
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO NARIŲ TEISIŲ, PAREIGŲ IR VEIKLOS GARANTIJŲ
ĮSTATYMO PROJEKTO
2021-06-28 Nr. XIIIP-957(2)
Vilnius
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas.
1. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje be kita nurodoma, kad “<…> Šiame įstatyme nustatomos organizacinės, materialinės ir socialinės Lietuvos Respublikos Seimo narių veiklos garantijos <...> bendrauti su gyventojais <...>“. Pažymėtina, kad įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad “Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos privalo Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktam Seimo nariui suteikti patalpas rinkėjams priimti pagal Seimo nario su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija iš anksto suderintą rinkėjų priėmimo užsienyje grafiką“, kas logiška, atsižvelgiant į Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos specifiką. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina greta gyventojų įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje įvardyti ir rinkėjus. Analogiškai siūlytina tikslinti ir 9 straipsnio pavadinimą, 3 ir 6 dalis.
2. Įstatymo projekto 11 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad „Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo tame Seimo posėdyje ir dalyvavo daugiau negu pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų dėl įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų pateikimo, svarstymo ir priėmimo <...>“ (čia ir toliau išskirta - mūsų), t. y. siūloma nustatyti, kad Seimo narys laikomas dalyvavusiu Seimo posėdyje, kai jis dalyvavo ne visuose balsavimuose, o daugiau negu pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų dėl įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų pateikimo, svarstymo ir priėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2016 m. spalio 5 d. nutarimu „<...> Seimo statuto 151 straipsnio (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija) 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas <...> dėl to, kad Seimo nario atlyginimo sumažinimas minėta dalimi siejamas su jo nedalyvavimu (be svarbios pateisinamos priežasties) ne visuose per Seimo sesiją vykstančiuose Seimo posėdžiuose, inter alia tokiuose, kuriuose iš anksto numatytas įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų svarstymas, bet tik tokiuose, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo <...>“. Minėtame nutarime pabrėžta, kad „<...> Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarime, Seimo veiklos nepertraukiamumas suponuoja ir Seimo nario, kaip Tautos atstovo, veiklos nepertraukiamumą; dalyvauti Seimo posėdžiuose yra konstitucinė Seimo nario pareiga; Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai, taigi ir jo pareigą dalyvauti Seimo posėdžiuose <...>“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, kiek siūlomas teisinis reguliavimas, kai Seimo narys laikomas dalyvavusiu Seimo posėdyje, kai jis užsiregistravo tame posėdyje ir dalyvavo daugiau negu pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų dėl įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų pateikimo, svarstymo ir priėmimo (bet nedalyvavo mažesnėje dalyje numatytų balsavimų), atitinka Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną.
3. Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo nariui iš valstybės biudžeto atlyginamos išlaidos Seimo nario biuro nuomai, eksploatavimui, remontui, biuro tarnybiniams telefonams ir kitoms ryšių priemonėms, kitoms su biuro nuoma ir jo naudojimu susijusios išlaidos. Tam skiriama iki 0,3 Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau –VMDU) dydžio suma per mėnesį.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo nariui kitoms išlaidoms, susijusioms su jo parlamentine veikla, iš valstybės biudžeto kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai taip pat skiriama 1 VMDU dydžio suma. Šio straipsnio 2 dalyje, be kitų išlaidų, susijusių su Seimo nario parlamentine veikla, nurodytos ir Seimo nario biuro telekomunikacijų išlaidos (įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas) bei Seimo nario biuro nuomos išlaidos (įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
Šias nuostatas siūlytina tikslinti ir derinti tarpusavyje, nes lieka neaišku, kokiu tikslu diferencijuojamos išlaidos atskirose įstatymo projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir apibrėžiamas jų dydis, jeigu tos pačios išlaidos gali būti kompensuotos iš skirtingą paskirtį turinčių lėšų. Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalies nuostata „Tam skiriama iki 0,3 Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau –VMDU) dydžio suma per mėnesį“ taip pat tikslintina, nes taikant aptariamas normas gali būti skirta didesnė nei nurodyta lėšų suma.
4. Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo nariui iš valstybės biudžeto atlyginamos išlaidos Seimo nario biuro eksploatavimui, taip pat vieną kartą per kadenciją – remontui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 73 dalį, statinio remontas yra statinio kapitalinis ar paprastasis remontas, o pagal šio straipsnio 58 dalį, statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) yra statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti tikslinama šioje dalyje nurodyta remonto samprata.
5. Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad Seimo nariui atlyginamos su jo parlamentine veikla susijusios išlaidos - transporto priemonių (dviračių, paspirtukų, automobilių) dalijimosi platformų paslaugų išlaidos. Pažymime, kad galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžta ar atskirai reglamentuota „transporto priemonių dalijimosi platformos“ sąvoka ar tokio pobūdžio paslaugų teikimas. Nepaisant paslaugos teikimo ypatumų, veikiantys „transporto priemonių dalijimosi platformos“ paslaugų teikėjai iš esmės veikia pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos XXVIII skyriuje nustatytą nuomos santykių reglamentavimą. Vertinamas projekto pasiūlymas, viena vertus, traktuotinas kaip teisiškai nepagrįstas (dėl „dalijimosi platformos“ teisinio neapibrėžtumo). Kita vertus, jei projektas būtų tikslinamas nustatant „dalinimosi platformos“ požymius, liktų neaišku, kodėl pasirenkama tik dalis pagal tas pačias Civilinio kodekso nuostatas veikiančių transporto priemonių paslaugų teikėjų, savo verslą įvardinančių kaip „dalinimosi platforma“, o eliminuojama galimybė teikti transporto priemonių nuomos paslaugas kitiems šioje srityje veikiantiems paslaugų teikėjams.
6. Įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Seimo narių išlaidas tarnybiniam telefonui ir kitoms ryšių priemonėms paslaugų tiekėjams apmoka Seimo kanceliarija.“ Vertinant šios normos tarpusavio santykį su įstatymo projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalių normomis lieka neaiškus sampratos „apmoka“ turinys. Neaišku, ar ji apima tik mokėjimo funkciją (paslaugą) lėšų, nurodytų įstatymo projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ar mokėjimo funkciją (paslaugą) ir papildomų (įstatymo projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nenurodytų) lėšų skyrimą bei pervedimą. Siekiant išvengti skirtingo normų aiškinimo, jos tikslintinos nurodytu aspektu.
7. Įstatymo projekto 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas lėšas Seimo kanceliarija kiekvieną mėnesį avansu perveda į šiam tikslui Seimo nario vardu atidarytą sąskaitą banke. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnį, išlaidos, susijusios su Seimo nario parlamentine veikla, yra atlyginamos, todėl pagal susiklosčiusią praktiką, Seimo kanceliarija pirmą kadencijos mėnesį avansu perveda nurodytas sumas, o kitus mėnesius perveda tokio dydžio lėšų sumas, už kurių panaudojimą Seimo nariai nustatyta tvarka atsiskaitė. Tokiu būdu Seimo nariai sąskaitose nuolat turi įstatymo projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyto dydžio sumas. Nustačius įstatymo projekto 13 straipsnio 6 dalyje siūlomą teisinį reguliavimą galėtų susidaryti tokia teisinė situacija, kai sąskaitoje yra daugiau nepanaudotų lėšų, nei numatyta įstatymo projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl per ilgesnį laikotarpį galėtų susidaryti didesni lėšų likučiai sąskaitose. Pažymėtina, kad Seimo nario įgaliojimai gali nutrūkti anksčiau, be to, lėšos gali būti panaudotos, bet už jų panaudojimą nėra atsiskaityta. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad į įstatymo projekto 13 straipsnio 6 dalyje nurodytą Seimo nario vardu atidarytą sąskaitą banke pervedamos įstatymo projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos lėšos yra Seimo kanceliarijos, kaip biudžeto asignavimų valdytojo, lėšos. Įtvirtinus, kad lėšos pervedamos kiekvieną mėnesį, nepaisant kiek jų panaudota de fakto ir, ar už panaudotas lėšas atsiskaityta, kiltų neaiškumų dėl šio straipsnio 8 dalies normos įgyvendinimo, nes būtų neaišku, kaip Seimo narių sąskaitose sukauptas nepanaudotas lėšas išieškoti, ypač įvertinus tai, kad Seimo kanceliarija biudžetiniais metais nepanaudotus asignavimus privalo grąžinti į valstybės biudžetą.
8. Įstatymo projekto 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutrūkus Seimo nario įgaliojimams Konstitucijos 63 straipsnio 2 punkte numatytu atveju, jo šeimos nariams išmokama šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio išmoka. Ši nuostata svarstytina atsižvelgiant į tai, kad šeimos nario samprata nėra apibrėžta, dėl išeitinės išmokos mokėjimo gali kreiptis keli asmenys, laikantys save šeimos nariais, todėl taikant normą gali kilti neaiškumų. Svarstytina, ar šioje dalyje nurodytu atveju nereikėtų nustatyti, kad Seimo nariui priklausęs neišmokėtas darbo užmokestis, išeitinė išmoka išmokama mirusio (paskelbto mirusiu) Seimo nario įpėdiniams, kuriems paveldėjimo teisės tvarka pereina mirusio (paskelbto mirusiu) asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą.
Pritarus pastabai reikėtų atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 17 straipsnio 4 dalį.
9. Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 ir 2 dalyje vartojama ydinga konstrukcija „visuomeninė organizacija ar kita asociacija“. Visuomeninės organizacijos teisinės formos ar apibrėžimo galiojantys įstatymai nenustato. Asociacija yra Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo reglamentuota juridinio asmens teisės forma ir negali būti vartojama „visuomeninę organizaciją“ apimanti sąvoka. Vietoje šios konstrukcijos galėtų būti vartojama „nevyriausybinės organizacijos“ arba „asociacijos ar kitos nevyriausybinės organizacijos“.
10. Įstatymo projekto 22 straipsnio 2 dalyje dėstomos 15 straipsnio redakcijos, kuri turėtų įsigalioti 2024 m. sausio 1 d., pavadinimas nekoresponduoja su straipsnio turiniu (pavadinime nurodomas „aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis“, o straipsnio nuostatomis reglamentuojama „gyvenamosios patalpos nuomos kompensacija“).
11. Įstatymo projekto 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, tačiau įstatymo projekte nėra numatyti teisės aktai, kuriuos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, todėl norma tikslintina arba jos reikėtų atsisakyti.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]
J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected]
P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]