PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas. Pradedame birželio 20 dienos, antradienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Darbotvarkės 1 klausimas – Respublikos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas.

M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas G. Nausėda. (Plojimai)

10.01 val.

Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas

G. NAUSĖDA. Prašom sėsti, mielieji.

Mieli Lietuvos žmonės, gerbiami Lietuvos Respublikos Seimo nariai, man didelė garbė ir dar didesnė atsakomybė atlikti pareigą, kurią numato Lietuvos Respublikos Konstitucija. Laiko tėkmė išryškina esmę – tai, ką turime svarbiausio ir brangiausio. Viską, už ką anksčiau kovojome ir ką gynėme. Viską, dėl ko verta kovoti artimiausioje ateityje. Mūsų šalies nepriklausomybė, suverenitetas ir demokratija – tai mūsų turtas ir gerovės pagrindas. Valstybingumo tradicija, išaugusi iš tautos kultūrinės savasties ir nenumalšinamo laisvės troškimo, – tai mūsų įkvėpimo šaltinis.

Lietuvos žmonės nepailsdami rūpinasi savo šeimos, bendruomenės ir visos valstybės ateitimi. Kiekvieno indėlis svarbus kuriant bendrąjį gėrį. Kiekvienas turi teisę į valstybės apsaugą. Tačiau galimybė oriai, saugiai ir taikiai gyventi, siekti gyvenimo tikslų nėra savaime suprantama. Kartą praradus laisvę, ją susigrąžinti gali būti nepaprastai sunku. Laisvę privalome ginti kasdien, nelaukdami, kol mūsų horizontą užtemdys karo ir tironijos grėsmė. Rimto perspėjimo sulaukėme prieš 482 dienas, kai Rusija su Baltarusijos pagalba užpuolė Ukrainą.

Nusikalstamas karas tęsiasi jau beveik 16 mėnesių. Neišprovokuota karinė agresija prieš istoriškai artimą šalį skaudžiai palietė kiekvieną iš mūsų. Ukrainai padeda visa Lietuva. Dėl to, tikiu, jau dabar esame vieningesni, stipresni ir atsparesni. Džiaugiuosi Vilniuje veikiančiu Ukrainos centru, kuris tapo užuovėja tūkstančiams ukrainiečių. Esu dėkingas Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, savivaldai ir verslo įmonėms už siunčiamą paramą Ukrainai, taip pat nuoširdų rūpestį, kad Lietuvos miestuose ir miesteliuose įsikūrusiems ukrainiečiams nieko netrūktų.

Lietuvos ir Vakarų demokratinio pasaulio politinė, karinė, finansinė ir humanitarinė pagalba kasdien gelbsti gyvybes. Kartu mes padedame Ukrainai ne tik atsilaikyti, bet ir vaduoti užgrobtas teritorijas. Negalime sustoti. Jau ne viena šalis suplanavo ir deklaravo daugiametes karinės, ekonominės ir finansinės paramos programas, taip parodydamos politinių įsipareigojimų Ukrainos pergalei tęstinumą. Priimti atitinkamus sprendimus artimiausiam laikotarpiui turime ir mes Lietuvoje.

Gerbiamieji, kol Ukrainos žmonės tęsia didvyrišką kovą už savo laisvę ir šalies ateitį, mūsų pareiga – pasirūpinti Lietuvos saugumu. Rusijos grėsmė Lietuvai ir visam mūsų regionui nemažėja. Priešingai – matome pastangas kaupti ginkluotę Kaliningrade, girdime apie planus telkti pajėgas prie rytinių NATO sienų, branduolinis ginklas dislokuojamas Baltarusijoje. Šiuos iššūkius turime vertinti rimtai ir atsakingai, atitinkamai ir reaguoti.

Turime patys būti tikri ir įtikinti mūsų partnerius bei potencialius priešininkus, kad lemiamą akimirką būsime drąsūs ir ryžtingi ir kad pajėgsime apsiginti. Pripažinę, kad Rusija kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei, privalome kuo efektyviau išnaudoti kiekvieną dieną. Tik būdami visapusiškai stiprūs ištversime bet kokius išbandymus.

Netrukus, liepos mėnesį, Vilniuje vyks NATO valstybių vadovų susitikimas. Tai istorinis įvykis ir didžiulis mūsų visų pasiekimas.

Per prabėgusius metus su Aljanso šalių vadovais daugybę kartų aptariau būtinybę įgyvendinti Madride pasiektus susitarimus ir greičiau reaguoti į besikeičiančią saugumo situaciją. Pabrėžiau rytinių NATO sienų stiprinimo būtinybę. Akcentavau, kad mūsų šalyje turi atsirasti kovinės brigados dydžio vienetas su visa būtina parama. Tikiuosi, kad susitikę Vilniuje galėsime patvirtinti, kad esame sutarę ne tik dėl rotacinio oro gynybos modelio, bet ir dėl naujų detalių̃ regioninių gynybos planų. Diskutuosime ir apie karinį mobilumą kaip veiksmingo sąjungininkių pastiprinimo prielaidą. Lietuva sieks sutarimo dėl išankstinio ginkluotės bei technikos dislokavimo prie Aljanso sienų, kas leistų sutrumpinti NATO reagavimo į galimą agresiją laiką.

Mūsų akiratyje, be abejo, bus Ukraina. Tarsimės ne tik apie tolesnį karinės pagalbos teikimą laisvę ginančiai šaliai, bet ir dėl jos santykio su Aljansu. Lietuva tvirtai pasisako už Ukrainos narystę NATO. Ieškome būdo dar labiau suartinti Ukrainą su Aljansu, jau dabar sustiprinant praktinį bendradarbiavimą.

Vilniuje taip pat pasveikinsime naująja NATO nare tapusią Suomiją. Su viltimi žvelgiame į Švediją, kurios narystė reikšmingai sustiprintų Baltijos jūros regiono bei viso Aljanso saugumą.

Galiausiai, NATO valstybių vadovai daug dėmesio skirs gynybos finansavimui. Jei norime, kad Aljansas išlaikytų savo technologinį ir gynybinį pranašumą, 2 % BVP, skiriami gynybai, turi tapti naujomis „grindimis“ – pagrindu, ant kurio statysime NATO ateities stiprybę. Lietuva jau dabar rodo kitoms NATO šalims pavyzdį, gynybai skirdama 2,5 % BVP. Ateityje, tikiu, pasieksime ir 3 %. Kiekvienas gynybai išleistas euras turi prisidėti prie Lietuvos kariuomenės modernizacijos, stiprinti mūsų valstybę ir didinti jos saugumą.

Valstybės gynimo taryboje jau priimtas sprendimas Lietuvoje kurti diviziją. Tam reikia kuo greičiau įsigyti reikalingą ginkluotę ir techniką, plėsti infrastruktūrą. Viso to su dabartiniu finansavimu nepadarysime.

Atsižvelgdami į Ukrainoje išmoktas pamokas, turime stiprinti nacionalinius ir regioninius oro gynybos pajėgumus, ankstinti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą, didinti būtinąsias kariuomenės atsargas.

Svarbūs žingsniai stiprinant valstybės karinį saugumą jau daromi. Puikūs Lietuvos ir Lenkijos santykiai materializuojasi vis naujose srityse. Kartu su Lenkijos Prezidentu A. Duda pradėjome dialogą apie pratybų su Lenkijos ginkluotosiomis pajėgomis mūsų šalyje planą, įskaitant ir Suvalkų koridoriaus gynybą.

Siekdami greitesnio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, pirmiausia privalėsime atlikti savo pačių namų darbus ir tinkamai pasiruošti sąjungininkų pajėgų priėmimui.

Suprantu, kad gali išsiskirti nuomonės dėl metodų ir priemonių, kaip greičiau pasiekti užsibrėžtą tikslą. Tačiau jaučiu pareigą dar kartą pakviesti visus Lietuvos politikus susilaikyti nuo pagundos asmeninius politinius interesus iškelti aukščiau nacionalinio saugumo tikslų. Neabejoju, kad prireikus galime rasti bendrų sprendimų. Tuo įsitikinau, pasiūlęs 2023 metų valstybės biudžete numatyti galimybę krašto apsaugos projektų išlaidas dengti skolinantis iki 3 % BVP.

Praėjusiais metais taip pat buvo pasiektas parlamentinių partijų susitarimas dėl Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos stiprinimo artimiausiu laikotarpiu. Vis dėlto tenka apgailestauti, kad jis neatliepė pasiūlymų dėl visuotinio šaukimo bei asignavimų gynybai didinimo. Neabejoju, kad visuotinės karo prievolės klausimas niekur nedings. Egzistencinės grėsmės sąlygomis privalome greičiau ir sparčiau gausinti kariuomenės rezervą ir geriau atspindėti visų Lietuvos piliečių lygybę bei pareigą Tėvynei.

Ateityje turėsime dar daugiau dėmesio skirti piliečių valiai priešintis. Įvykiai Ukrainoje parodė, kad tai – lemiamas valstybės saugumo elementas. Pilietinis ir patriotinis ugdymas bei piliečių integravimas į šalies gynybą Lietuvoje turi tapti prioritetu.

Sveikintina iniciatyva jau nuo kitų metų rugsėjo įvesti Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą visose šalies bendrojo ugdymo mokyklose. Tačiau svarbu nepamiršti, kad tam reikės ir tinkamai parengtų pedagogų. Visuotinės gynybos sistemai taip pat reikalingas valstybės gyvybiškai svarbių funkcijų užtikrinimas tiek taikos, tiek ir krizės bei karo sąlygomis. Tam reikia dar geriau apsaugoti valstybės kritinę infrastruktūrą ir toliau auginti mūsų kibernetinius raumenis.

Civilinės saugos srityje laikas atsikratyti formalaus ir atmestino požiūrio, liautis dangstytis popieriniais planais. Reikalinga aiški kiekvienos grandies atsakomybė ir reguliariai vykdomos pratybos, orientuotos į trūkumų šalinimą. Nebegalime toleruoti atotrūkio tarp planų ir realybės. Šiuo klausimu su ministre esame kalbėję ne kartą ir, tikimės, šitos pamokos ir šitie pokalbiai tikrai nepraėjo veltui. Privalome mokytis ir iš karo Ukrainoje pamokų. Būtina įrengti kuo daugiau gyventojų priedangų, užtikrinti tinkamą įspėjimo sistemą ir kitų saugumo priemonių veikimą.

Gerbiamieji, artimiausiu metu Lietuvai teks veikti tarptautinėje aplinkoje, kuri pasidarė sunkiau prognozuojama ir dėl to – grėsmingesnė. Vakarų valstybių šeimoje neturi būti vietos svyravimui, neryžtingumui, nuolaidžiavimui. Vadinamoji realpolitik ne užkardė, o padrąsino V. Putiną pradėti barbarišką karą Ukrainoje. Akivaizdu, kad be Jungtinių Amerikos Valstijų įsitraukimo Europa nebus nei vieninga, nei saugi. Tai liepą akcentuosiu per susitikimą su Prezidentu Dž. Baidenu.

Privalome siekti, kad Jungtinių Valstijų dėmesys Lietuvos saugumui išliktų nepakitęs. Mus sieja daug bendrų interesų. Ne tik siekiame stabdyti Rusijos agresiją, bet ir su nerimu stebime Kinijos vaidmens augimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, plėtojamus ryšius su Rusija, ekonominį šantažą. Artimiausius dešimtmečius, tikėtina, matysime dar glaudesnį autoritarinių režimų bendradarbiavimą. Turime būti pasirengę.

Rusija aktyviai veikia mūsų regiono šalyse, kurios nėra NATO ir Europos Sąjungos narės, ir naudojasi jų pažeidžiamumu. Mūsų akivaizdoje naudojamas visas hibridinio karo priemonių paketas – nuo dezinformacijos ir propagandos iki agentų verbavimo, papirkinėjimo ir šantažo.

Nepuoselėkime iliuzijų – ir mes esame taikinyje. Turime dar daugiau dėmesio skirti ardomųjų veiklų užkardymui, stiprinti žvalgybos ir kontržvalgybos institucijas. Kviečiu buvusius pareigūnus ir esamus valstybės politikus gerai pagalvoti, ar asmeninių sąskaitų suvedinėjimas nekenkia nacionaliniam saugumui.

Išskirtinio mūsų dėmesio reikalauja Baltarusija. Šios šalies režimas įstūmė save į priklausomybės nuo Rusijos voratinklį, o dabar leidžiasi jos virškinamas. Kartu nyksta ir Baltarusija. Tai jau atvedė prie nesaugios Astravo atominės elektrinės statybų ir prie nusikaltimų žmoniškumui Bučoje bei Irpinėje, kur žudikai su Rusijos armijos uniforma atėjo iš Baltarusijos.

Sparčiai blogėja Baltarusijos žmogaus teisių padėtis. Opozicijos lyderiai suimti, partijų veikla persekiojama, kankinimai tapo norma. Nepriklausoma žiniasklaida sunaikinta, aktyvios pilietinės visuomenės organizacijos uždarytos. Įvesta mirties bausmė už teroro aktus tapo totalitarinės visuomenės kontrolės vėzdu. Tarptautinės visuomenės, o kartu ir Lietuvos, pareiga – izoliuoti Baltarusijos režimą ir taikyti griežtas tarptautines sankcijas. Privalome siekti, kad šioje šalyje būtų paleisti ir reabilituoti politiniai kaliniai, taip pat surengti skaidrūs ir demokratiški rinkimai.

Aktuali išlieka ir Astravo branduolinės jėgainės problema. Nepaisydamas pernai branduolinėje jėgainėje nuslėptų rimtų incidentų, kuriuos atskleidė Lietuvos žvalgyba, Baltarusijos režimas paleidžia antrąjį jos bloką. Dabartinė Lietuvos Vyriausybė į valdžią atėjo su pažadais stabdyti Astravo jėgainę. Nors to padaryti nepavyko, nuleisti rankas – ne išeitis. Siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, būtinas sklandus ir vieningas šalies institucijų darbas. Asmeniškai siekiau ir pasiekiau, kad Astravo atominė elektrinė būtų pripažinta visos Europos Sąjungos problema. Tai atspindi priimtos Europos Vadovų Tarybos išvados. Atsakingoms institucijoms metas teikti konkrečius pasiūlymus dėl priemonių kovai su Astravo grėsme. Laukti nebegalime. Ne mažiau svarbu, kad Europos Sąjunga mažintų priklausomybę nuo Rusijos branduolinių technologijų. „Rosatomas“ tarptautinių sankcijų nusipelno ne tik už veiksmus Rusijos užgrobtoje Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje, bet ir Astrave.

Itin svarbi užduotis tenka Vyriausybei – spartinti Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizaciją su kontinentine Europa. Šie metai lemiami, siekiant kuo greitesnio atsijungimo nuo BRELL tinklo. Pradėję skaičiuoti jau 20-uosius Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO metus, ar esame pasirengę atsikratyti šios priklausomybės nuo Rusijos? Neabejoju, kad taip. Tai mūsų pareiga visiems Lietuvos piliečiams.

Gerbiamieji, žvelgdami į regiono šalių likimą matome, kad bandymai likti pilkojoje zonoje, svyruojant tarp Vakarų ir Rytų, anksčiau ar vėliau baigiasi nesėkme. Lietuva apsisprendė labai anksti. Ir niekada nesudvejojo. Šiandien nuoširdžiai palaikome tuos, kurie renkasi euroatlantinės integracijos kelią. Džiugina Europos Sąjungos sprendimai dėl Ukrainos, Moldovos ir Vakarų Balkanų šalių. Pačiame karo įkarštyje Ukraina sugebėjo pasiekti kandidatės statusą. Tikiuosi, kad dar šiais metais (karo metais!) bus priimtas ir sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Ukrainos derybų pradžios.

Karas Ukrainoje sutelkė Europą. Savo akimis regėjau, kaip vienoje Europos Vadovų Taryboje po kitos sutelkėme politinę valią į temas, vienaip ar kitaip susijusias su atkirčiu Rusijos agresijai. Pagaliau išgirdau tai, ko siekiau keletą metų, – užteks nuolaidžiauti Rusijai. Pamačiau daugiau Europos, daugiau drąsos kartu veikti pasaulyje. Energetinis šantažas, kurio griebėsi Rusija, taip pat privertė nusiimti rožinius akinius tuos kolegas, kurie juos dar turėjo. Lietuvos sprendimas atsisakyti rusiškos energijos importo tapo pavyzdžiu kitoms Europos Sąjungos šalims.

Atsispirti Rusijos spaudimui turėsime ir istorinės atminties srityje. Stovėdama ant kreivų ideologizuotos istorijos kojų Rusija kuria išgalvotus istorinius pasakojimus ir siekia klaidinti Europos gyventojus. Neigdama arba pateisindama stalinistinio režimo nusikaltimus, Rusija kėsinasi į juos patyrusių šalių suverenitetą. Europa neturi teisės žiūrėti į tai pro pirštus. Todėl praėjusių metų liepos mėnesį kartu su Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos vadovais paraginome Europos Sąjungos institucijas pasirūpinti Europos istorinės atminties politika, taip pat tinkamai įvertinti ir įamžinti sovietinio režimo aukų atminimą. Tik objektyviai įvertinę totalitarinius režimus ir pasmerkę sovietinius nusikaltimus, pasiektume realią, o ne fasadinę visos Europos vienybę.

Apie tai pernai kalbėjome ir Kaune – Europos kultūros sostinėje. Ieškojome būdų, kaip atnaujinti Europos idėją. Juk Europa – tai nuolatinis gyvas civilizacinių, kultūrinių ir politinių pasirinkimų procesas.

Kauno – Europos kultūros sostinės platforma taip pat dar kartą priminė, kaip svarbu mums aktyviai dalyvauti Europos kultūriniame gyvenime. Tam turime geriau pažinti ir puoselėti tai, ką patys turime geriausio.

Visai neseniai, praėjusiais metais, čia, iš šios tribūnos, prakalbęs apie mūsų garbės reikalą – naują mėnraščio „Aušra“ leidimą, negalėjau net įsivaizduoti, kad ji taip greitai iškeliaus į Lietuvos mokyklas, bibliotekas ir muziejus. Šiandien „Aušra“ leidžia jaunajai kartai prisiliesti prie lietuviškumo ir laisvės siekio ištakų.

Ateityje turėsime ne tik tvirtai remtis į savo šaknis, bet ir kryptingai siekti lituanistinės programos įgyvendinimo visame pasaulyje. Atsietai vykdomas lituanistinio švietimo, lituanistikos mokslinių tyrimų bei lituanistikos ir baltistikos centrų veiklas turi keisti nuoseklus strateginis veikimas ir institucijų bendradarbiavimas.

Neabejokime – Lietuvos minkštoji galia turi potencialo. Tai iliustruoja ir įsibėgėjęs pasirengimas Lietuvos sezonui Prancūzijoje, dėl kurio sutariau su Prezidentu E. Makronu dar 2021 metais.

Tam, kad šio potencialo būtų daugiau, turime užtikrinti, kad kultūra pagaliau rastų deramą vietą valstybės politikoje. Privalome rūpintis savo kultūros paveldo apsauga, daugiau dėmesio skirti kultūros ir švietimo sąryšiui, galiausiai – parengti ir priimti Kultūros politikos pagrindų įstatymą.

Mūsų šalies Konstitucija numato, kad kultūra turi būti prieinama kiekvienam piliečiui. Kiekvienas turi teisę į kūrybinę laisvę, kaip ir galimybę pažinti turtingą Lietuvos, lietuvių ir čia gyvenančių tautų paveldą. Tai užtikrinę, tikiu, būsime įdomesni ne tik sau, bet ir visos Europos bei pasaulio žmonėms. O kartu – ir vertybiškai stipresni bei atsparesni.

Gerbiamieji, tolesnis darnus Lietuvos valstybės augimas neatsiejamas nuo mūsų ekonomikos augimo.

Dabartinėje sudėtingoje ekonominėje situacijoje, kaupiantis recesijos debesims, būtina nepamiršti, kad per krizę visada pigiau padėti gyventojams ir verslui, negu juos palikti likimo valiai.

Recesijos grėsmė taip pat nepanaikina būtinybės toliau mažinti socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę, plėtoti regionus, užtikrinti švietimo ir sveikatos apsaugos prieinamumą bei kokybę.

Tikiu, kad ateityje galėsime dar daugiau padaryti dėl šeimų su vaikais, jaunimo, senjorų, žmonių su negalia, nepasiturinčiųjų ir kitų, kam Lietuvoje reikalinga pagalba.

Teigiamų ženklų jau yra. Visuomenės nuomonė ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas lemia politikų mąstysenos pokyčius. Gerovės valstybės siekis palaipsniui įsitvirtina politinėje darbotvarkėje.

Reaguojant į beprecedentį infliacijos šuolį, pakoreguotas 2022 metų valstybės biudžetas. Kartu su 2023 metų biudžetu priimtas naujas pagalbos paketas su elektros ir dujų kainų kompensacijomis gyventojams, tęstiniu neapmokestinamojo pajamų dydžio, pensijų ir kitų socialinių išmokų didinimu.

Džiugina ir bendros pastangos sušvelninti energijos kainų, taip pat palūkanų šoko poveikį Lietuvos verslui. Laiku priimti sprendimai dėl energijos kainų kompensavimo ir galimybė pigiau skolintis investicijoms iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo suteikė šalies ūkiui viltį, kad jis nebus pamirštas.

Pažangias investicijas paskatintų ir įgyvendintas siūlymas pratęsti pelno mokesčio paskatas. Dėl to, tikiuosi, taip pat visi susitarsime.

Daugiau energijos į ekonomiką įlies pradėjęs veikti nacionalinis plėtros bankas, kurio idėją nuosekliai kėliau nuo pat kadencijos pradžios.

Pagaliau sulaukėme ir ilgai žadėtos mokesčių reformos plano. Siūlymas mokesčius nuo aukštų pajamų skaičiuoti pagal dydį, o ne pagal veiklos formą – svarbus žingsnis link didesnio mokesčių teisingumo. Tačiau reformos pasiūlymuose tebėra esminių trūkumų, ypač dėl individualios veiklos apmokestinimo pokyčių, kurie neigiamai paveiktų mažas ir vidutines pajamas gaunančius asmenis. Nuostatas, kurios neatitinka pamatinės reformos logikos, reikėtų kuo greičiau pataisyti. Inicijavau papildomo pensijų indeksavimo mechanizmą, kuris netrukus leis pasiekti 50 % pakeitimo normą, tai yra santykį tarp pensijos ir buvusio atlyginimo. Negalime trypčioti vietoje ir laukti geresnių laikų. Nėra kito būdo garantuoti 60 ar 70 % pakeitimo normą – tik nuolat jos siekti.

Pasinaudodamas proga, noriu jums padėkoti ir pasidžiaugti, kad Seimas atsižvelgė į mano poziciją nenaikinti vaistų priemokų kompensacijų senyvo amžiaus žmonėms ir žmonėms su negalia. Optimistiškai nuteikia ir kintančio požiūrio į žmones su negalia ženklai. Patvirtinti nauji asmenų su negalia teisių apsaugos pagrindai, tikėkimės, įgalins sistemą ateiti pas žmogų, užuot žmogui ieškojus, kaip pačiam į sistemą prasibrauti.

Dėl spartesnio visos fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymo bus reikalingas ir mąstymo pokytis. Kiekvienas bendruomenės, organizacijos narys, politikas turi galvoti, kaip padaryti žmonių su negalia gyvenimą patogesnį, ir pradėti nuo savo atsakomybės lauko.

Svarbiu simboliniu žingsniu tapo sportininkų lygių teisių į premijas, nepaisant turimų galių ar negalių, įtvirtinimas įstatymu. Aukšto meistriškumo sporto finansavimo sistemą galime statyti tik ant lygiateisiškumo pamato. Jei sportininkams daugiau dėmesio skirtume jų ankstyvame amžiuje, taip pat ruošiantis varžyboms, galbūt tiek daug aistrų nekeltų ir premijų skirstymas. Mūsų Sporto įstatyme vaikai paminėti 4 kartus, premija – 14 kartų.

Sutelkę tiek daug dėmesio į medalius ir sporto pasiekimus, ignoruojame vaikų fizinį aktyvumą, įtraukimą į sporto veiklas, prasmingą užimtumą, galiausiai – ir šeimų gerovę. Tačiau sveiko gyvenimo pagrindas klojamas pirmaisiais gyvenimo metais ir dešimtmečiais. Todėl valstybė turi investuoti į vaikų sveikatą skatindama sveikus pasirinkimus, kad vėliau reikėtų išleisti mažiau lėšų vaistams. O tais atvejais, kai ligos vaikus užklumpa netikėtai ir grasina vos prasidėjusiam gyvenimui, tai negali būti vien tėvų rūpestis. Mes kaip visuomenė turėtume vengti viduramžiškų nuosprendžių, kad vienas ar kitas gydymo būdas yra per brangus ar neapsimoka. Ne, pirmiausia specialistų žodis turi lemti, ar gydymas veiksmingas ir ar apskritai įmanoma padėti. Toks turi būti pagrindinis kriterijus gydant visus žmones ir taip aš įsivaizduoju vienodą teisę į sveikatos priežiūrą.

Deja, šiandien bendra sveikatos sistemos padėtis nėra gera ar net patenkinama. Sveikatos reforma, kaip ir daugelis kitų, Lietuvos žmonių lūpose pamažu virsta prakeiksmu. Seimui pernai vasarą priėmus sveikatos priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus, esminių permainų pažadai liko pakibę ore. Sumažėjusių eilių, didesnio sveikatos paslaugų pasiekiamumo, operatyvesnės pagalbos, skaidrumo tebelaukiame iki šiol. Išnaudoję tiek daug galimybių klysti, šiandien tokios teisės nebeturime. Reforma dėl reformos yra beprasmė, jos naudą turi apčiuopti žmonės. Geriausia – čia ir dabar ar bent artimiausioje ateityje.

Dažnai primenu Lietuvos savivaldybių merams, kad ir jie gali savo iniciatyva stumti sveikatos reformos traukinį pirmyn. Tačiau tenka pripažinti ir tai, kad stumti galima, bet reikalinga ir stipri traukos jėga. Reikalingas Sveikatos apsaugos ministerijos lokomotyvas, be jo savivaldybių pastangos gali nueiti perniek.

Ne tik sveikatos priežiūros, bet ir daugelyje kitų sričių šiandien matome didžiulį norą sumažinti išlaidas, pagražinti biudžeto eilutę, kaip mėgstama sakyti, optimizuoti. Kartais tai panašu į šaudymo varžybas, kas pastebės – ir sunaikins – kokią neva perteklinę funkciją. Tačiau buhalterinė eilutė – dar ne viskas. Būtina kurti žmonėms ne tik finansinę, bet ir socialinę vertę.

Ten, kur nėra kokybiškų sveikatos, švietimo, socialinių, kultūrinių paslaugų, nėra viešojo transporto, nėra ir nenumatomos investicijos į infrastruktūrą, nebus ir žmonių. Ten nebus ką veikti ir dėl ko gyventi. Ten neklestės ir verslas. Šie regionai bus pasmerkti sąstingiui, o ilgainiui ir sunykimui. Todėl turime susimąstyti, ko reikia ne finansinėms ataskaitoms, o žmonėms.

Artimiausioje ateityje mums teks spręsti dar sudėtingesnius demografinius iššūkius. Jau dabar akivaizdu, kad pavienių idėjų, tokių kaip subalansuotas imigracijos skatinimas, nepakanka. Šeimos politika Lietuvoje lieka podukros vietoje. Šeimas prisimename tik per Motinos ar Tėvo dieną, gal dar per vaikų gynimo šventes. O kodėl neužsibrėžus išties ambicingo tikslo – pavyzdžiui, tapti šeimoms draugiškiausia Europos Sąjungos valstybe?

Pradėti galima nuo mokestinių paskatų. Pastaraisiais metais pasiekėme įspūdingą pažangą, didindami neapmokestinamąjį pajamų dydį. Netolimoje perspektyvoje jis turėtų susilyginti su minimaliuoju mėnesiniu atlyginimu. Tai tik laiko ir politinės valios klausimas. Tačiau kodėl pirmiausia nepasirūpinus šeimomis su vaikais? Taikykime joms universalų minimaliosios mėnesio algos dydžio neapmokestinamąjį pajamų dydį, nepriklausomai nuo to, ar tėvai dirba samdomą darbą, ar patys sau sukūrė darbo vietą. Neabejoju, naudą pajustume labai greitai. Svarbiausia – ją pirmosios patirtų Lietuvos šeimos su vaikais.

Tėvams reikšmingai padėtų ir tolygiai prieinamas kokybiškas švietimas. Tačiau kol kas įsibėgėjusi švietimo komercializacija, kuri ne tik nėra stabdoma, bet ir toliau skatinama, tik dar labiau didina socialinę atskirtį ir programuoja naujas problemas ateičiai. Tuo tarpu valstybinės švietimo sistemos stiprinimas buksuoja.

Nesinorėtų, kad ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programa taptų dar viena savitiksle reforma, skirta pirmiausia europiniams pinigams įsisavinti, o ne vaikų mokymosi sąlygoms pagerinti. Todėl būtina įvertinti tarpinius „Tūkstantmečio mokyklų“ programos rezultatus, tikrinant pažangos planų turinio atitiktį deklaruojamiems siekiams, laiku nustatyti trūkumus ir juos pašalinti.

Šiuo metu priimami sprendimai ir dėl mokyklų tinklo pertvarkos kriterijų, ir dėl programų atnaujinimo lydimi leitmotyvo, kad viskas nuspręsta ir nieko naujo sugalvoti negalime. Šitaip politinių sprendimų našta iš esmės perkeliama ant mokytojų pečių. Mūsų pedagogai ir toliau negailestingai stumiami tarp tėvų reikalavimų kūjo ir švietimo biurokratijos priekalo. Vieni mokytojai praranda viltį. Kiti išeina. Arba neateina, net ir užbaigę valstybės remiamas pedagogikos studijas.

Tad ar nebus taip, kad ir 2025 metais lygiai taip pat grąžysime rankas dėl mokytojo profesijos prestižo? Ar vėl triumfuos skeptikai, kurie dar prieš 5–6 metus (prisimenu puikiai) sakė, kad užmojis atkurti tą prestižą baigsis šnipštu. Prestižas arba yra, arba jo nėra. Ir sukurti jį gali tik konkretūs veiksmai, pavyzdžiui, mokytojų darbo užmokesčio didinimo programa.

Kartu kviečiu Lietuvos pedagogų bendruomenę aktyviau pasisakyti švietimo strategijos klausimais, padedant visuomenei geriau suvokti galimas alternatyvas. Jūsų, mieli mokytojai, pilietinė pozicija reikalinga dabar, o ne rytoj ar poryt.

Visi kartu galime siekti Lietuvos vaikų gerovės ir vengti veiksmų, kurie jai kenkia. Todėl pasipriešinau privalomam pagrindinį išsilavinimą įgijusių vaikų skirstymui į profesines ir bendrojo ugdymo mokyklas. Sveikinu Seimo sprendimą atsižvelgti į pastabas.

Jau artimiausiais metais turėsime užtikrinti, kad visa švietimo sistema veiktų kaip socialinio mobilumo liftas, užuot įtvirtinusi esamas socialines ir ekonomines skirtis. Nuo pirmųjų švietimo žingsnių vaikai iš socialiai pažeidžiamos aplinkos turi jausti tvirtą padrąsinimą siekti išsilavinimo. Tam skirtas dar 2020 metais mano inicijuotas „Lygaus starto“ paketas, kuris kasmet vis daugiau vaikų įtraukia į ikimokyklinį ugdymą.

Ekonominei ir kultūrinei atskirčiai mažinti turi pasitarnauti ir įtraukiojo ugdymo plėtra. Jau visi sutarėme, kad visos mokyklos turi atsiverti įvairiausių poreikių mokiniams. Tačiau rezultatų nesulauksime, jei įtraukiojo ugdymo plėtrai ir toliau nebus skiriama pakankamai lėšų. Pasigirstantys siūlymai Švietimo įstatymo pakeitimus įgyvendinti vėliau arba ne visa apimtimi tėra dar vienas bandymas problemas sušluoti po kilimu. Ne, Lietuvoje negali būti pamirštų vaikų. Kiekvienas gyvenimas yra unikalus, todėl neturi tapti biurokratinio nerangumo įkaitu.

Išmintingų sprendimų reikia ir vykdant kolegijų tinklo pertvarką. Keliami reikalavimai dėl studentų skaičiaus, visu etatu dirbančių ir mokslinį laipsnį turinčių dėstytojų skaičiaus, absolventų sėkmės darbo rinkoje visas kolegijas kerpa pagal vienodą kurpalį. Tačiau kiekviena aukštoji mokykla veikia skirtingomis sąlygomis. Svarstant kolegijų ateities perspektyvą, būtina įvertinti kiekvienos jų indėlį į konkretaus regiono plėtrą. Turime užtikrinti, kad aukštasis mokslas neišnyktų iš regionų, o jo kokybė gerėtų ir būtų pagrįsta moksline veikla.

Mūsų žingsnius kultūros ir švietimo srityje turi lemti supratimas, kad Lietuvos Respublika, nors ir remiasi giliomis tradicijomis, tebėra jauna valstybė. Kiekvieni metai, kuriuos praleidžiame laisvi ir nepriklausomi, yra aukso vertės valstybingumui stiprinti. Kiekvienas jaunas žmogus – tai mūsų valstybės šiandiena ir rytdiena. Todėl švietimas turi būti ne tik kokybiškas, bet ir vykti saugioje aplinkoje. Narkotikų plitimas mokyklose negali tapti dar viena statistine eilute policijos ataskaitose ar medikų pranešimuose. Privalome naudoti visas priemones, visas priemones šiam vėžiui sustabdyti – pradedant edukacinėmis ir baigiant užkardymo. Ir čia negali būti jokių išimčių ar išlygų! Tai, kaip mums šiandien sekasi ugdyti jaunimo žinių troškimą, kūrybingumą, solidarumą, pilietiškumą, galiausiai – autentišką savosios, europinės, pasaulinės kultūros pojūtį, ištisus dešimtmečius lems mūsų šalies pažangą.

Su komanda dirbdamas Lietuvos regionuose, negaliu atsistebėti mūsų tautos vienybe ir stiprybe. Noru padėti šalia esančiam, stokojančiam. Tam, kuriam reikalingas įkvėpimas ar palaikymas. Noru gyventi darnoje su mus supančia aplinka ir mažinti klimato kaitos padarinius. Džiaugiuosi, kad mano inicijuotas „Lietuvos galios“ projektas šiandien jungia jau apie 300 bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, socialinių verslų ar pavienių žmonių iniciatyvų. Jie visi kartu man yra gražiausias stiprios, teisingos, žalios ir inovatyvios – gerovės Lietuvos pavyzdys.

Gerbiamieji, būsima Lietuvos sėkmė priklausys nuo mūsų pasiruošimo globalaus pobūdžio iššūkiams. O jų bus – nuo klimato kaitos iki dirbtinio intelekto revoliucijos. Lietuvos skaitmenizacija ir žalioji transformacija vyks Europos Sąjungos konkurencingumo strategijos įgyvendinimo kontekste. Daug dėmesio skirsime bendrosios rinkos, technologinės ir pramonės bazės stiprinimui, perteklinių barjerų šalinimui, tarptautinių partnerysčių skatinimui. Tačiau niekur nedings mūsų pačių pareiga ieškoti inovatyvių sprendimų ir išskirtinių konkurencinių perliukų. Todėl džiaugiuosi, kad jau šiais metais veiklą pradės inovacijų patarėjų institucijose tinklas, apie kurį pradėjau kalbėti dar 2020 metais. Jis padės mums greičiau tiesti tiltus tarp mokslo ir praktikos bei kurti didesnę pridėtinę vertę. Kita vertus, šios pastangos nueis perniek, jei stokosime mokslo turinio ir taikomųjų žinių. Todėl turime nuosekliai plėsti mokslo finansavimą ir reikšmingai gerinti sąlygas mokslininkams, kelti jų menkus atlyginimus, kad ilgainiui galėtume pasitelkti ir daugiau užsienio talentų.

Artimiausioje ateityje išliksime ir apdirbamosios gamybos valstybe. Ir tai yra gerai, tuo galime didžiuotis! Tačiau – kokios gamybos? Be šiuolaikinių technologijų bematant užstrigtume vakar dienoje. Mums reikalingas tikras gamybos renesansas, pagrįstas nulinės taršos pramonės plėtojimu visoje Lietuvoje. Turime siekti, kad Lietuva tarptautinėse rinkose užimtų vis tvirtesnes pozicijas kaip elektrinių transporto priemonių ir komponentų, lustų, saulės ir vėjo komponentų, energijos kaupiklių, šilumos siurblių ir kitų aukštos pridėtinės vertės produktų gamintoja.

Jau dabar aišku, kad konkurencijai su kitomis Europos Sąjungos, taip pat ir trečiosiomis šalimis turėsime pasitelkti atsinaujinančią energetiką. Būtent vietinės žaliosios elektros energijos generacija artimiausioje ateityje padės mums išvengti naujų energijos kainų šuolių. Ilguoju laikotarpiu turime sukurti žemų fiksuotų energetinių kaštų oazę. Paskelbtų būsimo jūros vėjo parko aukcionų rezultatai parodys, ar pajėgsime iki 2030 metų savarankiškai apsirūpinti vietine elektros energija.

Nauji horizontai veriasi ir mūsų transporto ir logistikos sektoriui. Jau tikrai metas tarti „sudie“ kryžkelės tarp Rytų ir Vakarų vizijoms. Privalome sukurti efektyviai veikiančią Šiaurės ir Pietų transporto jungtį, kuri taptų tris jūras – Baltijos, Juodosios ir Adrijos – jungiančiu stuburu. Šia prasme apmaudu, kad lėčiau, nei planuota, vykdomas europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektas. Ir jau visai apgailėtina tapo bendra susisiekimo infrastruktūros, kuria naudojasi dauguma Lietuvos gyventojų, būklė. Ne taip seniai daugelis iš mūsų baisėjomės betoniniu Utenos plentu. Tačiau jo rekonstrukcijai dar net neįpusėjus tapo akivaizdu, kad daugelio kitų Lietuvos kelių padėtis yra ne ką geresnė. Ir ji toliau blogėja. Tiesiog mūsų akyse byra ir griūva vis daugiau Lietuvos tiltų ir kelių. Prie to atvedė ilgi nepakankamo finansavimo metai ir atsakingų institucijų dėmesio stoka. Jei iš esmės nepakeisime požiūrio į infrastruktūrą ir toliau laikysimės principo šen bei ten palopyti, mūsų keliai taps rimtu visos šalies transporto sistemos stabdžiu. Tikiuosi, kad planuodami valstybės ir savivaldybių biudžetus pajėgsime atsikratyti vadinamosios pinigų iliuzijos, kai euro perkamoji galia laikoma nekintama. Tokia pati kaip ir pernai kelių rekonstrukcijai ir plėtrai numatyta pinigų suma reiškia tik viena – darbų bus atlikta mažiau. Primenu, kad papildomas valstybės lėšas, gautas įvedus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, numatome panaudoti ir karinės bei civilinės transporto infrastruktūros plėtrai.

Didesnių ambicijų tikiuosi ir viešojo transporto srityje. Iki šiol trypčiojame vietoje, nepajėgdami užtikrinti paslaugų kokybės. Savivaldybių bendradarbiavimas, išskyrus pavienius atvejus, neduoda laukiamo rezultato. Metas pagaliau suvokti, kad ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose viešasis transportas atlieka išskirtinį vaidmenį. Jis turi garantuoti žmogaus teisę patogiai pasiekti švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų įstaigas, didinti darbo vietų patrauklumą, taip pat suteikti galimybę žmonėms judėti mažiau teršiant savo gyvenamąją aplinką. Dalį problemų būtų galima išspręsti, savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir kitaip organizuojant paslaugas. Tačiau valstybė taip pat negali nusišalinti kuriant regioninius maršrutus ir tankinant reisų skaičių. Artimiausius dvejus metus tai turi tapti kertiniu Vyriausybės darbu regionų junglumo srityje.

Neatliktų darbų turime ir žemės ūkyje. Pastaroji pieno krizė parodė, kad vis dar trūksta ilgalaikių ir tvarių mechanizmų, kurie padėtų išvengti tokių rinkos sukrėtimų ar bent sušvelninti jų poveikį.

Vis dėlto esu dėkingas Seimui, tai yra jums, kuris įsiklausė į mano argumentus dėl Ūkininko ūkio įstatymo. Tikiu, kad visi siekiame tų pačių tikslų: turėti stiprius regionus, gyvybingus kaimus, užtikrinti kartų kaitą žemės ūkio sektoriuje, paskatinti daugiau jaunų žmonių kurtis ir ūkininkauti regionuose. Taip pat džiugina sprendimas priimti Žemės įstatymo pataisas, kurios suteiks daugiau galių savivaldybėms. Labai svarbus antrasis reformos etapas, skirtas užtikrinti, kad valstybės turtas duotų didžiausią naudą valstybei ir jos piliečiams.

Bendromis jėgomis turime siekti ir ambicingų klimato kaitos politikos tikslų, tarp jų – Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės įgyvendinimo.

Iki šiol nėra pakankamai padaryta ir stiprinant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, kuri būtų pajėgi užtikrinti pažeidimų prevenciją ir nustatyti sisteminius pažeidimus. Todėl kartu su Generaline prokuratūra parengiau ir pateikiau Seimui Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kuriais siūlau tiksliai apibrėžti, kas yra didelė žala gamtai, už kurią gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Brandaus ąžuolo, nukirsto pačiame Vilniaus centre, istorija negali nei pasikartoti, nei likti be atsakingų už žalą, nes nuostolis padarytas ne tik gamtai – labiausiai nukentėjo piliečių pasitikėjimas valstybe. Gerbiamieji, būtent teisingumas yra esminis žmonių pasitikėjimo savo valstybe, o kartu – ir valstybės stiprybe, garantas.

Tačiau mūsų teismų sistema, atsakinga už teisingumo vykdymą, pernelyg ilgai buvo palikta politinių intrigų ir biudžeto taupymo įkaite. Tai lėmė situaciją, kai per pusmetį, gal metus galėjome likti prie pustuščių teismo rūmų, į kuriuos pasibelstų nebent antstolis su neapmokėta sąskaita už pašto paslaugas.

Pradėta valstybės tarnybos pertvarka išsprendė ir teisėjų atlyginimų problemą. Sveikintinas ir Seimo sprendimas priimti Teismų įstatymo pakeitimų paketą, patobulinusį teisėjų atrankos, skyrimo, karjeros tvarką. Tai – svarbus žingsnis pirmyn, siekiant daugiau teisininkų paskatinti rinktis teisėjo karjerą.

Tačiau, lopydami vienoje vietoje, negalime leisti drabužiui plyšti kitoje. Finansinė situacija prokuratūros sistemoje šiandien niekuo nesiskiria nuo tos, kokia ką tik buvo teismuose. Kokias bylas nagrinės teismai, jei nebus prokuratūros? Juk tai tas pats teisingumo, pasitikėjimo valstybe ir jos vidinio atsparumo klausimas, kurį privalome spręsti.

Ne mažiau svarbu, kad savo atsakomybę suvoktų ir valstybės politikai. Pastarųjų metų veiksmai ekonomikoje tiek pandemijos metu, tiek ir siaučiant energetinei krizei bylojo apie tam tikras teigiamas permainas. Anksčiau įprastą diržų veržimo politiką ir buhalterinį taupumą keitė anticikliniai veiksmai. Valstybė stengėsi stiprėti ne piliečių sąskaita, o drauge su jais.

Deja, tie gležni ekonomikoje kuriamo pasitikėjimo daigai mindomi veiksmais kitose srityse. Pastaruoju metu atskleisti faktai apie masinį piktnaudžiavimą savivaldybių tarybų narių veiklai skirtomis lėšomis – vienas iš tokių pavyzdžių. Žmonių pasipiktinimą kelia ne tik ir gal net ne tiek protu sunkiai suvokiamos istorijos apie dešimtis ar šimtus skirtingų kortelių degalams apmokėti ir ne čekučių trūkumas. Ne, kur kas labiau piktina keisti paaiškinimai ir aklas atsakomybės neigimas.

Taip, teisėsauga yra pradėjusi ne vieną tyrimą, po kurių, tikiuosi, sulauksime atsakymų į daugelį klausimų. Tačiau stebina neveiksni Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, ji, atrodo, stengiasi ne imtis iniciatyvos ir veikti, o atvirkščiai – ieško preteksto nieko nedaryti. Tuomet kyla abejonių, kokia yra šios institucijos misija apskritai.

Bet dar labiau stebina tai, kaip reagavo valdančioji dauguma: užuot sprendusi, atrodytų, aiškią politinės etikos ir atsakomybės problemą, ji staiga pradėjo ieškoti kolektyvinės kaltės, mėtytis ultimatumais, o galiausiai prabilo apie mistinę „visuotinę amnestiją“. Bet juk problema niekur nedingo. Politinės audros dulkėms nusėdus, žmonės tebemato tai, ką matė nuo pat pradžių, – skambių skaidrumo deklaracijų ir veiksmų prarają, norą bet kokia kaina išsaugoti savus, politinės atsakomybės stygių.

Gerbiamieji, jau ne pirmą kartą jaučiu pareigą metiniame pranešime pakviesti Seimo narius, o ypač valdančiuosius, rodyti daugiau pagarbos kitai nuomonei, klausytis ir girdėti. Vis daugiau nerimo pastaraisiais metais kelia akis badanti dėmesio politikos rezultatams stoka, savitikslės, prastai sumodeliuotos ir praktiniu patyrimu nepagrįstos reformos, skaidrumo stygius, o kartais – tiesiog atviras cinizmas. Antai mažų mažiausiai keistai atrodė po pertraukos į paviršių vėl išplaukusi idėja grąžinti „amžinus“ valstybės įmonių vadovus. Vėl esame priversti stebėti naujųjų, kad ir kitomis spalvomis pasidabinusių bebrų atgimimą, savotišką neobebrystės reiškinį, nedeklaruotas viešųjų ir privačių interesų sankirtas.

Iš tiesų dalis visuomenės nekantriai laukia galimybės kituose rinkimuose pakeisti neįtikusią valdžią. Tačiau man atrodo, kad vis dar ne per vėlu pademonstruoti Lietuvos žmonėms pagarbą, kurios jie nusipelno. Ne per vėlu Lietuvoje grįsti sprendimus visuomenės, o ne partinės gerovės tikslais, toliau kurti modernią gerovės valstybę, įveikti visų rūšių atskirtį ir neteisingumą, valstybės ir žmonių susvetimėjimą. Tikiu, kad ši misija yra įmanoma. Tikiu, kad galime savyje rasti jėgų moraliai, principingai ir nuosekliai politikai. Rasti jėgų būti kantriems, susilaikyti nuo primityvaus politinio kerštavimo, atsisukti į žmones veidu, net jeigu jie kalba ne visai malonius dalykus.

Valstybė bus silpna ir pažeidžiama, jei jos institucijos neras bendros kalbos su visuomene. Nepakanka atverti žmonėms ministerijų, valdžios įstaigų durų ir duomenų bazių – reikia patiems rasti taką pas juos, įsikūrusius ne tik didmiesčiuose, bet ir mažuose miesteliuose bei kaimeliuose. Nes Lietuva, mano įsitikinimu, graži ir stipri tokia, kokia yra, – įvairi, nesukupiūruota ir nesukirpta pagal vieną „teisingą“ kurpalį.

Šiandien mūsų Tėvynė stovi tarp didžiausių istorijoje saugumo garantijų ir augančios grėsmės, tarp svaiginančios ekonomikos pažangos perspektyvos ir rūstaus nuosprendžio trypčioti vietoje, tarp tvirto apsisprendimo kurti teisingesnę visuomenę ir nuolatinio gręžiojimosi į garbės nedarančias praeities klaidas.

Iš naujo prikelti gyvenimui „Aušros“ mėnraštį pakako iniciatyvių bendraminčių, kuriems suskaičiuoti užtektų abiejų rankų pirštų. Pasiekti teigiamų pokyčių mūsų gyvenime reikia kur kas platesnės talkos. Mūsų pasirinkimas – kaišioti pagalius vienas kitam į ratus ar stoti greta vienas kito? Kuris kelias garantuoja sėkmę – daugiau nei akivaizdu.

Kviečiu visus ir kiekvieną dalyvauti kuriant stiprią, teisingą, žalią ir inovatyvią Lietuvą! Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, skelbiu 10 minučių posėdžio pertrauką, kaip ir buvo numatyta mūsų darbotvarkėje, ir tuomet pereisime prie darbotvarkės tvirtinimo.

Pertrauka

PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, prabėgo 10 minučių pertrauka. Pradėsime darbotvarkės darbinę dalį. Pradėkime nuo registracijos.

Užsiregistravo 106 Seimo nariai.

11.06 val.

Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. birželio 20 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas

Darbotvarkės 2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Kas turėtų pasiūlymų? Frakcijos vardu, matau, M. Puidokas.

M. PUIDOKAS (MSNG). Kolegos, dėl darbotvarkės. Šiandien jau 9 val. 30 min., prieš Prezidento metinę kalbą, T. V. Raskevičius, M. Maldeikis ir A. Sysas rado stumti svarbesnių temų. Pyst, ir vėl stumiama Stambulo konvencija. Aš tikrai nesuprantu, kaip T. V. Raskevičius laksto vidury Prezidento kalbos į Konstitucijos salę, vėl sugrįžta, tikisi Prezidento palaikymo, o M. Maldeikis net neklauso Prezidento pasisakymo. Akivaizdu, jei jau tokia svarbi tema, tai atvirai įtraukite į darbotvarkę, nesislapstykite.

PIRMININKAS. Gerbiamas kolega…

M. PUIDOKAS (MSNG). Aš kviečiu įtraukti atvirai į darbotvarkę, kad diskusijose būtų išklausytos skirtingos nuomonės. O dabar bijoma, norima kreiptis į Konstitucinį Teismą, maustomi žmonės, neva tai nesusiję su LGBT klausimais.

PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs kalbate ne dėl darbotvarkės, išjungiu mikrofoną. Galiu jus nuraminti, darbotvarkėje Stambulo konvencijos ratifikavimo nėra. Jeigu ir yra Seimo narių, karštai to norinčių, tai jų noras čia niekaip neatsispindi, deja.

Nematau daugiau pastabų dėl darbotvarkės. Ar galime ją patvirtinti bendru sutarimu? Prašom balsuoti. Balsuojame, ar tvirtiname darbotvarkę bendru sutarimu. Ne bendru sutarimu, o balsuojame, ar tiesiog tvirtiname darbotvarkę. Atsiprašau.

Balsavo 121: už – 108, prieš nėra, susilaikė 13. Taip pat siūlyčiau fiksuoti, kad bendru sutarimu sutarėme, jog keturi projektai, jų nėra darbų programoje, galėtų būti svarstomi ir būti darbotvarkėje. Tai projektai Nr. XIVP-2894, Nr. XIVP-2887, Nr. XIVP-2885, Nr. XIVP-2908. Priimame bendru sutarimu.

E. Gentvilas. Klausau.

E. GENTVILAS (LSF). Sveiki. Norėjau pasitikslinti. Kadangi šiek tiek vėluoja darbotvarkė, ar balsavimo laikas keičiasi? Numatyta darbotvarkėje 12 valandą. Ar vėliau prasidės? Kaip jūs čia moderuojate?

PIRMININKAS. Patvirtinome darbotvarkę. Balsavimo laiko pradžia tikrai tokia yra, išlieka. Tikėtina, kad balsavimo laikas gali būti pratęstas ir būti per pietų pertrauką.

Ką gi, dėl darbotvarkės sutarėme. Pradedame nagrinėti konkrečius projektus.

11.10 val.

Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Nr. XIII-1257 pavadinimo, 1, 4, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir 11¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2806(2) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-3 klausimas – Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir vieno straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2806(2). Priėmimas. Čia taikoma skubos tvarka. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime fiksuoti, kad niekas nereikalauja balsuoti dėl kiekvieno straipsnio. Dėl motyvų pasisakantis už dėl viso projekto – M. Lingė.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties raginu palaikyti šį konsolidavimo projektą. Tai svarbi naujos kartos plano įgyvendinimo dalis. Konsolidavimo iniciatyvų ir planų turėjo ir ankstesnės vyriausybės, tačiau nepavyko to realizuoti, tai esame finišo tiesiojoje, todėl svarbu, matyt, kad priartėtume ir leistume į gyvenimą tai, kas padėtų konsoliduoti drauge ir resursus: tiek žmogiškuosius, tiek finansinius. Jų sutelkimas vienoje vietoje pirmiausia yra patogumas klientams, verslui. Įmonių jungimasis į vieną konsoliduotą buvo vykdomas žiūrint ir vertinant gerąją kitų valstybių praktiką, konkrečiai kalbant, Prancūzijos pavyzdį, kai susijungimas duoda efektą, teigiamą efektą, pasiteisina ir padeda vienoje vietoje – vieno langelio principu gauti tas paslaugas, kurios padeda įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, kaip tokius mums svarbius vykdant žaliąją transformaciją dėl sklandesnio ekonomikos transformavimosi. Tam, kad ši įstaiga kuo skubiau pradėtų darbą, kaip jau numatyta, rugpjūčio pradžioje, reikalingas etapas, kad Seimas patvirtintų baigiamuosius teisės aktus ir leistų šiai įstaigai gyvuoti. Tai kviečiu palaikyti.

PIRMININKAS. A. Palionis pasisakys prieš.

A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mes ką tik išklausėme Jo Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidento kalbą, kurioje aiškiai girdėjome, kad kartais efektyvinimas ir buhalterinių eilučių sumažinimas nėra efektyvus ir nepasiekia Lietuvos gyventojų lūkesčių ir poreikių. Tai su šiuo įstatymo projektu, aš manau, atsitinka lygiai toks pat dalykas. Mes ką tik turėjome kovido situaciją, kada reikėjo priemonių, pagalbos priemonių, įvairioms verslo, žemės ūkio sritims. Kaip viena iš tų įmonių – Paskolų garantijų fondas, kuris turi akreditaciją Europos Komisijoje, ir jo pagalba nelaikoma valstybės pagalba. Tai dabar, sujungus visas tris įmones į vieną bendrą įmonę ir gavus akreditaciją, tokių nuostatų tikrai neliks. Aš esu prieš šių įmonių sujungimą, juo labiau kad kiekviena struktūra, kuri specializuojasi savo veiklos šakoje, greičiau atliepia tos veiklos poreikius ir greičiau yra įdiegiamos naujos priemonės.

Yra dar ir šio projekto lydimasis – Inovacijų skatinimo fondo įstatymo projektas, kuris irgi kelia abejonių. Dabar jungiamos trys įmonės su gerai žinoma INVEGA, kuri jau 20 metų dirba ir Lietuvos valstybė investuoja į šio ženklo populiarinimą. Šios įmonės iškovotas ir užsitarnautas tikrai geras vardas dabar gali būti pakeičiamas, nes iš įstatymo mes išbraukiame jos pavadinimą. Aš galiu priminti labai paprastą keitimą, kuris įvyko neseniai, tai yra „Verslios Lietuvos“, kurios dabar nėra. Ar čia, Seimo salėje, kas nors iš Seimo narių pasakytų, koks jos naujasis pavadinimas? Tai lygiai taip pat atsitiks ir su INVEGA. Aš siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ką gi, motyvai išsakyti. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.

11.14 val.

Inovacijų skatinimo fondo įstatymo Nr. XIII-3167 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2807(2) (priėmimas)

Toliau yra lydimasis projektas – Inovacijų skatinimo fondo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2807(2). Čia vienas straipsnis, tai iš karto galima pasisakyti dėl viso projekto, bet dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.

11.15 val.

Administracinių nusižengimų kodekso 122 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2026 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2860(2) (priėmimas)

Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2860(2). Taip pat taikoma skubos tvarka. Priėmimas. Čia yra projekte tik vienas straipsnis. Iš karto apsispręsime dėl viso projekto. Pageidaujančių pasisakyti nematau. Balsuosime dėl projekto per numatytą balsavimo intervalą.

11.16 val.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2357(2)ES, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2413(2) (svarstymas)

Kitas darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo daugelio straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Čia kviečiu į tribūną komitetų atstovus, pranešėjus. Pirmiausia Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėja I. Haase. Iš karto turbūt ir dėl lydimojo, nes svarstymo stadija. Dėl lydimojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo kaip papildomas, bet išvadą taip pat galite iš karto mums pateikti.

I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nurodytų straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2357. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai – pritarti komiteto patobulintam jungtiniam įstatymo projektui, sujungti tris įstatymų projektus: Nr. XIVP-2414, Nr. XIVP-2416 ir Nr. XIVP-2357, ir teikti Seimui vieną jungtinį patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-2357(2). Balsavimo rezultatai – vienbalsiai, tai yra už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Pritarti komiteto išvadai.

Dabar galiu dėl papildomo?

PIRMININKAS. Taip, ir dėl Vaiko teisių apsaugos.

I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 36⁶ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-2413 ir… Pritarti… Tuoj, minutėlę. Komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 36⁶ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-2413 pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Balsavo 9 komiteto nariai, tai yra vienbalsiai, prieš ir susilaikiusių nebuvo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl pagrindinio projekto papildomo komiteto atstovė V. Aleknaitė-Abramikienė pateiks komiteto išvadą, o dėl lydimojo Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo pagrindinis, taip pat paskelbs išvadą.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Taigi, dėl pirmojo projekto. Mes pritarėme įstatymo projektui ir pasiūlėme pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į pateiktas pastabas, joms pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Taip pat vadovaudamiesi Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi pasiūlėme šį projektą sujungti su kitu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, nes šitie pasiūlymai buvo analogiški, tiktai skyrėsi teikėjai. Tai ir buvo padaryta Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimu. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

Dėl pagrindinio įstatymo. Taip pat didele balsų dauguma buvo jam pritarta: už – 11, prieš nebuvo, susilaikė 1. Toms įstatymo nuostatoms, kurios dubliuotų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas, buvo nepritarta ir pasiūlyta jas perkelti į pagrindinį Garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą. Tas ir buvo padaryta. Tačiau kalbant apie Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos funkcija papildyta dar viena funkcija dėl garantuojamos teisinės pagalbos ir tam komitete buvo pritarta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausysime dar dviejų papildomų komitetų išvadas. Pirmiausia A. Žukauskas pateiks Švietimo ir mokslo komiteto išvadas dėl abiejų projektų.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, komitetas svarstė šitą projektą gegužės 24 dieną. Jo sprendimas: atsižvelgęs į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos, Europos Sąjungos teisės grupės pastabas ir Vyriausybės išvadas, komitetas siūlo pagrindiniam komitetui projekto nesvarstyti, o siūlomą teisinį reguliavimą peržiūrėti sistemiškai, tai yra įvertinti proceso dalyvių teises ir pareigas, įtvirtinant nukentėjusiam nuo nusikalstamos veiklos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui nepilnamečių psichologinę apsaugą, kai nukentėjusysis viso proceso metu bendrauja tik su vienu psichologinį pasirengimą turinčiu specialistu, ir įtvirtinti, ar reikalingas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo papildymas, nustatantis kitokį advokatų, ginančių nepilnamečius, galimai nukentėjusius nuo nusikalstamos veiklos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, apmokėjimą.

Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė 2. Čia buvo dėl projekto Nr. XIVP-2414. Dėl projekto Nr. XIVP-2416 faktiškai irgi tokią pačią išvadą priėmėme, kad pirma reikalinga viso proceso sisteminė peržiūra nustatant jo dalyvių teises, pareigas ir tik tuomet svarstyti šituos dalykus.

O dėl projekto Nr. XIVP-2413 irgi?

PIRMININKAS. Taip, abu.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Dėl projekto Nr. XIVP-2413. Irgi atsižvelgęs į Teisės departamento, Teisingumo ministerijos, Europos Sąjungos teisės grupės pastabas ir Vyriausybės išvadas siūlo pagrindiniam komitetui projekto nesvarstyti, o siūlomą teisinį reguliavimą peržiūrėti sistemiškai, įvertinant proceso dalyvių teises ir pareigas. Už – 7, prieš – 1, susilaikė 2.

PIRMININKAS. Dėkui. Ir paskutinis išvadas pateiks T. V. Raskevičius. Žmogaus teisių komiteto išvados dėl šių projektų.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai ir narės. Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas įstatymo projektą Nr. XIVP-2413 svarstė šių metų gegužės 24 dieną. Komitetas pateikė šiuos siūlymus dėl projekto.

Pagrindiniam komitetui siūlo tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadą. Atsižvelgiant į Seimo statuto nuostatą siūlyti pagrindiniam komitetui sujungti projektus Nr. XIVP-2414, Nr. XIVP-2416 ir Nr. XIVP-2357. Už tokį komiteto išvados projektą balsavo 6 komiteto nariai, susilaikiusių ir balsavusių prieš nebuvo.

Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas įstatymo projektą Nr. XIVP-2357 svarstė taip pat šių metų gegužės 24 dieną. Komitetas priėmė sprendimą pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Komitete už tokį komiteto išvados projektą balsavo 4 komiteto nariai, prieš balsavo 2, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Dėkui, dabar diskusija. Du Seimo nariai pageidauja diskutuoti. Pirmasis pasisakys V. Bakas.

V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Paprašysiu Sekretoriato man šiek tiek padėti pateikti tam tikrą vaizdinę medžiagą.

Gerbiami kolegos, iš tiesų prieš keletą mėnesių mes turėjome progą pamatyti, kaip veikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema Lietuvoje, kitaip tariant, kaip ji neveikia. Deja, per labai skaudų atvejį, kai mes turėjome situaciją, jog vaikai, nukentėję nuo seksualinio smurto, faktiškai teisiniame procese tokie vaikai lieka vieni, jie negauna kokybiškos teisinės pagalbos.

Lyg ir visi mes dėl to sutarėme, aš registravau įstatymo pataisas, kuriomis pasiūliau spręsti tris dalykus. Pirma, vaikams, kurie patyrė seksualinį smurtą, seksualinę prievartą, būtų procese valstybės garantuojama teisinė pagalba. Antra, kad tokią pagalbą teikiantys advokatai turėtų tam tikrą specializaciją. Trečia, kad būtų iš naujo apsvarstyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įkainiai ir tokiose bylose toks įkainis būtų didinamas du kartus, nes, kaip minėjau, reikalinga aukšta, ne bet kokia kompetencija, bet aukšta advokato kompetencija ir tam tikra specializacija. Ir ketvirta, kad būtų privalomai teikiama psichologinė pagalba seksualinį smurtą, prievartą patyrusiems vaikams.

Apie psichologinę pagalbą pakalbės Linas, bet aš sustosiu prie pirmų trijų klausimų, siūlymų. Deja, po šio įstatymo svarstymo komitetuose nė vieno iš tų pasiūlymų iš esmės neliko. Mes vėl ateiname į Seimą, į svarstymo, vėliau priėmimo stadiją, palikdami ir vėl vienus vaikus, prieš kuriuos naudojama prievarta, seksualinis smurtas. Mes paliekame juos tokioje situacijoje, kai kaltininkas, įtariamasis gali samdyti sau brangius advokatus, kurių kaina siekia 100–200 eurų per valandą, o vaikui mes siūlome 20 eurų, kaip dabar matote, kaip atrodo Lietuva.

Teisingumo ministerija žada pakeisti, tai bus trečdaliu daugiau – 26 eurai. Aš manau, kad jeigu mes tikrai imamės net dviejų įstatymų pertvarkyti visą garantuojamos teisinės pagalbos sistemą, darykime tai nuoširdžiai ir atvirai, kad ši reforma nebūtų dar viena iš tų, kurios taps popierinėmis reformomis. Dabar ji tampa popierine reforma.

Apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą praeitą savaitę kalbėjo ir kandidatas į Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkus A. Driukas. Jis pabrėžė kaip teisėjas, praktiškai nagrinėjantis bylas, kad ši pagalba yra nekokybiška, nepakankama ir, nors įstatymai formaliai sutvarkyti, pagal jį, didžiausia problema yra finansavimo problema.

Štai, pažiūrėkite, kaip atrodo Lietuva tarp Baltijos šalių. Estijoje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įkainis yra 78 eurai, Latvijoje – nuo 40 iki 80 eurų, Lietuvoje yra 20 eurų. Aš jau nekalbu apie Norvegiją, Švediją, Islandiją, Suomiją. Tai turtingesnės valstybės. Bet kodėl mes tarp Baltijos šalių esame tie, kurie menkiausiai rūpinamės žmonėmis, kuriems reikia teisinės pagalbos? Daug žmonių Lietuvoje už ją negali, tiesiog neišgali susimokėti. Ir tam į jų pusę turi stoti valstybė. Čia ne šiaip sau yra kažkokia privilegija, mes galime pagalvoti, yra ir daugiau problemų, bet kokybiška teisinė pagalba, susijusi su žmogaus teise į teisingą teismą. Tyrimų duomenimis, juos atliko „Vilmorus“, „Sprinter“, kai žmonių paklausia, kokiose srityse, jų nuomone, daugiausia pažeidžiamos žmogaus teisės, tai pirmu numeriu yra sakoma, kad tai yra teisė į teisingą teismą. Deja, šiandien ši teisė į tą teisingą teismą žmogui priklauso ne tiek nuo teismo, o nuo to, kokia ir kokios kokybės pagalba jam bus suteikta tiek teismo metu, tiek ikiteisminio proceso metu. Gerbiamieji, už 20 eurų per valandą, kuriuos mes mokame žmonėms, reikalingiems teisinės pagalbos, advokatui susimokėti, vargu ar būtų galima pasisamdyti nekvalifikuotą darbą dirbančius žmones, pavyzdžiui, ar tai būtų statybos, ar tai būtų žemės ūkis. Nežinau, taip galbūt bus ironiška, bet vargu ar rasi kokį darbuotoją, kuris tapetais išklijuotų per valandą už 20 eurų. Gal rasi per valandą, bet, skirtingai nuo to, advokatui tapti advokatu reikia ne mažesnio nei magistro laipsnio. Reikia išsilaikyti advokatūros egzaminus. Reikia turėti patirties.

Todėl, gerbiami kolegos, aš dar kartą kviečiu, tikrai gera idėja sutvarkyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą. Bet padarykime tai taip, kad Lietuvos žmonės, bent jau labiausiai pažeidžiami, galėtų įgyvendinti savo teisę į teisingą teismą, būti saugūs pačiame procese ir tikėtis teisingumo.

PIRMININKAS. L. Kukuraitis pageidauja dalyvauti diskusijoje.

L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų taip, V. Bakas pasakė dėl teisinės pagalbos nukentėjusiems nuo seksualinio smurto. Aš daugiau aptarsiu psichologinės pagalbos aspektą, kuris buvo apibrėžtas lydimajame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.

Jeigu pažiūrėtume į dabartinę jo versiją, jame likusi tik nuoroda į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos projektą. Kitaip sakant, šiame įstatyme nebeliko nieko, kas buvo teikta teikimo fazėje. Ir klausiau, ar tikrai prieš keletą mėnesių turėjus beprecedentį mūsų istorijoje skandalą dėl buvusio Seimo nario galimo seksualinio smurto prieš nepilnamečius, mes šiandien svarstome projektą, kuriame nieko nėra. Tiesiog nėra nieko dėl didesnės, geresnės, taiklesnės pagalbos nukentėjusiems vaikams ar jų artimiesiems. Ar tikrai mūsų šalyje, taip pat ir teisiniame reguliavime yra viskas padaryta, kad ir vaikai, ir jų artimieji gautų bent kiek geresnę pagalbą, negu gauna šiuo metu?

Mūsų frakcijos parengtas projektas, išanalizavus pagalbos priemones, kai tikrai daug diskutavome ir su specialistais, ir su nevyriausybinėmis organizacijomis, išpreparuotas ir paliktas be jokių gyvybės ženklų. Atsiverskite įstatymą ir pažiūrėkite. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritaria specializuotai psichologinei pagalbai vaikams ir jų artimiesiems, o Socialinių reikalų ir darbo komitete tai buvo atmesta motyvuojant kuo? Motyvuojant Vyriausybės išvada, kurioje teigiama štai kas, pirmiausia, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme jau yra pakankamai reglamentuota, išsamiai reglamentuota vaiko ir jo šeimos narių teisė į kompleksinę pagalbą, kuri apimtų socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinės ir kitokios pagalbos priemones. Taigi, Vyriausybės įsitikinimu, jau yra pakankamai reglamentuojama.

Pirmiausia Vyriausybės cituojama įstatymo nuostata apibrėžia pagalbą tik vaikams, o mes buvome pateikę siūlymą dėl pagalbos ir vaikams, ir jų artimiesiems. Ir tai buvo lengva ranka atmesta. Tai jau neatitinka tikrovės, kurią bando pateikti Vyriausybė savo išvada.

Antra. Tai koks gi tas įgyvendinimas tariamai pakankamai reglamentuotos psichologinės pagalbos visiems nukentėjusiems? Kokia psichologinė pagalba šiuo metu teikiama vaikams, kurie galimai nukentėjo? Ačiū Dievui, mes turime Vilniuje 2016 metais įsteigtą pagalbos centrą vaikams, kurie nukentėjo nuo seksualinio smurto. Tai yra „Užuovėja“, įkurta 2016 metais, ir paslaugos teikiamos išskirtinai Vilniuje. Tai teisę į šią pagalbą turi visi, visi vaikai ir tikrai galime pasidžiaugti šito centro teikiamomis paslaugomis. Tuo tarpu kas vyksta, kai vaikai ir šeimos grįžta iš savivaldybės? Deja, turiu pasakyti, kad yra labai įvairi situacija, o kai kur tiesiog nevyksta nieko – vaikai ir šeimos yra paliktos be jokios pagalbos.

Mūsų siūlymas įstatyme, kuris buvo teikiamas, buvo toks, kad Vyriausybė nustato tvarką, socialinės apsaugos ir darbo ministrė kartu su sveikatos apsaugos ministru nustato tvarką, o valstybės lėšomis yra finansuojama nemokama pagalba vaikams ir jų artimiesiems, specializuota nemokama psichologinė pagalba vaikams ir jų artimiesiems. Deja, tai nesurado atgarsio ir mes paliksime sistemą visiškai tokią, kokia yra dabar.

Mes teiksime siūlymus priėmimo stadijoje. Tikiuosi, kad tiek Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tiek ir Seimo nariai atkreipsime į tai dėmesį, nes Seimas turi nubrėžti gaires, o Vyriausybė – surasti sprendimus, kaip įgyvendinti. Ne kartą esu girdėjęs iš Vyriausybės, kad čia yra per daug užkraunama atsakomybės Vyriausybei, kad iš valstybės biudžeto finansuojamos šios paslaugos. Klausimas, kas mums dabar rūpi: ar finansavimo tvarka – ar savivaldybių biudžetas, ar valstybės biudžetas tai turėtų dengti, ar vienoda, visiems vaikams ir jų artimiesiems prieinama pagalba visoje šalyje.

Tai mūsų siūlymas užtikrintų tai, o dabar liekame prie labai įvairios pagalbos ir, deja, kai kurie vaikai bus ir liks apleisti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Diskusiją baigėme. Dabar ties šiuo projektu turime sustoti, nes tik per balsavimo intervalą galėsime apsispręsti dėl pasiūlymų ir nagrinėsime kitus klausimus eilės tvarka.

11.37 val.

Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 2, 8, 9, 10, 12, 13, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-428(3) (svarstymas)

Dabar darbotvarkės 1-6 klausimas – Asociacijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-428(3). Svarstymo stadija. Išklausysime J. Sabatausko, kuris pateiks Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Asociacijų įstatymą gana ilgokai, nes vyko keletas klausymų, be to, ir Vyriausybės išvados buvo paprašyta. Iš esmės surado kompromisinį variantą ir teikia komiteto išvadą. Tiesa, yra Biudžeto ir finansų komiteto du siūlymai, kuriems komitetas pritarė iš dalies. Tai kai reikės, kai bus pristatyti siūlymai, tai… Ar man pristatyti?

PIRMININKAS. Ne, dėl pasiūlymų dabar nediskutuokime. Paklausiu, ar jus tenkina pritarimas iš dalies, tuomet ir apsispręsime. Dabar Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada, tai yra Biudžeto ir finansų komiteto išvada, atsiprašau. Pateiks M. Lingė. Dar ankstesnes pareigas kažkaip paminiu.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas 2022 m. vasario 9 d. apsvarstė minėtą Asociacijų įstatymo projektą ir priėmė išvadą pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento, Respublikos Vyriausybės pastabas ir Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė. Išvadai buvo pritarta bendru sutarimu. Matant kompromisus ir kaip atsižvelgė į Biudžeto ir finansų komiteto teiktus pasiūlymus, tai tie pritarimai iš dalies tenkina. Juo labiau kad buvo sudėti saugikliai, kurie leistų išvengti tų grėsmių, kurias buvo įvardinęs Biudžeto ir finansų komitetas dėl galimybės asociacijoms skolintis iš narių.

PIRMININKAS. Kaip supratau, papildomas komitetas neprašys balsuoti, tenkina pritarimas iš dalies pasiūlymams. Tada mes galime tęsti svarstymą ir dėl motyvų. A. Bagdonas pasisako už.

A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, šioje kadencijoje tikrai galime pasidžiaugti, kad Seimas pagaliau skiria išskirtinį dėmesį nevyriausybiniam sektoriui, kurio kuriama pridėtinė vertė prisideda prie daugybės sričių visuomeniniame gyvenime gerinimo. Palaikau ir kviečiu jus palaikyti šį įstatymo projektą, kuriuo siekiama pagerinti asociacijų teisinę aplinką, sudaryti galimybę asociacijoms pasirinkti kuo individualesnį bei kiekvienai iš jų tinkamesnį valdymo modelį, atsidaryti sąskaitas ne tik bankuose, bet ir elektroninių pinigų įstaigose, nustatyti norimą organizacijos narystės struktūrą bei steigti tarptautines nevyriausybines organizacijas.

Šio įstatymo projekto priėmimas pagerins bendrą nevyriausybinių organizacijų teisinę aplinką ir paskatins nevyriausybinių organizacijų sektoriaus plėtrą. Gerų sąlygų sudarymas kurti, plėstis ir prisidėti prie visuomenės gerovės yra tai, ko turėtume siekti, dėl ko kviečiu balsuoti visus už. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Baigiame pasisakymus dėl motyvų. Balsuosime dėl projektų per nustatytą balsavimų intervalą.

11.41 val.

Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 37, 39² ir 39³ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2854(2) (svarstymas)

Kitas klausimas – Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2854(2). Svarstymo stadija. Išklausysime pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą, ją pateiks J. Džiugelis. Nėra pranešėjo. Kas iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto galėtų pavaduoti pranešėją? Nematau. Kadangi išvada labai paprasta, tada aš perskaitysiu ją iš pirmininkavimo vietos. Komiteto išvada: „Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bei siūlyti Seimui įstatymo projektą dėl socialinių, ekonominių priežasčių svarstyti ir priimti skubos tvarka.“ Yra komiteto siūlymas dėl skubos, per balsavimo intervalą dėl to apsispręsime. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Kol kas tiek dėl išvadų.

Diskusijoje yra užsirašęs kalbėti gerbiamas A. Vinkus. Kviečiame į tribūną.

A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, iš projekto, kurį šiandien svarstome, pridėtos medžiagos man susiformavo trys pagrindiniai akcentai, kurie būtų įgyvendinti, jeigu šis projektas būtų priimtas. Jie man padėjo apsispręsti dėl balsavimo varianto.

Pirma. Dabartinė mokymo stipendijų mokėjimo tvarka tikrai yra nelogiška. Jei du žmonės mokosi pagal tą pačią programą, bet vienas iš jų kasdien mokosi visą darbo dieną, o kitas – tik pusę dienos, tas pastarasis iš viso gaus dvigubai didesnę stipendiją negu pirmasis, nes dvigubai ilgiau truks jo bendra mokymosi trukmė, su kuria dabar yra susietas stipendijos mokėjimas. Todėl įstatymo keitimo iniciatorių siūlymas mokymo stipendijos mokėjimą derinti su lankytomis valandomis, o mokymo stipendijos dydį už kiekvieną lankytą valandą susieti su Vyriausybės tvirtinamu minimaliuoju valandiniu atlygiu yra teisingesnis ir logiškesnis.

Antra. Progresyvesnis yra ir siūlomas variantas sudaryti galimybę lanksčiau derinti darbo ir mokymosi laiką leidžiant mažinti mokymosi per dieną laiko trukmę, jei taip yra patogiau atsižvelgiant į darbo režimą.

Trečia. Yra labai sveikintinas siūlymas padidinti galimybes užsieniečiams mokytis valstybinės kalbos atsisakant dabar galiojančių apribojimų ir sudarant jiems galimybes mokytis nepriklausomai nuo turimo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo termino. Tie mano paminėti trys akcentai leidžia man galvoti, kad siūlomas Užimtumo įstatymo pakeitimo variantas yra tobulesnis, objektyvesnis ir teisingesnis už dabartinį šių santykių reglamentavimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Dėl motyvų dėl šio projekto taip pat yra užsirašęs gerbiamas A. Vinkus, bet turbūt nekalbės, nes diskusijoje pasisakė. Taip suprantame? Gerai. Baigiame kol kas šio projekto svarstymą. Balsuosime per numatytą intervalą.

11.45 val.

Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 2, 9², 9⁵ ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2590(3), Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 70¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2591(2) (svarstymas)

Kitas dviejų projektų paketas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2590(3) ir lydimasis Sveikatos sistemos įstatymo 70¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2591(2). Pranešėja – Sveikatos reikalų komiteto atstovė M. Danielė. Prašom.

M. DANIELĖ (LF). Sveikatos reikalų komitetas įstatymo projektą svarstė birželio 14 dieną. Institucijos pateikė pasiūlymus. Komitetas svarstė pasiūlymus ir bendrai išvadai pritarė bendru sutarimu.

Dėl lydimojo projekto. Yra komiteto siūlymas dėl įsigaliojimo datos. Prašytume balsuoti dėl šio siūlymo.

PIRMININKAS. Dabar mes dėl nieko nebalsuosime, nes dar ne balsavimo intervalas. Tiesiog jūs visą komiteto išvadą perskaitykite ir tiek.

M. DANIELĖ (LF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar diskusija. Kadangi jūs pirma užsirašiusi, dabar jau galite pasisakyti kaip diskusijos dalyvė.

M. DANIELĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau atkreipti dėmesį. Kai apskritai svarstome elektroninių cigarečių klausimą, visas šitas svarstymas atrodo kaip vištos be galvos lakstymas. Teikiami siūlymai yra padriki, apima labai skirtingus dalykus, kad ir šiandien šitas svarstomas siūlymas apima cukrų ir saldiklių ribojimą būtent elektroninių cigarečių prieduose. Tokiam sprendimui iš tiesų galime pritarti, nes turime duomenų, iš paprasto tabako istorijos žinome, kad pasaldinti filtrai, saldikliais pasaldintos cigarilės tikrai didina, ypač tarp nepilnamečių, šių produktų paplitimą ir patrauklumą. Tačiau kartu siūlymas apima ir daug kitų dalykų, kuriuos sunku paaiškinti, tai yra mano ne vieną kartą pabrėžtą ribojimą dėl skonių. Čia ir vėl bandoma ieškoti sprendimų, kaip labiau pritaikyti šiuo metu nepasiteisinusią ir neveikiančią priemonę.

Dar kartą noriu pabrėžti, kad šios technologijos nėra atsiejamos nuo skonių, tai yra būtina šios technologijos dalis. Pagal tai, kaip jinai yra išplitusi tarp suaugusių, taip pat, aišku, veikia ir kaip masalas nepilnamečiams, matome, kad tai yra pagrindinė motyvacija rinktis šią alternatyvą taip pat ir tiems, kurie siekia mažinti rūkymo sukeliamą žalą ir ieško alternatyvų.

Tabako srityje Lietuva iš tiesų nėra padariusi nieko. Jokio strateginio mąstymo mes neturime ir niekada nesame turėję. Kaip prieš 30 metų, prieš 20 metų, 2004 metais, rūkė trečdalis populiacijos, tai yra kas trečias žmogus, taip ir šiandien lygiai tiek pat – trečdalis populiacijos – rūko.

Pagrindinius proveržius mes matome tose visuomenėse, kur yra taikomas žalos mažinimo principas. Švedija kramtomojo tabako, snuso, vartojimo būdu sumažino rūkančiųjų populiaciją iki 5 %. Tai yra geriausias rezultatas visoje Europos Sąjungoje. Jungtinė Karalystė šiuo metu elektronines cigaretes mato kaip tą didžiąją alternatyvą, kuri galėtų sumažinti rūkančiųjų skaičių.

Šiandien siūlymai yra, dar kartą pakartosiu, labai padriki. Nėra strateginio matymo, nėra aiškaus ekspertinio atstovavimo Lietuvoje, net, sakyčiau, susidomėjimo apskritai šia problema ir ilgalaikio matymo, kaip ji galėtų būti sprendžiama.

Ką reikėtų daryti? Tai turėtume iš tiesų mąstyti strategiškai, pasitelkti ekspertus, ugdyti savo ekspertus šios srities, nes šis klausimas bus didelis ir ateities klausimas, įvairių alternatyvų rasis ir daugiau. Labai atidžiai turėtume apsvarstyti žalos mažinimo perspektyvas, nes matome, kad žalos mažinimas yra pagrindinė priemonė, kuri duoda ir davė aiškų pokytį kitoms valstybėms. Kaip ir minėjau, Švedija iki 5 % sumažino rūkymą apskritai visos populiacijos tik dėl žalos mažinimo. Aišku, turėtų būti objektyvus švietimas tiek suaugusiųjų, kurie turėtų rinktis alternatyvas, tiek nepilnamečių, kurie turėtų gauti aiškias, mokslu pagrįstas prevencijos programas. O prevencijos programos tai nėra pamokėlės apie rūkymo žalą – tai yra visų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencija, alkoholio, nikotino, taip pat nelegalių medžiagų prevencija, kuri turi apimti tiek tėvus, nes tėvai yra pagrindinis žaidėjas, tiek artimą aplinką.

Šiuo atveju tiesiog siūlau mums sutelkti strateginį ir didelį žvilgsnį į visą šią problemą ir pradėti ją spręsti tikslingiau, negu sprendžiame šiandien šiais padrikais siūlymais, kurie niekur mūsų neatves. Tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir A. Mazuronis taip pat pageidauja diskutuoti.

A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, iš tiesų pasistengsiu sutaupyti šiek tiek laiko, tačiau labai svarbu pasakyti keletą minčių ar vieną pagrindinę mintį. Mano nuomone, mes darome labai didžiulę klaidą, kalbėdami apie tokį iš tikro labai aktualų, labai paplitusį reiškinį kaip elektroninės cigaretės. Nežinau, bet tie, kurie turi vaikų, turi paauglių vaikų, turbūt puikiai žino, kad šiandien ši sritis yra absoliučiai nekontroliuojama arba kad visos kontrolės priemonės, apie kurias mes čia taip plačiai diskutuojame ir kurias priimame, yra pompastiškos ir absoliučiai neveikiančios. Taigi reikėtų kalbėti apie tai, kas veiktų praktikoje.

Man atrodo, kad tie pasiūlymai, kurie yra mūsų aptariamame šiandieniniame įstatymo projekte, lygiai taip pat bus neveikiantys. Mes galime kalbėti apie skonių, cukrų, kokių nors saldiklių uždraudimą, gerbiamas Andriau, galime kalbėti apie absoliutų elektroninių cigarečių uždraudimą, galime kalbėti apie pardavinėjimą pagal receptus, čia yra įvairių pasiūlymų, tačiau vėlgi tai bus tik savęs apgaudinėjimas ir nieko bendro neturintys veiksmai su realia poveikio priemone kovojant su šia labai plačiai tarp jaunimo, paauglių paplitusia yda, žalinga yda.

Kaip dabar veikia sistema? Užsisako iš „AliExpresso“, užsisako iš visų kitų dalykų, kur yra nekontroliuojama, siunčia tiesiai iš Kinijos, atsiima paštomatuose. Ir šiuo atveju jūs drauskite kiek norite, mes drauskime kiek norime, darykime ką norime, tiesiog ši kontrolės sistema neveiks. Tačiau yra vienas dalykas, kuris yra labai svarbus, man atrodo, ir apie kurį reikėtų kalbėti. Čia jau ne man kilusi mintis, nes praeitą savaitę teko bendrauti su tėčiu, kurio vaikas, parūkęs kažko panašaus į tai, kas čia yra dabar, iš mokyklos be sąmonės buvo išvežtas. Elementarus dalykas, kad net po tokio atvejo atvykusi policija neturi teisės tikrinti mokinių be tėvų sutikimo, yra absurdas. Gerbiami kolegos, aš sutinku, kad tokie ribojimai galbūt gali būti taikomi naktiniuose klubuose, gatvėse, prekybos centruose, dar kur nors, bet mokykla yra ta erdvė, į kurią leisdamas savo vaiką kiekvienas tėvas turi teisę jaustis, kad jis leidžia vaiką į saugią erdvę. Ir šiuo atveju vieno teisė būti patikrintam arba nepatikrintam be atsiklausimo remiasi į kito žmogaus teisę jaustis saugiai bent jau toje erdvėje, už kurią valstybė prisiima tam tikrą atsakomybę, tai yra mokyklos teritorijoje.

Man atrodo, kad kai kurios privačios mokyklos taiko tokią praktiką, kai iš tiesų tėvai, pasirašydami sutartis su mokykla, automatiškai duoda sutikimą. Sutartyse yra įrašyta, kad jie sutinka, kad būtų tikrinama, sutinka, kad būtų vykdomi reidai, kai neįspėję ateina su šunimis į tam tikras privačias mokyklas. Žinau, vyksta tie dalykai. Bet jau mokyklos erdvė turi būti ir privalo būti saugi. Šiandien to nėra. Čia mes vėl susiduriame su tokiu dalyku, koks buvo kovido valdymo metu, ar tikrinantis vienas asmuo gali tikrintis ar negali, ar jo asmeninė laisvė svarbesnė, ar svarbesnis bendras viešas interesas. Man atrodo, mokyklose mokiniai įgyja ne tik tam tikras pareigas, ne tik galimybę įgyti žinių, bet eidami į mokyklą įgyja ir tam tikras atsakomybes, ir tai yra labai svarbu. Man atrodo, valstybės politika turi būti, nežinau, Švietimo ministerija galbūt galėtų pasakyti, kad visose, net ir valdiškose (buvusi ministrė sėdi, nežinau, ar sutinkate), net ir valstybinėse mokyklose pasirašinėdami mokslo sutartis tėvai privalo tose sutartyse duoti sutikimą.

Ką reiškia – nesutiks patikrinti vaiko mokykloje? Neleidžia savo vaiko tikrinti? Palaukite, tas vaikas atsineša 10 dozių ar 15 dozių tų chemikalų, pasideda pas save į spintelę, ateina policija – tikrinti negali? Absurdas kažkoks. Kaip taip gali būti? Gal vienas tėvas kažkuris neleidžia. Aš savo vaiką leidžiu ir sutinku vien su ta intencija, kad mokykla būtų saugi erdvė, bent jau tiek, kad mokyklos sienomis apsiribotų. Išėjus į gatvę tegul jau ten kas nutinka, tas nutinka – tėvų atsakomybė. Bet tai, kas vyksta mokykloje, yra ne tik vaikų atsakomybė, ne tik mokytojų atsakomybė, bet ir valstybės atsakomybė, ir tą labai svarbu žinoti. Man atrodo, reikėtų kalbėti apie tai, kad reikia keisti, nežinau, ką čia reikia keisti – kokį nors įstatymo projektą, ministerijos kokią nors tvarką, kad tėvai, pasirašydami mokslo sutartis, tose sutartyse automatiškai duotų sutikimus, kad vaikai galėtų būti tikrinami, spintelės galėtų būti tikrinamos. Galėtų policija imtis visų priemonių, kurios yra būtinos tam, kad būtų užtikrinta saugi erdvė bent jau mokyklos teritorijoje.

PIRMININKAS. Diskusiją baigiame. Dabar pažiūrėsime, gal yra dėl motyvų pageidaujančių kalbėti. Taip, yra. R. Žemaitaitis – už.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų keistas šis projektas. Aš šiandien specialiai balsuosiu tam, kad parodyčiau, kad tikrai valdančioji dauguma ne tai kad nesugeba į šią problemą pažiūrėti normaliai, bet jie net nesugeba pateikti normalaus projekto. Jie lygiai prieš metus pateikė tą projektą ir lygiai taip pat salėje aš šaipiausi iš jų pateikto projekto ir sakiau, kad tikrai neveiks, kad draudimai jokios įtakos neturės ir panašiai. Aš buvau absoliučiai teisus. Valstybės biudžetas papildomai neteko beveik 24 mln. pajamų. Latvijos, Lenkijos biudžetai pasipildė tų pačių pinigų, nes visi šie kvapikliai, skonikliai ir visos kitos panašios priemonės į Lietuvą patenka (net nereikia kontrabandinio būdo) per siuntas, nes jų nusipirkti Lietuvoje negali, bet atsisiųsti iš Latvijos gali. Rūkyti gali, turėti gali ir joks įstatymas neveikia.

Šis projektas tik dar kartą parodo, kad valdančioji dauguma ne tai kad nesugeba ir net neturi loginio mąstymo, bet net neturi teisinio suvokimo rašydama tokius projektus ir teikdama. Tikrai, mielieji kolegos, visus kviečiu pabalsuoti ir po 2–3 mėnesių, kai įsigalios šis įstatymas, mes galėsime pamatyti visą tą durnystę ir kaip neveikia šis projektas. Visus kviečiu – balsuokime už.

PIRMININKAS. Prieš pasisako I. Kačinskaitė-Urbonienė.

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Taip ir nesupratau, ar gerbiamas Remigijus kalbėjo už, ar prieš. Nes mano nuomonė šiaip sutampa su jo ir aš manau, kad šis įstatymo projektas yra dar vienas pavyzdys, kaip teisinis reguliavimas iš esmės neveiks. Vienas dalykas, todėl, kad mes turime atviras sienas ir per jas atvažiuoja įvairūs skoniai, kvapai ir saldikliai kaip įvairios rūkymo medžiagos. Kitas dalykas, todėl, kad atsisiunčia medžiagų. Bet kas yra blogiausia – kas iš principo vyksta tęsiant praėjusios Vyriausybės draudimų politiką. Tai iššaukia dar blogesnius variantus, kai nepilnamečiai, paaugliai patys maišosi, patys užsiima kažkokia gamyba, o tai sukelia dideles ir labai neigiamas sveikatos pasekmes.

Ką reikėtų daryti? Mano kolega partijos pirmininkas A. Mazuronis jau gana aiškiai išsakė, aš tik dar kartą pakartosiu, kad šis kelias, kuriuo einama, yra klaidingas. Reikėtų efektyvios kontrolės ir galimybių tikrinti, galimybių gaudyti, galimybių sužiūrėti, kontroliuoti šių medžiagų plitimą ir turėjimą tarp nepilnamečių. Esmė yra tokia, kad apskritai rūkalų nepilnamečiai negali turėti, o čia mes iš principo sprendžiame problemą, susijusią su nepilnamečių klausimais. Mums reikėtų žiūrėti, kaip padėti policijai, kitoms institucijoms efektyviau kontroliuoti. Todėl nepalaikau tokių neproporcingų ir iš principo neprotingų sprendimų ir kviečiu susilaikyti arba balsuoti prieš, nors problema tikrai egzistuoja ir ją reikia spręsti.

PIRMININKAS. Kadangi du projektai, L. Nagienė taip pat gali pasisakyti.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū. Tik ne taip pasižymėjau. Aš balsuosiu už ir palaikysiu šitą projektą.

PIRMININKAS. Ne taip užsirašėte.

L. NAGIENĖ (DFVL). Taip, ne taip užsirašiau, atsiprašau. Iš tikrųjų palaikysiu šitą projektą, bet palaikysiu ir kitą projektą. Mes galvokime apie vaikus. Kaip tik teisingai A. Mazuronis pasakė. Šiandien net nėra galimybės policijai patikrinti, kas ten yra, apie kuprines mes net nekalbame. Kaip tik savaitgalį buvo diskusija su pedagogais, diskutuota tuo klausimu, kad būtų galimybė, kad tėvai sutartyse pasirašytų, kad būtų galima patikrinti kuprines.

Kitas momentas. Man labai svarbu, kodėl kitos šalys, žinome, kad LRT atliko tyrimą, visiškai uždraudė. Aš manau, kad įregistruotas naujas projektas visiškai uždrausti tokias cigaretes – galime eiti tuo keliu ir galbūt tikrai išspręsime šią problemą. Jūs sakote: mes matysime vaikus, rūkančius gatvėje. Tai policija turės teisę bausti. Manau, kad tikrai šiandieną einame tuo keliu, draudžiame saldiklius, po to prieisime prie to, kad uždrausime elektronines cigaretes. Aš tikrai palaikau šitą projektą ir toliau tęsiu, kad visiškai jų neliktų.

PIRMININKAS. Aš suprantu, kad gerbiamas T. Tomilinas nori pasisakyti, bet L. Nagienė tikrai anksčiau buvo užsirašiusi. Kad ji užsirašė ne į tą eilutę, tai tas esmės nekeičia. Du jau pasisakė už, tai trečiam už negaliu duoti.

Dabar yra balsavimo intervalas. Galime balsuoti dėl tų projektų, kuriuos jau esame aptarę. Pirmiausia priėmimai.

12.02 val.

Pradėsime nuo Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-2806(2). Priėmimas.

Šio įstatymo priėmimas

Balsavo 109: už – 78, prieš – 4, susilaikė 27. Įstatymas priimtas. (Gongas)

12.02 val.

Inovacijų skatinimo fondo įstatymo Nr. XIII-3167 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2807(2) (priėmimo tęsinys)

Lydimasis projektas – Inovacijų skatinimo fondo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2807(2). Priėmimas.

Šio įstatymo priėmimas

Balsavo 113: už – 87, prieš – 3, susilaikė 23. Įstatymas priimtas. (Gongas)

Dėl vedimo tvarkos – V. Ąžuolas.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na, iš tikrųjų Prezidentas netgi pasveikino šį įstatymo projektą, kad bus jungiamos nacionalinės plėtros įstaigos, tarsi bus Lietuvos valstybinis bankas. Tik Prezidentas užmiršo vieną dalyką, kad toms įstaigoms rankos visiems metams šiandien yra surištos, nes užmiršo skolinimo limitus padidinti ir netgi neturi veiksmų plano, kaip tos įstaigos dirbs. Tai teoriškai bus arklys, bet faktiškai nepaeis.

12.03 val.

Administracinių nusižengimų kodekso 122 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2026 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2860(2) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Tęsiame balsavimus. Dabar Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2860(2). Priėmimas.

Šio įstatymo priėmimas

Balsavo 120: už – 109, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)

Dabar praleisime vieną projektą, dėl jo yra pasiūlymų. Tiesiog einame prie tų projektų, dėl kurių iš karto galime balsuoti.

12.04 val.

Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 2, 8, 9, 10, 12, 13, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-428(3) (svarstymo tęsinys)

Asociacijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-428(3). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.

Balsavo 120: už – 115, prieš nėra, susilaikė 5. Po svarstymo projektui pritarta.

12.05 val.

Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 37, 39² ir 39³ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2854(2) (svarstymo tęsinys)

Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2854(2). Taip pat balsuojame, ar pritariame po svarstymo.

Balsavo 119: už – 118, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo taikyti skubos tvarką. Balsuojame, ar pritariame skubos siūlymui.

Už – 114, prieš nėra, susilaikė 8. Skubai pritarta.

12.06 val.

Toliau dviejų projektų paketas. Tai projektas Nr. XIVP-2590(3) ir projektas Nr. XIVP-2591(2) – Tabako, tabako gaminių įstatymo pataisos ir Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 70¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.

Balsavo 118: už – 104, prieš – 4, susilaikė 10. Po svarstymo projektams pritarta.

12.07 val.

Dabar grįžtame šiek tiek atgal prie darbotvarkės 1-5 klausimo. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto atstovę. Nagrinėsime Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2357(2). Tribūnoje – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė I. Haase.

Pirmiausia žvelgiame į 12 straipsnį. Dėl jo yra Seimo nario V. Bako pasiūlymas, jam pritarta iš dalies. Aš klausiu: ar tenkina pritarimas iš dalies? Dėl kurio straipsnio jūs sakote? Taip, dėl 12 straipsnio yra jūsų pasiūlymas.

V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų čia nėra pritarta iš dalies. Jis yra atmestas. Mano pasiūlymo esmė buvo du momentai. Pirma, kad vaikai, kurie patyrė seksualinę prievartą, gautų valstybės garantuojamą teisinę pagalbą visais atvejais. Antra, kad tokia specializuota valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokėjimas už ją būtų didinamas ne mažiau kaip du kartus. Pagal dabartinius įkainius tai būtų maždaug 40 eurų už valandą. Visi šie pasiūlymai yra atmesti. Ten vaikų nelieka, o įkainių nustatymas paliekamas Vyriausybei.

Aš dabar jums tiesiog trumpai pasakysiu, ką tai reiškia. Mes, valstybė, už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos vaikui, kuris nukentėjo nuo seksualinės prievartos ar kitais atvejais, valandą advokatui mokame 20 eurų. Padangą pasikeisti (matyt, daugelis keičiasi) dabar kainuoja maždaug apie 50 eurų, kai nereikia jokio išsilavinimo, jokios kvalifikacijos, o čia mes siūlome 20 eurų apmokėti sudėtingą pagalbą, kur reikia specialistų ir tai susiję su vaiko teisių apsauga ir teisės į teisingą teismą įgyvendinimu. Baltijos šalyse mes esame paskutiniai. Net latviai nustatė 40 eurų valandinį įkainį, mes – 20 eurų. Todėl aš labai prašau Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kolegos, jūsų, jeigu imamės šito projekto reformų…

PIRMININKAS. Laikas!

V. BAKAS (DFVL). …tai pritarkime mano pataisoms ir darykime realius sprendimus.

PIRMININKAS. Išklausysime komiteto nuomonę dėl šio siūlymo.

I. HAASE (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Komitetas, vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 6 straipsnio 2 punktu, Vyriausybei paveda nustatyti už antrinę teisinę pagalbą mokamo užmokesčio dydį. Atsižvelgiant į tai, siekiant nustatyti didesnį užmokestį advokatams už suteiktą antrinę teisinę pagalbą tam tikrose bylose, tikslintinos už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364, nuostatos. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, siūloma tikslinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio nuostatas. Komiteto pasiūlymas – tai 17 straipsnio pakeitimas. Gal aš paskaitysiu. Pakeisti 17 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „Advokatams už antrinės teisinės pagalbos ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos išvados teikimą mokamas užmokestis. Advokatų užmokesčio dydis turi būti nustatytas taip, kad skatintų juos specializuotis, ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas mėnesinis mokestis. Advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą didinamas ne mažiau kaip trečdaliu Vyriausybės nustatyta tvarka.“

PIRMININKAS. Motyvai dėl šių pasiūlymų. Už – J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šito projekto gal ir nereikėtų, nebūtų buvę, jeigu tas užmokestis advokatams, kurie teikia garantuojamą teisinę pagalbą, būtų bent jau panašesnis į mūsų kaimynų. Aš jau nesakau – Skandinavijos valstybės, kur yra 126 ar 160 eurų už valandą, bet Latvijoje nuo 40 iki 80 eurų už valandą atstovaujant teisme, o mes suteikiame tik 20 eurų ir dabar projektu siūlome nustatyti padidinimą trečdaliu, vadinasi, nuo 6 iki 7 eurų – 27 eurai maksimum už valandą specializuotiems advokatams, kurie atstovaus nukentėjusiems nuo smurto, seksualinio smurto, vaikams. Čia yra pasityčiojimas. Štai ką reiškia, kai mes paliekame įstatyme galimybę Vyriausybei nustatyti užmokestį, ir tada jau priversti teikti tokius siūlymus. Iš tiesų kolegų siūlymas yra dvigubinti bent jau tiems specializuotiems ir aš manau, kad tai teisinga, nes čia reikia, kad būtų kuo aukštesnės kategorijos ir kvalifikacijos, kompetencijos advokatai.

PIRMININKAS. Prieš pasisako teisingumo ministrė E. Dobrowolska.

E. DOBROWOLSKA (LF). Norėčiau padėkoti Teisės ir teisėtvarkos komitetui, būtent radusiam kompromisą. V. Bako pasiūlymas yra logiškas, tačiau iškreipia visą sistemą, visą reformą, kuri yra atnešta Teisingumo ministerijos, yra apie būtiną specializaciją visose jautriose bylose. Mes nekalbame tik apie tas, kurios yra tik baudžiamosios bylos, ir tik su mažamečiais. Žymiai daugiau yra bylų, kur vienareikšmiškai mes privalome užtikrinti specializaciją, tai yra ir prekyba žmonėmis, ir SLAPP ieškinys, ir daugelis kitų. Būtent todėl ir yra numatyta jau nuo kitų metų turėti specializaciją ir, taip, didesnį atlygį tiems advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą specializuotose bylose. Labai dėkoju advokatūrai, kuri yra jau pasiruošusi pradėti rengti programas, mokymo programas, kad iš tikrųjų sausio 1 dieną mes galėtume startuoti ir praktikoje turėti tuos advokatus, kurie tiek teisinėmis žiniomis, tiek psichologiniu pasiruošimu gali atliepti visuomenės lūkestį.

PIRMININKAS. Balsuosime dabar dėl V. Bako pasiūlymų.

Balsavo 119: už – 54, prieš – 10, susilaikė 55. Pasiūlymui nepritarta. Dėl šio straipsnio buvo Vyriausybės pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Aš klausčiau teisingumo ministrės. Tenkina pritarimas iš dalies. Čia daugiau ir neapsistojame.

Tada dėl 13 straipsnio taip pat yra V. Bako pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Prašau autorių. Ar atsiimate pasiūlymą, ar prašysite balsuoti?

V. BAKAS (DFVL). Dėl šito manau, kad radome kompromisą.

PIRMININKAS. Neprašote balsuoti, atsiimate? Gerai. Žiūrime toliau, kiek čia tų pasiūlymų. Daugiau pasiūlymų, dėl kurių reikėtų balsuoti, nėra, nes čia komiteto nuomonės buvo bendro pobūdžio. Tiesa, galbūt aš nepaminėjau. Nepritarėme V. Bako pasiūlymui, dėl kurio balsavome, todėl lieka komiteto redakcija, kurioje buvo iš dalies pritarta V. Bako pasiūlymui.

Dabar dėl motyvų dėl viso projekto vienas – už, vienas – prieš. E. Dobrowolska – už.

E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, puikiai atsimename, kai dar pratęstoje sesijoje esame kalbėję apie rezonansinę bylą. Tada iš opozicijos atsirado daug pasiūlymų, kokiu būdu mes galėtume keisti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą labai siauroje srityje. Mes matome poreikį apie tai kalbėti plačiau, užtikrinti poreikį specializuoti, dėl ko esame diskutavę su Lietuvos advokatūra. Poreikis yra ne tik teisinių žinių, ne tik apie baudžiamąsias bylas, ne tik apie atskirus straipsnius. Mes turime ir civilines bylas, kurioms taip pat reikalinga specializacija. Tai ne mažiau svarbu, nes puikiai suprantame, kad ir bendraujant su socialiai pažeidžiamomis grupėmis yra reikalingos psichologinės žinios, pasiruošimas yra būtinas ir atskiras.

Labai tikiuosi, kad pritarimas svarstymo stadijoje dar pavasario sesijoje leis priimti šį įstatymą, kurio pagrindu Vyriausybė dar šiemet galėtų priimti tiek nutarimą, nustatantį atlygį, tiek pradėti rengti būtent mokymo programas, kurios ir atlieps, ką gerbiama opozicija ar koalicija kalba. Specializuoti advokatai iš tikrųjų padės ne tik vaikams, bet ir visiems, kurie kreipsis.

PIRMININKAS. Prieš pasisako J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš tik norėjau, kad kolegos dar kartą pamąstytų: 27 eurai už valandą atstovaujant seksualinio smurto aukoms, nepilnamečiams vaikams. Kaimyninėse šalyse – mažiausiai 40 eurų už eilinį chuliganizmą arba Estijoje – tarp 80 ir 90 eurų už bet kokias bylas. Tai čia jau mes itin specializuotiems nustatysime, vai-vai-vai, kokį didelį atlyginimą – 27 eurus už valandą. Kur jūs rasite už tokį atlygį dirbantį aukštos kvalifikacijos advokatą?

Nebūdamas kategoriškai prieš, nors tokį… Bet rimtai pagalvokite, tiek finansų ministre, tiek teisingumo ministre, kad atlygis už garantuojamą teisinę pagalbą turi būti adekvatus, o ne šiaip – kaip pašalpa, kad nenumirtų iš bado.

PIRMININKAS. Taip, motyvai išsakyti. Balsuosime, ar pritariame šiam projektui po svarstymo.

Balsavo 122: už – 88, prieš nėra, susilaikė 34. Projektui pritarta po svarstymo.

12.20 val.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2413(2) (svarstymo tęsinys)

Lydimasis – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2413(2). Čia yra R. Šalaševičiūtės pasiūlymas dėl 3 straipsnio. Prašysiu iniciatorę pateikti pasiūlymą ir į tribūną kviečiu pagrindinio komiteto – šiuo atveju Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovę V. Aleknaitę-Abramikienę. Pristatykite pasiūlymą, gerbiama Rimante. Mikrofonas įjungtas.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Rimantė yra, tai aš nenoriu pristatinėti. Ponia Rimante!

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Jau? Ačiū. Mano pasiūlymas yra toks, kad vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, kai vaiko tėvai ar kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu, taip pat išklausiusiu specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą vaiko interesams ginti.

Esmė ta, kad kolegos projekte yra nurodyta, kad toks specializuotas advokatas skiriamas tik tada, kai yra iš specialiosios garantuojamos teisinės pagalbos teikiamas. Bet vaiko interesams užtikrinti, nesvarbu, ar patys tėvai samdo, ar jam suteikia teisinę pagalbą skirtas advokatas, jie turi turėti vienodą teisinę kvalifikaciją ir būtent specializuotą. Mes negalime daryti išimties dėl to, kad vaiko tėvai samdys jam advokatą, kuris net nebus išklausęs specialaus kurso.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ne tik mūsų komitetas, bet taip pat Seimo Teisės departamentas, Vyriausybė ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas atkreipė dėmesį, kad ši siūloma nuostata yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas – valstybės kompensuojama teisinė pagalba reglamentuojama kitame įstatyme, kurio pataisoms mes ką tik po svarstymo pritarėme. Ir dėl tos priežasties R. Šalaševičiūtės pasiūlymui nebuvo pritarta, tačiau komitetas pritarė nuostatai, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba gali pati kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, jei mato būtinybę, kad vaikui būtų teikiama tokia pagalba.

Taigi aš manau, kad čia pasielgta racionaliai ir prieš tai balsuotame įstatyme tos nuostatos yra. Dubliuoti jų kitame įstatyme nėra reikalo.

PIRMININKAS. V. Bakas remia pasiūlymą.

V. BAKAS (DFVL). Aš nenorėjau pasakyti, bet pranešėja klaidina Seimą sakydama, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo projekte numatytas pagalbos mechanizmas vaikui, – taip nėra. Pagal dabartinę redakciją Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas sako, kad atvejus, kada bus teikiama specializuota pagalba, nustatys ten kažkokia tarnyba. Net ne Vyriausybė, ne Seimas, ne ministrė – tarnyba. Ir mes dabar tik galime spekuliuoti, ar tarnyba nuspręs, kad vaikų, patyrusių smurtą, bylose bus reikalinga pagalba, ar nenuspręs. Bet Seimas tokio sprendimo nepriima. Todėl šia prasme aš šias pataisas galėčiau remti šiek tiek jas pakoregavus. Bet iš principo kažką reikia daryti su pagalba vaikams ir jos įtvirtinimu įstatymu, o ne kokiu nors tarnybos sprendimu.

PIRMININKAS. E. Dobrowolska – prieš pasiūlymą.

E. DOBROWOLSKA (LF). Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Seimas ką tik apsisprendė balsuodamas būtent dėl gerbiamo V. Bako pataisų, tai yra tiesiogiai susiję. Seimas apsisprendė teikti specializavimą visiems advokatams jautriose bylose, kai mes kalbame tiek apie vaikus, tiek apie baudžiamąsias bylas, tiek apie kitas. Šis sprendimas, būtent minėto įstatymo projekte, visų pirma yra iš teisėkūros pusės neteisingas.

Antra. Jis paneigė būtent Seimo ką tik sprendimą turėti specializaciją išskirtinai ne vienose bylose.

PIRMININKAS. Balsuosime dėl pasiūlymo.

Balsavo 124: už – 56, prieš – 12, susilaikė 56. Pasiūlymui nepritarta.

Dabar apsispręsime dėl viso projekto po svarstymo. Dėl motyvų užsirašė V. Aleknaitė-Abramikienė. Už projektą.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš negalėčiau sutikti, kad klaidinau Seimą. Ką tik teisingumo ministrė paaiškino, kad tos nuostatos dėl specializuotos teisinės pagalbos yra numatytos prieš tai balsuotame įstatyme, tai yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme. Tuo tarpu mūsų komitetas papildė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir išplėtė Vaiko teisių tarnybos funkcijas. Ji galės vaiko vardu, gindama jo interesus, kreiptis į atitinkamą tarnybą, kad vaikui būtų suteikta specializuota teisinė pagalba.

Aš siūlau pritarti, nes tai yra žingsnis į priekį. Tobulumui turbūt ribų nėra, kaip ir valstybės finansinėms galimybėms, tai yra valstybės finansinėms galimybėms visada egzistuoja ribos. Čia yra geras žingsnis, geras sprendimas. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. L. Kukuraitis pasisakys prieš projektą.

L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Taip, iš esmės pasisakau prieš, nes šiandien mūsų svarstomame įstatyme faktiškai neliko nieko, tik nuoroda į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (atsiverskite, pasižiūrėkite), na ir dar papildoma Vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcija. Ar tikrai po istoriškai beprecedenčio mūsų skandalo Seime dėl seksualinio nepilnamečių išnaudojimo viskas, ką turime pasakyti vaikams ir jų artimiesiems, yra nieko? Nieko nepasakome. Viskas, kitaip sakant, veikia ir veiks gerai, jei teikiame tokį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Mums reikia užtikrinti specializuotą, o ne bendrąją psichologinę pagalbą, mums reikia užtikrinti pagalbą ne tik „Užuovėjoje“, teikiamą Vilniuje, bet reikia psichologinės pagalbos visoje Lietuvoje, mums reikia nemokamos pagalbos, o ne pagal šeimos piniginę, mums reikia vienodos visoje Lietuvoje, o ne tokios, kaip kurioje savivaldybėje kam susišviečia.

Paradoksas. Tiek Vytautas, tiek aš esame šio įstatymo teikėjai, o kviečiame balsuoti prieš arba susilaikyti. Bet turbūt nieko keista, nes apskritai ir teisinė pagalba galbūt nėra garantuojama, dar tarnyba turės poreikį nustatyti, vaiko gynyba toliau bus organizuojama už grašius, o psichologinę pagalbą paliksime dabartinio lygio, nes juk turbūt ji veikia tinkamai. Jeigu įstatymą patvirtinsime šiame etape, teiksime pasiūlymus iš naujo. Priėmimo stadijoje tikiuosi daug daugiau sąmoningumo ir diskusijų mūsų komitete apsisprendžiant už daug taiklesnę pagalbą vaikams, negu dabar yra teikiama. Dėkui.

PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Apsispręsime, ar pritariame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų projektui po svarstymo.

Balsavo 123: už – 93, prieš – 2, susilaikė 28. Po svarstymo projektui pritarta.

V. Bakas, kaip suprantu, repliką po balsavimo nori pasakyti.

V. BAKAS (DFVL). Taip, aš norėčiau. Gerbiamieji, tie, kurie dabar balsavote už, dar kartą prieš priėmimą įdėmiai pasižiūrėkite ir jūs pamatysite, kad šitas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas daro nuorodą, kada vaikai nukenčia nuo smurto, į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą ir sako, kad vaiko teisių specialistai kreipiasi į šią tarnybą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi. Bet ką tik nubalsuotame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nėra numatyta jokių imperatyvų, kad vaikui, nukentėjusiam nuo smurto, būtų teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Kalbama tik apie tai, kad po įstatymo įsigaliojimo tarnyba nustatys bendrus atvejus, kada pagalba teikiama. Gal pateks ten vaikai, gal nepateks? Mūsų siūlymas – padaryti taip, kad Seimas nustatytų įstatyme tuos atvejus, kada teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pasižiūrėkite, jūs palikote dabar vaikus, žmones, kurie yra sudėtingiausioje padėtyje, be jokios teisinės ir psichologinės pagalbos.

PIRMININKAS. Galbūt taip dramatiškai nematykime? Turbūt Teisingumo ministerija tikrai tą atvejį turės omenyje.

12.31 val.

Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2868, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 12, 15, 122 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12¹, 12², 12³, 12⁴, 12⁵ straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2869, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo I-733 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2870, Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 4 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2871, Laukinių augalų ir grybų įstatymo Nr. VIII-1226 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2872, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 5, 6, 9, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2873, Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo Nr. IX-533 2, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2874, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2875, Administracinių nusižengimų kodekso 305 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2876 (pateikimo tęsinys)

Dabar tęsiame kitų projektų svarstymą. Tiksliau, grįžtame prie paketo pateikimo, nes buvo padaryta jo pertrauka iki kito posėdžio. Tai yra Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2868 ir daug lydimųjų. Aš jų visų nevardinsiu. Ministras S. Gentvilas tęsia pateikimą.

S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Vyriausybės vardu teikiama Saugomų teritorijų įstatymo nauja redakcija ir devyni lydimieji. Vos pernai minėjome 30-metį regioninių parkų, užpernai minėjome 30-metį keturių nacionalinių parkų. Šiandien išaušo diena, kai reikia iš esmės peržiūrėti saugomų teritorijų valdymo principus, nes yra daug daug susikaupę tiek vietinės problematikos, tiek tarptautinių įsipareigojimų, kurie turėtų nugulti mūsų įstatymų formatu.

Pagrindinės priežastys, kodėl yra teikiami šitie įstatymai (norėtume jas aptarti Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetuose po pateikimo), ir Vyriausybė mato šitų projektų pateikimą iš esmės. Pirma – tai tarptautiniai įsipareigojimai, pavyzdžiui, bioįvairovės strategija, Vyriausybės programa, kurioje numatyta saugomų teritorijų plėtra. Yra du Europos Sąjungos teisės pažeidimo precedentai. Visų pirma, dėl nepakankamos apimties ir nepakankamo efektyvumo saugant saugomas teritorijas. Priminsiu, kad šios kadencijos pradžioje buvo sustabdytas geležinkelių elektrifikavimo projektas vien dėl to, kad nebuvo pakankamai apsaugos mūsų saugomoms teritorijoms. Po sparčių žingsnių kartu su Susisiekimo ministerija šitie pažeidimai buvo panaikinti ir ištaisyti.

Kita vertus, šiandien jau peržengėme 18 % šalies teritorijų, kaip saugomų teritorijų statusą turinčių, plotą, bet tolesnė plėtra yra stabdoma dėl ilgų, biurokratiškų procesų ir sudėtingų derybų su savininkais: miško ir privačių ūkių, nes sutartys ir galimybės išpirkti teritorijas yra perdėm ilgos, perdėm biurokratizuotos. Tad šiuo įstatymo projektu norime palengvinti dvišalius išpirkimo projektus arba ilgalaikes sutartis su miško savininkais arba ūkininkais.

Ketvirtoji priežastis – tai didieji įsipareigojimai dėl žaliojo kurso nuo bioįvairovės iki invazinių rūšių reguliavimo, taip pat dėl saugomų rūšių apsaugos. Kaip bus šitais projektais numatoma apsauga? Visų pirma, aiškiai įstatymu įvardiname, kas yra gamtinis karkasas. Turėjome daug pastabų. Žinau, kad tiek frakcijos, tiek šiandien Socialdemokratų frakcija susitiko su Miškų ūkio rūmais. Buvo daug pastabų dėl gamtinio karkaso principų formavimo. Gamtinį karkasą paskelbėme nesaugoma teritorija, kas yra žinutė ir ūkininkams, bet kartu aiškiai detalizuojame, kaip turi būti į gamtinio karkaso principus atsižvelgiama, rengiant savivaldybių bendruosius planus arba specialiuosius planus, kad ir kas tai būtų, ar susisiekimo, ar kiti planai.

Įstatyme atsiranda žaliosios infrastruktūros principai. Matome didelius konfliktus Vilniaus mieste dėl kertamų medžių, bet kartu ir gyventojų lūkestį, kad miestai išlaikytų žaliosios infrastruktūros koridorius ir miestų žalinimas turėtų būti įterptas kaip saugotina vertybė kituose įstatymuose.

Turime daug pastabų dėl to, kaip steigiamos saugomos teritorijos, ypač iš ūkininkų ir miškininkų, todėl šitas įstatymas iš principo nupasakos ir aiškiau reglamentuos saugomų teritorijų steigimą, taip pat kompensavimo tvarką. Tai padės susikalbėti tiek valstybės tarnautojams, kurie planuoja steigti saugomas teritorijas, tiek savininkams žinoti aiškias tvarkas, kaip jie turėtų būti informuoti apie saugomos teritorijos plėtrą ir kaip tai turėtų būti kompensuota, jeigu tokioje saugomoje teritorijoje atsiduria. Pats asmeniškai esu susidūręs su tokiais nejaukiais momentais, kai steigėme naują nacionalinį parką Suvalkijoje, Sūduvoje. Tikrai įstatymo neaiškumai ir procedūrų neaiškumai neleido įtikinti vietinės bendruomenės, bet namų darbus darome dabar su aiškesne tvarka, su aiškesne procedūra ir kompensavimo tvarka.

Taip pat šiuo įstatymu Saugomų teritorijų tarnybą įgaliojame rūpintis ne tik administracinėmis draustinių, regioninių parkų, nacionalinių parkų ribomis, bet ir tomis saugomomis vertybėmis, kurios yra už jų, tarkime, buveinėmis arba kitomis „Natura 2000“ teritorijomis.

Šitam įstatymui įgyvendinti nėra numatyta kokių nors didelių lėšų, kuo buvo gąsdinama galbūt privačių miškų savininkų, kad reikės 2 mlrd. eurų šitam įstatymui įgyvendinti. Ne, šituo įstatymu tikrai nėra užkoduojama automatiškai saugomų teritorijų plėtra, nėra kokie nors procentai nustatomi, tačiau yra nusakomas pats procesas, kaip yra steigiamos saugomos teritorijos, kaip yra kompensuojama už jas. Bet mes nuo 2016 metų turime istorinius įsipareigojimus, kurie atsirado steigiant „Natura 2000“ teritorijas, ir įstatymo aiškinamajame rašte yra numatoma, kad tam reikės 4 mln. 500 tūkst. eurų. Jie numatyti šiuometiniuose ir kitų metų asignavimuose. Taip pat Saugomų teritorijų tarnybai yra numatomas didesnis finansavimas dėl to, kad jų objektu tampa ne tiktai nacionaliniai parkai, regioniniai parkai, draustiniai, bet ir kitos buveinės.

Maža replika K. Vilkauskui, jo nėra salėje, nes paprašė atidėti. Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko steigėjo teisių. Šiandien Saugomų teritorijų tarnyba valdo 18 % šalies teritorijų, tai yra beveik 400 draustinių, 30 regioninių parkų, 4 nacionaliniai parkai, ir Kultūros ministerijos valdomas Trakų istorinis nacionalinis parkas iškrenta iš šito konteksto. Yra bendra tvarka, bendros taisyklės, kaip mes valdome tas teritorijas. Dažna teritorija su skausminga patirtimi jau yra perėjusi net trečiąją planų tvarkymo raidą, tvarkymo schemų raidą, o matome, kad Trakų nacionalinis parkas su 1993 metais patvirtintais reglamentais atsilieka nuo valstybės pažangos, daug gerų iniciatyvų yra įšaldyta – tiek gamtotvarkinių, tiek urbanistinių. Vyriausybės nutarimu yra atveriama galimybė pakeisti steigėją ir integruoti Trakų nacionalinį parką į bendrą sistemą. Tai tiek pristatymo. Mielai atsakysiu į klausimus, mačiau, yra užsirašiusių. Kviečiu pritarti Vyriausybės teikiamam projektui ir svarstyti jį rudenį.

PIRMININKAS. Tikrai netrūksta norinčių paklausti. Pirmas klausia A. Gedvilas.

A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Naujoji Saugomų teritorijų įstatymo redakcija gali turėti labai ženklių padarinių Lietuvos ekonomikai. Šis įstatymas, be abejo, yra reikalingas, bet, kaip ir visiems suprantama, būtina derinti socialinius, ekonominius ir žmonių poreikius. Matosi, kad bandoma sustyguoti procesą, bet nėra numatytos ribos, o saugomų teritorijų veikla, akivaizdu, plėsis ūkinės veiklos teritorijose, tad kaip galų gale bus su investicijomis?

Pastebima tendencija, kai tiesiog didinama saugoma teritorija, bet ne visada yra aišku, ką mes saugome. Įstatymo pataisa įteisina realų piliečių nuosavybės nusavinimą ar ženklų turto apribojimą, o tai jau prieštarauja Konstitucijai, pagal ją nuosavybė neliečiama. Projekte nesimato saugomų teritorijų plėtros lubų, susidaro įspūdis, kad plėtra paimant ūkinei veiklai skirtus plotus taps nuolatiniu procesu. Ar yra žinoma, kiek mums dar trūksta saugomų teritorijų?

S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Gerbiamas Aidai, nežinau, kuriai vertybinei pusei jūs atstovaujate, bet aš esu dešinysis ir žinau ne tik Konstitucijos straipsnius dėl pagarbos nuosavybei, bet Aplinkos apsaugos komiteto narį kviečiu atmintinai išmokti ir Konstitucijos 54 straipsnį, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos, augalijos, atskirų gamtos objektų, ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami, gausinami gamtos ištekliai. Konstitucija nėra interpretuojama atskirai, bet turi būti traktuojama kaip visuma. Nepaisant to, kad dešinysis, nėra taip, kad viešasis interesas, tai yra gamtos apsauga, yra nustumiamas tik nuosavybės teisėmis.

Bet aš noriu paneigti tą mitą, ką jūs perskaitėte Miškų ūkio rūmų atsiųstame laiške, kurį jūs cituojate. Tai nėra nusavinimas. Paėmimas visuomenės poreikiams yra reguliuojamas kitu įstatymu, tai yra Žemės įstatymu, kurio naują redakciją mes svarstysime po pietų. Yra tie patys principai: jeigu yra paimamas visuomenės poreikiams turtas, tai yra kompensuojama. Nėra biudžetų ir nėra tokių asignavimų, kurie numatyti, kad būtų paimama iš esmės. Kompensavimas numatytas iš Europos Sąjungos pinigų, kitu arba šiuo laikotarpiu turime beveik 100 mln. eurų įvairioms kompensacijoms išmokėti už buveinių apsaugą arba svarbių teritorijų reglamentų sutvarkymą. Tai aš kviečiu matyti kontekstą. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia A. Vinkus.

A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, kaip jūs minėjote, mes, daugelis Seimo narių, gavome Miškų ūkio rūmų prezidento gerbiamojo R. Bakio laišką, kuriame jis prašo atkreipti dėmesį į įstatymo projekto nuostatas, kurias galbūt reikėtų koreguoti ir taisyti. Čia vienas iš punktų: projekte nebelieka prievolės grįsti saugomų teritorijų plėtrą mokslu ir tyrimais, kurie anksčiau buvo numatyti; projektas įteisina mokslu ir tyrimo rezultatais neparemtų motyvų naudojimą, taikant menama gamtosauga pridengtą realų Lietuvos piliečių turto nusavinimą; tokios nuostatos įteisins plačias galimybes manipuliuoti ir piktnaudžiauti. Gal galite atsakyti į tą klausimą?

S. GENTVILAS (LSF). Labai svarbus teiginys, bet aš tikrai užtikrinu, kad moksliniu pagrindu steigiamos teritorijos. Vyriausybė nustato kriterijus saugomai teritorijai įsteigti ir jeigu tiek valstybiniai, tiek akademiniai mokslininkai atranda savo tyrimo metu, nors ir kas tai būtų: ekspedicinės išvykos arba planiniai tyrimai, tas vertybes, tai jos yra fiksuojamos ir steigiama. Bet čia tikrai nesutikčiau, kad nėra mokslinio pagrindo steigti. Taip, yra diskutuojama, pavyzdžiui, vėl paimkime Sūduvos nacionalinį parką, mes nuo jo atsitraukėme, nes ten biologinės vertės buvo mažiau, bet buvo daug geografinių vertybių: landšaftas, kraštovaizdis. Bet biologinių vertybių buvo mažai ir tai nebuvo kažkokia kompleksinė teritorija su daug kultūros paveldo. Nesant kriterijų atitikties, tiesiog nesiimama steigti ir Vyriausybė parodo tą racionalumą, kad kartais geba įvertinti, kad nepakankamai atitinka kriterijus ir nėra mokslinio pagrindo. Tik kartu su visuomene ir bendruomene, žemės savininkais galime judėti į priekį. Aš tikrai paneigiu tą mitą, kad be mokslo yra sprendžiama dėl saugomų teritorijų steigimo.

PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis. Nėra. O. Leiputė.

O. LEIPUTĖ (LSDPF). Gerbiamas ministre, turbūt natūralu, kad mes reaguojame į gaunamus laiškus, organizacijų komentarus, susitinkame su jomis. Šiandien mes, kaip jūs ir paminėjote pristatydamas, buvome susitikę su trijų organizacijų atstovais. Jie kalba apie tai, kad neatsižvelgiama, neįsiklausoma, tai kodėl rengdami projektą ministerijos atstovai ar jūs nediskutuojate ir neišklausote? Ar tie jų teikiami pasiūlymai neverti dėmesio? Ar po pateikimo matote, ką dar būtų galima koreguoti?

S. GENTVILAS (LSF). Gal aš tokį… Yra istorinių nuoskaudų ir jas tikrai pripažįstu iš šios tribūnos, nes saugomų teritorijų plėtra buvo vykdoma dažnai be tinkamo kompensavimo arba kompensuojant nuline palūkanų norma, tarkime, už turto suvaržymą. Tai natūralu, jeigu jūs turite trijų aukštų pastatą ir ateina kas nors ir sako: saugomų teritorijų vardu nusigriaukite trečią aukštą ir mes jums nieko nemokėsime, atsiranda tokių istorinių nuoskaudų. To yra gana gausu dėl saugomų teritorijų plėtros, bet vienas iš principų buvo, kad viešasis interesas buvo nepadengtas pinigais. Tai yra saugomų teritorijų plėtra yra viešasis interesas ir miškų savininkams, ūkininkams nebuvo teisingai kompensuojama. Jie jaučia labai didelį nepasitikėjimą.

Būtent šiuo įstatymu mes ir pasakome, kad aiški informavimo tvarka ir aiški kompensavimo tvarka. Taip pat atsiranda minimalios palūkanų normos dėl kompensavimo dydžio, nėra nulinių palūkanų normų, yra suplanuoti Europos Sąjungos struktūriniai fondai „Natura 2000“ arba teritorijoms išpirkti, arba ilgalaikėms sutartims sudaryti. Tai aibė dalykų šiandien jau yra padengta ir procedūromis, ir pinigais, to nebūta prieš tai.

Nesutinku, kad buvo neįtraukti į procesą, nes įstatymų paketas buvo rengtas metus. Išsamūs aptarimai buvo vykdomi ir su socialiniais partneriais, ir su pastabas teikusiais. O iš Miškų ūkio rūmų narių, deja, tik Privačių miškų savininkų asociacija formaliai yra pateikusi pastabų, kiti nėra pateikę pastabų.

PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, perskaičiau šį teisės aktą, kurį parengėte. Jūs sakote, ilgai buvo derintas, tačiau pastabų, jūs pats pastebėjote, Teisės departamentas labai daug yra pateikęs. Kad ir kaip būtų, mes matome. Jūs sakote, apibrėžta aiškiais kriterijais, apibrėžtas kompensavimo mechanizmas, tačiau Teisės departamentas, pavyzdžiui, dėl ūkinės veiklos apribojimų… jūs nenubrėžiate, kokiais kriterijais.

Kaip manote, vis tiek, vienaip ar kitaip, jūs turite atsižvelgti į tas pateiktas pastabas, man ir kompensavimo mechanizmas visiškai neaiškus, kaip jūs galvojate ištaisyti pagal visas šias pastabas? Konstitucinis Teismas yra pasisakęs: turi būti aiškūs kriterijai. Kad ir, paprasčiausiai paimu, ūkinė veikla. Jūs dabar įvardinkite, kokiais kriterijais bus apribota ūkinė veikla? Vienas pasinaudos, pinigus norės gauti, jokios veiklos nevykdė ir sakys: įrašykite mano teritoriją, o kitas iš tikrųjų vykdė veiklą ir jam dabar bus apribojimai, jeigu jis pageidaus, ir vienodai gaus išmokas.

S. GENTVILAS (LSF). Normalu sulaukti daug Teisės departamento pastabų. Klausimas, ar jos kritinės, ar nekritinės. Mes matome, kad daug techninių, bet yra daug ir taiklių. Po pateikimo mes tikrai diskutuosime, bet šiandieninę tvarką reikėjo patobulinti. Iš tikrųjų yra pagrįstos pastabos, kad saugomos teritorijos kai kuriais atvejais buvo steigiamos ministro įsakymu, ypač buveinių aplinkoje. Savininkai nebuvo informuojami, ypač miškų arba žemių savininkai, dėl miško įveisimo. Čia gal daugiau kadastrų klausimai.

Mes judame ta linkme – didesnio aiškumo link. Ar šiandien yra pakankamas aiškumas? Teisės departamento pastabas tikrai įvertinsime. Bet kalbant apie pačią kryptį, kad šiandien kas nors bloga ar gera linkintis neatsisėstų su parašu ir neįsteigtų savanoriškai buveinių, to aiškumo šiandien reikėjo įstatyme. Įstatymas suteikia tą aiškumą. Ar iki galo, diskutuosime po pateikimo.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia T. Tomilinas.

T. TOMILINAS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, 2021 metais STT atliko korupcijos rizikos analizę dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos veiklos koreguojant saugomų teritorijų ribas ir konstatavo keletą svarbių dalykų. Pavyzdžiui, egzistuoja galimybė dabartinėje sistemoje išbraukti tam tikras teritorijas iš saugomų teritorijų arba jas įtraukti nepagrįstai, savo nuožiūra, tas sietina su tiesiogine korupcijos rizika.

Kitas pavyzdys – tos išvados. Keičiant, koreguojant, tikslinant nustatomų saugomų teritorijų ribas, kiekviename teritorijų planavimo dokumento aiškinamajame rašte naudojamos bendro pobūdžio tezės, kurios neatspindi, neįrodo individualaus kiekvienos saugomos teritorijos ribų ir zonų pakeitimo būtinybės ir poreikio. Klausimas, ar šitas projektas atliepia tą išvadą, ar mes vis dėlto kalbame apie kažką kita? Čia nebūtinai yra kritika, čia man tiesiog įdomu, kaip yra įgyvendinamos labai rimtos STT pastabos.

S. GENTVILAS (LSF). Dėkui. Į STT pastabas mes pagal įstatymą turime atsakyti, rodos, per 3 mėnesius ir su konkrečių veiksmų planu. Tai aš pasitikslinsiu ir tikrai… (Balsas salėje) Čia 2021 metų pastabos. Dabar atvejai, kurie minimi, tai yra dėl ribų pakeitimo, kai buvo išimamos arba priskiriamos paribyje esančios saugomos teritorijos, tai mes tokių Vyriausybės nutarimų turėjome ir kai kada yra net precedentų, kai neišėmėme ir nekoregavome šitų ribų. Mano nuomone, na, galima apžvelgti iš tikrųjų tas pastabas, kurios buvo surašytos, ar yra atliepta, bet iš esmės Vyriausybei yra palikta diskrecija dėl ribų keitimo.

PIRMININKAS. Skirtas laikas klausti baigėsi. Aš pratęsiu balsavimo laiką iki 13 val. 30 min., nes prognozuoju, kad tiek galime užtrukti dar su diskusijomis dėl kai kurių projektų.

K. Mažeika dėl vedimo tvarkos? Sako, V. Pranckietis pirmas. Prašau.

V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Gerbiamas posėdžio pirmininke, pateikiami yra devyni projektai, jūs laiko klausimams ir atsakymams skiriate tik dėl vieno projekto. Ar dėl kitų projektų taip pat bus skirta po 10 minučių, ar apibendrintai duosite paklausti visiems? Ačiū.

PIRMININKAS. Na, mes vis dėlto, kai paketas pateikiamas, duodavome 10 minučių, tik dėl motyvų duodavome ilgiau pasisakyti.

V. PRANCKIETIS (LSF). Statutas dėl kiekvieno įstatymo suteikia galimybę pateikiant kalbėti iki 10 minučių. Tai malonėkite įvertinti.

PIRMININKAS. Kolegos, ir taip vėluojame. Tada aš teikiu balsuoti. Yra siūlymas pratęsti klausimus. Aš teikiu balsuoti, ar pratęsiame ministro klausinėjimą. Kas manote, kad reikia pratęsti… (Balsai salėje) Na, 10 minučių galime sutarti. Kas mano, kad reikia pratęsti, balsuoja už, kas mano, kad nereikia, – prieš arba susilaiko.

Už – 20, prieš – 63, susilaikė 22. Taigi ryški dauguma pasisako, kad nereikia pratęsti klausinėjimo. Ministras gali grįžti į savo darbo vietą.

Dabar motyvai. T. Tomilinas – už.

T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, girdėjau iš klausimų, ypač iš opozicijos pusės, kad iš esmės yra skeptiškai žiūrima į siūlomą įstatymo projektą, yra baiminamasi dėl privačios nuosavybės apsaugos. Tačiau aš norėčiau nuraminti, ypač opozicinę pusę, kad ir koks ministras būtų, ar tai būtų dešiniųjų, ar kairiųjų ministras, ar jeigu būtų kita dauguma, aš neabejoju, kad labai panašūs sprendimai būtų siūlomi, kad ir kokia būtų ministro pavardė. Žinote, mus įpareigoja ne tik mūsų pačių vyriausybių programos ar partijų programos, bet ir šiek tiek globalesni procesai. Tikrai noriu visų pirma priminti, kad Europos Sąjunga turi biologinės įvairovės strategiją, tai yra privalomas dokumentas ir jis numato, kad iki 2030 metų turi būti efektyviai saugoma trečdalis sausumos teritorijos. Iš tos saugomos teritorijos dalies trečdalis turi būti griežtai saugomos. Toks yra Europos Sąjungos bendras rodiklis. Mūsų aplinkos komisaras yra giriamas kitose Europos sostinėse už tai, kad siūlo labai konkrečius sprendimus, kaip saugoti daugiau teritorijų, kaip suderinti privačios nuosavybės ir gamtosaugos tikslus. Šiame projekte atsiranda privačių saugomų teritorijų sąvoka, kompensuojant už pasiryžimą savo žemėje, savo miške saugoti biologinę įvairovę. Tai yra tikrai labai svarbus pokytis. Mes girdime nuolatinius skundus apie sausrą, apie invazinių rūšių daromą žalą, tačiau, kai siūlomas šiek tiek globalesnis požiūris, politikų drąsos mes pasigendame. Todėl siūlau duoti projektui žalią šviesą ir labai rimtai dirbti su juo komitetuose, ieškant geriausių sprendimų dėl privačios nuosavybės apsaugos.

PIRMININKAS. Prieš… R. Žemaitaičio nematome. K. Mažeika.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Norėjau paklausti ministro, bet ministras… Nedavėte laiko. Iš tikrųjų pasisakysiu. Turbūt natūralu, kad žlugus miškų susitarimui, kuris turbūt ir turėjo būti šito projekto pagrindas… Tada galbūt tikrai nebūtų buvę priešpriešos, nes ministerija nesugebėjo susitarti su visomis suinteresuotomis pusėmis, nesugebėjo įtikinti visų, kad tikrai nebus pažeidimų, nebus kokių nors nuostolių, nebus apribojimų tokių, kokių patys žmonės neįsivaizduoja. Bet ministras, neįėjęs per duris, bando lipti per langą.

Ministre, jeigu jūs iš tiesų norite parodyti drąsą ir žengti tą ryžtingą žingsnį, apie kurį jūs čia kalbate, tai jūsų rankose visi įrankiai. Jūs jau vieną įrankį atidavėte. Tai yra rezerviniai miškai.

Kitas dalykas – valstybiniai miškai. Šiandien man žmogus ryte rašo, kad Šunskų miške, pakelėje, yra kertama didžiulė biržė, kur ten visai neseniai buvo stebimos tokios saugomos rūšys kaip kukutis ir kitos. Jūs viską turite savo rankose, bet dar bandote jas tiesti į privačią nuosavybę. Visgi, ar tai yra sąžininga? Manau, kad ne.

Tikrai norėtųsi, kad jūs būtumėte nuoseklus: pirmiausia padarytumėte tuos darbus, kuriuos žadėjote iš karto po rinkimų per 1 mėnesį, per 2 ar per metus dėl miškų susitarimo, kurie turbūt ir būtų atspirties taškas tokiems projektams kaip šis. O dabar pasakymai, kad bus kompensacijos, bus atlyginta, tai tikrai neįtikina, nes tų 100 mln., kuriuos, jūs sakote, skiria Europos Sąjunga, akivaizdu, tikrai bus per mažai. Todėl tikrai siūlau grįžti į tą pradinį tašką, visus susodinti prie apskrito stalo ir dar kartą susitarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Dabar balsuosime, ar pritariame šiam devynių projektų paketui po pateikimo.

Balsavo 112: už – 71, prieš – 4, susilaikė 37. Po pateikimo projektams pritarta.

Dėl visų projektų, išskyrus paskutinį Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektą, kaip pagrindinis būtų Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas – Kaimo reikalų komitetas, išskyrus trečią projektą – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimą. Ten Kaimo reikalų komitetas nebūtų skiriamas, o visur kitur būtų taip. Svarstymas – rudens sesijoje. Galime visa tai bendru sutarimu priimti? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.

V. Juozapaitis dėl vedimo tvarkos ar replika po balsavimo?

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Išgirdau žodį „kultūra“. Kadangi Trakų parkas dabar vis dėlto yra susijęs su šia sritimi, tai mes kaip papildomas komitetas norėtume turėti tą dalį, kur…

PIRMININKAS. Gerai. Fiksuojame dėl paketo trečiojo projekto – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto – kaip papildomą skiriame Kultūros komitetą.

13.00 val.

Švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56⁴ straipsniu įstatymo Nr. XIV-1726 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2741(3), Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2742(3), Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2678(2), Švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2788(2) (svarstymas)

Tęsiame kitų projektų svarstymą. Darbotvarkės 1-10 klausimas. Čia yra keturių projektų paketas: projektas Nr. XIVP-2741(3), projektas Nr. XIVP-2742(3), projektas Nr. XIVP-2678(2), projektas Nr. XIVP-2788(2). Švietimo įstatymo, Mokslo ir studijų įstatymo projektų pataisos. Svarstymo stadija. Išklausysime komitetų išvadas. Švietimo ir mokslo komiteto išvadą pateiks E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, teikiamas įstatymų paketas. Jis faktiškai toks iš dviejų dalių. Vienas susijęs su lankomumu ir kitais moksleiviškais dalykais, o kitas paketas – dėl centralizuoto priėmimo į studijas ir bendrojo ugdymo mokyklas. Įstatymo projektas Nr. XIVP-2741 buvo svarstytas komitete. Teisės departamento išvadoms pritarta ir buvo bendru sutarimu komiteto išvadai pritarta.

PIRMININKAS. Dėl visų projektų išvadas paskelbėte ar tik dėl pirmo? Aš dabar atidžiai neklausiau.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Dėl pirmo buvo ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

PIRMININKAS. Taip, mes Socialinių reikalų ir darbo komitetą kviesime, bet jūs pasakykite dėl visų keturių projektų.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerai. Kitas projektas Nr. XIVP-2742(2). Komitetas svarstė, sprendimas – pritarti iniciatorių pateikto minėtų Mokslo ir studijų įstatymo straipsnių, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1258 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2742 ir pritarti komiteto išvadai. Už – 7, susilaikė 5.

Kitas įstatymo projektas Nr. XIVP-2678. Komitetas taip pat svarstė minėtą įstatymo projektą ir iš dalies pritarė Teisės departamento išvadoms. Taip pat priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2678 ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.

Taip pat komitetas pritarė dar vienai įstatymo projekto Nr. XIVP-2788 išvadai. Taip pat apsvarstė ir Teisės departamento išvadas. Pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar dėl pirmojo projekto taip pat turi būti paskelbta Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. J. Džiugelis turėtų skelbti, bet jo nėra. Tada aš gal perskaitysiu išvadą. Komiteto sprendimas ir siūlymai – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.

Dabar diskusija. Gana daug užsirašiusių, tikrai nebus galimybės visiems pasisakyti. Gal sutarkime, kad diskusijai skiriame 20 minučių? (Balsai salėje) Ar tinka bendru sutarimu, ar… (Balsai salėje) Girdžiu įvairias replikas. Siūlau balsuoti, kad diskusijai skiriame 20 minučių.

Už – 50, prieš – 18, susilaikė 12. Skiriama 20 minučių. Kalbančių labai prašau trumpinti pasisakymus, kad kuo daugiau kolegų galėtų pasisakyti. Taip, frakcijos vardu, bet nepiktnaudžiaukite ta galimybe.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gerbiama Lietuvos švietimo bendruomene, Lietuvos švietimas – kaip tie rajonų keliai keleliai. Pilki, duobėti, dulkėti, netvarkomi. Švietimo nesutvarkysi didėjančiu autobusiukų skaičiumi. Šiandien pagrindines švietimo problemas, kartais net sunkias ligas, puikiai įvardijo Prezidentas G. Nausėda. Tai nepamatuota švietimo komercializacija, įtraukiojo ugdymo plėtros nepagrindimas pakankamu finansavimu, nemąstymu, ko reikia žmonėms, o ko reikia ministerijai. Deja, Prezidentas teisus ir sakydamas, kad daug kas švietimo erdvėje baigiasi šnipštu. Galėčiau tęsti, kalbėti apie švietimo ligas, tai ir nesibaigiančios optimizacijos, konsolidacijos, pertvarkos, bet šiandien pristatomas įstatymo projektas, turintis daug įvairių šakų. Aš kalbėsiu tik apie vieną, apie galbūt naują lesyklėlę, kurią steigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tai viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“. Norima nustatyti, kad priėmimas į švietimo programas, administraciją būtų kuruojama šios įstaigos.

Ir kaip čia neprisiminsi praėjusios kadencijos ir XVII Vyriausybės siekių peržiūrėti ministerijas lipte aplipusių įstaigų, įstaigėlių, agentūrų spiečiaus, siekių įvertinti, ar visos jos reikalingos, ar jų funkcijų negali atlikti ministerijų skyriai ir panašiai. Kai kas padaryta, bet kai kas nespėta. Buvo įkurta Nacionalinė švietimo agentūra, reorganizuotas Nacionalinis egzaminų centras, Švietimo aprūpinimo centras, Ugdymo plėtotės centras ir taip toliau, ir taip toliau. Buvo manoma, kad įsteigus Nacionalinę švietimo agentūrą šitų lesyklėlių tikrai sumažės. Deja, to neįvyko. Prasidėjo naujų įstaigų, įstaigėlių kūrimas. Pavyzdžiui, vien administruoti įkurta Tūkstantmečio mokyklų akademija, viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra ir taip toliau, ir taip toliau.

Priminsiu, kad Nacionalinėje švietimo agentūroje dirba net 360 darbuotojų. Tai yra didžiuliai penki departamentai, ir dabar galintys atlikti tuos darbus, kuriuos ir numatoma atlikti įstaigoje „Mokausi Lietuvoje“. Deja, iš Nacionalinės švietimo agentūros, ji buvo pristatyta kaip gėris, jau yra išsivaikštoma. Tai yra 65 darbuotojai jau atleidžiami, jų funkcijos bus perskirstytos, šiuo metu netgi vyksta konkursas į naujo vadovo pareigas ir panašiai, ir panašiai. Čia ne mano pasakymas, o apie tai informuoja „Sodra“, Užimtumo tarnyba ir susirūpinę Nacionalinės švietimo agentūros darbuotojai. Šių abiejų įstaigų, „Mokausi Lietuvoje“ ir to, kas vyksta Nacionalinėje švietimo agentūroje, faktiškai tie patys pagrindiniai darbai netgi surašomi ir pakartojami: vykdyti švietimo stebėseną, organizuoti nacionalinius ir tarptautinius švietimo tyrimus, vykdyti švietimo įstaigų kokybės, darbuotojų kompetencijų nustatymą ir panašiai, ir panašiai. Kam visa tai reikia dubliuoti, aš taip ir nesuprantu, ir nenoriu suprasti.

Aišku, kai mes investuojame 210 mln., pavyzdžiui, į TŪM’ą, reikia, kad juos kas prižiūrėtų. Bet tam yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atskiri skyriai, Nacionalinės švietimo agentūros departamentai, pagaliau yra universitetai, jie irgi tuo rūpinasi, miestų ir rajonų švietimo skyriai. Tačiau jais, matyt, per mažai rūpinamasi. Aišku, milijonai, investuoti į švietimą iš Europos pinigų, yra fantastika, yra gražu, bet tai daryti, esu įsitikinęs, reikia tikslingai, skaidriai, pagrįstai matuoti ne tik metrais, milijonais, komplektais, autobusiukais, krepšeliais, o reikia daugiau išnaudoti tas pajėgas, kurios ir dabar dirba mano jau paminėtose švietimo įstaigose.

Taigi norėčiau palinkėti naujam būsimam švietimo ministrui, kad jis save tegul pozicionuoja ne tik kaip mūsų švietimo mesiją, gelbėtoją, nes tai darė visi ankstesni ministrai, bet kad jis būtų ministras realistas, ministras praktikas ir girdėtų mintis ir nuomonę ne tik politikų, girdėtų ne tik ministerijos, departamentų vadovų ir kitų pareigūnų, bet girdėtų ir mokytojų, direktorių, švietimo visos bendruomenės, švietimo profsąjungų, tėvų, mokinių. Tai, manau, užtikrintų, kad tai būtų būsimasis geras ministras. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. J. Šiugždinienė – frakcijos vardu.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, aš norėčiau sureaguoti į kolegos tokį, kaip sakant, emocionalų pasisakymą apie viską. Tikiu, kad bus tikrai geras ministras, kurį patvirtins. (Balsai salėje) Tai gal ir… Ne, jau žinote, kaip sakant, viskas, šaukštai po pietų. (Balsai salėje) Neturiu nuodėmių.

Kolegos, aš labai trumpai apie esmę šių pasiūlymų. Yra du pasiūlymai, taip pat jie labai siejasi su akademiko E. Jovaišos pasiūlymu. Pirmiausia pasiūlymas yra dėl lankomumo. Pagrindinis tikslas – sukurti prielaidas tam, kad mes galėtume ministerijos lygiu, valstybės lygiu nustatyti tam tikrą bazinę pamokų lankomumo tvarką. Visi suprantame, kad ugdymo kokybė, rezultatai, pažanga labai stipriai priklauso ne tik nuo aplinkos, ne tik nuo pačios ugdymosi aplinkos ir kitų dalykų, bet taip pat ir nuo lankomumo. Tą rodo ir tyrimų rezultatai. Šiandien Lietuvoje lankomumą galima pateisinti… pamokų nelankymą galima tiesiog pateisinti labai paprastai, bet kokiu tėvų rašteliu. Čia yra viena problema, nes kai vaikai nelanko pamokų, tai ir jų pasiekimai, ką rodo tyrimai, yra prastesni.

Kita problema yra ta, kad mes iš tikrųjų nežinome, kur tuo metu yra vaikas. Šiandien sistema mums leidžia tiesiog ignoruoti kai kuriuos dalykus – tik esant 50 % pamokų nelankomumui įsijungia tam tikri mechanizmai ir mes pradedame aiškintis, o kurgi tuo metu yra vaikas ir kodėl jis nelanko pamokų. Taigi šiuo pakeitimu mes sudarome tokią galimybę, kaip jau sakiau, nustatyti bazinę pamokų lankomumo tvarką. Ta tvarka, tos nuostatos turės, žinoma, atgulti į sutartis, mokyklų vidaus taisykles, į sutartis su tėvais. Taigi mokyklų vaidmuo išlieka labai labai svarbus. Tai yra pagalba mokytojams, nes šiandien mes tikrai matome situaciją, kuomet ne visose mokyklose yra vienodai sutvarkoma lankomumo problema, ne visose mokyklose lankomumo ar pamokų nelankymo klausimas yra išsprendžiamas vidaus tvarkomis. Čia yra vienas pakeitimas, vienas pasiūlymas.

Kitas yra dėl centralizuotos priėmimo į aukštąsias mokyklas, į priešmokyklinio, ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigas informacinės sistemos. Čia kolega jau kalbėjo apie viešąją įstaigą „Mokausi Lietuvoje“, kuri būtent ir būtų atsakinga už visų lygių priėmimo administravimą. Aš noriu pabrėžti, kad priėmimą organizuoja, priėmimą vykdo pačios aukštosios mokyklos. Ši sistema yra kaip administravimo įrankis, platforma, kuri leis centralizuotai administruoti priėmimą, o mes galėsime skaidriai matyti, kokie kriterijai yra taikomi ir kaip vyksta priėmimas į visų lygių, į visų pakopų švietimo programas.

Taigi, kodėl mums reikia šito pakeitimo? Todėl, kad mes ilgą laiką finansavome į aukštąjį mokslą priėmimą per LAMA BPO sistemą, tai yra naudodami struktūrines lėšas, ir šiuo metu struktūrinės lėšos šiam projektui baigėsi. Labai svarbu, kad priėmimo sistema toliau būtų palaikoma, todėl mums reikia, mums būtina, kad įstatyme rastųsi įstaiga, ir įstaigos pavadinimas, kuri bus sistemos valdytoja, todėl šis pakeitimas ir yra siūlomas. LAMA BPO yra asociacija, o asociacija negali būti šiuo metu šios sistemos valdytoja. Taigi mes siūlome tokį pakeitimą ir tikimės, jog palaikysite, nes priėmimas turi vykti sklandžiai. Jau vyksta priėmimas į aukštąsias mokyklas ir būtina užtikrinti, kad informacinė sistema veiktų, ir būtina užtikrinti, kad ji veiktų ne tik aukštosioms mokykloms, bet ir profesinėms, taip pat ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo. Tai tiek.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau pasisakys V. Targamadzė. Atsisako. Kas neatsisako tada? L. Nagienė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų yra tokia dviprasmybė. Vienas pasisako, kad nereikalinga kontrolė dėl priėmimo į mokyklas, nereikia nė lankomumo kontrolės. Mano nuomone, mes žinome, ko šiandien siekiame iš švietimo ir ko pasigendame – kad vaikas būtų ugdomas ir pasiektų geriausių mokymo rezultatų. O ar mes galime atsistoti prieš klasę, jeigu klasėje nėra dešimties vaikų ir net nežinome, kur tas vaikas yra nuėjęs ar dėl kokių priežasčių jo šiandien nėra mokykloje? Aš manau, mūsų tikslas yra… Tam ir yra skirta mokykla – tai ne mokymasis, jeigu jis nėra užsiregistravęs, namuose. Visą informaciją turėtų žinoti ir mokytojas, lygiai taip pat informuoti tėvus, jeigu tėvai irgi tos kontrolės neveda. Yra atskirų mokyklų, galiu pasakyti pavyzdį, yra mokyklų, kuriose jeigu yra įėjimas, kaip aš sakau, su kortele, į mokyklą norint patekti, tokiu atveju automatiškai visa informacija nukeliauja iš kortelės į TAMO žurnalą ir tėvams nukeliauja informacija, ar tas vaikas šiandien atėjo į mokyklą. Jeigu mes būtume sukūrę visose mokyklose įėjimą tokį, kaip sako, raktus vaikas turėjo kažkada pasikabinęs – jis dabar turi asmeninę kortelę, tai būtų užtikrinta ir šiandien nebūtų tokios didelės problemos.

Aš iš tikrųjų esu už tai, kad informacija pasiektų tėvus, nes yra buvę tokių atvejų ir manau, kad kiekvienas turite pavyzdžių – atveža tėvai į mokyklą, tačiau jis kiaurai pro vienas duris įeina, pro kitas išeina ir net nepasiekia mokyklos. Neaišku, kur jis yra savaitę, dvi, ir auklėtojas ar mokytojas galvoja, kad jis serga, o iš tikrųjų išaiškėja, kad jis tiesiog piktybiškai nelanko mokyklos. Norėdami, kad pasiektų gerų, kokybiškų ugdymo rezultatų ir kad jis iš tikrųjų galėtų įgyti kokybiškų žinių, mes turėtume ir pareikalauti iš paties vaiko, o informacija turėtų patekti tėvams.

Šiandien man kolega uždavė klausimą, sako, o ar mes nepersekiosime tų vaikų, kurie galbūt išvažiuoja atostogų su tėvais savaitei, nes kelionės yra pigesnės? Aš manau, kad tie tėvai, kurie yra protingi, supranta, kad reikia pateikti informaciją pedagogams, pasiimti užduotis, prisiimti atsakomybę, ir tokiu atveju tikrai niekas nesiruošia bausti. Šita kontrolė ir kad ta informacija patektų šeimoms ir pedagogui… aš manau, glaudus bendradarbiavimas būtinas, ir aš esu už tai, kad informuotų, jeigu vaikas nuolat nelanko, netgi ir Vaiko teisių apsaugos tarnybą, jeigu neužtikrina vaiko pareigos mokytis iki 16 metų, kad tikrai žinotų, ką daryti tokiu atveju su tokia šeima.

Kitas momentas dėl to centralizuoto priėmimo. Diskusija buvo ir komitete, kaip iš tikrųjų, į kokius kriterijus bus atsižvelgta. Aš manau, ministerija, nustatydama tuos kriterijus, kaip mes dabar sakome, teritoriniu principu daugiausia… Tai yra diskusija, galbūt nėra regionuose ar rajonuose tos didelės problemos, bet Vilniuje, kai nori patekti į pačią geriausią mokyklą, o negyvena toje teritorijoje, irgi yra didesnė problema. Dažnai būna fiktyviai deklaruota gyvenamoji vieta, kad būtent mano vaikas patektų į tą mokyklą.

Šiuo atveju, aš manau, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kurdama taisykles ir nustatydama kriterijus, pateikdama aprašą, visą šitą reikalą, šitą įstatymą suderins. Manau, kad ir komitetas gaus informaciją, nes labai svarbu šiandien, iš tikrųjų galbūt ir tas centralizuotas priėmimas bus vienose rankose. Dabar norint gauti informaciją, kartais ir pačiai ministerijai sudėtinga surinkti visą informaciją.

Aš sutinku su gerbiamo kolegos S. Tumėno pasisakymu, kam reikalinga ta papildoma įstaiga „Mokausi Lietuvoje“. Sutinku. Aš tokį pat klausimą uždaviau Švietimo ir mokslo komitete. Bet buvo pasakyta, kad tai bus viena viešoji įstaiga, nes LAMA’os BPO nebėra, tai vien dėlto ir reikia įkurti šitą įstaigą. Todėl tikrai manau, kad protingai žiūrėdami į šituos teisės akto pakeitimus mes jiems galėtume ir pritarti. Tikrai yra (…) klausimų, bet kai kurie dalykai irgi bus numatyti apraše. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir, matyt, paskutinė – I. Kačinskaitė-Urbonienė.

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien svarstome net ne vieną Švietimo įstatymo paketą. O šiame kalbama apie mokinių, mokytojų pareigas ir teises, taip pat ir tėvų, taip pat apie centralizuotą priėmimą į visas ugdymo įstaigas nuo darželio iki aukštosios mokyklos. Iš tikrųjų apie kiekvieną įstatymą norėtųsi trumpai pakalbėti atskirai. Jau atkreipiau ir pirmininko dėmesį, kad derėtų balsuoti dėl kiekvieno įstatymo atskirai, nes jie yra tikrai labai skirtingi.

Pirmame įstatyme kalbama apie tai, kad mokiniai privalo lankyti mokyklą. Labai sutinku su bendromis nuostatomis, kad savalaikis informavimas turi būti, jeigu vaikas nelanko mokyklos, turi būti informuojamos atitinkamai ir vaiko teisių tarnybos. Tačiau matau tam tikrą riziką (ir čia tikrai išsakė ne vienas tėvas, esantis net ir šioje salėje), kad bus labai apribotos galimybės turėti kokių nors šeimos planų, kurie yra pamokų metu, paprastai liaudiškai tariant, ugdymo metu. Nors pati esu šalininkė, kad ugdymo metu vaikai turėtų tik mokytis ir ne kitaip, tačiau čia galbūt neatliepiama kita nuostata, kurioje, pavyzdžiui, kalbama apie mokinių ir tėvų atsakomybę už ugdymą, galimybę turėti tam tikrą laikotarpį personalizuotus ugdymo planus ir pasiekti tų pačių rezultatų. Štai šiuo aspektu įstatymas tikrai galėtų būti tobulinamas.

Antras įstatymo projektas yra apie centralizuotą priėmimą į aukštąsias mokyklas. Lietuvos universitetų rektorių konferencija nuosekliai prašė išbraukti žodelį „centralizuotas“, o palikti tik „priėmimas“. Pasakysiu, kodėl. Ji mano, kad to žodžio įrašymas tam tikra prasme riboja aukštųjų mokyklų autonomiškumą. Ir su tuo galima sutikti. Čia labai priklauso nuo mūsų turimos vertybinės pozicijos, ar aukštosios mokyklos yra pasirengusios, pačios gali atsirinkti studentus ir priimti juos, ar mes padarome labai centralizuotą ir griežtą sistemą, kokius studentus ir kas gali priimti. Štai mes nuosekliai einame to centralizavimo ir gana didelio griežtinimo keliu, nepalikdami jokių galimybių aukštosioms mokykloms pačioms atsirinkti studentus. Mano požiūriu ir Darbo partijos požiūriu, tai nėra teisingas kelias.

Trečiajame įstatyme kalbama apie šiuos metus. Tam, kad aukštosios mokyklos galėtų priimti užsieniečius, aš manau, jį reikia palaikyti, ir jį palaikau.

O ketvirtajame kalbama apie savivaldos tam tikrų teisių ribojimą, kai visas priėmimo, vadinkime, koordinavimas vyks per valstybinę centralizuotą sistemą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kriterijus. Šiuo metu mes turime net subūrę darbo grupę, kokie tie kriterijai galėtų būti ir kokius kriterijus savivalda galėtų nusistatyti, atsižvelgdama į savo specifiškumą. Niekas nesiginčija, kad gyvenamoji vieta yra ir turi būti pagrindinis kriterijus vaikui gauti mokyklą arčiausiai namų. Bet yra ir daugiau niuansų. Štai, dirbame prie 29 straipsnio ir dar iki priėmimo tikrai turėtume pasižiūrėti, ar ministro numatomi kriterijai ir tvarkos aprašas tikrai atliepia savivaldybių galimybes geriau sureguliuoti vietoje esančias priėmimo sistemas.

Ką galima apibendrintai pasakyti: visas įstatymų paketas ir apskritai švietimo sistema toliau nuosekliai šios valdančiosios koalicijos dėka juda centralizacijos keliu. Jums, mielieji, ir apsispręsti, ar jūs palaikote viso švietimo centralizavimą, ar ne. Pagal tai ir kviečiu nuspręsti, kaip balsuoti.

V. VALKIŪNAS (DPF). Darbo partija palaiko.

PIRMININKAS. Dėkui. Netrukus kaip tik ir apsispręsime. Yra pareikštas kai kurių frakcijų pageidavimas balsuoti dėl kiekvieno projekto atskirai. Nedaug mes čia sugaišime, greituoju būdu balsuosime.

13.27 val.

Tada dėl pirmo projekto motyvai. Tai yra Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2741(3). (Balsai salėje) Motyvai pirma. Taip, L. Nagienė – už.

L. NAGIENĖ (DFVL). Būtent aš palaikau šį pirmąjį Švietimo įstatymo projektą. Mokyklos pareiga informuoti tėvus (globėjus), jeigu vaikas neatėjo į mokyklą ir nebuvo suderinta ar informacijos jokios negavo. Kitas momentas. Jeigu ilgiau negu, sakysim, 1 savaitę ar 2 savaites tėvai net nereaguoja, tokiu atveju iš tikrųjų informuoti: nesudaromos sąlygos vaikui siekti išsilavinimo. Tai yra Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pranešti apie tai, kad ši šeima galbūt galimai nesirūpina savo vaiku ir vaikas neatlieka tos pareigas. Iš tikrųjų neužtikrina tos pareigos.

Aš siūlau iš tikrųjų šiam įstatymo projektui pritarti, nes tai bus sietina su kitu įstatymų paketu, kurį pateikė E. Jovaiša. Iš tikrųjų tikrai siūlau dabartiniam šitam pritarti.

PIRMININKAS. Nepaisant jūsų lūkesčių, V. Fiodorovas agituos prieš. Nėra.

Tada balsuojame dėl šio projekto, ar pritariame po svarstymo.

Už – 78, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo šiam projektui pritarta.

13.29 val.

Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75^1, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2742(3) (svarstymo tęsinys)

Mokslo ir studijų įstatymo projektas Nr. XIVP-2742(3). Dėl motyvų nebuvo užsirašiusiųjų? (Balsai salėje) Tuoj patikrins, Sekretoriatas paskubėjo paleisti. (Balsai salėje)

E. Pupinis – už.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, daug kas buvo pasakyta diskusijų metu. Iš tikrųjų vis tiek turėtume eiti prie tokios suprantamos sistemos, kurios savininkė bus valstybė, o iš tikrųjų operatoriais… ir turbūt naudosis ja tiek ir aukštosios mokyklos. Iš tikrųjų čia buvo baimių dėl autonomijos. Iš tikrųjų šiuo metu jos yra delegavusios dalį savo autonomijos vadinamajai LAMA’i BPO ir nieko neatsitiko. Šiuo atveju tikrai valstybė turi turėti tam tikras informacines sistemas dėl finansavimo, dėl tam tikro kontroliavimo, šiek tiek priežiūros, nes viskas remiasi į finansus. Šiuo atveju taip pat yra priimti įstatymai, kur užduotos tam tikros sąlygos aukštosioms mokykloms, tai be tokios sistemos praktiškai neįmanoma kontroliuoti. Todėl prašom pritarti.

PIRMININKAS. I. Kačinskaitė-Urbonienė – prieš.

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Motyvuodama diskusijoje aš jau sakiau, kad iš principo čia yra judama centralizacijos griežtėjimo keliu. Taupydama visų laiką, pasakysiu taip: kas balsuos už šitą įstatymą, balsuos už aukštųjų mokyklų autonomiškumo mažinimą ir naikinimą, kas balsuos prieš, tas – už autonomiškumo didinimą. Mano požiūriu. Kviečiu apsispręsti.

PIRMININKAS. Balsuojame ir tuoj pamatysime, kaip kas balsuos. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo. Iš karto pasakau, kad pratęsiu balsavimo laiką dar 10 minučių.

Už – 73, prieš – 3, susilaikė 14. Pritarta po svarstymo.

13.31 val.

Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2678(2) (svarstymo tęsinys)

Kitas – Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2678(2). Nėra kalbančių prieš, gal Seimo narė J. Šiugždinienė nebeagituos už? Norite agituoti.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti, nes tikrai labai myliu savo kolegę, bet neteisybės sakyti vis tiek negalima. Priėmimą vykdo aukštosios mokyklos ir tai yra tik įrankis, platforma, priėmimo aptarnavimas. Šita sistema tikrai nėra ta, kuri kaip nors apriboja aukštųjų mokyklų galimybę priimti studentus, su jais pasirašyti sutartis. O visiems stojantiems į aukštąjį mokslą yra taikomi vienodi minimalūs reikalavimai.

PIRMININKAS. Dabar balsuosime, ar pritariame po svarstymo šiam projektui.

Balsavo 93: už – 90, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta po svarstymo.

13.32 val.

Švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2788(2) (svarstymo tęsinys)

Ir paskutinis iš šio paketo – projektas Nr. XIVP-2788(2). Replika po balsavimo – I. Kačinskaitė-Urbonienė.

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū. Atsakymas mano labai mylimai Seimo narei gerbiamai Jurgitai ir taip pat mylimai buvusiai ministrei dėl to autonomiškumo. Jeigu nebūtų klausimų dėl žodelio „centralizuotai“, tai mes čia šiandien nediskutuotume. Ir jeigu aukštosios mokyklos mano, kad tai mažina jų autonomiškumą, mes turėtume tai tiesiog gerbti. Kolegos, aš nekalbėjau netiesos, aš tiesiog ištransliavau tai, ką sako aukštosios mokyklos.

PIRMININKAS. Išklausėme repliką, dabar balsuosime dėl projekto Nr. XIVP-2788(2), ar pritariame po svarstymo? (Balsai salėje) Po to suteiksiu žodį replikoms. Nepamirškite pabalsuoti.

Balsavo 90: už – 63, prieš – 1, susilaikė 26. Pritarta po svarstymo. Dabar daug replikų matau. A. Žukauskas.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Vis dėlto noriu pasakyti, kad gerbiama Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė neteisi. Aukštosios mokyklos išsakė nuogąstavimus, kad jeigu būtų tas žodis „centralizuotai“, teoriškai gal susidarytų galimybė kaip nors pažeisti jų autonomiją. Bet finalas – tai, ką mes dabar priimame, niekaip nepažeidžia, o tokios teorinės galimybės, jeigu kas kažkaip kada būtų, tai būtų Konstitucinis Teismas, ir tiek žinių.

PIRMININKAS. Ir E. Jovaiša, taip pat replika ar dėl vedimo tvarkos?

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš taip pat negaliu nereaguoti. Balsuodamas už, jokiu būdu nemenkinu autonomijos teisių ir čia nieko bendro neturi su autonomijos teisėmis, nes mes sprendžiame grynai technologinį klausimą. Buvo LAMA BPO, ji maitinosi iš projektinių lėšų. Projektinių lėšų neliko, Vyriausybei reikia duoti pinigus. Vyriausybei norint duoti pinigus, reikia, kad būtų dalininkas. Universitetai įsileisti į LAMA BPO kaip dalininką Vyriausybę atsisakė, tai Vyriausybei teliko ruošti, imti atskirą instituciją, tą pavadintą, ir duoti pinigus. Nereikia painioti technologinių dalykų su idėjos ir autonomijos neigimu. Niekas jos neneigia. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar replikų. Na, tikrai.

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Toks žanras, pirmininke, replikos. Gal jūs girdėjote, kodėl Socialdemokratų frakcija nedalyvauja šitame svarbiame balsavime?

PIRMININKAS. Kas nedalyvauja?

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Socialdemokratų frakcija. Įdomu, ar po sąskrydžio savaitės sunku atsigauti, ar tiesiog švietimo klausimai neįdomūs?

PIRMININKAS. Na, nebuvau jų sąskrydyje, nežinau, ar gali būti tam tikrų sunkumų. Yra, kaip yra.

13.35 val.

Švietimo įstatymo Nr. I-1489 16, 29, 46, 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2743(2) (svarstymas)

Kitas projektas – Švietimo įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-2743(2). A. Vyšniauskas dėl vedimo tvarkos.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi mes jau gerokai esame pietų pertraukoje, tai frakcijos vardu norėčiau paprašyti pertraukos iki kito posėdžio dėl šio klausimo. (Plojimai)

PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu? Matau pritarimą. Bendru sutarimu pertrauka iki kito posėdžio.

13.36 val.

Švietimo įstatymo Nr. I-1489 28, 37, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2759(2), Švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56⁴ straipsniu įstatymo Nr. XIV-1726 16, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2760(2), Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2761(2) (svarstymas)

Liko dar vienas švietimo paketas, 1-12 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2759(2) ir du lydimieji. A. Vyšniauskas taip pat dėl vedimo tvarkos.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip pat norėčiau pertraukos iki kito posėdžio. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu? (Balsai salėje) Bendru sutarimu pertrauka iki kito posėdžio. Tad liko tik Seimo narių pareiškimai, kurie užpildys likusią pietų pertraukos dalį.

O šitie švietimo klausimai po pietų pertraukos, po ministro atsakymų, bus pirmiausia.

13.36 val.

Seimo narių pareiškimai

Dabar žiūrime, kas užsirašė skaityti pareiškimus. Pirmasis Č. Olševskis. Prašau.

Č. OLŠEVSKI (MSNG). Gerbiamieji kolegos, vakar Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos darbo vizito Lenkijoje metu, įvažiuojančius į Punską, mus pasitiko lenkiškas-lietuviškas užrašas „Puńsk. Punskas“, kuris mane nepaprastai nudžiugino. Panašiai atrodė ir užrašai ant parduotuvių, kavinių. Gražu, galima pajusti lietuviškumo dvasią, o svarbiausia – jaučiasi, kad gyventojai vieni kitus gerbia.

Tautinės mažumos nekelia pavojaus Lietuvai. Priešingai, jos yra aktyvios viešojo gyvenimo dalyvės ir pripažįsta valstybę kaip savo tėvynę, kuri leidžia joms išlaikyti ir mylėti savo kultūrą, kalbą, tradicijas. Deja, kartais tautinės mažumos Lietuvoje pasigenda tinkamo valdžios dėmesio. Lietuvių kalbos inspekcija, siaurai aiškindama tautinės mažumos teisę viešai vartoti savo kalbą kompaktiškoje gyvenamoje vietovėje, ypač tarptautiniu aspektu, reikalauja panaikinti kai kuriuos Vilniaus krašto vietovių topografinius pavadinimus, kurie greta oficialios valstybinės versijos pateikiami tautinės mažumos kalba.

Šiuo atžvilgiu verta turėti omenyje šiuos faktus: Vilniaus regione lenkai sudaro apie 50 % visų gyventojų. Šis skaičius turėtų įpareigoti tinkamai elgtis su šiame regione, ar rajone, gyvenančiais lenkais pagal Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. Būtent dėl šios priežasties Lietuvos ir Lenkijos sutarties 13 straipsnyje numatyta, kad susitariančios šalys įsipareigoja laikytis tarptautinių tautinių mažumų teisių apsaugos principų ir normų, visų pirma, įtvirtintų Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, tarptautiniuose žmogaus teisių paktuose, atitinkamuose ESBO dokumentuose ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.

Vis dėlto, siekiant didesnio aiškumo, dviejuose ankstesniuose sutarties straipsniuose buvo paaiškinta ir apibrėžta konkreti teisė laisvai vartoti tautinės mažumos kalbą privačiai ir viešai bei vartoti savo vardus ir pavardes tautinės mažumos kalba. Sutartyje taškus ant „i“ sudėliojo nuostata, kurioje aiškiai nurodyta, kad šalis susilaiko nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų lemti tautinės mažumos narių asimiliaciją prieš jų valią. Iki šiol dvikalbystė buvo leidžiama pagal Lietuvos tautinių mažumų įstatymą, kurio galiojimas 2010 metais, praėjus 19 metų, nebuvo pratęstas. Tai beprecedentis atvejis Europos Sąjungoje, kai valstybėje narėje, kurioje gyvena daug tautinių mažumų, panaikinta numatyta teisinė apsauga. Tai akivaizdus teisinis regresas, prieštaraujantis ESBO ir Venecijos komisijos rekomendacijoms, ir, svarbiausia, prieštarauja tarptautinės teisės dvasiai.

Lisabonos sutartyje taip pat daug dėmesio skiriama kultūros ir kalbų paveldo apsaugai, skatinant kalbų įvairovę kaip vieną iš pagrindinių Europos Sąjungos principų. Ši teisė Europos Sąjungos piliečiams suteikiama Pagrindinių teisių chartijos 21 ir 22 straipsniais, o tai reiškia, kad bandymas įvesti tam tikros kalbos išskirtinumą yra sąmoningas pagrindinių vertybių apribojimas ir pažeidimas. Be to, pati kalbų įvairovės sąvoka Sąjungos teisėje apima oficialias kalbas, taip pat bendras oficialias kalbas, regionines kalbas ir kalbas, kurios valstybėje narėje nėra oficialiai pripažįstamos.

Taip pat pasakytina ir apie Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kurią Lietuvos valdžios institucijos pasirašė ir ratifikavo be jokių išimčių, tačiau prieštaraudama tarptautiniams principams ir geriems įpročiams Lietuva neįgyvendino šio dokumento savo teisinėje sistemoje, nors konvencijos 2 straipsnis įpareigoja Lietuvą ją įgyvendinti gera valia. O konvencijoje aiškiai nurodyta, kad vietovardžiai, gatvių pavadinimai ir kiti viešo pobūdžio topografiniai ženklai mažumos kalba bus pateikiami ir tose vietovėse, kuriose tradiciškai gyvena daug tautinei mažumai priklausančių žmonių.

Verta pabrėžti, kad Europoje integracijos modelis, taikomas autochtoninėms mažumoms, yra standartizuotas. Tokių mažumų kultūrinės kalbos, švietimo, tikėjimo identitetas yra apsaugomas ypatingu būdu. Kiekviena Europos valstybė finansuoja anksčiau minėtus autochtoninių mažumų poreikius, sukuria joms specialias privilegijas jų tautinių kalbų apsaugos srityje.

Bent jau nuo paskutinio pasaulinio karo Europoje laikomasi standarto, kuris buvo patvirtintas daugeliu tarptautinių dokumentų, tokių kaip Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija ar Europos korta dėl regioninių ir mažumų kalbų, kad autochtoninės tautinės mažumos savo kompaktiškoje gyvenamojoje vietovėje turi teisę viešai vartoti savo gimtąją kalbą kaip pagalbinę greta valstybinės kalbos. Tai pasireiškia rašant dvigubus topografinių objektų, gatvių, gyvenamųjų objektų, gatvių ar gyvenviečių pavadinimus, vartojant šią kalbą vietinėse valstybės įstaigose. Pripažinta, kad tai yra geriausias būdas siekiant garantuoti konkrečios tautinės mažumos kalbos apsaugą, nes tik viešas kalbos vartojimas suteikia garantijas išlikti kalbai kitoms kartoms.

Pabrėžtina, kad tautinių mažumų kalbų šalinimas iš viešojo vartojimo yra neišvengiamo išnykimo pradžia. Kita vertus, Europos valstybės pradėjo pragmatinę politiką savo tautinių mažumų atžvilgiu, pripažindamos, kad jei konkreti tautinė mažuma jaučiasi saugiai, jei kalbame apie tautinį identitetą, ir patogiai savo mažoje tėvynėje…

PIRMININKAS. Stipriai viršijate laiką.

Č. OLŠEVSKI (MSNG). (Tuoj baigiu.) …taip pat bus atviresnė ir draugiškesnė dominuojančios daugumos atžvilgiu. Lojalumas ir susitapatinimas su valstybe, kurioje gyvena tautinė mažuma, ir kalba nebus tuomet išankstinė prievartos priemonė, o tik natūralus poreikis, tarpusavio pagarbos ir draugystės aktas. Labai ačiū, atsiprašau, kad šiek tiek užtęsiau laiką.

PIRMININKAS. R. Šarknickas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Lietuvos piliečiai, neseniai girdėjome, kaip šioje tribūnoje kalbėjo Jo Ekscelencija G. Nausėda. Tai buvo ketvirtas metinis jo pranešimas. Prezidentas savo kalboje paminėjo išties nemažai Lietuvos politikos piktžaizdžių, kurios, kad ir kaip būtų gaila, yra vedamos politikos galimai net sąmoningo neefektyvumo realybė.

Man asmeniškai viena jautresnių temų – tai narkotikai mokyklose. Situacija jau dabar yra daugiau nei tragiška. Narkotinių medžiagų pėdsakų randama daugelyje Lietuvos mokyklų. Kaip Prezidentas sakė, narkotikų plitimas mokyklose negali tapti statistine eilute policijoje. Vis dėlto kelių Seimo narių iniciatyva siekiama dar labiau sušvelninti, tiksliau, dekriminalizuoti narkotinių medžiagų vartojimą. Nė neabejoju, kad tokiu atveju raudonai nusidažytų ir ta likusi vienintelė iš 28 mokyklų, kurioje dar nerasta narkotikų, nes 27 uostamiesčio mokyklose rasta.

Užuot siekę dekriminalizuoti narkotikus, geriau užsiimkime vaikų sportiniu užimtumu. Vaikų užimtumą skatinti ir polinkį narkotikams mažinti galime ir per šeimos politiką, kuri, kaip sakė Prezidentas, šiuo metu yra Lietuvos politikos pogrindyje. Į šią problemą reikėtų žiūrėti plačiai: peržiūrėti lengvatų taikymą šeimoms, kompensacijas būstui, vaikų užimtumui ir kita. Neatmestina idėja ir užtikrinti šeimų nemokamą kultūros įstaigų lankymą.

Anot Prezidento, „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ renginiai parodė, kiek svarbi Lietuvoje yra kultūra ir kiek svarbu Lietuvos kultūrą įtraukti į Europos kultūros kontekstą. Nors anais metais Prezidentas tik pagarsino idėją dėl mėnraščio „Aušra“ perleidimo, šiemet jau galime pasidžiaugti jo realiu perleidimu ir pristatymu į švietimo įstaigas. Čia turime būti dėkingi mecenatui gerbiamam P. Kizniui. Tokie žmonės tik parodo, kad Lietuvoje dar yra asmenybių, kurioms svarbu lietuviškos šaknys ir tradicijos, svarbi ateities karta, kuriai reikia perduoti Lietuvos šaknų istoriją.

Kalbant apie kultūrą, privalu puoselėti ne tik ją, bet ir kultūros politiką. Gaila, tačiau dar 2016–2020 metų Seimo kadencijoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vyriausybės parengtas Kultūros politikos pagrindų įstatymas jau trejus šios Seimo kadencijos metus guli Kultūros ministerijos stalčiuose. Šis ministerijos neveiksnumas užkliuvo ir Prezidentui, savo metiniame pranešime pastebėjusiam, kad Kultūros politikos įstatymas turi būti kuo greičiau priimtas. Tikėkimės, kad šią pranešimo dalį išgirdo ir Kultūros ministerija.

Taigi, nors ir trumpai, bet labai taikliai Prezidentas savo kalboje įvardijo šios Seimo kadencijos vedamos politikos žaizdas, tačiau Seimo dauguma nesiima priemonių joms sutvarkyti. Priešingai – teikia įstatymų projektus, kurie šias žaizdas tik dar labiau didina. Anot Vydūno, turime visi skubėti talkon, net kasdien, kad stiprėtų dvasiniai augančios valstybės pamatai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar V. Ąžuolui suteiksime žodį pareiškimui. Jis tvirtina, kad dėl techninių kliūčių jo užsirašymas dingo. Patikėsime.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Šiandien išklausėme Prezidento kalbą ir įstrigo kai kurie dalykai. Prezidentas labai gerai paminėjo, kad šios valdančiosios daugumos, liberalų ir konservatorių, tikslas yra švietimo komercializavimas. Na ir, žinoma, reformos dėl reformų. Reformos reikalingos ES pinigams įsisavinti. Pažiūrėkime, kaip realiai vyksta švietimo komercializavimas. Prezidentas labai gerai paminėjo. Dar 2020 metais Prezidentas pateikė Švietimo įstatymą, kad būtų suteikta galimybė kuo daugiau vaikų įtraukti į priešmokyklinį, darželio, ugdymą ir kad visi vaikai turėtų teisę gauti šį ugdymą.

Ką daro Švietimo, mokslo ir sporto ministerija? Tame įstatyme yra aiškiai parašyta, kad per metus Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi duoti ne mažiau kaip 30 mln. eurų šioms grupėms, klasėms įsteigti. Buvo apskaičiuotas lėšų poreikis ugdymui tose grupėse užtikrinti.

Kokią turime situaciją? Iki šios dienos neskirtas nė vienas euras. Vadinasi, per dvejus su puse metų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau turėjo būti skyrusi apie 75 mln., o šiandien neskyrė nė vieno euro. Biudžetą priimant, pernai prieš Naujuosius metus atėjo tokia džiugi žinia – neva jau ministerija pagaliau skirs tam pinigų. Žadėjo gal apie 20 mln., bet nei tvarkos, nei kam tos lėšos bus skirtos, nei kada bus skirtos – nieko nėra. Rugsėjo 1 diena jau labai greitai. Vadinasi, rugsėjo 1 dieną nė vienos grupės mes neturėsime, bet įstatyme yra nurodytos datos, kada tos grupės turi būti įsteigtos ir tą ugdymą turi gauti. Ministerija, vadinasi, tyčia, tam, kad vaikai būtų priversti eiti į privačius darželius, ką Prezidentas ir sakė, kad yra švietimo komercializavimas, tų lėšų neskyrė.

Eikime toliau. Aukštasis mokslas. 2021 metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerija gavo, buvusi valstiečių Vyriausybė davė dvigubai daugiau pinigų nemokamam aukštajam mokslui. Realiai turėjo būti visas aukštasis mokslas nemokamas, bet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dvigubai padidino įkainį ir netgi padarė atvirkščiai – kad tų nemokamų vietų būtų dar mažiau. Toks šūkis kaip „Mokytojas – prestižinė profesija!“ buvo tyčia padarytas, kad netgi mokytojai, kurie norėtų studijuoti ir įgyti tokią profesiją, negautų nemokamo švietimo.

Eikime į kitą sritį. Sveikatos apsauga, sveikatos sistema, reforma dėl reformos, mistiniai 800 mln. Europos Sąjungos lėšų prižadėti. Jau pirma savivaldybė papuolė į A. Dulkio pinkles, Akmenės savivaldybė. Šiandien kaip tik komitetuose yra svarstomas pasiūlymas sujungti pirminį sveikatos centrą su antriniu sveikatos centru, tiksliau, A. Dulkio svajonė grįžti į tarybinių laikų sistemą bus įgyvendinta. Ir ką mes vėl girdime? A. Dulkys pažadėjo kažką, jeigu sujungsite, kažkokius mistinius pinigus. Bet tas pažadas liko pieštas šakėmis ant vandens, nes jokio rašto, jokio įsipareigojimo, konkrečios sumos, jeigu taip bus, nėra.

Pažiūrėkime, kas atsitiko su Klaipėda. A. Dulkys taip pat Klaipėdos bendruomenei žadėjo, kad jeigu sujungs dvi ligonines, gaus daug pinigų, visi bus užpilti pinigais ir bus laimingi. O finalas toks, kad pinigų nėra, bet pasiūlyta: tai jūs dalyvaukite bendrai kažkokiuose Europos Sąjungos projektuose – pagal bendrą eilę ką nors gausite. Dabar turbūt liūdniausia yra tai, kad savivaldybėms įstatyme yra parašyta, kad tai yra savanoriškas sprendimas jungti pirminį su antriniu sveikatos apsaugoje žadant, kad kas nors bus, o finale nieko savivaldybės negaus. Vadinasi, atsitiks tokia situacija, kad, gerai Prezidentas ir pasakė, projektai dėl projektų, kažkokie mistiniai planai, bet gaila, kad viskas lieka tik popieriuje. Vadinasi, kaip sakant, viskas, kas yra popieriuje, ir visas šios Vyriausybės ir valdančiosios daugumos darbo brokas liks ant savivaldybių ir eilinių žmonių pečių. Taigi, siūlyčiau savivaldybėms nepriimti skubotų sprendimų, o geriau ramiai palaukti metus, nes po metų gali kardinaliai viskas keistis ir tą, ką priėmėte šiandien savanoriškai, gali tekti atšaukti. Nedarykite skubotų sprendimų.

PIRMININKAS. Dėkui. Visi pareiškimai išklausyti. Tuo galime baigti rytinį posėdį. (Gongas)

Vakarinio posėdžio pradžia įprastu laiku – 14 valandą. Ministro atsakymai į klausimus, po to, kaip minėjau, dėl švietimo vienas projektas ir trijų projektų paketas, kaip buvo rytinio posėdžio darbotvarkėje. Baigėme posėdį. Registracijos neskelbsime.

* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.