LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1011 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2021-03-01 Nr. XIVP-285
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Įstatymo projektu 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau- keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 2 punktą ir nustatyti, kad teisę gauti teisėjo valstybinę pensiją turi teisėjai, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais).
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Šiuo metu teisėjai, vieninteliai iš visų subjektų, kurie turi teisę į valstybines pensijas, negali gauti valstybinės pensijos tuomet, kai jie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais). Toks apribojimas yra neproporcingas, diskriminuojantis, niekada nebuvo pagrįstos tokio reguliavimo atsiradimo priežastys. Be to, jis socialiai neatsakingas, nes teisės į valstybines pensijas negauna ypač pažeidžiama asmenų grupė (pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais teisėjai), kai tuo tarpu teisėjai sulaukę senatvės pensijos valstybinę pensiją gali gauti.“ (čia ir toliau – išskirta mūsų). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjai, kaip ir kiti socialiniu draudimu draudžiami asmenys, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, turi teisę į socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, todėl nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, teisėjai dėl to paties socialinės rizikos įvykio įgytų teisę gauti dvi išmokas. Siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip pažeidžiantis dvigubo išmokų vengimo principą, asmenų lygiateisiškumo principą kitų profesiniu pagrindu (pavyzdžiui, gydytojų, mokytojų ir t. t.) teisės į valstybinę pensiją neturinčių asmenų atžvilgiu.
2. Įstatymo projekte siūloma papildyti keičiamo įstatymo 3 straipsnį, kuriame apibrėžtos teisėjų valstybinės pensijos skyrimo sąlygos. Įstatymo projektą būtina papildyti nuostatomis, reguliuojančiomis šios teisės įgyvendinimo taisykles (reikalaujamą teisėjo darbo stažą, pensijos dydžio nustatymo ir mokėjimo sąlygas priklausomai nuo netekto darbingumo bei kitas sąlygas). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 ir 8 straipsnius, pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija skiriama pareigūnams ir kariams, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, susijusių su tarnyba.
3. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto formuluotę siūlytina tikslinti atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. birželio 29 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2512 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pavadinimas buvo pakeistas į pavadinimą „Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas“.
4. Įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime ir apibrėžiant pakeitimų esmę vietoj žodžių „papildymas“, „papildyti“ reikėtų įrašyti žodžius „pakeitimas“, „pakeisti“.
5. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymą turėtų būti keičiami teisėjų valstybinių pensijų mokėjimą reguliuojantys poįstatyminiai teisės aktai, įstatymo projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti siūlant Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
6. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2021 m. liepos 1 d. ir į tai, kad įstatymui įgyvendinti bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, taip pat gauta Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvada.
7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnis, reglamentuojantis reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildytas nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ir ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams), todėl atitinkamai pildytinas aiškinamasis raštas.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]
D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]