Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 19, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 249
STENOGRAMA
2023 m. kovo 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pavaduotojai V. MITALAS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Prašom užimti vietas. Pradedame kovo 21 dienos, antradienio, rytinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 116 Seimo narių.
10.03 val.
Seimo narės Rasos Petrauskienės priesaika
Gerbiami kolegos, norėčiau pakviesti į tribūną laikinai einantį Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas gerbiamą G. Godą.
G. GODA. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 2023 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-76 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario S. Šedbaro įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais nesuėjus terminui ir Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato pripažinimo R. Petrauskienei“, kuriuo nusprendė pripažinti, kad, atsiradus laisvai Seimo nario vietai, Seimo nare tampa Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas – R. Petrauskienė. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas paskelbtas Teisės aktų registre 2023 m. kovo 16 d., taigi jis įsigaliojo ir minėta Seimo narė gali prisiekti Seimo plenariniame posėdyje.
Prieš priimdamas Seimo nario priesaiką, turiu paaiškinti kai kurias konstitucines ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta: išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymų nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato, dėl to Seimas priima nutarimą. Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas ir nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ar priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas.
Duodamas priesaiką išrinktasis Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją, įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigą, kaip jį įpareigoja Konstitucija. Konstitucijos sudedamosios dalies – Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką minėtas tekstas turi būti persakomas ar perskaitomas, po to vardinis priesaikos tekstas pasirašomas. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad prisiekti leidžiama ir be paskutinio priesaikos teksto sakinio.
Pagal Seimo statuto 4 straipsnį Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jei jo nėra, – laikinai einantis jo pareigas Konstitucinio Teismo teisėjas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Pasirašytas vardinis priesaikos lapas perduodamas priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui ar teisėjui, kuris jį patikrina ir paskelbia Seimo nario, įgijusio visas Tautos atstovo teises, pavardę. Vardinį priesaikos lapą priėmęs priesaiką asmuo perduoda Seimo Pirmininkui saugoti Seime.
Pagal Seimo tradiciją, priimant Seimo nario priesaiką, Seimo salėje visi stovi. Suprantama, ši pareiga netaikoma tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių negali jos vykdyti.
Taigi norėčiau pradėti priesaikos priėmimo procedūrą. Prašom stoti. Kviečiu prisiekti Seimo narę Rasą Petrauskienę.
R. PETRAUSKIENĖ. Aš, Rasa Petrauskienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas.
G. GODA. Skelbiu, kad Seimo narė R. Petrauskienė prisiekė 2023 m. kovo 21 d. Seimo plenariniame posėdyje ir ji, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu prisiekusią Seimo narę R. Petrauskienę. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dar kartą sveikiname mūsų naująją kolegę.
Ir dabar dar labai norėčiau pratęsti sveikinimų dalį ir pakviesti mūsų kolegą L. Slušnį, kuris visai neseniai šventė gražų jubiliejų. (Plojimai)
10.10 val.
Informaciniai pranešimai
Norėčiau perskaityti pareiškimą dėl priėmimo į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją. R. Petrauskienė prašo priimti ir šis prašymas yra patvirtintas.
Gerbiami kolegos, vadovaudamasi 217 straipsnio 3 dalimi norėčiau įgarsinti iš Antikorupcijos komisijos gautą raštą dėl nepasitikėjimo Antikorupcijos komisijos pirmininku: „Grupė Seimo Antikorupcijos komisijos narių dar 2022 metų rudenį kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką A. Stončaitį prašydami pateikti paaiškinimus dėl viešojoje erdvėje apie jį pasirodžiusios informacijos. Kreipimesi komisijos nariai išreiškė nepasitikėjimą Antikorupcijos komisijos pirmininku A. Stončaičiu manydami, kad Seimo narys, atsisakęs bet kuriuo jam priimtinu būdu paaiškinti ar paneigti jam metamus kaltinimus dėl neskaidrios veiklos bei ryšių, negali vadovauti Antikorupcijos komisijai, dirbančiai su itin jautria bei įslaptinta informacija.
Komisijos pirmininko pateikti paaiškinimai neišsklaidė abejonių dėl viešai pateiktos nepalankios informacijos, todėl komisija išreiškė nepasitikėjimą Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku A. Stončaičiu ir nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką siūlydama atleisti Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką A. Stončaitį iš užimamų pareigų dėl nepasitikėjimo.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 217 ir 218 straipsniais bei atsižvelgdami į Seimo Antikorupcijos komisijos sprendimą, siūlome teikti Seimui svarstyti pridedamą Seimo nutarimo projektą dėl A. Stončaičio atleidimo iš Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo.“
Pridedami du lapai – posėdžio protokolo išrašai ir 3 punktas – Seimo nutarimo dėl A. Stončaičio atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo projekto, vienas lapas. Pasirašo komisijos pirmininko pavaduotojas B. Matelis.
10.12 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. kovo 21 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1-2 klausimas – posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pirmoji prie mikrofono buvo gerbiama A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG*). Aš frakcijos vardu turėsiu du prašymus. Kaip žinome, 2023 m. vasario 8 d. Etikos ir procedūrų komisija vertino Seimo balsavimo aplinkybes dėl kanapių dekriminalizavimo ir buvo konstatuota, jog prieš pradedant balsavimą Seime buvo pažeistas Statutas. Antru savo nutarimo punktu Seimo Etikos ir procedūrų komisija siūlo Seimui spręsti, ar pradėti Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projekto Nr. XIVP-1766(2) ir Baudžiamojo kodekso įstatymo projekto Nr. XIVP-1767(2) svarstymo procedūrą iš naujo nuo tos stadijos, kai buvo padarytas pažeidimas. Gaila, Seniūnų sueigai nepavyko apsispręsti ir pritarti etikos sargų pasiūlymui. Labai tikiuosi, kad Seimas klausys etikų ir tą sprendimą padarys. Taigi, frakcijos vardu siūlau įtraukti į darbotvarkę.
Taip pat antrasis mūsų siūlymas yra išbraukti apkaltos procedūrą iš šios dienos darbotvarkės Seimo nariui P. Gražuliui, nes yra renkami parašai dėl ponios Seimo narės J. Sejonienės apkaltos. Siūlytume šituos klausimus svarstyti kartu, nes jeigu jau Seimas mano, kad dėl to, kur nėra vaizdo įrašo ir nesimato, kas ką spaudžia, reikia pradėti apkaltą ponui P. Gražuliui, tai, manau, lygiai tais pačiais pagrindais, aiškiai suprasdami, kad ponia J. Sejonienė sąmoningai paspaudė atitinkamus mygtukus ekrane, tiesiog siūlysime ir poniai J. Sejonienei pradėti apkaltą ir pasitikrinti, ar yra tas apkaltos procesui reikalingas pažeidimo šiurkštumas. Siūlome įtraukti.
PIRMININKĖ. Dėkui. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu siūlome dėl darbotvarkės 1-4 klausimo, projekto Nr. XIVP-2526(2) dėl gerbiamo N. Statkaus skyrimo žvalgybos kontrolieriumi, spręsti slaptu balsavimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Prašau, V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiama Pirmininke, iš tikrųjų frakcija šiandien buvo susitikusi su kandidatu į žvalgybos kontrolierius ir mes siūlome ne tik spręsti slaptu balsavimu, bet siūlome spręsti ir ne šiandien tą klausimą, nes susitikimo metu mums taip ir nebuvo pateikti aiškūs darbo principai, aiškios gairės, kurias jis nori tirti, kur mato problematiką. Manome, kad žvalgybos kontrolierius turėtų turėti daugiau ambicijų nei patalpų samdymas ir darbuotojų priėmimas į darbą.
Mes manome, kad Žvalgybos kontrolierių institucija yra svarbi ir kritinė, todėl kandidatui tikrai dar reikia laiko pasiruošti. Jam reikėtų susitikti su Seimo kontrolieriais, kaip jis pats minėjo, ir su kitais pareigūnais, išsiaiškinti problematiką, pristatyti normalią darbotvarkę, kad mes galėtume apsispręsti. Manome, kad klausimas tikrai jautrus, ir nenorime balsuoti prieš. Tiesiog norime, kad būtų pasiruošęs kandidatas, ir manome, kad iki kitos savaitės atidėjus balsavimą būtų galima, išgirdus jo rimtus argumentus, o ne tuos, kuriuos šiandien girdėjome frakcijoje, priimti sprendimą ir patvirtinti.
PIRMININKĖ. Siūlote išbraukti iš darbotvarkės 1-4 klausimą.
V. GAPŠYS (DPF). Ir svarstymą, ir priėmimą atitinkamai. Aišku, frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Dėkui. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, frakcijos vardu taip pat siūlome išbraukti abu Farmacijos įstatymus – darbotvarkės 2-9.1, 2-9.2 klausimus. Jeigu pažiūrėtume į Seimo narių paštą, turbūt nėra svarbesnio klausimo šiandien. Mūsų frakcija tikrai norėtų susipažinti su situacija, kodėl staiga tokia schema yra stumiama, faktiškai taupoma darbuotojų sąskaita, nors darbo grupė, kuri ilgai rengė šitą projektą, buvo pateikusi visai kitokias formuluotes. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašau, gerbiama ponia Kubiliene.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš norėčiau, kad jūs paaiškintumėte, kokie čia dvigubi standartai. Kalbu apie kolegą A. Stončaitį, jūs čia perskaitėte surinktus parašus dėl jo atstatydinimo. Noriu priminti, kad Priklausomybių prevencijos komisija taip pat balsavo dėl nepasitikėjimo M. Daniele, mes kreipėmės keliais raštais į Seimo vadovybę ir kažkaip tas raštas tyliai buvo kažkur padėtas į apatinį stalčių. Gal galima būtų juos dėti kartu? Ačiū.
PIRMININKĖ. Perskaičiau šiandien kreipimąsi, gautą iš Antikorupcijos komisijos, nes taip mane įpareigojo padaryti Statutas. Ateinančiuose posėdžiuose, matyt, bus suplanuotas ir balsavimas.
Dėl jūsų minimo klausimo dėl M. Danielės. Aš dabar tiesiog neturiu po ranka šito kreipimosi, aš tiesiog pasitikslinsiu, ar ten yra analogiškos situacijos. Dabar tiesiog negaliu atsakyti, ar yra kreipimasis į Seimo Pirmininką, nes čia buvo nutarimu kreipimasis į Seimo Pirmininką. Tiesiog pasitikrinkite. Dėkui.
Kolegos, siūlau atsispręsti dėl pasiūlymų. Pirmas. A. Širinskienė frakcijos vardu siūlo įtraukti į darbotvarkę du įstatymų projektus. (Balsai salėje) Taip. Pirmiausia ji siūlo balsuoti dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvados šios dienos posėdyje. Apsispręskime dėl A. Širinskienės pasiūlymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Ačiū.
Balsavo 121: už – 58, prieš – 53, susilaikė 10. Pasiūlymui nepritarta.
Antras A. Širinskienės pasiūlymas: išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 1-11 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektą. Balsuojame. Kas pritariate A. Širinskienės pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 53, prieš – 61, susilaikė 1. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas dėl P. Gražulio lieka šios dienos darbotvarkėje.
Ketvirtasis buvo V. Gapšio pasiūlymas išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 1-4 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Nortauto Statkaus skyrimo Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriumi“ projektą. Balsuokime dėl V. Gapšio ir frakcijos pasiūlymo.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 24, prieš – 56, susilaikė 40. Pasiūlymui nepritarta, klausimas lieka šios dienos darbotvarkėje. D. Kreivys, matyt, dėl balsavimo?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Taip. Dėl prieš tai buvusio klausimo prašom protokole mano balsą įskaityti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkui. Įskaitysime protokole. Toliau J. Jarutis frakcijos vardu siūlė balsavimą dėl žvalgybos kontrolieriaus daryti slaptą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta bendru sutarimu. 13 valandą bus slaptas balsavimas.
T. Tomilinas frakcijos vardu siūlo išbraukti 2-9.1 ir 2-9.2 klausimus, tai yra Farmacijos įstatymą ir lydimąjį. A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš noriu kolegų parpašyti, kad leistų pristatyti Farmacijos įstatymą. Išties yra į paštą atėję daug vieno teksto pranešimų. Bet, kolegos, Europos Sąjunga reikalauja nuo 2006 metų farmakotechnikų veiklą kontroliuoti arba nuotoliniu, arba tiesiogiai dirbant vaistinėje. Danija, Portugalija, Suomija, Švedija, kitos Europos Sąjungos valstybės pasirinko nuotoliniu būdu. Mes, nuo liepos 1 dienos įsigaliojus įstatymui, iš esmės galime prarasti mažas vaistines, kur dirba farmakotechnikai. Ar mes norime? Visi per rinkimus žadėjo – vykdysime regioninę politiką. Čia niekas nenukentės, tik bus galimybė taip, kaip dabar yra dirbama ne vieni metai, vaistininkų, farmakotechnikų veiklą kontroliuoti nuotoliniu būdu. Bet tie, kurie turite artimų vaistininkų, pažįstamų, draugų žmonos, aišku, palaikysite vaistininkus. Bet dar kartą sakau, mes įstatymą kartais priimame dėl vieno žmogaus, o čia palies labai nemažai žmonių. Apsaugokime galimybę regionuose, mažuose miesteliuose, kur yra viena vaistinė, kad dirbtų farmakotechnikas ir jo veiklą kontroliuotų nuotoliniu būdu. Mes gi išmokome per pandemiją tai daryti.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Antanai, aš siūlau neįsivelti į diskusiją. T. Tomilinas. Prašom. Po to apsispręsime balsuodami.
T. TOMILINAS (DFVL). Kolegos, aš tai ir norėjau pasakyti. Antanas supainiojo žanrus. Tiesiog aš išsakiau argumentus iš frakcijos ir toks yra mūsų žanras. Mes balsuojame dėl įtraukimo į darbotvarkę.
PIRMININKĖ. T. Tomilinas siūlo išbraukti 2-9.1 ir 2-9.2 klausimus. Balsuokime.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 41, prieš – 57, susilaikė 21. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiami kolegos, turime apsispręsti dėl visos darbotvarkės. Ar galime bendru sutarimu? Negalime bendru sutarimu. Balsuojame. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 74, prieš – 5, susilaikė 41. Darbotvarkei pritarta.
10.25 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 16, 20, 24, 25, 302, 35, 38, 41, 42, 43, 44, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1390 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2406(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Užimtumo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2406(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pakeitimą sudaro vienas straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra pateikta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai. Už kalba A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, negaliu nepritarti kolegos J. Džiugelio teiginiui ir argumentacijai, kad nuo šių metų įsigaliojus tam tikriems Užimtumo įstatymo pakeitimams susiformavo nelygiavertės subsidijų dėl darbo užmokesčio nutraukimo sąlygos subsidijuojamiems asmenims pradėjus dirbti savarankiškai, nes pagrindiniu kriterijumi dėl tokių subsidijų nutraukimo buvo pasirinkta įdarbinimo subsidijuojant vykdymo ir finansavimo sutarčių sudarymo data. Konkrečiau sakant, svarbiausiu dalyku buvo pasirinkta, ar šios sutartys buvo sudarytos iki šių metų, ar šiais metais. Pripažinkime, tikrai nelogiška, kad žmogui, sudariusiam tokią sutartį praėjusių metų gruodžio 31 dieną, subsidijavimas nutraukiamas, o kitam asmeniui, sudariusiam analogišką sutartį šių metų sausio 2 dieną, nenutraukiamas.
Pakeitus Užimtumo įstatymą pagal kolegos Justo siūlymus bus išlaikoma parama dėl tikslinių grupių asmenų įdarbinimo jiems pradėjus savarankišką veiklą. Kitaip sakant, bus pašalintos nelygiavertės paramos sąlygos, atsiradusios pastaruoju metu įsigaliojus tam tikrai Užimtumo įstatymo nuostatai. Palaikau šią iniciatyvą ir balsuoju už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti. Balsavimas numatytu laiku. Kolegos, primenu, kad šiandien pirmasis balsavimo intervalas yra nuo 10 val. 50 min.
10.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nortauto Statkaus skyrimo Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriumi“ projektas Nr. XIVP-2526(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nortauto Statkaus skyrimo Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriumi“ projektas Nr. XIVP-2526(2). Komiteto pranešėjai. Pirmasis – Žmogaus teisių komiteto pranešėjas T. V. Raskevičius. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi L. Kasčiūnas.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai ir narės, Žmogaus teisių komitetas Seimo nutarimo „Dėl Nortauto Statkaus skyrimo Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriumi“ projektą svarstė šių metų kovo 15 dienos posėdyje ir nutarimo projektui komitete buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą Žmogaus teisių komiteto išvadą.
Kviečiu L. Kasčiūną, kad pristatytų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, Seimo Pirmininke. Komitetas irgi svarstė N. Statkaus kandidatūrą, buvo viena techninė Teisės departamento pastaba, į ją mes atsižvelgėme. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nėra, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą.
Dabar norėčiau diskutuoti pakviesti užsirašiusį vieną Seimo narį V. Rakutį. Prašom į tribūną.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau išsakyti savo nuomonę apie kandidatą į žvalgybos kontrolierius N. Statkų, nes šį žmogų pažįstu ne tik iš darbo Seime, bet taip pat ir iš ankstesnės veiklos Lietuvos karo akademijoje.
Koks žmogus gali būti žvalgybos kontrolieriumi? Tai visų pirma žmogus, suprantantis žvalgybos veiklos specifiką. Tai nėra tokie paprasti dalykai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Iki šiol galiojusi tvarka, kai Seimo kontrolierius kontroliavo žvalgybos tarnybas, nedavė jokio rezultato, realiai niekas nebuvo daroma, nes tiesiog žvalgybos bendruomenė negali pasitikėti žmonėmis, kurie niekada nėra dirbę panašioje institucijoje. Nortautas yra dirbęs Valstybės saugumo departamente. Turi būti žmogus kūrybingas ir giliai suvokiantis, ką jis daro, nes jam teks sukurti šią instituciją. Jos dar nėra. Reikės sugalvoti, kaip atlikti tam tikras procedūras, nustatyti tradicijas ir veiklos formas laikantis, žinoma, įstatymų. Taip pat turi būti kūrybingas, giliai suvokiantis bendruosius saugumo ir gynybos reikalus žmogus. Tai nėra tokia sritis, kuri nėra susijusi su tarptautiniais reikalais, tai yra susijusi su įvairiais agentūriniais dalykais. Ir tai turi būti žmoniškas, atjaučiantis, jautrus žmogus.
Tai štai turime tokią puokštę reikalų. Ar gali būti žmogus, kuris visiems patiktų? Negali būti tokio žmogaus. Bet, mano supratimu, N. Statkus yra labiausiai atitinkantis šiuos esminius kriterijus žmogus, už kurį aš linkęs balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už lakonišką pasisakymą. Gerbiami kolegos, daugiau diskutuoti užsirašiusių nėra. Ar gerbiamas kandidatas norėtų pasisakyti? Ne. Po svarstymo, balsavimo motyvai po svarstymo. Užsirašiusių nėra.
Turime patvirtinti balsavimo biuletenį. Jis yra standartinis. Dėl Seimo nutarimo „Dėl Nortauto Statkaus skyrimo Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriumi“ projekto Nr. XIVP-2526(2) priėmimo. Ar galime patvirtinti bendru sutarimu? Dėkoju, patvirtinta bendru sutarimu. Kaip ir minėjau posėdžio pradžioje, balsuosime 13 val., balsavimo pabaiga 13 val. 20 min., taigi, nuo 13 val. iki 13 val. 20 min. Dėkoju.
10.31 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl teroristinės Rusijos įtakos apribojimo“ projektas Nr. XIVP-2321(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl teroristinės Rusijos įtakos apribojimo“ projektas Nr. XIVP-2321(2). Pranešėjas – gerbiamas R. Lopata.
R. LOPATA (LSF). Ačiū, Pirmininke. Ponios ir ponai, teikiame Seimui rezoliucijos projektą, kuriuo siekiame įtvirtinti Rusijos kaip teroristinės valstybės statusą ir apriboti jos įtaką. Manome, kad būtina kelti klausimą, kokių politinių ir teisinių priemonių turi būti imamasi ir koks turi būti jų įgyvendinimo mechanizmas siekiant nustatyti Europos Sąjungos valstybių narių, tarp jų ir Lietuvos, fizinių ir juridinių asmenų santykį ne tik su Rusijos Federacija kaip terorizmą remiančia ir jį vykdančia valstybe, bet ir su kitomis pripažįstamomis kaip terorizmą remiančiomis valstybėmis.
Visų pirma kviečiame Europos Sąjungą ir jos valstybės nares bendrais veiksmais sukurti ir išplėsti ES teisinę sistemą, pagal kurią valstybės būtų pripažįstamos terorizmą remiančiomis ir teroristines priemones naudojančiomis valstybėmis. Raginame užtikrinti Europos Sąjungos sankcijų politikos įgyvendinimą užkertant kelią bet kokiam sankcijų apėjimui. Taip pat raginame baigti kurti Rusijos Federacijos įšaldyto turto Europos Sąjungoje konfiskavimo teisinį režimą ir sukurti tarptautinį Rusijos agresijos sukeltos žalos atlyginimo mechanizmą kaip priemonę Ukrainai karo padarytai žalai atlyginti. Kreipiamės į savo sąjungininkes ES ir NATO, raginame jas dėti maksimalias pastangas inicijuojant visapusišką tarptautinę Rusijos Federacijos izoliaciją.
Taip pat pateikėme keletą pasiūlymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Siūlome tarptautiniu lygmeniu kelti Rusijos Federacijos pripažinimo terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe klausimą. Europos Sąjungos lygmeniu siūlome siekti, kad už teroristinės valstybės veiksmus atsakingos politinės partijos, palaikančios Rusijos karą prieš Ukrainą, tai yra partija „Vieningoji Rusija“, Rusijos Federacijos komunistų partija, Rusijos liberalų demokratų partija, „Teisingoji Rusija“, ir visų tų partijų nariai būtų įtraukti į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus.
Raginame Vyriausybę pateikti Seimui teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų griežtinama teisinė atsakomybė už tarptautinių sankcijų įgyvendinimo ir mėginimo sankcijas apeiti pažeidimus. Kitaip tariant, rezoliucija bandome nubrėžti konkrečias kryptis, kuriomis mums toliau judėti įteisinant politinį ir teisinį Rusijos kaip teroristinės valstybės statusą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininke, išties pritariu jūsų rezoliucijos tekstui, kad Lietuva ragina Europą, bet turbūt Lietuva ir turi rodyti pavyzdį. Man tai nesuprantama, kaip iki šiol dar per Lietuvos teritoriją keliauja rusiškos dujos į Karaliaučių. Lietuva gauna pinigus, ima iš teroristinės Rusijos pinigus už tą tranzitą. Vokiečiai kažkaip sugebėjo susitvarkyti su „Nord Stream“. Kada gi Lietuva susitvarkys?
R. LOPATA (LSF). Man atrodo, šitas klausimas yra labai paprastas. Prisiminkime vadinamojo Kaliningrado tranzito istoriją, kai mūsų sąjungininkai tiesiog pasiūlė ar paprašė, kaip čia pavadinti, neeskaluoti tranzito klausimo. Aš manau, lygiai tas pats yra ir dėl dujų. Kitaip tariant, nenorima žiebti naujos eskalacijos šitame fronte.
PIRMININKĖ. Klausia Ž. Pavilionis. Ruošiasi D. Kepenis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš visų pirma norėjau padėkoti profesoriui už iniciatyvą ir įžvalgas, nes labai dažnai lietuviai yra pirmi su tokiomis idėjomis. Bet kodėl, profesoriau, yra taip svarbu apeliuoti į Europos Sąjungą ir kodėl ši iniciatyva prasminga būtent europiniame kontekste? Ko Europa dar nepadarė? Iš tikrųjų tie instrumentai (Amerikoje žinome, ką reiškia, kai Amerika pavadina kokią valstybę teroristine), visi instrumentai, įjungiami. Ko mums, Europai, trūksta?
R. LOPATA (LSF). Aš manau, kad mūsų diplomatija ta kryptimi dirba, tačiau, man atrodo, jiems reikalingas parlamentinis užnugaris suprantant, kad Europos Sąjungos sprendimų priėmimo mechanizmas yra gana lėtas, tiesiog politinis svoris ir mūsų diplomatija nemaišytų spaudžiant dėl aktyvesnių ir greitesnių sprendimų. Kokie turi būti tie sprendimai, rezoliucijoje yra išvardinti. Europos Sąjungoje, prisipažinkime, apie tai yra kalbama, bet kalbama lėtai, vangiai ir ilgai. Manau, kad ši rezoliucija mūsų diplomatijai bus tam tikras užnugaris toliau dirbant ta kryptimi.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Praėjusioje kadencijoje Seimas priėmė 67 rezoliucijas. Šią kadenciją jau turime 42. Kai mes priėmėme labai svarbią rezoliuciją dėl visuomenės imuniteto stiprinimo, pozicija buvo labai prieš, ir šiandien ji visiškai nevykdoma, nors ypač svarbi rezoliucija. Prašom pasakyti, kaip jūs galvojate, kokia tikimybė, kad jūsų teikiama rezoliucija bus vykdoma, kas ją prižiūrės, nes šio klausimo, kur buvo žodis „terorizmas“, buvo ne viena priimta Seimo? Ką daryti, kad tokios rezoliucijos taptų gyvybingos ir duotų naudą, kad nebūtų tiktai tuščias popieriaus gadinimas ir kai kurių kolegų savo veiklos imitacija? Ačiū.
R. LOPATA (LSF). Manau, svarba yra keleriopa.
Pirma. Iš tikrųjų tokiose rezoliucijose apibūdinamos tam tikros (šiuo atveju Lietuvos Respublikos Seimo) politinės ir geopolitinės pozicijos tam tikru klausimu.
Antra. Pats rezoliucijos rengimo, pateikimo ir svarstymo momentas yra labai svarbus. Čia yra antroji ar trečioji redakcija (aš jau dabar neprisimenu) šitos rezoliucijos.
Iš pirminio teksto, kurį irgi parėmė NSGK nariai, iškrito du punktai. Vienas iš jų buvo apie tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi pateikti Seimui teisės aktus, reglamentuojančius, kad už teroristinės valstybės veiksmus atsako ir tos valstybės juridiniai asmenys, kuriems nebūtų leidžiama vykdyti veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje, įsigyti ir turėti nekilnojamojo turto be specialaus leidimo ir taip toliau, ir panašiai.
Antrame punkte kalbama apie tai, kad reikia sukurti tam tikrą registrą, kuriame registruotųsi Rusijoje vykdantys komercinę veiklą arba atstovaujantys Rusijos fizinių bei juridinių asmenų interesams Lietuvoje subjektai.
Šitie punktai iš dabartinio teksto dingo, nes svarstymų metu paaiškėjo, kad mes galime jau dabar priimti tam tikrus teisės aktų pakeitimus, kuriais šiuos punktus jau galime įgyvendinti. Tuos punktus, kaip tai įvyko, po manęs pristatys NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas. Kitaip tariant, mes duodame sau gaires ir net prieš jas paleisdami į gyvenimą, kad nebūtų, kaip jūs sakote, irgi tuščios, parodome kelius, kaip galime įgyvendinti realiai įstatymuose. Aš manau, rezoliucijos tikrai turi prasmę.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamas Raimundai, ačiū už labai svarbią iniciatyvą. Tai sumažina mūsų galimo politinio veidmainiavimo maržą.
Mano klausimas. Tuos du punktus, kuriuos dabar Laurynas pristatys, mes žadame priimti, nes jie, mano požiūriu, yra labai svarbūs, tie du punktai, kuriuos paminėjote. Ir trečias nepaminėtas punktas – Lietuvos įmonių registras, jis iki šiol tęsia prekybą… žinoma, čia yra ir moralinis punktas, prekybą su Rusijos Federacija. Ar, jūsų nuomone, mes šį antimoralės kodą ir katalogą turėtume paskelbti, kaip jums atrodo? Gerbiamas Raimundai, aš jums labai dėkingas.
R. LOPATA (LSF). Aš supratau klausimą. Kaip ir minėjau, šie rezoliucijos ankstesniame tekste fiksuoti punktai išbraukti tik dėl to, kad mes radome galimybę teisės aktuose padaryti pataisas, kurios leistų įgyvendinti tai, apie ką mes šnekame, taip pat ir sukurti vadinamąjį registrą, kuriame būtų registruojama ar registruotųsi įmonės, vykdančios veiklą Rusijoje arba su Rusija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Diskusija. Tuoj patikrinsime, ar turime užsirašiusių diskutuoti. Ne, diskutuoti… Ar jūs užsirašėte, Petrai? (Balsai salėje) Neužsirašėte jūs. (Balsai salėje) Neužsirašėte, mes ką tik tikrinome. Galbūt užsirašykite dėl motyvų, gerai? Tikrai nebuvo jūsų. Motyvai. Priėmimas. Keturi – už, keturi – prieš.
Už kalba Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tikrai kolegų prašau kuo vieningiau balsuoti už šią rezoliuciją. Taip, kaip profesorius teisingai sakė, Europos Sąjungoje nėra daug teisinių mechanizmų, kurie, įvardijus teroristinę valstybę, leistų mums imtis įvairių priemonių, nes mes esame vienos vidaus rinkos nariai. Tačiau tuos instrumentus reikia sukurti. Kažkada, kai mes įvardijome, kad V. Putinas turi būti atiduotas į Hagos teismą, daug kas pakeldavo antakius. Bet po truputį tie procesai juda. Dažnai mes būname pirmi. Todėl dar kartą labai norėčiau padėkoti profesoriui ir savo ruožtu paprašyti Seimo narių kuo vieningiau balsuoti.
Daug kartų primenu tą pačią tiesą: dažnai mes esame įvairių partinių aljansų nariai ir tas mūsų balsas, kurį mes išreikšime Seimo salėje, taip pat galėtų tapti raginimu mūsų šeimų nariams Europoje panašius aktus priimti savo parlamentuose ir galų gale įtvirtinti tai Briuselyje, kaip panašiai padarėme ir su Magnitskio aktais, vadinamaisiais žmogaus teisių aktais. Trejus ketverius metus kovojome, kad tai taptų Europos Sąjungos realybe. Esu tikras, kad taip pat taps ir šiuo klausimu.
PIRMININKĖ. Motyvai už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų rezoliucijų daug, tos rezoliucijos didelės įtakos nepadarys, bet yra tokių rezoliucijų, kurias reikėjo priimti vienbalsiai, tai dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje. Šitą rezoliuciją atmetė konservatoriai. Ir štai dabar pusę metų vyksta diskusijos, reikia ar nereikia brigados. Štai ką reiškia ambicijos, kad ne tas žmogus pasiūlė labai svarbią Lietuvai rezoliuciją. Jos nėra. Taip, nebūtų tiek diskusijų Vakarų šalyse ir Vokietijoje. Būtų aiški parlamento pozicija.
Kitas dalykas. Ar ne geriau mums priimti rezoliuciją galų gale kreiptis į tuos papuvusius Vakarus, kad duotų tiek ginklų ir amunicijos Ukrainai, kad tas karas baigtųsi? Dabar jie neturi ginklų, trūksta amunicijos, žmonės žūsta. Kodėl mes čia esame abejingi? Galbūt sureaguotų Europos Sąjunga ir duotų tiek ginklų, kiek reikia. Metus žada, žada tuos „Leopardus“, bet nėra tankų, nėra kitos ginkluotės. Gėda už tokį Europos Sąjungos neryžtingumą, tokį neprincipingumą ir tokį beširdiškumą, kai naikinama Ukraina. Parenkite tokią rezoliuciją ir mes tikrai vienbalsiai balsuosime. Žinoma, ir šitą reikia priimti, bet jinai nelabai ką duos.
PIRMININKĖ. Motyvai už – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš manyčiau, kad šita rezoliucija daug ką duos, nes jinai yra pirma Baltijos šalyse, jinai panaikina dvejopus standartus, neleidžia mūsų apkaltinti veidmainiškumu, kad mes viduje kažką darome kitaip, negu deklaruojama Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų arba prezidentų, arba premjerų susitikimuose. Tai yra vidinis mūsų moralės patikrinimas. Aš manau, kad tai yra labai laiku. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai išsakyti, apsispręsime, kaip balsuoti, numatytu laiku.
10.45 val.
Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 15 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2497(2), Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 1, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 22, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1741 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2498(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 15 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2497(2) bei lydimasis. Kviečiu L. Kasčiūną, kad pristatytų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą dėl abiejų projektų.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Labai trumpai. Komitetas pritaria įstatymams. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Čia yra dėl abiejų – ir pagrindinio, ir lydimojo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytas komiteto išvadas. Diskutuoti po svarstymo užsirašė P. Gražulis, tačiau aš turiu įtarimą, kad jis supainiojo projektus. Ar dėl pirotechnikos norite? Ne, nenorite.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gaila, Petrai, būtume apie pirotechniką pasikalbėję.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų po svarstymo dėl 1-6.1 ir 1-6.2 klausimų. Užsirašiusių dėl motyvų… T. Tomilinas norėtų kalbėti už. Gerbiamas Tomai, ar esate salėje? Nematau. Daugiau užsirašiusių kalbėti nėra. Apsispręsime, kaip balsuoti, numatytu laiku.
10.46 val.
Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 13, 15, 16, 21, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1272 4 ir 6 straipsnių pakeitimo ir 1, 5 ir 7 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2444(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Nepaprastosios padėties įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2444(2). Svarstymas. L. Kasčiūnas pristato Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, vėlgi mes vieningai balsavome, pritardami šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašiusių dėl šio klausimo nėra. Dėl motyvų po svarstymo taip pat nėra. Apsispręsime, kaip balsuoti, numatytu laiku. Primenu, kad balsuoti šiandien numatyta nuo 10 val. 50 min., tai yra jau netrukus.
10.47 val.
Strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1738 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2462(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Strateginių prekių kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2462(2). Gerbiamas L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, irgi noriu pasakyti, kad šiam įstatymo projektui komitetas pritarė bendru sutarimu: už – 9, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Svarstymo stadijoje diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų po svarstymo dėl projekto Nr. XIVP-2462 užsirašiusių taip pat nėra. Apsispręsime balsuodami.
10.48 val.
Tarptautinių sankcijų įstatymo Nr. XIV-1020 1, 2, 5, 11, 12 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111 skyriumi ir priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-2493(2), Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2496(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9.1 ir 1-9.2 klausimai – Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2493(2) bei lydimasis. Prašom, L. Kasčiūnas pristato Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Balsavome vieningai: už – 9, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už visas pristatytas išvadas. Diskutuoti dėl Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto bei lydimojo Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projekto nėra užsirašiusių. Patikrinkime, ar po svarstymo yra norinčių kalbėti už arba prieš dėl Tarptautinių sankcijų įstatymo Nr. XIV-1020 1, 2, 5, 11, 12 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo ir įstatymo papildymo 111 skyriumi ir priedu įstatymo projekto ir lydimojo. Ne, po svarstymo užsirašiusių kalbėti nėra. Taigi apsispręsime balsuodami. O balsavimas prasidės jau netrukus – 10 val. 50 min. pradėsime balsuoti dėl visų rytinės darbotvarkės projektų, kurie apsvarstyti.
Dar norėčiau pakviesti į tribūną L. Kasčiūną, kad pristatytų vieną savo siūlymą dėl 1-9.1… atsiprašau, dėl 1-9.2 klausimo – Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2496. Ką tik atėjo nauja komiteto išvada su jūsų pasiūlymu, jam komitetas, kaip suprantu, pritarė iš dalies. Prašom pristatyti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, gerbiama Seimo Pirmininke. Du pasiūlymai buvo mano ir jiems buvo pritarta iš dalies. Pirmas pasiūlymas susijęs su Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų ekonominiais ryšiais, plėtojamais su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika. Po šio įstatymo įsigaliojimo būtų viešas skelbimas. Skelbiamų duomenų apimtys ir tvarka būtų nustatomi Lietuvos Respublikos ar jos įgaliotos institucijos. Čia buvo mano originalus pasiūlymas. Kompromisas skamba taip: „Užtikrinamas duomenų apie Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, valdomų arba susijusių su Lietuvos Respublikos politikais, ekonominius ryšius, plėtojamus su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika, po šio įstatymo įsigaliojimo viešas skelbimas.“ Tokia yra kompromisinė formuluotė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei pritarti iš dalies įvardintiems pasiūlymams? Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta bendru sutarimu. Taigi dabar jau galėsime… Ar pristatėte abu pasiūlymus?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ne, dar vieną, gerbiama Pirmininke.
PIRMININKĖ. Ne. Tada prašom pristatyti dar vieną.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, labai ačiū. Dar viena idėja dėl sandorių. Siūliau sustabdyti Rusijos Federacijos piliečių ar jiems nuosavybės teise priklausančių juridinių asmenų teisę nuosavybės teise įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje. Mes radome pakoreguotą variantą, tarpinį variantą, kompromisinį, kad „sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių ir jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai Rusijos Federacijos piliečiui yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.“
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar taip pat galime pritarti komiteto nuomonei pritarti iš dalies? Nematau prieštaraujančių. Laikau, kad pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų po svarstymo užsirašiusių nėra.
10.52 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 16, 20, 24, 25, 302, 35, 38, 41, 42, 43, 44, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1390 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2406(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar galime eiti į balsavimą. Pradedame nuo pirmojo projekto, tai yra 1-3 klausimo – Užimtumo įstatymo projekto Nr. XIVP-2406(2). Tai yra priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 114: už – 114, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Užimtumo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas priimtas. (Gongas)
Dėl kito darbotvarkės 1-4 klausimo, kaip jau minėjau, bus slaptas balsavimas nuo 13 valandos.
10.53 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl teroristinės Rusijos įtakos apribojimo“ projektas Nr. XIVP-2321(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl teroristinės Rusijos įtakos apribojimo“ projektas Nr. XIVP-2321(2). Balsuojame. Kas pritariate rezoliucijai be pataisų, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 114: už – 114, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Seimo rezoliucija „Dėl teroristinės Rusijos įtakos apribojimo“ priimta. (Gongas)
10.54 val.
Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 15 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2497(2), Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 1, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 22, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1741 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2498(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2497 ir lydimasis. Balsuojame.
Užsiregistravo 116, balsavo 116 Seimo narių: už – 116, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo pritarta.
10.55 val.
Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 13, 15, 16, 21, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1272 4 ir 6 straipsnių pakeitimo ir 1, 5 ir 7 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2444(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Nepaprastosios padėties įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2444(2). Balsuojame.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 112, prieš nėra, susilaikė 9. Nepaprastosios padėties įstatymo pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
L. Kasčiūnas – replika po balsavimo.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, norėtume paprašyti dėl šio įstatymo ir po to eisiančio Strateginių prekių kontrolės įstatymo skubos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti skubai dėl šio klausimo – Nepaprastosios padėties įstatymo, dėl kurio ką tik balsavome? Galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.56 val.
Strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1738 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2462(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau. Balsuojame dėl 1-8 klausimo – Strateginių prekių kontrolės įstatymo projekto Nr. XIVP-2462(2). Balsuojame.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 121, prieš ir susilaikiusių nėra. Po svarstymo pritarta.
L. Kasčiūnas komiteto vardu prašo skubos ir šiuo klausimu. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.58 val.
Tarptautinių sankcijų įstatymo Nr. XIV-1020 1, 2, 5 11, 12 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111 skyriumi ir priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-2493(2), Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2496(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau balsuokime ir apsispręskime dėl 1-9.1 klausimo – Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2493(2) ir lydimojo projekto Nr. XIVP-2496. Balsuojame.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 113, prieš nebuvo, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta.
10.59 val.
Baudžiamojo kodekso papildymo 1711 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1868 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, jau spėjome pabalsuoti per pirmą intervalą dėl visų rytinės darbotvarkės numatytų klausimų. Taigi siūlau su klausimais iš popietinės darbotvarkės šiek tiek padirbėti. Norėčiau pakviesti gerbiamą P. Saudargą, kad pristatytų 2-8 klausimą – Baudžiamojo kodekso papildymo 1711 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-1868. Pranešėjas – P. Saudargas. Pateikimas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Tikrai turiu pasakyti, kad mane nustebinote, aš ruošiausi tik po pietų pristatyti, bet dėkui, pristatysiu dabar jūsų dėka. Labai ačiū.
Gerbiami kolegos, siūlome Baudžiamojo kodekso 1711 straipsnio pakeitimą: religinių įsitikinimų paniekinimas maldos namuose ar religiniam kultui skirtoje vietoje, tiksliau, atsiradimą tokio straipsnio. Tas, kas valstybės pripažintos religinės bendruomenės maldos namuose, jų teritorijoje, kitoje religinėms apeigoms ar religiniam kultui skirtoje vietoje tyčiojasi iš tikinčiųjų religinių įsitikinimų arba atliko veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius arba paniekinančius tikinčiųjų religinius įsitikinimus, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Kodėl dabar… Trumpa argumentacija. Manau, atsakysiu ir į jūsų klausimus. Vėliau, matyt, tų klausimų bus, tačiau pabandysiu pateikti argumentus, kodėl to reikėtų. Pastarųjų metų baudžiamųjų bylų praktika parodė, kad galiojantys Baudžiamojo kodekso straipsniai, kaip 170, 171 ar kiti straipsniai, straipsniuose numatytos nusikaltimo sudėtys neapima tų atvejų, kai yra pažeidžiamas maldai skirtų vietų sakralumas dėl įvairiausių paskatų: dėl savanaudiškų, chuliganiškų, galbūt net ir reklamuojant kokį nors verslo projektą ar panašiai. Taigi siekiant iš esmės naudos sau yra paniekinama religija ar net sutrikdomos ten vykstančios apeigos ar renginiai.
Kitas svarbus aspektas, kad mūsų Konstitucijos 26 straipsnyje yra įtvirtintos piliečių teisės į laisvą religijos išpažinimą. Taigi laisvas religijos išpažinimas (o jis vyksta dažniausiai maldos namuose) yra Konstitucijoje įtvirtinta teisė, o ją kas nors, įsibrovęs į bažnyčią ar kitus maldos namus, gali atimti iš tikinčiųjų, tenai kaip nors reikšdamasis. Aš pasakysiu tiesiog praktiškai, kaip tiesiog atsitinka nagrinėjant šias ir panašias bylas. Jeigu tu nieko ten nepavogei, nesulaužei, nesugadinai turto ar ko nors, nesužalojai sveikatos, tai iš esmės prikibti yra labai sunku ir iš esmės tie žmonės sausi iš balos atsikelia.
Dar yra vienas labai svarbus argumentas, kad iki šiol nėra visiškai ir tinkamai įgyvendinta tarptautinė sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto, konkrečiai – 7 straipsnio 2 dalis, kurioje valstybė yra įsipareigojusi ginti maldos namus, apsaugoti. Kaip – turbūt yra mūsų reikalas susitarti, tačiau tai nėra padaryta.
Galbūt trumpai tiek. Tada atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas pranešėjau. Jūsų norėtų paklausti net dešimt Seimo narių. Pirmasis klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, skaitant jūsų aiškinamąjį raštą, kilo asociacijos dėl visai neseniai Seime įvykusio incidento ir…
PIRMININKĖ. Ar galėtumėte garsiau, kažkaip nesigirdi.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Tiesiog arčiau prie mikrofono. Aš irgi negirdžiu.
A. GEDVILAS (MSNG). Bandysiu. Pakartosiu. Skaitant jūsų aiškinamąjį raštą, asocijuojasi su visai neseniai Seime įvykusiu incidentu, kai buvo įžeidinėjami Seimo nariai ir panašiai. Vertinant faktą, kad Vilniaus apskrities policija pradėjo tik administracinę teiseną dėl jo elgesio, o ne taikė Baudžiamojo kodekso straipsnį, ar nereikėtų ko nors panašaus – pateikti siūlymą – ir dėl tos mano minėtos situacijos?
Dėl religinių bendruomenių viskas gerai, pritariu, palaikau, bet kartu klausimas: ar nematote čia analogijos?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš manau, jeigu jūs pateiktumėte analogišką įstatymo projektą, liečiantį, nežinau, valstybės institucijas ar Seimo rūmus, mes čia lygiai taip pat svarstytume, bet turbūt nemanau, kad jūs eisite tuo keliu. Turbūt yra kalbama, dėl ko yra kreiptasi, dėl kokių straipsnių yra kreiptasi į teisėsaugos institucijas, matyt, dėl tokių yra pradėti tyrimai.
Kalbant apie incidentus, susijusius su maldos namais ar bažnyčiomis, kreipiamasi dėl tam tikrų straipsnių, bet pagal juos nepavyksta pritaikyti, jie neapima. Todėl mes tiksliname ir dėl to šitas projektas ir gimsta. Dėkui už klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi M. Danielė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas vicepirmininke, iš tikrųjų man taip trupučiuką tokia labai griežta bausmė iš karto. Ar nemanote, kad tai yra viešosios tvarkos pažeidimas, ar neužtenka vadovautis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu?
Kitas klausimas. Jūs sakote, labai daug buvo tokių atvejų, kai negalėjo, teismai užversti bylomis ir panašiai. Kiek tokių atvejų? Man truputį… Žinote, ateina psichikos ligonis, sutikite su manimi, jis irgi taip pat kartais paniekinamai atsiliepia ir taip toliau. Aš žinau, Palangoje buvo tokių atvejų, bet tai susitvarkė labai normaliai. Tai yra žmonės, kurie kartais… Aš pati lankau bažnyčią ir jie kartais labai negražiai pasielgia, bet tai netrikdo manęs kaip tikinčiosios.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, jeigu yra taikomas nebaudžiamumo principas, nepakaltinamumo principas, čia visiškai turbūt savaime suprantamas dalykas. Jeigu žmogus neadekvačiai elgiasi dėl savo sveikatos sutrikimo, niekas turbūt jam Baudžiamojo kodekso netaikys arba bus į tai atsižvelgiama. Lygiai taip pat ir šiuo atveju. Taip, buvo keletas atvejų ir kažkoks repo performansas, ir dar anksčiau Turgelių bažnyčioje, kur balansuojama ant tam tikros ribos, kur čia tarsi ir kiti Baudžiamojo kodekso straipsniai nėra pažeidžiami. Taip, viešoji tvarka galbūt sutrikdoma, bet, matyt, tų performanso atlikėjų tos baudos negąsdina, jie yra pasiryžę susimokėti pagal Administracinių nusižengimų kodeksą ir atlikti iki galo savo tas užmačias, todėl mes siūlome griežtinti. (Balsai salėje) O jeigu, tarkime, už demokratus ar valstiečius…
PIRMININKĖ. Iš vietos neklauskite.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). …net susipainiojau, kuriai jūs frakcijai atstovaujate. Be to, jūs klausiate iš vietos, išvis pažeisdamas Statutą. Tai atsiprašau.
PIRMININKĖ. Klausia M. Danielė.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū. Mano labai panašus klausimas. Vis dėlto koks tada jūsų požiūris į ultima ratio principą, į Baudžiamąjį kodeksą kaip kraštutinę priemonę, kurią taikome, kai jokios kitos priemonės nepadeda? Kokios kitos priemonės buvo apsvarstytos ar pabandytos padaryti, kad būtų efektyviau užkardoma šita veikla? Ir galiausiai kuo mes tada skiriamės nuo Rusijos Federacijos, kuri įkalina „Pussy Riot“ merginas, tiesiog siunčia į įkalinimą, nes šiuo metu numatyta laisvės atėmimo bausmė už tai, kas tikrai labiau primena viešosios tvarkos sutrikdymą.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kaip ir minėjau, Administracinių nusižengimų kodeksas neužtikrino praeityje incidentų, kurie įvyko. Pagal Baudžiamojo kodekso esamus straipsnius tų kaltinamųjų nepavyko adekvačiai nubausti, todėl yra siūlymas keisti Baudžiamąjį kodeksą.
Dėl minėto sulyginimo aš jums, gerbiami kolegos, nes tokių sulyginimų čia buvo ir anksčiau… (Dabar uždengia klausėją. Ačiū.) Ne įstatymų panašumas daro mus panašius į režimą, ne aš sulyginau demokratinę Lietuvos valstybę su iš esmės nedemokratiniu režimu. Ar tai būtų V. Putino režimas, ar tai būtų A. Lukašenkos Baltarusija, turbūt mes rastume labai nemažai Rinkimų kodekso panašumų, sutampančių su Baltarusija, bet ten turbūt ne todėl vyksta nedemokratiniai rinkimai, jie yra klastojami, kad įstatymai yra panašūs, o kaip jie yra taikomi, kaip jėgos struktūros juos taiko. Todėl ir šiuo atveju ne įstatymų panašumas mus daro panašius į režimą, o kaip tų įstatymų yra laikomasi ir kaip valstybė juos interpretuoja, ir kaip taiko. Atsiprašau, bet panašumo aš nematau.
PIRMININKĖ. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, šiandien, kur šiame pasaulyje daug įžeidimų, patyčių, aš pritariu jūsų įstatymo projektui, tik norėčiau patikslinti. Jūs minite, kad tiktai maldos namuose, bet, tarkime, atvažiuoja popiežius, kaip ir buvo atvažiavęs popiežius, vyksta Mišios ne tik maldos namuose, bet ir kitose vietose, viešosiose erdvėse, galbūt reikėtų patikslinti, šiek tiek papildyti? Dėkoju.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš esmės, matyt, Teisės ir teisėtvarkos komitetas nagrinės, nežinau, dar nepaskyrėme, šitą projektą. Tikrai galima jį tobulinti ir pildyti. Šiuo atveju mes apibrėžiame ne tik maldos namus, bet jų teritorijoje ar kitoje religinėms apeigoms ar religiniam kultui skirtoje vietoje. Iš esmės tai gali būti sakralinė vieta, nebūtinai tai konkrečiai statinys – bažnyčia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Kolega, aš suprantu, kad tą projektą ne jūs rašėte, o jums tiesiog atnešė ir padavė, tai vienas dalykas. Tikrai ne jūs, nes pagal tai, ką jūs skaitėte iš tekstuko, akivaizdu, kad net nežinote, ką skaitote. Bet kitas yra dalykas, čia jūs taikote konkrečiai E. Vėlyviui, tai yra tam įvykiui, jūs paėmėte vieną įvykį. Jūs galite atsakyti, kodėl nebuvo bandoma, nes jūs, kaip Seimo narys, galite ginti viešąjį interesą ir kreiptis į prokuratūrą, kodėl nebuvo bandoma eiti per viešąjį interesą, kad ta byla pasiektų Aukščiausiąjį Teismą ir Aukščiausiasis Teismas suformuotų praktiką? Kodėl jūs, kaip Seimo narys, nepasinaudojote savo teise ginti viešąjį interesą šitoje byloje?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Tikrai, aš manau, kad Lietuvoje vyksta labai daug bylų, ir mes, kaip Seimo nariai, galime pasinaudoti daug kartų, aš ir jums tą patį klausimą galėčiau veidrodiniu principu pritaikyti. Jūs labai mėgstate kaltinti kolegas, ne tik mane vieną, aš pastebėjau, dėl projektų autorystės. Projektą pasirašė tikrai ne vienas Seimo narys. Taip, net ir aiškinamajame rašte, aš atkreipsiu dėmesį, yra aiškiai parašyta, kad prie projekto rengimo prisidėjo darbo grupė, kurioje buvo ne tik religinių bendruomenių Lietuvoje atstovai, bet ir prokuratūros atstovai. Taigi, projektas iš tiesų yra parengtas specialistų, o ne tik mano vieno. Tai aš jums galiu drąsiai patvirtinti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš tai labai abejoju dėl to projekto, nes, man atrodo, viešoji tvarka turėtų būti palaikoma visose vietose. Mes dabar atidarome tam tikrą Pandoros skrynią, turėsime rašyti atskirą, ką jau gerbiamas kolega klausė, Seimui, Vyriausybei, mokyklai, ligoninei, o ar ten galima triukšmauti, pažeidinėti viešąją tvarką ir kaip nors ten trukdyti rimtį ir darbą? Turbūt negalima, niekur negalima. Turėtų būti įstatymai, kurie baustų, draustų, ir priklausomai nuo to, kaip rimtai pažeidžiama ir darkoma, turėtų būti taip ir elgiamasi. Dabar ta vieta, kaip jūs nurodėte, kad čia sunkiai nusakoma. Pagonys ant alkakalnio švenčia Jonines, ten jie ir nusigeria. Tai ką dabar mums daryti? Nusigėręs ten pažeidė viešąją tvarką ar nepažeidė? Mano požiūriu, pažeidė.
PIRMININKĖ. Laikas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Atidarote Pandoros skrynią. Aš labai abejoju tokiu įstatymo projektu.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš jums atsakysiu gal šiek tiek plačiau. Vienas dalykas, įstatyme aiškiai parašyta, kad valstybės pripažintos religinės bendruomenės maldos namuose. Kol kas džiugu, kad pagonys nėra pripažinta religinė bendruomenė Lietuvoje, tikiu, kad ir nebus, nors tokių apraiškų ir iniciatyvų Seime yra. Ką jie ten veikia ant savo alkakalnio, palikime jiems veikti.
Bet aš šiaip mėgėjas ir tokio modernaus meno, iš tikrųjų gali būti tų performansų teatre ar, kaip jūs minėjote, gatvėje. Jie iš tikrųjų gali būti labai įvairaus pobūdžio ir formos, raiškos ir šokiruoti visuomenę. Bet jeigu tai yra performansas ir jeigu žmonės ten ateina būtent to performanso pažiūrėti ir jiems tai tinka pagal jų supratimą, tai viskas yra gerai. Bet kai žmonės susirenka į maldos namus išpažinti savo religiją, kurią jiems garantuoja, tą išpažinimą, Konstitucija, čia yra visiškai kitas klausimas. Taigi nesulyginkime šitų dalykų. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Ruošiasi K. Mažeika.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas kolega, aš manau, kad visos pripažintos religijos vienodai turi būti ginamos, ir jūsų toks pasakymas, na, maždaug tegul patys voliojasi ten, kažkaip nekorektiškai skamba. Aš pakartosiu tai, ko klausė M. Danielė, tai kuo mes skiriamės nuo Rusijos, kuri baudžia už performansą cerkvėje, ir, taip sakant, merginos jau sėdi. Aš suprantu, kad čia turbūt režisierių E. Vėlyvį turite omenyje Turgelių bažnyčioje su dar vienu kolega. Tai kam reikėjo tiek laukti? Ar čia jus paskatino Korano sudeginimas Švedijoje, kad šitas įstatymas būtų pateiktas šiandien posėdžių salėje? Ačiū.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas kolega. Kaip aš ir minėjau, šis įstatymo projektas buvo rengiamas ilgą laiką. Buvo derinama ir su Generaline prokuratūra, ir su religinėmis bendruomenėmis, taigi, buvo darbo grupė. Tada buvo paprašyta Seimo narių registruoti, tą mes ir padarėme, ir pristatome, pateikti, pradėti diskusiją. Tai čia apie genezę įstatymo.
Dėl palyginimo dar kartą, jeigu jūs neišgirdote, aš atsakysiu. Ir bus ir (…), ne už religinių įsitikinimų kokį nors pažeidimą realiai ten buvo nubaustos, o dėl politikos. Tą jūs puikiai suprantate, gerbiami kolegos, tiek Baltarusijoje, tiek Putino Rusijoje žmonės į kalėjimus yra sodinami ne už savo religiją ar jos kaip nors įžeidimą ar paniekinimą, o dėl savo politinių įsitinimų. Čia klausimas greičiau kolegų iš salės. Jeigu už kokią nors partiją agituos, tada pasodins į kalėjimą. Kai tokių sulauksime savo valstybėje, tada jūsų klausimas galbūt bus vietoje. Taigi nesilyginkime šioje vietoje patys tik su Putino Rusija, gerai? Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas klausti išseko, bet kadangi jau paskelbiau K. Mažeiką, gal gerbiamas pristatytojas ir iniciatorius dar atsakys į vieną. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tiesų norėjau klausti apie performansą, bet jau kolegos paklausė. Tačiau paklausiu to, kaip jūs pateikėte įstatymo projekte dėl formuluotės „tyčiojasi iš religinių įsitikinimų“. Ar tai apima būtent kunigą, kuris agituoja už, tarkime, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją, bet frakcija, kuri lyg ir išpažįsta krikščioniškas vertybes, balsuoja už partnerystę. Tai šiuo atveju ar iš tų įsitikinimų yra tyčiojamasi, ar ne? Galite atsakyti į klausimą? Ir ar bus baudžiami frakcijos nariai, kurie balsavo už tą vienokį ar kitokį pasirinkimą? Ar bus baudžiamas tas kunigas, kuris agitavo ir lyg ir tyčiojosi iš tų religinių įsitikinimų? Galbūt galite atsakyti, kaip interpretuosite šiuo atveju…
PIRMININKĖ. Laikas! Laikas.
K. MAŽEIKA (DFVL). …jeigu bus vienokie ar kitokie daromi žingsniai?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju. Jūsų klausimo potekstė aiškiai nėra pasigilinanti į šio įstatymo nuostatas, o daugiau tokia šiek tiek politinė demagogija, ir pats suprantate, kaip galėčiau atsakyti į savo klausimą. Bet aš atsakysiu rimtai, kaip ir jūs apsimetate, kad rimtai klausiate, aš apsimesiu, kad rimtai atsakau. Šis įstatymas apima, kai tas tyčiojimasis vyksta būtent religiniuose maldos namuose. Balsavimas Seimo salėje čia nepapuola. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Po pateikimo – motyvai. Už kalba A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Seime, prisipažinsiu, mano pirmoji reakcija buvo neigiama. Ir mano pirmoji reakcija buvo, turbūt labiausiai gąsdino žodžiai „Baudžiamasis kodeksas“ ir kiti dalykai. Bet skirkime du dalykus: viena vertus, kiekvieną pasiūlymą, teisinį, kaip klausimą ir kaip atsakymą. Man atrodo, kad pats klausimas, kaip rodo ir šiandien klausėjai, ir diskusijos tikrai kartais nelabai suprantamos, nelabai racionalios, rodo, kad religijos ir valstybės atskirumo problema Lietuvoje kelia problemų. Atsiprašau, turiu omenyje klausimas. Ir mes kartais tikrai nebežinome, kaip, kur yra čia kita nuomonė, kur yra patyčios ir panašūs dalykai. Apskritai kalbant apie neapykantos kalbą, man atrodo, irgi reikia labai galvoti apie jos tirpdymą.
Aš manau, kad diskutuoti tiesiog būtų labai sveika šiais klausimais, ir tikrai džiaugiuosi, kad Paulius pateikė šiuos klausimus. Diskusija būtų tikrai labai prasminga. Klausimas, ar būtent tokia formuluotė, aš šiek tiek abejoju. Galima, bet, aš sakau, tai jau yra diskusijų klausimas. Aš manau, kad tose diskusijose mes šiek tiek daugiau galime suvokti apie religijos laisvę ir apie panašius dalykus.
Taip, nesinorėtų, kad Lietuvoje mes kalkę perimtume rusiškų nuostatų, bet aš tikrai tikiu, kad šiandien mes keliame klausimą, turime įstatymo projektą ir galime jį svarstyti. Man atrodo, jei mes svarstytume, tai būtų ir pavyzdys, kad būtų galima kelti įvairius klausimus mūsų Seime, net jei jie iš pradžių atrodo ir tokie ne visai priimtini. Aš siūlyčiau palaikyti šioje stadijoje šį projektą, bet kartu, kad svarstytų ir Žmogaus teisių komitetas, ne tik TTK.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Valinskas.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų sugrįžkime ir pasižiūrėkime, apie kokias sąvokas mes iš viso kalbame. Religinių jausmų įžeidimas, sakralumas yra sąvokos, turinčios labai labai plačias ribas, jos yra labai subjektyvios savo prigimtimi. Kas vienam yra įžeidimas, kitam gali būti dalykas, kurį jis gali labai laisvai ignoruoti ir likti stiprus savo tikėjimu. Todėl čia taikyti Baudžiamojo kodekso nuostatas – laisvės atėmimą iki dvejų metų, na, iš tiesų dėl to reikėtų labai gerai pagalvoti.
Kaip rodo tas pats dekriminalizacijos pavyzdys, kriminalizacijos ar tam tikrų veikų sukėlimas į Baudžiamąjį kodeksą kartais neduoda tų rezultatų, kurių mes siekiame, o kartais juos duoda ir visiškai priešingus. Todėl reikia pagalvoti, ar mes teisingai pasirenkame siekiamų tikslų priemones. Kaip rodo ir jau minėto E. Vėlyvio pavyzdys, žmogus buvo nuteistas už tai, ką jis darė, už tą savo performansą. Jis davė skundus, bet apkaltinamasis nuosprendis jam buvo paliktas. Kokią tikrą, realią, galbūt net rezonansinę problemą mes iš tiesų bandome spręsti? Todėl tikrai raginčiau pagalvoti dėl šio įstatymo ir dėl Baudžiamojo kodekso tam tikro atskiedimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai išsakyti. Kadangi vis dar balsavimo intervalas, kviečiu užimti vietas, apsispręsti ir balsuoti dėl Baudžiamojo kodekso papildymo 1711 straipsniu projekto Nr. XIVP-1868. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 93: už – 48, prieš – 16, susilaikė 29. Taigi po pateikimo pritarta.
Pritarta ir dėl komitetų. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Žmogaus teisių komitetas – papildomu komitetu. Siūloma šį klausimą svarstyti birželio 8 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Prašau. R. Tamašunienė – replika po balsavimo.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Taip, aš repliką po balsavimo, kad ir mus stebintys rinkėjai įvertintų tą konservatorių performansą. Kuomet yra teikiamas įstatymo projektas, ne jų balsais vos per plauką pereina net pateikimo stadiją, o dėl motyvų tie patys konservatoriai kalba ir už, ir prieš. Ta vaidyba krikščioniškomis vertybėmis tęsiasi, yra nuolatinė. Jau rinkėjai daug ką pasakė regionuose, bet aš labai norėčiau atkreipti dėmesį. Iš tiesų ta patyčių kultūra perkeliama į maldos namus ir į visas mūsų gyvenimo sritis būtent valdančiųjų dėka, ji tarpsta, auga ir puikiai gyvuoja.
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, aš visgi siūlau būti korektiškiems vieni kitų atžvilgiu. Seimo nario savo nuomonės išreiškimas balsavimo būdu tikrai niekaip negali būti vadinamas performansu.
Prašau. A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš esu iš Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos. Gerbiama Rita, aš labai atsiprašau dėl Vilniaus rajono rezultatų. Taip jau nutiko. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolegos, aš tai norėčiau pasidžiaugti. Kai konservatoriai pamatė, kad viena iš konservatorių atstovių neleido žmonėms eiti į maldos namus, draudė jiems melstis, atsirado įstatymo projektas. Gerai, kad pripažįstate savo klaidas.
PIRMININKĖ. Replikos išsakytos.
11.24 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2431 (pateikimas)
Kadangi dar turime laiko iki kito klausimo, norėčiau pasiūlyti apsvarstyti 2-10 klausimą – Sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2431. Tai yra pateikimas. Gal A. Kupčinskas galėtų ateiti į tribūną?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, Seimo Pirmininke, kolegos. Noriu pristatyti įstatymo projektą. Jo pagrindinis tikslas – tai bendras požiūris į visas sporto federacijas, tai yra kad nepriekaištingos reputacijos žmonės dalyvautų jų valdymo organuose. Precedentą dėl to padarė, aišku, Futbolo federacija, bet tai daugiau dėl to, kad buvo vadovaujamasi tarptautinės bendrijos, tarptautinių organizacijų gerosios praktikos rekomendacijomis, o mūsų Sporto įstatyme tas nėra reglamentuota. Ir gimė toks pasiūlymas, nes matome tam tikrų šešėlinių dalykų ir kitose sporto federacijose, jų valdymo principuose. Teikiu šį įstatymo projektą, kad visose aukšto meistriškumo sporto federacijose galėtų atsirasti terminas „nepriekaištinga reputacija“ visų valdymo organų nariams.
Galiu pasakyti. Pasidomėjau per šį laiką iki pateikimo, kad ir Vokietijoje galioja analogiška tvarka, tai yra rekomendacijos dėl skaidrumo ir integriteto sporte. Taip pat Vokietijos sportinis olimpinis komitetas pateikė reikalavimus federacijoms dėl etikos, konfliktų sprendimų, atsakomybių ir skaidrumo principų. Prancūzijoje atitinkamai Nacionalinė sporto agentūra taiko Etikos kodeksą. Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose nepriekaištingos reputacijos terminas vartojamas ne tiktai sporto organizacijų taisyklėse, bet ir Olimpinis komitetas reikalauja, kad jo nariai taikytų nepriekaištingos reputacijos statusą. Analogiškai Australijoje dėl tvaraus valdymo ir vystymosi sporto federacijose, Jungtinėje Karalystėje nepriekaištingas elgesys įtvirtintas rekomendacijose, Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje.
Aš matau, kad iš tiesų, priimdami analogiškas taisykles, mes taip pat žengtume skaidrumo link tvirtą žingsnį. Mūsų olimpinis judėjimas, kurį sudaro ir mūsų aukšto meistriškumo sporto federacijos, taip pat atitiktų aukštesnius skaidrumo standartus.
Kartu projektu nustatoma, kad federacijos negalėtų drausti įsitraukti į jų veiklą klubams, kurie kultivuoja tą veiklą, turi sporto bazes. Jeigu pasižiūrėsime dabar į kai kurias sporto federacijas, pavyzdžiui, Dziudo federaciją, tai ten tarp jų narių rasime ir baikerių klubų, ir drabužių pardavimo parduotuvių, tačiau atskirų klubų, kurie vysto šį sportą, renka grupes, tobulina jaunimą, treniruoja juos, nėra, nes jie nustatė perdėm didelius tūkstantinius mokesčius ir taip neįsileidžia į federacijų veiklą, įtvirtindami savo federacijų uždarumą. Tokie trumpi pakeitimai.
Dar buvo keletas Teisės departamento redakcinių pastabų. Iš dalies su jomis sutinku.
Tiesa, dar vienas pasiūlymas, kad valdymo organai būtų renkami taip pat visuotiniame federacijų narių susirinkime. Tokie pasiūlymai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų užsirašė klausti Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Tumėnas. Ruošiasi L. Nagienė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Andriau, regis, esate ne žemaitis, bet toks užsispyręs – vis pastebiu, kad bandote kištis į federacijų darbą. Nekartosiu tų visų istorijų. Prieš tai jūsų partijos atstovai irgi truputį skirtingai pasisakė. Jūsų sporto ir švietimo ministrė irgi griežtokai yra pasakiusi, kad turi spręsti pačios federacijos, kurios yra autonomiškos. Ar neatrodo, kad mes vis dėlto per daug kišamės, norime reguliuoti federacijų darbą? Jūsų intencija yra aiški, tačiau ar jums neatrodo, kad nepriekaištinga reputacija yra kaip aksiominis dalykas? Tiktai tokie ir turėtų būti tie žmonės, aišku, kaip dukart du. Ar čia reikia įstatyme tokius dalykus rašyti? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. Man atrodo, ministrė išsakė labai aiškią poziciją. Būtent Futbolo federacijos atvejis parodo, kad mes visi sutelktomis pastangomis, jeigu atsimenate, pritarėme po pateikimo, bet galiausiai tam įstatymo projektui neprireikė nei svarstymo, nei priėmimo. Ir pati Tarptautinė futbolo federacija įsitraukė, ir buvo vadovaujamasi gerosios praktikos pavyzdžiais, apie kuriuos aš taip pat kalbu, ir kitose atskirose valstybėse, Europos Sąjungos ir ne tiktai Europos Sąjungos valstybėse.
Futbolo federacija lyg apsitvarkė, tačiau mes analogiškų problemų matome ir kitose federacijose, ir jos nėra išsprendžiamos. Vis dėlto tas uždarumo principas egzistuoja ir kai kurioms federacijoms netgi ribojamos biudžeto finansavimo lėšos vien dėl to, kad neleidžia įsitraukti visiems federacijos nariams, kurie kultivuoja būtent tą sportą. Man atrodo, tikrai mes nesikišame į organizacinius klausimus, į kitus dalykus, bet visi norime, kad olimpinis judėjimas skaidrėtų, o olimpinis judėjimas dažniausiai susidaro vien iš atskirų sporto šakų federacijų.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi A. Skardžius.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų labai daug yra Teisės departamento pastabų. Tai nėra kokios nors paprastos pastabos, yra iš tikrųjų labai plačiai aprašyta. Mano vienas klausimas yra. Sporto federacija gali pavesti ir kitiems organizuoti varžybas, kokiems nors savo juridiniams asmenims ir taip toliau. Kaip jūs manote, ar tai bus teisėta? Net kai kurios savivaldybės sako – mes būsime išbraukti. Ir Teisės departamentas tą konstatuoja.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėl varžybų organizavimo. Gali ne tiktai pačios federacijos organizuoti – ir klubai. Dažnai klubai organizuoja ir įvairias tarptautines varžybas, sakykime, teikia apdovanojimus. Tai ne tik pačios federacijos organizuoja sporto varžybas. Aš tikrai nematau, kad tai kaip nors pakenktų. Arba aš ne taip supratau klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, išties pasakius A reikia pasakyti ir B. Jeigu su Futbolo federacija taip jau atsitiko, tai turbūt visos federacijos turėtų tais kriterijais vadovautis, bet, pamenu, svarstydami tą klausimą Seime iš sporto federacijų sulaukėme labai daug priekaištų. Sako: Seimo nariai, jūs pasižiūrėkite į save, tada teiskite mus. Ar čia nebus vėl perlenkta lazda, gerbiamasis kolega? Iš principo aš pritariu tam, tačiau reikia veidrodį pasikabinti turbūt mums patiems. Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Man atrodo, kad mes kiekvieną rytą pasižiūrime į veidrodį prieš eidami į Seimo posėdžių salę ir kiekvienas įsivertiname, ar esame nepriekaištingos reputacijos, galime atstovauti savo rinkėjams, galime priimti sprendimus, bet čia jau lemia rinkėjų ir pilietinės visuomenės balsai.
Tuo tarpu federacijų vykdomuosius organus renka ne visuomenė, o tiktai federacijų nariai. Vis tiek tas uždarumo principas yra pagrindinis ir ten buriasi atskiros bendruomenės. Tačiau kai kurios sporto federacijos įvaldžiusios tokias ilgametes tradicijas, kad jos iš principo neįsileidžia naujų narių. Matome, nukenčia net ir tie patys rezultatai, kai kurie sportininkai nebegali išvažiuoti ir į tarptautines varžybas, nes negauna atitinkamų federacijų sutikimų, nors tie klubai netgi stipresni ir parengia daugiau aukšto meistriškumo sportininkų negu pačiai federacijai priklausantys klubai.
Aš su Seimo nariais tikrai tiesiogiai nesiečiau, nes Seimo nariai atskaitingi visuomenei ir dėl to perrenkamumo kas ketverius metus vis tiek atskaitomybė visuomenei egzistuoja. Tuo tarpu federacijų veikla uždaresnė.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi J. Jarutis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū. Gerbiamas kolega, jūs, ko gero, savo draudimais jau pralenkiate buvusią valdančiąją daugumą, kuri visus uždaryti norėjo. Jeigu jau prie valstiečių buvo visi suvaromi į narvelius, tai jūs dabar norite net federacijas.
O kada gims pasiūlymas, kad, pavyzdžiui, asmenims būtų uždrausta gauti socialinę pašalpą, jeigu jie yra teisti? Jie irgi gauna finansavimą iš valstybės. Politinės partijos irgi gauna finansavimą iš valstybės. Jūsų meras, Kupiškio meras, irgi teisiamas korupcinėje byloje. Gal irgi užregistruokime, kad neturėtų gauti finansavimo iš valstybės?
Ar jums neatrodo, gerbiamas kolega, kad tokie pasiūlymai iš esmės veda į pražūtį, nes šiandien jūs vienoms federacijoms uždrausite, rytoj – trečioms, ketvirtoms, penktoms ir atsitiks taip, kad faktiškai beveik visi Lietuvoje esantys žmonės gaus vienus ar kitus draudimus. Tiesiog ar jūs neįsivaizduojate, kad sprogs šitas dalykas?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Tikrai manau, kad tie draudimai praeitoje kadencijoje (žinome, ir jūs atsimenate, ir aš atsimenu) pylėsi kaip iš gausybės rago. Tuo tarpu šitie draudimai daugiau susiję tikrai su valstybės reprezentacija. Supraskime, kad sportininkai atstovauja ir pačiai valstybei, pačios federacijos taip pat įeina į tarptautines organizacijas, kongresus. Matome, kad atskirų organizacijų tikslas ne tiek reprezentuoti valstybę, atstovauti jai, o paimti biudžetinį finansavimą arba tarptautinį finansavimą, atsisakant to paties sportinio principo. Aš noriu į tai atkreipti dėmesį. Ką jūs kalbate apie socialines pašalpas žmonėms, tai jau būtų žmogaus teisių pažeidimas.
PIRMININKĖ. Klausia J. Jarutis. Toliau posėdžiui pirmininkaus pavaduotojas V. Mitalas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Ačiū, gerbiamas Vytautai. Kolega Andriau, aišku, su futbolu pasisekė, apetitas turbūt kyla. Vienas iš klausimų būtų, su kokia dabar čia federacija yra netvarka Lietuvoje? Aš turiu įtarimų, bet gal iš jūsų išgirsiu.
O kitas dalykas, man tai kvepia apskritai kišimusi į nevyriausybinių organizacijų veiklą ir formuoti kažkokią nuomonę… Jeigu nepriima į tą federaciją, gali kurti savo, kitą federaciją, taip pat įstoti į tarptautines organizacijas. Bet daugelis nori, taip sakant, svetimo gero, pasidaryti kažkokį dalyką. Kai organizacija pati sprendžia, ką priimti, ko nepriimti, aš manau, tai yra normalu. Jeigu mes pradėsime visas federacijas iš eilės reguliuoti, apskritai praras patį principą – visuomeniškumą ir savanoriškumą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, turbūt ne paslaptis, girdėjote ir Dziudo federacijos atvejį, tai yra viešai prieinama informacija, susikūrė alternatyvi Nacionalinė dziudo asociacija. Tačiau pripažinimo ji negali gauti, nes Tarptautinė dziudo federacija pripažįsta tik vieną federaciją. Deja, tokių skaidrumo ir nepriekaištingos reputacijos rekomendacijų kaip Futbolo federacijoje, kaip UEFA, FIFA jiems neegzistuoja.
Man atrodo, mes visi siekiame, kad mūsų sportas būtų kuo skaidresnis, aukštesnio meistriškumo, aiškus, suprantamas, sportininkai nesusidurtų su dirbtinėmis kliūtimis atstovaudami valstybei tarptautinėse varžybose, olimpinėse žaidynėse. Man atrodo, kad tas nepriekaištingos reputacijos principas tikrai yra pagrįstas ir jis niekaip nesuvaržo federacijų veiklos. Juo labiau kad didėja ir pats mūsų valstybės finansavimas, tiesioginis finansavimas, pačioms federacijoms, atskaitomybės principas, taip pat reikalavimas iš dabartinės Nacionalinės sporto agentūros. Man atrodo, Lietuvos sportas tikrai per artimiausius du olimpinius ciklus vėl pakils į aukštesnį lygį ir vėl sulauksime medalių. Bet reikia padaryti atitinkamas išvadas ir namų darbus.
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Dėkoju. Laiko klausti daugiau neturime. Ačiū pranešėjui.
A. SYSAS (LSDPF). Dar 10 minučių. Na kodėl?
PIRMININKAS. Klausti – 1 minutė, atsakyti – 2 minutės. Nėra laiko. Dėl motyvų už kalbės K. Mažeika. Prašau. Nėra salėje. Už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tiesų visai neblogai sekėsi su Futbolo federacija, ir čia tikrai noriu padėkoti absoliučiai daugumai Seimo narių, kurie išreiškė valią, jog sporto valdymas turėtų būti patikėtas nepriekaištingos reputacijos asmenims. Šioje situacijoje neturėtume apsiriboti tik Futbolo federacija. Viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, jog yra skiriamas mokesčių mokėtojų finansavimas, bet dar svarbiau, kad tai apima ir fizinį aktyvumą, jaunimo fizinį aktyvumą, vaikų dalyvavimą sporto varžybose, treniruotėse. Jaunimo, matančio, kokios reputacijos žmonės kartais vadovauja skirtingoms federacijoms, motyvacija dalyvauti rungtynėse, varžytis, treniruotis reikšmingai mažėja. Todėl tai yra išskirtinė sritis, kuriai turėtume skirti ypatingą dėmesį ir taikyti ypač aukštus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Todėl palaikysiu šį įstatymo projektą ir kviečiu kolegas balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš negaliu žiūrėti tos veidmainystės, nes tikrai buvo Teisės ir teisėtvarkos komitete pasiūlymas visoms asociacijoms, kurios dirba gaudamos valstybės lėšas ir kai kurios net tarptautinių sutarčių pagrindu įsisteigusios, taikyti vienodus nepriekaištingos reputacijos standartus ir neįleisti į visų asociacijų veiklą teistų asmenų.
Kažkodėl Vyriausybės pastangomis tas projektas yra numarintas, nors vežėjai į komitetą kreipėsi prašydami juos gelbėti, nes jie pagal tarptautines sutartis išduodami TIRʼo pažymėjimus susiduria jau ir su tarptautinės bendruomenės reakcijomis, nes negali iš savo valdymo organų pašalinti teistų asmenų. Vežėjams kažkodėl ranka nebuvo ištiesta ir toliau jie yra kompromituojami tarptautinėje bendruomenėje, o mes esame užsisėdę tik ant vienintelės rūšies nevyriausybinių organizacijų, tai yra ant tų, kurios dirba su sporto sritimi.
Aš tikrai siūlyčiau nustoti terorizuoti vieną rūšį. Paimti ir sureguliuoti visas nevyriausybines organizacijas, įsivedant tuos kriterijus: valstybės finansavimo, ką čia minėjote, įsivedant kriterijų tų asociacijų, kurios įgyja tam tikrus net valdingus nurodymus, galimybę teikti išduodamos ar neišduodamos pažymėjimus pagal tarptautines sutartis. Tada aš suprasčiau tikrai kaip kovą už skaidrumą. Dabar tas atrodo tikrai labai negražiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime kiek vėliau.
11.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2537(2) (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektas. Kviečiu T. V. Raskevičių į tribūną pristatyti. Taip. A. Gedvilas dėl vedimo tvarkos.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, Mišrios grupės frakcijos vardu noriu paprašyti pertraukos svarstant šį klausimą.
PIRMININKAS. Kokios pertraukos?
A. GEDVILAS (MSNG). Pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Iki kito posėdžio. O kas vakare pasikeistų?
A. GEDVILAS (MSNG). Turbūt yra tam…
PIRMININKAS. Gerai. Čia frakcijos vardu, frakcijos seniūnė laiduoja, kad frakcijos vardu. Supratau. Frakcija prašo pertraukos iki kito posėdžio. Kviečiu… Gal apsispręskime balsuodami, kaip jūs manote, ar vakare, ar dabar geriau svarstyti klausimą?
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 36, prieš – 37, susilaikė 6. Pertrauka iki kito posėdžio.
Prašom. Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu pasakyti, kad jau surinkti parašai tuo pačiu kaltinimu dėl J. Sejonienės, dabar registruojami. Aš manau, būtų visai etiška ir vienas būtų klausimas, ką ir kalbėjo A. Širinskienė, kad mes kartu svarstytume šį klausimą. Tikrai būtų netaikymas dvigubų standartų, tegul pasako savo nuomonę Konstitucinis Teismas, o ne politinė dauguma.
PIRMININKAS. Ačiū. Labai įdomi informacija.
11.44 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 1 priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2402 (pateikimas)
Dabar, kol dar turime laiko iki Ministrės Pirmininkės klausimų ir atsakymų sesijos, kviečiu galbūt darbotvarkės 2-11 klausimą M. Skritulską… Gal galėtume tada išklausyti jūsų projekto pateikimą. Tai yra Elektroninių ryšių įstatymo 1 priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2402. Prašom.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, įstatymu būtų siekiama kaupti ir saugoti asmens duomenis tų abonentų, kurie perka išankstinio mokėjimo korteles, labiau žinomas kaip „Ežys“, „Labas“, „Ekstra“. Noriu priminti, jog yra susidariusi paradoksali situacija, kad jau dabar įstatymas numato operatoriams pareigas saugoti duomenis tų abonentų, kurie sudaro ilgalaikes sutartis, ir tokių yra absoliuti dauguma. Tačiau yra tam tikra pilkoji zona, kai galima įsigyti tokias kortele, naudotis ryšio priemonėmis ir būti nežinomam. Noriu pasakyti, kad neretai tokie abonentai, jų savininkai daro nusikalstamas veikas, yra daug sukčiavimo atvejų. Vien praėjusiais metais tokių yra arti 4 tūkst. ir tas skaičius auga, taip pat yra melagingų pranešimų apie padėtas bombas, naudojasi tomis kortelėmis ir kontrabandininkai, narkotikų prekeiviai darydami nusikalstamas veikas. Manyčiau, kad reikėtų šituos duomenis lygiai taip pat kaupti ir tokiu būdu užkardyti arba, kitaip tariant, lengviau išaiškinti nusikalstamas veikas. Taip pat turėtų būti akcentuojama, kad tai būtų žymiai saugiau nacionalinio saugumo požiūriu, kadangi nežinomi abonentai gali naudotis ir prieš mūsų valstybę veikdami nedraugiškų valstybių naudai. Tiek būtų trumpai.
PIRMININKAS. Dėkoju, yra norinčių paklausti. Pirmasis klausia A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, visiškai suprantu, kas vyksta, dešimtimis milijonų išviliojama iš Lietuvos piliečių pinigėlių tokiomis SIM kortelėmis. Mano klausimas būtų toks, kodėl tokį įstatymą teikia Seimo narys, o ne Vyriausybė? Ką, ji negirdi, nemato ir nežino tokių dalykų? Kodėl jūs pavaduojate Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijas? Ačiū.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Na, aš tik noriu priminti kolegai, kad aš lygiai tokią pačią įstatymų iniciatyvos teisę turiu kaip ir Vyriausybė. Čia nematyčiau didelės problemos dėl to. Aš dar atsakydamas į jūsų klausimą noriu priminti, kad tokiu būdu yra reguliuojama ir kitose Europos valstybėse, Vokietijoje, Ispanijoje, Lenkijoje. Čia jau seniai pribrendęs reikalas yra.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų tai po diskusijos truputį su Seimo nariu gal ir nuomonė keičiasi, bet man vis tiek yra klausimas. Apsaugoti, aišku, pirmiausia mums reikia savo žmones fiziškai, kad jie nenukentėtų, nes daugiausia nukenčia vyresnio amžiaus žmonės. Tarkime, kaip jūs įsivaizduojate įstatymą sutvarkyti, kai jau yra įsigiję korteles anksčiau, ir kaip jūs tą registraciją įsivaizduojate sutvarkyti tokiu atveju, nes jiems buvo išduotos ir neregistruotos kaip fizinio asmens, nenurodyta, koks fizinis asmuo įsigijo tas korteles. Ir jis ne vieną gali turėti, čia irgi klausimas yra.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už jūsų klausimą. Na, pagal nutylėjimą įsigaliojus įstatymui tie abonentai neturėtų būti aktyvuoti, kol nepateiks asmens duomenų, tačiau, žinoma, įstatymo svarstymo stadijoje galima tai numatyti ir įsakmiai konkrečiau reglamentuoti.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas Mindaugai, jūsų siekis yra aiškus – apsaugoti, prevencija, padėti surasti, identifikuoti. Tačiau kokia, jūsų nuomone, yra priežastis, mus visada atakuoja interesantai, kurie susipažįsta su įstatymu, Pagyvenusių žmonių asociacija ypač sunerimusi. Kaip jūs nuramintumėte Pagyvenusių žmonių asociaciją, nes ir Prezidentas net yra parašęs abejonių raštą. Vienas dalykas.
Ir antras. O kaip kontroliuotumėte, kai SIM kortelės yra pirktos užsienyje? Tai yra neaišku. Kaip jas kontroliuotumėte, jeigu įsigyja užsienyje korteles?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Kaip minėjau, yra nemažai Europos valstybių, kur tai yra reglamentuota, tačiau aš nemanyčiau, kad dėl vieno ar kito atvejo įsigijus korteles užsienio valstybėje mums reikėtų atsisakyti šitokios priemonės.
PIRMININKAS. Klausia E. Rudelienė. Prašau.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų įstatymo projektas siekia apsaugoti mūsų žmones. Tiesiog gal šiek tiek patikslintumėte, kas rinktų tuos duomenis? Ar tai nebūtų papildoma našta verslui, kuris parduoda, ar čia būtų kažkaip elektroniniu būdu tiesiog registracija? Kaip pats tas procesas vyktų? Ar tai nebūtų, kas parduoda tas SIM korteles, tiesiog papildoma našta verslui? Ačiū.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Nemanyčiau, kad čia būtų esminė našta verslui. Tuo labiau kad šiuo metu galima pateikti duomenis elektroniniu būdu per bankininkystę arba su mobiliuoju parašu. Tai nebūtinai turėtų būti pildomi kokie nors dokumentai, popieriai, tarkim, prekybos vietoje – „Maximoje“ ar kitose parduotuvėse. Galima prieš aktyvuojant grįžus namo tai padaryti. Kaip rodo užsienio šalių praktika, tai yra labai nesunkiai padaroma.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš Algiui galiu gal, ko gero, atsakyti. Tokį pat projektą buvo bandoma siūlyti man praeitą kadenciją, kad aš jį užregistruočiau, iš ministerijos. Tie patys, matyt, klerkai ir pas jus, Mindaugai, ateina, nes jie nori greičiau per Seimo narį negu kad per ministeriją. O jeigu dar ministrė nesusigaudo, tai dėl to ir eina pas mus, o dažniausiai taip ir yra.
Mano klausimas, Mindaugai, kitas. Tvarka, tikrai geras tas projektas, bet aš noriu kitą klausimą užduoti. Šiandien didžioji dalis duodamų operatyvinių priemonių taikymo, kai vyksta pasiklausymas, kur teismai išduoda, kaip jūs sakėte, kontrabandininkai, narkotikų dileriai ir panašiai, jie jau seniai nebenaudoja kortelių… jie naudoja rusiškas, lenkiškas, rumuniškas, bulgariškas korteles ir panašiai. Ar nemanote, kad tas jūsų projektas realiai nebeduos jau tokios naudos, nes kortelių šiandien iš kitų šalių, patikėkite manimi, aš matau po tų suėmimų, kiek ten yra. Sakau, ten ne dešimtys, o jau šimtai nusikalstamo pasaulio atstovų yra laikoma.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia sureaguosiu į pirmą jūsų pastabą. Tikrai niekas į mane nesikreipė, yra grynai mano iniciatyva. Bet aš noriu jums pasakyti įspūdingus skaičius – iš visų abonentų 30 % (įsidėmėkite tą skaičių) yra būtent išankstinio mokėjimo kortelių. Tai yra didžiulis kiekis.
Tai, kad viena kita bus pirkta kitur, kitose šalyse, tai vėlgi nėra priežastis mums atsisakyti taikyti šitą priemonę.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Jūsų, gerbiamas Mindaugai, pasiūlymas iš esmės sumažina privatumą. Minėjote, kad Vakarų Europoje yra reglamento lygmeniu. Gal būtų galima nuo jo pradėti, ne įstatymų lygmens? Ačiū.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gal jūs praleidote mano išsakytą informaciją, kad dabar 70 % abonentų jau privalo pateikti, tai būtent tie, kurie sudaro ilgalaikes sutartis. Čia mes tiesiog panaikintume pilkąją zoną. Čia faktiškai jokiu būdu nekalbama apie kokį nors privatumo suvaržymą.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, gerbiamas kolega, Lietuvoje vykdyti totalinę kontrolę tai geras įstatymas, kad visi suregistruotų ir būtų žinomi, bet tam, kas vykdo nusikaltimus, iš bet kurios šalies parsivežti kortelę – jokių problemų. Yra tokių šalių, kur netgi nusileidus lėktuvui tau duodama nemokama tos šalies kortelė – imk ir naudokis. Dėl ko jūs čia tą dalyką darote, ar kad Lietuvoje būtų totali kontrolė ir būtų kontroliuojami žmonės? Realiai nusikaltėliams tai jokios įtakos nepadarys, nes kortelių atsiveš, kiek nori.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Aš noriu pažymėti, kad šį įstatymą palaiko ir jam pritaria visos teisėsaugos institucijos. Tai tikrai padėtų joms, pagelbėtų išaiškinant nusikaltimus. Aš pirmiausia noriu padėti ir apsaugoti Lietuvos žmones būtent nuo sukčiavimo ir kito nusikalstamo veikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Ačiū pranešėjui.
Dėl motyvų nori kalbėti E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, turbūt jokių problemų nesudaro tai, kad dauguma iš mūsų naudojasi iš anksto registruotais abonentais. Tikrai tas asmenų sekamumas vis tiek kažkoks turi būti, nes, kaip jau buvo pasakyta, daug nusikaltimų daroma ypač su tomis neregistruotomis kortelėmis.
Aišku, čia atsirado tam tikrų siūlymų. Galbūt reikėtų komitete dar pagalvoti, kaip vis dėlto šį procesą daugiau prižiūrėti. Kaip buvo pasakyta, yra daug atsivežamų kortelių, bet tai nereiškia, kad nebūtų galima padaryti, kad ir tos atsivežamos kortelės būtų registruojamos. Čia tikrai linkiu komitetui pažiūrėti, pasistengti, kad vis dėlto tos aferos, kurios vykdomos su laikinomis kortelėmis, galų gale baigtųsi. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau dėl motyvų kalbėti nematau norinčių. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo po pateikimo. Dėl pritarimo po pateikimo.
Balsavo 111: už – 63, prieš – 3, susilaikė 45. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 9 dieną. Ar galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
11.56 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2431 (pateikimo tęsinys)
Kviečiu taip pat apsispręsti dėl darbotvarkės 2-10 klausimo – Sporto įstatymo 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2431.
Balsavo 115: už – 67, prieš – 2, susilaikė 46. Po pateikimo yra pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 16 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? V. Alekna, matyt, dėl komisijos. Prašom.
V. ALEKNA (LSF). Dar Jaunimo ir sporto reikalų komisiją prirašykite.
PIRMININKAS. Taip, yra siūlymas, kad svarstytų Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Ar galime visam šitam komplektui pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
11.58 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2407(2) (svarstymas)
Dar šiek tiek turime laiko. Aš kviesčiau V. Pranckietį pristatyti darbotvarkės 2-1 klausimą – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2407(2). Svarstymas. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis kovo 15 dieną apsisprendė, pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2407 ir komiteto išvadoms. Balsavo 6 – už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti R. Tamašunienę dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo projekto. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, iš tiesų labai reikalingas įstatymo projektas, labai džiaugiuosi, kad tiek Aplinkos ministerija, tiek komiteto pirmininkai, vadovai pritarė įstatymo projektui ir paliko piliečiams galimybę pasirinkti būdą – už negrąžintą mieste žemę pasirinkti mišką. Žinoma, pasirinkimas iš miškų sklypų, sakykime, tai, kas nereikalinga urėdijoms, bet vis tiek tai yra daug adekvatesnis būdas gauti kompensaciją už turėtą žemę miestuose, tiksliau, čia liko Vilnius ir Trakai realiai, būtent miško sklypu.
Komitetas kažkodėl patobulino įstatymo projektą ir neleido iki metų pabaigos, parašė iki lapkričio 1 dienos, bet tai yra taip pat išeitis, kad žmonės būtų užtikrinti, kad dabar, dalyvaudami visuotiniuose susirinkimuose, kuriuos organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba, ir rinkdamiesi iš tų sklypų, kuriuos siūlo savivaldybė, turėtų dar galimybę už likusią sklypo dalį gauti miško sklypą, jį pasirinkus ir pasiūlius taip pat Nacionalinei žemės tarnybai. Tai neprieštarauja vykdomoms urėdijos reformoms, apskaitant mišką, inventorizuojant, todėl nėra prieštaravimų įgyvendinant miškų reformą.
Kitas svarbus momentas. Aplinkos ministerijoje šiuo metu dirba darbo grupė. Ta darbo grupė siūlo neterminuotai palikti tokią galimybę ir piliečiams ta galimybe pasinaudoti, tą būdą pakeisti, arba galbūt suformuluos, kad už tą likutį tikrai priklausytų kitokie būdai nei visai menka piniginė kompensacija, kurios net neplanuojama kaip nors indeksuoti ar padidinti. Todėl ta laikinoji priemonė duoda tikrumą piliečiams, kad su jais nebus pasielgta atsainiai, kad jie nebus eilinį kartą apgauti. Mano vertinimu, jiems priklausytų net moralinė kompensacija už tiek metų neatgautą savo turtą. Kai kurie piliečiai nesulaukė tos dienos, kad viena ar kita forma jiems priklausęs nekilnojamasis turtas sugrįžtų.
Todėl labai dėkoju komitetams už operatyvumą. Aišku, gal galėjome apsieiti be tos pataisos iki lapkričio 1 dienos. Sakykime, ir pati diena tokia nelabai gera piliečiams. Bet aš labai tikiuosi, kad darbo grupė finalizuoja, dabar žemės reforma, apimanti ir piliečių nuosavybės teises, ir restitucijos proceso pabaigą, bus integruota į žemės reformos projektą. Visi taškai bus sudėti. Bus palikta daugiau galimybių mūsų piliečiams ir palikta daugiau teisingumo, kuris, mano vertinimu, begėdiškai ilgai nėra įgyvendintas mūsų valstybėje.
Todėl labai kviečiu visus palaikyti svarstymo stadijoje. Labai kviečiu komitetus grįžti prie įstatymo projekto priėmimo, paskleisti žinią ir suteikti galimybę visiems pretendentams jaustis šioje situacijoje bent šiek tiek užtikrinčiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų dėl šio įstatymo už kalbės R. Tamašunienė. Seniai girdėjome. Ne, už kalbės S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Raginu balsuoti už šitą įstatymo projektą. Norėčiau sudėti tris akcentus. Šitas įstatymo projektas leidžia Vyriausybei jau už mėnesio urėdijai perduoti beveik 30 tūkst. hektarų rezervinių miškų. Rezerviniai miškai valstybės buvo atidėti, be šeimininko, virš 30 metų jų niekas neprižiūrėjo. Šiais metais mes duodame tikrąjį jų savininką, tai yra Valstybinių miškų urėdijos masyvuose esančiuose sklypuose, o likusius perduotume arba savivaldai, arba mažus sklypelius galbūt ir privatizuoti. Dalis sklypų, kurie vis dar grąžinti bus, bus rezervuoti grąžinti iki metų pabaigos.
Antrasis akcentas. Raginame Trakų ir Vilniaus miestų ir rajonų savivaldybes per šiuos metus suformuoti sklypus ir grąžinti gyventojams, vis dar laukiantiems eilėje. Tik tą padarę, nuo kitų metų jie jau galės savo žeme laisvai disponuoti.
Toks projektas ateina pavasarį į Seimą, todėl aiškus signalas miestų vyriausiesiems architektams, naujiems merams: formuokite sklypus, grąžinkite nuosavybę, tik tada galėsite normaliai disponuoti savo žeme. Išsakęs tuos du akcentus, norėčiau pakviesti pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu balsuoti, ar pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 105, prieš – 1, susilaikė 3. Po svarstymo yra pritarta.
Replika po balsavimo – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kadangi truputį neigiamai nuskambėjo toks aspektas, kad komitetas sutrumpino laiką, tai noriu pasakyti, kad visada valiai pareikšti būdavo paliekamas pusės metų laikotarpis. Įstatymas įsigalioja gegužės 1 dieną ir iki lapkričio 1 dienos bet kuriuo būdu, taip pat ir elektroniniu būdu, galima pateikti tą savo norą. Manau, kad to laiko visiškai pakanka. O du mėnesiai turi likti tam, kad būtų galima įgyvendinti žmonių norus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Replikos išsakytos.
12.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. XIV-154 „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2427(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dar taip pat darbotvarkės 2-3 klausimas, aš manau, mes spėjame. Gerbiamas A. Žukauskas galėtų pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos patvirtinimo“ pakeitimo projektą Nr. XIVP-2427(2). Svarstymas ir priėmimas. Kviečiu.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, komitetas kovo 15 dieną svarstė projektą – pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento redakcinei pastabai ir bendru sutarimu pritaria nutarimo „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos patvirtinimo“ projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui. Svarstymo stadijoje nėra norinčių kalbėti. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti, ar pritariame, ar?.. (Balsai salėje) Gerai, ir po svarstymo galime bendru.
Tada priėmimas. Ar yra norinčių?.. Priėmimas pastraipsniui. Iš vieno straipsnio. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl šio nutarimo priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 108, prieš nebuvo, susilaikė 1. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
12.07 val.
Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės atsakymai į Seimo narių klausimus (pagal Seimo statuto 208 straipsnio 13 ir 14 dalis)
Dabar, manau, darbotvarkės 1-13 klausimas, tai yra Ministrės Pirmininkės I. Šimonytės atsakymai į Seimo narių klausimus. Kviečiu Ministrę Pirmininkę į tribūną.
Pirmininkavimą taip pat perduosiu Seimo Pirmininko pavaduotojui P. Saudargui. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, taigi gavau 20 kolegų klausimų. Galvojau, ar man čia pasielgti taip, kaip S. Skvernelis pasielgė, kai išsirinko vieną klausimą ir atsakė į jį vieną, nes Seimo statutas numato, kad yra galima užduoti klausimą, o tą kažkada šioje salėje buvo žmonių, traktavusių kaip vienaskaitą. Aš vis dėlto pasistengiau atsakyti į visus klausimus, tai jums čia dabar ilgai, nuobodžiai reikės klausyti mano monologo. Atsiprašau, nieko negaliu su tuo padaryti, patys taip pasirinkote.
1-as klausimas. Kaip vertinate ilgiau nei mėnesį besitęsiančią masinę ūkininkų protesto akciją dėl itin mažų pieno supirkimo kainų? Ar pati asmeniškai buvote susitikti ir ar planuojate susitikti su žemdirbių atstovais, išklausyti jų reikalavimų ir pateikti galimų sprendimų?
Mano pareiga nėra vertinti akcijas, o mano pareiga yra spręsti realias problemas. Tai štai, reali problema yra kokia? Kad po labai aukštų kainų 2022 metais, tas buvo būdinga visai žemės ūkio produkcijai, vidutinė pieno supirkimo kaina, lyginant su 2021 metais, augo daugiau negu 50 %. Taip atsitiko dėl įvairių priežasčių, tarp jų ir dėl geopolitinių. Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje dalis pasaulinių maisto kainų gana staigiai koregavosi, nors vis dar išlieka aukštesnės negu ilgametės, o savikaina, nepaisant nuslūgusių įtampų energetikos rinkose, taip greitai nesikoreguoja.
Kas lemia problemas Lietuvos pieno sektoriuje? Lietuvos pieno sektoriuje problemas lemia susiklosčiusi labai nepalanki konjunktūra, kai labai didelė dalis superkamo žalio pieno yra naudojama eksportuojamai produkcijai gaminti. Dėl to pramonės įmonės savo konkurencingumą siekia išlaikyti mažindamos supirkimo kainą tokiais atvejais, kai pasaulinės kainos koreguojamos žemyn, tiems pieno tiekėjams, kurių derybinė riba yra pati mažiausia. Todėl teiginys apie itin mažas supirkimo kainas klausime yra teisingas tik iš dalies. Ženkliausiai kainos išties sumažėjo mažiausiems ūkiams, kai tuo tarpu didesnių ūkių ar bendrovių gaunama kaina už kilogramą nekrito taip ženkliai. Mano turimi vasario mėnesio duomenys rodo, kad 70 % supirkto žalio pieno buvo supirkta kaina tarp 35 ir 70 centų už kilogramą, kai tuo tarpu didžioji dalis ūkių, didžioji dalis ne pieno ūkių, o ūkių, kurie pardavė likusius 30 %, gavo mažesnę kainą.
Diskusijos apie tai, kaip spręsti šią susiklosčiusią situaciją, vyko nuo tada, kai šios tendencijos buvo pastebėtos. O tai buvo jau sausio mėnesį. Vyko ne vienas susitikimas su pieno tiekėjais, žemdirbių organizacijomis ir perdirbėjais. Didžiausias susitikimas vyko vasario 24 dieną, jame dalyvavo mano deleguota Vyriausybės kanclerė, o susitikimą moderavo mano patarėja. Deja, turiu pažymėti, kad po gana konstruktyvių diskusijų Vyriausybei buvo pateiktas reikalavimas dėti ant stalo 40 mln. ir taip išspręsti problemą, nes visi kiti sprendimai nedomina, kadangi jie yra ilgalaikiai ir neva yra netinkami. Gal dėl tokio diskusijos „konstruktyvumo“ buvo kalti artėjantys savivaldos rinkimai, nes ne paslaptis, kad dalis šia tema garsiai besiangažuojančių ūkininkų taip pat yra ir vietos politikai, bet dabar, savivaldos rinkimų aistroms nuslūgus, tikiuosi, bus galima ieškoti konstruktyvių sprendimų.
Vyriausybė siekia sprendimų, kurie būtų ilgalaikiai, nors numatytos ir tam tikros trumpalaikės priemonės. Kodėl mes siekiame ilgalaikių sprendimų? Todėl, kad dideli kainų svyravimai iš esmės nulemti dalykų, kurie yra už mūsų kontrolės ribų. Tai yra pasaulinės maisto produktų rinkos, kurios yra labai volatilios, kur svyravimai yra labai staigūs ir labai dideli ir nuo jų labai priklauso didžiąją dalį superkamo žalio pieno eksportuojantys perdirbėjai. Noriu priminti tiems, kurių čia nebuvo, arba tiems, kurie neatsimena, kad mes ten jau buvome 2008 metais, 2014 metais – esame toje situacijoje ne pirmą kartą, tik pieno kilogramo kaina skirtinga. Perdirbėjai gali gana nesunkiai savo eksporto konkurencingumo išlaikymo naštą permesti ant smulkesnių pieno tiekėjų, nes jų derybinė galia yra silpnesnė, o kooperacijos potencialo jie yra, deja, neišnaudoję.
Na, ir paskutinis dalykas. Lietuvos vartotojai už pieną ir pieno produktus ant lentynos moka Europos Sąjungos vidurkį atitinkančią kainą. Todėl būtų gana keista, kad kainų konkurencingumo užsienio rinkose palaikymas perdirbėjams dar kartą būtų finansuojamas iš sumokamų mokesčių, per subsidijas, nes tai nei skatintų žalio pieno tiekėjus stiprinti savo derybinę galią per kooperaciją, nei skatintų perdirbėjus didinti supirkimo kainą, kadangi visuomet būtų galima išrašyti čekį dar vienai Vyriausybei. Vyriausybė, noriu pabrėžti, disponuoja tik tomis lėšomis, kurios yra patvirtintos atitinkamų metų biudžete. Gali jas perskirstyti svarbesniems ar aktualesniems uždaviniams spręsti, tačiau tikrai niekur biudžete besimėtančios atliekamos 40 mln. sumos, kaip kažkam galbūt atrodo, nėra.
2-as klausimas. Koks yra Vyriausybės veiksmų planas pieno sektoriaus krizei suvaldyti? Kokie terminai, veiksmai, finansiniai ištekliai tam numatyti?
Artimiausiu metu situacijai stabilizuoti yra numatomos vykdyti šios priemonės. Pirmiausia, laikinoji valstybės pagalba pieno gamintojams. Jai yra numatoma skirti 8 mln. eurų paramą iš nacionalinio biudžeto pieno gamintojams remti pagal de minimis taisyklę ir pagal tokios pagalbos teikimą numatančius reglamentus. Šių lėšų šaltinis yra pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos lėšos, o paramos teikimo ketvirtis, tikiuosi, bus šis ketvirtis, tai yra šią paramą bus galima suteikti greitai.
Antras trumpalaikis tikslas yra tolesnis darbas su Europos Komisija. Vasario 9 dieną buvo išsiųstas oficialus kreipimasis komisarui J. Voicechovskiui, kuriame buvo paprašyta iš žemės ūkio rezervo skubiai suteikti išskirtinę paramą Lietuvos pieno gamintojams pagal Parlamento ir Tarybos reglamento 1382/2013 221 straipsnį, padidinti ilgą laiką nekeistas, pasenusias ir nebeatitinkančias išaugusių gamybos kaštų intervencines lieso pieno ir sviesto kainas ir kuo skubiau aktyvuoti privataus saugojimo priemonę lieso pieno milteliams, sviestui ir visiems ilgo nokinimo sūriams.
Tai nėra labai lengva diskusija, nes Europos Komisija vertina padidėjusią supirkimo kainą praėjusiais metais (ji išties buvo ženkliai pakilusi) ir mažiau vertina taip pat ir padidėjusius kaštus, todėl ta diskusija tęsiasi. Šis klausimas buvo keliamas ir vakar, kovo 20 dieną, vykusioje Žemės ūkio taryboje. Apie tai kalbėjo ne tik mūsų ministras, bet ir kitų valstybių ministrai, kurie mus palaikė. Aš neabejoju, kad diskusija su Europos Komisija ir DG AGRI tęsis tuo klausimu ir toliau.
Trečia priemonė – finansinės priemonės. Yra taikomos ir planuojamos taikyti šios finansinės paramos priemonės. Pirmiausia lengvatinės paskolos. Tai yra lengvatinės paskolos likvidumui užtikrinti, tai yra apyvartiniam kapitalui papildyti, pašarams, trąšoms, kurui, elektrai apmokėti, darbo užmokesčiui mokėti ir taip toliau. Visiems sektoriams šios priemonės biudžetas yra 30 mln. eurų. Pareiškėjams, kuriems jau skirta investicinė parama iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2022 metų programos, yra sudaryta galimybė kreiptis dėl lengvatinės paskolos apyvartiniam kapitalui. Lengvatinės paskolos dydis negali viršyti 200 tūkst. eurų. Pareiškėjai, kurie dabar dar neįgyvendina investicinio projekto, galės kreiptis lengvatinės paskolos investiciniam projektui vykdyti arba apyvartinėms lėšoms gauti. Atitinkama suma yra padidinta maksimali galima parama pareiškėjui per laikotarpį.
Planuojama teikti lengvatines paskolas biologiniam turtui įsigyti ir (ar) įgyvendinant investicinius projektus anksčiau paimtoms paskoloms ar jų daliai grąžinti. Tačiau šios paskolos galės būti teikiamos tik tada, kai tokia pagalbos schema bus suderinta su Europos Komisija.
Garantijų teikimas. Garantuojamos paskolos paskirtis yra investicijoms arba apyvartinėms lėšoms papildyti. Su likvidumo problemomis susiduriantiems ūkio subjektams garantuojama iki 90 %, sunkumų nepatiriantiems ūkio subjektams – iki 80 % paskolos sumos. Sunkumų patyrimas yra tikrinamas pagal reglamento reikalavimus. Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje yra paskelbtos ūkio subjektų tikrinimo rekomendacijos. 80 % galima gauti ir su KPP parama, nes ši garantijų schema nelaikoma valstybės pagalba, o pagal karo komunikatą 90 % tai jau yra valstybės pagalba ir atitinkamai su KPP parama vykdantieji projektus tokios garantijos gauti jau nebegali.
Garantinės įmokos ir palūkanų kompensavimas. Kompensuojama 80 % garantinės įmokos imant paskolas investicijoms ir 80 % sumokėtų palūkanų imant paskolas su garantija investicijoms ir apyvartiniam kapitalui papildyti. Metinė palūkanų norma, kurios dalis kompensuojama, ne didesnė kaip 4 %. Garantinė įmoka ir palūkanos nekompensuojamos įgyvendinantiems projektus su Europos Sąjungos parama.
Galiausiai gyventojų pajamų mokesčio ir kitų mokesčių atidėjimas. Ūkio subjektai, patiriantys finansinių sunkumų, dėl kurių gali neturėti galimybės laiku sumokėti mokesčius, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją tiek dėl gyventojų pajamų mokesčio, tiek dėl kitų mokesčių atidėjimo ar išdėstymo dalimis bendrąja tvarka. Prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį galima pateikti likus ne daugiau nei 30 dienų iki mokesčių sumokėjimo termino. Kadangi gyventojų pajamų mokesčio už praėjusius metus sumokėjimo terminas yra gegužės 1 diena, tai šiuo atveju teikiant prašymą būtų svarbu, kad jis būtų pateiktas bent iki balandžio 1 dienos.
Ilgesnio laikotarpio priemonės. Yra pradėti rengti teisės aktai. Jais būtų įkurtas rizikos draudimo fondas, kurio dalyviais būtų pieno rinkos dalyviai. Jo lėšas būtų galima naudoti būsimiems svyravimams išlyginti. Tokį modelį būtų galima vėliau pritaikyti ir kituose sektoriuose, nes tai nėra unikali situacija vien tik pieno sektoriuje.
Penkta. Investicinės paramos priemonės. Pieno žaliavos gamybos lygmeniu pieno ūkiams modernizuoti teikiama investicinė parama pagal 2014–2020 metų KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Siekiant paskatinti pieno gamintojų kooperaciją, pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams taikomos skatinimo priemonės teikiant didesnį galimą paramos intensyvumą, suteikiant prioritetą vykdant projektų atranką, nenustatant reikalavimų dėl valdos dydžio.
Valdoms, įskaitant pieno ūkius, modernizuoti 2023 metais numatyti trys kvietimai teikti paraiškas. Pirmas kvietimas – nuo kovo 1 dienos iki gegužės 2 dienos. Skirta 62 mln. eurų, finansuojama KPP lėšomis. Antras kvietimas – nuo rugpjūčio 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos. Skirta 9 mln. eurų, parama bus teikiama išimtinai tik pieno sektoriui, finansuojama EURI lėšomis. Trečias kvietimas – nuo spalio 2 dienos iki lapkričio 30 dienos. Skirta 50 mln. eurų.
Strateginio plano lėšos. Strateginio plano intervencinei priemonei „Investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendinti 2023–2027 metų laikotarpiu skirta 230 mln. eurų paramos lėšų, iš jų 30 mln. bus skirta lengvatinėms paskoloms.
Pieno žaliavos perdirbimo lygmeniu teikiama investicinė parama pagal 2014–2020 metų KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (ar) plėtrą“ ir Žemės ūkio kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į bioekonomikos verslusׅ“.
Siekiant paskatinti savo narių valdose pagamintų produktų perdirbimą pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, taikomos skatinimo priemonės suteikiant prioritetą vykdant projektų atranką, nenustatant reikalavimų dėl gaunamų pajamų dydžių. Perdirbimui, įskaitant ir pieno perdirbimą, 2023 metais numatyti du kvietimai teikti paraiškas. Pirmas kvietimas nuo gegužės 2 dienos iki birželio 30 dienos. Skirta apie 30 mln. eurų, finansuojama KPP lėšomis. Antras kvietimas nuo spalio 2 dienos iki lapkričio 30 dienos. Skirta 10 mln. eurų, tai Strateginio plano lėšos. Strateginio plano intervencinei priemonei „Investicijos į bioekonomikos verslus“ įgyvendinti 2023–2027 metų laikotarpiu skirta 50 mln. eurų paramos lėšų.
Vyriausybė yra pasirengusi svarstyti visus racionalius ir realius pasiūlymus, kurie skatintų dabar menką derybinę galią turinčius ūkininkus realiai kooperuotis. Tuo klausimu konsultuojamasi ir su esamais kooperatyvais, ir su naujomis iniciatyvomis, tačiau pabrėšiu, kad būtina ieškoti būtent tvaraus sprendimo, antraip dėl pieno rinkos Lietuvoje struktūros nuolat būsime priversti grįžti prie to paties klausimo, perimdami atsakomybę nuo rinkos dalyvių, kaip grįžtame šiuo metu.
3-ias klausimas. Ar planuojate artimiausiu metu skirti paramą iš nacionalinio biudžeto kompensuojant žemdirbiams praradimus, kuriuos jie patyrė dėl drastiškai kritusių pieno supirkimo kainų?
Kaip ir minėjau, iš valstybės biudžeto pieno gamintojams numatoma skirti 8 mln. eurų finansinės paramos už laikomas pienines karves. Planuojama išmoka apie 37–38 eurus už karvę. Pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams ši išmoka būtų 10 % didesnė. Aš pabrėšiu, kad mokesčių mokėtojai neprivalo kompensuoti kiekvienam verslui jo patirtų nuostolių, todėl paramos tikslas turi būti padėti nežlugti antraip gyvybingiems ūkiams, tačiau kartu skatinti juos jungtis į darinius, kurie įgytų realią derybinę galią, nes supirkimo kainų duomenys aiškiai rodo, kad už didžiąją dalį pieno ir vasario mėnesį buvo sumokama 35 centai ar daugiau, tačiau šį kiekį pristato, deja, mažoji dalis ūkių.
4-as klausimas. Prašytume įvardyti, kokių rezultatų valdydama pieno kainų krizę pasiekė Žemės ūkio ministerija nuo žemdirbių masinio protesto pradžios?
Į šį klausimą iš esmės mano jau atsakyta atsakymuose į 2 klausimą. Yra parengtos arba rengiamos tiek trumpojo laikotarpio pagalbos, tiek ir ilgesnio laikotarpio priemonės ir mano užduotis Žemės ūkio ministerijai buvo ir yra parengti arba patikslinti tas priemones, kurios didina pieno tiekėjų derybinę galią ir neleidžia pasaulinių kainų svyravimų automatiškai permesti pieno tiekėjams ar mokesčių mokėtojams.
5-as klausimas. Kodėl taip pavėluotai buvo kreiptasi į Europos Komisiją dėl pagalbos pieno sektoriui ir kodėl buvo apsiribota tik rašto parašymu, neorganizuojant jokių derybų su Europos Komisijos atstovais?
Apie blogėjančias tendencijas pieno sektoriuje su Europos institucijomis buvo pradėta kalbėti dar šių metų sausio mėnesį, kai mes turėjome tik pirminę informaciją apie keičiamas sąlygas. 2023 m. vasario 9 d. buvo išsiųstas ir oficialus raštas žemės ūkio komisarui J. Voicechovskiui tais klausimais, kuriuos aš jau minėjau, tiek dėl paramos, tiek dėl intervencinių kainų, tiek dėl privataus saugojimo. Ir raštas buvo išsiųstas, oficialus raštas buvo išsiųstas nedelsiant tada, kai buvo gauta faktinė informacija apie 2023 metų sausio mėnesio faktines kainas ir faktines pajamas, nes būtent šitie duomenys yra reikalinga Europos Komisijai pristatyti tam, kad būtų pagrįsta informacija apie pajamų sumažėjimą. Todėl aš vertinčiau, kad kaip tik buvo kreiptasi labai operatyviai ir tada, kai buvo užčiuopta tendencija, bet faktinių duomenų, kurių Komisija tikrai paprašė tam, kad spręstų jau dėl tolesnių sprendimų Europos Sąjungos lygmeniu, oficialiai buvo pateikta tada, kai tie oficialūs duomenys buvo institucijų gauti.
6-as klausimas. Žemdirbiai primygtinai reikalavo neatsisakyti papildomos nacionalinės pereinamojo laikotarpio išmokos. Šią paramą dabar būtų galima aktyvuoti ir išmokėti pieno ūkiams reikiamus pinigus. Kodėl buvo nuspręsta jos atsisakyti?
Kai kalbama taip apibrėžtai, bandoma apibendrinti, kai kurie žmonės, kai kalba apie save, sako – tauta, kažkas, kai kalba apie dalį žmonių, sako – žemdirbiai, bet mano turima informacija sako, kad 2022 m. gegužės 5 d. ministerijos organizuotame posėdyje vyko konsultacijos dėl strateginio plano po Europos Komisijos pastabų. Ir būtent ten buvo svarstomas klausimas dėl pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos 2023–2027 metais. Tame posėdyje dalyvavo atstovai iš Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto, Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio bendrovių asociacijos, Nederlingų žemių naudotojų asociacijos, Pramoninių uogynų augintųjų asociacijos ir kitų asociacijų. Dauguma dalyvavusių asociacijų atstovų iš tos informacijos, kurią aš turiu, išreiškė nuomonę, kad mokėti toliau atsietąją nuo gamybos pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą už referencinį atskaitos laikotarpį nėra tikslinga. Tokios paramos mokėjimas nebeatitinka ir pačių pieno ūkių plėtros tikslų, nes Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytos PLNP mokėjimo sąlygos diskriminuoja po 2018 metų pieno gamybą išplėtusius arba naujai pienininkystės veiklą pradėjusius ūkius. Norėčiau pažymėti ir tai, kad, mano žiniomis, nei Latvija, nei Estija, nei Lenkija nebemoka PLNP pienininkystės sektoriui nuo 2023 metų.
7-as klausimas. Taip pat buvo atsisakyta paramos pieniniams buliams. Ar nemanote, kad taip naikinami maži ir vidutiniai ūkiai, kurie tuos gyvulius daugiausia augina ir specialiai kūrė atpenėjimo ūkius? Ar nemanote, kad tai pakenks ir deryboms dėl tiesioginių išmokų dydžio suvienodinimo su kitomis Europos Sąjungos šalimis? Ar ketinate inicijuoti, kad parama už pieninius bulius būtų sugrąžinta?
Atsakymas. Europos Sąjungos parama yra skirta produktyvumui ir konkurencingumui didinti. Todėl pinigai, kurie ankstesniais laikotarpiais buvo numatyti pieniniams buliams remti, yra perkelti į paramą už pienines karves ir dėl šios priežasties nuo šių metų išmoka už pienines karves padidėja, palyginti su ankstesniais metais. Jeigu parama pieniniams buliams būtų sugrąžinta, tuomet mažėtų parama ir išmoka, kuri mokama už pienines karves. Atkreipčiau dėmesį į tai, kad 2023 metų pirmojoje pusėje ūkininkams dar bus išmokėta susietoji parama už 2022 metais laikytus pieninius bulius. Taip pat norėčiau pažymėti, kad tiek smulkūs, tiek vidutiniai ar stambūs ūkiai ir toliau galės penėti pieninius, mišrius ar grynaveislius bulius. Tačiau susietoji parama bus mokama arba už pienines karves, arba už mėsinius bei mišrius galvijus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad susietosios paramos paskirstymas tarp sektorių šiaip neturi jokios įtakos tiesioginių išmokų finansinio voko formavimuisi po 2027 metų, kadangi tai yra visiškai atskirų derybų klausimas, ypač kai Lietuva susietajai paramai yra numačiusi maksimaliai leistiną finansavimą, tai yra 15 % nuo tiesioginių išmokų finansavimo.
8-as klausimas. Ar jums žinoma, kad visus 2022 metus neveikė Žemės ūkio ir kaimo verslo centro gyvulių produktyvumo kontrolės apskaitos sistema, kuri yra būtinas gyvulių veislininkystės sistemos elementas? Be jos sistemiškai vykdoma veislininkystė praktiškai yra neįmanoma. Tai svarbu ne tik gerinant gyvulius vidaus rinkoje, bet ir juos eksportuojant.
Atsakymas. Problema ir probleminė padėtis Žemės ūkio duomenų centre susidarė tada, kai iš darbo išėjo programuotojai, kurie aptarnavo ir kūrė pieninių gyvūnų veislininkystės posistemį. Darbuotojai apie darbo santykių nutraukimą, deja, bet pranešė darbdaviui trumpiausia įstatymu nustatyta tvarka. Todėl dabar centras yra sudaręs darbų atlikimo planą, kuriame pagal prioritetą yra sudėlioti atkūrimo darbai ir jų atlikimo terminai, dalis darbų yra atlikta, dalis testuojama, kita dalis atliekama pagal plane nustatytus terminus. Ši situacija šiaip nėra unikali, buvo anksčiau susiklosčiusi ir kitose institucijose, kai duomenims valdyti yra kuriami unikalūs įrankiai, kurių kūrėjai įgyja iš esmės monopolinio pobūdžio kompetenciją ir taip įgyja taip pat ir svertą prieš instituciją. Todėl, tiesą sakant, čia norėčiau paminėti keletą dalykų.
Pirmas dalykas, tai valstybės tarnybos reforma, kuri yra pateikta Seimui ir kurios vienas iš esminių tikslų yra sudaryti galimybes viešojo administravimo institucijoms pasamdyti reikiamų, kartais išskirtinių kompetencijų ekspertus, kurių pagalba būtų galima tokias problemas greičiau išspręsti ir su kuriais derybos dėl atitinkamo darbo užmokesčio dabartinėmis aplinkybėmis yra iš esmės neįmanomos dėl darbo apmokėjimo sistemos nelankstumo. Tačiau, kita vertus, tose srityse, kur tai yra įmanoma, duomenims valdyti įstaigos turėtų naudoti standartizuotus ir rinkoje naudojamus duomenų valdymo įrankius, kurių atnaujinimui ir techninei pagalbai būtų galima pasitelkti tokios įrangos sertifikuotus servisus, o ne laikyti visus raktus vieno žmogaus rankose.
9-as klausimas. Statistika rodo, kad pieno gamyba Lietuvoje mažėja: 2017 metais pieno primelžta 555 kilogramai gyventojui, o 2021 metais – 526 kilogramai gyventojui. 2021 metais iš Lietuvos buvo eksportuota 2 tūkst. 401 veislinė telyčia, 2022 metais jų skaičius krito 3,5 karto ir siekė 687. Prašytume patvirtinti arba paneigti, kad Lietuva yra pateikusi JTO ir Europos Komisijai prognozes, kad, siekiant sumažinti ŠESD emisijas, 2040 metais Lietuvoje melžiamų karvių skaičius bus 190 tūkst. (maždaug tiek, kiek yra šiandien), o žieminių kviečių derliaus plotas sumažės 40 %? Ar Vyriausybė yra pritarusi tokioms prognozėms?
Aštuntoje nacionalinėje konvencijos ataskaitoje pateiktos prognozės (skaičiavimai už 2030 ir 2040 metus) buvo atliktos remiantis mokslininkų įžvalgomis ir prognozėmis, kurių nei Vyriausybė, nei Žemės ūkio ministerija neturi pagrindo nei tvirtinti, nei netvirtinti, lygiai taip pat, kai nei tvirtiname, nei netvirtiname demografinių prognozių ar kitų prognozių, kurias daro mokslininkai. Atkreipčiau dėmesį, kad rengiant minėtą ataskaitą ir darant emisijų ir absorbcijų tendencijų prognozes buvo naudojamasi dar 2019 metais parengtomis gyvulių ir pasėlių struktūros pokyčių prognozėmis, kai dalis klausimo autorių, tiesą sakant, patys buvo Vyriausybėje.
10-as klausimas. Ar nemanote, kad K. Navicko vadovaujamoje Žemės ūkio ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose įsivyravo chaosas? Jūsų vadovaujamos Vyriausybės kadencijos metu Žemės ūkio ministerija prarado Nacionalinės žemės tarnybos ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo kontrolę, o netrukus neteks Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontrolės, kurioje pernai įsiplieskė korupcijos skandalas. Sunaikinta veislininkystė, paralyžiuota ŽŪIKVC (dabar – Žemės ūkio duomenų centras) veikla, „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ yra ant išgyvenimo ribos neveikiant Duomenų centro duomenų bazei. Dėl žemės ūkio ministro kišimosi į Nacionalinės mokėjimo agentūros veiklą sutrikę šios agentūros darbuotojai kreipėsi į Prezidentą.
Čia yra klausimas, aš tikrai to neteigiu, nes man atrodo šiek tiek kitaip. Į dalį klausimo dėl duomenų bazės jau atsakiau, į kitus klausimus norėčiau atsakyti papildomai. Sprendimas perduoti daugiau kompetencijos savivaldai, sprendžiant su valstybine žeme susijusius klausimus, su kuo susijęs ir dalies NŽT funkcijų perdavimas savivaldybėms, o likusių funkcijų perdavimas Aplinkos ministerijai, yra susijęs ne tik su Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimu, bet, tiesą sakant, ir su memorandumu dėl regioninės politikos, kurį 2020 metais džiugiai pasirašė dauguma čia atstovaujamų partijų vadovų.
Aš noriu priminti, kad už minėtas pataisas taip pat balsavo ir dalis klausimus man dabar pasirašiusių kolegų. Todėl nelabai suprantu, kodėl dabar tuo funkcijų perdavimu yra stebimasi? Dar daugiau, nuo to, kad NŽT ar kitos institucijos kuravimas tenka vienai ar kitai ministerijai, Vyriausybės ir mano, kaip Vyriausybės vadovės, kontrolė toms institucijoms nei mažėja, nei didėja. Ir tikrai nėra mano mada kažkaip praktikuoti arba palaikyti ministerijų matavimąsi pagal pavaldžių institucijų skaičių, dydį ar biudžetus. Nemanau, kad tai turi kokią nors esminę įtaką ministerijos reikšmei.
Panaši situacija yra ir su Žemės ūkio paskolų ir garantijų fondu, nes sujungus keletą smulkesnių institucijų į vieną Nacionalinę plėtros įstaigą, kas taip pat buvo visuotinai sutartas dalykas, taip pat didės ir valstybės galimybės užpildyti rinkos spragą ir prisiimti didesnį finansinį svertą, negu iki šiol galėjo prisiimti kiekviena institucija atskirai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, tiesą sakant, nei šiuo metu yra Žemės ūkio ministerijos kontroliuojama, nei kada buvo, nes ši įstaiga yra prie Vyriausybės, o to keisti nėra numatoma.
Atskirai norėčiau išskirti situaciją Nacionalinėje mokėjimo agentūroje. Manau, kad labiausiai agentūros veiklą trikdo, jog niekaip negalintis sugrįžti į darbą jos vadovas pasitelkia visus įmanomus svertus gintis nuo savo darbo įvertinimo. Užuot grįžęs į darbą, tinkamai atlikęs pavestas užduotis ir už jas atsiskaitęs, vadovas, teigiama, sirgdamas susirašinėja su visomis institucijomis, įskaitant ir su manimi. Žinant, kad vadovas agentūrai pradėjo vadovauti pačioje buvusios Vyriausybės kadencijos pabaigoje, o prieš tai buvo Ministro Pirmininko patarėju, vertinčiau tokį elgesį kaip politizuotą.
Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad absoliučia dauguma atvejų buvusios kadencijos metu paskirti vadovai, tikri profesionalai dirba savo darbą nepriklausomai nuo politinės vadovybės pasikeitimo. Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovo laikyseną vertinčiau kaip išskirtinę ir būtent ji, mano nuomone, labiausiai lemia netinkamą agentūros užduočių vykdymą. Atkreipčiau dėmesį, kad šiais metais iki praėjusio penktadienio vadovas darbe, mano žiniomis, buvo tik 12 dienų, o jo veiklos vertinimo ataskaitai įteikti ministerija turėjo pasitelkti antstolius.
11-as klausimas. Ar jums žinoma, kad Žemės ūkio duomenų centre atleidus daug darbuotojų bei IT specialistų įsivyravo suirutė ir sutriko kai kurių registrų veikla? Dar iki šiol ūkininkai negauna gyvulių produktyvumo kontrolės duomenų, kuriuos turėjo gauti praėjusių metų spalį, o tai stabdo gyvulių selekciją, veislininkystės programų įgyvendinimą ir turės įtakos dar gilesnei pieno krizei. Artėja pasėlių deklaravimas ir gali atsitikti taip, kad dėl chaoso šioje įmonėje žemdirbiai negaus tiesioginių ES išmokų.
Taip neatsitiks, o dėl priežasčių, kurios tai lėmė, aš jau esu atsakiusi prie 8 klausimo, tikrai darysime viską, kad žemdirbių interesai būtų apsaugoti.
12-as klausimas. Kaip vertinate tai, kad 2023–2027 metais Kaimo plėtros strategijoje nebelieka paramos miško technikai, verslui kaime, kaimo infrastruktūrai, sunkinamos sąlygos smulkiesiems ūkiams, planuojama mažinti deklaruojamos žemės plotus 200 tūkst. hektarų? Kaip jūs įsivaizduojate Lietuvos žemės ūkio ateitį, apsirūpinimo vietinės gamybos maistu būtinybę ir kaimo gyvybingumą? Ar žemės ūkio produkcijos apimties mažėjimą galėtumėte įvardyti kaip jūsų vadovaujamos Vyriausybės prioritetą?
Vėlgi čia yra klausimas, aš niekaip to neteigiu, atsakydama galėčiau pasakyti štai ką: sąlygos smulkiesiems ūkininkams ne tik kad nesunkinamos, bet, priešingai – Žemės ūkio kaimo plėtros politika nuo 2023 metų labiau orientuota į smulkiųjų, bet perspektyvių ūkių rėmimą. Smulkieji ūkiai yra Strateginio plano prioritetas, todėl net 70 % didėja vidutinis metinis finansavimas smulkiesiems ūkiams už pirmuosius hektarus investicinėmis priemonėmis. Smulkieji ūkininkai skatinami kooperuotis, jungtis į trumpąsias grandines, vykdyti ambicingesnius didesnės apimties projektus bei tapti konkurencingais. Apsirūpinimas maistu, žemės ūkio gamybos apimties išlaikymas ir didinimas yra šios Vyriausybės prioritetas, tad pagal Strateginį planą būtent šiam prioritetui buvo skirta didžiausia dalis lėšų – 47 % nuo viso finansavimo, o tai sudaro beveik 2 mlrd. eurų. Todėl būtent ir buvo peržiūrėta susietoji parama, labiau skatinami tie sektoriai, kuriuose matome sunkiausią finansinę situaciją siekiant didinti jų gyvybingumą ir užtikrinti gamybos apimtį. Taip pat buvo atsisakyta jūsų paminėtų priemonių – verslo į miško techniką… kad didesnė dalis Lietuvai skirtinų lėšų liktų investicinėms ir perdirbimo priemonėms, kad ūkiai galėtų plėstis, apsirūpinti naujausia technika ir įranga, padidintas finansavimas finansinėms priemonėms, ūkių rizikos valdymo priemonėms. Mažėjant bendrajam Europos Sąjungos finansavimui žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, prioritetinis dėmesys 2023–2027 metais skiriamas žemės ūkio gamybos priemonėms. Kaimo verslai, infrastruktūra nėra išbraukiami iš Žemės ūkio ministerijos portfelio, jiems parama bus teikiama iš LEADER ir sumanių kaimų priemonių, kurioms 2023–2027 laikotarpiu numatyta net 90 mln. eurų.
Gandas, kad dingo 200 tūkst. hektarų, sklando jau tam tikrą laiką. Faktas yra tas, kad ankstesniais finansavimo laikotarpiais tiesioginės išmokos nebuvo įtraukiamos į programinius dokumentus, o su tiesioginių išmokų mokėjimais yra susijęs deklaruoto ploto rodiklis. Ūkininkai kaip ir iki šiol galės deklaruoti visą savo valdomą plotą.
Strateginio plano dalyje, kurioje yra pateikta informacija apie bazines išmokas, yra nurodytas preliminarus numatomas deklaruoti plotas, 2022 metais Lietuvoje buvo deklaruota 2,9 mln. hektarų, o atlikus patikras tinkamas paramai plotas sumažėjo iki apytiksliai 2,84 mln. hektarų. Strateginiame plane numatomi deklaruoti plotai kinta dviem pakopomis: 2023 metais nurodytas 2,73 mln. hektarų plotas, o vėlesniais metais šis plotas didėja iki 2,85. Šis rodiklis yra planavimo įrankis, kaip ir minėjau, visą valdomą plotą ūkininkai kaip galėjo, taip ir toliau galės deklaruoti, mažesnės šio rodiklio vertės nurodytos pagal rekomendaciją, kurią pateikė Europos Komisija ir mūsų Nacionalinė mokėjimo agentūra, nes jeigu atsitiktų taip, kad rodiklis liktų didesnis, tai yra artimas bendram deklaruotam plotui, o dėl sankcijų ar kažkokių klaidų deklaravimo periodo pabaigoje jį tektų mažinti, tuomet iškiltų grėsmė nepasiekti žaliųjų tiesiogiai nuo bendrojo ploto priklausomų rodiklių, o tai jau grėstų Lietuvai sankcijomis, procentine nuoskaita nuo bendros Strateginio plano sąmatos.
Dar kartą noriu pabrėžti, kad visą valdomą plotą ūkininkai galės deklaruoti kaip ir iki šiol.
13-as klausimas. Kodėl Europos Sąjungos RRF lėšos žemės ūkio sektoriaus atsparumo didinimui (tokia yra RRF paskirtis) buvo paskirtos tik 8 tūkst. hektarų šlapynių įrengimui (16 mln. eurų – Europos Sąjungos lėšos, o 3,36 mln. eurų – nacionalinio biudžeto)? Ar nemanote, kad žemės ūkiui galėjo būti skirta daugiau RRF lėšų, kaip tai padaryta kitose Europos Sąjungos šalyse? Ar nemanote, kad paskirtos lėšos galėjo būti racionaliau panaudotos žemės ūkio sektoriaus atsparumo didinimui?
Atsakymas. RRF paskirtis nėra, skirtingai, nei teigiama klausime, didinti konkrečiai žemės ūkio sektoriaus, o būtent visos Europos Sąjungos ekonomikos atsparumą. Ši priemonė buvo sukurta skatinti atsigavimą po kovido, ypatingą dėmesį ir iš anksto nustatytas lėšų proporcijas skiriant žaliajai transformacijai ir skaitmeninimui. Priimant sprendimus dėl lėšų skyrimo konkrečioms sritims buvo laikomasi ne tik šio išankstinio principo, bet ir atsižvelgiama į galimybes konkrečių sričių pokyčius finansuoti kitomis Europos Sąjungos lėšomis. Pažymėtina, kad žemės ūkis šiuo požiūriu išlieka kone vienintele privilegijuota politikos sritimi, turinčia savo atskirą biudžetą, kai visos kitos sritys turi konkuruoti pretenduodamos į kitas Europos Sąjungos lėšas, o kai kurios sritys Europos Sąjungos lėšų faktiškai išvis negauna.
Be to, buvo numatyta ir ta aplinkybė, kad Lietuvos žemės ūkiui buvo papildomai numatyti 139 mln. eurų pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę (EURI). Atkreipiu dėmesį, kad plane „Naujos kartos Lietuva“ (tai yra RRF įgyvendinantis planas) yra tikrai daug priemonių, kuriomis gali pasinaudoti ir žemės ūkio sektoriaus atstovai. Numatyta parama skaitmeninimui, priemonės, skirtos energetinių išteklių pertvarkymui, saulės elektrinių įrengimui, čia galimi projektų pareiškėjai yra ir ūkininkai, ir labai mažos ir mažos įmonės.
14-as klausimas. Prašytume atsakyti, kaip derina savo paramos schemas Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos, kai viena ministerija duoda paramą grioviams išvalyti, o kita juos užkimšti? Ar jums žinoma, kad žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta būtinybė iki 6 metrų išplėsti griovių šlaitų apsauginę juostą, ko pasekoje iš žemės ūkio gamybos bus paimta tūkstančiai hektarų niekada neužliejamos žemės, nes vanduo pilnu grioviu niekada neteka?
Atsakymas. Žemės ūkio ministerijos vykdoma melioracijos griovių tvarkymo, priežiūros ir rekonstrukcijos darbų priemonė ir Aplinkos ministerijos švelniosios renatūralizacijos priemonė, kurios tikslas yra renatūralizuoti sureguliuotus upelius, yra numatytos skirtingiems tikslams pasiekti ir finansuojamos iš skirtingų finansavimo šaltinių. Renatūralizacija, mano žiniomis, yra taikoma tik lokaliose sureguliuotų upelių atkarpose ir nesiekia 1 % melioracijos griovių ilgio. Visi šie projektai turi būti derinami su savivaldybių specialistais, kaip tai numato teisės aktai. Matau, kad aplinkos ministras linksi galva, tai, matyt, labai nenusišneku.
Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, jie tvirtinami jau žemės ūkio ministro įsakymu, laikymasis yra privalomas valstybėms narėms ir ūkininkams, pretenduojantiems gauti tiesiogines išmokas. Atitinkamai paviršinių vandens telkinių apsaugos reikalavimas nustato, kad nuo 2024 metų prie melioracijos griovių nuo griovio šlaito viršaus privalo būti paliekamos mažiausiai 3 metrų pločio palaukės su žoline danga.
Norėčiau pabrėžti, kad nemažai tų klausimų čia kilo tuomet, kai Aplinkos ministerija peržiūrėjo ir atnaujino nuo 2016 metų galiojusią pakrančių zonų ir juostų išskyrimo tvarką. Tą tvarką supaprastino ir automatizavo juostų ir zonų išskyrimą. Apsaugos zonų plotis ir jų naudojimo reikalavimai keičiami nebuvo. Jose galima arti, yra ribojamas tręšimas. Apsaugos juostos yra nustatytos pagal upių ilgį. Mano žiniomis, patys juostų normatyvai keičiami nebuvo, tačiau praktikoje nebuvo taikomi ir realiai jų nebuvo laikomasi. Tai yra pasėliai buvo deklaruojami plotuose, kuriuose jau seniai neturėjo būti deklaruojami. Nepaisant to, dėl šio klausimo tikrai vyko intensyvios diskusijos tarp Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų. Mano žiniomis, Aplinkos ministerija yra linkusi sumažinti upių aplinkos apsaugos juostas iki 30 kilometrų ir jas prilyginti trumpiausių upių, tai yra 10 kilometrų ilgio upių, apsaugos juostoms, tai yra 5 metrai.
15-as klausimas. Kaip vertinate tai, kad 2023–2027 metų strateginio plano priemonėje „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“ numatyta išmoka 5 tūkst. 967 eurai už hektarą, nors tiek retai siekia pati žemės kaina? Palyginti – tiesioginė bazinė išmoka numatyta apie 80 eurų už hektarą. Ar tai nesudaro prielaidų spekuliacijai žeme ir ar nekelia įtarimų dėl neskaidrumo?
Mieli kolegos, tokia išmoka pagal negamybinių investicijų priemonę, mano žiniomis, yra gaunama, kai susumuoji visų galimų ir tinkamų pagal šią priemonę darbų įkainius ir paskaičiuoji juos 1 hektarui. Tai nėra išmoka už plotus, kaip jau minėta, 80 eurų už hektarą išmoka, todėl šias išmokas lyginti tarpusavyje yra tiesiog visiškai nelogiška, nes čia jau lyginam ne obuolius su apelsinais, o obuolius su skyle sienoje. Norėčiau paminėti, kad iš to, ką aš žinau, ši išmoka yra planuojama, tiksliau sakant, ši priemonė, yra aktuali kokiems 150 hektarų, ribotų Europos Sąjungos svarbos buveinių, plotų.
16-as klausimas. Ar jums žinoma, kad žemės ūkio ministro patarėjas R. Petrašiūnas kuruoja Žemės ūkio ministerijos įstaigų reformą, nors neturi leidimo dirbti su riboto naudojimo informacija? Ar jus yra pasiekę signalų, kad R. Petrašiūnas neteisėtais būdais bandė rinkti informaciją apie žmones, kurie kritikuoja ministrą?
Atsakymas. Mano turimomis žiniomis, žemės ūkio ministro patarėjui R. Petrašiūnui, vykdančiam savo tiesiogines funkcijas, nėra poreikio turėti leidimą dirbti su riboto naudojimo informacija, o signalai apie galimai neteisėtą veiklą renkant informaciją mane pasiekia kaskart, kai yra vertinama NMA vadovo darbo kokybė.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Gerbiama premjere, tik indikuoju, kad liko pora minučių, tai artėkite prie pabaigos.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Liko pora klausimų. Ne aš tuos klausimus surašiau, nepykite.
PIRMININKAS. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). 17-as klausimas. Ar tai, kad asmenys, artimai susiję su buvusiu energetikos ministru, o dabar LITGRID vadovu R. Masiuliu: R. Petrašiūnas, buvusi generalinė direktorė R. Četkauskienė, buvęs energetikos viceministras P. Martinkus ir jo sutuoktinė S. Martinkė, dirba Žemės ūkio ministerijoje ir jai pavaldžių įstaigų valdybose, laikote sutapimu, skaidrumo standartu ar nesusipratimu? Jūsų žiniai, P. Martinkus yra ŽŪIKVC valdybos pirmininkas, S. Martinkė vadovauja Žemės ūkio ministerijai priklausančiai įmonei „Šilutės polderiai“.
Šiuo klausimu bandoma sieti nesusiejamus dalykus, bandoma su buvusiu ministru R. Masiuliu susieti žmones, kurie dirbo su juo visiškai skirtingais laikotarpiais ir netgi ėjo ne tas pareigas, kurios čia yra nurodytos. Aš plačiau į šį klausimą, taupydama laiką, nesileisiu, nes išties čia yra labai daug spekuliacijų.
18-as klausimas. Lietuvos žemės ūkio 2023–2027 metų strateginį planą rengė Nyderlanduose įsikūręs Vageningeno universitetas, kuriam buvo sumokėta 300 tūkst. eurų. Ar žinote, kad šį universitetą yra baigusi žemės ūkio ministro patarėja K. Simonaitytė? Kodėl pasirinktas būtent šis universitetas, o ne Lietuvos paslaugų teikėjas?
Aš informuoju, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą rengė ministerijos darbuotojai, tačiau ministerija taip pat iš anksto planavo ir numatė plano rengimo procese pasitelkti ekspertus, nes pagal bendras žemės ūkio politikos reglamentų nuostatas atlikti išmokų skaičiavimus arba patvirtinti skaičiavimų tinkamumą ir tikslumą privalo įstaigos, kurios yra funkciškai nepriklausomos nuo institucijų, atsakingų už strateginio plano įgyvendinimą, ir turinčios tinkamos ekspertinės patirties, kad išmokų skaičiavimai būtų tinkami bei tikslūs, iš anksto nustatyti remiantis sąžiningu, teisingu ir patikrinamu skaičiavimo metodu. Atsižvelgiant į tai, 2021 metais buvo paskelbtas tarptautinis viešasis pirkimas įsigyti ekspertines paslaugas.
Atvirojo konkurso būtu buvo atrinkta tiekėjų grupė, kurią sudaro pagal jungtinės veiklos sutartį veikianti ūkio subjektų grupė, tai yra VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, tai yra Lietuvos subjektai kartu su vienu iš subtiekėjų, būtent tuo minimu vienu Nyderlandų universitetu, kuris pagal 2022 metų „QS World University“ ir 2022 metų „Academic Ranking of World Universities“ užima…
PIRMININKAS. Gerbiama premjere, artėkime prie pabaigos.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). (Aš baigiu, 2 minutės.) …užima pirmą vietą žemės ūkio mokslų srityje ir yra pirmajame geriausių pasaulyje gamtos mokslų universitetų penketuke. Tai, kad šį universitetą yra pabaigusi ministro patarėja, mano nuomone, nekelia jokio interesų konflikto, nes pagal čia implikuojamą logiką Žemės ūkio universitetas nieko negalėtų rengti dabartinei Vyriausybei, nes jį yra baigusi turbūt didžioji dalis Žemės ūkio ministerijos vadovybės, o Vilniaus universitetas negalėtų nieko rengti, nes aš jį baigiau prieš 25 metus.
19-as klausimas. Kaip vertinate situaciją, kad Nacionalinei mokėjimo agentūrai šiuo metu laikinai vadovauja žemės ūkio ministro paskirtas asmuo, kuris neturi teisės dirbti su slapta informacija ir figūruoja „Vičiūnų“ įmonės nesugrąžintos ES paramos byloje?
Kiek aš esu informuota, klausime minimas asmuo šiuo metu neatlieka Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus funkcijų, nes ministro sprendimu jas pavesta vykdyti kitam Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojui.
Ir paskutinis klausimas. Atsižvelgdama į situaciją žemės ūkio sektoriuje ir Žemės ūkio ministerijos pavaldumo srityje, ar dar pasitikite žemės ūkio ministru K. Navicku?
Taip, yra labai daug problemų žemės ūkio sektoriuje, niekada kitaip ir nebuvo, bet ministru pasitikiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai premjerei. Jūs atsakėte į raštu pateiktus klausimus. Deja, numatytas laikas baigėsi, ir gerokai. Dėkoju.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Klausimų užduoti daugiau tikrai neturime jokios galimybės. Aš labai atsiprašau, gerbiami kolegos. Gerbiama Ministrė Pirmininkė turėjo galimybę atsakinėti 20 minučių, pasirinko išsamiai atsakyti į visus klausimus, skyrėme tam 40 minučių laiko. Turiu pastebėti, kad keturi Seimo nariai yra užsirašę perskaityti pareiškimus. Mes esame sutarę, irgi jūsų prašymu, kad tai vyksta ne posėdžio pabaigoje, o rytinio posėdžio pabaigoje. 13 valandą mes esame numatę slaptą balsavimą. Aš labai atsiprašau, aš tikrai noriu būti labai demokratiškas ir visus išklausyti, tiesiog yra minutės laiko. Aš niekaip neturiu galimybės jums leisti dėl vedimo tvarkos, nes vedimo tvarka nesikeis, ji bus tokia, kaip numatyta darbotvarkėje. Deja, aš niekuo negaliu padėti, nes mes esame numatę slaptą balsavimą 13 valandą.
12.50 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar aš irgi prašysiu kolegų pareiškimus perskaityti kiek įmanoma trumpiau, nes lieka 10 minučių, net ne visos. D. Kepenis kviečiamas perskaityti pareiškimą. Prašom. (Balsai salėje: „Dėl vedimo tvarkos.“) Nėra kada dėl vedimo tvarkos, aš neturiu galimybės jos keisti, ji yra tokia, kokia yra. Aš blogai vedu? Gerai, sutarkime… (Balsai salėje) Aš ją tris kartus trumpinau.
Dainiau Kepeni, prašom į tribūną, jums suteikiamas žodis. Jeigu jūs atsisakote, tada aš į tribūną kviesiu A. Verygą. (Balsas salėje: „Aš neatsisakau!“) Prašom kalbėti iš tribūnos. (Balsai salėje) Prašom kalbėti iš tribūnos. Aš sakau, neturiu laiko ginčytis dėl vedimo tvarkos. Labai atsiprašau. Prašom. (Balsai salėje)
D. KEPENIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, rytoj švęsime beveik pamiršto Lietuvos genijaus, mąstytojo, muziko, mokytojo V. Storostos-Vydūno 155-ąsias gimimo metines. Neseniai minėjome 70 metų, kai Vydūnas paliko šį pasaulį. Žinau, kad šiandien nedaug kam jis bėra įdomus, bet vis dėlto noriu dar kartą apie jį priminti. Štai viena ryškiausių žymiausio Lietuvos sveikuolio minčių, kurią jis patvirtino savo asmeniniu pavyzdžiu: „Žymiai svarbiau sveikatą tausoti ir stiprinti, negu ligas gydyti.“ Ir šiuos žodžius lydėjo asmeninis Vydūno pavyzdys. „Žymiai svarbiau sveikatą tausoti ir stiprinti, negu ligas gydyti.“ – sakė mūsų tautos žymusis sūnus. Deja, tie, kas tiesiogiai atsakingi už sveikatos sistemos veiksmingumą, ne tik nevykdo, bet net ir nežino šios vydūniškos tiesos. Nežino ir to, kad Vydūnas, kalbėdamas Lietuvos Tarybai prieš 100 metų, linkėjo nepamiršti svarbiausio – kad dvasinis gyvenimas yra materialaus gyvenimo pagrindas.
Pacituosiu dar vienus žodžius, kurie buvo pasakyti prieš 15 metų švenčiant V. Storostos-Vydūno 140-metį. Cituoju: „Vydūnas padarė viską, ką leido įžvalgus protas, kūrėjo vizijos ir galios. Mums teko vertingas ir prasmingas palikimas, tačiau laikas yra negailestingas, jis rengia dirvą ateičiai trindamas praeities pėdsakus.“ Abejingai stebime šį reiškinį, vis rečiau pasigendame Vydūno. Nemokame įrodyti, kad Vydūnas yra vertesnis daug didesnių pastangų, negu dėtos iki šiol. Neskubame jam ištiesti rankos, nepadedame atverti mokyklos, universiteto ar teatro durų. Apie Vydūną parašėme svarių mokslo veikalų, bet juos skaito tik tie, kurių ir taip nereikia raginti. Tokių nėra daug. Gatvės praeiviui užduok klausimą ir išgirsi atsakymą, kad jis pamena tik Vydūno portretą ant 200 litų banknoto. Didžioji Lietuva iki šiol mažai remia ir advokatauja Mažajai Lietuvai, kartu ir Vydūnui. Tikriausiai mes nesame subrendę įvertinti Vydūną.
Reikia apsispręsti dabar. Būtina ieškoti universalių dalykų. Vydūnui ir sau galime padėti juo remdamiesi. Jis aktualus Lietuvai, ir ne tik jai, nes gali būti puikus tarpininkas plėtojant dialogą su platesniu pasauliu. Svarbu Vydūną sugrąžinti, ir ne tik į Tilžę – buvo pasakyta prieš 15 metų. Šiandien nebeturime nei žmonių pamėgto elito, nei paties Vydūno. Ieškoti gatvėje praeivio, kuris žinotų Vydūną, yra tas pats, kas ieškoti adatos šieno kupetoje. O juo gyvenančius suskaičiuosime ant vienos rankos pirštų.
Visuomenėje pilna įvairaus plauko pranašų, pritaikančių savo pasaulėžiūrą pagal tai, kas populiaru ir patogu iš to, kas neša materialinę naudą. O tautos šviesuoliai, tokie kaip K. Dineika, S. Šalkauskis, A. Maceina, vyskupas M. Valančius ar pasaulio išminčiai, tokie kaip Vydūno amžininkas M. Gandis, buvo aktualūs ir prieš šimtą metų, ir vakar, ir šiandien ir bus aktualūs rytoj, visados. Tačiau jie yra nustumti į istorijos paraštes, nes tapo gyvu priekaištu istorijos klastotojams, įvairių revoliucijų provokatoriams ir žmogaus gyvenimo darkytojams.
Nereikia stebėtis, kad keiksmažodžiai, patyčios virsta ir siekiamybe, ir kasdienybe. O baimės kultūra yra tiesiog skatinama. Apie tai girdime ir čia, šiuose rūmuose. Dingo mokslas, kurio tikslas buvo skleisti šviesą ir niekada nesustoti abejoti. Dabar nutilo ir mokslas. Bet aš žinau, kad tai nėra amžina. Gėris ir sveikas protas tamsą ir blogį yra linkęs nugalėti. Klausimas mums visiems: kada norime, kad tai įvyktų? Kviečiu susimąstyti apie tai.
O Vydūnui pagerbti renginiai, vakar prasidėję Vilniuje, ritasi per Lietuvą. Jie vyksta bibliotekose, bendruomenėse. Baigiamasis akcentas penktadienį, kovo 24 dieną, Klaipėdos universitete. Dalyvaukime.
Na, o tiems, kurie nežino, kas yra, kodėl Vydūnas buvo sveikuolis ir kodėl juo seka sveikuoliai, pasakysiu formulę, kuri yra pagimdyta iš Vydūno pavyzdžio: sveikuolis tai yra žmogus, kuris giliu tikėjimu, darbštumu ir kantrybe kiekvieną dieną savo kūną, sielą ir dvasią grūdina, sotina ir apvalo vardan darnos savo, šeimos, bendruomenės, valstybės, visatos…
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas!
D. KEPENIS (LVŽSF). …vardan laimės, tiesos ir gėrio.
PIRMININKAS. Dėkoju už pareiškimą. Toliau kviečiu gerbiamą A. Verygą. Turbūt tai bus paskutinis pareiškimas prieš pietus. Jūsų pareiškimą, ir gerbiamo K. Mažeikos, ir V. Ąžuolo, teks nukelti po pertraukos, nes, aš sakau, 13 valandą, jau mes ir taip kelias minutes vėluosime, bus slaptas balsavimas. Prašom. Gerbiamas A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, aš apie keletą dalykų norėčiau pakalbėti šiandien. Kai kuriuos dalykus stebint Lietuvoje darosi tikrai liūdna.
Mes, kaip valstybė, skaičiuojame jau kelintą nepriklausomybės dešimtmetį ir turbūt niekas net baisiausiame sapne nebūtų galėjęs įsivaizduoti, kad praėjus tokiam laikui Lietuvoje bus persekiojami žurnalistai, kaip komunistinių būrelių laikais bus svarstomi neteisingai pasisakę apie valdžią, pakritikavę ministrus žurnalistai, bus keliami klausimai, ar jie turi teisę reikšti tokią nuomonę. Jeigu kalbėtume, kad žurnalistas neturi teisės pasakyti savo nuomonę apie valdžią, tai turbūt praėjusioje kadencijoje tokie etikos sargai būtų turėję dirbti kiaurą parą ir svarstyti faktiškai kiekvieną, nes tos kritikos tikrai netrūko. Ir tik dabar, matyt, kritikuoti negalima ir tokius reikia apsvarstyti.
Daug kalbama apie tai, kad Lietuvoje reikia spręsti patyčių, arogancijos, dvigubų standartų klausimus. Tai pažiūrėkime, kaip mes juos sprendžiame čia, Seime, ir kokį pavyzdį ir toną duodame Lietuvai ir jos piliečiams, iš kurių reikalaujame, kad jie nesityčiotų, nesišaipytų, elgtųsi sąžiningai, laikytųsi aukščiausių standartų. Vienu atveju mes reikalaujame, kad tikrai nekiltų nė mažiausių abejonių dėl skiriamų pareigūnų, teisėjų, keliame jiems visokių atšalimų, atšilimų, apšalimų reikalavimus, nustatome terminus. Kitu atveju tiesiai iš Seimo, tiesiai iš suolo išsiunčiame į Konstitucinio Teismo pirmininkus, tiksliau, ne į pirmininkus, atsiprašau, į Konstitucinio Teismo teisėjus. Dabar tas tiesiai į Teismą išsiųstas, į pareigas, žmogus vertins savo paties priimtus sprendimus, kurių buvo ne vienas, kurie iš esmės jo vieno, kaip pirmininko, balso skirtumu buvo pripažinti kaip neva nepažeidžiantys Lietuvos Konstitucijos, nors Seimo Teisės departamentas tokių pažeidimų įžvelgia. Tai čia jokių dvigubų standartų nėra, čia viskas skaidru, viskas yra labai aišku.
Vienas iš Seimo kolegų leidžia sau po savivaldos rinkimų apie kitą kolegą, laimėjusį mero rinkimus, taip pasakyti, kad rinkimus laimėjo ne pats šviesiausias Seimo narys. Nežinau, ką čia kolega turėjo galvoje, ar plaukų spalvą, akių spalvą, ar odos gal spalvą, nežinau, kokį čia šviesumą turėjo galvoje. O gal turėjo galvoje tai, kad šviesiausi Seimo nariai socialiniuose tinkluose drabstosi, atsiprašau už žodį, šūdais, o juos palaikantys veikėjai į Seimą atėję organais maitina Seimo narius. Tai čia yra turbūt šviesiausi Seimo nariai ir į juos turbūt turėtume visi lygiuotis. Na, matyt, gal viršūnė čia, lubos, Valdemarai, yra, ne dugnas.
Kalbame apie tai, kad Seime turėtų būti viskas labai skaidru, puikiai organizuota. Dabar keliami klausimai dėl Antikorupcijos komisijos pirmininko, kuriuo yra išreikštas nepasitikėjimas. Ir Seimo Pirmininkė šiandien, kaip vakar gimusi, staiga apsimeta, kad ji nieko nėra girdėjusi apie tai, kad panašų nepasitikėjimą Seimo nariai yra pareiškę Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkei, kuri viešai giriasi vartojanti narkotines medžiagas, keliauja po pasaulį ir narkotinių medžiagų pardavinėjimą pristato kaip nuostabią praktiką. Kai Seimo nariai pareiškė nepasitikėjimą šia komisijos pirmininke, Seimo Pirmininkė nematė jokio reikalo čia nieko svartyti, nieko spręsti. Vietoj to Seimo dauguma paėmė ir pakoregavo komisijų sudarymo procesus taip, kad opozicija ten nebeturėtų daugumos ir tokių sprendimų negalėtų priimti.
Atsiprašau, kad mano pasisakymas yra pesimistinis, bet manau, kad šiuos procesus mes privalome garsiai įvardinti ir apie juos kalbėti, jeigu norime, kad visuomenė mus matytų kaip rimtą instituciją, kuri sugeba mokytis bent jau iš savų klaidų. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip minėjau, du kitus pareiškimus reikia nukelti po pietų, tai labai atsiprašau gerbiamų kolegų. Dabar numatome, kad slaptas balsavimas, na, turėtų vykti nuo 13 val., bet jau vyks nuo 13 val. 4 min. ir iki, tarkim, 13 val. 24 min., tai yra 20 minučių slaptam balsavimui. Primenu, kad balsų skaičiavimo grupėje yra G. Burokienė, V. Gapšys, S. Lengvinienė, E. Sabutis, M. Skritulskas, R. Tamašunienė, V. Targamadzė, R. Vaitkus. Skelbiu dabar posėdžio pertrauką.
Pertrauka
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos. Grįžtame į vis dar rytinį plenarinį posėdį, kadangi buvome padarę pertrauką. Dabar kviečiu gerbiamą V. Ąžuolą padaryti pareiškimą, nes mes perkėlėme jūsų pareiškimus. Labai atsiprašau. Prašau.
14.00 val.
Seimo narių pareiškimai
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų kaip džiugu, kolegos, kad visi susirinkote mano pranešimo paklausyti. Malonu. Kartais būna ir gerų dalykų.
Ką gi, gimė mokesčių Frankenšteinas. Kaip ir tradiciškai, kaip ir reikėjo tikėtis, nukreiptas labai paprasta linkme – kuo turtingesnis, tuo mažiau reikės mokėti mokesčių, turtingiesiems nekilnojamojo turto turėtojams taip pat bus mažinami mokesčiai, bet užkraunami ant visų.
Dabar eikime iš eilės. Darbo santykių apmokestinimas. Šiandien, ar tu esi kasininkė-pardavėja, dirbanti kasoje, ar turtingas bankininkas, gaunantis vieną iš didžiausių atlyginimų Lietuvoje, bendras apmokestinimas yra beveik vienodas. Kas siūloma pasiūlymu? Kasininkė turės mokėti daugiau mokesčių negu bankininkas. Jam mokesčiai bus mažinami, nes dabar gyventojų pajamų tarifas yra 32 %, kai prasideda „Sodros“ lubos, tas tarifas bus sumažinamas iki 20–25 %. Valio! Tikslas pasiektas.
Einame toliau – nekilnojamojo turto mokestis. Dabar turtingiausi turto turėtojai moka 2 % nekilnojamojo turto mokesčio. Tai ir vėl jiems mokestis bus sumažinamas iki 1 %, o jeigu savivaldybė norės – netgi iki 0,1 %. Tai 20 kartų mažiau. Bet tuo tarpu dovana žemdirbiams ir visiems tvartelių, daržinėlių, šiltnamėlių turėtojams – visiems teks mokėti, nes jie jau įtraukiami į mokesčių mokėjimą. Iš jų atimsime pinigus. Labai gerai! Turtingieji mokės mažiau, kiekvienas turės susimokėti.
Einame dar toliau. Pasirodo, kad Finansų ministerija, konservatoriai neatskiria vieno dalyko – darbo santykių apmokestinimo ir verslo apmokestinimo. Tai yra du skirtingi dalykai visame pasaulyje. Aš nežinau pasaulio valstybės, kurioje, pavyzdžiui, pelno mokestis būtų 40 % arba 50%. Nėra tokių dalykų, bet tik ne Lietuvoje, tik ne pas mus. Finansų ministrė tiesiai šviesiai sako, kad darbo santykių apmokestinimas ir individualios veiklos apmokestinimas turi artėti vienas prie kito ir tapti didelis.
Dabar paprastas techninis klausimas: duonos kepėjas „Maxima“ ar kitas uždirbo 50 tūkst. pelno ir tiek pat pelno uždirbo individualios veiklos savininkas. Kiek „Maxima“ susimokės? 15 % pelno mokestį, o jeigu investuos atgal į savo veiklą, tai nemokės nieko, nes jeigu jau savo reikmėms neišsiima pinigų, tada nemoka nieko, tiktai 15 %. Viskas. Vienas.
Individuali veikla. Tu kad ir norėtum investuoti toliau, vis tiek iš pradžių turi sumokėti 15 % pelno mokestį ir plius dar „Sodros“, ligonių kasų ir visus kitus mokesčius. Išeina apie 40 % bendras apmokestinimas, kai UAB, AB bus tik apie 15 % ir netgi išsimokėjus sau apie 27 %. Sako: ne, ne, ne, to dar negana, individualiai veiklai reikia didinti dar labiau – nebe 15%, o 20 %, 25 %, 27 %. Individuali veikla priartės prie 50 % bendro apmokestinimo. Bet tikslas, aišku, yra labai paprastas. Ne veltui yra geras posakis: nieko neturėsite ir būsite laimingi. Pasirinkimas yra vienas: eiti į šešėlį arba keltis į kitas šalis.
Finansų ministerija žadėjo, kad svarstys estišką ir latvišką variantus. Estijoje ir Latvijoje pelno mokesčio nėra, jis yra nulinis. Vienintelis variantas ten yra, jeigu tu išsiimi pajamas savo reikmėms, tai yra 20 %, bet jeigu tu investuoji atgal į savo verslą, mokesčių nėra.
Ką mes darome? Mes norime Lietuvą paversti tokia šalimi, kurioje bus pačios blogiausios sąlygos verslui vykdyti, o kuo greičiau išsikelti į kitas šalis, jeigu ta kryptimi einame, toks tikslas. Bet konservatoriai, pasirodo, lipa ant to paties grėblio. Jie per praeitą krizę darė tą patį – didino pelno mokestį, didino kitus mokesčius, bet, pavyzdžiui, pelno mokesčio buvo surinkta dvigubai mažiau sumine išraiška, kai padidino pelno mokestį. Po to, kai kiti politikai atėjo į valdžią, sumažino pelno mokesčius, to mokesčio vėl buvo surinkta daug daugiau. Bet, pasirodo, ant to paties grėblio galima užlipti dar kartą.
Iš tikrųjų visi Seimo nariai, kurie čia esate, kurie balsuosite už tuos pakeitimus, tai jūs ir prisidedate prie to, kad turtingieji turi mokėti mažiau, o individualią veiklą ir smulkųjį verslą reikia sužlugdyti galutinai. Pažiūrėsime, kuo tai baigsis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar perskaityti pareiškimą kviečiu gerbiamą kolegą K. Mažeiką. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Būčiau tikrai čia nebuvęs, jeigu būtų suteikta galimybė man replikuoti per šoninį mikrofoną, kai į klausimus atsakinėjo premjerė, bet turbūt negalima tylėti, kai premjerė, skaitydama atsakymus į klausimus, pasakė tokią repliką, kad ne ji surašė tuos klausimus. Matant premjerę, kaip ji elgiasi čia, tribūnoje, akivaizdu, kad atsakymus turbūt irgi ne ji surašė, kad jai buvo pateikta špargalkė ir ji tiesiog kaip raiškaus skaitymo konkurse bandė kaip nors emociškai perteikti ir atsakyti į tuos klausimus. Tačiau aukšto įvertinimo netgi ir raiškaus skaitymo konkurse nebūtų sulaukusi, nes tikrai arogancija ir pagieža žemdirbiams pylėsi per kraštus. Iš tiesų tai nedera atsakinėjant į klausimus, esant tokiai situacijai žemės ūkyje.
O kokia situacija yra iš tikrųjų? Iš tikrųjų žemės ūkyje sekasi tik vienoje srityje, kas ir buvo užduotame klausime, ir premjerė tą patikino, kad puikiausiai sekasi su pelkių projektų įgyvendinimu – visi 16 mln. iš RRF’o yra įsisavinti ir lyg ir viskas vyksta pagal planą. Visur kitur ministras turbūt vedžioja ne tik žemdirbius, bet ir pačią premjerę už nosies, nes jau ir vakar buvo aiškus signalas iš Europos Komisijos, kad nei vieno euro nebus skiriama žemdirbiams iš Europos Komisijos, kad būtų stabilizuota situacija pieno sektoriuje. Ministras bando pasakyti, kad randame 10 mln. eurų iš vidinių rezervų, bet nepasako pabaigos, kad tie 10 mln. yra iš kitų priemonių ir bus nukentėję kitų sektorių žemdirbiai. Laiko klausimas, kada ateis prašyti ir kiti arba skųstis, kad jų pinigai buvo panaudoti ne tam sektoriui, kuriam reikia.
Iš tikrųjų šiandien žemdirbiai prašo pagalbos dėl išgyvenimo tik tam, kad rytoj neateitų prašyti pašalpų iki pat gyvenimo galo, nes tie, kurie sunaikins savo smulkius ūkius, parduos karves, tikrai negrįš atgal prie tos veiklos, kurią vykdė turbūt visą gyvenimą. Tikrai jie nepersikvalifikuos į aukštos pridėtinės vertės specialybes, jie turbūt liks rajonuose, kaimuose tik kaip paramos gavėjai. Iš tikrųjų liūdna.
Turbūt situaciją labiausiai liūdina tai, kad iš žemės ūkio srities atstovų, ūkininkų girdime, kad jiems vienokia ar kitokia forma yra draudžiama rengti piketus, tiksliau, juose dalyvauti. Tai ir iš tam tikrų kooperatyvų gauti laiškai, kuriais ūkininkai pasidalina, kad iš tiesų yra varžomos žmonių saviraiškos formos, laisvės ir teisės. Ir dar labiau liūdna, kad tokie pareiškimai gaunami ir iš kolegų, čia valstiečių pirmininko, savo padaliniams, valstiečiams yra draudžiama dalyvauti pikete ketvirtadienį. Iš tiesų labai liūdna, kai ne tik tarp ūkininkų, bet ir tarp politinių partijų atsiranda tam tikra įtaka, kai daromas poveikis, kad sumenkintų procesą. Norėtųsi, kad taip nebūtų, ir turbūt išsiaiškins kolegos tarpusavyje. Palikime procesą judėti demokratiškai, kad žmonės galėtų reikalauti to, ko iš tiesų jie ir siekia.
Labai ačiū. Tikiuosi, kad premjerė išgirs žemdirbių prašymą ir argumentus, kad šis žemės ūkio ministras iš tiesų nebegali tęsti savo veiklos ir jau seniai laikas, kad jisai pabaigtų tai, ko net nepradėjo. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Pareiškimai padaryti. Dabar dar turiu džiaugsmo perskaityti nutarimą. Tuoj pasakysiu, ar jūs dabar norite? Per šoninį mikrofoną. Prašom. Ne tą įjungiau? Palaukite. Dabar, prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pauliau, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Kęstuti, nereikia skleisti kažkokių gandų ir iš tribūnos sakyti, kas kam ką draudžia. Tiesiog reikia įsitikinti, o tada kalbėti.
14.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nortauto Statkaus skyrimo Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriumi“ projektas Nr. XIVP-2526(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Dėkoju. Norėčiau paskelbti slapto balsavimo balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Nortauto Statkaus skyrimo Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriumi“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota 115 biuletenių, rasta 115 biuletenių, galiojančių – 113, negaliojančių – 2. Už balsavo 81, prieš – 19, susilaikė 13. Sveikinu gerbiamą N. Statkų! (Plojimai) Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Sveikinu su naujomis pareigomis. Ar jūs norėsite kokį nors trumpą žodį? Prašom į tribūną.
N. STATKUS. Gerbiami Seimo nariai, gerbiama Seimo Pirmininke, dėkoju už išreikštą pasitikėjimą. Puikiai suprantu, kad Žvalgybos kontrolierių įstaiga, jos kūrimas nėra vien tik dar vienos įstaigos kūrimas. Tai yra tebesitęsiantis Lietuvos valstybės stiprinimo darbas. Todėl šis paskyrimas man yra itin atsakinga dar viena tarnystė Lietuvos Respublikai. Dar kartą dėkoju. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai jums dėkoju ir linkiu sėkmės einant naujas pareigas. Priesaika bus duodama artimiausiu metu, bus suorganizuota.
14.12 val.
Informaciniai pranešimai
Dabar dar vienas Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pareiškimas dėl Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vadovų pasikeitimo. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas yra renkamas pradedant kiekvieną eilinę Seimo sesiją rotacijos būdu. Vadovaudamiesi Seimo statuto 39 straipsnio 3 dalimi, informuojame, kad 2023 m. kovo 21 d. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdyje buvo išrinktas frakcijos seniūnas A. Butkevičius ir pavaduotojai L. Nagienė ir T. Tomilinas. Į Seniūnų sueigą deleguojamas L. Savickas. Sveikinu kolegas su naujomis pareigomis. (Plojimai) Rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.