PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2018 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1227

2017-11-

Vilnius

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas
			Argumentai: Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, numatyta keisti kūno kultūros ir sporto sistemos finansavimo sistemą – Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis finansuoti tik sportinio inventoriaus ir įrangos įsigijimą bei gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo projektus, o nacionalinių sporto (šakų) federacijų didelio sportinio meistriškumo plėtros programas, susijusias su sportininkų pasirengimu ir dalyvavimu varžybose, įvairių amžiaus grupių nacionalinių čempionatų organizavimu ir pan., finansuoti valstybės biudžeto lėšomis pagal aiškius, skaidrius, viešai skelbiamus, su sporto (šakos) federacijomis suderintus finansavimo kriterijus (Nr. 171; Nr. 172; Nr. 174). Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, numatyta sukurti skaidrią kūno kultūros ir sporto srities valdymo ir finansavimo sistemą, taikant efektyvius kūno kultūros ir sporto finansavimo kriterijus ir orientuojantis į visuomenės fizinio aktyvumo skatinimą. Šiuo metu veikia 74 Kūno kultūros ir sporto departamento pripažintos nacionalinės sporto (šakų) federacijos. Pagal Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 15 straipsnio 3 dalį („Kūno kultūros ir sporto departamentas tik su pripažinta nacionaline sporto (šakos) federacija pasirašo biudžeto lėšų naudojimo sutartį“), pagrindinė nacionalinių sporto (šakų) federacijų veikla (sportininkų rengimas ir jų dalyvavimo sporto varžybose užtikrinimas, nacionalinių čempionatų organizavimas ir kt.) turi būti finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Tokia tvarka galiojo iki 2009 m. ekonominės krizės. Nuo 2009 m., kuomet buvo sumažinti Kūno kultūros sporto departamento valdomi valstybės biudžeto asignavimai, nacionalinių sporto (šakų) federacijų programas pradėta finansuoti Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis. Kasmet nacionalinių sporto (šakų) federacijų programų finansavimui skiriama daugiau nei 3 mln. eurų (2017 m. – beveik 4 mln. eurų; 2016 m. – beveik 3,6 mln. eurų; 2015 m. – beveik 3,3 mln. eurų; 2014 m. – kiek daugiau nei 3 mln. eurų) Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų, t. y. 2017 – 59 proc.; 2016 m. – 59 proc.; 2015 m. – 58 proc.; 2014 m. – 54 proc. nuo visų Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo asignavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymu, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis turi būti remiami kūno kultūros ir sporto projektai – laikina pareiškėjų veikla, orientuota į konkretų tikslą. Tuo tarpu nacionalinių sporto (šakų) federacijų programos yra nukreiptos į federacijų metinę, nuolatinę veiklą, kuri nustatyta federacijų įstatuose, todėl nacionalinių sporto (šakų) federacijų programų finansavimas Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis, kuomet programos „pritempiamos“ prie projektų, vertintinas kaip ydingas. Be to, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo taryba, skirdama lėšų nacionalinių sporto (šakų) federacijų programoms, galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymą, kadangi pagal šiuo metu galiojančią lėšų skyrimo tvarką vertina ne nacionalinių sporto (šakų) federacijų pateiktų paraiškų (projektų) turinį, bet sportininkų pasiekimus ir sporto šakos masiškumą. Pažymėtina, kad šie nacionalinių sporto (šakos) federacijų programų vertinimo kriterijai yra neformalūs ir tik nuo 2016 metų patvirtinti pačios Fondo tarybos sprendimu. Esant tokiai nacionalinių sporto (šakų) federacijų programų finansavimo tvarkai, nėra galimybės taikyti efektyvių sporto finansavimo kriterijų bei programinio biudžeto skirstymo metodų (sporto finansavimas vykdomas be „valstybės užsakymo“); neskatinama nacionalinių sporto (šakų) federacijų konkurencija ir tuo pačiu gero valdymo principų diegimas, šių organizacijų veiklos efektyvumas; nacionalinių sporto (šakų) federacijos neturi galimybės planuotis savo veiklos ilgesnėje laiko perspektyvoje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apie šiuo metu veikiančios sporto (šakų) federacijų programų finansavimo Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis tvarkos ydingumą konstatavo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT). STT pabrėžė kad „šiais atvejais faktiškai Fondo lėšos buvo skiriamos ne konkrečiam kūno kultūros ir sporto projektui, t. y. per tam tikrą laiką sukurti unikalų ir pamatuojamą produktą ar paslaugą, o minėtų organizacijų nuolatinėms veikloms, kurių vykdymui jos buvo sukurtos, finansuoti. Dėl tokios praktikos susidaro situacija, kai sprendžiant dėl finansavimo skyrimo ir kontroliuojant lėšų naudojimą, vadovaujamasi ne konkrečiais ir aiškiais kriterijais, o vertinama apskritai visa organizacijos veikla“. Kadangi didžioji Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų dalis skiriama nacionalinių sporto (šakų) federacijų programų finansavimui, visuomenės fizinio aktyvumo skatinimo projektų finansavimas Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis yra nepakankamas (2017 m. Sporto visiems sąjūdžio plėtotės krypties projektams skirta – 11,3 proc. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų; 2016 m. 12,5 proc.; 2015 m. – 12 proc.; 2014 m. – 10,2 proc.). Pažymėtina, kad pagal reguliariai sportuojančių ir besimankštinančių gyventojų procentą, Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio net 4 proc. (ES vidurkis – 41 proc.; Lietuvos – 37 proc.) (2014 m. kovo mėn. paskelbtos Eurobarometro apklausos „Sportas ir fizinis aktyvumas“ duomenys). Fizinio aktyvumo stoka – vienas svarbiausių lėtinių ligų ir būsenų rizikos veiksnių, kuriam valstybės mastu nėra skiriamas pakankamas dėmesys. Didžioji valstybės biudžeto lėšų suma vis dar skiriama ligų gydymui, o ne ligų prevencijai. Moksliškai pagrįsta, kad fizinio aktyvumo stoka kartu su nesveika mityba bei žalingais įpročiais yra pagrindinės priežastys, dėl kurių susergama galimomis išvengti ligomis ir ištinka pirmalaikė mirtis. Problemos sprendimas: 1. Nuo 2018 metų Kūno kultūros ir sporto departamento pripažintų nacionalinių sporto (šakos) federacijų didelio sportinio meistriškumo plėtros programas, susijusias su sportininkų pasirengimu ir dalyvavimu varžybose, įvairių amžiaus grupių nacionalinių čempionatų organizavimu ir pan., finansuoti valstybės biudžeto lėšomis (ne Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo) pagal aiškius, skaidrius, viešai skelbiamus, su sporto (šakos) federacijomis suderintus finansavimo kriterijus ir tam Kūno kultūros ir sporto departamento biudžete papildomai numatyti 3,5 mln. eurų. Tokia sporto finansavimo sistema leistų efektyviau kovoti su dabartinėmis sporto grėsmėmis (dopingo vartojimas, korupcija ir pan.), skatintų sporto (šakos) federacijas diegti gero valdymo principus, didintų šių organizacijų atskaitingumą ir veiklos efektyvumą. Pažymėtina, kad už didesnį valstybių vaidmenį įdiegiant nevyriausybinių sporto organizacijų gero valdymo principus pasisakė tiek Europos Sąjungos Komisija, tiek dauguma Europos Sąjungos valstybių narių 2016 m. kovo mėn. vykusio Europos Sąjungos Sporto forumo ir Europos Sąjungos generalinių sporto direktorių susitikimo metu. Be to, sisteminė sporto finansavimo pertvarka užtikrintų valstybės politikos nuoseklumą ir tęstinumą, nes nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Šiauliuose ir Panevėžyje įsteigus sporto gimnazijas (2016 m. rugsėjo 1 d. tokia specializuoto ugdymo įstaiga įsteigta ir Vilniuje), kasmet investuojant nemažą valstybės biudžeto lėšų sumą į jaunų sporto talentų atranką ir rengimą, būtina rengimo proceso kokybę, bei valstybės prioritetų sporto srityje įgyvendinimą užtikrinti ir „elitinio“ sporto lygmenyje. 2. Nuo 2018 metų Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis, kurios anksčiau buvo skiriamos nacionalinių sporto (šakos) federacijų didelio sportinio meistriškumo plėtros programų finansavimui, finansuoti Lietuvos Respublikos gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo projektus, tai tiesiogiai derėtų ir su pagrindinio Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų šaltinio – akcizo pajamos, gautos už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, prigimtimi, be to, tai prisidėtų prie XVII Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1-ojo prioriteto „Darni, atsakinga ir sveika visuomenė“ įgyvendinimo (1.4 kryptis „Visuomenės sveikatos stiprinimas“, 1.4.1. darbas „Gyventojų sveikos gyvensenos ugdymo sistemos keitimas, orientuojantis į sveikatinimą „nuo darželio“, 8 veiksmas Skaidrios kūno kultūros ir sporto srities valdymo ir finansavimo sistemos sukūrimas, taikant efektyvius kūno kultūros ir sporto finansavimo kriterijus ir orientuojantis į visuomenės fizinio aktyvumo skatinimą), nes gyventojų fizinio aktyvumo projektų finansavimas Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis padidėtų beveik 6 kartus. Ženklus fizinio aktyvumo finansavimo didėjimas turėtų teigiamą įtaką gyventojų fizinio aktyvumo rodikliams, ir tuo pačiu gyventojų sveikatos rodiklių, susijusių su fizinio aktyvumo stoka, gerėjimui. Tikėtina, kad sveikatos apsaugos sistema būtų labiau orientuota į ligų prevenciją, o ne tik į ligų gydymą. Pasiūlymas: 3,5 mln. eurų suma padidinti Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte 2018 metams numatomus skirti valstybės biudžeto asignavimus. Lėšų šaltinis: 3,5 mln. eurų siūlau skirti iš gautų viršplaninių pajamų arba iš valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų.

 Teikia

 Seimo nariai:  

Virgilijus Alekna

Sergejus Jovaiša

Remigijus Žemaitaitis

Juozas Olekas

Bronislovas Matelis