LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 328
STENOGRAMA
2016 m. balandžio 5 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradėsime balandžio 5 dienos, antradienio, rytinį plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, noriu paprašyti, kad jūs užimtumėte savo darbo vietas. Gerbiama Rita, gerbiamas Petrai, net negirdi. Gerbiamas Petrai!
10.04 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jokūbo Minkevičiaus 95-ųjų gimimo metinių ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Stanislovo Gedimino Ilgūno 80-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Gerbiami Seimo nariai, mieli svečiai, pradedame minėjimą, skirtą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatų, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Jokūbo Minkevičiaus 95-osioms ir Stanislovo Gedimino Ilgūno 80-osioms gimimo metinėms paminėti. Kartu su mumis, Seimo nariais, minėjime dalyvauja velionių artimieji, Nepriklausomybės Akto signatarai ir kiti garbūs svečiai.
Šviesų signatarų J. Minkevičiaus ir S. G. Ilgūno atminimą prašau pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
Ačiū. Į tribūną kviečiu prisiminimais apie J. Minkevičių pasidalinti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą B. Genzelį.
B. GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra labai sudėtinga ir sunku prisiminti tuos, su kuriais ilgą laiką bendravai, o šiandien reikia tik prisiminimais dalintis, nes jų jau seniai nebėra šitame pasaulyje.
Tikrenybė, gyvenimo aplinka ir įgimta žmogaus sąžinė koreguoja žmogaus pažiūras. J. Minkevičiaus gyvenimas akivaizdžiai tai patvirtina. Gimė giliai tikinčioje sentikių cerkvės patarnautojo šeimoje. Mokydamasis Šiaulių gimnazijoje susidraugavo su kitų religijų ir tautybių vaikais. Buvo be galo pasipiktinęs dėl 1938 metų lenkų ultimatumo priėmimo dėl Vilniaus atsisakymo. J. Minkevičius, kaip mokantis rusų, lietuvių ir vokiečių kalbas, buvo pakviestas vertėjauti Repatriacijos komisijai.
1940 m. birželio okupaciją sutiko palankiai. Birželio 22 dieną buvo pakviestas į Raudonąją armiją, jam buvo suteiktas karinis leitenanto laipsnis (aukštesnio laipsnio per visą gyvenimą jis neišsitarnavo) ir buvo pasiųstas į karinę žvalgybą, kurioje išbuvo iki demobilizacijos.
Grįžęs į tėvynę, vadovavosi įgyta tarybinio kario psichologija: visus žmones skirstė į fašistus ir antifašistus, garbino J. Staliną. Tai trukdė jam adaptuotis – ilgai vienose pareigose neužsibūdavo. Pagaliau tapo Kauno miesto sekretoriumi ideologijai. Komitete klestėjo intrigos, vyko susidūrimai tarp vietinių ir iš Rusijos atkeltų kadrų. Pastarieji reikalavo sau ypatingų privilegijų, jų nepatenkinus laikė nacionalistais ir panašiai. Miesto pirmasis sekretorius J. Grigaravičius, J. Minkevičius buvo kaip tik apkaltinti nacionaliniais nukrypimais ir 1953 metais atleisti.
Šį kartą atleidimas nebuvo skausmingas – J. Minkevičius buvo pasiųstas mokytis į Maskvą. Nuo tol visą savo gyvenimą jis susiejo su filosofija. Giliai studijavo visas filosofines sistemas. Pradžioje buvo įsitikinęs marksizmo neklaidingumu. Jo mąstyseną sudrumstė J. Stalino parankinio A. Ždanovo išpuoliai prieš Vakarų filosofiją. J. Minkevičių šokiravo nemokšiška Vakarų filosofijos kritika. Buvo uždarinėjami Filosofijos fakultetai, jie atsigavo tik po didžiojo vado mirties. J. Minkevičius nesuvokė, kaip galima taip koneveikti Vakarų filosofus, kuriuos F. Engelsas laikė savo ištakomis. Iškilo klausimas – kas yra marksizmas?
Jei priimsi A. Ždanovo koncepciją, bus akivaizdus neatitikimas tarp to, ką A. Ždanovas vadino filosofija, ir kaip ją supranti, analizuodamas K. Marxo ir F. Engelso raštus bei lygindamas juos su tais, kuriuos F. Engelsas laikė teoriniu marksizmo šaltiniu, štai klausimas. Ar kiekviena išsakyta kvailystė, jeigu tu užimi postą, yra išmintis? J. Minkevičiaus galvoje kilo sumaištis.
Po kandidatinės disertacijos apgynimo jis buvo paskirtas Kauno medicinos instituto marksizmo ir leninizmo katedros vedėju, nors dar nebuvo atsikratęs ortodoksinių pažiūrų. Jo pažiūros evoliucionavo palaipsniui. Apgynus daktarinį (dabar habilitacinį) darbą, jis buvo pakviestas į Vilniaus aukštąją partinę mokyklą eiti tų pačių pareigų. J. Minkevičius iš jos pats perėjo į Mokslų akademiją.
Sudarant žurnalo „Problemos“ redkolegiją, J. Minkevičius buvo į ją įtrauktas. Man tai kėlė nerimą. Apsirikau. Artėjo „Problemų“ penkmetis. „Komuniste“ pasirodė triuškinantis straipsnis. Mudu su J. Repšiu buvome apkaltinti įvairiomis mirtinomis nuodėmėmis (nuo nacionalizmo iki „revizionizmo“ sklaidos). Buvo sudaryta komisija. Pirmininkas – docentas A. Lozuraitis, nariai – profesoriai A. Griška ir J. Minkevičius. Atrodė, A. Lozuraitis bendramintis, o A. Griška – vilnietis, senas komunistas, profesoriaujantis Pedagoginiame institute.
Abu profesoriai labai griežtai įvertino komunistų išpuolį. Dėl išvadų buvome nustebinti: A. Griška ir J. Minkevičius G. Zimano sumanymą pavadino avantiūristiniu. Savo raštais jie norėjo įrodyti, kad „Komunisto“ autoriai iš aukštosios partinės mokyklos – nekompetentingi, tik akli užsakymo vykdytojai.
Beliko sakyti kalbą pačiam A. Lozuraičiui. Atsiskleidė visa jo karjeristinė, išdavikiška prigimtis. Ministerija negalėjo ignoruoti aukščiausią kvalifikaciją turinčių mokslininkų nuomonės, todėl itin griežto nutarimo nepriėmė – apsiribojo manęs, J. Repšio ir A. Griškos pašalinimu iš redkolegijos, o A. Lozuraičio paskyrimu vyriausiuoju redaktoriumi.
Nuo tol mano santykiai su J. Minkevičiumi tapo artimesni. Vėliau profesorius man pasakojo apie padėtį partinėje mokykloje ir kodėl jis iš jos išėjo. Pasak jo, didesnio juodašimčių sambūvio Lietuvoje negalėjo būti ir jis abejojo, ar galėjo ir vėliau atsirasti, išnyko iš jo leksikono „nacionalizmo“ kritika. J. Minkevičius palaikė Lietuvos kultūros rėmėjus, išsiplėtė jo filosofinių tyrinėjimų ratas, labiau jautėsi tolerantiškumas.
Visi žinojo, kad „karštomis“ temomis jis – geriausias oponentas. Niekas iš jo neišgirsdavo nė menkiausių politinių etikečių segiojimo. G. Zimanas po to viešai paskelbė J. Minkevičių savo priešu „numeris vienas“. Taip ir pasakė, bet nieko paveikti negalėjo. Kol dar buvo gyvas A. Sniečkus, galėjo jam pasiskųsti. Maskvoje G. Zimanas jokios atramos neturėjo, nes tie į savamokslius žiūrėjo iš aukšto. Be to, G. Zimanas buvo nepajėgus dalyvauti jokioje rimtoje mokslinėje diskusijoje.
Nemaži J. Minkevičiaus nuopelnai, kad okupuotoje Lietuvoje filosofija pajėgė išsiveržti iš varžtų. Jokioje TSRS dalyje nebuvo tiek originalios ir verstinės filosofinės literatūros kaip Lietuvoje. Taip artėjome prie gorbačiovinės pertvarkos. Kūrėsi įvairūs klubai, juose dalyvavo ir Jokūbas. Jis kritiškai vertino ankstesnes savo pažiūras, stebėjo idėjų devalvaciją. Jeigu jaunystėje J. Minkevičius buvo įsitikinęs komunistas ir karštas J. Stalino gerbėjas, tai gyvenimo saulėlydyje mąstė, kad tarp Tarybų Sąjungoje skelbiamo komunizmo yra tiek bendro, kiek tarp Šventojo Rašto ir inkvizicijos. J. Minkevičius palaipsniui įtikėjo, kad Tarybų Sąjunga turi subyrėti, o Lietuva tapti nepriklausoma valstybe. Ta linkme jis ir darbavosi.
J. Minkevičius įsitraukė į sąjūdinę veiklą: buvo išrinktas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, o Steigiamajame suvažiavime – Sąjūdžio Seimo nariu, aktyviai dalyvavo atsiskiriant LKP nuo TSKP, buvo išrinktas į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, balsavo už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.
J. Minkevičius niekada neslėpė, kad Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo karo žvalgyboje. Po nepriklausomybės kai kurios grupuotės pradėjo „raganų medžioklę“, organizuoti šmeižto kampanijas, skaldyti tautą, pulti asmenis, net tuos, kurie itin nusipelnė Lietuvos kultūrai, nepriklausomybei. J. Minkevičius pateko tarp jų. Nelaukdamas jokių tyrimų baigties, jis pats padėjo deputato mandatą ir grįžo į akademinį darbą.
Neilgai jam teko gyventi – 1995 m. spalio 5 d. perėjoje prie pat savo namų jį partrenkė automobilis. Po traumos J. Minkevičius neatsigavo. Taip baigėsi vieno ryškiausių Lietuvos filosofų, pelniusių tarptautinį pripažinimą, gyvenimas. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju Nepriklausomybės Akto signatarui B. Genzeliui už prisiminimus.
Kviečiu į tribūną Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Č. Juršėną tarti keletą žodžių apie S. G. Ilgūną. Prašom, pirmininke.
Č. JURŠĖNAS. Brangūs G. Ilgūno artimieji, gerbiama Pirmininke, mieli kolegos! Šiandien susirinkome paminėti signataro, laisvės kovų dalyvio ir politkalinio, keliautojo ir mokslininko G. Ilgūno 80-metį. Signatarų yra, tiksliau, 1990 m. kovo 11 d. buvo 124, bet 26 jau nebeturime. Netekome ir bičiulio Gedimino. Mes, kiekvienas iš 124, turėjome savo kelią į Nepriklausomybę, bet signataras Gediminas nuo pat pradžių, nuo mokyklos suolo savo kelrode žvaigžde matė laisvą Lietuvą ir šituo keliu jis ėjo keliasdešimt metų. Ar tai buvo paprasta, lengva? Žinoma, ne, kai prisimeni, kad anuomet už lango tvyrojo bolševizmo, stalinizmo tamsa. Lietuva buvo okupuota ir aneksuota antrą kartą per keletą pirmųjų Gedimino nugyventų metų. Tačiau vaikinas nedvejojo. Jis augo patriotiškoje, Tėvynę mylinčioje ir jos labui veikiančioje šeimoje. Ilgūnų šeima padėjo partizanams, šį tą reikėdavo ir Gediminui nuveikti. Bet juos iššifravo, suėmė, kankino. Tėvą nuteisė 25 metams, sūnų – per jauną – paleido. Tai buvo 1951 metai. Po šios „pamokos“ Gediminas, užuot „pasimokęs“, ėmė tverti pogrindinę, antitarybinę organizaciją, atnaujino ryšius su partizanais. Tačiau 1953 metais vėl kalėjimas, vėl tardymas, teismas – 25 metai kaip ir tėvui. Ir dar tardytojo palinkėjimas: „Ten, Sibire, ir supūsi.“ Gediminas atkirto, jis toks buvo: sugrįžęs aplankysiu.
1957 metais pasikeitus politinei situacijai Gediminas išties sugrįžo į Vilnių ir tiesiai nuėjo raportuoti tardytojui, kad nesupuvęs, sugrįžo. Atrodytų keista, sunkiai suprantama, bet toks tas signataras, jis pykčio širdyje nenešiojo. Tą liudija kito pogrindininko, signataro V. P. Andriukaičio pasakojimas. Praėjus 15 nepriklausomybės metų Gediminas pasiūlė aplankyti saugumo tardytoją, kuris juos abu buvo tardęs. Taigi susitiko, pakalbėjo apie tai, kaip pasikeitė laikai ir požiūriai, po to trise nusifotografavo, o Gediminas po nuotrauka parašė: „Už demokratijos pergalę.“ Ne už kerštą ar sąskaitų suvedimą.
Gerbiamieji, sugrįžęs į Lietuvą, G. Ilgūnas tęsė savo žygį, bet naudodamasis „atšilimu“ ėmėsi kryptingo legalaus veikimo, kraštotyros. Žinoma, jis buvo sekamas, prižiūrimas. Nepaisant to, iki 1990 metų jis surengė 28 keliones po Lietuvą ir už jos ribų. Tai buvo prasmingos kelionės – knygnešių, sukilėlių takais, Lietuvos šlovės keliais. Kelionės ugdė jį ir jo bendražygius, kai kurie, tiesa, neatlaikydavo daugiadienių kelionių pėsčiomis, dviračiais, laiveliais ar kitokiu transportu ir dažniausiai ne asfaltu.
Gediminas buvo užsigrūdinęs. Galima sakyti, pakeliui tarp tų kelionių jis 1976 metais baigė žurnalistiką, o jo diplominį darbą Vilniaus universiteto dėstytojai pasiūlė išleisti atskira knyga. Ta knyga – tai „Jonas Čerskis“ – kruopščių tyrinėjimų archyvuose ir kelionių po atšiaurųjį Sibirą rezultatas, pagarbos duoklė tautiečiui mokslininkui, nubaustam už dalyvavimą 1863 metų sukilime. Taip buvo pasiruošta Atgimimui.
Jonavoje dirbęs Gediminas įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį, tapo Jonavos Tarybos pirmininku, Sąjūdžio Seimo nariu. Netruko išmušti rinkimų valanda, kuri turėjo būti laiminga, bet prarandantys valdžią ėmėsi šmeižto, melo, kad supurvintų patrioto, kovotojo, padoraus žmogaus reputaciją. Nepavyko! G. Ilgūnas buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos deputatu ir po Kovo 11-osios pasinėrė į valstybės atkūrimo darbus. Jis buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininku. Gerai pamenu, kaip pirmininkas kvalifikuotai, argumentuotai referuodavo teikiamus įstatymų ir nutarimų projektus, kaip sugebėdavo pagrįsti siūlomus sprendimus. Pagal projektų ir priimtų teisės aktų gausą ir pagal sistemingą, nuoseklų darbą apygardoje Gediminą galėčiau vertinti kaip labai rimtą, atsakingą deputatą, vieną geriausių Tautos atstovų tuometinėje Aukščiausiojoje Taryboje.
Žinoma, gerbiamieji, negaliu nepasakyti, kad G. Ilgūnas lengvai, patikliai nepriimdavo Aukščiausiosios Tarybos lyderių ar radikaliųjų deputatų siūlymų, kaip surėdyti naująją Lietuvą. Bene ryškiausias ir ne man vienam įsirėžęs 1991 metų pavyzdys: jis balsavo prieš Restitucijos įstatymą. Pridėsiu – vienintelis. Kiti nepatenkinti šiuo, švelniai sakant, rizikingu įstatymu, tarp jų ir aš, ir mano bendražygiai, nedalyvavo arba susilaikė balsuodami. Toks Jonavos deputato „akibrokštas“ negalėjo nesuerzinti vietinių radikalų. 1992 metais nepasitenkinimą sukėlė G. Ilgūno pozicija dėl Konstitucijos projekto. Jisai, socialdemokratas pagal įsitikinimus, tvirtai gynė parlamentinės respublikos modelį, sumaniai panaudojo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio 1949 metų deklaraciją, kurioje projektuojant nepriklausomos Lietuvos ateitį remiamasi 1922 metų Konstitucija, būtent parlamentinės respublikos konstitucija.
Deja, parlamentaro veikla tetruko pustrečių metų, bet buvo produktyvi, pilna įvykių.
Po to kiti valstybės kūrimo darbai: archyvų sistemoje, Radijo ir televizijos taryboje, Tūkstantmečio direkcijoje. Paraleliai jis toliau galėjo organizuoti keliones – dar 21 kelionę, intensyviau reikštis kaip mokslininkas ir knygų autorius. Tai veikalai, skirti gimtajam kraštui, savo „šaknims“, kelionėms, knygos apie mūsų didžiavyrius S. Kairį, Č. Kudabą, A. Brazauską, K. Grinių. Beje, prie trečiojo Lietuvos Prezidento palaikų pervežimo iš Amerikos ir palaidojimo gimtojoje žemėje daug prisidėjo ir G. Ilgūnas.
Pažymėtinos, gerbiamieji, knygos apie I, II ir XII Vyriausybes, ypač išskirčiau „Premjero paslaptį“. Tai mūsų antrojo premjero arba jo pradingimo paslaptis, kurios, deja, iki galo nepavyko atskleisti ir giliai kapsčiusiam autoriui. Kaip ir nepavyko rasti dokumentų, susijusių su antrojo premjero dingimu ar pradanginimu ir šios problemos tyrimu.
Mokslininko, tyrinėtojo triūsas neliko visuomenės nepastebėtas. Pacituosiu diplomo, kurio, deja, nespėta įteikti ir kuris nedaugeliui težinomas, ištrauką: „Gediminas Ilgūnas už jo nuopelnus mokslo žinių sklaidai ir Lietuvos mokslo istorijai, už Lietuvos šviesuolių ir mokslininkų veiklos tremtyje tyrinėjimus bei knygas apie juos yra išrinktas Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos garbės nariu.“
Negaliu nepridurti, kad pagaliau jis tapo ir Jonavos garbės piliečiu.
G. Ilgūnas turėjo daug gražių savybių: padorus, sąžiningas, taktiškas, šiltas, žmoniškas. Pastaroji savybė ypač išryškėjo rūsčiuosiuose Sibiruose. Štai tik vienas epizodas.
Persikraustant iš lagerio į lagerį teko eiti pėsčiomis, o, pasirodo, vienas kalinys pasiligojo, tiesiog nesilaikė ant kojų. Tai buvo ukrainietis. Klampojo dar keliolika jo tautiečių, bet jie atsisakė padėti nelaimėliui. Tada Gediminas ir kitas lietuvis, nors patys tempė savo mantą, nepaliko ligoto ukrainiečio ir taip jį išgelbėjo.
Toks tad buvo šis Žmogus, Kovotojas, Mokslininkas, Signataras. Garbė jam.
Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame Nepriklausomybės Akto signatarui, gerbiamajam Seimo Pirmininkui Č. Juršėnui.
Į tribūną kviečiu Signatarų klubo kanclerį S. Kašauską. Prašom.
S. KAŠAUSKAS. Laba diena, aukštasis Lietuvos valstybės parlamente. Noriu pareikšti Signatarų klubo vardu jums didžią padėką ir pagarbą, kad jūs štai tokią dieną, atitrūkę nuo rimtų darbų, nuo batalijų, nuo patrankų rinkimų griausmo, sutinkate prisiminti mus, išėjusius, ir pagerbti savo buvimu čia, pusę valandos paklausyti apie tikrai iškilių žmonių gyvenimą. Negaliu jums pažadėti, kad tokių minėjimų nebus. Jų, ko gero, gausės, bet ką padarysi, gyvenimas yra gyvenimas.
Dabar norėčiau pakviesti artimuosius čia ir įteikti jiems mūsų simbolines gėles ir dovanas. Ponią Birutę, signataro G. Ilgūno žmoną, prašau ateiti čia. Jums gėlės ir mūsų tradicinė klubo atminimo dovana. (Plojimai) Maloniai kviečiu J. Minkevičiaus sūnų ir, žinoma, anūkę Aistę, kuri sakėsi esanti penktokė. Ateik ir tu. (Plojimai) Ačiū, sėkmės jums darbuose!
PIRMININKĖ. Dėkojame visiems, dalyvavusiems šiame minėjime. Ačiū dar kartą pranešėjams, kurie taip gražiai prisiminė mūsų signatarų nuveiktus darbus.
O dabar mes privalome grįžti į mūsų kasdienybę. Prieš pradedant pasisakymams dėl darbotvarkės klausimų noriu viso Seimo vardu pasveikinti jubiliejaus proga savo kolegą, nuostabų draugą M. Zasčiurinską. (Plojimai)
Mielas Mečislovai, visi turbūt sutiks, kad jūs budite sargyboje sprendžiant mūsų socialinius klausimus. Ir toliau dirbkite taip nuoširdžiai, kaip iki šiol! Tikime, kad visi klausimai kartu su komitetu visada bus priimami tik geri, mūsų žmonių naudai. Ačiū, Mečislovai. (Plojimai)
M. ZASČIURINSKAS (DPF*). Gerbiamieji kolegos, man tikrai didelė garbė kartu su jumis dirbti mūsų Lietuvos labui. Ačiū jums! (Plojimai)
10.33 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKĖ. Taip pat noriu informuoti, kad buvo susirinkusi Seimo Vaiko gerovės parlamentinė grupė ir yra perrinkta pirmininkė. Vietoje R. Popovienės toliau grupei vadovaus R. Šalaševičiūtė.
10.33 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. balandžio 5 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dabar pereiname prie mūsų darbinių klausimų. Darbotvarkės tvirtinimas. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu noriu siūlyti keletą klausimų išbraukti. Paminėsiu ir pasakysiu kodėl. Pirmas siūlymas būtų balsavimo dėl interpeliacijos perkėlimas į ketvirtadienį. Mes manome, kad būtų svarbu iki to laiko gauti Ministro Pirmininko atsakymus į klausimus, kurie yra susieti su interpeliacijos turiniu.
Antras siūlymas, kurį, tikiuosi, galėsime priimti bendru sutarimu. Pranešėjas A. Kubilius Seimo valdybos yra išleistas į komandiruotę, todėl siūlome išbraukti 1-5 klausimą dėl apkaltos V. Gapšiui. Nėra pranešėjo.
Ir gal vietoj to klausimo būtų galima įrašyti mano teikiamą Seimo statuto pataisą, kuri buvo opozicinėje darbotvarkėje, bet nebuvo spėta apsvarstyti. Kaip tik Statuto pataisa yra siejama su apkaltos dalykais, ten siūloma išbraukti vieną sakinį. Tai projektas Nr. XIIP-4000.
Toliau. Mes siūlome išbraukti 1-6 klausimą – projektą Nr. XIIP-3870 dėl karo prievolės. Esame gavę visuomeninių organizacijų pastabų, kad tokius klausimus reikėtų spręsti kompleksiškai, ne tik kalbėti apie išmokas šauktiniams, bet ir matyti tuo pat metu, kaip bus koreguojamas ir gerinamas apmokėjimas profesionaliems kariūnams, kariams. Siūlome atidėti iki to momento, kai matysime Vyriausybės kompleksinį teikimą.
Taip pat siūlome išbraukti Vietos savivaldos įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Gal visą darbotvarkę tada? (Balsai salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Jis buvo numatytas kaip 1-11 klausimas, bet dabar nukeltas po pietų. Tai Vietos savivaldos įstatymo projektas Nr. XIIP-4091, D. Ulicko teikiamas projektas, kuris gina Raseinių mero situaciją. Mes jau vieną kartą nepritarėme ir siūlome nebegaišti laiko. Tai tiek kuklių mūsų siūlymų.
Ir dar vieną R. J. Dagys pasakys.
PIRMININKĖ. Ačiū. Iš eilės visiems. Manau, kad jau labai daug siūlymų. Pirmiausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, kolegos, J. Razma tiek nori išbraukti, o aš tada noriu pasiūlyti, kad įtrauktume. Rezoliucijos projektą, kuris šiandien buvo svarstytas Kaimo reikalų komitete, norėtume prašyti (jis koreliuojasi būtent su P. Gražulio rezoliucija dėl kaimo plėtros, arba, kitaip tariant, dėl hektarų mažinimo arba išmokų, tokią rezoliuciją esame parašę, trys Seimo nariai pasirašė) įtraukti į darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Palaukite! Turi būti įtraukiama frakcijos vardu, ne Seimo narių prašymu.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Pirmininke, norėtume į ketvirtadienio darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Pagal Statutą frakcijos vardu turi pasakyti, jeigu sutinka.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Supratome.
PIRMININKĖ. E. Masiulis pirmiau laukė.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašytume išbraukti Odontologijos praktikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4016 ir lydimąjį įstatymo projektą, kuris, mūsų supratimu, šiurkščiai žeidžia odontologijos savivaldą, nėra suderintas su visa odontologijos bendruomene, tikrai sukelia tokių papildomų aistrų ir nereikalingų emocijų. Manau, kad tai tikrai neparengtas įstatymo projektas, todėl siūlytume šiandien jo nesvarstyti.
PIRMININKĖ. Supratome. Toliau P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, siūlau iš darbotvarkės išbrauti du klausimus, projektus Nr. XIIP-3776 ir Nr. XIIP-3399. Tai yra Lygių galimybių įstatymų projektai, kur nustatomos kvotos, kad įmonėse negali būti mažiau kaip 30 % dirbančių moterų. Frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės.
Ir taip pat frakcijos vardu prašau vieną nutarimo projektą įtraukti į darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Palaukite, nespėjome pasižymėti. Dar kartą tikslinamės. Darbotvarkės 2-7 ir 2-8 klausimus siūlote išbraukti, taip?
P. GRAŽULIS (TTF). Darbotvarkės numerių nežinau, bet registracijos numeriai – Nr. XIIP-3776 ir Nr. XIIP-3399.
PIRMININKĖ. Radome. Viską supratome.
P. GRAŽULIS (TTF). Ir siūlome vieną klausimą įtraukti į darbotvarkę šalia nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Reformacijos metais“ projekto. Siūlo I. Šiaulienė. Aš taip pat siūlyčiau, kad 2017 metai būtų paskelbti Ievos Simonaitytės metais.
PIRMININKĖ. Numerį pasakykite.
P. GRAŽULIS (TTF). Projekto Nr. XIIP-3987.
PIRMININKĖ. Ačiū, supratome.
Toliau A. Mitrulevičius. Prašom.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės rezervinį 3 klausimą.
PIRMININKĖ. Labai didelis triukšmas, negirdėti, ko prašote.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Išbraukti rezervinį 3 klausimą – rezoliucijos „Dėl Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės“ projektą Nr. XIIP-4237.
PIRMININKĖ. Čia ne rezervinis, čia jis įkeltas dabar po Seniūnų sueigos kaip 2-1 dėl rezoliucijos. D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš dėl procedūrinių dalykų norėčiau kalbėti, dėl liberalų siūlymo išbraukti odontologijos praktikos nemažai įstatymų projektų. Tai yra lydimieji prie Odontologų rūmų, jie yra svarstymo stadijos, ir mes kaip tik prašome pritarti ir Sveikatos reikalų komiteto narių, ir Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyvai, mes juos sujungsime ir patobulinsime. Pagal Teisės departamentą mes privalome juos svarstyti visus kartu.
PIRMININKĖ. Supratome. R. J. Dagys. Norėjote dar ką nors? Prašome.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kolega P. Gražulis pasiūlė vieną įstatymą išbraukti, tai Nr. XIIP-3399, mes tą patį siūlėme, kadangi akcijų padalinimo klausimu tikrai…
PIRMININKĖ. Ačiū. B. Bradauskas. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų išgirdau tokį, sakyčiau, sąmokslo teorijos rezginį su J. Razmos pasiūlymais dėl interpeliacijų. Gerbiamieji kolegos, kviečiu nepalaikyti įvairių sąmokslo teorijų – vieną perkelti, kitą išbraukti, matyt, kažko nori derėtis, nori kažką pasiekti, todėl… Šiandien yra atvykęs ministras ir negaišinkime ministro brangaus laiko, duokime jam dirbti ir sprendžiame šiandien. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamoji G. Purvaneckienė.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš tik noriu pasakyti, kad, žinoma, P. Gražulis frakcijos vardu turi teisę prašyti išbraukti įstatymą, bet neturi teisės kalbėti visai ne tai, kas yra toje pataisoje. Ten visiškai nėra jokios kalbos apie 50 % darbuotojų nedarbuotojų. Išklausytumėte pristatymą ir pamatytumėte, o dabar…
PIRMININKĖ. Supratome. Pastaba teisinga. Dėl pačios darbotvarkės dabar apsispręsime. Iš eilės: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija… Prašau dėmesio! Reikės balsuoti. Gerbiamoji Birute, prašom grįžti į darbo vietą. Gerbiamoji Birute! Visi sėdame į darbo vietas. Prašyčiau šiek tiek sumažinti triukšmo lygį, nes neįmanoma girdėti.
Gerbiamieji kolegos, susikaupiame. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija siūlo darbotvarkės 1-3 klausimą – projektą Nr. XIIP-4213 dėl interpeliacijos ministrui K. Trečiokui perkelti į ketvirtadienį. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo119 Seimo narių: už – 33, prieš – 60, susilaikė 26. Lieka darbotvarkėje.
Toliau yra darbotvarkės 1-5 klausimas – projektas Nr. XIIP-4034 dėl apkaltos pradžios ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl V. Gapšio. Taip pat siūloma išbraukti. Aš noriu priminti, kad ten pasirašęs ne tik A. Kubilius, tai gali pristatyti. Pranešėjų yra daugiau. Yra daugiau pasirašę, nereikia jokių įgaliojimų. Prašom, balsuojame. Kas pritariate… Vienas A. Kubilius pasirašęs? Palaukite, pažiūrėsime. Aš noriu informuoti, kad pasirašęs yra tik vienas A. Kubilius. Gaila, kad jis Seniūnų sueigoje to nepasakė, galėjo ką nors įgalioti. Aš šiek tiek nesuprantu, jūs norite interpeliacijos ar nenorite? Jūs norite kreiptis į Konstitucinį Teismą ar nenorite? Buvo A. Kubilius šiandien Seniūnų sueigoje… (Balsai salėje) Nešaukite. A. Kubilius buvo Seniūnų sueigoje, galėjo jis atnešti įgaliojimą, jeigu atsakingai žiūri į darbą. Gaištame Seimo laiką ir eikvojame mokesčių mokėtojų pinigus. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų norėtume čia matyti A. Kubilių, kad ta interpeliacija eitų kuo greičiau, bet gerbdami opozicijos valią ir suprasdami, kad opozicijos lyderis galbūt negali šiandien dalyvauti, irgi sutinkame, kad būtų perkelta į ketvirtadienį.
PIRMININKĖ. Aš dar kartą noriu paprašyti elgtis atsakingai, žaidžiame kažkokius žaidimus. Tai labai reikia, tai po to nereikia. A. Kubilius šiandien ryte buvo darbe, buvo Seniūnų sueigoje ir tikrai galėjo parašyti įgaliojimą, jeigu tikrai reikia. Dabar neprašykite, kad būtų įtraukti be eilės kokie nors klausimai.
Pagal Statutą šito klausimo mes nesvarstome. Noriu priminti, kad kitą savaitę mes visą savaitę svarstysime socialinį modelį, todėl tikrai nieko nebus dedama dėl to, kad nebuvo pranešėjo.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija prašo išbraukti projektą Nr. XIIP-3870 – Karo prievolės įstatymą svarstymo stadijos. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 33, prieš – 27, susilaikė 60. Nepritarta.
Prašo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai įtraukti projektą Nr. XIIP-4000 – Statuto pataisas. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų įtraukta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 39, prieš – 37, susilaikė 42. Nepritarta.
Yra dar vienas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prašymas – projektą Nr. XIIP-4091 – Vietos savivaldos įstatymą išbraukti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 55, prieš – 31, susilaikė 33. Nėra pritarta.
Toliau yra frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ siūlymas dėl darbotvarkės 1-7 klausimo – projekto Nr. XIIP-3776 išbraukimo iš darbotvarkės. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 111 Seimo narių. Už – 29, prieš – 19, susilaikė 63. Nepritarta. Lieka darbotvarkėje.
Toliau yra frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ siūlymas. 2-8 klausimas, projektas Nr. XIIP-3399. Taip pat balsuojame. Kas pritariate, kad išbrauktume, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 111 Seimo narių. Už – 62, prieš – 15, susilaikė 34. Pritarta išbraukimui iš darbotvarkės.
Toliau yra frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ prašymas įtraukti į darbotvarkę projektą Nr. XIIP-3987. P. Gražulis prašo įtraukti. Čia yra dėl atmintinų dienų. Dėl 2018 metų paskelbimo Ievos Simonaitytės metais. Prašom. Kas pritariate, kad būtų įtraukta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 105 Seimo nariai. Už – 87, prieš – 5, susilaikė 13. Įtraukta į darbotvarkę.
Yra 2-1 klausimas. Socialdemokratų frakcija prašo Seimo rezoliuciją dėl Lietuvos ir Lenkijos išbraukti iš darbotvarkės. Prašom. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 107 Seimo nariai. Už – 66, prieš – 30, susilaikė 11. Išbraukta iš darbotvarkės.
Taip pat yra Liberalų sąjūdžio frakcijos prašymas 2-13a ir 2-13b tokiu atveju klausimus išbraukti iš darbotvarkės, projektai Nr. XIIP-4016 ir Nr. XIIP-4017, dėl odontologijos klausimų. Prašom. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 114 Seimo narių. Už – 50, prieš – 10, susilaikė 54. Lieka darbotvarkėje.
Yra ministro J. Oleko prašymas perkelti 2-3 klausimą į pabaigą, šios dienos paskutinį klausimą svarstyti, tiesiog sukeisti vietomis. Ar pritariate? Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgų, nes ministras yra užimtas tuo metu. Sutinka Seimas? Taip, gerai, ačiū.
Taigi dėl visos darbotvarkės ar galime bendru sutarimu pritarti? Ne. Balsuojame. Kas pritariate balandžio 5 dienos mūsų darbotvarkei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arbas susilaikote.
Balsavo 118 Seimo narių. Už – 80, prieš – 10, susilaikė 28. Balandžio 5 dienos darbotvarkė patvirtinta.
Prašom, gerbiamasis A. Ažubali.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, ponia Pirmininke. Kolegos, mane labiausiai nuvylė, kad be jokių argumentų ir pirmiausia socialdemokratai, ir pirmiausia ponas B. Juodka ir ponas G. Kirkilas, ir kiti, kurie, aš tikiu, supranta santykių su Lenkija svarbą, išbraukė rezoliuciją be jokių argumentų iš darbotvarkės.
Dar daugiau pasakysiu. Tai kartu ir ženklas naujai Lenkijos politinei vadovybei, kad valdančiajai koalicijai esminiai geopolitiniai interesai yra visai nesvarbūs. Tai kokį mes signalą siunčiame artėjant kartu ir prezidento L. Kaczyńskio tragiškos žūties šešerių metų liūdnam jubiliejui? Aš manau, signalas blogas. Tai, kad tomaševskininkai pasisakė prieš, tai čia nieko naujo, jie tiesiog vykdo Kremliaus valią. Tačiau jūs, tie žmonės, kurie bent šiek tiek susigaudo, kas yra tarptautiniai santykiai…
PIRMININKĖ. Prašau mandagiau kalbėti.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). … na, mane stebina.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau mandagiau kalbėti Seimo posėdžių salėje. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Aš irgi frakcijos vardu kubilininkams atsakysiu. Kadangi vis dėlto santykiai yra svarbūs, yra priimta pakankamai Lietuvos ir Lenkijos bendrų dokumentų, ir traktatas, kuris, žinome, kokios yra stadijos, yra asamblėja, yra parlamentinė grupė. Ir visos tos institucijos turėtų rimtai parengti rezoliuciją, o ne per vieną naktį. Vakar vėlai vakare atsirado darbotvarkėje rezoliucija, kuri nebuvo nei aptarta, nei padiskutuota. Ir parašyti lapelį, kuriuo galėtų nuvykęs į Lenkiją A. Ažubalis pamojuoti prieš nosį, kad neva kažkas vyksta, tai visai ne tas požiūris į kaimyninių šalių santykius.
Be to, buvęs užsienio reikalų ministras turėjo labai puikią progą viską gražiai sutvarkyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Aš noriu paprašyti nutraukti ta tema diskusijas. Yra sutarta, kad turi Užsienio reikalų komitetas pasižiūrėti tas rezoliucijas. Mes darbotvarkę svarstome jau pusę valandos. Tikrai. Galime nutraukti diskusijas, gerbiamasis vicepirmininke? Ačiū už supratimą.
10.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui“ projektas Nr. XIIP-4213 (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Dar kartą prašau Seimo narių grįžti į savo darbo vietas. Pradėsime darbotvarkės 1-3 klausimą, projektą Nr. XIIP-4213 – Seimo nutarimo dėl interpeliacijos… (Triukšmas salėje)
Gerbiamieji kolegos, jūs kalbate garsiau, negu aš jau kalbu per mikrofoną. Nutarimo „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui“ projektas Nr. XIIP-4213. Svarstymo stadija. Diskusijose užsirašė dalyvauti šeši Seimo nariai. Pirmasis – A. Kubilius. Jo nėra.
P. Gylys. Prašom į tribūną. Praeitą kartą buvo viskas perkelta. Viskas perkelta, kur buvo padaryta pertrauka. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, prašyčiau tylos! Prašom.
P. GYLYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mes dabar vykdome konservatorių, liberalų zadanije, nes artėja rinkimai ir (…) kai kurių partijų neutralizavime. Šiandien taikinys numeris pirmas Lietuvos politinėje arenoje yra partija „Tvarka ir teisingumas“. Tą reikia suvokti. Aišku, yra ir daugiau partijų, kurios yra negeros. Bet pas mus Lietuvoje yra dvi geros partijos – konservatoriai ir liberalai, net jeigu daro ką nors blogai, tai Lietuvos labui. (Balsai salėje)
Dabar prie temos. Aš manau, kad ministras K. Trečiokas normaliai vykdo savo pareigas ir savo atsakymais parodė, kad faktiškai visi kaltinimai jam yra neargumentuoti. Bet lieka kai kurių lingvistinių netikslumų ir jie vieninteliai dabar viešojoje erdvėje kartojami, reprodukuojami norint sudaryti įspūdį, kad ministras, taip pat ir „Tvarkos ir teisingumo“ partija, yra kažkokie ypatingai nusikalstami, o padėtis iš tikrųjų yra kita. Kad, ko gero, nusikalsta ir griauna mūsų politinę sistemą tie, kurie vykdo koncentruotas atakas prieš tam tikras politines partijas. Taikiniu yra net mūsų, šiandien galvojantys, kad jie yra visagaliai, socialdemokratai. Ir jiems tenka atlaikyti smūgius, bet jie, man atrodo, iki galo nesuvokia tos situacijos ir elgiasi nemanau, kad išmintingai.
Šiukšlės, kaip žinote, yra purvinas reikalas. Atliekų tvarkymas yra purvinas reikalas dviem prasmėmis – tiesiogine ir ekonomine. Daug kur atliekų tvarkyme dalyvauja nusikalstamos struktūros. Prieš keletą savaičių man teko susipažinti su kai kuriais dokumentais, iš kurių matyti, kad atliekų tvarkymo verslas yra nešvarus. Aš čia patį švelniausią žodį pavartojau. Gali būti, kad ir nusikalstamas. Ar negali būti, kad, pavyzdžiui, ponas Masiulis (galime pasvarstyti tokį variantą) atstovauja tokių grupių interesams ir jiems ministras K. Trečiokas, kuris priešinasi tų nelabai švarių verslų įtakai, yra nepatogus. Jie taip bando nušauti du zuikius. Pirma, gauti politinę naudą, sumenkinti politinius konkurentus ir padėti galbūt tiems, kurie nori nušalinti ministrą K. Trečioką kaip gerai vykdantį savo pareigas. Deja, viešojoje erdvėje dominuoja nepalankios tendencijos, nepalanki informacija, bet aš manau, kad Seime yra pakankamai žmonių, kurie mato, kad yra didelis lošimas, politinis lošimas ir galbūt nešvaraus verslo lošimas šioje istorijoje.
Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, kad jūs girdėjote, kaip atsakinėjo ministras K. Trečiokas į klausimus ir kas liko iš tų klausimų. Manau, kad jūs suvokiate ir interpeliacijos iniciatorių tikruosius motyvus. Bent vienas politinis yra visiškai akivaizdus, kitas – nešvarios ekonomikos motyvas – yra sunkiau parodomas, bet irgi yra matomas. Tikiuosi protingo, išmintingo, patriotiško sprendimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu P. Gražulį. Ruošiasi K. Masiulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, keletą mėnesių pūstas šitas burbulas subliūško. Net ir konservatoriai truputėlį nutilę, liberalai jau beveik visai tyli.
Vijūnėlės dvaro byla, baudžiamosios atsakomybės byla, yra nutraukta. Kaip žinote, ne pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo pareikšti įtarimai ir premjerui, specialus liudytojas buvo aplinkos apsaugos ministras ir iš viso šito – burbulas. Na, kas beliko? Reikėjo paviešinti pokalbius. Pokalbius paviešino ir iš tų pokalbių nematyti nei kokių nors atkatų, nei siūlymų, nieko. Čia valstybei jokios žalos nepadaryta. Ar mažai šiandien taip yra priiminėjami įstatymai, kur siūlome ypatingos skubos tvarką ir skubos tvarką? Tuo labiau kad šis Vyriausybės nutarimas buvo svarstomas dvejus metus, buvo ilgai tampomas ir, deja, vis dėlto svarstė įvairios institucijos ir nė vienos institucijos neigiamų išvadų nebuvo. Tada, be abejonės, kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvados taip pat yra palankios tiek Druskininkų merui R. Malinauskui, tiek aplinkos apsaugos ministrui K. Trečiokui. Jokių viešų ir privačių interesų čia nėra sumaišyta, jokios naudos nebuvo siekiama šiame eskaluojamame konflikte. Toliau A. Bilotaitė kreipėsi į prokuratūrą, kad už melavimą ministrui K. Trečiokui būtų iškelta baudžiamoji byla. Deja, prokuratūra nutraukė šitą ikiteisminį tyrimą, nenustačiusi, kad ministras K. Trečiokas meluotų.
Dėl įdomumo reikėtų priminti, gerbiamoji Agne, kad Druskininkų meras R. Malinauskas dėl jūsų tokio patrono kaip žiniasklaida kreipėsi į žurnalistų etikos inspektorių, kad jis specialiai sumontavo pokalbius ir taip bandė sukompromituoti poną gerbiamąjį ministrą K. Trečioką.
Bet tokiais negražiais būdais siekiama atseit kilnių tikslų. E. Jakilaitis yra žurnalistas, paduotas žurnalistų etikos inspektoriui. Kas vis dėlto įvyksta galų gale? Galų gale nukenčia gerbiamasis ministras K. Trečiokas. Kiek bus patraukta baudžiamojon atsakomybėn konservatorių… Premjeras jau pabėgo, ar su komandiruote, ar be komandiruotės neaišku, galbūt vengdamas atsakomybės, kad nebūtų teisiamas už šmeižtą, už melą, už visą šitą žmonių niekinimą ir politinės partijos. Štai tokia yra atomazga visos šios istorijos.
Kita vertus, mes, kaip politikai, turime pasimokyti… To neturėtume daryti, gal ir mokytis negalėtume, bet turime stebėtis, na, kaip iš šitokio menkniekio išpučiamas toks burbulas ir tas burbulas ilgai pučiamas? Taip gali sugebėti tik konservatoriai. Aš manau, kad gali pamokyti ne vieną valstybę, gal iš to mokosi ir V. Putinas tokios patirties, kaip kovoti su savo konkurentais, oponentais, kaip juos suniekinti, kad kas prieš V. Putiną, tas prieš Rusiją, tokia nuomonė ten akivaizdžiai dominuoja. O Lietuvoje bando dominuoti, kad kas prieš konservatorius, tas prieš Lietuvą. Taip, be abejonės, pučiama ta migla visus 26 nepriklausomos Lietuvos metus. Bet, ačiū Dievui, kad Lietuvos piliečiai yra sąmoningesni negu Rusijos piliečiai, kad didelė dalis Lietuvos piliečių supranta tokias konservatorių aferas, bandymą apšmeižti, apjuodinti Lietuvos piliečius.
Tikiuosi, kad šiandien atsiras nors vienas kitas doras konservatorius, nebalsuos už šitą interpeliaciją, nes jie jau patys mato, kad ji subliūško, ir vis prašo atidėti ir atidėti šį klausimą, kad nebūtų svarstomas. Aš siūlau užbaigti šią procedūrą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu K. Masiulį. Ruošiasi A. Bilotaitė.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiandieną balsuosime ir išspręsime tokį uždavinį, kurį maždaug trejų ketverių metų vaikas labai nesunkiai ima ir išsprendžia. Tai teksto suvokimo pamokėlė. Trejų ketverių metų vaikas (aš turiu tokį trimetį anūką) labai nesunkiai atskiria, kada lapė meluoja vilkui ir kada nemeluoja. Deja, čia šitų melų socdemai, darbiečiai ir tvarkiečiai, kiek suprantu, linkę neskirti nuo teisybės.
Štai imsiu pacituosiu. 2016 m. vasario 3 d. Seimo Antikorupcijos komisijos stenogramoje užfiksuota: „K. Trečiokas sako: „Manęs asmeniškai nei meras, nei premjeras jokio poveikio nedarė ir neklausė, ir neragino šito sprendimo priimti.“ Aš jo kalbos netaisysiu ir už ją neatsakau, kad ji tokia čia netiksli ir neaiški. 39 minutę vėl K. Trečiokas sako: „Tikrai jokio poveikio priimant šį sprendimą nebuvo, bent man.“ 43 minutę komisijos pirmininkas V.Gailius: „Ministre, o apie nutarimo rengimą ir teikimą Vyriausybei jūs kalbėjote su Druskininkų meru?“ Ministras K. Trečiokas: „Ne.“ V. Gailius: „Aš norėčiau pacituoti jūsų interviu, duotą „15 minučių“. Jūs dabar ką tik pasakėte, kad ne.“ K. Trečiokas: „Dėl šito konkretaus nutarimo mes nekalbėjome. Man tikrai Druskininkų meras prieš kokį pusmetį sakė, kad yra toks nutarimas. Jūs ten labai ilgai jį voliojate ar vyniojate, kada jis pagaliau bus. Nebuvo konkrečiai kalbama nei apie šį straipsnį, nei apskritai visai nekalbėjom. Pavyzdžiui, vakar, prieš porą dienų meras man taip pat paskambino dėl mašalų. Nu, aš kalbėjau…“ Pasirodo, jis kalbėjo dėl mašalų, o ne dėl šito nutarimo, tačiau iš tikro davė pavedimą ir iš karto buvo pagal tą zadaniją įvykdytas sprendimas. Įvyko Vyriausybės posėdis ir mero R. Malinausko interesas buvo įvykdytas.
Prieš mano akis yra ir kitas dalykas – tai ministro K. Trečioko ir R. Malinausko telefoninis pokalbis, kuriame labai aiškiai R. Malinauskas prašo eiti su ta atskira dalimi (cituoju), „kur dėl kurortinių zonų yra išbraukiami ir išmetama visas tas reglamentavimas.“ Į ką K. Trečiokas atsako: „Nu, aš tai už, nėr problemos. Mes pateiksim.“ Pačioje pabaigoje jis pasako: „Tuoj kancleriui duosiu zadaniją būtent dėl kurortinių zonų panaikinimo. Ok. Supratau.“
Taigi trejų ketverių metų vaikas suprastų šitų dviejų tekstų visišką neatitikimą. Telefoninis pokalbis rodo, kad jie šnekėjo, kad jie aptarinėjo, kad gavo zadaniją ir kad ji buvo įvykdyta. Liudijant Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje buvo meluojama. Už tokius nusikaltimus Amerikoje prezidentai yra atstatydinami, o čia mes nesugebame kažkokio K. Trečioko… (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami Seimo nariai, sakydami kalbas, elkitės korektiškai. (Balsai salėje) K. Masiulis tikrai į pabaigą buvo nekorektiškas.
Gerbiamas M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiami kolegos, gal galėtų kas nors išversti, ką reiškia užsienio kalba žodis zadanija? Aš čia žiūriu, kai kurie žmonės šį žodį labai pamėgo. Aš suprantu, kad tai yra nostalgija aniems laikams, bet vis dėlto Lietuvos Respublikos Seime, aš manau, kad reikėtų išversti visiems, nes salėje yra ir jaunimo, kuris gal nežino, ką tai reiškia. Labai ačiū. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Supratome. A. Bilotaitė. Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos!
PIRMININKĖ. Jeigu kas kalbės nekorektiškai, nutrauksiu pasisakymus.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš labai dėkoju už dėmesį, gal tikrai galima truputėlį ramybės?..
PIRMININKĖ. Netriukšmaukite, nes negirdite, ką pasakoja pranešėjai. (Balsai salėje) Prašom, prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, ką atskleidžia ir parodo pastaruoju metu pilantis korupcinių skandalų lietus – Vijūnėlės dvaro, K. Trečioko melo istorijos? O atskleidžia štai tokius dalykus. Pirmiausia, kad aukščiausiu politiniu lygiu vis dar gajūs sovietiniai nomenklatūriniai reikalų, arba, kaip čia, sako, populiaru, zadanijų tvarkymo metodai.
Antras dalykas, ką tai atskleidžia, – kaip yra priimami sprendimai, kad jie yra priimami nesilaikant procedūrinių reikalavimų, naudojantis telefonine teise ir užsakymų stalo principais.
Trečias dalykas, ką atskleidžia, – kad šiai Vyriausybei pagrindinis prioritetas yra ne viešojo intereso gynimas ir tarnystė žmonėms, o nelegalių statybų legalizavimas per Vyriausybės nutarimus.
Ketvirtas dalykas – kad meluoti politikams yra normalu. Man pačiai teko dalyvauti Antikorupcijos komisijos posėdžiuose ir tikriausiai ne man vienai, bet visiems komisijos nariams buvo aišku, kad buvo meluojama, kad nors pats ministras pasirašė prieš tai, kad sakys tiktai tiesą ir neklaidins, ir nemeluos Antikorupcijos komisijai, bet ministras melavo. Matydama šią situaciją, kreipiausi į Generalinę prokuratūrą. Taip, atsakymas yra toks, kad Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Bet, nepaisydama to, matydama, kad prokurorai atliko ne visus procesinius veiksmus, šitą jų sprendimą skųsiu.
Kitas dalykas. Gerbiami politikai, egzistuoja ir kita politikų atsakomybė – politinė, moralinė atsakomybė. Kiek mes dar visi leisime politinės moralės kartelę žemyn? Šis klausimas dėl K. Trečioko interpeliacijos ir yra testas, lakmuso popierėlis mums visiems. Parodykime visuomenei, kad mes tą kartelę pasirengę kelti aukščiau.
PIRMININKĖ. Ačiū Agnei už gražią kalbą.
P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, padarykime tokią paprastą prielaidą, kad štai rūkomajame vadovaujami gerbiamo B.Bradausko susirinkę laikinosios Seimo komisijos nariai nustatė, kad ministras K. Trečiokas nei melavo, nei užsiiminėjo politine įtaka. Švarus, kaip krištolas. Kaip pasakė gerbiamas beveik vidaus reikalų ministras P. Gylys – čia tik lingvistiniai netikslumai, nors, man atrodo, net antrokui aišku, kad melo čia yra sočiai, bet mūsų komisijai ir valdančiajai daugumai čia yra neaišku. Čia yra tik lingvistiniai netikslumai.
Gerbiamieji, jūs valdote valstybę. Jūs savo balsais galite padaryti bet ką. Jūs savo balsais galite paskirti ministrui K. Trečiokui Laisvės premiją, nes iš tiesų jis yra epicentre precedento, kuris parodo, kad Lietuvoje iš tikrųjų yra absoliuti laisvė nuo įstatymo, laisvė nuo politinės kultūros, nuo politinės etikos ir moralės. Tai galite atlikti ir tokį veiksmą. Darykime prielaidą, kad iš tiesų čia viskas, visa interpeliacija yra tik lingvistiniai netikslumai.
Bet yra daugiau klausimų. Per tą laiką susikaupė gerokai daugiau klausimų pačiam ministrui ir jo vadovaujamai ministerijai. Keletas vietovardžių. Tai pradėkim. Druskininkai – Vijūnėlės dvaras, Trakų rajonas – J. Borisovo dvaras, Kamšos draustinis prie Kauno, Burbiškių parkas Vilniuje. Kas jungia šiuos vietovardžius? Šiuos vietovardžius jungia politinė korupcija. Žmonės gali statyti bet ką ir nebijo Aplinkos ministerijos principingumo, bet staiga tas Aplinkos ministerijos principingumas atsiranda visiškai kitur.
Gerbiamas ministre, ar jums ką nors sako V. Danauskienės pavardė? Tai yra žurnalistė, kuri pirmoji atskleidė Vijūnėlės dvaro istoriją. Gerbiamas ministre, ar jūs žinote, kad pas ją dabar intensyviai pradėjo lankytis Aplinkos ministerijos pavaldžios struktūros ir tikrinti, ar ji galbūt ką nors nelegaliai stato, gal su jos žeme ar tvenkiniu kokia nors netvarka. Jokių pažeidimų nerado, viskas gerai. Bet kažkodėl vėl sutapimas – kai prasidėjo interpeliacija, pas šią žurnalistę ėmė lankytis principingi Aplinkos ministerijos pareigūnai. Čia jau yra rimta. Čia yra rimtas klausimas, į kurį, aš tikiuosi, kas nors šiandien šioje Seimo salėje atsakys, nes tai yra persekiojimas, žurnalistų persekiojimas už savo dirbamą darbą.
Į kitus klausimus, kuriuos turėtų atsakyti Aplinkos ministerija, taip pat yra neatsakoma. Urėdijų reforma kabo lyg Damoklo kardas, aplinkos apsaugos sistemos reforma, ką darysime toliau su Aplinkos apsaugos tarnyba, su Aplinkos apsaugos agentūra, su regioniniais aplinkos apsaugos departamentais? Ką darysime su atliekų tvarkymo korupcija, kur yra šimtai milijonų vagiama iš valstybės? Ir vėlgi atsakymo aš negirdžiu, užtat buvo sistemingai gniuždomi regioniniai aplinkos apsaugos departamentai, kelis kartus išdalijami atleidimo lapeliai žmonėms, t. y. tiems pareigūnams, kurie kaip tik vietose ir tiria bylas, ir principingai atlieka savo pareigas. Visa sistema per šį laikotarpį, vadovaujant ministrui, buvo visiškai demoralizuota.
Ir paskutinis aspektėlis, visiškai naujas. Gerbiamieji socialdemokratai, jūs pašalinote iš partijos vieną iš savo vadovų, gerbiamąjį R. Malinauską, Druskininkų merą. Ar jis pats išėjo, trenkė durimis, ar jūs paprašėte jo išeiti? Ar tai nerodo, kad vagies kepurė svyla ir kad yra ne tik lingvistinių netikslumų, bet yra ir rimtų dalykų šioje byloje ir jūs patys tą pripažįstate. Aš linkiu ir gerbiamam ministrui, ir valdančiajai koalicijai šiandien pagaliau pasižiūrėti į veidrodį ir pasakyti, kad karalius nuogas, ir pripažinti tai, kad šioje byloje yra labai rimtos politinės korupcijos požymių. Aš jums linkiu supratimo ir tikiuosi, kad šiandien interpeliacija nesibaigs jūsų, gerbiami valdantieji, visišku fiasko.
PIRMININKĖ. Ačiū. Po svarstymo diskusijos baigtos. Balsuoti po svarstymo nereikia. Pereiname prie priėmimo. Primenu, kad pirmiausia balsuosime dėl Seimo nutarimo, kurį pateikė komisija, pritarti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro K. Trečioko atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją. Kas užsirašėte už, balsuojate už tai, kad pritariate ir tenkina atsakymai, kas prieš, turite kitą nuomonę.
Nuomonė už – P. Gražulis. Prašom. (Balsai salėje) Nėra. A. Dudėnas. Prašom.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, matome, kad šitie ministro atsakymai ar visa tiesa niekam iš tikrųjų nerūpi. Nerūpi todėl, kad svarbiausia sukurti skandalą, tai akivaizdu. Aš pasakysiu tiktai vieną faktą. Interpeliacijos iniciatoriai, sakykime, liberalai, konkrečiai E. Masiulis, praeitą posėdį, kai buvo pateikiamas šitas klausimas ir ministras stovėjo čia, tribūnoje, mes matėme, kad liberalai ir E. Masiulis net nesiklausė ministro atsakymų. Seimo Pirmininkė netgi drausmino juos sakydama, kad reikėtų salėje tvarkos. O išėjęs sakyti baigiamąją kalbą, jis pradėjo žodžiais, kad labai įdėmiai klausėsi atsakymų. Akivaizdu, kad pats E. Masiulis, kuris teikia interpeliaciją, melavo mums čia, posėdžių salėje. Galbūt jis galėtų atsiprašyti viso Seimo arba irgi priimti kokius nors politinius sprendimus, nes štai prieš tai kalbėjusi A. Bilotaitė sakė, kad politikams galioja kita politinė moralė. Tai jeigu interpeliacijos autoriai mums taip pat meluoja posėdžių salėje, ar galima kitaip vertinti šitą interpeliaciją kaip tiktai kaip politinį farsą? Tiesiog aš kviečiu pritarti atsakymams ir užbaigti tą klausimą.
PIRMININKĖ. Ačiū Arūnui. Nuomonė prieš – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tiesų aš tikėjausi, kad po mano klausimo dabar kalbantys socialdemokratų atstovai, kad ir gerbiamasis A. Dudėnas, pakomentuos, ar R. Malinauskas, ką tik palikęs jūsų partiją, buvo paprašytas iš jos išeiti, nes jūs matote, kad šioje byloje yra aiškių politinės korupcijos požymių. Aš, kaip suprantu iš šalies kaip eilinis žmogus ir stebėdamas tai, kas vyksta, manau, kad tai yra aiškus įrodymas to, kad jūs patys tai pripažįstate.
Tai klausimas – kodėl jūs vis dar saugote aplinkos ministrą K. Trečioką, nes panašu, kad keisti ministrus kartais jums pasiseka, kartais nelabai sekasi, bet tikrai galėtumėte rasti kompetentingų žmonių ir nepabaigti visos šitos interpeliacijos farsu. Tai bus jūsų farsas, gerbiami valdantieji, nes klausimai, kurie buvo pateikti gerbiamajam ministrui jam atsakinėjant iš Seimo tribūnos… Aš neišgirdau nė vieno atsakymo. Tai buvo lingvistinių netikslumų kratinys, tačiau aiškaus paneigimo aš neišgirdau. Deja, man atrodo, kad ši byla jums bus tikrai sunkus akmuo po kaklu, ir jeigu jūs jo nenusiimsite šiandien, tai jūs tik patvirtinsite, kad su visu tuo koalicijos laiveliu jūs sėkmingai grimztate į dugną kartu su savo koalicijos partneriais. Apmaudu stebėti Seimo salėje visą šį epizodą, nes ministrui nepaneigus nė vieno fakto ir vis pasirodant naujai informacijai, kad, deja, kiekviename žingsnyje buvo melas, buvo daroma politinė įtaka, ir dabar tas žmogus, kuris darė politinę įtaką, pats yra pašalintas iš Socialdemokratų partijos, tai yra akivaizdus įrodymas, kad čia yra rimti dalykai. Ir jūsų, mielieji, dabar yra žodis, jūs parodykite, kad turite stuburą. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Laikas!
Nuomonė už – E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Salamakinai, Irena ir visi kiti!..
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Iš tikrųjų manau, kad šiandien bus išspręstas klausimas dėl gerbiamojo ministro. Suprantu, kad artėja rinkimai ir ieškoma dividendų, ir tiesiog dažnai tuščiai šnekame. Aš manyčiau, kad turime kuo greičiau išspręsti šitą klausimą, nes kartu reikia tik įsivaizduoti, kokie įtempti ir gerbiamo ministro nervai.
Man malonu, kad dešinioji pusė pripažįsta jau ir lingvistinius neatitikimus. Būdamas komisijoje, aš aiškiai girdėjau, kaip buvo pripažinta, kas nenorėjo, tas negirdėjo. Gyvenkime draugiškai, baikime šiandien šitą procesą ir eikime spręsti tikrai svarbių Lietuvai klausimų. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Manau, kad politinis TT partijos ir kitų valdančiųjų mikčiojimas tik dar kartą parodė, kad jie puikiai supranta, kad gina melavusį ministrą. Nors prokurorai teigia, kad ministras neneigia savo bendravimo su Druskininkų meru, tačiau akivaizdu, kad neatsakė į klausimą, ar Antikorupcijos komisijai galima meluoti, ir nelygino su išviešinto pokalbio išklotinėmis jo pasakymų.
Man, pavyzdžiui, susidarė įspūdis, kad komisijai buvo meluojama ir buvo siekiama ją suklaidinti. Tik iš išviešintų ir išslaptintų pokalbių paaiškėjo, kad buvo melavimo faktas. Žinoma, galima iš drono nufotografuoti tas pokalbių išklotines paskelbusios žurnalistės sodybą ir atsiųsti inspektorius tikrinti pagal anonimą padarytas nuotraukas, tačiau jokie dronai neparodys jūsų melo išklotinių. Tai nesunku padaryti atlikus net minimalią atsakymų analizę. Manau, kad ir politinės atsakomybės dugnas šiuo atveju jau pasiektas ir jį pramušus siekiama naujų žemumų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Mes turbūt bandome įteisinti selektyvų teisingumą, selektyvią etiką, selektyvią moralę. Vienu atveju toje pačioje komisijoje tuo pačiu metu nagrinėjant vieną klausimą, na, sakykime, reikalaujama, kad tai būtų šventesnis už popiežių asmuo, kitu atveju užmerkiamos akys ir bandoma išsukinėti. Pavyzdžiui, penktas komisijai Seimo pavesto nutarimo klausimas buvo toks: ar Konservatorių partijos vadovo šeimos verslas ir sutartis su valstybės valdoma kompanija dėl itin didelės vertės infrastruktūros, 7 mln. vertės, kuri jau pradėta realizuoti, ir tai sutarčiai ir įgyvendinamam projektui vadovauja A. Landsbergienė, tai yra jūsų partijos pirmininko, Konservatorių partijos pirmininko, žmona, tai yra šeimos verslas ir tai akivaizdžiai parodo sutartys. Ir tai yra pareigūnų melavimas. Šiandien galiu drąsiai perklausęs stenogramas dėl atsipirkimo laiko, dėl vertės, kad tai neišskirtinis projektas… Taip, energetikos įmonių ir prižiūrinčių įmonių vadovai akivaizdžiai melavo. Tai kodėl, gerbiamieji, nesikreipiate į prokuratūrą, kodėl iš jų nereikalaujate atsakomybės už jų padarytą nusikalstamą veiką meluojant specialiajai komisijai?
Gerbiamieji konservatoriai, paklausius jūsų pokalbių toje komisijoje, matyti akivaizdus savo partijos pirmininko šeimos verslo išsukinėjimas. Atsitokėkite, gėda!
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Šiaip mąstau, kodėl socialdemokratai ėmė ir patraukė R. Malinauską, prispaudė pasitraukti, tas supyko, bet pasitraukė. Tačiau K. Trečiokas yra iki šiol ginamas ir jis yra tinkamas. K. Trečiokas tinkamas, bet S. Skvernelis, kita vertus, yra netinkamas. Atsakymas, matyt, labai paprastas. Socialdemokratai pastebėjo, kad jų reitingai važiuoja žemyn, premjero reitingai važiuoja žemyn, todėl bent bando gelbėti savo stovyklą. O K. Trečioko istorijos skandina tvarkiečius. Tvarkiečių skendimas kaip ir šiaudas, bet vis tiek tvarkiečių elektoratas gali balsuoti už socialdemokratus. Be to, K. Trečiokas yra toks paklusnus ministras, užtenka paskambinti, jisai atraportuoja rusiškai ir kitą dieną suorganizuoja reikiamą nutarimo projektą. Tikrai tinkamas socialdemokratų komandos žmogus.
S. Skvernelis vykdė ir nepriklausomą politiką, iš tikrųjų valstybei reikalingą politiką, tačiau pakeitė partiją. Partijos pakeitimas, išėjimas iš šitos grupuotės yra jau didelis blogis ir jį reikia bausti. Reikia bausti greitai, žaibiškai ir neabejotinai.
Labai įdomi moralė, tačiau žmonės stebi, jie darys išvadas. Manau, kad išvados apie socialdemokratų, apie tvarkiečių moralę yra labai aiškios.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Gaila, bet iš dešinės pusės visiškai neišgirdau svarbių motyvų, dėl ko galima daryti vieną ar kitą žingsnį, išskyrus rinkimų kampaniją. Gerbiamieji, ar ne per anksti jūs pradėjote rinkimų kampaniją iškabindami savo lyderių portretus, juos demonstruodami ir panašiai. Atsibos, dar pusė metų. Atsibos tie jūsų lyderių portretai, atsibos jūsų kalbos ir visa kita. Nepasieksite jūs reikiamų rezultatų! Netrukdykite mums baigti šią kadenciją iki galo ir dirbti taip, kaip mes esame nusibrėžę, kas yra užrašyta mūsų programoje ir panašiai.
Šiandien nė vieno žodžio neišgirdau, kas… Aplinkosaugos problemų yra tikrai daug. Pritariu. Bet kas pradėjo visą šitą jovalą aplinkosaugoje, šiandien neišgirdome nė vieno žodžio. Aišku, ministras galbūt galėjo kai ką pataisyti. Aš manau, dar liko laiko ir jis pataisys tą jovalą projektavimo, teritorijų planavimo, specialiųjų sąlygų, galų gale ir struktūrinių dalykų srityje. Todėl leiskime jam dabar pradėjus kursą pabaigti tuos darbus, kuriuos tikrai reikia baigti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, tikrai tenka apgailestauti, kad jau kelintą Seimo posėdį mes turime kalbėti apie tikrai mums visiems tokią nemalonią temą. Deja, deja, tačiau ministras, negebėdamas kritiškai vertinti savo veiksmų ir negebėdamas pripažinti savo klaidų, įvelia mus į šitokią procedūrą. Tačiau jeigu aršūs ministro gynėjai sako, kad čia viskas yra gerai, tada man kyla labai daug neaiškumų, kodėl po to „viskas gerai“ buvęs socialdemokratų meras, Druskininkų meras jau nebėra socialdemokratas, kuris aktyviai dalyvavo šioje istorijoje. Vyriausybė ir premjeras ima atšaukti Vyriausybės nutarimą, dėl kurio ministras sakė, kad viskas buvo gerai ir pagal procedūras. Kas čia yra? Kodėl tie veiksmai yra daromi, jeigu jūs teigiate, kad šioje situacijoje opozicija tik kabinėjasi ir nieko čia blogo nebuvo padaryta?
Man atrodo, šitas balsavimas, akivaizdu, bus naudingas ministrui ir ministras liks poste, tačiau man atrodo, kad ir svarstymas per šią visą procedūrą parodė, kas yra kas, parodė, kad vis dėlto melo negali nuslėpti, jeigu tas melas buvo. Jokiais gražbyliavimais ir argumentais to melo nepaslėpsi. Palikime tai vertinti visuomenei, o Seimo narius kviečiu nepritarti komisijos išvadai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, priėmimo stadijoje nuomonės už, prieš yra išsakytos. Kviečiu visus grįžti į savo darbo vietas. Balsuojame. Kas pritariate pateiktam nutarimo projektui, kad pritartume Lietuvos Respublikos aplinkos ministro K. Trečioko atsakymams į Seimo narių grupės interpeliacijos klausimus, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje)
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 120 Seimo narių: už – 69, prieš – 47, susilaikė 4. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4213) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo. Gerbiamasis V. Vasiliauskas. Prašom.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, ponia Pirmininke. Norėčiau atsiprašyti ministro, Seimo, nes kai kurių politikų valia Seimas buvo įtrauktas į neteisėtą veiklą, nes interpeliacijos tekstas nuo pirmo iki paskutinio klausimo rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga arba net nepradėtu ikiteisminiu tyrimu. Vadinasi, tai galima vertinti kaip spaudimą ikiteisminiam tyrimui. Laimė, kad prokurorai nepasidavė šiam spaudimui ir jau interpeliacijos metu pripažino ministrą nukentėjusiuoju. Todėl interpeliacija, kuri kelia klausimą apie teisėtumą, iš tikrųjų buvo neteisėta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamasis N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš dėl gerbiamojo A. Dudėno pasisakymo. Gerbiamasis socialdemokrate, jūs pats pasinaudojote asmeninėmis pažintimis, kad Ukmergės rajone išsiasfaltuotumėte kelią prie savo namų, užuot išasfaltavęs žmonėms, pavyzdžiui, Obeliuose, kurie 20 metų negali susitvarkyti keturių kilometrų žvyrkelio. Jūs pats naudodamasis socialdemokratų tradicijomis per pažįstamus paimti iš kitų žmonių valdiškus pinigus ir pakelti savo asmeninio turto vertę ginate ministrą K. Trečioką, kuris padeda socialdemokratams Druskininkuose, panaudojant valdiškas lėšas, nutraukiant jas nuo kitų svarbių visuomenės projektų, konkrečiam socialdemokratų draugui įkurdinti dvarą ir suteikti jam didžiulę vertę, nes aplinkui sutvarkėte už Europos Sąjungos lėšas ir patį tvenkinį, ir pačią pakrantę, ir patį parką.
Jūs pats toks pats, kaip jūsų kolegos Druskininkuose, ir man labai gaila, kad ministras partijos, kurios pavadinime yra žodis „teisingumas“, šitiems neteisingumams padėjo.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, noriu apgailestauti, kad šiuo balsavimu mes siunčiame, manau, blogą signalą ir mūsų politinei bendruomenei, ir visai visuomenei, tarsi pasakydami, kad esant šiai politinei daugumai politikai gali meluoti, išsisukinėti ir bus apginti Seime. Tai nėra žingsnis į priekį. Galiu tik pasidžiaugti, kad vis dėlto atsirado keletas balsų ir tarp valdančiųjų, Darbo partijos frakcijoje. Jie balsavo kitaip.
PIRMININKĖ. Ačiū. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Ši interpeliacija yra grįsta melu. Tai yra pats svarbiausias dalykas – melu. Šita interpeliacija yra grįsta melu, o melo tikslas – pridengti savo korupciją, savo niekšybes ir kad apie jas nebūtų kalbama. Viena iš jų – jūsų lyderio pono G. Landsbergio žmonos 7 mln. eurų istorija su darželiais, kur valstybė investavo tokią sumą pinigų. Antra istorija, galima sakyti, su jūsų Suskystintų dujų terminalu, kuris kelis kartus brangiau pastatytas, jau čia milijardinės sumos. Kad visa tai pridengtumėte, jūs bandote kitus apipilti purvais, kad nematytų jūsų padarytos didelės žalos valstybei.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Dudėnas. Prašom. Ir baigsime pasisakymus.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, ilgai netrukdysiu. Tikrai tenka apgailestauti, kad išties šios interpeliacijos pagrindas buvo, kad atseit ministras melavo, nors netgi čia, svarstant tą interpeliaciją, keli Seimo nariai mums taip pat melavo, lygiai taip pat kaip ir N. Puteikis ar E. Masiulis. Tikrai labai gaila, kad mes tuos kažkokius standartus vieniems norime taikyti, bet juos grindžiame tiesiog netiesos sakymu.
11.41 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3227 (svarstymas)
PIRMININKĖ. Ačiū. Baigiame diskusijas, pereiname prie įstatymo svarstymo. Darbotvarkės 1-4 klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3227. Svarstymo stadija. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką S. Bucevičių. Kviečiu S. Bucevičių į tribūną. Kas Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas? B. Pauža. Prašom. Nėra pirmininko. Ateina pirmininkas.
B. PAUŽA (LSDPF). Prašom, Sauliau.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien Kaimo reikalų komitetas susirinkęs svarstė įstatymo projektą. Konstatuojame, kad po svarstymo: už – 9, prieš – 1, siūlome įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Iniciatoriams tobulinti siūlo taip pat Seimo Teisės departamentas, Europos teisės departamentas, Lietuvos konkurencijos tarnyba, teikdami pastabas. Paminėtina, kad projektas yra nesuderintas su Europos Sąjungos teise ir jame siūlomos priemonės negali būti įgyvendintos. Komitetas taip pat svarstė P. Gražulio pasiūlymą ir jam nepritarė. Nepritarė dėl tokių priežasčių: jeigu norima apriboti tiesioginių išmokų mokėjimą…
PIRMININKĖ. Gal dabar tik išvadą, po to pereisime prie kitų?
S. BUCEVIČIUS (DPF). Iniciatoriams siūloma tobulinti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė – iniciatoriams tobulinti, todėl procedūra yra tokia: 1 – už, 1 – prieš, ir balsuosime. Nuomonė už – S. Bucevičius. Dabar dar kartą galite išsakyti savo nuomonę.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Gerbiamieji kolegos, galbūt turėtume atkreipti dėmesį į tai, ką iš esmės siūlo kolegos, bet turime taip pat nepamiršti ir europinio teisyno. Jeigu mes prašome Europos (vienas iš pavyzdžių) pagalbos mūsų pieno sektoriui ir po to mes Europos teisę turėsime pažeisti, būtent priimdami dabartinį įstatymą, tai mes to negalime padaryti. Kaimo reikalų komitetas taip pat šiandien svarstė vieną iš būdų – rezoliuciją, galbūt reikia rimčiau svarstyti arba įvilkti į teisėtą rūbą. Aš prašau tiek P. Gražulio, iniciatoriaus, tiek kitų, kurie teikia tą įstatymo projektą, palaikyti rezoliuciją ir suteikti Žemės ūkio ministerijai ir Vyriausybei pasakyti būtent teisine kalba, kaip mes tai turime padaryti. Aš manau, šiandien kalbu už, bet su tokiomis dvejonėmis, kad turėtume taisyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gal įstatymas nėra iki galo tobulas, gal mes galime rasti kokių nors priekaištų, kaip rado komitetas, bet iš esmės šis įstatymas siekia apriboti didžiųjų žemvaldžių galimybes gauti pinigus ir suteikia galimybę mažiesiems ūkininkams tų pinigų gauti daugiau. Ir vienokiu ar kitokiu būdu tai reikia padaryti. Aš suprantu tų žemės magnatų spaudimą visiems sluoksniams – ir Seime, ir Vyriausybėje, ir visur kitur, bet vieną kartą mes, Seimo nariai, turime pasakyti, ar mums rūpi tie žmonės, kad kaime išliktų tie mažesnieji ūkininkai, ar mes padarysime, kad dar po 10 metų Lietuvoje būtų 20 ar 30 didžiųjų latifundijų, o visi kiti bernautų, štai kur klausimas yra. Jeigu mes tokiu įstatymu galime apriboti, apribokime. Jeigu reikia dar daugiau įstatymų, darykime kitus, bet žmonės, mažieji ūkininkai, turi būti apginti ir gauti normalias išmokas, o didieji turi daryti verslą iš savo turimos žemės ir iš to, kad yra dideli. Tokia tvarka turėtų būti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dar kartą prašau tylos. Paskutiniu metu šią sesiją tikrai esame labai triukšmingi. Dar kartą informuoju, dėl ko balsuojame, kad visi žinotumėte. Kaimo reikalų komitetas… Gerbiamosios moterys, dabar balsuosime. Kaimo reikalų komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kas pritariate Kaimo reikalų komitetui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 67, prieš – 21, susilaikė 16. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
Pirmas laukia K. Starkevičius. Gerbiamasis, prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tik norėčiau pasakyti, kad taip, buvo galima padaryti tai, ką šiandieną siūlė Petras, tačiau praėjo jau ketveri metai. Kaip tik buvo derybos, tuos tikslus reikėjo iškelti ir nuo pat kadencijos pradžios tai daryti. Dabar, aišku, artėja rinkimai ir mes tokius tam tikrus šou darome. Tačiau žinokite, kad ūkininkai iš tikrųjų atsirenka pelus nuo grūdų, jie tai mokėjo, moka ir mokės. Taigi tikrai nedarykime pigių šou, buvo galima tai padaryti, apie ką kalbėjai, Kęstuti, tu ir apie ką kalbėjo kiti Seimo nariai.
PIRMININKĖ. Ačiū. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis buvęs ministre Kazimierai Starkevičiau, jūs galėjote. Būdamas ministru, paruošėte vieną įstatymą ir sustabdėte žemės užgrobimą toliau, už tai reikia pasveikinti, bet jūs taip pat šitą iniciatyvą prieš porą metų buvote pasirašęs, kad reikėtų nemokėti išmokų tiems, kurie gauna 500… Kas, koks žemgrobys jus privertė atsiimti tą parašą, aš nežinau. Tuos ūkininkus, kurie turi daugiau kaip 500 hektarų žemės, vadinu žemgrobiais, nes Lietuvoje įstatymas neleidžia turėti daugiau kaip 500 hektarų žemės. Ir jūs, Kazimierai Starkevičiau, labai daug prisidėjote, kad nebūtų toliau grobiama žemė. Ir kaip, jeigu neleidžiama turėti daugiau kaip 500 hektarų žemės, o leidžiama gauti išmokas? Logikos nėra, priimkime šitą įstatymą, kad smulkieji gautų didesnes išmokas, paskui tobulinkime priėmę. Niekas jums nedraudžia, bet aš manau, kad yra labai neteisinga. Žiūrėkime į kaimyninę Lenkiją, 300 hektarų, ir jokių išmokų nėra, tai socialiai atsakingas įstatymas. Aš nematau čia problemos, jeigu norės, Žemės ūkio ministerija persiderės su Europos Sąjunga. Europos Sąjunga čia nedarys didelių kliūčių. Aš jums galiu patobulinti dešimt kartų, aš jau trečiąjį variantą teikiu, bet vis tiek jūs surasite priežasčių, kaip pridengti žemgrobius ir atmesti šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. K. Daukšys. Prašom. Atsiprašau, ne tą įjungiau.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų manyčiau, kad nė vienas buvęs žemės ūkio ministras apie šį įstatymą neturėtų kalbėti, kadangi jie turėjo visas galimybes padaryti tai, ką dabar šiuo įstatymu nori padaryti P. Gražulis.
Antras dalykas. Ne paslaptis niekam, kad visi gavot laiškų nuo didžiųjų žemės ūkio bendrovių ir visų kitų, kaip jie pavargs negaudami paramos. Tai aš noriu paklausti, ar paramą mes duodame milijonieriams? O kodėl mes tada socialinės paramos išmokų neduodame tiems žmonėms, kurie uždirba 10, 20 ar 100 tūkst. eurų per metus? Parama yra tam, kad tie mažesni ūkininkai galėtų įsitvirtinti, sukurti savo ūkius ir iš tų ūkių išgyventi. Visa kita yra šnekos visokios ir kiti dalykai yra tam, kad būtų pasakyta – mes nusilenkėme didiesiems žemės turėtojams ir dėl jų interesų pamynėme visus kitus. Ir nekaltinti rinkimais, nekaltinti populizmu, nekaltinti kitais dalykais. Taip, jūs tą ir padarėte.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Aš manau, kad šioje situacijoje didžiausias pavojus yra supriešinti stambius žemės valdytojus su smulkiaisiais. Ir, gerbiamasis kolega Petrai, kai automatiškai vadinate žemgrobiais tuos, kurie turi virš 500 hektarų, žinokite, kad čia yra ir žemės ūkio bendrovės, kurios visiškai teisėtai legaliai yra įsigijusios.
Kalbėkime konkrečiai apie įstatymo projekto trūkumus. Nėra aiškumo, kaip atsiradęs likutis yra skirstomas, ir nėra jokių užuominų apie būtinybę suderinti Žemės ūkio ministerijai Lietuvos poziciją su Europos Komisija. Tai yra tokie trūkumai, kuriuos, natūralu, reiktų tobulinti. O iš principo čia niekas nenori tarnauti stambiesiems, o turime galvoti apie tolygų, lygiavertį tiesioginių išmokų skirstymo principą. Deja, pateiktasis įstatymo projektas to neužtikrina, dėl to aš irgi balsavau už grąžinimą tobulinti.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Gerbiamasis V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau šiuo atveju apginti kolegą P. Gražulį ir priminti, kad jis su panašiais projektais jau vaikščioja daugybę metų ir jo pasiūlymas buvo labai teisingas: duoti daugiau tiems, kurie mažiau turi. Tai iš tikrųjų būtų įgyvendintas teisingumo principas. Ir būtų parama tiems ūkininkams, kurie sunkiau laikosi. Tačiau šiuo balsavimu Seimas, mano įsitikinimu, parodė, kieno pusėje jis stovi. Jis stovi stambiųjų žemvaldžių, latifundininkų. Todėl noriu palinkėti, kad jūs per rinkimus nuo vieno iš to latifundininko gautumėte į kaulus už šitokią politiką. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų aš manau, mielieji kolegos, jog mes visi siekiame, kad mūsų ūkiai būtų stiprūs, neturėtume mes jų vadinti nei žemvaldžiais, nei užgrobiančiaisiais. Tiesiog pati paramos idėja yra padėti tam, kam šiandien reikia padėti. Kai ūkis tampa stiprus, turbūt paramos nebereikia arba tiesiog jos nebereikėtų skirti. Pagrindinis dalykas šio įstatymo, pagrindinė idėja ir buvo, kad reikia padėti, kad ir kiti ūkiai neliktų silpni, o jie galėtų būti daug stipresni. Aš manau, kad mums apskritai reikėtų nustoti kalbėti tokiais negražiais žodžiais „žemvaldžiai“, „žemgrobiai“. Mūsų stiprūs ūkiai, ačiū jiems, kad jie yra, gamina produkciją, žemės ūkio produkciją. Tačiau mes norime, kad ir visi kiti taptų daug stipresni. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Šiandien visi labai kalbūs esame, bet turime judėti į priekį.
11.53 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 411 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3870(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 411 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3870(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Paulauską.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, pristatau jums Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 411 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Projektas buvo pristatytas ir apsvarstytas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Jo, kad būtų galbūt aišku, esmė yra ta, kad vykdant šaukimą į nuolatinę privalomąją karo tarnybą iškilo poreikis numatyti priemones, kurios skatintų karo prievolės atlikimą savo noru. Todėl numatytos išmokos savanoriams, kurie pareiškė norą tarnauti, 5 % yra didinama kaupiamoji išmoka, o tiems, kurie buvo įrašyti į šaukimo sąrašą, tačiau nelaukė, kol juos pašauks, o patys savanoriškai apsisprendė ateiti tarnauti, jiems būtų išmoka 15 %. Tai yra diferencijuotos išmokos. Komitetas svarstė, buvo keletas pataisų, Teisės departamento pasiūlymų, kuriems pritarė. Ir pasiskirstė balsai: 9 – už, prieš nebuvo, 2 susilaikė. Komitetas pritarė iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame pirmininkui. Diskusijoje užsirašė dalyvauti penki Seimo nariai. Pirmąją kviečiu B. Vėsaitę.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pritariu patobulintam įstatymo projektui, nes manau, kad žiūrint ekonominiu požiūriu šios lėšos liks Lietuvoje, o tai bus tikrai gera paskata jauniems žmonėms. Ekonomiškai tai, tiesą sakant, padidins vartojimą Lietuvoje, o nebus išsiųsta, tarkime, į kitas šalis. Manyčiau, kad protingai dabar subalansuotas sprendimas, ir siūlyčiau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Kviečiu M. Zasčiurinską. Ruošiasi K. Daukšys.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Daug metų kalbu apie tai, kad nacionalinio saugumo pirmas klausimas yra socialinė apsauga. Tuo požiūriu mane, žinoma, nustebino ir Saugumo departamento ataskaita. Iš tiesų karinis parengimas visada kalbėjo apie tai, kad būtinas visuotinis karinis parengimas, ir balsavau praėjusioje kadencijoje, kai jis buvo panaikintas. Dabar yra siūloma, kad šauktiniai gautų maždaug apie 330 eurų, be likusio socialinio paketo. Estijoje, kai visi Seimo nariai gavo atitinkamą laišką, ten nurodyta, kad vidutinė išmoka yra 120 eurų. Priminsiu keletą skaičių.
Šiandien Lietuvoje bazinis dydis 130,5 eurų, valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija – 112 eurų, valstybinė pensijų bazė – 58 eurai, našlių pensijos bazinis dydis – 21 euras, bazinė socialinė išmoka – 38 eurai, vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija (pabrėžiu, turint darbo stažą) – 265 eurai, vidutinė senatvės pensija – 255 eurai, valstybės remiamos pajamos – 102 eurai, minimali nedarbo socialinio draudimo išmoka – 102 eurai, maksimali – 311 eurų, vidutinė – 177 eurai, ir t. t. Tai viena.
Antra. Lietuvos valstybė gavo Europos rekomendacijas. Ten yra keletas sričių. Iš jų beveik visos socialinės ir ten atkreipiamas dėmesys į didėjantį skurdą ir didėjančią atskirtį.
Dar vienas aspektas. Jeigu mes kalbame apie BVP 2 % skyrimą krašto apsaugai, mes turime gerai suvokti ir įvertinti tai, kad Lietuva yra mažiausiai apmokestinama šalis Europos Sąjungoje, biudžeto surinkimas nuo BVP yra apie 26–28 % ir, įvertinus šitą faktorių, 2 % nuo BVP tai yra maždaug 10, 11, 12 % valstybės biudžeto. Tai jus prašau palyginti, kiek yra Europos Sąjungoje šalių, kur nuo valstybės biudžeto 10, 11, 12 % skiria krašto apsaugai? Būtų labai įdomus. Krašto apsaugai praeitais metais lėšos padidėjo 57 %. Ir aš suprantu, kad šiandien mums aiškina, kad lėšų nereikės, nes mes turėsime iš savo vidinių. Bet mes puikiai žinome, kai mes apsisprendėme krašto apsaugai didinti šitas apimtis, mes sustabdėme darbo užmokesčio 260 tūkst. žmonių atlyginimų atkūrimą, pensijų kompensavimą, socialinių išmokų kompensavimą atidėjome 3, 4 ir daugiau metų. Galų gale atkreipkime dėmesį į tai, kad šiandien socialinei apsaugai mes skiriame apie 6 %, tai yra šiek tiek daugiau negu dukart mažiau negu Europos Sąjungos vidurkis… Tai čia antras aspektas.
Ir trečias, pagrindinis aspektas. Aš neįsivaizduoju, kaip galima auklėti jaunąją kartą, siųsti jai žinią, kad ginti tėvynę yra ne pareiga, o tai yra darbas, už kurį turi būti mokama. Va, tau sumokėjo daugiau, atėjo daugiau žmonių, sumažės dar daugiau… ateis mažiau žmonių. Aš palaikau bent daugelio žmonių nuomonę, kad tėvynę ginti yra pareiga, tai nėra darbo užmokestis, tėvynę ginti reikia todėl, kad tu myli tėvynę, todėl, kad tu ją turi, o ne todėl, kad tu gauni pinigus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu diskusijoje dalyvauti K. Daukšį. Toliau posėdžiui pirmininkaus A. Sysas. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų svarstome tokį dalyką, kuris galbūt finansiškai nėra labai didelis ir skaudus, kuris, ko gero, palyginti su mūsų visais kitais sprendimais, valstybei mažiausiai kainuotų ir kuris, atrodo, turėtų praeiti kaip oras pro plačius vartus. Bet iš esmės mes svarstome visai kitą reikalą. Mes svarstome, kaip papirkti dalį Lietuvos šauktinių, kad jie eitų savanoriais, o kiti nepapultų į tuos šauktinius. Šitą mes svarstome. Tie vaikai, kurių tėvai turi mažesnes pajamas, ir tie vaikai neužsidirba, jie eis į tuos savanorius, o tie, kurie gali sau leisti brangiau gyventi, tie niekur nepapuls.
Aš noriu paklausti kito dalyko. Kai ateis laikas (ir R. Juknevičienė tikriausiai apie tai šnekės, ir iš kitos pusės daug šnekančių apie tai, kaip mes turime pasiruošti konfliktams ir kitiems dalykams), kaip mes būsime pasiruošę? Tai tie, kurie turtingi, bus nepasiruošę, o tie, kurie biedni, bus pasiruošę, taip išeina? Kas yra šauktinis? Tai yra tas žmogus, kuris išmoko kovoti ir ginti savo tėvynę, nes tas, kuris ateis neišmokęs, – dvi minutės, ir jo nebus mūšio lauke, nėra su juo apie ką šnekėti.
Mes turime pasitarti, ar mes norime iš tikrųjų, kad būtų šauktiniai, kad visi Lietuvos piliečiai išmoktų gintis, ir ar mes esame tokia valstybė, kuriai reikia tą turėti, ar mes galime būti paprasčiausiai nusipirkę šiek tiek daugiau tų kariškių, kurie yra samdomi, sakykime taip. Jie irgi labai gerai atlieka savo pareigas, jie iš tikrųjų labai gerai išmokyti yra, jie iš tikrųjų yra, ko gero, geresni, profesionalai tos srities, nes turi daugiau laiko pasiruošti. Bet ar mes tada esame pasiryžę, kad jeigu bus koks konfliktas, kad per 2–3 dienas juos visus čia išbarškins, o tada reikės ginti žmonėms, kurie nėra laikę ginklo rankose ir kurie nežino, kaip kovoti. Šiaip apie tai mes turime kalbėti. Karas yra toks dalykas negailestingas, žmonės žūva. Tie mūsų kariškiai, kurie dabar yra, jų nėra tiek daug, kad mes galėtume laisvai sakyti, kad apsiginsime. Tai yra svarbiausias dalykas.
Jeigu mes manome, kad mes su profesionalais galime išgyventi, tada darykime profesionalus ir nelįskime prie šauktinių. Jeigu sakome, kad šauktinių kariuomenės mums reikia, tada sudarykime tokias sąlygas, kad visi galėtų ir privalėtų tarnauti ir išmokti ginti tėvynę. Tada būtų aiški ir normali tvarka. Aš pasisakyčiau už tai, kad mes ten kilotume kažkokius… Aš manau, gal reikia, bet nenorėčiau, kad tos išmokos būtų kaip tam tikra pakiša tam vaikinui, kuris turi mažesnes pajamas gyvenime, – tu ateik ginti tėvynės, o tas, kuris iš turtingesnės šeimos arba turi kitokių aspiracijų, jis galėtų lyg ir neiti, nes už jį nuėjo savanoris. Tokio dalyko aš labai norėčiau išvengti, todėl siūlau šiam įstatymui nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Dėkoju. Kviečiu R. Juknevičienę.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, kai kuriuos dalykus pasakė prieš tai du kalbėję kolegos. Iš tikrųjų, viena vertus, kai valdantieji žmonėms siūlo pinigus, tegul ir daliai žmonių, vos 3 tūkstančiams per metus, kodėl gi ta opozicija turėtų balsuoti prieš? Mes galime labai ramiai pritarti ir nesukti sau galvos. Bet iš tikrųjų tai yra daugiau propagandinis žaidimas. Aš minėjau, kai buvo pateikimas, kad ministras, ko gero, nelabai ruošiasi toliau būti ministru, nes padeda tam tikrą bombą būsimoms valdančiosioms daugumoms, būsimiems ministrams, ar tai būtų socdemų, ar kitų, nes iš tikrųjų nesusitarta dėl svarbiausių dalykų.
Šiandien visi Seimo nariai savo pašto dėžutėse gavo (ir aš tą gavau) Pulkininkų asociacijos laišką. Aš labai siūlau iki galutinio balsavimo tą laišką būtinai perskaityti, nes ten labai solidžiai, ramiai sudėlioti argumentai, kuriuos jūs turėtumėte bent jau išgirsti prieš balsuodami, kaip jau sakiau, galutinai.
Noriu atkreipti dėmesį į tai, ką jau esu kalbėjusi. Visų pirma turime susitarti dėl tolesnių žingsnių dviem kryptimis. Vienas dalykas, esu pasiūliusi pradėti diskusijas dėl visuotinės karo prievolės tuoj po mokyklos. Kęstutis apie tai šiandien jau bandė kalbėti. Na, tikrai dabar yra tarpinis laikotarpis, kai kariuomenė negali daugiau priimti šauktinių, tik po 3 tūkst. per metus, tačiau daugybė žmonių, su kuriais susitinku ir miestuose, ir kaimuose, ir mokyklose, visi pritaria tam, kad būtų lygus, visuotinis, teisingas šaukimas po mokyklos visiems vienodai. Tik sveikata gali būti vienintelis kriterijus. Jeigu mes po 3–4 metų pereisime prie tokio šaukimo, tai jūs įsivaizduokite, kokią finansinę naštą šis Seimas užkraus būsimiems seimams ir būsimai vyriausybei, nes paimti tai bus sunku. O gal ministras to ir nori kaip tik? Nes jis labai priešinasi būtent tokiai lygiai, visuotinei žmonių parengimo gynybai… sistemos parengimui.
Antras dalykas, dėl ko mes turime susitarti ir kodėl turėtume bent jau palaukti priimti šį įstatymą, kai paaiškės, kokie bus profesionalų atlyginimai. Kai priims atlyginimus, kai bus aiškūs tie profesionalų atlyginimai, mes galėsime tada matyti, kokia situacija, kokios tos žirklės ir iškreipiama ar neiškreipiama yra pati sistema, nes dabar jau daug profesionalų rašo laiškus ir sako, žiūrėkite, kas darosi, labai suplokštėjo ta visa atlyginimų sistema mūsų kariuomenėje.
Dar vienas dalykas. Pažiūrėkite, Estijoje karo prievolė yra, nebuvo atšaukta, labai gerai veikia. Estai turi parengę apie 60 tūkst. rezervo. Pagrindinis šauktinių tikslas koks? Kad mes paruoštume rezervą. Šiandien mes rezervą turėsime su dabar išėjusiais šauktiniais apie 2–3 tūkst., ne daugiau, o mums reikia turėti apie 60 tūkst. parengtų žmonių. Jeigu mes tik po 3 tūkst. kasmet rengsime šauktinių, kaip dabar ir ateityje nedidinsime, tai mes per 10 metų nepasieksime tų 60 tūkst., kuriuos estai turi jau dabar. Estai, beje, jų ir BVP aukštesnis, ir ekonomika po truputį atrodo geriau negu mūsų, tai jie finansavimui skiria 2 % nuo BVP jau seniai, ir nesiekia taip, kaip mes, tai šauktiniai vidutiniškai uždirba apie 120 eurų. O mūsų šauktiniai jau dabar turės gauti 330 eurų. Tai ar mes esame tokia turtinga valstybė?
Beje, nuolat susitinku su šauktiniais, ir Rukloje buvau, ir Panevėžyje buvau. Apskritai šita sistema, kurią mes dabar esame patvirtinę, skatinimo sistema, ji reikalinga, žmonės gauna tuos 3 tūkst. per visą tarnybos laiką. Ir tikrai niekas nesiskundžia, negirdėjau nė vieno skundo, kad būtų per mažai, kad reikia vėl tokiais didžiuliais dydžiais didinti išmokas. Akivaizdu, kad tai bus ir įsigijimų sąskaita, kad tai bus savanorių pajėgų sąskaita, kurioms šiandien dar visko trūksta. Suomijoje, beje, turtingoje irgi tos išmokos mažesnės, žiūrint pagal mūsų ekonominius lygius.
Taigi čia, nežinau, kažkoks keistas ministro pasiūlymas. Man dar nėra aišku iki galo, kodėl taip buvo daroma, matyt, norima pridengti apskritai tą savo priešiškumą šauktiniams ir norima tokiu būdu vėl padaryti tą mūsų kariuomenę iš tikrųjų profesinę, ir leidžiami pinigai ten, kur paskui sudarys labai dideles problemas ateičiai. Aš siūlau labai rimtai pagalvoti, jokiu būdu nedaryti skubotų žingsnių, palaukti dar iki priėmimo kitam kartui.
PIRMININKAS. Labai jums ačiū. Kviečiu J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, aš irgi kviečiu neskubėti, šiandien nedaryti priėmimo, šiandien pereiti svarstymo stadiją. Kadangi čia pasisakantieji iškėlė daugiau klausimų negu kad pritarimų ar abejonių, tai aš atsakysiu į keletą tų klausimų.
Pirmiausia dėl to, ar mes kieno nors sąskaita darome šitas išmokas, kurios, turiu pasakyti, kad savanoriams (…) tik 7 eurais 60 centų. Tokiu atveju tai tikrai nėra dideli pinigai, bet svarbiausia, kad mes turime dalį savanorių, kurie ir praeitais metais buvo atėję tarnauti, ir šiemet ateina, jie yra neskatinami. Tai tie, kurie papuolė į šauktinių sąrašą. Kadangi sąrašas labai anksti sudaromas, jie tiesiog neturėjo tos galimybės. Šiandien galiu pasakyti, kolegos, kad jau mes turime arti 2 tūkst. 700 tų žmonių, jaunuolių – vaikinų ir merginų, kurie apsisprendė tarnauti. Todėl 7 eurų 60 centų pridėjimas tikrai nenuskurdins, o tiems, kurie atėjo į sąrašą, 22 eurai taip pat bus šioks toks teisingumas, lyginant su kitais savanoriais, nes mes turime dviejų rūšių atėjusius savanorius.
Dėl santykio įsigijimui ir išlaidų kariams. Šiuo metu mes atitinkame visus NATO normatyvus, nes… Priminsiu, kad jūsų, Rasa, vadovavimo laiku ministerijoje tai sudarė beveik du trečdalius išlaidų, o šiuo metu – tiktai apie 40 %. Manau, kad labai svarbu, kad mes ne tik ginkluotei viską atiduotume, bet ir gerbtume tuos savo karius, kurie ateina tarnauti lygiai taip, kaip kitose valstybėse. Toks yra santykis ten, kur tarnauja šauktiniai.
Priminsiu, jūs čia pasakėte estų pavyzdžiu. Bet kurį dažnai jūs siūlote pavyzdį – Izraelį, tai ten gauna per tūkstantį eurų. Tai yra labai aiškiai pasakyta, kad žmonės ateina tarnauti, bet tam, kad pragyventų. Šiandien Lietuvos šauktiniai nebūna visą laiką kariuomenės padaliniuose. Jie savaitgaliais išeina į namus, jiems taip pat reikalingos kasdieninės išlaidos. Todėl mes negalime pasakyti, kad tu atėjai į kariuomenę, mes tau tarnybos metu suteikiame vietą nakvynei, maitinimą, bet savaitgaliais tu vėl kažkaip turi glaustis prie savo tėvelių. Šitas balansas, kuris dabar yra pateiktas, iš tikrųjų atitinka tuos normalius standartus. Aš nežinau, kaip jūs kalbatės su tais kariais, kad nematote, kad vieniems yra vienokia paskata, o kitiems – kitokia. Matyt, tiesiog nenorite to matyti.
Dėl jūsų palinkėjimo sugrįžti į postą. Taip, aš jau ne pirmą kartą dirbu ministru. Jūsų žiniai, tai yra mano septintoji Vyriausybė, todėl esu pasirengęs Lietuvos žmonių valia ir sugrįžti ir niekam nesirengiu palikti to posto ar kokių nors, kaip jūs vadinate, bombelių, nes vertinu kario tarnybą kaip labai svarbią, atsakingą ir manau, kad ji taip pat turėtų būti vertinama.
Dėl tų laiškų, kuriuos gaunu. Jeigu kas nors atidžiai skaitėte, tai nieko kito, tai, ką jūs ir sakėte iš šitos tribūnos, kai vyko pateikimas. Tiesiog užrašyta ir asociacijos vardu atsiųsta. Manau, kad naujienos mes ten jokios nepamatėme.
Mielieji kolegos, tikrai labai prašau visų pritarti po svarstymo šiam projektui ir paremti tuos jaunuolius – vaikinus ir merginas, kurie ateina atlikti savo pareigos tėvynei. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju J. Olekui. Diskusijas baigėme.
Motyvai po svarstymo už, prieš. Už kalbės V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Man atrodo, mes visi vienodai galvojame. Jei norime, kad būtume saugūs, reikia stiprinti savo kariuomenę, savo kariuomenės pajėgas, kad ir kokia ji būtų: ar profesionali, ar privalomi šauktiniai, ar savanoriai, – jais reikia rūpintis, jiems reikia padėti ir jiems reikia sudaryti sąlygas. Geras pavyzdys yra Izraelis, kur kiekvieno jaunuolio garbė yra tarnauti kariuomenėje. Ten net iš užsienio atvažiuoja atitarnauti kariuomenėje, pasirengia gynybai ir vėl išvyksta į savo gyvenamąją vietą, bet jie visi faktiškai absoliučiai rengiasi savo šalies gynybai. Aš manau, kad mūsų požiūris turi būti panašus.
Aišku, galima kalbėti dėl sumų, kokias sumas reikia skirti – didesnes, mažesnes sumas, pagal valstybės galimybes, bet kad mes turime stiprinti savo kariuomenę, gerinti jų tiek kovinį, tiek fizinį pasirengimą, tiek kitas privalomas, kareiviui būtinas savybes, tai mes tam turime skirti dėmesį. Todėl, aš manau, pritarčiau R. Juknevičienės… Ir jeigu reikės, aš ir pritarsiu… Aš visada kalbėjau apie tai, kad reikalinga šauktinių armija ir kad turi visi tarnauti kariuomenėje baigę gimnaziją ar mokyklą, ar profesinę mokyklą ir kad visi tam turi būti pasirengę. Tai duos naudos. Aišku, mes turėsime daugiau pasirengusių kariūnų, taip pat daugiau turėsime ir gerai fiziškai išsivysčiusių žmonių, išsivysčiusių jaunuolių. Aš manau, kad Izraelis mums yra tas pavyzdys, kur tokia maža, nedidelė valstybė tarp kitų arabų valstybių sugeba apginti save ir sugeba kitus apginti. Aš palaikau šitą iniciatyvą.
PIRMININKAS. Prieš kalbės K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, čia visi yra šauktinių entuziastai. Malonu, kad mūsų nuomonė taip pasikeitė ir susiformavo, tačiau vakar vakare gavęs Pulkininkų asociacijos laišką supratau, kad tikrai su tokiu sprendimu nereikia skubėti. Jie išdėstė daug argumentų, ir visi mes jį gavę atkreipkime dėmesį. Siūlau susilaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui „Dėl Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio pakeitimo“ įstatymo, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiami kolegos, labai prašau tylos. Labai didelis triukšmas.
Už balsavo 49, prieš nėra, susilaikė 26. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
12.18 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 3 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3776(2)ES (svarstymas)
Svarstome darbotvarkės klausimą – Lygių galimybių įstatymo 3 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Pranešėja – M. A. Pavilionienė. Kviečiu į tribūną.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Žmogaus teisių komitetas, svarstydamas Socialinių reikalų ir darbo ministerijos pateiktą Lygių galimybių įstatymo 3 punkto pakeitimą, pritarė bendru sutarimu. O tai reiškia, kad taikant Lygių galimybių įstatymą prekių ir paslaugų įsigijimo srityje turės būti atsižvelgta į religinės bendruomenės tikėjimo ypatumus. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti užsirašė trys Seimo nariai. Kviečiu P. Gražulį. (Balsai salėje) Nežinote, apie ką kalbėti. Ačiū. Tada ne… Labai ačiū. V. Aleknaitę-Abramikienę kviečiu į tribūną diskusijos. (Balsai salėje)
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Mieli bičiuliai, negaliu sutikti su tuo, ką ką tik pasakė gerbiama A. M. Pavilionienė, kad ši įstatymo pataisa suteiks daugiau laisvių religinėms bendruomenėms ir bendrijoms. Kaip tik – priešingai. Čia bandoma pataisyti straipsnį, kuris suteikia išlygą Lygių galimybių įstatyme, kad religinės bendruomenės ir bendrijos, jų arba jų narių įsteigtos organizacijos, kurių steigimo dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija, gali nesilaikyti šio įstatymo nuostatų. Tuo tarpu pataisa padarys taip, mano mieli, kad ten kalbama apie paslaugas, kurios taikomos kuriai nors vienai lyčiai, padarys taip, kad, tarkime, į Kunigų seminariją ateis merginos, jų nepriims ir tai taps įstatymo pažeidimu. Tokia gudrutė… (Balsai salėje) Ne, ne, mielieji, šita… Aš konsultavausi tikrai su labai rimtais teisininkais ir jie sako, kad čia yra pakištas, na, kaip čia pasakius, jeigu ne Trojos arklys, tai bent asiliukas tikrai.
Dabar galiojantis įstatymas leidžia daryti išimtis, o čia bandoma taip gudriai sumakaluoti, kad, pavyzdžiui, net ir, ko gero, asmuo, kuris atsisakytų groti vienos lyties asmenų vestuvėse, taip pat būtų nubaustas, kas kai kuriose Vakarų valstybėse jau yra atsitikę.
Žinote, aš jums pateiksiu ne visai gerą palyginimą, jis bus toks aštrus, jau jūs man atleiskite, tačiau aš visai neseniai buvau Izraelyje, Jad Vašem muziejuje, ir ten gidė mums aiškino, kad A. Hitleris tikrai nebuvo kvailiukas, ir jis nedarė visko iš karto, jis viską darė labai mažais žingsneliais, tokiais nepastebimais, ir žiūrėdavo, kaip kiti reaguos. Aš nelyginu šitos pataisos su holokausto grėsme, bet tie, kas nemyli religinių bendrijų ir kas nori jas pakišti po, žinote, kokios gender ideologijos presu, irgi eina mažais žingsneliais, nekaltučiais žingsneliais, ir bando mus kaip mažus vaikelius už nosies vedžioti. Religijos laisvė yra viena iš fundamentalių laisvių ir žmogaus teisių. Jeigu ji bus paminta, nenustebkime, kad vieną dieną mes atsibusime totalitarinėje visuomenėje.
Todėl, mielieji, aš visų pirma kreipiuosi į sveiko proto rezervą, kuris visuomet lemiamu momentu mūsų Seime atsiranda. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojam. Sveiko proto partija net buvo vienuose rinkimuose, nematau jų labai daug… (Balsai salėje) Keletas yra, taip.
Gerbiamieji kolegos, motyvai už, prieš. Už kalbės B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tiesiog negaliu atsistebėti, iki kokių absurdų galima nusikalbėti. Tiesą sakant, negaliu atsistebėti buvusios prelegentės kūrybiškumu. Kaip tai toli nuo europinės Konservatorių partijos. Tiesą sakant, europėkite Lietuvos konservatoriai, nes voratinkliai aptraukė jūsų gretas.
O šiaip tai pritariu šitai europinei direktyvai, jos inkorporavimui į Lietuvos įstatymų bazę. Tikrai tokių sąmokslų aš čia neįžvelgiu, juo labiau kad tikrai religinėms bendruomenėms yra padaroma išlyga ir išimtis. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Prieš kalbės V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Norėdama įrodyti, kad aš nefantazuoju ir mano protas nėra aptrauktas voratinkliais, aš jums pacituosiu tik sakinį, juodai paryškintą lyginamajame variante.
Taigi religinėms bendruomenėms iš tikrųjų taikoma išimtis, tačiau Aušrinė Marija įrašo taip: išskyrus gaminių, prekių ir paslaugų teikimą vien tik ar visų pirma tam tikros lyties asmenims. Kas tai, jeigu ne bandymas sukelti dirbtinį konfliktą kunigų seminarijų veikloje? Mielieji, atsibuskime, nepasiduokime, kaip sakė, amžiną atilsį, ambasadorius V. A. Dambrava, dvasios vergams. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuojame. Buvo motyvai už, prieš. Balsavimas. Kas pritariate Lygių galimybių įstatymo straipsnio ir priedo pakeitimui, direktyvos įgyvendinimui, balsuojate už, kas sugalvojo, kad tai yra kitaip, balsuoja kitaip.
Už balsavo 23, prieš – 14, susilaikė 32. Po svarstymo įstatymui nepritarta. Trys variantai: grąžinti projektą tobulinti pagrindiniam komitetui, grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti ir atmesti projektą. (Balsas salėje: „Atmesti!“)
Kas spaus vienetą arba už… Ne, ne. Kas spaus „už“, tai bus grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti, kas „prieš“ – grąžinti iniciatoriams, kas susilaikys – atmesti projektą. Iš karto bus alternatyvus balsavimas. (Balsai salėje)
Na, gerai. Matau, kad labai sudėtinga schema, ne visi supranta. Kas balsuoja už – atmeta, kas balsuoja prieš – grąžina, o po to nuspręsime, kam grąžinti. (Balsai salėje) Na, tai po to nuspręsime, kam grąžiname. Dar kartą: pliusas – atmesti, minusas – grąžinti tobulinti. (Balsai salėje) Prieš – minusas.
Už balsavo 40, prieš – 31. Projektas atmestas. Toliau nediskutuojame. Replika po balsavimo – Aušrinė Marija.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Aš specialiai pabrėžiau, kad projektas yra Vyriausybės, teikiamas ministerijos, ne mano, tačiau šita ponia taip mano pavardės nemėgsta, kad jinai sako: Aušrinė Marija rašo. Nieko aš nerašiau, aš išreiškiau komiteto nuomonę. Tačiau komitetas gilinosi į šitą problemą, konsultavosi su lygių galimybių kontroliere ir čia tekste buvo parašyta: materialinio taikymo srityje, apie jokias seminarijas nekalbama, bet apie ugdymą iš tikrųjų kalbama. Ir mums buvo paaiškinta, jeigu norės tam tikra religinė bendruomenė ugdyti savo berniukus ir mergaites atskirai, rengti, na, nežinau, kažkokiems dvasingumo lygiams, įstatymas neturėtų kištis. Taigi nereikia klaidinti žmonių, gerbiamoji. Ačiū.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo, tiktai ne dėl įstatymo aiškintis…
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš labai džiaugiuosi, ponia Aušrine, kad jūs atsiribojote nuo šito įstatymo rengimo ir tikrai žemai jums lenkiuosi už tai. Tikrai nėra taip, kad aš nemėgčiau jūsų pavardės arba jūsų, priešingai, man jūs labai patinkate, ir jeigu jūs taptumėte katalikų bendruomenės nare, tai būtų aukso vertės laimėjimas mūsų bendruomenei, nes visada jus labai gerbiu kaip dorą žmogų.
Aš manau, jums nepakankamai gerai buvo išaiškintas šitas įstatymas teisiniu požiūriu, nes aš tikrai gilinausi padedama labai gerų teisininkų ir jie sakė visai ką kita, sakė, kad tai yra žingsnis neteisinga linkme, todėl aš taip ir sakiau. Tikrai geros jums sveikatos, gražaus pavasario ir gimtadienio, ponia Aušrine.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas irgi replika po balsavimo?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad vis dėlto buvo neteisingai pasirinkta taktika, ką daryti su projektu po to, kai jam nepritarė Seimas. Paprastai mes tokiu atveju paskiriame kitą komitetą pagrindiniu komitetu ir tada kitas komitetas svarsto, ir pateikia išvadą. Taip darėme n kartų su įvairiais projektais, tai vienas momentas.
Antras, manau, kad iš tikrųjų kolegės Vilijos pateiktas pavyzdys buvo labai nekorektiškas, paimant vienos religijos pagrindu, tai Romos katalikų bažnyčios, kad yra mokymas žmonių, kurie galėtų tapti kunigais. Tai tikrai netinkamas pavyzdys šio įstatymo kontekste. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabas, bet aš norėčiau pataisyti gerbiamąjį Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką, jūs sumaišėte du straipsnius. 151 straipsnis, apie kurį jūs kalbėjote, taip kalba: balsavimas, jeigu pagrindinis komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams ar atmesti, pagrindinis komitetas nesiūlė, o tai jau yra 153 straipsnis, kuriame yra trys būdai, ką padaryti. Mes tą ir padarėme. Todėl neklaidinkite bičiulių.
12.30 val.
Baudžiamojo kodekso papildymo 2471 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-309(3) (svarstymas)
Svarstome Baudžiamojo kodekso papildymą 2471 straipsniu. Svarstymo stadija. Kaip tik J. Sabatauską ir kviečiu į tribūną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Baudžiamojo kodekso papildymo 2471 straipsniu įstatymo projektą ir, atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas, Vyriausybės nuomonę, pritarė komiteto patobulintam projektui (tiesa, taip pat atsižvelgė į Žmogaus teisių komiteto nuomonę) bendru sutarimu už. Pasiūlymų, pastabų vėliau nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Motyvų už, prieš nėra.
Balsuojame. Kas pritariate Baudžiamojo kodekso papildymui 2471 straipsniu, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip. (Balsai salėje) Kviečiu kolegas balsuoti.
Už – 67, prieš nėra, susilaikė 5. Baudžiamojo kodekso papildymo 2471 straipsniu įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
12.32 val.
Baudžiamojo kodekso papildymo 392 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2061 (svarstymas)
Svarstome Baudžiamojo kodekso papildymo 392 straipsniu įstatymo projektą. Kviečiu J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Baudžiamojo kodekso papildymo 392 straipsniu įstatymo projektą. Atsižvelgęs, kaip ir minėjau anksčiau dėl kito projekto, į Teisės departamento pastabas, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę, komitetas nusprendė šį projektą atmesti. Motyvai tokie, kad sunkinanti aplinkybė negali tapti viena iš asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų. Siūlomu reguliavimu būtų griaunama Baudžiamojo kodekso sistema, taip pat atsirastų prieštaravimas su Administracinių teisės pažeidimų kodeksu ir nauju Administracinių nusižengimų kodeksu, nes juose apsvaigusio asmens padarytas pažeidimas taip pat yra sunkinanti aplinkybė ar kvalifikuojanti nusižengimo požymius. Įstatymo projekto tikslams pasiekti pakanka galiojančio teisinio reguliavimo. Dėl siūlomo reguliavimo pailgėtų ikiteisminio tyrimo trukmė, padidėtų išlaidos, tačiau tokiam lėšų poreikiui įgyvendinti nepateikti net ir šaltiniai. Be to, tai galimai prieštarautų Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymui dėl ribojimo pasirinkti gydymo įstaigą. Ačiū. Komiteto bendras…
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pagal Statutą tik motyvai. Prieš kalbės J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš turiu apgailestauti, kad komitetas kažkaip labai formaliai pasižiūrėjo į šią, manau, gana prasmingą kolegės L. Dmitrijevos iniciatyvą. Seimo narė nuosekliai rūpinasi, kad pagelbėtų tiems žmonėms, kurie turi priklausomybes. Pasiūlytas projektas remiasi, manau, gana sėkminga JAV patirtimi, kai žmogui duodamas šansas, ir tam, kuris turi priklausomybę, padaro nusižengimus, jeigu tu tvarkingai gydysiesi pagal nustatytą programą ir pasigydysi, štai tau atsiranda galimybė gauti mažesnę bausmę. Manau, kad tuo keliu ir mums reikia eiti. Koks yra svarbiausias tikslas – ar pasiekti, kad visuomenė kuo stipriau atkeršytų tam nusižengusiam asmeniui, ar pasiekti, kad ateityje būtų kuo mažesnė tikimybė, kad toks žmogus prasižengs? Jeigu jis pasigydo nuo tų priklausomybių, manau, tikimybė gerokai sumažėja ir manau, kad, visuomenės požiūriu, būtų pateisinamas tokios galimybės suteikimas. Aš siūlau nepritarti atmetimui, skirti kitą komitetą, kuris plačiau pasižiūrėtų į tą klausimą, galbūt Sveikatos reikalų ar Žmogaus teisių komitetą.
PIRMININKAS. Už norėtų kalbėti J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų iš pradžių ir aš buvau už šį projektą, tačiau svarstant iškilo kelios aplinkybės arba tokie galimi motyvai, netgi piktnaudžiavimo atvejai. Asmuo, norėdamas išvengti atsakomybės, sako: taip, aš labai norėčiau gydytis ir jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tada jis vengia to gydymosi arba pradeda ir meta. (Balsas salėje) Aš nešneku nesąmonių, gerbiamasis Jurgi, nes kalbos apie galimą priverstinį gydymą buvo Sovietų Sąjungoje ir tada, kai mes priklausėme sovietams. Rezultatai buvo kokie?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jurgi, netriukšmaukite, būkite geras.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Atbūna tą laiką ir po to vėl tas pats.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate Baudžiamojo kodekso papildymo 392 straipsniu įstatymo projektui, balsuojate už… Atsiprašau, balsuojame dėl komiteto nuomonės atmesti. Kas už, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip. Balsuojame dėl komiteto nuomonės. Suklydau.
Už – 33, prieš – 16, susilaikė 25. Po svarstymo nepritarta. (Balsai salėje) Teisės ir teisėtvarkos komitetui nepritarta. Dabar siūlykite kitą komitetą. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, minutėlę, nepadarykime klaidų, nes mes skubėdami pridarome labai daug klaidų. Ramiai, išspręsime. Gerbiamoji Larisa, per šoninį.
L. DMITRIJEVA (DPF). Ačiū, kolegos, kad jūs supratote, kur buvo mano pataisos esmė. Čia buvo šansas nepilnamečiams arba jaunimui, kurie pirmą kartą už nesunkius nusikaltimus, deja, padarė nusikaltimą, ir jeigu jie sutinka gydytis, tai jam yra šansas, jis bus atleidžiamas nuo atsakomybės, jam nebus įrašytas į jo biografiją toks neigiamas faktas. Bet yra šansas jam, motyvacija išgyti. Ačiū jums, kad jūs tą supratote, ir gaila, kad komitetas nepritarė. Mūsų ta sistema dar retai kur veikia, todėl mes turime sukurti tokią sistemą, kad būtų integracija, gydymas ir reintegracija. Ačiū jums, kad balsavote. Aš siūlau Žmogaus teisių komitetą.
PIRMININKAS. Kalbės J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nepamirškite, kad čia yra kodeksas ir ne šiaip sau, o Baudžiamasis kodeksas, jame yra tam tikra sistema, todėl siūlyčiau grąžinti tam pačiam Teisės ir teisėtvarkos komitetui. (Balsai salėje) Galima. Mes tada pasižiūrėtume, kad būtų viso kodekso esmė. Ką mes darome, kai mes nepritariame mūsų komitetui, ypač dėl kodeksų? Po to kitas komitetas priima kitokį sprendimą, visiškai nederantį su kodekso principais ir visu sisteminiu požiūriu, ir išeina išbalansavimas. Su kitais projektais darome tą patį, ir Sveikatos reikalų komitetui grąžinome antrą kartą svarstyti, ir čia. Aš siūlyčiau vis dėlto tam pačiam komitetui. Statute numatyta, kad komitetas dėl kodeksų yra pagrindinis komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju J. Sabatauskui. Gerbiamieji kolegos, kad panaikinčiau aistras, aš perskaitysiu 151 straipsnio 3 dalies 2 papunkčio vieną iš sakinių. „Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto siūlymui, Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą arba sudaryti specialią komisiją.“ Gali paskirti ir tą patį, nėra prieštaravimų, mūsų Statute tai leidžiama. Todėl, jeigu žiūrėtume sistemiškai, kaip sako J. Sabatauskas, tai tikrai kodeksus turėtų svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
A. Matulas turi kitokią nuomonę.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, išties būtų galima grąžinti ir tam pačiam komitetui, nes tai specializuotas komitetas, žmonės, kurie turi tam tikrą išsilavinimą. Bet aš labai prašyčiau jūsų, jeigu bus toks sprendimas, pažiūrėti ne biurokratiškai. Ta praktika taikoma tikrai ne vienoje valstybėje, ir nebūtinai atleidžiama nuo bausmės, galbūt bausmė atidedama, bet jisai pradeda gydytis ir teismui ar kažkam, probacijos tarnyboms pristato pažymą, kad jisai gydosi. O tuo pačiu metu reikia sudaryti visiškai kitas sąlygas gydytis nuo alkoholizmo ir kad viskas būtų kompensuojama, nemokamai. Išties mes išvengsime, kad žmogus, pavyzdžiui, pavogęs vištą, neįgis neigiamos patirties areštuotas arba sėdėdamas kalėjime, arba pagaliau mokėdamas baudą. Iš kur jis tą baudą sumokės? Vėlgi, matyt, eis vogti.
Tikrai sveikinu L. Dmitrijevos siūlymą, bet čia reikia pažiūrėti sistemiškai ir ne biurokratiškai. Galima grąžinti ir tam pačiam, mano manymu.
PIRMININKAS. Dėkoju A. Matului. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad grąžiname pagrindiniam komitetui dar kartą svarstyti? (Balsai salėje) Gerbiamasis Jurgi Razma, jūs esate to komiteto narys, priminkite. Nesate? Yra jūsų kolegos. (Balsai salėje) Galime sutarti, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Balsuojame. Gerai.
Kas pritariate, kad reikia grąžinti tam pačiam Teisės ir teisėtvarkos komitetui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Jeigu negausime reikiamo rezultato, gerbiamasis Rimantai, balsuosime toliau. Kas sutinkate, kad būtų grąžinta specializuotam komitetui, Teisės ir teisėtvarkos komitetui, balsuojate už, jeigu galvojate, kad reikia kitaip, kitas komitetas turi svarstyti, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už balsavo 49, prieš – 6, susilaikė 22. Grąžinama Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
12.43 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 88 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-3778(2), Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 94 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-3779(2) (svarstymas)
Svarstome kompleksinį klausimą – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio papildymo įstatymo ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 94 straipsnio papildymo įstatymo projektus. Svarstymo stadija. Kviečiu V. Bukauską.
V. BUKAUSKAS (DPF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė ir priėmė tokį sprendimą ir pasiūlymą: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-3778(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
Kitas – lydimasis. Išvada yra analogiška: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-3779(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Diskutuoti niekas neužsirašė. Motyvai už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad iš tikrųjų reikia palaikyti šį projektą, kuris skatina neapgaudinėti rinkėjų. Tapai išrinktas, atsisakai prieš tai turėtų mandatų, jeigu jau kandidatavai. Kviečiu palaikyti ir kuo greičiau priimti tuos projektus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, balsuojame. Balsuojame dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio papildymo įstatymo ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 94 straipsnio papildymo įstatymo. Bičiuliai socialdemokratai, netriukšmaukite, balsuokite. (Balsai salėje) Per daug kalbate.
Už balsavo 66, prieš nėra, susilaikė 5. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio papildymo ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 94 straipsnio papildymo įstatymams po svarstymo pritarta.
12.46 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Valstybinių šalpos išmokų įstatymo Nr. I-675 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3620 nuostatų atitikties Konstitucijai
Svarstome Teisės ir teisėtvarkos komiteto
išvadą dėl Valstybinių šalpos išmokų įstatymo
7 straipsnio pakeitimo įstatymo
projekto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Kviečiu J. Sabatauską į tribūną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė, ar Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas neprieštarauja Konstitucijai. Buvo Teisės departamento pastabų. Komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadas ir komiteto argumentus, preliminariai įvertino, kad projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 7 straipsnio nuostatos, kuriomis siūlomas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį siekiama nustatyti daug didesnę valstybinę šalpos pensiją tradicinių religinių bendrovių dvasininkams, sulaukusiems pensinio amžiaus, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam asmenų lygiateisiškumo principui, juolab kad šiandien valstybė draudžia tokius asmenis, ir jiems yra mokama bazinė pensija. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – J. Razma. K. Daukšys. Tenka kalbėti P. Gražuliui.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš neatsisakau. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, iš tikrųjų reikėtų atmesti komiteto išvadą, nes vienai socialinei grupei tikrai galima skirti, visai socialinei grupei galima skirti skirtingas išmokas, ir čia jokio prieštaravimo nėra. Pažiūrėkite, Konstitucinis Teismas sau nustato privilegijas dėl atlyginimų, pensijų, valstybinių pensijų ir paskui dar teikia išaiškinimą, kad tai neprieštarauja Konstitucijai. Tai kaip čia suprasti? Vieni gali būti išskirtiniai, o kitiems negalima šiek tiek padidinti šalpos pensijų? Tikrai prašau komiteto nuomonę atmesti.
PIRMININKAS. Už norėtų kalbėti J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto nepamirškite, kad valstybės lėšomis šitie asmenys… už juos mokamos socialinio draudimo įmokos, iš kurių jie paskui gauna pensiją. Jie patys neprisideda, vis tiek valstybė juos draudžia. Čia dabar siūloma ženkliai padidinti, nepaisant tų draudimo įmokų. Mūsų socialinio draudimo sistema vis dėlto yra nustatyta taip, kad pagal tai, kokias įmokas mokėjai, tokia ir bus tavo pensija. Čia dabar, nepaisant nieko, tą pensiją norima pasiūlyti mokėti iš oro. Taip nėra. Tai iš principo prieštarauja visai socialinio draudimo sistemai, todėl… Be to, dabar valstybė moka pensijas tiems asmenims. Moka, nes pati mokėjo už juos draudimo įmokas. O kodėl jūs nesiūlote tada motinoms, neįgaliesiems ar dar kam nors? Taip nėra. Vadinasi, reikia persvarstyti visų tų labiausiai pažeidžiamų socialinių asmenų, socialinių grupių šalpos pensijų mokėjimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Petrai, nesiginčykime. Reikia balsuoti. Nesitaškykime mokesčių mokėtojų pinigais. Balsuojame. Kas pritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Už balsavo 29, prieš – 15, susilaikė 17. Komiteto nuomonei pritarta. (Balsai salėje) Gerbiamasis Petrai, jūs tiek metų Seime, bet aš jums perskaitysiu dar kartą, kad reikia 71 balso, kad atmestume Teisės ir teisėtvarkos išvadą dėl neatitikties Konstitucijai. Nereikia. Gerai, sutariame, todėl pateikimo nebus.
12.52 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 11, 13, 20 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4081(2), Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4082(2) (pateikimas)
Svarstome 1-11 kompleksinį klausimą – Vietos savivaldos kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo ir Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. V. Mazuronis. Atsiprašau. V. Bukauskas ir visa krūva Seimo narių.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Valentinas, tik ne Mazuronis, o Bukauskas.
Gerbiamieji kolegos, siūlome patobulinti Vietos savivaldos įstatymo 11, 13, 20 ir 29 straipsnių nuostatas ir nustatyti, kad: pirma, mero pavaduotojo (pavaduotojų) ar savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimams nutrūkus prieš terminą, per du mėnesius nuo šių įgaliojimų nutrūkimo dienos turi būti paskirti mero pavaduotojas (pavaduotojai) ar savivaldybės administracijos direktorius.
Antra. Siūlymams, susijusiems su mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų), Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų kandidatūrų pateikimu, taip, kaip siūlymams, susijusiems su nepasitikėjimu meru, mero pavaduotuoju (pavaduotojais), savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais, Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkais… Tol, kol administracijos direktorius ir jo pavaduotojas nėra paskirti, direktoriaus pareigas gali eiti mero ar laikinai mero pareigas einančio tarybos nario siūlymu savivaldybės tarybos paskirtas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Merui, kai jis išrenkamas, savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiu suteikiama teisė siūlyti savivaldybės tarybai atleisti iš pareigų asmenis, einančius mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) pareigas, ir siūlyti į šias pareigas kitus asmenis.
Siūlomas teisinis reguliavimas užtikrintų, kad visais atvejais per du mėnesius būtų sudaryta ir sklandžiai funkcionuotų savivaldybės institucinė sistema, būtų aiškiai reglamentuotas mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojų, Kontrolės komiteto ir įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų skyrimas ir atleidimas iš einamų pareigų.
Įstatymų projektai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai. Siūlau po pateikimo pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Diskusija. Kviesčiau R. Ačą. Čia klausimai, atsiprašau. Klausti. Pateikimas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip sakoma, jūsų šis įstatymo projektas visai neseniai neperėjo, buvo Seimo nepritarta. Alternatyvus buvo mano, kuris perėjo, bet, kaip sakoma, jeigu nerandama durų, reikia eiti per langą. Bet tik apgailestauju. Prašau pasakyti, kada buvo susirinkusi valdančioji koalicija, jūs koalicijai pasakėte A, bet nepasakėte B, švelniai tariant, apgavote. Jūs pasakėte, kad jūs teiksite įstatymo projektą, kad per du mėnesius turėtų būti paskiriamas arba vicemeras, arba administracijos direktorius. Taip paleidę pasirašyti (visi pasirašė) jūs nutylėjote ir dabar jūs nepristatėte, kad jūs paprasčiausiai iš tarybos vieno penktadalio daugumos… Iš vieno trečdalio tarybos narių jūs atimate teisę reikšti nepasitikėjimą administracijos direktoriumi, vicemeru, administracijos direktoriaus pavaduotoju ir t. t., t. y. jūs, pristatydami šitą klausimą, visiškai nepristatėte…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega! Gerbiamasis kolega, užbaikite klausimą! Minutė!
R. AČAS (TTF). …2 straipsnio 13 dalies pakeitimų.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Jeigu žiūrėjote aiškinamajame rašte, tai 11 labai aiškiai yra parašyta, kad savivaldybių tarybos turės patvirtinti šių įstatymų nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus, savivaldybių tarybos veiklos reglamentą. Tą, jūs ir pabrėžėte, kad vienos trečiosios savivaldybės tarybos iniciatyva, kalbu apie politinį pasitikėjimą, tai yra direktorius, direktoriaus pavaduotojai, tai yra vicemeras, kad ne prieš 24 valandas, bet pagal vietos veiklos reglamentą (tai yra keturios paros) galėtų iš tiesų susipažinti su teikiamu tarybos narių nepasitikėjimu, kad konkrečiai aiškiai galėtų atsakyti tiek savivaldybės tarybos nariams, tiek visuomenei. Niekas nenuslėpta, viskas aiškiai yra surašyta.
PIRMININKAS. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, aš suprantu, dabar jau ne pirmą kartą teikiate priimto įstatymo patobulinimus ir kažkaip visą laiką žiūrima į tą tiesioginį valdymą, ir jaučiamas toks noras pusiau tokiu gąsdinimo būdu priversti savivaldybes ar valdančiąją daugumą, ne kurios pusėje yra meras, paklusti. Jei nepaklusime, įvesime tiesioginį valdymą. Jūs dabar pasakykite. Kiek suprantu, tai meras jau turi galimybę ir pats pateikti, ir pats atleisti ir direktorių, ir pavaduotoją, ir vicemerą. Ar čia tiesa, ar ne? Dėkui.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ne, jeigu jūs skaitėte, gerbiamasis kolega (ačiū už klausimą), kas liečia tiesioginį valdymą, aš jau ne kartą minėjau ir dar kartą pakartosiu, kad yra 1993 metų Tiesioginio valdymo įstatymas, ten yra aiškiai parašyta, kaip turi būti suformuota, per kiek ir kaip. Šioje vietoje papildome būtent tam tikrus straipsnius, ypač 29 straipsnį, kur Kauno Vyriausybės atstovas ir kur (vadinkime, Raseinių atveju) taryba pasinaudojo ir nušalinant, administracijos direktoriui pavedant be mero teikimo būtent laikinai eiti pareigas. Kaip žinote, šiandien ši tiesioginio valdymo nuostata taip pat yra nefunkcionuojanti ir nevykdoma, nes ketvirtas mėnuo ir laikinai einantis paskirtas tarybos administracijos direktoriaus pareigas pavaduotojas. Bet kokiu atveju teikimai yra mero teikimu, tarybos pritarimu. Tiek direktorių, tiek pavaduotojus, tiek vicemerą tvirtina taryba merų teikimu.
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius. Nematau. R. Markauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūsų pateiktos pataisos tikrai užtikrins, kad nebūtų chaoso savivaldybėse? Ar jos garantuos mūsų savivaldybių sklandžią veiklą?
V. BUKAUSKAS (DPF). Kaip ir minėjau, noriu pasidžiaugti, kad komitetas reaguoja į bet kokį pastebėtą procesą. Toje vietoje, kaip ir minėjau, tada pateikdami minėjo ne V. Bukausko, o viso Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Ir iš tiesų 29 straipsnyje Vyriausybės atstovas traktuoja, kad nereikalinga per mero instituciją teikti pavaduotoją (pavaduotojus), kada tarybą trijų penktadalių balsų dauguma nušalina. (…) vietoje įrašome į visus tuos straipsnius, atsižvelgiame, kaip minėjau, į Vyriausybės atstovo pastabą, kad nekiltų dviprasmybė, kad tiesiogiai išrinktas meras siūlo tik pirmam posėdžiui mero pavaduotoją, administracijos direktorių, kad ir visais kitais atvejais vis dėlto eina per mero instituciją tarybos pritarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas Valentinai. Motyvai už – M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, kolegos, nenorėkime visko apversti aukštyn kojomis ir iškreipti pačią tiesioginių mero rinkimų idėją. Šio įstatymo projekto tikslas yra patikslinti jau galiojančias nuostatas, kad sklandžiai funkcionuotų savivaldybės institucinė sistema. Siūlyme kaip tik aiškiai reglamentuotas mero pavaduotojo, pavaduotojų, administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojų, komisijos pirmininkų skyrimas ir atleidimas iš pareigų. Siūlau pritarti projektui.
PIRMININKAS. Prieš kalbės R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš apgailestauju, kad komitetas nesistengia išspręsti susidariusios situacijos, tačiau dar labiau supriešina mero instituciją ir savivaldybės tarybą. Aš manau, kad mes tikrai paleisime džiną iš butelio ir situacija tikrai pasidarys nevaldoma. Man gaila, kad darbiečiai taip įsivaizduoja demokratiją: arba bus taip, arba bus tiesioginis valdymas. Atsiprašau, jau esu sakęs: jeigu vienas žmogus kvailioja, negalima įvesti tiesioginio valdymo ir rengti priešlaikinių savivaldos rinkimų. Aš žinau, visai neseniai buvo atvažiavę ir socialdemokratų atstovai, ir Darbo partijos atstovai, bandė sutaikyti ir lyg ir tai, ką sukalbėjo iš vakaro, meras jau rytojaus dieną viską pakeitė ir vėl viskas sugriuvo. Kaip ir sakiau, jeigu vienas žmogus kvailioja, tikrai nedarykime mes kvailysčių. Todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame. Kas pritaria po pateikimo Vietos savivaldos ir laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje kai kurių straipsnių pakeitimui, balsuoja už, kas turi kitą… (Balsai salėje)
Už balsavo 44, prieš – 8, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo data parašyta nereali, manau, kad tai yra… nes parašyta ketvirtadienis. (Balsai salėje) Dėl datos? V. Bukauskas. Prašom.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau paprašyti skubos tvarkos. Komitetas rytoj apsvarstys, yra gautos Teisės departamento pastabos, kurios yra tik redakcinio pobūdžio. Komiteto vardu prašau taikyti skubą.
PIRMININKAS. Supratom. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Prieš dvi savaites Seimas po pateikimo pritarė kitam įstatymo projektui, kuris numato šiek tiek kitokią tvarką. Dėl jo numatytas pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Aš manau, kad šie abu projektai turi būti svarstomi kartu, tačiau paskirtas papildomu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas per valdybą kreipėsi į Vyriausybę išvados. Manau, kad ir dėl šio projekto reikia Vyriausybės išvados. Tai vienas momentas. Jų negalima atsietai svarstyti, juos reikėtų svarstyti kartu. Todėl siūlau pagrindiniu komitetu skirti tą patį Teisės ir teisėtvarkos komitetą ir prašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamieji kolegos, tikrai korektiškumo dėlei, manau, kad prieš dvi savaites tas įstatymas, kuriam dabar pritarė Seimas, buvo atmestas… Buvo alternatyvus įstatymas, jam buvo pritarta ir buvo paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis. Jeigu mes dabar pagrindiniu komitetu paskirsime kitą, tikrai sujauksime visą darbą. Aš manyčiau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas tikrai turėtų būti pagrindinis.
PIRMININKAS. Gerai. Labai ačiū. K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš trumpai. Mano balsas už, nespėjau.
PIRMININKAS. Gerai. Jūsų balsas už, tinka. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš kreipčiausi į abu kolegas padėti savo asmeninius reikalus šiuo atveju į savo vietą, žiūrėkite valstybės interesų ir baikite galvoti tik apie save. Valstybė yra gerokai svarbiau negu gerbiamojo R. Ačo interesai arba kurio nors komiteto pirmininko. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. V. Kamblevičius. (Balsai salėje) Netriukšmaukite!
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Mieli kolegos, nuo kada savivaldybių problemas sprendžia Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Nėra. Šiuo momentu, jeigu jūs pasielgsite taip, vadinasi, visiškai nepasitikime V. Bukausku ir jį reikia atleisti iš pirmininko pareigų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes dabar ne dėl motyvų, koks komitetas. Replikos po balsavimo turėtų būti. E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Pirmininke, aš siūlau, kad prieš tai buvęs įstatymas buvo pateiktas svarstyti J. Sabatauskui, tai manau, kad ir dabar Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėtų pratęsti svarstymą.
PIRMININKAS. Mes apsispręsime balsuodami. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia balsuojame dėl Vyriausybės išvados. Jeigu mes balsavome dėl vieno, tai analogiškai, manau, kad reikia… (Balsai salėje) Balsuojame dėl Vyriausybės išvados, ar reikia išvados.
Už balsavo 29, prieš – 27, susilaikė 18. Vyriausybės išvados neprašome.
Dabar balsuosime alternatyviai, koks turi būti pagrindinis komitetas. Kas spaudžia mygtuką „už“ – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kas spaudžia „prieš“ – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. (Balsai salėje) Kas balsuoja už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą – už, kas už Teisės ir teisėtvarkos komitetą – prieš. Alternatyvus balsavimas, susilaikiusių neskaičiuosime.
Už balsavo 44, prieš – 24. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Jis prašo skubos tvarkos. Balsuojame dėl skubos tvarkos. (Balsai salėje) Minutėlę! Dabar aš paskelbiau balsavimą, o po to išspręsime. (Šurmulys salėje) Kas už skubą, balsuoja už, kas nemano, kad skubos tvarka, balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiamieji kolegos, netriukšmaukite, o balsuokite tyliai. Po to turėsite progą pasakyti.
Už – 36, prieš – 21. Susilaikiusių, sakiau, neskaičiuojame. (Balsai salėje)
Laimėjo vis tiek bet kokiu atveju. Skubos tvarka. Papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir, kiek aš suprantu, turi būti išvada.
Replika po balsavimo – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Dvi replikos po balsavimo. Valdančioji partija – Darbo partija siūlo projektą ir neprašo savos Vyriausybės išvados. Na, paradoksas, kolegos, nepasitikite savo Vyriausybe.
Antras dalykas – skubos tvarka. Klausykite, kas čia? Valstybės degantis reikalas ar po vieno mero užpakaliu kažkas rūksta? Kas ten kaltas, aš nesiimu, bet šitaip suvelti įstatymų leidimo procedūras turbūt neleistina, juolab ne kartą esame pasimokę, gavę Etikos ir procedūrų komisijos išvadų verdiktą, matydami, kaip tas skubėjimas atveda prie klaidų. Neskubėkime gal?
PIRMININKAS. Gerai. Replika – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Žinote, visa laimė, kad mūsų Vyriausybė yra mūsų ir mumis pasitiki. Tai šiuo atveju, tikimės, kad nereikės liberalų pamokymų, kaip reikia daryti. Seimas apsisprendė ir džiaugiuosi, kad dirba kitaip, negu prieš tai buvusi Vyriausybė, kuri visą laiką prašė tik išvadų ir didino mokesčius.
PIRMININKAS. Mieli kolegos, prašau nereplikuoti vieni kitiems, dirbkime darbą. V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamieji kolegos, už palaikymą. Aš noriu pasakyti kolegai Eugenijui, kad nieko bendro neturi šitos dabar pateiktos įstatymo pataisos su Raseiniais. Nieko bendro, nes procedūros yra atliktos pagal numatytą įstatymą, yra teisminė procedūra. Koks bus priimtas sprendimas toks, bet kad nesukeltume sumaišties. Kaip minėjau, ir tada po pateikimo būtent sukėlėme sumaištį, ir R. Ačo pataisai pritardami, tai taip. Iš tiesų mes grįžtame dešimt metų atgal. Vadinasi, šiandien išrinkome tiesiogiai, priimkime R. Ačo pataisą. Meras yra ne tiesiogiai išrinktas, o valdomas daugumos tarybos bet kokioms politinėms užgaidoms, norams tenkinti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Viskas! Dabar visi supratome. Bet R. Ačo pavardė buvo paminėta. Tai aš siūlyčiau pavardžių neminėti. Prašom.
R. AČAS (TTF). Gerbiami kolegos, paskaitykite įstatymą, ką teikia V. Bukauskas. Dabar tarybas galite paleisti, nes nei administracijos direktoriaus, nei ko nors kito nei paskirsite, nei atleisite, viską daro tik merai. Ir komitetų pirmininkus, ir t. t. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dabar jau visi supratome. Du komitetai svarsto. Ketvirtadienį galėsime diskutuoti tuo klausimu. Taigi data – ketvirtadienis, balandžio 7 diena.
Mes rytinę darbotvarkę sėkmingai baigėme, todėl siūlau pasvarstyti rezervinius.
13.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Reformacijos metais“ projektas Nr. XIIP-4113 (pateikimas)
Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Reformacijos metais“ projektas. Pranešėja – I. Šiaulienė. Gerbiama Irena, jūs sekate posėdį? Kviečiu jus į tribūną.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Atsiprašau, kolegos, dėl savo balso. Teikiu nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Reformacijos metais“ projektą. Šis projektas teikiamas todėl, kad kaip tik kitais metais didelė dalis krikščioniškų šalių švęs 500-ąsias reformacijos metines, kai 1517 metais Martinas Lutheris paskelbė savo tezes.
Lietuvai taip pat šis religinis judėjimas buvo labai reikšmingas, būtent šis judėjimas Lietuvai suteikė daug iškilių asmenybių, kūrusių kalbą, veikusių raštijos ir kultūros srityje, formavusių švietimo sistemą. Būtent su reformacija yra susiję ir M. Mažvydo „Katekizmo“ pasirodymas, K. Donelaičio „Metai“, J. Bretkūno pirmą kartą išversta Biblija, A. Kulviečio veikla. Ir šiaip, jeigu kalbėtume apie penktąjį mūsų Lietuvos regioną – Mažąją Lietuvą, dėl ko išliko ir lietuvių kalba, ir švietimas buvo plėtojamas, tai irgi reformacijos nuopelnas.
Pabrėžiant, kad Vatikane buvo sukurta bendra liuteronų ir katalikų komisija, parengusi dokumentą „Nuo konflikto iki bendrystės“, kurio intencija yra padėti reformacijos sukaktį paminėti kaip bendrą tikėjimo išpažinimą, bendras vienybės paieškas, ir pažymint, kad reformacija paskatino naujus socialinius, ekonominius, politinius ir kultūrinius procesus, palikusius didelį pėdsaką ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje, siekiant bendrystės su visomis krikščioniškomis Bažnyčiomis bei visuomene, paminint Lietuvai svarbų kultūros ir dvasinį klodą, nutarime yra siūloma 2017 metus paskelbti Reformacijos metais ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei sudaryti Reformacijos metų komisiją, kuri iki šių metų pabaigos – iki gruodžio 1 dienos – parengtų Reformacijos metų programą, taip pat numatyti lėšų Reformacijos metų komisijos sudarytai ir patvirtintai programai įgyvendinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Tik keturi Seimo nariai nori paklausti, todėl nelabai kankinsime. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiama Irena, aš manau, kad tai yra puikus pasiūlymas. Klausimas būtų susijęs su… Pirmiausia puikus pasiūlymas dėl to, kad tai mus sieja su visa Vakarų Europa, ir ne tik reformacijos eiga, bet ir su šalia ėjusia ir šiokia tokia demokratizacijos tikėjimo eiga. Tad mano klausimas būtų toks: maždaug kokius renginius jūs įsivaizduotumėte per šiuos iškilius metus?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Tiesiog būtų sunku pasakyti. Galėčiau aš improvizuoti, siūlyti, bet, kaip ir siūloma nutarime, bus sudaryta komisija. Pavyzdžiui, sakysim, mes net ir turime vos ne reformacijos centrą Lietuvoje – Kėdainius. Jeigu kalbėčiau istoriškai, tiesiog faktiškai mes buvome ant slenksčio. Galėjome ir pereiti į visiškai kitą tikėjimą, pasirinkti šitą krikščionišką atšaką, taip pat ir apie Biržus kalbant. Aš manau, kad komisija, be abejo, įtrauks į savo programą, kurios prasmė daugiausia bus istorinė, kultūrinė, kad būtų akcentuoti tie centrai, kurie ir istoriškai, ir šiandien yra išlikę kaip reformacijos centrai Lietuvoje, iš esmės Lietuvai esant katalikiškam kraštui.
PIRMININKAS. Klausia M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiama Irena, ar savo šį gražų siūlymą jūs derinote su Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, kurioje yra mokslininkų, įvairių lituanistikos institucijų atstovų, kurie taip pat pateikė šį siūlymą? Ačiū.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Tikrai, kaip jūs formuluojate klausimą, aš nesu derinusi, bet komisija galės išreikšti savo poziciją ir siūlymus.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama Irena, matydamas jus taip sunkiai kalbančią ir sergančią, trumpai klausiu. Sakykite, kiek, jūsų nuomone, ta komisija kainuotų, kiek ją sudarytų žmonių ir kokie pinigai galėtų atsieiti valstybės biudžetui?
Antras trumpas klausimėlis. Religijos, krikščionybės atmainų yra labai daug – liuteronai, baptistai ir t. t. Dešimtys. Ar jūs siūlysite ir kitas kryptis taip pat skelbti kokiais nors metais, ar ne? Jūs apsiribojate tiktai reformatoriais, bet dar yra dešimtys kitų religinių judėjimų.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Iš esmės viena kryptis yra reformatoriai su savo atšakomis. Dėl komisijos aš nemanau… Aišku, kad bus kreiptasi į šitas konfesijas, siūlys žmonės, taip pat iš kultūros, istorikai ir kurie turėtų sudaryti valstybinę programą… Programą su racionalia, pagrįsta išlaidų sąmata, kad mes garbingai pažymėtume šitą 500 metų jubiliejų, bet jokiu būdu neišlaidautume arba nebūtų preteksto pigioms iškilmėms arba neapgalvotam pinigų mėtymui. Tikrai ne. Aš manau, kad tikrai Lietuvai yra svarbi, jeigu prisimintume ir M. Oginskio variantą. Aš pasidžiaugiu, kad praėjusieji metai buvo jo paskelbti metai ir kaip sėkmingai išnaudojo. Buvo parengti reprezentaciniai leidiniai. Sakyčiau, pirmą kartą valstybė pasirengė tinkamai paminėti ne tik Lietuvoje, bet mes turime išleistus fundamentalius monografinius albumus, kuriuos yra ne gėda pristatyti užsieniui ir kartu pristatyti Lietuvą.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia E. Vareikis.
E. VAREIKIS (TS-LKDF). Labai jums ačiū. Žinote, vis dėlto mane nuteikia kažkaip labai nemaloniai tas faktas, kad jūs siūlote skelbti Reformacijos metus visiškai nepasakydama, kokia bus to šventimo programa. Vadinasi, mes dabar paskelbsime, o paskui kažkas kažką sugalvos. Aišku, jūs gal teisingai pasakėte – buvo reformacijos žvaigždžių, kurios atnešė Lietuvai naudą, bet buvo reformacijoje ir tokių dalykų, kurie Lietuvai atnešė didelę žalą. Aš leisiu sau pasakyti. Nežinodami programos, galų gale kur bus tie akcentai ir, kaip iš tikrųjų teisingai sakė K. Glaveckas, kokią reformaciją mes minėsime, nes reformacijų yra netgi ir sektų, tai būtų vis dėlto gerai šiandien sprendimo nepriimti, bet tada, kai mes žinosime, kas čia per minėjimas bus, tada ir skelbsime metus.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Kolega, apskritai galima į daug ką žiūrėti. Pavyzdžiui, dėl paties M. Lutherio, jeigu kalbėtume Bažnyčios istorijos aspektu, irgi yra kontroversijų, bet deja, tą akcentavo gerbiamasis Emanuelis, kitaip sakant, demokratizuojant religinį judėjimą ir krikščioniškąjį turėjo didelę reikšmę, ir niekas neginčija, tai yra faktas ir Europoje, ir Lietuvoje. Manyčiau, kad tikrai mes turime žymių Lietuvos istorikų, taip pat puikių monografijų, aš manau, kad jūs susipažinę, yra išleista knygų apie reformacijos svarbą ir vietą Lietuvos istorijoje ir kultūroje. Manyčiau, kad tikrai šito įvykio mes tylomis apeiti negalime.
Aš negaliu, kolegos, siūlyti konkrečios programos todėl, kad tai programai sudaryti reikalinga atitinkama komisija, ir taip yra visais kitais atvejais. Kada Seimo nutarimu yra siūloma paminėti, paskelbti kokius nors jubiliejinius metus arba konkrečius metus, yra sudaroma, formuojama komisija, jinai siūlo programą, kuri yra tvirtinama. O šitas projektas po pateikimo eis į Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą ir manau, kad jisai tikrai užsiims visų šitų klausimų išsprendimu tinkamai.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamoji Irena, patausokite balsą.
Motyvai už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, aš noriu padėkoti I. Šiaulienei už tikrai fundamentalų dalyką, kartais mes skelbiame metus kokiam nors smulkiam įvykiui, tuo tarpu reformacijos 500-osios metinės tikrai buvo fundamentalus lūžis Europos kultūros istorijoje, Europos visuomenių socialiniuose santykiuose, ekonominiuose santykiuose, galima net sakyti, kad padėjo pagrindus liberalizmo ideologijai. Tačiau kiti reformacijos nuopelnai yra žmogaus teisių, laisvių, tikėjimo teisės atsiradimas, Katalikų bažnyčios monopolio laužymas Europos kontinente, galų gale prasidėjo tautų išsilaisvinimo sąjūdžio nuo Romos popiežiaus diktatūros procesai. Todėl aš įsivaizduoju, kad tai labai svarbus įvykis, kurį labai plačiai švęs ir minės ir mūsų kaimyninės valstybės Estija ir Latvija. Tai Lietuvoje jau kiek mes turime tų reformacijos užuomazgų tiek, tačiau Lietuva taip pat neturi likti nuošalyje.
O tiems katalikų fundamentalistams, kurie įžvelgia reformacijoje blogų dalykų… Na, aš noriu pripažinti, pats būdamas katalikas, kad ir katalikybė turėjo fundamentalių negerų dalykų, bet tai nereiškia, kad mes turime nurašyti katalikišką religiją. Lygiai taip pat neturime nurašyti ir reformacijos su visom ideologinėm, religinėm atmainom ir tikrai nesiūlyčiau pradėti katalikams naujų reformacijos karų šiais metais arba kitais – 2017-aisiais.
PIRMININKAS. Ačiū už taikią žinią, pačiame gale pasakytą. Prieš kalbės S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Išties aš nekalbėsiu visiškai prieš, bet noriu kolegei Irenai dėkodamas už tą pateikimą priminti arba priminti visiems (kai kuriais atvejais dabar kolegė Irena kalba, ir mes nežinome sumos), aš noriu priminti mums visiems: kai kuriais atvejais mes esame nepatvirtinę tų daugelio metų, kurie (arba stovėdami scenoje, arba toje garbingojoje tribūnoje, kalbėjome ir sakėme) nereikalauja nė vieno euro arba nė vieno buvusio lito. Tai aš prieš teikdamas tokius pasiūlymus, gerbiamoji Irena… Vis tiek mes turėtume matyti skaičius ir programą. Tai aš šiandien susilaikysiu vien tiktai dėl to, kad kai kuriais atvejais mes pasielgdavome visiškai kitaip.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo.
Už balsavo 48, prieš nėra, susilaikė 12. Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Reformacijos metais“ projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros. Siūloma svarstyti gegužės 12 dieną. Ar galime sutarti? (Balsai salėje) Sutariame. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos… Matau jau J. Sabatauską.
13.25 val.
Civilinio proceso kodekso 3, 163, 165 ir 366 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1772 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4103 (pateikimas)
Kviečiu antrą rezervinį – Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Civilinio proceso kodekso 3, 163, 165 bei 366 straipsnių pakeitimo įstatymo ir 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šį įstatymą reikėtų svarstyti todėl, kad šiuo metu reikia pakeisti dar neįsigaliojusio kodekso straipsnį, kuris keičia Civilinio proceso 163 straipsnį, suderinti tas redakcijas su 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusia Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija, nustatant, kad šalis netenka veiksnumo ne apskritai, o tiktai tam tikroje srityje, nes priešingu atveju išeis tokie neatitikimai, kurie gali atnešti tik sumaištį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų niekas nenori paklausti. Motyvai už, prieš. Nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galima!“) Pritariame bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos. Siūloma svarstyti balandžio 21 dieną.
Gerbiamieji kolegos, noriu paprašyti, kadangi Seimo Pirmininkė išvyko į Latviją, pateikti du Seimo nutarimus tiesiai čia iš tribūnos, jeigu neprieštarausite.
13.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. XII-11 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4245 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimas „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo. Pateikimo stadija. Yra siūloma pakeisti dviejų komitetų sudėtį, t. y. Kaimo reikalų komitete vietoj dešimties – devyni, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete vietoj dešimt – vienuolika. Ar galime po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Todėl, kad yra atstovavimas, pasikeitė – kai kurios frakcijos sumažėjo, kai kurios padidėjo. Ir dėl to, jūs žinote statutines normas, kad tam tikrom frakcijom – tam tikras atstovavimas. Tai tik dėl to. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Diskusijose, svarstyme nori kas nors?.. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje: „Taip!“) Motyvai dėl Seimo nutarimo „Dėl komitetų sudėties pakeitimo“. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 50, prieš nėra, susilaikė 5. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ (projektas Nr. XIIP-4245) yra priimtas. (Gongas)
13.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. XII-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4246 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Antrasis nutarimas „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“. Ar galėčiau pateikti? (Balsai salėje) Siūlomas nutarimas iš trijų straipsnių: 1 straipsnis – į Audito komitetą vietoj E. Masiulio įrašyti V. Kamblevičių; 2 straipsnis – išbraukti V. Kamblevičių iš Kaimo reikalų komiteto narių sudėties ir 3 straipsnis – į Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą įrašyti E. Masiulį. Klausiančių nėra. Ar galime po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Pritariame.
Svarstymo stadija. Ar norėtų kas nors diskutuoti? (Balsai salėje) Tai užsirašykite. Tuoj įjungsiu. Jūs norite kalbėti dėl motyvų ar diskusijoje? Tada eikite į tribūną. Diskusijoje kalbės J. Kondrotas.
J. KONDROTAS (DPF). Laba diena, kolegos, žinoma, aš nesiruošiau ir labai nustebau, kad mūsų žemdirbiams yra tiek mažai Seime atstovaujančių, Kaimo reikalų komitete buvo 10 narių, tai optimalus skaičius, buvo susirinkę žmonės, turintys patirties. Atidirbus trejus su puse metų, kai keičiama, išeinama… Ir aš, pavyzdžiui, nesuprantu gerbiamojo V. Kamblevičiaus, ar tai jo asmeninis, ar partijos, frakcijos apsisprendimas, man yra keista ir turbūt daugeliui žemdirbių bus keista, aš laikau tai žemdirbių išdavyste. Neužpyk, gerbiamasis Vytautai, aš kviečiu ir visus kolegas, aš balsuosiu prieš, kad jūs pereitumėte į kitą komitetą. Labai atsiprašau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, laisvas asmenų judėjimas dar Europos Sąjungoje neuždraustas, todėl kviečiu nediskutuoti. Matau, kad diskutuoti norinčių daugiau nėra.
Motyvai prieš – S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Kolegos, šiandien 8.00 valandą Kaimo reikalų komitetas buvo susirinkęs dėl tokių svarbių klausimų, ir kolega Vytautas iš tikrųjų mums net nepasakė. Jeigu toks yra frakcijos sprendimas, aš gerbiu frakcijos sprendimą, bet žiūriu į kolegą Vytautą, ką ir Jonas dabar paminėjo, po trejų su puse metų, Vytautai, taip su komitetu negalima elgtis. Jeigu man skaudės, aš vis tiek ateisiu ir pasakysiu, dėl kokių motyvų. Aš galbūt ir ateisiu, ir pratęs Jonas, ir taip toliau… Bet keisdami po trejų su puse metų, Vytai, taip negalime elgtis. Manau, kad taip pat balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam S. Bucevičiui, bet Vytautas yra kuklus žmogus, tada aš pasakysiu. Jis eina į paaukštinimą. Jis bus komiteto pirmininkas. (Balsai salėje) Vien dėl to, kadangi… Tai yra frakcijų… Gerbkime kolegų apsisprendimą.
Už kalbės R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamieji kolegos, tai, kad E. Masiulis eina į Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, aš manau, ten tikrai reikia truputį gryno kraujo. Tačiau aš noriu paagituoti už V. Kamblevičių. Aš jau seniai pažįstų Vytautą, jis visada mus moko, kaip reikia tvirta ranka viską valdyti, kaip reikia viską sužiūrėti, aš manau, kad jis Audito komitetui labai reikalingas.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojame. Balsavimo motyvai už ir prieš jau buvo pasakyti. Gerbiamas Kęstuti, neprovokuokite. Repliką po balsavimo leisiu. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, paskelbiau balsavimą, kas pritaria nutarimo projektui, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko, bet tai yra frakcijų susitarimo klausimas.
Už – 35, prieš – 5, susilaikė 15. Pritarta po svarstymo. Replika po balsavimo – I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, man atrodo, dabar valdančiajai daugumai buvo kaip tik gera proga grįžti į demokratinius parlamentarizmo laikus, kada Audito komitetui vadovavo opozicijos atstovas. Aš manau, Jolita buvo labai gera Audito komiteto pirmininkė ir šiandien jinai galėtų atstovauti opozicijai ir toliau vadovauti komitetui. Primenu, kad anoje kadencijoje Audito komiteto pirmininke buvo L. Graužinienė ir puikiai vadovavo, ir tai buvo tikra parlamentinė kontrolė. Taigi dabar, manau, jūs turite galimybę pataisyti savo klaidą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, priėmimo stadija. Motyvai už, prieš. Pirmiausia primenu, kad yra trys straipsniai. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta. 3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta.
Dėl viso įstatymo A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad kuriant šį komitetą 2004 metais kaip tik iš konservatorių, kaip šiandien prisimenu pono J. Razmos žodžius, kad tas komitetas niekam nereikalingas, kad nereikia jo Seime, jeigu kas norite, pasitikrinkite stenogramas… O dėl Kaimo reikalų komiteto narių skaičiaus mažėjimo, manau, tai yra logiška – karvių skaičius mažėja, žemė koncentruota stambiųjų žemvaldžių, tad viskas logiška. Mes turime atspindėti gyvenimo mastelį.
PIRMININKAS. Prieš kalbės E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Iš tikrųjų vienas esminis klausimas dėl to, ar nebūtų laikas Audito komitetą vėl grąžinti opozicijai, čia jau nuskambėjo tas dalykas.
Kitas dalykas, kolega K. Glaveckas norėjo prieš balsavimą pateikti prašymą padaryti pertrauką. Įsivaizduokime, kad šitas klausimas iš rezervinių perkeltas tokiu nenumatytu, neapibrėžtu laiku, pavyzdžiui, net pati J. Vaickienė nedalyvauja arba kiti tiesiogiai suinteresuoti, tai būtų buvę galima padaryti pauzę ir apsispręsti kokiu nors numatytu laiku.
Trečias dalykas, dėl Kaimo reikalų komiteto. Aš ponui A. Skardžiui pareplikuočiau, kad karvių skaičius mažėja ir žemė konsoliduojama socialdemokratų valdymo laiku, tai gal visi trys socialdemokratai irgi turėtų išeiti iš komiteto, nors jie tikrai visi puikiai dirba ir manau, kad Kaimo reikalų komitetas be V. Kamblevičiaus nepražus.
Tačiau manydamas, kad „Tvarka ir teisingumas“ konkrečiai V. Kamblevičiaus turėtų būti atstovaujamas Kaimo reikalų komitete, nepykit, gerbiamasis kolega Vytautai, aš balsuosiu prieš dėl to, kad gaila jus paleisti, tuo labiau jeigu jūs norite J. Vaickienę nuversti iš Audito komiteto pirmininko pareigų, tai aš tikrai balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Prieš kalbės I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš pakartosiu galbūt dėl to, kadangi gerbiamasis A. Skardžius sako, kad Audito komitetas nereikalingas. Aš dar kartą pasakysiu, kad 2008–2012 metais Audito komitetas tikrai dirbo labai puikiai ir buvo parodyta, kad kaip tik opozicijos atstovui esant komiteto pirmininku iš tikrųjų buvo tikra parlamentinė kontrolė. Galbūt natūralu, nelabai buvo patogu ir malonu, kada Audito komitetas tikrindavo ministerijas ir atnešdavo ataskaitas valdybai apie iš tikrųjų realų lėšų panaudojimą. Mano akimis žiūrint, tikrai yra labai svarbus komitetas ir būtų labai gerai, kad jis būtų opozicijos.
O gerbiamam kolegai A. Skardžiui – aš labai apgailestauju, kad jūs kaimo reikalus suprantate tiktai pagal karvių skaičių. Ačiū.
PIRMININKAS. R. Ačas – už.
R. AČAS (TTF). Gerbiami kolegos, turbūt daugiausiai aistrų ir verda dėl Audito komiteto. Aš manau, kad tikrai buvo nusistovėjusi gera tvarka, tačiau šioje kadencijoje jinai yra sujaukta. Galvoju, kad yra sukurtas precedentas, o galbūt po šių rinkimų valdžia pereis į kitą pusę, tai dėl pusės metų nenaikinkime šito sukurto precedento. Aš balsuosiu už.
PIRMININKAS. Prieš kalbės E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Mielieji kolegos, kažkaip pastaruoju metu frakcijai „Tvarka ir teisingumas“ su tomis rokiruotėmis nebelabai kaip sekasi. Tai čia deleguotas S. Skvernelis atleidžiamas ir siūlomi karštligiškai įvairūs ministrai, tai čia dabar poną V. Kamblevičių vėl bandoma pakeisti ponia J. Vaickiene, bet taip nuoširdžiai pasižiūrėjus J. Vaickienė, kuri beveik visą kadenciją atstovavo frakcijai „Tvarka ir teisingumas“ komitete, tikrai dirbo kompetentingai, profesionaliai ir, man atrodo, kad frakcija „Tvarka ir teisingumas“ jokių priekaištų dėl jos kompetencijos neturi. Šiuo atveju tikrai lieka nebedaug mėnesių šiai kadencijai dirbti, ar tikrai būtina dabar imti ir pakeisti šitą pirmininkę? Tikrai manau, kad jinai ir toliau išlaikys objektyvumą, nesvarbu, kur jinai bus, ar jinai opozicijai priklauso, ar prieš tai priklausė valdančiajai daugumai. Vis dėlto kviesčiau nežiūrėti taip jau labai primityviai į visa tai, kad štai ne mūsų ir mes iš karto pakeisime, o pažiūrėti į žmogaus darbines savybes. O jos, mano galva, tenkina visus – ir valdančiąją daugumą, ir opoziciją. Norėjau pono A. Skardžiaus paklausti, tai vis dėlto kokio karvių skaičiaus yra vertas V. Kamblevičius, tiksliau, kiek dar turi sumažėti karvių, kad dar vienu komiteto nariu sumažintume?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kalbėkime dėl motyvų, nepradėkime vienas kito čia liežuviais… Gerbiamieji kolegos, na, nuviliojote, dabar turime rezultatą. Nebūtų vilionių, nebūtų šito nutarimo. Už kalbės B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai už, bet aš negirdėjau paties V. Kamblevičiaus nuomonės, ar jis labai nori. Kiek aš suprantu, jis yra žemės ūkio mokslų daktaras ir nelabai suprantu, kaip jis tam komitetui gali vadovauti arba jame dalyvauti. Vytautai, jeigu nori, tai mes balsuojame.
PIRMININKAS. Išsiaiškinsite atskirai, vakare dviese susėdę. J. Kondrotas – prieš.
J. KONDROTAS (DPF). Labai ačiū. Gal truputėlį pavėluotai mano žodžiai bus, gerbiamasis posėdžio pirmininke, bet jūs mane, kaip Seimo narį, suklaidinote, nežinau, kur buvo priimtas tas sprendimas sumažinti Kaimo reikalų komiteto narių skaičių. Matome, kokia yra žemdirbių padėtis, jie reiškia savo nepasitenkinimus, teisėtus nepasitenkinimus, iki šiandien stovi palapinės, žmonės nemiega ir panašiai. O mes susilpniname, mano manymu, šiuo metu svarbiausią grandį, Kaimo reikalų komitetą. Aš nieko prieš, gerbiamasis Vytautai, jeigu jis nori, jis gali išeiti, čia frakcijos ar dar kieno sprendimas, bet mažinti Kaimo reikalų komitetą, čia aš nenoriu niekam adresuoti, negalima šaipytis iš kaimo, mes visi kilę iš kaimo. Nesidžiaukime, kad šiandien esame mieste, yra verslo ar kitko galimybės. Visi valgome duoną, geriame pieną, valgome mėsytę. Negi iki to prieisime, kad valgysime lenkišką arba brazilišką mėsą ir t. t.? Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš nežinau, kaip išreikšti nepasitenkinimą jumis, kai jūs taip daugelį mūsų apgavote, kad sumažintas Kaimo reikalų komiteto narių skaičius.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vytautai, jūs ką tik prieš 10 minučių balsavote dėl to įstatymo, tikrai susilaikėte. Niekas, joks pirmininkas neapgavo, sekite, už ką balsuojate. Dėl vedimo tvarkos – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, kaip matome iš diskusijos, yra suklydimas. Visiškai neaišku, kas kur judės ir dėl ko judės. Liberalai siūlo daryti pertrauką ir tą situaciją išsiaiškinti, nes iš vienos pusės, atrodo, vieni nori, kad ponas V. Kamblevičius būtų…
PIRMININKAS. Jūs siūlote iki kito posėdžio? Taip?
K. GLAVECKAS (LSF). Taip, iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Balsuojame…
K. GLAVECKAS (LSF). Ne, iki…
PIRMININKAS. Kitokio statutinio nėra. Gerai, yra tokia opozicijos frakcijos teisė reikalauti pertraukos iki kito posėdžio. Gerbiamasis Arvydai, jums bus suteiktas žodis, kai grįšime prie to klausimo. Balsuojame. Kas pritaria pertraukai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už balsavo 27, prieš – 8, susilaikė 32. Skelbiama Seimo nutarimo svarstymo pertrauka iki kito posėdžio priėmimo stadijoje.
Replikos ne po balsavimo, čia replika.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tiesiog gerbiamajai I. Degutienei norėčiau priminti, kad kuriant komitetą, kadangi aš pats buvau to komiteto kūrimo iniciatorius, kaip pamenate, būtent J. Razma ir priešinosi, kad tas komitetas nereikalingas, ne A. Skardžius, o J. Razma. Pažiūrėkite šio nutarimo, kada buvo steigiamas komitetas, stenogramas. Tai yra 2004 metai. Gerbiamasis Razma, galite pažiūrėti. Aš nežinau dėl gerbiamojo V. Kamblevičius kainos, bet turbūt, gerbiamasis Eligijau, komiteto pirmininkę taip pat būtų galima galbūt kupranugariais įvertinti ar kažkuo kitu. Bet jeigu kalbėtume rimtai, tai komiteto pirmininkė pastaruoju metu pasakė labai daug netiesos, pateikdama komiteto analizę apie valstybės išlaidas, daug melo pasakė. Šiuo metu nederėtų net ir Audito komiteto pirmininkei skleisti melą viešai apie Vyriausybės darbą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tai ne šito nutarimo klausimas. J. Razma, jo pavardė skambėjo šitoje…
J. RAZMA (TS-LKDF). Mano pavardė buvo paminėta, aš galiu užtikrinti, kad ir ateityje priešinsiuosi bet kokių struktūrų kūrimui, jeigu bus numanoma, kad joms vadovaus A. Skardžius.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes apsvarstėme viską, ką galėjome. Skelbiu rytinį posėdį baigtą. Registracija.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Skelbiu rytinio posėdžio pabaigą. (Gongas) Pertrauka iki 15 valandos.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.