Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 35, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 5, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 66
STENOGRAMA
2021 m. gegužės 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir A. MAZURONIS
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF*). Sveiki, kolegos, sveiki sugrįžę po pietų. Pradedame popietinį gegužės 25 dienos posėdį. Registruojamės. Tuoj, ministre, minutėlę.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai.
14.03 val.
Vyriausybės pusvalandis
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pranešimas dėl Lietuvos ir tarptautinės bendruomenės pozicijos po Baltarusijos režimo įvykdyto civilinio orlaivio užgrobimo
Svarstomas popietinės darbotvarkės 2-1 klausimas – Vyriausybės pusvalandis: Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dėl Lietuvos ir tarptautinės bendruomenės pozicijos po Baltarusijos režimo įvykdyto civilinio orlaivio užgrobimo. Tam mes pagal darbotvarkę turime 27 minutes. Prašom, ministre.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pasvarstėme, kad beprecedentis įvykis, atsitikęs sekmadienį… (Balsai salėje) Atsiprašau? Mėginsiu garsiau. Ačiū. Dėl sekmadienį priverstinai nutupdyto iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair“ lėktuvo reikalinga diskusija ar bent nedidelis aptarimas Seimo salėje. Trumpai pristatysiu informaciją, kurią mes turime iki šios dienos, jeigu turėsite klausimų, esu pasiruošęs į juos taip pat atsakyti.
Pati sekmadienio situacija jums turbūt yra ganėtinai neblogai žinoma. Lėktuvas, skrisdamas virš Baltarusijos teritorijos, gavo įspėjimą iš Baltarusijos oro navigacijos tarnybų apie tai, kad galimai lėktuve yra sprogmuo, kuris greičiausiai bus detonuotas lėktuvui leidžiantis Vilniuje. Lėktuvo pilotui buvo suteikta šiek tiek laiko pasitarti su vadovybe, su skrydį prižiūrinčiais atstovais žemėje, jie pasitarė ir nusprendė prie pat Lietuvos sienos lėktuvą apsukti ir grąžinti į Minską, nepaisant to, kad iki Vilniaus oro uosto atstumas buvo likęs mažesnis negu skristi iki Minsko. Minsko oro uoste lėktuvas buvo pastatytas prie pat terminalo, tai yra įdomus aspektas, nes paprastai, jeigu yra sprogimo pavojus, lėktuvas statomas kaip galima toliau nuo bet kokio pavojaus kitiems tuo metu oro uoste esantiems žmonėms, nesukeliant kokio nors papildomo pavojaus. Į tai nebuvo atsižvelgta, tai sukėlė įtarimą ir keleiviams.
Noriu pabrėžti, netrukus po to, kai gavome žinią apie priverstinai tupdomą lėktuvą, pavyko susisiekti su salone esančiais žmonėmis. Su jais turėjome nuolatinį ryšį telefonu. Siekėme užtikrinti jų saugumą, kad jie nesukeltų įtarimų fotografuodami, persiųsdami žinutes, kalbėdami telefonu. Aš esu dėkingas tiems žmonėms dėl to, kad tiktai jų pagalba mes tikrai gaudavome pirmąsias žinias. Daugelis vėliau paplitusių nuotraukų, naudotų kaip incidento iliustracija ir tarptautinės žiniasklaidos, buvo būtent mūsų piliečių. Daugiau kaip 6 valandas buvo laikyti žmonės salėje. Jie matė, kaip yra išvedami kai kurie keleiviai, tarp jų ir visiems gerai žinomas opozicijos žurnalistas, dabar esantis kalėjime. Vakar kaip tik girdėjome jo pareiškimą. Civiliais rūbais apsirengę pareigūnai išvedė jį, tuomet belaukiantį tolesnės informacijos. Iš tikrųjų yra pagrįstų nuogąstavimų dėl jo gyvybės. Šiek tiek buvo to, aišku, vakar pamačius jį gyvą, kalbantį, tačiau ne mažiau šokiravo tai, ką jis pasakė. Akivaizdu, kad jis buvo priverstas pasakyti žodžius, kurių jis tikrai pats negalvoja. Nubrozdinimai ant jo veido gali reikšti ir tai, kad jis galėjo būti… bent jau prieš jį galėjo būti smurtaujama, galėjo būti kankinamas. Tai tikrai kelia didelį rūpestį.
Iki sekmadienio vakaro Lietuvos Vyriausybė, nepaisant to, kad buvo surinktas ir ekstremalus štabas, neteikė jokių griežtų pareiškimų, pasisakymų. Laukėme, kol žmonės pakils iš Minsko. Ir aš asmeniškai tikrai nujaučiau, kad režimas gali laikyti žmones oro uoste tiek, kiek jie manys esant reikalinga ir naudinga. Stengėmės neeskaluoti situacijos ir visais įmanomais būdais užtikrinti, kad žmonės pakiltų. Buvo telkiama tarptautinė Europos Sąjungos valstybių parama, kalbėjome su Jungtinių Amerikos Valstijų atstovais, Europos Sąjungos institucijų atstovais, kad jų žodžiuose taip pat atsispindėtų pagrindinis reikalavimas – žmonės turi palikti oro uostą ir jiems turi būti leista grįžti atgal į Vilnių.
Kai pavyko tai padaryti, antrasis žingsnis buvo – koks pirmiausia Lietuvos ir tarptautinis atsakas? Padalinome atsaką į dvi dalis. Pirmiausia kreipėmės… Dėkoju už šiandien patvirtintą rezoliuciją, ji, beje, jau reiškia, kad vakar Vyriausybėje patvirtintas kreipimasis jau yra Lietuvos pozicija. Kreipėmės į partnerius šioje ir kitoje Atlanto pusėje dėl kelių esminių dalykų. Mes dabar tikimės, kad jie bus priimti. Šiandien, beje, jie yra tvirtinami Briuselyje. Pirmiausia, kad Baltarusijos oro erdvė nebūtų naudojama Europos avialinijų lėktuvams. Akivaizdu, tai, kad opozicijos atstovas skrido lėktuve, skridusiame į Vilnių, yra tiktai atsitiktinumas. Lėktuvas galėjo skristi, tiksliau, opozicijos atstovas galėjo skristi lėktuvu į Helsinkį, jis galėjo skristi į Stokholmą, jis galėjo skristi į Oslą, jis galėjo skristi į Kopenhagą. Daugelis kitų Europos Sąjungos sostinių yra taip pat pakeliui virš… lėktuvai kerta Baltarusijos oro erdvę. Vadinasi, tame lėktuve galėjo būti ne 94 Lietuvos piliečiai, galėjo būti 94, 100 ir daugiau danų, suomių, švedų. Ir jie visi lygiai taip pat, kaip mūsų piliečiai ir likusieji, buvę ore, būtų paimti įkaitais. Todėl mes pirmiausia siekiame, kad atsakas būtų tarptautinis, nebūtų galimybės kitų lėktuvų lygiai tokiu pačiu metodu nutupdyti ant žemės ir žmonių paimti įkaitais.
Antroji priemonė – Baltarusijos avialinijų lėktuvams Europos erdvė turėtų būti uždaryta. Lietuva tokį sprendimą priėmė vakar. Nuo vakar dienos Vyriausybės sprendimu Baltarusijos lėktuvai negali skristi, tiksliau, leistis Lietuvos teritorijoje. Šiandien irgi taip pat signalai (apie tai galėsiu dar truputį pasakyti) iš Briuselio, atrodo, kad tai bus Europos sprendimas. Vadinasi, tai jau yra bendras Europos sprendimas.
Trečioji dalis yra sankcijos. Ilgą laiką, daugiau nei keletą mėnesių mes diskutuojame dėl ketvirtojo sankcijų paketo. Negaliu atskleisti jo detalių, tai yra įslaptinta informacija, diskusija kol kas stumiasi sunkiai, tą aš galiu pripažinti. Didelio entuziazmo ir palaikymo tam nėra. Pavyko sutarti iš principo dėl tam tikro kompromisinio sąrašo, bet jis dar nebuvo patvirtintas. Nėra geresnės progos negu šiandien patvirtinti sąrašą. Lygiai taip pat suprantame, kad spaudimas režimui gali priversti režimą pakeisti savo politiką. Taip mąstome mes, taip mąsto ir mūsų partneriai Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje. Todėl taip pat su kolegomis pradedame diskusiją dėl tolimesnių galimų sankcijų, kokios jos galimos, kokias įmones, galbūt sritis ar asmenis galėtume įtraukti į sankcijų paketą.
Dar yra dvi nuostatos, kurios tikrai yra svarbios. Mūsų žiniomis, Baltarusijoje vykdomi valstybiniai projektai, dideli valstybiniai projektai, tokie kaip Astravo antrasis atominis reaktorius, iš dalies techniškai yra aprūpinami Vakarų kompanijų. Vakarų kompanijos to nedaro nemokamai. Kaip žinome, A. Lukašenka ir jo režimas daug pinigų neturi. Jie gali gauti paskolų iš Rusijos, kai kurių paskolų gali gauti iš Kinijos, bet, mūsų žiniomis, neatmestina, kad juos finansuoja ir Vakarų bankai. Todėl mes į valstybės poziciją įrašėme aiškią nuostatą, kad dideli infrastruktūriniai projektai nebeturėtų sulaukti Vakarų finansinių institucijų paramos.
Paskutinis dalykas dėl projektų, kurie yra iš seniau turėti tarp Lietuvos ir Baltarusijos, tai pasienio projektai, tai yra europietiška tradicija, sujungianti valstybes. Tol, kol projektai yra civilinio pobūdžio, mes galime džiaugtis jų abipuse nauda tiek vienai, tiek kitai valstybei. Mokyklų remontas, keliai, galbūt perėjimo punktai, įvairi civilinė infrastruktūra, kuri yra naudinga abiem pusėms, tačiau kai mes esame aiškiai įsitikinę, tikrai turime žinių ir neabejojame faktu, kad ana pusė gali išnaudoti dalį projektų tikrai neciviliams tikslams, netgi, kaip pamenate, buvo prieš keletą metų irgi istorija dėl dronų įsigijimo ir tie dronai po to yra naudojami kontroliuoti opozicijos pasipriešinimo akcijoms, žmonių maršams ir taip toliau, vadinasi, tai yra dvigubo panaudojimo, dvigubo tikslo projektai, kuriuose Lietuva dalyvauti neturėtų. Šiandien atsisakant dalyvauti tuose projektuose pagal anksčiau pasirašytas sutartis, Lietuvai gali būti vadinamosios, pavadinkime jas dabar, baudos. Vadinasi, mes privalome jas vykdyti, toks yra mūsų įsipareigojimas. Todėl mes kreipiamės į Europos Komisiją ir prašome, kad dabartiniame etape, ypač tie projektai, kurie gali būti panaudojami, pinigai, Europos Sąjungos pinigai, galėtų būti panaudojami prieš civilius žmones, ne padėti jiems, bet jiems pakenkti, kad jie būtų sustabdyti ir Lietuvai dėl to negrėstų jokios finansinės sankcijos. Mes manome, kad tai yra svarbu, ir tai yra reikšmingi pinigai, tai nėra toks dalykas, kurį būtų labai lengva lengva ranka išbraukti. Kol kas tie projektai nevyksta, bet artėja terminai, kai mes turėtume pradėti juos vykdyti ir turėtume pradėti juos vykdyti su režimu. Tai yra iš tikrųjų netinkamas dalykas, todėl mes irgi tai įrašėme į valstybės poziciją, kuri vakar buvo patvirtinta.
Taip pat turbūt girdėjote apie Užsienio reikalų ministerijos rekomendaciją, primygtinę rekomendaciją nevykti į Baltarusiją ir žmonėms, esantiems ten, grįžti atgal į Lietuvą, tai yra, aišku, svarbus ir politinis signalas, kaip mes traktuojame Baltarusiją. Jeigu režimas gali paimti žmones įkaitais, uždaryti juos oro uoste ir nežinia, kiek laiko laikyti, užduokime sau klausimą, ar ten tikrai verta keliauti ir ar tikrai tai yra saugu?
Paskutinis dalykas, kurį noriu paminėti dabar dėl vykstančios Europos Vadovų Tarybos ir nuo rytojaus prasidedančios Užsienio reikalų ministrų tarybos. Šie klausimai turi būti iškelti abiejose tarybose, jie turi būti pristatyti ir aš tikiu, kad jie, na, Vadovų Taryboje tikrai buvo pristatyti, aš savo ruožtu juos pristatysiu užsienio reikalų ministrams, kolegoms, 26 kitiems Europos kolegoms.
Kol kas ta informacija, kurią mes gauname, tikrai yra pozityvi. Pasaulis yra šokiruotas, bent jau Vakarų pasaulis yra šokiruotas to, kas atsitiko, todėl yra gera proga ne tiktai nubausti režimą už tai, ką jisai padarė, bet nepamiršti ir dar kelių dalykų. Pirmas dalykas, mes turime padėti tiems žmonėms, kurie siekia laisvės ir demokratijos. Negalima pabaigti tiktai nubaudimu, todėl vakar ponios U. fon der Lejen pasakymas dėl būsimo paramos paketo, 3 mlrd. eurų paramos paketo, demokratinei Baltarusijai yra stiprus signalas. Tai yra būtent tai, ką reikia šiandien pasakyti, kad jūsų kova nėra betikslė, Europa jums padės. Ir to neužtenka, reikia įvairesnių pagalbos paketų, apie juos taip pat turbūt svarstysime tiek rytoj, tiek ir kitomis dienomis.
Ir paskutinis dalykas, kurį aš noriu pasakyti, kad mes prieš mėnesį diskutavome apie Rusijos pajėgas Ukrainos pasienyje ir Kryme. Dar truputį anksčiau mes diskutavome apie Rusijos režimo taip pat priespaudą opozicijai, apie A. Navalno įkalinimą, dar anksčiau – apie jo nuodijimą. Mano supratimu, visas šias operacijas, visus šiuos įvykius jungia Rusijos veiksnys. Ji yra destabilizuojantis faktorius, ji prisideda prie daugelio įvykių, be jos greičiausiai nebūtų galėjęs įvykti ir sekmadienio incidentas, bent jau be jo žinios. Tai aš galiu pasakyti beveik šimtaprocentiniu įsitikinimu.
Mieli kolegos, ačiū, kad išklausėte. Esu pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų yra norinčių paklausti. Pirmas klausia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas V. Ąžuolas. Prašom, kolega Valiau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų tokių incidentų jau yra buvę toje pačioje Europos Sąjungoje. Kaip jūs vertinate, kai 2013 metais Austrijoje buvo taip pat priverstinai nutupdytas lėktuvas ieškant ieškomo asmens. Ar galima sakyti, kad tiek Baltarusija, tiek Austrija yra teroristinės valstybės, ar dar kitokia forma jas apibūdinti? Ir ar jums yra žinoma duomenų, kad buvo pažeista tarptautinė oro teisė?
Ir antras klausimas būtų, kokių žadate imtis veiksmų? Pavyzdžiui, dėl sanatorijos „Belorus“ veiksmai, kai iš tikrųjų nukentėjo ten dirbantys žmonės, o ne Baltarusijos režimas. Ar taip pat neatsitiks su Lietuvos verslu, kuris dirba Baltarusijoje, vysto savo verslą, prekybos santykius, kitus santykius? Ar neatsitiks kaip su „Belorus“ sanatorija, pakenksime savo verslui?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų gal ir gera proga atsakyti, nes jūs akivaizdžiai atstovaujate tiems žmonėms, kurie yra stipriai panirę į rusiškos dezinformacijos srautą. Tokių žmonių tikrai yra Lietuvoje. Yra žmonių, kurie yra klaidinami, kurie Europos Sąjungos partnerę Austriją vadina vos ne taip, kaip jūs pasakėte: ar tai yra kriminalinė valstybė.
Atvejai yra visiškai skirtingi. Tiesą sakant, jūs pacitavote Kremliaus atstovės spaudai M. Simonian žodžius, nes ji pirmoji paskleidė šią žinią. Aš neabejoju, kad tą žinią, kaip ir jūs, perskaitė daug žmonių. Bet aš labai norėčiau, kad jūs domėtumėtės ir kritiškai vertintumėte informaciją, kuri eina iš Kremliaus. Ji dažnu atveju yra netiesa, ji dažnu atveju yra skirta dezinformuoti jus, suvelti jūsų mintis ir ypač pasinaudojant jumis dezinformuoti Lietuvos žmones. Labai kviesčiau to nedaryti, nes kainuoja labai daug pastangų vėliau grąžinti atgal, paaiškinant kiekvienam žmogui, kurį jūs apgavote ar kuriam jūs pasakėte netiesą.
Austrijos lėktuvo atveju sprendimą priėmė pilotai. Šiuo atveju – negavę jokios klaidinančios informacijos. Paskaitykite, dabar ta informacija visa yra išaiškinta, tikrai labai kantriai ir kruopščiai, nepaisant to, kad ji yra paskleista kaip netiesa. Ir aš tikrai nenorėčiau, kad Austrija ir jos priimami sprendimai, ir vakarietiški lėktuvai, ir kaip buvo priimami sprendimai 2013 metais, būtų lyginami su tuo, kas yra dabar valstybėje, kurioje yra vykdomi terorizmo aktai realiai prieš europiečius, prieš mūsų piliečius.
Gerbiamas Ąžuolai, tikrai žinokite, aš labai prašau jūsų atsakomybės, kalbant netiesą, kurią skleidžia Kremliaus atstovai. Ir tai, ką jūs dabar darote, manau, tiesą sakant, aš nežinau, ar jūs darote sąmoningai, bet turbūt jūs atsakysite pats sau.
Dėl Baltarusijos sanatorijos klausimas buvo daugybę kartų atsakytas. Sankcijos įvestos, nes yra tiesioginė sąsaja su režimu. Tai įrodė teismas. Šiandien yra galutinis paaiškinimas jau ir banko, kuris ir įvedė šias sankcijas. Jeigu jūs neskaitote lietuviškos spaudos, nežiūrite, neturite savo tinklelyje socialinių tinklų informacijos, kuri ateina iš oficialių arba patikrintų šaltinių, aš tikrai esu pasiruošęs jus supažindinti ir labai prašyčiau susipažinus neskleisti netiesos. Būčiau labai dėkingas. Aš manau, kad daug Lietuvos žmonių būtų taip pat jums dėkingi.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, noriu priminti: klausti – minutė, atsakyti pasistenkite per porą minučių, nes yra norinčių paklausti. Klausia Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovas A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš norėčiau priminti, kad kai mes kalbame apie Austrijos įvykius, tai ten buvo Interpolo reikalavimas sulaikyti žmogų, kuris buvo tame laive. Šiuo atveju „Hamas“ davė nurodymus, kiek aš girdėjau kažkokioje spaudoje, tai gal nesiginčykime. Mano būtent klausimas būtų, kad Lietuva ėmėsi pirma tam tikrų sankcijų, sveikinu, kaip ilgai mes laikysime tas sankcijas, jeigu Europos aviacijos tarnybos ir kitos šalys nepalaikytų, kaip mes čia dėliojame visą šitą akciją? Labai ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Jeigu galima, truputį dėl pirmos dalies. Žiūrėkite, „Hamas“, aš nenoriu percituoti kitos teroristinės organizacijos pranešimų spaudai, paneigė, kad jie ką nors bendro su tuo turi. Akivaizdu, kad tai buvo Baltarusijos specialiųjų tarnybų operacija, ko gero, gal susijusi ir su Rusija. Mano žiniomis, ką aš žinau apie Austriją, tai buvo pilotų sprendimas, jie priėmė tą sprendimą. Galėsiu jus supažindinti su informacija, kurią aš turiu.
Jūsų klausimas, o kiek Lietuva. Iš tikrųjų aš labai tikiuosi, kad tai bus europinis sprendimas. Kol kas informacija, kurią aš turiu, kalba būtent apie europinį sprendimą. Aš manau, kad Lietuva žengė pirmą žingsnį, parodė pavyzdį. Dabar jau turiu tokių žinių, kad kitos Europos valstybės prisijungia prie mūsų ir tai bus europinis sprendimas, todėl ir pabaiga bus nuspręsta Europos.
PIRMININKAS. Ačiū. Z. Balčytis buvo užsirašęs nuo Regionų frakcijos. Prašau.
Z. BALČYTIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, kažkur buvo perėjusi diskusija, koks turėtų būti požiūris, nes tai vis dėlto yra susiję su aviacija, yra tarptautinė aviacija, yra Tarptautinė oro transporto asociacija, taip pat yra Jungtinių Tautų ir taip pat yra Europos aviacijos saugumo organizacijos, kurios reguliuoja visą pasaulinę skrydžių sistemą. Koks jų požiūris, ar teko domėtis, nes tai yra pagrindų pagrindas?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Žinau. Jūs esate visiškai teisus ir yra įrašyti du punktai į vakar patvirtintą valstybės poziciją. Pirmasis, mes kviečiame ICAO atlikti tyrimą, labai aiškų incidento tyrimą. Kol kas iš ten signalai ateina labai pozityvūs, kad yra pritarimas tokiam tyrimui. Manau, tai yra vienas iš svarbiausių galimų incidento tarptautinių tyrimų. Noriu pabrėžti, kad Lietuva atlieka savo tyrimą, prokuratūra yra pradėjusi tyrimą, Lenkija taip pat yra pradėjusi tyrimą. Šiandien kalbėjau su Lenkijos užsienio reikalų ministru, yra svarstymų galbūt sujungti kaip nors arba daryti kartu, tai šitą dar vėliau pažiūrėsime. Bet kalbant apie tikrą tarptautinį tyrimą, jis galėtų būti ICAO.
Dabar dėl Europos oro erdvės reguliavimo. Mes kreipėmės, siūlome kitoms Europos valstybėms kreiptis į šią agentūrą ir įvertinti, ar Baltarusijos oro erdvės navigatoriai, ta institucija, kuri naviguoja oro lėktuvus ir erdvę, ar ji yra patikima, nes signalas atėjo būtent iš jos, ji buvo panaudota kaip politinis instrumentas, institucija, kuri turi būti visiškai politiškai nepriklausoma, kurios žodis dažnu atveju yra įsakymas ore skrendantiems orlaiviams. Čia ji buvo panaudota kaip politinis instrumentas ir su jos pagalba pagrobtas lėktuvas. Čia, manau, irgi yra vienas iš veiksmų, kuriuos galėtume atlikti, bet kol kas atsakymo, ar yra tokių svarstymų ir kur jie yra toliau nuėję, dar neturiu.
PIRMININKAS. Klausia A. Navickas. Atsisakote? Toliau klausia A. Nekrošius. Prašau, Arvydai.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, aš norėčiau paklausti dviejų dalykų. Kadangi teko stebėti visą šitą situaciją, kuri tikrai buvo nerimastinga, ir džiaugiamės, kad Lietuvos piliečiai sėkmingai grįžo, mano tokie du klausimėliai.
Vienas klausimėlis yra dėl to, ar tokie žmonės, kuriems yra suteikiama galimybė gyventi Lietuvoje ar apskritai Europos Sąjungoje, kaip nors būna instruktuojami dėl galimų grėsmių, kad gali nutikti tokios situacijos, kad jie gali papulti į režimo rankas ir su jais bus susidorota? Tai vienas klausimas.
Ir antras klausimas dėl tų žmonių, kurie buvo išlaipinti Baltarusijoje. Jeigu iš viešosios erdvės galima susidaryti įspūdį, kad tai buvo galimai Rusijos kažkokie tarnybų darbuotojai, kurie galimai prisidėjo prie šios visos operacijos. Mano klausimas būtų toks: ar tai nėra naudinga Rusijai, kad Baltarusija būtų kuo labiau izoliuojama ir kad ji tiesiogiai priklausytų nuo Rusijos įtakos? Kaip jūs matytumėte, kaip reikėtų iš tos situacijos išeiti? Ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū už puikius klausimus. Atsakysiu į pirmą klausimą. Instruktažai vyksta ir, aišku, orientuojamasi turbūt daugiau į lyderius, kurie yra potencialiai labai matomi visuomenėje, kurie yra iš esmės politikai, nes jie yra viešos asmenybės. Jie yra informuojami, kad nepaisant to, kad jie daugiausia keliauja NATO ir Europos Sąjungos erdvėje, vis dėlto nedraugiškų valstybių specialiosios tarnybos veikia ir čia ir jiems gali grėsti pavojus.
R. Pratasevičius neturėjo pabėgėlio statuso, jis nebuvo paprašęs prieglobsčio. Jis turėjo tiktai vizą dirbti Europos Sąjungos teritorijoje, konkrečiai Lietuvoje. Ir tai jis darė. Ar jis buvo pats instruktuotas, aš negaliu pasakyti, nes gal nebuvo identifikuotas kaip vienas iš žmonių, kuris yra potencialiai matomas ir kaip baltarusių lyderis, kuriam grėstų pavojus. Dabar turėjome diskusiją ir su tarnybų atstovais. Svarstome galbūt išplėsti ratą žmonių, kuriuos instruktuotume, kuriems padėtume galbūt ir patiems padėti sau, kad tai nebūtų tiktai… Taip negali būti, valstybė neturi galimybių padėti visiems, bet kad jie irgi gebėtų padėti sau.
Dabar dėl žmonių, kurie yra išlaipinti. Išties ta informacija, kuri mus pasiekė, aš pripažinsiu, yra prieštaringa. Duomenys stipriai keitėsi ir dėl pilietybių tų žmonių, kurie buvo išlaipinti, ir dėl jų galimų sąsajų su žvalgyba, ne su žvalgyba. Kol kas tai, ką mes žinome, pirminė informacija, atrodo, yra nepasitvirtinusi dėl jų tautybių. Kas tai būtų kitu atveju, negaliu atskleisti. Tai vis dar yra ikiteisminio tyrimo medžiaga ir ją komentuos Generalinė prokuratūra, kai turės galimybių.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs kalbėdamas paminėjote, kad virš Baltarusijos teritorijos eina reisai ne tik į Atėnus, bet taip pat iš Pietų valstybių, Europos valstybių, ir į Helsinkį, Stokholmą ir kitas Skandinavijos valstybes. Vis tiktai vakar Vadovų Taryba nesiryžo priimti primygtinio arba imperatyvaus sprendimo, kad būtų nurodyta, kad per tą erdvę neskristų Europos Sąjungos valstybėse registruoti lėktuvai. Mūsų Vyriausybė lyg ir priėmė tokį siūlymą. Kaip jūs manote, ar čia šiuo atveju nesuveikė stambiųjų įmonių interesai, kas šiuo atveju suveikė, kad svarbiau pinigai, kuriuos gali uždirbti arba labiau prarasti, o ne žmonių saugumas ir gyvybė?
Antras dalykas. Šiandien režimo nelaisvėje laikoma virš 400, galima sakyti, įkaitų, tai yra žmonių, kurie sulaikyti po protesto akcijų ir, kaip apžvalgininkai juos mini, kad jie yra kaip kažkokia valiuta, kurią paskui diktatorius gali iškeisti.
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ką Europos Sąjunga, jūs siūlytumėte, galėtų nuveikti šitų žmonių labui, kad jie nebūtų kalinami be teismo ir nenuteisti neteisėtai?
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Juliau. Tiesą sakant, nustebino pirmasis klausimas, nes, mano žiniomis, yra tokia rekomendacija. Aš gal tada dar turėčiau pasitikslinti, kaip tiksliai jinai yra suformuluota. Tai, su kuo aš susipažinęs, yra rekomendacija. Tiesą sakant, netgi ji vizualiai šiandien ir matyti, jeigu pažiūrėtumėte radarų tuose puslapiuose, Baltarusijos teritorija yra apskrendama. Ar tai jau yra įgyvendintas pasiūlymas, rekomendacija, ar tai yra tiesiog savarankiškas avialinijų pasirinkimas, man sunku pasakyti, bet akivaizdu, kad Baltarusija aviacijos žemėlapyje tampa tokia juodąja dėme, kuri yra tiesiog apeinama. Bet aš, leiskite, grįšiu prie jūsų. (Balsai salėje) Aš grįšiu dar prie jūsų patikslinti, koks yra rekomendacijos tikslas.
Antrasis jūsų klausimas yra nepaprastai tikslus. Tiesą sakant, dažnai tai būdavo politinis sprendimas ir Europos Sąjungos, ir Vakarų valstybių. Kitaip tariant, paleisk šį opozicijos narį iš kalėjimo, mes panaikinsime tau sankcijas. Tuo naudojosi režimas: paleisdavo vieną, dešimt, grupę žmonių, sulaukdavo sankcijų panaikinimo ir netrukus tuoj pat vėl tuos pačius žmones paimdavo ir pasodindavo į kalėjimą. Tai iš esmės yra tokia diktatorinė prekyba žmonėmis. Todėl, aš manau, dabar mes turime kalbėti apie tai, kad jie visi privalo būti paleisti, neišskiriant, tai ir ponas R. Pratasevičius, tai ponia S. Sapega, dabar, atrodo, jau ji yra Rusijos teritorijoje. Bet lygiai taip pat likusieji, kurie šiandien yra kalinami ir įkalinti, bet be realaus teismo, be realaus teisingumo. Mes turėtume reikalauti, kad juos paleistų, ir tai sieti taip pat ir su papildomomis sankcijomis, kurias mes įvedame.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Jonai. Dar kartą su gimtadieniu. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų situacija neeilinė, aš labai tikiuosi, kad tarptautinė bendruomenė ir organizacijos, kurios atsakingos už tyrimą, atliks tyrimą, bet jūsų norėčiau paklausti: jūsų prognozė, kiek tas tyrimas užtruks? Kiek jis gali užtrukti? Vienas dalykas.
Kitas klausimas yra su tuo susijęs. Jeigu būtų pripažinta, kad iš tikrųjų įvykdytas teroristinis aktas valstybės, kuri neturi tarptautinės bendruomenės pripažįstamo legitimaus lyderio, gal iš tikrųjų verta pasvarstyti kreiptis į Europos Sąjungą, kad Baltarusijos režimas ar paskiri jo daliniai būtų įtraukti į teroristinių organizacijų sąrašą? Toks sąrašas yra, yra asmenų, yra organizacijų ir padalinių, ten yra valstybių, ministerijų padalinių tame sąraše, ir, aišku, Jungtinių Valstijų sąrašas valstybių, kurios remia terorizmą.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš manau, kad politiniai sprendimai, kurie bus galutinai priimti šiandien, susiję su Baltarusija, o gal netgi jau yra priimami šiuo metu, kai mes kalbame, ko gero, vieną etapą uždarys. Šis sekmadienio etapas bus įvertintas ir bausmė bus aiškiai paskelbta. Manau, kad yra labai svarbus momentas, kad mes ir jūs kalbame apie teisinius tyrimus tiek Lietuvos, tiek Lenkijos generalinės prokuratūros. Aš noriu tikėti, kad ir prokuratūros kitų valstybių, kurių piliečiai buvo lėktuve, taip pat pradės tyrimus. Aš negaliu pasakyti, kiek užtruks jų tyrimų išvados. Aš įsivaizduočiau, kad tai yra sudėtingi tyrimai, tarptautiniai tyrimai, apimantys daug institucijų, bet jų rezultatas galėtų paskatinti priimti naujus ir politinius sprendimus, jeigu mes žinotume, kokia buvo nurodymo seka, kas davė nurodymą.
A. Lukašenka pats spaudai aiškiai pasakė, kad jis didžiuojasi, kad jis pakėlė karinį naikintuvą, kuris turėjo neva palydėti keleivinį lėktuvą, tik vėliau pakeitė trajektoriją, taip sako išmanantys žmonės, kad galėjo išsigąsti ir mūsų oro policijos, nenorėjo įsivelti į realų karinį konfliktą, todėl atsitraukė. Jeigu tokie dalykai paaiškėtų tyrimo metu, galbūt iš tikrųjų mes pradėtume kalbėti apie dar griežtesnį žodyną, prie kurio prisijungtų tikrai platus būrys valstybių, Vakarų valstybių.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus.
14.33 val.
Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos Sąjungos valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-377(2) (svarstymas)
Tęsiame posėdį. Darbotvarkės 2-2 klausimas – įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos Sąjungos valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-377(2). Pranešėjai – A. Ažubalis ir Ž. Pavilionis. Prašom pristatyti komiteto poziciją. Pone Žygimantai! (Balsai salėje) Pone Žygimantai! (Balsai salėje: „Žygi!“) Prašom pristatyti įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos Sąjungos valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo ratifikavimo“ projektą. Komiteto išvadą. Informuoju, kad diskutuoti užsirašiusių nėra. Prašom, pirmininke.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai atsiprašau, sunkios dienos. Komitetas, susirinkęs gegužės 12 dieną, pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-377(2) ir Užsienio reikalų komiteto išvadai ir pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui kartu su įstatymo projektu Nr. XIVP-377(2) priimti atitinkamą Lietuvos Respublikos Seimo protokolinį nutarimą. Jeigu galima, aš jį labai greitai perskaitysiu. „Lietuvos Respublikos Seimas pažymi, kad nuspėjamas, stabilus ir aiškus verslo aplinkos reguliavimas yra itin svarbus siekiant skatinti, palengvinti ir apsaugoti tarpvalstybines investicijas į Europos Sąjungos vidaus rinką. Reiškia susirūpinimą dėl to, kad dvišalių investicijų apsaugos sutarčių, sudarytų tarp Europos Sąjungos valstybių narių, nutraukimas, panaikinant galimybę investuotojams savo pažeistas teises ginti tarptautiniame arbitraže, gali turėti neigiamą poveikį investuotojų teisių apsaugai ir investiciniam klimatui Europos Sąjungoje. Pareiškia, kad būtina stiprinti investicijų apsaugą Europos Sąjungoje, gerinti Europos Sąjungos investuotojų teisių įgyvendinimą ir užtikrinti veiksmingas teisių gynimo priemones pagal Europos Sąjungos teisinę sistemą, tobulinti esamus arba sukurti naujų priemonių ir mechanizmų, įskaitant veiksmingą investicinių ginčų sprendimo mechanizmą.“ Pasirašo Seimo Pirmininkas.
Ir paskutinis punktas. „Atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį į 2021 m. gegužės 11 d. asociacijos „Investors’ Forum“ rašte išdėstytus siūlymus dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų pakeitimo.“
PIRMININKAS. Dar komiteto išvadą priminkite.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-377(2) ir Užsienio reikalų komiteto išvadai, kartu siūlant atitinkamą Lietuvos Respublikos Seimo protokolinį nutarimą. Jį ką tik pagarsinau.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Už ir prieš pasisakančių nėra. Balsavimas dėl šio klausimo bus 15 val. 50 min. Keliaujame toliau.
14.36 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-398(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-398(2). M. Matijošaitis. Prašau pristatyti komiteto nuomonę. Diskutuoti taip pat nėra užsirašiusių. Prašau, kolega.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, įstatymo projektą svarstė šių metų gegužės 14 dieną ir bendru sutarimu priėmė šį sprendimą: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Gal galite luktelti, tuoj bus ir kitas klausimas. Pasisakančių už ir prieš nėra. Balsavimas – numatytu laiku.
14.37 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-399(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-399(2). Prašom. Kolega M. Matijošaitis.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Lygiai taip pat. Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, įstatymo projektą svarstė tą pačią dieną, šių metų gegužės 14 dieną, ir bendru sutarimu priėmė šį sprendimą: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū. Už ir prieš pasisakančių nėra.
14.38 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 13 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-437(2), Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-438(2), Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-439(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5.1, 2-5.2, 2-5.3 klausimai. Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 13 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-437(2). Pranešėjas – L. Savickas, Ekonomikos komitetas. Prašau. Komiteto nuomonė.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Sveiki. Komitetas apsvarstė ir…
PIRMININKAS. Ir lydimuosius – 2-5.2, 2-5.3 klausimus turbūt pristatysite.
L. SAVICKAS (LVŽSF). …priimtas sprendimas – bendru sutarimu pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Taip pat V. Mitalas Biudžeto ir finansų komiteto… Jūs pristatėte visus tris, taip?
L. SAVICKAS (LVŽSF). Taip, visi trys tokie pat.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Mitalas. Komiteto nuomonė. Nėra. Gal kas iš… M. Lingė, tuomet SRDK nuomonė. Prašau. Gal atsiras kolega.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Komitetas gegužės 12 dieną apsvarstė tiek Investicijų įstatymo projektą, tiek lydimąjį Užimtumo įstatymo projektą, abiem pritarė bendru sutarimu ir pasiūlė pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Tuomet gal M. Matijošaitis nori pristatyti Užsienio reikalų komiteto išvadą, nes kolegos A. Ažubalio salėje nematau. Čia turėsime, paduosime. Kolega Mariau, Užsienio reikalų komiteto čia yra išvada. Jūs tik iš tribūnos pagarsinkite. Ir kas yra Biudžeto ir finansų komiteto atstovai, gal prisipažinkite, čia galėtumėte… Gerai, minutėlę.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Užsienio reikalų komitetas svarstė minėtą klausimą gegužės 12 dieną. Pritarta bendru sutarimu. Dėl projekto Nr. XIVP-438 svarstymas taip pat buvo gegužės 12 dieną ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Biudžeto ir finansų komitetas, gal L. Jonaitis. Irgi nėra. Na, visas Biudžeto ir finansų komitetas kažkur… Tai gal aš perskaitysiu. Biudžeto ir finansų komitetas gegužės 19 dieną svarstė minėtus įstatymų projektus ir balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Yra užsirašiusių diskutuoti. Dar darbotvarkės 2-5.2 klausimui taip pat pritarta bendru sutarimu ir dėl 2-5.3 komiteto nuomonė – pritarti bendru sutarimu. Ačiū. G. Paluckas užsirašė diskutuoti. Taip pat nėra salėje. Už, prieš?
Kolega Lukai, dar yra komiteto pasiūlymų, aš taip suprantu, dėl Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 13 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projekto.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Į Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą bendru sutarimu yra atsižvelgta iš dalies, iš esmės pritariant Užsienio reikalų komiteto pasiūlymui.
PIRMININKAS. Pristatykite.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Tuoj, sekundėlę, tik atsiversiu. Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas buvo dėl dirbančiųjų, evakuojamos įmonės dirbančiųjų atlyginimo skaičiavimo ne įmonės lygiu, o individualiu darbuotojų lygiu. Mūsų pasiūlymas buvo likti prie vertinimo įmonės lygiu, ne individualiu lygiu ir pritarti iš dalies patikslinant formuluotę pagal Užsienio reikalų komitetą.
PIRMININKAS. Galime pritarti, kad komitetas pritaria iš dalies? Kitų nuomonių nėra, pritarta. Ačiū, daugiau pasiūlymų nėra. Balsavimas bus numatytu laiku. Motyvus už, prieš sakančių nėra. Balsavimas bus 15 val. 50 min.
14.44 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 1, 2, 3, 31, 32, 4, 7, 111, 121, 182, 22, 30, 32, 33, 34, 341, 344, 347, 348, 3415, 3418, 3423, 3425, 3426, 3428, 3431 straipsnių, šeštojo skirsnio, 5 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 321 straipsniu ir antruoju2 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-171(2)ES, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4, 42, 7, 10, 112 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-172(2)ES (svarstymas)
Svarstomas kitas darbotvarkės 2-6 blokas – 2-6.1, 2-6.2 klausimai – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 1, 2, 3, 31, 32, 4, 7, 111, 121, 182, 22, 30, 32, 33, 34, 341, 344, 347, 348, 3415, 3418, 3423, 3425, 3426, 3428, 3431 straipsnių, šeštojo skirsnio, 5 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 321 straipsniu ir antruoju2 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-171(2)ES. A. Gedvilienė. Čia yra Aplinkos apsaugos komitetas, prašau pristatyti komiteto išvadą.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Aplinkos apsaugos komitetas balandžio 21 dieną svarstė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Priimtas sprendimas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 kelių straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-172(2) ir komiteto išvadoms pritarti. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Turbūt dėl atliekų taip pat?
PIRMININKAS. Taip.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aplinkos apsaugos komitetas balandžio 14 dieną svarstė Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 nemažai straipsnių, šeštojo skirsnio, 5 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 321 straipsniu ir antruoju2 skirsniu įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti šiam projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada A. Vyšniauskas pristato Kaimo reikalų komiteto… Arba K. Mažeika. Kuris čia? Įrašytas A. Vyšniauskas. Prašau, kolega.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Tuojau, sekundę. Komitetas pritarė visiems Teisės departamento pasiūlymams. Pritarė taip: 4 – už, 4 susilaikė ir galutinis balsavimas buvo nulemtas pirmininko balso. Kas dėl Atliekų tvarkymo įstatymo. O dėl lydimojo dėl pakuočių ir atliekų taip pat pritarė…
PIRMININKAS. Čia tik dėl pakuočių.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ai, čia dėl pakuočių eina, ar ne? Gerai. Pritarė Teisės departamento išvadai, nepritarė VšĮ „Gamtos ateitis“ pasiūlymui ir toliau iš esmės visiems kitiems Seimo narių pasiūlymams taip pat pritarė. Galutinė išvada vėlgi priimta: 4 – už, 4 susilaikė. Lėmė komiteto pirmininko balsas. Manau, galite laikyti, kad abu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl pasiūlymo mes dar balsuosime po bendrosios diskusijos. Ačiū, kolega.
Bendroji diskusija. Užsirašę yra šeši kolegos. Pirmas – E. Pupinis. Prašau, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš pirmo žvilgsnio atrodo toks ne visai pavojingas įstatymų paketas. Kaip ir visame pasaulyje, taip ir mes turbūt einame civilizacijos keliu, tai yra renkame pakuotes. Iš tikrųjų sistema veikia.
Aišku, kaip ir visą laiką turbūt, į savivaldybių reikalus pradeda kėsintis tie, kurie nori užsidirbti. Iš tikrųjų tai yra, ko gero, natūralu ir galbūt kai kada skatinama. Tik gaila, kad kėsinamasi į tuos dalykus, kurie iš esmės yra išlaikomi žmonių. Žmonės moka tuos pinigėlius ir nori gauti tam tikrą pigiausią aptarnavimo mokestį.
Iš tiesų, manau, jau ne vieną kartą pasimokėme, kai savivaldybes norėta gelbėti atsisakant vidaus sandorių. Tarkim, išgyvenome kažkaip ir supratome, kad ir šilumos ūkyje gali savivaldybės gana neblogai tvarkytis. Iš tikrųjų paeksperimentavome. Kai kas nudegė pirštus, kai kas per tą laiką investavęs, pačios savivaldybės į šilumos ūkius, parodė, kad ir savivalda gali tvarkytis. Po to buvo kalbų, kad galbūt geriau dirbtų privatus sektorius, tvarkydamas vandenį, parduodamas. Po to vėlgi metėsi į transportą, kai kuriuos autobusus.
Tik kai kada išeina taip, kad visada norima paimti tai, kas normaliai veikia, kas iš tikrųjų neša pelną, bet kai kada po to, po kiek laiko, pradedama atsisakyti to, kas galbūt sukuria tam tikrų problemų ir ne taip pelninga. Aišku, tada, tuo metu, kai tai nenaudinga, sako: arba jūs, savivaldybės, mokėkite papildomai, arba iš tikrųjų mes atsisakysime šitų paslaugų, nes tai pagal visokias direktyvas turi būti apmokėta ir panašiai.
Tai vėlgi dabar atsiranda dar vienas siūlymas dėl atliekų tvarkytojų, kurie teiks komunalines paslaugas sraute susidarančių pakuočių, atliekų rūšiavimo, surinkimo ir vežimo paslaugų. Čia kitas įstatymas, lydimasis yra, bet vėlgi tas pats. Norima turbūt pasiimti kas nesunku ir kas lengva iš savivaldybių, o savivaldybei palikti problemą. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, atliekų surinkimo konteineriai stovi vienoje vietoje, tai, savaime suprantama, atlėkus mašinike labai nesunku pasiimti tas atliekas, tas pakuotes, vėl pristatyti į tam tikrą vietą, o tas vietas, kur yra tam tikra betvarkė, palikti komunalininkams, jie sutvarkys už tuos pačius visų mūsų, savivaldybės žmonių, išlaikomus komunalinius ūkius.
Tai turbūt suprantama ir ekonomiškai suprantama, kad vis dėlto norint laikyti savo ūkius, savivaldybės juos turi laikyti gana stiprius, o jie stiprūs būna tuomet, kai turi darbų, kai turi tam tikrą apyvartą. Jeigu dalį iš jų atėmė, tai iš tikrųjų visi kaštai pradeda kilti. Tai vėl aš nematau jokio tikslo, kad į šitą sektorių būtų įsileidžiama per daug privatininkų, nes ne kartą mes pasimokėme, jeigu turi konkurenciją, jeigu turi su kuo konkuruoti, su privačiu tų atliekų surinkėju, viskas gerai, bet ateina laikas, kai tavo ūkis sužlunga, kai tu atsisakai tam tikrų automobilių ir taip toliau, tada ateina ir pasako tau, dabar tu mokėsi tiek, kiek mes pasakysime. Šiuo atveju aš manyčiau, kad vis dėlto neturėtume atsisakyti ir šioje srityje atliekų, tų rūšiuotų, surinkimo ir vežimo savivaldybių įmonių. Viskas puikiai veikia. Aišku, gaila, kad jau 70 % Lietuvos yra paimta poros verslo įmonių, jos kėsinasi į kitas įmones, ir jos grubiai kėsinasi ir sako, konkurencija. Kokia čia gali būti konkurencija? Aš jau šiandien minėjau pavyzdį savo kolegoms, kai pastatome du sportininkus į sumo varžybas, vienas atpenėtas sumo imtynininkas, kitas sportininkas bėgikas. Iš tikrųjų rezultatas aiškus. Čia tas pats aiškus rezultatas. Jau matėme ne vieną pavyzdį, kai tos dvi įmonės, neva konkuruodamos tarp savęs, vieno savininko, ateina į savivaldybę ir taip nudempinguoja kainas, kad, aišku, savivaldybės įmonė neatsilaiko. Savaime suprantama, šiuo atveju kitas žingsnis – neveiks tos savivaldybės įmonės arba iš tikrųjų neatsisakys savo vežimo pajėgumų, tada ateis ir pasakys, dabar mokėsite tokią kainą. Šiuo atveju manyčiau, kad iš tikrųjų yra pateikti kai kurie siūlymai dėl atsisakymo vidaus sandorių, siūlau jiems nepritarti, siūlau palaikyti savivaldybes, kurios dar laikosi, kurios nori išlaikyti savo ūkį, ir palaikyti tokį konkurencinį klimatą bent dėl kainų visoje Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs labai tikslus. Pataikėte per 5 minutes. I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau į tribūną.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš irgi kalbėsiu labiau apie Pakuočių įstatymo projektą, nes dabartiniame pasiūlyme tikrai, mano manymu, neapibrėžta, kad rūšiuojamų atliekų konteinerių, kitos infrastruktūros priežiūra ir plėtra, klientų aptarnavimo ir vežėjų paslaugų kokybės, priežiūros užtikrinimas ir finansavimas priklausys gamintojų ir importuotojų organizacijoms. Palikus šią atsakomybę neapibrėžtą arba menkai apibrėžtą, visos išlaidos ir toliau grius ant savivaldybių pečių, o, kitaip tariant, ant tos savivaldybės gyventojų pečių. Savivaldybės nedisponuoja jokiomis lėšomis, skirtomis rūšiuojamoms atliekoms tvarkyti, todėl neabejotinai prispaustos į kampą didins mokestį už mišrių komunalinių atliekų tvarkymą gyventojams.
Mes turime labai gerą pavyzdį Vilniaus mieste, tiksliau, labai gerą blogąjį pavyzdį Vilniaus mieste, kai gamintojai ir importuotojai ir jų organizacijos piktnaudžiaudamos savo padėtimi, savivale papildomai miestui kainavo 750 tūkst. eurų. Ir čia ne tik Vilniaus problema. Didžioji dalis savivaldybių niekaip nesugeba sutarti su verslu, jog dirbtų taip, kad nesimėtytų aplink gyventojų namus pakuotės arba vadinamosios pakuočių atliekos.
Peršasi išvada, kad Aplinkos ministerija nepakankamai gina paprastų mokesčių mokėtojų interesus, palikdama plačias galimybes interpretuoti, iš dalies gina verslo interesus. Nedaug kas žino, kad įsigydami prekes gyventojai jau sumoka užstatą už vienkartinę pakuotę, kuri kartu su gaminiu atkeliauja į klientų rankas. Tokių prekių gamintojai ar importuotojai už šias lėšas yra įstatymu įpareigoti pakuočių atliekas surinkti iš gyventojų ir jas perdirbti ar kitaip sutvarkyti. Tačiau gamintojų ir importuotojų organizacijoms netinkamai tvarkant pakuotes dalį jų neužtikrinamų funkcijų, kaip ir minėta, konteinerių priežiūra, klientų aptarnavimas ir taip toliau, padengia savivaldybės iš rinkliavos už mišrias atliekas. Taigi išeina, kad už pakuočių atliekų surinkimą, išvežimą gyventojai sumoka du kartus – pirkdami prekę mokėdami užstatą ir po to dar kartą už mišrias sumokėdami rinkliavą.
Pagal dabar teikiamą Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo projektą savivaldybėms tektų prievolė pačioms parinkti pakuočių atliekų tvarkytojus pagal aplinkos ministro nustatytus būtinuosius reikalavimus, o gamintojų ir importuotojų organizacijos turėtų finansuoti šių paslaugų teikimą, nepriklausomai nuo to, ar pritaria nustatytoms sąlygoms. Bet tie reikalavimai būtų nustatyti jau po įstatymo pakeitimo priėmimo. Ar įstatymas veiktų, priklausytų nuo aplinkos ministro įsakymo ar nustatytos tvarkos, principingumo ir reikalavimų kokybės.
Įvertinus ministerijos tam tikrą palankumą verslui, bent jau pagal dabartinę redakciją, gyventojams palankių pokyčių nereikėtų tikėtis ir rinkliava už mišrias atliekas galimai ir toliau kiltų. Mano manymu, pataisos buvo priimtos, turiu omenyje Aplinkos apsaugos komitete, neįsigilinus, nes jos tikrai įvilktos į pakankamai gražų rūbą, kuris sudaro miražą, jog savivaldybės turės kažkokių galių, bet realiai jų visiškai neturės.
Dar daugiau galėčiau pasakyti, kad tos pataisos tikriausiai buvo priimtos su dideliu pasitikėjimo avansu pačiam aplinkos apsaugos ministrui, nes iš tikrųjų pradėjus dirbti naujai Vyriausybei visi tikisi pokyčių, ir tie pasiūlymai, atėję iš ministerijos, tarsi sukūrė tokį įvaizdį, kad savivaldybės kažką daugiau galės. Bet, kolegos, atidžiai paskaitykite turinį, paskaitykite eilutes ir pamatysite, kad tai yra tik miražas. Todėl siūlau nepalaikyti tų pataisų, grįžti į komitetą, sutvarkyti įstatymą taip, kad būtinieji reikalavimai būtų gyventojų pusėje, o kainos už šiukšlių išvežimą dar daugiau nekiltų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Toliau kalba A. Gedvilas. Ruošiasi L. Girskienė.
A. GEDVILAS (DPF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu priminti, kaip gimė šitas įstatymo projektas. Turbūt metus ir daugiau savivaldybės, konkrečiai Vilniaus savivaldybė, niekaip nesusitarė su pakuotininkais. Tai buvo bevaisės, daug valandų atėmusios derybos, todėl gimė šis įstatymo projektas, kurio bendraautoris esu ir aš.
Labai džiaugiausi komiteto pirmininkės principingumu, tačiau išėjo taip, kaip išėjo. Po Aplinkos ministerijos padarytų pataisų įstatymas realiai neatspindi tų lūkesčių, kuriuos mes turėjome. Taigi, deja, įstatymo projekto nuostatos palieka galimybę ir toliau savivaldybėms nesitarti su gamintojais ir importuotojais tarpusavyje dėl pakuočių atliekų infrastruktūros priežiūros, atnaujinimo ir plėtros bei šių priemonių finansavimo, taip pat nesitarti dėl administravimo, susijusio su pakuočių atliekų turėtojų aptarnavimu, ir šios paslaugos finansavimo, administravimo vykdymui reikalingų priemonių finansavimo dėl to, kad šios priemonės nėra įtrauktos į aplinkos ministro tvirtinamų būtinųjų reikalavimų apimtį. Todėl būtina praplėsti būtinųjų reikalavimų apimtį minėtais aspektais.
Įstatymo projekte įtvirtinta pakuočių atliekų tvarkymo, organizavimo ir finansavimo sutarties sąvoka apima tik pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir vežimo paslaugos teikimą bei paslaugos finansavimą. Tuo tarpu pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūra, surinkimo ir vežimo paslaugos organizavimo administravimas bei joms numatytų priemonių finansavimas įstatymo projekte neaptarti, tačiau yra svarbūs dėl savo esmės ir būtini pakuočių atliekų tvarkymo ir jų organizavimo paslaugos vykdymui. Būtent dėl to, kad šiuo metu esanti įstatyminė bazė nesudaro aiškumo dėl minėtų aspektų, turiu omeny infrastruktūros ir administravimo, iki šiol finansavimas nėra užtikrintas iš gamintojų ir importuotojų pusės, o visa našta perkeliama gyventojams ir savivaldai.
Apibendrinant įstatyminis reglamentavimas turi būti aiškus ir nepalikti galimybių interpretuoti tuos pačius faktus skirtingai: organizacijoms, suinteresuotoms kuo pigiau tvarkyti atliekas turint tikslą įvykdyti joms iškeltas užduotis, nepalikti galimybės ne visa apimtimi finansuoti pakuočių, atliekų tvarkymo organizavimą, o savivaldą, atsakingą už kokybišką komunaliniame sraute susidarančių atliekų tvarkymo organizavimą, užtikrinti, kad ši neprisiimtų atsakomybės už privatų sektorių ir už gamintojų ir importuotojų įstatyminių pareigų neįgyvendinimą. Ji toliau nebus tiek gyventojų, tiek vykdomosios valdžios atpirkimo ožiu. Siūlau šį įstatymo projektą dar tobulinti ir balsuojant nepalaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Pasisakyti kviečiama L. Girskienė. Ruošiasi S. Gentvilas.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Prieš tai kalbėję mano kolegos jau pasakė daugelį minčių, kurias aš taip pat norėjau įvardinti, bet trumpai ir aš dar pasisakysiu šia tema.
Atliekų tvarkymo sektorius jau nuo senų laikų yra apipintas įvairiomis istorijomis. Visi puikiai žinome, kokie pinigai sukasi šiame sektoriuje. Atliekas tvarkančios įmonės kasmet uždirba milijoninius pelnus, tačiau gyventojams iš to mažai naudos, nes uždirbti milijonai naudojami įmonių vadovų prezidentiniams atlyginimams, prabangiems automobiliams įsigyti ir panašiai. Atliekų surinkimo infrastruktūra miestuose ir miesteliuose dažnai yra apgailėtinos būklės, niekaip nesurandama būdų tinkamai surinkti ne tik komunalines atliekas, bet ir pakuotes bei kitas žaliavas, matome nuolat perkrautus konteinerius.
Iniciatyva keisti Atliekų tvarkymo įstatymą bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas buvo sveikintina, tačiau perėjusi komitetų barjerą ir kai kurių Seimo narių padailinta taip, kad iš gero noro sureguliuoti pakuočių tvarkymą galimai liko tik interesų grupės atspindžiai. Po Seimo narių pasiūlymų įstatymo projektas pasikeitė daugiau nei 50 %, vyko net septyni derinimai Vyriausybėje, o tai nebeatspindi tikrosios įstatymo esmės, kam jis buvo skirtas.
Įtarimų kelia ir tai, kad įstatymo projekto koordinatorė yra Lietuvos Respublikos aplinkos viceministrė R. Radavičienė, kuri dirbo Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos prezidente ir direktore, nuo 2018 metų kuravo aplinkosaugos, energetikos, infrastruktūros klausimus Lietuvos pramonininkų konfederacijoje, R. Radavičienė atstovavo pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų interesams „Metrail“ galimo sukčiavimo tvarkant pakuotes istorijoje. Bylos nagrinėjimas dar nėra baigtas ir galima žala valstybei nėra atlyginta. Pateiktos įstatymo pataisos sudaro sąlygas pasikartoti panašioms istorijoms.
Vyriausybės noriu paklausti, kodėl siekiant užtikrinti viešąjį interesą nėra ieškoma sprendimo plėsti užstato sistemą ir taip sudaryti galimybes atliekų turėtojams grąžinti pakuotes jų tvarkytojams? Šiuo metu galiojantis reglamentavimas ir siūlomi pakeitimai nesprendžia pakuočių tvarkymo problemos ir sudaro sąlygas organizacijoms tvarkyti orą. Tam oro tvarkymui yra išleidžiami milijonai, o gyventojai už pakuočių tvarkymą yra priversti sumokėti dvigubai, kaip jau minėjo mano kolegė: vieną kartą pirkdami produktą su pakuote, o kitą kartą mokėdami rinkliavą už atliekų sutvarkymą.
Aplinkos apsaugos komitetas kreipėsi išvadų į Konkurencijos tarybą ir STT. Konkurencijos taryba, atlikusi teisės aktų vertinimą, konstatavo, kad kai kurios projekto nuostatos sudaro palankias sąlygas pažeisti skaidrumo reikalavimus ir riboti konkurenciją pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo rinkoje. Institucijai kilo klausimų dėl pakuočių atliekų tvarkytojo parinkimo organizavimo. Išvadoje minima, kad jeigu savivaldybės netaikys konkurencingos procedūros ir paslaugų teikimą paves vadovaudamosi vidaus sandorio išimtimi, iš esmės bus neįmanoma užtikrinti, kad teikiant atitinkamas paslaugas ūkio subjektai būtų skatinami veikti efektyviai, o išlaidos būtų nustatomos skaidriai. Konkurencijos taryba rekomendavo pakuočių ir atliekų tvarkymą reglamentuoti taip, kad turėtų būti organizuojamos kiek įmanoma atviresnės konkurencingos procedūros, pavyzdžiui, atviras konkursas, o ne ribotas konkursas ar derybos, iš potencialių paslaugos teikėjų neturėtų būti reikalaujama turėti ankstesnės tokių paslaugų teikimo patirties. Paslaugos teikimo teritorija turėtų būti tokio dydžio, kad varžytis dėl teisės ją aptarnauti galėtų ne tik didelės, bet ir mažesnės organizacijos. Atranka turėtų būti vykdoma tik komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų atžvilgiu, jų negrupuojant su kitomis paslaugomis. Deja, komiteto nariams ir Aplinkos apsaugos ministerijai Konkurencijos tarybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabos neatrodo vertos dėmesio, todėl į jas nebuvo atsižvelgta arba buvo atsižvelgta iš dalies. Kyla klausimas, kam tada apkrauti institucijas darbu, jei išvados yra reikalingos tik dėl formalumų?
Taip pat kyla klausimas dėl teisėkūros proceso skaidrumo ir projektų rengėjų nešališkumo, žinant, kad ministras S. Gentvilas, prieš tapdamas Seimo nariu, buvo KRATC’o – Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo įmonės…
PIRMININKAS. Laikas, kolege.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). …stebėtojų tarybos narys. Aš raginu kolegas nepritarti šiems įstatymų pakeitimams. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, mes gyvename linijinėje ekonomikoje. Vos 4 % naujų Lietuvoje pagamintų produktų įterpia antrines žaliavas. Šitas įstatymo projektas yra pradėtas ruošti esant K. Mažeikai. Vos pradėjęs dirbti, už mėnesio, atnešu tą projektą čia, į Seimą, pateikiu. Jis yra apie tai, kad mes pradėtume atskirai rūšiuoti biologines, statybines, pavojingąsias, tekstilės atliekas ir kad atskirai išrūšiuotos atliekos nebūtų nei sudeginamos, nei kaip nors nugultų sąvartyne.
Gerbiamas Aidai, gerbiami kiti Seimo nariai, jūs atnešate vėluojančius makropasiūlymus, įterpiate į šią direktyvą, nes šis paketas turėjo būti priimtas dar pernai liepą. Jūs praplečiate. Pasakymai, kad pasikeitė projektas, – jūsų pačių rankomis jis pakeistas, jūs įtraukėte į šią diskusiją Aplinkos apsaugos ministeriją, nes mes buvome numatę tą įstatymų paketą pateikti prieš vasarą. Dabar mes jau nediskutuojame apie žiedinę ekonomiką, bet diskutuojame apie problemas, esančias Vilniuje, buvusias Vilniuje prieš Kalėdas, po Kalėdų, jas iš tikrųjų reikia spręsti.
Dabar, kur yra problemos genezė? 2013 metais sukurta pakuočių tvarkymo sistema susitarimo pagrindu, tačiau 60 savivaldybių nebuvo įmanoma susitarti su pakuočių organizacijomis, gamintojus vienijančiomis organizacijomis, šiandien yra vos septynios iš 60 savivaldybių ilgalaikės sutartys tarp savivaldybių ir pakuočių organizacijų.
Kodėl nepavyksta susitarti? Dėl daugybės kriterijų, neaiškumų ir pačių organizacijų blogos prigimties.
Kas yra taisoma šiuo įstatymu? Nepaisant visų kaltinimų, aš kaltinimų pastaruoju metu tiek girdžiu, kad ausys linksta, savivalda yra didysis laimėtojas. Savivalda yra didysis laimėtojas. Susitarti nepavykdavo. Kaip girdime, 53 savivaldybės nesusitaria dėl ilgalaikių sutarčių. Priėmus šitą įstatymą… Gerbiama Ieva, tikrai pagrįstų nuogąstavimų išreiškėte, jūs kalbate apie tai, kas bus ateity. Ateitis bus kitokia, jeigu mes priimsime šitą įstatymą. Savivaldybėms nereikės derinti su organizacijomis dėl išvežimo tankio ir dažnio. Savivaldybėms nereikės derinti dėl investicijų sumos, savivaldybės gaus pinigus už administravimą ir konteinerių priežiūrą, o pačios organizacijos bus atsakingos už surinktų pakuočių perdirbimą. Savivaldybės nebebus atsakingos. Savivaldybės gaus automatinį apmokėjimą iš pakuočių organizacijų už atliktas pareigas, to nebelems vidinės sutartys, dėl kurių nepavykdavo sutarti.
Kad organizacijos galėtų būti mokios ir galėtų apmokėti, mes keičiame organizacijų licencijavimo sąlygas. Prašome jų turėti ketvirtadalį metinių įsipareigojimų pagal bankines garantijas, taip pat prašome, kad jų sudėtyje būtų bent 10 % rinkos dalies sudarančių atliekų turėtojų ir gamintojų ir importuotojų. Tai leis pačioms organizacijoms jaustis stabiliau, tai leis 11 tūkst. Lietuvos įmonių, kurios turi pasirinkti vieną iš trijų šiandien egzistuojančių organizacijų, rinktis atsakingai ir žinoti, kad joms atstovaujančios organizacijos yra realiai jų valdomose rankose, o ne kokios nors tarpininkų kontoros, kaip girdėjome per „Metrail“ skandalą. Būtent šie pakeitimai išspręs „Metrail“ skandalą, nes mes pareikalausime bankinių garantijų iš gamintojų, iš atstovaujančių organizacijų.
Licencijų sąlygose paprašysime, kad jos turėtų steigėjus, kurie realiai yra tie, kurie gamina ir išleidžia pakuotes, o ne kokios nors tarpininkų kontoros, keletas uabų, kurie susikūrė ir tapo de facto pelną darančiomis organizacijomis, o tai veda vėliau į „Metrail“ atvejus.
Dėl vidaus sandorių. Dėl vidaus sandorių kalbėjo tiek E. Pupinis, tiek kiti. Noriu pasakyti, kad pagal galiojantį Viešųjų pirkimų įstatymą vidaus sandoriai yra leistini. Kad ir kaip mes balsuotume (ir gerbiamo E. Sabučio, M. Skritulsko pasiūlymas yra), jeigu mes net nepritartume jam, vidaus sandoris egzistuos. Bet aš dėl ramybės kviečiu iš esmės palaikyti E. Sabučio, M. Skritulsko ir kitų Seimo narių pasiūlymą, kad būtų aiškumas. Mes galime turėti iliuziją, kad bus prievartiniai konkursai, bet jų nereikės skelbti, nes šiandien Viešųjų pirkimų įstatymas yra galiojantis.
Savivaldybės gauna labai daug teisių, savivaldybės, priešingai, negauna didelių įpareigojimų. Savivaldybės galės skelbti konkursus, investuoti, administruoti, prižiūrėti ir už tai gauti automatiškai pinigų. Tačiau rizika lieka gamintojams ir importuotojams. Gamintojams ir importuotojams, atsakingiems už užduočių įgyvendinimą, neįgyvendinus užduočių, grės mokestis už aplinkos teršimą, kuris kartais gali būti didesnis už tą menamą sumokamą mokestį.
Pabaigai, aš manau, siekiant balanso iš tikrųjų balansą aš įsivaizduoju kitaip. Matant, kur nuėjo projektas, savivaldos yra didžiosios laimėtojos, ir aš labai norėčiau, kad jos įvertintų tai ir palaikytų šį projektą, nes tai atves tikrai į geresnę paslaugą gyventojams.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Labai trumpą repliką, pone Aidai. Prašom.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, gerbiamas ministre. Ačiū, kad suteikėte žodį dėl replikos. Iš tikrųjų ministras kalba, kad mes patys patvirtinome komitete, priėmėme, bet man keista, kaip ministerija pateikė tokius pasiūlymus, kurie, kaip pasakius, visą tą įstatymą padarė niekinį, ir po konsultacijų su savivalda iš tikrųjų nuomonė visų yra vienareikšmiška. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti laikas baigėsi. Atsiprašau, kas nespėjo pakalbėti.
Dabar yra Specialiųjų tyrimų tarnybos balandžio 30 dienos pasiūlymų dėl Atliekų tvarkymo įstatymo (minutėlę, suteiksiu žodį truputį vėliau, jeigu galima) 15 straipsnio. Yra pritarta iš dalies. Galime pritarti? (Balsai salėje) Galime. Balsavimas vyks 15 val. 50 min. (Balsai salėje) Šiaip iš principo reikėtų, kai balsuojame. Kolegos, gauname pastabų, kad kai balsuojame salėje, yra mažai žmonių, ir tuos pasiūlymus reikėtų pristatyti balsavimo metu, taip suprantu? (Balsai salėje) Gerai, tada pasiūlymai bus svarstomi balsavimo metu, kai salėje bus daugiau Seimo narių. Ačiū.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas. Taip pat pasiūlymai bus tada, kai bus balsuojama. Ligita, prašom trumpą repliką.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Kadangi iš tikrųjų dar vyksta audringos diskusijos, aš siūlyčiau padaryti pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Dėl ko?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Dėl abiejų įstatymų projektų: dėl Atliekų tvarkymo įstatymo ir Pakuočių tvarkymo įstatymo.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu? Ačiū. Siūlymas yra teisėtas. Balsuosime turbūt irgi tada, kai bus balsuojama. Neužmirškite dar kartą priminti dėl pertraukos. Ačiū.
15.16 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-337(2) (svarstymas)
Kolegos, teikiu svarstyti darbotvarkės 2-7 klausimą – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-337(2). Pranešėjai – P. Kuzmickienė, M. Majauskas. Taip… Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėja P. Kuzmickienė. Prašom pristatyti. Atsiprašau, Sveikatos reikalų komitetas. A. Matulas pristato komiteto poziciją. Ruošiasi M. Majauskas, Biudžeto ir finansų komitetas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, P. Kuzmickienė buvo paskirta pristatyti išvadą, bet ji negalėjo ir paprašė manęs. Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir, 8 balsavus už, 2 – prieš ir 1 susilaikius, pritarė įstatymo projektui. Buvo daug pasiūlymų, į daugelį jų yra atsižvelgta. Vyriausybės išvada. Komitetas… Iš esmės Vyriausybė pritarė įstatymo projektui. Komitetas irgi pritarė. Kolega R. Žemaitaitis buvo pasiūlęs įstatymo projektą, komitetas jam nepritarė. Jeigu reikės, pakomentuosiu. Tada buvo suformuluoti… Biudžeto ir finansų komitetas irgi pritarė įstatymo projektui. Komitetas pritarė.
Atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas, Sveikatos reikalų komitetas teikia naują kai kurių straipsnių redakciją, todėl prašyčiau pritarti Farmacijos įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Dabar Biudžeto ir finansų komiteto atstovo reikėtų, nes pirmininko M. Majausko nematyti salėje. Gal, Vytautai Mitalai, galėtumėte perskaityti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą? Ačiū, kolega.
V. MITALAS (LF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį projektą ir nusprendė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia taip pat yra pasiūlymų, jie bus pateikiami tada, kai bus balsuojama. Bendroji diskusija. A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, nenoriu tuščiažodžiauti, todėl parengiau keletą skaidrių tiesiog iliustruoti tai, ką aš norėčiau jums pasakyti apie šiuos įstatymų projektus. Pirmiausia norėčiau pradėti nuo to, kad tie buvę įstatymo pakeitimai nebuvo sugalvoti mūsų, jie atsirado po to, kai Pasaulio sveikatos organizacija vertino, kur Lietuvos gyventojai patiria didžiausias nepakeliamas išlaidas sveikatai, ir tie raudoni stulpeliai, tiksliau, stulpelio raudona dalis yra vaistai, tai yra nepakeliamos Lietuvos gyventojų išlaidos, kurių, kaip matote, skurdžiausios gyventojų grupės didžiausią dalį sudarė būtent išlaidos vaistams. Priimti tiek Farmacijos įstatymo pakeitimai, tiek Vyriausybės nutarimo pakeitimai, tiek apskritai vykdyta vaistų politika leido sutaupyti tiek pacientams, tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, mažėjo pacientų priemoka už vieną receptą, pacientams vaistai kainavo pigiau. Ir tai nėra mūsų kažkoks galbūt išvedžiojimas, bet jeigu pažiūrėtumėte į Statistikos departamento skelbiamus vartotojų kainų pokyčius pagal vartotojų kainų indeksą, tai bet kokių vaistų kaina buvo mažėjanti, turėjo tendenciją mažėti ir tą fiksavo, kaip ir sakiau, tiek mūsų Statistikos departamentas, tiek tarptautinės kompanijos, kurios stebi Lietuvos vaistų rinką.
Kam buvo panaudoti šitie pinigai ir kam jie buvo skirti? Jie buvo skirti padidinti kompensavimo lygį vaistų, kurie anksčiau daliai pacientų buvo kompensuojami, pavyzdžiui, 50 % ar 90 %. Kai, kalbant apie šias teikiamas pataisas, aš girdžiu, kad tai yra nesąžininga pacientų atžvilgiu, tai aš manau, kas tikrai buvo nesąžininga, tai vaistus kompensuoti ne 100 % priklausomai nuo ligos. Pacientas juk negali pasirinkti, kokia liga sirgti, ar diabetu, ar arterine hipertenzija, ar dar kažkokia kita liga, ir tada jie tikrai buvo diskriminuojami. Sutaupius, radus lėšų tam, šita diskriminacija buvo panaikinta. Dar daugiau, į kompensavimą buvo įtraukta daug naujų vaistų. Kai aš girdžiu apie šitas įstatymo pataisas, aš negirdžiu jokių argumentų, išskyrus tuos, kurie buvo naudojami rinkimų metu spekuliuojant ir manipuliuojant pacientais, kalbant apie kažkokias mistines teises rinktis, kalbant apie teisingumą, apie kitus dalykus. Man kiekvieną kartą norisi paklausti kolegų, kurių galų mes tada stojame į tokias organizacijas kaip Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacija, kurių galų mes tada tampame Jungtinių Tautų ir Pasaulio sveikatos organizacijų nare, jeigu mums yra absoliučiai vienodai, ką rekomenduoja šitos organizacijos? Tai čia jūs matote paveikslėlį EBPO leidinio, kuriame yra kalbama apie sveikatos sistemos išlaidų švaistymą. Čia tas grafikas gal jums nėra labai aiškiai matomas, bet čia matoma, kiek, kokį procentą generikai sudaro vaistų rinkoje turtingose šalyse. Tikrai Vokietijos turbūt nepavadinsi neturtinga šalimi, tai vokiečiai sau neleidžia prabangos permokėti už generinius arba kažkokius „originalius“ vaistus. Ten generikai sudaro apie 80 % arba netgi daugiau vaistų rinkos.
Čia yra Europos Komisijos ataskaita, kuri kalba apie piktnaudžiavimus ir apie antikonkurencinius susitarimus piktnaudžiaujant dominuojančia padėtimi. Šitie įstatymo pakeitimai tam tikra prasme grąžins mus keletą metų atgal ir sukurs galimybę vėl trukdyti konkurencijai vaistų rinkoje, o už trukdymą konkurencijai vaistų rinkoje Europos Sąjungos valstybėse buvo skirta baudų virš 1 mlrd. eurų. Tai tikrai norėtųsi, kad mes kažko panašaus nesukurtume.
Na ir paskutinis motyvas argumentuojant prieš. Čia yra Danijos, kuri yra viena iš laimingiausių Europos valstybių, agentūros AMGROS, užsiimančios vaistų konkursais… Jie kiekvieną kartą skelbia, kiek yra sutaupyta tiek valstybės, tiek pacientų, kiek jie skelbia kainų konkursų, ir Danija kainos konkursą skelbia kartą per mėnesį. Dabar šiuose įstatymo pakeitimuose siūloma netgi retinti kainos konkursą Lietuvoje, kainyną retinti. Nuo keturių kartų per metus suretinti iki dviejų. Vadinasi, mes judame kardinaliai priešinga kryptimi negu šalys, kurios racionaliai naudoja savo sveikatos išteklius. Taigi kviečiu, kolegos, šitų įstatymų pakeitimų nepalaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Daugiau diskutuoti užsirašiusių nėra. Pasiūlymai taip pat bus svarstomi balsavimo metu.
15.25 val.
Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo projektas Nr. XIVP-415(2) (svarstymas)
Teikiu darbotvarkės 2-8 klausimą – Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo projektą Nr. XIVP-415(2). Yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada. Prašom. A. Pocius. Ir vėliau – Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos atstovė P. Kuzmickienė.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šių metų gegužės 19 dieną Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo projektą, kurio esmė – siūloma įteisinti 1990–1991 metų laisvės gynėjo statusą. Projekte nustatoma laisvės gynėjo samprata, nuostatos, kas ir kaip teisiškai būtų laikomi laisvės gynėjais.
Komitete buvo pasiūlytas vienas papildymas, kuris skamba taip. Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip. Šis įstatymas įtvirtina laisvės gynėjo teisinį statusą, apibrėžia laisvės gynėjo kario savanorio, laisvės gynėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus pareigūno, laisvės gynėjo Valstybės saugumo departamento pareigūno, laisvės gynėjo Muitinės departamento pareigūno, laisvės gynėjo policijos pareigūno, laisvės gynėjo šaulio sąvoką ir nustato pagrindinius laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo kriterijus.
Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Raginu palaikyti šį įstatymą ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Laisvės kovų ir istorinės atminties komisija. Kolegės P. Kuzmickienės nėra, tai gal gali pristatyti V. Rakutis? Irgi nematau. Tada gal V. Bukauskas galėtų perskaityti komisijos nuomonę? Prašau, kolega Valentinai.
V. BUKAUSKAS ( DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, komisija apsvarstė minėtą teisės aktą, iš esmės pritarė įstatymo projektui Nr. XIVP-415 ir siūlo pagrindiniam komitetui jį svarstyti. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Už, prieš irgi nėra. Bus balsuojama 15 val. 50 min.
15.28 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 70, 77, 132, 170, 2091, 212, 2341, 2342 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-393(2) (svarstymas)
Teikiu svarstyti darbotvarkės 2-9 klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso 70, 77, 132, 170, 2091, 212, 2341, 2342 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-393(2). Prašom. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę pristatys S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šio įstatymo pakeitimas susijęs su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento perkėlimu į nacionalinę teisę. Tai yra susiję su sprogstamųjų medžiagų pirmtakų ir tabako gaminių sąvokų patikslinimu. Kartu numatoma atsakomybė už deklaravimo tvarkos pažeidimus. Komitete dalyvavo 7 nariai ir, visiems balsavus už, pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti diskusijoje nėra, už, prieš pasisakančių nėra.
15.29 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 585 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-324(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 2-10 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 585 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-324. Taip pat kolega S. Šedbaras. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Šis pakeitimas yra susijęs su tuo, kad būtų suvienodinti advokatų, advokatų padėjėjų įgaliojimų patvirtinimo dokumentai tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse, taip pat ir Administracinių nusižengimų kodekso bylose. Tas klausimas, kuris, matyt, buvo pražiūrėtas, atsiprašau, už tokį nelietuvišką žodį, priimant Administracinių nusižengimų kodeksą, šitas neapsižiūrėjimas šiuo metu yra taisomas. Komiteto posėdyje visi 7 dalyvavę Seimo nariai balsavo už ir pritarė šio įstatymo projekto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Bendroje diskusijoje niekas nenori dalyvauti. Už, prieš taip pat nėra.
15.30 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 94 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-328(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 94 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-328(2). Vėl kolega S. Šedbaras. Prašom, gerbiamasis.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai yra kolegos Seimo nario E. Pupinio projektas, kuriuo bandoma išspręsti situaciją, kai savivaldybės tarybos narys yra nuteisiamas, bet informacija nepasiekia Vyriausiosios rinkimų komisijos. Jis siūlė nustatyti administracinę atsakomybę už nepranešimą, tačiau tokios pareigos savivaldybės tarybos narys neturi. Atsižvelgęs į institucijų nuomonę, komitetas siūlo projektą atmesti, visi 7 dalyvavę posėdyje balsavo už. Čia klausimas yra iš tiesų aktualus, tačiau jį šiek tiek reikia spręsti kitu būdu, kurį mes esame aptarę ir su autoriumi.
PIRMININKAS. Ačiū. Už pasisako E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip ir sakė gerbiamas pirmininkas, problema egzistuoja. Savivaldybių tarybose būna taip, kad atsitinka vienas kitas atvejis, kai nuteistas žmogus po baudžiamosios atsakomybės dar lieka tarybos nariu. Savaime suprantama, buvo nagrinėtas šis klausimas ir vis dėlto nuspręsta palaukti daugiau informacijos iš kitų institucijų. Galbūt būtų galima kaip nors sureguliuoti kitokiu būdu, kad institucijos viena kitai praneštų šią informaciją. Aš šiek tiek išgyvenčiau, jei paliktume, kad institucijos praneštų, nes ir šiuo metu faktiškai gali jos pranešti, tačiau tas mechanizmas neveikia.
Manyčiau, kad vis dėlto turėsime grįžti prie įstatymų pakeitimų – ir savivaldos, ir šio įstatymo, kad būtų paprastesnis mechanizmas, kad vis dėlto pats asmuo, kuris nuteistas, lygiai taip pat, kaip prieš dalyvaudamas rinkimuose praneša, kad yra teistas, galėtų pranešti, jeigu būtų nuteistas, ir administraciniai kaštai būtų kur kas mažesni. Aš siūlau šį kartą atmesti, bet padirbėti dėl naujesnio pasiūlymo, sulaukus tam tikros informacijos iš institucijų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Balsavimas numatytu laiku. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Mazuronis. Ačiū, kolegos.
15.32 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-379(2) (svarstymas)
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės 2-12 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-379(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto pranešėjas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, čia yra projektas, susijęs su užstato, piniginio užstato, kaip kardomosios priemonės skyrimo teisinio reglamentavimo tobulinimu. Dažniau būtų galima taikyti užstatą, sumažintų galimybes perteklingai skirti ar pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą dažniau taikant užstatą. Visi 5 komiteto nariai, kurie dalyvavo posėdyje, balsavo už ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Diskusijoje dalyvauti užsirašiusių Seimo narių nėra. Pasisakymai po svarstymo dėl motyvų, taip pat nėra norinčių pasisakyti. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu laiku.
15.33 val.
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių pakeitimo ir 31, 32 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-406(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-13 klausimas – Politinių partijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 31, 32 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-406(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – K. Masiulis, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kas galėtų perskaityti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą? V. Bukauskas gal galėtų? Gerbiamas Valentinai! (Šurmulys salėje) Gerbiamas Valentinai, gal galėtumėte perskaityti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą?
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė minėtą teisės aktą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pristato komiteto pranešėjas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymo projektą. Visiems aštuoniems komitete dalyvavusiems balsavus už, pasiūlė pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms, kurioms komitetas pritarė.
Dar atkreipiu dėmesį. Komitete taip pat buvo svarstomas Seimo nario G. Surplio pasiūlymas. Jis siūlo kitokią formuluotę dėl to, kad galėtų steigti politinę partiją iš Europos Sąjungos narių, kad tai būtų nuolatinio gyventojo statusą turintys asmenys. Komitetas darė pertrauką, išsiaiškino, kad ir dabartinis reguliavimas, kai reikalingas šešių mėnesių gyvenimo laikas, Europos Komisijoje buvo sutiktas nepalankiai, tai naujas reguliavimas greičiausiai būtų įvertintas kaip prieštaraujantis Europos dokumentams. Šiam pasiūlymui komitetas taip pat nepritarė. Matyt, kaip elgiasi pagrindinis komitetas, tuoj pat sužinosime.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Diskutuoti užsirašė vienas Seimo narys, G. Surplys, tačiau jo salėje nematau. Dėl įstatymo projekto gauta pataisa, dėl jos apsispręsime balsavimo metu.
15.37 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Algirdo Petro Drevinsko peticijos“ projektas Nr. PNP-14-15
Kitas darbotvarkės rezervinis 1 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Algirdo Petro Drevinsko peticijos“ projektas Nr. PNP-14-15. Pranešėjas – E. Pupinis. (Balsai salėje) Gerbiamas Audroniau, peticijos, taip.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Algirdo Petro Drevinsko peticijos“ projektas. Peticijų komisija A. P. Drevinsko peticiją iš esmės išnagrinėjo posėdyje šių metų gegužės 19 dieną ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktus pasiūlymus inicijuoti Sveikatos sistemos įstatymo, Sveikatos draudimo įstatymo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimus, susijusius su mokamų sveikatos priežiūros paslaugų kainodaros reglamentavimu. Peticijų komisijos nuomone, mokamų sveikatos priežiūros paslaugų kainodarą būtina tobulinti, bet jos reglamentavimo klausimus reikia spręsti kompleksiškai. Pažymėtina, kad priemonės šiems klausimams spręsti yra numatytos XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane. Būtų tikslinga, kad sprendžiant šiuos klausimus aktyvią poziciją užimtų ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti A. P. Drevinsko peticiją. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Kalbančių dėl motyvų nėra. Gerbiami kolegos, kadangi tai protokolinis nutarimas, gal galime pritarti Peticijų komisijos išvadai bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
15.39 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 24, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4738 (pateikimas)
Kadangi šiek tiek lenkiame darbotvarkę, kitas… Gerbiamas Veryga, matau posėdžių salėje, gal galite pristatyti darbotvarkės 2-22 klausimą – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 24, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4738? Pateikimo stadija.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, šie pakeitimai buvo parengti dar praėjusioje kadencijoje, jie atsirado jau veikiant vadinamajam žalos be kaltės įstatymui. Noriu tik priminti tiems kolegoms, kurie praėjusioje kadencijoje nebuvo, tai buvo vienas iš tokių reforminių, labai svarbių įstatymų, turėjęs sukurti, ir aš tikiu, kad kuria, prielaidas išgyvendinti tos vadinamosios kaltinamosios medicinos, persekiojamosios medicinos kultūrą ir turėjęs sukurti aplinką, kai pacientai, patyrę kokią nors žalą, kuri vyksta sveikatos priežiūros sistemoje, gautų atlyginimą, tam tikrą kompensaciją už tą patirtą žalą, kartu nereikėtų ieškoti ir įrodinėti kaltės medikų, dėl kurių tam tikrų veiksmų ta žala galėjo atsirasti. Tačiau iš tikrųjų tas įstatymas nėra tobulas ir, matyt, nė vienas įstatymas nėra tobulas. Jau jam galiojant ir veikiant žalos nustatymo komisijai išaiškėjo tam tikri trūkumai. Juos ir yra bandoma ištaisyti šiomis pataisomis. Aš pabandysiu trumpai perbėgti, kas čia yra siūloma.
Yra siūloma keisti keletą dalykų. Pirmiausia, galiojančio įstatymo redakcijoje yra nenustatytas įmokos į sąskaitą apskaičiavimo būdas tais atvejais, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga negauna pajamų už sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Pavyzdžiui, jeigu ji yra biudžetinė įstaiga, jeigu tai yra įmonė, tarkime, gamyklos ar stambios įmonės, kurios turi medicinos punktą ir jo veikla yra išlaikoma iš bendrų įmonės pajamų. Jeigu tai yra socialinės globos įstaiga, kurios teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos iš kitų šaltinių. Jei ta įstaiga asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia nemokamai. Pavyzdžiui, optometrininkų kai kurios paslaugos padengiamos iš akinių pardavimo pajamų ir panašiai.
Kadangi sąskaita yra ta, kurioje kaupiamos lėšos žalai atlyginti, yra skirta kaupti lėšas ir iš jų atlyginti bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje padarytą žalą, tai kiekvienas juridinis asmuo, kuris turi asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, privalo mokėti įmokas į sąskaitą. Tokio nemokėjimo neturėtų būti, tai buvo tam tikra teisinio reguliavimo spraga.
Taip pat kai kurios įstaigos, kai kurių paslaugų teikimo įstaigos, nebuvo patekusios į įstatymo reguliavimą, todėl būtina aiškiai nustatyti, kokias konkretaus dydžio įmokas turi mokėti bendrųjų paslaugų sąraše nurodytos asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos.
Taip pat yra siūloma nustatyti tam tikras išmokų lubas žinant, kad vis dėlto ta sąskaita ir jos galimybės yra ribotos, ir siekiant kaip galima didesniam pacientų skaičiui atlyginti patiriamą žalą. Įvertinus ribotą sąskaitos dydį siūloma keisti žalos apskaičiavimo tvarką ir, kaip ir minėjau, įvesti tam tikras lubas.
Taip pat yra siūloma keisti komisijos, žalos nustatymo komisijos, sudėtį ir nustatyti, kad privalomai joje būtų aukštąjį universitetinį odontologijos studijų krypties išsilavinimą turintis specialistas, nes žalos nustatymo komisija tikrai gauna daug skundų, susijusių būtent su odontologijos paslaugų teikimu.
Taip pat yra iš praktikos atėjęs siūlymas, vėlgi dėl komisijos, koks komisijos narių skaičius turėtų būti laikomas pakankamu kvorumui sudaryti. Siūloma tą skaičių mažinti nuo šešių iki penkių vėlgi vertinant praktinius pastebėjimus, kad nėra lengva surinkti kvorumą.
Taip pat yra siūloma eliminuoti tokią savotišką spragą, kai buvo palikta galimybė nemokėti delspinigių, jeigu yra sumokama ne visa draudimo įmoka. Dalis gydymo įstaigų tuo savotiškai piktnaudžiaudavo.
Yra įtvirtinama dar keletas pakeitimų. Pavyzdžiui, įstatyme numatoma teisė komisijos nariui pateikti atskirąją nuomonę, kai nėra bendro komisijos sutarimo.
Prašyčiau palaikyti šiuos pakeitimus, nes, kaip ir minėjau, jie yra jau atkeliavę iš praktinio darbo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti užsirašė du Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kolega, aš dėl tų lubų noriu paklausti. Pacientai tikrai gal nekalti, jeigu išmokų fondas ar tas limitas yra gana menko lygio. Jūs, aišku, girdėjote kažkur pasaulyje neseniai pasklido žinia, kad kažkam amputavo ne tą koją, tai piliečiui dabar turbūt reikės netekti ir antros, ir faktiškai jis yra stipriai apribotas, išjungtas iš gyvenimo. Gali pasibaigti kažkaip ir nesėkmingai, mirtimi. Yra buvę tokių atvejų ir Lietuvoje, kai suleista ne ta substancija, nepataikyta ir kūdikis mirė. Tai tie 60 tūkst. ar čia jau ta visa kompensacija, kuri atlygintų patirtus skausmus, prarastą gyvybę ar prarastą gyvenimo komfortą? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū. Iš tikrųjų labai teisingas klausimas ir jūs tikrai teisingai sakote, kad žmogaus gyvybės apskritai turbūt mes pinigais niekaip neįvertinsime ir jokie pinigai neatpirks žmonėms nei skausmo, nei kokių nors praradimų. Bet paties šito fondo tikslas yra kaip galima daugiau pacientų atlyginti nesudėtingai, kad jiems nereikėtų vaikštinėti po teismus, sudėtingai įrodinėti, kad kaip galima daugiau jų gautų žalos atlyginimą. Jeigu mes norėtume padaryti, kad tos sumos būtų labai didelės, vadinasi, turėtų ir gydymo įstaigoms didėti įmokos, nes ta žala iš kažko turi būti atlyginama.
Ir dar vienas dalykas, ką reikia suprasti, kad čia yra nesudėtingas mechanizmas. Jis tam ir buvo kurtas, kad pacientams nebūtų sunku, bet jis neeliminuoja paciento teisės kreiptis į teismą, jeigu jo netenkina, sakykime, tokia suma, ir per teismą įrodyti kažką kitaip. Taip nėra visiškai uždaromos durys, bet yra uždedami tam tikri apribojimai, kad neatsitiktų taip, kad keli pacientai, 10, 20 jų gavo išmoką, o visiems likusiems tiesiog neliko pinigų. Lietuva tikrai ne vienintelė yra nustačiusi panašius kažkokius limitus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, gal tokio techninio klausimo norėjau paklausti. Kaip šiuo metu yra skaičiuojamos įmokos, nuo ko jos yra mokamos? Gal net yra piktnaudžiavimo atvejų, kai, pavyzdžiui, privačios gydymo įstaigos bando ne visą įmoką, mažesnę, kažką nuslėpti, nerodyti… Bet kad ir kaip būtų, žalai atsitikus, tai pacientai vis tiek kreipsis, kad gautų už tą žalą. Kokia situacija?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš tikrai dabar tikslios formulės nepasakysiu, bet ten yra tam tikras procentas, net ir diferencijuotas. Vieną didesnį moka stacionarinės gydymo įstaigos, mažesnį moka pirminės sveikatos priežiūros įstaigos. Kaip ir minėjau pristatydamas, yra tam tikrų piktnaudžiavimo apraiškų, kai yra sumokama tik dalis sumos, ir tada nemokami, nes nėra pagal įstatymą nustatyta, kad reikia mokėti delspinigius. Yra tokių apraiškų, yra piktnaudžiaujama, todėl ir siūlymai yra teikiami iš tokių, jau sakau, gyvenimiškų praktinių pastebėjimų, kad tos spragos neliktų. Iš tikrųjų žalą atlyginti reikia visiems ir tokiu atveju pacientas yra nekaltas ir niekas neieško įstaigos. Pacientui žala yra atlyginama iš to fondo ir tikrai yra neteisinga, jeigu vieni moka, o kiti bando kažkaip išsisukti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūs atsakėte į visų kolegų klausimus. Motyvus už sako A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, susipažinus su teikiamu Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo projektu, susidarė įspūdis, kad pradėjus veikti šiam įstatymui, kaip naujovei Lietuvos praktiniame gyvenime, „išlindo“ daug nesklandumų. Jų tikrai nemažai apibūdinta aiškinamajame rašte ir reikia pripažinti, kad siūlomos pataisos yra logiškos ir argumentuotos. Taupydamas laiką pakomentuosiu tik esminį dalyką, nesustodamas prie daugelio kitų įstatyme siūlomų pakeitimų. Keičiant iškelta pagrindinė problema, kad pacientų žalos atlyginimą turi teisę gauti visi, o įmokas pagal dabartinį reglamentavimą moka ne visos įstaigos, išties yra nelogiškas sprendimas, mano manymu. Sąlyginai galima palyginti, kad pacientų žalos atlyginimo sistema veikia panašiai kaip automobilių draudimo sistema – įmokas moka visi, o draudimo išmokas gauna tie, kurie pateko į draudiminį autoįvykį.
Pritariu siūlymui, kad įmokas privalo mokėti kiekvienas juridinis asmuo, turintis asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, nes šiam tikslui sukauptos lėšos gali būti panaudotos bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje padarytai žalai atlyginti. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Motyvų prieš nėra norinčių sakyti.
Kadangi jau atėjo numatytas balsavimo laikas, skelbiu balsavimą dėl ką tik pono A. Verygos pristatyto klausimo, 2-22 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIIIP-4738. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 93, prieš – 1, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta.
Siūloma pagrindiniu komitetu skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetą. Ar galime pritarti tokiam siūlymui bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Svarstyti siūloma birželio 29 dieną. Ar galime pritarti? Galime. Labai dėkui.
15.51 val.
Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos Sąjungos valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-377(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 klausimas, dėl kurio Seimas turėtų apsispręsti, – įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos Sąjungos valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-377(2). Balsavimas po svarstymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 109, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
15.52 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-398(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-398(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 112, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
15.53 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-399(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas, dėl kurio turime apsispręsti, – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-399(2). Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 117, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
15.54 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 13 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-437(2), Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-438(2), Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-439(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5.1 klausimas, dėl kurio turime apsispręsti, – Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 13 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-437(2). Dėl įstatymo projekto yra pataisa. Kviečiame Ekonomikos komiteto… Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Majauską. Ar tenkina pagrindinio komiteto išvada pritarti iš dalies, ar prašytumėte balsuoti?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ne, balsuoti neprašau, tenkina.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Daugiau pataisų nėra gauta. Dėl viso įstatymo projekto balsuojame. Motyvų yra? Nėra norinčių pasisakyti dėl motyvų. Dėl viso įstatymo projekto po svarstymo kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 117, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui, 2-5.1 klausimui, po svarstymo pritarta.
Kitas klausimas, dėl kurio turime apsispręsti, 2-5.2 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-438(2). Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas nepritariate, prieš arba susilaikote.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 115, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Ir dar vienas lydimasis 2-5.3 klausimas – Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-439(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, prieš arba susilaikote.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 114, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Per šoninį mikrofoną – L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Dėl kito.
15.57 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 1, 2, 3, 31, 32, 4, 7, 111, 121, 182, 22, 30, 32, 33, 34, 341, 344, 347, 348, 3415, 3418, 3423, 3425, 3426, 3428, 3431 straipsnių, šeštojo skirsnio, 5 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 321 straipsniu ir antruoju2 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-171(2)ES, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4, 42, 7, 10, 112 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-172(2)ES (svarstymas)
PIRMININKAS. Turime apsispręsti dėl darbotvarkės 2-6.1 klausimo – Atliekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-171(2)ES, taip pat 2-6.2 klausimo, lydimojo. Per šoninį mikrofoną – L. Girskienė. Bet jeigu jūs dėl pertraukos, jau užfiksuota yra ir skelbsiu balsavimą dėl pertraukos iki kito posėdžio. Tai jau yra užfiksuota. Labai dėkui. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu buvo paprašyta dėl abiejų įstatymų projektų pertrauka iki kito posėdžio. Kas pritariate tokiam pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 54, prieš – 19, susilaikė 43. Dėl pertraukos balsų užtenka. Pertrauka dėl abiejų įstatymų projektų iki kito posėdžio.
15.59 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-337(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-7 klausimas, dėl kurio turime apsispręsti, – Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-337(2). Pagrindinio komiteto pranešėja P. Kuzmickienė. Gal galima būtų į tribūną, nes yra gauta Seimo nario R. Žemaitaičio pataisa, kurios, dėl suprantamų… (Ai, A. Matulas) jis negali pristatyti. Gal jūs galėtumėte ir pristatyti, ir komiteto išvadą pasakyti?
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi aš pradėjau, gerbiama Paulė prašė manęs pabaigti šį juodą darbą. Pirmiausia tikriausiai visų vardu dar kartą reiškiame užuojautą R. Žemaitaičiui dėl mamytės mirties, dėl to jis negalėjo pristatyti savo pataisos. Sveikatos reikalų komitetas nepritarė šiai pataisai, nes čia jis siūlo perkelti kai kurias Vyriausybės nutarimo Nr. 994 nuostatas, net priemokų dydžius įrašyti į įstatymą. O to tikriausiai nereikėtų daryti įstatyme.
Kitas dalykas. Šis Vyriausybės nutarimas yra apskųstas Konstituciniam Teismui, todėl vis dėlto reikėtų sulaukti Konstitucinio Teismo sprendimo ir tuomet atitinkamai tobulinti. Šiuo metu mes šiuo įstatymo projektu sprendžiame šiek tiek kitas problemas. Komitetas šiai pataisai nepritarė ir labai prašyčiau nepritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Komitetas nepritarė, bet Seimas vis tiek turėtų apsispręsti dėl pataisos. Dėl motyvų nei už, nei prieš pataisą nematau norinčių kalbėti. Gerbiami kolegos, skelbiu balsavimą. Kas pritariate R. Žemaitaičio pataisai, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 15, prieš – 40, susilaikė 61. Siūlomai pataisai nepritarta.
Yra gauta dar viena Seimo nario R. Žemaitaičio pataisa. Gerbiamas Antanai, jūs gal irgi pristatytumėte ir komiteto išvadą pasakytumėte, nes čia nesusiję, kaip suprantu, su prieš tai buvusia? Susiję? Ai, jeigu susiję, tai Seimas jau apsisprendė dėl minėtų pataisų ir balsuoti antrą kartą nereikia.
Dėl viso įstatymo projekto po svarstymo dėl motyvų už pasisako A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes girdėjome iš A. Verygos daug vėl tų pačių argumentų, kodėl reikėtų nepritarti įstatymo projektui. Vis dėlto ši Vyriausybė vykdo kitokią, moralesnę politiką pacientų atžvilgiu, turime sudaryti galimybę pacientui ir gydytojui rinktis gydymą. Be abejo, buvo sutaupyta, pacientai šiek tiek sutaupė pirkdami pigiausią vaistą, bet kadangi… į ką atkreipė dėmesį ir STT, kad ar tikrai pacientai tiek sutaupo, kiek buvo praėjusi ministerija deklaravusi. Paskaičiavus, kiek žmonių moka visą kainą ir perka kitus vaistus, kuriuos jiems rekomenduoja gydytojas, kad nebūtų nutraukta gydymo schema, pasirodo, tai papildomai žmonėms kainavo preliminariai, bent mūsų paskaičiavimais, dabar Ligonių kasų paskaičiavimais, per 7 mln., apie 8 mln. Pasirodo, žmonės ne sutaupė, bet permokėjo. Todėl labai prašyčiau pritarti šiam įstatymo projektui. Jis atvers kelią ne ministerijai nurodinėti, kokį vaistą skirti, bet tiesiog gydytojui, panaudojant savo kompetenciją, patirtį, tariantis su pacientu, paskirti tokį gydymą, kuris geriausiai prolonguos ligą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dėl motyvų prieš pasisako A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš vis dėlto kviesčiau nepasiduoti emocijoms. Jau daugybę metų gydytojas, skirdamas gydymą, pats ir apsisprendžia, ką skirti pacientui, išrašydamas, paskirdamas kokią nors veikliąją medžiagą, o ne firminį pavadinimą. Visa ši tvarka buvo sukurta tam, kad gamintojai konkuruotų duodami geresnę kainą Lietuvai. Už tuos pinigus, kurių biudžetas tiesiog neiššvaisto, buvo kompensuoti papildomi vaistai. Aš manau, kad tai ir yra tikrasis teisingumas. Visiškai nelogiška yra žaisti pacientų emocijomis ir kalbėti apie kažkokius sąžiningus primokėjimus, kai vienas renkasi iš dešimties, o kitas negauna jokio gydymo. Kaip ir minėjau, Lietuva pati neišsigalvojo šitos politikos. Ji yra rekomenduojama ir EBPO, ir Pasaulio sveikatos organizacijos. Jeigu priimsime šiuos sprendimus, tai bus žingsnis ne į priekį, o žingsnis atgal. Todėl kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto. Kas pritariate darbotvarkės 2-7 klausimui – Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-337(2), balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 71, prieš – 15, susilaikė 28. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Per šoninį mikrofoną – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mums su Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku pasigirdo, kad dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4738, kurį teikė A. Veryga ir jam buvo pritarta, jūs pasiūlėte kaip pagrindinį Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Jeigu taip yra, galbūt ištaisykite klaidą, nes kaip pagrindinis turėtų būti Sveikatos reikalų komitetas.
PIRMININKAS. Atsiprašau, aš tikrai pasakiau, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tačiau buvo parašytas Sveikatos reikalų komitetas. Tai gal galėtume pritarti bendru sutarimu, aš neteisingai perskaičiau, atsiprašau, čia mano kaltė, dėl A. Verygos įstatymo projekto. Labai ačiū, pritarta. Labai dėkui, tikrai buvo klaida.
16.06 val.
Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo projektas Nr. XIVP-415(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas 2-8 klausimas, dėl kurio turime apsispręsti, – Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo projektas Nr. XIVP-415(2). Kas pritariate po svarstymo įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 107, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
16.07 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 70, 77, 132, 170, 2091, 212, 2341, 2342 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-393(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-9 klausimas, dėl kurio turime apsispręsti, – Administracinių nusižengimų kodekso kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-393(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 119, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
16.08 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 585 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-324(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-10 klausimas, dėl kurio turime apsispręsti, – Administracinių nusižengimų kodekso 585 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-324(2). Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 111, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
16.08 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 94 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-328(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas 2-11 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 94 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-328(2). Komitetas siūlo atmesti. Kas pritariate komiteto siūlymui atmesti, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 111 Seimo narių: už komiteto išvadą atmesti įstatymo projektą balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė 25. Įstatymo projektas atmestas.
16.09 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-379(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas 2-12 klausimas– Baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-379(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 113, prieš nė vieno, susilaikė 2. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
16.10 val.
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių pakeitimo ir 31, 32 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-406(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-13 klausimas – Politinių partijų kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-406(2). Į tribūną kviečiame pagrindinio komiteto pranešėją K. Masiulį, nes yra gauta Seimo nario G. Surplio pataisa, dėl jos… Prašau. Gerbiamas Surply, prašom pristatyti savo pataisą, dėl jos Seimas dar neapsisprendė.
G. SURPLYS (LVŽSF). Mano pasiūlymas buvo atsižvelgiant į tai, kad pagal dabartinę įstatymo siūlomą redakciją galimybė Lietuvoje Europos Sąjungos piliečiams įsteigti partijas būtų sutrumpinta iki pusės metų, pailginti tą terminą iki dvejų metų prilyginant gyvenimui Lietuvoje ne laikiną gyvenimą, kas yra 6 mėnesiai, bet nuolatinį gyvenimą, leidimą nuolat gyventi Lietuvoje dvejiems metams. Toks buvo pasiūlymas. Tiesiog pailginti terminą, kuriam pasibaigus, Europos Sąjungos piliečiai galėtų būti partijų steigėjai Lietuvoje.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas Kęstuti, pristatykite komiteto…
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Ačiū pataisos rengėjui. Komitetas apsvarstė šitą pataisą ir bendru sutarimu ją atmetė dėl labai paprastos priežasties. Pagal mūsų parengtą projektą yra numatyta pataisa – šeši mėnesiai pragyvenimo terminas. Jeigu būtų terminas ilgesnis, tai mes jau žinome iš Europos Komisijos, kad tas ilgesnis terminas būtų atmestas Europos Komisijoje. Mes jau esame ties ta riba, kada mums būtų pradėtos skaičiuoti baudos. Vienkartinė bauda yra apie 0,5 mln., o daugkartinė bauda būtų… Kitos baudos būtų pradėtos skaičiuoti kiekvieną dieną ir jos irgi yra ženklios.
Be to, norintiems dalyvauti partijos veikloje jau yra leidžiama užsieniečiams ir yra leidžiama pragyvenus tris mėnesius. Tikrai nėra čia jokios grėsmės. Mes turime tik tris užsieniečius. Čia ne kokių trečiųjų šalių, o Europos Sąjungos piliečius, kurie tokioje veikloje dalyvauja. Aš siūlau gerbiamam G. Surpliui ir pačiam balsuoti prieš savo pataisą, nes ji tikrai yra neeuropinė ir prieštaraujanti Europos teisei.
PIRMININKAS. Dėkui.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ir kolegas taip pat raginu taip pasielgti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Už kolegos pono G. Surplio pataisą pasisako J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš kaip tik sakyčiau, kad reikia balsuoti už kolegos pataisą. Aš suprantu, kad penkeri metai yra galbūt terminas ir per didelis, bet dveji metai, pasiūlyti kolegos… Ne paslaptis, kad prisidengdami Europos Sąjungos pilietybe ją turintys žmonės gali vykdyti savo ne visai, kaip čia tiksliau pasakyti, teisėtą veiklą Lietuvoje. Yra pavyzdžių, kad ir mūsų ne visai draugiškų kaimynų piliečiai turi Europos Sąjungos pilietybę ir taip jie galėtų legalizuotis Lietuvoje ir kurti savo partijas ir judėjimus. Mes net praeitos kadencijos Seime turėjome vos ne apkaltos procesą vienai kolegei, kuri turėjo tam tikrų ryšių su žmonėmis, siekusiais daryti įtaką Lietuvoje esančioms politinėms partijoms. Aš manau, kad galima kreiptis į Europos Komisiją dėl peržiūrėjimo, bet baudos turbūt yra ne tas dalykas, nes grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui ir galimybei paveikti politines partijas yra didesnė negu tai, ką kolegos sako. Aš palaikysiu kolegos pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Prieš pataisą pasisako S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš siūlyčiau labai labai gerai pagalvoti, ir štai dėl ko. Mūsų komitetas, kaip papildomas komitetas, irgi svarstė ir tikrai išsiaiškinome, kokia yra Europos Komisijos pozicija.
Šiuo metu galioja šešių mėnesių terminas. Šitas terminas Europos Komisijos, sakyčiau, pro sukąstus dantis kol kas yra toleruojamas. Nežinia, kaip būtų, jeigu būtų atliekamas specialus tyrimas arba Teisingumo Teismo sprendimas. Ilginti terminą, kuris Lietuvoje jau galioja, keletą metų jis jau yra priimtas, čia yra tik įstatymo pataisos, neoficialia, žinoma, Europos Komisijos nuomone, tikrai nepritars, o kai gausime oficialią nuomonę, tai bus jau vėlu. Šitas reikalavimas turėti nuolatinį gyvenimą yra kitame įstatymo straipsnyje, bet jis yra taikomas trečiųjų šalių piliečiams.
Kolegos, jeigu mes dalyvaujame šitame klube, kuris vadinasi Europos Sąjunga, mes turime ir laikytis tų taisyklių. Aš pats kažkada buvau irgi labai skeptiškas tos normos atžvilgiu, tačiau po ilgų diskusijų mes tokį įstatymą priėmėme ir jis buvo Seime mūsų visų aprobuotas. Nuo 2014 metų galiojanti direktyva įpareigoja mus šitaip reglamentuoti. Mūsų terminas yra vienas iš ilgiausių Europos Sąjungoje – šeši mėnesiai. Aš siūlau tikrai nebeilginti, nes tai jokiu būdu nebus suprasta ir nebus Europos Sąjungos institucijų toleruojama.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme ir teigiamų, ir ne visai teigiamų pasisakymų apie siūlomą įstatymo pataisą, todėl balsuojame. Kas pritariate G. Surplio įstatymo pataisai, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 38, prieš – 51, susilaikė 26. Siūlomai pataisai nepritarta.
Dėl viso įstatymo projekto po svarstymo kalbėti dėl motyvų nėra norinčių. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje)
Balsavo 115 Seimo narių: už – 86, prieš – 3, susilaikė 26. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Per šoninį mikrofoną – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, trumpa replika. Mes, stodami į Europos Sąjungą, tokią sutartį pasirašėme, tad gerbkime savo parašą.
16.18 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-514, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-515 (pateikimas)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, baigėme balsavimą ir pereiname prie tolesnių klausimų svarstymo. Darbotvarkės 2-15.1, 2-15.2 klausimai – projektas Nr. XIVP-514 ir projektas Nr. XIVP-515. Kokį čia balsavimą paleidote? (Balsai salėje) Darbotvarkės 2-15.1 ir 2-15.2 klausimai – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-514 ir lydimasis Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-515. Pranešėja – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pristatau įstatymų projektus, kurie buvo parengti atsižvelgiant į Vienišo asmens išmokos įstatymo ir lydimuosius įstatymų projektus. Siūlome nustatyti tam tikrą teisinį reguliavimą.
Vienišo asmens išmokos įstatymo projektu siūloma nustatyti vienišo asmens išmoką, kuri neturėtų įtakos kitoms asmeniui pagal kitus įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ar kompensacijoms. Taip pat skiriami pinigai socialinei paramai, apmokėjimui už socialines paslaugas, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Kartu Vienišo asmens išmokos įstatymo projektu ir pateiktais lydimaisiais įstatymų projektais yra siekiama, kad tiek socialinio draudimo našlių pensijų gavėjų, tiek vienišo asmens išmokos gavėjų būtų lygiavertė padėtis skiriant paramą, teikiant socialines paslaugas bei mokant išmokas. Įstatymų projektų tikslas yra suvienodinti socialinio draudimo našlių pensijų gavėjų padėtį su vienišo asmens išmokos gavėjų padėtimi, skiriant paciento priemoką už kompensuojamuosius vaistus pagal Sveikatos draudimo įstatymą ir apskaičiuojant atlygintinos žalos dydį pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą. Vienišo asmens išmoka neturės įtakos pacientų atlygintinos žalos dydžiui ir nepasiturinčių neįgaliųjų ir pagyvenusių žmonių kompensuojamųjų vaistų priemokoms. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre. Jūsų paklausti užsirašė du Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Matulas, jo salėje nematau. Kitas klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, dėkojame, kad pildote tai, ką praleidome. O dabar jau, taip sakant, visi įstatymai ar dar gali kas nors išlįsti, tarp mūsų kalbant?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai tikiuosi, kad visi. Ačiū už pastabą, gerbiamas kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre, jūs atsakėte į visus kolegų klausimus. Dėl motyvų dėl įstatymų projektų po pateikimo nėra norinčių kalbėti. Balsavimas dėl įstatymų projektų – tam numatytu metu.
16.21 val.
Darbo kodekso 108, 109, 139, 213 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-489 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-16 klausimas – Darbo kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-489. Pranešėja – ministrė M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, pristatau Darbo kodekso pakeitimo projektą. Šio įstatymo tikslas yra tinkamai perkelti į nacionalinę teisę darbuotojų komandiravimo įgyvendinimo direktyvos nuostatas dėl subsidiarios rangovo atsakomybės ir dėl informacijos apie komandiruojamą darbuotoją teikimo.
Dėl netinkamai perkeltos direktyvos 2020 metų lapkričio mėnesį Lietuvai jau yra pradėta ikipažeidiminė procedūra, todėl siekiama tinkamai perkelti direktyvą į nacionalinius teisės aktus. Šiuo įstatymo projektu siūlome numatyti subsidiarią rangovo, jeigu darbdavys yra subrangovas, atsakomybę už darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojui, kai jis dirba darbus, nustatytus Statybos įstatyme. Dabar tokia atsakomybė numatyta tik tuo atveju, kai dirba komandiruotas darbuotojas, o paslaugas teikia užsienio paslaugų teikėjas.
Taip pat siūlome nustatyti, kad subsidiari rangovo, jeigu darbdavys yra subrangovas, atsakomybė apsiriboja darbuotojo, taip pat ir komandiruotojo darbuotojo teisėmis, įgytomis atliekant darbo funkcijas, kai vykdoma sutartis tarp rangovo ir jo subrangovo. Taip pat siūlome papildyti, kad darbo ginčų šalimi laikomas ir rangovas, ir atsisakyti reikalavimo užsienio darbdaviui, komandiruojančiam darbuotoją, teikti informaciją apie darbuotojui taikomas Darbo kodekso nustatytas sąlygas, patikslinama, kad informuojama ne vėliau kaip iki darbo Lietuvoje pradžios.
Siūlome patikslinti, kad užsienio valstybės darbdavys pranešimus teikia tiesiogiai Darbo inspekcijai. Siūlome nustatyti, kad kelių transporto priemonių vairuotojams darbo sąlygų ypatumus nustato kelių transporto santykius reglamentuojantys įstatymai. Tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre. Jūsų paklausti užsirašė vienas Seimo narys A. Sysas. Gerbiamas Algirdai, klausite?
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Atsisakysiu, kad greičiau ateitų ir…
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, už konstruktyvumą. Dėl motyvų dėl įstatymo projekto po pateikimo taip pat nėra norinčių kalbėti. Balsavimas dėl įstatymo projekto – balsavimo metu.
16.23 val.
Įstatymo „Dėl pareiškimų pagal 1959 m. balandžio 20 d. Europos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir 1978 m. kovo 17 d. Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose papildomą protokolą“ projektas Nr. XIVP-460, Įstatymo „Dėl Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose antrojo papildomo protokolo ratifikavimo“ Nr. IX-1997 papildymo 4 ir 5 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-461 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-17.1, 2-17.2 klausimai – įstatymo „Dėl pareiškimų pagal 1959 m. balandžio 20 d. Europos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir 1978 m. kovo 17 d. Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose papildomą protokolą“ projektas Nr. XIVP-460 bei lydimojo teisės akto projektas Nr. XIVP-461. Pranešėja – teisingumo ministrė E. Dobrovolska.
E. DOBROVOLSKA (LF). Sveiki kolegos. Teikiamo projekto tikslas yra įgyvendinti įpareigojimą Europos Sąjungos valstybėms narėms, dalyvaujančioms tvirtesnio bendradarbiavimo Europos prokuratūros įsteigimo srityje, pripažinti ir pranešti, kad daugiašalio tarptautinio susitarimo dėl teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose įgyvendinimo tikslais Europos prokuratūra yra kompetentinga institucija. Papildyti ankstesnius Lietuvos Respublikos pareiškimus dėl kompetentingų institucijų. Taip pat nustatyti, kad Europos prokuratūra paskiriama kompetentinga teismine institucija.
Svarbu pranešti ir atkreipti jūsų dėmesį, kad planuojama, jog Europos prokuratūra pradės veikti šių metų birželio 1 dieną, todėl svarbu, kad pareiškimai įsigaliotų kuo anksčiau, kad Europos prokuratūra galėtų vykdyti savo užduotis. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre. Nėra kolegų, norinčių jūsų paklausti. Pasisakyti dėl motyvų dėl įstatymo projekto po pateikimo taip pat nematau norinčių. Balsavimas dėl įstatymų projektų – balsavimo metu.
16.25 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 2, 3, 5, 7, 10, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-533, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-534 (pateikimas)
Kiti darbotvarkės 2-18.1 ir 2-18.2 klausimai – Sporto įstatymo Nr. I-1151 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-533 ir lydimasis teisės aktas, projektas Nr. XIVP-534. Pranešėja – J. Šiugždinienė. Jos salėje nematau. Nėra. Šiek tiek vėliau ministrė gal pristatys. (Balsai salėje) Yra ministrė. Gerai, luktelsime.
Gerbiami kolegos, kol ministrė ateina, aš tik noriu įspėti frakcijų atstovus, kad darbotvarkę šiek tiek lenkiame ir balsavimas, matyt, bus šiek tiek anksčiau. Yra numatyta 18 valandą, bet, matyt, bent jau 17 val. 10 min.–17 val. 20 min., toks intervalas. Jeigu galite, įspėkite savo kolegas. Ministre, prašom.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dar kartą laba diena, mieli kolegos. Su džiaugsmu pristatau Sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatas. Teikiamas Sporto įstatymo projektas, kuriuo siūlomi svarbūs ir kompleksiniai sporto finansavimo tvarkos pokyčiai. Tai yra pirmiausia tikslinamas teisinis reglamentavimas po Konstitucinio Teismo nutarimo dėl Sporto rėmimo fondo ir įtvirtinamas aiškesnis, skaidresnis ir efektyvesnis fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto finansavimo modelis.
Siūlomi pagrindiniai pokyčiai. Kaip jau minėjau, tobulinamas Sporto rėmimo fondo reguliavimas. Yra įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Sporto rėmimo fondo.
Antras svarbus pokytis – steigiamas Sporto registras, jis pradės veikti 2023 metais.
Trečias svarbus dalykas – stiprinamas Nacionalinės sporto tarybos vaidmuo.
Ketvirtas – projektu siūloma tobulinti sporto organizacijų gerojo valdymo principus. Papildomi finansavimo kriterijai yra nustatyti ir lėšų neskyrimo kriterijai. Yra tikslinamos sąvokos. Taip pat yra suvienodinamas finansavimas aukšto meistriškumo sportui ir fiziniam aktyvumui. Didinamos valstybės stipendijos visiems sportininkams. Sulyginami su olimpinių žaidynių paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių dydžiai už pirmą–šeštą vietas, išplečiamas gaunančiųjų stipendijas ratas, tai yra skiriama ir jaunimui.
Projektas parengtas atsižvelgiant į darbo grupės pateiktus siūlymus, sporto organizacijų siūlymus. Buvo stengiamasi maksimaliai atsižvelgti į siūlymus, pateiktus įvairių sporto organizacijų. Projektui pritarė Vyriausybė. Prašom, jeigu turite klausimų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre. Jūsų paklausti užsirašė penki Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, yra be galo daug Teisės departamento pastabų. Man, kaip aktyviai sportuojančiam žmogui, irgi skaitant tą įstatymą kyla, taip sakant, aibė klausimų. Mano klausimas: kas rengė tą įstatymo projektą? Kadangi čia susikerta ir finansiniai dalykai, priimant šį įstatymą, ar buvo dar padaryta analizė, taip sakant, per STT prizmę? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Taip, tikrai. Dėl pastabų, kurias pateikė Teisės departamentas. Šiandien jas gavome, tikrai peržiūrėjome. Didelė dalis pastabų yra techninės, kelios yra labiau susiję su turiniu. Tikrai į visas tas pastabas galime atsakyti. Tai pastabos dėl kadencijų ir dėl kitų dalykų, bet dauguma pastabų yra labai techninės. Tikrai į tas technines pastabas, tikslinamos tam tikros sąvokos, nesudėtinga atsižvelgti. Į STT siūlymus taip pat buvo atsižvelgta. Ir dėl Sporto tarybos būtent veiklos tikrai atsižvelgėme ir įvertinome STT pastabas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, nors Teisės departamento pastabų daug, pagirtina, kad pagaliau procesas prasidėjo ir pradedame svarstyti šį projektą.
Na, pedagogų bendruomenė, piliečiai visada įtariai žiūri į tas visas antrines ministerijos įstaigas. Ir dabar svetainėje pažiūrėjau, yra Nacionalinė švietimo agentūra, Švietimo mainų paramos fondas, Europos socialinio fondo agentūra ir taip toliau, ir taip toliau. O dabar šiame įstatymo projekte numatoma pakeisti Švietimo mainų paramos fondo pavadinimą į Švietimo ir sporto projektų agentūrą „Motum“. Kas tai bus per mįslinga įstaiga, ar čia ta pati mergelė, tik kita suknelė, ar bus visiškai nauja kokybinė prieiga? Tai vienas dalykas.
Antras. Savivaldybių tarybose sumaištį kelia ugdymo įstaigų vadovų ir sporto įstaigų vadovų, pavyzdžiui, sporto gimnazijų vadovų, skyrimo tvarka – visiškai skirtinga. Aš neradau, ar šiame įstatyme dabar taip numatoma sutvarkyti tuos dalykus, ar ne?
Ir trečia. Kokios priežastys, kad tik nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliotų tas įstatymas? Ar šitiek dar derinimo tikitės ir reikia, kad tik nuo 2022 metų vidurio? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Todėl turbūt ir ateiname čia su šiuo įstatymu dabar. Kaip žinote, Konstitucinis Teismas pasisakė apskritai dėl fondo reikalų, čia ir kultūros įstatymai bus keičiami būtent atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimus. Mes skubame su šiuo įstatymu, nes pakeitimai yra labai svarbūs, juos reikia priimti iki liepos 1 dienos, kad galėtume laiku paskelbti 2022 metų kvietimą dėl fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų. Tikrai reikia parengti daug tvarkų. Kad nevėluotų finansavimas ir stipendijos nevėluotų, mums yra labai svarbu, kad šis įstatymas būtų priimtas iki liepos 1 dienos.
Dėl gimnazijų vadovų, tai įstatyme šio dalyko nėra, tai yra reguliuojama tvarkomis. Tai yra tai gali būti sureguliuojama tvarkomis.
Dabar dėl agentūros „Motum“ pavadinimo. Apskritai turiu pasakyti, kad mes pradėsime pavaldžių įstaigų peržiūrą, nes tikrai matome, kad yra labai įvairių agentūrų, kai kurių funkcijos tikrai dubliuojasi, ir tą tvarką reikia padaryti, reikia kokybinio pokyčio. Tai čia liečia ne tik su sportu susijusias, bet ir su švietimo sritimi, tai yra ir Studijų kokybės centras, ir Nacionalinė švietimo agentūra, kurias norime sustiprinti ir išgryninti funkcijas. Dėl „Motum“ sprendimas jau buvo priimtas anksčiau – dėl pavadinimo keitimo, ta agentūra taip pat bus stiprinama.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū ministrei, kad vis dėlto juda šis įstatymas. Jis yra labai lauktas.
Mano klausimas yra dėl 6 punkto. Iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų tik 4 % skirsite toms dviem institucijoms ir projektams. Kodėl 4 %, pavyzdžiui, kodėl ne 4,5 % ar 5 %? Kaip tas skaičius pasirinktas?
Ir dar vienas klausimas, nes gavau nemažai raštų iš įvairių institucijų. Kokie yra numatomi baziniai reikalavimai treneriams ir instruktoriams? Čia įstatyme nėra parašyta, bet jūs vis tiek apie tai diskutuojate. Ir ar bus suderinta su interesantais? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, profesore. Dėl trenerių ir instruktorių, na, tikrai šis klausimas buvo paliktas, ir dėl jų kvalifikacijų suteikimo, vėlesniam laikui, nes nėra susitarta. Čia yra tiesiogiai susiję taip pat su misijų išgryninimu kolegijų ir universitetų, nes šiandien nėra sutarimo, yra labai prieštaringi siūlymai.
Tikrai reikalinga ilgesnė diskusija, kuri turbūt tęsis dar nemažai laiko, kas turėtų rengti trenerius ir, tarkim, instruktorius, kokiu lygiu jie turėtų būti rengiami. Mes šiuo klausimu sutarimo dar neturime. Sakau, tai tikrai užtruks ir yra susiję apskritai su aukštojo mokslo, tai yra kolegijų ir universitetų, misijų išgryninimu.
Dabar dėl 4 %. Gal patikslinkite, kokioms institucijoms. Žinokite, aš dabar nepasakysiu, kam 4 %. Galiu patikslinti jums nebent tik asmeniškai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, 2020 metų pabaigoje Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos futbolo federacijos. Čia pažymėjo, kad Lietuvos futbolas glaudžiai susijęs su Lietuvos prestižu, o nusikalstamo pasaulio atstovų dalyvavimas futbolo bendruomenėje daro tikrai didelę žalą pasitikėjimui šia sporto šaka ir šalies reputacijai. Taip pat pinigų plovimo prevencijos ataskaitoje, Europos Komisijos darbiniame dokumente kalbama apie didelę riziką, susijusią su korupcija sporte.
Klausimas būtų toks: kokius veiksmus siūlote, kad į sporto valdymą ateitų nepriekaištingos reputacijos žmonės ir kad būtų užtikrintas skaidrumas, mūsų vaikų saugumas ir mūsų šalies prestižas?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Ir šiuo įstatymu yra sprendžiami šitie klausimai. Kaip jau minėjau, yra įvedami tam tikri gerojo valdymo principai kaip papildomi kriterijai. Tarkim, yra reikalavimas atlikti finansinių ataskaitų auditą, kurio niekada anksčiau nebuvo, apibrėžti valdymo narių kadencijų skaičių. Yra patikslinti kriterijai, kaip gali būti formuojamos rinktinės, taip pat lėšų neskyrimo kriterijai. Tarkim, kadangi mes formuojame registrą, bus reikalavimas labai skaidriai ir laiku pateikti informaciją registrui, kad mes galėtume viešai kuo daugiau atvirų duomenų… mes tikrai galėtume viešai matyti, kas vyksta. Aišku, kaip mes žinome, daug dalykų reguliuoja pačios federacijos. Mes galime tiktai per gerojo valdymo principus ir per tam tikrus finansavimo kriterijus, ir, kaip jūs minėjote, vadovų reputacijos reikalavimus. Manau, tikrai reikia juos siūlyti per gerojo valdymo principus griežtinti federacijoms. Mes galime tokį poveikį daryti ir jį tikrai esame suplanavę. Net šiuo įstatymu yra įtvirtinti reikalavimai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Ir paskutinysis klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiama ministre. Labai džiaugiuosi, kad pradedama įgyvendinti Vyriausybės programa ir išties kūno kultūros ir sporto srityje mes imamės veiksmų. Tikrai džiugina, kad pagaliau Sporto įstatymas pasiekė Seimą. Nemažai kartų buvo aptarinėjamas Sporto įstatymas, jo galima redakcija, projektas Jaunimo ir sporto komisijoje. Tikiuosi, kad šis įstatymas išties judės ir jeigu ne šioje sesijoje, tai bent jau rudens sesijoje bus priimtas.
Kitas dalykas. Žinome, yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas ir labai norėtųsi, kad per kitų metų biudžetus ir vėlesnius nenukentėtų aukšto meistriškumo sporto federacijos, sportininkai, nes tos proporcijos kintant akcizams išsikreipia. Palinkėčiau, nors tos nuostatos, aišku, jau nebeatsispindės įstatyme, bet kad ministerija išlaikytų tą proporcingumą. Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Tikrai išlaikysime proporcingumą. Vienas iš tikslų ir buvo. Kaip žinome, aukšto sportinio meistriškumo finansavimas buvo labai sumažėjęs per pastaruosius metus, tai mes šiuo įstatymu taip pat reguliuojame šitą dalyką ir 30 % Sporto rėmimo fondo lėšų yra skiriama aukštam sportiniam meistriškumui. Net ir pereidami prie kitokio finansavimo modelio šitai mes tikrai užtikrinsime.
Ką noriu pasakyti? Tikrai labai norisi, kad šitas įstatymas būtų priimtas dabar, nes jis yra susijęs ir su stipendijomis sportininkams, ypač jaunimui, ir mūsų laukia olimpiada. Matome, kad pasiruošimas vyksta sudėtingai, kad sportininkų šiais metais atrinkta stipriai mažiau, negu jų buvo atrinkta į Rio. Mums tikrai reikia dėti visas pastangas, kad būtų sustiprinta aukšto sportinio meistriškumo programa.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Dėl motyvų už pasisako S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaip ir sakiau, nedovanotinai užsitęsė Sporto įstatymo pataisų svarstymas. Jau prieš trejetą metų faktiškai mes čia girdėjome, buvo grasinama, kad sutvarkysime tą įstatymą ir taip toliau. Sveikinu, kad jau pristatoma.
Abejonių, kaip ir sakiau, yra nemažai, bet yra ir daug gerų dalykų. Patikslinamos sąvokos, pavyzdžiui, jau minėta „aukšto meistriškumo sporto varžybų“ sąvoka. Ir keista, bet netgi karantinas, pandemijos sąlygos parodė tokį keistą dalyką, kad kaip aukšto sportinio meistriškumo varžybas buvo galima traktuoti net pradinukų, vaikų kvadrato varžybas, taip ten viskas buvo išdėstyta. Dabar atsiranda daug tikslesnių paaiškinimų, kad tai turi būti tarptautinės varžybos, kad jos turi būti kalendoriuose ir taip toliau, eliminuojami tokie dalykai, kuriuos aš minėjau.
Aišku, abejonių yra. Man ta agentūra „Motum“ dar kelia abejonių, ar tai nesusiję su Olimpinio komiteto ir buvusio Sporto departamento, dabar Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos konfliktais, nesutarimais. Norėtųsi, kad objektyviai tos problemos būtų išspręstos. (Balsai salėje) Manyčiau, kad komitetuose ir komisijoje bus dar kartą prie to sugrįžta, patikslinami įvairūs dalykai. Kviečiu dabar pritarti po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Kadangi buvo pristatyti du įstatymų projektai, tai antras dėl motyvų už pasisako A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai labai raginčiau palaikyti. Gal ir nereikia raginti, nes, kiek mačiau, Jaunimo ir sporto komisijoje visų partijų ir frakcijų atstovai palaiko naują Sporto įstatymo redakciją. Išties turime parodyti didesnį dėmesį, jeigu jau žiūrime net į olimpines žaidynes, kurios praėjusiais metais buvo perkeltos į šiuos, turime mažiau savo atstovų. Ir tai yra vienas iš rodiklių, kad valstybė kol kas nepakankamą dėmesį skiria sportui. Aišku, buvo pandeminiai metai, gal ir dėl to rezultatai krito, bet, kaip ir kultūra, taip ir sportas yra mūsų valstybės prestižo reikalas ir kartu pačios valstybės reklama ir populiarinimas visame pasaulyje. Yra tam tikrų negerovių ir federacijose, ką minėjo ir kiti kolegos, ar tai būtų Futbolo federacija, ar Dziudo federacija, kai šešėlinės struktūros įsivyrauja. Tad turime rodyti didesnį dėmesį. Labai tikiuosi, kad jau kitais metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje atsiras ir atskiras departamentas, nes, panaikinus Kūno kultūros ir sporto departamentą, deja, suprastėjo sporto kuravimas visoje valstybėje. Trūksta ir žmogiškųjų resursų, pajėgų. Turėtų valstybė čia rodyti didesnį dėmesį ir lyderystę. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymų projektų – numatytu metu.
Dar kartelį visiems primenu, kad lenkiame darbotvarkę ir balsavimas dėl likusių įstatymų projektų bus anksčiau, orientuojamės, apie 17 val. 10 min.
16.43 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-490 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-20 klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-490. Pranešėjas – V. Juozapaitis. Pateikimo stadija.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Kultūros komiteto vardu teikiu Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio esmė yra suteikti teisę Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) sustabdyti finansines operacijas finansinėms institucijoms tuo atveju, jeigu internetu yra transliuojama programa arba autorines teises pažeidžiantys filmai, koncertai ir visa kita. Tai yra viena iš priemonių užkardant nelegalaus turinio skleidimo galimybę Lietuvoje.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Nėra Seimo narių, norinčių jūsų paklausti. Pasisakyti dėl motyvų dėl įstatymo projekto po pateikimo taip pat nėra norinčių. Balsavimas dėl įstatymo projekto taip pat tam numatytu metu. Dar kartą primenu, kad bus ženkliai anksčiau – apie 17 val. 10 min.
16.45 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2 straipsnio 16, 17 ir 43 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 56 straipsnio 1 ir 2 dalies, 58 straipsnio 4 dalies, 65 straipsnio 2 ir 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4170 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-21 klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4170. Pranešėjas – R. Šarknickas. V. Kernagis. Prašom.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Sveiki, kolegos. Įstatymas apima du dalykus. Pirmasis yra kabelinės retransliacijos sąvokos pakeitimas į retransliaciją, kadangi kabelinė televizija dabar yra transliuojama ne tik kabeliu, kaip buvo anksčiau, bet satelitu ir internetu, tiesiog ši sąvoka yra keičiama.
Antras dalykas yra privalomojo kolektyvinio administravimo paskelbimo teisės išplėtimas. Tai yra tai, kad ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, ir Lietuvos teismų praktika patvirtina, kad įstaigose, kurios turi įrengtus televizorius ir rodo televizijos programas, tarkime, restoranuose, kavinėse, baruose ar sporto klubuose, tas televizijos programų rodymas yra pripažintas kaip viešas paskelbimas. Todėl esant tokiai situacijai tiesiog būtina išplėsti tų dalykų kolektyvinio administravimo taikymo sritį. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūsų paklausti užsirašė vienas Seimo narys. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, atėjo pagrindinis pranešėjas ir skėsčioja rankomis. Šis įstatymo projektas buvo registruotas praėjusioje kadencijoje. Gal galite pasakyti, kodėl jis neišvydo dienos šviesos ir nebuvo pateiktas praėjusioje kadencijoje? Ačiū.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Įstatymo projektas gali būti registruotas ir pateiktas tada, kai ateina jo eilė. Tiesiog kažkaip eilė neatėjo, bet atėjo šiandien. Aš nemanau, kad ši diena yra kuo nors prastesnė negu diena prieš metus ar dvejus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūsų nori paklausti dar du Seimo nariai, neskubėkite. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi R. Šarknickas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas Vytautai, čia kaip ir komiteto pirmininkas beveik padėjo atsakyti. Nuo kada įsigalios, nes čia parašyta 2019 metų data, nuo kada galėtų įsigalioti šis įstatymas?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Aš manau, kad vis tiek jis keliaus į mūsų komitetą, komitete mes svarstydami ir pradėsime svarstyti. Bet aš manau, kad kitų metų sausio 1 diena būtų ta data, kai galėtų įsigalioti šis įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega. Ir paskutinis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš dėkoju jums, kad amžinai nežiūrite į praeitį ir einate į priekį. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kaip supratau, tai nebuvo klausimas, gal labiau pasisakymas dėl motyvų. Tuoj pažiūrėsime, ar dėl įstatymo projekto, dėl viso įstatymo (labai dėkui) yra norinčių kalbėti dėl motyvų. Nėra. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu metu, kuris ateis labai greitai.
16.48 val.
Darbo kodekso Nr. XII-2603 171 ir 176 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-528 (pateikimas)
Pereiname prie paskutinio darbotvarkės 2-23 klausimo – Darbo kodekso Nr. XII-2603 171 ir 176 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-528. Pranešėjas – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, ačiū, gerbiami kolegos. Pastaruoju metu daug kalbame apie darbo santykius, ir mūsų Darbo kodekse yra toks skirsnis – informavimas ir konsultavimas. Ir ten informavimą ir konsultavimą atlieka vadovai, turėtų atlikti, jeigu nėra profesinių sąjungų, yra darbo tarybos. Aš manau, kad normalaus informavimo, konsultavimo nebuvimas atveda prie tokių dalykų kaip mobingas ir netgi mirtys. Apie tai daug kalbame.
Šiuo atveju į mane kreipėsi žmogus, kuris švietimo įstaigose konsultuoja darbo tarybas. Perskaitysiu tokią pastraipėlę iš jo laiško – tai mane paskatino kreiptis į jus, kolegos, ir, aišku, į Trišalę tarybą, jeigu pritarsite, kad vis dėlto sureguliuotume, kaip renkamos darbo tarybos. Taigi jis rašo: tačiau ne vienoje mokykloje ar švietimo įstaigoje iškilo neaiškumų dėl naujos kadencijos darbo tarybos rinkimų inicijavimo, organizavimo ir vykdymo. Viename Darbo kodekso straipsnyje rašoma, kad tai veikiančios darbo tarybos pareiga, kai baigiasi, kitas sako kitaip. Nors rinkimų komisiją privalo sudaryti vadovas, buvo švietimo įstaigų, kai jis atsisakė tai daryti. Tad buvo neaišku, kas turi organizuoti ir vykdyti darbo tarybos rinkimus. Todėl aš ir teikiu tas pataisas, pasikonsultavęs ir su juo. Iš karto, užbėgant už akių, sutinku su Teisės departamento nuostata, tiek su viena pastaba, tiek su kita, kad Darbo kodekso 176 straipsnio 2 dalyje, aišku, reikia įrašyti tą nuostatą – jeigu ne pirmąkart renkama, tai daro darbo taryba.
Dėl narių skaičiaus. Aš manau, kad čia yra apsisprendimo klausimas, arba palikti tą patį skaičių, ar nustatyti kitokį. Bet aš manau, kad mūsų, kaip įstatymų leidėjų, pareiga yra užtikrinti, kad nebūtų vilkinama galimybė sudaryti darbo tarybas, jeigu profesinių sąjungų nėra, kad žmonės galėtų gauti informavimą ir konsultavimą, žinotų šiek tiek, taip sakant, šviesų rytojų geriau, negu nebūtų su jais šnekamasi. Tokie pasiūlymai dėl šio Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūsų klausti nori du Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai dėkui. Gerbiamas Algirdai, jūsų, šios srities profesionalo ir tikrai išmanančio šią sritį, noriu iš principo klausti ne tiek apie projekto turinį, jam, matyt, tikrai verta pritarti ir reikia diskutuoti, bet iš principo jūs palietėte darbo tarybų institutą, santykinai neseniai sukurtą. Kaip jūs apskritai vertinate veiksmingumą? Jos kartais institucijose kuriamos dėl to paukščiuko, kad galėtų įvykdyti – turime, išrinkome, suformavome. Kiek jos realiai prisideda prie darbuotojų padėties gerinimo kaip tas instrumentas, kuris kai kur keičia ir profesines sąjungas?
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Turiu prisipažinti, kad nebuvau didelis šalininkas darbo tarybų atsiradimo, nes teko dirbti visose darbo grupėse rengiant, tobulinant, liberalizuojant Darbo kodeksą. Visas tas peripetijas puikiai žinau. Tai buvo tam tikras direktyvos perkėlimas, kad jeigu nėra profesinių sąjungų, o Lietuvoje mes tikrai negalime pasigirti gausa, mes, taip sakant, pagal natūrą separatistai, gerąja ar blogąja prasme, ir profesinių sąjungų narių skaičius nėra labai didelis. Darbo tarybų, sakykim, veiksmingumas ir produktyvumas priklauso vis dėlto nuo žmonių. Jeigu tie žmonės tikrai empatiški tam, kas vyksta jų kolektyve, jeigu jie nebijo drąsiai paklausti vadovo to, kas parašyta Darbo kodekse, arba dar ir daugiau, tai viskas su tomis tarybomis visai neblogai. Dalis tų tarybų virsta ir aktyvesnėmis profesinėmis sąjungomis. Bet jeigu tai yra… formaliai sukuria vadovas dažniausiai, visokių galėčiau papasakoti istorijų, tuomet, aišku, to veiksmingumo neužtenka. Aš manau, mes čia ir pralošiame, jeigu mes kalbame apie darbo santykius, apie socialines garantijas, apie darbo užmokestį. Vis dėlto stiprių profesinių sąjungų ir darbo tarybų nebuvimas leidžia darbdaviams visada turėti veiksmingesnius sprendimus savo naudai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Paskutinysis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Iš tikrųjų labai aktualus klausimas. Pastaruoju metu, jau paskutinius penkerius, šešerius metus vartojamas žodis mobingas ir panašiai. Džiugu, kad yra asmuo, kuris kreipiasi, gal ir ne tik jis vienas, ir panašiai.
Aš tik norėjau paklausti. Yra kolektyvinė darbo taryba ir nacionalinė – Valstybinė darbo inspekcija. Kiek čia susikerta tie keliai ir kas efektyviau, geriau dirba? Ir pritariu dėl vieno dalyko, kad profesinės sąjungos narys tikrai turėtų būti toje darbo taryboje. Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Mūsų įstatymas labai apibrėžia, kada, taip sakant, nustoja veikti darbo tarybos, jeigu atsiranda daugiau kaip 30 % profesinės sąjungos narių, kuriuos jungia. Santykis, jeigu jūs klausiate apie Valstybinės darbo inspekcijos funkciją ir darbo tarybų, tai aš manyčiau, vėlgi grįžtu prie to paties, jeigu tikrai darbo tarybos aktyviai nori ginti savo narius, tai jos gali patarti savo nariui, ką reikia daryti. Manau, kad mes labai teisingai padarėme, kai Darbo kodekse įtvirtinome darbo ginčų komisijas. Labai daug nukrovėme teismų darbą, pagreitinome procesą ir tas procesas, taip sakant, 97 % yra darbuotojų naudai.
Aišku, reikia paaiškinti tam žmogui, kad jis turi teisę ir gali kreiptis. Čia nuo ko aš pradėjau. Informavimas ir konsultavimas, švietimas žmonių, kokias teises jie turi, ne tik pareigas, ką jie turi daryti, ko klausyti, kaip vykdyti, kada išeiti, ką padaryti, bet ko jie gali reikalauti iš savo darbdavio užtikrindami savo teises.
Jeigu tie žmonės žino, tai jie gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, prie kurios yra darbo ginčų komisijos. Sakau, jos dirba labai efektyviai ir procesas pajuda greitai. Bet, sakau, ir nuo įstatymų leidėjų irgi priklauso, kaip mes sureguliuojame tą procesą. Tos pataisos, kurios atsirado, kaip sako, vadovas nenori skirti tarybos ir tarybos nėra, senoji nustojo galioti, naujos nėra… Tai sureguliuokime taip, kad paprasčiausiai tokio laikotarpio nebūtų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl viso įstatymo projekto dėl motyvų po pateikimo nėra norinčių pasisakyti Seimo narių. Gerbiami kolegos, informuoju, kad tai buvo… Yra. Motyvai už – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF) Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kuo daugiau kelių atveriame profesinėms sąjungoms ir darbuotojams, tuo iš tikrųjų mes galime daugiau padėti žmonėms, kaip gerbiamas pranešėjas teisingai sakė, suprasti savo didesnes galimybes ir savo didesnes teises. Kviečiu palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Motyvų prieš nėra norinčių pasakyti. Dėl įstatymo projekto netrukus balsuosime. Tai yra paskutinis įstatymo projektas šiandien. Dar kartą visiems primenu, kad tuojau pereisime prie balsavimo. Jeigu kas dar galite, atvykite kaip galima greičiau į salę.
16.57 val.
Informaciniai pranešimai
Tuo metu aš perskaitysiu Sekretoriato gautą Mišrios Seimo narių grupės posėdžio protokolą, kuriuo yra informuojama, kad iki 2021 m. gruodžio 31 d. imtinai Mišri Seimo narių grupė pritaria A. Butkevičiaus kandidatūrai į Mišrios Seimo narių grupės seniūnus, o V. Bako iki to paties termino pritaria kaip seniūno pavaduotojo. (Balsai salėje) Su tuo kolegas ir sveikiname. Lieka D. Griškevičius. Jis rotacijos būdu, matyt, užims vienas ar kitas pareigas.
16.58 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-514, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-515 (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, pereiname prie balsavimo, paskutinio likusio šiandien balsavimo. Pirmas klausimas, dėl kurio turėtume apsispręsti, 2-15.1 ir 2-15.2 – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-514 ir lydimasis Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-515. Kas pritariate įstatymų projektams po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 55, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu dėl abiejų įstatymų projektų siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime, labai dėkui. Siūloma svarstymo data – 2021 m. birželio 8 d. Ar galime pritarti tokiam siūlymui? Galime. Labai dėkui.
16.59 val.
Darbo kodekso 108, 109, 139, 213 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-489 (pateikimo tęsinys)
Kitas 2-16 klausimas, dėl kurio turėtume apsispręsti, – Darbo kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-489. Po pateikimo. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetą. Ar galime pritarti tokiems siūlymams bendru sutarimu? Galime, labai dėkui. Siūloma svarstymo data – birželio 22-oji. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, labai dėkui.
17.00 val.
Įstatymo „Dėl pareiškimų pagal 1959 m. balandžio 20 d. Europos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir 1978 m. kovo 17 d. Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose papildomą protokolą“ projektas Nr. XIVP-460, Įstatymo „Dėl Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose antrojo papildomo protokolo ratifikavimo“ Nr. IX-1997 papildymo 4 ir 5 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-461 (pateikimo tęsinys)
Kitas balsavimas dėl klausimų 2-17.1 ir 2-17.2 bloko – įstatymų projektai Nr. XIVP-460 ir Nr. XIVP-461 po pateikimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu dėl abiejų įstatymų projektų siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime, labai dėkui. Siūloma svarstymo data – birželio 22-oji. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, labai dėkui.
17.01 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 2, 3, 5, 7, 10, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-533, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-534 (pateikimo tęsinys)
Kiti darbotvarkės 2-18.1 ir 2-18.2 klausimai, kuriuos turėtume spręsti, įstatymų blokas – projektas Nr. XIVP-533 ir lydimasis projektas Nr. XIVP-534. Kas pritariate įstatymų projektams, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Švietimo ir mokslo komitetą, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetą.
Per šoninį mikrofoną – V. Alekna.
V. ALEKNA (LSF). Aš norėjau, kad taip pat Jaunimo ir sporto reikalų komisija galėtų kaip papildoma…
PIRMININKAS. Papildoma Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Labai dėkui. Ar galėtume pritarti tokiems siūlymams bendru sutarimu? Galime, labai dėkui. Siūloma svarstymo data – birželio 22-oji. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta, labai dėkui.
17.03 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-490 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-20 klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-490. Balsavimas po pateikimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Kultūros komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, labai dėkui. Siūloma svarstymo data – birželio 22-oji. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta.
17.04 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2 straipsnio 16, 17 ir 43 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 56 straipsnio 1 ir 2 dalies, 58 straipsnio 4 dalies, 65 straipsnio 2 ir 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4170 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-21 klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4170. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 87, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Kultūros komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstymo data – birželio 22 diena. Galime pritarti? Dėkoju, pritarta.
17.05 val.
Darbo kodekso Nr. XII-2603 171 ir 176 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-528 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-23 klausimas – Darbo kodekso Nr. XII-2603 171 ir 176 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-528. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Labai dėkui.
Seimo narių pareiškimų nematau. (Balsai salėje) Registruojamės, žinoma.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Skelbiu gegužės 25 dienos vakarinį Seimo plenarinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.