Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 7, 2020 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 1, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 12
STENOGRAMA
2020 m. gruodžio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos! Prašau užimti savo vienas. Pradedame gruodžio 10 dienos (ketvirtadienio) Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai.
10.00 val.
Informaciniai pranešimai
Perskaitau Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojo rinkimų protokolą. Ši frakcija praneša, kad šių metų gruodžio 2 dieną Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos posėdyje bendru sutarimu frakcijos seniūno pavaduotoju išrinktas T. Tomilinas.
Taip pat Užsienio reikalų komiteto protokolas mus informuoja apie Seimo tarpparlamentinių ryšių grupių steigimą. Nutarta siūlyti sudaryti tarpparlamentinių ryšių grupes su Austrijos Respublika, Estijos Respublika, Graikijos Respublika, Sakartvelu, Jungtiniais Arabų Emyratais, Šiaurės Europos šalimis, Tadžikistano Respublika. Pritarta bendru sutarimu.
10.03 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. gruodžio 10 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
Darbotvarkės 1-1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar turite pastabų dėl šios dienos darbotvarkės? A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF*). Aš, mieli kolegos, frakcijos vardu siūlyčiau išbraukti projektą Nr. XIIIP-5368. Tai yra Farmacijos įstatymo projektas. Kaip žinote, vakar Seimo valdyba atsisakė faktiškai pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus atlikti ekspertinį vertinimą. Kreipiausi į Etikos ir procedūrų komisiją ir šįryt jau buvo gautas atsakymas, kad atsisakymo klausimas būtų apsvarstytas artimiausiame posėdyje. Remiantis šituo, aš manau, tikrai reikėtų išsiaiškinti procedūrinius dalykus ir palaukti neskubant, nes komisija, matyt, kitą savaitę susirinks. Juo labiau kad 2017 metais Etikos ir procedūrų komisijos buvo labai aiškus pasakymas, kad tokie valdybos veiksmai nelabai galimi. Manau, tikrai reikia išsiaiškinti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, ar yra dar prašymų dėl darbotvarkės? Ne. Tuomet balsuojame dėl Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos prašymo išbraukti iš šio ryto darbotvarkės Farmacijos įstatymą.
Užsiregistravo 108, balsavo 106: už – 44, prieš – 42, susilaikė 20. Siūlymui nepritarta. Per šoninį mikrofoną – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš, deja, bet turiu konstatuoti, kad šis balsavimas buvo labiau procedūrinis dėl to, kaip funkcionuoja Seimas. Labai dėkoju, kad dalis netgi Konservatorių frakcijos balsavo už išbraukimą. Mes čia kalbame ne tiek apie farmaciją, kiek apie precedento neturintį dalyką, kai valdyba nusprendžia, kad nereikia ekspertinės išvados. Tai yra visiškai nepriimtina. Jau kalbėti apie visokius komitetus yra beviltiška, lyginant su šituo, kai opozicija netenka pagrindinio įrankio, kuriuo puikiausiai naudojosi konservatoriai praeitoje kadencijoje. Žinokite, kolegos, tai yra labai rimta ir labai grėsminga.
PIRMININKĖ. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami opozicijos atstovai, vis dėlto aš linkiu ir jums pagalvoti, ar kartais nepiktnaudžiaujate opozicijai suteiktomis galimybėmis, kai šiuo atveju ekspertizės dėl analogiškų projektų bene penkiais atvejais jau buvo išsakytos. Puikiai žinote, kad pagal Statutą ekspertizės reikalaujama, kai keičiami esminiai principai, o kai yra siūloma tik datą pastumdyti, kur čia yra esminiai principų keitimai? Tiesiog paliekama situacija, kokia dabar yra.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas Jurgi, ne man jus mokyti, kas yra opozicija, kas yra Seimo statutas. Jūs per daug reikšmingai visą savo politinę karjerą žiūrėjote į kiekvieną Statuto raidę. Ir jeigu jūs man įrodinėsite, kad daugybės žmonių likimai yra neesminiai pokyčiai, niekada to neįrodysite, juolab ir neturite teisės įrodinėti opozicijai, kas yra piktnaudžiavimas, kas ne. Jūs esate valdžia, mes – opozicija. Mes naudojamės mūsų įstatymu garantuotomis teisėmis.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl visos darbotvarkės.
Užsiregistravo 123, balsavo 122: už – 90, prieš – 4, susilaikė 28. Darbotvarkei pritarta.
10.06 val.
Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 1, 2, 3, 31, 8, 9 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5331(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5331(2). Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Pasiūlymų, pastabų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 6 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 7 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Pritariame bendru sutarimu. 8 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl viso projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Atsiprašau, L. Kasčiūnas norėtų kalbėti už. L. Kasčiūno salėje nematau. Laurynai, ar norėtumėte kalbėti dėl darbotvarkės 1-2 klausimo? Motyvai už.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Aš tik noriu pakartoti, kad iš tikrųjų šis Tarptautinių operacijų įstatymo pakeitimas yra labai svarbus mūsų sąjungininkams. Mes prilyginame laikinąjį gyventojų statusą, pavyzdžiui, sąjungininkių, pirmiausia Jungtinių Amerikos Valstijų, civiliams ir rangovams, ir kariams, kurie galėtų atvažiuoti į Lietuvą, veikti čia mums svarbiuose projektuose, stiprinti mūsų saugumą ir kartu išspręsti jų praktines problemas. Noriu pasakyti, kad kviečiu balsuoti visiems vieningai už, nes tai yra išties labai svarbus mūsų NATO sąjungininkų dalykas visame sąjunginiame reikale. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti. Balsavimas dėl projektų vyks nuo 12 val. 25 min.
10.06 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 33, 34 straipsnių, dvidešimt devintojo2 skirsnio pakeitimo ir Statuto papildymo nauju 1869 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-63(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 33, 34 straipsnių, dvidešimt devintojo2 skirsnio pakeitimo ir Statuto papildymo nauju 1869 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-63(3). Pranešėjas – S. Šedbaras.
Pirmoji Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, tai yra visiškai redakcinė pastaba, ir komitetas jai pritarė.
PIRMININKĖ. Antroji Teisės departamento pastaba.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip pat tiesiog per skubėjimą buvo praleistas kito straipsnio pataisymas, kai keičiasi straipsnių numeracija. Tai irgi grynai redakcinė pastaba. Šįryt komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Kadangi atsiranda naujas straipsnis, reikia balsuoti dėl šio straipsnio. Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume 1 straipsniui?
Užsiregistravo 115, balsavo 114: už – 109, prieš nėra, susilaikė 5.
Toliau einame pastraipsniui. 1 straipsnis tampa 2 straipsniu. Prašau pristatyti Teisės departamento pataisą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ką tik balsuodami mes pataisėme vieną straipsnį, dėl to keičiasi kitų straipsnių numeracija. Tai tik numeracijos pakeitimas, redakcinė pastaba.
PIRMININKĖ. Tuomet balsuojame dėl 2 straipsnio.
Užsiregistravo 115, balsavo 114: už – 112, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta.
Toliau dėl 3 straipsnio Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašau pristatyti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai yra lygiai analogiška straipsnių pernumeravimo pastaba, nes pasislenka straipsniai. Šiuo atveju komitetas, žinoma, pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkui. Balsuojame dėl 3 straipsnio. Kas pritaria, balsuoja už, kiti balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 110, prieš nėra, susilaikė 3. Straipsniui pritarta.
Kitas straipsnis. Analogiška Teisės departamento pastaba.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Lygiai taip pat dėl straipsnių pasistūmimo, redakcinė pastaba. Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkui. Balsuojame dėl 4 straipsnio.
Užsiregistravo 116, balsavo 114: už – 113, prieš nėra, susilaikė 1. Straipsniui pritarta.
Dėl 5 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė Teisės departamento pastabai.
PIRMININKĖ. Dėl numeracijos pritarta. Prašau pristatyti kitą Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad visa tai yra sukelta į 4 straipsnį, tačiau yra atskiri Statuto straipsniai. Todėl dėl atskirų Statuto straipsnių taip pat pasisakysime, kas buvo siūlyta ir kaip komitetas apsisprendė. Manau, kad reikia irgi atskirai balsuoti. Šiuo atveju dėl 18611 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba dėl tų sąlygų, kada gali vykti nuotolinis Seimo posėdis. Buvo Seimo narės, komiteto narės A. Širinskienės pasiūlymas ir vakar komitetas, ilgai diskutuodamas, tokiai galutinei redakcijai, kokiomis sąlygomis gali vykti nuotolinis Seimo posėdis, į Teisės departamento pastabą mes atsižvelgėme ir galutinai suredagavome šį straipsnį, komitetas tokiai redakcijai pritarė.
PIRMININKĖ. Balsuojame už 18610 straipsnį. Pasiūlymų dėl šio straipsnio nėra.
Užsiregistravo 114.
Balsavo 114: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 2. Pritarta 18610 straipsniui.
Dabar prašyčiau pristatyti dėl 18611 straipsnio antrąją Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taigi aš pirmą pastabą jau ką tik pristačiau.
Antra pastaba buvo patikslinti straipsnio formuluotę, kuri buvo darbo grupės, dėl kokių platformų turi būti Statute pasisakyta, kad būtų saugu Seimo nariams dirbti ir Seimui dirbti nuotoliniu būdu. Čia buvo tiktai grynai redakcinio pobūdžio pasiūlymas. Komitetas pritarė ir suformulavo kartu su Kibernetinio saugumo centru, su Seimo kanceliarija, su Teisės departamentu tokią formuluotę. Štai ji dabar skamba taip, kad Seimo posėdis turi būti organizuotas saugiomis telekonferencijų platformomis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame dėl viso 18611 straipsnio.
Užsiregistravo 114.
Balsavo 114: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 2. Straipsniui pritarta.
18612 straipsnis. Dėl jo pastabų, pasiūlymų negauta. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Balsuojame.
Užsiregistravo 108.
Balsavo 108: už – 106, prieš nebuvo, susilaikė 2. Straipsniui pritarta.
18613 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Balsuojame.
Užsiregistravo 115.
Balsavo 115: už – 113, prieš nėra, susilaikė 2. Straipsniui pritarta.
18614 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Balsuojame dėl šio straipsnio.
Užsiregistravo 110, balsavo 110: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 3. Straipsniui pritarta.
Balsuojame dėl viso 5 straipsnio.
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 113, prieš nebuvo, susilaikė 2. 5 straipsniui pritarta.
6 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Balsuojame.
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 113, prieš nėra, susilaikė 2.
Motyvai dėl viso. Keturi – už, keturi – prieš. P. Saudargas norėtų kalbėti už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Tikrai per daug svarbus projektas, kad dėl jo nekalbėtume. Man atrodo, tai yra vienas svarbiausių šios sesijos projektų. Taip pat tai, ko gero, yra vienas nuodugniausiai ir atsakingiausiai rengtų projektų šioje sesijoje, nes jį rengė ne politikai, ne Seimo nariai – rengė Seimo teisės specialistai, informacinių technologijų specialistai, vėliau tikrai nuodugniai tyrinėjo valdyba, teikė pataisas.
Kitas aspektas. Man atrodo, nors ir labai reikalinga skuba dėl šio klausimo, tačiau buvo sudarytos visos galimybės visiems Seimo nariams teikti savo pasiūlymus ir tikrai, man atrodo, išskirtinis Teisės ir teisėtvarkos komiteto tiek dėmesys, tiek ir tam tikra gera valia – daugumai ir, ko gero, absoliučiai beveik visoms pataisoms buvo arba pritarta, arba pritarta iš dalies. Aš džiaugiuosi mūsų balsavimais dėl straipsnių, tai tikrai rodo sutelktą Seimo valią, nes dėl šio projekto reikia mūsų visų valios, tai yra mūsų Statutas, mūsų apsisprendimas, kaip mes dirbsime nuotoliniu būdu, o to tikrai reikia.
Aš linkiu Seimui, kad niekada nereikėtų pereiti prie nuotolinio darbo, kad mes pabaigtume sėkmingai šią sesiją ir į kitą sesiją jau pavasarį susirinktume normaliai, tradiciškai įveikę visą pandemiją, sumažinę skaičius, dinamiką, einant dinamikai mažėjančia kryptimi. Tačiau jeigu ne, kas jeigu ne, todėl mums reikia operatyviai dirbti tarpušvenčiu, po Naujųjų metų. Skaičiai tik blogėja, o Seime atvejų daugėja.
Taip, mielieji, būsime priversti dirbti nuotoliniu būdu, todėl mes turime būti pasiruošę šį variantą. Man atrodo, šis Statuto projektas atliepia mūsų visų lūkesčius, yra tinkamas ir leis mums sėkmingai dirbti ir nuotoliniu būdu. Raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Prieš norėtų kalbėti R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tiesų gal ne kiek prieš, o norėčiau, kad, kolegos, pagalvotume, ką mes darome. Tai nėra kokia nors nenormali situacija, tai nėra karo atvejis. Jeigu mes galvojame, kad dėl ligos Seimo nario pareigą mes galime palikti ir Seimo narys galės pareigą atlikti kur nors kambarėlyje pagal tai, kaip dabar yra sukonstruota formuluotė – organizuoti šiuos posėdžius nuotoliniu būdu… Ką reiškia nuotoliniu būdu? Tai reiškia, kad L. Karalius, A. Sacharukas, kurie buvo pašalinti, vienas buvo pašalintas apkaltos būdu, nes neva leido pasinaudoti kitam kortele, dabar pagal tokią nuostatą ir esant tokiai situacijai Tailande, Filipinuose ar bet kur kitur gulėdamas paplūdimyje galėjo balsuoti.
Antras dalykas. Nejaugi mes praradome sveiką nuovoką?! Dabar sako, Seimas tapo židiniu. Tai Seimo nario pareiga yra tinkamai ir sąžiningai tarnauti Lietuvos žmonėms ir laikytis priimtų teisės aktų. Trys dienos atgal vienas mūsų Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Alytuje prisidaro nuotraukų – be kaukių, be nieko, visiškai nesilaikydamas jokių rekomendacijų. Kas gali pasakyti, kad po trijų dienų mes neturėsime židinio? Prieš dvi tris savaites keletas Seimo narių nusprendė viename kabinete atšvęsti vieno pareigų išrinkimą. Septyni Seimo nariai susirgo. Praeitą savaitę lygiai taip pat kitoje frakcijoje įvyko toks pats pasisėdėjimas. Trys frakcijos nariai iškrito. Tai kur mūsų sąmoningumas ir mūsų protas?
Ir galų gale kitas dalykas, kas man lemia ir noriu susilaikyti, kodėl nesuteikta galimybė pasirinkti Seimo nariui. Jeigu kalbate, kad posėdžio salėje ar kitoje laikinoje Seimo posėdžių vietoje, ar bus užtikrinta, kad Seimo narys galėtų ateiti ir čia posėdžiauti? Kur tada pirmininkaus Seimo Pirmininkė ir posėdžio pirmininkas? Ar pirmininkaus namuose, ar pirmininkaus čia, tribūnoje? Sako, visa tai nuspręs valdyba. Bet valdyboje neatstovauja, nei Mišrios grupės nėra atstovo ir neaišku, kaip bus priimta. Aš tik dėl to norėčiau susilaikyti, nes visiškai neaišku, kaip bus vedami posėdžiai.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Vyšniauskas kalba už.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai norėčiau pasisakyti už šį projektą. Seimas turi būti pavyzdys visoms kitoms institucijoms. Šiuo metu mes esame bene viena paskutinių valstybinių institucijų, iš didžiųjų institucijų, kuri neturi tokios galimybės posėdžiauti, balsuoti ir normaliai dirbti nuotoliniu būdu. Todėl labai raginu palaikyti tai, ką padarė Seimo kanceliarija kartu su Seimo valdyba, sudėliodami šitą įstatymo projektą iki galo. Tikrai yra gera reakcija, gera versija.
Taip pat norėčiau pažymėti, kad šis projektas yra labai svarbus žvelgiant į ateitį. Nesame garantuoti, kad pandemijų nebus ateityje, nesame garantuoti, kad kokios nors problemos, pavyzdžiui, Astravo atominės elektrinės problema, nevirs kokiu nors dideliu įvykiu, dėl kurio irgi Seimui reikės turėti įrankius. Tai įrankis ateičiai mums visiems. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Prieš norėtų kalbėti V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Visų pirma norėčiau padėkoti daugumai, kad mes dar iki šiol posėdžiaujame ne nuotoliniu būdu. Tai yra gerai, nes pirmosios pandemijos atveju Seimas tiesiog pademonstravo tokią baimę ar čia buvo pragmatiški interesai. Bet aš iš tos patirties, kurią mes turėjome: nuotoliniu būdu buvo labiau siekiama ne apsaugoti Seimo narių sveikatą, tai daugiau buvo širma, o tiesiog sumažinti Seimo vaidmenį valstybės gyvenime. Aš tikrai turiu abejonių, kad nuotolinių posėdžių įteisinimas vis dėlto galėtų sumažinti Seimo vaidmenį valstybės gyvenime, kitaip sakant, patraukti jį iš sprendimų priėmėjų.
Antra vertus, žinote, kai priešakinėse linijose šiandien dirba medikai, policininkai, mokytojai, ar mes norėtume, kad, pavyzdžiui, policija dirbtų nuotoliniu būdu ir reaguotų į įvykius, tirtų nusikaltimus nuotoliniu būdu. Matyt, sunkiai tai įsivaizduotume. Taip pat ir Seimas yra svarbi valstybės institucija, kuri vis dėlto turėtų priimti sprendimus betarpiškai, užtikrinti maksimalų jų viešumą, skaidrumą ir įsitraukimą.
Ir trečias dalykas. Žinote, man keistai atrodo, kai mes bijome įteisinti balsavimą internetu renkant, tai yra rinkimus internetu, o Seimo darbo nuotoliniu būdu mes nebijome įteisinti. Jau nebėra baisu ir kibernetinės atakos, ir visi kiti argumentai, kurie čia skamba.
Tai aš šiuo atveju susilaikysiu vien dėl to, kad turime vis dėlto užtikrinti Seimo dalyvavimą valstybės gyvenime. Šis projektas, deja, to neužtikrina.
PIRMININKĖ. Motyvai už – L. Savickas.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, man atrodo, kaip ir daugelis mūsų šiandien salėje, mes linkime vieni kitiems, kad nereikėtų šio posėdžio niekada perkelti į nuotolinį režimą. Tačiau situacija yra sudėtinga, reikalauja nestandartinių sprendimų, ir mes turime jų ieškoti. Norėčiau argumentuodamas už pasakyti, prisiminkime pirmuosius mūsų posėdžius, kaip skubėdami bandėte priimti kelių eilučių Statuto pakeitimus. Labai gerai, kad pavyko opozicijos balsais vis dėlto įtikinti, kad reikia dialogo ir susikalbėjimo. Ir aš sakyčiau, kad mes, kaip parlamentas, naujos kadencijos parlamentas, formuojame naujas savo darbo tradicijas. Ir šis Statuto projektas, matant, kokia dauguma šiuo metu mes balsuojame, yra puikus pavyzdys, kad jeigu iš tikrųjų nuoširdžiai norime, vadinasi, ir galime susėsti drauge ir dėl svarbiausių projektų susitarti. Ir tikiu, kad lemiamas balsavimas būtent tai ir parodys. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikro netgi karo metais, aš pasižiūrėjau, daugelis parlamentų dirbo, nors situacija buvo kur kas labiau įtempta. Taip jau yra įprasta, ir tą tradiciją, kurią mes turėjome, ir pasaulis turi. Dabartiniu metu imkite Britanijos parlamentą, jis irgi dirba, nors sėdi tik kas penktas eilėje, bet viskas dirba. Taip pat Vokietijos Bundestagas dirba ir kiti. Mes, aišku, siunčiame tokią žinutę, kad mes labai norime išsiskirti ir prisitaikyti šiuolaikiškai naudodami priemones, kurių efektyvumas yra neaiškus. Kaip, pavyzdžiui, šie skydai. Faktiškai tai kaip tvoros nuo uodų. Ką jie apsaugo? Kad nematytum geriau? Kad negirdėtum geriau? O iš tikro tai nuo to viruso, kad viskas atšoka ir lieka, priešingai, tas virusas viduje. Tai dėl tokių sprendimų, mano supratimu, mes tik savo autoritetą griauname ir parodome, padidiname ir taip didelę visuomenėje įtampą, nusivylimą ir baimę. Manau, kad mes turėtume nepritarti. Aš bent nepritariu šitam projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Jeigu Seimui nuoširdžiai būtų rūpėjęs šitas klausimas, jį būtų buvę galima jau balandžio mėnesį sutvarkyti. Gerai, kad mes dabar pasivejame laiką. Aš labai tikiuosi, kad didele balsų dauguma priimsime šitas Statuto pataisas.
Iš tikrųjų tų, kurie šneka prieš, aš norėčiau paklausti, tai kaip jūs žiūrite į akis savo iš esmės sprendimais siųsdami mokyklas į nuotolinį mokymą, stabdydami verslų veiklą, patys neparodydami to pavyzdžio visuomenei, kaip galima dirbti pasinaudojant šiuolaikinėmis technologijomis nuotoliniu būdu. Tai tikrai siūlyčiau nedviveidžiauti ir balsuoti už šitas Statuto pataisas, nes to jau seniai reikėjo.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų susidaro toks vaizdas, kad mes siūlome visiems važiuoti automobiliu, kuris neturi net techninės apžiūros ir jam neužtikrintas elementarus saugumas. Šiandien mes matome, kas vyksta pasaulyje. Netgi NATO susitikimuose atranda įsilaužėliai landų ir įsilaužia į susitikimus. Jeigu mes neužtikriname sistemų saugumo, kaip mes galime užtikrinti balsavimo teisingumą? Kaip mes užtikrinsime, ar nėra padaroma įtaka Seimo nariui balsuoti vienu ar kitu klausimu? Kaip mes užtikrinsime, ar tikrai balsuoja Seimo narys? Į tuos klausimus mes atsakymų neturime.
Ir šiaip pajuokaujant, ką dabar girdime iš viešosios erdvės, – paskelbsime nepaprastąją padėtį, karo policija padės visus suvakcinuoti, karo policija gal padės ir apsispręsti, už ką balsuoti. Tai jeigu einame tuo keliu, neužtikrinti pirmiausia saugumo ir atsakomybės, kas atsakys, ar tikrai balsuoja Seimo narys, ar išreiškia savo valią, tai mes to negalime padaryti. Padarykime viską, ką reikia, saugumui užtikrinti, o po to darykime tą žingsnį. Tai turime galvoti, ką darome.
O kai bus nepaprastoji padėtis, mes žinome, ką gali reikšti vieni ar kiti įstatymai. Tai galime netyčia taip, nežinau, paskelbti kam nors karą arba prisijungti prie ko nors. Deja, bet realybė tokia.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Motyvai už, prieš išsakyti. Balsavimas numatytu laiku.
Dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ką jūs ten toje valdyboje ar Seniūnų sueigoje sprendžiate? Dėl pataisų, dėl straipsnių galime balsuoti. Dabar pabalsuokime, klausimas bus baigtas. Kam jūs čia kilnojate? Ar turi kokios nors elementarios logikos šitas jūsų sprendimas? Dėl visų straipsnių, pataisų galime balsuoti, o kai ateina už visą – negalime. Kas čia yra?
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai, yra sprendimas, kad balsavimas vyksta numatytu laiku, kad Seimo nariai, planuodami savo laiką, galėtų susirinkti į Seimo salę. Būti ar nebūti Seimo salėje, yra Seimo narių sprendimas. Prašom – norėtų kalbėti V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiama Pirmininke, kadangi ten neaišku dėl tų replikų po balsavimo, noriu pasinaudoti proga ir ponui, kuris nori į akis pasižiūrėti, pažiūrėti į akis ir pasakyti: jūs net nesuvokiate, už ką jūs siūlote balsuoti. Seimas nesiunčia verslo į nuotolinį darbą – tai daro Vyriausybė. Jeigu tai darytų Seimas, jis įvestų nepaprastąją padėtį, kitaip tariant, Seimas nusišalino, tada ir yra grėsmė, kad nusišalins ir dabar. Jūs paskaitykite įstatymą ir suvokite, už ką jūs siūlote balsuoti, kolega.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, replikos išsakytos. Balsavimas numatytuoju laiku.
10.34 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5303(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5303(2) prijungiamas prie projekto Nr. XIIIP-5302. Šį pakeitimą sudaro vienas straipsnis. Motyvai už, prieš. Dėl motyvų už užsirašė M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, augant valstybės garantijų poreikiui ir apimčiai, svarbu nustatyti aiškius limitus ne tik valstybės teikiamai garantijai, bet ir institucijoms, kurios garantuoja valstybės vardu, tokioms kaip „Invega“ ar Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Pavyzdžiui, šiais metais nustatyta visa garantijų apimtis buvo 768 mln. eurų. Tai yra gana ženklios sumos, todėl yra reikalavimas, kad Biudžeto sandaros įstatyme mes nustatytume labai aiškius limitus. Tikslų skaičių sužinosime sulaukę jau patikslinto biudžeto projekto ir taip atitinkamai bus nustatytas limtas ir institucijoms, kurios garantuoja valstybės vardu, 2021 metais. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai išsakyti. Balsavimas numatytuoju laiku.
10.37 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4912(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4912(2) prijungiamas prie projekto Nr. XIIIP-5302. Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Pasiūlymų, pataisų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Ačiū. 2 straipsnis. Pataisų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
Dėl viso projekto motyvai už, prieš. Už norėtų kalbėti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, mano supratimu, šis įstatymo projektas į vienus vartus yra svarbiausias šios dienos darbotvarkės klausimas. Jeigu nori suremontuoti seną automobilį, gali patirtas išlaidas atskaityti iš gyventojų pajamų mokesčio ir metų pabaigoje iš mokesčių administratoriaus atgauti dalį patirtų išlaidų. Lygiai taip pat, jeigu nori susiremontuoti seną būstą, gali atgauti dalį patirtų išlaidų. Bet jeigu nori atnaujinti senas žinias, to padaryti negali, o šis įstatymas skatins mokytis visą gyvenimą ir sudarys galimybę atgauti dalį patirtų išlaidų net už antrą, trečią, ketvirtą ar penktą diplomą. Jeigu asmuo neturi pajamų, tas pajamas galės pasidindinti jo tėvai.
Taigi iš tiesų yra unikalus projektas, kuris paskatins žmones daugiau mokytis, atnaujinti savo žinias ir taip galbūt persiorientuoti, pakeisti kvalifikaciją ar galbūt tobulinti savo žinias ir kurti didesnę pridėtinę vertę.
Labai svarbu, kad šis įstatymas galioja net tik studijoms Lietuvoje. Tol, kol gyventojas yra pripažįstamas nuolatiniu Lietuvos gyventoju… Pavyzdžiui, jeigu jis turėtų nuolatines nuotolines studijas Oksforde ar Harvarde, lygiai taip pat savo dalį patirtų išlaidų galėtų atskaityti iš gyventojų pajamų mokesčio metų pabaigoje ir taip susigrąžinti dalį patirtų išlaidų. Tai yra labai svarbus įstatymo projektas. Jam yra numatyta 2 mln. eurų išlaidų. Preliminariais skaičiavimais, ateinančiais metais turėtų pasinaudoti apie 8 tūkst. piliečių. Labai tikiuosi, kad šitas skaičius augs.
PIRMININKĖ. Už norėtų kalbėti L. Savickas.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke, už žodį. Pagrindiniai argumentai, manau, yra labai elementarūs. Tiek kadenciją baigianti Vyriausybė, tiek pradedanti Vyriausybė iš esmės kalba apie tai, kad turime matyti būtinas prielaidas tam, kad mūsų ekonomika patirtų siekiamus ekonomikos augimo tikslus, proveržį ir kitus dalykus. Tačiau visa tai yra neįmanoma, jeigu mes neturėsime darbo rinkoje reikiamų kompetencijų. Šis projektas šia prasme ypač yra svarbus. Mes turime skatinti ir kurti, ir plėsti prielaidas ir finansines paskatas tam, kad žmonės stiprintų savo mokymosi visą gyvenimą galimybes, tam, kad persikvalifikuotų įgydami antrą, trečią ir kitas profesijas, nesvarbu, ar tai yra profesinis mokymas, ar tai yra aukštojo mokslo studijos. Todėl manau, kad šis projektas, pateiktas dar kadenciją baigiančios Vyriausybės, yra labai aktualus, labai laiku. Kviečiu visus palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Už norėtų kalbėti V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų pagal daugybę mokymosi visą gyvenimą rodiklių Lietuva velkasi uodegoje. Tiek Europos Komisija, tiek ir kitos tarptautinės struktūros pateikia Lietuvai daugybę pavyzdžių ir primygtinių patarimų, kad šitą dalį reikėtų gerokai sustiprinti. Aš tikiuosi, kad šitas įstatymas tikrai prisidės prie mokymosi visą gyvenimą skatinimo, prie lengvesnio persikvalifikavimo ir kad būsimoji Vyriausybė tikrai nuveiks dar ne vieną darbą šioje srityje. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkui. Už kalba G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Įstatymo pataisos, įstatymo projektas yra geras, bet galėtų būti dar geresnis. Šiandien susigrąžinti tam tikrą gyventojų pajamų mokesčio dalį gali tiktai žmonės, įgiję formalias institucines kvalifikacijas suteikiančias išlaidas. Tačiau žiūrint į ateitį, matyt, reikėtų kalbėti ir apie neformalias kvalifikacijas, prieinamas online, kur kursų trukmė yra šiek tiek trumpesnė, tačiau įgyjamos žinios tame lifelong learning kontekste yra ne mažiau svarbios ir aktualios. Todėl galbūt galėtų būti ir Užimtumo tarnybos tam tikras padarytas screening’as ir sąrašas patikimų, gerų kursų, už kuriuos susimokėjus ir įgijus kvalifikacijas būtų galima taip pat taikyti GPM lengvatą. Tačiau tai klausimas ateičiai, o šiandien kviečiu pritarti teikiamai įstatymo pataisai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Motyvai išsakyti. Balsavimas – vėlesniu numatytuoju laiku.
10.43 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2814(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2814(2). Pranešėjas – M. Majauskas. Kviečiu, gerbiamas Mykolai, į tribūną.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo nario A. Palionio pataisa.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas, apsvarstęs pasiūlymą, jam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gerbiamas Mykolai, galėtumėte pristatyti pataisą? Paties Seimo nario šiuo metu nėra Seimo salėje.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerai, aš tuoj atsinešiu savo kortelę, luktelkite.
Mieli kolegos, matyt, visus tuos pasiūlymus reikėtų svarstyti drauge, nes dauguma jų yra susiję. Jeigu svarstytume iš eilės, tai pirmasis A. Palionio pasiūlymas iš esmės yra redakcinio pobūdžio, nes įvedamos naujos sąvokos ir dalis straipsnių pakeitimo netenka prasmės, todėl jie yra išbraukiami. Tam komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie sutiktų, kad būtų svarstoma ši pataisa? Ar bendru sutarimu galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
Ar galime pritarti 1 straipsniui? (Balsai salėje) Ar galime pritarti Seimo nario A. Palionio pataisai? Komitetas pritarė. Galime pritarti. Dėl viso 1 straipsnio. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Ačiū.
Dėl 2 straipsnio gauta Seimo nario A. Palionio pataisa. Ar yra susijusi, gerbiamas komiteto pirmininke?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Taip, jinai yra susijusi, aš galbūt ją trumpai pristatysiu, nes čia, matyt, yra vienas svarbiausių punktų. Gerbiamo A. Palionio pataisa sako, kad tais atvejais, kai yra naudojamas tapatybei patvirtinti vairuotojo pažymėjimas, jisai turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vairuotojo pažymėjimo priede nustatytų reikalavimų. Taigi yra griežtinama tvarka, kad tie pažymėjimai atitiktų Europos Sąjungos nustatytus reikalavimus. Komitetas atidžiai išanalizavo ir tam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkui. Taip pat dėl šio straipsnio yra gautos dar dvi A. Palionio pataisos. Ar jos taip pat yra susijusios tarpusavyje?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Taip, jos yra susiję. Aš jas gal galėčiau šiek tiek pristatyti, jums leidus. A. Palionio pasiūlymas buvo sugriežtinti pirminį projektą nustatant, kad, kai tapatybę patvirtinančiame dokumente duomenys apie kliento pilietybę nenurodomi, finansų įstaigos ir kiti įpareigoti subjektai, nustatydami kliento, šiuo atveju fizinio asmens, tapatybę, kai ji nustatoma jam dalyvaujant fiziškai, privalo pareikalauti iš kliento pilietybės duomenų.
Komitetas apsvarstė šį pasiūlymą ir pritarė jam iš dalies su papildomu pasiūlymu papildyti projekto 2 straipsnį 3 dalimi, kad reikalavimas nustatyti, pareikalauti iš kliento pilietybės duomenų būtų taikomas ne tik, kai ji nustatoma jam dalyvaujant fiziškai, bet ir nuotoliniu būdu. Toks yra komiteto siūlymas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime pritarti Seimo nario A. Palionio pataisoms su komiteto pataisymais? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Ar galime pritarti visam 2 straipsniui? Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio taip pat yra gautos dvi Seimo nario A. Palionio pataisos. Ar jos yra susijusios su prieš tai svarstytomis?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Taip, iš tiesų čia yra tiktai sąvokos patikslinimas, tai yra redakcinis pasiūlymas, komitetas taip pat jam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime pritarti Seimo nario A. Palionio pataisai bendru sutarimu? Pritariame. Ar galime pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? (Šurmulys salėje) Pritariame 3 straipsniui.
Dėl 4 straipsnio yra gauta Seimo nario A. Palionio pataisa. Prašau ją pristatyti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Tai yra analogiškas pasiūlymas, jis yra redakcinio pobūdžio, kadangi mes priėmėme ankstesnius straipsnius, tai čia yra tiesiog sutvarkantis įstatymo redakciją.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti A. Palionio pataisai dėl 4 straipsnio? Pritariame bendru sutarimu. Galime pritarti visam straipsniui bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio yra Seimo narių M. Majausko ir A. Kubiliaus pataisa. Prašau pristatyti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, čia yra du pasiūlymai ir jie iš esmės abu susiję, nes įstatymo projektas svarstomas jau kelis metus ir kelis metus buvo koreguota pasiūlyta įstatymo įsigaliojimo data, pradžioje buvo 2019 metų gegužės mėnesį, tada – liepos mėnesį, vėliau buvo nuspręsta ir siūlyta A. Palionio nuo 2020 m. sausio 1 d. Tai komitetas nepritarė M. Majausko ir A. Kubiliaus pasiūlymui, kad įsigaliotų 2019 metų liepos mėnesį, nes tai jau yra praėjusi data, taip pat tik iš dalies pritarė pasiūlymui A. Palionio, kuris siūlė 2020 m. sausio 1 d., nes taip pat yra jau praėjusi data, ir siūlė, jog šis įstatymas įsigaliotų nuo 2021 m. sausio 1 d. Toks komiteto verdiktas ir pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Mykolai, ar norėtumėte, kad balsuotume dėl jūsų pataisos?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ne.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime pritarti Seimo nario A. Palionio pataisai? Komiteto pasiūlymui? Pritariame bendru sutarimu. Dėkui. Ar galime pritarti visam 5 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu? Dėkui.
Dėkui, gerbiamas pranešėjau. Motyvai dėl viso įstatymo pakeitimo projekto. Už norėtų kalbėti M. Majauskas. Už norėtų kalbėti V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Labai ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų svarstome labai svarbų klausimą, kuris jeigu būtų Seime priimtas anksčiau, būtų dar geriau. Bet geriau vėliau negu niekada. Jisai atveria daugybę naujų galimybių Lietuvai tapti konkurencingesnei, prisivilioti ir geriau veikti finansinių technologijų srityje, sudaryti didesnę konkurenciją joje. Iš tikrųjų kviečiu visus Seimo narius balsuoti už ir tuo balsu prisidėti prie investicijų pritraukimo į Lietuvą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Prieš norėtų kalbėti K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, jeigu vairuotojo pažymėjimas būtų investicijų pritraukimo šaltinis, tai mes jau piniguose maudytumės. Šito įstatymo istorija labai įdomi. Jis maždaug trejus metus sukosi Seime ir komitetas, kol aš ten buvau, kol kiti, visą laiką atmesdavo, taip pat FNTT, STT – visi, kas tik nagrinėjo, atmesdavo. Kodėl? Todėl, kad paprasčiausiai vairuotojo pažymėjimas nėra tas dokumentas, kuris atstoja pasą arba identifikavimo kortelę. Yra Bulgarija, yra Rumunija, yra galų gale dabartiniu metu ir Baltarusijos, Ukrainos piliečių, kurie važiuoja su savo teisėmis, kurias galima panaudoti greitiesiems kreditams, nebūtinai bankuose. Bankuose jūs nepanaudosite šios kortelės, neužteks jums vairuotojo teisių – reikės viską: ir pirštų atspaudus duoti, ir raineles, ir viską. O šitas instrumentas – vairuotojo teisės reikalingos greitiesiems kreditams ir visiems šiuolaikiniams internetiniams sukčiams, kurie dabar labai smarkiai formuojasi tiek Rytų rinkose, tiek ir Centrinės… Rytų rinkose. Kitaip sakant, Rusijoje ir jau yra Europoje. Tokias teises labai lengva pagaminti, pradubliuoti, uždėti kitą vaizdą, ateiti paimti trumpąjį kreditą arba pasiskolinti, arba kitą užstatyti – yra masė variantų, kaip galima apgauti žmones.
Aš siūlau nepriimti šito kriminalizuoto įstatymo projekto ir jam tikrai nepritarti. Ačiū. Čia nėra jokio ryšio su haiteku, čia tik yra vagims, kurie norės tuo pasinaudoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Už norėtų kalbėti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, labai dažnai susiduriame tu tokiu reiškiniu, kad bijome to, ko nesuprantame. Ypač dalies vyresnių kolegų susirūpinimą galima iš tikrųjų suprasti. Bet aš pabandyčiau išsklaidyti tas abejones ir nerimą, nes Europos Sąjungos direktyvoje nėra tokio reikalavimo, jog asmens tapatybė turėtų būti nustatoma pagal tapatybės kortelę ar tik pasą. Gali būti nustatoma ir pagal vairuotojo pažymėjimą, kuriame nėra nurodyta asmens pilietybė. Tokia tvarka galioja Danijoje, Švedijoje, Estijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Airijoje. Siūlome, jog tokia tvarka galiotų ir Lietuvoje.
Kodėl tai darome? Ne tam, kad palengvintume kiekvienam iš mūsų galimybę atsidaryti sąskaitą banke, nes daugelis mūsų jau turime atsidarę sąskaitas banke. Iš tikrųjų gal ir būtų paprasčiau, jeigu reikėtų atsidaryti naują sąskaitą, ateiti tik su vairuotojo pažymėjimu. Tačiau mes norime sudaryti galimybę tarptautiniams bankams, ypač Europos Sąjungoje veikiantiems bankams, ateiti į Lietuvą ir kurti konkurenciją skandinaviškiems bankams. Didelė dalis užsienietiškų bankų, tarptautinių bankų neateina į Lietuvą, taip pat ir naujoviškų bankų, nes dalis jų klientų yra identifikuoti pagal vairuotojo pažymėjimą. Ir jie, ateidami čia, į Lietuvą, turėtų iš naujo peridentifikuoti savo esamus visus klientus pagal Lietuvos taisykles, kurios neatitinka geriausios Europos Sąjungos praktikos. Mes esamais įstatymais apribojame savo konkurencingumą ir priėmę šį įstatymą užtikrintume, kad Lietuva taptų patrauklesnė tarptautinėms finansinėms institucijoms ateiti į Lietuvą ir didinti konkurenciją čia, Lietuvoje. Dėl to išloštų visi Lietuvos piliečiai. Todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Prieš norėtų kalbėti V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų labai gaila, kad mes net įstatymo pavadinimo neperskaitome. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas. Ką tai sako? Tai ir sako, kad mes turime visais būdais užkirsti, kad būtų kuo mažiau pinigų plovimo ir teroristų finansavimo.
Ką mums pasakė tarnybos komitete? Mes jų išklausėme. Jos pasakė: nebus fiziškai įmanoma užtikrinti tokio srauto pinigų plovimo ar teroristų finansavimo. Tai jeigu mes norime atverti tą Pandoros skrynią ir būti ta šalimi, kuri geriausiai plauna pinigus ir finansuoja teroristus, labai gerai, puikus įstatymas. Tik tada turime atsiminti, kad už tai reikės prisiimti atsakomybę.
Arba kita situacija – tarnyboms užtikrinti pajėgumus visa tai prižiūrėti. Kol mes pajėgumų neužtikrinome, šio įstatymo priimti negalime. Ir nereikia prisidengti gražiais bankų klientais ir visa kita, nes mes neužtikriname šio įstatymo priežiūros.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Valiau, norėčiau paraginti teisingai dėvėti kaukę saugant save ir kitus kolegas. Ačiū.
Už norėtų kalbėti L. Savickas.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, vėlgi reikia prisiminti finansinių technologijų sektoriaus proveržį Lietuvoje per pastaruosius ketverius metus. Kryptingai buvo dedamos pastangos ir pasiekti konkretūs rezultatai. Esame ketvirtoje vietoje pagal finansinių technologijų lokacijas, turime 2019 metų pabaigoje 200 su trupučiu įsisteigusių įmonių per 2019 metus šiame sektoriuje. Įsiklausykite, per metus padaugėjo darbuotojų skaičius 31 %. Dar neturime skaičių, kokie bus šie metai, tačiau tai yra akivaizdu, kad Lietuva įsitvirtino kaip lyderė šiame segmente, galinti iš Lietuvos padėti vystytis tarptautiniams verslams finansinių technologijų sektoriuje.
Jeigu mes norime šį tempą išlaikyti ir jeigu norime šiame segmente toliau būti lyderiai, turime lyderiauti ir savo reglamentavimo srityje. Tai yra vienas iš opiausių klausimų, kalbantis su sektoriaus įmonėmis. Tai yra nueinančios, kadenciją baigiančios Vyriausybės teiktas projektas. Tikiuosi, kad turėsime šiandien jam pritarimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš norėtų kalbėti V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, mes šį klausimą taip pat aptarinėjome NSGK, aš puikiai prisimenu jį. Čia yra įstatymo projektas, kuris, kaip sako M. Majauskas arba L. Savickas, gali atnešti daug naudos arba labai daug žalos. Viskas priklauso nuo to, ar mes numatysime tinkamas kontrolės procedūras ir finansavimą mūsų tarnyboms, Lietuvos bankui tai priežiūros funkcijai atlikti. Nes, akivaizdu, atvėrus landą, atsiras papildomas kontrolės poreikis. Kadangi Lietuva pagal pinigų plovimo problemas yra ne blizganti šalis Europos Sąjungoje, tai yra mes esame rizikos šalis, minima įvairiose pinigų plovimo prevencijos ataskaitose, čia reikia net supratimą turėti, kartais mes jo neturime, ką reikia daryti.
Gerbiami kolegos, aš noriu M. Majausko, jeigu jis mane girdi, paprašyti. Mes galime balsuoti už šį įstatymą, jeigu jūs galėtumėte patikinti, kad priimant 2021 metų valstybės biudžetą bus numatyta FNTT ir Lietuvos bankui tinkamas finansavimas, reikalingas šios funkcijos priežiūrai. Apie tai mes kalbėjome NSGK. Iš esmės riziką suvaldyti galima. Tik klausimas yra, ar mes norime jas valdyti.
Gerbiamas Mykolai, jeigu bus priešingai, mes galime iš tikrųjų turėti net blogesnę situaciją nei 2009–2012 metais, kai iš tikrųjų siautėjo greitieji kreditai ir iš principo sekino visuomenę. O šiuo atveju dar atsiranda galimybė atsirasti pinigų plovimo rizikoms. Tai aš labai prašau numatyti kontrolės priemones, tada galime iš esmės balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai už – G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Labai prastas įprotis priimti įstatymą kraštutiniu atveju. Kai naudojamas argumentas, jog gali kažkas nutikti, ir tai yra prielaida nebalsuoti už įstatymą, tai yra prastas sprendimas. Todėl aš tikrai siūlau atsižvelgti į kolegų išsakytus argumentus ir ne tik fintecho įmonių galimybes ateiti į Lietuvą, bet taip pat paslaugas teikiančių juridinių subjektų Lietuvoje galimybes identifikuoti asmenis paprasčiau, taip pat paprastiems žmonėms identifikuoti save pateikiant vairuotojo pažymėjimą. Taip, tam tikra rizika visada išlieka, tačiau tą riziką prisiima ir paslaugų teikėjai.
Tuo tarpu kalbant apie pinigų plovimą ir prevencijos taisykles, jau ir šiandien paprastas vartotojas, paprastas žmogus yra perkrautas biurokratine administracine našta įrodinėjant, pildant klausimynus. Ir tai vis dėlto neeliminuoja įvairių pinigų plovimo atvejų, ką mes matome iš žiniasklaidos, ką mes matome iš praktikos bankuose. Taigi kviečiu pritarti ir padaryti sąlygas paprasčiau identifikuoti asmenis, kalbant apie paslaugų teikėjus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Motyvai išsakyti. Tiesiog informuoju, kad pagal redakcines pastabas bus pakoreguotas įstatymo pavadinimas. Balsavimas numatytu laiku.
Dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, išsakyti argumentai, kad čia bandoma stabdyti progresą, pažangą, skaitmeninimą, iš tikro yra labai nerimtas dalykas. Ir dar kalbėti apie tai, kad vairuotojo pažymėjimo įvedimas arba leidimas jo pagrindu atidaryti sąskaitą taip pat yra geras dalykas.
Aš jums galiu pasakyti, kad iš tikro šitų sąskaitų atidarymas naudojant tik vairuotojo teises yra naudingas tik toms kompanijoms, kurios nėra legalios, arba toms, kurios vienkartinės, vienadienės ir taip toliau. Visos rimtos IT kompanijos, prieš sudarydamos bet kokius sandorius, finansinius ar kitokius, kuriems reikalingi dokumentai, visada patikrins ir pareikalaus ne vien tik vairuotojo pažymėjimo. Vairuotojo pažymėjimas bus reikalingas tik toms kompanijoms, kurios yra vienadienės arba dvidienės, pasiskolins ir paskui dings viskas, kaip su greitaisiais kreditais buvo. Taigi, gerbiami kolegos, aš suprantu, kad inovacijoms reikia duoti kelią, iš tikro reikia duoti, bet ne tokiu būdu. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Pone Mykolai, jūs visada apeliuojate, kad vyresni žmonės galvoja kitaip, ne taip pažangiai kaip jūs. Aš manau, kad senatvė jums taip pat ateis ir jūs būsite lygiai toks pat, gal ne toks pat, bet panašus. Todėl neapeliuokite taip, būkite geras, jūsų apeliacija yra tokia labai menkos kultūros lygio.
PIRMININKĖ. Replikuoja M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tiesų noriu pasidžiaugti kolegų išsakytas argumentais. Matome, kad Seime galbūt net ir formuojasi tokia nauja, sakyčiau, ateities koalicija, kurios žmonės žiūri į ateitį ir mato galimybes. Čia matėme ir G. Palucko pasisakymą, ir L. Savicko pasisakymą, ir kolegų pasisakymus, ir galbūt dalies kolegų… tokia baimės mažuma yra. Aš siūlau žiūrėti plačiomis akimis, nebijoti, žiūrėti į ateitį ir kurti tokias galimybes.
Dabar gal trumpai replikuojant gerbiamiems kolegoms, kurie minėjo dėl Lietuvos teisėsaugos institucijų, kurios galbūt turi baimių. Šis projektas buvo įvertintas Specialiųjų tyrimų tarnybos. Pacituosiu, ką ji sako: „Išanalizavę projekto nuostatas, antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime.“ Ačiū.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš manau, kad įstatymas yra progresyvus. Žiūrėkite, mes kažkada su savimi visada būtinai turėjome vežiotis vairuotojo pažymėjimą. Na, galų gale priėmėme įstatymą, kaip ir Europos Sąjungos šalyse, svarbiausia, kad turi išlaikęs teises ir turi teisę vairuoti. Pažymėjimo su savimi gali neturėti. Kas atsitiko? O kiek čia baimės buvo, kas čia bus, kai nesivežios vairuotojo pažymėjimo. Na, nieko neatsitiko.
Grįžkime dar vėliau truputėlį. Aš prisimenu sovietmetį. Visi turėjome važiuoti… Jei nori sėsti į draugo automobilį, reikėjo turėti notariškai patvirtintą įgaliojimą, kad turi teisę vairuoti. Tai gal grįžkime prie tų laikų?
Dabar pasakysiu pavyzdį. Nueinu atsidaryti rinkiminę sąskaitą. Na, tuo metu prie savęs turėjau tik diplomatinį pasą ir turėjau vairuotojo pažymėjimą. Diplomatinis netinka, vairuotojo pažymėjimas netinka. Klausykite, turiu lėkti pasiimti pasą. Na, koks absurdas! Arba nori pasikeisti kokių 50 eurų į kitą valiutą, na, be paso tavęs niekaip niekas neaptarnaus. Turėsi dabar prisiklijuoti prie kaktos ir nešiotis jau greitai pasą, nes be paso į gatvę neišeisi. Kaip kažkokia komendanto valanda! Nėra taip Europos Sąjungos šalyse. Nėra. Ir tikrai progresyvus žingsnis.
PIRMININKĖ. Dėkui. V. Ąžuolas – per šoninį mikrofoną.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš tik norėjau patikslinti, kad pinigų plovimo, teroristų finansavimo priežiūra užsiima ne STT, o FNTT. O FNTT atsakymas ir yra, kad nebus sugebama užtikrinti tokios masės priežiūros. Iš pradžių užtikrinkime priežiūrą, o po to tvirtinkime įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kolegos, motyvai, replikos išsakytos. Balsavimas numatytuoju laiku.
11.05 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4274(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 24 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4274(2). Pranešėjas – J. Baublys, Kaimo reikalų komitetas. Svarstymo stadija. Prašom pristatyti komiteto poziciją.
J. BAUBLYS (LSF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis šių metų spalio 28 dieną pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4274(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš, susilaikiusių nebuvo.
Svarstymas komitete vyko labai intensyviai. Buvo surengti trys klausymai. Įstatymo projektas buvo svarstomas dviejuose komiteto posėdžiuose. Seimo narių parengto įstatymo projekto nuostatos buvo patobulintos pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos, Vyriausybės, viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos pasiūlymus. Daugiau pastabų ir pasiūlymų nėra. Siūlau pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui po svarstymo.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti iš karto Vyriausybės pasiūlymams, nes komitetas, kaip suprantu, į juos atsižvelgė?
J. BAUBLYS (LSF). Vyriausybė pateikė 13 pasiūlymų, iš jų devyniems pritarta, trims pritarta iš dalies ir vienam nepritarta.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ačiū, gerbiamas pranešėjau.
Diskusijoje užsirašė dalyvauti vienas Seimo narys. Kviečiu K. Vilkauską.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, atrodo, klausimas iš tikro paprastas, daug svarstytas, bet aš turėčiau pabrėžti kai kuriuos akcentus. Dabar naujoje Vyriausybės programoje yra numatyta, kad valstybinė žemė turi būti perduota savivaldybėms. Manau, kad teisingas sprendimas, kad savivaldybės pačios galėtų spręsti, ką veikti toje valstybinėje žemėje.
Čia norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiame įstatyme numatyta galimybė keisti paskirtį. Yra toks atvejis, galiu pateikti pavyzdį: yra įvykęs žemės su pastatais nuomos aukcionas, yra sudaryta nuomos sutartis, po to tie pastatai griaunami – norima pakeisti paskirtį ir įgyvendinti kitą veiklą. Aš manau, kad dėl kai kurių vietų galime įkliūti į tikrai tokias keblias situacijas, kai vystytojo nuomonė nesutampa su viešaisiais interesais.
Aš manau, kad reikėtų neskubėti, patobulinti ir atsižvelgti į tai, kad jau dabar yra Vyriausybės programoje numatyta perduoti savivaldybėms, nes ir tuo atveju, kurį prieš tai minėjau, savivaldybė turi kitų planų ir kartais bendruosiuose planuose yra numatyta atitinkama paskirtis. Bet, žinoma, verslas norėtų kuo ekonomiškiau, kuo efektyviau naudoti savo lėšas. Manau, kad čia viskas nėra taip paprasta, ir siūlyčiau, kad reikėtų kompleksiškai atsižvelgti į Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos pasiūlymus perduoti NŽT funkcijas, kad būtų įgyvendinti didesni viešieji poreikiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau nėra norinčių diskutuoti. Balsavimas yra atidedamas, balsuosime numatytu laiku.
11.10 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5369 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-7.2 klausimas – Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5369. Pranešėjas – K. Starkevičius. Pateikimas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Šis įstatymas yra, galima sakyti, lydimasis prieš tai pateikto įstatymo, o aš teikiu jums buvusio Seimo nario P. Čimbaro parengtą Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, jį šioje kadencijoje perėmiau aš. Šis įstatymo projektas yra lydimasis prieš tai mūsų apsvarstyto Žemės įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir parengtas atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktą pastabą, kad reikia suderinti Žemės įstatymo projektu siūlomas naujas nuostatas su galiojančiu Statybos įstatymu. Galiojančio Statybos įstatymo 27 straipsnis nurodo, kokie yra statybas leidžiantys dokumentai, o šio straipsnio 5 dalis detalizuoja, kokius dokumentus turi pateikti asmuo, norintis gauti statybos leidimą. Reikiamų pateikti dokumentų sąrašas yra baigtinis.
Šiuo metu svarstomas Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurio 2 straipsniu nustatyta, kad nuomos sutartyje teisė statyti naujus ar rekonstruoti esamus pastatus gali būti įrašoma nuomininkų prašymu sudarant valstybės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Taip pat siūloma nustatyti, kad statybas leidžiantis dokumentas išduodamas ir reikiami statybos ar rekonstrukcijos darbai gali būti pradėti vykdyti nuomininkui į valstybės biudžetą sumokėjus atlyginimą už teisę statyti valstybės žemėje. Sumokėjęs atlyginimą už teisę statyti valstybės žemėje, valstybinės žemės sklypo nuomininkas įgyja teisę Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendinti statybos teisę.
Esmė yra tokia. Ką minėjo prieš tai pasisakęs kolega, tai visiškai sutampa su naujosios Vyriausybės programoje numatytu biurokratijos statybų plėtroje mažinimu. Apie tai daug diskutuota, ne vieną kartą. Prieš tai pristatytas įstatymas buvo grąžintas ir Vyriausybei tobulinti. Aš galvoju, dabar yra geras žingsnis judėti į priekį, nes tai, ką minėjo prieš tai kolega, šis įstatymas irgi išjudins, galima sakyti, į tą patį paketą eina.
Ačiū. Aš galiu ir ilgiau pristatyti, bet taupau laiką. Prašom.
PIRMININKĖ. Dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūsų norėtų paklausti K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš jau prieš tai pasisakiau, bet klausimą turėčiau užduoti taip. Dabar vystytojai dalyvauja aukcionuose dėl valstybinės žemės nuomos, taip? Turi kitą galimybę – nusipirkti komercinius sklypus. Dabar mes nesulaukiame Vyriausybės programos įgyvendinimo, tai yra kai ta žemė bus perduota savivaldybėms. Ar jūs nemanote, kad užmokėjus mažesnę kainą (mažesnę kainą, aš pabrėžiu) ir nežinant savivaldybės poreikių reikėtų nustatyti vis dėlto tą užmokestį?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ne, visiškai… Jūs supraskite, čia bus suteikta teisė statyti, o plotą, kurį viršija, štai buvo apgriuvęs pastatas ir ten padidės plotas, tai už tą plotą sumokės mokestį, ko dabar nebuvo. O savivaldybė leis statyti tai, ką jinai numačiusi savo planuose. Čia niekas nesikerta, tik mes atveriame duris. O jeigu mes lauksime dar kažkiek, tikėkite manimi, ne pirmą kadenciją, sulauksime ir kadencijos pabaigos. Dabar reikia žingsnis po žingsnio spręsti.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Daugiau klausiančių nėra.
Motyvai dėl viso. Už norėtų kalbėti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų tas klausimas svarstomas pakankamai ilgai, čia buvo daug nepasitikėjimo, ir netgi ne tik, buvo ir Vyriausybės nuomonės klausta, bet ir prezidentūra tam tikrų abejonių turėjo. Tačiau vėlgi mes turime problemų tikrai su tam tikromis teritorijomis, kurios yra apie tam tikrus privačius pastatus, kur galbūt ir verslas norėtų plėstis, tačiau kai kada susiduria ir su tam tikromis problemomis tų pačių savivaldybių, kada jos neskuba dėl tam tikrų netgi kai kada ir politinių motyvų patvirtinti tos galimybės ir padėti verslams plėstis. Iš tikrųjų, manyčiau, čia dvipusės problemos.
Bet šiuo atveju įstatymas jau pakankamai patobulintas. Aišku, dabar laukti, kol bus priimti teisės aktai, duodantys didesnes teises savivaldybėms disponuoti žeme, iš tikrųjų taip pat neapsimoka, nes nuomonės dėl perdavimo savivaldybėms žemės taip pat buvo jau teikiamos 2008 metais. Tačiau vėlgi dėl tam tikrų aplinkybių, netgi kilusių iš prezidentūros, jis buvo atidėtas. Jeigu mes dabar atidėsime šiuos įstatymus, tai gali būti taip, kad tikrai reikės verslams ilgai laukti. Ir tie pastatai, kurie dabar galėtų būti panaudojami efektyviai, iš viso sugrius, arba tie pastatai, kurie ir dabar naudojami, o reikalinga plėtra, tai galbūt… sudaryti tam tikras prievartines sąlygas, kelti verslus iš tų vietų. Manyčiau, tas įstatymas yra pakankamai ištobulintas ir tikrai siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Prieš norėtų kalbėti K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Aš sutinku, kad tikrai reikėtų suteikti didesnes galimybes vystytojams, net neprieštarauju tam, bet aš už didesnį viešąjį interesą. Aš manau, kad jeigu mes kalbame apie tikrąją savivaldą, apsisprendžiame, kad atiduodame žemę savivaldybėms, tai manau, kad pačios savivaldybės tikrai galėtų tai sėkmingai sureguliuoti ir nustatyti. Dabar mes puikiausiai žinojome, kad anksčiau Nacionalinėje žemės tarnyboje tikrai buvo nemažai visokių atvejų, kai buvo piktnaudžiaujama. Manau, kad dabar situacija gerėja. Bet jeigu mes žengiame vieną žingsnį, tai mes tiktai turėtume kompleksiškai žiūrėti. Ir tai būtų jau savivaldos teisė kalbėti apie santykį su vystytoju valstybiniuose žemės sklypuose. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui kolegos. Motyvai už ir prieš išsakyti. Balsavimas numatytu laiku.
11.17 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4383(2), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4384(2), Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo Nr. IX-1607 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5156(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5157(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4383(2). Pranešėjai – A. Gedvilienė ir J. Baublys. Kviečiu gerbiamąją Aistę pristatyti Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas gruodžio 2 dieną nagrinėjo visuomenės taip laukto įstatymo projektą. Pristatau išvadą. Taigi dėl Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4383 komitetas priėmė sprendimą pritarti patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4383(2). Balsavo už 7 komiteto nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Gerbiama pranešėja, galėtumėte pristatyti taip pat lydimuosius?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Tai yra projektas Nr. XIIIP-4384.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tą pačią dieną komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-4384. Komiteto sprendimas: pritarti patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4384(2) bei jo lyginamąjį variantą. Už balsavo 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galėtumėte pristatyti ir kitus lydimuosius?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip. Aplinkos apsaugos komitetas taip pat nagrinėjo Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo projektą Nr. XIIIP-5156 ir priėmė sprendimą pritarti patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo Nr. IX-1607 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5156(2) ir jo lyginamąjį variantą. Už balsavo 7, susilaikiusių ir prieš nebuvo.
Taip pat komitetas nagrinėjo Vietos savivaldos įstatymo projektą Nr. XIIIP-5157(2) ir priėmė sprendimą pritarti patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5157(2) ir jo lyginamąjį variantą. Už balsavo 7, susilaikiusių ir prieš nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs pristatėte komiteto išvadas. Dabar norėčiau pakviesti J. Baublį, kad pristatytų Kaimo reikalų komiteto išvadas dėl įstatymo projekto ir lydimųjų.
J. BAUBLYS (LSF). Seimo Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas 2020 m. birželio 10 d. svarstė Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4383(2) ir priėmė sprendimą grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos pateiktas pastabas.
Siekiant išvengti skirtingo įstatymo nuostatų interpretavimo jį taikant, su patobulintu Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektu kartu pateikti Seimui Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo pakeitimo projektą ir valstybės biudžeto lėšų poreikį įstatymo projekto 26 straipsnio nuostatoms įgyvendinti.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento kovo 2 dienos išvados – 103 pastabos. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galėtumėte pristatyti taip pat ir dėl lydimojo Kaimo reikalų komiteto išvadą?
J. BAUBLYS (LSF). Seimo Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas 2020 m. birželio 10 d. svarstė Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4384(2) ir priėmė sprendimą grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir į tai, kad komitetas susijusį Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektą taip pat siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkui, kolega. Jūs pristatėte Kaimo reikalų komiteto išvadą.
Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą G. Burokienę, kad pristatytų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą dėl lydimojo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5157(2).
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šitą įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą A. Gedvilienę, nes yra gautas Seimo nario T. Tomilino pasiūlymas dėl vieno iš straipsnių.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ar Tomas pristatys, ar man pristatyti?
PIRMININKĖ. T. Tomilino nėra, tai jei galėtumėte, prašom pristatyti.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Seimo narys T. Tomilinas lapkričio 12 dieną įregistravo pasiūlymą, kuriuo siūlė papildyti įstatymo 9 straipsnį 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: bendrojo plano sprendiniuose numatytų intensyviai ir ekstensyviai naudojamų želdynų zonų paskirtis nekeičiama, jei jos skirtos parkui ar atskiriems želdynams įrengti ir eksploatuoti. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Komiteto pasiūlymas yra paspildyti kitą straipsnį, tai yra 8 straipsnį, nauja dalimi ir išdėstyti ją taip: draudžiama keisti žemės sklypo, kuris pagal naudojimo būdą priskirtas atskirų želdynų teritorijoms, paskirtį, skaidyti tokį žemės sklypą į mažesnius žemės sklypus, išskyrus atvejus, kai tuo pačiu metu priimamas sprendimas dėl lygiaverčio sumažėjusiam plotui naujo, viešojo, atskiro želdyno sukūrimo ne didesniu kaip 500 metrų atstumu. Toks buvo pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti komiteto patobulintai redakcijai? Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėkoju gerbiamai pranešėjai.
Motyvai dėl viso. Yra užsirašę du Seimo nariai. A. Vyšniauskas. Nėra gerbiamo Andriaus. L. Jonauskas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Visuomenė yra jau pavargusi nuo visuotinės trinkelizacijos, kai miestų aikštėse, miestelių aikštėse yra naikinami želdynai, žaliosios erdvės, skverai ir tos vietos yra užklojamos tiesiog cementu, trinkelėmis.
Šis įstatymas iš tikrųjų yra savalaikis, galbūt ir pavėlavęs jau šiek tiek. Labai džiaugiuosi, kad jis šiandien yra Seime svarstomas, galų gale pasiekė Seimo salę. Aš manau, kad į šį įstatymą yra sudėta labai daug saugiklių, kurie turėtų užtikrinti visuomenės, pirmiausia visuomenės, interesą dėl žalios, sveikos aplinkos. Kviečiu visus palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl šio įstatymo projekto numatytuoju laiku.
11.27 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 9, 10, 14, 15, 16, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1675 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Želdynų įstatymo Nr. X-1241 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1675. Pranešėja – A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Komitetas gruodžio 2 dieną svarstė Želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 9, 10, 14, 15, 16, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1675 ir priėmė sprendimą: atsižvelgus į gautas pastabas ir į tai, kad komitetas svarsto naujos redakcijos Vyriausybės pateiktą Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4383, atmesti Želdyno įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 9, 10, 14, 15, 16, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1675. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai už – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų norėjau dėl praeito įstatymo, gal ne visai tiksliai užsirašiau.
Pritariu komiteto nuomonei šiuo klausimu, nes sutvarkyti Želdynų įstatymą reikėjo, buvo ilga diskusija, turėjome tikrai karštų diskusijų su visuomene. Atkreipiu dėmesį, kad tie tvarkymo darbai, kurie keldavo visuomenės nepasitenkinimą, turės būti atliekami tik suderinus, pavyzdžiui, dendrologiniu, istoriniu, ekologiniu požiūriu. Visuomenei svarbių želdynų ar želdinių tvarkymo darbai atliekami tik parengus želdynų kūrimo ar tvarkymo projektą, informavus visuomenę.
Mes pašalinsime labai daug įtampos dėl svarbių mūsų miestų tvarkymo klausimų. Tiek žinių ir linkiu, kad pritartume opozicijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dėl darbotvarkės 1-9 punkto – Želdynų įstatymo projekto Nr. XIIIP-1675 – balsuosime numatytu laiku vėliau.
11.30 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 10, 12, 13, 16, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3555 (svarstymas)
Einame prie kito klausimo. Želdynų įstatymo projektas Nr. XIIIP-3555. Pranešėja – A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Taigi, gruodžio 2 dieną Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 10, 12, 13, 16, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3555 ir priėmė sprendimą: atsižvelgus į gautas pastabas ir į tai, kad komitetas svarsto naujos redakcijos Vyriausybės pateiktą Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4383, atmesti Želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 10, 12, 13, 16, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3555. Balsavimo rezultatai: už balsavo 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkui. Išgirdome komiteto siūlymą.
Dėl motyvų užsirašęs A. Kupčinskas. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties labai smagu, kad pagaliau išjuda visas Želdynų įstatymas ir nauja redakcija, nes turbūt per paskutinius kelerius metus mes, labai daug visuomenininkų, žaliųjų atstovų ir tų, kurie neabejingi savo gyvenamajai aplinkai, ir miesto, ir gyvenviečių aplinkai, sulaukėme labai daug skundų dėl atskirų savivaldybių perteklinių veiksmų įgyvendinant vienus ar kitus projektus ir niokojant želdynus.
Aš labai tikiuosi, kad pagal tą formuluotę, kad turės būti informuojama visuomenė, skleidžiami informaciniai pranešimai, visuomenė ir atskiri piliečiai turės galimybę pasisakyti, taip ir bus, bet tik nesinorėtų, kad nutiktų tokių dalykų kaip su detaliaisiais planais. Dabar irgi formaliai apie detaliuosius planus turima pranešti, reikia informuoti visuomenę, bet viskas taip skaitmenizuota, tai gal ir gerai, viskas eina per „Infostatybą“, bet visuomenė vėl sulaukia dažnai akibrokštų, kai jau už tvoros prasideda nenumatytos statybos ir apie tai jinai nebūna nei girdėjusi, nei kažkaip kitaip informuota.
Būtų gerai, kad nebūtų kartojamos tokios klaidos, nes yra tokių savivaldybių vadovų, kurie mano, kad nebūtina tartis su visuomene, nebūtina ją informuoti, arba jeigu įstatyme numatyta, kad būtina informuoti, tai informuojama labai formaliai kur nors informacinėje terpėje, kur eilinis pilietis galbūt ir nepraleidžia tiek daug laiko. Linkėčiau, kad priėmimo stadijoje iš tiesų tas informavimo būdas būtų pakankamai aiškus ir visuomenei pasiekiamas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Taigi, kolegos, balsavimas dėl šio įstatymo taip pat numatytu laiku su kitais įstatymų projektais.
11.33 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 7, 12, 15, 16, 18, 21, 23, 24, 26, 27, 33, 37, 40, 41, 411 ir 42 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5110(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-11 klausimas – Pilietybės įstatymo projektas Nr. XIIIP-5110. Pranešėjas – T. V. Raskevičius. Prašau į tribūną.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Laba diena, gerbiami kolegos. Gruodžio 3 dienos posėdyje svarstant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą buvo pritarta Seimo narių siūlymui dėl pagrindo, kuriuo išplečiamas dvigubos pilietybės institutas asmenims, įgavusiems dvigubą pilietybę iki 18 metų. Atkreipsiu dėmesį, kad šiam pasiūlymui buvo pritarta vienbalsiai. Už balsavo 92 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikiusių taip pat nebuvo.
Šis pasiūlymas buvo integruotas į suvestinį įstatymo projektą, dėl kurio gruodžio 7 dieną buvo gauta Teisės departamento išvada, dvi techninio pobūdžio pastabos ir viena pastaba dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai, kai įstatymu yra plečiamas dvigubos pilietybės institutas, suteikęs ją konstituciškai (…) asmenų grupei. Šita Teisės departamento išvada buvo apsvarstyta Žmogaus teisių komitete gruodžio 9 dieną. Komitetas šiam siūlymui ir šiam prieštaravimui nepritarė, o kitoms dviem techninio pobūdžio pastaboms pritarė. Siūlymas – pritarti suvestiniam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkui, turbūt tiek. Ačiū. Nepabėkite, jeigu reikėtų pakomentuoti. Turime eiti pastraipsniui. Kadangi yra Teisės departamento pastabų, jos tokios tikslinamosios galbūt, bet vis tiek procedūra tokia, kad turime pereiti per visus straipsnius. 1 straipsnis. Tikiuosi, galime bendru sutarimu? Gerai. 2 straipsnis. Bendru sutarimu komiteto poziciją palaikome. 3 straipsnis. Bendru sutarimu. 4 straipsnis. Bendru sutarimu. 5 straipsnis. Bendru sutarimu. 6 straipsnis. Bendru sutarimu. 7 straipsnis. Bendru sutarimu su Teisės departamento pastaba. 8 straipsnis. Bendru sutarimu. 9 straipsnis. Bendru sutarimu, taip pat su Teisės departamento pastaba. 10 straipsnis. Bendru sutarimu. 11 straipsnis. Bendru sutarimu su komiteto pozicija. 12 straipsnis. Bendru sutarimu. 13 straipsnis. Bendru sutarimu. 14 straipsnis. Bendru sutarimu. 15 straipsnis. Bendru sutarimu. 16 straipsnis. Bendru sutarimu. 17 straipsnis. Bendru sutarimu. 18 straipsnis. Bendru sutarimu. 19 straipsnis. Bendru sutarimu.
Ir motyvai dėl viso projekto, keturi – už, keturi – prieš. Pirmasis kalbės P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai labai svarbus klausimas, ypač tiems žmonėms, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių negyvena Lietuvoje, visai mūsų užsienio lietuvių bendruomenei. Visada keldavo šį klausimą užsienio lietuvių bendruomenės ir oficialiai, ir neoficialiuose pokalbiuose tas klausimas buvo vienas iš svarbiausių. Jeigu mes suprantame bendrą principą, kad Lietuva nesibaigia sulig Lietuvos sienomis, Lietuva yra ten, kur yra mūsų piliečiai, kuriems rūpi mūsų valstybė ir kurie nori dalyvauti mūsų valstybės gyvenime, net jeigu dėl tam tikrų laikinų aplinkybių jie negyvena Lietuvoje, mes turime stengtis sudaryti visas sąlygas. Todėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimas, didesnis reglamentavimas į gylį ir į plotį, tikrai, manau, labiau sutelks mūsų piliečius prisidėti prie valstybės gyvenimo. Negaišindamas jūsų laiko rekomenduoju balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai prieš – V. Valkiūnas. Bet nematau jo salėje. Tada motyvai už – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, simboliška, kad šias pataisas pateikė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas. Šiandien – Žmogaus teisių diena, su tuo ir sveikinu visus, o šios pataisos yra kaip tik susijusios su buvusia galima diskriminacija. Buvo tokia dabar situacija, kad išvykęs iš Lietuvos žmogus prarasdavo pilietybę, o jo brolis arba sesuo, gimę užsienyje, visam gyvenimui gaudavo Lietuvos ir kitos valstybės dvigubą pilietybę. Dabar ši diskriminacija šia pataisa yra eliminuojama, ir tiems skeptikams, net ir teisininkams, kurie sako, kad tai gali prieštarauti Konstitucijai, noriu pasakyti, kad Konstitucijos 12 straipsnis sako, kad dviguba pilietybė turėtų būti galima tik atskirais atvejais, o tokių galimų atvejų yra per 25 tūkst., o mūsų teikiamos pataisos paliečia, mano skaičiavimais, iki 300 asmenų, vadinasi, tikrai nesugriaus tos Konstitucijos ir jos dvasios. Tai yra puiki žinia mūsų išeiviams pasaulyje. Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Seimo komisija visą pareitą kadenciją siekė šito ir, ačiū Dievui, šiandien, tikiuosi, žengsime paskutinį žingsnį. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Matau V. Valkiūnas jau čia. Būtų gerai sekti posėdžio darbotvarkę, bet suteikiu jums žodį. Motyvai prieš.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš matau netikslumų čia, todėl siūlyčiau tobulinti arba paaiškinti, kodėl 2 punkte parašyta, kad Respublikoje gyvenančių asmenų be pilietybės gimę vaikai įgytų… Turėtų būti gyvenančių ar nuolat, ar laikinai. Čia bus landa, kad laikinai gyvenantys irgi galbūt gaus pilietybę, čia bus kaip amerikietiškas variantas. Todėl aš prieš ir kad būtų tobulinama.
PIRMININKĖ. Supratome jūsų poziciją. Motyvai už – V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Tikrai noriu paraginti balsuoti už. Taip pat norėčiau padėkoti kolegoms S. Tumėnui ir A. Vinkui, teikiantiems šią pataisą. Su ta pataisa priimti įstatymą labai reikia tam, kad mes kiekvieną Lietuvos pilietį, kiekvieną lietuvį laikytume kaip įmanoma arčiau Lietuvos, tai tikrai yra valstybės stiprėjimo prielaida. Dar labai norėčiau pasakyti, tikiuosi, tai yra gerų darbų pradžia šioje Seimo kadencijoje dėl visiško dvigubos pilietybės įteisinimo. Raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ir paskutinė kalbėtoja dėl motyvų už – D. Asanavičiūtė.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų norėčiau visiems padėkoti už tokį vieningą sutarimą, kad ši pataisa reikalinga mūsų vaikams, gyvenantiems užsienyje. Tikrai gavau gausybę žinučių iš užsienio su džiaugsmu, kad ši galimybė mūsų vaikams gali būti suteikta. Šiek tiek oponuodama prieštaraujančiajam turiu pasakyti, kad gauti kitos valstybės pilietybę nėra paprasta, laikinai gyvendamas kitoje valstybėje jos tu neįgysi.
Baigdama norėčiau perskaityti jo Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidento metinėje kalboje išsakytus žodžius, kad Lietuva gali ir turi suteikti galimybes po pasaulį išsibarsčiusiems savo vaikams būti tokiais pat mūsų šalies piliečiais, kokie esame mes visi. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui už motyvus. Dėl vedimo tvarkos – R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, nepaisant vienų ir kitų, šio įstatymo projekto autorė yra vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė. Ji pateikė jį praėjusioje kadencijoje. Nė vienam nereikia prisiimti sau didžiausių nuopelnų, kad vienas ar kitas padarėme. Tai buvo Vyriausybės sprendimas, buvo Vyriausybės įpareigojimas ir buvo kreipimasis į Vyriausybę. Tas kreipimasis buvo užpraeitais metais, kai buvo pasitarimas ir buvo organizuota, ar einame per Vyriausybę, ar einame per atskirus Seimo narius. Tiesiog reikėtų padėkoti buvusiai Vyriausybei ir buvusiai ministrei.
Antras dalykas, Valdemarai, būk geras, pradėk skaityti įstatymų projektus ir kas juose yra parašyta. Tai visiškai ne taip, apie ką tu čia kalbi. Nei jie tobulinami, nei dar kaip nors, dabar yra priėmimo stadija. Projektas nėra atmestas, jis yra priimamas. Tai mes ir balsuosime už tai. Jeigu norite teikti pastabas ir pasiūlymus dėl projektų, tai reikėjo teikti iki vakar 10 valandos, tada būtumėte suspėję iki priėmimo stadijos.
PIRMININKĖ. Dėkui už jūsų nuomonę. Galutinis balsavimas dėl šio projekto 12 val. 25 min.
11.43 val.
Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo projektas Nr. XIIIP-5024(2) (svarstymas)
Toliau einame prie 1-12 klausimo – Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo projektas Nr. XIIIP-5024. Pranešėjas – E. Pupinis. Prašom. Svarstymo stadija.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Švietimo ir mokslo komitetas svarstė įstatymą, atsižvelgdamas į Teisės departamento pateiktus pasiūlymus patobulino ir Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo projektą Nr. XIIIP-5024(2) teikia svarstyti Seimui. Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kalbėti diskusijoje niekas nenori. Dėl motyvų… Tuoj pažiūrėsime. Už nori P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Kadangi nematau kalbančių prieš, tai kalbėsiu labai trumpai. Iš tiesų netgi keista, kad iki šiol neturėjome tokio lygio mūsų Prezidento A. Stulginskio vardu apdovanojimo, nes tai vienintelis toks Prezidentas, kurį turi Lietuva, turbūt ir visa Europa. Tai Prezidentas – tremtinys, Prezidentas – politinis kalinys, tai yra Prezidentas didvyris, kuris ypač sunkiu visai Europai ir Lietuvai metu, sovietų okupacijos metu, patyrė visus sovietinės okupacijos baisumus – patyrė Gulagą, teko kirsti mišką Krasnojarsko srityje, kęsti šaltį, badą. Viską iškentėjęs, žmogus sugebėjo grįžti į Lietuvą. O kol buvo valstybės vyras, statė tarpukario Lietuvą, būdamas tiek Prezidentu, tiek Seimo Pirmininku, užsiimdamas labai taip pat ir karitatyvine veikla, daug dirbo Nukentėjusiems nuo karo šelpti draugijoje. Taigi be galo šviesus, drąsus ir stiprus žmogus. Tai aš linkiu Seimui pritarti šiam projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už motyvus. Balsavimas numatytu laiku.
11.45 val.
Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5368(2) (svarstymo tęsinys)
Judame prie kito klausimo, tai yra darbotvarkės 1-13 klausimas – Farmacijos įstatymo projektas Nr. XIIIP-5368(2). Matau, dėl vedimo tvarkos – E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Paskelbėte šio projekto pavadinimą. Dėl visa ko aptariau su kitais projekto teikėjais, mes prašome dar pusės valandos pertraukos, nes kol kas kolegos labai rėkia kairėje nuo manęs.
PIRMININKĖ. Pasiūlymas gautas. Ar galime bendru sutarimu, ar balsuojame? Nematau prieštaraujančių, tai pusės valandos pertrauka.
11.46 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-82 (pateikimas)
Kitas 1-14 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymas Nr. XIVP-82. Pranešėjas – S. Krėpšta, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas. Pateikimo stadija. Prašom jus į tribūną.
S. KRĖPŠTA. Įpareigotas jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento šių metų gruodžio 3 dienos dekretą, kuriuo Seimui teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Vienas iš svarbiausių valstybės tikslų – socialinės atskirties, skurdo ir pajamų nelygybės mažinimas. Prezidentas pabrėžia, kad priemonės, kurias valstybė pasirenka šiam tikslui įgyvendinti, turi būti teisingos, taiklios ir efektyvios. Naujuoju teisiniu reguliavimu Prezidentas siūlo patobulinti paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones padengimo sąlygas, tai yra nustatyti teisingą teisės gauti priemokos padengimo kartelę, kuri šiuo metu nepakankamai efektyvi skurdo mažinimo prasme ir neatitinka skurdo riziką patiriančių vaikų ir suaugusių su negalia, ir senjorų faktinių pajamų.
Lietuvoje kasmet nustatomas minimalių vartojimo poreikių dydis. Šiemet jis yra 257 eurai. Šis rodiklis nurodo asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliam asmens maisto ir ne maisto poreikių krepšeliui. Šis rodiklis taip pat taikomas tam tikrų socialinės paramos išmokų dydžiams nustatyti. Minimalių vartojimo poreikių dydžių suma yra suprantama kaip absoliutaus skurdo riba. Lietuvoje santykinio skurdo ir absoliutaus skurdo rodikliai vis dar labai aukšti. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad absoliutų skurdą patiria beveik 8 % visų šalies gyventojų, o tai yra beveik 220 tūkst. asmenų. Didžiausias absoliutus skurdo lygis yra tarp vaikų ir jaunimo – 8,4 % bei senatvės pensininkų grupės – 8,5 %.
Atsižvelgiant į tai, kad minimalių vartojimo poreikių dydis yra suprantamas kaip absoliutaus skurdo riba, siūloma koreguoti įstatymo 10 straipsnio 6 dalį ir numatyti vertinant pacientų mažiausias pajamas, taikyti ne 95 % minimalių vartojimo poreikių dydžio ribą, kaip yra šiuo metu, bet 100 % atitinkantį pajamų dydį. Taip pat pajamas vertinti ne pagal praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydį, bet pagal einamųjų metų faktinį absoliutaus skurdo lygį. 2021 metais šis lygis sieks 260 eurų ir jis yra jau patvirtintas.
Prezidentas mano, kad valstybė negali viena ranka nustatyti minimalių vartojimo poreikių dydžio, sakydama, kad tai absoliuti skurdo riba, o kita ranka tarsi tą dydį pati nepagrįstai sumažinti. Taip pat visiškai netikslinga, vertinant šios dienos žmonių pajamas, lyginti jas ne su šiandieniniu laiku, o su praėjusių metų vartojimo poreikių dydžiu. Valstybės pagalbos mechanizmas turi būti nustatomas proporcingai ir nekurti skurdo spąstų.
Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu palaikyti Prezidento teikiamą įstatymo projektą, kuris sudarys galimybes efektyviau įgyvendinti šią skurdo mažinimo priemonę, nustatys socialiai teisingesnes ir taiklesnes prielaidas minimalių socialinių garantijų užtikrinimui bei sudarys sąlygas paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus padengimui, užtikrinant didesnį mažiausias pajamas gaunančių asmenų skaičių. Dėkoju už jūsų dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkui už pristatymą. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti keturi kolegos. Pirmasis – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiamas Simonai, labai malonu jus matyti. Tikrai džiaugiuosi tokiomis įstatymo iniciatyvomis, puikiai suprantu, kad jūs darote sąmoningą socialinės politikos ir socialinių instrumentų plėtrą. Tačiau mano klausimas yra tokio bendresnio pobūdžio. Jeigu kalbėtume politiškai ir stereotipiškai, tai plečiate socialinių pašalpų dalinimą ir, kai būna dominuojantis stereotipas, didinate priklausomybę nuo socialinės paramos, šiuo atveju vaistais. Kaip kovosime apskritai su tais stereotipais, kaip kursime gerovės valstybę, kai viešojoje erdvėje dominuoja gana liberali nuostata, kad valstybė per daug sau leidžia, per daug padeda?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Prezidento nuomone, socialinė politika turi būti taikli, efektyvi ir teisinga. Čia yra pagrindinis dalykas. Ir ji turi spręsti konkrečias problemas, tokias kaip absoliutaus skurdo riba. Šis įstatymas yra specifiškai taikomas neįgaliems asmenims ir senjorams, apima būtent šias pagrindines grupes. Tai teisingumo užtikrinimas kompensuojant būtent šių asmenų grupės, tų asmenų grupė yra ne tokia maža, yra apie 850 tūkst. asmenų Lietuvoje, būtent šios grupės tikslingumą ir absoliutaus skurdo mažinimą. Prezidento nuomone, tikrai nėra perteklinis plėtimas, o taiklesnė ir efektyvesnė socialinė politika.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kitas klausiantysis – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš jums tokius du strateginius klausimus turiu, iš esmės pritardamas iniciatyvai. Bet aš įsivaizduočiau, kad tokį projektą čia stovėdamas tribūnoje pristatytų viceministras, o dabar mes turime Prezidento vyriausiąjį patarėją, atsakingą ir už ekonomiką, ir už socialinius reikalus, ir už sveikatos reikalus, ir pristatantį visos valstybės mastu tikrai ne strateginį projektą. Ar tikrai čia Prezidento ir jūsų rango reikalas spręsti tokius, kaip aš sakiau, svarbius dalykus, bet santykinai tikrai taktinio pobūdžio dalykus?
Antras klausimas būtų. Prezidentas daug kalba apie tai, kad perskirstymas nuo BVP didėtų, ir dėl šio projekto reikės papildomų išlaidų, bet suprantama, kad reikės iš kažkur ir paimti tas išlaidas. Tai prašau priminti bent kelias iniciatyvas, žinau, kad turite ne vieną, kaip valstybė galėtų surinkti tų papildomų pajamų?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimus. Pradėsiu nuo pirmojo. Ne visai galėčiau sutikti, kad tai taktinio pobūdžio klausimas, kadangi būtent šita vaistų priemokų kompensavimo tvarka galioja 850 tūkst. gyventojų, tai yra senjorai ir neįgalūs asmenys. Šių asmenų pajamos yra testuojamos prieš paskiriant priemokas. Antras dalykas, mūsų preliminariais skaičiavimais, šis teisingumo kartelės užtikrinimas paveiktų pozityviai apie 40 tūkst. asmenų ir tai tikrai yra didelis asmenų skaičius.
Kalbant apie antrąjį finansavimo aspektą, Prezidentas yra pateikęs viešųjų pirkimų sistemos sisteminę pertvarką, kuria siekiama optimaliau paskirstyti lėšas, kurių išleidžiama apie 6 mlrd. kiekvienais metais. Sutaupymai šioje srityje kartais atsvertų kaštus, kurie siūlomi šiuo projektu. Taip pat Prezidentas yra ne kartą minėjęs, kad Seime mes turime gerų iniciatyvų, susijusių su šešėlio mažinimu, pavyzdžiui, statybininkų ID kortele. Tai įgyvendinus taip pat galėtų būti generuojama dešimtys, o galbūt ir šimtai milijonų papildomų pajamų per metus į valstybės biudžetą.
PIRMININKĖ. Dėkui. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas patarėjau, aš čia įžvelgiu Prezidento nuoseklius, kad ir nedidelius žingsnius mažinant socialinę atskirtį ir siekiant gerovės valstybės, ypač mažas pajamas turinčių žmonių. Todėl su tuo sveikinu ir pritarsiu šiam įstatymo projektui. Ar sutiktumėte, kad dėl šio projekto prašytume Vyriausybės išvados, ir kaip jūs manote, vis dėlto sveikatos draudimo sistemoje, įmokų sistemoje, nuolaidų sistemoje yra daug tikriausiai neteisybės. Įžvelgiu tokių dalykų, kad kai kurios socialinės grupės, turėdamos daugiau pajamų, moka mažiau, bet gauna tas pačias paslaugas. Ar vis dėlto sutiktumėte, kad čia reikia sistemiškai pasižiūrėti į tas grupes ir vis dėlto pabandyti surasti geresnę sistemą, kad visi mokėtų nuo pajamų įmokas ir gautų, kaip Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kokybiškas vienodas paslaugas? Ačiū.
S. KRĖPŠTA. Ačiū už klausimus. Pradedant pirmuoju, tai, be jokios abejonės, pritartume būtent Vyriausybės išvadai, nes tai susiję su papildomais finansiniais ištekliais.
O atsakant į antrą klausimą, taip pat ta sisteminė peržiūra, ypač atėjus naujai vykdomajai valdžiai, naujomis akimis pasižiūrėti į visą šią sistemą ir atrasti tam tikras ydas, problemas ir būtinus pokyčius, be abejo, būtų reikalinga.
PIRMININKĖ. Dėkui. Paskutinis klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas patarėjau, aš tai manyčiau, čia yra visiškai toks net nereikšmingas pasiūlymas, nes viso labo tik keli procentai. Man yra kitas dalykas, kodėl jūs neteikėte pasiūlymo, kaip mažinti socialinę atskirtį būtent neįgaliesiems asmenims suteikiant reabilitaciją. Čia aš jus sveikinčiau. O tai, kad bus galimybė ten vieną, kitą eurą jiems sutaupyti ir vieną, kitą pridėti, žinokite, nieko nesprendžia. Vienas dalykas.
Kitas dalykas. Kiek, galvojate, pareikalaus biudžeto pinigų, nes tie žmonės, jeigu žinote, aš siūlyčiau pasidomėti, apie reabilitaciją ir apie galimybę išvažiuoti vasarą ir gauti tam tikras paslaugas net neturi… O čia toks… Kiek kainuotų pinigų?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Mūsų preliminariais skaičiavimais, šis pokytis kainuotų apie 1 mln. eurų per metus ir tai paliestų apie 40 tūkst. asmenų. Vis dėlto pakankamą ratą ir būtent tų asmenų, kurie susiduria su absoliutaus skurdo rizika. Ypač pažeidžiamų asmenų. Manome, kad šis pokytis tikrai yra reikalingas ir svarbus.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkui.
Dabar motyvai dėl viso. A. Vinkus – motyvai už. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, palaikau ir pritariu siūlomam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimui, susijusiam su kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimu. Pavadinsiu paprastai – kartelės pakėlimu.
Taip manau, nes keičiamo įstatymo dalyje kalbama apie socialiai pažeidžiamiausias gyventojų grupes: pensininkus, neįgaliuosius, apie šalpos išmokas, signatarų ar jų našlių rentas ir kitus panašius atvejus bei 75 metų sulaukusius vyresnius asmenis, kuriems siūloma kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo kartelę pakelti nuo 90 % iki 100 %.
Pritariu pranešėjui, kad dabartinių metų minimalių vartojimo poreikių dydį apskaičiuotų atitinkamais įstatymais nustatyta tvarka. Ponas R. Žemaitaitis jau paklausė jūsų dėl lėšų, atsakėte, tačiau ar tos lėšos bus numatytos svarstomame valstybės biudžeto projekte? Turėtų būti numatytos. (Balsai salėje) Ačiū. Aš pasisakiau už.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Seimo pirmininke. Mieli kolegos, aš nesu prieš šį projektą. Aš tik noriu atkreipti dėmesį ir gerbiamo vyriausiojo Prezidento patarėjo į procedūrinius dalykus.
Šiuo įstatymo pakeitimu siūlote, kad jis įsigaliotų nuo kovo 1 dienos. Šiandien mes turime gruodžio 10 dieną. Yra likusios nepilnos dvi savaitės Seimo posėdžių ir mes dar turime gauti Vyriausybės išvadą. Turi apsvarstyti du komitetai, turi apsvarstyti plenarinių posėdžių salėje ir jį priimti.
Atkreipsiu dėmesį, kad nauja sesija prasideda kovo 10 dieną. Jeigu nebus neeilinės sesijos, šiam įstatymui įsigalioti nuo kovo 1 dienos aš sunkiai matau galimybių, nebent čia būtų svarstoma skubos tvarka. Kviečiu atkreipti dėmesį ir galbūt pasižiūrėti, galbūt koreguoti įgyvendinimo datą arba peržiūrėti procedūras.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų nuomonę. Balsavimas po pateikimo numatytu laiku. Tada apsispręsime ir dėl Vyriausybės išvados, ką jau išgirdome kaip poreikį.
12.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų Laisvės premijos paskyrimo Baltarusijos demokratinei opozicijai“ projektas Nr. XIVP-97 (pateikimas)
Einame prie kito klausimo, darbotvarkės 1-15 klausimo. Nematau viceministro G. Mažeikos.
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų Laisvės premijos paskyrimo Baltarusijos demokratinei opozicijai“ projektas Nr. XIVP-97. Pranešėja – P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiandien man didelė garbė jums pristatyti Laisvės premijos komisijos teikimą siūlyti Seimui 2020 metų Laisvės premiją skirti Baltarusijos demokratinei opozicijai.
Vienas svarbiausių įvykių šiais metais buvo ir yra baltarusių tautos siekis gyventi demokratinėje valstybėje. Esame istorinio momento – baltarusių tautinės savimonės pabudimo, galimai pakeisiančio Baltarusijos ir kartu visos Europos ateitį, liudininkais. Labai simboliška, kad premija bus įteikiama sausio 13-ąją, nes šiandien Baltarusijoje vykstantys protestai prieš nelegitimų vadovą A. Lukašenką, saugumo struktūrų smurtas dažnam gali priminti tuos skaudžius Sausio įvykius Lietuvoje prieš 30 metų. Na, o mes žinome, žinome laisvės kainą, kokia sunki gali būti kova už laisvę, kiek daug aukų gali pareikalauti pasipriešinimas ir kaip svarbu sulaukti iš tarptautinės bendruomenės pripažinimo žinios ar palaikymo. Todėl matydami sunkumus, su kuriais susiduria Baltarusijos pilietinė visuomenė savo kovoje už demokratiją, privalome Baltarusijos žmonėms išreikšti aiškų palaikymo ženklą, turime prisidėti prie to, kad Baltarusija sugrįžtų į demokratišką politinį Europos žemėlapį.
Kviečiu jus visus pritarti šiam siūlymui, taigi, Laisvės premiją skirti Baltarusijos demokratinei opozicijai.
PIRMININKĖ. Dėkui pranešėjai. Jūsų nori paklausti penki kolegos. Pirmasis klausia T. Tomilinas. Nematau. Tuomet E. Zingeris. Matyt, posėdžiauja kitur. Tuomet R. Lopata. Irgi… Matau, prašau.
R. LOPATA (LSF). Aš norėjau paklausti tik vieno: o kaip jūs įsivaizduojate patį teikimą? Aš, be jokios abejonės, pritariu. Tai būtų tam tikras ir mūsų padarytų klaidų, bendradarbiaujant su režimu ir nutekinant jiems baltarusių disidentus į kalėjimus… Kam būtų konkrečiai įteikta?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mes pasitarsime, kaip tai galėtų atrodyti, bet matyt, kad matome opozicijos telkėją išrinktąją prezidentę S. Cichanouskają. Taigi, galėtų būti simboliškas toks perdavimas.
PIRMININKĖ. Klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Tikrai pritariu šios premijos teikimui. Manau, būtent Sviatlana galėtų simboliškai priimti tą apdovanojimą… kuri sukūrė koordinacinę tarybą, atstovaujančią įvairiems sluoksniams, pasipriešinantiems režimui. Kaip jūs manote, kadangi panašią premiją yra įteikęs ir Europos Parlamentas, ar tai galėtų paskatinti ir kitų šalių parlamentus solidarizuotis atitinkamai su kovotojais už baltarusių laisvę? Žinome, kad kai kurios valstybės vis dar flirtuoja su tuo režimu, teikia jam kredencinius raštus, kalbasi ir taip toliau.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Taip. Ačiū už klausimą. Be abejonės, vienas dalykas, mūsų toks ženklas, toks teikimas yra pasakymas, už ką ir su kuo mes esame. Tikėkimės, kad tai bus išgirsta plačiau, ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, ir tai bus gera paskata ieškoti galimybių, kaip pasakyti ir išreikšti palaikymą baltarusių tautai šiame nelengvame laisvės kovos kelyje.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama pranešėja, be abejonės, mes palaikome Rusijos liaudį, reikalaujame, kad Baltarusijoje būtų demokratiniai rinkimai, kad A. Lukašenka pasitrauktų. Tačiau, man atrodo, kadangi Sviatlana pati pasitraukė ir paliko Baltarusijos liaudį persekiojamą, ar tai nėra kokios nors baimės ir išdavystės požymių iš pačios lyderės? Lyderis už tėvynę tikrai neturėtų bijoti aukotis, mirti ir būti persekiojamas. Dabar žiūrėkite, kad A. Smetona pasitraukė iš Lietuvos, kiek daug diskusijų – vieni vienaip vertina, kiti kitaip vertina. Net paminklo nenorima statyti A. Smetonai. Yra įvairiausių diskusijų, man irgi kyla tam tikrų diskusijų dėl jos tokio didvyriškumo Baltarusijos tautos labui.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Tik pasakysiu, kad šis apdovanojimas teikiamas visų pirma baltarusių tautai, Baltarusijos demokratinei opozicijai, kuri iki šių dienų, tikrai ne pirmą mėnesį, o kas savaitę renkasi į didelius protestų susirinkimus ir išsako savo valią. Tai yra nepaprastai, matyt, daugumą nustebinęs, bet labai žavingas tos tautos prabudimo ženklas. Matyt, tai ir yra svarbiausia šiam apdovanojimui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų po pateikimo užsirašė kalbėtojų. Motyvai už – P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Niekas kitas turbūt taip neįvertins kovos už laisvę kaip tauta, kuri pati kovoja už savo laisvę. Mes prieš 30 metų įvykdėme revoliuciją, o visus tuos okupacijos metus turbūt nebuvo nė dienos, kad Lietuva, lietuviai nesipriešintų okupantams.
Taigi šiandien stebėdami procesus nedemokratinėje Baltarusijoje mes turbūt lyg į veidrodį žiūrime, matome save, kaip mums buvo sunku prieš 30 metų. Ir aš netgi pridėčiau, kad šiandien, ko gero, baltarusiams yra dar sunkiau, nes užsitęsė jų mitingai, jų revoliucija tęsiasi ir tai vargina juos. Su kiekviena diena režimas, nepaleisdamas iš savo gniaužtų tautos, ją vargina, nes žmonės negali metų metus tūkstančiais stovėti mitinguose. Fiziškai yra sudėtinga, todėl jų vis dar laikymasis, optimizmas, kovos tęsimas tikrai verčia juos vadinti didvyriais. Ir aš džiaugiuosi, kad mūsų Laisvės premijų komisija šią laisvės premiją paskyrė būtent Baltarusijos demokratijos opozicijai.
Antras aspektas. Baltarusija yra mums broliai – tiek etniškai, tiek kultūriškai, tiek istoriškai ir net geografiškai. Tai yra mūsų broliai, broliška valstybė ir tauta, su kuria mes turėtume kuo glaudžiau bendradarbiauti. Taigi mūsų ryšys su jais, mūsų ištiestos paramos rankos demonstravimas, mūsų laivės kelio jiems palaikyti organizavimas yra tie ženklai, kurie jiems padeda nepalūžti tikrai sudėtingoje kovoje.
O dėl S. Cichanouskajos aš pasakysiu tokią mintį, kad kažkas turi būti balsas pasauliui, kažkas turi turėti galimybę demokratiškai, išvažiavęs į demokratinę šalį, kalbėti už tautą, skleisti pasauliui tą žinią ir to siekti. Trumpai tiek. Balsuokime už.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai prieš – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū už žodį. Norėjosi paklausti, bet jau nebuvo galima užsirašyti paklausti, ypač tų išminčių, kur čia sėdi Seime 30 metų. Prieš 30 metų visi išgyveno, ir aš išgyvenau, kad Baltarusija ruošiasi užgrobti Vilnių, savinosi Vytį, savinosi istoriją ir jau galvojau, kad reikės užsirašyti į savanorius ginti Lietuvą, ginti Vilnių. Tačiau 1994 metais atėjo A. Lukašenka, ir visi lietuviai apsidžiaugė, kad pagaliau patvarkė buvusią poziciją, kur dabar jau opozicija, ir visi džiaugėsi. Kada tas perversmas protuose atsirado Lietuvoje, kai dabartinė opozicija buvo bloga, dabar tapo gera? Ar jie jau nepretenduos į Vilnių, ar pasirašė krauju, kad Vytis bus Lietuvos, bet, kaip aš matau, ir Vytį jie naudoja, ir tą naudoja, bet kažkokie ir gerbiamo R. Lopatos, man atrodo, buvo straipsniai, kad blogai bus su tais baltarusiais, nori atimti mums viską. Bet dabar visi kažkaip jau užmiršo ar susitarė, ar bendro naudojimo bus ir Vytis, ir istorija, ir Vilnių dalinsimės. Kaip tai bus? Dvigubi standartai. Norėtųsi, kad kas nors iš tų išminčių, dabar sėdinčių Seime, atsakytų, kas iš tiesų yra ar kaip elgtis. Tada žinosime, ar dabar ta opozicija tikra, ar netikra. Kur ji registruota ir kokie jos siekiai? Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Balsavimas po pateikimo – numatytu laiku. E. Zingeris, kaip suprantu, dėl vedimo tvarkos.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasakyti po ką tik netikėtai nuskambėjusių žodžių esminį dalyką. Mes bendroje valstybėje su baltarusiais praleidome 400 metų, tai buvo mūsų bendras kūrinys. Dabar, kai mes švenčiame 30 metų mūsų Sąjūdžio, mūsų revoliucijos, mes pirmąsyk pamatėme tikrai pakilusią už savo orumą baltarusių tautą. Mes netgi neklausiame jų krypties, mes leidžiame jiems paprasčiausiai vienąsyk pradėti bandyti kvėpuoti žmogaus teisėmis, kad nebijotų, kasdien nelauktų, kad įsiverš į jų butus ir, kaip J. Stalino laikais, saugumo žmonės pradės šaukti „tovarišč praidiomte“. Tai bent už jų orumą. Aš labai dėkingas Radvilei už jos iniciatyvą. Aš manau, kad visi laisvę mylintys žmonės, prisimindami Sąjūdį, šiandien balsuos už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Taip pat reaguoti nori P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Iš tikro aš irgi noriu pasakyti. Kadangi nesuasmeninama ši premija, o skiriama Baltarusijos opozicijai, tai, be abejonės, palaikysiu.
Dabar kitas dalykas dėl Baltarusijos opozicijos ir opozicinės krypties. Šiandien nėra aiški ta opozicinė kryptis. Jei jūs prisiminsite pačios Sviatlanos vyrą, jo kryptis – dar labiau Baltarusiją integruoti į Rusiją. Tai akivaizdu. Jis pasitraukė į Rusiją, jis smerkė A. Lukašenką, kad nepripažino Krymo okupacijos, jis, be abejonės, palaikė Rusijos veiksmus ir Ukrainoje. Mes, tie, kurie palaikome glaudesnius ryšius, turėtume taip pat siekti, kad Ukrainos opozicija turėtų aiškią kryptį už demokratiją, už Europos Sąjungą ir nesiblaškytų. Taip, blaškomasi, tos vienybės ten tikrai trūksta. Galbūt šis apdovanojimas ir labiau suvienys, ir suteiks aiškesnę kryptį Rusijos opozicijai…
PIRMININKĖ. Prašom. Dėl vedimo tvarkos trumpai B. Matelis. Prašom.
B. MATELIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vis dėlto norėčiau, kad vertindami šios premijos teikimą mes kaip nors atsakingiau pasirinktume žodžius. Čia P. Gražulis buvo suabejojęs ir S. Cichanouskajos pasiryžimu, jos drąsa. Noriu priminti, kad ši moteris buvo sulaikyta omonininkų, jai buvo daromas didelis psichologinis spaudimas, jos vyras yra areštuotas. Jai tikrai buvo sunku pakelti, kai ją atvežė prie sienos ir liepė pasirinkti: arba eini tenai, arba nukentėsi ir pati, ir visa šeima su visais vaikais. Aš vis dėlto manyčiau, jeigu tokioje situacijoje atsidurtų P. Gražulis, tikrai susileistų daug greičiau, nes šis žmogus net nedrįsta pasakyti, prisipažinti, koks ten nuogas vyras per Kultūros komiteto posėdį už jo nugaros stovėjo. (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Dėkui, šiuo… Prašau labai trumpai reaguoti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Pone Mateli, tu jau sovietmečiu susileidęs buvai, dabar tik drąsus pasidarei. Grįžtų sovietmetis, vėl tarnautum tai sistemai. O P. Gražulis įrodė: jį įkalino, jis nesigailėjo ir prieš nieką nesiklaupė. Pone, galvok ką šneki!
PIRMININKĖ. Dėkui. Baigiame diskusiją.
12.14 val.
Prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 2, 84, 86, 88, 89 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5248 (pateikimas)
Kadangi yra viceministras, grįžtame prie darbotvarkės 1-15 klausimo – Prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 2, 84, 86, 88, 89 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5248. Pateikimas. Prašau.
G. MAŽEIKA. Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pabandysiu trumpai pristatyti mūsų teikiamą Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2, 84, 86, 88, 89 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektas gimė iš diskusijų su suinteresuotomis bendruomenėmis, konkrečiai su jūrininkų bendruomene, tai yra jų prašymai ir pasiūlymai. Pagrindiniai tikslai, kuriuos bandome sureguliuoti šiame projekte, yra tokie.
Visų pirma norime numatyti, kad jūrininkams darbo užmokestis ir kitos priklausančios išmokos būtų mokamos net ir tuo laikotarpiu, kai nutinka tokios nenumatytos ir nemalonios aplinkybės kaip sulaikymas nelaisvėje dėl piratavimo ar ginkluoto apiplėšimo, kad net ir tuo metu, kai yra sulaikoma piratavimo metu, būtų užtikrintas išmokų mokėjimas. Taip pat norime numatyti galimybę, arba sukonkretiname atvejus, kada darbo sutartis gali būti nutraukta, bet jūrininkas nepraranda teisės į repatriaciją, kitaip sakant, į galimybę būti sugrąžintam namo į savo gyvenamąją vietą. Tokie galbūt pagrindiniai yra pakeitimo tikslai. Jeigu būtų daugiau klausimų, aš galiu atsakyti. Tiesiog prašau pritarti po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui pranešėjui. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmoji – L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Iš tikrųjų norėčiau sužinoti, su kokiomis jūrininkų bendruomenėmis buvo derintas šitas sprendimo projektas, kadangi esu gavusi jūrininkų kreipimąsi, gal galite atsakyti? Ačiū.
G. MAŽEIKA. Mes esame derinę ir šie pasiūlymai iš esmės atėjo iš Lietuvos jūrininkų sąjungos, taip pat yra suderinta ir su Lietuvos laivų savininkų asociacija, kitaip sakant, tiek su darbuotojais, tiek su darbdaviais.
PIRMININKĖ. Kitas klausiantysis – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Atsisakau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas viceministre, taip, aš atsimenu, prieš dešimt metų buvo labai aktualus klausimas ir gana nemažai mūsų jūrininkų nukentėjo, taip pat ir privačių kompanijų. Sakykite, kiek yra dabar tokių nukentėjusių, kiek jūs priskaičiuojate iš viso, kuriems reikėtų taikyti šitas įstatymo nuostatas?
G. MAŽEIKA. Šiuo konkrečiu atveju negaliu dabar atsakyti tiksliai, bet bet kuriuo atveju tai yra bendra nuostata, kuri, mūsų nuomone, viena vertus, yra akivaizdu, reikalinga. Iš kitos pusės, yra europiniai reikalavimai, kuriuos, mes manome, labiau atitinkame su tokiu įstatymo projektu. Jeigu reikėtų konkretaus skaičiaus, tikrai galėsiu atsakyti raštu ir galėsiu pateikti tą informaciją.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausiantysis – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš irgi norėjau apie tą patį, ką kolega jau pasakė. Užsiminėte apie galimus užgrobimus ten, pavyzdžiui, prie Somalio krantų žinome istorijų. O šiuo metu mūsų jūrininkai jau yra saugūs ar tos problemos tęsiasi, ar čia tik iš praeities dar šleifas eina? Ar yra atvejų, kai šeimoms buvo išmokėtos kompensacijos?
G. MAŽEIKA. Sakyčiau gal taip, tai yra kol kas, matome, pakankamai pilka zona, kad tą pilkąją zoną paryškintume, išaiškintume, kad nebūtų niekam jokių abejonių, mes norime tiesiog padaryti šitą pakeitimą. Ar jūrininkai yra saugūs? Šiuo atveju mes gavome aiškius prašymus iš jūrininkų bendruomenės ir galime konstatuoti, kad šitie pakeitimai tikrai padarytų situaciją kur kas aiškesnę ir jūrininkus saugesnius.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus pateikimo stadijoje. Dėl motyvų vienas – už, vienas – prieš. P. Gražulis – motyvai už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš tikrai pritariu. Dabar prisipirkom sraigtasparnių ir ne tik sraigtasparnių, ir kitos ginkluotės. Mes galėsime, be abejonės, ne tik Somalyje, bet ir kitur užgrobtus ar pagrobtus laivus gelbėti. Todėl aš pritariu šitam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai prieš – L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų gal ne iki galo buvo išdiskutuota šitais klausimais su Jūrininkų sąjunga, nes aš esu gavusi papildomų pastabų dėl 84 straipsnio 4 dalies. Jūrininkų sąjungos atstovai prašo išdėstyti šį straipsnį nauja redakcija papildant ją. Taip pat ir 88 straipsnio 6 dalį išdėstyti kitokia redakcija įrašant ne tik laivų valdytojus, bet ir tarpininkavimo bei jūrininkų įdarbinimo įmones. Iš tikrųjų gal reikėtų dar kartą apsitarti dėl šitų nuostatų, kad vėliau nekiltų klausimų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti. Balsavimas po pateikimo numatytu laiku.
12.21 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio ir Europos politikos ilgalaikių gairių bei tęstinumo“ projektas Nr. XIVP-98 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau einame prie darbotvarkės 1-17 klausimo – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio ir Europos politikos ilgalaikių gairių bei tęstinumo“ projektas Nr. XIVP-98. Pranešėjas – Ž. Pavilionis. Prašau į tribūną.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Kolegos, kiekvienas naujas Seimas, kai susirenka, turi tokią tradiciją, kad mes priimame rezoliuciją dėl mūsų užsienio ir Europos politikos tęstinumo. Paprastai už ją balsuojame vieningai pabrėždami, kad tiek pozicija, tiek opozicija kartu siekia įtvirtinti mūsų užsienio politikos prioritetus, todėl ir šiandien siūlau atitinkamai balsuoti.
Šią rezoliuciją rengėme ne tik mūsų Užsienio reikalų komitete su visų partijų atstovais, bet ir su Europos reikalų komiteto deleguotais žmonėmis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu, taip pat su atskirais Seimo nariais, kuriems žmogaus teisės yra ypač svarbios. Čia aš labai norėčiau padėkoti gerbiamai D. Šakalienei, su kuria kartu suradome formuluotes, pavyzdžiui, kad žmogaus teisės negali būti nepagrįstai ribojamos, kad jos turi būti garantuotos, neatsižvelgiant į jokius mūsų skirtumus, ir kad teisinė valstybė, pagrįsta teisės viršenybe, yra bet kokios demokratijos pagrindas. Savo ruožtu šios nuostatos buvo įtvirtintos ir praeito Seimo Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto bendrame darbe, kuriam vadovavo gerbiamas A. Ažubalis. Jame svarstėme dokumentus, susijusius su Europos ateitimi.
Šioje rezoliucijoje daug kalbama apie vertybes, kurios mus visus jungia, kurios mus jungia kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis į transatlantinę šeimą. Jas mes giname. Bet šioje rezoliucijoje, aš noriu atkreipti dėmesį, mes siūlome ginti jas visų pirma pasitelkiant tas Europos Sąjungos institucijas, kurios turi pakankamus instrumentus, galią. Galų gale jos ir buvo tam sukurtos, kad tas vertybes, žmogaus teises ir demokratines vertybes gintų ir įtvirtintų.
Rezoliucijoje nemažai šnekama apie tai, kad mes norime stiprios Europos Sąjungos, kad mes norime veikti Europos Sąjungos branduolyje, tačiau tai nereiškia, kad mes neginsime savo nacionalinių interesų. Kaip tik būdami tame branduolyje, o ne periferijoje mes tuos interesus galėsime dar geriau apginti. Kursime koalicijas, telksime vardan tų mūsų interesų ir darysime viską, kad tas sustiprintas bendradarbiavimas nebūtų uždaras, kad jis būtų lygiateisis ir prie jo galėtų prisijungti visos kitos valstybės.
Mūsų europinėje politikoje akcentuojame ne tik kovą su pandemija, kuri, be abejonės, yra prioritetas, bet ir įvairias struktūrines reformas, kurios yra susijusios su žaliąja, skaitmenine politika, inovacijų politika, socialine politika, sanglauda, konvergencija, tačiau, aišku, mums, kaip užsienio politikoje dirbantiems, labai svarbu ir demokratija, vystomasis bendradarbiavimas. Šie instrumentai mums, kaip laisvės pasieniui, yra labai svarbūs.
Įtvirtiname principus, kurie jau beveik porą dešimtmečių yra nuolat mūsų visų atstovų bandomi įtvirtinti tiek Europos Sąjungoje, tiek mūsų kaimynystėje. Tai yra Europos Sąjungos ir NATO plėtra. Galbūt skirtumas tik toks, kad aiškiai pasakome, kad artėja Lenkijos ir Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungoje. Iki tų pirmininkavimų 2025 metais ir 2027 metais mes norime padaryti viską, kad narystės perspektyva Europos Sąjungoje atsivertų tokioms mūsų svarbioms kaimynėms kaip Ukraina, Moldova, Sakartvelas. Savo ruožtu remiame NATO plėtrą į Ukrainą, Sakartvelą. Žinoma, pratęsiant praėjusią diskusiją, remiame baltarusių laisvę. Jeigu šioje šalyje įvyks rinkimai, darysime viską, kad keturios Europos Sąjungos laisvės atsivertų ir šiai tautai.
Primename Rusijos agresiją, kuriai, žinoma, priešinsimės. Primename ir kėsinimąsi į kaimynių valstybių suverenitetą ir teritorinį integralumą. Pasakome, kad vykdysime Rusijos okupacijų nepripažinimo politiką, bet taip pat stengsimės kartu su Vakarais sukurti Rusijos atžvilgiu ilgalaikę politiką, kuri galų gale padėtų šioje šalyje kovojantiems žmonėms už demokratijos įtvirtinimą.
Primename mūsų politiką Astravo klausimais. Be abejonės, sieksime visais būdais, kad visa Europos Sąjunga palaikytų nepirkimą elektros iš šios atominės. Savo ruožtu darysime viską, kad mūsų elektros, dujų tinklai kuo greičiau susijungtų su Europa. Primename „Via Baltica“, „Rail Baltica“, karinį mobilumą šiame kontekste.
Primename išskirtinį NATO vaidmenį įtvirtinant mūsų euroatlantinę gynybą. Pabrėžiame, kad JAV, NATO ir Europos Sąjunga yra mūsų saugumo ramsčiai. Įsipareigojame toliau didinti gynybos finansavimą. Pasisakome už JAV didesnį karinį buvimą mūsų regione ir, žinoma, Lietuvoje.
Pasisakome už tai, kad būtų stiprinami santykiai su Jungtine Karalyste, nors iš Europos Sąjungos ši šalis išeina. Įvardijame didėjančią Kinijos grėsmę, kuri gresia mūsų Europos Sąjungos ir transatlantinei vienybei bei interesams. Savo ruožtu pasisakome už ekonominių, socialinių, prekybinių ir kultūrinių santykių vystymą su tokiomis šalimis kaip Taivanas.
Įsipareigojame reaguoti į bet kokius tarptautinius žmogaus teisių pažeidimus ir iniciatyvas. Sveikiname globalų Magnitskio aktą, kurį neseniai priėmė Europos Sąjunga, tik primename, kad ten turi būti įtvirtinti ir korupciniai nusikaltimai. Aišku, sieksime teisingumo, įvertinti visus totalitarinius nusikaltimus Europos Sąjungos lygiu bei palaikysime įvairias iniciatyvas, kurios sieks atskleisti holokausto, komunistinių nusikaltimų ir kitų totalitarinių nusikaltimų pažinimą bei atitinkamas švietimo iniciatyvas.
Stiprinsime išorinę sieną ir sieksime subalansuotos migracijos politikos. Nevardinsiu visko, penkių puslapių dokumentas, jame negalėjo tilpti viskas, tačiau čia įtvirtintos esminės mūsų gairės. Detaliau jos yra atskleidžiamos Vyriausybės programoje, kurią, beje, vakar bendru sutarimu patvirtinome Užsienio reikalų komitete. Be abejonės, tai bus detalizuota ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.
Todėl šiandien prašau dar kartą balsuoti kiek įmanoma vieningai, nes tik tokiu atveju mūsų balsas bus išgirstas. Be abejonės, gilinsime mūsų poziciją atskirais klausimais, kurių yra daug, tačiau šiandien siūlau susitelkti. Artėja Sausio 13-osios 30-metis, kai buvome vieningi tada. Jeigu norime iš tikrųjų apginti tą laisvę ir demokratiją, ir savo interesus tarptautinėje erdvėje, turime veikti vieningai. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, pranešėjau. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, ši rezoliucija buvo ne tik derinama Užsienio reikalų komiteto viduje tarp įvairių frakcijų atstovų, bet kvietėme ir kolegas iš išorės. Tikrai buvo ilgas dialogas su gerbiama Dovile ir su kitais kolegomis. Aš manau, kad ši rezoliucija jau apėjo tą visą klasikinį pokalbių ratą.
Mano klausimas jums būtų dėl šitų dviejų esminių elementų, čia yra saugumo elementas ir vertybinis dalykas. Yra plačiai įrašyti ir iš esmės komunistinių nusikaltimų dalykai prieš pat 30-metį mūsų Sausio 13-osios. Įrašyti taip pat dalykai, susiję su parama kaimynystei. Man labai svarbu iš jūsų išgirsti dėl paramos kaimynystei, jūs esate šios asociacijos nariai, mes pritariame, tai yra Ukraina, Gruzija ir Moldova, kuri dabar atsigavo.
Mano klausimas, kaip mes remsime šalis, kurios dar neišsivadavo, kai matome tokį kruviną režimą už lango? Ir norime jums padėkoti už visas pastangas, kurios atrodo čia maždaug kaip dešimt Dievo įsakymų – sudėliotos labai tvirtai. Labai jums ačiū. Jeigu galima, nedidelį atsakymą, susijusį su…
PIRMININKĖ. Laikas!
E. ZINGERIS (TS-LKDF). …dar vis einančiomis į laisvę valstybėmis. Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Be abejonės, stiprinsime savo veiklą Rytų kaimynystės šalyse. Atsiminkime, kad asociacijos sutartys buvo pasirašytos Vilniuje su trimis valstybėmis, tačiau, pavyzdžiui, paskutiniame Rytų Europos vadovų susitikime, matome, ta ambicija išblėso, Europos Sąjungos šalys net nepasirašė jokio dokumento dėl šių šalių. Telksime koalicijas, veiksime aktyviai, ypač Vakaruose, Berlyne, Šiaurės šalyse, JAV, kur ateina naujoji administracija, kuri pabrėžia demokratijos svarbą. Jeigu visos tos valstybės šiuos prioritetus, kuriuos jūs pavadinote dešimt Dievo įsakymų, įsidėtų į savo darbotvarkę taip, kaip mes šiandien, aš manau, tuos tikslus pasiektume.
PIRMININKĖ. Dėkui. L. L. Andrikienė.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Ar galėčiau atsisakyti klausimo, ar suteiktumėte man žodį per svarstymą? Būčiau dėkinga.
PIRMININKĖ. Klauskite, nes svarstymo procedūra baigta.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Esu viena iš šios rezoliucijos bendraautorių. Tai tikrai nėra eilinė rezoliucija, joje mūsų XIII Seimo užsienio ir Europos politikos prioritetai. Tautos atstovybė ketveriems kadencijos metams skelbia Lietuvos Respublikos užsienio politikos tęstinumą ir ilgalaikes gaires. Pažymėtina, kad ši rezoliucija vertybinė, joje mūsų ištikimybė demokratijai, pagarba žmogaus teisėms, teisės viršenybei ir namuose, Lietuvoje, ir už jos ribų.
Šioje rezoliucijoje ir mūsų transatlantinių ryšių dedamoji, Rytų partnerystė, mūsų prioritetai NATO ir Europos Sąjungos bendrijose, santykiai su JAV, Jungtine Karalyste, Kinija ir kitomis šalimis bei regionais. Todėl galiu tik dar kartą, kaip ir komiteto pirmininkas, kviesti kolegas pritarti šiam dokumentui, jo projektui. Turime puikią progą pasiųsti pasauliui aiškią ir stiprią žinią, kokie esame ir ko siekiame. Išnaudokime šią progą. Dėkoju komiteto pirmininkui už šią puikią iniciatyvą. Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, ponia Laima.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, norėjau jūsų paklausti, ar ne dėl to Europos Sąjungos nėra aiškios, stiprios užsienio politikos Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos klausimu, kadangi kiekviena Europos Sąjungos šalis turi skirtingą savo požiūrį į užsienio politiką? Ar tuo nėra silpna Europos Sąjunga?
Taip pat dėl rezoliucijos. Kam jinai reikalinga? Juk rytoj tvirtinsime jūsų parengtą Vyriausybės programą, tai daug stipresnis dokumentas. Ten yra užsienio politika, vidaus politika, socialinė politika, kultūra, švietimas, emigracija – visi klausimai. Kam jos reikia? Jūs man atsakykite, aš nesuprantu! Jūs nepasitikite Vyriausybės programa, jūs čia kažką kitaip dėstote?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Noriu priminti, kad dar prieš porą dešimtmečių Europos Sąjunga sukūrė bendrą užsienio ir saugumo politiką. Taip, joje yra įtvirtintas vienbalsiškumas. Tai, beje, kartais apsaugo tokių šalių kaip mūsų interesus, tačiau veikiama yra iš tikrųjų bendrai, yra įkurta visa Išorinių santykių taryba. Tai mums padeda spręsti daugybę reikalų, ypač kai kalbamės su galingomis valstybėmis, kurios dažnai nepaiso tokių šalių kaip mūsų interesų.
Dėl ko reikia tokios rezoliucijos Seime? Todėl, kad (pabrėžiau tai du kartus savo pasisakyme) labai svarbi mūsų visų vienybė. Mes turime veikti kartu. Mūsų valstybės priešai labai mėgsta skaldyti mus pačius dėl užsienio politikos, kad mūsų veikimas būtų neefektyvus. Tačiau kai mes veikiame vieningai, kaip vienas balsas, mes užsienio politikoje tikrai demonstruojame lyderystę, ir jau gerus 30 metų. Todėl reikia, kad visas Seimas, visų spalvų Seimas pasisakytų už šiuos prioritetus vieningai, taip pat ir jūs, pone Petrai Gražuli.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju už suteiktą žodį, dėkoju pranešėjui už rezoliucijos iniciatyvą ir išsamiai pristatytą jos turinį. Labai džiaugiuosi matydamas, kad rezoliucijoje yra išreikštas principinis įsipareigojimas Europos Sąjungos vertybėms, tai yra pagarba žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, pagarba žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principams.
Mano klausimas bus dvejopas. Džiaugiuosi matydamas, kad mes šias vertybes įsipareigojome skleisti ir erdvėje, kuri yra už Europos Sąjungos ribų, tačiau šiandien kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse vyksta neigiami procesai, susiję ne tik su tam tikru visuomenės grupių teisių ribojimu, ar tai būtų moterys, ar LGBT asmenų teisių apsauga, bet apskritai tose valstybėse vyksta liberaliosios demokratijos krizė. Mano klausimas būtų toks: ar nebūtų tikslinga rezoliucijoje numatyti Lietuvos vaidmenį, sprendžiant šią krizę, ir kaip mes galėtume padėti savo broliškoms Europos Sąjungos tautoms?
O antroji klausimo dalis yra susijusi su tuo, kad mane pasiekė žinios, jog Užsienio reikalų komitete buvo išsami diskusija apie liberaliosios demokratijos sąvoką ir jos turinį. Taip pat matau, kad rezoliucijoje nėra minima liberaliosios demokratijos sąvoka. Galbūt galėtumėte paaiškinti tuos motyvus? Labai ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Žinote, su visa ilgamete patirtimi aš galiu pasakyti, kad prieš kaltinant vieną ar kitą kaimynę visąlaik reikia pradėti nuo savęs. Tuomet, kai mes patys padarysime viską, kad demokratija, vystomasis bendradarbiavimas būtų remiamas ne tik žodžiais, bet ir darbais bei atitinkamu finansavimu, tuo galėsime netrukus įsitikinti, kai tvirtinsime naują biudžetą, tada mes galėsime drąsiau kalbėti apie tai. Problema, taip, aš jums visiškai pritariu, yra tam tikra demokratijos krizė, kuri dažnai būna mūsų valstybių viduje, tačiau kiekvienos nacionalinės valstybės reikalas yra tuos principus visų pirma savo šalyje įtvirtinti.
Savo ruožtu, vėl pasikartosiu, tarp demokratinių šalių atsiranda skirtumų šiais klausimais, tačiau tam ir yra sukurtos Europos Sąjungos institucijos, priminsiu, kad pirmasis Kopenhagos kriterijus yra būtent demokratija ir žmogaus teisės. Tam yra sukurtos Europos Sąjungos institucijos, tokios kaip Europos Parlamentas, Europos Komisija, tam yra sukurtas Europos Sąjungos biudžetas, tai yra galingi instrumentai, kuriais Europos Sąjungos valstybės tvarkosi iš vidaus. Ir mes siūlome būtent taip spręsti tas problemas, nes yra didžiulis skirtumas tarp mūsų kaimyninių šalių Vakaruose ir tokios šalies kaip Baltarusija, kurioje tos institucijos neveikia ir kurių valiai nebepaklūsta, ir tada jau mes galime iš visos širdies ir iš tribūnos jiems sakyti tai, ko jie paprastai negirdi, ir naudoti visus instrumentus, net ir baudžiamąsias priemones, sankcijas toms valstybėms, kurios yra autokratinės. Bet yra didelis skirtumas: niekada negalima į tą patį maišą sudėti demokratines mūsų šeimos šalis, kurioms yra visai kiti instrumentai taikomi, ir tai yra senos diplomatinės tradicijos.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Eikime į svarstymo stadiją. Užsirašė du kalbėtojai. Aš prašau supratingumo ir trumpinti savo pasisakymus. Pirmasis – E. Zingeris. Ruošiasi G. Surplys.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, mieli bičiuliai, mums liko keletas savaičių ne tik iki Kalėdų, bet ir iki Sausio 13-osios. Ši rezoliucija, kaip ir prieš tai buvęs gerbiamos Radvilės ir Laisvės komisijos nutarimas, yra apie laisvę. Mes turime suprasti, kad valstybių slinktis į nebūtį, kuri įvyko su ikikarine Lietuva, buvo pamoka. 1939 metais jau buvo per vėlu ką nors spręsti, jau buvome įsprausti į kampą. Tik suomiai sugebėjo iš to kampo išeiti. Dabar kaip tik yra jų Šiaurės karo minėjimas. Todėl aš noriu pasakyti, kad šis pasipriešinimo dokumentas turi būti paremtas mūsų visų, nes čia yra vertybinė mūsų būsimų ketverių metų deklaracija ir manifestas, todėl būkime vieningi ir remkime šį laisvės dokumentą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. G. Surplys.
G. SURPLYS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš iš tiesų irgi noriu pritarti paremti šį dokumentą. Man ypač užstrigo Žygio žodžiai apie tai, kad tai yra santalkos dokumentas. Mes, visi tie, kurie šiek tiek, daugiau ar mažiau prie jo dirbome, sutarėme. Tai yra ta vėliava, su kuria Lietuva važiuoja į Europą, į pasaulį, ir kuria vėl demonstruoja, kad yra demokratijos absoliutus gerbėjas, kad yra žmogaus teisių gerbėjas, kad yra bendradarbiavimo ir bendravimo gerbėjas. Iš tikrųjų svarbus momentas mums visiems čia yra tai, kad mes visi dėl to sutariame. Tai man šiek tiek primena situaciją, kai važiuojame į svečius arba važiuojame į užsienio komandiruotę, visą laiką velkamės išeiginį rūbą, išeiginį kostiumą. Labai norėtųsi, kad mes to kostiumo nenusivilktume ir grįžę į Lietuvą, kad ta rezoliucija, kurią mes priimame išorei, lygiai taip pat būtų taikoma ir viduje. Tai yra svarbu ir dėl mandato klausimo. Kai važiuosime į bet kurias derybas, visą laiką bus labai svarbu, kad dėl vienos ar kitos pozicijos, ar dėl bendros užsienio politikos krypties yra sutarta šiame tryliktajame parlamente. Iš tikrųjų noriu tikėti, kad ši rezoliucija privers mus pasitempti ir vidaus politikoje, ir noriu tikėti, kad tie patys politikai, kurie labai gražiais kostiumais labai gražiai kalbės apie demokratiją užsienyje, nepultų keisti kabinetų spynų grįžę čia, į Seimo rūmus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Priėmimo stadija. Motyvai. Aš noriu atsiklausti gerbiamo G. Surplio. Kadangi jūs išsakėte savo… Jūs atsiimate. Tuomet K. Vilkauskas – už.
K. VILKAUSKAS (LSDPF) Sveiki. Manau, dar kartelį Lietuva šia rezoliucija parodo, kad mažos valstybės tikrai eina daug vieningiau ir turi ką pasakyti didesnėms. Esant dabartinei pandemijos situacijai Europos Sąjungoje galbūt labiau rūpinamasi pačiais savimi, bet mes galime parodyti, kad iš tikrųjų Europa gali būti vieninga. Ta deklaracija tai rodo. Už.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš manau, kad šitas dokumentas tikrai nereikalingas, nes rytoj jūs tvirtinsite Vyriausybės programą. Kaip ir minėjau, Vyriausybės programa yra daug solidesnis, rimtesnis dokumentas, ten yra visais klausimais mūsų, jūsų, valdančiosios daugumos, išdėstyta pozicija. Taip pat ir užsienio politikos, ir Astravo atominės elektrinės atžvilgiu ten yra daug kas detalizuota.
Kitas dalykas. Aš jau klausdamas pasakiau, kuo stipresnė kiekvienos atskirai Europos Sąjungos šalies užsienio politika, tuo silpnesnė pačios Europos Sąjungos užsienio politika apskritai. Pažiūrėkite, vokiečiai labai nori turėti pragmatinius ryšius su Rusija ir tiesia visokius dujotiekius. Kitokių pragmatinių santykių su Rusija turi Prancūzija, tos mažosios šalys joms mažiau rūpi. Jeigu labiau atsisakytų to savo egoistinio pragmatiškumo užsienio politikoje ir žiūrėtų apskritai bendros politikos Europos Sąjungos šalys, taip, Europos Sąjungos balsas būtų daug stipresnis pasaulyje ir labiau būtų girdimas. Mes dabar labai dažnai girdime Europos Sąjungos politikos klausimais kalbant ne komisarą, bet daugiausia A. Merkel, E. Makroną arba kitus Europos Sąjungos šalių lyderius. Šitaip neturėtų būti.
Taip, gerbiamieji, tie, kurie esate valdantieji, užsienio politikos pirmininke, būsimas užsienio reikalų ministre, mes turime apie tai Europos Sąjungos šalių viduje diskutuoti, ieškoti bendro vardiklio, kartais atsisakyti savo galbūt pragmatinių, ekonominių ar kokių tikslų vardan bendros, stiprios Europos Sąjungos užsienio politikos. (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, visada prie bet kurios rezoliucijos galima prikibti, daryti vienokias ar kitokias pastabas. Tačiau aš manau, kad šios rezoliucijos, šio dokumento stiprybė yra ta, kad naujos sudėties Seimas ir komitetas vienbalsiai sutarė dėl to, dėl ko sutarė. Dėl ko nesutarėme, mes palikome paraštėse, tačiau sutarėme dėl fundamentalių dalykų – dėl branduolinės saugos, dėl Rytų politikos, dėl transatlantinių santykių. Aš manau, tai yra labai svarbus naujos sudėties Seimo pareiškimas, kurį įdėmiai studijuos tiek mūsų oponentai, tiek mūsų partneriai. Todėl tikrai kviečiu visus balsuoti už, nes tuo patvirtinsime, kad šitais klausimais, kuriais sutarėme, mes esame vieningi – ir pozicija, ir opozicija.
PIRMININKĖ. Dėkui. Paskutinis kalbantis –V. Bakas. Motyvai už.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, vakar, svarstant NSGK uždarame posėdyje klausimą dėl Astravo, paaiškėjo, kad Lietuva vis dėlto naudoja Astravo elektros energiją. Ar jūs girdite? Aš noriu pasakyti, kad šita rezoliucija yra labai svarbi, ir pritarčiau kiekvienam žodžiui, bet kartais susidaro įspūdis, kad tarp rezoliucijų ir tikrovės yra didelė, nemaža atskirtis. Jeigu mes kažkada sakėme, kad neleisime, jog būtų pastatyta Astravo AE, važiavome dviračiais ir nematėme sprendimų, tai ji stovi. Jeigu mes prieš ketverius metus sakėme, kad nepirksime elektros energijos, nenaudosime jos, nesaugių branduolinių jėgainių, tai dabar, pasirodo, kad mes ją naudojame.
Dar kitas aspektas – gynybos finansavimas. Nei Vyriausybės programoje, nei šioje rezoliucijoje nėra aišku, kaip bus finansuojamas krašto saugumas. Sakoma, apie 2030 metus Vyriausybės programoje, bet jūs, šita dauguma, ir mes visi neatsakingi už 2030 metus. Kas bus 2024 metais? 2016 metų pabaigoje paaiškėjo, kad gynybos finansavimas sukasi aplink 1 %. Aš dabar tiksliai nepamenu, bet, rodos, 1–2 %. Krašto apsauga buvo apleista, nors rezoliucijos irgi buvo, buvo susitarimų. Aš norėčiau palinkėti šitos rezoliucijos lyderiams – būkite sarginiais, kaip čia pasakius, žmonėmis, kurie rūpintųsi tuo, kad rezoliucijos tekstas nesiskirtų nuo tikrovės.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti. Balsavimas numatyta tvarka.
Toliau, kadangi buvo paimta pusvalandžio pertrauka dėl Farmacijos įstatymo, mes neturime kitos galimybės, turime apsvarstyti dabar, nes po pietų yra opozicinė darbotvarkė. Tai yra svarstymo tęsinys, kuris buvo pradėtas dar praeitame posėdyje, ir tam numatyta 10 minučių. Iš ano užsirašymo yra kolegos, kuriuos mes traktuojame kaip diskusijos tęsėjus.
Matau, dėl vedimo tvarkos nori pasisakyti J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš tai nesuprantu, ką mes čia dabar darome, kai pagal darbotvarkę 12 val. 25 min. buvo numatytas balsavimas. Mes turėjome pirmiau pravesti balsavimą dėl tų įstatymų projektų, kurie jau buvo prieš tai apsvarstyti, o tik po to toliau tęsti. Dabar lieka laiko iki pertraukos 12 minučių. Pertraukos metu, pavyzdžiui, mūsų frakcija susitinka su paskirtąja premjere I. Šimonyte dėl Vyriausybės programos, o čia dabar toliau tęsiame svarstymą. 14 valandą prasideda opozicinė darbotvarkė. Dabar mes turime užbaigti tuos svarstymus pirmiausia balsuodami, nes priešingu atveju liksime nebalsavę. Ar jūs norite, kad dėl Vyriausybės programos mes šiandien nesusitiktume, tai tada susitikinėsime rytoj, pavyzdžiui, 13 valandą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl vedimo tvarkos – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš kviečiu įsiklausyti į gerbiamo Juliaus žodžius. Išties Vyriausybės programos patvirtinimas yra prioritetas šiam Seimui, nepaisant to, kaip vieni ar kiti balsuoja, ir, aš manau, tikrai reikia sudaryti galimybes susitikti visiems, kurie to prašė, iki to, kad penktadienį galėtume turėti jau programos priėmimą. Aš, jeigu taip tiktų ir kolegos pritartų, siūlyčiau dabar balsuoti, o likusius klausimus išspręsti kito posėdžio metu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Turbūt galime sutarti bendru sutarimu? Labai trumpai E. Gentvilas dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Viską galėtume suderinti ir pono Juliaus pastabą, jeigu opozicinės darbotvarkės metu būtų leista pabaigti Farmacijos įstatymo svarstymą. Jūs turite teisę neleisti. Aš tik kreipiuosi. Jeigu būtų skirta 10 minučių nuo 14 valandos Farmacijos įstatymui, tai viską ir užbaigtume.
PIRMININKĖ. J. Razma dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš pritariu, kad dabar padarytume balsavimus, po to pratęstume posėdį, nes turime įvykdyti tą sprendimą, kad buvo pusvalandžio pertrauka dėl Farmacijos įstatymo. Taip pat aš per 5 minutes rezervinius klausimus dėl komitetų pirmininkų pavaduotojų ir kitus pateikčiau. Bet tai būtų po balsavimo procedūrų.
Pratęstume posėdį, nieko čia tokio, galėtų ir vakarinis posėdis būti truputį vėliau. Taip pat ne kartą tokių dalykų buvo anoje kadencijoje.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos G. Landsbergis. (Balsai salėje)
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Reikėjo likti koalicijoje, tai būtų iš karto galimi. Žiūrėkite, aš iš tikrųjų girdžiu kolegas, bet tiek ir premjerė turi išeiti, tiek ir socdemų frakcija turi išeiti. Man rodos, nebūtų teisinga dabar pratęsti posėdį. Leiskime padaryti taip, kaip buvo suplanuota. Aš kviečiu kolegas balsuoti.
PIRMININKĖ. Ponas K. Glaveckas per centrinį.
K. GLAVECKAS (MSNG). Norėjau ponui J. Razmai pasakyti, kad yra sena romėnų patarlė, kad skrandis ausų neturi. Ta prasme pavalgyti vis tiek reikės.
O gerbiamam G. Landsbergiui noriu pasakyti, kad buvimas daugumoje nereiškia dvigubą teisę kalbėti, bent atviroje erdvėje. Ačiū.
12.49 val.
Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 1, 2, 3, 31, 8, 9 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5331(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Dėkui. Pereiname prie balsavimo. Taigi balsavimas dėl darbotvarkės 1-2 klausimo – Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5331. Žodžiu, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 130, balsavo 130: už visi 130. Deja, balsavimo negalime pagreitinti. (Gongas) Priimtas.
12.52 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 33, 34 straipsnių, dvidešimt devintojo2 skirsnio pakeitimo ir Statuto papildymo nauju 1869 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-63(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo projektas Nr. XIVP-63. Balsuojame.
Šio statuto priėmimas
Užsiregistravo 130. Už – 124, susilaikė 6. Priimta. (Gongas)
12.53 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5303(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo projektas Nr. XIIIP-5303. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 124. Balsavo 123: už – 120, prieš nėra, susilaikė 3. Priimtas. (Gongas)
12.54 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4912(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-4912(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 130, balsavo 130: už – 129, susilaikė 1. Priimta. (Gongas)
12.54 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2814(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektas Nr. XIIIP-2814(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 127 Seimo nariai. Balsavo 127 Seimo nariai: už – 98, prieš – 10, susilaikė 19. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2814(2) priimtas. (Gongas)
12.55 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4274(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas 1-7.1 klausimas – Žemės įstatymo projektas Nr. XIIIP-4274. Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 126 Seimo nariai. Balsavo 126 Seimo nariai: už – 83, prieš – 8, susilaikė 35. Priimtas. (Gongas)
12.56 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5369 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas. Balsavimas pateikimo stadijoje. Statybos įstatymo projektas Nr. XIIIP-5369.
Užsiregistravo 126 Seimo nariai. Balsavo 126 Seimo nariai: už – 75, prieš – 7, susilaikė 44. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svartyti pavasario sesijoje.
12.57 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4383(2), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4384(2), Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo Nr. IX-1607 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5156(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5157(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar balsuojame dėl 8-1, 8-2, 8-3 ir 8-4 klausimų. Svarstymo stadija, Želdynų įstatymo projektas Nr. XIIIP-4383.
Užsiregistravo 129 Seimo nariai. Balsavo 129 Seimo nariai: už – 124, prieš nėra, susilaikė 5. Svarstymo stadijoje pritarta.
12.58 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 9, 10, 14, 15, 16, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1675, Želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 10, 12, 13, 16, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3555 (svarstymo tęsinys)
Toliau dėl 1-9, Želdynų įstatymo, ir 1-10 klausimo, taip pat Želdynų įstatymo kitos redakcijos, komiteto pasiūlymas yra atmesti. Gal galime nebalsuoti, o bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Labai ačiū.
12.58 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 7, 12, 15, 16, 18, 21, 23, 24, 26, 27, 33, 37, 40, 41, 411 ir 42 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5110(3) (priėmimo tęsinys)
1-11 – Pilietybės įstatymo projektas Nr. XIIIP-5110. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 124 Seimo nariai. Balsavo 124 Seimo nariai: už – 124. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5110) priimtas. (Gongas)
Matau, K. Starkevičius dėl vedimo tvarkos. Per šoninį mikrofoną.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Norėtume, kad dėl Žemės ir Statybų įstatymų Ekonomikos komitetas kaip papildomas svarstytų.
PIRMININKĖ. Ar yra… (Balsai salėje) Jūs kalbate apie prieš tai buvusį klausimą?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Prieš tai.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu? Aš galbūt nepastebėjau, dėl vedimo tvarkos – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Posėdžio pirmininke, dėl Žemės įstatymo nebegalime, dėl Statybos – taip. Tai tą reikia akcentuoti – Statybos gali būti.
PIRMININKĖ. Gerai, dėl Statybos bendru sutarimu galima. Kaip papildomas – Ekonomikos komitetas. Per centrinį – V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš tik primenu, kad komitetas savo iniciatyva gali svarstyti bet kurį įstatymą pagal Statutą, tai svarstykite nors ir visus. Jeigu mes praleidome procedūrą, tai gerbkime Statutą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Per šoninį mikrofoną – V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Norėčiau pakviesti Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo, arba sutrumpintai Beniliukso, tarpparlamentinę grupę per pertrauką susirinkti.
12.59 val.
Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo projektas Nr. XIIIP-5024(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKĖ. Išgirdome. Tęsiame balsavimą. Tai yra Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo projektas Nr. XIIIP-5024(2). Svarstymas. Balsuojame.
Užsiregistravo 127 Seimo nariai, balsavo 127: 117 – už, prieš nėra, susilaikė 10. Po svarstymo pritarta.
13.01 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-82 (pateikimo tęsinys)
Toliau 1-14 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-82. Pateikimas.
Užsiregistravo 122 Seimo nariai, balsavo 122: už – 120, prieš nėra ir susilaikė 2. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomas – BFK. M. Majauskas nori šiuo klausimu? Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, turime tokią tradiciją, kuomet teikiami įstatymai, kuriems reikia ganėtinai reikšmingų išlaidų, lėšų, reikalauti, paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Taip, manau, bendru sutarime galime pritarti Vyriausybės išvadai. Dėkui.
Siūloma svarstymo data – šių metų gruodžio 22 diena.
13.03 val.
Prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 2, 84, 86, 88, 89 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5248 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Prekybinės laivybos įstatymo projekto Nr. XIIIP-5248 pateikimas.
Užsiregistravo 118 Seimo narių, balsavo 118: 112 – už, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta.
Atsiprašau, siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti, kai pagrindinis komitetas pateiks savo išvadą.
Kitas darbotvarkės klausimas. Taip, prašom, dėl vedimo tvarkos.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ir iš tikrųjų turėtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas šioje vietoje būti.
PIRMININKĖ. Ar yra prieštaraujančių? Ne. Bendru sutarimu – kaip papildomas Socialinių reikalų komitetas.
13.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų Laisvės premijos paskyrimo Baltarusijos demokratinei opozicijai“ projektas Nr. XIVP-97 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų Laisvės premijos paskyrimo Baltarusijos demokratinei opozicijai“ projektas Nr. XIVP-97. Pateikimas.
Užsiregistravo 115 Seimo narių, balsavo 114: už – 112, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 15 dieną.
13.04 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio ir Europos politikos ilgalaikių gairių bei tęstinumo“ projektas Nr. XIVP-98 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio ir Europos politikos ilgalaikių gairių bei tęstinumo“ projektas Nr. XIVP-98. Priėmimo stadija. Siūlymas priimti rezoliuciją be pataisų.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 117 Seimo narių, balsavo 115: už – 112, prieš nėra, susilaikė 3. Rezoliucija priimta. (Gongas) Sveikinu.
Balsavimo procedūrą baigėme, turėtume skelbti pertrauką, tačiau, prašom, R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Pirmininke, liko vienas klausimas iš rytinės darbotvarkės – Farmacijos įstatymo projektas, dėl kurio buvo padaryta pertrauka, ir Seimas neapsisprendė, kaip mes tokiu atveju elgiamės. Rytoj posėdis yra kaip ir patvirtintas, darbotvarkė yra, tai reikėtų apsispręsti, kaip elgiamės.
PIRMININKĖ. Mes pratęsime dabar darbotvarkę. Koks siūlymas? Balsuojame. Kas už darbotvarkės pratęsimą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 103 Seimo nariai, balsavo 103: už – 32, prieš – 49, susilaikė 22.
Skelbiame posėdžio pabaigą, gongas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.