LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. IX-1691 3, 4, 5, 6, 8, 13, 15, 22, 28, 29, 30, 33, 351, 352, 357, 358, 3510 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO 
ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2024-09-24 Nr. XIVP-4157

Vilnius

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 8 dalį 5 punktu ir nustatyti, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai „dalyviui šio įstatymo 29 straipsnio 11 dalies 3 punkte nustatyta tvarka išmokamas jo vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas esant bent vienai iš šių priežasčių:

a) dalyviui išduotas siuntimas paliatyviosios pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti;

b) dalyvis serga liga, įtraukta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių ligų sąrašą;

c) dalyviui nustatytas 70 procentų ir didesnis netektas dalyvumas (iki 2024 m. gruodžio 31 d. – 70 procentų ir didesnis netektas darbingumas; iki 2005 m. birželio 30 d. – I invalidumo grupė).“ (čia ir toliau – išskirta mūsų).

Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „Dalyvis, norintis baigti dalyvavimą pensijų kaupime šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytu atveju, kreipiasi į pensijų kaupimo bendrovę, kurios pensijų fonde kaupiamos jo sumokėtos pensijų įmokos, ir pateikia prašymą baigti dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą bei šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytas pensijų kaupimo pabaigos priežastis pagrindžiančius dokumentus ir (ar) duomenis. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio prašymą ir įvertinusi jo pateiktus pensijų kaupimo nutraukimo priežastis pagrindžiančius dokumentus ir (ar) duomenis, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dalyvio prašymo baigti dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą bei šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytas pensijų kaupimo pabaigos priežastis pagrindžiančių dokumentų ir (ar) duomenų gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos priima sprendimą dėl dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime pabaigimo ir jo vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto išmokėjimo, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nustatytą atvejį.“

Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, asmenys, norintys tapti pensijų fondo dalyviais, sudaro pensijų kaupimo sutartis nutylėjimu (keičiamo įstatymo 6 straipsnis) arba raštu (keičiamo įstatymo 7 straipsnis). Pensijų kaupimo sutartis yra sudaroma tarp dalyvio ir pensijų kaupimo bendrovės. Atsižvelgiant į tai, kad pensijų fondo dalyvį su pensijų kaupimo bendrove sieja civiliniai sutartiniai teisiniai santykiai, keičiamame įstatyme turi būti reguliuojamas šiuos teisinius santykius nustačiusių pensijų kaupimo sutarčių nutraukimas, o ne „dalyvavimo baigimas“ ar „sprendimo nebaigti dalyvio dalyvavimo priėmimas“, nepaisant to, kokiu būdu buvo sudaryta sutartis. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte reikėtų atitinkamai patikslinti aptariamas formuluotes ir su jomis susijusias pensijų kaupimo sutarčių nutraukimo nuostatas (pavyzdžiui, vietoj keičiamo įstatymo 29 straipsnio 11 dalies 3 punkto nuostatos „Dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime pabaigos diena laikoma pensijų kaupimo bendrovės sprendimo baigti dalyvio dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą priėmimo diena“, mūsų nuomone turėtų būti nustatyta pensijų kaupimo sutarties nutraukimo įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre diena.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 20 straipsnio 6 dalyje taip pat nustatyta, kad „Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pensijų kaupimo sutarčių sudarymo, keitimo ir nutraukimo, taip pat pensijų išmokų skyrimo procedūros baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis Pensijų kaupimo įstatymo nuostatomis.“

2. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte numatytos priežastys, dėl kurių dalyvis turėtų teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Svarstytina, ar įstatymo projekte nereikėtų nustatyti ir dalyvio teisės (be jau numatytos keičiamo įstatymo 13 straipsnyje) dėl nurodytų priežasčių stabdyti dalyvavimą pensijų kaupime tų priežasčių buvimo laikotarpiu.

3. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkto b papunktyje siūloma įtvirtinti, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai „dalyvis serga liga, įtraukta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių ligų sąrašą“. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad „Siūlymas neapima sutuoktinių ar kitų šeimos narių, kadangi patys sutuoktiniai ir kiti pilnamečiai dalyvio šeimos nariai, sirgdami sunkiomis ligomis, galėtų pasinaudoti savo pensijų fondo sąskaitoje sukauptomis lėšomis, jei patys yra pensijų kaupimo dalyviai. Tačiau siūlymas leistų pasinaudoti galimybe baigti dalyvavimą pensijų kaupime abiem tėvams (įtėviams), kadangi pajamų suma, reikalinga vaiko (įvaikio) būklei pagerinti, gali būti didelė ir tokiu atveju abiejų tėvų (įtėvių) dalyvavimas pensijų kaupime gali tapti apsunkintas, taip pat pensijų turto, sukaupto tik vieno iš tėvų (įtėvių), galėtų neužtekti padengti išlaidų, kilusių dėl jo nepilnamečio vaiko (įvaikio) sunkios sveikatos būklės.“ Atkreiptinas dėmesys, kad aiškinamajame rašte išdėstytos aplinkybės neatsispindi projektu siūlomame reguliavime, todėl abejotina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų įgyvendinti aiškinamajame rašte nurodyti aspektai.

4. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai „dalyviui šio įstatymo 29 straipsnio 11 dalies 3 punkte nustatyta tvarka išmokamas jo vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas“. Šią nuostatą reikėtų derinti tarpusavyje su keičiamo įstatymo 29 straipsnio 11 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad „Dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime pabaigos diena laikoma pensijų kaupimo bendrovės sprendimo baigti dalyvio dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą priėmimo diena.“

Tikslinant šias nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 15 dalį, šio straipsnio 11 ir 13 dalyse nurodyti pensijų kaupimo bendrovių sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį 6 punktu ir nustatyti, kad „dalyvis, kuris yra į pensijų kaupimą iki 2024 m. gruodžio 31 d. įtrauktas užsienietis, ir kuris nuo jo įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 d. iki birželio 30 d. neturėjo Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, pateikia pensijų kaupimo bendrovei prašymą baigti dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą. Šiame punkte nustatytu atveju užsieniečiui išmokamas jo vardu ir už jo lėšomis sumokėtas įmokas sukauptas pensijų turtas, jo dydžio apskaičiavimui ir išmokėjimui mutatis mutandis taikant šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos.“ Pagal teikiamą keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos ir valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos pervedamos asmeniui ir VSDF valdybai mutatis mutandis taikant šio straipsnio 51 dalyje nustatytą valstybės biudžeto lėšomis sumokėtų pensijų įmokų pervedimo tvarką. Pagal teikiamą keičiamo įstatymo 6 straipsnio 51 dalį, „<...> dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos VSDF valdybai ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos.“

 Šios nuostatos svarstytinos dėl kelių priežasčių. Aptariamos taisyklės būtų taikomos užsieniečiams, kurie buvo įtraukti į pensijų kaupimą (t. y. patys nesikreipė dėl pensijų kaupimo sutarties sudarymo) ir nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 d. iki birželio 30 d. neturėjo Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Siūloma nustatyti išimtį tik tiems užsieniečiams, kurie Lietuvoje gyvena ir dirba turėdami trumpalaikius leidimus gyventi. Preziumuojama, kad ilgalaikius leidimus gyventi turintys užsieniečiai labiau sieja savo gyvenimą, taigi ir socialines garantijas, su Lietuva, todėl jų dalyvavimas pensijų kaupime yra tikslingas, skirtingai nuo tų užsieniečių, kurie į Lietuvą atvyksta trumpam. Pagal šiuo metu galiojantį Pensijų kaupimo įstatymą asmuo į pensijų kaupimą yra įtraukiamas, jei įtraukimo metų sausio 2 d. Lietuvoje yra draudžiamas pensijų socialiniu draudimo ir atitinka įstatymo nustatytą amžiaus reikalavimą. Tokiu būdu kaupimo dalyviais tampa ir, pvz., laikinosios apsaugos statusą turintys asmenys (pvz., Ukrainos karo pabėgėliai), ir, pvz., laikinai į Lietuvą dirbti atvykę asmenys. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato,  kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Kai darbo sutartis yra sudaroma su užsieniečiais, darbdavys privalo šią informaciją pateikti ir asmeniui suprantama kalba. Apie įtraukimą į pensijų kaupimą ir jo teisines pasekmes darbdavys prievolės informuoti darbuotojo jam suprantama kalba neturi. Todėl neretai pasitaiko atvejų, kad Lietuvoje laikinai gyvenantys ir dirbantys užsieniečiai VSDF valdybos elektroninio gyventojų aptarnavimo sistema, kurioje pateikiama informacija apie pensijų kaupimą ir įtraukimą į jį, nesinaudoja arba per šią sistemą ar registruotais laiškais gautos informacijos nesupranta, o apie tai, kad tapo pensijų kaupimo dalyviais, sužino tik tada, kai atsisakymo terminas jau yra pasibaigęs.“ 

Galima preziumuoti, kad aptariama dalyvių grupė nežinojo ar nesuprato įtraukimo į pensijų kaupimą teisinių santykių ir jų pasekmių, galimai jie yra išvykę ir negali dalyvauti pensijų kaupime dėl objektyvių priežasčių, todėl svarstytina, ar siūlymas jiems nutraukiant pensijų kaupimo sutartis išmokėti tik jų lėšomis sumokėtas pensijų įmokas (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) yra pagrįstas. Pažymėtina, kad tiek įstatymo nustatyto dydžio, tiek papildomai dalyvio ir darbdavio mokėtos įmokos, tiek iš jų gauta finansinė grąža yra pensijų fonde dalyvio vardu sukauptas pensijų turtas, kuris yra dalyvio nuosavybė, todėl nustačius teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį, teisė valdyti, naudoti nuosavybę ir ja disponuoti galėtų būti apribota tik laikantis Konstitucijos 23 straipsnio normų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2024 m. kovo 7 d. nutarime Nr. KT21-N3/2024 „Dėl teisės nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime ir pensijų išmokų diferencijavimo“ (toliau – Nutarimas) konstatavo, kad „<...> paisant Konstitucijos, inter alia iš jos 52, 23 straipsnių, konstitucinio proporcingumo principo kylančių imperatyvų, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, be kita ko, atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių. Siekiant nepaneigti įstatymų leidėjo pasirinkto senatvės pensijų sistemos modelio esmės ir užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis.“ Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „<...> kad VSDF valdyba neturi duomenų, kiek pensijų kaupime šiuo metu dalyvauja dalyvių, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metu buvo užsieniečiai, kuriems nebuvo išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje <...>“. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną ir įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas aplinkybes, galima preziumuoti, kad dalyvių, kurie yra į pensijų kaupimą iki 2024 m. gruodžio 31 d. įtraukti užsieniečiai, ir kurie nuo jų įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 d. iki birželio 30 d. neturėjo Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, dalyvavimas pensijų kaupime yra itin apsunkintas ir betikslis.

 Siekiant tinkamai įgyvendinti dalyvių, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metu buvo užsieniečiai, kuriems nebuvo išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį, įstatymo projekto 20 straipsnyje reikėtų nustatyti šių dalyvių informavimo apie teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį taisykles.

 6. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsniu teikiamos keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 6 punkto nuostatos yra vienkartinio taikymo, jas siūlytina dėstyti įstatymo projekto 20 straipsnyje, reguliuojančiame šio įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą.

  7. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies formuluotę reikėtų tikslinti, nes nuostata „Nuo 2019 m. sausio 1 d.“ suponuoja išvadą, kad naujai siūlomos aptariamos dalies taisyklės galiotų atgal, o tai nedera su teisės principu, pagal kurį įstatymas atgal negalioja.

 8. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai gali ir darbdavys (darbdaviai), įstatymo projekte reguliuojant dalyvio turto dalies išmokėjimo taisykles jam nutraukiant pensijų kaupimo sutartį, reikėtų aiškiau nustatyti darbdavio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamo dalyviui taisykles.

9. Siekiant teisinio aiškumo įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 11 dalies 1 punkto formuluotę „kitą darbo dieną, einančią po nurodyto sprendimo priėmimo dienos“ siūlytina tikslinti, papildant kur konkrečiai sprendimas nurodytas arba atsisakyti žodžio „nurodyto“ ir nurodyti, koks sprendimas turimas omeny (pvz., pensijų kaupimo bendrovės sprendimas dėl sutarties nutraukimo).

10. Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje siekiant teisinio aiškumo siūlytina tikslinti nuostatą „Asmens mirtis (paskelbimas mirusiu) šioje dalyje nurodytu atsisakymo įsigyti pensijų anuitetą laikotarpiu sukelia tas pačias pasekmes kaip asmens atsisakymas įsigyti pensijų anuitetą“, aiškiai nurodant, kokias būtent pasekmes sukelia asmens mirtis (paskelbimas mirusiu), pvz., pateikiant nuorodas į konkrečias įstatymo nuostatas, straipsnio dalis ar pan.

 

 

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

J. Andriuškevičiūtė, tel. (0 5)  209 6159, el. p. [email protected]

J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected]