LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Energetikos IR DARNIOS PLĖTROS komisija

PAPILDOMOS KOMISIJOS IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2012 M. BIRŽELIO 26 D. NUTARIMO
NR. XI-2133 „DĖL NACIONALINĖS ENERGETINĖS NEPRIKLAUSOMYBĖS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“

PROJEKTO NR. XIVP-3808

2024-06-12  Nr. 117-P-6

Vilnius

1. Komisijos posėdyje dalyvavo: Komisijos nariai prisijungę elektroninėmis ryšio priemonėmis: Kasparas Adomaitis, Zigmantas Balčytis, Laima Nagienė, Audrius Petrošius, Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus.

Seimo kanceliarijos patarėja aptarnaujanti Seimo komisijas Rūta Bėčiūtė.

Kviestieji asmenys prisijungę elektroninėmis ryšio priemonėmis: Inga Žilienė, Energetikos viceministrė; Karolis Švaikauskas, Energetikos ministerija, Energetikos konkurencingumo grupės vadovas; Lina Sveklaitė, Energetikos ministerija, Tvarios energetikos politikos grupės vadovė; Ina Medvedeva-Ragėnienė, Energetikos ministerija, vyriausioji patarėja; Tomas Lukoševičius, Prezidento kanceliarija, Aplinkos ir infrastruktūros grupės patarėjas; Michail Demčenko, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcija (toliau – VATESI), viršininkas; Sigitas Šlepavičius, VATESI, viršininko pavaduotojas bendrais branduolinės saugos klausimais; Jelena Dilienė, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT), pirmininko pavaduotoja; Ignas Kazakevičius, VERT, Dujų ir elektros departamento Didmeninės rinkos skyriaus vedėjas, laikinai vykdantis departamento direktoriaus funkcijas; Anastasija Skunčikaitė, VERT, Elektros skyriaus vedėja; Ugnė Ilioitienė, VERT, Atsinaujinančios energetikos ir elektros mažmeninės rinkos skyrius Vyr. specialistė, laikinai vykdanti vedėjos f-jas; Agnė Bagočiutė, Lietuvos energetikos agentūra (toliau – LEA), direktorė; Aušra Kraujalytė-Piliuvienė, LEA, patarėja; Tadas Norvydas, LEA, Klimato kaitos valdymo centro vadovas; Paulius Kozlovas, AB "Ignitis grupė", Technologijų vystymo vadovas; Arūnas Molis, AB "Ignitis grupė", Grupės reguliavimo projektų vadovas; Povilas Kazlauskas , AB "Ignitis grupė", vyr. teisininkas; Mindaugas Pranaitis, AB "Energijos skirstymo operatorius", Inovacijų ir skaitmenizacijos departamento vadovas; Mindaugas Keizeris, UAB "EPSO-G", vadovas; Paulius Butkus, UAB "EPSO-G", grupės plėtros ir inovacijų vadovas; Rūta Masiulytė, UAB "EPSO-G", darnumo projektų vadovas; Danas Janulionis, AB "Amber Grid", Energetikos transformacijos centro vadovas; Rokas Masiulis, AB "Litgrid", vadovas; Ramūnas Bikulčius, AB "Litgrid", Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas; Aistė Krasauskienė, AB "Litgrid", Rinkos plėtros skyriaus vadovė; Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė, AB "KN Energies", SGD komercijos vadovė; akademikas Povilas Poškas, Lietuvos energetikos instituto, Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vadovas; akademikas Algirdas Kaliatka, Lietuvos energetikos institutas, Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas; Domantas Tracevičius, VšĮ "Žiedinė ekonomika"; Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, prezidentas; Ramunė Gurklienė, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (toliau – LŠTA), vyriausioji specialistė; Mantas Paulauskas, LŠTA, vyriausiasis specialistas; Vytautas Džiuvė, LŠTA, Energetikos technologijų ir ekonomikos analitikas; Elana Astramovič, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Energetikos ir klimato kaitos komiteto koordinatorė; Povilas Poderskis, lobistas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			3	Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.                   Teikiamu projektu keičiamoje Nacionalinės darbotvarkės „Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija“ (toliau – keičiama Strategija) 3 punkte prieš žodžius „Energetikos ministerijos“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.	Pritarti
2.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			3	2. Keičiamos Strategijos 3 punkto formuluotė „šių studijų ir tyrimų duomenys yra Strategijos pagrindas“ tikslintina atsižvelgus į tai, kad Strategija parengta remiantis šių studijų ir tyrimų duomenimis.	Pritarti
3.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			17	3. Keičiamos Strategijos 17 punkte, atsižvelgiant į nusistovėjusią nuorodų į tarptautines sutartis (susitarimus) pateikimo tvarką, prieš žodžius „Paryžiaus susitarime“ išbrauktinas žodis „pasirašytame“.	Pritarti
4.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			41.1, 48, 51	4. Keičiamos Strategijos 41.1 papunktyje, 48 ir 51 punktuose po žodžių „Lenkijos elektros“ įrašytinas žodis „perdavimo“.	Pritarti
5.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			54	5. Iš keičiamos Strategijos 54 punkto redakcijos nėra aišku, kokie energijos perdavimo operatoriai ir kokia juos valdanti bendrovė (ar su ja susijusi įmonė) turimi mintyje.	Pritarti	Patikslinimas: „<...>Lietuvos energijos perdavimo sistemų operatorius valdanti bendrovė <...>.“
6.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			70.2	6. Keičiamos Strategijos 70.2 papunkčio paskutiniame sakinyje po žodžių ir skaičių „daugiau kaip 1 000 kWh elektros energijos“ įrašytini žodžiai „per metus“.	Pritarti
7.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			71	7. Keičiamos Strategijos 71 punkte (o ne keičiamos Strategijos 265 punkte) reikėtų įsivesti šiame punkte nurodomo Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano trumpinį „(toliau – NEKSVP)“. Atitinkamai keičiamos Strategijos 265 punkte vietoj pilno šio plano pavadinimo reikėtų vartoti jo trumpinį.	Pritarti
8.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			75	8. Keičiamos Strategijos 75 punkte reikėtų įvardinti jame nurodomą „regioną“.	Pritarti	Patikslinimas: „<..>saugų gamtinių dujų tiekimą Lietuvos bei Baltijos šalių regiono vartotojams, taip pat tęsiant Klaipėdos SGD terminalo veiklą ir užtikrinant infrastruktūros išnaudojimo potencialią tiek Lietuvos, tiek viso Baltijos šalių regiono valstybių poreikiams.“
9.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			96.1	9. Keičiamos Strategijos 96.1 papunktyje prieš žodžius „valstybių narių“ įrašytinas trumpinys „ES“.	Pritarti
10.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			99	10. Keičiamos Strategijos 99 punkte formuluotė „energijos išteklių gamintojai“ tikslintina konkretizuojant, kokie ištekliai turimi mintyje.	Pritarti	Patikslinimas: „Energijos perdavimo ir skirstymo operatoriai, energijos išteklių AEI  gamintojai <..>.“
11.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04				11. Keičiamos Strategijos VI skyriaus antrojo skirsnio pavadinime atsisakytina santrumpos „proc.“, įrašant pilną žodį „procentų“.	Pritarti
12.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			113	12. Keičiamos Strategijos 113 punkte prieš žodžius „ekonominėje zonoje“ įrašytinas žodis „išskirtinėje“.	Pritarti
13.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			124	13. Keičiamos Strategijos 124 punkto paskutiniame sakinyje po žodžio „komerciškai“ įrašytinas praleistas žodis, pavyzdžiui, „naudoti“ ar „eksploatuoti“.	Pritarti
14.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			135.2, 136.2	14. Keičiamos Strategijos 135.2 ir 136.2 papunkčiuose prieš nuorodas į Strategijos papunkčius įrašytinas žodis „Strategijos“.	Pritarti
15.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			180	15. Keičiamos Strategijos 180 punkte, atsižvelgiant į Transporto veiklos pagrindų įstatymo 5 straipsnį, kuriame įvardijamos transporto rūšys, vietoj žodžio „jūrinis“ įrašytinas žodis „jūrų“.	Pritarti
16.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			238.2	16. Keičiamos Strategijos 238.2 papunktyje po žodžio „sukurti“ išbrauktina „i“.	Pritarti
17.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			248	17. Keičiamos Strategijos 248 punkto formuluotė tikslintina kalbiniu požiūriu.	Pritarti	Pakeista formuluotė – „Siekiant, kad energetikos specialistai pasirengtų energetikos transformacijai, bus įgyvendinamos šios kryptys:“.
18.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			249.2	18. Pažymėtina, kad keičiamos Strategijos 249.2 papunktyje nėra nurodytas joks „rodiklis“, nors iš keičiamos Strategijos 249 punkto formuluotės būtų galima suprasti, kad visuose šio punkto papunkčiuose turi būti nurodomas koks nors rodiklis.	Pritarti	Patikslinimas: „249. Didinant energetikos specialistų skaičių ir populiarinant energetiko profesiją bus siekiama (rodiklis):“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, 2024-06-10				VšĮ „Žiedinė ekonomika“ išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo projektą Nr. XIVP-3808 (toliau - Projektas) ir atsižvelgdama į poreikį ne tik kuo skubiau dekarbonizuoti energetikos sektorių, bet ir sukurti tvarią, gamtai draugišką ir Lietuvos gyventojams naudingą energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių, teikia pasiūlymus ir komentarus Projektui. 1. Siūlome į Projektą įtraukti strateginį elektromobilių baterijų panaudojimą energijos kaupimui ir sistemos balansavimui. Vien šiuo metu vidutiniam elektromobiliui turint apie 60 kWh talpos bateriją, efektyviai būtų galima išnaudoti apie 50 kWh talpos balansavimui. Tai 10 000 elektromobilių parkas, prijungtas prie tinko, galėtų būti pajėgus kaupti 500 MWh. Jeigu elektromobiliai sudarys 80 % transporto parko, galima tikėtis, kad mažiausiai 10-20 procentų jų dienos metu niekur nevažiuos, o tai reikštų bent 100 000 transporto priemonių, kas sudarytų net 5 GWh talpos. Tikėtina, kad ateities elektromobiliai turės gerokai talpesnes baterijas, tai galimas sukaupti elektros energijos kiekis bus taip pat gerokai didesnis.	Nepritarti	Keičiamoje Strategijoje 3 lentelėje elektromobiliai yra nurodyti kaip vienas iš planuojamų elektros energetikos sistemos lankstumo pajėgumo šaltinių, kuris nuosekliai didės iki 2050 m. (nuo 170 MW 2030 m. iki 1040 MW 2050 m.). Taip pat keičiamos Strategijos 183.4. punkte yra nurodoma skatintina veiklos sritis – „planuoti išmaniosios įkrovimo infrastruktūros sprendimus, įgalinančius lankstų elektrinių transporto priemonių įkrovimą ir dalyvavimą elektros energijos paklausos telkimo paslaugų rinkose“. Pažymėtina, kad elektromobiliai pirmiausia yra transporto priemonės skirtos keleivių ir krovinių pervežimui, todėl jos negali būti pagrindiniu (strateginiu) elektros energijos sistemos balansavimo šaltiniu, tam keičiamoje Strategijoje yra numatytos kitos priemonės.
2	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, 2024-06-10				Siūlome Projekte nurodyti, kad prioritetas yra tvarios atsinaujinančios energetikos gamyba t.y. tokios, kuri nedaro reikšmingos žalos vietos ekosistemoms bei sukuriama nauda dalijamasi su vietos gyventojams ir kompensuojami bet kokie nepatogumai ar ribojimai susiję su tokios energijos gamyba.	Apsispręsti pagrindiniame komitete	Keičiamos Strategijos 37 punkte jau yra nurodyta, kad „Naujų energijos gamybos įrenginių ir susijusios pramonės plėtra turi būti vystoma užtikrinant sveiką ir švarią aplinką bei racionalų gamtos išteklių naudojimą, žiedinės ekonomikos principus, esamų ekologinių sistemų ir kraštovaizdžio išsaugojimą“. Vertintina, kad formuluotė „bet kokie nepatogumai“ yra aptaki ir gali būti skirtingai interpretuojama, tokiu būdu sukuriant nepagrįstus ribojimus AEI vystytojams.
3.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, 2024-06-10				Siūlome Projekte nurodyti, kad AIE dalis energetikoje jau 2040 m. sieks 100 %, kas yra 5 metais ankščiau nei Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje1, bet pilnai pasiekiama remiantis atsakingais ir patikimais skaičiavimais.	Nepritarti	Remiantis specialiai Lietuvai atliktų studijų („Lietuvos energetikos vizijos iki 2050 m.“ ir kitų) duomenimis, rinkos situacija ir kylančiais iššūkiais, šiuo metu numatytas AEI dalies energetikoje didėjimas jau yra ambicingas ir beveik dvigubai didesnis, nei buvo numatytas 2018 m. patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje. Numatytų tikslų ankstinimas (nepagrįstas jokiais tarptautiniais įsipareigojimais) užkrautų papildomą finansinę naštą Lietuvos gyventojams ir verslui.
4.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, 2024-06-10				Siūlome Projekte nurodyti, kad saulės energetikos vystymas prioretizuojamas ant žmogaus sukurtos aplinkos (stogų, pertvarų, sienų, asfaltuotų automobilių parkavimo aikštelių ir t.t.). Taip būtų efektyviau išnaudojama jau dabar esanti urbanizuota aplinka ir reikėtų mažiau investicijų į naujus tinklus, nes šalia tokios aplinkos dažniausiai yra įsikūrę ir vartotojai, kurie ir suvartoją didelę dalį vietoje pagamintos elektros energijos	Pritarti iš dalies	NENS 118.3 papunktyje numatyta skatinant decentralizuotą elektros gamybą orientuotis į esamos pastatų infrastruktūros išnaudojimą. Šiuo metu skiriama parama gaminantiems vartotojams jau teikia prioritetą saulės šviesos elektrinių įrengimui ant namų stogų. Taip pat esami saulės šviesos elektrinių parkų vystytojai pirmiausia teikia paraiškas elektros perdavimo arba skirstymo operatoriams prisijungimui pagal laisvas galias, todėl esami pajėgumai jau yra išnaudojami racionaliai. Vystymas urbanizuotoje teritorijoje sukuriama papildomų iššūkių, pirmiausia dėl brangios žemės, riboto ploto panaudojimo ir kitų aspektų. Papildomas ribojimas saulės šviesos elektrinių vystytojams būtų netikslingas ir apsunkinantis AEI plėtrą.
5.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, 2024-06-10				Siūlome Projekte nurodyti, kad nuo 2025 m. nauji (pirmą kartą į Lietuvos rinką tiekiami) šilumos gamybos įrenginiai, skirti patalpų apšildymui ir naudojantys iškastinį kurą, yra draudžiami. Tokiu keliu jau žengė daug pažangių Europos šalių3. Taip pat drausti naujų gamtinių dujų jungčių atvedimą buitiniams vartotojams, o verslo vartotojams – reikšmingai riboti.	Nepritarti	Europos Sąjungos rinkai tiekiamų ir pradedamų naudoti kietojo kuro katilų reikalavimai vieningai visoje Europos Sąjungoje nustatomi Reglamentuose, t.y. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 288 straipsnyje apibrėžtais teisės aktais, kurie yra visuotinai taikomi, jų tekstas privalomas visas, ir jie yra tiesiogiai taikomi visose ES valstybėse narėse. Todėl toks atskiras vienos šalies veiksmas norimo rezultato nesuteiktų, nes technologijos rinkoje išliktų  kaimyninėse ir kitose šalyse.   Taip pat papildomai pažymėtina, kad oro taršos mažinimo kontekste, kietojo iškastinio kuro naudojimo draudimas, taip pat teisių savivaldybėms apriboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšių savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje suteikimas,  šiuo metu svarstomas LR Seime Aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIVP-3293.
6.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, 2024-06-10				Siūlome Projekte atsisakyti branduolinės energetikos. Pabrėžtume, kad Vokietijos aplinkos apsaugos agentūra vertina4, jog klimato neutralus energetinis ūkis yra galimas (ir kainos atžvilgiu efektyvus) be branduolinės energetikos.	Nepritarti	Keičiamoje Strategijoje numatytas tik branduolinės energetikos vystymo perspektyvos vertinimas (ne pačios branduolinės energetikos vystymas), todėl branduolinė energetika bus vertinama kaip viena iš alternatyvų kitų elektros energijos gamybos šaltinių atžvilgiu. Atsisakyti vertinti galimas alternatyvas yra netikslinga.
7.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, 2024-06-10				Siūlome Projekte nurodyti, kad transporte skatinamos bus tik tokioms kuro (degalų) rūšys, kurios reikšmingai mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir mažina oro taršą (ypatingai azoto oksidus, dėl kurių prieš Lietuvą Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą). Dabar yra naudojama daug alternatyviųjų degalų, pvz., pirmos kartos biodegalų, kurie turi daug itin neigiamų šalutinių poveikių – oro taršą, aukštesnę maisto kainą, poreikį naujų teritorijų naudojimą žemės ūkiui. Taip pat vis dar skatinamas biometano naudojimas transporte, o jis menkai prisideda prie oro taršos mažinimo. Šiuo metu būtų ženkliai efektyviau prioretizuoti Lietuvos transporto parko elektrifikaciją vien dėl gerokai efektyvesnio proceso (elektrinių variklių efektyvumas maždaug 3.5 karto didesnis nei vidaus degimo variklių) bei nulinės oro taršos.	Nepritarti	Keičiamoje Strategijoje numatyta, kad pagrindiniai transporto sektoriaus dekarbonizacijos tikslai yra didinti AEI dalį transporto sektoriaus galutiniame energijos suvartojimo balanse ir mažinti išmetamųjų ŠESD kiekį transporto sektoriuje. Keičiama Strategija siekiama užtikrinti technologinį energijos derinių neutralumą. Pasiūlyme teigiama, kad turėtų būti skatinamos tik tokios degalų rūšis, kurios mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir mažina oro taršą, pažymėtina, kad įgyvendinus keičiamoje Strategijoje numatytus tikslus didžioji dalis oro taršos būtų panaikinama dėl reikšmingo iškastinio kuro naudojimo sumažėjimo.
8.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, 2024-06-10				Siūlome Projekte nurodyti, kad bus atsisakoma energijos iš atliekų deginimo iki 2050 m. Atkreipiame dėmesį, kad atliekų kiekiai ateityje mažės, atsižvelgiant į tai, jog ES skatins didesnį ekonomikos žiediškumą5. Jau vien dabar pasiektas komunalinių atliekų deginimo lygis yra aukštesnis nei maksimalus teorinis leidžiamas 2035 m. atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus. Tokia pati situacija bus ir su pramonės atliekomis. Ateityje liks gerokai mažiau neperdirbamų atliekų, pvz., nuo 2025 m. įsigalioja mokesčiai6 visiems pakuočių gamintojams ir importuotojams, kurie neperdirbs savo pakuočių. Planuojamos didesnio gamintojo atsakomybės schemos daugiau sektorių su pakartotinio naudojimo užduotimis, pvz., baldų ir tekstilės sektoriuose.	Nepritarti.	Centralizuotai tiekiamos šilumos sektoriuje naudojamo kuro struktūros ir pirminės energijos (PES) poreikio prognozė 2030 ir 2050 m. nurodoma atliekų dalis, įvertinant maksimalius Vilniaus, Kauno, Klaipėdos atliekų deginimo jėgainių pajėgumus. Papildomų atliekų deginimo pajėgumų nenumatoma. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad į atliekų deginimo įrenginius gali patekti tik atliekos, kurios jau yra praėjusios atliekų rūšiavimo procesą (t. y. po mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) proceso), t. y. tik tokios atliekos, kurių neįmanoma perdirbti ir panaudoti žiedinėje ekonomikoje. Atliekų deginimo apribojimas verstų neperdirbamas atliekas toliau šalinti sąvartynuose.
9.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, 2024-06-10				Siūlome Projekte atsisakyti anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir panaudojimo. Vietoje to koncentruotis ties privalomu dabartinių taršių deginimo technologijų keitimu bei alternatyvių produktų naudojimu, kurie turi ženkliai mažesnį CO2 pėdsaką.	Nepritarti	CO2 panaudojimas yra vienas iš svarbesnių anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo vertės grandinės etapų, sudarantis pagrindą išvestinių produktų, turinčių energetinę pridėtinę vertę, gamybai. Kita vertus, dokumente numatoma, kad surinkimas skatinamas įmonėse, kuriose dėl savitų gamybos procesų neįmanomas dekarbonizavimas. Atsisakius CO2 surinkimo Lietuvoje, būtų neįmanoma vystyti naujų energetinių produktų gamybos, o išskiriamas CO2 toliau būtų išmetamas į atmosferą.
10.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2024-06-11				Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (toliau – LAIEK) teikia pastabas ir pasiūlymus Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektui (toliau – NENS projektui): 1. Pozityviai vertiname NENS projekte padėtus pagrindus biogeninio anglies dioksido rinkai bei investicijoms į biogeninio anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir panaudojimo technologijas - tai iš tiesų sudarytų būtinas prielaidas sintetinių degalų konkurencingai gamybai Lietuvoje. Tačiau siūlome NENS neplanuoti anglies dvideginio surinkimo, transportavimo ir saugojimo, kadangi tokie planai duoda dviprasmiškus signalus rinkai, pasiruošusiai atsisakyti importuojamo iškastinio kuro vartojimo energetikoje iki 2040 metų. . Pabrėžiame, kad tokie nacionaliniai uždaviniai mažina paskatas ES apyvartinių taršos leidimų (toliau – ATL) sistemoje dalyvaujančioms įmonėms investuoti į dekarbonizaciją, mažina alternatyviųjų degalų paklausą ir skatina ilgalaikę Lietuvos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo – taip tiesiogiai arba netiesiogiai finansuojant iškastinio kuro eksportuotojus nedemokratinėse šalyse. Todėl siūlome valstybės finansuojamą anglies dvideginio surinkimo, transportavimo ir panaudojimo infrastruktūrą naudoti tik biogeninės kilmės dujoms.	Nepritarti	Pramoninio anglies dioksido surinkimo tikslus numato komunikatas „Pramoninis anglies dioksido tvarkymas ES” (Žr.  eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52024DC0062). Papildomai pažymėtina, kad Europos Komisija yra pateikusi pastabas, kad Lietuvos rengiamas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas skiria per mažai dėmesio CO2 surinkimo priemonėms. Keičiamos Strategijos 196 punkte yra numatyta, kad „Anglies dioksido surinkimo įrenginius tikslinga statyti įmonėse, kurios dėl savito gamybinio proceso negali pasiekti klimato neutralumo tikslų ir neturi kitų galimybių dekarbonizuotis“.
11.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2024-06-11				2. Modulinių branduolinių reaktorių technologija kol kas nėra naudojama komerciškai, ir yra panašiame technologijos brandos lygyje kaip ir branduolinės sintezės reaktoriai, giliosios (karštosios) geotermijos elektrinės, aitvarų principu dirbančios vėjo elektrinės, - dumblių biomasės elektrinės, vandenilio saugojimo ir kuro celių elektrinės su vandenilio saugojimo technologijomis. Visų šių technologijų atveju mes matome skirtingose Pasaulio šalyse diegiamus demonstracinius bandomuosius projektus. Nėra aišku, kuri iš šių technologijų sparčiau progresuos ir bus perspektyvi komerciniam naudojimui po 2030 m. Todėl siūlome koreguoti ir pervadinti NENS projekto skirsnį „Branduolinės energetikos plėtros galimybės“ remiantis technologinio neutralumo principu ir pateikiant daugiau alternatyvų dėl perspektyvių mažai arba visai ŠESD neišskiriančių technologijų, kurios galėtų patenkinti lanksčios generacijos poreikį Lietuvoje po 2030 m. Taip pat siūlytume atsisakyti turinio apie branduolinių technologijų raidos istoriją, kuris iškrenta iš viso NENS projekto konteksto ir nesudaro galimybių technologiškai neutraliai vertinti visas iki-komercinio brandos lygio energijos gamybos technologijas, jei apie kitas technologijas analogiška informacija nepateikta.	Nepritarti	Keičiamos Strategijos uždavinys „Branduolinės energetikos plėtros galimybės“ numato būtent branduolinės energetikos plėtros Lietuvoje įvertinimą. Įrašyti papildomas technologijas būtų netikslinga ir pakeistų uždavinio tikslus. Pažymėtina, kad kitų technologijų galimybės užtikrinti valdomą elektros energijos gamybą gali būti vertinamos pagal uždavinį „Elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimas ir lankstumas“. Papildomai pastebėtina, kad branduolinės energetikos dalyje yra sumažinta aprašomojo pobūdžio informacija apie branduolines technologijas ir palikta tik ta informacija, kuri yra būtina kontekstui suprasti.
12.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2024-06-11				3. Siūlome į NENS įtraukti giliosios geotermijos, kaip lanksčios gamybos ir energijos kaupimo technologijos taikymo ateityje galimybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvoje Lenkijoje registruota Lavastream Sp kartu su partneriais - JAV technologijų kompanija Sage Geosystems, pradeda tyrimus, vertinant galimybes, panaudojant pastaraisiais metais itin ištobulintas naftos gręžinių technologijas, įgyvendinti pirmus giliosios geoterminės energijos panaudojimo projektus Lietuvoje. Gilliosios geotermijos technologija būtų taikoma, padarius itin gilius gręžinius į kristalinį pamatą, kuriame Vakarų Lietuvoje 4,5-5 km gylyje uolienos yra įkaitusios iki maždaug 150 oC. Į gręžinį įrengtu vamzdžiu, naudojant elektrą, kai jos rinkoje yra perteklius, yra pumpuojamas iki aukšto slėgio suslėgtas gėlas vanduo, kuris per gręžinio "plyšį" yra įskverbiamas į kristalinio pamato uolienas, taip paverčiant uolienas energijos kaupykla, Rinkoje susiformavus elektros trūkumui, suslėgtam (ir įkaitusiam) vandeniui leidžiama pakilti iki paviršiaus, kur jis įkaitina CO2, cirkuliuojantį uždaru kontūru, sukant turbiną ir gaminant elektrą - daugiau elektros, nei buvo sunaudota, slegiant vandenį ir pumpuojant jį į gelmes. Šiuolaikinės gręžimo technologijos, ištobulėjusios per skalūnų revoliuciją, leidžia pakankamai greitai išgręžti visą eilę tokių lygiagrečių gręžinių, taip bendrai suformavus ki 50 MW ar dar didesnę geoterminės jėgainės galią . Iš viso Klaipėdos ir Šilutės geoterminė anomalija leistų įrengti iki 2,2 GW bendros galios geoterminių elektrinių, užtikrinančių nuolatinę elektros gamybą, kai tik vėjo ir saulės elektrinės nepagamina pakankamai elektros. Vakarų Lietuva be kitą ko dar labai palanki tokiems projektams ir todėl, kad čia kristalinis pamatas yra labai giliai, daugiau, nei 2 km gylyje. Tai reiškia, kad, norint pasiekti 4,5-5 km gylį, kristalinio pamato reikia pragręžti tik 2,5-3 km. Anot vystytojų, tokia elektrinė galėtų gaminti elektrą už savikainą (LCOE) , ne didesnę, nei 4 ct/kWh Todėl siūlome suorganizuoti klausymus, kurioje ši technologija Vystytojų būtų pristatyta plačiau ir įtraukti šią potencialią ateities technologiją tarp galimų panaudoti technologijų, užtikrinant lanksčią energijos gamybą, pereinant prie elektros gamybos vien tik iš atsinaujinančių išteklių.	Nepritarti	Siūlomas pernelyg konkretus projektas, nurodant net įmonių pavadinimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, rengiamose nacionalinėse darbotvarkėse konkrečios priemonės nėra nurodomos. Keičiamos Strategijos 54 punkte jau nurodytas siekis papildomai tyrinėti galimybes išnaudoti Lietuvos gelmes elektros energetikos sistemos balansavimui. Keičiamos Strategijos uždavinys „Elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimas ir lankstumas“ ir jo kryptys neužkerta kelią vystyti bet kokias technologijas, kurios būtų konkurencingos ir prisidėtų prie elektros energetikos sistemos lankstumo užtikrinimo.
13.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2024-06-11				4. Pritariame šilumos tiekimo sektoriuje numatytai dekarbonizacijai iki 2050 m., išlaikomam ir miestuose plečiamam CŠT sektoriaus vaidmeniui, atliekinės šilumos panaudojimo skatinimui, CŠT sektoriaus pritaikymui balansuoti perteklinę elektros energiją iš AEI. Papildomai siūlome NENS projekte įrašyti taršiausių kurų atsisakymo terminus: visam iškastiniam kurui, išskyrus gamtines dujas, (angliai, durpėms, mazutui ir kt.) iki 2026 m., gamtinėms dujoms iki 2040 m.	Nepritarti	Keičiamoje Strategijoje numatytas nuoseklus iškastinio kuro atsisakymas ir AEI dalies didinimas iki pat 2050 m. Staigūs arba nepamatuoti sprendimai dėl vienos arba kitos energijos rūšies uždraudimo gali turėti neprognozuojamų padarinių vartotojų kainų augimui, todėl jie turi būti įvertinti ir tik tuomet priimti sprendimai dėl jų įgyvendinimo. Pateikti pasiūlymai gali būti svarstomi numatant priemones Strategijos  įgyvendinimui ir atitinkamai keičiant LR teisės aktus.
14.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2024-06-11				5. Taisytinas yra CŠT kuro struktūroje suplanuotas šilumos iš atliekų deginimo kiekio augimas (NENS projekto 9 pav. ) nuo 10% (apie 990 GWh) 2030 m. iki 12% (apie 1080GWh) 2050 m. Toks šilumos, gaminamos, deginant atliekas, kiekių augimas visiškai priešingas Lietuvos tikslui įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus ir ES Atliekų direktyvos 2008/98/ES tikslus – skatinti atliekų prevenciją, antrinį panaudojimą ir perdirbimą, kurie reikšmingai mažins atliekų srautą energijos gavybai.	Nepritarti	Centralizuotai tiekiamos šilumos sektoriuje naudojamo kuro struktūros ir pirminės energijos (PES) poreikio prognozė 2030 ir 2050 m. nurodoma atliekų dalis, įvertinant maksimalius Vilniaus, Kauno, Klaipėdos atliekų deginimo jėgainių pajėgumus. Papildomų atliekų deginimo pajėgumų nenumatoma. Pažymėtina, kad bendras šilumos kiekis pagamintas iš atliekų turėtų nekisti. Procentinė dalis didėja, nes mažėja bendras energijos poreikis, o atliekų deginimo pajėgumai išlieka tokie patys.
15.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2024-06-11			169	6. Atsižvelgiant į NENS projekto įvardintus vietinės biomasės kuro privalumus dėl energijos kainų stabilumo ir teigiamo poveikio Lietuvos ekonomikai, siūlytume pakoreguoti punkto nr. 169 formuluotę vietoj Valstybės intereso užtikrinti „optimalų balansą tarp vietinės biokuro gamybos ir biokuro atsivežimo iš kaimyninių ES valstybių“ įrašant „vietinio, tvarumo kriterijus atitinkančio biokuro pakankamą pasiūlą“	Nepritarti	Keičiamos Strategijos 174 punkte jau nurodoma, kad vienas svarbiausių tikslų yra didinti tvariai pagaminto vietinio biokuro pasiūlą. Papildomas pasiūlymas nurodyti išskirtinai tik nacionalinius biokuro šaltinius gali iškreipti biokuro rinką ir konkurencines sąlygas.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta

6. Komisijos sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui Nr. XIVP-3808 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui nutarimo projektą tobulinti atsižvelgiant į pastabas kurioms Komisija pritarė.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komisijos paskirti pranešėjai: Justinas Urbanavičius.

Komisijos pirmininkas                                                                                    (Parašas)                                                                      Justinas Urbanavičius

(Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos patarėja aptarnaujanti Seimo komisijas, Rūta Bėčiūtė)