LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-1314 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-11-22 Nr. XIVP-4217(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustatantį, jog privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, atitinkančiu įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus, nurodytus Žemės įstatyme. Projektu siūloma nustatyti, kad privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.

Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais.

Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „Pažymėtina, kad žemės sklypų savininkai dažnu atveju valdo ne tik žemės ūkio paskirties žemę, tačiau ir kitų žemės paskirčių žemę, kuri glaudžiai susijusi su vykdoma žemės ūkio veikla, t. y. kitos paskirties žemės sklype žemės savininkas gyvena ir neretu atveju minėtos paskirties sklypuose laikoma žemės ūkio technika ar pastatyti šiai technikai laikyti reikalingi statiniai. Kadangi minėtieji sklypai yra neatsiejamai susieti su žemės sklypo savininko veikla bei kitais jo nuosavybės teise valdomais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, Įstatymo projektu siūloma suteikti galimybę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ne tik greta esančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams, bet ir kitų paskirčių žemės sklypų savininkams, jeigu jų įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise galės asmuo, nuosavybės teise turintis bet kokios paskirties (t. y. žemės ūkio, miškų ūkio, vandens ūkio, konservacinės ar kitos paskirties) žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Taigi, asmuo, nuosavybės teise turintis bet kokios paskirties žemės sklypą, nebūtinai „glaudžiai susijusį su vykdoma žemės ūkio veikla (pavyzdžiui, miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame nevykdoma žemės ūkio veikla), galėtų pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, besiribojantį su jo turimu žemės sklypu. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus, yra pakankamai pagrįstas ir logiškas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pirmenybė įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą neturėtų būti suteikta gretimų žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams, o jeigu tokių nėra, tik tada kitos paskirties žemės sklypų savininkams, jeigu jie vykdo žemės ūkio veiklą, atitinkančią siūlomus nustatyti kriterijus. Kitu atveju, pirmenybės teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę galėtų fiziniai asmenys, kurie yra įregistravę ūkininko ūkį, tačiau nevykdo žemės ūkio veiklos („sofos ūkininkai“), o tai galimai neužtikrintų nupirktos žemės ūkio paskirties žemės tolesnio naudojimo pagal jos pagrindinę naudojimo paskirtį bei nebūtų pasiektas projekto aiškinamajame rašte nurodytas projekto tikslas spręsti žemės ūkio paskirties žemės fragmentavimo problematiką.

Antra, projektu siūlomu teisiniu reguliavimu ribojama žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininko nuosavybės teisė, nes jis negalėtų savo nuožiūra, laisvai disponuoti savo turtu ir parduoti žemės ūkio paskirties žemę savo pasirinktam asmeniui, pavyzdžiui, žemės ūkio veikla užsiimantiems artimiesiems giminaičiams (vaikams, broliams ir seserims ir pan.), nes pagal projekto nuostatas pirmenybės teisę tokią žemę pirkti turėtų projektu siūlomus nustatyti reikalavimus atitinkantys besiribojančių žemės sklypų savininkai, kurie, nors ir įregistravę ūkininko ūkį, tačiau žemės ūkio veikla galėtų ir nesiversti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka teisėkūros proporcingumo principą, o žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkų nuosavybės teisės nepagrįstai, neproporcingai ribojamos.

Trečia, kaip jau buvo minėta, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Taigi, teikiamu projektu siūloma nustatyti skirtingus reikalavimus tokią pačią ūkinę veiklą vykdantiems subjektams - ūkininkams ir juridiniams asmenims, nuosavybės teise turintiems besiribojantį žemės sklypą, pirmenybės teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, t. y. ūkininkams reikalavimas, kad jų pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarytų daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų nebūtų taikomas, nors pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies nuostatas ūkininkas gali verstis ne tik žemės ūkio veikla, bet ir miškininkyste ar kitokia įstatymų neuždrausta veikla. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomus nustatyti reikalavimus dėl tam tikro dydžio pajamų iš žemės ūkio veiklos ūkininkams ir juridiniams asmenims nereikėtų suvienodinti.

2. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2024 m. lapkričio 1 d.) 118¹ punkte nustatyta taisykle, projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ įrašytina formuluotė „iki 2024 m. gruodžio 31 d.“.

Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 2 dalį siūlytina išdėstyti taip: „Iki 2024 m. gruodžio 31 d. pradėtos įsiterpusio privataus žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo procedūros užbaigiamos pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas. Pardavimo procedūra laikoma pradėta, jeigu privataus žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą yra pranešęs pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

3. Palaikome nuomonę, išdėstytą 2024 m. spalio 24 d. Teisės departamento išvadoje dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo reg. Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-4217, kad, atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, dėl teikiamo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.

Departamento direktorius                                                                                     Dainius Zebleckis

N. Azguridienė, tel. (0 5)  209 6546, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. (0 5)  209 6165, el. p. saulius.svedas@lrs.lt