Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 19, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 257
STENOGRAMA
2023 m. balandžio 4 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Pradedame Seimo rytinį posėdį. (Gongas)
10.00 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Povilo Aksomaičio 85-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Pradedame jį Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro P. Aksomaičio 85-ųjų gimimo metinių paminėjimu. Kviečiu tylos minute pagerbti signataro atminimą.
Tylos minutė
Kviečiu Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą E. Grakauską pasidalinti mintimis apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą P. Aksomaitį.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Eimanto Grakausko kalba
E. GRAKAUSKAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Balso tik neturiu, sunkoka kalbėti, bet kaip nors. Lietuva jau 19 metų nebeturi vieno iš iškiliausių valstybės atkūrėjų. Jis buvo žymus žemės ūkio (hidromelioracijos) mokslininkas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Lietuvos žemdirbių sąjūdžio gretų bendražygis, nuoseklus, sakyčiau, britiškos pakraipos konservatorius, tokios srities šalininkas ir sekėjas. Daktaras P. Aksomaitis buvo vienas iš stipriausių Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Agrarinės komisijos narių, apsiginklavęs savamoksle išmintimi ir gyvenimiška patirtimi. Iš penkiolikos daugiausiai kaimui ir žemės ūkiui nusipelniusių Aukščiausiosios Tarybos Agrarinės komisijos žmonių į amžinybę jau išėjo septyni.
Signataras P. Aksomaitis – aukščiausios prabos asmenybė. Sąjūdžio agrarininkų komandos bendražygis, nuoširdus kolega, idėjinis bendradarbis, visas savo jėgas ir gyvenimą paskyręs Lietuvos valstybės ir tautos atgimimui.
Prieš dešimt metų šioje tribūnoje išdėsčiau nuostatą, kurią pagrindė pats P. Aksomaitis. Jis savo gyvenimą padalino į trijų stebuklų periodus. Pirmas stebuklas P. Aksomaičio gyvenime buvo grįžimas į Lietuvą parvežus jį vaikų grupėje iš Gulago Rusijoje, Altajaus krašte. Išplėštas iš tremties nasrų Kaune baigė vidurinę mokyklą, gavo išsilavinimą Lietuvos žemės ūkio akademijoje – inžinierius hidrotechnikas – ir visą savo gyvenimą dirbo vienintelėje darbovietėje. Darbovietė buvo Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos mokslinio tyrimo institutas. Tas institutas yra prie Kėdainių, dabar jau beveik priemiestyje. Jaunas būdamas, 29 metų, 1967 metais parašė ir apgynė mokslų daktaro disertaciją. Per savo gyvenimo laikotarpį tapo žinomu, žymiu, apdovanotu mokslininku. Jis tuometėje tarptautinėje mokslo ir gamybos pasiekimų parodoje turėjo visus medalius, pradedant sidabru ir baigiant auksu, už mokslinius atradimus ir hidrografinės lietinimo sistemos sukūrimą, dabar naudojamą net pasaulyje.
Antras jo gyvenimo stebuklas buvo 1986 metais, praeitame šimtmetyje. Jam buvo persodintas inkstas. Tai, kaip suprantate, davė šansą gyventi dar 18 metų. Šis laikotarpis – pats turiningiausias jo gyvenimo laikotarpis. Pilnavertis, patriotiškas ir taip pat jo buvo skirtas Tėvynės ir Tautos labui. Sakyčiau, šio darbo laikotarpis turėtų būti vertinamas aukščiausia praba. Iš antro stebuklo laikotarpio gimė trečias stebuklas – dalyvavimas Lietuvos Respublikos atkūrimo ir valstybės statybos darbuose.
Akcentuosiu tik dvi jo veiklos sritis po porą sakinių. Pirma, kasdienė veikla nuo 1988 metų, kuriant ir dalyvaujant Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdyje ir Lietuvos žemdirbių sąjungoje. Jis buvo Lietuvos žemdirbių suvažiavimo delegatas ir Lietuvos žemdirbių tarybos narys. Antra jo veiklos sritis buvo susijusi su Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputato ir Agrarinės komisijos nario darbais. Aktyvus valstybės kūrimas užėmė nemažą dalį veiklos, tvarkant politiškai, teisiškai, ekonomiškai, socialiai Lietuvos ūkį, taip pat ir Lietuvos kaimą. Daugiausia pastangų Povilas įdėjo, kad būtų parengta agrarinė reforma, kaimo gyvenimas pertvarkytas ir imtasi veiklos, pereinant iš komunistinės valdiškos nuosavybės į privačią. Tais laikais privati nuosavybė buvo dar labai sunkiai įgyvendinama.
Visas šis trečias P. Aksomaičio politinės veiklos laikotarpis buvo padalintas į dvi dalis. Pirmoji veiklos dalis – politinė valstybės atkūrimo veikla, kuri buvo aukščiausio lygio, didžiausios valstybinės politinės sudėties. Jis joje dalyvavo per visą Sąjūdžio valdymo laikotarpį ir nuveikė daugelį darbų. Antroji veiklos sritis jau buvo vėliau, partinės veiklos ir Sąjūdžio lygmens. Partinės veiklos ir Sąjūdžio lygmeniu jis taip pat stipriai dirbo. Reikėtų pažymėti tokį dalyką: jis padėjo ir dalyvavo kuriant Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partiją. Dalyvavo ją kuriant, buvo tos partijos Kaišiadorių rajono skyriaus vadovas. Dėjo pastangas politinėje kovoje, įveikiant priešpriešą Lietuvos demokratinei darbo partijai, kuri gimė iš Lietuvos komunistų partijos. Tačiau 2000 metais pasitraukė iš Konservatorių partijos narių, motyvuodamas klasikinės šios partijos konservatizmo ideologijos atsisakymu, praradimu, ir visą savo veiklą, jau išėjęs iš politikos, skyrė tik visuomeniniams darbams. Paskutinis jo veiklos periodas iki mirties ir buvo tik visuomeninė veikla.
Kaip signataro, daktaro P. Aksomaičio atminimas pažymėtas Lietuvos signatarų klubo 2008 metais parengta ir išleista atminimų knyga apie jį. Taip pat Kėdainių savivaldybė 2017 metais pripažino P. Aksomaitį Kėdainių krašto garbės piliečiu. Lietuvos valstybinė valdžia, deja, dar neįvertino signataro, jo įamžinimas nepaminėtas ir iki šiol jokio pagerbimo nepadaryta. Ačiū už suteiktas minutes man. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu į tribūną Seimo narį K. Starkevičių.
Seimo nario Kazio Starkevičiaus kalba
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Nepriklausomybės Akto signataro P. Aksomaičio artimieji, man teko didelė garbė šiandien su jumis pasidalinti prisiminimais apie 2004 metais anapilin išėjusį Nepriklausomybės Akto signatarą P. Aksomaitį, minint 85-ąsias jo gimimo metines. Noriu trumpai supažindinti jus su šio garbaus Nepriklausomybės Akto signataro biografija ir pasidalinti savo prisiminimais.
P. Aksomaitis, kaip jau ir buvo sakyta, gimė 1938 metais, prieš Antrąjį pasaulinį karą, kovo 29 dieną Kauno priemiestyje, Muravos kaime (jo dabartiniu metu yra išlikusi tik dalis ir ji jau yra miesto teritorijoje), K. Aksomaičio ir V. Rimkevičiūtės-Aksomaitienės šeimoje. Povilas buvo jų pirmagimis. Vėliau gimė sūnus Jonas ir dukra Elena. 1941 m. birželio 14 d., pirmąją lietuvių masinio trėmimo dieną, į Aksomaičių namus įsiveržė enkavėdistai. Tėvas K. Aksomaitis tuo metu buvo komandiruotėje, Sibiro tremties trumpam išvengė. Aišku, 1944 metų pabaigoje ši tremtis jau besibaigiant karui jį pasivijo ir jis buvo ištremtas. O motina Vladislava ir trejų metukų Povilas su vos dviejų mėnesių seserimi Elena buvo ištremti į Altajaus kraštą, Barnaulo rajoną. Tik 1946 metų rugsėjo mėnesį Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus gelbėjimo ekspedicijos vadovų dėka P. Aksomaitis kartu su kitais beglobiais tremtinių vaikais buvo parvežtas į gimtąjį Kauną. Į Lietuvą parvežtas Povilas Sibire jau buvo baigęs 1 klasę. Mokslus tęsė Kauno 22-ojoje vidurinėje mokykloje, o vėliau, 1952–1956 metais, mokėsi Kauno 8-ojoje vidurinėje mokykloje, dabar – garsioje Kauno „Saulės“ gimnazijoje.
Baigęs vidurinę mokyklą P. Aksomaitis ketino studijuoti mediciną ir buvo pateikęs studijų prašymą tuometiniame Medicinos institute. Tačiau čia koją vėlgi pakišo tremtinio vardas. Ne be problemų, nors ir gerai išlaikė stojamuosius egzaminus, 1956 metais Povilas buvo priimtas studijuoti į Lietuvos žemės ūkio akademijos Hidromelioracijos fakultetą, jį baigė 1961 metais. Kaip jis pats pasakojo, studijų metais gyveno nelengvai, mokėsi vidutiniškai, nes daug laiko skirdavo sportui ir fiziniam pasirengimui. Tas fizinis pasirengimas būdavo ne štangos, kaip dabar kilnojama, bet vagonų su anglimis ir kitais kroviniais iškrovimas Kauno geležinkelio stotyje, iš kurios jis ir buvo išvežtas į Sibirą.
Besimokydamas P. Aksomaitis garsėjo ir kaip garsus Žemės ūkio akademijos vyrų rankinio komandos žaidėjas. O Žemės ūkio akademijoje, kaip žinome, ne tik A. Sabonis mokėsi, dėl kitos tremties galbūt – į CSKA, bet ir rankinio komanda labai stipri buvo. Aktyvus gyvenimo būdas nesutrukdė jam sėkmingai baigti aukštojo mokslo studijų, tęsė aspirantūrą. Iš karto baigęs studijas P. Aksomaitis sukūrė šeimą, vedė akademijos bendramokslę agronomę R. Stakionytę. 1962 ir 1966 metais gimė dukros Rasa ir Aušra.
1961 metais P. Aksomaitis savo gyvenimą susiejo su Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos mokslinio tyrimo institutu, įkurdintu Kėdainių priemiestyje Vilainiuose. Čia laipsniškai kopė karjeros laiptais, dirbdamas jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. Kai pasižiūri biografiją, kas treji metai jis kopė į vis aukštesnes pareigas. 1967 metais Lietuvos žemės ūkio akademijoje apgynė žemės ūkio mokslų daktaro disertaciją „Lietinimo sistemų tyrimas drenuotuose mineraliniuose Lietuvos dirvožemiuose“. Vėlesniais metais paskelbė virš 100 mokslinių straipsnių žemės ūkio augalų drėkinimo, drėkinimo sistemų konstrukcijų, eksploatavimo temomis, vienas ar su kolegomis bendraautoriais išleido 13 studijų apie hidrotechnikos, melioracijos tyrimus.
Greta profesinės mokslinės veiklos, P. Aksomaitis Vilainių bendruomenėje garsėjo kaip aktyvus visuomenininkas, Vilainių sporto ir kultūros renginių organizatorius, dalyvis, sporto varžybų teisėjas. Dar 1970 metais P. Aksomaičio šeimą sukrėtė žinia apie grėsmingą jo sveikatos diagnozę. Jis rado kovos… su šiomis savo problemomis, bet taip pat iš tikrųjų buvo ir aktyvus visuomenininkas.
Prasidėjus atgimimui P. Aksomaitis aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, 1988 metais buvo išrinktas į Kėdainių rajono Sąjūdžio tarybą, tais pačiais metais dalyvavo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime Vilniuje, lapkričio 26 dieną Kėdainių rajono Tremtinių klubo steigiamajame susirinkime buvo išrinktas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kėdainių skyriaus tarybos pirmininku, 1989 metais aktyviai talkino SSRS liaudies deputatų rinkimuose.
Kėdainiuose organizavo tremtinių istorinio atminimo įamžinimo renginius. 1989 m. liepos 28 d. vadovavo 128 tremtinių palaikų sutikimo ceremonijai Kėdainių aerodrome. 1990 m. spalio 12 d. dalyvavo Lietuvos žemdirbių pirmajame suvažiavime, vykusiame Vilniuje, Sporto rūmuose. Tada aš irgi su juo glaudžiau susipažinau.
Rinkimuose į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą P. Aksomaitis kandidatavo Šėtos 88-ojoje rinkimų apygardoje. Nurungė du kandidatus ir 1990 m. vasario 24 d. buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu.
Jau praėjo 33 metai po to lemtingo vakaro, kai 1990 m. kovo 11 d. 22 val. 44 min. buvo paskelbta, kad atkuriama Lietuvos valstybė. Tuomet už tai balsavo 124 Aukščiausiosios Tarybos deputatai. Aišku, P. Aksomaičio parašas yra, aš čia jį irgi turiu.
P. Aksomaitis 1990 m. kovo 20 d. buvo patvirtintas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Agrarinės komisijos nariu. Dirbdamas komisijoje jis koordinavo žemės ūkio melioracijos, gamtos apsaugos sritį. 1990 m. gegužės 4 d. patvirtintas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo sesijos balsų skaičiavimo komisijos nariu.
Parlamentinio darbo metu jis daugiausia pasisakydavo žemėtvarkos, melioracijos problemų klausimais. 1990 metų spalio mėnesį, jo siūlymu, Vyriausybei buvo pavesta parengti Melioracijos darbų finansavimo fondo įstatymo projektą numatant fondo sudarymo ir naudojimo tvarką. Galiu pasakyti, kad toks fondas iki šios dienos nėra sukurtas. Štai matome – dar tais metais, būtent 1990 metais, ši problema jau buvo keliama. Kaip žinoma, savo kaip Nepriklausomybės Akto signataro kadenciją jis baigė, kai Seimas 1992 metais paskelbė naujus rinkimus.
Reikia pasakyti, kad P. Aksomaičio biografinis portretas nebūtų išsamus nepaminėjus jo kaip sportinės žūklės entuziasto, Sportinės žūklės klubų lygos steigėjo, žūklės varžybų organizatoriaus veiklos. 1998 metais Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės 80-mečio, Lietuvos pirmosios tautinės olimpiados 60-mečio proga jis apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“.
Taip pat įvairialypė P. Aksomaičio kaip politiko, savivaldybininko visuomeninė veikla 2000 metais buvo įvertinta Lietuvos Nepriklausomybės medaliu bei Lietuvos Respublikos Prezidento atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius ir Lietuvos pakvietimo į NATO proga. 2017 metais, jau po mirties, Nepriklausomybės Akto signatarui P. Aksomaičiui buvo suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas, jį atsiėmė dukra A. Ščiukienė. Šeimos sprendimu garbingą titulą ženklinančios regalijos buvo perduotos Kėdainių krašto muziejui. Dabar jas galima ten pamatyti.
Deja, liga per anksti nutraukė P. Aksomaičio aktyvią visuomeninę veiklą ir gyvenimą. P. Aksomaitis mirė 2004 m. rugpjūčio 23 d. Kaune ir palaidotas Kėdainių kapinėse. Aišku, jo kapą puošia visos regalijos kaip Nepriklausomybės Akto signataro. Būnant Kėdainiuose prašom aplankyti tas vietas, kurios buvo taip brangios ir yra dabar brangios Aksomaičių šeimai. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui K. Starkevičiui. Tradiciškai minėjimą užbaigti kviečiu į tribūną Signatarų klubo prezidentę B. Valionytę.
Signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės kalba
B. VALIONYTĖ. Laba diena, mieli Seimo nariai, posėdžio pirmininke, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. Minime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro P. Aksomaičio 85-ąsias gimimo metines.
Trumpai noriu pasakyti tiek. Kadangi jo žmona buvo biržietė, tai tas iš Biržų krašto susitikimas mus su Povilu kažkaip jungdavo. Prisimenu Povilą kaip labai tikrą žmogų. Tikrą, kaip mes sakome apie žmogų kaip charakteristiką, kad tikras žmogus. Patikimas. Prisimenu, kad jis labai džiaugdavosi visais sporto ir ypač žūklės laimikiais.
Čia gal sakau tokį labai nereikšmingą jo istorijoje laikotarpio prisiminimą, bet, kita vertus, šitas P. Aksomaitis, būdamas tikras žmogus, Lietuvos patriotas, visada kalbėjo iš Aukščiausiosios Tarybos tribūnos ir išsakė tiktai tas mintis, kurias jis norėjo išsakyti, ir visai buvo jam nesvarbu, ar dega raudona lemputė, kad posėdis transliuojamas, ar ne.
Taigi P. Aksomaitis užaugino porą dukrų. Šiandien viena yra su mumis – ponia Rasa. Signatarų klubas ta proga nori padovanoti, kas buvo ypač svarbu Povilui, R. Ničajienės „Laisvės vėją“. Na, fantastinis vėjas! Pūtė jis ir buvo kelrodė žvaigždė visam Povilo gyvenimui. Ponia Rasa, kviečiame. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju B. Valionytei, dalyvavusiems signataro P. Aksomaičio artimiesiems, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams, čia buvusiems svečių tribūnoje, ir visiems, kurie dalyvavo šiame minėjime. Skelbiu minėjimą baigtą.
Turbūt 1 minutės pertraukėlė ir ruošimės priesaikos ceremonijai.
Dabar pradėsime jau darbinę posėdžio dalį. Tradiciškai – registracija.
Užsiregistravo 87 Seimo nariai.
10.26 val.
Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus priesaika
Gerbiami kolegos, kovo 21 dieną mes N. Statkų paskyrėme Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriumi. Įstatymas numato, kad žvalgybos kontrolierius pradeda eiti pareigas tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia Lietuvos Respublikai. Prisiekiantis asmuo priesaiką skaito padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Priesaikos teksto nepasirašymas ar pasirašymas su išlyga reiškia, kad asmuo neprisiekė ir negalės eiti pareigų. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo, pasirašytos priesaikos tekstas saugomas žvalgybos kontrolieriaus asmens byloje.
Kviečiu Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen ir N. Statkų pradėti prisaikdinimo procedūrą.
N. STATKUS. Aš, Nortautas Statkus, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas, saugoti man patikėtas paslaptis. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)
PIRMININKAS. Sveikiname prisiekusį.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. N. Statkus prisiekė.
PIRMININKAS. Dabar tikrai sveikiname prisiekusį žvalgybos kontrolierių ir linkime laikytis duotos priesaikos. Sėkmės darbuose.
Seimo Pirmininkė, man atrodo, turės galimybę dar pasveikinti du jubiliatus, jų šiomis dienomis buvo gražios sukaktys. Pirmoji V. Targamadzė. (Plojimai) Taip pat jos kolega J. Sabatauskas.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkė.
10.29 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. balandžio 4 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Laba diena, gerbiami kolegos. Darbotvarkės 1-3 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar yra norinčių pasisakyti dėl darbotvarkės? Nematau. Ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Sauliaus Luko Kalėdos kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ projektas Nr. XIVP-2064 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Sauliaus Luko Kalėdos kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ projektas. Pranešėja – Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė. Pateikimo tęsinys. Tačiau kadangi pateikimas jau įvyko ir liko tik užduoti klausimus, norėčiau pakviesti gerbiamą kandidatą į tribūną. Pirmasis kalba A. Ažubalis. A. Ažubalis klausia. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pretendente, šių metų kovo 13 dieną Seime vyko konferencija, skirta komunistinei ideologijai ir LKP okupacijai įvertinti. Ir savo nutarime konferencijos dalyviai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad Vyriausybė dėtų pastangas Europos Sąjungos lygmeniu, kad būtų papildyta Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, 83 straipsnio 1 dalis, tai yra kad būtų įtvirtinta genocido sąvoka. Kodėl mes tą padarėme? Atsimenant bylą Drėlingas prieš Lietuvą ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kuriame buvo pasakyta, kad yra genocido požymių, ką jūs kaip teisininkas šiuo atveju patartumėte Vyriausybei daryti ir ar reikia iš viso tą daryti, kad būtų pakeista…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). …Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo? Ačiū.
S. L. KALĖDA. Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, gerbiamas Seimo nary, ačiū. Ačiū už klausimą, kuris daugiau paliečia tarptautinės teisės klausimą negu Europos Sąjungos teisės. Be abejo, genocido sąvoka yra viena iš tarptautinės teisės sąvokų. Ji yra apibrėžta tarptautinės teisės dokumentuose, Konvencijoje dėl genocido, taip pat Tarptautinio baudžiamojo teismo statute. Taigi tai yra iš esmės daugiau tarptautinės teisės sąvoka negu Europos Sąjungos sąvoka. Tai, be abejo, neatmeta galimybės vertinti tam tikrus genocido faktus tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar norėtų jūsų paklausti R. Budbergytė, bet jos nėra. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė, tačiau jos salėje šiuo metu taip pat nematau. Dėkoju gerbiamam kandidatui. Jūs atsakėte į klausimus.
Dabar siūlomi komitetai: Europos reikalų komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas. Klausimą siūloma svarstyti balandžio 6 dieną, tai yra ketvirtadienį.
10.33 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1050(4), Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1051(4) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1050(4) ir lydimasis. Svarstymo tęsinys. Kadangi čia buvo pasisakyta diskusijose, tai beliko tik motyvai.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti A. Širinskienė – prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Mane kažkaip įkvepia, kai nėra norinčių kalbėti už, tai tikiuosi, galbūt ta vaivorykštinių bebrų istorija šiek tiek valdančiąją daugumą įkvepia protestuoti pačią prieš savo projektus. Išties yra labai apmaudu, kada mes staiga grįžtame į 2010–2016 metus, kuomet įmonės tiesiog buvo užvaldytos politinių partijų draugų, pažįstamų, kursiokų, klasiokų, o vadovaudavo paskirti asmenys iš esmės iki gyvos galvos.
Tai tikrai siūlau tų iki gyvos galvos vadovų neįvesti ir išties išlaikyti tą kryptį, kuri buvo priimta dar 2017 metais, nustatant, kad vis dėlto valstybės įmonėse, savivaldybių įmonėse vadovautų ir dirbtų tie vadovai, kurie yra paskiriami ribotoms kadencijoms. Juo labiau kad jei žmogus yra pakankamai gabus ir geras vadybininkas, tai nuogąstauti, kad jis pakeis darbą, išeis į kitą įmonę, iš tiesų nereikia. Jis neabejotinai susiras tą darbą ir kitą įmonę ir bus laukiamas kitur, o įmonės, neturėdamos amžinų vadovų, matyt, irgi turi galimybę šiek tiek lanksčiau dirbti ir inovatyviau žiūrėti į sprendimus. Tikrai labai siūlau nepritarti įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Primenu, kad balsavimas šiandien prasideda nuo 11 valandos.
10.35 val.
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 11 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2373(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 11 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2373(2). Svarstymo stadija. Svarstymo stadijoje diskutuoti užsirašiusių nėra. Norėčiau pakviesti komiteto pranešėją L. Mogenienę pristatyti išvadą.
L. MOGENIENĖ (DFVL). Gerbiama Pirmininke, kolegos, Ekonomikos komitetas kovo 29 dienos posėdyje svarstė šį klausimą. Komiteto patobulintam variantui ir išvadai pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Motyvai po svarstymo. Taip pat nėra užsirašiusių. Taigi apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.36 val.
Metrologijos įstatymo Nr. I-1452 2, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2447(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Metrologijos įstatymo Nr. I-1452 kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2447(2). Svarstymo stadija. Norėčiau pakviesti pranešėją L. Mogenienę, kad pristatytų ir šio įstatymo komiteto išvadą.
L. MOGENIENĖ (DFVL). Šį projektą komitetas svarstė kovo 29 dienos posėdyje. Komiteto patobulintam variantui ir išvadai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl Metrologijos įstatymo diskutuoti užsirašiusių neturime. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė kalbėti.
10.37 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 6, 19, 24, 27, 28, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 191 ir 192 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2355(2)ES, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2356(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas ir lydimasis – Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 kelių straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo projektas Nr. XIVP-2355(2). Pranešėjas – V. Kernagis.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Yra poros Seimo narių pasiūlymai. Yra 28 straipsnio pakeitimai. Yra Seimo narės V. Čmilytės-Nielsen pasiūlymas. Gal ji pristatys. Išvada yra pritarti, komitetas svarstė ir pritarė tiek vienam, tiek kitam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar norėčiau pakviesti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką L. Kasčiūną, kad pristatytų komiteto išvadą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Sveiki, gerbiami Seimo nariai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė šį projektą, ne tik apsvarstė, bet pritarė bendru sutarimu ir pasiūlė dvi pataisas dėl informacinio saugumo ir visuomenės atsparumo stiprinimo. Džiugu, kad bent jau iš dalies tam buvo pritarta ir pagrindiniame komitete. Bendra išvada – už bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat yra pataisų. Taigi vėl norėčiau pakviesti V. Kernagį kaip pagrindinio komiteto pranešėją, kad pristatytų pataisas.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Dabar supratau.
PIRMININKĖ. Prašom. Pirmoji pataisa.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Pirmas yra Seimo narės V. Čmilytės-Nielsen pasiūlymas. Ar jūs pristatysite jį? Ne. Buvo siūloma prie prioritetinių sričių 2 punkte prirašyti, kur buvo regioninės žiniasklaidos, dar ir regioninės, ir tautinių mažumų žiniasklaidos. Komitetas pritarė iš dalies, kaip prioritetinę sritį ketvirtu numeriu įrašė: „žiniasklaidos tautinių mažumų kalbomis ir lietuvių išeivijos (diasporos) žiniasklaidos“. Jei tinka Seimo narei toks pasiūlymas…
PIRMININKĖ. Taip, mane, kaip šio pasiūlymo iniciatorę, tenkina pritarimas iš dalies, nereikalauju balsuoti. Prašau pristatyti antrą pataisą ir komiteto nuomonę dėl jos.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymas buvo išplėsti 4 punktą ir įrašyti: „informacinio saugumo ir visuomenės atsparumo stiprinimo prioritetus“. Mes irgi pritariame iš dalies, nes keitėsi numeracija. Kiek žinau, tinka teikėjui. Teikėjas dabar negirdi, bet…
PIRMININKĖ. Ką tik komiteto pirmininkas patvirtino, kad pritarimas iš dalies ir komiteto suredaguota versija Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui tinka, balsuoti nereikalauja. Dėkoju už pristatytas pataisas ir komiteto išvadas.
R. Šarknicką norėčiau pakviesti į diskusiją.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Norėčiau šiek tiek pakalbėti apie šį projektą. Dėl medijų modelio pakeitimo. Įstatymo pakeitimu žiniasklaidos finansavimą numatoma perkelti iš plataus, 21 dalininko atstovaujamo Spaudos, radijo ir televizijos fondo į naujai kuriamą Medijų fondą. Čia bus tik trys dalininkai, vienas iš jų – Kultūros ministerija. Šio siūlymo aiškinamajame rašte nėra konkrečių, aiškių argumentų, kodėl reikia steigti naują fondą, o ne tobulinti esamą.
Pačiame aiškinamajame rašte rašoma, kad pokyčius riboja Visuomenės informavimo įstatymu nustatytas baigtinis programų ir temų sąrašas. Atnaujinti Lietuvos žiniasklaidos medijų paramos modelį taip, kad pagrindiniai jo veiklos tikslai ir uždaviniai atitiktų Lietuvos visuomenės informavimo aplinkos poreikius, galima ir nekuriant naujo fondo, o įstatymiškai išplečiant valstybės pagalbos žiniasklaidai mechanizmą. Siūlytume vadovautis Medijų tarybos posėdžio sprendimu. Jame ne pritarė kurti naują Medijų fondą, o rekomendavo atnaujinti dabartinį veikiantį.
Vadovaudamiesi šia rekomendacija, Spaudos, radijo ir televizijos fondo dalininkai ir taryba jau ėmėsi fondo valdymo modelio atnaujinimo darbų. Šiuo metu Kultūros ministerija yra tik viena iš 21 dalininko, o įvykus permainoms taps viena iš trijų ir įgis ženklią galios persvarą vykdant žiniasklaidos finansavimą. Taip sparčiai mažėtų Lietuvos demokratijos indeksas ir stiprėtų valdžios įtaka nepriklausomam žodžiui. Tuo pačiu įstatymo pakeitimu planuojama įgalinti ministeriją tvirtinti naujojo Medijų fondo finansuojamų projektų teikimo taisykles, numatančias, kas, kaip ir už kiek bus finansuojama.
Vyriausybės programoje, kuria nuolat remiamasi kalbant apie naujo fondo kūrimą, kalbama tik apie atnaujintą medijų rėmimo modelį, o ne apie naujo administravimo modelio sukūrimą. Todėl naujo fondo kūrimas neatliepia Vyriausybės programos siekinių numatant, kad du iš trijų kuriamo fondo dalininkų yra leidėjų asocijuoti atstovai, atstovaujantys darbdavių interesams. Niekaip nėra atstovaujami medijų kūrėjai ir kūrėjai per se, nors įstatymo pakeitimo formuluotėse minimi kultūros ar meno reiškiniai, meninės kūrybos sklaida.
Tarp siūlomų trijų dalininkų, kurių galutinių asocijuotų narių dauguma būtų, nevyriausybinės organizacijos nebelieka. Naujai kuriamo fondo nepriklausomumas dar labiau išnyksta, kai naujasis fondas nebelieka atskaitingas Seimui. Tuomet jo nebelieka Valstybės biudžeto sandaros įstatyme. Naujajam fondui skiriama suma atsiduria bendrame Kultūros ministerijai skiriamų lėšų katile, o jo paskirstymas priklauso nuo pačios ministerijos politinės vadovybės valios. Todėl mūsų LVŽS frakcija su kolegomis šiuo klausimu tikrai kol kas susilaikys, o priėmimo stadijoje mes tikrai teiksime pasiūlymą su kolegomis ir iš pozicijos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, daugiau užsirašiusių diskutuoti nėra dėl Visuomenės informavimo ir lydimojo įstatymų pakeitimo po svarstymo. Ar yra kas užsirašęs dėl motyvų? Neturime užsirašiusių dėl motyvų. Apsispręsime jau netrukus, per balsavimą.
10.45 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 31, 46, 461 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1796(2), Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1797(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9.1 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1796(2) bei lydimojo pakeitimas. Pranešėjas – V. Kernagis. Prašom į tribūną. Prašom pristatyti komiteto išvadą dėl viso projekto, tai yra kaip komitetas apsisprendė dėl pirmojo ir dėl lydimojo.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Komitetas svarstė šitą įstatymo projektą ir tiek šiam, tiek lydimajam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti nėra užsirašiusių. Yra viena pastaba, pataisa, tačiau dėl jos apsispręsime balsuoti numatytu laiku, o tuomet balsuosime dėl jos ir dėl viso projekto.
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2496(2). Pagal darbotvarkę mes turėtume jį svarstyti, bet kadangi čia numatyta daug balsavimų, vertėtų apsvarstyti iki 11 valandos rezervinius klausimus.
10.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Valerijos Malijauskienės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2583 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Pirmiausia pakviesiu E. Pupinį į tribūną. Gerbiamas Edmundai, ar galėtumėte pristatyti rezervinį 4 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Valerijos Malijauskienės peticijos“ projektą Nr. XIVP-2583. Pateikimas. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Peticijų komisija V. Malijauskienės peticiją iš esmės išnagrinėjo 2023 m. kovo 22 d. posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą nustatyti, kad valstybės garantuojama advokato teisinė pagalba asmenims būtų teikiama atsižvelgiant ne į šių asmenų pajamas, bet į išlaidas.
Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos nuomonę ir manydama, kad toks teisinis reguliavimas, kai turto ir pajamų lygių normatyvai, į pajamas įtrauktinos sumos yra detalizuojamos poįstatyminiuose teisės aktuose, o ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, yra racionalus.
Taip pat pažymėta, kad Seime užregistruotas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2357, kuriuo, be kita ko, siūlomi pakeitimai dėl turto ir pajamų lygių – atsisakant dviejų (pirmo ir antro) turto ir pajamų lygių, numatant tik vieną turto ir pajamų lygį. Turto ir pajamų lygį, kaip ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nustatytų Vyriausybė. Be to, projektu siūloma numatyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turėtų teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad asmens arba šeimos turtas ir (ar) asmens pajamos viršija Vyriausybės nustatytą asmens arba šeimos turto ir asmens pajamų lygį. Individuali pareiškėjo situacija būtų vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybę veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų, turtinių interesų dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui.
Prašoma į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti gerbiamos V. Malijauskienės peticiją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų paklausti niekas nenori. Svarstymo stadijoje diskutuoti užsirašiusių nėra. Priėmimo stadijoje dėl motyvų užsirašiusių taip pat neturime. Taigi apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2584 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2584. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Peticijų komisija A. Sodonio peticiją iš esmės išnagrinėjo 2023 m. kovo 22 d. posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą nustatyti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę už atsitiktinai gauto turto, kurio vertė viršija trijų minimalaus gyvenimo lygių (bazinių bausmių ir nuobaudų) dydžio sumą, bet nesiekia 250 minimalaus gyvenimo lygio (arba bazinių bausmių ir nuobaudų) dydžio sumos, pasisavinimą.
Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos nuomonę, kad pareiškėjo nurodomi veiksmai, tai yra atsitiktinai pas asmenį patekusio mažesnio nei 250 minimalaus gyvenimo lygio dydžio vertės turto negrąžinimas teisėtam savininkui, neturėtų būti reguliuojamas viešosios teisės normomis. Šiuo metu panašaus pobūdžio teisiniai ginčai yra efektyviai sprendžiami civilinės teisės priemonėmis, todėl nėra aišku, dėl kokių pagrįstų priežasčių reikia atlikti pareiškėjo siūlomas teisines reformas. Teisingumo ministerijos vertinimu, tokie teisinio reguliavimo pokyčiai akivaizdžiai nėra proporcingi – jais būtų vykdoma nepagrįsta intervencija į civilinius teisinius santykius dirbtinai juos kriminalizuojant, be kita ko, pažeidžiant proporcingumo bei teisingumo principus.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, kuris numato baudžiamąją atsakomybę tik už didelės vertės pas asmenį atsitiktinai patekusio svetimo turto pasisavinimą, yra pakankamas. Tuo tarpu mažiau pavojingi atvejai turėtų būti reguliuojami švelnesnėmis teisinėmis priemonėmis – civilinės teisės instrumentais, kuriais galima nagrinėjamoje situacijoje pasiekti tuos pačius tikslus.
Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti gerbiamo A. Sodonio peticiją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti jūsų neužsirašė niekas. Diskutuoti užsirašiusių taip pat nėra. Dėl motyvų dėl peticijos priėmimo stadijoje taip pat niekas neužsirašė. Taigi, apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Jis jau prasidės netrukus.
10.52 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-188 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas dar iki balsavimo pradžios – norėčiau apsvarstyti rezervinį 1 klausimą – Žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymo projektą Nr. XIVP-188. Svarstymo stadija. Kaimo reikalų komiteto deleguotas pranešėjas – gerbiamas J. Gudauskas.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Laba diena. Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis kovo 22 dieną nusprendė atmesti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymo projektą Nr. XIVP-188, atsižvelgdamas į Vyriausybės nuomonę, Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Komitetas siūlo šį projektą atmesti. Taigi dėl šio siūlymo apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.53 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5119 (svarstymas)
Rezervinis 2 klausimas. Gerbiamas pranešėjau, ar galėtumėte pristatyti ir kitus? Rezervinis 2 klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5119. Svarstymas. Prašom.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis kovo 22 dieną nusprendė atmesti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5119, atsižvelgdamas į Vyriausybės nuomonę, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Buvo bendru sutarimu – 5 už atmetimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.54 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-422 (svarstymas)
Ir rezervinis 3 klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-422. Svarstymo stadija. Prašom pristatyti komiteto išvadą.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis 2021 m. rugsėjo 8 d. nusprendė: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, grąžinti Žemės įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-422 iniciatoriui patobulinti. Komiteto nuomone, neplaniniai žemės naudojimo patikrinimai iš anksto neinformavus žemės savininko, naudotojo ar valdytojo galimi tik valstybinėje žemėje ir užtikrinant žemės servitutus. Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Siūloma šį projektą atmesti, apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Balsavimo laikas prasidės jau visai netrukus. Taigi iki 11 valandos…
10.56 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29, 212, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1884 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2572, Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 208, 210, 211, 589, 611 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1883, 2172 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1660 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2573, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2574 (pateikimas)
Ateina finansų ministrė G. Skaistė, gal ji galėtų 2-7.1 ir 2-7.2 klausimus Seimui pristatyti. Ir 2-7.3 klausimą. Pateikimas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Teikiamu projektu siekiama griežtinti atsakomybę už grynųjų pinigų gabenimo tvarkos pažeidimus ir už mokėjimo paslaugų teikėjams nustatytų reikalavimų pažeidimus. Siekiant užtikrinti grynųjų pinigų kontrolės efektyvumą, siūloma prašyti Seimo svarstyti projektą skubos tvarka.
Pirmas pakeitimas – tai dėl atsakomybės už grynųjų pinigų gabenimo tvarkos pažeidimus griežtinimo. Atsižvelgiant į tai, kad labai padidėjo per sieną su Rusija ir Baltarusija gabenamų galimai nusikalstamai veiklai Ukrainoje skirtų grynųjų pinigų, dažniausiai grivinų, kiekiai, jų kilmės, savininkų ir paskirties asmenys negali nurodyti, Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimu už grynųjų pinigų deklaravimo tvarkos pažeidimus siūloma padidinti baudas: už pirmą kartą padarytą nusižengimą skirti nuo 390 iki 1 tūkst. 200 eurų baudą, už pakartotinį – nuo 1 tūkst. 40 iki 3 tūkst. 900 eurų baudą ir nustatyti papildomą sankciją – grynųjų pinigų konfiskavimą. Būtų konfiskuojami tiek asmeniui nuosavybe priklausantys, tiek nepriklausantys pinigai.
Taip pat dėl atsakomybės mokėjimo paslaugų teikėjams griežtinimo. Atsižvelgiant į tai, kad Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintos naujos pareigos mokėjimo paslaugų teikėjams saugoti, kaupti ir teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai tarptautinių mokėjimo operacijų duomenis, kurie teikiami kitų šalių mokesčių administracijoms ir reikalingi pridėtinės vertės mokesčio pažeidimams užkardyti Europos Sąjungos mastu, siūloma Administracinių nusižengimų kodekse už nustatytų reikalavimų nesilaikymą mokėjimo paslaugų teikėjams nustatyti griežtesnes baudas, tai yra nuo 1 tūkst. 800 eurų iki 3 tūkst. 800 eurų už pirmą pažeidimą ir nuo 3 tūkst. 800 iki 6 tūkst. eurų už pakartotinį pažeidimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateikimą. Jūsų norėtų paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi K. Vilkauskas.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiama ministre, klausimas yra paprastas, vakar sulaukiau susitikime Kelmėje, Šilalėje iš gyventojų. Kaip jūs vertinate, kad šiuo metu Ukrainos piliečiai į Lietuvą masiškai vežasi grynuosius pinigus, arba, kaip liaudis sako, juodus pinigus. Tikrai jie šitą dalyką pažeidinės, tuo labiau kad jie čia perka visokias sankcionuotas prekes, perka automobilius, perka kitą techniką. Kaip jūs elgsitės su tais žmonėmis, nes jie jokio pagrįstumo, jokių dokumentų neturės? Tokiu atveju iš jų irgi konfiskuosite, atimsite pinigus?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tiesiog pastebėta piktnaudžiavimo atvejų, kai vykdoma tam tikra karuselė, ir turbūt jau yra matoma, kad yra specialiai atvežama žmonių, jie labai dažnai yra ne Ukrainos piliečiai, bet labai dažnai tai yra Rusijos, Baltarusijos, yra ir tos pačios Ukrainos, Lenkijos, Lietuvos piliečių, kurie gabena grivinas ir nelabai gali pasakyti, iš kur jie tuos pinigus paėmė. Natūralu, kad muitinė vertina pateikiamą informaciją ir rizikingumo lygį ir tokiu atveju identifikuoja, kurie atvejai, tikėtina, yra susiję su pinigų plovimo prevencija ir teroristų finansavimu. Tas turbūt buvo identifikuota dabar, kai tų atvejų buvo išaugę drastiškai. Manau, kad bet kokiu atveju pateikiama informacija tų žmonių, kurie gabena tuos pinigus, yra vertinama adekvačiai, vis dėlto yra įvertinama, ar tai yra piktnaudžiavimas, ar vis dėlto žmonės gabena savo pinigus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama ministre, gal ir geros intencijos iš tikrųjų apriboti tuos, jeigu jie neteisėtai įgyti, bet kaip jūs sukontroliuosite ir iš tikrųjų ar užteks pajėgų, nes, matyt, tie srautai yra tikrai nemaži? Kiek tai palies Lietuvos piliečius, nes gali grynaisiais pinigais eilinis Lietuvos pilietis vežtis atitinkamą sumą, kuri leistina, galbūt deklaruota, bet gali žmogus būti ir pamiršęs arba nežinoti, kad reikia deklaruoti tą sumą? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tikrinimo darbus bet kokiu atveju atlieka muitinė, ne Finansų ministerija. Jie turi vykdydami savo darbą ir užtikrinti, kad įstatymas yra įgyvendinamas tinkamai. Pagal reglamentą jau šiuo metu yra tikrinamos pinigų sumos, kurios atkeliauja iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą, tačiau tiesiog pastebėta, kad yra piktnaudžiaujama nustatyta riba. Kadangi nustatyta riba, kai tu privalai deklaruoti, yra 10 tūkst., įvežamos sumos yra mažesnės negu 10 tūkst. eurų ir tokiu atveju neprivalai deklaruoti, netgi neprivalai pasisakyti, kad tų pinigų turi. Akivaizdu, kad jeigu sudėsi daug žmonių, gabenančių sumas iki 10 tūkst., susidaro dideli pinigai. Bent jau tais atvejais, kurie buvo identifikuoti per 2 mėnesius, tai yra daugiau negu 1 mln. eurų grivinomis. Panašu, kad tie pinigai keliauja būtent iš užgrobtų Ukrainos teritorijų rytuose. Tos grivinos, natūralu, tikėtina, priklausė Ukrainos piliečiams ir tiesiog yra išgabenamos į Europos Sąjungos valstybes.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi R. Šarknickas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, toks buitinis klausimas: kaip reikia apriboti bankų antkainius, nes ukrainiečiai yra priversti vežtis grynuosius pinigus, nes už konvertavimą grivinų į eurus Lietuvoje bankai lupa 10 % konvertavimo mokestį? Kaip tuo atveju padaryti, kad ukrainiečiai nebūtų apiplėšiami ir nebūtų verčiami vežtis tuos grynuosius pinigus? Ką toje situacijoje daryti?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tiems žmonėms, kurie pagrindžia savo pinigų kilmę, niekas iš principo nesikeičia. Užkardomi tokie atvejai, kurie yra susiję su tais atvejais, kai žmonės negali nei nurodyti pinigų savininko ir kilmės, nei pagrįsti, iš kur tuos pinigus paėmė. Labai dažnai tokie atvejai yra tiesiog organizuoto nusikalstamumo išdava. O pinigų konvertavimas čia turbūt jau yra paslaugų teikimo klausimas ir bankų įkainiai yra jau jų reikalas. Visgi ne valstybė reguliuoja.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi P. Gražulis.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ko gero, vienaip ar kitaip, tvarka turi būti. Aš norėjau paklausti, gerbiama ministre, jūsų, ar tai darote prevenciškai, ar yra konkrečių nusižengimų skaičius, dėl ko tai reikia daryti? Ačiū. (Balsas salėje)
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tiesiog viduryje turbūt karo, invazijos į Ukrainą pastebėta, kad kiekiai gabenamų pinigų, ypač grivinomis, per Baltarusijos sieną į Lietuvą, tas pats matoma ir kitose kaimyninėse valstybėse – ir Latvijoje, ir Lenkijoje, kad iki deklaruotinų pinigų sumos kiekiai yra išaugę labai stipriai. Tarkim, per 2 mėnesius, kai buvo rengiamas šis įstatymo projektas, per gruodį ir sausį, buvo identifikuoti 84 atvejai, kai vien per Lietuvos sieną gabenama pinigų suma, bendrai susumuota, viršija 1 mln. eurų. Kaip minėjau, labai tikėtina, kad visgi tie atvejai yra susiję su užgrobtomis teritorijomis Rytų Ukrainoje ir užgrobtais žmonių namais, tiesiog tie pinigai yra gabenami į Europą taip juos tiesiog išplaunant.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama ministre, bankai paprašė, o jūs net situacijos nežinote. Kaip ukrainiečiui atsivežti pinigus į Lietuvą per sąskaitą? Jis negali net čia atvykęs sąskaitos atsidaryti. Ar jūs kalbėjote nors su vienu ukrainiečiu, kaip yra sudėtinga atsidaryti sąskaitą? Man teko, nes pas mane gyveno septyni ukrainiečiai. Aš tarpininkavau, ėjau kryžiaus kelius kelis mėnesius, kol jie atsidarė tą sąskaitą. Jūs kaip iš dangaus iškritusi.
Kitas dalykas. Žmogus pabėgo iš Ukrainos, pasiėmė pinigus, tai ką – palikti Ukrainoje pinigus? Ką jūs šnekate? Kuo jūs čia užsiimate? Jūs Rusijai tarnaujate ar kam? Atsakykite.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Bankų priežiūrą vykdo Lietuvos bankas, tai galite kreiptis dėl reguliavimo tobulinimo ir turbūt reglamentavimo, kaip paslaugos yra suteikiamos. O ukrainiečiai, kurie gabena savo pinigus, ir toliau galės tai daryti grynaisiais. Čia yra tiesiog užkardomi atvejai, kai žmogus negali identifikuoti ir pateikti informacijos, iš kur tuos pinigus paėmė ir kas yra tų pinigų savininkas, kokia yra jų kilmė. Tiesiog stengiamasi užkardyti piktnaudžiavimus, kai dabartinio reglamentavimo neužtenka ir matome, kad tie pinigų kiekiai, kurie yra gabenami per sieną, neidentifikuojant nei savininko, nei kilmės, išties yra nemaži.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama ministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš jau klausdamas iš dalies pasakiau, kažkaip visiškai ministrė nesigaudo esamoje situacijoje. Ukrainoje vyksta karas, žmonės žūsta, palieka namus, kartais nužudoma visa šeima ir jūs įsivaizduokite, žmonės pasiima pinigus ir važiuoja ne tik į Lietuvą, į Lenkiją, į kitas Europos Sąjungos šalis. Kaip jam atsidaryti sąskaitą, kaip deklaruoti tuos pinigus? Jūs turėkite truputį žmoniškumo ir netarnaukite bankams. Jūs dabar jau… Lietuvoje bankai uždirba daugiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių ir jūs vėl stengiatės tik dėl jų. Kaip jis atsidarys tą sąskaitą Lietuvoje, kaip jis persives tuos pinigus? Visiškai nesuprantu jūsų šitų samprotavimų ir jūsų šitos vykdomos politikos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti, balsuosime šiek tiek vėliau.
11.06 val.
Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2496(2) (priėmimas)
Dabar pagal darbotvarkės eilę atėjo laikas 1-10 klausimui – Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektui Nr. XIVP-2496(2). Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas. Prašom. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio išties gauta daug pasiūlymų. Pirmas yra Seimo narių A. Syso, O. Leiputės, K. Vilkausko, R. Budbergytės, L. Jonaičio ir V. Kanopos. Prašom, gerbiamas A. Sysas gal galėtų pristatyti pataisą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, kadangi yra daugiau pataisų, tai pradėčiau nuo to, kad tai yra pavyzdys, kaip nereikia daryti įstatymo, nes pirma parengiamas įstatymas, suveliama, Seimo nariai sulaukia šimtų laiškų, po to patys neriame į krūmus, taisome. Aš manau, pirma reikia atmatuoti, o paskui kirpti, o padaryta atvirkščiai. Jeigu autoriai turėjo noro turėti daugiau neprietelių tarp šitų piliečių, kurie pabėgo nuo V. Putino arba A. Lukašenkos, tai tikrai rezultatas pasiektas. Sprendžiant iš to, ką rašo ir ką kalba žmonės, manau, kad tai ne pats geriausias pavyzdys mūsų įstatymų leidybos.
Gerbiamas Jurgi, patylėkite, nereikia rėkauti. Aš su ausinėmis matau tik tai, kad jūs žiovaujate, bet negirdžiu. Pirmiausia, noriu dar į ką atkreipti… Stebėjau komiteto posėdį, negalėjau prisijungti, bet stebėjau, tikrai gerbiamas pirmininkas turėtų daugiau dėmesio kreipti į kolegų pastabas ir laikytis elementarių Statuto reikalavimų, tai yra balsuoti už kiekvieną pataisą, ir visiems turėtų būti aišku, kaip balsuota už vieną ar kitą pataisą. Sprendžiant iš to, kas vyko, tai aš nesupratau, po to net klausiau dalyvių ir jie negalėjo atsakyti.
Dabar dėl pirmos pataisos. Ji komiteto atmesta, bet motyvas yra toks, kad pritarta J. Jaručio pasiūlymui. Bet J. Jaručio pataisa yra apie tai, kad apskritai būtų išbraukti iš šito įstatymo Baltarusijos piliečiai. Mano pataisa kalba visiškai apie kitus dalykus, apskritai tai yra apie teisėtus…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. SYSAS (LSDPF). …lūkesčius. Šitie lūkesčiai yra pažeidžiami, valstybė nesilaiko priimtų savo įsipareigojimų ir todėl aš siūlau papildyti. Aš ir kolegos siūlome papildyti šitą įstatymo projektą tais atvejais, kad šeimos galėtų susijungti, kaip reikalauja tarptautinė teisė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, kadangi priėmimo stadija, ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritaria šios pataisos svarstymui? Balsuokime, pabalsuokime tiesiog.
Taip, svarstymo palaikymas yra. Prašom, gerbiamas komiteto pirmininke, pristatyti komiteto išvadą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, šiek tiek konteksto, kad mūsų neįpainiotų į neteisingas interpretacijas.
Mieli kolegos, pirmiausia mes sutarėme ir davėme įsipareigojimą, kad nepaprastosios padėties pratęsimo niekada nebus, nepasikeitus esminėms aplinkybėms, jeigu mes nepaprastosios padėties, dabar esančios, veikiančios ir galiosiančios iki gegužės 2 dienos, nuostatas perkelsime į įstatymą. Vyriausybė dirbo prie to ir tą padarė.
Yra du svarbiausi dalykai, kurie yra perkelti į Ribojamųjų priemonių įstatymą. Pirmiausia – vizų draudimai, kurie galioja nuo rugpjūčio mėnesio, ir nelegalių migrantų apgręžimo politika, kuri bus perkelta į Sienos apsaugos įstatymą. Kitaip tariant, šito įstatymo atsiradimas yra duoto pažado jums praktinis įgyvendinimas, nes jūs irgi sakėte: darykite namų darbus, perkelkite į įstatymus, tada nereikės nepaprastosios padėties. Kartu su šituo baziniu dalyku (ir niekas jo nekvestionuoja nei pataisų buvo dėl to) atsirado papildomų dalykų. Gerbiamas A. Sysas, šiek tiek mane tėviškai pamokęs, kvestionuoja ne Seimo narių kokią nors iniciatyvą, bet iš Vyriausybės atėjusį labai, mano požiūriu, svarbų dalyką, kad ne tik… Iki šiol buvo galima Rusijos Federacijos piliečiams, turintiems kokios nors Europos Sąjungos šalies Šengeno vizą, gauti laikiną gyvenimo leidimą Lietuvos Respublikoje. Vyriausybė siūlo apriboti ir pasakyti: kai tik Lietuvoje turėsi išduotą Šengeno vizą, tada galėsi pretenduoti į laikiną gyvenimo leidimą. Noriu pabrėžti, kad šiandien ryte pasirodė tyrimas dėl lėktuvo, kurį norėjo išskraidinti į Rusijos Federaciją, pilotas buvo Rusijos pilietis, turintis laikiną gyvenimo leidimą.
Mielieji, reikia kontroliuoti šituos procesus, todėl aš siūlau nepritarti. (Balsai salėje) Ne, mes nutarėme nepritarti A. Syso pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Gerbiamas pirmininke, jeigu galima, pristatykite komiteto nuomonę.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, atsiprašau, komiteto, gerbiama Pirmininke, taip.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai. Už kalba J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Ir vėl turėjome pavyzdį, kai kalbama visiškai ne apie pataisą, o kalbama apie viską ir kartu apie nieką. Dar ir lėktuvas čia atsirado. Kurioje šito įstatymo projekto vietoje lėktuvas?
Čia kolega A. Sysas pristatė galimybę šeimoms susijungti, apie dvi kategorijas asmenų. Tai yra tie, kurių šeimos nariai turi leidimą gyventi Lietuvoje arba yra Lietuvos piliečiai, ir tie asmenys, kurie yra lietuvių kilmės, kurie turi, visi turi galiojančią Europos Sąjungos vizą arba nacionalinę vizą. Čia kalbama apie šeimų teisę susijungti, jos nėra šiame įstatymo projekte. Ir pirmininko lūpomis nuskambėjo, kad komitetas nepritaria, nors tai yra tarptautiniai reikalavimai. Tai kur jūs einate, kolegos?
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš norėjau kalbėti dėl viso, o čia eina dėl pataisų. Ir negalėčiau nepritarti šitai pataisai, todėl aš gal nepasisakysiu, bet noriu pasisakyti dėl viso įstatymo.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl šios pataisos, kurią teikia Seimo nariai A. Sysas ir kiti, jai komitetas nepritarė. Kas pritariate pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Už – 54, prieš – 16, susilaikė 52. Nepritarta.
Dabar svarstome Seimo nario J. Jaručio pataisą. Prašom, gerbiamas Jonai, pristatyti savo pasiūlymą.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš pradžių turbūt reikia pritarti prieš tai kalbėjusiam Algirdui, kad pirminis įstatymo variantas buvo labai griežtas. Tikrai reikia atsižvelgti – pirma dešimt kartų pamatuoti, o po to daryti. Čia Laurynas pažadėjo, kad nebus nepaprastosios padėties ir reikia šito įstatymo, viskas gerai, aš daugiausiai jam pritariu, bet mano pasiūlymas būtų susijęs su Baltarusijos piliečiais, kurių tikrai labai daug dirba Lietuvoje, ir tai yra susiję su verslo interesais.
Suprantu, kad galbūt yra šiokia tokia diskriminacija kitos pilietybės žmonių, bet, šiaip ar taip, Baltarusija tiesiogiai nedalyvauja kare su Ukraina, o Rusijos valstybė tiesiogiai dalyvauja kare. Ir tas Baltarusijos piliečių išskyrimas yra grynai susijęs su mūsų verslo interesais.
Dar noriu pasakyti, kad tai yra laikinosios priemonės ir galios ne visus metus, tad nereikia iš to daryti tragedijos. Šitų pasiūlymų ir šito įstatymo tikslas yra paskatinti, priversti čia gyvenančius, laikinai gyvenančius Rusijos valstybės piliečius pasistengti per savo artimuosius, per gimines pakelti Rusijos visuomenę, kad šito karo nebūtų. Čia viena iš tų priemonių ir aš ją palaikysiu. Prašau pritarti mano pasiūlymui, kad Baltarusijos piliečių nebūtų šiame sąraše. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, kad svarstome šią pataisą? Dėkoju. L. Kasčiūnas pristatys komiteto išvadą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Komitetas išgirdo garbingo komiteto nario pasiūlymą ir pritarė jam.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu… Atsiprašau, yra užsirašęs E. Gentvilas kalbėti prieš. Motyvai prieš.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Aš nepritariu, nes mes išskiriame baltarusius ir ukrainiečius keistais pagrindais, kai tuo metu valstybėms taikome sankcijas – tiek Baltarusijai, tiek Rusijai. Galima diskutuoti, ar Baltarusija dalyvauja kare, na, aš turiu savo nuomonę, kad A. Lukašenkos režimas suteikia teritoriją karo veiksmams, o Ukraina kenčia būtent dėl to Baltarusijos vaidmens. Nežinau, ar čia mes gerai darome atskirdami Baltarusijos piliečius ir Rusijos piliečius. Dėl to turiu skepticizmo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, nuomonės dėl šios pataisos, jai komitetas pritarė, išsiskyrė, taigi balsuokime. Kas pritariate J. Jaručio pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 108: už – 84, prieš – 2, susilaikė 22. Pritarta.
Toliau einame pagal pasiūlymus. Dėl 5 dalies yra Seimo narių A. Syso, O. Leiputės, K. Vilkausko, R. Budbergytės, L. Jonaičio ir V. Kanopos pasiūlymas. Prašau, gerbiamas Algirdai, pristatyti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Bet komitetas pritaria, tad aš nematau reikalo svarstyti. Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Na, ne toks blogas komitetas kartais.
PIRMININKĖ. Pristatyti pataisą…
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, esmė šitos pataisos yra ta, kad elektroninio rezidento statusu gali naudotis, nes tai buvo užmiršta ir išbraukta, kiek aš supratau iš svarstymo tiek Vidaus reikalų ministerijos, tiek kitos ministerijos. Tokių piliečių yra labai nedaug, lyg ir 53 išduotos kortelės, tad gali, kaip sakant, tikrinti net rankiniu būdu. Komitetas ir atsižvelgė. Aš siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad svarstome šią pataisą? Dėkoju.
Gerbiamas Laurynai, komiteto nuomonė.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Pritariame pataisai, nes ji neišplauna esmės. Esmė yra tokia, kad Rusijoje gyvenantys Rusijos Federacijos piliečiai negalėtų čia, pasinaudodami ta paslauga, įsteigti įvairių įmonių ar kitų paslaugų teikti. Todėl pritariame gerbiamo Algirdo ir Seimo narių grupės pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galbūt galime pritarti bendru sutarimu šiai pataisai? Nematau reikalaujančių balsuoti. Pritarta.
Toliau 6 dalis. Pirmasis pasiūlymas yra V. Čmilytės-Nielsen, E. Gentvilo, R. Vaitkaus ir kitų. Gerbiamas E. Gentvilas galbūt galėtų pristatyti šią pataisą.
E. GENTVILAS (LSF). Mes, teikiantys šitą pasiūlymą, manome, kad Vyriausybės pateiktas pradinis projektas buvo tinkamas. Paskui komitete atsirado pasiūlymų, jie mums jau neatrodo tinkami. Kodėl jie neatrodo tinkami? Yra valstybėje tarnybos, kurios nusprendžia, kam leisti įvažiuoti į Lietuvą, kam suteikti gyvenimo teisę, kam pratęsti tą gyvenimo teisę. Štai žmogus, Baltarusijos ar Rusijos pilietis, gyvena Lietuvoje dešimt metų, turi teisę kreiptis ir gauti pilietybę, išmoko lietuvių kalbą per tą laiką, jo vaikai jau gal seniai mokosi lietuviškose mokyklose, o čia atimama galimybė, stabdoma galimybė pateikti prašymą įgyti Lietuvos pilietybę. Todėl mūsų siūlymas yra išbraukti iš projekto 3 straipsnio 6 dalies tą nuostatą, kad sustabdomas piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimas. Mūsų siūlymas, kad neliktų šitos nuostatos, nes tokiu atveju dešimt metų Lietuvoje išgyvenęs svetimšalis, turėjęs teisėtų lūkesčių ir visapusiškai patikrintas mūsų tarnybų, netikėtai praranda šitą teisę.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, yra daug užsirašiusių kalbėti dėl motyvų už. Galbūt galime bendru sutarimu pritarti šios pataisos svarstymui? Nematau reikalaujančių balsuoti. Dėkoju.
Gerbiamas Laurynai, komiteto nuomonė.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė yra nepritarti, nes visų pirma Ribojamųjų priemonių įstatymas yra laikinas įstatymas. Karo atveju prieš mums artimą valstybę galimos tokios priemonės, todėl mes ir toliau laikomės nuostatos. Po to atsirado daug įvairių išlygų, papildymų, jie, mano požiūriu, yra šiek tiek tinkamesni, nei apskritai išbraukti tai, ką siūlote jūs.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, manau, kad šio projekto 3 straipsnio 6 dalis išvis yra perteklinė. Teisingas siūlymas ją išbraukti.
Kodėl? Todėl, kad asmenims, kitos valstybės piliečiams, teikiantiems prašymą dėl pilietybės (paprastai būna natūralizacijos būdu), jau reikia išgyventi dešimt metų. Anksčiau jis negalės pateikti prašymo. Vadinasi, jis bus išgyvenęs dešimt metų Lietuvoje. Jam reikia išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą, Konstitucijos, istorijos pagrindų. Kiekvienas atvejis tada vertintinas individualiai. Respublikos Prezidentas, Vidaus reikalų ministerija kiekvieną tą atvejį vertins individualiai. Čia jūs norite užbraukti visiems ir neleisti. Aš jau nekalbu apie kitus pilietybės įgijimo atvejus, tų asmenų, kurie pilietybės teisę įgyja gimdami, pavyzdžiui, Lietuvos piliečio vaikai, arba kitus įstatyme numatytus atvejus. Todėl manau, kad siūlymas yra teisingas, logiškas ir reikalingas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, aš nežinau, ką mes darome. Niekaip nesuprantu čia stovinčio L. Kasčiūno. Kai yra karas Ukrainoje ir karas toje pačioje galų gale… ir Baltarusijos režimas, ir Rusijos režimas, iš ten bėga žmonės. Kur jiems bėgti? Jūs čia neleidžiate, varote atgal į V. Putino glėbį.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, ar jūs tikrai prieš pataisą kalbate?
P. GRAŽULIS (MSNG). Jūs neleidžiate, A. Lukašenka 2 tūkst. pasodino, A. Bialiackį išdavėte, nuteisė dešimčiai metų. Dabar grūdate atgal į Baltarusiją, kad žmones teistų ir kad V. Putinas teistų žmones. Kartą šioje situacijoje mes ištieskime pagalbos ranką. Baigsis karas, tada mes juos grąžinkime atgal. O ką jūs darote? Tarnaujate V. Putinui, kad neišvažiuotų…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Galiu atsakyti?
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, apsispręskime balsuodami dėl siūlymo išbraukti 3 straipsnio 6 dalį. Kas pritariate šiam siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 103, pieš – 3, susilaikė 11. Pritarta, kad išbrauktume 6 dalį. Gerbiamas kolega Laurynai, tai reiškia, kad kitos pataisos dėl 6 dalies neaktualios. Prašom, repliką po balsavimo – D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, Pirmininke. Tiesiog dėl vedimo tvarkos. Man atrodo, kai pranešėjas vis dėlto rodo ir daro įtaką Seimo nariams, kaip jiems reikėtų balsuoti, tai iš tribūnos nereikėtų to daryti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai didelę įtaką dabar padariau.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Tiesiog yra taisyklės, kurių reikėtų laikytis.
PIRMININKĖ. Nedarysime įtakos. Man rodos, Laurynas rodė nykštį aukštyn ir žemyn, tai nesuprasi, ką jis norėjo pasakyti. (Šurmulys salėje)
Gerbiami kolegos…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Daugėja pamokymų. Ačiū.
PIRMININKĖ. …judame toliau. 7 dalis. Dėl 7 dalies taip pat yra gautos kelios pataisos. Pirmoji yra Teisės departamento pastaba. Ar galėtumėte pristatyti komiteto nuomonę dėl jos?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, iš tikrųjų, jeigu kalbame apie 7 dalį, yra idėja, kuri bus perkelta į Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, kad mūsų politikai, valstybės pareigūnai, kurie turėtų pildyti tas viešųjų ir privačių interesų deklaracijas, jeigu turi artimoje aplinkoje ar patys susiję su įmonėmis, kurios turi ekonominių ryšių su Rusijos Federacija, turi tai deklaruoti. Bet, kadangi mes nutarėme perkelti į tą įstatymą iš pradžių mano integruotą, pasiūlytą nuostatą, po to aš pasiūliau jai nepritarti, ją išbraukti, kad nebūtų perteklinė, tai tiesiog tam pritarta. Tokiu atveju netenka aktualumo ir Teisės departamento pastaba.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl šios balsuoti nereikia, tiesiog išgirdome komiteto nuomonę dėl redakcijos. Toliau Seimo nario L. Kasčiūno pataisa. Prašom, gerbiamas Laurynai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, čia ir yra ta pataisa, apie kurią aš kalbėjau. Ištraukiame ją, pritarti…
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu svarstyti ją?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Jos nereikia svarstyti. Aš siūlau ją išbraukti bendru sutarimu. Gerai, svarstykime. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Neskubėkite. Ar galime pritarti, kad ją svarstytume? Ačiū.
Komiteto išvada jau pristatyta. Užsirašiusių dėl motyvų nėra. Ar galime pritarti L. Kasčiūno pasiūlymui išbraukti 7 dalį bendru sutarimu? Nėra reikalaujančių balsuoti? Norite balsuoti? Gerai, balsuojame dėl L. Kasčiūno pasiūlymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 118, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta.
8 dalis. Dėl jos taip pat yra kelios pataisos. Pirmoji yra mano, E. Gentvilo, R. Vaitkaus ir kitų. Gerbiamas Eugenijau, prašom pristatyti.
E. GENTVILAS (LSF). Čia irgi panaši situacija. Vyriausybės pateiktame projekte nebuvo šios nuostatos. Žinau, kad komitetas įvedė griežtesnę. Vakar lyg sušvelnino, aš manyčiau. Šiaip jau laikyčiau dabar esančius dalykus pertekliniais, kai draudžiama įsigyti nekilnojamojo turto tiems asmenims, kuriems vėl visos patikros, visi statusai leidžia turėti pilietybę ir turėti nekilnojamojo turto. Jiems, kaip fiziniams asmenims, ar jų įkurtiems juridiniams asmenims. Lietuvos įstatymuose ir dabar yra nemažai saugiklių, siekiant įsigyti nekilnojamojo turto, tai toks apribojimas turbūt būtų netikslingas. Todėl mes siūlome pakeisti projekto 8 dalį ir ją papildyti, kad gali įsigyti nuolat gyvenantis Lietuvoje, taip pat kai juridinis asmuo yra tokio Rusijos Federacijos piliečio įsteigtas ar kontroliuojamas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu sutarti šią pataisą svarstyti? Galime. Dėkoju. Prašau, komiteto išvada.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiamas Eugenijau, mes pasirinkome truputėlį gerąja prasme konservatyvesnę T. V. Raskevičiaus ir Laisvės partijos formuluotę, kur yra vis dėlto eliminuojami juridiniai asmenys, bet iš esmės lieka tai, ką jūs siūlote. Tai yra leidimas nuolat gyventi yra išimtis, kai Rusijos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu. Jie dar papildo, kad paveldėjimo būdu, nes gali atsirasti Lietuvos Respublikos pilietis. Aš manyčiau, kad ši yra saugesnė Lietuvai ir galbūt net adekvatesnė pagal situaciją. Tai aš labai prašyčiau (nėra didelio skirtumo) vis dėlto pritarti tam kitam, mūsų komitete jau pritartam, variantui, o šitam drįsčiau nepritarti, nes tikrai čia kokios nors takoskyros nėra. Labai prašyčiau nepritarti, nes komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jūs kalbate komiteto vardu, ar ne?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš kartais susitapatinu, nepykite. Taip.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų už kalba A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Tėviškai neauklėsiu, kad nereikia susitapatinti. Tik Leninas su partija susitapatindavo, sakydavo – Leninas, visi galvodavo apie partiją. Tai nenorėtume, kad L. Kasčiūnas būtų nacionaliniu saugumu. Būkite jūs pats savimi.
O dabar dėl pataisos. Paprasčiausiai nereikia perlenkti lazdos ten, kur jos nėra, jeigu yra speciali tvarka įsigyjant, jeigu yra viskas sureguliuota ir nėra tokių atvejų. Turbūt jeigu būtų nors vienas toks atvejis, kad koks nors rusų šnipas įsigijęs kokio nors nekilnojamojo turto dabartiniu laiku, karo atveju, tai, aš manau, iš šitos tribūnos apie tai būtų daug kalbama. Šiuo gi atveju galbūt toks atvejis gali būti ir todėl mes… Aš manau, kad mes turime tam tikrus įsipareigojimus, mes esame Europos Sąjungos nariai, yra europinė teisė, nėra tokių faktų. Todėl visiškai palaikau ir teikiame tokią pat pataisą, ką teikė ir Liberalų sąjūdis. Todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Iš tikrųjų mes kalbame apie leidimą įsigyti turtą Rusijos piliečių juridiniams asmenims. Aš nepritariu Lauryno pasiūlymams riboti įgyti pilietybę, naudotis kokiomis nors teisėmis tiems, kurie jau turi leidimus gyventi. Bet sutikite, kad kariaujančių valstybių piliečiai ir jų įsteigti juridiniai asmenys pirmiausia turėtų pasirūpinti galbūt parama Ukrainai, jeigu turi pinigų įsigyti nekilnojamojo turto, ar ne?
Šiuo atveju, kai įstatymas laikinas, jokie Europos Sąjungos teisės aktai mūsų neįpareigoja šalių agresorių įmonėms ir jų piliečiams riboti įsigyti turto. Aš siūlyčiau tai laikinai priemonei, kaip Lietuvos pozicijai, tikrai pritarti, nes tai nepažeistų iš esmės žmonių, kurie nuolat gyvena Lietuvoje ar laikinai gyvena Lietuvoje, teisių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai išsakyti. Nuomonės išsiskyrė. Apsispręskime balsuodami dėl mano ir kolegų pasiūlymo. Kas pritariate šiai pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Gerbiamas Petrai, netriukšmaukite!
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). …konservatorių partija. Prieš, prieš. (Balsai salėje) Ne!
PIRMININKĖ. Balsavo 114 Seimo narių: už – 47, prieš – 17, susilaikė 50. Pasiūlymui nepritarta. Analogiškas, labai panašus pasiūlymas buvo A. Syso ir kolegų, tai automatiškai, matyt, ir jis atkrenta, natūralu.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš tik galiu vieną sakinį, gerbiama Pirmininke?
PIRMININKĖ. Galite sakinį.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Jis vis dėlto mane čia taip vis moko, moko. Gerbiamas Algirdai, jau jūs tikrai geriau už mane Leniną pažįstate. Aš tik tiek norėjau pasakyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kita pataisa Seimo narių E. Dobrowolskos, T. V. Raskevičiaus, M. Danielės ir kitų. Prašau pristatyti.
E. DOBROWOLSKA (LF). Pristatau tą pataisą, kuri buvo registruota antra, tai yra kovo 27 dieną. Ji yra papildymas tos pataisos, kurią registravome prieš tai. Mūsų išimtis, kuriai ir komitetas pritarė, vis dėlto numatyti išimtis tiems Rusijos piliečiams, kurie turi leidimą nuolat gyventi, taip pat, kai yra paveldėjimo būdu. Šito neįrašę mes galime turėti situaciją, kai Lietuvos piliečiai, būdami vieni iš pretendentų į paveldėjimą… sustos visa procedūra, jeigu Rusijos pilietis, tarkime, neatsisakė arba nepriėmė savo turto. Tai apsaugokime ir savo piliečius. Mūsų pataisa tikrai subalansuota ir komitetas tikrai vieningai pritarė.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, norėčiau patikslinti, gerbiama Ewelina, ar jūs pristatote 23 dienos, ar…
E. DOBROWOLSKA (LF). 27 dienos.
PIRMININKĖ. Tai 23 dienos jūs atsiimate, ar ne? Kad nebūtų suklaidintas Seimas, informuoju, kad 23 dienos pataisa atsiimta, dabar pristatyta 27 dienos pataisa, ji buvo ką tik pristatyta. Ar galime pritarti bendru sutarimu jos svarstymui? Nematau prieštaraujančių, dėkoju. Gerbiamas Laurynai, komiteto nuomonė.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mes pritarėme kaip kompromisiniam variantui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiai pataisai, jai taip pat pritarė komitetas? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Toliau Seimo nario L. Kasčiūno pasiūlymas. Prašau pristatyti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Svarstymo metu Generalinė prokuratūra mums signalizavo apie vieną naują reiškinį, tai yra kad Rusijos Federacijos ir Baltarusijos piliečiai didelėmis grynųjų pinigų sumomis bando į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežti grivinas – Ukrainos pinigus. Įtariama, kad tai yra bandymas legalizuoti užgrobtą Ukrainos turtą. Vežama ir iki legalios sumos, ir virš legalios sumos. Todėl tikėtina, kad tai yra iš esmės bandymas užgrobtą turtą legalizuoti. Mes bendromis pastangomis pasiūlėme pataisą, kuri uždraustų grynuosius pinigus grivinų pavidalu įvežti į Lietuvą Baltarusijos ir Rusijos piliečiams. Pritarta komitete bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė – pritarta. Ar norite balsuoti, ar galime pritarti šiai pataisai bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negirdžiu norinčių balsuoti, pataisai pritarta bendru sutarimu. Dabar dėl viso 3 straipsnio apsvarstėme visus pasiūlymus. Ar galime pritarti bendru sutarimu visam 3 straipsniui? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, 3 straipsniui pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra gauta viena Seimo nario L. Kasčiūno pataisa dėl įsigaliojimo tvarkos. Prašau trumpai pristatyti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, tiesiog vietoj balandžio 14 dienos – gegužės 2 diena. Pritarta.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti svarstymui? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu visam 4… Atsiprašau, P. Gražulis nori kalbėti prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš noriu išsakyti principinę nuostatą dar kartą, kad vis dėlto mano pozicija yra kita. Kadangi vyksta karas, ir pačioje Ukrainoje, ir daugelis žmonių nepritaria tiek ir Baltarusijoje, tiek ir Rusijoje V. Putino režimui, jie bėga iš ten, ten yra kalinami, todėl šiuo laikotarpiu, kol vyksta karas, mes turime laikytis visiškai kitos politikos ir sudaryti sąlygas bėgantiems iš Rusijos ir Baltarusijos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje apsigyventi. Pasibaigus karui, be abejonės, mes turime siekti, kad jie grįžtų atgal į Rusiją, o ne atvirkščiai. Mes dabar viską darome, kad tie žmonės neišvažiuotų, V. Putinas imtų juos į karą ir jie kariautų prieš Rusiją…
Tokios konservatorių politikos aš nelabai suprantu, kaip ir nesuprantu, kaip jie išdavė A. Bialiackį ponui diktatoriui A. Lukašenkai. Jis įkalintas dešimčiai metų. Jūs tęsiate šitą politiką, kuri reikalinga V. Putino režimui ir, be abejonės, A. Lukašenkai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš tik norėčiau, gerbiamas Petrai, pasakyti, kad niekas netrukdo jums pasikviesti į namus ir į koldūnų fabriką ir apgyvendinti ten.
P. GRAŽULIS (MSNG). Pas mane septyni gyveno, taip, o pas jus nė vienas.
PIRMININKĖ. E. Gentvilas – motyvai už.
E. GENTVILAS (LSF). Petrai Gražuli, čia dabar svarstomas pasiūlymas pratęsti datą nuo balandžio 14 dienos iki gegužės 2 dienos. Aš pritariu tam pratęsimui.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl pataisos, jai komitetas pritarė. Dėl L. Kasčiūno pataisos dėl įsigaliojimo datos. Atsiprašau, dėl datos taikymo.
Balsavo 107: už – 105, prieš nebuvo, susilaikė 2. Pritarta.
Ar galime visam 4 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Paskutinis 5 straipsnis. Yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Gerbiamas pirmininke, pristatykite komiteto nuomonę.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mes pritarėme, gerbiama Pirmininke, Teisės departamento pastabai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinė taip pat L. Kasčiūno pataisa. Pristatykite.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Datų klausimas. Vietoj balandžio 15 dienos – gegužės 3 diena ir galioja iki 2024 m. gegužės 2 d.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Ar galime visam 5 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dabar turėsime apsispręsti dėl viso Ribojamųjų priemonių įstatymo. Motyvai. Už kalba Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tiesiog norėjau padėkoti Laurynui už kompromisus, už tą balansą, kurį čia puikiai visiems atrado ir užkardė tuos dalykus, kuriuos norėjo užkardyti. Ačiū jam.
PIRMININKĖ. Prieš kalba A. Vinkus. Ar tikrai…
A. VINKUS (LVŽSF). Čia kaitalioja sąrašą, aš buvau trečias, dabar pirmas. Pirmiausia kovo 27 dieną yra atsiųsta peticija, ji užregistruota Seimo kanceliarijoje ir visi gavome. Aš drįstu pacituoti vieną fragmentą, ką rašo tie žmonės: „Lietuvoje yra susikūrusi rusakalbių asmenų bendruomenė, kurią sudaro Rusijos Federacijos ir Baltarusijos piliečiai, teisėtai gyvenantys Lietuvoje turimų leidimų gyventi pagrindu. Nemažai jų Lietuvoje gyvena daugelį metų. Lietuvoje jie pilnai integravosi, turi savo šeimas, adaptavosi socialinėje aplinkoje, įsiliejo į darbo rinką, visuomeninę veiklą. Čia jų vaikai, anūkai, lankantys darželius, mokyklas Lietuvoje. Nemažai yra įgiję ir nekilnojamojo turto Lietuvoje. Taigi, Lietuvoje įleidę šaknis. Šie asmenys moka mokesčius Lietuvos valstybei, išmoko ir kalba lietuvių kalba, yra susipažinę su Lietuvos valstybės istorija, jos kultūra. Lietuva tapo jų namais. Susikūrė savo gyvenimus, jie sukūrė planus integruotis ateityje, įgyjant tiek pilietines, tiek politines teises, jiems tampant Lietuvos piliečiais. Tokie asmenys yra ilgai gyvenantys Lietuvoje, kurie pilnai integravosi ir kurie yra Lietuvos Respublikos piliečių sutuoktiniai ir kartu gyvenantys Lietuvoje.“
Atsižvelgdamas į tai, ką aš dabar perskaičiau, ir apmąstymą, aš šį kartą balsuodamas drįsiu susilaikyti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Tikrai manau, kad reikia balsuoti už šį įstatymą, nes šis įstatymas yra geriau negu jokio įstatymo, kad ir kaip mums sunkiai sekėsi atpainioti kai kuriuos dalykus, kurie, su visa mano meile NSGK pirmininkui ir komitetui, visgi buvo pripainioti būtent pačiame NSGK. Aš tikiuosi, kad tai bus palinkėjimas ateityje komitetui pasitempti, tikrai atidžiau ir detaliau dirbti tam, kad kai kurie iš Vyriausybės ateinantys geri projektai, kuriems aš nebūčiau turėjęs priekaištų, nebūtų taip gana sudėtingai užveliami dėl įvairiausių pastabų ir pasiūlymų. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Sysas. Gerbiamas Laurynai, bus replika, bet leiskite kitiems pakalbėti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. (Balsai salėje) Ačiū, Pirmininke. Šį įstatymą galima priskirti prie tų įstatymų, kai norėjo kaip geriau, o išėjo kaip visada. O šiuo atveju dar pridurčiau, kad labai blogai, nes negaliu sutikti su kolega, kad nėra įstatymo. Yra visi įstatymai. Reikia jais naudotis ir spręsti ir iki šiol naudojamės. Ką, šiandien mūsų siena atvira? Ką, šiandien bet kas gali atvažiuoti, gauti pilietybę? Ar bet kas gali nusipirkti nekilnojamąjį turtą? Nėra taip, yra visos tvarkos, yra reguliavimas. Bet galbūt jau rinkimų kampanija prasideda, kiekvienas telkia savo komandas ir parodo, kaip čia priešai mus puola. Viskas tai yra. Todėl apie įstatymą geriau nekalbėti, nes šitas įstatymas tikrai paliks ilgiems metams kartėlį tiems piliečiams, kurie ne vienerius metus gyveno Lietuvoje. Jie pasijuto antraeiliais, antrarūšiais piliečiais, ar tai būtų Baltarusijos, ar Rusijos piliečiai, gyvenantys čia ne vienerius metus, nes viskas buvo suplakta kartu su tais agresoriais, kurie šiandien kariauja prieš Ukrainą. Todėl aš ir sakiau, kad reikėjo pirma dešimt kartų pamatuoti, o vieną kartą kirpti. Deja, pirmiausia nukirpome, po to krūvos pataisų, kiekvienas, kas norėjome, paskaitėme istorijas mūsų tėvynainių, kurie buvo ištremti, kurie dėl kažkokių aplinkybių išvažiavo ir gyvena kitose šalyse, ir grįžę… Ir, užuot mes turėję būrį draugų, paprasčiausiai mes turėsime būrį nepasitikinčių mūsų demokratija, kad mes nemokame normaliai tvarkytis, o kertame, taip sakant, iš peties ir skiedros lekia. Todėl nepritarsiu šitam įstatymui.
PIRMININKĖ. L. Kasčiūnas – replika.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamam A. Vinkui noriu pasakyti. Gerbiamas Antanai, to, kam jūs skyrėte visą savo kalbą, tos nuostatos nebėra įstatyme. Tiesiog nepainiokime žmonių, ir tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. E. Gentvilas – motyvai už.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Laurynai, bijau, kad ir vėl reikės replikuoti po kiekvieno pasisakymo, gal tikrai geriau susikaupkite po viso balsavimo.
Aš balsuosiu už šitą įstatymą. Manau, kad jis buvo tapęs rizikingas po pradinių pakeitimų komitete. Dabar jis daugiau ar mažiau grąžinamas į pirminius rėmus ir tikrai yra reikalingas kaip nacionalinių sankcijų ar ribojamųjų priemonių instrumentas. Labai džiaugiuosi, kad mūsų pataisa dėl teisės išsaugoti galimybę kreiptis dėl pilietybės įgijimo buvo priimta, nes priešingu atveju tikrai kažin ar pasisakyčiau už šito įstatymo priėmimą, kai yra komiteto siūlymu iš esmės paneigiama visa ilgametė tradicija ir kiekvieno žmogaus teisė į pilietybės paprašymą.
Šiandien ne kartą nuskambėjo, kad L. Kasčiūnas susitapatino su komitetu, tai gali atrodyti kaip juokinga situacija, tačiau spaudoje aš skaitau kitą tokią citatą, ji skamba taip: „Aš tikiu, kad mano koalicijos partneriai tikrai stos į Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pusę, petys petin kartu su manim. Mano misija yra saugoti mūsų teritorinį vientisumą, nepriklausomybę ir nacionalinį saugumą.“ Skamba įspūdingai, lyg atrodytų, kad kiti kolegos nesirūpina nacionaliniu saugumu ir valstybe. Galima priimti kaip rimtą juokelį, jeigu jis man neprimintų kai kurių citatų iš 1933 metų, iš 1939 metų. Laurynai, turėk saiką, esi puikus komiteto pirmininkas, tu esi puikus parlamentaras. Ačiū tau už darbą prie šito projekto, bet nenukrypkime į lankas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų visai neseniai konservatoriai žmones taip pat skirstė į marmaliuotus, nemarmaliuotus, jiems norėjo padaryti nepakeliamas sąlygas. Dabar skirstome žmones, gyvenančius Lietuvoje, esančius čia, kuriančius šeimas, besituokiančius, gimdančius vaikus, taip pat išrūšiuojame pagal pilietybę, tautybę. Kur mes nuėjome? Jeigu taip ir toliau, tai tada gal bus dar didesnis sąrašas tų, kurie, taip sakant, pritaria vienos partijos tiesai, kurie ne, juos taip pat reikės išrūšiuoti. Tai už tokį projektą tikrai negalima balsuoti. Pritariu Algirdo išsakytiems argumentams, kad reikia neužmiršti, kad mes čia dar gyvensime ir gyvensime dar ilgai. Supriešinti žmones vien dėl to, kad vieni konservatoriai taip nori ir vykdo kažkokius nurodymus, atsiųstus iš Amerikos demokratų ar iš kitų, tai… Tikrai negalima balsuoti už tokį projektą už.
PIRMININKĖ. Motyvai už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, projektas dabar iš tikro pagerėjo. Aš irgi nežinojau, kaip reikėtų balsuoti. Ačiū liberalams už tą pataisą, kuria buvo atstatyta Vyriausybės pozicija. Tikrai reikia pritarti šitam projektui. Labiausiai kas man kelia nerimą, tai ta baimė, kad mes suskirstysime Lietuvos piliečius į dvi kategorijas, ir tik viena kategorija, tai tik tie piliečiai, kurie įgijo pilietybę, anksčiau turėjo Rusijos pilietybę, arba dalis tokių žmonių, dabar nebegalės pasinaudoti ta pilietybe, jų šeimos nariai negalėtų pasinaudoti. Dabar to nebus.
Aš suprantu, iš kur galėjo kilti tokia baimė arba nuostata apriboti tokiems žmonėms čia apsigyventi. Tai galbūt baimė, kad atvažiuos V. Putino agentai. Bet aš neabejoju, kad V. Putino agentų mes ir taip turime ir jie turi lietuviškus pasus senų seniausiai. Kai kuriuos mes puikiai netgi galime įvardinti ar pirštu parodyti. Jie reiškėsi, reiškiasi, tokių žmonių Lietuvoje buvo, yra, kai kurie netgi turi savo televizijos laidas ar dar ką. Šitas įstatymas niekaip negali sutrukdyti tokiems žmonėms reikštis, o jie reiškiasi ir reikšis. Lietuva yra demokratinė, ir mes sugebame tokius žmones atpažinti ir apsisaugoti nuo jų. O dabar tokių žmonių, kurie natūralizacijos būdu čia legalizuosis, bus tik kelios dešimtys. Jie nepavojingi Lietuvai.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, šio projekto iniciatoriai, aiškindami jo poreikį, kalba, kad reikia taikyti sankcijas šaliai agresorei, tačiau vadinamosios ribojamosios priemonės yra nutaikytinos išimtinai į žmones, net nesigilinant į tai, kas jie tokie, dėl kokių priežasčių jie atvyksta į mūsų šalį. Reikia konstatuoti, kad įstatymo teikėjai neturi jokių faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų argumentų.
Štai projekto aiškinamajame rašte kalbama tik apie sankcijų tąsą. Tačiau kyla pagrįstas klausimas, ar yra dar kokioje nors kitoje valstybėje tokios vadinamosios sankcijos? Čia yra ne sankcijos, o ribojamosios priemonės. Anksčiau kalbėjome apie vadinamuosius oligarchus, suspenduojame jų turtą ir panašiai. Šitą dabar jūs jau pamiršote?
Kalbame apie kitiems subjektams taikomas sankcijas, norėdami pagrįsti neproporcingą, nepagrįstą žmogaus teisių ribojimą, tačiau kažkaip užmerkiame akis prieš Jungtinių Tautų ir Europos Žmogaus Teisių konvencijos įtvirtintas nediskriminavimo nuostatas, pamirštame Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą lygiateisiškumo principą. Akivaizdu, kad Lietuva padarytų didelę klaidą, priimdama tokį įstatymą, įtvirtindama akivaizdžiai ir be jokio pagrindo žmonių segregaciją, diskriminaciją pagal tautybę. Ir nepritariate pasiūlymams dėl šeimų susijungimo, net lietuvių kilmės asmenų, nors Konstitucijos 32 straipsnis skelbia, kad lietuvis visada gali apsigyventi Lietuvoje, nesvarbu, turi pilietybę ar neturi. Kaip tada tokia Konstitucijos nuostata bus įgyvendinama, jeigu net jai įgyvendinti reikalingai normai jūs nepritariate? Negaliu pritarti tokiam projektui.
PIRMININKĖ. Laikas! Motyvai išsakyti. Pakalbėjo keturi už, keturi – prieš. Balsuojame. Kas pritariate Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 76, prieš – 13, susilaikė 34. Ribojamųjų priemonių įstatymas priimtas. (Gongas)
Dvi replikos po balsavimo. L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, labai ačiū, ačiū visiems šitame nelengvame darbe. Visko buvo, bus dar visko, nesame mes idealūs. Kartais būna pokalbiuose, kai kalbi telefonu, šypsenos nesijaučia, dėl Laisvės partijos tikrai ten mano to pasisakymo nepriimkite asmeniškai, mes ten, atrodo, gražiai išsiaiškinome. O gerbiamam J. Sabatauskui, gerbiamas Juliau, šalia jūsų stovi labai protinga moteris D. Šakalienė. Labai prašyčiau, Dovile, pateikti Juliui sociologines apklausas Rusijos visuomenės, kai klausimas, kiek iš jų remtų karą prieš Lietuvą. Ir kai dar kartą gerbiamas Julius ir gerbiamas A. Sysas ateis ir pasakos, kad karas tik V. Putino ir jo oligarchų, pažiūrėkite tas apklausas ir galbūt pagaliau kada nors po 16 metų Seime suprasite, su kuo mes turime reikalą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo – P. Gražulis. Po to L. Pociūnienė.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama posėdžio pirmininke, pirmiausia dėl vedimo tvarkos. Dar neatimtas mano mandatas, jūs turėjote leisti man kalbėti.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jūs užsirašėte paskutinis ir jūs žinote, kad taip yra.
P. GRAŽULIS (MSNG). Palaukite, pažiūrėkite, kaip buvo, kaip rodė…
PIRMININKĖ. Jūs užsirašėte paskutinis, sistema per klaidą jus permetė į viršų ir jūs tai žinote.
P. GRAŽULIS (MSNG). Jeigu sistema rodo mane pirmą, taisykite sistemą, o ne mane taisykite.
PIRMININKĖ. Taisome, per pietų pertrauką pataisysime.
P. GRAŽULIS (MSNG). O dabar replika. Aš, pavyzdžiui, suprantu, kodėl Kinija neįsileidžia Rusijos piliečių, ypač sugriežtino sankcijas, kai V. Putinas paskelbė mobilizaciją, kariuomenę prieš Ukrainą. Kad visi važiuotų kariauti prieš Ukrainą, todėl Kinija ir neįsileidžia. Bet kodėl mes vykdome tokią pačią politiką, man tikrai nelengva atsakyti. Aš, pavyzdžiui, duodu sau tokią filosofinę mintį. Yra tokio amžiaus Rusijos piliečių, kurie būtų tinkami kariauti, ne daugiau kaip 40 mln. Jeigu visas pasaulis juos priimtų, visi rusai išvažiuotų ir V. Putinui nebūtų su kuo kariauti. Kas kariauja prieš Ukrainą?
PIRMININKĖ. Petrai Gražuli, repliką po balsavimo prašau trumpinti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Bet jūs dabar viską darote, kad neišvažiuotų tie, kurie nenori kariauti, ir kariautų prieš Ukrainą. Kam jūs tarnaujate, ponai konservatoriai?
PIRMININKĖ. L. Pociūnienė.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog noriu kreiptis ne į Seimo narius, o į tuos žmones, kurie pasirašė peticiją, kurie rašė mums laiškus. Noriu nuraminti. Iš tikrųjų šiame priimtame įstatyme yra atsižvelgta į jūsų pastabas ir, manau, dabar jis yra subalansuotas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Netgi karo metu Lietuvos šviesus imidžas ir šviesus Lietuvos humanitarinis vaizdas yra svarbus. Todėl visos tos pataisos, kurios buvo padarytos, buvo padarytos tam, kad Lietuvos įvaizdis išliktų. Lietuva netgi karo metu turi savo įvaizdį.
Kita vertus, mes šnekame, noriu pasakyti, mes šnekame ne apie 50 tūkst., o 50 pilietybių per metus, tai yra labai nedidelis skaičius. Todėl šitas punktas irgi buvo atitinkamai išbrauktas. Todėl aš irgi pasakyčiau tą patį, ką sako ponia L. Pociūnienė, visas nerimas iš esmės buvo veltui, įstatymas atitinka humanitarines normas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. D. Šakalienė – replika po balsavimo.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Norėčiau su visa pagarba savo komiteto pirmininko paprašyti nenurodinėti, ką mes frakcijos viduje turime vienas kitam sakyti.
O, kalbant apie apklausų duomenis, galiu su visais kolegomis pasidalinti, kad iš ukrainiečių instituto IKAR atliekamų nuolatinių tyrimų labai aiškiai matome, kad tik 17 % Rusijos Federacijos piliečių nepritartų vadinamajai specialiajai karinei operacijai prieš Lietuvą ir 34 % Rusijos Federacijos piliečių mano, kad pagrindas tokiai vadinamajai specialiajai operacijai yra jau dabar.
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas – paskutinė replika.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke, norėjau pasakyti pastabą kolegoms. Tik nereikia man aiškinti, kas yra Rusija, sovietinė ir rašistinė. Ar tik todėl, kad aš gimiau Rusijoje, ar todėl, kad mano tėvai du kartus ištremti – 1941 metais ir 1948 metais, aš puikiai viską suprantu, bet tai, ką jūs dabar padarėte – žmogui, turinčiam nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, nebus galima įsigyti nuosavybės. Jis turės gyventi gatvėje.
PIRMININKĖ. Netiesa.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Žmonėms, kurie nori susijungti su savo šeimomis, net lietuvių kilmės asmenims… Kaip įgyvendinsite Konstitucijos 32 straipsnį?
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, neklaidinkite. Ta pataisa perėjo ir to draudimo neliko. Taigi siūlau tikrai neklaidinti tų žmonių, kuriems šis klausimas rūpi ir kurie neabejotinai stebi posėdį.
Siūlau pratęsti balsavimo laiką tol, kol pabalsuosime už visus apsvarstytus klausimus.
11.59 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1050(4), Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1051(4) (svarstymo tęsinys)
Balsuokime dėl 1-5 klausimo – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1050. Ir dėl lydimojo. Balsuojame po svarstymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Už – 49, prieš – 27, susilaikė 40. Po svarstymo nepritarta.
Balsuokime alternatyviai. Kas už tai, kad grąžintume komitetui tobulinti, balsuojate už… Atsiprašau, pasitaisau. Kas pritariate tam, kad grąžintume komitetui tobulinti, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 120: už – 78, prieš – 37, susilaikė 5. Projektas grąžintas komitetui tobulinti.
12.02 val.
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 11 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2373(2) (svarstymo tęsinys)
Apsispręskime balsuodami dėl 1-6 klausimo – Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2373. Balsuojame.
Balsavo 119: už – 118, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo pritarta.
12.03 val.
Metrologijos įstatymo Nr. I-1452 2, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2447(2)ES (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Metrologijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2447. Balsuojame.
Balsavo 120: už – 119, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
12.04 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 6, 19, 24, 27, 28, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 191 ir 192 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2355(2)ES, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2356(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar apsispręskime balsuodami dėl 1-8.1 klausimo – Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2355. Ir dėl lydimojo. Balsuojame.
Balsavo 120: už – 67, prieš – 7, susilaikė 46. Po svarstymo pritarta.
12.05 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 31, 46, 461 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1796(2), Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1797(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9.1 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1796(2). Čia yra likusi dar viena pataisėlė, kurios galutinai neapsvarstėme. Kviečiu V. Kernagį, kad pristatytų komiteto nuomonę dėl A. Verygos, A. Nekrošiaus ir kitų pataisos. Gerbiamas Aurelijau, ar pristatysite savo pataisą dėl Visuomenės informavimo įstatymo?
A. VERYGA (LVŽSF). Taip, gerbiama Pirmininke. Labai detalaus pristatymo turbūt nereikia, nes ši formuluotė, kurią mes užregistravome ir pateikėme, yra iš tikrųjų darbo grupės. Ji dirbo pusantrų metų ir buvo sutarusi dėl formuluotės, kaip yra sudaroma, kaip komisijos nariai deleguojami, kiek jų gali deleguoti asociacijos. Tai mūsų siūlymas yra grįžti prie sutartos darbo grupės versijos, kuri pažodžiui kaip siūlymas ir yra registruota.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Komitetas svarstė ir pritarė šiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai dėl šio siūlymo. I. Šimonytė kalba prieš.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Vis dėlto aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ta redakcija, kuri buvo pateikta ir kurią dabar siūloma keisti, buvo gerokai logiškesnė, nes visų pirma ji numatė tam tikrą komisijos narių skaičių, taip pat numatė tam tikrą komisijos narių struktūrą. Dabar pasirinktas toksai principas, kad kas tebėra asociacijos nariai, tai kiekvienas asociacijos narys gali deleguoti po vieną atstovą. Kaip, tarkime, asociacija priims naujus narius, mes apie tai nežinome, nes įstatymas referuoja į asociacijos įstatus, atitinkamai ir vidinę tvarką.
Iš esmės tas komisijos dydis gali būti bet koks, nes asociacijos narių teoriškai gali būti bet kiek. Klausimas, kiek tai yra funkcionali institucija tokio pobūdžio klausimams nagrinėti. Tai turbūt pasiūlymo teikėjai turi gerų argumentų, bet paprastai tokiose komisijose tam tikra struktūra vis tiek yra, logiškas tas kažkoks dydis. Be to, pradinis siūlymas dėl paskirstymo, kur trečdalis komisijos buvo leidėjai, trečdalis – žurnalistai, o trečdalis – Medijų fondas, atrodo gerokai labiau subalansuotas tų klausimų, kuriuos derėtų spręsti tokioje komisijoje, požiūriu.
Čia apskritai yra klausimas, kiek įstatymas tokius dalykus turėtų reguliuoti, turint mintyje, kad tai yra savireguliacija. Bet taip, kaip siūlo kolegos, tai atrodo, kad tiesiog ta komisija gali būti bet kokio dydžio, bet kokios sudėties, yra vienintelis reikalavimas, kad kažkokia organizacija būtų asociacijos narė, o į asociaciją priimama pačios asociacijos nustatyta tvarka. Vis dėlto siūlyčiau balsuoti dėl šio pasiūlymo ir pati balsuosiu prieš. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už. A. Veryga yra iniciatorius, tuomet aš suteikiu žodį K. Vilkauskui. Motyvai.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama premjerė pasakė, kad ši komisija veikia būtent savireguliacijos principu. Ir dar noriu priminti mieliems kolegoms, kad mūsų Kultūros komitete už šį pasiūlymą buvo nubalsuota vienbalsiai. Manau, kad po ilgų diskusijų darbo grupėje ir po tokių argumentų reikėtų balsuoti už. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl pataisos. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 62, prieš – 19, susilaikė 38. Pasiūlymui pritarta.
Dabar dėl motyvų dėl viso įstatymo. Dėl motyvų užsirašiusių nėra, taigi balsuojame dėl darbotvarkės 1-9.1 klausimo – Visuomenės informavimo įstatymo ir lydimojo įstatymo.
Balsavo 120: už – 109, prieš – 2, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta.
12.10 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29, 212, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1884 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2572, Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 208, 210, 211, 589, 611 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1883, 2172 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1660 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2573, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2574 (pateikimo tęsinys)
Toliau turėtume balsuodami apsispręsti dėl 2-7.1 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2572 ir lydimųjų, juos pateikė ministrė G. Skaistė. Balsuojame.
Balsavo 116: už – 80, prieš – 6, susilaikė 30. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 9 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Balsuoti norite? (Balsai salėje) Balsuokime. Gerai, balsuojame. Jeigu nori žmonės balsuoti, nedrausime.
Balsavo 113: už – 69, prieš – 24, susilaikė 20. Tokiam įstatymo svarstymo planui yra pritarta.
12.12 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-188 (svarstymo tęsinys)
Dabar turėtume balsuodami apsispręsti dėl rezervinių klausimų. Rezervinis 1 klausimas – Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-188, jį komitetas siūlo atmesti. Kas pritariate, kad atmestume, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiamas J. Razma.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Balsavo 111: už – 100, prieš – 4, susilaikė 7. Taigi projektas atmestas.
12.12 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5119 (svarstymo tęsinys)
Kitas rezervinis – Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5119. Vėlgi balsuojame dėl komiteto išvados atmesti projektą.
Balsavo 114: už – 111, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi projektas atmestas. A. Gedvilas dėl vedimo tvarkos.
A. GEDVILAS (MSNG). Dėl rezervinio 1 klausimo balsą už įskaitykite.
PIRMININKAS. Fiksuojame balsą už dėl protokolo.
12.13 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-422 (svarstymo tęsinys)
Dabar rezervinis 3 klausimas – Žemės įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-422. Balsuojame dėl komiteto išvados grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
Balsavo 110: už – 108, prieš – 2, susilaikiusių nėra. Taigi grąžinamas projektas iniciatoriams tobulinti.
12.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Valerijos Malijauskienės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2583 (priėmimo tęsinys)
Dabar dar apsispręsime dėl dviejų peticijų. Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Valerijos Malijauskienės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2583. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 109: už – 99, prieš – 2, susilaikė 8. Taigi nutarimas priimtas. (Gongas)
12.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2584 (priėmimo tęsinys)
Paskutinis rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2584. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 107: už – 101, prieš – 1, susilaikė 5. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Netrukus pasieksime antrąjį balsavimo intervalą. Kadangi intervalai yra fiksuoti darbotvarkėje, tai dėl kai kurių apsvarstytų projektų iš karto ir balsuosime.
12.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovo paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-2608 (pateikimas)
Pirmiausia Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovo paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-2608. Pranešėja – Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju. Gerbiami kolegos, vadovaudamasi Žvalgybos kontrolierių įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, teikiu žvalgybos kontrolieriaus N. Statkaus kandidatūrą į Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovo pareigas.
Šių metų kovo 21 dieną Seimo nutarimu N. Statkus buvo paskirtas žvalgybos kontrolieriumi, o šiandien jis davė priesaiką ir įgijo visus žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimus. N. Statkaus kandidatūrą esu labai išsamiai pristačiusi prieš kelias savaites, todėl šiandien nekartosiu, tik norėčiau akcentuoti ilgametę kandidato vadovaujamo darbo patirtį – virš dešimt metų įvairiose institucijose ir įstaigose. Tai, jog N. Statkus yra patyręs vadybininkas, labai svarbu kuriant Žvalgybos kontrolierių įstaigą iš esmės nuo nulio. Labai svarbu ir tai, kad nepaskyrus šios įstaigos vadovo jokie jos kūrimo darbai negalėtų būti pradėti.
Teikdama N. Statkaus kandidatūrą į šias pareigas neturiu abejonių, kad jo kompetencijos ir patirties pakaks, idant būtų sukurta veiksminga Žvalgybos kontrolierių įstaiga. Jų pakaks ir ateityje kilsiantiems iššūkiams ir klausimams spręsti ir įveikti.
Taigi prašau gerbiamo Seimo palaikyti N. Statkaus kandidatūrą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu pretendentą į tribūną. Neseniai čia jau teko būti, tai, tikiuosi, įvertins, kad mes vėluojame, ir prisistatymas bus trumpas.
N. STATKUS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, ačiū už žodį. Ačiū Seimo Pirmininkei už trumpą pristatymą.
Iš tiesų stengsiuosi kaip įmanoma glausčiau pristatyti pirmuosius darbus kaip įstaigos vadovo, kaip aš juos įsivaizduočiau. Kad naujai kuriama Žvalgybos kontrolierių įstaiga galėtų kokybiškai ir efektyviai veikti, iš tikrųjų pirmiausia reikia ją įregistruoti. Kitas labai svarbus darbas yra tapimas jos paslapčių subjektu. Kad būtų įmanoma tai padaryti, reikia sukurti įstaigos nuostatus, darbo reglamentą, būtina apibrėžti skundų, pranešimų nagrinėjimo tvarką, taip pat tyrimų, patikrinimų ir konsultacijų tvarką. Ne mažiau svarbu yra įstaigos fizinio saugumo, personalo saugumo, informacinių sistemų saugumo tvarkų nustatymas. Reikia patvirtinti dar keletą tokių techninių dalykų, kaip maksimalių pareigybių skaičių Seimo valdyboje, pareigybių sąrašus sudaryti ir sukurti kitas tinkamas darbo sąlygas, kad būtų užtikrintas pareiškėjo ir pranešėjo konfidencialumas.
Taip pat kartu laukia labai svarbus personalo paieškos, atrankos ir įdarbinimo procesas. Atliekant šiuos darbus paraleliai reikės aptarti darbinius santykius ir darbo procedūras su Seimo kontrolierių įstaiga, apygardų teismais, Teismų administracija, prokuratūra, Krašto apsaugos ministerija, Vyriausybės kanceliarija, Duomenų apsaugos inspekcija. Taip pat reikės būtinai su pačiomis žvalgybos institucijomis ir jas kontroliuojančiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu, ir Valstybės gynimo tarybos Žvalgybos koordinavimo grupe tuos santykius nusistatyti ir surinkti medžiagą, informaciją apie jų matymą, apie jų lūkesčius, pageidavimus, matomas problemas.
Taigi Žvalgybos kontrolierių įstaiga apie savo veiklą turės komunikuoti taip pat visuomenei ir žiniasklaidai, todėl reikės nustatyti šio dialogo būdus bei priemones. Galiausiai sukūrus Žvalgybos kontrolierių įstaigą bus svarbu informuoti kitų NATO ir Europos Sąjungos šalių panašias išorines ekspertines priežiūros institucijas apie mūsų pradėtą darbą. Taip pat reikės užmegzti atitinkamus tarptautinius ryšius ir tinkamai atstovauti įstaigai.
Apibendrindamas noriu jus patikinti, kad kaip įstaigos vadovas sieksiu suburti kompetentingą ir patikimą personalą, sukurti sklandžiam darbui tinkamas sąlygas ir reguliariai informuoti Seimą bei visuomenę apie įstaigos veiklą. Dėkoju už dėmesį. Mielai atsakysiu į klausimus, jeigu tokių kiltų.
PIRMININKAS. Klausti užsirašė trys Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, bet aš norėjau paklausti Seimo Pirmininkės. Kodėl jinai teikia įstaigos vadovą, kai dar nėra paskirtas antras kontrolierius? Mes turime praktiką, galima sakyti, tradiciją, pavyzdžiui, Seimo kontrolierių įstaiga irgi dabar yra iš dviejų kontrolierių ir Kontrolierių įstaigos vadovo klausimą sprendžiame tada, kai yra paskirti abu kontrolieriai. Tai čia klausimas, deja, ne pretendentui, o Seimo Pirmininkei, nes tikrai ne jo pareiga atsakyti į šį klausimą. Man šiandien nesuprantama dabartinė procedūra.
PIRMININKAS. Na, vis tiek jums ką nors atsakyti gal irgi išeitų.
N. STATKUS. Aš galiu atsakyti, kad pagal Žvalgybos kontrolierių įstatymą Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovu teikiamas vienas žvalgybos kontrolierių. Seimo Pirmininko teikimu Seimas jį skiria apsvarsčius Žmogaus teisių komitetui ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Procedūra tokia numatyta.
PIRMININKAS. Kolegos, svarstymo stadijoje galėsime padiskutuoti apie šią aplinkybę.
Dabar toliau klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas šios naujai įsteigtos institucijos vadove, klausimas labai paprastas: kada suformuosite savo komandą ir kada bus galima atnešti pareiškimą? Ar spėsime dar šioje kadencijoje į jus kreiptis dėl, sakykime, to laikotarpio, kai neturėjo Seimas kontrolierių ir visos tarnybos siautėjo, kiek galėdamos?
N. STATKUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Stengsiuosi, kaip įmanoma, anksčiau, jeigu būčiau paskirtas Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovu, kad tiek pareiškėjai, tiek pranešėjai galėtų kreiptis dėl numanomų, dėl galimų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, dėl teisėtumo pažeidimų. Tai bus įmanoma padaryti iš esmės užregistravus įstaigą, o tam reikia nuostatų, reikia vadovo ir reikia, kad Registrų centras priimtų šį sprendimą. (Balsas salėje) Tai priklauso iš tikrųjų nuo visų procedūrų užbaigimo. Kai tiktai bus nuostatai, tai, manau, neužtruktų tai padaryti, keletas savaičių ir turėtų būti viskas atlikta. Bet turėčiau tik papildyti, kad, užregistravus įstaigą ir priėmus pareiškimus, nereiškia, kad iš karto galėtų prasidėti įstaigos veikla ir galėtų būti pradėti tyrimai. Reikia dar atlikti daugybę dalykų, kad ta įstaiga taptų paslapčių subjektu, kad ją tokią pripažintų kompetentingos institucijos. O be to jokie kvalifikuoti tyrimai ar skundų, pranešimų patikrinimai vargiai ar būtų įmanomi.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikinu patekus į šitą etapą. Bet dabar iš tiesų jūsų statusas keisis, jūs pretenduojate tapti įstaigos vadovu. Įstatymas galioja ir iš esmės jau dabartiniu metu po jūsų paskyrimo skundai turėtų būti nagrinėjami. Ką jūs darysite, kai, tarkime, po jūsų paskyrimo praėjus 1, 2 dienoms jūs gausite skundą? Jūs jo nenagrinėsite? Kokie jūsų planai? Iš tikrųjų tas jūsų neapibrėžtumas dėl tų detalių… Be abejo, jos svarbios, bet tai yra tik detalės ir jos nepaneigia jūsų pareigos nagrinėti tokius pareiškimus. Tai mano klausimas, ką darysite, jeigu gausite skundą, ar jūs jo netirsite? Kokia jūsų žinutė?
Ir antras klausimas dėl komandos. Galbūt jau turite numatęs komandą, kas tie žmonės, kur jūs jų ieškosite? Ar nevyriausybinėse organizacijose, ar teisėsaugos įstaigose, ar akademiniame pasaulyje?
N. STATKUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Elgsiuosi taip, kaip reikalauja Žvalgybos kontrolierių įstatymas. Jeigu būtų pateikti skundai ar pranešimai, taip, kaip numato įstatymas, jie būtų nagrinėjami, ar juos galima priimti tirti. Tam reikėtų atlikti patikrinimus, nustatyti faktines aplinkybes ir priimti atitinkamą sprendimą per 10 dienų. Tai ir daryčiau, nepaisydamas to, kiek būtų įstaigoje žmonių ir ar būtų visiškai sukurtos tinkamos sąlygos darbui. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas dėl žmonių. Taip, esu numatęs keletą kandidatūrų žmonių, kurie dirba ne žvalgybos tarnybose. Bet dabar per ankstyva būtų kalbėti, kol nėra užbaigta nei skyrimo procedūra, nei su tais pačiais žmonėmis pasikalbėta.
PIRMININKAS. Atsakėte į paskutinį klausimą. Dėkui.
N. STATKUS. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dabar po pateikimo, kaip žinote, balsuoti nereikia, dėl motyvų taip pat nekalbama. Dabar kandidatas per laikotarpį iki priėmimo gali susitikti su frakcijomis, bet frakcijos, kiek esu informuotas, nebepageidavo susitikti dėl suprantamų priežasčių. Turime skirti pagrindinį komitetą. Pagrindiniu komitetu būti čia veržiasi du komitetai, balsuodami turėsime tą dilemą išspręsti. Ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, ar Žmogaus teisių komitetas bus kaip pagrindinis. Pasiekėme balsavimo intervalą ir dabar iš karto balsuosime. Už bus už Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, prieš – už Žmogaus teisių komitetą.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 52, prieš – 12. Taigi kaip pagrindinis skiriamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
12.29 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 3, 93 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2420(2)ES, Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2421(2), Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 3, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2422(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-13 klausimas, tiksliau, jų paketas – Finansinių priemonių rinkų įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2420(2) ir du lydimieji. Svarstymo stadija. Pranešėjas M. Maldeikis pateiks Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė minėtą paketą ir jam pritarė be pastabų bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje kalbėti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam paketui? Nematau prieštaraujančių. (Balsai salėje) Gerai, visi pritaria, linksi, tai bendru sutarimu pritariame.
12.30 val.
Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 1, 2, 5, 58, 59, 63 straipsnių ir 6 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 591 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2392(2)ES (svarstymas)
Toliau tada darbotvarkės 1-14 klausimas – Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo kai kurių straipsnių ir 6 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2392(2). Svarstymo stadija. Pranešėja L. Nagienė pateiks Švietimo ir mokslo komiteto išvadą.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Švietimo ir mokslo komitetas apsvarstė įstatymo pataisas ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Nėra užsirašiusių nei diskutuoti, nei kalbėti dėl motyvų. Vėl fiksuojame pritarimą bendru sutarimu? Gerai, pritariame bendru sutarimu.
12.31 val.
Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2404(2), Baudžiamojo proceso kodekso 308 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2405(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas, įstatymų projektų paketas – Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2404(2) ir Baudžiamojo proceso kodekso 308 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2405(2). Pirmiausia pranešėja I. Haase pateiks Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš karto gal pateiksiu dėl viso paketo. Pagrindinis komitetas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Abiem projektams yra pritarta bendru sutarimu: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Žmogaus teisių komiteto išvada. Nėra nurodyto pranešėjo T. V. Raskevičiaus. Kas iš šio komiteto narių galėtų pagelbėti ir pateikti išvadą? Matau, kad nėra entuziastų, tai aš pats trumpai supažindinsiu su išvada.
Komiteto sprendimas yra štai toks: pritarti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgus į Kalėjimų tarnybos, Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu. Dėl abiejų tokia pat išvada.
Susipažinome su komitetų išvadomis. Diskutuoti ir dėl motyvų nėra užsirašiusių. Gal balsuojame, ar pritariame šiems projektams, kad nebūtų paskui priekaištų, jog viską bendru sutarimu.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo šiam paketui pritarta.
12.34 val.
Baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 2532, 2562, 2601, 2661, 2672, 2673, 2764, 2821 straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4856(3)ES, Administracinių nusižengimų kodekso 108, 115, 122, 125, 137, 187, 205, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1131, 1871 , 4741 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4857(3), Baudžiamojo proceso kodekso 122, 151, 167 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4858(3), Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4859(3) (svarstymas)
Dar vienas rytinio posėdžio įstatymų projektų paketas. Pagrindinis projektas – Baudžiamojo kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4856(3) ir trys lydimieji. Išklausysime I. Haase. Ji pateiks Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl visų keturių projektų.
I. HAASE (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pagrindinis komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4856, balsavimo rezultatai – komitetas pritarė šiam įstatymui: už – 5, prieš – 1, susilaikė 3. Taip pat komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nurodytų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4857(2). Pritarta vienbalsiai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Kitas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122, 151, 167 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4858(2). Balsavo: 5 – už, susilaikė 4. Komiteto išvadai pritarta. Taip pat apsvarstė Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4859(2). Minutėlę… Pritarta vienbalsiai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkui. Iki priėmimo prašysiu pagrindinio komiteto pasižiūrėti, kaip Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisos derės su naujai priimtu Kriminalinės žvalgybos įstatymu. Čia turbūt yra pataisos dar dėl seno. (Balsas salėje: „Nepriėmėme!“) O, pasirodo, nepriėmėme. Mano svajonės, deja, netapo realybe. Gerai. Dabar kitas pranešėjas, papildomo komiteto išvada – Biudžeto ir finansų komitetas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas kovo 15 dieną apsvarstė pagrindinį Baudžiamojo kodekso projektą ir lydimuosius. Dėl Baudžiamojo kodekso – pritarti projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti projektą atsižvelgiant į pateiktas pastabas, joms komitetas pritarė, ir komiteto išvadoms. Šiam pritarta bendru sutarimu. Lydimajam Administracinių nusižengimų kodekso projektui taip pat yra pritarta ir toks pat siūlymas pagrindiniam komitetui – tobulinti atsižvelgiant į pateiktas pastabas, joms komitetas pritarė, ir komiteto išvadoms.
Dėl likusių dviejų pasiūlymų nebuvo gauta, todėl pritarta Baudžiamojo proceso kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu. Kriminalinės žvalgybos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar diskusija. Trys Seimo nariai yra užsirašę. Pirmoji – teisingumo ministrė E. Dobrowolska.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už galimybę pasisakyti. Visų pirma norėčiau padėkoti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariams – tiek koalicijos, tiek opozicijos. Vyko klausymai. Klausymai vyko tiek sausį, vasarį, tiek kovą, jų tikrai buvo daug. Paketas pakito nuo to, ką mes teikėme pradžioje, ir aš labai dėkinga Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kad sugebėjo surasti balansą tarp pirminio varianto, kurį atnešėme, ir to, kokį matymą turėjo Generalinė prokuratūra, kokius poreikius turėjo ir kitos teisėsaugos institucijos. Šiandien tai, ką Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikė mums svarstyti, yra subalansuota.
Apie ką mes kalbame? Mes kalbame apie namų darbus, kurių Lietuva seniai nebuvo padariusi, – apie baudžiamosios politikos subalansavimą. Puikiai suprantame, kad, įvykus bet kokiam įvykiui Lietuvoje, kiekvieno Seimo nario garbės reikalas įregistruoti bent vieną Baudžiamojo kodekso straipsnio pakeitimą. Taigi mūsų kodeksas yra išbalansuotas.
Ką padarė šitas paketas, o ypač TTK per klausymus? Jį subalansavo. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiandien šie pakeitimai tinka visoms šalims. Tiek Teisingumo ministerijos horizontaliam matymui, tiek ypač VU Teisės fakulteto mokslininkams, jie teikė ir žymiai platesnius savo pasiūlymus ir atnešė iki Seimo, tiek teisėsaugos institucijoms.
Ar yra diskutuotinų momentų? Jų buvo, kai mes juos pateikėme. Teisės ir teisėtvarkos komitetas juos sutvarkė. Tų asmenų, kurie šiandien užsirašė kalbėti diskusijoje, ir tų, kurie kalbės dėl motyvų, aš žinau, kurie straipsniai bus keliami. Aš norėčiau išsklaidyti abejones, pateikti statistiką. Pateikti taip, kaip iš tikrųjų atrodo dabar svarstomas projektas. Projekte pagrindinės nuostatos yra MGL’o pakeitimas. Tai yra kada mes taikome baudžiamąją atsakomybę, kada tai yra sunkūs, kada apysunkiai.
Kodėl mes peržiūrime MGL’ą? Tai nebuvo tik Teisingumo ministerijos iniciatyva. Tai buvo prokuratūros pastebėjimai, tai buvo teisėsaugos institucijų pastebėjimai, VU Teisės fakulteto pastebėjimai tam, kad mes atlieptume šiandienę Lietuvos ekonominę situaciją. Paskutinį kartą MGL’o dydžiai Lietuvoje buvo peržiūrėti kone prieš 2 dešimtmečius. Puikiai suprantame, kad neatitiko realybės.
Buvo diskusinis momentas. Kolegos iš Demokratų frakcijos pasiūlė išbraukti dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, kai yra trukdoma profesinėms sąjungoms. Turėjome pirminiame variante, tai yra išbraukta, komitetas pritarė. Tikrai girdėjome ir sutarėme to nedaryti.
Yra pakeitimų ir dėl kontrabandos. Esu tikra, kad kolegos, kurie šiandien dar kalbės iš tribūnos, kalbės apie šitą straipsnį. Taip, mūsų pirminis variantas buvo kitoks, bet ką mes turime šiandieną? Noriu atkreipti dėmesį, kad kontrabanda nedingsta, jinai nėra dekriminalizuojama. Mes ją subalansuojame. Jautriausia dalis, jeigu mes galėtume kalbėti apie kontrabandos nusikaltimus, būtų, be abejo, narkotikų kontrabanda. Pagal galiojantį BK straipsnį, šiandien numatoma atsakomybė nuo trejų iki dešimties metų laisvės atėmimo. Šis projektas, apie kurį mes kalbame šiandien, numato laisvės atėmimą ir toliau. Skirtumas tas, kad bus nuo dvejų iki aštuoniolikos metų. Mes sugriežtiname aštuoneriais metais, jeigu mes kalbame apie labai didelį kiekį, nepriklauso, kokiu tikslu vežama. Tais atvejais, kai mes kalbame apie nedidelį kiekį savo reikmėms, be platinimo, vis dar lieka baudžiamoji atsakomybė iki dvejų metų. Tai yra balansas, apie kurį mes kalbame, kad mes galėtume diferencijuoti tas bausmes ir jos būtų proporcingos.
Atitinkamai yra sutvarkomi ir kiti kontrabandos straipsniai, numatoma atsakomybė, žiūrima į kiekį, į tikslą, bet visur baudžiamoji atsakomybė lieka.
Žinau, kad Seimo nariai klaus, o kaip atrodys praktikoje, kiek tai gali paliesti tuos asmenis, kurie jau dabar sėdi įkalinimo įstaigose? Turime tuos duomenis. Ką šiandien mes matome, tai yra 34 asmenys, šiandien atliekantys laisvės atėmimo bausmę už kontrabandą. Yra prielaida, kad iš tų 34 asmenų dalis tų, kurie nėra už labai didelį kiekį, kai yra sugriežtinama bausmė, galėtų kreiptis. Apie 10–15 asmenų galėtų kreiptis dėl bausmės peržiūrėjimo, ar galėtų ji būti metais ar dvejais sutrumpinta arba lygtinis paleidimas. Tai yra išimtis. Bet šitą pokytį mes darome į ateitį, kad tie asmenys, kurie bus baudžiami baudžiamąja politika ir sankcijomis, sulauktų atitinkamos bausmės.
Kodėl yra labai svarbu sutvarkyti ir tuos dydžius, kada yra sunkus arba apysunkis? Todėl, kad nuo to priklauso, kaip iš tikrųjų mes kovojame su ypač sunkiomis ir sudėtingomis bylomis. Kai mes kalbame apie kriminalizavimą, turime ir tris labai naujus sunkius ekonominius nusikaltimus. Tai yra skolininko nesąžiningumas, nusikalstamas bankrotas ir paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimas ne pagal paskirtį. Išgirdome kolegų iš teisėsaugos institucijų siūlomus tokius pasiūlymus. Suprantame poreikį, todėl tai ir buvo įtraukta.
Norėčiau taip pat atkreipti dėmesį, kad padidinti MGL’o dydžiai buvo aptarti ir subalansuoti kartu su advokatūra, VU Teisės fakultetu, MRU atstovais, Policijos departamentu ir Generaline prokuratūra. Labai siūlyčiau nediskutuoti ir nedemonizuoti tų pokyčių, jų reikia, o atmetę tokį projektą turbūt galėtume ir toliau klausti, kodėl už vieną ar kitą bausmę mes turime žymiai griežtesnę atsakomybę, negu turėtų būti, o ten, kur yra tikrai labai sudėtingos veikos, mes nepakankamai baudžiame. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Toliau pasisakys A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išklausiau ministrės pristatymą, bet taip ir nesupratau, koks yra vis dėlto tų įstatymo pakeitimų tikslas ir kaip čia tas išbalansavimas buvo įvertintas, kas čia pasvėrė, kurioje pusėje balansas yra. Ar čia tas disbalansas yra dėl to, kad manome, kad kontrabanda yra baustinas nusikaltimas, ar čia dabar yra bandymas pritaikyti teisės aktus prie infliacijos, nes pabrango cigaretės ir alkoholis, tai reikia didinti ir MGL’ą, kad čia būtų kažkoks geresnis balansas? Gal mes čia tokia labai moderni valstybė, pritaikome infliacinius dalykus net ir prie kontrabandininkų?
Iš tikrųjų tai nesupratau, ko yra siekiama. Aš tik kontekstą paminėsiu. Mes kiekvieną dieną dabar girdime, kad trūksta policijos pareigūnų, trūksta sienos apsaugos pareigūnų, prokuratūra ir teismai kalba apie tragišką situaciją institucijose, o mes Seime matome įstatymų projektus, kurie lengvina dalią kontrabandininkams ir mažina jiems atsakomybę, nes didinamas MGL’as. Vadinasi, tiesiog daugiau galėsi gabenti, kol sulauksi tos, kaip jūs sakote, vadinamosios proporcingos atsakomybės. Yra nuolat kartojama, kai pradedama kalbėti, ypač apie narkotikus, kad nereikia čia taip, suprask, baisiai bausti vartotojų, reikia tiesiog ieškoti nusikalstamo verslo organizatorių, ir jūs ateinate su projektais, kurie yra palankūs nusikaltėliams, užsiimantiems kontrabanda. Ne valstybei yra palankūs, ne žmonėms, kuriuos mes norime apsaugoti, bet būtent žmonėms, kurie tuos nusikaltimus daro. Čia į jų pusę šis balansas dabar krypsta.
Dar vienas toks įdomus dalykas, kad čia minima atsakomybė, kaip suprantu, ir naminės degtinės gamintojams, kad nebūtų jie taip baudžiami už įrangos turėjimą. Tai, žinote, ką čia matau? Aš čia matau bandymą, kad kai neišeina įeiti pro duris, tai bandai įlipti pro langą. Gal jūs, ministre, man galite pasakyti, kam dar, be naminės degtinės gamybos, galima naudoti naminės degtinės gamybos įrangą? Koks dar galėtų būti jos tikslas, kai turi namuose nusipirkęs, susimontavęs tokią gana galingą įrangą, kam ją dar galima naudoti? Aš suprantu, gal muziejui kokiam, bet tada, kaip yra teisinga posėdžio pirmininko pastaba, ji ir bus muziejuje ir už ją jokia policija nieko nebaus. Tai gal apie analogiją su ginklais tada galima sakyti? Jeigu aš turiu namuose ginklą, kuriam nėra leidimo, bet dar nieko nenušoviau, tai kurių galų man taikote kažkokią atsakomybę, gal aš jo ir nepanaudosiu pagal tą pačią logiką. Tada galime turėti prisipirkę visokios įrangos ir panašiai, svarbu, kad niekas nepagautų su ja kažką darant.
Kaip ir minėjau, dėl tų sumų, apie kurias jūs kalbate, ypač apie MGL’ą ir panašius dalykus, tai tikrai mes puikiai žinome, kaip kontrabandininkai sugeba lanksčiai prie to prisitaikyti ir kaip jie puikiai žino, kiek galima gabenti, kad nebūtų pritaikyta tam tikra griežtesnė atsakomybė. Juk jūs gi viską tą puikiai žinote? Taigi, dabar rizikuoti bus galima tiesiog daugiau, tai yra gabensi didesnį kiekį, nes jeigu ir pagaus, tai atsakomybė bus mažesnė. Tai yra tiesiog lengviau tiems, kurie užsiima tokiomis veikomis.
O tikslas, aš taip suprantu, yra sutaupyti valstybės pinigų, jeigu teisingai suprantu. Paskaičiau publikaciją, kurioje yra minimos sumos, kiek kainuoja įkalinimas tų asmenų, yra minima, kiek čia yra planuojama sutaupyti. Ar nemanote, kad tai yra truputį ciniška, nes valstybė yra apvagiama organizuojant kontrabandą? Tai kokio lygio tai bus praradimas? Ar jūs įvertinote šituos dalykus skaičiuodama, kiek valstybė „sutaupys“ dalį asmenų išleisdama tiesiog iš įkalinimo įstaigų? Tai nepykite, ministre, bet jūs manęs neįtikinote ir aš už tokias įstatymo pataisas nebalsuosiu.
PIRMININKAS. Dabar kviesiu trumpam į tribūną dar Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę I. Haase, nes dėl Baudžiamojo proceso kodekso pataisų projekto yra gauta pasiūlymų, juos teikia pati komiteto pirmininkė. Turbūt jūs tada pristatysite ir siūlymų esmę, ir komiteto poziciją? Pirmiausia siūlymas dėl 1 straipsnio.
I. HAASE (TS-LKDF). Siūlymai dėl 1 straipsnio ir dėl 2 straipsnio yra faktiškai susiję. Siekis yra Baudžiamojo proceso kodekso normas suderinti su Baudžiamuoju kodeksu, tai yra papildyti Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnį naujais straipsniais, kurie yra numatyti ankstesniame Baudžiamojo kodekso projekte Nr. XIVP-4856. Čia pirmas pasiūlymas. Dėl šio pasiūlymo komitetas balsavo vieningai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Ir, jeigu galiu, antrą pasiūlymą?
PIRMININKAS. Gerai, dabar apsispręsime dėl šio pasiūlymo. Dėl motyvų niekas nepageidauja kalbėti. Komitetas, matau, vieningai pritarė. Ar galime bendru sutarimu?
I. HAASE (TS-LKDF). Galime.
PIRMININKAS. Negirdžiu prieštaravimų, pritariame bendru sutarimu. Pasiūlymas dėl 2 straipsnio.
I. HAASE (TS-LKDF). Antras pasiūlymas – irgi papildyti Baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 7 dalį, kaip ir minėjau, naujais priimtais Baudžiamojo kodekso straipsniais. Komitetas taip pat vieningai pritarė – už balsavo 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Vėl klausiu, ar galime pritarti bendru sutarimu pasiūlymui? Nėra prieštaraujančių, pritariame bendru sutarimu. Ačiū pirmininkei.
Dabar motyvai dėl viso paketo ir tuomet balsuosime. Dėl motyvų už – E. Dobrowolska.
E. DOBROWOLSKA (LF). Pasinaudodama galimybe turbūt replikuosiu ir į tai, ką gerbiamas Aurelijus minėjo. Taip, pastaba, jeigu mes kalbame apie kontrabandą ir nustatomą MGL’ą, yra jautri riba. Būtent todėl šiame pakete, kai mes kalbame apie Baudžiamojo kodekso 199 straipsnį, tai yra kontrabandą, MGL’o dydžiai, nepaisant to, kad kituose straipsniuose yra keičiami, prie kontrabandos jie nėra keičiami. Vis dar lieka tas pats MGL’o dydis, jei mes kalbame apie kontrabandą. Šioje vietoje mes MGL’o nekeičiame. Tai norėčiau atkreipti dėmesį, kad toks pokytis nevyksta net šiame pakeitime.
Kalbant apie poreikį, kur Aurelijus minėjo, kam to reikia? To reikia ne tik Teisingumo ministerijai. Siūlau atkreipti dėmesį, kad Vilniaus universiteto Teisės fakultetas išleido kur kas platesnius pasiūlymus, kur atliko išsamią Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies peržiūrą. Šiandien Teisės ir teisėtvarkos komitetas mums pateikė tą dalį, kuri visiškai sutampa tarp Teisingumo ministerijos ir Vilniaus universiteto akademikų, analizavusių mūsų Baudžiamąjį kodeksą. Tai yra ta dalis, kur nėra prieštaros, ta dalis, kur ir teisėsaugos institucijos remia. Esu tikra, kad tai yra pakankami argumentai judėti į priekį.
PIRMININKAS. A. Širinskienė pasisakys prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Čia iš tų kalbų susidaro toks vaizdas, kad mes sprendžiame dėl Baudžiamojo kodekso pataisų, kad bobutės už vištos vagystę nepasodintų. Bet išties pasižiūrėjus į tai, kaip yra keičiamos nusikalstamos veikos, tai kalbama apie didelės vertės arba labai didelės vertės turtą, pavyzdžiui, sukčiavimas didelės vertės turtu – yra mažinama įkalinimo bausmė dvejais metais. Turto pasisavinimas – už didelės vertės turtą bausmė mažinama ketveriais metais. Už kontrabandą, kur MGL’o riba keliama nuo 250 iki 900, tai yra nuo 12 tūkst. iki 45 tūkst. eurų, yra mažinama vėl ketveriais metais įkalinimo bausmė. Kai mes kalbame apie didelės vertės turtą, reikia atsiminti tai, kad turime omenyje šiuo metu 12 tūkst., labai didelės vertės – 45 tūkst. eurų. Tai kalbama apie asmenis, kurie sukčiavo, kurie turto pasisavino, kurie nešė per sieną kontrabandą tikrai ne mažu mastu, bet gana dideliu mastu. Kalbama apie tai, kad mes tuos asmenis dabar pakeisdami sankciją iš esmės paleisime į laisvę anksčiau nustatytos įkalinimo bausmės.
Jeigu žiūrime aiškinamąjį raštą, tai visame Baudžiamajame kodekse mes matome virš 1 tūkst. tokių palengvinimų ir paleidimų. Mano labai logiškas klausimas, ką tie žmonės veiks išėję į laisvę? Žinodama tai, koks yra polinkis į kartotinumą, aš beveik neabejoju, kad mes tuos žmones, dar nepasitaisiusius, matysime dėl tos pačios kontrabandos, sukčiavimo turtu ir kitų dalykų. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. T. Tomilinas už.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, visą laiką būtų galima politiškai ieškoti opozicijai priekaištų vienai ar kitai valdančiajai partijai, bet jeigu žiūrėtume iš esmės, bendra kryptis humanizuoti mūsų baudžiamąją teisę yra labai teisinga. Vienas ar kitas niuansas yra taisomas pasiūlymais, diskutuojant komitete, tačiau, apskritai paėmus mūsų statistiką, žmonių, atliekančių realias įkalinimo bausmes kalėjimuose, yra daug ir mes pagal šituos rodiklius vis dar labiau panašūs į Rytų Europos šalį negu į Vakarų. Todėl bet kokia kokybiškai ir ilgai diskutuojama reforma Seime turi išvysti dienos šviesą vien dėl to, kad mes turime palaikyti šitą kryptį. Nesvarbu, kas teikia, kuri valdžia, čia yra tokia… Manyčiau, kad tos pataisos mažiausiai politizuojamos turi būti vien dėl to, kad tai ta sritis, kurioje tikrai dar atsiliekame nuo Vakarų Europos, į kurią taip smarkiai lygiuojamės.
PIRMININKAS. Dabar įsiterpsiu tik pranešdamas, kad pratęsiamas balsavimo intervalas, dar 10 minučių pridėkime, kad spėtume apsispręsti dėl šio projekto. Paskutinis už – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Čia svarstymas?
PIRMININKAS. Taip, svarstymas, bet keturi projektai, todėl galima dėl keturių – už, dėl keturių – prieš.
V. BAKAS (DFVL). Iš tikrųjų šokiravo pirminis projektas, kuris buvo pateiktas, bet čia yra trečiasis variantas. Šiandien diskutavome frakcijoje ir nelabai yra prie ko prisikabinti. Jis sutvarkytas Teisės ir teisėtvarkos komitete tikrai gerai. Tie argumentai, kurie nuskambėjo iš opozicijos… Kai mes šiek tiek mažiname bausmes už ne tiek pavojingus nusikaltimus, yra logiška, nes Lietuvos kalėjimai, deja, žmonių nepataiso. Opoziciją norėčiau pakviesti daugiau orientuotis į tikrai sunkius nusikaltimus, ypač korupcinius nusikaltimus, kai ir A. Širinskienė nebūna nuosekli, kai yra stabdomi pasiūlymai, kuriais didinama atsakomybė būtent už korupciją, ir jiems nepritariama. Aš čia paminėčiau ir Civilinio turto konfiskavimo įstatymą. Todėl tikrai reikėtų atskirti, kur mes orientuojame savo teisėsaugą ir savo politines pastangas: ar kovoti su stambiais nusikaltimais, ta pačia stambia kontrabanda, ar vis dėlto gaudyti močiutes, kurios (čia bendrąja prasme) galbūt perneša per sieną smulkesnę kontrabandą. Už tai yra atsakomybė, bet ji tikrai neturi būti lyginama su ta atsakomybe, kuri taikoma už stambią kontrabandą.
Šiuo atveju ir dėl straipsnio dėl narkotikų. Jis tikrai parengtas išskiriant keletą dalių, nustatant švelnesnę atsakomybę už mažą kiekį ir griežtesnę atsakomybę už didelį kiekį. Tikrai balsuočiau už šį projektą.
PIRMININKAS. Gerai. Motyvai išsakyti.
Balsuosime už visą paketą. Jo pirmasis projektas yra Baudžiamojo kodekso keliasdešimties straipsnių pataisų įstatymo projektas Nr. XIIIP-4856(3). Taip pat Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, Baudžiamojo proceso kodekso pataisos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame, ar pritariame šiam paketui po svarstymo.
Balsavo 103: už – 73, prieš – 12, susilaikė 18. Po svarstymo pritarta. Balsavimai baigti.
13.00 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar Seimo narių pareiškimai. Atrodo, turime vieną pareiškimą. Kviečiu į tribūną D. Kepenį.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, paskutinis pranešimas apie narkotikus iš Klaipėdos: 27 iš 28 mokyklų vartojami narkotikai. Prieš kurį laiką, ne taip seniai, tris kartus mažiau buvo rasta vartojimo. Vadinasi, eksponentine progresija narkotikų vartojimas Lietuvoje auga. Kažkaip keistai tai susiję su tuo, kad iš septynių partijų, kurios šiandien sėdi Seime, net keturios yra toje pusėje, kuri šneka apie narkotikų legalizavimą. Vis daugiau politikų, tarp jų ir Seimo narių, nesibodi pasigirti, kad yra vartoję narkotikų. Kas savaitę Lietuvoje nuo narkotikų krenta po vieną, kelis žmones. Ši tragiška situacija Lietuvoje kasmet auga ir iš institucijų, kurios už tai atsakingos, negirdėjome, kad kuri nors būtų atsakiusi arba kažkaip tą situaciją aiškinusi, nors paramą turi tokią, kokios prašo.
Vienas dalykas. Kad ir kaip būtų keista, žiniasklaida apie tai tyli arba, priešingai, tik šneka legalizavimo prasme palaikydama valdančiųjų poziciją. Apskritai Lietuvoje, kaip matome, labai dažnai girdime, kad viskas pas mus yra aukštyn kojomis. Vis dažniau kyla žmonių supriešinimas ir čia šiandien štai matome – sąmoningai tai daroma. Tai, kas anksčiau buvo gėris, dabar tampa blogis. Šeima – blogis, taika – blogis, o narkotikai tampa toleruotina preke.
Kodėl mūsų žiniasklaidoje nepamatysite gatvėje nukritusių, perdozavusių žmonių Amerikoje, Europoje kūnų? Įveskite bet kokį vienintelį raktažodį socialiniuose tinkluose, parašykite Filadelfija, Los Andželas, Niujorkas, pamatysite niekieno nerežisuotą siaubo filmą. Parodykite tai savo vaikams, gal jie pradės galvoti. Šiandien fentanilio narkotikai yra Nr. 1 mirties priežastis Amerikoje tarp 18–45 metų amžiaus žmonių. Ta pati tendencija ateina į Europą. Tai, ką mes šiandien darome Seime, Amerikoje buvo daroma prieš keletą metų.
Pasižiūrėkime ir supraskime, kur mes einame. Čia net nereikia ypatingo kritinio mąstymo, užtenka paprastos logikos, jos, deja, ir čia pas mus, ir mūsų institucijose trūksta. Aš tikiuosi, kad mano šis pasisakymas bus išgirstas, ir tie, kurie šiandien tiesiogiai atsakingi už šią (nebijau to žodžio) klaikią padėtį, ateis ir papasakos, ko jiems trūksta, kad šią padėtį sustabdytų. O jeigu ji nestabdoma ir taip auga, tai ką, ponai, jūs tada veikiate? Gal metas ateiti, pakelti rankas ir pasakyti: mums čia neišeina, nieko nepadarome, spręskite dabar jau patys.
Šiandien tiek. Būkite sveiki. (Balsas salėje: „Teisingai, Dainiau. Į kalėjimą juos.“) (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos kolega A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Per paskutinį balsavimą dėl Baudžiamojo kodekso mano balsas buvo prieš.
PIRMININKAS. Fiksuojame dėl protokolo, kad gerbiamo A. Vinkaus balsas dėl Baudžiamojo kodekso paketo yra prieš. Dėkui. Šiuo patikslinimu rytinį posėdį ir baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.