aiškinamasis raštas

dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 36¹, 36², 36³, 36⁴, 36⁵ STRAIPSNIAIS IR 38, 39, 40 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO Nr. XIII-2035 14 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

Š. m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 36¹, 36², 36³, 36⁴, 36⁵ straipsniais ir 38, 39, 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XIII-2035 (toliau – Įstatymas). Dalis Įstatymo nuostatų įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Rengiantis įstatymo įgyvendinimui pastebėta, kad gali kilti Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies praktinio taikymo problemų. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – Ministerija) pateikė nuomonę, kad Įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje įteisinta nuostata, jog policijos pareigūnai, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, turi turėti specialią darbo su nepilnamečiais kvalifikaciją, galimai nedera su galiojančiais teisės aktais. Visų pirma su Lietuvos kvalifikacijų sandara, t. y. su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos Respublikoje nustatytų kvalifikacijų, grindžiamų asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių sistema.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatyta, kad kvalifikacija yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai, visuma. Kvalifikacija pripažįstama suteikiant diplomą (daktaro, magistro, bakalauro, profesinį). Kvalifikacija turi griežtai reglamentuotus lygius, kurie suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. Kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma.

Įstatymo projekto tikslas – suderinti teisės aktų nuostatas, siekiant išvengti praktinio taikymo problemų. Įstatymo projekto uždaviniai – Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyti reikalavimą policijos pareigūnams turėti darbo su nepilnamečiais kompetenciją, o ne specialią darbui su nepilnamečiais kvalifikaciją.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymo projekto iniciatorė – Seimo narė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė.

3. Kaip šiuo metu yra reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:

Šiuo metu galiojančiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nėra įtvirtinto reikalavimo, kad policijos pareigūnai, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, turėtų specialią darbo su nepilnamečiais kvalifikaciją.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje Įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies redakcijoje įteisintas reikalavimas policijos pareigūnams, įvykio vietoje nustačius vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, turėti specialią darbo su nepilnamečiais kvalifikaciją.

4. Kokios siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Įstatymo projektu siūloma Įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje vietoje sąvokos „kvalifikacija“ vartoti sąvoką „kompetencija“ ir nustatyti, kad policijos pareigūnai, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, turėtų darbo su nepilnamečiais kompetenciją. Kompetencijų suteikimas yra žymiai lankstesnis būdas policijos pareigūnams įgyti trūkstamas žinias ir įgūdžius. Nepatikslinus šios sąvokos, policijos pareigūnai, neturintys kvalifikacijų, kurios suteikia kompetencijas dirbti su nepilnamečiais (pavyzdžiui, psichologo ar pedagogo kvalifikacijos), negalėtų vykdyti Įstatyme numatytos prievolės. Atkreiptinas dėmesys, kad kompetencijų įgijimą galima reglamentuoti ne tik lanksčiau, efektyviau ir greičiau, bet ir diferencijuotai. Pavyzdžiui, po tam tikro bendrųjų kompetencijų (o kai kuriais atvejais gal ir turimų kvalifikacijų) įvertinimo, galima parengti skirtingos apimties mokymus policijos pareigūnams tikslingai įgyti būtinas darbo su nepilnamečiais kompetencijas.

Pažymėtina, kad 2020 metams jau yra rengiami policijos pareigūnų kvalifikacijos įgijimo moduliai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiam tikslui 2020 m. planuoja skirti apie 400 tūkst. eurų, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija planuoja apmokyti apie 4000 pareigūnų.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Neigiamos įtakos neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Neigiamos įtakos neturės.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o teisės akto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų nėra pateikiama.

10. Ar teisės aktas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.

11. Jeigu teisės aktui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įstaigų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Šio įstatymo nuostatų įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įstaigų fondų lėšų neprireiks.

13. Teisės akto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuomonė.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

Policijos pareigūnų kompetencija, darbo su nepilnamečiais kompetencija.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra.

Teikia

Seimo nariai                                                                                                                            

Rimantė Šalaševičiūtė

Tomas Tomilinas

Juozas Rimkus

Vytautas Rastenis

Rimantas Jonas Dagys

Jonas Varkalys

Algimantas Dumbrava