Argumentai:
Mokestinė našta pagal individualią veiklą
dirbantiems asmenims didėja reikšmingai – iki 5 proc. p. didinamas GPM tarifas bei
papildomai mažinamos prezumpcinės sąnaudos nuo 30 proc. iki 20 proc.,
mažinama mokesčių kredito apatinė riba nuo 20 iki 10 tūkst. EUR ir įvedamos
privalomos nedarbo draudimo įmokos.
Pagal individualią veiklą dirbančiam asmeniui, uždirbusiam 40 tūkst.
EUR per metus, reali mokestinė našta didėja 9.65 proc. p., iš kurių
4.5 proc. p. dėl GPM tarifo didinimo, 2.4 proc. p. dėl prezumpcinių sąnaudų
mažinimo, 1.06 proc. p. dėl priemokos į nedarbo draudimą, 1.68 proc. p. dėl
mokesčių kredito.
Toks reikšmingas mokesčių padidinimas neigiamai atsilieps pagal
individualią veiklą dirbančių asmenų veiklos sąlygoms. Pagal individualią
veiklą dirbantys asmenys dažniausiai prisiima didesnę riziką, nei samdomi
darbuotojai, patys organizuodami savo veiklą.
Galimybė pradėti vykdyti ekonominę veiklą mažais kaštais ir
paprastesnėmis veiklos sąlygomis (individualios veiklos forma) suteikia darbo
jėgai lankstumo ir leidžia ekonomikai lengviau išgyventi susitraukimo fazes,
kai darbo jėgos paklausa mažėja, kas itin aktualu Lietuvai artimiausiu
laikotarpiu. Neribojama administracine našta ir mokesčiais ekonominės veiklos
pradžia, skatina fizinių asmenų verslumą bei sukuria prielaidas naujų verslų
atsiradimui.
Visa tai gali lemti išaugsiantį šešėlio mastą tarp individualia veikla
dirbančių asmenų ir sumažėjusias biudžeto pajamas.
Siekiant subalansuotų pokyčių ir atsižvelgiant į reikšmingai
didėjančią mokestinę naštą dėl kitų su individualia veikla susijusių pokyčių,
siūlome nepritarti prezumpcinių sąnaudų mažinimui, paliekant 30 proc. ribą.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 18 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios
veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu vietoj kitose šio straipsnio dalyse
nurodytų patirtų išlaidų gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla,
leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 20 30 procentų
gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, kai individualios veiklos
pajamos neviršija 55 000 eurų per mokestinį laikotarpį. Ši nuostata
netaikoma, kai individualios veiklos pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš
su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens.
Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas
apskaičiuoti šioje dalyje nustatyta tvarka, neprivalo turėti atskaitomą sumą
pagrindžiančių dokumentų.“
|