Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 11, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 151
STENOGRAMA
2022 m. kovo 29 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. MITALAS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Kviečiu pradėti vakarinį kovo 29 dienos posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Gerbiamieji kolegos, per pertrauką vyko slaptas balsavimas. Norėčiau perskaityti keturis balsų skaičiavimo protokolus.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Irmantą Šulcą Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1418(2) (priėmimo tęsinys)
Pirmasis yra dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Irmantą Šulcą Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 103, rasta biuletenių 103, galiojančių 102, negaliojančių 1. Už – 90, prieš – 4, susilaikė 8 Seimo nariai. Nutarimą skelbiu priimtą. (Gongas) Sveikinimai (Plojimai)
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Žilviną Terebeizą Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1419(2) (priėmimo tęsinys)
Dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Žilviną Terebeizą Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 103, rasta biuletenių 103, galiojančių 102, negaliojančių 1. Už – 93, prieš – 3, susilaikė 6. Nutarimas priimtas. (Gongas) Sveikinimai. (Plojimai)
14.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aivą Survilienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1417(2) (priėmimo tęsinys)
Balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aivą Survilienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projekto priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 103, rasta 103, galiojančių 102, negaliojančių 1. Už – 93, prieš – 3, susilaikė 6. Nutarimas priimtas. (Gongas) Sveikinimai. (Plojimai)
14.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Evaldą Pašilį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1416(2) (priėmimo tęsinys)
Ir protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Evaldą Pašilį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projekto priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 103, rasta biuletenių 103, galiojančių 101, negaliojančių 2.
Už – 73, prieš – 20, susilaikė 8. Nutarimas priimtas. (Gongas) Sveikinimai teisėjams. (Plojimai)
14.04 val.
Vyriausybės pusvalandis
Energetikos ministro Dainiaus Kreivio pranešimas
Taigi popietinio posėdžio 1 klausimas yra Vyriausybės pusvalandis. Jame yra energetikos ministras D. Kreivys. Kviečiu jį į tribūną. Pristatyti kaip visada būtų gerai apie 15 minučių, klausimams irgi apie 15 minučių, kad galėtume spėti. (Balsas salėje) Prašau, gerbiamas ministre.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gali truputėlį ilgiau užtrukti pristatymas. Gerbiami kolegos, nežinau, kaip man pavyks susidoroti su tais laiko terminais, bet pabandysiu. Vyriausybė rengia paketą, kuris iš esmės turėtų pakeisti energetikos situaciją. Kaip žinote, šiandien padėtis nėra nei gera, nei nėra net patenkinama. Šio paketo, kuris atvers plačiai vartus atsinaujinančiai energetikai, yra keturi pagrindiniai tikslai.
Pirmas tikslas yra šalies energetinis saugumas. Šiandien, kaip pamatysite skaidrėje, mes pasigaminame tik tarp 20–30 % visos reikalingos elektros energijos. Atsijungus nuo BRELLʼo ir prisijungus prie europinės sistemos (ši sistema yra labiau fragmentuota ir šalys yra dažniausiai gaminančios apie 80 % elektros energijos), ir vykstant klimato kaitai, uždarinėjant atomines elektrines, uždarinėjant anglies elektrines, nestabilumas visame tinkle bus daug didesnis, todėl, nepasistačius elektros energijos gamybos per artimiausius penkerius septynerius metus, po 2025 metų yra tikimybė, kad kartais gali atsitikti taip, kad paspaudus jungiklį elektra mūsų lemputėse neužsidegs. Tai šalies energetinis saugumas.
Antras prioritetas, kodėl tą darome, yra kainos. Kodėl šiandien turime tokias kainas? Kadangi patys negaminame elektros, o ją importuojame, o elektros importas rinkoje priklauso nuo Vokietijos kainų, Vokietija diktuoja šiandien kainas visame regione. Kol mes neturėsime savo gamybos, tol tikėtis žemesnių kainų neverta.
Trečias prioritetas yra žaliasis kursas. Planuojame, kad 2030 metais, įgyvendinę šitą paketą, mes pasigaminsime beveik 93 % mums reikalingos elektros energijos. Tai didžiulis kiekis, kuris iš esmės padarys taip, kad Lietuva taps viena iš labiausiai elektros energetiką atsinaujinusių ir klimato kaitos srityje pažengusių valstybių per artimiausią dešimtmetį.
Ir paskutinis mums šiandien yra labai svarbus dalykas, kad bet koks energijos pirkimas, nebūtinai jeigu perkame iš Rusijos, jeigu neperkame iš Rusijos, vadinasi, nuperkame tą kiekį, kurio nenuperka kitos šalys ne iš Rusijos… Vadinasi, Rusijos vis tiek tą dalį, kadangi pyragas yra uždaras, mažindami savo vartojimą, automatiškai mažiname bendrą energijos poreikį, tuo labiau mažiname ir Rusijos galimybę pateikti elektros energiją į rinką.
Kaip atrodo mūsų balansas? Praeitais metais buvo 66 % importo, o 34 % nuosavos gamybos. Nuosava gamyba praeitais metais buvo skirtinga. Kodėl tiek daug pagaminome? Santykinai daug, kaip minėjau, šiaip normalus balansas yra 80 %. Todėl, kad buvo susidariusios sąlygos veikti mūsų kombinuoto ciklo devintam blokui Elektrėnuose. Jis gana ilgą laiką veikė ir pagamino tuos papildomus 10 % elektros energijos mūsų šaliai.
Taigi, esame priklausomi nuo importo. Norint pakeisti situaciją iš esmės, vienintelė galimybė tą padaryti yra atsinaujinanti energetika. Vienintelė energijos rūšis, kuria mes galime užpildyti trūkumą, susidariusį langą arba VIAPʼą, kaip pasakyti, yra atsinaujinanti energetika. Ir čia matote skaidrę, kaip mes planuojame tą padaryti. 2030 metais – 7 gigavatai naujai instaliuotos atsinaujinančios energetikos, iš jų 2025 metais turime saulės 1 gigavatą papildomai, šiandien turime apie 250, 2 gigavatai saulės 2030 metais, 1,8 – 2025 metais, šiandien turime 650. Galime pasidžiaugti, kad šiais metais Lietuva yra didžiausia turbinų pirkėja visoje Europoje. Ir 3,6 gigavatų planuojama turėti 2030 metais. Ir jūroje yra du parkai (ačiū jums visiems, balsavusiems už jūrinį paketą), du parkai, kuriuos mes turėsime 2030 metais.
Iš esmės tai drastiškai keistų visą energetikos balansą. Matote, kad mes iš beveik 16 (…) elektros energijos 2030 metais galėtume pasigaminti beveik 14,64, tai yra 90–93 % mums reikalingos elektros energijos.
Be abejo, po 2030 metų bus reikalingas dar didesnis kiekis, nes prasideda pramonės dekarbonizacija, elektromobilumas ir atsiranda vis daugiau šilumos siurblių ir kitų technologinių įrenginių, kuriems reikia elektros. Poreikis dar labiau drastiškai augs, bet šiandien mes galime pasiekti kartu su jumis mums 2030 metais reikalingą balansą. Matote, kad didžiausią dalį, be abejo, užims saulės ir vėjo elektrinės.
Kad galėtume pasiekti šiuos skaičius, mes visi kartu turime sudaryti tam sąlygas. Reikia pasakyti, kad iki šiol galioję ir galiojantys teisės aktai žaliąją atsinaujinančią energetiką apibrėždavo kaip alternatyvią energetiką. Taip ir buvo vadinama – alternatyvi energetika. Noriu pasakyti, kad žalioji energetika, atsinaujinanti energetika, šiandien tampa pagrindine energetika daugelyje pasaulio šalių. Ji jau nėra jokia alternatyvi energetika. Tikslas yra reguliavimą pakeisti taip, kad jis atitiktų tuos naujus šios dienos reikalavimus ir leistų mums plačiai atverti duris atsinaujinančiai energetikai.
Ką mes siūlome? Mes siūlome, yra toks pirmas didelis blokas – biurokratinių kliūčių dėl saulės ir vėjo energetikos pašalinimas. Tikslas yra, kad atsinaujinančių išteklių plėtra pagautų pagreitį ir sutrumpėtų parengiamųjų darbų laikotarpis, nustačius labai aiškius ir tikslius reikalavimus: ko reikia, kada reikia? Nes daug dviprasmybių šiandien sukuria pertekliniai reikalavimai, perteklinė biurokratija ir perteklinis verslo, vykdančio šią energetiką, vaikymas.
Labai aiškiai matote, kad mes turėsime labai aiškius kriterijus, kada reikalingas PAVʼas – poveikio aplinkai vertinimas, kada reikalinga poveikio aplinkai vertinimo atranka. Iš karto reikia pasakyti, kad būna taip: vystytojui pradėjus poveikio aplinkai vertinimą, atrankos procedūrą, paaiškėja, kad reikia daryti visą PAVʼą. Šituos dalykus mes labai aiškiai sudėliosime, kad nebūtų taip, jog praleidus 6 mėnesius būtų dar treji metai ir taip toliau, ir panašiai, be galo ir be krašto.
Mes taip pat sakome, siūlome, kad vėjo elektrinėms visas PAVʼas būtų atliekamas tik tuomet, kai būtų statomos septynios ir daugiau vėjo elektrinių, ir bent vienos iš jų aukštis būtų virš 230 metrų. Čia vienas iš tokių kriterijų. Mes norime labai aiškiai įtvirtinti, kad saulės elektrinėms PAVʼas visai nebūtų reikalingas. Tai leistų jau artimiausiu metu pastatyti pakankamai saulės parkų, iš kurių pigesnę elektros energiją galėtų įsigyti daugiabučių gyventojai. Taip pat, kaip matysite, per energetines bendrijas bus remiami socialiai remtini žmonės.
Nustatome labai aiškius kriterijus (kaip Vokietijoje), kas yra saugi zona nuo saulės elektrinės. Netgi atstumą nustatome didesnį negu Vokietijoje. Vokietijoje yra keturi stiebai, mes sakome, kad keturios pilnos elektrinės. Vadinasi, jeigu dabar elektrinė yra 230 metrų, tai beveik už kilometro, ne arčiau nei kilometras turės būti elektrinė. Tada leisime viename taške prijungti dvi skirtingas elektrines, hibridines elektrines. Šiandien mes negalime prijungti: jeigu, sakykime, turime 5 megavatų transformatorinę, mes galime prijungti vieną elektrinę. Bus galima prijungti saulės ir vėjo, nes jų ciklai nesutampa, ir įrengti inverterį-riboklį, kad automatiškai ribotų per didelį kiekį elektros patekimo į rinką.
Kaip minėjau, dar vienas turbūt iš esminių niuansų, ką mes norime pakeisti, tai vietos bendruomenių įsitraukimą. Matome, kad, skirtingai negu toje pačioje Vokietijoje, vietos bendruomenėms tenka atskirai įvairia tvarka dirbti su parkus vystančiu verslu. Norime, kad ta sistema būtų aiški, skaidri ir centralizuota. Todėl esame numatę, kad gamintojas apie 3 % metinių pajamų skirs toje vietoje, kur įrengtas parkas, bendruomenėms, tai yra 0,013 ct už kilovatvalandę. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad 70 megavatų parkas bendruomenėms per metus toje teritorijoje sumokės apie 280 tūkst. eurų. Tos lėšos bus seniūnijos ribose padalijamos pagal bendruomenės poreikius. Seniūnas, seniūnaičiai, bendruomenės galės nuspręsti, kaip tuos pinigus panaudoti. Manome, kad tai yra esminis dalykas, galintis pakeisti visas žaidimo taisykles. Bendruomenės iš esmės tampa bendruomenėmis, nes jos įgauna realius svertus. Gauna pinigų, už kuriuos galės keisti savo būtį, savo aplinką ir kitus dalykus.
Gaminantys vartotojai. Pirmiausia noriu pasakyti, kad decentralizuota gamyba – viena iš pagrindinių Vyriausybės numatytų užduočių. Šios Vyriausybės, prieš tai buvusios Vyriausybės. Manau, kad tai vienas iš esminių tikslų įtraukti visą mūsų bendruomenę, visus žmones gaminti, prisidėti prie elektros energijos gamybos. 2020–2030 metais yra numatyta, kad kas trečias mūsų vartotojas elektros pasigamins pats. Vieni turės ant savo gyvenamųjų namų, kiti bus įsigiję nuotoliniuose parkuose tam tikros galios – visi gaminsime elektrą ir visi kartu užtikrinsime visas tas keturias sąlygas, įgyvendinsime tikslus, kuriuos esu parodęs pačioje pradžioje.
Gaminantiems vartotojams, tiek verslui, tiek privatiems, yra atsisakoma elektros plėtros leidimų. Nebus ribojama elektrinės galia. Šiandien priklauso nuo įvado, verslui – ne daugiau kaip 500 kilovatų, ir panašiai. Pilna apribojimų yra pridėta. Kodėl jie buvo pridėti? Todėl, kad anksčiau buvo subsidijos, VIAPʼas, mokamas vystytojams, buvo dalinamas po kruopelytę visiems aplink. Dabar to nėra. Mes nieko nebemokame, žmonės vysto už savo pinigus, todėl riboti, turint omenyje elektros energijos sektoriaus vystymo poreikį, yra visiškai netikslinga.
Kitas – pailginame kaupimo laikotarpį. Dabar yra metams. Daugelis iš jūsų, turinčių saulės elektrines, irgi skundėsi, kad metai yra nesąžiningas laikotarpis. Todėl laikotarpis yra pailginamas dvejiems metams, taip pat kaupimo data keliama ne per mėnesį, Kęstuti, o keliama į sausio 1 dieną. Į tą pastabą yra atsižvelgta, ji dar šiek tiek patobulinta.
Taip pat sudarysime sąlygas kelias elektrines priskirti vienam vartojimo objektui. Galima turėti ir ant stogo, ir nutolusią, ir panašiai. Taip pat norintys įsigyti elektros iš nutolusios elektrinės nebeturės didinti savo įvadų. Dabar buvo vienas televizijos reportažas, kuomet žmogus statosi nutolusią elektrinę, o yra susietas su savo įvadu. Tai yra absurdas, tokio absurdo mes nebeturėsime.
Kitas tikslas – kad atsinaujinanti energetika taptų ir socialiniu instrumentu, ir taip pat skatintų bendruomenes daryti ir plėsti energetinius projektus. Pirmiausia noriu pakalbėti apie miestelius. Šiandien turime energetines bendrijas, jos yra reglamentuotos europinių teisės aktų, jos neveikia dėl tam tikrų mūsų per didelių suvaržymų, kuriuos įdėjome į teisės aktus, be to, kaip minėjau, nėra instrumentų, kaip tos energetinės bendrijos galėtų geriau veikti. Matymas yra toks, kad, pavyzdžiui, energetine bendrija gali tapti visas miestelis, Svėdasus paimkime, ar ne. Miestelio gyventojai kartu su savivaldybės įmone apšvietimo tinklais, kurie tam tikrą elektros kiekį vartoja apšvietimui, sukuria energetinę bendriją, jie gauna valstybės paramą – 50 % padengti visas išlaidas ir kitus 50 % ar 40 % gauna kaip paskolą. Viskas bus vykdoma per „Vipą“, per agentūrą – „Vipa“. Tokiu būdu gyventojai visai nedaug turės prisidėti, o kartu gaus savo miestelio apšvietimą, kiekvienas turės atsinaujinančią energetiką savo namams. Skatinimas, regioninė pagalba ir parama bus skirta regionams, ypač nedideliems miesteliams. Taip miestelis galės šalia pasistatyti vėjo malūną, aplinkui pasistatyti saulės elektrinių, kad subalansuotų elektros tiekimą iš vieno ar iš kito šaltinio, nes vėjas dažniausiai būna žiemą, pavasarį, o vasarą saulė, vasarą nebūna vėjo, plius diena ir naktis subalansuojamos visiškai ir gauname beveik ištisinę elektros energijos gamybą. Tai vienas instrumentas.
Kitas instrumentas, kurį mes numatę ir dėl kurio jau pradėję dirbti kartu su „Vipa“, finansinės inžinerijos instrumentas – energetinės bendrijos socialiai nepasiturintiems žmonėms, energetiniame skurde gyvenantiems žmonėms. Kas tai yra? Kuomet savivaldybės specialios paskirties įmonė, kuri yra sukurta, tampa energetine bendrija ir visą pelną skiria padengti sąskaitoms, daliai sąskaitų socialiai remtinų ar energetiniame skurde gyvenančių žmonių. Yra sąrašas ir pagal tą sąrašą iš viso pelno, ne pelno, iš visų sutaupytų pinigų, ateinančių iš saulės elektrinės, kurią pastatys bendrija, yra dengiamos sąskaitos. Žmogui iškritus iš socialinio skurdo, energetinio skurdo, automatiškai kitas žmogus galės įstoti į tą bendriją. Iš esmės ateityje netgi galima formuoti tokį instrumentą, kuomet pinigai, RRF’o pinigai, europiniai pinigai, kurie yra duodami kaip parama dengti įrengimą, galės būti netgi SADM’o pinigai, skirti socialinei paramai, nes tai formuos ilgalaikę grąžą. Automatiškai, užuot tuos pinigus dalinus, vienu kartu jie galės būti įdarbinti ir nuolat generuoti vienodai pinigus, toks perpetuum mobile išeis kaip socialinė parama mūsų žmonėms.
Ką mes matome? Bus supaprastinamos steigimo procedūros, bendruomenių formavimo, informavimo vieno langelio principas ir daugybė kitų dalykų. Taigi stengiamės, kad nauda iš atsinaujinančios energetikos plėtros pasiektų ne tik turtingesnius žmones, kurie geba pasistatyti ant savo namų, nuosavų namų, saulės elektrinę, bet pasiektų kiekvieną nepasiturintį ir energetiniame skurde gyvenantį žmogų. Iš esmės tas paketas yra gana revoliucingas, jeigu mes jį kartu priimsime, kaip minėjau, tai labai plačiai atvers duris mūsų energetikos sektoriaus transformacijai.
Kaip atrodo finansavimas? 300 mln. eurų lėšų galime drąsiai dauginti iš trijų, nes šalia šių pinigų papildomai ateina ir skolinti pinigai, ir bankai, ir žmonės savo lėšas investuoja, ir investuotojai. Beveik milijardas lėšų vien iš valstybės priemonių. 7 gigavatai, kuriuos pradžioje minėjau, kuriuos planuojame turėti 2030 metais, pareikalaus 7 mlrd. investicijų į energetikos sektorių. 7 mlrd. – tai naujos darbo vietos, papildomos pajamos į biudžetą, papildomas nacionalinis saugumas.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, jūs kalbate 20 minučių. Aš paprašysiu kaip įmanoma sklandžiau baigti pristatymą ir tada palikti laiko klausimams.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš jau ir baigiu. Matote pinigų paskirstymą, kiek iš struktūrinių, kiek iš RRF’o lėšų bus skiriama, matote, kiek kokiems poreikiams bus skiriama. Noriu pabrėžti, kad lėšos bus skiriamos ne tik saulės elektrinėms, bet ir kaupyklėms, lėšos bus skiriamos ir stotelėms įrengti, ir daugeliui kitų priemonių. Apie tas priemones turbūt dar ne kartą kalbėsime, ne kartą pristatinėsime ir komitetuose, ir kitur, bet iš esmės, kad mūsų visų svajonės taptų realybe, mes turime kartu susiimti ir priimti įstatymus, kuriuos turime priimti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas ministre. Visi suprantame, kad tema didelė ir įdomi, ir daug ką keičianti. Aš siūlau, kadangi tikrai klausiančiųjų užsirašė nemažai, nors salėje atrodo, kad yra mažiau, negu užsirašė klausti, skirti 20 minučių klausimams pagal Vyriausybės pusvalandžio tvarką. Manau, tikrai patenkinsime frakcijų norą žinoti tuos klausimus. Gerai? Sutariame?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Pirmas klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi A. Butkevičius. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų pristatymas gražiai, skambiai atrodo, bet labai gaila, kad kartais žodžiai skiriasi nuo darbų. Pradžioje gal galėtumėte dvi ministerijos – Energetikos ir Aplinkos ministerijos – susėsti kartu ir pažiūrėti, kad galimybės įsirengti saulės jėgaines, pasikeisti kuro rūšis apimtų visus vartotojus, ar tai būtų buitiniai, ar verslas, ar visi kiti, nes dabar tokiais tarpais daug kas iškrenta. Kaip pavyzdys – Lenkija, kitos Europos Sąjungos šalys sudaro galimybes krosniniu kuru kūrenamas katilines pakeisti į kitą kuro rūšį. Dabar lieka tik buitiniai, o verslas kažkur pradingsta. Ar galite padaryti, kad juos visus apimtų ir visi gautų tą kompensaciją? Žinoma, reikia atsižvelgti į tai, kad saulės elektrinių kainos didėja, o kompensavimo suma dažniausiai lieka ta pati. Gal irgi tą mechanizmą reikėtų keisti?
Antras klausimas būtų, kada planuojate atšaukti elektros rinkos liberalizavimą, nes dabar žmonės tyčia stumiami į energetinį skurdą: valstybė fiksuota kaina tiekia po 17 centų, o tie, kurie prievarta išstumiami pas nepriklausomus tiekėjus…
PIRMININKAS. Laikas!
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). …turi mokėti beveik 30. Ką planuojate daryti?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū. Labai daug klausimų. Dėl paskutinio klausimo. Tolesnis liberalizavimo etapų įgyvendinimas priklausys nuo priemonių ir paketo, kurį rengia Vyriausybė antrajam pusmečiui, nes, kaip žinote, VERT kainas turės nustatyti antrajam pusmečiui iki gegužės pabaigos. Mes, Vyriausybė, planuojame per artimiausias kelias savaites pateikti priemonių planą. Tame plane taip pat bus atsakyta ir į jūsų klausimą dėl tolesnio liberalizavimo.
Dėl verslo horizontalumo. Kaip mes minėjome, parama bus skiriama individualiems žmonėms, bendruomenėms, kurios taps energetinėmis bendrijomis, taip pat smulkiajam verslui. Ne stambiam, ne vidutiniam, o pačiam smulkiausiam, nes stambiam verslui, jeigu jis yra gaminantis verslas ir naudoja elektros energiją, atsiperkamumas yra apie treji metai. Turbūt tokiu atveju skirti paramą nelabai verta. Šiuo atveju turbūt nelabai ką daugiau galėsiu ir pridėti, nes visos jūsų išvardintos grupės yra daugiau mažiau padengtos, išskyrus stambų verslą. (Balsas salėje)
Dėl kuro rūšių. Jau šiandien, šalia saulės energetikos, yra priemonė, kuri taip pat sėkmingai įgyvendinama, tai yra būtent katilų keitimo priemonė. 7 mln. eurų buvo skirta. Paraiškų taip pat gauta turbūt virš 7 mln. Žmonės aktyviai naudojasi keisdami katilus tiek į naujesnės, ketvirtos, kartos biokuro katilus, tiek keisdami senos kartos katilus į įvairaus tipo šilumos siurblius.
PIRMININKAS. Klausti – 1 minutė, atsakyti – 2 minutės. Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi K. Vilkauskas.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, pirmiausia noriu padėkoti už tokią gerą prezentaciją ir už tokius iškeltus ambicingus tikslus. Aš manau, tas laikotarpis yra pats tinkamiausias tikriausiai dabar įgyvendinti reformą energetikos srityje. Linkiu sėkmės, bet aš noriu paklausti jūsų apie tai, ko jūs nepaminėjote, – dėl tam tikros galios užtikrinimo, ypač kai bus išvystyta tiek saulės, tiek vėjo jėgainių plėtra. Kiek žinau, ir dabar vystytojai maždaug 300 megavatų tos galios yra jau rezervavę. Ar yra numatyta elektros energijos perdavimo tinklų plėtra? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Čia turime dvi bėdas. Viena bėda yra ta, kad yra dalis asmenų, kurie rezervuoja galias, norėdami perparduoti. Ir daug tokių yra dalykų, kai akumuliuoja, bando surinkti ir paimti galias, iš žmonių gauti sutikimus, o paskui visą projektą parduoti. Kad tokių dalykų pas mus būtų mažiau, mes planuojame, kad rezervavimo mokestis bus padidėjęs tris kartus šiame pakete ir užtikrins, kad pirmiausia vystytojai užsiimtų tuo, kuo priklauso, ir kuo mažiau būtų tarpininkų, kurie dar stengiasi kuo stipriau nuspausti žmones, kurie turi ir sklypus, ir kartais galias, ir tada pasidaryti sau kuo didesnę maržą. Šiuo atveju aš manau, kad to reikia išvengti. Vystytojai atėję duos sąžiningesnę kainą tiek žmonėms, tiek tie projektai judės greičiau.
Dėl antro jūsų klausimo, dėl galių. Taip, turime bėdą. Planuojame investuoti iš RRF’o 62 mln. eurų į tinklo plėtrą, taip pat ESO planuoja kiekvienais metais taip pat beveik virš 100 mln., yra normali programa, kur yra investuojama į tinklo plėtrą. Be abejo, turbūt bet kuriuo atveju bus didelis iššūkis pajungti tokį kiekį atsinaujinančios energetikos, tačiau tiek „Litgridas“, tiek ESO daro planus, daro savo investicines schemas tam, kad tas kiekis, apie kurį kalbame, būtų pajungtas. Mes sinchronizuojame tiek tarp planų, finansinių instrumentų, tiek tarp tinklo plėtros iš tos pusės su įmone.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi A. Gedvilas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, matyt, turite duomenų, kiek buitinių elektros vartotojų jau yra pasirašę elektros tiekimo sutartis? Vienas klausimas.
Kitas klausimas. Ar nemanote, kad reikėtų tą terminą, kuris yra nustatytas iki liepos 1 dienos, atidėti, nes dabar laukiate energetinio skurdo mažinimo paketo. Kaip galvojate, ar nenukentės tie žmonės, kurie jau pasirašę elektros tiekimo sutartis? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Žiūrėkite, mes jau praeitu paketu prieš Naujuosius metus leidome žmonėms nepasirašyti sutarčių ir atidėjome, pratęsėme antro etapo terminą, žmonės galėjo pasirinkti, ką jiems daryti. Buvo apie 100 tūkst. jau pasirašiusių sutartis, bet jie galėjo bet kada išeiti ir jiems buvo atrištos rankos. Šiuo atveju mes negalime sakyti, kad vėlgi kas nors buvo prievarta kažkur įtrauktas ir priverstas daryti.
O dėl tolesnio etapo ir tolesnės eigos, mes, kaip minėjau, pasisakysime priimdami visą paketą. Noriu tik pasakyti, kad yra sprendinių, kurie leis įvykdyti liberalizavimo uždavinius kartu nesukeliant jokių problemų. Mes vieną iš tokių schemų numatome, kaip tą galima padaryti. Ją turbūt per artimiausias keletą savaičių pateiksime bendrame pakete.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas. Ruošiasi R. Žemaitaitis. Prašom.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, įdomu būtų sužinoti, kokias iniciatyvas ministerija numato žmonėms, susiduriantiems su energetiniu skurdu, tačiau neturintiems galimybės pasistatyti saulės elektrinės. Turbūt sutarsime, kad tokių atvejų, kai žmonės stokoja pinigų tiek, kiek tam reikia, ir negali gauti paskolos, yra ne viena ir ne kelios dešimtys.
Vis dėlto, jeigu tokia problema egzistuoja, gal būtų galima tokiems žmonėms suteikti paskolą ir iš RRF lėšų? O gal turite planą kaip nors kitaip jiems padėti, be to, ką girdėjome jūsų pristatymo metu. Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Tos priemonės, kurias aš išvardinau, tai energetinės bendrijos energetiniame skurde gyvenantiems žmonėms būtent yra tai, ko konkrečiai jūs klausiate. Tai yra tiesioginis atsakymas. Energetinės bendrijos žmonėms, esantiems skurde, galės įsikurti kiekviename mieste. Kiekviena savivaldybė galės turėti tokią energetinę bendriją, kuri leis toje savivaldybėje gyvenantiems žmonėms, esantiems energetiniame skurde, dalyvauti elektros energijos gamyboje ir būti atsinaujinančios energetikos proceso dalimi.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi E. Zingeris.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas kolega. Gerbiamas ministre, negaliu nereplikuoti dėl vieno pasakymo, kai jūs sakėte, kad saulės energiją įskaitysime už metus, ir aš prisimenu…
D. KREIVYS (TS-LKDF). Už dvejus.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). …už dvejus. Ir prisimenu, kaip mudu komitete spaudėme jūsų geriausią draugą R. Masiulį, ir jūs dabar pasakėte absurdas. Vadinasi, R. Masiulis yra gėda ir didžiausias absurdas, buvęs jūsų kolega, nes prisimink, kaip jisai spyriojosi ir buvo prieš, kad už metus mes įskaitytume net iki balandžio 1 dienos. Kaip jis draskėsi pas mus komitete.
Bet kitas dalykas. Gerbiamas ministre, dėl tinklų užtikrinimo ir galios – jau šiandien yra galios trūkumas, jeigu buitiniai ūkiai šiandien nori statyti 10 kilovatų saulės energijos, tai neturi, kaip jūs tai užtikrinsite? Ir gal galite atsakyti, kodėl jūsų kolegos Konservatorių frakcija praeitą trečiadienį, jūsų atstovai Kaimo reikalų komitete, nepritarė mano Miškų įstatymo projektui, kur yra iki 10 hektarų leisti privatizuoti trakus, miškiukus ir panašiai, nes jie šiandien niekam nepriklauso. Buvo planuojama pajamų apie 500 mln. ir tuos 500 mln. galėtume investuoti į atsinaujinančią energetiką. Gal galite paaiškinti jūsų frakcijos sprendimų motyvus. Buvo keista, kad jūs vieninteliai…
PIRMININKAS. Laikas.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). … pasisakėte prieš.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamas Remigijau, aš tikrai negaliu pasakyti, kodėl mano frakcija Kaimo reikalų komitete balsuoja vienaip ar kitaip.
Dėl pajungimo, kaip aš ir minėjau, planuose yra tikrai didelės investicijos į šitą sritį, taip pat planuoja ESO papildomai investuoti. O kai kalbame apie įvado dydį ir nuo įvado dydžio priklausomas saulės elektrines, mes minėjome, kad nutolusioms elektrinėms nebus taikomas įvado dydis ir nebus susieta su įvado dydžiu. Iš esmės mes tą problemą kaip ir išspręsime.
Dėl to, kas ką kada pasakė, aš nesakau, kad yra absurdas ar kiti dalykai. Turbūt visą laiką, kaip ir minėjau pradžioje, apskritai turime daug absurdiškų, šiandien atrodytų, įstatymo nuostatų, kurios absurdiškai atrodo dabar, tada jos tokios neatrodė. Laikas bėga, vystosi. Kas yra rudimentai, kas yra pasenę, tai pakeiskime juos visi draugiškai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar E. Zingeris turi klausimą? Taip. Ruošiasi R. Vaitkus. Prašom, Emanueli.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Dainiau, kokias išvadas jūs dabar padarytumėte iš tos siaubingos Lietuvos branduolinės energetikos istorijos, kada kaip paminkliniai ženklai išliko Kaliningrade iškasta duobė, sėkmingas Astravas? Tada klausimas būtų, ką mes galėtume padaryti, kad galbūt tas failas būtų atgaivintas ateityje? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Žiūrėkite, turbūt šiaip teisybės dėlei reikia pasakyti, kad šiandien už elektrą mokame, vasario mėnesį vidutinė kaina, rodos, buvo 128 eurai, jeigu būtume pastatę atominę elektrinę, būtų buvę 67. Tai yra dvigubai pigesnė. Čia yra faktas.
Dabar dėl tolimesnės plėtros. Kaip matėte, iki 2030 metų yra visos galimybės visiškai apsirūpinti elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių. Taip pat turime visus reikalingus balansavimo pajėgumus, turime Kruonį, statome bateriją. Kruonyje stos lankstus penktas blokas, jis leis balansuoti visus atsinaujinančius blokus.
Kaip bus ateityje? Ateityje aiškiai matome, kad prasidės pramonės dekarbonizacija, elektromobilumas ir kiti dalykai. Teigti, kad nereikės atominės elektrinės, aš negaliu, bet turbūt čia planavimo klausimas, čia klausimas parlamentui, visuomenei ir visiems kitiems. Šiandien aš tvirtai negaliu pasakyti, kaip mes darysime po 2030 metų.
PIRMININKAS. Klausia R. Vaitkus. Ruošiasi A. Žukauskas. Prašom.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, tikrai ačiū už išsamų, įdomų pristatymą. Labai džiugu girdėti, kad biurokratinės kliūtys šalinamos, ir tikrai tikiu, kad tas proveržis atsinaujinančių energijos išteklių srityje bus. Noriu pasiteirauti dėl kuriamo jūrinio vėjo parko. 700 megavatų vienas parkas, maždaug per šešerius metus pastatyta. Dar trys planuojami, iš viso keturi, kiek aš žinau, ar ne?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Taip
R. VAITKUS (LSF). Kiek laiko yra numatyta tam parkui išplėsti ir vystyti? Gal galima paraleliai vystyti ir kitus tris būsimus parkus? Kaip jūs šiuo atveju planuojate daryti? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Pirmo parko konkursą planuojame paleisti 2023 metų pabaigoje, antro parko konkursą planuojame paleisti 2024 metų pabaigoje. Dėl kitų dviejų dabar tiksliai jums negaliu pasakyti, nes bėda yra ta, kad balansavimo pajėgumų mums užtenka tik dviem parkams jūroje. Ateityje kitus parkus reikės kombinuoti su vandeniliu, ir galbūt netgi įmonės, kurios vystys antrą parką, taip pat vystys jau su vandeniliu. Tada bus aiškiau matyti. Palauksime turbūt keletą metų, pamatysime, kokia vystosi vandenilio situacija. Ji yra labai dinamiška.
Prieš keletą savaičių teko viešėti Italijoje ir sutikti vieną iš didžiausių Italijos energetikos bendrovių „Snam“, kuri aktyviai vysto vandenilį ir per metus investuoja apie pusantro milijardo eurų į vandenilį. Atrodo, ką čia galėtų tas vandenilis. Mums atrodo kaip sapnas, bet realiai yra daugybė projektų – ir projektai Afrikoje, jų projektai Ispanijoje. Vandenilio kilogramo kaina jau siekia 77 Amerikos dolerio centus. Tai rodo, kad vandenilio atsiperkamumas ir grąža jau ateina, ir galima tikėtis, kad ateityje vandenilio ekonomika pradės judėti į priekį, tuomet ir tie du parkai taip pat pajudės. Turbūt per porą metų mes atsakysime į klausimą dėl tų kitų dviejų parkų.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Žukauskas. Ruošiasi R. Šarknickas. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas pratęsia prieš tai buvusį klausimą. Atsinaujinanti energetika pasižymi nepastovumu, reikalauja kelių sprendimų. Tai tiek branduolinė energetika, kuri yra nuolat veikianti, tiek gali būti įvairios kaupimo technologijos, tarp kurių yra ir vandenilis, bet yra ir kitokių. Ar Lietuva žada sukurti kokią nors strategiją, kuria kryptimi čia judėti, ar baterijų, ar gravitacinių kokių nors technologijų, ar sintetinių dujų, tarp kurių yra ne vien vandenilis, bet ir amoniakas, tarkime, ir sintetinis metanas? Kaip mes strateguosime?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kaip ir minėjau, pirmame etape iki 2030 metų balansavimo pajėgumų mums užtenka, plius rezervinės galios. Mūsų rezervas yra (…), juos atnaujiname, planuojame atnaujinti iki 2025 metų. Taip pat šiuo metu baigiama studija dėl sistemos adekvatumo, ir matysime, ar dar reikia papildomų rezervų sistemai, ar nereikia. Į tą klausimą mes atsakysime per artimiausią pusmetį ir tada matysime, ar reikalingas dar papildomai koks nors mechanizmas dėl rezervų. Be abejo, tikrai verta sutikti, kad atomas turbūt duoda tą patikimumą sistemai, tą vadinamąjį (…), kuris leidžia jaustis kur kas tvirčiau. Ir jeigu pažiūrėsime į tokias šalis kaip Lenkija, jos planuoja, kad 40 % energetikos ateis iš atsinaujinančių, 30 % – iš atomo ir 30 % – iš dujų. Toks subalansuotas miksas. Mes turime tą, ką turime. Rezervui, kaip minėjau, naudosime Kruonį, balansui – Kruonį, dujas – kaip rezervą, tai mes turime truputėlį kitokią sistemą. Nes Kruonis kaip įrenginys, kuris iš esmės buvo skirtas atominei elektrinei balansuoti, įrengus papildomus lanksčius agregatus, leis mums akomoduoti ir tuos visus papildomus atsinaujinančios energetikos išteklius.
Kalbant apie ateitį, be abejo, turbūt mes turime kalbėti tiek apie vandenilį, tiek apie stabilias dujas. Iš stabilių dujų gaminami tokie produktai kaip amoniakas ar sintetinės dujos, ar dar kiti dalykai, kurių yra. Kalbant vėlgi apie įmones, kurios gamina vandenilį, jos gamina daug tokių produktų vienu metu. Apie tai mums ateityje reikėtų galvoti.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamas energetikos ministre, jūsų pristatyme mačiau tokius sakinius kaip šalies energetikos saugumas, žaliasis kursas, klimato kaitos mažinimas, Rusijos karo mašinos nefinansavimas. Tikrai su šituo mes, ko gero, visi sutinkame ir to nekvestionuojame. Tačiau sužinoję, kad jūs šiandien pristatysite šį projektą, Alytaus rajono gyventojai kreipėsi į mane prašydami didelės pagalbos, nežinau, ar jūs apie tai žinote, ar ne, tad norėčiau jūsų paklausti. Per dieną net surinko virš šimto parašų.
Žodžiu, Alytaus rajone įrengtos „LitPol Linko“ elektros linijos jungties keliamas triukšmas šiuo metu sekina vietos Alytaus rajono gyventojus, tai liečia apie 500 gyventojų. Esate ten įrengę garso sieną, bet situacija visiškai nepagerėjo, anot gyventojų, garsas išliko itin didelis ir siena jo nė kiek nesumažino. Ar būtų galima dėl to imtis kokių nors papildomų veiksmų, nes vietos gyventojai dėl triukšmo jau yra išvarginti. Ta siena buvo…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). …baigta statyti gruodžio mėnesį ir jau keli mėnesiai ši problema yra auganti. Ar jums apie tai yra žinoma? Ačiū.
PIRMININKAS. Laikas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Tikrai problema žinoma ir ji buvo sprendžiama statant papildomus atitvarus. Mano žiniomis, higienos centras, dabar kitaip vadinamas NVS, matavo triukšmo lygį ir kitus dalykus. Kad triukšmo lygis būtų viršytas, to nėra, bet galima įsivaizduoti žmonių diskomfortą, vis tiek triukšmo lygis, kad ir koks jis būtų, yra. Be abejo, įmonė ieškos priemonių ir dės visas pastangas, kad tas triukšmo lygis kiek įmanoma būtų mažesnis ir žmonės jaustų mažiau diskomforto.
Noriu atkreipti dėmesį, kad „LitPol Linko“ jungtis yra esminė mūsų energetinė arterija. Jei neturėsime šitos arterijos, galiu drąsiai pasakyti, mes visi neturėsime elektros energijos, po sinchronizacijos neturėsime iš viso. Tai yra pagrindinis mūsų kelias, leisiantis palaikyti visą sistemos dažnį ir darbą. Turbūt mes turime kartu spręsti dvi problemas. Padėti žmonėms investuoti tiek, kiek reikia, ir padarysiu viską, kad „Litgridas“ ieškotų priemonių, kaip tą galima būtų padaryti. Iš kitos pusės mes turime visi suprasti, kad ta jungtis yra gyvybiškai svarbi, tai yra arterija, tokia kaip autostrada Vilnius–Klaipėda – ja nuolat juda transportas. Dėl to ir statome triukšmo sieneles ir stengiamės izoliuoti žmones, kurie gyvena šalia autostrados. Bet ne visą laiką tai gali padaryti maksimaliai taip, kad nieko nebesijaustų, nebus taip, kad nesijaustų visai. Aš tai suprantu, bet darysime viską, ką galime.
PIRMININKAS. Labai ačiū, ministre, ačiū Seimo nariams, uždavusiems klausimus.
14.48 val.
Darbo kodekso 1, 2, 25, 26, 30, 36, 40, 44, 46, 51, 52, 55, 56, 57, 59, 721, 75, 79, 107, 113, 117, 126, 133, 134, 137, 138, 169, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1438ES, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 1, 5, 111, 16, 19, 20, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1439, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 111, 14, 16, 22, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-752 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1440, Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 7 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1441, Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1442, Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1443, Teismų įstatymo Nr. I-480 441 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1444 (pateikimas)
Mūsų laikas ištiksėjo, dabar darbotvarkės 2-2.1 klausimas – Daro kodekso ir lydimųjų įstatymų projektų pateikimas. Kviečiu į tribūną M. Navickienę pristatyti įstatymą ir lydimuosius įstatymus.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji parlamento kolegos, noriu pristatyti jums daug įstatymų projektų. Tikslas yra sudaryti geresnes sąlygas derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, skatinti vyrų ir moterų lygybę dėl galimų darbo rinkos iššūkių ir požiūrio darbe principo įgyvendinimo, taip pat įgyvendinti 2019 m. birželio 20 d. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą.
Vyriausybėje projektai yra patvirtinti, todėl šiandien teikiame Seimui svarstyti Darbo kodekso pakeitimus, taip pat Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, Lygių galimybių įstatymo pakeitimus, taip pat įgyvendindami direktyvą dėl skaidrių darbo sąlygų keičiame Vadovybės apsaugos įstatymą, taip pat Žvalgybos įstatymą, Teismų įstatymą. Visų šių projektų pagrindinis tikslas yra paskatinti tėčius dalintis vaiko priežiūros iššūkiais, įteisinti neperleidžiamus du mėnesius atostogų vaikui prižiūrėti, taip pat sudaryti geresnes sąlygas derinti darbo ir šeimos pareigas, užtikrinti tinkamą darbuotojų informavimą apie darbo sąlygas ir tobulinti darbo santykių reguliavimą.
Darbo kodekso pakeitimais siūlome įteisinti dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienam iš tėvų, jos negalėtų būti perleistos. Tai yra du mėnesiai turėtų būti tėčiui ir mamai, mėnesiai, skirti tiktai jiems, ir negalėtų būti perleisti.
Taip pat Darbo kodeksu reglamentuojame lankstesnes darbo sąlygas dėl ne viso darbo laiko, dėl nuotolinio darbo, darbo laiko režimo, nemokamo laisvo laiko, jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, pareikalavus nėščiajai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaikus iki 8 metų (iki šiol buvo iki 3), ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybę slaugyti šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį asmenį, darbdavys turi suteikti galimybę dirbti ne visą darbo laiką, dirbti nuotoliniu būdu. Tai yra nelieka nuostatos, kad galima prašyti dirbti nuotoliniu būdu tik penktadalį darbo laiko normos, pasirinkti darbo laiko režimą.
Taip pat darbdavys privalės suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jeigu darbuotojo prašymas yra susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis, ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo betarpiškai dalyvauti.
Pagal direktyvą dėl skaidrių darbo sąlygų yra numatyta papildoma informacija apie darbo sąlygas siekiant užtikrinti adekvatų darbuotojų darbo sąlygų skaidrumą ir nuspėjamumą. Tai yra darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, ginkluotosioms pajėgoms, policijos institucijoms, teisėjams, prokurorams, tyrėjams ar kitoms teisėsaugos grupėms turi būti suteikta teisė įdarbinimo pradžioje būti raštu informuotiems apie jų su darbo santykiais susijusias teises ir pareigas.
Taip pat siekiant sudaryti sąlygas darbuotojui aiškiai suprasti savo teises ir pareigas, nustatomas darbo sutartyje, yra siūloma įtvirtinti pareigą darbdaviams darbo sutartis su darbuotojais iš kitų šalių pasirašyti ne tik lietuvių kalba, bet ir kita jiems suprantama kalba.
Įgyvendinant abi direktyvas siūloma nustatyti, kad draudžiama bet kokios formos diskriminacija ir atleidimas dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi Darbo kodekse nustatytomis garantijomis. Be kitų siūlymų įgyvendinant direktyvas, taip pat siūloma Darbo kodeksą keisti pagal socialinių partnerių dvišaliuose pasitarimuose sutartus siūlymus. Jų dabar nevardinsiu.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatome patikslinti vaiko priežiūros išmokos mokėjimo terminus. Tai yra nustatyti išmokos mokėjimą, iki vaikui sukaks 18 mėnesių arba 24 mėnesiai, ir nustatyti neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius tėvui ir mamai.
Taip pat patikslinti vaiko priežiūros išmokos dydžius. Tai yra siekiama, kad neperleidžiamais mėnesiais tėvai gautų didesnę išmoką, o kitus mėnesius siūloma atitinkamai perskirstyti, tačiau bendrai per visą pasirinktą išmokos laikotarpį šeima gautų tiek pat arba daugiau, nei gautų pagal dabartinę galiojančią sistemą.
Taip pat siūlome patikslinti vaiko priežiūros išmokos gavimo sąlygas užsiimant darbine veikla ir gaunant pajamas. Mėnesiais, kurie skiriami mamai ir tėčiui ir kurių negalima niekam perleisti, egzistuos galimybė dirbti, tačiau papildomai gaunamos pajamos sumažintų vaiko priežiūros išmoką. Tai yra jeigu papildomai gautų pajamų dydis yra mažesnis už vaiko priežiūros išmoką, asmeniui mokamas vaiko priežiūros išmokos ir jam atitinkamą mėnesį priskaičiuotų pajamų skirtumas, o jeigu jų dydis yra didesnis už jam paskirtos vaiko priežiūros išmokos dydį ar jam lygus, išmoka yra nemokama. Tačiau visais kitais mėnesiais papildomos pajamos nemažintų gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 % buvusio vidutinio atlyginimo. Taip pat siūlome sutrumpinti motinystės socialinio draudimo stažo reikalavimą tėvystės išmokai gauti.
Trumpai galbūt tiek. Gal tiktai dar porą akcentų, kad visi šie siūlymai yra lankstesni ir palankesni šeimoms, derinančioms darbą ir šeimos įsipareigojimus. Skatiname tėčius imti dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogas, neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai sustiprins vaiko ir tėčio ryšį jiems būnant drauge, o mamoms suteiks daugiau galimybių sugrįžti į darbo rinką. Šeimai leisime papildomai užsidirbti iki ankstesnio atlyginimo dydžio ir pirmus metus, ne tik antraisiais, kaip buvo iki šiol. Taip pat patobulinta vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka ir palankesnis išmokų skaičiavimas palengvins kiekvienos dirbančios ir vaikus auginančios šeimos gyvenimą, atvers daugiau galimybių moterims užsiimti darbine veikla. Tėvystės išmoka bus prieinama platesniam gavėjų ratui todėl, kad pakaks turėti dvigubai trumpesnį, 6 mėnesių, darbo stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Nauda tėvams yra pastebėta. Yra atlikta daug tyrimų, kad tėčiai, kurie pasinaudoja tėvystės atostogomis ar neperleidžiamomis vaiko priežiūros atostogomis, kaip, pavyzdžiui, yra Švedijoje, labiau vertina šeimos tarpusavio santykius, suteikia daugiau galimybių moterims prižiūrėdami vaikus, stiprina vaiko ir tėvo bei tėvo ir motinos ryšius. Mamoms bus suteikta galimybė anksčiau sugrįžti į darbo rinką, nes vaiką galės prižiūrėti tėtis. Taip pat bus sudaryta galimybė jau pirmaisiais vaiko auginimo metais dirbti, ko dabar nėra. Neperleidžiami mėnesiai skirti tik mamai ir tik tėčiui apmokėti buvusiu darbo užmokesčio dydžiu, todėl tėvams bus sudaryta galimybė neprarasti darbo užmokesčio ir rūpintis vaiku.
Nauda visuomenei turbūt ta, kad keičiame ir visuomenės nuostatas, ir darbdavių nuostatas, kad iš darbo rinkos dėl vaiko priežiūros potencialiai gali iškristi ne tik mamos, bet ir tėčiai. Taip mažinama diskriminacija lyties atžvilgiu, nes darbdaviai supranta, kad reikės ne tiktai mamą, bet ir tėtį išleisti pasirūpinti savo vaikais. Trumpai tiek, kolegos, laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tikrai yra norinčių paklausti. Pirmasis klausia T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke… Aš tikrai negalėčiau prieštarauti pasiūlymui, už kurį dar kaip ministras balsavo mano kolega L. Kukuraitis Briuselyje, kai ši direktyva buvo svarstoma. Aš turiu tokius du klausimėlius. Pirma, kaip bus su vienišais tėvais? Ar vienišoms mamoms, ar vienišiems tėčiams ta bendra suma, bendras išmokos dydis mažės?
Kitas klausimas. Ar vis dėlto nesvarstėte išplėsti būtent tos išmokos dosnumą visiems – ir tiems, kas nepasinaudojo, sakykime? Dabar mes suprantame, kad skatinimas bus apie tai, kad šeima, kuri pasinaudojo tais dviem mėnesiais, laimi, bet galbūt čia ta sritis, kur galėjome plėsti iš principo tą fiskalinę bazę šitos priemonės ir didinti abiem kryptimis?
PIRMININKAS. Laikas!
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Dėl antrojo klausimo aš suprantu, kad mes turime ne tik formą, bet ir turinį. Turinys yra skatinti pasinaudoti galimybe turėti du mėnesius neperleidžiamų atostogų, gauti visą buvusio atlyginimo dydį ir tuo požiūriu dalintis šeimyniniais įsipareigojimais.
Na, kalbant apie vienišus asmenis, tai taip, nebus reikalavimo, ta prasme, bus galimybė pasinaudoti abiem tėvams suteikiamu neperleidžiamų mėnesių skaičiumi, tai bus keturi mėnesiai, jeigu vienas tėvas augina vaiką, jam nebus trumpinamos atostogos.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Kukuraitis. Prašom.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, seniai lauktas įstatymo projektas, apskritai visas paketas. Čia daugiau klausimas toks laiko prasme, kodėl tik dabar, kai 2019 metais parengtas? 2019 metais buvo ir viešos diskusijos su visuomene. Klausimas, kodėl ateinate šiuo metu ir dar sujungę su kitais Darbo kodekso siūlymais? Vadinasi, lyg bandoma kažkaip pasislėpti su tuo įstatymų paketu, kai yra, mano galva, tikrai svarbi ir visuomenei reikalinga diskusija. Žinome, kad Seime ta diskusija vyksta ir visokios organizacijos gali pasisakyti ir pasiūlymai teikiami. Tai norisi ir daugiau laiko. Klausimas, kodėl dabar, kodėl paketas, kodėl skubos tvarka? Kaip sakiau, norisi, kad diskusija įvyktų, nes įstatymo projektas labai svarbus. Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Žinoma, ne tik norisi, kad diskusija įvyktų, bet diskusija ir vyksta. Vyksta jau nuo praėjusių metų. Buvo viešosios konsultacijos (net ne viena, o kelios) ir tikrai jau dabar galime jausti, kad žmonės informaciniame lauke yra informuoti, kad laukia pokyčiai, nes sulaukėme tikrai nemažai pasiūlymų, nemažai diskusijų šiais klausimais. Diskusija vyksta, skubos tvarkos nėra.
Aišku, teisėtų lūkesčių klausimas irgi svarbus, kuo greičiau priimsime įstatymo projektą, tuo greičiau šeimos galės būti tikros ir užtikrintos, koks tas reglamentavimas galų gale bus. Skubos tvarkos, kaip ir minėjau, nėra, netaikome. Tačiau, mano įsitikinimu, Darbo kodekso papildymai gerina darbo sąlygas ir daro jas lankstesnes žmonėms, kurie augina vaikus. Tarkim, galimybė vaikus auginantiems ne iki trejų metų, bet iki aštuonerių metų turėti lankstesnes darbo sąlygas, susijusias su šeiminiais įsipareigojimais. Taigi kontekstai yra tiesiogiai susiję su sprendimais, kuriuos mes priimame perkeldami ir direktyvą.
Aš manau, kad turime tikrai gerą turinį, gerą galimybę, diskusijos komitete, neabejotina, vyks ir priimsime geriausius sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vyriausybė čia buvo įrašiusi, kad siūlo svarstyti skubos tvarka. Apie tai ryte Seniūnų sueigoje buvo diskusija. Bet jeigu ministrė tikrai nemato tokio poreikio, tai mes gal bendrai apsispręsime, kad be skubos.
Svarstome toliau. Klausia L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, pirmiausia mano pirmas klausimas, kodėl jūs mažinate darbo stažą? Jūs žinote, dėl ko jis buvo pailgintas. Labai gerai žinome, kaip anksčiau buvo, kai pradžioje užtekdavo tik kelių dienų ir gaudavo didžiules išmokas. Tai man dėl tų 6 mėnesių irgi klausimas.
Kitas klausimas. Dabar yra 18–24 mėnesiai. Vienerius metus atostogose bus mama, o kitais metais pasiims tėvelis, jo geresnis darbo užmokestis. Kaip jūs ir anksčiau savo aiškinamajame rašte aiškinote, realiai faktiškai antrais metais visada tėtis pasiimdavo išmoką, nes jo būdavo geresnis darbo užmokestis. Kaip iš tikrųjų dabar, ar bus galimybė lygiai taip pat pasikeisti ir toliau eiti dirbti, kaip ir dalis dirba, iš dalies dirba? Aišku, tas šešėlis šiek tiek bus, vis tiek, šiaip ar taip, mes neišvengsime, susidarys. Ar yra sudaryta galimybė, ar ne, nes mes gauname įvairių laiškų, tokio didelio nepasitenkinimo.
PIRMININKAS. Laikas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai geras klausimas. Labai ačiū. Pirmiausia dėl stažo. Stažą mes trumpiname tik tėvystei ir tik tiek, kiek numatyta direktyvoje, kad turime užtikrinti tiems tėčiams, kurie dirbo 6 mėnesius per praėjusius 24 mėnesius, tik tėvystės dalį. Taip mes įgyvendiname minimalų direktyvos reikalavimą.
Dabar kalbant apie antruosius metus. Taip, mes matydavome tai, kad tu gali gauti ir išmoką, ir atlyginimą antrais metais, todėl tėčiai paprastai imdavo tais antrais metais, o mama tada nieko negaudavo, bet vis tiek nedirbdavo ir prižiūrėdavo vaiką. Dabartiniame reglamentavime yra taip, kad uždarbis ir išmoka negalės viršyti buvusio darbo užmokesčio abejų metų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, kadangi ir Darbo kodeksas, ir liga ir motinystė, tai mano pirmas klausimas dėl Darbo kodekso. Turėjome ne vieną posėdį komitete, klausiau ministerijos dėl mobingo, kodėl nė viename iš straipsnių nekalbama apie mobingą, nors į tai irgi patenka jaunos šeimos, mamos patenka ir būna kritinių atvejų. Tai pirmiausia, kodėl taisome Darbo kodeksą ir šito iš karto nepadarome?
Antras dėl neperleidžiamų atostogų. Kodėl iš direktyvos pasirinktas minimalus nepakeičiamų atostogų laikas, tai yra du mėnesiai, kodėl mes nepanašėjame į kitas šalis, kurios aiškiai sako, kad ir tėvelis, ir mama turi vienodai prisidėti prie vaiko auklėjimo? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Dėl mobingo labai teisingai pastebėta, bet visus reglamentavimo dalykus, susijusius su mobingu, atnešime atskiru paketu. Tam tikrai ruošiamės ir turime nemažai diskusijų, tam skirsime reikiamą dėmesį.
Dabar kalbant apie neperleidžiamus mėnesius, asmeniškai aš, jeigu manęs klaustumėte, palaikyčiau jūsų keliamą problemą. Galbūt reikėtų ir daugiau negu du mėnesius turėti neperleidžiamus. Bet šiuo atveju vyko ilgos diskusijos su visuomene. Man atrodo, kad tas pereinamasis laikotarpis, kuris galėtų atsirasti po to, jeigu mes svarstytume apie didesnį mėnesių skaičių, yra reikalingas tam, kad atsirastų tėčių įprotis bent jau du mėnesius. Tai yra minimali riba, nuo kažko pokytis turi įvykti. Šiuo atveju siūloma, kad būtent nuo tų dviejų mėnesių ir įvyktų.
Bet diskusijose komitete atskirų parlamentarų siūlymų turbūt galės būti ir kitokių ir dėl jų galėsime diskutuoti. Šiaip aš labai palaikau, kad kuo daugiau šeimos įsipareigojimų tolygumo tarp vyro ir moters, tuo daugiau galimybių ir tuo sveikesnis turbūt yra visas šeimos audinys.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tai įvardinčiau taip: pristatėme Socialdemokratų partijos programą ir tegu visąlaik šviečia komunizmas Lietuvoje.
Praeitą savaitę buvo keletas pasiūlymų dėl užsieniečių teisinės padėties ir dėl užsieniečių atidirbimo. Seimas pasisakė kategoriškai prieš, kad niekas negali priversti žmogaus atidirbti, niekas negali vienaip įpareigoti.
Kodėl jūs, ministre, norite kištis į šeimos santykius, į vyro ir žmonos santykius? Kodėl jūs norite šeimai nurodinėti ir kodėl yra toks didelis, begalinis noras šios valdančiosios daugumos taikyti kažkokius apribojimus arba nurodymus šeimai? Pati šeima nusprendžia, kas eis vaiko priežiūrą ir panašiai. Kas jums čia pasakė, kad tėtis turės didesnį ryšį su vaiku, mama ar dar kažkas?
Aš neįsivaizduoju, jeigu Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis balsuos už šiuos dalykus, tai aš nelabai suprantu tada, kur čia ta Laisvės partija jų yra ir kur ta teisė rinktis yra? Jūs tada tokiu atveju man galite paaiškinti, kodėl jūs norite priversti ir prievartos būdu šeimoje nuspręsti, kaip kam kur išeiti?
PIRMININKAS. Dėkui, Remigijau. Galvojau, kad jau Laisvės partijos nepaminėsite pasisakydamas. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, visų pirma atsakant į jūsų klausimą, kas pasakė. Moksliniai tyrimai pasako tokius dalykus. Jų yra ne vienas ir ne du, aš čia jums jų nevardinsiu, bet jeigu bus įdomu, galėsime atsiųsti susipažinti, kaip teigiamai veikia tėčio praleistas laikas ir santykius šeimoje apskritai, ir ryšį su tėčiu, ir skyrybų atvejų skaičiaus mažėjimą, ir kitus dalykus pozityviai. Tai yra moksliniai tyrimai.
Dabar kitas dalykas. Jūs čia tokias skambias frazes vartojote apie prievartą ir kitus dalykus. Aš vadinčiau šį įstatymo projektą laisvinančiu, lengvinančiu, labiau integruojančiu ir suteikiančiu galimybių pasirinkti. Tėčiai turės lygiai tokią pat galimybę nesirinkti tų neperleidžiamų mėnesių, niekas jų neprivers to daryti, jeigu jie to nenorės.
Kitas labai svarbus dalykas, kad minimali atostogų trukmė, kai dabar yra reglamentuota tik 12 mėnesių, šiuo įstatymo projektu yra ilginama iki 18 mėnesių, nes, žinote turbūt, ir lopšelių-darželių tinklas nėra taip išplėtotas, kad būtų galima rasti, kur palikti metų vaiką. Sprendžiame šią problemą ir ilginame pirmąjį pasirinkimą iki 18 mėnesių.
Man atrodo, kad galimybių rinktis šeimoms yra sudaroma daugiau. Tėčiams įsitraukus į vaiko priežiūrą ir finansinė išraiška šio paketo yra šeimai naudingesnė, o mamoms yra daugiau galimybių, pirmas dalykas, ir grįžti į darbo rinką, antras dalykas, turėti saugesnę socialinę apsaugą, nes kai tėčiai išeidavo antrais metais neva prižiūrėti vaiko, bet dirbdavo, mamos būdavo be pajamų ir be jokių įmokų, tai sumažindavo jų galimybes gauti geresnę pensiją ar išmoką susirgus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, pasitarkime. Čia, aišku, 10 minučių ištiksėjo, bet yra ir lydimųjų projektų. Ar norėtumėte dar 10 minučių pratęsti klausimų sesiją, ar ne? (Balsai salėje) Ne? Na, žiūrėkite. Aš manau, kad mes dar 10 minučių, 5 minutes, sako ministrė, kaip optimalų… Keletą klausimų leiskime užduoti ir, aš manau, tikrai bus išspręstas visas tas klausimų gabaliukas. Tada klausia I. Pakarklytė. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, aš norėčiau paklausti dėl tų dviejų mėnesių. Kaip mes atrodome Europos Sąjungos šalių kontekste, nes, taip, šis neperleidžiamų tėvystės atostogų laikotarpis yra minimalus. Galbūt jūs galėtumėte pristatyti, kokia situacija yra Europos Sąjungoje? Turbūt Šiaurės šalyse, žinome, yra 50:50 arba artėja link to, bet gal galėtumėte detalizuoti?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Dabar turbūt Europos Sąjungos šalių patirčių su savimi neturiu, tačiau, taip, Šiaurės šalys, skandinavai, ypač švedai, turi absoliučiai tolygias galimybes tėčiui ir mamai, todėl mūsų žingsnis toks kaip pirminis, numatantis tuos du mėnesius. Bet visą šalių patirtį mes tikrai turime surinkę ir galėsiu su jumis pasidalinti. Kitos Skandinavijos šalys turi po tris mėnesius, mano žiniomis, ir tėčiai tikrai noriai juos renkasi.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Mazuronis, bet jo salėje nematau. V. Fiodorovo taip pat nematau. Klausia R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Mieloji ministre, ačiū už viską, ką darote dėl šeimų. Jeigu šio įstatymo pagrindu šeimoms bus geriau, vadinasi, rezultato sieksime kartu. Labai svarbu diskusijos, kurias rengiate su visuomene, ir jos balso girdėjimas. Noriu paklausti. Prašom pasakyti dėl įsigaliojimo laikotarpio. Jeigu mes numatome, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo liepos 1 dienos, kaip tada nutiktų toms šeimoms, kurioms, pavyzdžiui, vaikutis gimsta birželio mėnesį. Ar bus galvojama, kaip tai perskaičiuoti ar vienaip, ar kitaip joms padėti? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Tai dėl tų vaikų, kurie gims iki rugpjūčio 1 dienos, bus taikoma sena tvarka, tokia, kokia yra šiandien galiojanti, tam, kad tie pokyčiai, kurių dar nėra, nebūtų įtakojantys. Įsigaliojimas yra rugpjūčio 1 dieną. Galime, žinoma, svarstyti ir diskutuoti, ar vertėtų suteikti galimybę pasirinkti vieną ar kitą modelį, jeigu gimsta vaikas, pavyzdžiui, iki Naujųjų metų, bet, mano įsitikinimu, tas reglamentavimas toks, koks jis yra dabar pristatomas, gana plačiai jau buvo diskutuotas su visuomene dar pernai. Todėl pasirengti šeimos turėjo laiko, tikrai mes daug skambučių sulaukėme ir su šeimų organizacijomis daug bendraujame. Tie pokyčiai jiems tikrai buvo pristatyti. Bet vaikeliams, kurie gims iki rugpjūčio 1 dienos, bus taikoma, tiksliau, jų tėvams bus taikoma senoji tvarka.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia E. Rudelienė, jos salėje nematau. E. Pupinis. Atsisako. A. Kubilienė. Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, jūs pristatote šitą projektą remdamasi Europos Sąjungos teise. Iš tikrųjų Europos Sąjunga yra nustačiusi minimalų standartą šiais atvejais, o Lietuva yra kur kas geresnėje situacijoje. Man norisi paklausti, kokios šeimos organizacijos jus palaiko, nes tikriausiai jūs taip pat kaip ir mes esate gavusi ne vieną prieštaravimą dėl šio projekto, nes jis iš tikrųjų blogina situaciją. Galbūt galite pasakyti, kokios organizacijos palaiko jūsų projektą, nes aš tokių nežinau. Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Na, man tiesiog keistas apibendrinimas, kad blogina situaciją. Dėl šito turbūt galėtume padiskutuoti, nes man neatrodo, kad yra bloginama situacija. Šeimų organizacijų tikrai neskirstau į palaikančias ir nepalaikančias, visos šeimų organizacijos yra diskutuojančios. Diskutuojančios apie tai, koks turi būti reglamentavimas, kaip turi būti atspindėti jų interesai. Taigi, ar už, ar prieš, čia aš tokios diskusijos iš viso nematyčiau, matyčiau kaip argumentų išsakymą dėl vienų ar kitų nuostatų.
Dabar kaip ir buvo galimybė trejus metus auginti vaiką, taip ji ir išlieka, finansinė išraiška renkantis neperleidžiamas atostogas yra palankesnė, tai aš čia nematau jokio bloginimo, išskyrus tai, kad du mėnesius tėčiai galėtų pasirinkti būti drauge su savo vaikais pirmaisiais jų gyvenimo metais. Šiuo atveju aš to nevadinčiau bloginimu ir taip neapibendrinčiau.
PIRMININKAS. Gerai. Ir A. Nekrošius klausia paskutinis. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Aš norėjau dėl tų mėnesių jūsų paklausti. Kodėl, pavyzdžiui, nebuvo pasirinktas modelis, kad pati šeima galėtų apsispręsti, kiek kas nori dalyvauti vaikelio priežiūroje, nes tikriausiai yra nemaža problema, pavyzdžiui, kai tėvas ar mama, tarkim, turi socialinių įgūdžių trūkumų. Ką aš turiu minty? Tarkime, yra alkoholikas, kuris negalėtų prižiūrėti to vaiko. Kaip tokiais atvejais, kai mama išeina į darbą ir palieka tokiam alkoholikui tėvui savo vaiką? Ką tada daryti?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Man atrodo, kad nei nauju atveju, nei dabar galiojančiu atveju esant tokioms situacijoms joks reglamentavimas nepadės, išskyrus tai, kad mes privalome tokioms šeimoms teikti socialines paslaugas, atvejų vadybą, stebėti tokių šeimų gyvenimą ir joms padėti kiekvienoje savivaldybėje gyvenančioms. Tai čia tikrai, mano įsitikinimu, nėra neperleidžiamų atostogų problema. O pasirinkimas kaip ir išlieka – tėtis gali pasirinkti, kada jis nori pasiimti tuos 2 mėnesius neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų. Tai nebūtinai turi būti pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Tas laikotarpio pasirinkimas, jeigu aš teisingai supratau jūsų klausimą, išlieka. Kada tėtis norės pasinaudoti tais mėnesiais, tada galės tai padaryti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiama ministre, ačiū už pristatymą ir už atsakymus į klausimus.
Dabar dėl motyvų. Už kalbės I. Pakarklytė. Prašau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šiandien turime labai socialiai jautrų ir ekonomiškai naudingą projektų paketą, kuris atneš daugiau lygybės ir, tiesą sakant, galiausiai ir daugiau laimės visuomenei, nes žinome, kad Šiaurės šalių visuomenės yra laimingiausios, turi daugiausiai lygybės.
Lietuvoje kol kas vis dar yra įprasta, kad gimus vaikui būtent mama išeina vaiko priežiūros atostogų. Čia, beje, atkreipčiau dėmesį į pavadinimą – atostogos, jis turbūt nėra korektiškas. Tai irgi diskusinis klausimas, kaip būtų galima pakeisti. O tėčiai renkasi tas atostogas gana retai. Moterims, praleidusioms dvejus, o kartais ir daugiau metų auginant mažus vaikus, vėliau yra sudėtinga sugrįžti į darbo rinką, prarandami įgūdžiai, taip pat mažėja atlyginimai, kai kada krenta ir pasitikėjimas savimi. Norint toliau kopti karjeros laiptais, reikia įdėti nepalyginamai daugiau pastangų. Ir užsisuka toks užburtas ratas. Kodėl tuomet tėčiai neina? Nes tėčiai daugiau uždirba. Tai yra tarpusavyje susiję dalykai.
Kitas momentas, mes mažai akcentuojame tėčio ir vaiko emocinį ryšį, kuris gali ir turi būti mezgamas nuo pat gimimo. Taip, ir ministrė minėjo, kad yra visi tyrimai, kurie tai patvirtina. Ir daug pozityvių pavyzdžių.
Dar trumpai noriu paimti Švedijos pavyzdį, kur tėvams tėvystės atostogos buvo įvestos 1974 metais, bet nebuvo privalomos. Privalomos jos tapo tik 1995 metais, mėnuo ar du, tada užsisuko visas tas mechanizmas ir tos paskatos suveikė. Dabar Švedijoje tas pasiskirstymas yra 50 : 50, Švedija daugelyje sričių čia yra lyderė ir turi tikrai laimingus gyventojus. Raginu visus balsuoti už šį projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalbės A. Kubilienė. Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš dar kartą noriu akcentuoti, kad Europos Sąjungos teisė, visi reglamentai nustato standarto minimumą. Tuo tarpu Lietuvoje situacija yra kur kas geresnė ir lankstesnė.
Man tikrai kyla abejonių, ar ministerijos darbuotojai adekvačiai supranta šeimų padėtį. Aš noriu pacituoti iš jūsų aiškinamojo rašto: „Pažymėtina, kad Lietuvoje turime vienas ilgiausiai ir geriausiai apmokamas vaiko priežiūros atostogas, kurios sudaro saugias sąlygas tėvams rūpintis mažyliu, užmegzti tvirtą ryšį su vaiku. Tėčiai Lietuvoje taip pat gana noriai naudojasi apmokamu tėvystės atostogų mėnesiu“, ir taip toliau.
Man susidaro įspūdis, kad iš tikrųjų nėra suprantama, kodėl yra tokia situacija. Šeimoje nėra vyro ar moters biudžeto – yra šeimos biudžetas ir pati šeima sprendžia, kas jai yra patogu. Todėl aš iš tikrųjų labai palaikau dabartinę šitą sistemą, kai antrais vaiko priežiūros metais galima ir dirbti, ir gauti visą išmoką. Akivaizdu, kad tai palaiko ir šeimos, ir įvairios šeimų asociacijos bei organizacijos. Taigi iš tikrųjų kyla klausimas, kodėl einame ne skatinimo, o draudimo keliu, kodėl norime atimti iš tėvų teisę gauti visą užmokestį ir išmoką, jei yra dirbama antrais vaiko priežiūros metais. Kviečiu nepalaikyti šito projekto.
PIRMININKAS. Ačiū. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku 15 val. 35 min.
15.19 val.
Darbo kodekso 135 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1162 (pateikimas)
Iki tol pabandykime spėti apsvarstyti dar du Darbo kodekso pakeitimus. Kviečiu L. Savicką į tribūną pristatyti mūsų darbotvarkės 2-4 klausimą – Darbo kodekso 135 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašau.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, norėčiau šiandieną pristatyti kartu su dviem kolegomis L. Kukuraičiu, T. Tomilinu parengtą įstatymo projektą.
Manau, kad mes šioje salėje tikrai daug kartų esame kalbėję apie tai, kad darbo rinka nuolat keičiasi. Tad norint joje išlikti reikia nuolat atnaujinti savo žinias, įgūdžius ir plėsti savo kompetencijas. Labai didelei mūsų visuomenės daliai tai yra itin jautri tema. Dalis darbuotojų įgiję profesiją dirba dešimtis metų ir vadovaujasi tuo, ką išmoko jau prieš kurį laiką aukštojoje mokykloje ar profesinėje mokykloje, o šiandieniame kontekste jų žinios jau gali būti pasenusios arba tiesiog gali jų trūkti. Pripažinkime, ne visi darbdaviai šiandien sudaro sąlygas kelti darbuotojų kvalifikaciją ar apmoka tobulinimosi kursus, siunčia į konferencijas ar dar kitaip skatina savo darbuotojus tobulėti, nors šiandienėje rinkoje aiškiai matome inovacijų bumą, technologijų pokyčius, skaitmenizacijos procesus, kitus pokyčius, prie kurių norint prisitaikyti reikia mokytis visą gyvenimą.
Šiandien galiojančiame Darbo kodekse mokymosi atostogos gali būti suteikiamos tik už, atkreipiu dėmesį, mokymąsi pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas. Kažkodėl šiuo metu ignoruojami tie, kurie nori kelti savo kvalifikaciją ir tobulėti savarankiškai. Tai jie turi daryti po darbo valandų arba savaitgaliais. Siekdami užtikrinti galimybę mokytis visą gyvenimą kartu su kolegomis siūlome įtvirtinti teisę vieną darbo savaitę per metus gauti neapmokamų mokymosi atostogų visiems darbuotojams, kurie nori savarankiškai tobulėti.
Darbo kodekso 135 straipsniu ir jo projektu siūlome nustatyti teisę į 5 darbo dienų per metus mokymosi atostogas darbuotojams, kurie mokosi savišvietos būdu. Darbuotojams, kurie mokosi savišvietos būdu, už mokymosi atostogas būtų neapmokama, nebent kolektyvinėse sutartyse būtų sutarta kitaip.
Užbėgdamas už akių norėčiau paaiškinti, kas yra ta savišvieta. Visų pirma savišvieta yra savarankiškas mokymasis, kuris remiasi asmens iš įvairių šaltinių gaunamomis žiniomis ir jo praktine patirtimi. Antra. Kaip ir formalusis švietimas, neformalusis švietimas ir švietimo pagalba yra lygiavertė Lietuvos švietimo sistemos dalis. Trečia. Savišvietos paskirtis yra suteikti galimybes asmeniui nuolat savarankiškai mokytis remiantis supančia informacijos erdve ir iš kitų perimama gyvenimo patirtimi. Ketvirta. Savišvietos būdu asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip baigta formaliojo švietimo programos dalis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka arba kaip studijų programos dalis aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Jeigu kam nors dar kyla abejonių dėl savišvietos ir taip įgytų žinių kokybės, galime pateikti keletą pavyzdžių. Savarankiškai, manau, puikiai žinote, galima mokytis užsienio kalbų, taip pat savarankiškai galima tobulinti kompiuterinį raštingumą ir daugybę kitų įgūdžių.
Mūsų teikiami pakeitimai būtų svarbus žingsnis link tinkamos savišvietos būdu įgytų kompetencijų išnaudojimo darbo rinkoje ir mokymosi visą gyvenimą koncepcijos įgyvendinimo Lietuvoje, ją ir dabartinė Vyriausybė savo programoje įvardino kaip vieną iš prioritetų. Taigi suteikiant darbuotojams galimybę nuosekliai visą gyvenimą tobulėti sukuriama pridėtinė vertė yra didesnė nei darbdavių patiriamos išlaidos besimokančio darbuotojo funkcijoms vykdyti.
Būtina atsižvelgti į ekonominę naudą ilgalaikėje perspektyvoje. Atsižvelgiant į tai, mokymosi atostogos nėra apmokamos, asmenų, kurie pasinaudotų šia teise, neturėtų būti labai didelis skaičius. Pakeitimas taip pat prisidėtų ir prie socialinio dialogo bei partnerystės tarp darbuotojo ir darbdavio skatinimo. Esu pasiruošęs atsakyti į klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Pirmasis klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, aišku, kyla aibė klausimų, jūs apibrėžėte, kas yra savišvieta, tad mano pirmas klausimas, kur tai apibrėžta? Prie sąvokų, bent jau Darbo kodekso, tokios nuostatos nerasime ir galima traktuoti, kaip nori. Lyg ir terminas numatytas, bet ar tai nebus galimybė piktnaudžiauti, taip tiesiai šviesiai sakau, nes kokio nors dokumento mes negalėsime pateikti. Gal aš noriu atostogauti 5 dienas, prieš 20 dienų parašau pareiškimą, kad aš savišvieta užsiimsiu, ir išvažiuoju. Po penkių grįžtu ir toliau dirbu. Kaip su ta kontrole, kaip jūs tai numatote? Suprantu, kad bus ir tikrai norinčių pasitobulinti, bet mes žinome, kur gyvename, ir žinome mūsų, taip sakant, judrumą, mobilumą ir visas kitas lietuvių savybes. Ačiū.
L. SAVICKAS (DFVL). Dėkoju už klausimą. Tikriausiai svarbiausia dalis buvo dėl to, kaip kontroliuosime. Pats pakeitimas yra pagrįstas dviem principais. Vienas principas yra pasitikėjimo principas. Mes pasitikime darbuotoju, kad jisai tikslingai pasirinks šį laiką, matydamas poreikį kelti savo kompetencijas. Antras saugiklis yra tas, kad tai yra neapmokamas laikas, vadinasi, darbuotojas priima tikslinį sprendimą atsisakyti tomis dienomis savo darbo užmokesčio, savo pajamų tam, kad jis tą laiką galėtų skirti savišvietai. Taip iš esmės mes sprendžiame ne finansų klausimą, o mes sprendžiame laiko radimo klausimą, kad darbuotojas galėtų skirti savo ugdymui ir savo kompetencijoms kelti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, tikrai nesitikėjau, kad jūs įregistruosite tokį projektą. Atsiprašyčiau, kad tokią futuristinę idėją užregistruotų Švedijos socialdemokratai. Žinau, kad socialdemokratai viskam pritaria, jeigu galėtų, jie ištaškytų visą biudžetą, nes jie nesupranta, kaip uždirbami pinigai valstybėje. Tą dalyką parodė, kai 2007 metais padidino pensijas ir „Sodros“ biudžete suformavo beveik 4 mlrd. deficitą.
Bet mano klausimas kitas. Jūs sakote, kad tai nekainuos. Priešingai, kainuos, kolega. Jeigu šiandien iš įmonės išeina technologas, jisai nueina mokytis savišvietos, kaip jums atrodo, kas pagamins sūrį, kas pagamins kokį nors kitą produktą? Iš ko nors turės nuimti arba turės papildomai samdyti darbuotoją. Kodėl aš nepritariu? Šis projektas iš viso yra kažkoks nesusipratimas.
Kitas dalykas. Kaip jūs įsivaizduojate, kiek savišvietos pamokų arba seminarų jis galės per metus? Nežinau, atsiranda koks nors fix futuristas ir sako, žiūrėkite, aš dabar einu tapyti, ir išeina trims mėnesiams tapyti. Aš jo atleisti negaliu, atlyginimų jam nemoka, na, jis tapo.
PIRMININKAS. Laikas.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Kaip tą dalyką spręsti?
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū už klausimą ir nuomonę. Keli dalykai. Pirma, laikas yra aiškiai apribotas, tai yra penkios darbo dienos. Šitos penkios darbo dienos jau ir dabar yra numatytos neformaliajam švietimui, dabar lygiai taip pat yra siūloma išplėsti iki savišvietos. Kaip ir sakiau, tai yra praradimas ir galimybė tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Visų pirma, taip, įmonė penkias dienas papildomai neturėtų specialisto, tačiau jinai mainais už tai turi labiau kompetentingą, labiau kvalifikuotą specialistą. Taip pat kaip ir darbuotojas, turėdamas ugdymo galimybę, praranda penkių dienų atlyginimą. Taigi tai yra balansas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas dėl paties apibrėžimo tos savišvietos jau buvo užduotas. Aš suprantu, kad savarankiškai mokysis, tačiau kur garantija, kad tas asmuo, kai nėra formalaus mokymosi, iš tikrųjų užsiims ta savišvieta, o ne savo sode ar sodyboje genės medelius?
L. SAVICKAS (DFVL). Taip, tai yra klausimas, kurį mes jau aptarėme. Jeigu kalbėtume apie teisinę techniką, mes galime kalbėti apie esančios švietimo reguliavimo nuostatos pakartojimą, replikavimą Darbo kodekse, jeigu manytumėte, kad to reikia. Dėl saugiklių jau pasakiau anksčiau. Saugiklis – darbo užmokesčio atsisakymas.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V. Targamadzė. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Labai geras pasiūlymas, nes savišvietos būdu galima labai daug pasiekti ir pačiam ugdytis įvairias kompetencijas. O nepasitikėjimas, kad medelius genės ar kavą gers, man atrodo, tiesiog signalizuoja apie nepasitikėjimą mūsų piliečiais.
Bet mano klausimas yra kitas. Jūs 2 straipsnyje rašote, kad įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Jau kaip ir praeitis. Ačiū.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū. Taip jau yra su opoziciniais projektais, kartais reikia greičiau gauti laiką juos pristatyti. Be abejo, reikės patikslinti įsigaliojimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiamas kolega, kalbant apie savišvietą, dažniausiai ji pasirenkama tuomet, kai matai jos prasmę, tai yra dirbdamas, pagerindamas savo kompetenciją, galbūt siekdamas karjeros ir taip toliau. Kalbant apie kalbų mokymąsi, tos penkios dienos, dar nemokamos penkios dienos, tikrai iš esmės to nepakeis, vis tiek žmonės planuojasi ir kalbų mokosi derindami su savo darbu. Aš įžvelgiu čia vieną tokį pagrindinį jūsų tikslą. Jūs patikslinkite, ar aš teisi, ar ne. Mes sudarysime galimybę per kolektyvines sutartis paspausti darbdavį, kad vis dėlto tos dienos savišvietai galėtų būti mokamos. Realu, tai yra pagrindinis kiekvieno darbuotojo tikslas, kad būtų išsiųstas pasitobulinti ir pakelti kompetenciją ten, kur reikia, ir kad gautų žinių tokių, kokių reikia siekiant karjeros ar geriau, kokybiškiau vykdant savo atliekamą darbą.
PIRMININKAS. Laikas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ar aš teisi?
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū už klausimą. Tai yra vienas iš elementų, bet jis šiandien, kaip ir pastebėjo Teisės departamentas, galėtų net būti vertinamas teisine prasme kaip perteklinis. Jau šiandien daug ką galima susitarti kolektyvinėse sutartyse, tačiau kartais labai aiškiai įvardinus tą punktą, kad dėl to taip pat galima susitarti, šiek tiek užveda ir gelbėja tose kolektyvinėse derybose, kad ir dėl to būtų tariamasi. Bet pagrindinis tikslas yra vis dėlto spręsti tai, kad Lietuvos mokymosi visą gyvenimą lygis dar yra labai žemas, ieškome būdų, kaip prie to prisidėti, spręsti. Viena iš problemų yra darbuotojo laikas, kurį jis gali skirti mokymuisi visą gyvenimą, ir šią problemą yra bandoma spręsti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš tiesiog norėjau galbūt dėl savišvietos šiokio tokio aiškumo. Jūs tikriausiai turėjot mintyje visokius seminarus, konferencijas, kur įprastai dalyvauja, tarkime, norintys darbuotojai ir kur įprastai jų darbdaviai neišleidžia? Turbūt tai yra labiausiai akcentuotina, nes savišvieta yra labai plati sąvoka, asmens tobulėjimo, tarkime, žiūrint podkastus, dar kažką turbūt neturėta omenyje. Ar aš teisus?
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū. Salėje labai didelis triukšmas, bet didžiąją dalį klausimo tikrai girdėjau. Pagrindinė žinutė, taip, kad sąvoka yra labai plati. Siekiama ją padaryti tokią, kad pats darbuotojas galėtų aiškiai pasirinkti, ką ir kaip jis norėtų, kokias kompetencijas, nebūtinai susijusias tiesiogiai su darbo vietos funkcijomis, kelti, nes tai dažniausiai yra tai, kur darbdavys išleidžia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, jeigu galima, šiek tiek tylos Seimo salėje, nes sunku susikalbėti. Klausia M. Ošmianskienė. Atsisako. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamas kolega, tikrai savišvieta geras dalykas, ypač jei mokaisi kažkur ir problemų yra su atsiskaitymais. Tarkime, reikia išvažiuoti, tu neakivaizdžiai mokaisi, bet būna taip, kad reikia nuvažiuoti. Suprantu, kad tokiu atveju tikrai reikalingas laikas ir reikalingos tam tikros dienos, kad galėtum nuvažiuoti. Ar nemanote, kad… Čia irgi buvo klausimas, kad galbūt į kursus vaikščiotų. Ar nemanote, kad prie to viso straipsnio galėtų būti nurodyta, kad pagal ministro nustatytą tvarką? Ačiū.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū už pirmą klausimą iš kitos salės pusės. Dėl formuluotės, be abejonės, galime diskutuoti, pasiūlyta ganėtinai plati formuluotė. Šiandien atkreipiu dėmesį, kad, kalbant apie formalųjį ugdymą, yra apmokėjimas nustatytas, už kokias būtent dienas ir kokius atsiskaitymus, ir taip toliau, tai tos tvarkos segmentai jau yra. Jeigu diskusija kiltų, be abejo, galime ieškoti kokio nors sutarimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi klausimai atsakyti. Ačiū gerbiamam pranešėjui. Už kalbės T. Tomilinas. Prašom. Atsisako. Už kalbės K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš nesu garantuotas, kad pritarsiu ir vėlesnėse stadijose, bet dabar esu linkęs pritarti šio įstatymo projektui, kad jis pajudėtų ir kad būtų galima geriau įsigilinti. Man teko matyti konkrečiai kitose valstybėse, Vokietijoje, įstatymus ir praktiką, kai žmonės turi galimybę dalyvauti įvairiuose kursuose, mokymuose, mokytis politinio švietimo. Vokiečiai po Antrojo pasaulinio karo yra nutarę, atrodo, kad kas dešimt metų ar kažkiek kiekvienas pilietis įgauna teisę net į tam tikras mokamas atostogas, kad mokytųsi politinio švietimo, kad būtų geras pilietis – tai valstybė net apmoka. Jeigu mes norime būti šiuolaikiška valstybė, tai visiškai pažangu yra leisti piliečiams kvalifikuotis įvairiose srityse, tarp jų politikoje. Aš suprantu, kad išsilavinimas ir kompetencija yra labai svarbūs dalykai.
Čia buvo teisingi klausimai keliami, kad reikia, matyt, atsekti, kad tuo metu nebūtų daroma kas nors kita, kitokia veikla užsiimama. Taip, reikėtų iš tikro tą atsekti ir to neleisti. O šiaip, jeigu valstybė tai leistų sau, darbdaviai tą leistų, jeigu būtų ne per didelė finansinė našta, aš būčiau už.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Kviečiu grįžti į savo vietas ir apsispręsime balsuodami. Gerbiami kolegos, padarykime taip: apsispręskime dėl šio ką tik pateikto įstatymo projekto ir tada galėsime judėti prie kitų įstatymų projektų.
Kviečiu balsuoti dėl Darbo kodekso 135 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1162 po pateikimo. Kas pritariate, – už, kas turite kitų nuomonių, balsuokite kitaip.
Užsiregistravo 106, balsavo 104: už – 85, prieš – 3, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 24 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Yra visokių nuomonių.
Prašom. Ar, premjere, šiuo klausimu, ar kitu klausimu? Dabar mes dėl pagrindinio ir papildomo komitetų. L. Savickas. Prašom.
L. SAVICKAS (DFVL). Norėtume, kad Ekonomikos komitetas būtų kaip papildomas.
PIRMININKAS. Ekonomikos komitetą įtraukti kaip papildomą. Ar gerbiamas A. Vinkus dėl to?
A. VINKUS (LVŽSF). Nespėjau pabalsuoti. Dėl protokolo įskaitykite mano balsą už.
PIRMININKAS. Supratau, įskaitome protokole balsą už.
Ar pritartumėte – įtraukiame kaip papildomą Ekonomikos komitetą dėl šio Darbo kodekso? Galime pritarti. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Balsavimas įvyko.
Dabar gerbiama premjerė dėl vedimo tvarkos. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paprašyti mielų kolegų trumpai sugrįžti į rytinę darbotvarkę. Norėčiau paprašyti dėl įstatymų paketo, kuriam Seimas pritarė 120 balsų, tai yra dėl Atsinaujinančių išteklių projekto ir lydimųjų, kad būtų suteikta skubos tvarka, nes ir taip tas įstatymo projektas yra nuo praėjusios kadencijos. Būtų gerai, kad ketvirtadienį Seimas priimtų, jeigu taip būtų sutarta, ir tuomet neturėtume tos savaitės pertraukos, kuri priklauso nuo kitos savaitės. Prašyčiau pateikti šitą klausimą balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo 1-8.1 ir 1-8.2, 1-8.3 klausimai – projektas Nr. XIIIP-5202 ir lydimieji du įstatymų projektai. Jiems mes pritarėme po svarstymo. Ar galime jiems pritaikyti skubą bendru sutarimu? Galime? Ačiū, pritarta skubai dėl šių projektų.
15.38 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1431 (pateikimo tęsinys)
Kolegos, dar taip pat iš rytinio posėdžio mes turėjome skolą. Tai yra 1-10 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Dėl jo kviečiu apsispręsti balsuojant. Primenu, kad balsuojame dėl Visuomenės informavimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1431 po pateikimo.
Balsavo 115: už – 97, prieš – 1, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Kultūros komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 26 dieną. Ar tam galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl vedimo tvarkos V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, norėjau šiek tiek istorinio teisingumo suteikti šios dienos posėdžiui. Rytinio posėdžio metu Seimo narė A. Širinskienė paprašė dėl šio ką tik nubalsuoto klausimo pertraukos iki kito posėdžio, nes Seimo narys R. Šarknickas viešai paaiškino, kad tas klausimas nebuvo sprendžiamas arba apie jį nebuvo kalbėta Kultūros komiteto posėdžio metu, žodžiu, prikalbėta visokių dalykų. Aš tiesiog noriu priminti gerbiamam R. Šarknickui ir visiems, kurie suabejojo Kultūros komiteto sprendimais, kad kovo 16 dieną Kultūros komitetas bendru sutarimu priėmė protokolinį sprendimą registruoti tokį įstatymo projektą. Maža to, DVS yra pažymėta, kad R. Šarknickas yra vienas iš pasirašiusiųjų šį įstatymo projektą. Buvo suabejota, ar buvo darbotvarkėje. Taigi taip pat yra dokumentas…
PIRMININKAS. Dėkui.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). …liudijantis, kad šeštu klausimu šis įstatymo projektas buvo įtrauktas į darbotvarkę. Taigi R. Šarknickas arba turėtų atsibusti, arba jis turėtų atsiprašyti, kad paskleidė netiesą ir suklaidino mūsų visų gerbiamą A. Širinskienę.
PIRMININKAS. Labai ačiū už repliką. Leidžiu R. Šarknickui atsakyti ir daugiau replikuoti nesuteiksiu. Prašau, gerbiamas Šarknickai.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kiek žinau, jums atsiprašymai patinka. Aš atsiprašau. Bet aš noriu dar kartą patikslinti, kad apie tai buvo kalbėta, bet šis klausimas buvo pridėtas prie kitų klausimų, o ne pačioje darbotvarkėje buvo. Aš apie tai ir kalbėjau. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Gerai. Labai ačiū. Prašau, Jurgi, dar.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, ne dėl šio klausimo. Čia mes jam daug dėmesio skyrėme. Jūs taip greitai vedate posėdį, dėl L. Savicko pateikto Darbo kodekso projekto, aš manau, reikėtų prašyti Vyriausybės išvados ir Trišalės tarybos išvados.
PIRMININKAS. Gerai. Ar pritaria gerbiamas Seimas? Vis tiek, natūralu, tai svarstysime. Galime pritarti? Galime. Pritarta bendru sutarimu.
15.42 val.
Darbo kodekso 1, 2, 25, 26, 30, 36, 40, 44, 46, 51, 52, 55, 56, 57, 59, 721, 75, 79, 107, 113, 117, 126, 133, 134, 137, 138, 169, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1438ES, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 1, 5, 111, 16, 19, 20, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1439, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 111, 14, 16, 22, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-752 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1440, Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 7 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1441, Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1442, Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1443, Teismų įstatymo Nr. I-480 441 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1444 (pateikimo tęsinys)
Dabar, kolegos, ačiū visiems už vaisingas replikas, Darbo kodekso daugybės straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1438, darbotvarkės 2-2.1 klausimas, ir lydimieji. Ministrės M. Navickienės pateiktas paketas. Apsispręskime balsuodami. Kas pritaria po pateikimo, balsuoja už, kas galvoja kitaip, išreiškia tą nuomonę kitaip.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 94, prieš – 3, susilaikė 19. Po pateikimo pritarta.
Nors čia buvo kai kuriose darbotvarkėse parašyta skubos tvarka, ministrė patikino, kad skubos neprašo. Mes fiksuojame, kad siūlomi komitetai yra: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl 2-2.5 ir 2-2.7 klausimų taip pat papildomas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas įrašytas. Siūloma svarstyti balandžio 19 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Galime? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.43 val.
Darbo kodekso 144 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1222 (pateikimo tęsinys)
Toliau yra darbotvarkės 2-5 klausimas – Darbo kodekso 144 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1222, jį pristatė J. Sabatauskas. Prašau balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 118: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 19. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 24 dieną. Ar galime tam pritarti? Taip pat yra prašoma Vyriausybės išvados. Galime tam pritarti? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.44 val.
Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1272 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1272, jį pristatė E. Sabutis. Prašau apsispręsti balsuojant.
Balsavo 113: už – 70, prieš – 3, susilaikė 40. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 24 dieną. Vyriausybės išvados taip pat, matyt, reikės. Ar galime tam pritarti? (Balsai salėje: „Taip!“) Galime. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
15.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. XIII-499 ,,Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-1332 (pateikimo tęsinys)
Taip pat rezerviniai klausimai buvo pristatyti rytinėje darbotvarkėje. Liko rezervinis 2 klausimas, atsiprašau, dar ir rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. XIII-499 ,,Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas. Pateikimas. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje: „Galime, galime.“) Galime? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 14 dieną.
15.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1476 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektas. Priėmimas. Balsuojame dėl šio nutarimo priėmimo, tai yra Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projekto Nr. XIVP-1476.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo už 115, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1474(2) (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo projektas. Priėmimas. Kviečiu balsuoti. Projektas Nr. XIVP-1474.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 114: už – 113, prieš nebuvo, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XIV-50 „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo” pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1475 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo” pakeitimo projektas Nr. XIVP-1475. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 115 – už visi 115. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Jono Algimanto Jurgausko peticijos” projektas Nr. XIVP-1472 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Jono Algimanto Jurgausko peticijos” projektas. Priėmimas. Kas pritaria Peticijų komisijos išvadai, kviečiu balsuoti už.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 119: už – 117, prieš nebuvo, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Sauliaus Arlausko, Vytauto Budniko, Ryšardo Burdos, Antano Levicko peticijos“ projektas Nr. XIVP-1473 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Sauliaus Arlausko, Vytauto Budniko, Ryšardo Burdos, Antano Levicko peticijos“ projektas Nr. XIVP-1473. Kviečiu balsuoti, ar pritariame Peticijų komisijos išvadai. Priėmimo stadija.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 118 Seimo narių: už – 110, prieš nėra, susilaikė 7. Nutarimas priimtas. (Gongas) Tuo balsavimo intarpą mes baigėme.
15.50 val.
Darbo kodekso 139 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1359 (pateikimas)
Dabar kviečiu pristatyti dar vieną Darbo kodekso įstatymo projektą. Darbotvarkės 2-7 klausimas – Darbo kodekso 139 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Į tribūną kviečiu R. Žemaitaitį.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, yra užregistruotas 139 straipsnio pakeitimas. Jis užregistruotas šių metų vasario 25 dieną, tai yra lygiai po dienos, kada įvyko nemaloni situacija Ukrainoje, kada iš tikrųjų Rusija užgrobė Ukrainą ir pas mus Lietuvoje, kaip ir visame kitame pasaulyje, prasidėjo didysis didžiosios panikos skleidimas, kada iš bankomatų žmonės puolė imti pinigus ir susidūrėme su labai didele problema – bankomatai ir bankai tiesiog nebuvo pajėgūs žmonėms išduoti pinigų.
Įvairiose Europos Sąjungos šalyse yra paliekama teisė darbo užmokestį gauti ir grynais pinigais, tuo tarpu mes nuo šių metų sausio 1 dienos pakeitėme teisės aktus ir atlyginimus, dienpinigius ir visas kitas pajamas, kylančias iš darbo santykių, mes nukreipėme į korteles. Kas atsitiko? Atsitiko tai, kad žmonės faktiškai fiziškai negalėjo išsiimti pinigų. Kartu ką parodė po kelių savaičių įvykiai SEB banke ir Swedbanke? Elektroninė sistema užlūžo, jeigu taip galima pasakyti, ir šeštadienį bei penktadienį žmonės negalėjo net atsiskaityti bankinėmis kortelėmis. Ir kiekvienas klientas gavo pranešimus, kad labai atsiprašome, bankinė sistema yra pertvarkoma, žiūrima ir reikėtų luktelti, kol ji bus sutvarkyta. Teko stebėti ir analizuoti mūsų nacionalinio saugumo praėjusių metų patvirtintas grėsmes valstybėje, tai vienas iš tokių dalykų yra numatomas pinigų turėjimas ir nepriklausomumas.
Ketvirtas dalykas, kai įvyko tas įvykis Ukrainoje, mūsų Vyriausybė išėjo ir rekomendavo žmonėms turėti tam tikrus daiktus su savimi ir turėti tam tikrą sumą grynųjų pinigų. Tai vėlgi tų pinigų nebuvo galima išsiimti.
Ir penktas dalykas, ką nurodo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, ką ir kiti nurodė, kad šiandien išsiimti pinigų problemos nėra, jie bent jau traktuoja, kad yra „Perlas“, yra parduotuvės, kurios išduoda pinigus, bet, deja, kaimiškose parduotuvėse arba kaimiškuose rajonuose tokios galimybės šiandien nėra. Jeigu mes paimsime tą patį Šilalės rajoną, paimsime Pajūrį, paimsime Tenenius ar galų gale paimsime Kaltinėnus ar Gineikius, tai šiandieną prekyba arba apyvarta grynaisiais pinigais tose parduotuvėse sudaro 100, gal 200–300 eurų, o žmonės norėtų išsiimti 400–500 eurų, tai tiesiog parduotuvė nesuprekiauja už tiek pinigų, kad būtų galima išduoti grynųjų pinigų.
Todėl yra siūloma iki 2024 metų atidėti šito įstatymo įsigaliojimą. Aišku, Vyriausybė galėtų pažiūrėti, kiek procentų atlyginimo galėtų būti mokama grynaisiais. Gal galėtų būti taip, kad pagal gyventojo ar darbuotojo pasirinkimą 70 % pinigų būtų mokama į kortelę, 30 % būtų galima pasiimti grynaisiais. Na, kaip vienas iš tokių variantų, aišku, būtų galimas. Todėl kviečiu pritarti šitam projektui.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Pirmasis klausia A. Sysas.
Toliau posėdžiui pirmininkaus J. Sabatauskas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs panaudojote tokį argumentą – šeštadienį ir sekmadienį. Tai šeštadienį ir sekmadienį atlyginimai nemokami, jeigu kalbame apie tai, kad kažkas kažkur pritrūksta.
Mano klausimas būtų, jūs gi žinote peripetijas, kodėl šitas įstatymas atsirado, kiek reikėjo laiko, kol šitą įstatymą priėmėme. Tai kodėl, kad toliau nebūtų apgaudinėjami Lietuvos ir ypač trečiųjų šalių piliečiai, o šitame kontekste, kai į Lietuvą atvyko labai daug Ukrainos žmonių, kurie nesupranta kalbos ir jiems galima pakišti bet kokius popierius pasirašyti ir po to jie neatgautų savo pajamų, užuot reikalavę iš bankų daugiau bankomatų, terminalų, užtikrinti, kad tuose terminaluose būtų pinigų, jūs einate lengviausiu keliu, kad ir toliau dar pusantrų metų žmonės būtų apgaudinėjami nesąžiningų darbdavių? Noriu pabrėžti – nesąžiningų darbdavių. Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Taip, jūs esate visiškai teisus, nesąžiningų darbdavių mes Lietuvoje turime apie 7 %, tokia yra, deja, statistika. Ir net įvedus atsiskaitymą pinigais kortelėmis vis tiek tie 6–7 % išliko. Tai rodo naujausi tyrimai, tai rodo Darbo inspekcija.
Dėl šeštadienio, sekmadienio, kolega, aš kalbėjau apie bankomatus, iš jų nebuvo galima išsiimti, bankuose buvo sugedusi sistema – net atsiskaitymų ir pavedimų nebuvo galima daryti. Tai yra faktas, tai yra panešimai spaudoje, juos jūs galite rasti.
Dabar dėl ukrainiečių. Jei jūs esate priėmę ukrainiečių, siūlyčiau pasišnekėti. Mano šeimoje… teko kalbėtis su ukrainiečiais, kurie atvyko, jie turi korteles, tačiau dėl karo šiandien Ukrainoje dalis bankų nefunkcionuoja. Jie net negalėjo išsiimti pinigų atvykdami čia pas mus ir stovėdami tame kelyje. Mes jau turime tokios patirties. Dėl bankomatų nei R. Žemaitaitis, nei A. Sysas, nei Petraitis, nei Antanaitis negali įpareigoti. Kaip žinote, buvo pasirašyta su Lietuvos banku, Vyriausybe ir privačių bankų asociacija, kaip ji ten vadinama, jie įsipareigojo įrengti bankomatus. Aš jums galiu pasakyti: Šilalėje atsiranda papildomai vienas, Kelmėje atsiranda papildomai vienas. Kaip tokiu atveju mes dėl Užvenčio su 1,5 tūkst. gyventojų arba Tytuvėnų su 3 tūkst. gyventojų darysime? Liks tas vienas bankomatas ir į artimiausią bankomatą važiuos žmogus 30 kilometrų.
Ir kitas dalykas, ketvirtas dalykas, gerbiamas kolega, siūlyčiau pasiklausyti Žinių radiją. Žinių radijuje dalyvavo jūsų komiteto pirmininkas M. Lingė ir pasakė, kad Vyriausybė svarsto nuo 2024 metų visas pensijas, neįgalumo išmokas ir panašiai pervedinėti į kortelę. Kaip jums atrodo, antros grupės invalidas, žmogus, gulintis lovoje, važiuos iš Palentinio 40 kilometrų į Šilalę nusiimti pinigų? Norėčiau aš tą dalyką pamatyti, kaip tas bus.
Bet aš dar kartą sakau: esminis dalykas, kad mes turime keisti sistemą, kuri nekeičiama. Ir ką parodė tie trys mėnesiai? Ji neveikė, kaip buvo žadėta.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Gerbiamas kolega, klausti – 1 minutė, atsakyti – 2 minutės. Nes, priešingu atveju, kiti kolegos nespės paklausti.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Supratau, atsiprašau.
PIRMININKAS. Kitas klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, ir tikrųjų jūs vis sakote, kad buvo, buvo, buvo, buvo. Kiek suprantu, dabar sistema kaip ir sutvarkyta.
O dar klausimas, vis dėlto kodėl žmonės nesinaudoja parduotuvėmis? Į kiekvieną parduotuvę (net paprastame kaimelyje) nueini ir paprašai, kad tau išduotų su kortele pinigų, ir be jokių problemų juos išduoda. Ar čia tikrai problema, ar čia neveikia ta sistema? Kiek man teko imti pinigų, visur parduotuvėse duoda.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Tikrai, kolega, per metus vidutiniškai vieno banko sistema genda septynis kartus, tai yra gali pasitaikyti tas momentas. Dėl miestų ir miestelių parduotuvių mes tos problemos neturime. Bet kaimeliuose ir bendruomenėse, kur nėra didelės parduotuvės, tai yra gyvenvietėse iki 500 gyventojų, faktiškai nesuprekiauja grynaisiais pinigais, kad turėtų galimybę išduoti. Čia yra esminė problema. O „Perlo“ mes negalime įpareigoti, kad jie pripildytų pinigų arba turėtų.
Tokiu atveju valstybė pirks apsaugos darbuotojus, kad jie išvežiotų pinigus į kaimo parduotuves? Čia būtų žiauriai brangu, Edmundai. Čia būtų taip brangu, kad nežinau, kas turėtų tai apmokėti. Tad už pinigų išgryninimą, išėmimą turėtų imti minimum 5 %. Kaimo žmogui čia būtų nepakeliama. Aš kalbu garsiai, tik spėlioju, bet įsivaizduoju, kad pinigų išgryninimas kaimo teritorijoje tikrai 5 % būtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pranešėjau, tikrai neblogas siūlymas, ketinu jį palaikyti. Tikrai pritariu, kad kaimo vietovėse ganėtinai sudėtinga išgryninti pinigus, yra, aišku, visokių terminalų, bet jie ima nemažą procentą.
Aš tokį provokuojantį klausimą užduosiu. Ar nemanote, kad apskritai pervesti atlyginimą į banko sąskaitą yra atgyvena. Galbūt reikėtų vesti kriptovaliutą į kokį nors krepšelį, pavyzdžiui?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Gerai, kad provokuojate, kolega. Į juoką juoku atsakyčiau. Būtų keista, gerbiamas kolega, jeigu Seimo nariams atlyginimas būtų vedamas kriptovaliuta ir dar būtų vedama kokiame nors Rusijos banke, ir mus įpareigotų dar rubliais sumokėti, išsikeisti į dolerius, o dolerius į eurus. Ką tik šiandien, man atrodo, ar vakar Latvijoje ir Lietuvoje suėmė tokią kompaniją, panašiai siautusią su pinigais. Ne, tikrai ne, aš manau, gal yra kas nors, kriptovaliutomis atlyginimas yra, bet, oi, ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Ošmianskienė. Nematau. I. Kačinskienė. Atsiprašau, I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš manau, į kadencijos pabaigą bus viskas geriau. Noriu paklausti Remigijaus, iniciatoriaus. Manau, labai laiku projektas, nes jau dabar jūs girdite ir mes girdime regionų susirūpinimą, nėra užtikrinta infrastruktūra tam, kad būtų galima disponuoti savo pinigais. Jūsų požiūriu, ar užteks tų dvejų metų tam, kad bankinis sektorius visiškai pasiruoštų ir užtikrintų infrastruktūrą visuose didesniuose miesteliuose, ar vis dėlto mes paskubėjome su įstatymo pakeitimais ir reikėtų galvoti apie ilgesnį laikotarpį?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Aš, kolege, dėl tų dvejų metų pasižiūrėjau Vyriausybės, pasižiūrėjau nacionalinę strategiją, įvertinau tą laiką, kurį jie rekomenduoja, ką valstybė turi užtikrinti ir ko turėtų imtis, tai siūlau dvejus metus. Kad šitas, įvestas nuo sausio mėnesio, nepasitvirtino, jau įrodo ir tyrimai, ir ta pati Darbo inspekcija, kaip ir sakiau, 6–7 % toliau vyksta nelegalaus darbo. Kaip mes puikiai žinome, didžioji dalis pinigų dabar yra išmokama, kur veikia nelegaliai, per paslaugas. Tai esminis dalykas ne darbo užmokestis, o kai yra tam tikra paslauga. Yra pasirašoma civilinė paslaugų teikimo sutartis, tai nėra darbo užmokestis. Viskas. Esmė – tai mes apeiname. Netgi elementarus dalykas: jeigu šiandien nori turėti juodą kasą ir mokėti juodą atlyginimą, tau užtenka įmonėje pasirašyti su darbuotoju, kad jis išnuomoja tau automobilį. Išnuomoja tau automobilį, tarkime, už 300 eurų ir tu be jokio „Sodros“ ar PSD moki, tu tik susimoki 15 % GPM nuo automobilio veiklos. Įsivaizduokite, nei „Sodros“ negauni, nei sveikatos tu negauni, tik gauni 15 % GPM. Apie tokius apėjimus aš jau girdžiu savo rajone, patikėkite manimi, kartais net protu sunku suvokti, kad šitaip žmonės daro.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Remigijau, iš tikrųjų labai gerai pristatote ir žinote, apie ką kalbėti, kaip apeiti, pamokyti išsiimti grynuosius pinigus. Šiandien aš tikrai palaikysiu jūsų projektą vien dėl to. Ar jums žinoma, mes kalbame apie tai, kad darbo užmokestis turi būti kortelėse, viskas sutvarkyta, atrodo, ir visi palaikė, dauguma vis dėlto balsavo, bet šiandien paštas dar priima tik grynuosius pinigus. Ateina diedukas atsiskaityti ir nori sumokėti, sakykim, už siuntą ar dar kokią nors prekę nusipirkti, jam pasako, jokių kortelių mes nepriimame. Tai apie ką mes galime šiandien kalbėti? Kaip jūs galvojate, ar tai yra normalu valstybinėje įmonėje?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Tai nėra normalu. Aš jus papildysiu. Dar pašto skyriai dar dar, bet laiškininkai. Laiškininkai pagal pašto valdybą yra įpareigoti užsiimti išnešiojamąja prekyba. Kai jie atvažiuoja į gyvenvietes, jeigu vyras dirba, žmona nedirba, už prekes, už sėklas ar dar kažką, už pagalves, labai įdomiai tame pašte apskritai vyksta procesas, tai… Štai ten iš tikrųjų verta parlamentinio tyrimo, kodėl tam tikros prekės pakliūva pas juos ir kodėl tam tikros prekės parduodamos tik būtent pašte. Bet čia, matyt, jau turėtų atlikti kontrolę Audito komitetas.
Deja, taip, jūs esate visiškai teisi. Ta suma, tie skaičiai yra gana dideli. Plius aš dar tik noriu vieną repliką pasakyti. Nežinau, ar esu teisus, čia reikėtų ministerijos paklausti, bet vėlgi iš Žemaitijos regiono turiu informaciją, kad ukrainiečiai, įdarbinti Lenkijoje ar gavę leidimą Lenkijos migracijos departamente, atvažiuoja čia į Lietuvą dirbti, pinigai sumokami Lenkijos įmonei, o tik tuo metu Lenkija sumoka darbuotojams iš Ukrainos. Neturiu tos informacijos, nes dar nespėjau patikrinti, čia pasiekė penktadienio informacija. Jeigu tai tiesa, kaip kolega gerbiamas A. Sysas sako apie ukrainiečius, tai bus galima apeiti per 5 minutes visą šitą projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, laikas klausti baigėsi. Motyvai už dėl projekto – Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Taip, iš tikrųjų pranešėjas pateikė savo pasiūlymą dėl grynųjų pinigų ir dėl galimybės kaimiškuose rajonuose žmonėms susimokėti už paslaugas. Tikrai galbūt prieš kokį mėnesį ar du būčiau nepritaręs, bet dabar pasikeitus situacijai ir gaudamas labai daug klausimų iš savo apygardos aš taip pat šiandien palaikysiu šitą, nes realybė kartais skiriasi nuo teorijos. Buvo minėta, kad bus įsteigta įvairių pinigų nusiėmimo automatų, deja, taip neįvyko ir kai kuriuose rajonuose, ypač kaimiškose vietovėse, reikia važiuoti nuo 10 iki 20 kilometrų, kad išsigrynintų pinigų. Todėl manau, šiuo sudėtingu laikotarpiu, kol dar yra neaiški tolesnė eiga santykių, kuriuos šiandien mes matome Ukrainoje, be to, visi Lietuvos žmonės, manau, žymiai daugiau yra nusiėmę grynųjų pinigų, negu buvo prieš šitą konfliktą, šitas įstatymo pakeitimo projektas yra laiku ir siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš labai norėčiau, kad mes žiūrėtume į šio įstatymo turinį. Turbūt visi sėdintys salėje ir dirbantys šituose rūmuose pinigus ir visas išmokas gauna į korteles. Aš suprantu, vis kalbama apie kažkokius nutolusius rajonus, bet Lietuvoje turbūt 90 % atlyginimus gauna į korteles. Šitie įstatymai atsirado dėl to, kad dalis nesąžiningų vadovų, ypač transporto įmonių, apgaudinėjo trečiųjų šalių piliečius – jų atlyginimas yra nedidelis, didžiausia dalis yra kaip dienpinigiai išmokami pinigai, paprasčiausiai su tais dienpinigiais darė ką nori. Didelė kompanija pačių darbuotojų profsąjungų atvedė link to, kad pagaliau įstatymas buvo priimtas. Dabar, užuot ieškoję būdų, kaip tiems žmonėms, kuriems labai reikia grynųjų kokiame nors kaime, spręsti šitą problemą, mes vėl einame primityviausiu keliu. Na ir kas, kad galės apgaudinėti tuos ukrainiečius, kazachus, kirgizus, bulgarus, kurie čia dirbo ir kuriuos apgaudinėjo, tuos pačius baltarusius ir rusus. Dabar daugiau ukrainiečius apgaudinės. Aš manau, kad mes turime užtikrinti, kad žmonės gautų jiems priklausantį atlyginimą normaliai. Deja, tokiais pasiūlymais grįžtame į tą laikotarpį, kai žmonės sukčiavo. Todėl tikrai nepalaikau šito siūlymo ir siūlau nepalaikyti. Prašysiu tiek Trišalės tarybos, tiek Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų pateikimo stadijoje nuomonės išsakytos. Balsuosime nustatytu laiku – 16 val. 50 min.
16.08 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 3, 10, 13, 15, 17, 19, 20, 22, 24, 271, 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1445, Administracinių nusižengimų kodekso 29, 71, 415, 416, 417, 420, 423, 424, 426, 427, 428, 431, 589, 603, 608, 611 ir 686 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1446, Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1447, Administracinių nusižengimų kodekso 247, 589, 608 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 2481, 2482, 2483 straipsniais įstatymo Nr. XIV-598 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1448 (pateikimas)
Kitas 2-9.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-1445 ir jo lydimieji įstatymų projektai, tai yra Saugaus eismo automobilių keliais keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Administracinių nusižengimų kodekso, Baudžiamojo kodekso ir dar vienas Administracinių nusižengimų kodekso projektai. Pranešėjas – vidaus reikalų viceministras V. Dmitrijevas. Pateikimo stadija. Prašom.
V. DMITRIJEV. Laba diena, pirmininke, laba diena, Seimo nariai. Noriu pristatyti keturis įstatymų projektus. Kaip buvo paminėta, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektą, Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projektą ir du Administracinių nusižengimų kodekso įstatymų projektus, kurie susiję su apibendrintais ir konsoliduotais kelių ministerijų siūlymais. Trumpai pristatysiu.
Konkretūs dalykai, kurie susiję su Krašto apsaugos ministerijos iniciatyvomis. Siekiama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyti pagrindą karo policijai lydėti karines transporto priemones ir specialius svečius, atvykstančius krašto apsaugos ministro ar Lietuvos kariuomenės vado kvietimu. Taip pat sudaryti teisines prielaidas taktinių ir logistinių transporto priemonių privalomai techninei apžiūrai ir ekspertizei, kurią galėtų atlikti Lietuvos kariuomenė, nustatyti atitinkamas specialiųjų transporto priemonių vairuotojų teises ir pareigas, kad tas teises ir pareigas taip pat turėtų ir NATO valstybių specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, vykdantys tarnybines pareigas Lietuvos teritorijoje.
Taip pat yra siūloma pakeisti eismo įvykių informacinės sistemos valdytoją, siekiant sukurti naują šiuolaikišką eismo įvykių informacinę sistemą. Siūloma, kad tą funkciją perimtų Susisiekimo ministerija. Užtikrinti, kad pagal nacionalinius teisės aktus ir ne iš Lietuvos Respublikos gyventojų būtų reikalaujama įvykdyti papildomas sąlygas, susijusias su atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimu, tam, kad būtų pripažįstamas užsienyje išduotas vairuotojo pažymėjimas, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui.
Taip pat tobulinti teisinį reglamentavimą, susijusį su transporto priemonių įgytos ir perleistos nuosavybės deklaravimo modelio taikymu. Šie pakeitimai yra pasiūlyti atsižvelgiant į praktiką. Matyt, teko girdėti apie savininko deklaravimo kodų tam tikras eiles ir įvairias kitas problemas. Atsižvelgėme į nuogąstavimus dėl to, kad ši sąlyga neturėtų būti taikoma naujoms transporto priemonėms. Siūlome padaryti tokią išimtį šiame įstatymo projekte.
Žinoma, įstatymų projektais siekiame įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo pripažinta, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytas atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimas gali būti ne trumpesnis kaip dešimt metų. Konstitucinio Teismo sprendimu pripažinta, kad šis terminas pagal savo pobūdį prilygsta sankcijai, kuri taikoma asmeniui už antrą kartą padarytą teisės pažeidimą, todėl šios nuostatos siūloma atsisakyti. Atitinkamai šią nuostatą perkeliame į Administracinių nusižengimų kodeksą ir į Baudžiamąjį kodeksą su tam tikromis korekcijomis dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminų arba specialios teisės uždraudimo.
Taip pat sistemiškai siūlome suderinti atskiras nuostatas su Kelių eismo taisyklių aktualijomis, atsižvelgdami į šiuo metu esančią statistiką. Iš esmės pagrindinė problema, kurią siūlome spręsti Administracinių nusižengimų kodekse, tai yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo įgyvendinimas. Jame buvo pasakyta, kad teisė vairuoti transporto priemonę turėtų būti atimama ir asmeniui, kuris šios teisės neturi, siekiant prevenciškai užkirsti kelią, kad per trumpą laiką toks asmuo įgytų tokią teisę ir taip galbūt išvengtų atsakomybės.
Taip pat siūlome griežtinti tam tikras nuobaudas už chuliganišką vairavimą ir siūlome galbūt atkreipti dėmesį į kai kuriuos kitus Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius, kuriuose, mūsų nuomone, esamas baudas reikia subalansuoti.
Vienas iš klausimų, kurį yra labai svarbu, mūsų nuomone, pažymėti, yra dėl vairuotojų sveikatos patikrinimo. Siekiame, kad tas klausimas būtų reglamentuotas sistemiškai, tai yra vairuotojai nustatytais terminais turėtų pasitikrinti ir pateikti atitinkamą pažymą. Kitaip vairuotojo pažymėjimo galiojimas būtų sustabdytas, jeigu tokia pažyma nebūtų pateikta. Manau, pagrindinis momentas yra susijęs su taikymu atsakomybės už tam tikras veikas, kurios vairavimo metu netoleruotinos ir kurių vairuotojai pagal šiuo metu Vyriausybės nutarime nustatytas pareigas turėtų vengti.
Toks trumpas būtų tų keturių įstatymų projektų pristatymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas viceministre. Jūsų klausti nori devyni Seimo nariai. Klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Tikrai gerai, kad jūs į šito įstatymo projekto pateikimą neįvėlėte ministrės, nes tai yra praėjusios kadencijos ir ne pats geriausias įstatymo projektas. E. Misiūnas nedrįso jo pateikti, netgi registruoti ir traukti į viešumą. Aš suprantu, kad pavasario sesijos darbotvarkę iš tikrųjų reikia kuo nors užkišti, bet ką planuoja ministerija dar pateikti, kyla klausimas. Ir kyla klausimas, ar jūs pats skaitėte įstatymo, kurį teikiate dabar, 13 straipsnio pakeitimą, tai yra 4 straipsnį?
V. DMITRIJEV. Nežinau, ką atsakyti į tokį klausimą. Bet kokiu atveju įstatymo projektą pristačiau, tai atsakyti, matyt, ir neprivalau. Bet šiaip iš principo kalbant apie įstatymo projekto poreikį, tai siekiame taip pat atliepti Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris buvo priimtas praėjusiais metais. Jį reikia įgyvendinti.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Gerbiamas ministre, padarėte strateginę klaidą, galiu tik tiek pasakyti. Šis projektas buvo absoliučiai E. Misiūno. Ir didžioji dalis šio projekto nesąmonių buvo parengta būtent prie E. Misiūno. Jūs šiek tiek pakoregavote, pašlifavote ir jį teikiate.
Gerbiama kolegė jums uždavė konkretų klausimą dėl 13 straipsnio ir šiaip begalės kitų nesąmoningų straipsnių. Jūs dabar pagal tą įstatymo projektą žmogų, kuris vairuodamas norės atsigerti vandens, bausite. Žmogų, važiuojančią mamą, kuri norės vaikui įduoti tiutę, iškritusią iš dantų, teisite. Šiandien atsitikus kokiam nors įvykiui arba net elementariai kažką, kokį radiją perjungusį ar net telefoną perjungusį irgi teisite.
Jūs man pasakykite, kodėl jūs ir jūsų valdančioji dauguma nori visus bausti, viską drausti ir daryti tais baudimais? Kam jums šito reikia? Ir ką jūs paliekate dar įstatyme, tai yra subjektyvią teisę įrodyti.
Dabar mudu su E. Gentvilu važiuojame į Klaipėdą ir man Augis duoda kavos atsigerti, aš atsigeriu kavos, policija pravažiuoja ir sako: sukėlėte didelį pavojų, nes E. Gentvilą galėjote sužaloti. Augis sako, aš jam kavos nedaviau, o policija sako, kad davė. Jūs įsivaizduojate, į ką čia įsivelsite? (Balsai salėje)
V. DMITRIJEV. Galėčiau atsakyti tiek, kad įstatymo projektas yra kompleksinis, konsoliduotas, tai yra Krašto apsaugos ministerijos, Susisiekimo ministerijos pasiūlymai buvo inkorporuoti. Būtent Susisiekimo ministerijos pasiūlymus jūs, matyt, labiausiai ir liečiate, jie susiję su Saugaus eismo programos įgyvendinimu. Atitinkamai Vidaus reikalų ministerija teikia pakeitimą dėl Konstitucinio Teismo 2021 metų vidurio sprendimo įgyvendinimo.
Bet kokiu atveju mes šį projektą turėtume teikti vien dėl Konstitucinio Teismo sprendimo įgyvendinimo, o jūsų pacituotas, matyt, 13 punktas, aš suprantu, aš jus nukreipčiau prie Kelių eismo taisyklių 20 punkto, kuriame yra pasakyta, kad vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonių vairavimu nesusijusių veiksmų. (Balsai salėje) Veiksmų sąrašą, aš manau, komitete mes svarstymo metu galėsime aptarti.
Bet kokiu atveju, jeigu kalbėtume apie atsakomybę, jeigu įsivaizduojate Administracinių nusižengimų kodeksą, tai yra proporcingumo, protingumo principai, kurie irgi lygia greta turėtų būti taikomi su kitomis teisės normomis, sistemiškai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas, o mes dėl subjektyvių veiksmų, manau, pakalbėsime komitete.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, bet principas yra dar… Ar jūs girdite? Su kuo jūs kalbate, nežinau, vis į dangų žiūrite, gal su Dievu.
V. DMITRIJEV. Garsas iš čia ateina.
A. SYSAS (LSDPF). A, garsas iš čia ateina, supratau. Yra dar aiškinamumo, aiškumo principas ir skaidrumo principas. Tai mano klausimas susijęs… Neklausiu, ką jūs čia vis dar draudžiate. Kaip jūs visa tai kontroliuosite ir kur bus tie aiškūs kriterijai, kad neužverstume teismų nereikalingomis bylomis?
V. DMITRIJEV. Aš manau, kad taip neatsitiks. Bet kokiu atveju yra nuostata, patikslinanti, kad tas veiksmas turi būti konstatuotas tik tais atvejais, jeigu vairuotojui trukdo saugiai vairuoti. Tai tas konstatavimas atitinkamai priklausys nuo policijos pareigūno arba asmens, kuris praneša apie teisės pažeidimą. Bet tas pažeidimas turi teiseną, turi teisės normas. Jūsų paminėtas principas irgi pagal teisės normų taikymo visumą turės būti atlieptas ir įvertintas. Bet kokiu atveju sprendimai būtų priimami, įvertinus sistemiškai visus straipsnius, bet ne vieną normą, kad kas nors draudžiama. O dėl konkrečių veiksmų sąrašo, mes tikrai galėsime komitete juos aptarti.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas viceministre (aš kitoje pusėje), iš tikrųjų daug panašių klausimų buvo užduota. Aš taip pat dėl to, kad vis dėlto įstatymuose turime rašyti tai, ką galėsime kontroliuoti ir vykdyti. Kai žmogus, ypač tas, kuris nelabai skaito tuos įstatymus, labai nustemba, kai jis pradedamas… netyčia kažkurioje vietoje suklumpa ir pagaunamas dėl įrašyto tokio teisinio reikalavimo, kurio jis nežino. Ar nemanote, kad vis dėlto geriau tokius dalykus keisti socialine reklama ir apskritai investuoti į tai pinigus, nes esmė nėra baudimas, esmė yra prevencija tam tikrų klaidų, kurias daro vairuotojai, tarkime, per savo neatsargumą. Ar nemanote, kad geriau tokius dalykus keisti socialine reklama ir reklamuoti saugų vairavimą, rodyti blogus pavyzdžius, kuomet ten nukritus sumuštiniui sunkvežimio vairuotojas rėžiasi į kokį stulpą? Ačiū.
V. DMITRIJEV. Be abejo, socialinė reklama irgi gali būti kompleksas priemonių, kaip ir yra kompleksas priemonių. Saugaus eismo automobilių keliais programoje tos visos priemonės yra įvardintos ir bet kokiu atveju ekspertų yra pasiūlytos iškelti ir į teisės aktų lygį. Mes galime realizuoti teisėkūroje būtent tas normas, kurios būtų reikalingos užtikrinant saugų eismą, bet vėlgi nebūtinai draudimų būdu, o teisinio reglamentavimo būdu.
Kalbant apie pagrindinę problemą, tai turbūt mes suprantame, kad telefono naudojimas vairuojant transporto priemonę, kai kalbama ne bevieliu ryšiu, kalbama nesinaudojant bevieliu ryšiu, sukelia tikrai nemažai įvykių. Dalis tų įvykių yra susiję su tuo, kad vairuotojai tiek žinutes rašo, tiek socialinius tinklus skaito, ta tendencija nėra gera. Bet kokiu atveju vairuotojo dėmesio blaškymas turėtų būti vertinamas ir toliau, kad tai nebūtinai galėtų būti tik mobilusis telefonas. Turime tokių konkrečių atvejų su pavyzdžiais, tai komitetui galėsime su konkrečiais pavyzdžiais pateikti, kokie įvykiai yra susiję būtent su kokiu dėmesio blaškymu. Pareiga ir šiuo metu yra teisės aktuose, nes Kelių eismo taisyklės yra patvirtintos Vyriausybės nutarimu. Nieko naujo, matyt, čia nepasakysiu, mes šią pareigą perkeliame į įstatymą, kad vairuotojai aiškiai žinotų, kad mes tikrai prevenciškai bandysime reaguoti į bet kokius veiksmus, kurie trukdo vairuoti ir kurie gali sukelti pasekmes.
Dabar dėl draudimo pasekmių tai nebūtinai tai turėtų būti bauda, gali būti apsiribota ir įspėjimu ir nebūtinai sakyti, kad mes kažką norime nubausti.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė. Tikriausiai daugiau niekas nesuspės paklausti. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiamas viceministre, iš tiesų toks šiek tiek patobulintas, bet jau seniai sklaidomas įstatymo projektas, jis buvo tai vienoje, tai kitoje ministerijoje. Kas ten naujo atsiradę, tai jūs papildėte būtent KAMʼo priemonėmis šį įstatymo projektą. Bet aš taip pat dėl kolegų. Vis dėlto aš vertinu kaip tikrai perteklinius jūsų siūlymus, kad vairuotojams sustabdžius ir išjungus variklį taip pat bus draudžiama naudotis telefonu arba mobiliaisiais ryšio įrenginiais. Turime tokių situacijų, kad ir darbdavys nusiunčia mus važiuoti į kitą Lietuvos vietą, važiuojame transportu, bet taip pat turime ir šeimos narių, ir vaikų, ir visokių nelaimių, ir staigių situacijų, ir per visą kelionės laikotarpį, taip išeina, negalėsi pasinaudoti jokiu telefonu. Tai aš vertinčiau iš tiesų kaip perteklinę priemonę.
Ir dar žodis „eiti“ kuo taip nusikalto Vidaus reikalų ministerijai ar čia Susisiekimo ministerijai, nes visur keičiamas į „judėti“, nors, man atrodo, kaip tik žodis „eiti“ pėstiesiems kalbant apie draudimus yra daug tinkamesnis. Judėti tai ir bėgti galima suprasti. Dabar šiek tiek… Nežinau, kodėl jūs pasirenkate tokį tobulinimą dėl tobulinimo. Tą dalį.
V. DMITRIJEV. Taip, gal pakartosiu, matyt, pasakysiu tą patį. Siekiame įgyvendinti ir Konstitucinio Teismo sprendimą, priimtą 2021 metais. Dėl Krašto apsaugos ministerijos pasiūlymo, tai tikrai ačiū, kad pastebėjote, kad čia yra naujovė. Kita vertus, „eiti“ ir „judėti“, tai čia, matyt, yra susiję su asmeniu arba su transporto priemone.
Jeigu kalbate ir klausiate apie naudojimąsi mobiliuoju telefonu ir būtent tokią situaciją, tai išjungus variklį ir stovinčioje transporto priemonėje ir šiuo metu tai galima daryti. Bet kokiu atveju ši norma yra tik pakoreguota, kad judančioje transporto priemonėje draudžiama tai daryti. Kokios yra aplinkybės? Dabar tenka įrodinėti, ar transporto priemonė važiuoja, ar nevažiuoja, nes atsirado naujų transporto priemonių su elektriniu varikliu ir tiesiog negirdėti, ar mašina važiuoja. Tos problemos, matyt, saugaus eismo ekspertų yra keliamos iš praktikos ir toliau. Kaip ir buvusioje Vyriausybėje, taip ir dabar ekspertai kelia tuos pačius klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Klausimų laikas baigėsi. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti už. Dėl balsavimo motyvų prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų aš tai siūlyčiau gerbiamiems kolegoms tikrai pritarti. Praeitą savaitę net ir mano kolega Edmundas ant seno P. Čimbaro projekto buvo paslydęs, po to kol išsiaiškinome, kas kaip buvo. Dabar, kaip matau, A. Bilotaitė slysta ant E. Misiūno projekto. Kartais, kaip ir su Edmundu susirašinėjome, reikia pasižiūrėti, kieno projektą neši ir kur teiki, kad paskui negautum strėlių už tai, ko tu nepadarei.
Aš iš karto siūlyčiau, kolegos, nepritarti. Manau, bendru sutarimu, nelaukiant nei to balsavimo, grąžinti ministerijai. Atskirkite, kas susiję su krašto apsauga, šitą klausimą patvarkykite. Na, ar tokie projektai, gerbiamieji kolegos, kur įkalate straipsnį, kad bet koks vairavimo trukdymas, aš dar kartą kartoju, net elementarus veidrodėlio pataisymas, netgi elementarus mygtuko paspaudimas, telefono pakėlimas, paspaudimas, turiu omenyje, ant vairo arba šalia vairo, kai yra sistema, ypač senesniuose automobiliuose, kur nėra… netgi šitie dalykai būtų traktuojami. Ir ką gerbiamas kolega iš Seimo, daugelį metų dirbęs Seime, puikiai žino, kad įstatyme draudžiama sudėti sąrašus, tiksliau, ne draudžiama, bet nėra galimybės ir baigtinio sąrašo nebus. Nes dėl tokių nesąmonių mes nueisime iki kažkokių kraštutinių ligų. Tada atsiras ministras, kuris savo įsakymu pradės nurodinėti, ką galima ir ko negalima kalbėti.
Kam jūs sukuriate tokius dalykus, kam jūs tyčiojatės iš tos visuomenės ir ją erzinate? Ir kartu, aišku, mes, opozicija, randame progą iš jūsų pasityčioti. Na, kad tokį durną projektą atneša, tai natūralu, kad ta opozicija nepraleis progos patylėti, o po to sako, ta opozicija tik kritikuoja ir kritikuoja. Na, tai kaip mes jūsų nekritikuosime? Jūs atsisėskite namuose ir ramiai paskaitykite tą projektą, na, patys juoksitės į kumštį atsisėdę. Bet dėl krašto apsaugos, ką sakė viceministras, tai tikrai atskirkite ir tikrai ateikite, bet kai jūs supilate į bendrą, na, tai čia griūk negyvas iš tų jūsų projektų. (Balsas salėje: „Gėda!“)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuosime nustatytu laiku 16 val. 50 min. (Balsai salėje) Už niekas nebuvo užsiregistravęs. Nežinau, kur jūs užsiregistravote, kolega, bet… Na, atsiradote per vėlai. Prašom, gerbiamas A. Anušauskas nori išreikšti nuomonę už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kolegos, įstatymas yra pateikimo stadijos. Be abejo, jis yra suvestinis, iš skirtingų dalių, tačiau komitetai tam ir yra skirti. Jeigu matote poreikį keisti, taisyti, papildyti… Kai kur komitetuose ministerijų pateiktus projektus apskritai perrašinėja nuo pradžios iki galo, tai aš nematau iš viso problemų. Šiuo atveju, jeigu jūs turite priekaištų dėl konkrečių dalių, siūlykite komitetuose ir bus keičiama ir atsižvelgiama. Aš siūlau nestabdyti šio įstatymo projekto ir jam pritarti.
PIRMININKAS. Dabar jau tikrai visos nuomonės yra išsakytos. Kaip minėjau, balsuosime nustatytu laiku.
16.29 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 3, 4, 5, 6, 7, 18, 22, 30, 39, 432 ir 433 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1459, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 5, 6, 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 432, 433 straipsniais įstatymo Nr. XIII-1871 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1460 (pateikimas)
Dabar kompleksinis 2-10 klausimas, susidedantis iš dviejų projektų, – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo… vieno ir kito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymų projektai Nr. XIVP-1459 ir Nr. XIVP-1460. Pranešėja – ekonomikos ir inovacijų viceministrė E. Markevičiūtė. Prašau.
E. MARKEVIČIŪTĖ. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien teikiame du įstatymų pakeitimo projektus. Išskirčiau keturis pagrindinius punktus, kurie yra svarbiausi. Pirma. Pagrindinis kompromisinio su Krašto apsaugos ministerija suderinto projekto tikslas – diversifikuoti Lietuvoje prieinamų duomenų saugojimo infrastruktūrą išlaikant valstybinius duomenų centrus, tačiau sudarant teisines prielaidas institucijoms naudotis ir verslo teikiamomis duomenų centrų paslaugomis, tai privačiais duomenų centrais ir debesija.
Duomenų saugojimo situacija Ukrainoje labai aiškiai parodė, kad būtina sudaryti galimybę esant reikalui turėti teisinį pagrindą duomenis perkelti į debesiją. Šiuo atveju turime valdyti saugumo ir esamos duomenų infrastruktūros pažeidžiamumo riziką.
Antras projekto tikslas – įtvirtinti nuostatas dėl valstybės informacinių išteklių klasifikavimo atsižvelgiant į duomenų svarbą. Šiuo metu šie ištekliai buvo skirstomi atsižvelgiant į informacijos svarbą, jų svarbos įvertinimo tvarką nustato Krašto apsaugos ministerija. Siūlome valstybės informacinių išteklių klasifikavimo sistemą grįsti duomenimis, o ne informacijos svarbos vertinimu. Šią tvarką tvirtintų Vyriausybė, o Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūloma pavesti tvirtinti šios valstybės informacinių išteklių svarbos įvertinimo metodiką. Abu teisės aktus planuojama parengti iki šių metų pabaigos.
Trečias tikslas. Atsižvelgiame į kolegų iš Krašto apsaugos ministerijos prašymą papildyti institucijų įtraukimo į saugiojo tinklo naudotojų sąrašą kriterijus. Siūlome įtvirtinti nuostatas, kad į saugiojo tinklo naudotojų sąrašą galėtų būti įrašomos institucijos, kurių funkcijoms atlikti būtina naudoti saugiojo tinklo infrastruktūra arba kurioms reikalinga prieiga prie Europos Sąjungos, NATO ar Europos ekonominės erdvės valstybėse esančių institucijų ar duomenų centrų.
Ketvirtas tikslas – sukurti teisinį pagrindą esant reikalui įgalinti vadinamųjų skaitmeninių ambasadų veiklą, kad jos suteiktų galimybę užtikrinti nenutrūkstamą valstybės teikiamų paslaugų veiklą. Kalbant praktine kalba, galima svarbiausių duomenų perkėlimą organizuoti į, pavyzdžiui, NATO būstinėje Briuselyje esančius duomenų centrus, tačiau esant reikalui neturėtume teisinio pagrindo ir negalėtume paleisti visos sistemos. Šiais įstatymo pakeitimais tokia galimybė atsiranda.
Dar vienas praktinis momentas. Yra buvę pasiūlymų, kad galbūt tie duomenys galėtų būti laikomi Lietuvos Respublikos ambasadose skirtingose šalyse, tačiau teisiškai toks modelis nėra įmanomas, nes pagal Vienos konvenciją ambasadų teritorijos turi specialias privilegijas, bet nėra Lietuvos Respublikos teritorija, tik labai mažai šalių tokias privilegijas – ambasadų teritorijas laikyti tos šalies teritorija suteikia.
Projektu taip pat nukeliamas privalomo naudojimosi valstybinių duomenų centru paslaugomis terminas iki 2024 m. liepos 1 d. siekiant diversifikuoti riziką, susijusią su duomenų saugojimo ribojimais tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, ypač atsižvelgiant į šių dienų realiją, susijusią su karo veiksmais Ukrainoje.
Praktinis įstatymo veikimas. Pirma. Informaciniai ištekliai skirstomi į keturias kategorijas: labai svarbius, svarbius, vidutinės svarbos ir mažos svarbos. Ypač svarbūs ištekliai lieka valstybiniuose duomenų centruose. Svarbių, vidutinės svarbos ir mažos svarbos duomenys Vyriausybės lygmeniu inventorizuojami, klasifikuojami ir nusprendžiama, kokiose infrastruktūros dalyse jie turi būti saugomi. Kitaip tariant, sutarus, kad duomenys yra nejautrūs, jie galėtų būti laikomi ir privačiuose duomenų centruose bei debesijoje.
Svarbu pabrėžti, kad duomenų, laikomų privačiuose duomenų centruose arba debesijoje, kopijos vis tiek turėtų būti laikomos valstybiniuose duomenų centruose.
Saugumo aspektai. Privatiems duomenų centrams bus keliami tokie patys kaip ir valstybiniams duomenų centrams kriterijai. Numatoma tikrinti ir duomenų centrus valdančių subjektų atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Patikros procedūra būtų realizuojama per Krašto apsaugos ministerijos parengtas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas.
Mano pranešimas baigtas. Maloniai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Jūsų klausti nori penki Seimo nariai. Pirmasis klausia L. Savickas. Nėra. Minutėlę, kažkokie nesklandumai.
L. SAVICKAS (DFVL). Man atrodo, pradėjo veikti. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama viceministre, man atrodo, kad Seimas šiek tiek anksčiau jau pradėjo spręsti šį tikrai labai svarbų klausimą. Kartu su kolega A. Kupčinsku mes įregistravome ir sėkmingai pateikėme įstatymo projektą jau daugiau nei prieš pusmetį. Būtent šią problemą ir sprendžiame. Procesas, aišku, laukiame Vyriausybės išvados, bet laukdami išvados sulaukėme ir Vyriausybės įstatymo projekto. Dabar procesas vyksta Ekonomikos komitete, kaip pagrindiniame komitete. Ar sutiktumėte, kad pats tikslingiausias ir prasmingiausias būdas toliau judėti į priekį būtų, šį projektą sėkmingai pateikus, skirti pagrindiniu komitetu Ekonomikos komitetą, jungti į vieną projektą, tuomet su juo tikrai greitai grįžti atgal į salę ir priimti galutinį Seimo sprendimą? Ačiū.
E. MARKEVIČIŪTĖ. Atsakyčiau taip, kad Vyriausybės išvada ir yra pozityvi dėl įstatymų pakeitimo projektų, teiktų gerbiamų Seimo narių A. Kupčinsko ir L. Savicko, tačiau mes papildome šį įstatymą. Tai turbūt jūsų pasiūlymas logiškas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Jeigu daugiau nėra klausiančių, tai gal aš tokį analogišką pasiūlymą, bet jeigu jau viceministrė atsakė, man atrodo, būtų logiška. Gal tiktai atkreipsiu kolegų dėmesį, nekalbėsiu dėl argumentų, kad išties tai, kas buvo registruota rudens sesijoje, tuomet dar kėlė daug diskusijų ir atrodė ne taip ir aktualu. Dabar, prasidėjus karui ir supratus, kad turime saugoti ne tik savo valstybės sienas, bet ir valstybės informacinius išteklius, aišku, šis įstatymas tampa kur kas aktualesnis. Galiu tiktai priminti, kad 2013 metais analogiškai mes tokiais duomenų centrais ir valstybės ištekliais rūpinomės paprašyti Ukrainos ir mūsų ambasadoriaus pagalbos. Patirties yra ir, man atrodo, tikrai turime susirūpinti ir numatyti didesnes, platesnes galimybes. Ačiū, jeigu bus galimybių, prašysiu kolegų sujungti abu ir svarstyti pagrindiniame Ekonomikos komitete. Ačiū, nekalbėsiu daugiau.
PIRMININKAS. Prašom atsakyti. Neturite ką?
E. MARKEVIČIŪTĖ. Galiu tiktai pritarti viskam, kas buvo pasakyta, ir pabrėžti, kad turbūt šie šeši mėnesiai buvo išleisti, skirti diskutuoti su Krašto apsaugos ministerija. Sakyčiau, šitas įstatymo projektas yra kompromisinis.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama viceministre. Jūsų paklausė visi, norėję paklausti ir buvę salėje.
Andrius atsisako žodžio. L. Savickas? Irgi atsisako. Dėl motyvų daugiau niekas nenori kalbėti. Balsuosime mano anksčiau paskelbtu laiku.
16.38 val.
Baudžiamojo kodekso 156, 76, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 270, 277 ir 281 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 2821 straipsniu ir Kodekso 177, 186 ir 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4856(2), Administracinių nusižengimų kodekso 115, 122, 125, 137, 187, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1071, 1131 ir 1871 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4857(2), Baudžiamojo proceso kodekso 122, 151, 167 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4858(2), Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4859(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-11 kompleksinis klausimas, susidedantis iš keturių projektų. Tai yra Baudžiamojo kodekso įstatymo projektas Nr. XIVP-4856, Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas Nr. XIVP-4857, Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo projektas Nr. XIVP-4858 ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektas Nr. XIVP-4859. Pranešėja – teisingumo ministrė E. Dobrovolska. Pateikimo stadija. Prašom.
E. DOBROVOLSKA (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, norėčiau pristatyti visą paketą. Paketas įgyvendina Vyriausybės programos priemonę, tai yra subalansuoti valstybės baudžiamąją politiką, kad baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma kaip kraštutinė priemonė ir kad būtų numatyta proporcinga baudžiamoji atsakomybė už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas.
Pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos baudžiamoji politika daugiausia buvo griežtinamojo pobūdžio ir subalansavimo bandymų iš esmės nebuvo. Turtiniuose, ekonominiuose ir finansiniuose nusikaltimuose nurodyti ekonominiai MGL dydžiai, kuriais vertinamas nusikaltimų pavojingumas, Baudžiamajame kodekse per pastaruosius 20 metų iš esmės nesikeitė, dabar yra akivaizdžiai per maži ir neatitinka realios, iš esmės pasikeitusios ekonominės padėties valstybėje.
Lietuva Baudžiamojo kodekso griežtumu neigiamai išsiskiria iš Europos Sąjungos valstybių narių. Laisvės atėmimo bausmė skiriama daug dažniau negu kitose Europos Sąjungos valstybėse, o skiriamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės yra ne tik itin griežtos, bet ir orientuotos į ilgalaikį nuteistųjų izoliavimą, todėl Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje ir pagal kalinių skaičių. Ilgai trunkantys ir valstybei brangiai kainuojantys baudžiamieji procesai ir nepateisinamai lėtas teisingumo vykdymas.
Pristatysiu visą bendrą paketą, esu tikra, kad išsamiai galėsime aptarti kiekvieną iš straipsnių komitete. Keičiama apie 50 straipsnių, atitinkamai suprantu, kad galimai kiekvienam Seimo nariui atskiri straipsniai gali būti daugiau įdomūs.
Už turtinius, ekonominius ir finansinius nusikaltimus nurodyto MGL dydžio proporcingumas padidinamas ir subalansuojamas. Už sunkius nusikaltimus nustatoma virš 750 MGL, už nesunkius ir apysunkius – virš 300 MGL. Proporcingai mažinamas baudžiamumas už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas, labiausiai turtinius nusikaltimus, platesnis su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių taikymas visame Baudžiamajame kodekse už turtinio, ekonominio ir finansinio pobūdžio veikas. Itin griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis bausti tik už pačius pavojingiausius ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančius turtinius, ekonominius ir finansinius nusikaltimus. Šiuo tikslu kartu subalansuojama ir sugriežtinama atsakomybė už sunkius ekonominius bei finansinius nusikaltimus, pavyzdžiui, kreditinį sukčiavimą, apgaulingą buhalteriją, mokesčių nemokėjimą ar vengimą.
Tikimasi, kad šio paketo priėmimas leis mums orientuotis į itin griežtą baudimą už pavojingiausius nusikaltimus, taip pat bus nustatytos adekvačios bausmės. Už nusikaltimus nurodyti MGL dydžiai būtų labiau pritaikyti ir atitiktų valstybės realią ekonominę padėtį, ir ženkliai prisidėtų prie valstybės proporcingos baudžiamosios politikos formavimo. Taip pat sumažėtų darbo krūvis ikiteisminio tyrimo įstaigoms ir teismams, dėl to šios institucijos galėtų orientuoti pagrindinius išteklius į pačių pavojingiausių ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančių nusikaltimų išaiškinimą ir nagrinėjimą. Taip pat sumažėtų nuteistųjų skaičius, būtų sutaupytos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos jiems išlaikyti, sumažėtų brangių ir ilgai trunkančių baudžiamųjų procesų skaičius.
Dėkojame Teisės departamentui už išvadas, matome, kad turime 15 pastabų, tikrai su dalimi jų galime sutikti. Pasinaudodama proga taip pat norėčiau padėkoti visoms institucijoms, su kuriomis labai ilgai buvo derinamas visas paketas, su teisėsaugos institucijomis, ypač turėjome nemažai susitikimų su mokslininkais, akademikais tam, kad girdėtume tas įžvalgas, kad galėtume kalbėti ne apie atskirų straipsnių keitimą, o apie visą paketą.
Svarstymas numatomas birželio 30 dieną. Kitaip sakant, daug laiko skiriame tam, kad nueitume į komitetą, girdėtume visas nuomones ir kad valstybė sutartų, kokia baudžiamoji politika turi būti taikoma Lietuvoje. Tai nėra apie atskirą straipsnį, tai nėra apie konkretų laisvės atėmimo dydį, o apie tai, kad mūsų baudžiamoji politika derėtų. Mielai atsakysiu į visus jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre. Jūsų nori klausti 13 Seimo narių. Klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Matote, ministre, jeigu jūs iš viso panaikintumėte Baudžiamąjį kodeksą, tai tikrai darbo ir teisėsaugai sumažėtų, ir teismai ramiau gyventų, ir kalėjimai būtų tušti. Manau, dėl šito projekto pirmiausia kyla to projekto adekvatumo klausimas. Ir aš tikrai neklausiu apie tai, kas ten yra dėl narkotikų, nors jūs klaidingai mus įtikinėjate, kad jie išlieka kontrabanda. Aš paklausiu apie vagystes. Dabar jūs padarote taip, kad didelės vertės vagystė iš nacionalinio saugumo infrastruktūrai reikšmingo objekto yra kriminalizuota, mažos vertės, tai yra 300 MGL, yra nekriminalizuota. Jums palengvinimas dėl nacionalinio saugumo karo metu susijusių vagysčių atrodo adekvačiai? Aš jau nekalbu apie tai, kad yra palengvinamos kultūros paveldo vagystės, kur vėl yra ta pati didelė vertė, šiuo metu yra apie 15 tūkst. eurų.
Kitas dalykas. Reketas yra dekriminalizuojamas, turto prievartavimas iki didelės vertės nebus kriminalinis nusikaltimas. Tai jūs norite sugrąžinti reketo laikus, kai iš mažų verslininkų Panevėžyje reketuodavo po 200, po 300 eurų? Aš adekvatumo iš tikrųjų nelabai matau.
PIRMININKAS. Kolegos. Klausti skirtas laikas – 1 minutė, o atsakyti – 2 minutės. Turėkite omenyje, nes mes vėluojame. Prašom.
E. DOBROVOLSKA (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai spėsiu per skirtą laiką, juolab kad suprantu, retorinio pobūdžio pastabos buvo, ne klausimai. Turbūt teisinio nihilizmo kolegės nenagrinėsiu, tik atkreipsiu dėmesį. Yra suvienodinami MGL. Mes kalbame apie tai, apie ką Lietuva ir Europos Sąjunga kalba. Ar šiandien mūsų MGL atitinka mūsų baudžiamąją politiką, ar mūsų resursai yra tinkamai naudojami tam, kad bylos, kurios keičia Lietuvą, kurios yra be galo svarbios… ir ar resursai tam skirti, ar mes už žmones, tuos, kurie turėtų dirbti, atlyginti žalą, sumokėti ne tik mokesčius, bet ir nukentėjusiems žmonėms atlyginti žalą, taip pat nebūti išlaikomi visuomenės, turėtume mokėti.
Atitinkamai yra svarbu, kad visas paketas neliečia nė vienos nusikalstamos smurtinės veikos. Mes kalbame apie tai, kokią baudžiamąją politiką turime. Lyginant su Europos Sąjungos vidurkiais ir su jų baudžiamaisiais kodeksais, mes esame likę prie Sovietų Sąjungos. Suprantu jūsų nostalgiją, bet turbūt svarbiausias dalykas, ką pasakyti: pasižiūrėkime į Estijos, pasižiūrėkime į Suomijos, pasižiūrėkime į Vokietijos baudžiamuosius kodeksus – ta pati kontrabanda, tie patys kiti dalykai reglamentuoti būtent taip, kaip yra siūloma, ir, taip, narkotikų kontrabanda lieka Baudžiamajame kodekse.
PIRMININKAS. Primenu, atsakyti – 2 minutės, klausti – 1 minutė. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, mano klausimas. Radau tokį įdomų dalyką, kad jūs išbraukiate gamybą, laikymą – „gabeno, realizavo aparatus naminiams stipriems alkoholio gėrimams gaminti“. Ar čia siejama su tuo, kad mes norime legalizuoti naminės, taip sakant, varymą ir todėl išbraukiame, ar kas nors pasikeitė, ko mes nepastebėjome? Labai ačiū.
E. DOBROVOLSKA (LF). Ačiū, kolega, už tikrai labai taiklų klausimą. Iš tikrųjų priežastis yra visiškai kita ir labai įdomi. Kuriant teisinę atsakomybę ir dėliojant Baudžiamojo kodekso nuostatas įvyko šioks toks nesusipratimas. Jeigu mes pažiūrėtume, de facto už gamybą iki 30 litrų šiandien yra administracinė atsakomybė, nuo 30 litrų yra baudžiamoji atsakomybė. Netgi jeigu asmuo gamino iki 30 litrų, gavo administracinę atsakomybę, vien už įrangą jis jau automatiškai gauna baudžiamąją. Tas šiuo atveju nelabai dera. Atitinkamai ir lieka: jeigu nuo 30 litrų – baudžiamoji atsakomybė, jeigu iki – tai administracinė. Mes tiesiog sulyginome, kad teisėsaugos institucijos nuosekliai tą patį tyrimą darytų. Tais atvejais, kai yra mažas kiekis, ir būtų kaip dabar yra – administracinė atsakomybė. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Remigijus. Nėra. E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, aiškinamajame rašte jūs rašote dėl 199 straipsnio, kad dėl narkotikų kiekio, šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir kitų atsakomybė taikoma nepriklausomai nuo gabenamų šių daiktų ar medžiagų kiekio, ir būtent tuo motyvuojate, kad reikėtų išbraukti. Mano klausimas, ar nekilo mintis vis dėlto diferencijuoti atsakomybę pagal kiekį? Aš suprantu motyvaciją, bet ar tikrai reikėtų atsižvelgiant į tai, kad labai dažnai tos bylos būna dėl mažo kiekio, panaikinti ir didelį kiekį? Tiesiog toks klausimas, ar nenorėjote diferencijuoti atsakomybės lygius, nebūtinai kalinimą, bet, tarkime, ir baudas taikyti?
E. DOBROVOLSKA (LF). Labai ačiū už klausimą. Tiesą sakant, ne tik norėjome, bet ir padarėme. Jeigu pasižiūrėtumėte, vienoje vietoje išbraukėme. Ir ką mes darome? Mes neatsisakome baudžiamosios politikos, kai kalbame apie ginklų arba narkotikų kontrabandą, – mes ją diferencijuojame šiame pakete. Žinau, kad daugumai turbūt labiausiai rezonuojantis klausimas yra narkotikų kontrabanda. Lieka baudžiamoji atsakomybė net už mažą kiekį net be tikslo platinti. Tiesiog atskiruose straipsniuose surašoma.
Jeigu pasižiūrėtume 260 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, pagal naują pakeitimą numatoma, kad kai yra mažas kiekis be tikslo platinti, laisvės atėmimas, baudžiamoji atsakomybė iki dvejų metų, kai atsiranda labai didelis kiekis siekiant platinti, šiandien numatyta iki dešimties metų, pagal projektą siūloma iki 15 metų padidinti. Kitaip sakant, sugriežtiname, kur tikrai reikia valstybės apsaugos ir daugiau investicijų, bet ten, kur baudžiamasis persekiojimas yra paprastesnis, ir bausmė turėtų būti proporcinga.
PIRMININKAS. Klausia A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, norėčiau paklausti, ar nemanote, kad į jūsų teikiamo 156 straipsnio papildymą „Vaiko pagrobimas arba naujagimio sukeitimas“ reikėtų įtraukti ir pagalbinio apvaisinimo būdu sukurtų vaikų sukeitimą, tai yra kai į moters gimdą implantuojamas ne tas embrionas?
E. DOBROVOLSKA (LF). Aš esu tikra, kad visi pasiūlymai dėl atskirų straipsnių… Žinau, kad Seimo nariai dėl atskirų straipsnių turės pasiūlymų, vienintelis prašymas – pritarkime po pateikimo, eikime į komitetus ir ten nutarkime dėl pačios tinkamiausios, subalansuotos baudžiamosios politikos. Tiek dėl sudėčių, tiek dėl bausmių gali būti pasiūlymų, mes esame pasiruošę maksimaliai kartu dirbti ir juos girdėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Mažeika. Nematau. A. Veryga klausia.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, mano klausimas labai trumpas, konkretus. Turbūt sutiksite, kad tiek Lietuva, tiek ir kitos šalys siekia vis dėlto mažinti narkotinių medžiagų vartojimą, platinimą, taip pat ir prekursorių platinimą ir panašius dalykus. Aš norėčiau išgirsti iš jūsų, kaip šie projektai arba jų pakeitimai prie to prisidės, kaip jie mažins narkotinių medžiagų gabenimą, gerins tų veiklų užkardymą ir panašiai? Labai ačiū.
E. DOBROVOLSKA (LF). Ačiū, kolega. Tikrai labai vertinu nuoseklius klausimus šia tematika. Kaip atsakiau kitam kolegai, šiandien atsakomybė už narkotinių medžiagų kontrabandą numatyta iki dešimt metų. Pagal mūsų pasiūlymus, kai yra labai didelis kiekis, turint akivaizdų tikslą platinti, nes labai didelis kiekis tam ir yra skirtas, sugriežtinama iki 15 metų. Mes padidiname. Tuo atveju, kai mes turime mažą kiekį be tikslo platinti, lieka baudžiamoji atsakomybė. Ji yra būtina šiandieną ir mes puikiai suprantame, to nekvestionuojame, bet būtent subalansuojame iki dvejų metų laisvės atėmimą. Kitaip sakant, ten tyrimų, kurie yra sudėtingi, didesni ir keičia iš esmės… poveikis, didesnis visuomenei daromas, sulaukia ir griežtesnės bausmės.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre, daugiau neliko norinčių klausti. Pagal sąrašą yra, bet jų nematau salėje. Dėl balsavimo motyvų E. Gentvilas nori kalbėti už. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš jau matau, kad opozicija yra pasirengusi mesti į šiukšlių dėžę šį projektą jau šiame etape. Aš siūlyčiau taip nesielgti.
Visų pirma, jeigu neklystu, šios ministrės čia yra pirmas toks platesnis bandymas keisti Baudžiamojo kodekso nuostatas, su tuo reikia pasveikinti. Yra gerų dalykų, yra ir prastų dalykų. Mano manymu, nereikia visko paimti ir iš karto išmesti, jei yra viena ar kita nepatinkanti nuostata. Tie dalykai gali būti taisomi pasiūlymų būdu, gali būti balsuojama dėl kiekvieno straipsnio ir kam nors nepritarta, bet, na, neatmeskime iš karto viso projekto.
Aš pasisakau už tai, kad šiam projektui po pateikimo būtų pritarta, o taisytinų dalykų ir ginčytinų dalykų mes tikrai turėsime. Turėsime dėl ko, taip sakant, rauti vienas kitam plaukus. Bet man dėl to nebaisu.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Na, žinote, būna nemokintinų studentų ir būna netaisytinų projektų. Tai čia, matyt, yra toks projektas, kurį taisyti yra beviltiška.
Tai, ką dabar ministrė pasakoja dėl narkotikų kontrolės Baudžiamajame kodekse, tai ji labai gudriai išima iš 199 straipsnio 3 dalies, suprasdama, kad 1 ir 2 dalys neapima, nes jos apima tuos produktus, kuriuos reikia pateikti muitinės kontrolei, tai yra tik legalias prekes, tada narkotikai bus kriminalizuoti, gabenimas jų kaip paprastas gabenimas pagal 259, 260 straipsnius. Jeigu mažas kiekis, pagal 259 straipsnio 1 dalį bausmė yra iki dvejų metų. Na, netgi teisės magistro neturintys studentai žino, kai bausmė yra iki dvejų metų, netaikomas Kriminalinės žvalgybos įstatymas. Vadinasi, teisėsauga negalės nei narkodilerio pokalbių pasiklausyti, negalės nei kokių nors sekimo veiksmų taikyti ir išaiškinamumas šiuo atveju galimos nusikalstamos veikos, netgi didelio kiekio, bus labai apsunkintas.
Ne kartą Teisės ir teisėtvarkos komitete teko girdėti teisėsaugininkų aiškinimų, kad jie tada kartais nežino iš pat pradžių, kokį kiekį ruošiamasi gabenti. Jeigu bus įtarimas, kad mažas kiekis, tai veiksmų niekas nepradės, bet dėl to gali būti, kad bus nesužiūrėtas ir didelis krovinys. Jeigu yra norima palengvinti narkotikų gabenimą per sienas, tai prašome ir turime. Matyt, padėkoti turėtume.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Gerbiami kolegos, mums dar liko dviejų įstatymų projektų paketai, todėl aš dabar negaliu skelbti balsavimo. (Balsai salėje) Taip, laikas, bet mes turime patvirtintą darbotvarkę. Liko du paketai, pranešėjai yra salėje. Todėl balsavimas bus truputį vėliau.
16.55 val.
Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 6, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1464, Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1465 (pateikimas)
Prašau teisingumo ministrę E. Dobrovolską pristatyti darbotvarkės kompleksinį 2-12 klausimą – Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1464 ir Asmens tapatybės kortelės ir paso pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1465.
E. DOBROVOLSKA (LF). Ačiū pirmininkui. Projektų tikslas iš esmės ir buvo nulemtas šių metų sausio 18 dieną priimto ir gegužės 1 dieną įsigaliosiančio Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo, nes nebuvo parengti ir priimti būtent įstatymo lydimieji aktai, todėl dabar juos ir teikiame.
Projektais siekiama dviejų tikslų. Visų pirma, siekiant nuoseklumo, atliekami redakcinio pobūdžio pakeitimai ir suderinamos projektų nuostatos.
Antra. Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektu siekiama sudaryti galimybes asmenims pakeisti duomenis apie tautybę arba minėtus duomenis išbraukti ar šiais duomenimis papildyti civilinės būklės aktų įrašus. Per pastarąjį dešimtmetį priimtuose teismų sprendimuose, įskaitant ir praeitais metais priimtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, akcentuojama, kad asmuo turi teisę reikalauti civilinės būklės aktų įrašu pakeisti duomenis apie tautybę, jeigu tokio pakeitimo pagrindą sudaro objektyvūs duomenys apie tėvų ar senelių tautybę, o ne subjektyvus bet kokios tautybės pasirinkimas.
Atsižvelgiant į teismų praktiką, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekte ir siūloma nustatyti galimybę asmeniui pasikeisti duomenis apie tautybę ar šiais duomenimis papildyti civilinės būklės aktų įrašą, jeigu pasirenkama jo tėvų arba senelių tautybė. Projekte taip pat numatoma galimybė pakeisti vaiko tautybę iš tėvų ar vieno iš tėvų tautybe. Taip pat duomenys apie tautybę asmens pageidavimu ar jau vaiko tėvų susitarimu gali būti išbraukti.
Projektai buvo suderinti su suinteresuotomis institucijomis, įskaitant Tautinių mažumų departamentą, Vaiko teisių kontrolierių. Valstybinė lietuvių kalbos komisija taip pat esminių pastabų nepateikė.
Vyriausybė taip pat prašo skubos, nes, kaip žinome, pagrindinis įstatymas įsigalios gegužės 1 dieną. Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiama ministre, jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Klausia R. Žemaitaitis. Nematau. R. Tamašunienė. Taip pat nėra. A. Nekrošius. (Balsai salėje) Klausia A. Nekrošius. Atsisako. Ir klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, ar priėmus šitas pataisas piliečiai, kurie susidurdavo su dokumentų įvairiomis interpretacijomis, aišku, turint omeny, kad mes pritarėme ir trijų raidžių įstatymui, jau čia išsprendžia visas problemas, ar dar kai kurios lieka?
E. DOBROVOLSKA (LF). Turbūt nedrįsčiau sakyti, su kokios apimties problemomis žmonės gali susidurti. Vienintelis dalykas, ką jie sprendžia, – mes turime sutvarkyti tuos teisės aktus, nes po priimto įstatymo yra nesutvarkyti kiti įstatymai.
Kitas dalykas. Šiandien asmuo, norintis išbraukti savo tautybę arba norintis ją įrašyti, arba pasirinkti vieną iš tėvų, turi eiti į teismą. Tai sudaro galimybę, kad įstatymo būdu, ką noriu akcentuoti, leidžiama tikrintis arba tėvų, arba senelių tautybę, negalima jos subjektyviais požymiais pagrįsti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų paklausė visi norintys paklausti.
Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti nei už, nei prieš.
16.59 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9, 10, 11, 111, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-683 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1410, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3311 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1411 (pateikimas)
Kolegos, paskutinis įstatymų projektų paketas – dviejų Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymų projektai Nr. XIVP-1410 ir Nr. XIVP-1411. Pateikimo stadija. Pranešėjas – Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu pristatyti Audito komiteto inicijuotus Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimus. Apie abu įstatymus iš karto, nes tarpusavyje reikia suderinti priimtus, tačiau dar neįsigaliojusius Viešųjų įstaigų įstatymo, kaip ir minėjau, pakeitimus, kuriais yra keičiamos tos pačios įstatymo nuostatos, konkrečiai Viešųjų įstaigų įstatymo 11 straipsnis. Visi pakeitimai yra techninio pobūdžio, pernumeruojamos straipsnio dalys, patikslinamos nuorodos ir panašiai, todėl siūlau pritarti įstatymų projektams.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas pranešėjau, už lakonišką pristatymą. Niekas nenori jūsų klausti, visi supranta situaciją. Dėl motyvų nėra.
Gerbiami kolegos, atėjo kaip ir balsuoti skirtas laikas. Aš noriu pasitarti su jumis dėl vieno tokio netipiško atvejo. Kadangi šiandien yra metinės, kai Lietuva įstojo į NATO, ar galime suteikti sveikinimo žodį Užsienio reikalų komiteto pirmininkei L. L. Andrikienei? (Balsai salėje)
Prašom, gerbiamoji Užsienio reikalų komiteto pirmininke. Prašom.
17.01 val.
Informaciniai pranešimai
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ši diena mums ypatinga – prieš 18 metų, 2004 m. kovo 29 d., Lietuva tapo NATO nare. Šios datos, šio fakto svarba įgyja ypatingą reikšmę Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste. Simboliška, kad būtent šią dieną dviejų Lietuvos nepriklausomybei, jos narystei NATO nusipelniusių asmenybių nuopelnus mes visi vieningu sprendimu (113 – už ir nė vieno prieš) įvertinome Aleksandro Stulginskio žvaigžde. Tai Prezidento V. Adamkaus ir Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriaus R. Dž. Durbino nuopelnai Lietuvai ir jos laisvei.
Dėkoju jums, kolegos, už vieningą balsavimą. Dėkoju kolegai A. Vinkui, Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos pirmininkui, visai komisijai už išmintingą sprendimą. Iš aukštos Seimo tribūnos sveikinu Prezidentą V. Adamkų ir senatorių R. Dž. Durbiną garbingo apdovanojimo proga. Mūsų pagarba ir padėka jums, gerbiamieji Aleksandro Stulginskio žvaigždės laureatai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama pirmininke. (Plojimai) Ir dar viena netipiška situacija, tikiuosi, kad jūs nesupyksite.
Šiandien sukanka 100 metų, kai gimė Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinė, iškentėjusi Kauno getą, viena iš nedaugelio likusių, kaip minėjau, Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinių, pėsčiomis tremta į Vokietiją – P. Zingerienė. Pokariu grįžusi į Lietuvą dirbo vieną iš humaniškiausių darbų – su naujagimiais ir su mūsų moterimis, kurios dovanodavo gyvybę.
Šiandien ji prašė perduoti savo patyrimą: „Aš buvau labai vieniša Kauno gete, nuo manęs nusisuko visi ankstesni „gerų laikų draugai“, tad sakau, niekada nepalikite gujamos tautos arba persekiojamų žmonių vienų. Nebūkite abejingi, nepaisydami grėsmių sau, padėkite jiems.“
Jūsų visų vardu noriu pasveikinti šią nuostabią moterį, nepaprastai daug kančių patyrusį žmogų, Kauno geto ir Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinę, kurios beveik visi kiti artimieji buvo nacių išžudyti. Linkime jai sveikatos ir ilgų gyvenimo metų! (Plojimai)
17.04 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9, 10, 11, 111, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-683 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1410, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3311 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1411 (pateikimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, balsavimą tradiciškai pradėsime nuo paskutinio projektų paketo, tai yra Viešųjų įstaigų įstatymo projektai Nr. XIVP-1410 ir Nr. XIVP-1411. Pateikimo stadija. Pristatė Z. Balčytis. Balsuojame.
Užsiregistravo 95, balsavo 95 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo. Siūlomas pagrindinis komitetas – Audito komitetas. Atsiprašau. Taip, Audito komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 12 dieną. Galime pritarti dėl komiteto ir datos? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.06 val.
Darbo kodekso 139 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1359 (pateikimo tęsinys)
Balsuosime dėl Darbo kodekso 139 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1359 – 2-7 klausimo. Pranešėjas – R. Žemaitaitis.
Užsiregistravo 98, balsavo 98 Seimo nariai: už – 40, prieš – 27, susilaikė 31. Projektui nepritarta po pateikimo. Kolegos, turime apsiręsti, ką toliau daryti. O gal galime bendru sutarimu? Ne. Balsuojame. Tie, kurie balsuoja už, balsuos už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, kurie balsuos prieš, balsuos už atmetimą.
Užsiregistravo 98, balsavo 95 Seimo nariai: už – 49, prieš – 46. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
17.08 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 3, 10, 13, 15, 17, 19, 20, 22, 24, 271, 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1445, Administracinių nusižengimų kodekso 29, 71, 415, 416, 417, 420, 423, 424, 426, 427, 428, 431, 589, 603, 608, 611 ir 686 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1446, Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1447, Administracinių nusižengimų kodekso 247, 589, 608 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 2481, 2482, 2483 straipsniais įstatymo Nr. XIV-598 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1448 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimų paketas, susidedantis iš Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, dviejų Administracinių nusižengimų kodekso projektų ir Baudžiamojo kodekso projekto – Nr. XIVP-1445 iki Nr. XIVP-1465, atsiprašau, iki projekto Nr. XIVP-1448. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 99, balsavo 99 Seimo nariai: už – 46, prieš – 11, susilaikė 42. Projektams po pateikimo nepritarta. Taip pat balsuojame dėl to, ar grąžinti tobulinti, ar atmesti. Alternatyvus balsavimas. Už – už grąžinimą tobulinti, prieš – atmesti.
Užsiregistravo 100, balsavo 99 Seimo nariai: už tobulinimą – 62, už atmetimą – 37. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
17.10 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 3, 4, 5, 6, 7, 18, 22, 30, 39, 432 ir 433 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1459, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 5, 6, 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 432, 433 straipsniais įstatymo Nr. XIII-1871 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1460 (pateikimo tęsinys)
Kitas paketas, paskutinis… ne, ne paskutinis dar, atsiprašau, – du Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymų projektai Nr. XIVP-1459 ir Nr. XIVP-1460, juos pristatė ekonomikos ir inovacijų viceministrė E. Markevičiūtė. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 101, balsavo 101 Seimo narys: už – 95, prieš nėra, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta.
Siūlomas pagrindiniu komitetu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomu – Ekonomikos komitetas. Abiejų projektų svarstymo data – balandžio 26 diena. Galime pritarti dėl komitetų? Kolega, dėl komitetų? A. Kupčinskas per šoninį mikrofoną.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mes jau svarstymo metu, pateikimo metu su kolega L. Savicku sakėme, iš tiesų būtų logiška, kad šis projektas būtų svarstomas pagrindiniame Ekonomikos komitete. Dar prieš pusmetį mes kartu su kolega registravome Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo projektą, faktiškai analogišką, šis papildo. Kaip ministras kalbėjo iš tribūnos, tikrai būtų logiška sujungti tuos du projektus. O Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tikrai galėtų būti kaip papildomas, juo labiau vis tiek reikia Vyriausybės išvados. Aš manau, kad tikrai būtų logiška, nes dabar tie projektai prasilenks.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi yra siūlymas… J. Razma – per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tik noriu paaiškinti, kodėl čia atsirado siūlymas dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Tiesiog aš, kaip darbotvarkių rengėjas, gavau patikinimą iš dviejų komitetų pirmininkų K. Starkevičiaus ir L. Kasčiūno, kad jie įvertino, jog nacionalinio saugumo aspektai yra svarbiausias dalykas tuose projektuose. Suprantu, kad ir Andriaus argumentai yra dėl anksčiau skirto komiteto, tai turbūt čia reikia alternatyviai spręsti, kas svarbiau.
PIRMININKAS. Kolegos, aš tai ir norėjau pasiūlyti. Mes dabar alternatyviai balsuosime dėl komitetų, kuris iš jų bus kaip pagrindinis, kuris kaip papildomas. Jeigu balsuojate už, kaip pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, jeigu balsuojate prieš, kaip pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Alternatyvus balsavimas, kolegos.
Užsiregistravo 98, balsavo 98 Seimo nariai: už – 20, prieš – 78. Kaip pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, kaip papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Projektas svarstomas balandžio 26 dieną. Dėl datos galime pritarti? Ačiū, pritarta.
17.14 val.
Baudžiamojo kodekso 156, 76, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 270, 277 ir 281 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 2821 straipsniu ir Kodekso 177, 186 ir 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4856(2), Administracinių nusižengimų kodekso 115, 122, 125, 137, 187, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1071, 1131 ir 1871 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4857(2), Baudžiamojo proceso kodekso 122, 151, 167 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4858(2), Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4859(2) (pateikimo tęsinys)
Kitas paketas – Baudžiamojo kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Kriminalinės žvalgybos įstatymų projektai. Nuo projekto Nr. XIVP-4856 iki projekto Nr. XIVP-4859. Pranešėja – teisingumo ministrė E. Dobrovolska. Pateikimas.
Užsiregistravo 99, balsavo 99 Seimo nariai: už – 61, prieš – 12, susilaikė 26. Po pateikimo projektams pritarta.
Siūlomas pagrindiniu komitetu Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 30 dieną. Dėl komitetų ir dėl datos galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.15 val.
Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 6, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1464, Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1465 (pateikimo tęsinys)
Kolegos, dar vienas paketas, jį pristatė teisingumo ministrė – Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1464 ir Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo projektas Nr. XIVP-1465. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 98, balsavo 97: už – 84, prieš – 1, susilaikė 12. Projektams pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 12 dieną. Vyriausybė taip pat siūlo skubos tvarką. Pirmiausia, dėl komiteto ir datos pritariame? Pritariame bendru sutarimu. Dėl skubos? Siūlo balsuoti kolegos. Balsuojame dėl skubos.
Gerbiama ministre, kokie motyvai dėl skubos, nes kolegos nenori pritarti? Atsiprašau.
E. DOBROVOLSKA (LF). Seimo priimtas įstatymas dėl asmenvardžių rašybos įsigalios gegužės 1 dieną. Jeigu mes nepriimame šitų susijusių įstatymų, nesutvarkome, asmenys negalės išsibraukti arba įsirašyti tautybės. Tai yra tiesiogiai susiję, su visomis institucijomis yra suderinta. Prašau tikrai skubos.
PIRMININKAS. Gerbiama ministre, dar nepasitraukite nuo mikrofono. Data – balandžio 12 diena, tinka?
E. DOBROVOLSKA (LF). Taip.
PIRMININKAS. Tada nereikia jokios skubos. Jeigu tinka balandžio 12 diena, tai ir liekame prie jos.
E. DOBROVOLSKA (LF). Gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Išsisprendė klausimas, kolegos.
Kolegos, tai buvo paskutinis įstatymas šiandien. Dėl Viešųjų įstaigų įstatymo jau buvo balsuota, jau buvo balsuota. Registruojamės. (Balsai salėje) Ką tik balsavote. Na, registruojamės. Kolegos, tai kam jūs registruojatės, jeigu nelaukiate ir išeinate?
Užsiregistravo 95 Seimo nariai.
Ačiū, gerbiami kolegos, kovo 29 dienos popietinis posėdis baigtas. Gero vakaro visiems. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.