Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 400
STENOGRAMA
2024 m. liepos 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Sveiki, gerbiamieji kolegos, dar kartelį. Netrukus pradėsime vakarinį plenarinį posėdį. (Balsai salėje) Tiesą sakant… (Balsai salėje) Taip, jau kolegos atkreipė dėmesį, sako, per anksti atsisveikinau, bet dar tenka paskutinį kartą pirmininkauti. Tikiuosi, kad man leisite.
Skelbiu, kad pradedame vakarinį plenarinį posėdį, kuris, beje, yra jubiliejinis – 400. (Gongas) Su tuo visus, taip gausiai susirinkusius, ir sveikinu. (Plojimai) Galime užsiregistruoti į jubiliejinį posėdį. Tiems, kurie esate salėje, tai bus tiesiog istorinė registracija dabar. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Gerbiamas S. Skvernelis – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
S. SKVERNELIS (DFVL). Mieli kolegos, tikrai jubiliejinis posėdis. Aš noriu bent jau mūsų frakcijos vardu padėkoti Pauliui už pirmininkavimą, tikėtina, kad paskutinis posėdis kaip posėdžio pirmininko. Manau, kad buvote tas žmogus, kuris tikrai girdėjote ir opoziciją, ieškojote kompromisų su tam tikromis išimtimis (Andrius nesutiktų), bet iš esmės tikrai linkime sėkmės. Mums jūsų trūks. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai ačiū. Labai ačiū. Dabar galime pradėti savo standartinę darbotvarkę.
14.01 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. I-497 6 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-2823GR) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2823. Tai yra Prezidento grąžintas įstatymas. Kviečiu Respublikos Prezidento vyriausiąjį patarėją gerbiamą A. Kabišaitį į tribūną. Prašau.
A. KABIŠAITIS. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi, Respublikos Prezidentas grąžina Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIV-2798. Šių metų birželio 25 dieną Lietuvos Respublikos Seimas priėmė grąžintą įstatymą ir dar du įstatymus, tai yra Lietuvos Respublikos apylinkių teismų reorganizavimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymą. Pastarieji du įstatymai pakeitė teismų sistemos tam tikrų pertvarkų įsigaliojimo datą iš 2024 m. liepos 1 d. į 2025 m. sausio 1 d., tačiau grąžinto įstatymo numatoma įsigaliojimo data taip ir liko nepakeista, tai yra 2024 m. liepos 1 d. Jeigu grąžintas įstatymas būtų įsigaliojęs 2024 m. liepos 1 d., Plungės apylinkės teismo teritorijos neapimtų nė viena apygardos teismo veiklos teritorija, taigi nebūtų galimybės apygardos teismui teikti apeliacinių ir atskirųjų skundų dėl Plungės apylinkės teismo priimtų sprendimų. Respublikos Prezidentas, siekdamas tinkamo teismų sistemos funkcionavimo ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo priimtus sprendimus minėtuose kituose dviejuose įstatymuose, siūlo pakeisti grąžinto įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d., tai yra kai vyks numatyti pokyčiai teismų sistemoje. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūsų noriu paklausti du Seimo nariai. Gerbiamas K. Adomaitis klausia pirmasis, bet, jeigu aš neklystu, aš nematau salėje, ar ne, gerbiamo Kasparo? Tai tada gerbiamas K. Mažeika. Jūs, gerbiamas Kęstuti, telefonu kalbate, ar ne? Tai nenori klausti gerbiamas K. Mažeika. Tada dėkoju gerbiamam vyriausiajam patarėjui. Labai ačiū. Dabar tada dėl motyvų. Motyvų niekas nenori išsakyti, viskas aišku. Balsavimas bus per numatytą balsavimo intervalą. Balsavimo intervalas numatytas 14 val. 25 min., nes mums reikės apsispręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu, bus alternatyvus balsavimas.
Tai dabar tada judame toliau. Kadangi iki balsavimo dar yra laiko, mes negalime svarstyti darbotvarkės 1-9.1 ir 1-9.2 klausimų – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, nes ten yra pasiūlymų ir dėl jų reikės balsuoti, tai kol kas siūlau nesvarstyti. Pabandykime eiti ten, kur nereikia balsuoti. Gal apskritai mes galime apsvarstyti rezervinį, galbūt gerbiamas J. Razma savaitės darbotvarkę gali? (Balsai salėje) Paprastai iš galo… Norite iš eilės? Gerai.
14.05 val.
Seimo savaitės (2024-07-15 – 2024-07-18) – 2024 m. liepos 16 d. (antradienio) ir 18 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Žiūrėkite, aš jau paskelbiau, kad rezervinis klausimas, vienas jis yra, čia greitai bus, gerbiamas… Tada iš eilės ir jus pakviesime.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dėl kitos savaitės darbotvarkės aš labai trumpai kalbėsiu. Dėkoju opozicinėms frakcijoms, kad jos sutiko greituoju būdu apsvarstyti premjerės kandidatūros teikimą. Dėl to antradienį mes padarytume ilgesnę pietų pertrauką, kad visos frakcijos bent po pusvalandį turėtų laiko tokiam susitikimui. Kaip tik pirmasis klausimas antradienio darbotvarkėje ir būtų Ministro Pirmininko kandidatūros teikimas. Taip pat Seimo Pirmininkė pateiktų kandidatą į Seimo vicepirmininkus, po to dėl šio teikimo būtų slaptas balsavimas. Na, kaip minėjau, ilga pertrauka, o po frakcijų sutikimų su kandidate į premjerus, po pietų iš karto ir būtų svarstymo ir priėmimo stadija dėl Ministro Pirmininko kandidatūros. Toliau priėmimų maratonas, vienas kitas pateikimas, jų nedaug. Ketvirtadienį taip pat tęsis priėmimai tų projektų, kuriuos daugiausia mes skubos tvarka numatėme svarstyti po šiandienos pateikimų. Ir ketvirtadienį kol kas būtų planuojamas tik vienas rytinis posėdis. Vėlgi tikiuosi, kad nebus reikalaujama Vyriausybės valandos tame paskutiniame posėdyje, tai galėtume ir baigti himnu maždaug 13 valandą, jeigu taip sutartume.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra norinčių klausti. Gerbiamas V. Pranckietis nori jūsų paklausti.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Noriu paprašyti įtraukti į darbotvarkę projektą Nr. XIII-2895, yra gauta Teisės departamento išvada. Tai yra Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo mažas projektėlis, bet pateikimą būtų malonu padaryti jau dabar. Yra kalbama ne apie slėptuves, bet priedangų statybą. Tai vienas prašymas.
Toliau kitas prašymas yra dėl Veterinarijos įstatymo, taip pat jau yra surinkti parašai ir yra parengta Teisės departamento išvada. Lydimasis ATK įstatymas taip pat užimtų nedaug vietos ir laiko, tai būtų galima antradienį visus tuos tris projektus pateikti. Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ką gi, kad neliktų kažkokio konflikto prieš šios sesijos pabaigą, tai antradienį bandykime kaip nors įtalpinti tuos jūsų du pageidautus projektus. Antradienį galbūt mes galime ir ilgiau posėdžiauti, nors dabar jau numatyta posėdžiauti iki pusės aštuonių. Vis tiek iki ketvirtadienio visi čia būsime, tai fiksuokime, kad įrašome tuos du projektus. Dėl priedangų – tai tikrai aktualus klausimas, lydimojo tai aš neskaičiuoju. Fiksuojame, kad papildome antradienio darbotvarkę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nebuvo. Tada ar su šiuo papildymu galime pritarti bendru sutarimu savaitės darbotvarkei? Ačiū, pritarta.
14.09 val.
Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 7, 9, 18 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3926 (pateikimas)
Dabar tada kviečiu gerbiamą V. Juozapaitį. Darbotvarkės 2-2 klausimas – Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3926. Pateikimas. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Teikiu Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 7, 9, 18 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Jo esmė yra ta, kad į šį įstatymą turėtų būti įvesta (arba papildyta) naujų terminų. Taigi strateginės komunikacijos terminu, kurio iki šios dienos nėra įstatyme ir kituose teisės aktuose. Šis įstatymo projektas buvo inicijuotas arba paprašytas inicijuoti Nacionalinio krizių valdymo centro. Jis išreiškė nuogąstavimą, kad ne visa informacija strateginės komunikacijos kontekste patenka laiku būtent į Krizių valdymo centrą ir jis negali atlikti tam tikrų funkcijų, ypač negali vykdyti prevencinės veiklos. Taigi šio įstatymo pakeitimai padėtų išspręsti šį klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti gerbiama B. Pietkiewicz. Prašom.
B. PIETKIEWICZ (LRPF). Ačiū, pirmininke. Labai paprastas klausimas. Strateginė komunikacija turi labai daug apibrėžimų. Gal kokiu moksliniu darbu vadovavotės ar kuo, kad pasirinkote būtent šį terminą, kuris yra įstatyme?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Kaip aš ir minėjau, strateginė komunikacija apima daug įvairiausių nuostatų, bet čia kalbama būtent apie Lietuvos Respublikoje vykdomų įvairiausių strateginių projektų turinį ir apie tai, kad vienai įstaigai, kuriai yra pavesta valdyti krizes, taip pat būtų pavesta užsiimti ir prevencija. Strateginis mąstymas būtent susijęs su strategine komunikacija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju jums. Dabar ar yra dėl motyvų? Taip. A. Pocius – už. Prašau, gerbiamas Arvydai.
A. POCIUS (TS-LKDF). Būtent aš ir galėčiau dabar gerbiamai Beatai atsakyti į tą klausimą, iš kur tas strateginės komunikacijos terminas atsirado. Galiu pasakyti, kad buvau vienas iš tų, kuris parvežė šį terminą iš NATO strateginės vadavietės, iš Norfolko. Būtent ten ir buvo gautos tos pirmos žinios apie tai, kas yra NATO strategy communication, tas terminas su visa būsima, sakyčiau, veikla iš ten ir atkeliavo į Lietuvą. Pats pirmasis Strateginės komunikacijos departamentas atsirado Lietuvos kariuomenėje, Krašto apsaugos ministerijoje. Po to, po pristatymo ir išaiškinimų kitoms ministerijoms, kuo užsiima kaimyninės Rusija, Baltarusija, veikiančios prieš Lietuvą būtent ta minkštąja galia ir įvairiomis informacinio karo priemonėmis, hibridinėmis tam tikromis priemonėmis, kurios buvo naudojamos, buvo, kaip sakoma, strateginės komunikacijos priemonėmis aiškinama, buvo pradėta aiškinti žmonėms, mūsų visuomenei, ką tai reiškia ir kokia svarba.
Kai strateginės komunikacijos departamentai atsirado beveik visose ministerijose, atsirado būtinybė sujungti. Dabar būtent Krizių valdymo centras prie Vyriausybės ėmėsi iniciatyvos, kad vyktų koordinacija tarp visų ministerijų, siekiant tų pačių tikslų. Tai ir yra daroma ir apie tai būtent šiame įstatyme ir bus kalbama. Todėl raginu palaikyti visus ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi dar nėra balsavimo lango, tai nebent bendru sutarimu galėtume po pateikimo? Jeigu niekas neprieštarauja, galbūt galime bendru sutarimu? Galėsime judėti į priekį. Galime? Dėkoju, pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti Seimo IX (rudens) sesijoje. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
14.14 val.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3746(2) (priėmimas)
Galime keliauti toliau. 2-3.1 klausimas – Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3746. Šiuo atveju priėmimas.
Dėl 1 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam pritarta iš dalies. Kitas pasiūlymas – Seimo Teisės departamento, jam pritarta. Trečias – pritarta. Ketvirtas, kuriam pritarta, penktas, kuriam pritarta, ir šeštas Teisės departamento siūlymas, kuriam taip pat pritarta. Taigi ar galima 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Dėl 2 straipsnio buvo Teisės departamento, jam pritarta. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 3 straipsnio taip pat buvo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu 3 straipsniui? Dėkoju, pritarta.
Dabar motyvai dėl viso. Niekas nenori kalbėti. Tada lieka balsavimas. Per balsavimo langą balsuosime.
14.15 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3747(2) (priėmimas)
Toliau 2-3.2 klausimas – Žemės įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Čia vėlgi priėmimas. Dėl 1 straipsnio buvo Teisės departamento vienas pasiūlymas, jam pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Dėkoju.
Dėl 2 straipsnio taip pat buvo Teisės departamento du pasiūlymai, jiems komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? Dėkui, pritarta.
Dabar motyvai. Niekas nenori jų išsakyti. Taigi lieka tik balsavimas.
14.15 val.
Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 1, 2, 4, 13, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3735(2) (priėmimas)
Toliau tada 2-4.1 klausimas – Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų teikimo grandinėje draudimo įstatymas. Taip pat priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio nebuvo jokių pasiūlymų. 1, 2, 3, 4, 5 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Tada dėl 6 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba, jai pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti 6 straipsniui? Dėkoju. Dėl 7, 8, 9, 10, 11, 12 straipsnių nebuvo pasiūlymų. Taigi iki 12 straipsnio imtinai galime bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 13 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, jam pritarė. Galime 13 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Taigi lieka balsavimas.
14.16 val.
Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 1, 2, 3, 4, 5, 8 straipsnių pakeitimo ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3736(2) (priėmimas)
Tada 2-4.2 klausimas – Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas. Ir čia dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių pasiūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 8 straipsnio buvo Teisės departamento penki pasiūlymai, jiems visiems yra pritarta. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta 8 straipsniui.
Ir dabar niekas nenori motyvų išsakyti. Vadinasi, balsuosime vėliau.
14.17 val.
Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3737(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4.3 klausimas – Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas. Dėl 1 ir 2 straipsnių jokių pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Taigi balsuosime vėliau.
14.17 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir 180 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3905(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4.4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodeksas. Trys straipsniai. Pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė tikriausiai. Nieko nėra. Balsuosime tada vėliau.
14.18 val.
Konsulinio statuto Nr. I-886 1, 2, 3, 8, 20, 22, 221, 25, 32, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3872(2), Konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 3, 6 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3873(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5.1 klausimas – Konsulinio statuto keleto straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Čia yra svarstymas. Tai kviečiu gerbiamą Užsienio reikalų komiteto pirmininką Ž. Pavilionį. Yra ten kažkur pasiūlymai. Taigi dabar tada pastraipsniui.
Buvo gerbiamo Ž. Pavilionio pasiūlymas dėl 2 straipsnio, jam komitetas pritarė. Tai gal galime bendru sutarimu tada šiam pasiūlymui ir 2 straipsniui pritarti? Dėkoju, pritarta.
Taip, atsiprašau, komiteto išvadą pasakykite trumpai.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį įstatymo projektą birželio 26 dieną ir bendru sutarimu priėmė tokį sprendimą – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai ir prašyti Seimo priimti šį įstatymą skubos tvarka. Čia faktiškai perkėlėme Europos Sąjungos direktyvas dėl laikinųjų kelionės dokumentų ir mes tiesiog nespėsime, nes reikia viską sutvarkyti iki gruodžio 8 dienos, o dar reikia ir poįstatyminių aktų, ir viešųjų pirkimų, tai labai prašome skubos tvarka.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Kaip jau minėjau, dėl 2 straipsnio buvo Ž. Pavilionio pasiūlymas, jam pritarė komitetas ir Seimas jau lyg ir pritarė. Antrą kartą klausiu: ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Tai tada šitą jau mes išsprendėme. Dėl motyvų nėra. Balsuosime tam numatytu metu.
Dabar 2-5.2 klausimas – Konsulinio mokesčio įstatymo projektas Nr. XIVP-3873(2), čia lydimasis. Pastabų nebuvo. Vėlgi nėra pasiūlymų ir nėra kalbančių.
14.19 val.
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3874(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5.3 klausimas. Čia taip pat reikia pakviesti į tribūną gerbiamą I. Haase. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo projekto Nr. XIVP-3874(2). Darbotvarkės 2-5.3 klausimas – Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas. Jūsų komitetui čia buvo pavestas šitas projektas. Turėsite išvadą ar ne? Mes galėtume duoti. Turite? Gerai. Ačiū. Prašau, pirmininke.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju gerbiamam pirmininkui. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis, svarstė Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3874. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš, susilaikiusių nebuvo. Sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Labai ačiū komiteto pirmininkei. Tai vėlgi niekas motyvų nenori išsakyti. Lieka balsavimas.
14.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3918(2) (svarstymas)
Tada 2-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3918. Čia pasiūlymų lyg… Gerbiamas A. Pocius galėtų mums išvadą paskaityti. Prašome tada į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Pocių. Prašysime jus „Dėl Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projekto komiteto išvadą mums pateikti.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, „Dėl Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projekto Nr. XIVP-3918 NSGK svarstė išvadą. Birželio 26 dieną jam pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nė vieno, susilaikė 2. Projektui pritarta.
PIRMININKAS. Labai ačiū už išvadą. Pasiūlymų čia jokių nebuvo, kalbėti niekas nepanoro. Grįšime prie šito projekto balsavimo lango metu.
14.22 val.
Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 2, 10, 11, 12, 14, 17, 18, 20, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171, 181 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3920(2) (svarstymas)
Dabar tada dar spėsime galbūt 2-7 klausimą apsvarstyti – Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas Nr. XIVP-3920. Čia vėlgi gerbiamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Pocius mums galėtų pagarsinti komiteto išvadą. Prašau.
A. POCIUS (TS-LKDF). NSGK išvada. Komitetas svarstė Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo projektą. Svarstėme birželio 26 dieną. Pasiūlė keletą papildymų ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 10 – už ir nė vieno nebuvo prieš, niekas nesusilaikė. Tai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui. Vėlgi niekas neužsirašė kalbėti. Balsuosime, kai bus laikas.
14.24 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 19, 30, 36, 363, 364, 45 ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3764(4) (priėmimas)
Dabar tada galime grįžti į rytinę darbotvarkę, nes liko pora klausimų iš rytinės darbotvarkės, kurių mes neapsvarstėme. Tai yra 1-9.1 ir 1-9.2 klausimai. Tai atskirai. Priėmimas įstatymo projekto Nr. XIVP-3764. Kviesime į tribūną gerbiamą Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę P. Kuzmickienę, nes yra pasiūlymų. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Kol mes prie tų pasiūlymų, aš tikiuosi, prieisime, reikės balsuoti, jau bus suėję 25 minutės. Buvo pasiūlymai dėl 3 straipsnio gerbiamos Seimo narės R. Šalaševičiūtės. Dėl 1 ir 2 straipsnių nebuvo siūlymų. Galime bendru sutarimu tuos straipsnius? Galime. Dabar dėl 3 straipsnio sudarykime galimybę gerbiamai R. Šalaševičiūtei pristatyti pasiūlymą. Tuoj, tuoj, tuoj, tuoj! Techniškai…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Mikrofonas neįjungtas.
PIRMININKAS. Taip, taip, taip. Žinau. Buvo techninių problemų. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, teikiu pasiūlymą pakeisti Vaiko teisių apsaugos pagrindų minėtų straipsnių įstatymo projekte Nr. XIVP-3764 30 straipsnio 1 dalyje išvardintas nusikalstamas veikas. Tiems asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ką konkrečiai siūlau išbraukti, tai yra tiems asmenims, kurie pagal laidavimą, arba jeigu kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas… Šio siūlymo pagrindas yra tai, kad projekte dėstomas draudimas yra ydingas, nes jis apima ne visus Baudžiamajame kodekse numatytus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus, tai yra pagal projektą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistiems asmenims praradus pavojingumą (Baudžiamojo kodekso 36 straipsnis), taip pat asmenims, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistiems dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (Baudžiamojo kodekso 37 straipsnis), nurodytas draudimas, apie kurį aš kalbu, turėtų negalioti. Toks atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų diferencijavimas, kai tik dalis iš jų yra traktuojami kaip suteikiantys valstybei teisę nustatyti neterminuotą teisės į darbą su vaikais apribojimą, yra ydingas ir, svarbiausia, prieštaraujantis konstituciniam lygiateisiškumo principui, tai yra prieštaraujantis Konstitucijai.
Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo svarstoma, nes tokia analogiška pastaba buvo ir Teisės departamento, tačiau pirmo svarstymo metu Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė Teisės departamento išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju, mes jau viršijame laiką. Labai ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Viskas. Šiandien ryte buvo pritarta.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerai. Dabar aš turiu atsiklausti, ar yra salėje 29 Seimo nariai, kurie palaiko, kad būtų svarstomas šitas pasiūlymas? Matau, įvairiose frakcijose yra, neabejoju, kad yra palaikymas. Gerai, svarstome. Tada komiteto nuomonė. Prašom.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu pritarė iš dalies šiam kolegės Rimantės pasiūlymui. Kokie argumentai? Pirmiausia, siekiant maksimaliai apsaugoti vaikus nuo seksualinio smurto, pritartina, kad su vaikais neturėtų dirbti asmenys, nubausti už seksualinį smurtą ar prieš vaiką, ar prieš suaugusįjį, net jeigu atsirastų aplinkybių, dėl kurių asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl, kaip jau ir minėjau, kolegės pasiūlymui pritartina: tokių nusikaltimų atveju netaikyti jokių išimčių ir šiems asmenims jokiais būdais neleisti dirbti su vaikais.
Tačiau nepritariame, kad tokia nuostata būtų taikoma ir asmenims, kurie yra nuteisti už kitus tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, jei teismas pripažintų jų padarytą nusikaltimą mažareikšmiu ar nepavojingu ir atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės. Reikia pastebėti, kad, tarkime, prie tokių nusikaltimų patektų finansinius nusikaltimus padarę asmenys. Tai būtų neproporcinga ir jiems neleistų dirbti darbų, nors teismas jų nusikaltimą pripažintų mažareikšmiu ar nepavojingu ir panaikintų baudžiamąją atsakomybę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai aš, kadangi matau, jog komitete buvo bendras sutarimas, atsiklausiu gerbiamos autorės. Ar jūs sutinkate, kad būtų pritarta iš dalies ir mes komiteto versiją paliktume bendru sutarimu? Ar jūs reikalaujate balsuoti visa savo siūlymo apimtimi?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Aš manau, gerbiamas posėdžio pirmininke, kad tas pritarimas iš dalies nedaro įtakos vaikams, kuriems yra padaryti… Nedaro neigiamos įtakos vaikams, kuriems yra padaryti seksualiniai nusikaltimai, ar tai veikos, ar tie baudžiamieji nusikaltimai. Todėl manau, kad gali būti ir iš dalies.
PIRMININKAS. Gerai, jūs nereikalaujate balsuoti. Vadinasi, Seimas gali bendru sutarimu pritarti komiteto redakcijai. Ačiū. Gerai.
Dėl 3 straipsnio buvo gerbiamos Seimo narės M. Danielės pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Sudarysime galimybę gerbiamai M. Danielei pasakyti nuomonę.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū. Šitas pasiūlymas… Gal pirmiausia reikia kalbėti apie tai, kad visi šitie pasiūlymai ir pats įstatymas yra nukreipti į tai, kad apsaugotume, na, veiksmingiau apsaugotume vaikus nuo seksualinio smurto. Mano pasiūlymai buvo du.
Aš dabar turėčiau pristatyti pirmą. Pirmas mano pasiūlymas sako, kad turėtume įtraukti ten, kur yra išvardintos švietimo, socialinės, kultūros, sporto ir sveikatos paslaugos, ir religines paslaugas į tą pačią grupę. Visose šiose organizacijose, teikiančiose išvardintas paslaugas vaikams, nebūtų leidžiama dirbti žmonėms, teistiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.
Šitas pasiūlymas yra platus. Tai reiškia, kad ne tik mokykloje, bet ir bažnyčioje Mišių patarnautojas ar net ūkvedys, ar net kiemsargis, kuris yra teistas už seksualinį nusikaltimą, nors jis ir nedirba tiesiogiai su vaikais, bet negalėtų dirbti šioje įstaigoje. Mano nuomone, tai yra svarbu. Kalbant apie saugią aplinką vaikams, net jeigu žmogus pats nedirba tiesiogiai su vaikais, bet jis vis dėlto yra jų aplinkoje, gali su jais kontaktuoti. Tai neužtikrina tokio vaikų saugumo lygmens, kokio norėtume. Todėl siūlau prie išvardintų socialinių, kultūros, švietimo ir sporto įstaigų taip pat įrašyti ir religines paslaugas vaikams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šio pasiūlymo svarstymą? (Balsai salėje) Aš prašysiu paspausti mygtukus, nes aš nematau, kad salėje būtų 29, man neatrodo.
Už – 19, prieš nebuvo, susilaikė 7. Nėra 29 Seimo narių. Mes šio pasiūlymo nesvarstome. Beje, jam nepritarė ir komitetas.
Kitas – antras Seimo narės M. Danielės pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Prašau pristatyti šį pasiūlymą.
M. DANIELĖ (LF). Šitas pasiūlymas yra siauresnis. Čia jau kalbama tik apie tuos žmones, kurie tiesioginiais ir reguliariais kontaktais yra susiję su vaikais, dirba su vaikais. Taip pat įstatyme yra išvardintos įstaigos, įmonės ir organizacijos, kurios teikia švietimo, socialines, kultūros, sporto, sveikatos paslaugas, taip pat įskaitant religines bendruomenes ir bendrijas. Toks siūlymas leistų bent jau tuos, kurie tiesiogiai dirba su vaikais, taip pat patikrinti būtent dėl seksualinių nusikaltimų ir kitų sunkių nusikaltimų, ar tie žmonės anksčiau nebuvo teisti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šio pasiūlymo svarstymą? (Balsai salėje) Komitetas pritaria, matau, kad turbūt palaiko įvairios frakcijos, tai svarstome. Komiteto nuomonė. Prašau.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu pritarė šiam siūlymui. Mano, kad ir religinėse bendruomenėse ir bendrijose dirbantys, turintys tiesioginį kontaktą su vaikais žmonės turėtų turėti QR kodą. Taip būtų galima apsaugoti nuo galimo seksualinio smurto. Kaip jau minėjau, šiam pasiūlymui buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar už pasiūlymą nori pasisakyti gerbiama V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Šis mūsų komiteto pritarimas yra ilgo, išsamaus svarstymo rezultatas. Aš manau, kad tai geras kompromisas, juo labiau kad jis visiškai neprieštarauja elgesio su vaikais gairėms, kurias prieš dvejus metus išleido Lietuvos vyskupų konferencija. Tai susiję pirmiausia su kunigais, bet ir su visais kitais.
Aš noriu pasakyti. Gerai, kad tos gairės yra skirtos ne tik tiems, kurie galimai jau nusikalto, bet absoliučiai visiems darbuotojams, susiduriantiems su vaikais ir turintiems labai stiprų ir griežtą prevencinį pobūdį. Aš manau, pritardami šiai pataisai mes tikrai nepažeisime nei Konstitucijos, nei sutarties su Šventuoju Sostu ir atliepsime į tas prieš dvejus metus Vyskupų konferencijos patvirtintas gaires. Tai bus, sakykime, gražus bendradarbiavimo tarp valstybės ir Bažnyčios pavyzdys.
Kita vertus, tik Katalikų Bažnyčia turi tokias gaires. Lietuvoje, kaip žinome, mes turime daug daugiau religinių organizacijų, bendruomenių ir bendrijų, ne vien Katalikų Bažnyčią, mes tik ją matome kaip didžiausią. Priimta ši pataisa galiotų visoms religinėms bendrijoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi komitetas pritarė ir nematau kalbančių prieš, gal mes čia galime bendru sutarimu pritarti šitam pasiūlymui? Dėkui. Gerai, pritarta.
Toliau tada dar buvo dėl šio straipsnio gerbiamo Seimo nario T. V. Raskevičiaus pasiūlymas. Sudarysime galimybę pristatyti. Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju, kolegos. Galbūt reikėtų pradėti nuo to, kad, kai buvo svarstomi šie pasiūlymai, kuriuos teikiau tiek aš, tiek mano kolegė Morgana, mes labai daug girdėjome pasamprotavimų apie tam tikrų religinių bendruomenių autonomiją ir privilegijas, apie tam tikrus tarptautinius susitarimus – konkordatus ir tam tikras teisės normų kolizijas, bet labai mažai šiose diskusijose girdėjome apie pagrindinį tikslą, kad reikia apsaugoti vaikus nuo seksualinio smurto ir prievartos. Labai gerai, kad tam tikros religinės bendrijos ir bendruomenės turi pasitvirtinusios tam tikras gaires, tik labai didelė problema, kad tos gairės neveikia. Štai girdėjome viešojoje erdvėje nuskambėjusią Papilio klebono situaciją, kai žmogus, Aukščiausiojo Teismo pripažintas kaltu už seksualinius nusikaltimus prieš mažamečius, sėkmingai tęsė savo darbą ir, tik kilus visuomenėje tam tikram rezonansui, buvo perkeltas į žemesnes pareigas. Todėl mano pasiūlymas buvo susijęs su tuo, kad reikia apibrėžti draudimą dirbti religinėse organizacijose ne tik tiems, kurie teikia tiesiogiai paslaugas vaikams arba turi reguliarų ir tiesioginį kontaktą su vaikais, bet apskritai visiems kokia nors apimtimi ir religinės bendruomenės kontekste veikiantiems.
Aš aktyviai klausiausi ir dalyvavau diskusijose Socialinių reikalų ir darbo komitete. Labai vertinu komiteto pirmininkės išmintingą prieigą prie šios jautrios problemos. Manau, kad jūsų pasiūlytas kompromisas – apskritai negali būti jokio kompromiso, kai mes kalbame apie seksualinį smurtą prieš vaikus! – yra geriau negu nieko. Manau, kad ši diskusija atskleidė tam tikrą Seimo narių moralinį veidą, kurie kalba apie didelę kovą su seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius, bet kai reikia imtis realių žingsnių, mes ir surandame įvairių argumentų. Įvertinęs šios diskusijos kompleksiškumą, aš savo pasiūlymą atsiimu. Seimo neprašau dėl jo balsuoti ir sveikinu šią iniciatyvą, bet ją apibūdinu kaip labai mažą, bet reikšmingą minimumą judant tinkama linkme. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymą atsiėmė, tai balsuoti nereikia. Aš atkreipiu dėmesį, buvo replikų – sako: „O 29 ar yra?“ Pagal tvarką mes atsiklausiame, ar yra palaikantys 29 po pasiūlymo pristatymo, nes gi Seimo nariai nežino, koks pasiūlymas, jie nebūtinai yra visi susipažinę, tai pirma pristatome, tada atsiklausiame. Tai čia dėl tvarkos.
Toliau tada judame. Toliau buvo taip pat gerbiamos Seimo narės R. Šalaševičiūtės pasiūlymas. Jis susijęs su pirmuoju. Mes bendru sutarimu pritarėme iš dalies ir čia lygiai taip pat, taip, paliekame komiteto redakciją. Teisingai suprantu?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Kaip suprantu, tai yra ta redakcija, kuri buvo mano, tai yra buvo ta pati, kuri buvo pateikta mano pasiūlyme. Taip, Paule, ar ne?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Tai pagal komiteto siūlymą pritarti iš dalies.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Taip. Aš sutinku, kadangi jeigu ta pati, aš taip supratau, komiteto posėdyje, bet galvoju, gal…
PIRMININKAS. Jis yra susijęs su pirmuoju. Mes jau Seime apsisprendėme dėl to, bendru sutarimu pritarėme. Tai čia irgi aš siūlau lygiai taip pat daryti. Gerai? Labai ačiū. Tai bendru sutarimu.
Tada visą 3 straipsnį galime bendru sutarimu? Dėkoju. Dabar dėl 4, 5 straipsnių nėra pasiūlymų, galime bendru sutarimu? Dėkoju. Dabar dėl 6 straipsnio čia yra vėlgi gerbiamos R. Šalaševičiūtės siūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Bet čia turbūt irgi viskas yra susiję?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Tai yra tas pats.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Tas pats pasiūlymas dėl visų trijų pozicijų, ką mes šiandien posėdyje ir svarstėme.
PIRMININKAS. Dėkui. Mes jau apsisprendėme ir lygiai pagal tą pačią redakciją. Gerai, kolegos? Pagal komiteto suredagavimą. Tai 6 straipsniui bendru sutarimu galime? Dėkoju.
Dėl 7, 8, 9, 10 straipsnių nebuvo jokių pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Dėkoju gerbiamai komiteto pirmininkei.
Dabar dėl motyvų už – gerbiama M. Navickienė. Prašau.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, man atrodo, kad su šiuo įstatymo projektu mes žengiame didelį žingsnį į priekį dėl geresnės vaikų apsaugos nuo seksualinio smurto arba nuo rizikos patirti seksualinį smurtą. Su šiuo įstatymu atsiranda ne tik pareiga asmeniui, ketinančiam dirbti su vaikais, turėti teisėto darbo su vaikais kodą, tačiau ir darbdaviams prievolė reikalauti, kad toks asmuo turėtų kodą. Taip pat atsiranda galimybė ir vaikų tėvams tikrinti individualiai su vaikais dirbančius asmenis – ar aukles, ar korepetitorius, ar būrelių vadovus, ir ta apsauga yra iš tikrųjų stiprinama.
Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad buvo ir labai ilgas tarpinstitucinis derinimas su įvairiomis ministerijomis, daug atsakingų naujų institucijų ir įstaigų prisiėmė atsakomybę tikrinti ir kontroliuoti, ar tinkamai yra naudojami šie kodai, ar tinkamai yra patikrinami žmonės, ir tos diskusijos nebuvo lengvos, bet buvo labai prasmingos. Todėl šiandien mes turime daug labiau išsiplėtusį institucijų, bendradarbiaujančių dėl vaikų apsaugos, ratą, ir tai yra geras ženklas. Taip pat noriu akcentuoti, kad šiuo įstatymo projektu yra griežtinamos ir baudos.
Galbūt dar vienas aspektas, kuris mažiau buvo aptariamas, yra tas, kad šio įstatymo pagrindu bus stiprinama ir pagalba vaikams, jau nukentėjusiems ar patyrusiems seksualinį smurtą, būtent paslaugų centro „Užuovėja“ reorganizacijos metu prijungiant įstaigą prie Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos. Taip šeima ir vaikas galės gauti kompleksinę paramą ne tiktai įvykusio nusikaltimo metu, bet ir po to. Todėl noriu labai padėkoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komandai, taip pat Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ir visoms institucijoms, kurios prisidėjo diskusijų metu siekdamos, kad šį įstatymą pagaliau mums pavyktų priimti. Kolegos, labai raginu visus balsuoti už šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiama P. Kuzmickienė. Prašau.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, šiandien ant stalo tikrai turime svarbų įstatymo projektą, kuris perėjo tikrai daug diskusijų ir tam tikrų fronto linijų, jas visas, man atrodo, mes kartu įveikėme. Čia M. Navickienės pasakyti esminiai punktai išties nekartotini, svarbiausia, kad šioje diskusijoje mes išlikome prie esmių esmės – kaip apsaugoti vaikus nuo seksualinio smurto. Atrodytų, kad po diskusijų, už kurias aš dėkoju ir kolegoms, teikusiems siūlymus: tiek M. Danielei, tiek T. V. Raskevičiui, R. Šalaševičiūtei ir visiems kitiems, Vidaus reikalų ministerijos indėlis tikrai svarbus, ji, beje, nepalieka su savo siūlymais pilkosios zonos iš užsienio atvykstantiems dirbti su vaikais… Tai štai visų dėka mūsų pasiūlymai apima, įstatymas, tiksliau, apima platesnį ratą aplinkų, kuriose vis dėlto asmenys, turintys tiesioginį ar nuolatinį kontaktą su vaikais, turės turėti teisėto darbo su vaikais kodą.
Kas dar yra labai svarbu, na, kad ir tokios veiklos kaip svečiavimasis, įvairi veikla bendruomenėje ar religinių bendruomenių veikla irgi nebus, irgi neliks pilkojoje zonoje. Man atrodo, dabar mūsų visų didelė užduotis vis dėlto pasiekti, kad tai taptų bendrąja mūsų kultūra situacijose, kai atėjus pas korepetitorių ar į tam tikrą organizuotą vaikų šventę nereikės reikalauti pažymėjimo, o jis bus rodomas. Manau, kad čia vienas iš pirmųjų darbų, kurį teks ministerijai, na, kaip sakyti, organizuoti. Tai kviečiu palaikyti, svarbus įstatymas. Ačiū visiems dirbusiems.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat už nori kalbėti gerbiama V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, aš manau, kad šiandien mes priimame tikrai labai reikšmingą įstatymą ne vien savo turiniu, bet ir būdu, kaip jis yra priimamas. Jis demonstruoja, ši procedūra demonstruoja, kad kai mes norime, mes netgi turėdami skirtingas pozicijas sugebame susitarti dėl bendrojo gėrio, šiuo atveju – dėl mūsų vaikų. Čia labai geras pavyzdys, na, siekiant ir kitų tikslų valstybėje.
Dar vienas dalykas, kurį noriu pabrėžti, šiame įstatyme nustatyti griežti ribojimai asmenims, kurie dirba su vaikais, tačiau tuo pačiu metu šis įstatymas suteikia teises – tai labai svarbu pabrėžti – vaikų tėvams, vaikų globėjams reikalauti, kad šis įstatymas būtų vykdomas.
Dar kas yra svarbu. Aš gal pakartosiu, bet manyčiau, kad kiekviena įstaiga galėtų turėti tam tikras gaires, kurios prevenciškai galėtų apsaugoti ir vaikus, ir darbuotojus, jeigu, tarkime, juos pasiektų ir nepagrįsti kaltinimai. Tai tikrai nesunku padaryti ir kiekviena švietimo įstaiga, sporto federacija, aš manau, galėtų pagalvoti, remdamosi šituo įstatymu, remdamosi geraisiais pavyzdžiais, ir pateikti savo darbuotojams tokias gaires, kurios leistų jiems suvokti, kas leistina, kas neleistina, kokią ribą peržengus jau tampa rizikinga ir panašiai. Mes tikrai esame gerame procese, gerame kelyje ir aš tikiu, kad tai padės mūsų visuomenei išvengti sunkių bėdų. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ketvirtoji kalbės gerbiama A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Pirmiausia aš galbūt norėčiau prisiminti visą tą procesą, kaip jis vyko. Nors mūsų įstatymai reikalauja jau ir dabar, kad tos įstaigos, kurios dirba su vaikais, patikrintų asmenis, kurie nori ateiti dirbti į šitas įstaigas, ar jie nėra įtraukti į įtariamųjų ir kaltinamųjų registrą, deja, kai pradėjome domėtis, pamatėme, kad tai daroma labai vangiai. Pradėjus komunikuoti viešai apie tą pareigą, tas suaktyvėjo. Noriu pasakyti, kad tai tikrai suveikė ir per šių metų I ir II ketvirčius, mes matome, buvo nustatyti 67 atvejai, kai asmenys, turėdami tam tikrų žymų, bandė įsidarbinti tokiose institucijose, kurios dirba su vaikais.
Aš tikrai noriu padėkoti visoms institucijoms, kurios dirba prie šitų projektų. Buvo padarytas didžiulis darbas. Aš tikiu, kad jisai bus patogesnis ir iš tikrųjų leis turėti ir svertus. Tai yra atitinkama atsakomybė, jeigu bus šitų reikalavimų nesilaikoma. Ačiū visiems už tai, kad mums rūpi mūsų vaikų saugumas.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Galime turbūt balsuoti dėl viso projekto Nr. XIVP-3764. Balsuojame. Siūlymus apsvarstėme. Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 102, balsavo 101: už – 100, prieš – 1, susilaikiusių 0. Taigi įstatymas priimtas. (Gongas)
14.48 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3765(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9.2 klausimas – lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso keleto straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-3765. Čia buvo tik Teisės departamento, tai nekviesime pranešėjos.
1 straipsnis – nieko nėra, 2 straipsnis – nieko nėra. Tai yra dėl 2 straipsnio buvo Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu? Dėl 3 straipsnio nieko nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Dabar per šoninį mikrofoną gerbiama V. Targamadzė. Prašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Atsiprašau, aš suklydau, ne prieš – už.
PIRMININKAS. Jūsų balsas už? Gerai. Gaila, laiko atgal neatsuksi. Jau kaip paspaudėte mygtuką, taip, bet dėl protokolo – balsas už.
Dabar kalbėti niekas nenori dėl šio projekto. Balsuojame dėl Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3765.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 103, balsavo 102, už – 102 ir kitaip balsuojančių nebuvo. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.49 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. I-497 6 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-2823GR) (pateikimo tęsinys)
Toliau grįžtame į popietinę darbotvarkę. Čia buvo Prezidento grąžintas įstatymas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo ir taip toliau. Taigi mes jau viską… Pateikimas įvyko, padiskutavome, dabar turėsime balsuoti. Sakau, kaip balsuosime. Tai yra Prezidento grąžintas įstatymas. Bus alternatyvus balsavimas ir balsuosime taip: ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Kas už, tai svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, o kas prieš, tai laikyti įstatymą nepriimtu.
Kas už – svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, kas prieš – laikyti įstatymą nepriimtu. Balsuojame. Tris kartus pakartojau. Kas už – svarstyti iš naujo, prieš – laikyti nepriimtu. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 108, balsavo 108: už – 97, prieš – 11. Taigi, labai aiškiai: mes svarstome įstatymą iš naujo. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti liepos 16 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Gerbiama L. Nagienė per šoninį mikrofoną.
L. NAGIENĖ (DFVL). Mano balsą įskaitykite už. Vienu žodžiu, nebesusigaudėme.
PIRMININKAS. Už, supratau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Čia daugiau tokių bus.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamas K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ir mano balsą už.
PIRMININKAS. Ir jūsų balsas už. (Balsai salėje) Kolegos, mes negalime perbalsuoti, nėra pagrindo. Aš galiu leisti perbalsuoti tada, kai yra lygu. Dabar aš neturiu teisės grįžti. (Balsai salėje) Nesvarbu, kiek jūsų suklydo. (Balsai salėje)
Savo mikrofono neįsijungiau. Gerbiama V. Giraitytė-Juškevičienė. Prašom.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (LRPF). Tuomet ir mano balsą įskaitykite už.
PIRMININKAS. Tuomet ir jūsų balsas už.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (LRPF). Nes ne taip supratome.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiama B. Pietkiewicz.
B. PIETKIEWICZ (LRPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mano irgi už dėl protokolo.
PIRMININKAS. Gerai. (Balsai salėje: „Perbalsuojame!“) Gerbiamas V. Kanopa.
V. KANOPA (LSDPF). Mano irgi balsas už.
PIRMININKAS. Jūsų irgi už. Gerai. Visi, kas norėjo, pasakė, dėl protokolo fiksuojame. Čia nieko neįvyko, joks sprendimas nepakrypo kitaip, nei mes manėme. Aš tikrai keturis kartus pakartojau tą formulę. Tiesiog gal ne visi į tą procedūrą gerai įsigilino. Bet dabar jau viskas aišku. Judame toliau.
Dabar atkreipiu kolegų dėmesį, kviečiu susėsti į vietas, kviečiu pakviesti visus iš poilsio kambarių, nes dabar bus labai daug balsavimų ir čia tikrai vaikščioti nespėsite. Mes apsvarstėme vieną, du, tris, keturis, penkis, šešis… oi, daug įstatymų apsvarstėme, likę tik balsavimai. Prašau susėsti ir balsuoti.
Dabar darbotvarkės 2-2 klausimas. Čia mes, atrodo, bendru sutarimu priėmėme.
14.51 val.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3746(2) (priėmimo tęsinys)
Tuomet darbotvarkės 2-3.1 klausimas – Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3746. Priėmimas. Balsuojame. Raginu visus susėsti, nes tikrai nespėsime čia dar kur nors pasivaikščioti. Balsuosime vieną po kito.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 102, balsavo 102: už – 88, prieš – 2, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.53 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3747(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Žemės įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3747. Balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 108, balsavo 106: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 15. Kolegos, tikrai raginu susėsti į darbo vietas. Toliau. Tai yra balsavo 106: už – 91, prieš nebuvo, sulaikė 15. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.53 val.
Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 1, 2, 4, 13, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3735(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-4.1 klausimas – Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3735. Balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 111, balsavo 111: už – 109, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.54 val.
Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 1, 2, 3, 4, 5, 8 straipsnių pakeitimo ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3736(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-4.2 klausimas – Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3736. Balsuojame. Taip pat priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Čia užsiregistravo 107, balsavo 107 ir visi 107 balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas) Labai džiugu matyti Seimo vienybę.
14.54 val.
Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3737(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4.3 klausimas – Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3737.
Balsuojame. Priėmimas. Ir dar bus balsavimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 107, balsavo 105: už – 103, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.55 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir 180 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3905(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4.4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir 180 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3905. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 101, balsavo 100: visi 100 balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas) Gerbiama S. Lengvinienė per šoninį mikrofoną.
S. LENGVINIENĖ (DFVL). Labai ačiū. Noriu pristatyti tautodailininkę, kurią atlydėjo Rumšiškių kolektyvai. Pasveikinkime rumšiškiečius. Ačiū jums. (Plojimai)
PIRMININKAS. Džiaugiamės Rumšiškių kolektyvais ir tautodailininke. Malonu. Ir gerbiamas A. Pocius dar per šoninį mikrofoną.
A. POCIUS (TS-LKDF). Praėjusį balsavimą man nesuveikė, aš balsavau už, bet kažkodėl nesuveikė.
PIRMININKAS. Dėl protokolo jūsų balsas už. Taigi, pasidžiaugėme Seimo svečiais ir dabar dirbame toliau.
14.56 val.
Konsulinio statuto Nr. I-886 1, 2, 3, 8, 20, 22, 221, 25, 32, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3872(2), Konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 3, 6 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3873(2), Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3874(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-3872. Čia svarstymas, tai iš karto ir lydimieji 2-5.2 ir 2-5.3 klausimai – dėl Konsulinio statuto. Gerai. Balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 109, balsavo 109, visi 109 balsavo už. Taigi po svarstymo yra pritarta. Užsienio reikalų komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu pritarti skubos tvarkai? Dėkoju. Niekas neprieštarauja, pritarta. Gerai.
14.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3918(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3918. Taip pat balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 109, balsavo 109: už – 102, prieš nebuvo, susilaikė 7. Taigi po svarstymo yra pritarta. Džiugu.
14.57 val.
Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 2, 10, 11, 12, 14, 17, 18, 20, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171, 181 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3920(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 2-7 klausimas – Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-3920. Taip pat balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 106, balsavo 104: už – 104, visi 104 balsavo pozityviai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Taigi po svarstymo yra pritarta.
Apsvarstytų įstatymų dabar kol kas neturime. Bet atkreipiu dėmesį, kad balsavimo langas tęsiasi iki 16 valandos. Dabar svarstome ir balsuojame.
14.58 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3901(2) (svarstymas)
Toliau pagal darbotvarkę – 2-8 klausimas: Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas Nr. XIVP-3901. Kviečiu gerbiamą A. Kupčinską, Ekonomikos komiteto pranešėją. Tiesiog paskaitykite mums Ekonomikos komiteto išvadą. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė, buvo tiktai Teisės departamento pastabos, ir dalyvaujant 9 komiteto nariams, kolegoms, pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju už komiteto išvadą. Pasiūlymų nebuvo. Tai yra tiktai dėl motyvų. Prieš kalbės gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mes taip lengva ranka atveriame galimybę apeiti konkurso reglamentavimą, suteikiant 40 metų 120 hektarų Baltijos jūros teritoriją konkurso dalyviui, kuriam nereikės net dalyvauti konkurse. Paskutinis konkursas patyrė fiasko, kaip žinia, nes buvo tik vienas dalyvis. Tai specialiuoju įstatymu dėl antrojo vėjo parko Baltijos jūroje sugalvota procedūra, kad konkursu vadinsis net ir vieno dalyvio dalyvavimas šioje procedūroje. Žvelgdamas į patį tekstą, matau, kad VERTʼas, tai yra valstybinis energetikos reguliuotojas, tiesiog derėsis ir vykdys to vieno dalyvio pageidavimus. Ačiū Dievui, kad STT sureagavo, pateikė savo antikorupcinį vertinimą, beje, savo iniciatyva. Komitetas šiek tiek pataisė, bet liko vienas dalyvis.
O kur svarbiausias akcentas? Svarbiausias akcentas… Prisiminkite, kolegos, kaip energetikos ministras D. Kreivys blokavo pro komitetą praėjusią pataisą, kad šis konkursas yra su valstybės parama. Mes buvome išbraukę, teikėme pataisas, kad būtų negalima skelbti konkurso su valstybės parama. Konkurse turėtų konkuruoti dalyviai dėl mokesčio vystymo valstybei. Šiuokart 15 metų suteikiama teisė ir dar vienam dalyviui lupti skūrą nuo elektros energetikos vartotojų, suteikiant didžiulę Baltijos jūros teritorijos dalį – 120 hektarų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas K. Starkevičius. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, iš tikrųjų emocinga kalba. Tačiau realybė yra štai tokia: dabartiniu metu Šiaurės jūroje, Baltijos jūroje yra vystoma ir numatoma vystyti ne vieną projektą, būtent vėjo projektą. Mes dabar konkuruojame dėl investitorių, kurie investuos pas mus, Baltijos jūroje, su šiuo projektu, o ne… Ir užtai reikalinga tikrai suskubti į tą pravažiuojantį traukinį ar laivą, nes mes iš tikrųjų galime ir nepasistatyti to antrojo parko, kuris labai reikalingas mūsų šalies energetinei nepriklausomybei. Dabar pasakymai, kad, štai, dar palaukime, pažiūrėkime… Tai tos konkurso sąlygos ir leis užtikrinti, kad tas, kuris norės investuoti, galėtų optimaliausiomis sąlygomis dalyvauti tame konkurse ir turėsime rezultatą.
Kodėl dabar pirmas neįvyko? Tai pirmas neįvyko, nes tuo metu dar buvo visai kitokios sąlygos. Užtai mes dabar, norėdami šiek tiek vėlgi privilioti investuotojus, ir keičiame šias sąlygas. Tikrai neatsitraukime. Laikas yra ne mūsų pusėje.
PIRMININKAS. Dėkoju, motyvai išsakyti.
Dabar balsuosime dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3901. Balsuojame.
Užsiregistravo 101, balsavo 99: už – 69, prieš – 6, susilaikė 24. Taigi, po svarstymo yra pritarta. Gerbiamas A. Skardžius per šoninį mikrofoną.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Na, tiesiog nereikėtų, gerbiamas Kazimierai, klaidinti mūsų kolegų ir turbūt visų žmonių, kurie turės 15 metų mokėti duoklę tam, neva, investuotojui, kuris ateis ne konkurso sąlygomis, o tiesiog susiderėjęs su valstybiniu energetikos reguliuoju. Sakykime, ką deklaruoja gerbiamas energetikos ministras, gal patikslins, bet aš norėčiau galbūt atkartoti jo mintis, išsakytas viešai: „Kadangi Vokietija susidurs su elektros energetikos dideliu poreikiu, mums atsiveria galimybė teikti, pardavinėti, tapti eksportuojančia elektros energetikos valstybe.“ Puiku! Bet ne vartotojų sąskaita, ne iš remiamo tarifo! Štai kur problema!
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas R. Šarknickas – per šoninį mikrofoną. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš tiktai ne emocingai, ne taip stipriai. Reikia atkreipti dėmesį į žodį „konkurencija“. Tai su kuo konkuruos tada tas vienas asmuo?
Kitas dalykas. Jeigu savivaldybėse dalyvauja vienas dalyvis konkurse, tai konkursas atšaukiamas. Kaip tada bus? Jeigu mes pasėsime tokį dalyką, kas įvyks visose savivaldybėse, ar nepadaugės korupcijos? Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai trumpai. Konkursas bus konkurencingas. Kviečiami dalyvauti viso pasaulio žaidėjai. Mes negalime sakyti, kad mes renkamės iš vieno, mes renkamės ir kviečiame visus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš minėjau ypatingą šio projekto svarbą, tai reikalinga skubos tvarka.
PIRMININKAS. Skuba, taip? Ar galime pritarti skubai? Girdžiu balsų – ne, tuomet balsuosime dėl šio įstatymo projekto skubos. Balsuojame.
Užsiregistravo 101, balsavo 97: už – 61, prieš – 8, susilaikė 28. Taigi skubai pritarta.
15.06 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 564 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1726 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3955(2) (svarstymas)
Toliau 2-9 klausimas – Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3955. Taigi prašau į tribūną gerbiamą Švietimo ir mokslo komiteto pranešėją L. Nagienę.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Švietimo komitetas svarstė šį projektą. Buvo gautos dvi pastabos. Buvo Teisės departamento pasiūlymas kreiptis dėl Vyriausybės išvados, tačiau komitetas nepritarė. Kita pastaba buvo redakcinė, jai komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 10, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi Seimo narių pasiūlymų nebuvo. Motyvai dėl viso. Gerbiama R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Pirmiausia, tikrai reikia atidėti patikrinimus, patyrusius visišką fiasko. Taip pat noriu pabrėžti, kad ištraukiamas tik vienas segmentas iš visų tų patikrinimų, kurių sulaukia mokiniai skirtingose klasėse. Nepasirengę, atnaujinę turinį, bet neparengę nei vadovėlių, nei metodinės medžiagos, nei taisyklių, kaip bus įgyvendinami patikrinimai, sukėlėme didelį stresą tiek vienuoliktokams, tiek mokytojams, tiek tėvams. Bent jau dabar žengiamas tas žingsnis atgal, įvertiname, kad vis dėlto tokie dalykai, tokie dideli pokyčiai negali būti įgyvendinami vieno mygtuko paspaudimu. Juo labiau reikia pabrėžti, kad visos reformos daro įtaką. Mūsų viešojo sektoriaus pajėgumai išvis silpsta, nes Valstybės tarnybos įstatymas sudarė tam prielaidas, mažėja kompetentingų žmonių, valstybės tarnautojų, dirbančių ministerijose, atsakingose institucijose. Perkame paslaugas, šiuo atveju ir švietimo paslaugas, štai susiduriame su tokiomis situacijomis, kai mokiniams pateikiama nekokybiškai parengta medžiaga, atsiranda užduočių temos, kurios buvo eliminuotos iš atnaujinto turinio. Todėl tas atidėjimas yra būtent tų spragų taisymo galimybė. Aš labai tikiuosi, kad naujoji ministrė jau rugsėjo mėnesį pristatys, kaip atrodys ta patikrinimo sistema visuose švietimo ir bendrojo ugdymo lygmenyse. Tai yra pagrindinė šios kadencijos tema.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3955.
Užsiregistravo 110, balsavo 109: už – 105, prieš nebuvo, susilaikė 4. Taigi po svarstymo yra pritarta.
Švietimo ir mokslo komitetas siūlo taikyti skubos tvarką. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
15.10 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3958(2) (svarstymas)
Tada 2-10 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3958. Gerbiamas E. Pupinis jau pasirengęs Švietimo ir mokslo komiteto išvadą. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas pritarė minėtam įstatymo projektui Nr. XIVP-3958(2) ir komiteto išvadai, taip pat priėmė protokolinį sprendimą prašyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iki 2024 m. rugsėjo 1 d. peržiūrėti Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašą nurodant, kad asmenys su tokia kvalifikacija ir pasirengimu dirba kiekvienu konkrečiu atveju klasėje; antra, prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės iki 2024 m. spalio 15 d. peržiūrėti savivaldybėms švietimo pagalbai skirto finansavimo tvarką, kad lėšos būtų skiriamos tiesiogiai mokykloms pagal specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičių. Pateikti savo variantą, kuriam pritarė bendru susitarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Labai ačiū pranešėjui.
Dabar diskusija. Gerbiama V. Targamadzė kviečiama į tribūną diskutuoti.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš tiesiog tik noriu atkreipti dėmesį. Aišku, aš pritariu, nes tai padaryti neišvengiama, bet visų pirma noriu atkreipti dėmesį: kad ir kas būtų valdžioje, ar dabar iš karto reikia daryti? Reikalinga kompetencija, ypač mokytojo padėjėjui. Jam yra tiktai vidurinio išsilavinimo reikalavimas, jis neturi atitinkamų kompetencijų ir iš tikrųjų negali, labai dažnai negali tinkamai atlikti darbo, ir pasimeta. Nors ir yra labai geri ketinimai, bet tai ugdymo procesui nepadeda, todėl reikėtų galvoti apie jų kompetencijų ugdymąsi. Tam būtų galima panaudoti penktąjį ISCED’ą, apie ką buvo kalbama Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje, bet čia tai nėra įrašyta. Penktasis ISCED’as leistų sudaryti ir galimybę padidinti atlyginimus. Jūs nepamirškite, kad vis dėlto mokytojų padėjėjai gauna labai menką atlyginimą ir jų surasti taip pat nėra lengva. Juo labiau kad jie būtų kompetentingi.
Dar vienas momentas – normatyvai. Yra labai dideli normatyvai švietimo pagalbos specialistams. Reikia dar kartą peržiūrėti normatyvus, nes, įsivaizduokite, socialiniam pedagogui yra skirta 400 ar 450 vaikų. Logopedas kas keletą minučių turi vaikus keisti ir panašiai. Be abejo, reikalingas tiesioginis finansavimas. Apie tai buvo jau kalbėta. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Daugiau niekas nenori diskusijoje dalyvauti.
Dabar motyvai dėl viso. Gerbiama R. Tamašunienė – už.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Šis atvejis – dar viena Švietimo įstatymo pataisa, kuri iliustruoja, kad daromos reformos nenumatant nei parengiamojo laikotarpio, nei sudėliojant strategijas, kaip tai turi įvykti realybėje. Švietimo sistema kaip tokia stokoja pačių mokytojų, jaunų žmonių, ateinančių į švietimo sektorių. Jau kalbant apie vaikų su negalia integraciją, įtraukųjį ugdymą, taip pat pasigendama visų kitų specialistų. Aišku, norėjome vaikams padaryti kuo geriau, o išėjo kaip visada: nepagalvojome, kad nėra tų specialistų ir jie neatsiras kaip grybai po lietaus, kad ateis kvalifikuoti pedagogai, edukologai arba socialinius mokslus baigę žmonės, gebantys dirbti su neįgaliais vaikais ir su vaikais su specialiaisiais poreikiais bendrojo ugdymo klasėse. Dabar leidžiame dirbti iš esmės visiems norintiems, bet kartu mes neužtikriname atitinkamo darbo užmokesčio. Tas užmokestis, kurį gauna nekvalifikuoti pagalbą mokytojams teikiantys specialistai, dirbantys konkrečiai su paskirtu mokiniu bendrojo ugdymo klasėse, tikrai yra niekingas, kaip minimalusis darbo užmokestis už tą tokį, sakykime, visiškai fizinį darbą.
Čia, šitoje srityje, aš taip pat pasigendu kito segmento, kuris pakviestų žmones, baigusius socialinius ir edukologinius mokslus, ateiti dirbti ir pagelbėti mokytojams, pedagogams, specialistams. Padarėme, gerą idėją metėme į išorę ir tikėjomės, kad jinai bus įgyvendinta savaime. Na, taip, nebūna. Todėl dabar, kai papildomas…
PIRMININKAS. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …sąrašas dirbančių mokyklose, tai yra teisingas, bet laikinas sprendimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar balsuojame dėl šio projekto, darbotvarkės 2-10 klausimo – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3958.
Užsiregistravo 104, balsavo 104: už – 103, prieš – 1, niekas nesusilaikė. Taigi, po svarstymo yra pritarta. (Balsai salėje) Replika po balsavimo – gerbiamas E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiama kolege Rita Tamašuniene, man atrodo, jūs per daug įsijautėte į rolę. Šitas įstatymas, kurį dabar taisome, buvo priimtas praeitą kadenciją, kuomet jūs buvote Vyriausybės ir daugumos narė. Iš tikrųjų nereikia apeliuoti į šią Vyriausybę, kuomet jūs patys priėmėte sunkiai įgyvendinamus įstatymus. (Balsai salėje)
15.16 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2242 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3925(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Gerai. Darbotvarkės 2-11 klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3925. Čia vėlgi gerbiamas A. Petrošius – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada. Trumpai išvadą ten, mes jums duosime.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymų nėra. Diskutuoti niekas neužsirašęs. Gerbiamas K. Vilkauskas – už. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Trumpai sakant, reikia taisyti klaidas ir šitos klaidos taisomos, nes ir Biudžetinių įstaigų įstatyme, ir Viešųjų įstaigų įstatyme… Vadovai tikrai nekalti, kad tos klaidos buvo padarytos, ir dabar jos sėkmingai taisomos. Kviečiu balsuoti už. Manau, taip visi ir padarysime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pabandykime balsuoti. Kaip, negaliu sakyti, bet balsuokime.
Užsiregistravo 97, balsavo 97: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 9. Taigi, po svarstymo yra pritarta.
15.18 val.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3943(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 2-12 klausimas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3943. Taigi, Biudžeto ir finansų komiteto pranešėja gerbiama R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ar jūs perskaitytumėte? Ne, gerbiamas M. Lingė gali perskaityti išvadą. Čia kažkaip parašyta, kad jūs pranešėja, bet komiteto pirmininkas taip pat gali tą padaryti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas liepos 8 dieną apsvarstė šį įstatymo projektą. Prieš tai jį apsvarstė ir Kultūros komitetas, tai komitetas Kultūros komiteto priimtam sprendimui grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti nepritarė, bet pats komitetas patobulino įstatymo projektą tomis esminėmis nuostatomis, į ką buvo atkreipęs dėmesį ir Teisės departamentas, ir tarptautinės organizacijos, kurios taip pat išreiškė savo nuomonę dėl pateikto projekto, tai yra būtinybės turėti minimalų finansavimą. Tas minimalus finansavimas nuo 2019 metų, nuo dabar galiojančio 41 mln. po komiteto patobulinimo yra pakitęs iki trejų metų vidurkio, paskutinių metų vidurkio, ir sudarytų bent 30 mln. didesnes grindis. Na, o komitetas apskritai balsuodamas dėl projekto pritarė pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui, ir komiteto išvadoms. Už buvo 8, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar tada Kultūros komiteto išvadą gerbiamas V. Kernagis galėtų pagarsinti. Matau, apsidžiaugėte, kad turėsite progą. Tiesiog išvadą.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Sveiki. Komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. Už – 1, kiti susilaikė.
PIRMININKAS. Sprendimas yra?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Sprendimas nepritarti. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Grąžinti tobulinti. Gerai. Dėkoju. Dabar diskusija. Diskutuoti kviečiu gerbiamą V. Targamadzę. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad įvertindami akivaizdų kontekstą, kad yra grėsmė, karo grėsmė, ir pasirengimą gynybai turime įsisąmoninti, kad transliacija turi būti nenutrūkstama, ir tam reikia pasirengti. Tikrai nenuvertinant komercinių žiniasklaidos priemonių, vis dėlto tokia valstybės deleguojama misija yra nacionaliniam transliuotojui. Tai strategiškai svarbi įstaiga nacionaliniam saugumui užtikrinti.
Man tikrai teko dirbti ir LRT taryboje prieš gerą penkmetį, jau praėjo septyneri metai. Jūs turbūt neįsivaizduojate, kokios ten yra darbo sąlygos. Ten iš tikrųjų labai reikia arba rekonstrukcijos, arba naujo pastato, nes kai kurie darbuotojai dirba labai sudėtingomis sąlygomis.
Toliau. Reikia įvertinti, kad paslaugos brangsta. Mano žiniomis, vien LRTC ištransliavimo išlaidos brangsta 57 %, tai apie 15 mln. O kur dar einamųjų metų biudžete nenumatytos išlaidos, pavyzdžiui, privaloma slėptuvė. Alternatyvi transliacija karo metais. Reikia pasirengti alternatyviai transliacijai galbūt kitame mieste, Kaune, o gal ir kitoje šalyje. Kibernetinis saugumas, archyvų kopijų iškėlimas, elektros generatoriai ir taip toliau. Todėl aš siūlau labai įsiklausyti, neskubėti ir įsiklausyti, ką siūlo keisti LRT 19 straipsnio 5 dalyje, numatytą procentą nuo akcizų iš 1,3 % į 1,2 % nuo 2027 metų. Ir LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už paskutiniais metais, praėjusiais biudžetiniais metais, LRT skirtus valstybės biudžeto asignavimus.
Tikrai nereikia tokios skubos. Jūs pasižiūrėkite: birželio 14 dienos vakare yra įregistruojama, 18 dieną jau teikiamas projektas. Taigi siūlau palaikyti LRT iniciatyvą ir nepamirškime, kokiomis sąlygomis mes gyvename, kokia yra grėsmė ir kad tai yra tikrai nacionaliniu požiūriu, saugumo požiūriu labai svarbi institucija. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti taip pat nori gerbiama L. Pociūnienė.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, aš labai labai trumpai. Iš tikrųjų dėl to projekto, kuris teikiamas Biudžeto ir finansų komiteto, noriu pasakyti, kad jisai gerokai pagerėjo nuo pirminio varianto, kuris buvo teikiamas, bet tebelieka gana nebrandus ir, autoritetingų ekspertų nuomone, iš tikrųjų dėl jo dar kyla nemažai abejonių.
Asmeniškai aš nematau rimtų priežasčių, kodėl reikėtų iš esmės keisti modelį, nes modelio keitimas yra labai rimta operacija, kuri turi būti labai gerai apsvarstyta. Taip, kaip mes čia skubame su šiuo projektu, nematau priežasčių skubėti. Iš tikrųjų aš siūlyčiau šiandien balsuojant susilaikyti ir duoti laiko pagrindiniam komitetui dar patobulinti tą projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija įvyko. Dabar motyvai už ir prieš. Už kalbės gerbiamas J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš pritariu, kad nereikia skubėti to projekto priimti, ir pastebėsiu, kad priėmimas per likusias sesijos dienas nėra numatytas. Bet vis dėlto geriau pritarti po svarstymo ir toliau diskutuoti iki priėmimo, nes nepritarus po svarstymo vėl viskas grįžta į pateikimo stadiją, vėl tas ratas sukasi nuo nulio.
O šiuo projektu, kurį pagrindinis komitetas vis dėlto pataisė, palyginti su pagrindiniu, tuo pradiniu teikimu, aš pastebėsiu, kad yra įvedamos kur kas aukštesnės grindys, rodos, apie 20 mln. eurų negu dabar galiojančiame įstatyme. Tai tik dėl to, aš manau, LRT negali skųstis.
O kad, taip sakant, augimas trupučiuką sumažinamas dėl mūsų priimto sprendimo padidinti akcizus, iš tikrųjų LRT tikrai negalėjo planuoti savo būsimų biudžetų pagal mūsų atliktą dabar, turbūt ir mums patiems gana netikėtai, Gynybos fondo įkūrimą ir atitinkamus akcizų padidinimus. Dėl to tikrai, priėmus šį įstatymo projektą, LRT biudžetų augimas išliktų gana ryškus.
Aš tikrai manau, kad ramiai galime balsuoti pritardami po svarstymo. O iki priėmimo dar pažiūrėtume, padiskutuotume. Iki rudens tikrai bus laiko.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – gerbiama L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Jurgi, jeigu jūs sakote, kad nenorite palaikyti projekto ir neskubate, tai, aš manau, mes galime šiandien visiškai jam nepritarti ir grąžinti iniciatoriams tobulinti, kaip ir siūlė Kultūros komitetas, kuris tikriausiai geriausiai išnagrinėjo šį klausimą ir žinojo, kiek reikia lėšų ir kaip reikia spręsti klausimą. Tai tikrai ir gerbiama Liuda kalbėjo, ir tie žmonės, kurie dirbo televizijoje ir kurie žino, koks yra finansavimas ir koks ten yra darbas. Aš siūlau dabar tikrai šiam projektui nepritarti, o per vasarą įregistruos naują variantą ir patobulins projektą. Siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bandysime balsuoti tikriausiai dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projekto Nr. XIVP-3943. Balsuojame.
Užsiregistravo 100, balsavo 97: už – 56, prieš – 6, susilaikė 35. Taigi po svarstymo yra pritarta.
15.27 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3420 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3945(2) (svarstymas)
Toliau 2-13 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3945. Vėlgi gerbiamas M. Lingė, komiteto pirmininkas, Biudžeto ir finansų komiteto išvadą mums galėtų dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė liepos 8 dieną minėtą įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymų čia nebuvo. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Tai balsuojame tada. Kviečiu balsuoti dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3945. Balsuojame.
Užsiregistravo 99, balsavo 98: už – 90, prieš nebuvo, susilaikė 8. Taigi pritarta po svarstymo.
Dabar, kadangi čia trūksta šiek tiek pranešėjų, mes peticijas… Taip. Gerbiamas V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Mano balsą šio balsavimo įskaitykite už. Ir dar, kol Paulius dirba, noriu palinkėti sėkmės, sveikatos ir įdomaus gyvenimo ten, Briuselyje, nepamiršti Lietuvos.
PIRMININKAS. Labai ačiū, dėkoju už linkėjimus. Dabar tada gal mes galėtume keletą peticijų apsvarstyti iš darbotvarkės pabaigos? (Balsas salėje: „Ne, negalime“.) Kodėl? Manau, kad galime tikrai, nes dar… (Balsai salėje) Ne, mes tikrai sutaupėme laiko ir galime šiek tiek, nes neturime pranešėjų, iš eilės eidami… Tai dabar tada iš pabaigos.
15.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. birželio 19 d. išvados Nr. 250-I-18“ projektas Nr. XIVP-3994 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamas E. Pupinis. Aš jau paskelbiau, kad peticiją svarstysime. Tai 2-32 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. birželio 19 d. išvados Nr. 250-I-18“ projektas Nr. XIVP-3994.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Seimo Peticijų komisija šių metų birželio 19 dienos posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo peticiją, kurioje pateiktas siūlymas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies punktą, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 121 1 dalį ir 25 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir priėmė sprendimą teikti Seimo išvadą netenkinti šio siūlymo. Peticijų komisija priėmė sprendimą atsižvelgus į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuomonę dėl peticijoje pateikto siūlymo. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 121 dalies, 25 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatos priimtos siekiant stiprinti transporto priemonių taršos kontrolę kelyje, mažinant jų neigiamą poveikį aplinkai ir eismo saugumui. Nurodytos įstatymų nuostatos įsigalioja šių metų sausio mėnesį. Tenka priminti, kad minėtas teisės aktas po minėtos peticijos pateikimo Seime jau buvo tobulinamas ir priėmus įstatymus sudarytos teisinės sąlygos stiprinti transporto priemonių taršos kontrolę keliuose, tačiau fiksuojant pažeidimus pirmą kartą atsisakyta griežtėjančių priemonių, tokių kaip techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimas pažeidimo fiksavimo metu. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Peticijų komisija mano, kad peticijoje pateikti siūlymai nepagrįsti. Prašoma pritarti komisijos išvadai. Teisės departamentas pastabų neturi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi niekas nenori klausti, diskutuoti niekas neužsirašė, tai keliaujame į priėmimą. Yra du straipsniai. Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Galbūt bendru sutarimu galime? Ai, balsuojame, priėmimas. Teisingai.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 98, balsavo 96: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 3.
Dabar aš suteikiu žodį, matau, dėl vedimo tvarkos gerbiamam A. Vinkui, o posėdžiui toliau pirmininkaus gerbiamas A. Mazuronis, pirmininko pavaduotojas. Dėkoju.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, LRPF). Prašau, gerbiamas Antanai, jums žodis suteiktas.
A. VINKUS (LRPF). Gerbiami Seimo nariai, gerbiamas ponas Pauliau, leiskite man Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos vardu perskaityti šį jautrų, tačiau kuklų tekstą: „Lietuvos Respublikos Seimas. Padėka daktarui P. Saudargui, ne medikui – technikos mokslų daktarui, už demokratijos puoselėjimą, pagarbą kolegoms ir nuoseklų darbą Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos darbe, už šio apdovanojimo vertės saugojimą ir reiškiamą pagarbą. Komisijos vardu pasirašo A. Vinkus, V. Pranckietis, A. Pocius, Z. Streikus ir V. Jukna.“ Priimkite šį mūsų kuklų padėkos jums ženklą. (Plojimai)
PIRMININKAS. Tai, gerbiamas Pauliau, dar siūlau lukterėti. Per šoninį mikrofoną dar A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mes frakcijos vardu taip pat norime padėkoti Pauliui už puikų pirmininkavimą posėdžiams. Tai yra paskutinis posėdis artimiausius penkerius metus, deja, Paulius iš šitos tribūnos greičiausiai neves posėdžių. Tai linkime, kad ir Europos Parlamente ne mažesnių atsakomybių imtumeisi. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Grįžtame į darbinę darbotvarkę.
15.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. birželio 19 d. išvados Nr. 250-I-17“ projektas Nr. XIVP-3998 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-33 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. birželio 19 d. išvados Nr. 250-I-17“ projektas Nr. XIVP-3998. Pranešėjas – E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Peticijų komisija šių metų birželio 19 d. posėdyje išnagrinėjo minėtą peticiją, kurioje pateiktas siūlymas pakeisti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, pašalinat nuostatą, kad šilumos tiekėju gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas), ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą netenkinti šio siūlymo. Komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nuomonę, ir peticijoje pateiktą siūlymą. Vertinant peticijoje pateiktą pareiškėjo pasiūlymą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2012 metų galiojančio Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 2 dalis draudė vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui būti šilumos tiekėju.
Siekiant paskatinti šilumos vartotoją ieškoti geriausio daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) kokybės už žemiausią kainą ir įvertinant tai, kad energetikos rinkoje stebimas kvalifikuotų specialistų trūkumas, 2022 metais priimto Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis atsisakius tuo metu galiojusio apribojimo šilumos tiekimo įmonėms dalyvauti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų (eksploatuotojų) rinkoje, buvo suteikta galimybė šilumos vartotojams rinktis iš visų galimų kvalifikacinius reikalavimus atitinkančių šios paslaugos teikėjų.
Komisijos nuomone, galiojantis Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis nustatytas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo veiklos teisinis reguliavimas užtikrina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams galimybę, todėl pareiškėjo peticijoje teikiamas siūlymas dėl Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pakeitimo, komisijos nuomone, vertintinas kaip netikslingas.
Prašome pritarti Komisijos išvadai. Teisės departamentas pastabų dėl Seimo nutarimo projekto nepareiškė.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausti nenori niekas. Pasisakyti dėl motyvų po pateikimo – niekas. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nereikia, gerai.
Svarstymas. Niekas nenori kalbėti.
Priėmimas. Du straipsniai. Nė dėl vieno iš jų pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti abiem bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
Dėl viso… Jeigu nenori kalbėti niekas, balsuojame. Kas pritariate ką tik pristatytam Seimo nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kaip nors kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 90, prieš – 1, susilaikė 2. Seimo nutarimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-3998) priimtas. (Gongas)
15.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. birželio 19 d. išvados Nr. 250-I-16“ projektas Nr. XIVP-3999 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-34 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. birželio 19 d. išvados Nr. 250-I-16“ projektas. E. Pupinis. Pateikimas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija 2024 m. birželio 19 d. posėdyje išnagrinėjo minėtą peticiją, kurioje pateiktas siūlymas pakeisti Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnį, ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą netenkinti šio siūlymo. Sprendimas priimtas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos nuomonę dėl peticijoje pateikto siūlymo.
Pareiškėjas peticijoje pateikia argumentus, kodėl įstatymo 5 straipsnį reikėtų pakeisti ir išdėstyti jį taip: „Valstybė pripažįsta devynias Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines Lietuvoje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, Visuotinio patriarchato Egzarchato Lietuvos krikščionių ortodoksų (išbraukiant „stačiatikių“, paliekant „sentikių“), judėjų, musulmonų, sunitų ir karaimų.“
Pareiškėjo argumentas – kad įstatymo 5 straipsnio formuluotė neapibrėžta tik ortodoksų (stačiatikių) atveju, tačiau šis teiginys nėra tikslus. Pasaulyje taip pat veikia skirtingos ir viena nuo kitos nepriklausomos evangelikų reformatų, evangelikų liuteronų, sentikių, judėjų religinės organizacijos. Naujai susikūrusių religinių bendrijų, teigiančių, kad jos yra tradicinės Lietuvoje, prašymai dėl įtraukimo į Juridinių asmenų registrą nėra nagrinėjami vien formaliai. Gavusi tokį religinės bendrijos prašymą, Teisingumo ministerija atlieka įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatytą religinės bendrijos tradicijų tęstinumo vertinimą ir gali netenkinti prašymo.
Peticijų komisijos nuomone, šiuo metu galiojanti įstatymo 5 straipsnio formuluotė nekelia nei esminių praktinių, nei teisinių problemų, vertinant religinių bendrijų tradicijų tęstinumą, todėl, komisijos nuomone, minėto įstatymo pakeitimas vertinamas kaip netikslingas.
Prašome pritarti komisijos išvadai. Teisės departamentas taip pat nematė jokių pastabų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausti nenori niekas, dėl motyvų nenori kalbėti niekas. Po pateikimo nebalsuojame.
Svarstymo stadija. Diskusijoje nenori niekas dalyvauti. Dėl motyvų nenori niekas. Irgi nebalsuojame.
Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Nė dėl vieno iš jų pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. (Balsas salėje) Dėl viso niekas nenori kalbėti. Balsuojame. Kas pritariate nutarimo projektui Nr. XIVP-3999, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 86, prieš – 1, susilaikė 5. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-3999) priimtas. (Gongas)
15.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. birželio 12 d. išvados Nr. 250-I-15“ projektas Nr. XIVP-4000 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-35 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. birželio 12 d. išvados Nr. 250-I-15“ projektas Nr. XIVP-4000. Pranešėjas – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Peticijų komisija šių metų gegužės 12 dienos posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos peticiją, kurioje pateiktas siūlymas pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75, 4.85 ir 6.969 straipsnius, reglamentuojančius bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą ir jungtinės veiklos sutartį. Priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą netenkinti šio siūlymo. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonę dėl peticijoje pateikto siūlymo.
Pareiškėjos siūlymas uždrausti mažuose (8 butų) namuose sprendimus dėl bendra daline nuosavybe priklausančio turto valdymo priimti 51 % balsų dauguma ir nustatyti 100 % balsų daugumos reikalavimą sistemiškai nedera su Civiliniame kodekse įtvirtintu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo teisiniu reguliavimu ir kelia pagrįstų abejonių dėl įgyvendinimo galimybių. Daugiabučiuose namuose įprastai yra daug bendraturčių ir tai apsunkina bendro sutarimo pasiekimą. Tuo tarpu peticijoje siūlomu teisiniu reguliavimu, reikalaujant visų bendrasavininkių bendro sprendimo bendrosios nuosavybės valdymo klausimais, pastato išlaikymu nesuinteresuoti ar pasyvūs asmenys galėtų nebalsuodami ar balsuodami prieš visą laiką blokuoti bet kuriuos pastato patalpų savininkų sprendimus. Net ir vieno bendrasavininkio nesutikimas (ar apskritai valios neišreiškimas) reikštų sprendimo priėmimo negalimumą. Prašome pritarti komisijos išvadai atmesti peticiją. Teisės departamentas taip pat pritarė.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausti niekas nenori. Po pateikimo nebalsuojame. Svarstymo stadija. Diskutuoti niekas nenori. Nebalsuojame.
Priėmimas pastraipsniui. Nutarimo projektą sudaro du straipsniai. Nė dėl vieno iš jų pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Labai dėkui.
Dėl motyvų dėl viso niekas nenori kalbėti. Balsuojame. Kas pritariate ką tik pristatytam Seimo nutarimo projektui, balsuojate už.
Šio nutarimo priėmimas
PIRMININKAS. Balsavo 98 Seimo nariai: už – 95, prieš – 1, susilaikė 2. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-4000) priimtas. (Gongas)
15.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. birželio 5 d. išvados Nr. 250-I-14“ projektas Nr. XIVP-4001 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-36 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. birželio 5 d. išvados Nr. 250-I-14“ projektas Nr. XIVP-4001. Pranešėjas – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija birželio 5 dienos posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų peticiją, kurioje pateiktas siūlymas pakeisti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo straipsnio 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „Seniūnaičiui už jo veiklą yra atlyginama (apmokama). Seniūnaičiams nustatomas nuo 3 iki 5 % tos savivaldybės, kurios seniūnaitis jis yra, mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimas. Atlyginimo dydį nustato tos savivaldybės taryba. Seniūnaitis turi teisę atsisakyti šio atlyginimo, reglamento nustatyta tvarka pateikdamas prašymą dėl seniūnaičio pareigų atlikimo neatlygintinai, tai yra visuomeninias pagrindais. Tokį prašymą pateikusiam seniūnaičiui šioje dalyje nurodytas atlyginimas neskaičiuojamas ir nemokamas, taip pat neskaičiuojami ir nemokami teisės aktų nustatyti privalomi mokėti mokesčiai, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.“ Priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą netenkinti.
Seimo Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonę dėl peticijoje pateikto siūlymo. Vertinant peticijoje pateiktą siūlymą atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlyginimo už seniūnaičio veiklą mokėjimo klausimas yra susijęs su įvairiais kitais tos veiklos aspektais, pavyzdžiui, darbo laiko apskaitos, atostogų reguliavimo klausimais, taip pat tuo, kas atliktų seniūnaičio darbdavio funkciją, kokią įtaką atlyginimo mokėjimui turėtų seniūnaičio nedalyvavimas seniūnaičių sueigos posėdžiuose ir panašiai. Todėl visi šie klausimai turėtų būti vertinami ir sprendžiami kompleksiškai.
Vietos savivaldos įstatymo 38 straipsnio 8 dalies nuostatos aiškiai atriboja seniūnaičio atliekamas funkcijas nuo savivaldybės tarybos nario, savivaldybės administracijos direktoriaus, vicemero, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo ar darbuotojo, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ar darbuotojo. Vietos savivaldos įstatyme įtvirtina, kad seniūnaitis yra rinktas bendruomenės atstovas, kurio atliekami veiksmai atliepia bendruomenės interesus. Pažymėtina ir tai, kad seniūnaičiai, vykdydami savo funkcijas, nėra atskaitingi savivaldybės tarybai ar administracijai, todėl sunku pasakyti, kiek jie praleidžia laiko atlikdami darbą, už kurį pagal pareiškėjų siūlymą jiems turėtų būti mokamas atlyginimas.
Seniūnaitijose yra aktyvios ir bendruomeninės organizacijos, kurios veiklą vykdo visuomeniniais pagrindais ir jų pirmininkams nėra mokama. Jeigu būtų pritarta pareiškėjų siūlymui, seniūnaitis gautų atlygį už dalyvavimą išplėstinėje seniūnaičių sueigoje, o bendruomenės atstovas ne. Vadinasi, reiktų koreguoti ir kitas Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, nes siūlomas pakeitimas nederėtų su šio įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nuostata, kad seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais. Komisijos nuomone, šiuo metu galiojančios įstatymo 38 straipsnio 15 dalies nuostatos keisti nereikia, kadangi dabartinis teisinis reglamentavimas yra tinkamas, suteikiantis teisę kiekvienos savivaldybės tarybai skirti išmoką seniūnaičiui, nustatyti jos dydį ir atsiskaitymo tvarką. Prašom pritarti Komisijos išvadai. Teisės departamentas taip pat neturi pastabų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Edmundai. Jūsų paklausti nori vienas Seimo narys. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, mes norime ugdyti pilietinę visuomenę, mes norime, kad turėtume aktyvius tarybos narius, o iš kur tie tarybos nariai turi išaugti, patys nežinome. Tarybos nariams mes patvirtinome 20 % nuo mero atlyginimo. Buvo teikti projektai, ir mano vienas projektas, kai siūliau 10 %, neperėjo. Vienos savivaldybės seniūnaičiams numato išmokas, kitos nenumato išmokų. Dabar tarybos nariai nesikankina su čekiukais, o seniūnaičiai tose savivaldybėse, kurios dar moka ir nori suteikti galimybę tuos žmones kažkaip paskatinti, motyvuoti juos, vėl turi kankintis su čekiukais. Aš manau, kad mes iš esmės turėtume spręsti mažosios savivaldos klausimus ir motyvuoti tuos žmones, kurie bent stengiasi kažką spręsti, aukoja savo laiką. Aš manau, kad tai yra iš tikrųjų neteisinga bent šios veikiančios institucijos atžvilgiu…
PIRMININKAS. Laikas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). …nes ir tarybos nariai, ir seniūnaičiai…
PIRMININKAS. Laikas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). …renkami.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų kiekvienas Seimo narys turi teisę teikti įstatymo pataisas, tačiau reikėtų kompleksinio požiūrio. Čia konkrečiai numatytas vienas straipsnis, kurį pakeitus iš tikrųjų būtų tam tikrų problemų. Reikia kompleksiškai žiūrėti į šią problemą, niekas nesako, kad jos negalima būtų spręsti, bet reikalingi ir kiti teisės aktų pakeitimai. Tai šiuo atveju, manyčiau, čia parlamentarams, galbūt atsižvelgiant į jų supratimą, yra plati dirva veiklai. Tačiau, kaip ir buvo minėta, tarkime, išplėstinėse seniūnaičių sueigose taip pat dalyvauja ir labai aktyvūs bendruomeninių organizacijų atstovai. Jie taip pat veikia, kai kada netgi aktyviau. Tai iš tikrųjų mes suteiktume gana nevienodas sąlygas ir tiems žmonėms, kurie lygiai taip pat dirba tose tarybose, tačiau jokio atlygio negauna. Tai čia vėlgi, manyčiau, savivaldybės, atsižvelgdamos į situaciją, nes ne visur seniūnaičiai veikia gana aktyviai, galėtų spręsti, kaip kompensuoti tas išlaidas kitais būdais, kaip kompensuoti patirtus nuostolius transportui, telefonams ir kitiems dalykams.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Daugiau niekas nenori klausti. Po pateikimo nebalsuojame. Svarstymas. Diskutuoti niekas nenori. Dėl motyvų nešnekame. Priėmimas. Du straipsniai. Nė vienam iš jų pataisų ir pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Negalime? Galime. Pritarta. Priėmimas. Prieš – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Noriu šiek tiek dar replikuoti ir gerbiamam kolegai E. Pupiniui. Vietos bendruomenių organizacijų sąjunga kaip tik vykdė aktyvią kampaniją renkant seniūnaičius ir kėlė savo bendruomenių organizacijų kandidatus tam, kad irgi pastiprintų mažosios savivaldos aktyvumą. Manau, kad mums reikėtų iš tikrųjų kompleksiškai tai svarstyti, bet šiuo atveju, kai žmonės laukia tokių sprendimų iš mūsų, tas pats žemiausias… Dar kartą pakartosiu, nors bendruomenių organizacijų atstovai deleguoti, o šitie renkami, bet mes turime suteikti jiems motyvaciją. Ir jau kelintą kartą Seimas numoja ranka į tą mažąją visuomenės dalį, nors ji yra gana didelė. Priminsiu, kad seniūnaičių visoje Lietuvoje yra apie 3 tūkst. Mes vieniems tarybos nariams taikome vienus standartus, o kitiems, renkamiems arba deleguotiems, – visai kitus standartus. Kviečiu šią peticiją praleisti ir toliau svarstyti civilizuotu kompleksiniu būdu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už nutarimo projektą pasisako V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Norėčiau pasakyti, kad mes pirmiausia svarstome tik nutarimą, o ne pačią peticiją. Šiuo atveju mes nemojuojame rankomis, kaip čia ką tik buvo pasakyta, o priimame sprendimus. Jūs pats pasakėte, čia jau kreipiuosi į ką tik kalbėjusį prelegentą, kad mes turėtume spręsti tai kompleksiškai. Jeigu bus kompleksiniai pasiūlymai, tada juos ir reikėtų svarstyti, o šiuo atveju apsiribojame tik peticijos svarstymu: pritariame jai ar nepritariame. Jos nepritarimui pritaria visa Peticijų komisija. Siūlau balsuoti už ir tas diskusijas perkelti į ateitį.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nutarimo projektą – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš pritariu kolegai K. Vilkauskui. Prisiminkime, per šią kadenciją ne vieną kartą buvo pristatomas projektas, susijęs su šia tema, ir nuolat teko girdėti tą žodį, kaip dabar ką tik išgirdome iš kito prelegento, „kompleksiškai, kompleksiškai, kompleksiškai“. Na, kolegos, atkreipkime pagaliau dėmesį į tai, kas yra aktualu šiuo metu Lietuvoje tiems žmonėms, kurie dirba sunkų darbą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsuojame. Kas pritariate nutarimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 60, prieš – 7, susilaikė 25. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-4001) priimtas. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos – ponas E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Aš tai noriu V. Pranckiečiui atsakyti, kad ne visi vieningai balsavo už Peticijų komisijoje.
O kitas dalykas, kai jūs siūlote kompleksiškai svarstyti, tai noriu priminti, kolega Kęstutis nepriminė, jis būtent ir siūlė kompleksiškai svarstyti, bet Seimo dauguma atmetė jo pasiūlymą kompleksiškai svarstyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Viskas. Nutarimą priėmėme.
15.52 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34, 35, 37, 40, 41, 43, 45, 47, 54, 55, 56, 64, 66 straipsnių ir VI1 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4009, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 17, 18, 20, 28, 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 421 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4010, Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 10 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4011, Administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 113, 1131, 351 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4012 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Kadangi ne visi pranešėjai yra, tai dabar 2-24 klausimo bloką pateiksime. 2-24.1 klausimas – Žemės įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4009 bei jo lydimieji – 2-24.2, 2-24.3 ir 2-24.4 klausimai. Pristato aplinkos viceministrė M. Juodvalkė. Pateikimas.
M. JUODVALKĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Vyriausybės vardu teikiu Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, Teritorijų planavimo, Žemės reformos ir atitinkamai Administracinių nusižengimų kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Kodėl reikėjo keisti šiuos įstatymų projektus? Yra kelios priežastys. Pirma, praėjusių metų pabaigoje Konstitucinis Teismas konstatavo, jog tam tikra Žemės įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai, dėl to reikia atitinkamai jos atsisakyti. Taip pat, taikant Žemės įstatymą ir specifiškai kalbant apie valstybinės žemės nuomą, pardavimą ir panaudą, paaiškėjo, jog reikia šiuos santykius šiek tiek koreguoti tam, kad užtikrintume galimybę valstybinės žemės patikėtiniams racionaliai naudoti valstybinę žemę. Na, ir trečia priežastis yra ta, kad rengiant Žemės įstatymą įgyvendinančius teisės aktus paaiškėjo, kad tam tikros įstatymų nuostatos tarpusavyje nedera, ir lygiai taip pat paaiškėjo, kad yra tam tikrų nuostatų, kurios savo esme turi būti įstatymų lygmens, tačiau jos yra šiandien galiojančiuose Vyriausybės nutarimuose. Tai yra pagrindinės priežastys, dėl kurių mes siūlome keisti įstatymus.
Pradėsiu nuo to, kokie esminiai pakeitimai siūlomi šiais projektais. Kaip ir minėjau, Konstitucinis Teismas praėjusių metų pabaigoje konstatavo, kad Žemės įstatymo nuostata, kuri draudžia atidalinti žemės sklypus, kurie yra teisinio ginčo objektai arba yra areštuoti, prieštarauja Konstitucijai, tai yra teisinės valstybės principui. Dėl šios priežasties mes siūlome tiesiog šitos nuostatos atsisakyti.
Antras aspektas, būtent kalbant apie tai, kad mes turime suteikti įrankių valstybinės žemės patikėtiniams iš tikrųjų sudaryti, pakeisti ir nutraukti sutartis taip, kad būtų užtikrintas racionalus žemės naudojimas. Yra svarbu tai, kad mes Žemės įstatyme šią dieną turime baigtinį sąrašą atvejų, kuomet gali būti nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau nėra tokių atvejų, kai, pavyzdžiui, nuomininkas nemoka nuomos mokesčio arba tiesiog iš esmės pažeidžia sutartį. Dėl šitos priežasties mes siūlome papildyti atvejį numatant, kad nuomos sutartis gali būti nutraukiama ir kitais Civiliniame kodekse numatytais pagrindais.
Kitas atvejis yra valstybinės žemės nuoma aukciono būdu. Mes turime tam tikrą piktnaudžiavimą, kuomet žemė aukciono būdu išnuomojama tam, kuris pasiūlo aukščiausią kainą, tačiau vėliau, kuomet sudaroma nuomos sutartis, pastatomi pastatai, šita žemės nuomos sutartis nutraukiama ir sudaroma paprasta nuomos sutartis tą žemę eksploatuoti, o tai reiškia, kad iš tikrųjų mokamas kur kas mažesnis žemės nuomos mokestis. Dėl tos priežasties mes siūlome numatyti, kad, jeigu sklypas išnuomotas aukciono būdu, būtent aukciono sutarties sąlygos nesikeičia nepriklausomai nuo to, ar yra užstatoma teritorija, ar pasikeičia sutarties šalis.
Kitas momentas yra valstybinės žemės pardavimas. Šiandien galiojantis reguliavimas būtent leidžia valstybinę žemę įsigyti išsimokėtinai per terminą, kuris yra ne ilgesnis kaip 15 metų. Praktikoje tikrai susiduriame su atvejais, kuomet tiesiog žemės įgijėjai tą žemę įsigyja, tačiau nemoka, ir čia buvo mums Valstybės kontrolės rekomendacija, jog turi būti tikrinamas tokių asmenų mokumas. Dėl tos priežasties siūlome numatyti pareigą Nacionalinei žemės tarnybai, parduodant žemę, kai jinai yra parduodama išsimokėtinai, patikrinti asmens mokumą.
Paskutinis aspektas, kurį mes taip pat siūlome koreguoti. Ką ir minėjau, tam tikros nuostatos yra dabar galiojančiuose Vyriausybės nutarimuose, tačiau dėl savo turinio ir pobūdžio jos turi būti įstatymuose. Pavyzdžiui, atvejis, kuomet sudaroma galimybė savivaldybėms atleisti nuomininkus nuo nuomos mokesčio arba sumažinti nuomos mokestį. Tai siūlome konkrečiai šiuos atvejus apibrėžti įstatymuose. Lygiai taip pat, kuomet yra parduodama valstybinė žemė, kokios nuolaidos, lengvatos gali būti taikomos ir kokiems asmenims įsigyjant valstybinės žemės, taip pat mes siūlome aiškiai apibrėžti įstatyme.
Tai yra tokie esminiai pokyčiai, ką mes siūlome šitais įstatymų projektais. Kviečiu pritarti ir diskusijas tęsti komitetuose.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų paklausti nori keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena, viceministre. Mes jau truputį kalbėjome ta tema. Iš tikrųjų man nerimą kelia ta atidalijimo galimybė. Būtent dėl kultūros paveldo objektų mes matome ne vieną piktnaudžiavimo atvejį. Ar šitas įstatymas kaip nors sprendžia tą problemą, ar ne, kad nebūtų galima išdalinti sklypais, pavyzdžiui, dvarų teritorijų, saugomų kitų teritorijų ir panašiai?
M. JUODVALKĖ. Labai ačiū už klausimą. Tikrai šiame pakete šis klausimas nebuvo sprendžiamas, nes šita diskusija iškilo kitame kontekste, bet šitame pakete yra ir Žemės reformos įstatymas, kuriame ir kalbama apie tą galimybę atidalinti. Esant pasiūlymui, mes kalbėjome su Kultūros paveldo komisija, kuri šitą susirūpinimą išreiškė. Ji planuoja pati pateikti tą pasiūlymą, atitinkamai komitetuose Seimo nariai šį pasiūlymą svarstytų, bet tikrai galima būtent koreguojant Žemės reformos įstatymą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Jūs iš tikrųjų savo pranešime paminėjote, atrodo, paskutinį punktą, detalizuosite savivaldybėms galimybę atleisti nuo nuomos mokesčio. Aš noriu, kad ir plačiau paskleistumėte, kokios bus tos galimybės, nes dabartiniu metu savivaldybės iš tikrųjų galėdavo sumažinti tą žemės mokestį. O dabar įstatyme įrašysite, kokiais atvejais? Tai prašom dabar išvardinti konkrečiau.
M. JUODVALKĖ. Taip, tikrai. Labai ačiū už patikslinamąjį klausimą. Kaip ir minėjau, šiandien atleidimo galimybė yra reglamentuota Vyriausybės nutarimu. Mes iš tikrųjų ir po Vyriausybės Teisės grupės išvadų, ir atitinkamai po konsultacijų su STT aiškiai sudėliojome atvejus, kada gali būti atleidžiama. Iš tikrųjų savivaldybei būtų suteikta teisė atleisti savo biudžeto sąskaita visiškai arba sumažinti nuomos mokestį iki 50 % tais pačiais atvejais, kuomet savivaldybė gali atleisti ir nuo atlyginimo už galimybę statyti. Kitaip tariant, yra statinių aiškios grupės. Jeigu konkrečiau, tai būtų daugiabučiai namai, taip pat visi statiniai, kurie yra susiję su valstybei svarbiais projektais, su kariuomenės paskirties pastatais. Visi šitie aspektai grynai tie patys, kurie yra, kai savivaldybė gali atleisti dėl atlyginimo už galimybę statyti. Tai visiškai tie patys atvejai būtent siekiant užtikrinti tą skaidrumą, kad savivaldybės aiškiai turėtų konkrečius atvejus, kada gali atleisti, ir nebūtų piktnaudžiavimo. Šitą nuostatą tikrai derinome su Specialiųjų tyrimų tarnyba, kad būtų aišku ir konkretu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų reformuojant NŽT pridarė nemažai klaidų, bet, galvoju, gal dalį jums ir pavyks atitaisyti. Aš norėjau konkrečiai paklausti dėl aukcionų. Aš suprantu, aukciono metu iškelia žemės nuomos kainą, ar ne, ir paskui statant pastatus perrašo sutartis. Bet aš noriu paklausti, ta dalis statant pastatus, taigi su NŽT taip pat turi derinti, kodėl tuo metu negalima persirašyti sutarties tomis pirminėmis kainomis, kurioje vietoje čia yra apeinama? Vienas klausimas.
O kitas klausimas apskritai dėl aukcionų. Ar negalvojate… Ūkininkai tikrai nemažai klausia dėl smulkių žemių, iki pusės hektaro galbūt įsigyti nuosavybėn. Ar nesvarstote šio klausimo? Du klausimai būtų.
M. JUODVALKĖ. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų dėl aukcionų, kaip aš ir paminėjau, paprastai yra schema tokia, jog žemė yra parduodama aukciono būdu. Aukcioną laimi tas, kuris pasiūlo didžiausią kainą, ir tuomet sudaroma nuomos sutartis. Kai yra pastatomas pastatas, aukciono laimėtojas tiesiog eina ir nutraukia žemės nuomos sutartį tuo pagrindu, kad įgyja pirmumo teisę sudaryti dėl to paties sklypo žemės nuomos sutartį statiniui eksploatuoti. Tokiu būdu iš esmės yra apeinama ta nuostata. Tai reiškia, kad, jeigu jisai pasiūlė didžiausią kainą, kažkurį laikotarpį apibrėžtos statybos metu jisai ją mokės, tačiau kai pastatas bus pastatytas, jisai sudarys tą paprastą sutartį ir mokės kur kas mažesnį mokestį. Kadangi aukciono metu, kai yra išnuomojama valstybinė žemė, nereikia mokėti už galimybę statyti, dėl to reikia užsitikrinti, kad ta kaina, kurią jisai pasiūlė aukciono metu, ir būtų mokama valstybei, šiuo atveju – savivaldybėms, visą laiką.
Dėl antro klausimo apie aukcionus ar apie žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą, tai iš tikrųjų šiuos klausimus reglamentuoja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas. Ten yra bendroji nuostata, kad iš tikrųjų valstybinė žemė neparduodama, išskyrus kai kuriuos atvejus. Tikrai jūsų minimas atvejis galbūt galėtų būti svarstomas, bet tai yra visiškai kito įstatymo kontekste. Būtent šiame pakete mes jo kol kas nepalietėme. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš suteikdamas žodį, galimybę paklausti K. Adomaičiui, informuoju, kad pratęsiu keliomis minutėmis balsavimo intervalą, kad pabaigę šį projektą dėl jo balsuotume. Tada jau 17 val. 30 min. arba šiek tiek anksčiau, kaip ten išeis.
Klausia K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Mano klausimas turbūt susijęs ir panašus į Justino pirmąjį klausimą. Pagal tai, kaip suformuluota, mano supratimu, dabar gali išsinuomoti aukciono būdu žemę, po to pasistatyti pastatą ir jau išsipirkti tą žemę nebe aukciono būdu, o pagal Registrų centro rinkos vertę, kuri gali būti tokia labai nutolusi nuo tos konkrečios vietos rinkos kainos, atsižvelgiant į tai, kas ten buvo pastatyta. Ar nebūtų logiškiau, kad jeigu kažkaip planuoji kažką statyti, nori įgyti teisę, kai aukciono būdu nuomoji, tai gal tuomet iš karto turėtum nusipirkti žemę aukcione ir tik tada statyti?
M. JUODVALKĖ. Šiuo atveju… Tikrai labai ačiū už klausimą. Tas aspektas, kurio nepaminėjau, bet irgi lygiai taip pat yra sprendžiamas, kad taip, žemę išsinuomoji aukciono tvarka, pastatai pastatus ir tada mes sakome: arba tęsi sutartinius nuomos santykius, arba gali įsigyti žemę. Bet šiuo atveju žemę būtų galima įsigyti ne už tą kainą, kaip jūs minėjote, vidutinę, o, atlikus individualų vertinimą, už konkrečią rinkos kainą. Šitokią nuostatą mes irgi siūlome įrašyti, kad tada asmuo apsispręstų.
O šiuo atveju, ar žemė parduodama, ar žemė išnuomojama, apsisprendžia patikėtinis pačiame pirmame etape, ar jisai nori tą žemę ir toliau laikyti patikėjimo teise ir jos neparduoti, ar jisai nori ją išleisti aukcionu. Šiuo atveju priklauso nuo to, ar žemė bus parduodama, ar išnuomojama aukciono būdu, bet išnuomojus aukciono būdu mes taip pat sudarysime sąlygas, kad, užstačius tą žemę, jinai būtų parduodama už realią rinkos kainą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakyti dėl motyvų nenori niekas. Gal bendru sutarimu galime po pateikimo? Ne?
V. Pranckietis per šoninį mikrofoną.
V. PRANCKIETIS (LSF). Prie Žemės įstatymo mano klausimas užregistruotas.
PIRMININKAS. Nemačiau, nerodė. (Balsai salėje) Čia kompiuterinė sistema šiek tiek nesulipdė. Tuoj suteiksiu jums galimybę. V. Pranckiečiui suteikime galimybę paklausti. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ar galite užtikrinti, kad šis įstatymas atspindės valstybės interesą, o ne kažkieno už valstybės interesų?
M. JUODVALKĖ. Tikslas ir yra, kad būtų atspindėtas valstybės interesas, nes iš tikrųjų, kaip ir Konstitucinis Teismas pasakė, valstybinė žemė yra ribotas išteklius, o racionalus valdymas yra viešasis interesas. Šiuo atveju mes ir norime suteikti papildomų įrankių valstybinės žemės patikėtiniui, ar tai būtų savivaldybės miestuose, miesteliuose, ar tai būtų Nacionalinė žemės tarnyba kaime. Mes sudarome jiems galimybes turėti daugiau lankstumo. Pavyzdys, ko dar nepaminėjau. Tai, pavyzdžiui, yra nuostata, numatanti, kad jeigu asmuo buvo netinkamai vykdęs sutartį ir buvo įspėtas dėl to, kad sutartis bus nutraukta, mes siūlome numatyti, kad tuo laikotarpiu jisai mokėtų padidintą nuomos mokestį. Tiesiog mes sudedame visus įrankius, ar tai būtų Nacionalinė žemės tarnyba, ar tai būtų savivaldybės, tie valstybinės žemės patikėtiniai turėtų daugiau įrankių ir daugiau galių spręsdami sutartinius santykius.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dabar tikrai atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų nenori kalbėti niekas. Bendru sutarimu negalime pritarti po pateikimo, kaip suprantu? (Šurmulys salėje) Galime? Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ne, matau linguoja galvas. Balsuojame. Kas pritariate ką tik pristatytiems įstatymų projektams po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 56, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 21. Ką tik pristatytiems įstatymų projektams po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu dėl visų, ne, dėl pirmų trijų, tai yra darbotvarkės 2-24.1, 2-24.2 bei 2.24.3 klausimų, siūloma skirti Aplinkos apsaugos komitetą. (Balsai salėje) Negalime pritarti? Dėl komitetų jūs norite? V. Pranckietis dėl komitetų. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Manau, tai yra aiškus Kaimo reikalų komiteto klausimas, žemė visada komiteto kuruotas klausimas. Manau, neskirkime tarnaujančio komiteto, bet skirkime kompetentingąjį.
PIRMININKAS. Bet dėl šitų trijų projektų, nes dėl ketvirto – Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlomas kaip pagrindinis. Jūs apie pirmus tris kalbate?
V. PRANCKIETIS (LSF). Taip, dėl šitų trijų.
PIRMININKAS. Gerai, žiūrėkite, alternatyvus balsavimas. Statutinis prašymas, apsisprendžiame alternatyviai. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad dėl pirmų trijų įstatymų projektų, darbotvarkės 2-24.1, 2-24.2 bei 2.24.3 klausimų, pagrindinis būtų Aplinkos apsaugos komitetas, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad dėl šitų trijų įstatymų projektų pagrindinis būtų Kaimo reikalų komitetas. Balsuojame alternatyviai.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 45, prieš – 32. Vadinasi, pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas dėl šitų trijų įstatymų projektų.
Dėl darbotvarkės 2-24.4 klausimo pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kaip ir priklauso. Galime bendru sutarimu šitam pritarti? Galime?
Dėl darbotvarkės 2-24.1 klausimo papildomu komitetu siūloma skirti Kaimo reikalų komitetą.
V. PRANCKIETIS (LSF). Dėl visų trijų pirmų.
PIRMININKAS. Gerai, dėl visų trijų kaip papildomas Kaimo reikalų komitetas. Galime pritarti? Galime. Labai dėkui, pritarta. Daugiau su komitetais… Viskas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Viskas, pritarta. Išsiaiškinome. Balsavimo intervalas baigėsi. Dabar arba 17 val. 30 min. arba šiek tiek anksčiau, priklauso nuo to, kiek klausinėsite ir kiek bus noro pasisakyti.
16.08 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 11 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3847, Administracinių nusižengimų kodekso 77, 170 ir 492 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3848 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-15.1 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 11 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3847. Pranešėjas – D. Urbonas, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas. Pateikimas. Ir darbotvarkės 2-15.2 klausimas – lydimasis projektas Nr. XIVP-3848.
D. URBONAS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti Respublikos Prezidento G. Nausėdos teikiamą Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 11 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, taip pat Administracinių nusižengimų kodekso 77, 170 ir 492 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Jau kuris laikas Lietuva deda pastangas spręsti aktualią problemą – elektroninių cigarečių paplitimą tarp nepilnamečių, tarp jaunimo. Nors gana simboliškai, bet padidintas akcizas, įtvirtinti draudimai dėl kvapų, skonių, cukraus, saldiklių, numatyta atsakomybė fiziniams asmenims už prekybą elektroninėmis cigaretėmis, turime ir naujų teisėkūros iniciatyvų. Tačiau, nepaisant to, įvairūs tyrimai ir statistiniai duomenys rodo, kad neigiama tendencija išlieka ir problema neslopsta.
Štai, Lietuva gerokai viršija Europos mokyklų alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo tyrime dalyvaujančių šalių vidurkį pagal įvairius rodiklius. Naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų rodiklis Lietuvoje siekia 7 %, vidurkis tų šalių – 4 %. Rūkiusių elektronines cigaretes Lietuvos rodiklis – 65 %, tuo tarpu šalių vidurkis yra 40 %. Mokinių, kurie būdami 13 metų ir jaunesni surūkė pirmąją cigaretę, Lietuvos rodiklis – 33 %, o tyrimo šalių vidurkis – 18 %, ir pirmąją elektroninę cigaretę – 19,5 %, kai vidurkis yra 11 %.
Ypač neigiamas su tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių apyvarta susijusias tendencijas rodo statistiniai duomenys apie administracinius nusižengimus padariusius asmenis. Vien per praėjusius metus nustatyti 178 atvejai, kai nepilnamečiams buvo perduoti tabako gaminiai, kai prieš penkerius metus tokių atvejų buvo 71. Tai išaugo daugiau nei dvigubai.
Pasižiūrėjus, koks yra pažeidimų dalykas, tai 85 % visų atvejų, kai tabako gaminiai perduodami nepilnamečiams, sudarė elektroninės cigaretės. Kartais išaugo skaičius, kai nepilnamečiai dalyvauja pažeidimuose, ir tokių skaičių nuo 2019 metų nuo 18 atvejų išaugo iki 85. Taigi, ne vienas skaičius rodo aiškiai augančią tendenciją ne kartais, o kai kuriais atvejais – net dešimtimis kartų.
Atkreipčiau dėmesį į tai, kad prokuratūra atkreipė dėmesį į tai, kad elektroninės cigaretės tampa įrankiais vartoti ne tiktai tabako gaminius, tačiau ir narkotines medžiagas. Dažnai narkotinės medžiagos įpilamos į skystį ir vartojamos jau kaip narkotinės medžiagos vadinamajam veipinimui.
Galiausiai paminėtini ir Pasaulio sveikatos organizacijos įvairūs pranešimai, skambinami pavojaus varpai apie elektroninių cigarečių paplitimą. Jau naujausi tyrimai aiškiai parodo, kokia yra elektroninių cigarečių žala. Deja, nepaisant visų tų išdėstytų argumentų, mitas, kad elektroninės cigaretės yra mažiau kenksmingos, ar kažkokia nebloga alternatyva tabako gaminiams, vis dar yra gajus.
Aišku, kad šiai problemai spręsti reikalingas sisteminis požiūris. Vienas iš tos sistemos aspektų yra sankcijos. Iš tikrųjų, tas poveikis, sankcijos turėtų būti atgrasančios ir paveikios. Deja, šiandien galiojančiuose įstatymuose nustatytos sankcijos nedaro tokio poveikio. Pavyzdžiui, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, yra įmonių, kurios yra baustos 20 ir daugiau kartų. Nepaisant to, pažeidimai daromi, neatsižvelgiant į tai. Taip pat ir mano minėti pavyzdžiai dėl Administracinių nusižengimų kodekso taikymo.
Kas dabar siūloma teikiamu įstatymo projektu? Iš esmės pagrindinis tikslas – diferencijuoti atsakomybę už elektroninių cigarečių apyvartos pažeidimus, ir tikslas griežtinti atsakomybę, taikomą tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims už jų apyvartos taisyklių pažeidimus, ir ypač tais atvejais, kai į tuos pažeidimus įtraukiami ar dalyvauja nepilnamečiai asmenys.
Tai pirma – griežtinti juridinių asmenų atsakomybę, kai parduodamos elektroninės cigaretės nepilnamečiams. Siūlomos baudos siektų nuo 4 iki 6 tūkst. eurų, kai šiandien turime kiek daugiau nei 1 tūkst. ir neviršija 3 tūkst. Už pakartotinį pažeidimą – nuo 6 iki 10 tūkst., panaikinant visų turimų licencijų verstis mažmenine prekyba galiojimą. Šiandien tokio reglamentavimo neturime. Taip pat siūloma griežtinti baudas, didinant baudas juridiniams asmenims, taip pat už kitus tabako gaminių, įskaitant elektronines cigaretes, apyvartos pažeidimus.
Norėčiau atkreipti jūsų, Seimo nariai, dėmesį į vieną įdomų faktą, kad Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnis, kuris nustato atsakomybę, ekonomines sankcijas už pažeidimus, nėra keistas galbūt (dar nepatikrinau iki galo) net nuo priėmimo dienos, nuo 1994 metų. Nuo 2004 metų sankcijos nesikeitė, tai yra kaip buvo priimta nauja šio įstatymo redakcija, tokios sankcijos galioja ir dabar, po 20 metų. Jos net nebuvo peržiūrėtos tuomet, kai Lietuva perėjo nuo lito prie euro. Tai iliustruoja tokie skaičiai, tokie baudų dydžiai kaip, tarkime, 2 tūkst. 896 eurai, 8 tūkst. 688 eurai. Tai aiškiai rodo tą vertimą iš litų į eurus. Taigi akivaizdu, kad sankcijos absoliučiai nesikeitė, čia būtini pakeitimai.
Dar vienas aspektas, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę. Dauguma atvejų licencijos atėmimas nėra taikomas, štai tuo juridiniai asmenys piktnaudžiauja. Padarius prekybos taisyklių pažeidimų, taikomas toks sankcijos aspektas, kad licencija naikinama tik tai prekybos vietai. Tuo tarpu visose kitose vietose ta įmonė toliau gali sėkmingai tęsti savo veiklą, matyt, daryti ir pažeidimus. Taigi įstatymo projektu siūloma, kad už prekybos taisyklių pažeidimus, padarytus pakartotinai, kai parduodamos elektroninės cigaretės nepilnamečiams, būtų taikomas licencijos galiojimo panaikinimas ne tai konkrečiai vietai, kur buvo pažeidimas, bet visoms mažmeninės prekybos vietoms. Taip pat įdomu tai, kad už falsifikuotų kontrabandinių tabako gaminių apyvartą nebuvo taikomas licencijos galiojimo panaikinimas. Mes siūlome, kad šiuo aspektu atsakomybė taip pat būtų sugriežtinta.
Administracinių nusižengimų kodekse taip pat yra pagrindinis tikslas diferencijuoti atsakomybę už elektroninių cigarečių apyvartą ir pažeidimus, kas susiję su nepilnamečiais. Elektroninės cigaretės tuose straipsniuose yra išskiriamos ir numatomos už tai didesnės baudos. Už elektroninių cigarečių vartojimo ir turėjimo pažeidimus yra atsisakoma tokios administracinės nuobaudos kaip įspėjimas, visais atvejais būtų skiriama bauda.
Visai baigdamas pristatymą norėčiau keletą pastebėjimų dėl pateiktų Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadų ir Teisingumo ministerijos pastabų dėl įstatymo projekto. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastebėjimai yra vos keli. Iš esmės vienas galbūt labiau diskutuotinas. Matyt, tą galėtume padaryti Seimo komitetuose. Kitas – visai techninio pobūdžio. Perkeliant galiojančio įstatymo nuostatas tiesiog dingo viena sankcijos dalis – tabako gaminių konfiskavimas. Tikrai nesiekėme panaikinti tos Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, kurią Seimas neseniai priėmė.
Dėl Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės išdėstyto reikalavimo, kad prie projektų nėra pridedama atitikties lentelė. Dėl to argumento, kad šiuo atveju projektai yra susiję su Tabako gaminių direktyva. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktas, beje, juo remiasi ir Teisingumo ministerijos pastabos teikėjai, kalba apie pareigą teikti atitikties lentelę, kai perkeliama Europos Sąjungos teisės direktyva konkrečiai į įstatymų nuostatas. Šiuo atveju jokios direktyvos nuostatos nėra perkeliamos. Direktyvoje turbūt, kas susiję su įstatymu, yra tiktai bendra tokia nuostata dėl sankcijų, apskritai valstybių pareigos nustatyti sankcijas ir jos proporcingumo. Čia nėra jokios prasmės pildyti atitikties lentelės. Jūs, gerbiami Seimo nariai, taip pat matote, kad yra keičiama daugybė įstatymų, kurie jau buvo prieš tai priimti įgyvendinant nuostatas. Keičiant juos tikrai nėra pildomos atitikties lentelės. Tos pastabos, beje, nepažymėjo ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.
Gerbiami Seimo nariai, prašau pritarti teikiamiems tiek Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, tiek Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Laikas!
D. URBONAS. Ačiū už skirtą laiką ir dėmesį.
PIRMININKAS. Labai dėkui už glaustą pristatymą. Paklausti nori keletas Seimo narių. Pirmoji klausia M. Danielė.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū. Projekto tikslas parodyti, kad Prezidentas kovoja prieš elektronines cigaretes, yra aiškus. Bet man įdomus šio projekto nenuoseklumas. Jis atrodo komiškai. Suprantate, už pirkimą ir perdavimą „Marlboro“ raudono pakelio būtų 200 eurų bauda, o už elektroninės cigaretės – jau 300 eurų. Jeigu „Marlboro“ raudonas pakelis paauglio kišenėje, tai įspėjimas, o jeigu elektroninė cigaretė, tai jau tuomet iškart bauda. Čia jūs matote kryptingumą? Jūs paliekate „Marlboro“ ir „Camel“, kaip čia pavadinti, tokį labiau skatinamą, o rodote, kad kovojate prieš elektronines. Tai kuo čia, gal kokiais moksliniais įrodymais grindžiate? Nežinau, gal galite pakomentuoti?
D. URBONAS. Argumentai turbūt tie patys, kurie dar buvo išsakyti pačioje pradžioje. Mes matome tas tendencijas, kad didžiąją dalį pažeidimų, kurie padaromi dėl tabako gaminių apyvartos, skatina būtent elektroninės cigaretės. Tai šiuo atveju, atsižvelgiant į tą paplitimo mastą, antras momentas, galimybes naudoti tą įrankį ir narkotinėms medžiagoms vartoti, be to, atsižvelgiant į tas tendencijas (jas mes matome visame pasaulyje, jos būtent yra skiriamas elektroninių cigarečių didesniam pavojingumui), atitinkamai ir taikoma didesnė atsakomybė.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas patarėjau, iš tikrųjų aš asmeniškai, jeigu tiktai galėčiau, tai dar didesnes baudas uždėčiau, nes čia yra mūsų vaikų sveikata. Tai pirmiausia. Antras momentas, kad tai yra narkotinės medžiagos, kurios dabar atsiranda ir atsirado būtent per tuos pildiklius ir per tuos skysčius. Kiek mes turėjome tokių ir vaikų, ir bėdų, ir vaikai atsidūrė reanimacijoje ir panašiai? Tai dabar mano klausimas vienas: ar nemanote iš viso galbūt elektronines panaikinti? Jeigu galėčiau, aš tai tikrai tai teikčiau. Ar jūs nediskutavote? Kitas momentas – dėl licencijos atėmimo. Dažnai verslas vis tiek pagalvos, kaip perregistruoti įmonę. Pavadinimas, akcininkai tie patys ir panašiai. Nemanote, kad jie vis tiek sugebės apeiti įstatymą, licenciją atėmus, jeigu reikės, jie įsiregistruos kitą įmonę? Kaip tokiu atveju kontrolė?
D. URBONAS. Tikėtina, įvairių mes turime situacijų. Aišku, galimybės teikti vėlgi naują įmonę ir gauti licenciją išlieka, tačiau tas pats Tabako kontrolės įstatymas visgi nustato ribojimus licencijavimo straipsnyje, nes, vertinant, ar išduoti įmonei licenciją, žiūrima ne tiktai pačios įmonės reputacijos, bet žiūrima ir į jos vadovų reputaciją, ar prieš tai įmonės vadovai, kaip fiziniai asmenys, nebuvo patraukti atsakomybėn už įvairius tabako apyvartos taisyklių pažeidimus. Be abejo, reikės žiūrėti, jau čia įgyvendinimo klausimas, kaip tą kontrolę užtikrinti efektyviai, jeigu reikės, aišku, kalbėti apie teisės aktų pakeitimus.
O atliepiant jūsų tą pirmąjį klausimą, tai iš tikrųjų yra tų svarstymų ir mes matome, kad pasaulyje jau yra tos tendencijos, kai uždraudžiamas apskritai vartojimas ir elektroninės cigaretės. Tik įdomu, kad ta rinka, kuri mums tiekia milijardine apimtimi, Kiniją turiu omenyje, pati jau gal ir nustačiusi yra ribojimus ar juos svarsto labai rimtai ir pereina prie absoliutaus ribojimo. Turime omenyje ne tiktai tas šalis, bet ir Vakarų demokratijas. Šiandien turbūt ir Jungtinė Karalystė jau turi teisinį reguliavimą, pagal kurį augina nerūkančią kartą apskritai, nes ribojimai įsigyti nuo tam tikro amžiaus yra vis vėlinami ir vėlinami, auga karta, kuri niekada neturės teisės įsigyti teisėtai tabako gaminių.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų čia panašus klausimas buvo, bet kovoti su baudomis, tai, žinote, na, baudas pritaikei arba galbūt netgi ir įmonę uždarai, atsidaro kita įmonė, čia kaip slibinas. Jeigu yra pinigai, vadinasi, atsiras kam juos ir paimti. Tai vėlgi, įskaitant ir elektroninę erdvę, nemažai šalių uždraudė elektronines cigaretes, nes nesusitvarko, paprasčiausiai narkomanija plinta. O ar nemanote, kad galbūt visada reikėtų pradėti, čia jau buvo ir kai kurie kolegų siūlymai, didinti prieinamumą pagal amžiaus grupes? Tai šiuo atveju ar ryžto neužtenka, ar čia vėlgi kokie nors motyvai neleis Prezidentui elgtis griežčiau? Ačiū.
D. URBONAS. Tai iš tikrųjų ačiū už klausimą. Kai kalbame apie visišką (absoliutų) uždraudimą, turbūt turėtume apie tai galvoti Europos Sąjungos mastu. Kai kalbame apie galimybes įsigyti, tai turbūt Lietuvoje visiškai uždraudus reikėtų galvoti, kaip bus su Europos Sąjungos bendrija, nes čia ne tiktai įsigijimo, draudimo per sveikatos prizmę, bet ir bendros ekonominės erdvės klausimo aspektas. Manau, kad mes eisime žingsnis po žingsnio. O pirmas žingsnis dėl sankcijų griežtinimo. Aš norėčiau prisiminti turbūt savo mokslinio darbo ar kitus atliktus tyrimus, kai mokslininkai sako, kad sankcijos turi būti atgrasančios. Galbūt mes galėtume eiti prie tokio reguliavimo, kai visos sankcijos juridiniams asmenims būtų taikomos ne apibrėžta pinigų suma, o, pavyzdžiui, kaip Konkurencijos įstatyme – nustatant procentinę išraišką nuo gautų pajamų ar nuo apyvartos ir panašiai. Iš tikrųjų, faktas, kad skiriamos sankcijos turi būti atgrasančios. Ką aš minėjau, kad mes nekeitėme įstatymo, kuris numato sankcijas, tikrai bent 20 metų – tai daug ką pasako.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Trūksta tikrai nuoseklumo šitame projekte kalbant apskritai apie tabako gaminius, nes vėlgi tik elektroninės cigaretės, ar ne? Kaitinamasis tabakas šiaip Lietuvoje pagal statistiką irgi yra vienas populiariausių. Pagal amžiaus grupes galbūt skiriasi, bet jeigu sankcijos padidės vienai grupei, gal tuomet išpopuliarės kita grupė. Šiuo atveju yra toksai nenuoseklumas. Apskritai su kuo jūs konsultavotės dar rengiant šitą projektą ir kaip galbūt tėvų organizacijos vėlgi žiūri į tą sprendimą, kad iš karto būtų taikoma bauda? Juk tėvams bauda už nepilnamečius asmenis. Tai vienas kaip ir pastebėjimas, kad trūksta nuoseklumo. Ir kodėl vis dėlto viskas, įskaitant kaitinamąjį, įskaitant įprastines cigaretes, nebuvo įtraukta? O kitas – dėl tėvų organizacijų ir kaip tėvai šį siūlymą sutinka?
D. URBONAS. Ačiū už klausimą. Aš gal vėlgi pasikartosiu, kad elektroninių cigarečių, kaip tokių tabako gaminių, aspektas ir jų didesnis pavojingumas išskiriamas būtent dėl paplitimo, dėl galimybių naudoti taip pat kartu su kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis.
Antra. Kalbant apie Pasaulio sveikatos organizaciją, iš tikrųjų kalbant apie elektronines cigaretes, įvairiausius skysčius, į kuriuos prideda įvairiausių medžiagų, kurios, atrodo, skamba nekaltai, bet dabar aiškiai rodoma, kad net toks, tarkime, produktas kaip cinamonas, kuris vartojamas maistui ir panašiai, rūkomas, kaitinamas skyla į kažkokias medžiagas, kurių poveikis neištirtas, o kai kur jau ištirtas kaip keliantis pavojų, turintis kancerogeninį poveikį ir panašiai. Atsižvelgiant į tuos aspektus būtent elektroninės cigaretės kaip aktuali problema šiandien ir išskiriama. Manome, kad turėtume reaguoti šiuo atveju į tai, kas vyksta, į tas tendencijas.
Kalbant apie konsultacijas, Prezidentas, būdamas regionuose, susitikdamas su švietimo bendruomenėmis, su tėvais, dažnai girdėdavo klausimus, kad stokojama dėmesio šitai temai ir kad būtini tam tikri sprendimai. Aišku, kaip ir sakiau, tai reikalauja sisteminio požiūrio. Mes turėtume kalbėti ir turėjome diskusijas apie prevenciją. Mes šiuo atveju neturime efektyvios sisteminės prevencijos dėl šių klausimų.
Kiti aspektai, bet vienas iš jų, kalbant apie poveikį, taip pat yra atgrasančios sankcijos. Faktas, jeigu tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys jaučia, kad gaunamas pelnas iš tos apyvartos, kurią mes šiandien matome Lietuvoje, panašu, tas pelnas tikrai yra labai didelis – tai simbolinės baudos tikrai neatgraso. Tradiciškai manoma, kad būtent tokios turėtų būti baudos, kad neapsimokėtų daryti pažeidimų. Jeigu apsimoka, pažeisti apsimoka ir pelnas iš pažeidimų yra didesnis, negu skiriama bauda, verslas skaičiuoja asmenis, skaičiuoja ir jeigu apsimoka, tai toliau daroma.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinysis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Dėkoju už pristatymą. Iš principo tikrai palaikau, tai yra problema. Iš dalies jūs atsakėte į mano klausimą atsakinėdamas kolegoms. Galbūt suformuluosiu kitaip klausimą. Dabar šitos pataisos liečia tiktai elektronines cigaretes. Priklausomybių yra ir daugiau – ir tabako srityje, ir alkoholio, ir visos kitose. Ar iš prezidentūros kovojant su priklausomybėmis bus teikiami ir kiti įstatymų projektai?
D. URBONAS. Iš tikrųjų ačiū už klausimą. Svarstoma ta galimybė, svarstoma visapusiškai. Iš tikrųjų pradėjus rengti šitą įstatymo projektą natūraliai kyla klausimas ir dėl kitų psichoaktyviųjų medžiagų pakankamo reguliavimo. Prezidentas jau yra išsakęs savo poziciją.
O dėl atsakomybės griežtinimo, būtent Tabako kontrolės įstatymas visgi kai kuriais atžvilgiais paliečia ne tiktai elektronines cigaretes, bet apskritai visus tabako gaminius. Turiu omenyje tuos atvejus, kai tabako gaminiais, ne tik elektroninėmis cigaretėmis – visais tabako gaminiais prekiaujama, kai jie yra kontrabandos būdu įvežti, falsifikuoti, be įsigijimo dokumentų, be banderolių, arba griežtinama atsakomybė, kai prekiaujama visais tabako gaminiais automatiniu būdu arba vykdant nuotolinę prekybą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausti ir atsakyti skirtas laikas baigėsi. Pasisakymai dėl motyvų po pateikimo. Už – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Čia verta prisiminti dekriminalizavimo įstatymą, kuriuo iš tikrųjų buvo paleistas signalas moksleiviams, ir matome, kas su tuo atsitiko – daugelyje mokyklų įvairių narkotinių medžiagų vartojimas padidėjo. Aš sveikinu Prezidento iniciatyvą ir džiaugiuosi, kad vis dėlto kažkoks stiprus, tvirtas žingsnis žengiamas. Nors vasara, nors Prezidentui daug švenčių vyksta, bet rūpinasi, kad tie aktualūs klausimai judėtų į priekį. Tikrai kviečiu kolegas balsuoti už ypač svarbų mūsų jaunimui, jų ateičiai įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Balsuoti prieš ypač svarbų įstatymo projektą ragins K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Man labai patiko gerbiamo patarėjo atsakymas, kad Prezidentas važiuoja, su tėvais kalbasi ir iš tėvų girdi, kad per mažai daroma. Šitas projektas pasako: jeigu jūs man sakote, kad per mažai daroma, tai dabar jums baudas įkalsiu. Ir panaikina visus įspėjimus: jeigu nepilnametis turi elektroninių cigarečių, tai pirmas įspėjimas panaikinamas – iškart tėvai gauna baudą. Gerbiamieji, Lietuvoje yra begalė šeimų, tėvų, kurie auklėja savo vaikus, aiškina apie narkotines medžiagas, apie elektronines cigaretes ir koks tai yra pavojus, bet niekas nėra apsaugotas, kad koks nors draugas neįkiš tų elektroninių cigarečių netyčia. Ar dabar iškart reikia bausti tėvus? Jie prašo pagalbos, o jūs atgal baudą duodate. Sveikinu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
16.32 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo ratifikavimo“ Nr. XII-2732 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3980 (pateikimas)
Finansų ministrė turi šiek tiek išvykti, prašė skubiai suteikti jai galimybę pateikti porą techninio pobūdžio klausimų. Darbotvarkės 2-19 klausimas – įstatymo „Dėl Protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo ratifikavimo“ Nr. XII-2732 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3980. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pirmas – įstatymo „Dėl Protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo ratifikavimo“ pakeitimo įstatymo projektas. Tiesiog 2016 metais buvo ratifikuotas projektas, tačiau yra praktinių su jo techniniais įgyvendinimo klausimais susijusių aspektų, todėl siūloma papildyti ir išdėstyti nauja redakcija būtent tą ratifikavimo įstatymą. Tai reiškia paskirti centrines institucijas, atsakingas už tarpusavio teisinės pagalbos prašymų priėmimą ir jų vykdymą, tai yra Teisingumo ministeriją ir Generalinę prokuratūrą. Taip pat pareiškiama apie priimtiną kalbą, kuria turėtų būti teikiami teisinės pagalbos prašymai Lietuvai. Tai pareiškiama, kokiomis techninėmis priemonėmis ir kokiai situacijai esant galima teikti teisinės pagalbos prašymus, ir panašios smulkios techninės detalės. Siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre. Jūsų niekas nenori klausti. Pasisakyti dėl motyvų po pateikimo irgi nenori niekas. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
16.33 val.
Įstatymo „Dėl Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko steigimo sutarties pakeitimo dėl skolinimo apribojimo panaikinimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4024 (pateikimas)
Ir dar vienas. Darbotvarkės 2-20 klausimas – įstatymo „Dėl Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko steigimo sutarties pakeitimo dėl skolinimo apribojimo panaikinimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4024. Pranešėja – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Taip, įstatymo projekto tikslas – ratifikuoti Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko steigimo sutarties pakeitimą dėl skolinimo apribojimo panaikinimo. Tam 2023 m. liepos 10 d. pritarė Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko valdytojų taryba. Šiuo pakeitimu dėl skolinimosi apribojimo panaikinimo siūloma panaikinti minėto banko steigimo sutarties 3 straipsnio 3 dalį, numatančią skolinimosi apribojimą. Panašų apribojimą panaikinome ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke. Tiesiog valdytojų taryboje sutarta, kad tokiu būdu būtų galima įgalinti didesnius skolinimo pajėgumus ir papildomi skolinimosi pajėgumai galėtų būti panaudoti ir tokioms šalims kaip Ukraina suteikiant papildomų galimybių. Papildomų lėšų valstybės ar savivaldybių, ar kitų įsteigtų fondų nereikės. Kviečiu pritarti tam tarptautiniam susitarimui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre. Jūsų paklausti nenori nė vienas Seimo narys. Pasisakyti dėl motyvų po pateikimo taip pat niekas nenori. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą dėl šito ką tik pateikto klausimo.
16.35 val.
Darbo kodekso 14, 30, 35, 36, 42, 56, 57, 62, 721, 112, 119, 134, 141, 144, 171, 179, 182, 193, 194, 222, 223, 225, 226, 228, 237, 240 ir 241 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3962, Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3963, Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3964, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1, 2, 4, 9, 10, 11, 12, 13, 19 straipsnių, III skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 91 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3965 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-16.1, 2-16.2, 2-16.3, 2-16.4 klausimų blokas. Darbo kodekso daugelio straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3962 ir lydimieji. Pranešėjas – V. Šilinskas, ministras. Krikštas kaip ministro, ar ne?
Ne, ne pirmą kartą kaip ministras? Pirmą? Tai proga.
V. ŠILINSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Esminiai Darbo kodekso pakeitimai yra tokie. Apskritai projektą teikiame todėl, kad turime iki rudens pabaigos, lapkričio mėnesio, dabar neatsimenu konkrečios dienos, įgyvendinti minimaliosios algos direktyvą, kurioje yra nustatyta, kad nustatydami minimaliąją algą turime atsižvelgti į daugiau kriterijų, negu dabar nustatyta Darbo kodekse. Tai numatome, kad daugiau kriterijų bus įvertinama nustatant minimaliąją algą, įskaitant produktyvumo ilgalaikius pokyčius, taip pat ir perkamosios galios pokyčius.
Realiai pokyčių ant žemės nebūtinai turės, nes vis dėlto, kiek vertino ir mūsų specialistai, ir Lietuvos banko specialistai, dabartinė formulė, kuri yra sutarta tarp darbdavių ir darbuotojų, atitinka ir direktyvos reikalavimus. Bet mes turime suderinti ir Darbo kodekso įstatymą, mes tai darome. O derybos paskui jau dėl formulės pakeitimo, dėl minimaliosios algos bus tarp pačių darbuotojų ir darbdavių.
Kartu, kadangi keičiame Darbo kodeksą, radome galimybių patobulinti ir pagerinti reguliavimą. Pavyzdžiui, bankrutavus įmonei, šiuo metu darbuotojas gauna išmokas, ko darbdavys nesumokėjo, tik iš Garantinio fondo. Bet jeigu jisai būtų atleistas darbdavio iki bankroto dėl etatų mažinimo, jisai, pradirbęs 5, 10 arba 20 metų, dar gautų nuo 1 iki 3 mėnesių atlyginimą iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Manome, kad yra spraga. Jeigu žmogus atleidžiamas iki bankroto, jisai gauna išmoką, o jeigu atleidžiamas jau bankroto metu, jis tos išmokos negauna. Mes tą spragą ištaisome ir skaičiuojame: iki 2 mln. su trupučiu žmonės galės gauti daugiau, jeigu jie bus atleisti bankroto atveju ir bus pradirbę toje įmonėje 5, 10 arba 20 metų.
Kiti pakeitimai ne tokie dideli. Bet darbdaviai, pavyzdžiui, pageidavo ir numatėme, kad keičiant įmonės vadovą bus galima pranešti „Sodrai“ ne iš vakaro, kaip yra visiems, bet prieš 1 valandą. Situacija yra tokia, kad vadovas gali būti keičiamas versle bet kurią minutę, akcininkui priėmus sprendimą, todėl pranešti iš vakaro ne visada yra įmanoma. Numatome tokią galimybę pranešti prieš 1 valandą.
Darbo inspekcijos prašymu numatome, kad dėl mobingo galės būti baudžiamas vadovas, jeigu ir jis pats atlieka veiksmus, kurie galėtų būti pripažinti mobingu, nes teismų praktika, matome, dabar eina tokiu keliu, kad vertina, ar vadovas buvo priėmęs procedūras ir tvarkas, o ne kaip realiai jis pats elgiasi. Tai čia irgi pakeitimas Darbo inspekcijos prašymu, kad būtų ir paties vadovo asmeninė atsakomybė už jo paties elgesį.
Kitas patobulinimas. Matome, kad darbo ginčų komisijoms, kadangi daugumą ginčų nagrinėja nuotoliu, nebėra būtinas reikalavimas kreiptis į kurį nors teritorinį skyrių. Žmonės galėtų kreiptis bendru adresu, tiesiog pateikti skundą, ir jau Darbo inspekcija paskirstytų pagal krūvį, kuris iš teritorinių skyrių nagrinėtų nuotoliniu būdu.
Kitas patobulinimas. Laikinojo įdarbinimo įmones, kai nustatome pažeidimus, Darbo inspekcija išbraukia iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo ir jos nebegali vykdyti veiklos. Bet matome, kadangi nėra ribojimo įsirašyti atgal, tai paprastai įmonės įsirašo atgal. Nustatome tam tikrą apribojimą, kad taip negalėtų daryti, ir dar papildomų reikalavimų.
Daugiau pakeitimų yra techniniai ir kiti patobulinimai. Sąrašas gana ilgas, nes perėjome per Darbo kodeksą ir ilgai diskutavome su darbdaviais ir darbuotojais. Didžiausias pasiekimas, sakyčiau, ne tiek patys pakeitimai, kuriuos įvardijau, bet tai, kad pavyko sutarti, kad visiems pakeitimams, kuriuos mes atnešėme, pritarė ir darbdavių atstovai, ir darbuotojai.
Buvo ir daugiau pasiūlymų, ką mes iš ministerijos norėjome pakeisti, bet vis dėlto nusprendėme, kad socialinis dialogas yra svarbus, kad taisyklės reglamentuoja darbdavių ir darbuotojų santykius, ir jums teikiame pasiūlymus būtent tik dėl to, kam pritarė abi pusės. Prašytume ir jūsų pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre. Jūsų paklausti nori du Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų mane trupučiuką šokiravo ta 1 valanda prieš. Niekaip negaliu suvokti. Nejaugi iš vakaro niekas negali žinoti, kad ateina naujas vadovas, ir jūs padarote palengvinimą? Man nesuprantama, kodėl tai buvo padaryta? Kas čia, koks tas pagrindinis motyvas buvo, nes iš vakaro viskas gerai? Mes žinome labai dažnai, kaip dirbusi toje sistemoje žinau, kiek apgaulių buvo.
Ir antras mano klausimas dėl minimaliosios algos formulės. Prašom pasakyti, dabar Trišalėje taryboje vyksta diskusija, kas yra mūsų toje formulėje negerai, kad dabar, sakote, reikėtų vėl peržiūrėti ją, keisti ir panašiai? Ačiū.
V. ŠILINSKAS. Dėl pranešimo pakeitimo. Kažkada, kai dar, bijau sumeluoti, bet man atrodo, kai dar ir popierinius pranešimus galėjo teikti „Sodrai“, buvo numatyta, kad turi pateikti iš vakaro, siekiant išvengti nelegalaus darbo, nes kai į Darbo inspekciją nuvažiuodavo, tai visi sakydavo: tai čia tik šiandien pradėjo dirbti. Įvestas reikalavimas iš vakaro pranešti „Sodrai“ yra labai geras, bet šiandien, kuomet visi pranešimai yra teikiami skaitmeniniu būdu, manau, kad nėra būtina pranešti iš vakaro, kad galime pranešti prieš valandą. Tokia nuostata jau buvo laikino įdarbinimo įmonėms ir kurį laiką galiojo nesuderinta su Darbo kodeksu, ir problemų nematė nei „Sodra“, nei Darbo inspekcija. Tai pasiūliau socialiniams partneriams išplėsti apskritai galimybę visiems darbuotojams pranešti prieš 1 valandą prieš pradedant darbą, bet darbuotojai įžvelgė rizikų, darbuotojų atstovai sakė, kad ne, nenorėtume šito. Todėl susitarėme, kad tai padarysime tik vadovams, nes būtent aktualiausia darbdaviams buvo dėl vadovų, kurie keičiasi. Todėl tik vadovams bus galima pranešti prieš 1 valandą, o visiems kitiems lieka iš vakaro.
Dėl minimaliosios algos – formulė yra, kad pagal šios dienos formulę turėtų būti 50 % vidutinio atlyginimo. Diskusijų kyla, kokio vidutinio atlyginimo: ar šių metų su priedais ir priemokomis, ar kitų metų be priedų ir priemokų? Plius darbdaviai labai norėtų, kad būtų įtraukiamas produktyvumas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija formulę palaiko. Bet toje formulėje numatyta, kad jeigu įtrauktume produktyvumą, kaip buvo pasiūlyta, tai Lietuvoje minimalioji alga būtų kilusi mažiau. O kokių didesnių privalumų mes nematome, jeigu toks pakeitimas būtų padarytas, tai esame skeptiški dėl to. Iš mūsų ministerijos, kur… Buvo siūlymas iš SADMʼo irgi tam tikrų pakeitimų, dėl ko minimalioji alga būtų kilusi šiek tiek daugiau. Tai tam, be abejo, darbdaviai nepritaria ir sako, kad gal tada Ekonomikos ir inovacijų ministerijos formulė yra. Šiandien dėl jokių pakeitimų nesame susitarę, todėl lieka galioti ta pati. Bet kada darbdaviai ir darbuotojai gali susitarti dėl kokios kitokios.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre, tik primenu, kad pirmąkart klausti – minutė, atsakyti – 2 minutės. L. Nagienė – per šoninį mikrofoną.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš dar repliką noriu. Gerbiamas ministre, darbo pradžia prasideda 8 valandą ryto. Vadinasi, prieš septintą valandą turės būti atėjęs pranešimas. Čia tokia mano… Nesupratau įgyvendinimo akto tada.
PIRMININKAS. Gerai, labai ačiū. Viskas. Nepradėkime diskusijos. A. Sysas klausia.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, sveikinu atėjus su šiomis pataisomis, tai yra reikia įgyvendinti, akivaizdu. Bet aš šiek tiek kita tema paklausčiau, nes šiandien klausiau mūsų energetikos ministro dėl socialinio dialogo. Daug problemų galima išspręsti per socialinį dialogą. Gal galėtumėte organizuoti mūsų kai kuriems ministrams kokį nors seminarą, paskaitų ciklą, kad šnekantis su socialiniais partneriais rezultatai galimi, pasiekiami ir greičiau, ir geriau? Tai patvirtino vakar Europos Komisijos delegacijos vadovė, kai paklausiau, kaip kovoti su atskirtimi, skurdu, su visomis kitomis problemomis. Ne tik pinigai, bet ir šnekėtis. Pas mus jūsų kolega ministras nuo kovo mėnesio neranda laiko pasišnekėti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ne šitam ministrui klausimas buvo, kitam ministrui.
V. ŠILINSKAS. Socialinis dialogas svarbu, reikia kalbėtis, galiu tik tiek atsakyti, matyt. Bet kas nori, tai gal ir randa galimybę, ir jeigu pasiprašo, tai ir priima, aš taip manau.
PIRMININKAS. Gerai, atsakėte į visus klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Nenori kalbėti niekas. Balsuosime dėl įstatymo projektų per numatytą balsavimo intervalą.
16.43 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 94 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3966 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 94 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3966. Pranešėjas – M. Šiurkus. Pateikimas.
M. ŠIURKUS. Labą vakarą, gerbiami Seimo nariai. Teikiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 94 straipsnio įstatymo pakeitimo projektas. Įstatymo projektu siekiama tobulinti su užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje arba kuriems yra suteikta laikinoji apsauga, nemokamu apgyvendinimu bei būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos skyrimu susijusias nuostatas.
Esminiai dalykai, kurie yra keičiami, – tai, jog šiandien užsieniečiai nemokamai gyvena valstybės arba savivaldybių įstaigų apgyvendinimo vietose, įskaitant savivaldybių panaudos teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą. Kreipiantis dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos nevertinamas užsieniečių nuosavybės teise turimas turtas ir pajamos.
Siūlomi įstatymo pakeitimai, jog būtų nustatyta nemokamo apgyvendinimo valstybės, savivaldybių įstaigose trukmė ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo užsieniečio prašymo išduoti jam leidimą gyventi užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. Noriu tiktai pabrėžti, kad tokiu atveju, pasibaigus nemokamo apgyvendinimo terminui valstybės ar savivaldybių įstaigų apgyvendinimo vietose, teisė gyventi jose išlieka, jeigu už apgyvendinimą mokama šių įstaigų valdytojų ir naudotojų nustatyta tvarka. Taip pat atsisakyti Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatyme įtvirtintos išimties dėl reikalavimo deklaruoti turtą ir pajamas, tai yra atsisakyti to netaikymo, ir kad, kreipiantis dėl Paramos įstatymo, dėl paramos formos, būtų vertinamas turtas ir pajamos.
Pagrindiniai argumentai, kodėl tai siūlome padaryti. Besąlyginis ilgalaikis paramos teikimas neskatina užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą arba kuriems suteikta laikinoji apsauga, integracijos į darbo rinką, neskatina imtis apsirūpinimo būstu iniciatyvos, todėl klausimą siūloma spręsti patiems, savarankiškai. Didžioji dalis visų Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje užregistruotų užsieniečių yra šiuo metu dirbantys. Taip pat didžioji dalis turi teisę gauti būsto nuomos kompensaciją, nevertinant jų pajamų, pagal mūsų turimus duomenis, vis tik šiuo metu yra dirbantys.
Taigi, siūlomo pakeitimo nauda būtų ta, jog būtų didesnė paskata integruotis į darbo rinką, apsirūpinti būstu savarankiškai. Be kita ko, sudaromos visos galimybės, kaip ir visiems kitiems Lietuvos piliečiams, pasinaudoti esančiomis paramos būstui ir kitomis socialinės paramos priemonėmis, taip pat užsieniečiams sudaroma galimybė likti gyventi dabar valstybės ar savivaldybių įstaigų apgyvendinimo vietose už tam tikrą mokestį, na ir, žinoma, lygiateisiškumo, socialinio teisingumo principo užtikrinimas kitų asmenų, šeimų, siekiančių gauti būstui paramą, atžvilgiu. Na, ir paskutinis – tai efektyvesnis valstybės biudžeto lėšų naudojimas. Tai siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti noriu dvi Seimo narės. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas viceministre, sveikinu, iš tikrųjų, nes teko diskusiją turėti su kai kuriais, kurie gyvena. Ir ukrainiečiai, ir taip toliau, jie ir sako: savivaldybė nebenori kompensuoti, o mes susimokėtume, nebuvo teisinio pagrindo. Ar nemanote, kad šį teisės aktą reikėtų skubos tvarka, kuo greičiau jį reikėtų priimti? Jis dabar tiktai nueis, tiktai rudenį konkrečiai pateikimas, rudenį tik svarstymas ir tik po Naujųjų metų įsigaliotų. Iš tikrųjų, dabar tiesiog yra pakibę, negali susimokėti ir sako, nu, nėra tvarkos, nėra įstatymo, teisinio pagrindo. Kaip jūs galvojate?
M. ŠIURKUS. Matome, kad vis didesnė ir didesnė dalis… Seimas gi ne taip seniai priėmė būsto nuomos, kas susiję su būsto nuomos kompensavimu, pakeitimus. Šiuo metu tie žmonės, kaip jūs sakote, kurie nori patys mokėtis ir turi lėšų, tai labai sėkmingai naudojasi būsto nuomos kompensacija. Kas dabar – niekas to daryti nedraudžia. Vienintelė galbūt buvo problema su tuo susijusi, kad mes vertiname visų metų turtą įstatyme, o dabar yra numatyta, kad juo gali būti vertinamas ir pusės metų. Tai kad skubos reikėtų – nemanau, bet kad to paties įstatymo pakeitimo reikia, tai taip.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš čia, laba diena. Iš tikrųjų, sulaukiau kreipimosi dėl būsto nuomos kainų – ne visi gali sumokėti jau nustatytą kainą, ypač Vilniaus miesto savivaldybėje. Ar yra planuojama keisti galbūt metodiką, apskaičiavimą ir panašiai? Žmonės tikrai susiduria su sunkumais.
M. ŠIURKUS. Taip, tai metodika jau yra pakeista, įsigalioja nuo liepos 1 dienos. Artimiausiu metu, žinau, Vilniaus miesto savivaldybė turėtų paleisti skaičiuoklę, pagal kurią galėtų visi norintys gauti būsto nuomos kompensaciją, pasiskaičiuoti ir pamatyti, kiek jiems reikėtų patiems mokėti ir kokia bus kompensacija. Į tai jau yra atsižvelgta. Na, taip apytiksliai skaičiuojant, tai kažkur, tarkime, keturių asmenų šeimai ta būsto nuomos kompensacija sudarys virš 300 eurų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų nenori kalbėti niekas. Balsuosime dėl įstatymo projekto per balsavimo intervalą.
16.49 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2882(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2882(2). Pranešėjas – A. Lydeka. Pateikimas.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, teikiu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šio pakeitimo esmė yra labai paprasta – siekiama pakeisti teisinį reglamentavimą, atribojant užsieniečius, gyvenančius Lietuvoje, kurie turi leidimą gyventi Lietuvoje, nuo užsieniečių, kurie neturi leidimo gyventi Lietuvoje, galbūt nelegaliai yra patekę į Lietuvą. Taigi pirmai užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, kategorijai siūloma palengvinti sąlygas dirbti, steigti savo įmones, tai yra pradėti verslą, taip pat į tas įmones priimti tiek Lietuvos Respublikos piliečius, tiek ir užsieniečius, turinčius leidimą gyventi Lietuvoje. Mes vertiname, kad užsieniečiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje, yra patekę legaliai, jie yra patikrinti Lietuvos specialiųjų tarnybų. Be abejo, būtų šaunu, jei kuo daugiau jų įsidarbintų, jei kuo daugiau užsiimtų privačiu verslu, į savo įsteigtas, įkurtas įmones priimtų dirbti tiek Lietuvos piliečius, tiek užsieniečius, turinčius leidimus gyventi Lietuvoje. Be abejo, nesukurti tokių sąlygų užsieniečiams, neturintiems leidimų gyventi Lietuvoje. Vertintume, kad galbūt yra ir nelegaliai patekusių į Lietuvą. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Pirmoji klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš noriu paklausti, kodėl kilo poreikis daryti tokius pakeitimus? Nelabai supratau, kur yra problema.
A. LYDEKA (LSF). Gana paprasta šio įstatymo pakeitimo esmė: tiesiog platesnės galimybės užsieniečiams, turintiems leidimus gyventi Lietuvoje, atidaryti savo įmones ir į tas įmones priimti darbuotojus pasirenkant iš platesnio asmenų rato, tai yra tiek Lietuvos Respublikos piliečius, tiek užsieniečius, turinčius leidimus gyventi Lietuvoje. Dabartinis teisinis reglamentavimas tokios galimybės nenumato. Padarius šią pataisą, priėmus įstatymo pakeitimą, atsirastų ta papildoma galimybė užsieniečiams dirbti, kurti įmones ir priimti darbuotojus, kartoju, tiek Lietuvos Respublikos piliečius, tiek ir užsieniečius, turinčius leidimą gyventi Lietuvoje.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiamas kolega, jūs labai išsamiai ir nuoširdžiai pristatote įstatymo projektą. Tik dalies ir klausiu, nes iš dalies atsakėte. Jūs tikriausiai darėte analizę ir žiūrėjote, koks tai žmonių skaičius. Ar jau dabar esantiems galiotų šios nuostatos? Galbūt tai paskatintų ir kitus atvykti į Lietuvą, jau žinant būtent šias sąlygas?
A. LYDEKA (LSF). Turiu jūsų atsiprašyti, gerbiama kolege, neturiu oficialios statistikos. Įtariu, kad nėra tokios statistikos, kiek norėtų, galėtų. Tai yra tik bendri užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, kreipimaisi, kad jie norėtų įkurti verslą, kad jiems būtų patogu priimti ir užsieniečius, turinčius leidimą gyventi Lietuvoje, ypač kas susiję su informacinių technologijų specialybėmis, esant tam tikrų profesinių grupių specialistų trūkumui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Balsuosime dėl įstatymo projekto per balsavimo intervalą.
16.53 val.
Įstatymo „Dėl 1976 m. birželio 13 d. Romoje priimto Susitarimo dėl Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo steigimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3957 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-21 klausimas – įstatymo „Dėl 1976 m. birželio 13 d. Romoje priimto Susitarimo dėl Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo steigimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3957. Pranešėjas – K. Navickas.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Laba diena. Teikiu Seimui įstatymo dėl Jungtinių Tautų susitarimo dėl Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo steigimo ratifikavimo projektą. Tai yra Romoje įsikūręs fondas. Tai yra finansinis instrumentas teikti žemės ūkio ir kaimo plėtros pagalbą besivystančioms šalims, kurioms tokios pagalbos reikia. Labai panašus finansavimo principas veikia tarp Europos Sąjungos šalių, bet šalyse, kurios nepriklauso šiems instrumentams, naudojamas Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas.
Kodėl Lietuva siūlo prisijungti prie šio fondo? Mes manome ir tikime, kad tai būtų geras instrumentas sutelkti šalis sąjungininkes, šalis bendramintes padėti Ukrainai atkurti žemės ūkį ir kaimiškas vietoves ir padėti dabar, karo sąlygomis, išgyventi. Svarbu paminėti, kad privalomų įnašų į šitą fondą nėra, visi įnašai yra savanoriški. Tačiau sutelkę, kaip ir minėjau, tam tikrus sąjungininkus, mes galėtume turėti tikrai neblogą instrumentą, skirtą pirmiausia padėti Ukrainai. Tai tiek būtų trumpai. Pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori vienas Seimo narys. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, neabejoju jūsų teiginiu, kad tai yra geras instrumentas, bet jūs, man rodos, neprieštarausite, kad gerokai aprūdijęs tas instrumentas, tai yra Romoje priimtas 1976 metų susitarimas. Beveik 50 metų praėjo, kad mes jį aktualizuotume. Sakykime, nuo 1976 iki 1990 metų ne mūsų tai buvo darbas, bet nuo 1990 metų praėjo 34 metai. Tai vis dėlto, ar nebuvo poreikio, motyvacijos? Man truputį keista, ar čia reikėjo Ukrainos įvykių, kad jį dabar mes aktualizuotume? Jūs minite, kad čia bus ypač gerai santykiams su Ukraina. Ministre, kaip jums atrodo, ar daug yra tokių surūdijusių susitarimų, projektų, kuriuos mes tik po 40–50 metų iškeliame į šviesą ir norime jau pagaliau juos pasirašyti? Tai nežinau, ar čia būtinai reikia atsakyti, bet…
PIRMININKAS. Laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …supratote, ką noriu pasakyti.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš supratau ir ačiū už klausimą. 1976 metais mes buvome giliame sovietmetyje, tai net valstybės… Neturėjome galimybės būti savarankiški ir savarankiškai nuspręsti. Mūsų situacija pačioje pradžioje buvo truputį kitokia ir mes gana greitai jau po nepriklausomybės paskelbimo pirmiausia turėjome pasirengimo Europos Sąjungai SAPARD programą, per ją, per kitus instrumentus, per Jungtinių Valstijų paramą ir per Europos pasirengimo narystei programas tos pagalbos sulaukėme. Šiuo atveju, kaip ir minėjau, tai finansinis instrumentas su savanoriškais įnašais, kuris turi turėti tam tikrą galimybę daryti poveikį, gerą poveikį, regionui. Manome, kad šiuo atveju mūsų kaimynams ir bičiuliams ukrainiečiams tiesiog turėti šitą galimybę tikrai nepakenks. Tai toks būtų tikriausiai…
PIRMININKAS. Labai dėkui. Daugiau niekas nenori klausti. Pasisakyti dėl motyvų taip pat nenori niekas. Balsuosime dėl įstatymo projekto per numatytą balsavimo intervalą.
16.58 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 5, 9, 10, 12, 19, 23, 24, 29, 30, 31, 33, 35, 37, 40 straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo III1 skyriumi, 331 straipsniu ir priedu bei 29 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3977, Paslaugų įstatymo Nr. XI-570 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3978, Civilinio kodekso 2.77 straipsnio pakeitimo ir 2.78 bei 2.79 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3979 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-22.1. 2-22.2 bei 2-22.3 klausimų blokas – Viešojo administravimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3977 bei lydimieji: projektas Nr. XIVP-3978 ir projektas Nr. XIVP-3979. Pranešėja – I. Valeškaitė, viceministrė.
I. VALEŠKAITĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Taigi šiandien Vyriausybė teikia Seimui svarstyti Viešojo administravimo įstatymą kartu su lydimųjų – Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo bei Civilinio kodekso įstatymo pakeitimais. Šių įstatymų projektų tikslas – nuoseklus, aiškus ir pagrįstas licencijavimo ir ūkinės veiklos priežiūros reglamentavimas. Taigi kokią situaciją mes turime šiandien ir ką gi keis projektas? Lietuvoje turime daugiau kaip 60 licencijuojamų veiklos sričių, beveik 700 skirtingų licencijų ir leidimų, kuriuos išduoda virš 100 skirtingų viešojo administravimo subjektų. Pusė licencijų yra išduodama maždaug pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, kita pusė – pagal nacionalinio reguliavimo veiklos sritį. Šiandien verslo priežiūrą Lietuvoje vykdo 45 valstybinės priežiūros institucijos, per metus jos atlieka virš 132 tūkst. patikrinimų, iš jų 43 % yra neplaniniai, apie kuriuos ūkio subjektai būna neinformuoti, iš anksto nežino. Priežiūros veiklai skiriamas yra ne mažesnis nei 133 mln. eurų biudžetas. Tad Ekonomikos ir inovacijų ministerija, atlikdama periodines atskirų sričių licencijavimo ir reguliavimo peržiūras, taip pat ir priežiūros institucijos pažangos tyrimą, identifikavo keletą esminių teisinio reguliavimo trūkumų. Matome, kad licencijos sąvoka yra paprastai suprantama kaip viešojo administravimo subjekto sutikimas, kad ūkio subjektas užsiimtų tam tikra ūkine veikla, tačiau pati sąvoka ir jos apibrėžtis yra skirtinga keturiuose skirtinguose teisės aktuose. Teisės aktai tarpusavyje nėra suderinti, persidengia jų taikymas, todėl jais vadovautis yra sudėtinga tiek taikančioms institucijoms, tiek patiems ūkio subjektams bei gyventojams. Nepakankamai šiuo metu Lietuvoje yra įvertinamas licencijavimo būtinumas, proporcingumas, kitos galimos veiklos reguliavimo alternatyvos, o esminiai reguliavimai dažnai yra nustatomi poįstatyminiais teisės aktais. Ne visų licencijų duomenys yra suvedami į licencijų informacinę sistemą.
Viešojo administravimo įstatymas numato esminius bendruosius verslo veiklos patikrinimo organizavimo pagrindus. Jisai apibrėžia galimas patikrinimų rūšis (jie yra planiniai ir neplaniniai), tikslus, patikrinimų planavimo ir organizavimo bei viešinimo taisykles, ūkio subjektų informavimo apie planuojamą patikrinimą nuostatas, neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus. Apibrėžia pirmus metus veiklą vykdančių ūkio subjektų, vadinamųjų verslo naujokų, priežiūros reikalavimus, nustato universalias poveikio priemonių taikymo proporcingumo nuostatas, užtikrina subjektų teises ir pareigas priežiūros procesuose ir panašiai. Tačiau, kita vertus, gana plačiam institucijų ratui numato išimtis šių reikalavimų nesilaikyti.
Ūkio subjektų rizikos vertinimas yra nereglamentuotas, tai nesuteikiama daugiau aiškumo, kaip sistemiškai ir kokybiškai turėtų būti diegiamas rizikos valdymas. Jau minėto verslo naujoko statuso taikymas yra fragmentuotas. Institucijoms labai dažnai kyla sunkumų praktikoje nustatant, kokie subjektai nuo kurio veiklos momento turėtų būti laikomi verslo naujokais, ir ne visų institucijų veiklos praktika užtikrina nuoseklų ir sistemingą patikrinimo rezultatų skelbimą. Tai nėra aiškios ir vienodos praktikos skelbti apie naujokus, atsiprašau, skelbti apie subjektus, padariusius reikšmingą pažeidimą, bei jiems taikytas priemones, tai baudas, licencijos galiojimo sustabdymą.
Visoms šioms problemoms spręsti ir siūlome Viešojo administravimo įstatymo projektą, kuriuo būtų patikslinama ir suvienodinama licencijos samprata, taip užtikrinant tuos pačius ribojimų pagrindus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Prieš įvedant naują licencijavimą, būtų privalomas vertinimas, kuris ir įvertintų, ar naujas licencijavimas yra būtinas, ar jis proporcingas, ar jis atitinka nediskriminavimo principus, ar patys reikalavimai nėra diskriminaciniai, ar jie yra pateisinami svarbiais visuomenės interesais, ar pasirenkamas paprasčiausias galimas licencijavimo modelis. Taip pat būtų nustatyti vieningi licencijavimo pagrindai viename teisės akte, sustiprintas licencijų informacinės sistemos vaidmuo tam, kad visi duomenys būtų kaupiami vienoje vietoje ir tiek gyventojai, tiek verslas galėtų susipažinti su jiems išduotomis licencijomis.
Būtų atsisakyta perteklinių verslo priežiūros reglamentavimo išimčių taikymo, būtų standartizuojamas visų veiklos sričių priežiūros procesas, o priežiūros institucijos būtų įpareigotos taikyti rizikos vertinimą ir siekti kokybiškesnio rizikos valdymo proceso. Taps privaloma vertinti visų prižiūrimų ūkio subjektų ir veiklos sričių, vadinamųjų sektorių, rizikingumą, priežiūros veiklos procesus. Prioritetus, patikrinimų planavimą, skundų nagrinėjimą ir panašiai bus būtina pagrįsti rizikingumo vertinimo išvadomis, nustatyti aiškų rizikos vertinimo procesą, užtikrinti, kad tai būtų nuolatinė veiklos praktika, viešinti taikomus rizikos vertinimo kriterijus. Čia pabrėžtina, kad būtų viešinama apibendrinta informacijos forma tam, kad verslo subjektai žinotų, kas lemia jų rizikingumą ir jų veiklos priežiūrai taikomas priemones. Taip pat, aišku, palaipsniui sieksime, kad rizikingiausi ūkio subjektai būtų tikrinami dažniau negu mažiau rizikingi ūkio subjektai.
Ir įstatymo projekto nuostatos yra papildytos objektyviais kriterijais ir atvejais, nuo kada ūkio subjektas gali būti laikomas verslo naujoku ir nuo kada priežiūros institucija turi taikyti verslo naujokams palankesnį priežiūros režimą. Taip pat siūloma nustatyti, kad verslo naujokams, padariusiems teisės aktų reikalavimų pažeidimus, nesant reikšmingos žalos, priežiūros institucijos turėtų teisę sumažinti įstatymais numatytą dydį, kad verslo naujokams tai taptų tam tikra atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Ir siūloma įpareigoti priežiūros institucijas savo svetainėje viešai skelbti informaciją apie patikrinimo metu nustatytus pažeidimus ir už juos taikytas poveikio priemones. Tai čia kalbame būtent apie baudas, licencijos stabdymą ir naikinimą. Tokios informacijos viešinimu mes siekiame pirmiausia, kad tiek pažeidimą padariusi įmonė, tiek kitos įmonės būtų prevenciškai atgrasomos nuo pažeidimų; antra, priežiūros institucijos formuotų vienodą pažeidimų kvalifikavimą ir baudų taikymo praktiką. Taip būtų užtikrintas skaidrumo, lygiateisiškumo principų įgyvendinimas, o ir gyventojai, ir ūkio subjektai būtų informuoti apie padarytus pažeidimus ir už tai skirtas baudas.
Lydimuoju Paslaugų įstatymo pakeitimo projektu siūloma panaikinti leidimų išdavimą reglamentuojančias nuostatas, kurios dubliuotų siūlomas Viešojo administravimo įstatymu. Atsižvelgiant į konsultacijas su Europos Komisija, siūloma ištaisyti identifikuotas Paslaugų direktyvos įgyvendinimo spragas, o lydimuoju Civilinio kodekso projektu siūloma pripažinti netekusiomis galios licencijavimo pagrindus nustatančias nuostatas, kurios vėlgi dubliuotųsi ar prieštarautų Viešojo administravimo įstatymo projektu siūlomam reglamentavimui, taip suderinti tas nuostatas su keičiama licencijos samprata.
Tai tiek. Prašome pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori du Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas, kodėl jūs iš 2 straipsnio išbraukėte neplaninius patikrinimus? Žodelį „neplaniniai“ iš viso išbraukėte. (Balsas salėje) Išbraukta. Aš skaitau: „Kontrolinis pirkimas, prekių, paslaugų pirkimas vykdomas atliekant ūkio subjekto veiklos patikrinimą“, o buvo žodeliai „neplaninis patikrinimas“. Tai vienas klausimas.
Antras mano klausimas. Ką tik, neseniai, Prezidento patarėjas pristatė Tabako kontrolės įstatymą ir ten buvo kalbama lygiai taip pat net apie licencijos panaikinimą. Jūs sakote, kad naujokams bus taikomos lengvatos ir panašiai, ir tai yra prevenciškai mokant ir taip toliau. Aš uždaviau klausimą, kaip mes sukontroliuosime, kai atimsime licenciją? Bus įregistruojama nauja įmonė ir jūs taikysite lengvatas? Taip atsiras nauja įmonė, iš kurios už pažeidimus jau buvo atimta licencija. Kaip šiuo atveju jūs sureguliuosite santykius ir pasižiūrėsite, kad vėl nebūtų…
PIRMININKAS. Laikas!
L. NAGIENĖ (DFVL). …mes pardavinėsime cigaretes ir taip toliau?
I. VALEŠKAITĖ. Atsakant į jūsų klausimą, planiniai ir neplaniniai patikrinimai išties išlieka, tiesiog jie yra labai aiškiai apibrėžiami. Iki šiol buvo tokia trečia tarpinė kategorija – tai buvo tokie neplaniniai… vadinamieji planiniai patikrinimai, bet tik tokie, kuriuos planinius turėjo institucijos, juos viduje planavo, bet ūkio subjektai apie juos nebuvo informuojami. Tai mes ir sakome, kad tokie patikrinimai iš ūkio subjekto perspektyvos yra neplaniniai, ar ne? Nes subjektas nežino, kad ateis jo tikrinti institucija. Tai dabar lieka tiesiog labai aiškios trys kategorijos: planiniai, neplaniniai ir kontroliniai pirkimai.
O dabar atsakau į antrą klausimą dėl mažareikšmiškumo, dėl verslo naujoko principo taikymo. Iš tikrųjų tokiais atvejais negalioja verslo naujokas, kai yra būtent stabdoma licencija, jinai yra panaikinama, arba bauda jam taikoma, skiriama, didesnė negu vidurkis. Iš tokių įmonių tikrai licencijos bus toliau atimamos. (Balsas salėje) Čia tiktai… Bet čia, matote, naujai įregistruoti ūkio subjektai ir dabar gali. Čia nieko nekeičiama. Čia liečia būtent tik tuos subjektus, kurie padaro nereikšmingus pažeidimus, tam, kad jiems būtų suteikiama šiek tiek laisvės kvėpuoti ir jie nebūtų iš karto baudžiami didesnėmis baudomis. Bet esamos situacijos, kad subjektai gali įkurti įmonę, tai nekeičia, bet tai yra reglamentuojama ir kitais įstatymais, ar ne? Dėl vadovų patikimumo ir panašiai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pranešėja, dažnai mes akcentuojame visuomenės informavimą, tų pačių pradedančiųjų įmonių informavimą, kontrolę akcentuojame, kas galėtų grėsti, jeigu jie pažeistų atitinkamas taisykles dėl netinkamo elgesio ir paskui turėtų sankcijų dėl licencijų. Bet konsultavimas yra labai svarbu, Viešojo administravimo įstatyme visą laiką labai pabrėžiamas konsultavimas, kurio visą laiką trūksta. Kas galėtų konsultuoti tas įmones, kokia organizacija ar įstaiga, ir kaip tai vyktų? Ačiū.
I. VALEŠKAITĖ. Turbūt visų pirma pačios institucijos turi vykdyti konsultavimo veiklą ir mes tą klausimą iš esmės sprendžiame. Aš jau minėjau, kad ministerija turi verslo subjektų pažangos vertinimo švieslentę, kur yra vertinama, kaip įstaigos tą konsultacinę veiklą vykdo, ir mes kiekvienais metais tą švieslentę pildome naujomis kategorijomis, kad būtų ne tik konsultacijos, pavyzdžiui, atvykus į įstaigą, bet teikiamos ir nuotoliniu būdu, teikiamos internetu, per socialinius tinklus ir panašiai, ir panašiai. Šiuo metu jos yra sprendžiamos tokiomis minkštosiomis, galima sakyti, priemonėmis, bet šiame projekte yra tikrai labai svarbių nuostatų, kurios yra susijusios su rizikos vertinimu būtent tam, kad tie subjektai… būtų didesnis institucijų dėmesys telkiamas į tuos subjektus, kuriuose yra didesnė žalos tikimybė, kuriuose didesnė pažeidimo tikimybė, o ne tiesiog lankomi, na, kaip pagal sąrašą visi ūkio subjektai arba tiesiog pagal kažkokius visiškai pavienius skundus. Kad institucijos tikrai savo dėmesį į tuos potencialiai didžiausius pažeidėjus telktų ir nešvaistytų resursų persekiodamos už mažareikšmius pažeidimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Kalbėti dėl motyvų nenori niekas. Balsuosime dėl įstatymų projektų bloko per balsavimo intervalą.
17.10 val.
Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 11, 13, 15, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 26 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 161 ir 191 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3992, Administracinių nusižengimų kodekso 373 ir 377 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3993 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-23.1, 2-23.2 klausimų blokas – Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3992 ir lydimasis projektas Nr. XIVP- 3993. Pranešėja – viceministrė L. Maskaliovienė.
L. MASKALIOVIENĖ. Laba diena, Seimo nariai. Šiandien teikiu Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo pakeitimus ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, jie abu susiję. Šiais pakeitimais siekiama liberalizuoti darbuotojų, atliekančių geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis, išskyrus traukinio mašinistus, jų padėjėjus, mokymo turinio, žinių ir įgūdžių įvertinimo tvarką.
Kodėl tai keičiame? Europos Sąjungos geležinkelių agentūra atliko vertinimą ir gavome pastebėjimą ir nuomonę, kad mūsų nustatyta dabartinė galiojanti tvarka, kai šiuo metu visi, tiek infrastruktūros valdytojai ar geležinkelio įmonės, savo darbuotojus, nesvarbu, kokio lygio, kvalifikacijos, privalo mokyti pripažintuose mokymo centruose, neatitinka šių dienų Europos Sąjungos teisės aktų. Dėl to buvome įpareigoti keisti savo mokymo sistemą ir šie pakeitimai yra įgyvendinantys Europos geležinkelių agentūros vertinimo rekomendacijas.
Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo pakeitimai. Projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad patys geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės savo geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemoje gali nusistatyti mokymo tvarką ir mokymo turinį, kompetencijos įrodymus, kartu palikti galimybę ir eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis atliekantiems darbuotojams toliau mokytis pripažintuose mokymo centruose ir laikyti egzaminus pripažintuose egzaminų centruose; palikti įpareigojimą fiziniams asmenims, kurie nėra geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir geležinkelių įmonių darbuotojai, tačiau pageidauja dirbti pavojingoje geležinkelio zonoje ar įgytų teisę vadovauti (vykdyti) krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbus, įgyti atitinkamus pažymėjimus. Kadangi šie asmenys nėra geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir įmonių darbuotojai, jiems yra netaikomos ir nurodytos priemonės geležinkelio darbuotojo pažymėjimo įsigijimo tvarkai užtikrinti. Asmenys būtų ne mažiau kompetentingi nei geležinkelių transporto eismo saugai svarbias užduotis atliekantys geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir įmonių ar vežėjų darbuotojai.
Geležinkelio įmonės ar vežėjai ir geležinkelių infrastruktūros valdytojai neprivalės keisti dabar turimos darbuotojų kompetencijų valdymo sistemos, galės toliau mokyti savo geležinkelių transporto darbuotojų mokymo centruose, egzaminuoti egzaminų centruose ir nustatyti reikalavimus turėti pažymėjimus, tik turės galimybę patys nusistatyti mokymo tvarką, bet tai nebus prievolė. Mažesnėms geležinkelio įmonėms ar infrastruktūros valdytojams bus racionalu pasilikti tokią tvarką, kokia yra, nes jiems kurti savo mokymo centrus tikrai būtų per daug sudėtinga ir per dideli kaštai.
Administracinių nusižengimų kodeksas atitinkamai keičiamas ir tikslinamos sąvokos, suvienodinant su anksčiau mano pristatytais Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo pakeitimais. Tai tiek trumpai. Ačiū. Jeigu būtų klausimų, pabandyčiau atsakyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, labai aiškiai pristatėte. Jūsų nenori niekas paklausti. Kalbėti dėl motyvų taip pat niekas nenori. Taip, niekas nenori. Balsuosime dėl įstatymų projektų bloko per balsavimo intervalą.
17.14 val.
Europos bendrovių įstatymo Nr. IX-2199 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3946, Europos ekonominių interesų grupių įstatymo Nr. IX-1939 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3947, Europos kooperatinių bendrovių įstatymo Nr. X-696 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3948 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-25.1, 2-25.2 bei 2-25.3 klausimų blokas –– Europos bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo bei lydimieji projektai Nr. XIVP-3946, Nr. XIVP-3947 bei Nr. XIVP-3948. Pranešėja – teisingumo ministrė E. Dobrowolska – glaustai pristatys šiuos klausimus.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tikrai atliepsiu lūkestį dėl lakoniškumo. Projektu siūloma nebūdingas Teisingumo ministerijai priskirtas funkcijas perduoti analogiškus įgaliojimus jau turinčiai kompetentingai institucijai – Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui. Pagal šiuo metu nustatytą reguliavimą Teisingumo ministerija turi teisę prieštarauti juridinio asmens buveinės perkėlimui į kitą valstybę, Europos bendrovės ar Europos kooperatyvinės bendrovės steigimui jungimo būdu. Šiuo tikslu Teisingumo ministerija iš juridinių asmenų registrų duomenų tvarkytojo gautus juridinių asmenų dokumentus išsiunčia kompetentingoms institucijoms, tai yra tiek VMI, „Sodrai“, Lietuvos bankui ir kitoms. Atsižvelgdama į kompetentingų institucijų išvadas, Teisingumo ministerija priima sprendimą prieštarauti ar neprieštarauti juridinio asmens buveinės perkėlimui į kitą valstybę Europos bendrovės ar Europos kooperatyvinės bendrovės steigimui jungimo būdu. Taigi Teisingumo ministerijai nustatyti įgaliojimai yra labai panašaus pobūdžio, pagal kokį vienos valstybės ribos peržengiančių ribotos atsakomybės bendrovių pertvarkymo, jungimo ir skaidymo įstatymu šiuo metu atlieka juridinių asmenų registrų duomenų tvarkytojas, todėl Teisingumo ministerijos funkcijos perdavimu juridinių asmenų registrų duomenų tvarkytojui bus optimizuotos viešojo administravimo subjekto atliekamos funkcijos.
Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus, jeigu tokių būtų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiama viceministre, labai aiškiai pristatėte ir jūsų niekas nenori paklausti nieko, pasisakyti dėl motyvų dėl jūsų pristatytų teisės aktų taip pat nenori niekas. Balsuosime per balsavimo intervalą.
17.16 val.
Politinių organizacijų įstatymo Nr. XIV-1415 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 21, 23, 24, 26, 33, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3949, Civilinio kodekso 2.70 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3950, Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544, 545 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 851 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1382 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3951 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-26.1, 2-26.2 bei 2-26.3 – Politinių organizacijų kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3949 bei lydimieji įstatymo projektai Nr. XIVP-3950 bei Nr. XIVP-3951. Pranešėja – vis ta pati ministrė E. Dobrowolska. Taip pat glaustai pristatys.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju. Vis dar lakoniškai sugebėsiu ir šį įstatymo projekto bloką pristatyti. Projektais yra siūloma reguliuoti viešojo intereso, visuomenės informavimo tinkamą įgyvendinimą, užtikrinti žurnalistams teisę neatlygintinai iš registro informacinės sistemos gauti aktualius ir istorinius politinių organizacijų narių duomenis, sureguliuoti atvejus, kai politinės organizacijos siekia dalyvauti kitų juridinių asmenų steigime ir veikloje, detalizuoti kompetentingas valstybės institucijas, į kurias Teisingumo ministerija turi teisę kreiptis, kai vykdant savo funkciją jai kyla pagrįstų įtarimų dėl politinės organizacijos, jos valdymo organų narių pateiktų dokumentų tikrumo, tikslų, uždavinių, veiklos būdo galimo prieštaravimo Konstitucijai, Politinių organizacijų įstatymui ir kitiems teisės aktams.
Siekiama nustatyti, kad Politinių organizacijų juridinių asmenų registro informacinei sistemai teikiama duomenų tikrumo ir dokumentų atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams Teisingumo ministerijoje nagrinėjimo tvarka atitiktų Viešojo administravimo įstatymo ir Asmenų prašymo ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisykles. Taip pat nukelti registro veiklos pradžią į 2025 m. liepos 1 d. Mielai atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ministre, šįkart ne taip aiškiai pristatėte. Jūsų nori paklausti viena Seimo narė. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų įdomu, kodėl toks poreikis atsirado? Kokie duomenys būtų tikrinami ir kaip būtų užtikrinama, kad nepatektų ne į tas rankas šitie duomenys?
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiama kolege, jeigu galėtumėte patikslinti, dėl kurių duomenų? Ar klausimas yra susijęs su papildomais duomenimis? (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Į mikrofoną pasakykite, nes neišjungtas.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Kokie duomenys būtų tikrinami?
E. DOBROWOLSKA (LF). Jeigu mes kalbėtume ne apie tuos, kuriuos teikia žurnalistams, o tuos, kuriuos mes tikriname kaip Teisingumo ministerija, kai yra registruojamas vienas arba kitas faktas, tai būna netikslumų, pavyzdžiui, dėl suvažiavimo datų, dėl papildomo protokolo. Tai yra tiesiog papildomi duomenys. Jeigu kyla klausimų, ką Teisingumo ministerija turi įpareigojimą tikslinti, pavyzdžiui, naujos politinės partijos steigiamos programos atitiktį, kiek neprieštarauja Konstitucijai, kitiems įstatymams, tai yra tikslinga kreiptis ir į kitas institucijas, pasiklausti, ar nėra prieštaravimo kitiems įstatymams, ir jų vertinimus pagal jų informaciją.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų nenori kalbėti niekas. Balsuosime per balsavimo intervalą dėl įstatymo projektų bloko.
17.19 val.
Saugos tyrimų įstatymo projektas Nr. XIVP-3967, Administracinių nusižengimų kodekso 376, 396, 3961, 401, 4131 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3761, 4011 ir 4132 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3968, Vidaus vandenų transporto kodekso 161 straipsnio pakeitimo ir 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3969, Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 III skyriaus septintojo skirsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3970, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3971, Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 2, 3, 5, 6 straipsnių ir VI skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3972, Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 1, 2, 3, 47 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo bei 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3973 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimų 2-27.1, 2-27.2, 2-27.3, 2-27.4, 2-27.5, 2-27.6 iki 2-27.7 blokas. Saugos tyrimų įstatymo projektas Nr. XIVP-3967 bei lydimieji projektai Nr. XIVP-3968, Nr. XIVP-3969, Nr. XIVP-3970, Nr. XIVP-3971, Nr. XIVP-3972 bei Nr. XIVP-3973. Pranešėja – teisingumo ministrė E. Dobrowolska glaustai ir aiškiai pristatys.
E. DOBROWOLSKA (LF). Šiais projektais yra siekiama sukurti teisinį reguliavimą, kuriuo vadovaujantis būtų atliekami oro, vandens ir sausumos transporto sričių ir kelio įrenginių avarijų ir incidentų saugos tyrimai. Lietuvoje nėra specialaus įstatymo, reguliuojančio avarijų incidentų saugos tyrimus. Civilinių orlaivių, laivų ir geležinkelių transporto avarijų ir incidentų saugos tyrimai reglamentuojami padrikai. Tai yra net 11 skirtingų teisės aktų. Saugos tyrimo vykdymo funkcija yra išskaidyta skirtingose institucijose, skirtingų ministerijų valdymo srityse. Saugos tyrimų vykdymo funkcija reglamentuota nepakankamai ir neaiškiai arba visiškai nereglamentuota, nėra vienodos saugos tyrimų atlikimo tvarkos.
Atitinkamai siūlome: įgyvendinti tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus dėl saugos tyrimų atlikimo; įstatymo lygmeniu apibrėžti subjektą – Teisingumo ministerijos saugos tyrimus atliekantį struktūrinį padalinį, atsakingą už nepriklausomą ir nešališką saugos tyrimų atlikimą; siekiant užtikrinti optimalų valstybės biudžeto naudojimą, konsoliduoti oro, vandens ar sausumos transporto, lyno kelių, įrenginių avarijų ir incidentų saugos tyrimo funkcijas ir jas pavesti vykdyti Teisingumo ministerijos saugos tyrimą atliekančiam struktūriniam padaliniui; atsisakyti šiuo metu ydingo įstatyminio reguliavimo, pagal kurį priežiūros institucijai, Lietuvos transporto saugos administracijai, pavesta atlikti pramoginio ir vidaus vandens laivų avarijų ir incidentų saugos tyrimų funkciją; reglamentuoti kelių transporto, lyno kelių įrenginių, valstybės laivų ir orlaivių avarijų, ir incidentų saugos tyrimų funkcijas; sukurti bendrą saugos tyrimų sistemą ir vieningai reglamentuoti avarijų, incidentų saugos tyrimų tvarką, atsisakant šiuo metu galiojančio skirtingų atskirų transporto sričių saugos tyrimų reglamentavimo; sumažinti saugos tyrimų sritį reglamentuojančių teisės aktų skaičių; saugos tyrimų reglamentavimą įtvirtinti viename įstatyme. Mielai atsakyčiau jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Šį kartą klausimų nebus, nes labai aiškiai pristatėte. Pasisakyti dėl motyvų taip pat nenori niekas, kaip suprantu, taip? Balsuosime dėl įstatymo projektų bloko per numatytą balsavimo intervalą.
17.21 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2357 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3770 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-28 klausimas – Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3770. Pranešėja – M. Ošmianskienė. Pateikimas. Prašau iš vietos. Tuoj, minutėlę, prašau dabar.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiami Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai, kuriais yra siūloma sudaryti prielaidas geresniam socialinės globos paslaugų plėtojimui savivaldybėse ir gerinti šių paslaugų prieinamumą sunkią negalią turintiems asmenims. Iš tikrųjų, tai yra gana smulkūs pakeitimai, kurie šiuo metu patenka į tam tikrą pilkąją zoną ir teisininkai nevienodai aiškina susidariusią situaciją. Tai kad būtų įvestas pakankamas aiškumas, jog prisidėti prie sunkią negalią turinčių asmenų socialinės globos teisę ir galimybę tikrai turi ir savivaldybės, taip padėdamos sunkią negalią turintiems asmenims, taip pat taip atsiranda daugiau lankstumo įvesti ir inovatyvias paslaugas asmenims savivaldybėse, kurios nori parodyti lyderystę. Šie įstatymo pakeitimai ir yra teikiami.
PIRMININKAS. Viskas? Labai dėkui. Jūsų norėtų paklausti viena Seimo narė, kurios nematau salėje, – L. Nagienė. Pasisakymai dėl motyvų dėl įstatymo projekto. Taip pat niekas nenori kalbėti. Balsuosime visiškai netrukus, per numatytą balsavimo intervalą.
17.23 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3537, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3538, Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 3702 straipsnio ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3539 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-29.1, 2-29.2 bei 2-29.3 klausimų blokas – Transporto veiklos pagrindų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3537 bei lydimieji, projektas Nr. XIVP-3538 ir projektas Nr. XIVP-3539. Pranešėjas – A. Bagdonas. Pateikimas. Glaustai pateiks irgi, taip?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Pristatau savo ir dar daugiau kaip 20 kolegų įstatymų projektų rinkinį. Pagrindinis šių įstatymų paketo tikslas – beveik 1,5 mln. Lietuvos automobilių vairuotojų sumažinti eiles, atliekant techninę apžiūrą bei sudaryti galimybes rinktis, sukurti veiksmingesnę, kokybiškesnę, konkurencingą ir vairuotojų poreikius atitinkančią automobilių techninės apžiūros sistemą.
Dabartiniu reguliavimu yra įtvirtintas techninės apžiūros centrų kiekis bei suskirstymas regioniniu principu. Didmiesčiuose, kur vairuotojų yra daugiau, jie turi vienintelį pasirinkimą – užsiregistruoti ir laukti eilėse į patikros centrus. Net ir šiandien, po daugybės išsakytų pastabų, Vilniaus regione iš dešimties aptarnavimo padalinių tik kelete galima atvykti ir atlikti techninę apžiūrą be eilės. Nustačius net menkiausius neatitikimus, techninės apžiūros paslaugai pakartotinai grįžta apie pusė visų vairuotojų. Jie iš naujo privalo užsiregistruoti ir laukti susidariusiose eilėse.
Tuo metu, pavyzdžiui, Lenkijoje kvalifikuoti autoservisai turi galimybę teikti šią paslaugą, tad, atvykus į autoservisą ir nustačius smulkius neatitikimus, šie yra greitai pašalinami vietoje. Kitose šalyse, tokiose kaip Didžioji Britanija, Norvegija ar Švedija taiko panašų techninės apžiūros paslaugų teikimo sistemos modelį. Norintys užsiimti techninės apžiūros išdavimo veikla turėtų atitikti europinius standartus ir Nacionalinio akreditacijos biuro keliamus reikalavimus. Šios priemonės yra vienas iš būdų užtikrinti kvalifikuotų ir kokybiškų paslaugų teikimą. Atsisakius techninių apžiūrų centrų kiekio ribojimo regioniniu principu, atsiras galimybė ir kitoms akredituotoms įmonėms teikti techninės apžiūros paslaugas. Konkurencijos augimas padidins ir paslaugos prieinamumą.
Dar 2019 metais Konkurencijos taryba Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai siūlė atsisakyti privalomąją techninę apžiūrą vykdančių įmonių skaičiaus ribojimo ir įmonių išdėstymo teritoriniu principu. Šiais metais Konkurencijos taryba, išanalizavusi Ekonomikos komiteto kreipimąsi, taip pat patvirtino, kad dabartinė sistema prieštarauja Konkurencijos įstatymui. Be to, šiuo metu nėra jokių sankcijų techninės apžiūros paslaugų teikėjui už išduotą techninės apžiūros leidimą techniškai netvarkingam automobiliui. Įvertinus tai, siekiant išvengti piktnaudžiavimo ar galimų pavojų eismo dalyviams, siūlome numatyti nuobaudas tiek dabartiniams techninės apžiūros paslaugų teikėjams, tiek naujiems rinkos dalyviams už išduotą leidimą techniškai netvarkingam automobiliui. Naujas reguliavimas sukurs vartotojams sąlygas paslaugas gauti greičiau ir patogiau, sumažins laukiančiųjų gauti paslaugą eiles, visapusiškai gerins techninės apžiūros kokybę ir jos reguliavimą, didins konkurencingumą ir užtikrins visų kelių eismo dalyvių saugumą.
Suprasdami šio įstatymo svarbą, jei būtų pritarta, siūlome parengti Vyriausybės išvadą. Šie pakeitimai turėtų įtaką visų Lietuvos vairuotojų poreikiams. Kviečiu užduoti klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. A. Vyšniausko salėje nematau. K. Mažeikos nematau, J. Sabatausko nematau, L. Nagienės nematau. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Dėkoju už tai, kad vystote mano pasiūlytą idėją. O klausimas mano toks: jeigu paminėjote Europos Sąjungos arba kitas valstybes, ar nereikėtų iš viso svarstyti galimybės bet kuriuose servisuose Europoje pereiti vadinamąją techninę apžiūrą?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas Viktorai, už iniciatyvą, už idėją, jos puoselėjimą ir, žinoma, už klausimą. Aš manau, europiniu mastu tikrai būtų visai gera idėja, kad bet kuris Europos Sąjungos pilietis, turintis savo automobilį ar įmonę, galėtų bet kurioje valstybėje pasitikrinti automobilį. Manau, tai turėtų būti ne nacionalinio lygmens dokumentas, tai turėtų būti europinis dokumentas. Bet idėja tikrai yra patraukli.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Andriau. Jūs atsakėte į visus Seimo narių, norėjusių jūsų paklausti ir buvusių posėdžių salėje, klausimus. Pasisakyti dėl motyvų už norėtų E. Rudelienė. Jos salėje irgi nematau. Tokiu atveju A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, spontaniškų sprendimų čia negali būti, nes pasekmės gali būti ilgalaikės ir skaudžios visomis prasmėmis. Vis vien mes kalbame apie transporto priemonių techninę būklę, o tai yra padidinto pavojingumo objektas. Be abejo, visi atitikimai ir įsitikinimai, kad eksploatacija yra saugi, turi būti. Ši sistema tokia lyg ir daug metų funkcionuoja, yra sukurta, tačiau dabar atsirado iniciatyvų, kad iš principo yra veikiama be jokios didesnės atsakomybės. Kai įsitraukia papildomi tikrintojai, gali stabdyti tolesnį eksploatavimą, nors yra pripažinta kaip ir techniškai tvarkinga dar ilgą laiką, metus, pusantrų ar kiek. Matyt, vis dėlto dėl šio klausimo reikia siūlyti tuos alternatyvius variantus, bent jau mąstyti, ginčytis. Čia, be abejo, visi supranta, kad mes nekalbame apie kokius nors garažiukus, kur kažkas montuoja, kažką pataiso, kažką pasukioja. Ne apie tai yra kalbama. Čia reikalinga standartus atitinkanti įranga, ištestuota, jinai lygiai taip pat turėtų atitikti reikalavimus, kuriuos šiandien atitinka techninių apžiūrų centrai. Ar norėtų tą autorizuoti centrai, daryti, be abejo, tai yra verslo pasirinkimas, bet, kita vertus, kažkoks visgi atsirastų alternatyvus dalykas, atsirastų kažkokia bent jau menama ar tikra konkurencija. Nežinau, ar tai prasiskins kelią, tačiau, be abejo, kad kalbėti reikia šituo atveju, tai taip.
PIRMININKAS. Prieš. K. Mažeikos nematau. A. Vyšniauskas, matau, prieš įstatymo projektą pasisako.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, esu ne kartą kalbėjęs šiuo klausimu ir nesutinku su argumentais, kad atsiras kažkokia konkurencija ir kiti dalykai. Atsiras keli dalykai. Pirmas dalykas, aiškiai augs kaina. Mes turime Lenkijos pavyzdį, kur kaina yra aukštesnė nei Lietuvos. Taip yra todėl, kad Lietuvoje kaina iš esmės yra reguliuojama valstybės, ją nustato Susisiekimo ministerija tam tikrais susitarimais, o ir kokybės klausimas išlieka labai didelis. Kai mes sakome, kai yra sakoma, jog tas faktas, kad Lenkijoje apžiūras pereina 90 % automobilių, Lietuvoje – tiktai keli virš 40 ir yra geriau, tai aš su tuo nesutinku. Tai rodo, kad pas mus yra griežtesnė kontrolė.
Na, ir paskutinis dalykas – prieinamumas. Šiuo metu Lietuvoje technines apžiūras galima gauti ir mažesnių miestelių techninės apžiūros centruose, tokiuose kaip Aukštadvaris, Vilkaviškis, Šakiai ir kai kur kitur, kur yra išdėstytos techninių apžiūrų stotys. Nelikus dabartinės sistemos, ją sunaikinus, iš esmės mažesniuose miesteliuose nebeliks techninių apžiūrų, tas yra labai labai aišku. Tai bus tik didžiųjų miestų klausimas, kaip yra ir su „Regitra“, ir su kai kuriais kitais dalykais. Kai kalbama, tarkime, apie autoservisus, pasižiūrėkite, kiek yra sertifikuotų autoservisų, pavyzdžiui, Vilkaviškyje arba Šakiuose. Man atrodo, rasite keletą garažų, bet ne sertifikuotų servisų. Sistemą sugriovus, deja, deja, problema bus gilesnė. Kviečiu nepalaikyti. Tokia pati ir Susisiekimo ministerijos pozicija – tiek šios, tiek buvusios Vyriausybės Susisiekimo ministerijos, tiek A. Butkevičiaus laikų, tiek visų kitų per 20 metų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Kadangi jau pasiekėme balsavimo intervalo laiką, iš karto ir pabalsuojame dėl šitų ką tik A. Bagdono pristatytų įstatymų projektų. Kas pritariate įstatymų projektams, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 25, prieš – 10, susilaikė 27. Įstatymų projektams po pateikimo nėra pritarta. Alternatyviai apsispręsime: kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad atmestume.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 37, prieš – 34. Grąžinamas įstatymų projektų blokas iniciatoriams tobulinti.
17.34 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 11 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3847, Administracinių nusižengimų kodekso 77, 170 ir 492 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3848 (pateikimo tęsinys)
Dabar balsuosime dėl 2-15.1, 2-15.2 klausimų – prezidentūros pateiktų įstatymų projekto Nr. XIVP-3847 bei projekto Nr. XIVP-3848. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 67, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymų projektams po pateikimo yra pritarta. Dėl darbotvarkės 2-15.1 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-3847 pagrindiniu komitetu siūloma skirti Sveikatos reikalų komitetą. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
Dėl 2-15.2 klausimo, projekto Nr. XIVP-3848, kaip pagrindinį siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta.
17.35 val.
Darbo kodekso 14, 30, 35, 36, 42, 56, 57, 62, 721, 112, 119, 134, 141, 144, 171, 179, 182, 193, 194, 222, 223, 225, 226, 228, 237, 240 ir 241 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3962, Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3963, Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3964, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1, 2, 4, 9, 10, 11, 12, 13, 19 straipsnių, III skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 91 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3965 (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimų blokas, dėl kurio reikia apsispręsti, – 2-16.1, 2-16.2, 2-16.3, 2-16.4 klausimai, projektas Nr. XIVP-3962 bei lydimieji.
Balsavo 72 Seimo nariai, visi 72 balsavo už.
Dėl komitetų. Dėl 2-16.1 klausimo, projekto Nr. XIVP-3962, 2-16.3 klausimo bei 2-16.4 klausimo kaip pagrindinį siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Ir dėl 2-16.2 klausimo kaip pagrindinį siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta.
17.36 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 94 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3966 (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimas, dėl kurio reikia apsispręsti, 2-17 klausimas – projektas Nr. XIVP-3966. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 68, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinį siūloma skirti Užsienio reikalų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Ir siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta.
17.36 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2882(2) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (tas pats) projektas Nr. XIVP-2882(2). Kas pritariate, balsuojate už.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 20, prieš – 3, susilaikė 45. Įstatymo projektui po pateikimo nėra pritarta.
Alternatyviai apsisprendžiame, ką darome toliau. Kas balsuojate už – grąžinti iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš – atmesti.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 51, prieš – 18. Grąžiname iniciatoriams tobulinti.
17.38 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo ratifikavimo“ Nr. XII-2732 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3980 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – projektas Nr. XIVP-3980. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate arba prieš, arba dar kaip nors.
Balsavo 73 Seimo nariai, visi 73 balsavo už.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Užsienio reikalų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
17.38 val.
Įstatymo „Dėl Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko steigimo sutarties pakeitimo dėl skolinimo apribojimo panaikinimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4024 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-20 klausimas – projektas Nr. XIVP-4024. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip arba išvis nebalsuojate, pavyzdžiui.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 71, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinį siūloma skirti Užsienio reikalų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Ir siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.39 val.
Įstatymo „Dėl 1976 m. birželio 13 d. Romoje priimto Susitarimo dėl Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo steigimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3957 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-21 klausimas – projektas Nr. XIVP-3957. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate…
Balsavo 71 Seimo narys: už – 69, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinį siūloma skirti Užsienio reikalų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Ir siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gal būtų galima įjungti oro kondicionierių, kad kažkaip…
PIRMININKAS. Nematau tokio mygtuko savo pulte. (Juokas salėje)
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Tai labai liūdna. Tai įjunkite kas nors. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gal išgirdo kas nors, kieno pulte yra toks mygtukas. Jeigu kas nors išgirdote, paspauskite jį.
17.40 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 5, 9, 10, 12, 19, 23, 24, 29, 30, 31, 33, 35, 37, 40 straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo III1 skyriumi, 331 straipsniu ir priedu bei 29 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3977, Paslaugų įstatymo Nr. XI-570 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3978, Civilinio kodekso 2.77 straipsnio pakeitimo ir 2.78 bei 2.79 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3979 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės klausimų 2-22.1, 2-22.2, 2-22.3 blokas – įstatymų projektai Nr. XIVP-3977, Nr. XIVP-3978 ir Nr. XIVP-3979. Kas pritariate įstatymų projektams po pateikimo?
Balsavo 70 Seimo narių: už – 59, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 11. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta.
Dėl 2-22.1 ir 2-22.2 klausimų pagrindiniu komitetu siūloma skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Dėl 2-22.3 klausimo pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti? Galime. Siūloma visus svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti? Galime, pritarta.
Per šoninį mikrofoną – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Pirmininke, prašau įskaityti mano balsą už.
PIRMININKAS. Ačiū Dievui. Galvojau, prašysite įjungti kondicionierių. (Juokas salėje) Įskaitysime jūsų balsą už.
17.41 val.
Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 11, 13, 15, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 26 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 161 ir 191 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3992, Administracinių nusižengimų kodekso 373 ir 377 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3993 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės klausimų 2-23.1, 2-23.2 blokas – įstatymų projektai Nr. XIVP-3992 ir Nr. XIVP-3993. Kas pritariate, balsuojate už.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 69, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 3. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta.
Dėl 2-23.1 klausimo pagrindiniu komitetu siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Galime pritarti bendru susitarimu? Pritarta. Dėl 2-23.2 klausimo pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Labai ačiū. Abu siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Labai dėkui.
Dėl 2-24.1 klausimo ir lydimųjų jau yra balsuota.
17.42 val.
Europos bendrovių įstatymo Nr. IX-2199 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3946, Europos ekonominių interesų grupių įstatymo Nr. IX-1939 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3947, Europos kooperatinių bendrovių įstatymo Nr. X-696 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3948 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-25.1, 2-25.2, 2-25.3 klausimai – įstatymų projektai Nr. XIVP-3946, Nr. XIVP-3947 ir Nr. XIVP-3948. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kažkaip kitaip.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 69, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Įstatymų projektų blokui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu dėl visų trijų įstatymų projektų siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
17.43 val.
Politinių organizacijų įstatymo Nr. XIV-1415 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 21, 23, 24, 26, 33, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3949, Civilinio kodekso 2.70 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3950, Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544, 545 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 851 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1382 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3951 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės klausimų 2-26.1, 2-26.2, 2-26.3 blokas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3949 ir lydimieji. Kas pritariate įstatymų projektų blokui, balsuojate už.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 42, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 25. Įstatymų projektų blokui po pateikimo yra pritarta.
Pagrindiniu komitetu dėl visų trijų įstatymų projektų siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIVP-3949 papildomu komitetu siūloma skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl kitų papildomų nėra. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Labai dėkui.
17.44 val.
Saugos tyrimų įstatymo projektas Nr. XIVP-3967, Administracinių nusižengimų kodekso 376, 396, 3961, 401, 4131 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3761, 4011 ir 4132 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3968, Vidaus vandenų transporto kodekso 161 straipsnio pakeitimo ir 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3969, Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 III skyriaus septintojo skirsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3970, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3971, Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 2, 3, 5, 6 straipsnių ir VI skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3972, Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 1, 2, 3, 47 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo bei 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3973 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės klausimų nuo 2-27.1, 2-27.2, 2-27.3 iki 2-27.7 blokas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3967 ir lydimieji. Kas pritariate šitam įstatymų projektų blokui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 66, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 6. Įstatymų projektams po pateikimo yra pritarta.
Dėl visų įstatymų projektų, išskyrus darbotvarkės 2-27.2 klausimą, pagrindiniu komitetu siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Dėl darbotvarkės 2-27.2 klausimo pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ir siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Labai dėkui.
17.45 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2357 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3770 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-28 klausimas – projektas Nr. XIVP-3770. Kas pritariate, balsuojate už.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 59, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 13. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ir siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Labai dėkui.
Darbotvarkės 2-29.1, 2-29.2, 2-29.3 klausimų blokas. (Balsai salėje) Balsavome dėl šito? Tiksliai, balsavome. A. Bagdonas buvo pateikęs. Viskas.
17.46 val.
Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo Nr. XIV-2811 3, 24 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4002 (pateikimas)
Priešpaskutinis darbotvarkės 2-30 klausimas – Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4002. Pranešėja P. Kuzmickienė labai glaustai turbūt pristatys.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, teikiu jums kartu su kolega ir ministerija parengtą projektą, kurį atnaujinome pagal pateiktas pastabas. Leiskite trumpai pristatyti projekto esmę.
Projektu siekiame užtikrinti subalansuotą nepakankamai atstovaujamos lyties asmenų atstovavimą didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose. Ko gi siekiama projektu? Kad didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys iki 2026 m. birželio 30 d. užimtų ne mažiau kaip 33 %, bet neviršytų 49 % įmonės vadovų, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų.
Tik priminsiu, kad šis siūlymas yra direktyvos įgyvendinimas. Lietuvos tikslą pasakiau. Visa kita išdėstyta projekte. Labai prašau palaikyti.
PIRMININKAS. Labai aiškiai pristatėte. Oi, nenorėjo niekas paklausti, atsirado K. Adomaitis. Pasirodo, ne taip ir aiškiai. Kasparai, prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Ačiū. Ar iš pristatymo teisingai supratau, kad 30 % yra minimali riba moterų atstovavimo, teisingai? O 49 % yra maksimali?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ne mažiau. Ne mažiau kaip 33 %, bet maksimali – 49 %. Neviršijant, taip.
PIRMININKAS. Išklausėme, visi atsakymai išgirsti. Dėl motyvų nenori pasisakyti niekas. Balsuojame dėl įstatymo projekto po pateikimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojat kaip nors kitaip.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 57, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 7. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Audito komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Labai dėkui.
17.46 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2760 1, 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4022 (pateikimas)
Ir paskutinis šios dienos darbotvarkės 2-31 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4022. Pranešėja – P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, teikiu šio įstatymo pakeitimo projektą. Jis parengtas siekiant suderinti jau priimto įstatymo nuostatas iki jam įsigaliojant, kad būtų užtikrintas vienas pagrindinių priimto įstatymo tikslų – visiems šalpos išmokų gavėjams sudaryti vienodas galimybes dirbti, neprarandant teisės gauti atitinkamas šalpos išmokas, skatinti asmenų su negalia integraciją į darbo rinką. Iš esmės tokie techniniai pasiūlymai, patikslinimai, kurie ne per seniausiai mūsų priimtą įstatymą leis vis dėlto įgyvendinti iš esmės, nepaliekant nuskriaustųjų, jeigu taip galima sakyti. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nenori nė vienas Seimo narys. Pasisakyti dėl motyvų irgi niekas nenori. Prieš balsavimą… Kasparai, prieš balsavimą ar po balsavimo, kaip norėtum?
K. ADOMAITIS (LF). Po.
PIRMININKAS. Dėl ankstesnio? Tai su šiuo susitvarkome ir tada. Gerai, balsuojame, kas pritariate ką tik pristatytam įstatymo projektui.
Balsavo 65 Seimo nariai, visi 65 balsavo už.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Siūloma svarstyti liepos 16 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta.
Prie šoninio mikrofono stovi K. Adomaitis. Neseniai buvo jo gimtadienis, mačiau su gėlėmis, turbūt pakvies visus kažkur vakarienės. Kasparai, prašau. (Balsai salėje: „Valio!“)
K. ADOMAITIS (LF). Dėkui. Iš tiesų truputį rimtesnis komentaras, nes pristatydama ankstesnį klausimą dėl lygių galimybių pranešėja ne visai atsakė į klausimą. Aš supratau, kad mes pradėjome svarstyti įstatymą, ir tai parašyta įstatyme, kad moterų, tarkime, ar mažiau atstovaujamos lyties, negali būti daugiau kaip 50 %, ne daugiau kaip 49 %, tai yra visiškai nesuvokiamas įstatymas.
PIRMININKAS. O į gimtadienį kada? Supratau, kvietimo nebus. Tai buvo paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas. Registruojamės.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Iškilmingai pranešame, kad liepos 11 dienos vakarinį Seimo plenarinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.