LIETUVOS RESPUBLIKOS
elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu
įstatymo Nr. XI-2052 papildymo 13¹ straipsniu įstatymO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 papildymo 13¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant pašalinti teisinio reguliavimo spragą ir įstatymo lygiu įtvirtinti specialiuosius saugumo reikalavimus Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu projektui (toliau – EES sinchronizacijos projektas).

Šiuo metu nėra nei įstatymuose, nei jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose aiškiai ir sistemiškai apibrėžtų specialiųjų saugumo reikalavimų EES sinchronizacijos projektui. Dalis šių reikalavimų gali būti išvedami iš atskirų teisės normų ar jų praktinio taikymo, tačiau nuoseklaus reguliavimo šiuo atveju yra pasigendama, o išvestinis saugumo reikalavimų taikymas perdavimo sistemos operatoriui įgyvendinant EES sinchronizacijos projektą yra teisiškai neapibrėžtas, nepakankamas ir neatitinkantis projektui keliamų valstybės strateginių tikslų energetikos sektoriuje.

EES sinchronizacijos projektą įgyvendina Lietuvos Respublikos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius – LITGRID AB, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymu (toliau – Įstatymas), jo įgyvendinamaisiais teisės aktais, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) išduotomis sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu sąlygomis (toliau – Techninės sąlygos). Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema turi būti išplėtota taip, kad
2025 metais ją būtų galima sujungti su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu.

Tam, kad būtų tinkamai įvykdytos Techninės sąlygos ir EES sinchronizacijos projektas įgyvendintas įstatymų leidėjo nurodytu laiku, t. y. 2025 metais, perdavimo sistemos operatorius vykdo keturiolika konkrečių elektros energetikos infrastruktūros projektų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 821 „Dėl Elektros energetikos projektų, vykdomų įgyvendinant elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą, sąrašo patvirtinimo“) ir realizuoja veiksmus ir priemones, kuriuos įgyvendinus Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema bus sujungta su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu ir desinchronizuota nuo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių elektros energetikos sistemos, t. y. IPS / UPS sistemos (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 918 „Dėl Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių plano patvirtinimo“).

Vykdydamas elektros energetikos infrastruktūros projektus ir realizuodamas veiksmus ir priemones, reikalingus EES sinchronizacijos projektui įgyvendinti, perdavimo sistemos operatorius susiduria su daugybe rizikų, kurių nesuvaldžius kiltų grėsmė, kad EES sinchronizacijos projektas negalės būti įgyvendintas tinkamai ir laiku, o tai yra vienintelis būdas pasiekti Įstatymo preambulėje aprašytus Lietuvos Respublikos energetinio saugumo ir energetinės nepriklausomybės strateginius tikslus.

Viena pagrindinių rizikų, su kuriomis susiduria perdavimo sistemos operatorius, yra saugumas. Šios daugialypės rizikos mastą ir grėsmę neabejotinai padidina Europos Sąjungos ir NATO veiklos principams ir vertybėms priešiškų subjektų kenkėjiška veikla politinėje, socialinėje, komunikacijų ir elektroninėje erdvėje. Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių patirtis rodo, kad energetinio saugumo projektai yra vienas pagrindinių taikinių tokiai veiklai. Lietuvos Respublikai įgyvendinant EES sinchronizacijos projektą, kuris yra bene paskutinė valstybės priklausomybės nuo trečiosios šalies valdomos energetinės sistemos sąsaja, taip pat kategoriškai pasisakant prieš nesaugią Astravo atominę elektrinę, neatmestina galimybė, kad EES sinchronizacijos projektas ir perdavimo sistemos operatoriaus įgyvendinami elektros energetikos infrastruktūros projektai taip pat gali tapti valstybei priešiškų interesų turinčių Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių subjektų kenkėjiškos veiklos taikiniu. Siekiant apsisaugoti nuo tokios veiklos ir galimų neigiamų pasekmių elektros energetikos sistemai, būtina užtikrinti saugų EES sinchronizacijos projektų įgyvendinimą.

Galima išskirti šiuos saugumo reikalavimus, kuriuos, įgyvendindamas EES sinchronizacijos projektą, privalo užtikrinti perdavimo sistemos operatorius:

1) technologinį saugumą, apimantį integruotą elektros energijos perdavimo sistemos darbo stabilumą, saugumą (įskaitant techninę saugą), patikimumą ir kokybę, tarp jų ir naujus elektros perdavimo tinklo objektus ir įrenginius, kurie bus suprojektuoti, pastatyti (įrengti) ir integruoti į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą įgyvendinant EES sinchronizacijos projektą;

2) informacinį saugumą siekiant užtikrinti su EES sinchronizacijos projekto įgyvendinimu susijusios konfidencialios informacijos, įskaitant komercines (gamybines) paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją, ar kitos su valstybės energetiniu saugumu susijusios informacijos apsaugą ir pagrįstą disponavimą ja bei šios informacijos atskleidimą tretiesiems asmenims;

3) nacionalinį saugumą, kuris privalo būti užtikrintas griežtai stebint ir kontroliuojant, kad į EES sinchronizacijos projekto įgyvendinimą įtraukiami asmenys atitiktų valstybės nacionalinio saugumo interesus pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą (toliau – Apsaugos įstatymas);

4) tiekimo saugumą užtikrinant, kad EES sinchronizacijos projektui įgyvendinti reikalingos prekės būtų tiekiamos, paslaugos teikiamos ir darbai vykdomi maksimaliai saugiai, patikimai ir efektyviai taip, kad būtų nenutrūkstamai realizuojamos teisės aktuose nustatytos priemonės ir veiksmai bei EES sinchronizacijos projektas baigtas įstatymų leidėjo nurodytais 2025 metais;

5) įrenginių apsaugą, kuri apima elektros energijos perdavimo sistemos objektų ir įrenginių apsaugą ir fizinę saugą laikantis teisės aktuose ir perdavimo sistemos operatoriaus vidaus aktuose nustatytų reikalavimų;

6) kibernetinį saugumą užtikrinant perdavimo sistemos operatoriaus valdomų informacinių sistemų apsaugą nuo kenkėjiškos veiklos elektroninėje erdvėje.

Perdavimo sistemos operatorius šiuo metu deda visas pastangas, kad tokie saugumo reikalavimai pagal galimybes būtų užtikrinti esamomis reguliavimo priemonėmis, teisinio reguliavimo spragas daugeliu atveju sprendžiant perdavimo sistemos operatoriaus vidaus aktų ar gerosios praktikos pagalba. Pradiniuose EES sinchronizacijos projekto etapuose tokie perdavimo sistemos operatoriaus veiksmai buvo pakankami. Tačiau realizuojant tolesnes priemones ir veiksmus, o ypatingai pradėjus vykdyti Harmony Link jungties statybos projektą, reikalingas labiau integruotas, sistemiškas ir teisiškai pagrįstas specialiųjų saugumo reikalavimų EES sinchronizacijos projektui reglamentavimas ir užtikrinimas.

Esama teisinio reguliavimo spraga, kai, nepriklausomai nuo EES sinchronizacijos projekto strateginės svarbos valstybės energetiniam saugumui ir energetinei nepriklausomybei, jam taikytini specialieji saugumo reikalavimai nėra nuosekliai įtvirtinti įstatymo lygiu, neleidžia jų tinkamai reglamentuoti įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais, o perdavimo sistemos operatoriui pasitelkti šiuos saugumo reikalavimus užtikrinant EES sinchronizacijos projekto saugų, patikimą ir efektyvų įgyvendinimą. Siekiant, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema būtų sujungta su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu ir desinchronizuota nuo IPS / UPS sistemos 2025 metais, be jau nustatytų įpareigojimų, būtina suteikti ir efektyvius reguliavimo instrumentus, kuriais perdavimo sistemos operatorius galėtų pasinaudoti įgyvendindamas projektą. Specialiųjų saugumo reikalavimų tinkamas užtikrinamas yra būtent vienas tokių instrumentų.

Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu yra siūloma papildyti Įstatymą 13¹ straipsniu, kuris įstatymo lygiu įtvirtintų specialiuosius saugumo reikalavimus EES sinchronizacijos projektui, privalomai užtikrinamus projektą įgyvendinančio perdavimo sistemos operatoriaus. Įstatymo lygiu nustatyti specialūs saugumo reikalavimai ne tik užtikrins EES sinchronizacijos projekto saugumo teisinio reguliavimo aiškumą ir nuoseklumą, bet taip pat objektyviai įgalins perdavimo sistemos operatorių vadovautis šiais reikalavimais teikiant pasiūlymus dėl tam tikrų su projekto įgyvendinimo saugumu susijusių priemonių teisinio reguliavimo tobulinimo, taip pat efektyviau valdyti perdavimo sistemos operatoriaus vidaus procesus ir įgyvendinamus elektros energetikos projektus.

Specialiųjų saugumo reikalavimų EES sinchronizacijos projektui reglamentavimas įstatymo lygiu ir jų sistemiškas užtikrinimas reguliavimo ir praktinėmis projektų valdymo priemonėmis yra būtinas siekiant, kad EES sinchronizacijos projektas būtų įgyvendintas tinkamai ir laiku bei pasiekti su juo siejami valstybės strateginiai tikslai.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

Įstatymo projektą parengė Energetikos ministerijos Energetinio saugumo grupė (tiesioginis rengėjas – patarėjas Gediminas Karalius, tel. (8 5) 203 4472, papild. 2, el. p. [email protected]). Rengiant Įstatymo projektą buvo konsultuojamasi su elektros perdavimo sistemos operatoriumi LITGRID AB.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo šiuo metu nėra.

Šiuo metu nei įstatymuose, nei jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nėra aiškiai ir sistemiškai apibrėžtų specialiųjų saugumo reikalavimų, kurių taikymas yra svarbus įgyvendinant EES sinchronizacijos projektą. Dalis šių reikalavimų gali būti išvedami iš atskirų teisės normų ar jų praktinio taikymo, tačiau nuoseklaus reguliavimo šiuo atveju trūksta, o išvestinis saugumo reikalavimų taikymas yra teisiškai neapibrėžtas ir yra nepakankamas, kad būtų galima tinkamai atsižvelgti į visus rizikos veiksnius.

4. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Sprendžiant esamo teisinio reguliavimo spragos problemą ir siekiant, kad EES sinchronizacijos projektas būtų įgyvendintas tinkamai ir laiku, Įstatymo projektu siūloma papildyti Įstatymą
13¹ straipsniu, kuris nustatytų ir apibrėžtų specialiuosius saugumo reikalavimus EES sinchronizacijos projektui. Siūloma, kad tokie specialieji saugumo reikalavimai įstatymo lygiu būtų įtvirtinti baigtiniu sąrašu, kuris nebūtų plečiamas įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Šie specialieji saugumo reikalavimai būtų taikomi perdavimo sistemos operatoriui realizuojant teisės aktuose nustatytus ir jo kompetencijai priskirtas EES sinchronizacijos projekto įgyvendinimo priemones ir veiksmus.

Įstatymo projektu teikiamo Įstatymo 13¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti perdavimo sistemos operatoriaus pareigą, įgyvendinant EES sinchronizacijos projektą, užtikrinti specialiuosius saugumo reikalavimus, kurių tinkamas įgyvendinimas yra būtinas siekiant apsaugoti esminius valstybės energetinio saugumo interesus ir strateginius tikslus energetikos sektoriuje, sujungiant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu. Pabrėžtina, kad į specialiųjų saugumo reikalavimų sąrašą siūloma įtraukti tik tuos reikalavimus, kurių kiekvienas yra esminės svarbos valstybės nacionalinio saugumo interesams energetikos sektoriuje, nevertinant procedūrinio ar kasdienio pobūdžio, t. y. perdavimo sistemos operatoriaus operacinės veiklos, reikalavimų, kurie yra išsamiai reglamentuojami kitais teisės aktais ir (ar) perdavimo sistemos operatoriaus vidaus aktais.

Įstatymo projekte siūlomi nustatyti ir apibrėžti šie specialieji saugumo reikalavimai EES sinchronizacijos projektui:

1) Technologinio saugumo reikalavimas, nustatantis, kad perdavimo sistemos operatorius privalo užtikrinti elektros energijos perdavimo sistemos darbo stabilumą, saugumą (įskaitant techninę saugą), patikimumą ir kokybę naujų perdavimo tinklo objektų ir įrenginių, reikalingų EES sinchronizacijos projektui įgyvendinti, projektavimo, statybos, įrengimo, prijungimo prie perdavimo tinklo, bandomosios eksploatacijos (paleidimo ir derinimo darbų), statybos užbaigimo ir eksploatacijos, t. y. visų EES sinchronizacijos projekto įgyvendinimo etapų, metu.

Šis saugumo reikalavimas detalizuoja bendrąją perdavimo sistemos operatoriaus kompetenciją, įtvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, ir ją susieja su konkrečiais EES sinchronizacijos projekto įgyvendinimo etapais. Šiuo saugumo reikalavimu siekiama užtikrinti integruotą ir nenutrūkstamą elektros energijos perdavimo sistemos darbo saugumą ir patikimumą vykdant EES sinchronizacijos projektą sudarančius konkrečius elektros energetikos infrastruktūros projektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą, taip pat įstatymu įtvirtinti perdavimo sistemos operatoriaus atsakomybę už tokį perdavimo sistemos saugumą ir patikimumą.

2) Informacinio saugumo reikalavimas, nustatantis, kad perdavimo sistemos operatorius privalo užtikrinti su EES sinchronizacijos projekto įgyvendinimu susijusios konfidencialios informacijos, įskaitant komercines (gamybines) paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją, ar kitos su valstybės energetiniu saugumu susijusios informacijos apsaugą. Informacinės saugos reikalavimas, inter alia, taikomas ir tai informacijai apie EES sinchronizacijos projektą, kurią perdavimo sistemos operatorius privalo atskleisti jo organizuojamuose prekių, paslaugų ir (ar) darbų pirkimuose dalyvaujantiems tiekėjams ir subtiekėjams.

Šiuo saugumo reikalavimu siekiama užtikrinti, kad perdavimo sistemos operatorius imtųsi ypatingų apsaugos priemonių disponuodamas su EES sinchronizacijos projektu susijusia informacija, o jo atliekamuose pirkimuose tokia informacija, bet kita ko, nebūtų atskleista nacionalinio saugumo interesų neatitinkantiems tiekėjams ir (ar) subtiekėjams, kurių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra atliekama Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Informacinis saugumo reikalavimas pirkimų procedūrose turės būti užtikrintas perdavimo sistemos operatoriui atliekant EES sinchronizacijos projektui įgyvendinti reikalingų prekių, paslaugų ir (ar) darbų pirkimus.

3) Nacionalinio saugumo reikalavimas, nustatantis, kad perdavimo sistemos operatorius privalo užtikrinti elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto apsaugą nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, iš anksto kreipdamasis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl nuomonės, išvados ar rekomendacijos pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 punktą dėl asmenų, su kuriais įgyvendinant elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą perdavimo sistemos operatorius ketina pasirengimo pirkimui metu vykdyti rinkos dalyvių konsultacijas, juos kviesti dalyvauti konkurse ar teikti pasiūlymus, taip pat inicijuodamas elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą įgyvendinančių asmenų ar šio projekto įgyvendinimui skirtų sandorių patikrą Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Šiuo saugumo reikalavimu siekiama užtikrinti, kad, pirma, perdavimo sistemos operatorius dar prieš pradėdamas bet kokį su EES sinchronizacijos projektu susijusį bendradarbiavimą su kitais asmenimis būtų užtikrintas, kad jo teikiama informacija nebus atskleista Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų neatitinkantiems asmenims, ir, antra, perdavimo sistemos operatorius neprarastų EES sinchronizacijos projektui įgyvendinti svarbaus laiko, jei procedūras (pavyzdžiui, pirkimo procedūras) tektų kartoti vėlesniuose etapuose paaiškėjus, kad tiekėjas ar subtiekėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

4) Tiekimo saugumo reikalavimas, nustatantis, kad perdavimo sistemos operatoriaus užtikrinama tiekimo grandinė EES sinchronizacijos projektui įgyvendinti reikalingoms prekėms, paslaugoms ir (ar) darbams įsigyti atitiktų Įstatymo projektu teikiamus specialiuosius saugumo reikalavimus. Šiuo saugumo reikalavimu yra siekiama visoje tiekimo grandinėje – nuo pirkimų procedūrų inicijavimo iki sudarytų sandorių visiško įvykdymo – užtikrinti atitiktį specialiesiems saugumo reikalavimams EES sinchronizacijos projektui. Užtikrindamas šį saugumo reikalavimą, perdavimo sistemos operatorius turėtų turėti galimybę taikyti supaprastintas, mažiausią administracinę naštą sukeliančias ir efektyviausias procedūras, be kita ko, įskaitant prekėms, paslaugoms ir (ar) darbams įsigyti atliekamus pirkimus. Tokias procedūras, pagrindus jų poreikį, nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) reikalavimais.

Šiuo saugumo reikalavimu siekiama ne tik įtvirtinti perdavimo sistemos operatoriaus prievolę užtikrinti saugumo reikalavimų laikymąsi kiekviename iš EES sinchronizacijos projekto įgyvendinimo tiekimo grandinės elementų, bet taip sudaryti galimybes perdavimo sistemos operatoriui pritaikyti maksimaliai lanksčias ir efektyvesnes tokios tiekimo grandinės valdymo procedūras. Ši galimybė, inter alia, turėtų apimti ir perdavimo sistemos operatoriaus teisę Pirkimų įstatyme nustatyta tvarka taikyti supaprastintą pirkimų procedūrą arba, pagrindus poreikį, kreiptis dėl Pirkimų įstatymo netaikymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Efektyvesnis, mažesnę administracinę naštą sukeliantis tiekimo grandinės valdymas reikšmingai prisidėtų prie EES sinchronizacijos projekto įgyvendinimo tinkamai ir laiku.

5) Įrenginių apsaugos ir kibernetinio saugumo reikalavimas, nustatantis perdavimo sistemos operatoriaus pareigą užtikrinti EES sinchronizacijos projektui įgyvendinti įrengiamų ir įrengtų perdavimo tinklo objektų ir įrenginių apsaugą ir fizinę saugą bei susijusių informacinių sistemų kibernetinį saugumą. Šis saugumo reikalavimas turėtų būti užtikrintas Apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Įstatymo projektu teikiamo Įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad perdavimo sistemos operatorius, užtikrindamas šio straipsnio 1 dalyje nustatytus specialiuosius saugumo reikalavimus EES sinchronizacijos projektui, bendradarbiauja su atsakingomis valstybės institucijomis, kitais tinklų operatoriais ir kitais asmenimis. Tokį bendradarbiavimą perdavimo sistemos operatorius užtikrins vadovaudamasis atitinkamomis Įstatymo, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo ir kitų kompetencijas Lietuvos Respublikos energetikos sektoriuje nustatančių teisės aktų nuostatomis.

Be aptartų kiekvieno iš Įstatymo projektu siūlomų nustatyti specialiųjų saugumo reikalavimų sąlygojamų naudų, priėmus teikiamą Įstatymo projektą, numatomos šios bendrosios naudos EES sinchronizacijos projektui:

1) įstatymo lygiu įtvirtinami saugumo reikalavimai EES sinchronizacijos projektui, kurių tinkamas įgyvendinimas yra būtinas siekiant apsaugoti esminius valstybės energetinio saugumo interesus ir strateginius tikslus energetikos sektoriuje;

2) užtikrinamas įpareigojimų perdavimo sistemos operatoriui, įgyvendinančiam EES sinchronizacijos projektą, teisinio reguliavimo aiškumas ir nuoseklumas;

3) kiekvienas iš teikiamų specialiųjų saugumo reikalavimų lemia ne tik perdavimo sistemos operatoriaus pareigą, bet taip pat suteikia teisinius instrumentus efektyvesniam sprendimų priėmimui kiekviename iš EES sinchronizacijos projekto įgyvendinimo etapų;

4) paprastesnės ir efektyvesnės perdavimo sistemos operatoriaus taikomos procedūros (įskaitant, potencialių tiekėjų ir subtiekėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros ir pirkimų procedūras) reikšmingai prisidės prie tinkamai ir laiku – t. y. 2025 metais – įgyvendinto EES sinchronizacijos projekto;

5) skaidrus ir aiškus specialiųjų saugumo reikalavimų EES sinchronizacijos projektui reglamentavimas įstatymo lygiu leis užtikrinti efektyvesnę projekto įgyvendinimo priežiūrą ir koordinavimą, kuriuos pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, kaip nurodyta Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje.

Apibendrinant pirmiau aptartus Įstatymo projektu siūlomus naujo teisinio reguliavimo aspektus ir laukiamas naudas, galima daryti išvadą, kad būtina priimti Įstatymo projektą, siekiant EES sinchronizacijos projektą įgyvendinti maksimaliai apsaugant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus ir ketinant tą padaryti tarpvalstybiniuose susitarimuose ir Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjo nustatytais ambicingais terminais.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Įstatymo projekto priėmimas ir specialiųjų saugumo reikalavimų įtvirtinimas įstatyminiu lygmeniu leistų užtikrinti, kad vienas svarbiausių energetikos sektoriaus strateginių tikslų – EES sinchronizacijos projektas – būtų įgyvendintas tinkamai ir laiku bei pasiekti su juo siejami valstybės strateginiai tikslai. Priėmus Įstatymo projektą, bus suteikta papildomų teisinio reguliavimo instrumentų, kuriais perdavimo sistemos operatorius galės pasinaudoti, siekdamas efektyviai ir laiku vykdyti EES sinchronizacijos projektui įgyvendinti reikalingas procedūras. Įgyvendinus EES sinchronizacijos projektą, bus sustiprintas Lietuvos Respublikos energetinis ir ekonominis saugumas, tarp jų – eliminuota trečiųjų šalių infrastruktūros tiesioginė įtaka Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemai ir padidės bendras elektros sistemų patikimumas Baltijos regione.

Įgyvendinus EES sinchronizacijos projektą ir įvykdžius elektros energijos perdavimo sistemos integraciją į europines sistemas, bus užtikrintas jos saugumas ir patikimumas veikiant Europos Sąjungos teise, reguliavimu ir vertybėmis grindžiamoje sistemoje, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos valstybėms narėmis ir jų strateginėmis partnerėmis. Tai turės reikšmingą teigiamą įtaką Lietuvos Respublikos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai.

Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimtas Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Priimtas Įstatymo projektas sudarys tinkamas teisines prielaidas užtikrinti specialiųjų saugumo reikalavimų EES sinchronizacijos projektui vykdymą, remiantis esminiais valstybės energetinio saugumo interesais ir strateginiais tikslais energetikos sektoriuje, taip pat suteiks papildomų teisinio reguliavimo instrumentų, kuriais perdavimo sistemos operatorius galės pasinaudoti efektyviai ir laiku vykdyti EES sinchronizacijos projektui įgyvendinti reikalingas procedūras. Įgyvendinus EES sinchronizacijos projektą, bus sustiprintas Lietuvos Respublikos energetinis ir ekonominis saugumas, tarp jų – eliminuota trečiųjų šalių infrastruktūros tiesioginė įtaka Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemai.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.

9. Ar Įstatymo projektas yra parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.

10. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Priėmus Įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. liepos 31 d. turės pakeisti ir (ar) priimti šiuos įgyvendinamuosius teisės aktus:

1) Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu
Nr. 1540 „Dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

2) pirkimų, atliekamų įgyvendinant EES sinchronizacijos projektą, tvarką ir sąlygas, jei specialios pirkimų tvarkos ir sąlygų poreikis bus nustatytas ir pagrįstas vadovaujantis Pirkimų įstatymu.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti

Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų neprireiks.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Įstatymo projektas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje.

14. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Reikšminiai žodžiai yra „energetikos politika“, „elektros energija“, „energetinis saugumas“, „ES tarpvalstybinis bendradarbiavimas“, „energetikos tinklas“, „europinė struktūra“, „nacionalinio saugumo interesai“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.