjome balsuodami už pirmąjį siūlymą.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas šiam siūlymui nepritarė, visiems trims siūlymams nepritarė ir argumentai yra tokie. Įstatymo projekte įtvirtintas nuoseklus garantinio vandens tiekėjo parinkimo mechanizmas ir garantinių paslaugų teikimo užtikrinimo veiksmai. Įstatymo projekte įtvirtinta, jog viešajam geriamojo vandens tiekimui regione paskiriamas vienas garantinio vandens tiekėjas. Atsižvelgiant į pateiktą siūlymą būtų sugriautas įstatymo projekte įtvirtintas garantinio mechanizmo modelis, kuris yra išdiskutuotas ir suderintas su suinteresuotomis institucijomis ir sektoriuje veikiančiomis įmonėmis. Įstatymo projekte įtvirtinti kriterijai, kurie užtikrina, kad garantinio vandens tiekėju bus išrinkta pajėgiausia ir efektyviausiai su vandens tiekimu besitvarkanti įmonė, galinti užtikrinti garantinių paslaugų teikimą. Be to, pažymėtina, kad viešojo vandens tiekėjo metinė apyvarta yra kintantis rodiklis, todėl siūlomas modelis neužtikrintų nuoseklių garantinių paslaugų teikimo.
PIRMININKAS. Prieš kalba S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šitas projektas nėra spontaniškas, jam pagrįsti apie regioninį principą parengta nemažai studijų – nuo Europos Komisijos iki EBPO konsultantų. Kodėl svarbu regionai? Įsivaizduokite, jeigu regione viena įmonė nesusitvarko, tai ar dabar mes priskirsime, pavyzdžiui, Aukštaitijos regione esančią įmonę prie Klaipėdos, kad iš ten važiuotų techninė dispečerinė taisyti ir apskritai kažką konsoliduoti? Regioninės tarybos skirsto europinę paramą. Aplinkos ministerija yra paskyrusi 30 % regioninėms priemonėms. Regioninės plėtros tarybos irgi apibrėžia infrastruktūros plėtros planus, įvairias plėtros programas. Mes vystome ir bendrajame plane numatę regioninį vystymo principą.
Ką aš dabar matau? Tai yra vieno stipraus regiono vienmandatininką, kuris užregistruoja pasiūlymą ir pasako: mes neprisidėsime prie sprendimų, prie kitų sprendimų, didmiesčiai tegu sprendžia. Bet didmiesčiai šito nepaveš. Aš atsakingai sakau – šitas projektas suderintas ir su mažųjų, ir su didžiųjų vandentiekininkų asociacija. Visi mato tai kaip kompromisą.
Dabar, jeigu mes pašaliname saugiklius ir pasakome – tiktai Vilnius bus viena Lietuvos įmonė, nors čia ne stambinimo projektas yra, tai sistema neveiks. Mes negalėsime prisiimti atsakomybės už šitą veikimo principą. Regioninis principas turi veikti ir VERTʼas kiekvienais metais tikrina garantinio tiekėjo rentabilumą, finansinius rodiklius ir kita. Jeigu garantinis tiekėjas… Gerbiamas Gintautai Paluckai, jūs minėjote, kad galbūt nestiprias įmones paskirsime garantiniais tiekėjais, tai VERTʼas tikrins kiekvienais metais jų sveikatą. Jeigu jie yra netvarūs, prie jų niekas nesiūlys jungti, bet jeigu jie tvarūs, jie turi prisiimti tą solidarią atsakomybę, nes mes išpumpavome 1,5 mlrd. eurų paramos ir tinkamų rodiklių nepasiekėme. Todėl aš labai atsakingai kviečiu laikytis Vyriausybės duotos pozicijos, europinių rekomendacijų ir nepritarti šitam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl trijų E. Pupinio pasiūlymų iš karto, nes jie tarpusavyje susiję.
Balsavo 112: už – 57, prieš – 14, susilaikė 41. Ir šį kartą pasiūlymui pritarta. Tiksliau – pasiūlymams.
Toliau dėl šio straipsnio yra L. Girskienės pasiūlymas. Ar yra Seimo narė salėje?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Yra, yra Ligita.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš savo pasiūlymą atsiimu.
PIRMININKAS. Gerai. Tada nebėra už ką balsuoti. Liko dar vienas E. Pupinio pasiūlymas. Ar jis yra susijęs su anksčiau balsuotais, ar čia kažkas visai kita? Tai kalbėkite, o ne…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Dėkui, kad įjungėte mikrofoną. Iš tiesų čia kitas pasiūlymas. Iš tiesų Lietuvoje yra toks dalykas kaip stambaus vartotojo statusas, taikomas tiek tiekiant dujas, tiek šilumą. Tas klausimas ilgai buvo diskusinis. Pavyzdžiui, kai kurios įmonės, kurios buvo stambios, ypač šilumos ūkyje, atsijungdavo nuo šilumos ūkio tinklų ir steigdavo savo tam tikras katilines. Anksčiau jas kūrendavo dujomis, gamindavo sau garą ir panašiai, nes nebuvo tokio priimto įstatymo, kad vis dėlto stambus tiekėjas tikrai ne tiek nuostolingas gali būti, iš tikrųjų lengvai apskaitomas, ir buvo priimta vis dėlto šilumos ūkyje taikyti stambaus vartotojo statusą. Taip prie šilumos ūkio pradėjo grįžti įmonės, kurias iš tikrųjų įvertindavo VERTʼas, Energetikos komisija ir taip suteikdavo šiek tiek mažesnį tarifą.
Čia vandens ūkiui taip pat siūlomas toks pats modelis, bet, aišku, kad vandens kaina bus ta pati. Savaime suprantama, transportavimo kaina keisis. Ten iš tikrųjų yra tam tikros formulės, kur būtų galima nustatyti mažesnį tarifą. Kadangi yra tam tikras pavojus, kad vis dėlto atsijungia kai kurios įmonės, steigia savo… Galbūt, aišku, čia nuo savivaldybių priklauso, daro gręžinius, bet savivaldybės pasiduoda tam spaudimui, nes jos supranta, kad įmonės gali prarasti konkurencingumą ir taip užsidaryti. Jos įvairiai sprendžia tuos klausimus.
Taip pat ir su nuotekomis. Mes visur pastatėme gerus valymo įrenginius, tačiau dabar, jeigu kainos bus didelės, kai kurios įmonės stengsis įmanomai daugiau apvalyti vandenį. Tas gerai, bet atsiras daugiau tokių taškų, kuriuos reikėtų kontroliuoti, o šiuo atveju pajėgumų neišnaudos centralizuoti vandens valymo įrenginiai ir, aišku, vandens tiekimo įrenginiai. Toks siūlymas, kad būtų galima įvesti dar vieną kriterijų – suvartojamo vandens arba pašalintų nuotekų kiekio.
PIRMININKAS. Komiteto pozicija dėl šio pasiūlymo.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas šiam Seimo nario pasiūlymui nepritarė. Motyvai yra tokie. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų srityje taikomas „sąnaudų susigrąžinimo“ principas, kuris reiškia, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi padengti būtinąsias sąnaudas, reikalingas geriamojo vandens tiekimo arba nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, ilgalaikiam geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimui, renovacijai ir plėtrai užtikrinti, abonentams ir vartotojams priimtinomis sąlygomis naudotis geriamuoju vandeniu ir gauti tinkamos kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas… sudaryti, taip pat aplinkos taršai mažinti ir vandens ištekliams racionaliai naudoti. Atsižvelgiant į tai, pritarus pasiūlymui asmenims, perkantiems mažą paslaugų kiekį, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina išaugtų. Komitetas dėl to nepritarė.
PIRMININKAS. Prieš pasiūlymą kalbės ministras S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, ką šiuo pasiūlymu teikėjas nori pasakyti? Tai, kad Fabijoniškėse devynaukštyje gyvenančiam gyventojui kaina kiltų, o „Grigeo“, Grigiškėse įsikūrusiam kaip stambiam klientui, pigtų. Jums spręsti, ar pritarti tokiam rinkos iškraipymui. Prieš tai pasisako tiek vandentekiečių, tiek savivaldybių, tiek Pramoninkų konfederacija, nes galioja principas „teršėjas moka“.
O šiaip Utenai linkiu stiprybės ir naudotis įstatymais, o ne kurti atskiras tvarkas, nes čia griaunate pačią įstatymo koncepciją. Šiaip tai Kaune yra meras, kuris laikosi įstatymų, pavyzdžiui, neleidžia pramonininkams atsijungti nuo vandentiekio ir nuotekų tinklų, nes visi jie turi laikytis infrastruktūros plėtros planų. Infrastruktūros plėtros planuose kiekvienos savivaldybės taryba nurodo, kur yra centralizuotai tiekiamas vandens tiekimas, kur yra centralizuotai nuotekų tvarkymas tvarkomas. Tai kviesčiau naudoti tuos instrumentus ir skaityti įstatymą ir jo galias, o ne griauti dabartinę vandentvarkos ir nuotekų tvarkymo sistemą. Kviečiu nepalaikyti pasiūlymo.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl E. Pupinio pasiūlymo.
Balsavo 111: už – 51, prieš – 16, susilaikė 44. Pasiūlymui nepritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto po svarstymo. A. Skardžius už projektą. (Balsai salėje) A. Skardžiaus nėra posėdžių salėje. S. Gentvilas už projektą.
S. GENTVILAS (LSF). Kalbėsiu trumpai. Nepaisant pritartų pasiūlymų, kviečiu po svarstymo pritarti. Tikrai reikalingas projektas, įmonėms reikia atnaujinti vandentvarkos tarifus ir tą reikia padaryti šiandien, nes tikrai išaugus energetikos kainoms yra rentabilumo ir likvidumo problemų absoliučiai daugumai Lietuvos vandentvarkos įmonių, todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Prieš – K. Mažeika, čia kažkodėl pilkai parodytas.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų labai keista valdančiųjų pozicija, kai tarpusavyje nesusitaria, kaip čia palaikyti, ir kai kurie pasiūlymai… Tikrai nežinau, kodėl jiems nepritariama ir bandoma prisidengti tuo, kad energetikos kainos pakilo ir dabar visiems problema. Kolegos, tai atsitiko ne vakar ir ne užvakar. Iš tikrųjų dar labiau keista, kai diskusijoje buvo kalbama, kad, na, sako, šiek tiek centralizuojama. Tai iki kiek centralizuojama? Konkrečiai nėra viskas aišku. Ir ministro pasakymas, kad visos įmonės šiandien dirba nuostolingai, turbūt yra signalas jau ne tik ministerijai, ne tik Seimui, bet pirmiausia Vyriausybei, ir ką reikia daryti. Ir jeigu yra noras atimti iš savivaldos jai tiesiogiai pavestas funkcijas, tai ką, mes nepasitikime savivalda?
Šiandien visos įmonės atsakingos ir sprendimus priima savivaldybių tarybos. Jūs norite pasakyti, kad Vyriausybė dabar atims iš jų ir padarys kažkokį stebuklą, sudės iš visų skolų ir jiems galios projektas, o tas garantinis tiekimas kažkaip labai primena elektros garantinį tiekimą, kai turbūt supratome, kad iš tos tvarkos yra visiška betvarkė, nes niekam nėra pasiruošta. O čia ruošiamasi viską padaryti skubos tvarka.
Iš tikrųjų, kolegos, manau, tai tikrai skubotas dalykas. Vien matydamas, kiek patys valdantieji tarpusavyje nesusitaria, manau, kad tikrai reikėtų dar kartą išdiskutuoti, ne reformas daryti, o pirmiausia suteikti savivaldybių įmonėms dėl iškilusių kainų ir elektros sąnaudų galimybę pasiskolinti, taip pat diegti atsinaujinančius išteklius, statyti saulės parkus vandenvietėse ir visur kitur, ko dar nėra padaryta per dvejus metus. Tai gerokai sumažintų sąnaudas ir jie tikrai galėtų rentabiliai dirbti. Nebūtina VERTʼui užkrauti tos atsakomybės, jie po to myliu – nemyliu, kuris galės dirbti, kuris negalės. Tikrai, kolegos, šitoje vietoje kviečiu susilaikyti, o iki priėmimo dar kartą ministrui ir Vyriausybei kalbėti apie tuos realius būdus padėti toms įmonėms, o ne tik kažką bandyti reformuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Motyvai išsakyti. Balsuosime, ar pritarsime po svarstymo iš karto dviejų projektų paketui. Be aptartojo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, dar yra lydimasis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, dėl jo jokių pasiūlymų ir pastabų nebuvo. Balsuojame dėl šio paketo, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 71, prieš – 3, susilaikė 38. Projektams pritarta po svarstymo.
Dar tik papildomai paminėsiu, kad buvo įregistruotos ir Seimo nario E. Sabučio pataisos, bet jos šiandien negalėjo būti svarstomos, nes neišlaikyti terminai. Jos bus vertinamos priėmimo stadijoje. Reaguodamas į kolegos K. Mažeikos pasakymą, kad svarstoma skubos tvarka, pasakysiu, kad skubos tvarka dėl šio svarstymo nėra nustatyta, svarstome įprasta tvarka. E. Pupinis – dėl vedimo tvarkos. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš argumentą po balsavimo. Iš tikrųjų gerai, kad yra toks palaikymas, savaime suprantama, norėtume, kad nebūtų keičiama, vis dėlto regionai išliktų stambesni negu maži, tie, kurie būtų silpni. O šiaip norėčiau paaiškinti dėl stambaus vartotojo statuso – ne taip viskas atrodo paprasta, kaip čia pasakyta, kad jeigu mes įmonę užkrausime lygiaverčiais tarifais, ji neturės teisės atsijungti. Yra priemonių, kurios leidžia atsijungti, bet tuomet visi kaštai paskirstomi visiems vartotojams.
Galiu pasakyti, tarkime, tokį gerą pavyzdį: kai iš Utenos šilumos tinklų išėjo „Utenos trikotažas“, kaip vartotojas, mes 5 % turėjome pakelti tarifą visiems gyventojams. Atrodo, vartotojo nėra, o tarifą turime kelti. Todėl čia taip pat reikėtų pasvarstyti, kad vis dėlto VERTʼas vertintų pagal visus skaičiavimus. Jeigu įmonė tikrai apsisprendė atsijungti, turi būti įvertinta. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega, mes gal jau diskusijų netęskime dėl projekto turinio, kiek buvo galimybės, diskutavome.
16.49 val.
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 5, 10, 11, 14, 16, 161, 162, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1751(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1751(2). Svarstymas. Pasiūlymų neturime. Motyvai, jeigu jų buvo, buvo išsakyti. Ir galime iš karto balsuoti, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 110: už – 109, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo projektui pritarta.
16.50 val.
Turizmo įstatymo Nr. VII-667 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1871(2)ES, Civilinio kodekso 6.747, 6.748, 6.749, 6.750, 6.751, 6.752, 6.7521, 6.753, 6.754, 6.7541, 6.755 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1872(2) (svarstymo tęsinys)
Dviejų projektų paketas – Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1871(2) ir lydimasis Civilinio kodekso pataisų projektas Nr. XIVP-1872(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo, nes čia taip pat jokių pasiūlymų nėra, iš karto galime balsuoti.
Balsavo 107: už – 91, prieš – 1, susilaikė 15. Projektams po svarstymo pritarta.
16.51 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 23 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2052, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2053 (pateikimo tęsinys)
Liko 1-9.1 ir 1-9.2 klausimų paketas, tai yra Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2052 ir lydimasis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2053. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 108: už – 83, prieš nėra, susilaikė 25. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis dėl abiejų projektų būtų Ekonomikos komitetas, kaip papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kitų pasiūlymų nematau, taip ir priimame.
Svarstymo data (vis dėlto projektai aktualūs) gal galėtų būti ir spalio 27 diena, kai, žinome, bus pirmasis posėdis po biudžetinės pertraukos. Galime sutarti? Priimame bendru sutarimu.
Projektai baigti. Seimo narių pareiškimai taip pat buvo paskelbti. Galime tuo ir baigti šios dienos posėdį. Ačiū jums. Posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.