LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Žmogaus teisių komiteto
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL Lietuvos Respublikos ŽMOGAUS AUDINIŲ, LĄSTELIŲ, ORGANŲ DONORYSTĖS IR TRANSPLANTACIJOS
ĮSTATYMO NR. I-1626 4, 5 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-1867
2023-04-26 Nr. 112- P- 15
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto nariai: Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Inga Ališauskienė, Rūta Ragaliauskienė, biuro padėjėja Ingrida Aidietienė.
Kviestieji asmenys: Seimo narys Paulius Saudargas, Ministrės Pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės sk. patarėja Aušrinė Storpirštienė, Nacionalinis transplantacijos biuro prie SAMTeisės ir veiklos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė ina Norkūnaitė, P. Saudargo patarėja Goda Krukauskienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-07-01 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
|
|
|
|
1.1 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-07-01 |
|
|
|
1. Projektu siūloma panaikinti galiojančiame Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatyme numatytą galimybę veiksniam asmeniui pareikšti sutikimą tapti audinių, organų donoru po mirties. Projekto aiškinamajame rašte šis siūlymas grindžiamas tuo, kad projektu siekiama „pakeisti Lietuvoje šiuo metu galiojantį donorystės modelį, pereinant nuo informuoto sutikimo modelio prie numanomo sutikimo donorystės modelio“, ir kad įteisinus šį modelį „žmonėms nebereikėtų pildyti ir pasirašyti nustatytos formos sutikimo“, norint po mirties tapti audinių, organų donoru, taip pat kad „tiems žmonėms, kurie norėjo tapti donorais, bet dėl tam tikrų priežasčių nerado laiko įsigyti donoro kortelės, reikėtų tik pasikalbėti su savo artimaisiais ir informuoti juos apie savo pasirinkimą“, nes po asmens mirties, nesant jo nesutikimo būti donoru, dėl jo audinių, organų donorystės visais atvejais būtų klausiama artimųjų sutikimo.
|
Pritarti iš dalies |
Pritartina Lietuvos bioetikos komiteto nuomonei, kad numanomas sutikimas etine prasme galimas tik tuomet, kai asmuo, turi pakankamai informacijos dėl dalyko apie kurį sprendžia. |
|
1.11. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-07-01 |
|
|
|
1.1. Pažymėtina, kad, pagal galiojančio Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, mirusio asmens, kuris būdamas gyvas neišreiškė savo valios šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka (t. y. nepareiškė nei sutikimo, nei nesutikimo tapti audinių, organų donoru po mirties), audinius, organus galima paimti ir atiduoti transplantacijai, jeigu jo artimieji sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sutinka su mirusio asmens audinių, organų donoryste. Taigi galiojančiame įstatyme jau yra įtvirtinta numanomo sutikimo dėl audinių, organų donorystės po mirties samprata (donorais po mirties gali būti ne tik tie asmenys, kurie būdami gyvi išreiškė sutikimą dėl šios donorystės, bet ir visi tie, kurie būdami gyvi neišreiškė savo valios dėl jos), todėl projektu siūlomas teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu visiškai niekaip nepakeistų galiojančio audinių, organų donorystės po mirties modelio. Tačiau kartu pabrėžtina, kad pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą numanomo sutikimo dėl donorystės po mirties samprata yra derinama su galimybe veiksniam asmeniui pareikšti savo valią tapti audinių, organų donoru po mirties. Mūsų nuomone, ši galimybė yra svarbus iš žmogaus orumo ir prigimtinės laisvės kylančios veiksnaus asmens teisės pačiam priimti sprendimus dėl savo kūno aspektas, todėl visiškai neaišku, kuo grindžiamas projektu teikiamas siūlymas šią veiksnaus asmens teisę panaikinti, perleidžiant ją asmens artimiesiems. Atsižvelgiant į tai, kad veiksnus asmuo sprendimus dėl savo kūno priima pats, o jo artimieji tokių teisių neturi (išskyrus tam tikrus atvejus, kai asmuo negali išreikšti ir iš anksto nėra išreiškęs valios dėl jo gydymo), po asmens mirties jo artimieji taip pat neturėtų įgyti teisės priimti su jo kūnu susijusių sprendimų, kuriais galėtų būti paneigta mirusiojo valia. Pažymėtina ir tai, kad asmens valia po mirties tapti audinių, organų donoru niekaip nevaržo ir neapsunkina jo artimųjų teisių ir pareigų, susijusių su to asmens laidojimu, įgyvendinimo, todėl teisiniu reguliavimu veiksniam asmeniui turėtų būti užtikrinta galimybė pareikšti tokią valią ir ji turėtų būti gerbiama. Projekto aiškinamajame rašte pateikiami argumentai apie žmones, kurie „norėjo tapti donorais, bet dėl tam tikrų priežasčių nerado laiko įsigyti donoro kortelės“, niekaip nepaaiškina ir nepagrindžia poreikio panaikinti veiksnaus asmens teisę pareikšti sutikimą dėl donorystės po mirties, jeigu jam tai yra svarbu, nes tie žmonės, kurie „dėl tam tikrų priežasčių nerado laiko“ išreikšti savo valios, pagal galiojantį teisinį reguliavimą taip pat gali būti donorais po mirties, jeigu su tuo sutinka jų artimieji. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą asmens nesutikimas tapti audinių, organų donoru po mirties būtų laikomas absoliučia kontraindikacija donorystei, todėl neaišku, kodėl neturėtų būti taip pat gerbiama ir asmens išreikšta priešinga valia. Atsižvelgdami į tai, manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo būtų paneigta veiksnaus asmens teisė išreikšti savo valią, kad jo kūno audiniai ir (ar) organai po mirties esant poreikiui būtų atiduoti transplantuoti, ir teisė spręsti šį klausimą būtų perduota asmens artimiesiems, būtų nepagrįstas jokiu konstituciškai svarbiu tikslu, nors juo būtų ribojama žmogaus orumo ir prigimtinės laisvės suponuojama veiksnaus asmens teisė pačiam priimti su savo fiziniu integralumu susijusius sprendimus. Siūlome galiojančiame Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo šiuo atžvilgiu nekeisti, išskyrus tai, kad šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalis galėtų būti papildyta projekte siūloma teisės norma, įpareigojančia informuoti asmenį, kuris pareiškia nesutikimą, apie galimybę bet kada pakeisti šį savo sprendimą. |
Pritarti iš dalies |
Pritartina Lietuvos bioetikos komiteto, Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ ir kitų institucijų nuomonei, kad reikalingas paltus visuomenės informavimas apie įstatymo tikslus ir asmens galimybes išreikšti savo valią, reikalinga aiški, plati, atsakinga ir išsami komunikacija, apimanti visas visuomenės grupes ir institucijas bei politikus, kad organų donorystės tema ir siūlomas jos modelis būtų tinkamai išaiškintas. Be kita ko, jei visuomenėje bus plačiai diskutuojama donorystės klausimu, asmens artimieji taip pat, tikėtina, bus pasidalinę vertybinėmis pozicijomis ir gerbs buvusias mirusiojo vertybines nuostatas ir įsitikinimus. |
|
1.1.2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-07-01 |
|
|
|
1.2. Kartu pažymėtina ir tai, kad – nors pagal galiojantį Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymą, asmeniui pareiškus sutikimą dėl jo audinių, organų donorystės po mirties, artimųjų sutikimo tam nereikia – šio įstatymo taikymo praktika, kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, yra tokia, kad dėl mirusio asmens, pareiškusio aptariamą sutikimą, audinių, organų paėmimo transplantacijai vis tiek sprendžia jo artimieji. Tai įvertinus, svarstytina, ar galiojančiame įstatyme neturėtų būti aiškiau nustatyta asmens sutikimo dėl donorystės po mirties teisinė galia, nepaliekant prielaidų įstatymo nuostatų aiškinti ir taikyti taip, kad šiuo sutikimu išreikšta mirusiojo valia jo artimųjų sprendimu gali būti paneigta. Mūsų nuomone, be kita ko, reikėtų, siekiant teisinio aiškumo ir glaustumo, atsisakyti šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį. Ši nuostata yra perteklinė, nes joje kartojama iš esmės tas pat, kas pasakyta prieš tai išdėstytoje nuostatoje (kad mirusio asmens, kuris būdamas gyvas neišreiškė savo valios dėl donorystės po mirties, audinius, organus galima paimti ir atiduoti transplantacijai, jeigu jo artimieji sutinka su mirusio asmens audinių, organų donoryste), o tai, kad artimųjų sutikimo nereikia, jeigu artimųjų nėra, yra akivaizdu. Kartu ši nuostata gali būti klaidinanti, nes joje nepatikslinta, kad kalbama tik apie savo valios neišreiškusį mirusįjį. |
Pritarti |
Pritartina Seimo narių A. Valinsko, taip pat P. Saudargo ir k.t. pasiūlymams. |
|
1.1.3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-07-01 |
|
|
|
1.3. Atsižvelgdami į visa tai, kas išdėstyta, ir nekvestionuodami galiojančiame Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatyme įtvirtinto donorystės po mirties modelio, kuriuo, kad ir kaip jis būtų vadinamas, jau yra įgyvendinta projektu siūloma numanomo sutikimo koncepcija, pažymime, kad projektu teikiami pakeitimai, jeigu būtų priimti, nieko iš esmės nepakeistų (išskyrus tai, kad būtų panaikinta paties asmens teisė pareikšti valią tapti donoru po mirties), o esminius pokyčius šioje srityje suponuotų tik tokios numanomo sutikimo sampratos įgyvendinimas, pagal kurią artimųjų nuomonės nebūtų klausiama. |
Pritarti |
Pritarus Vyriausybės nuomonei, taip pat Seimo narių A. Valinsko bei P. Saudargo ir k.t. siūlymams, būtų nustatyti esminiai pokyčiai teisiniame reglamentavime, dėmesį skiriant buvusiai paties mirusio asmens išreikštai valiai. |
|
1.2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-07-01 |
1(4) 2(5) 3N(6)
|
|
|
2. Jeigu į šios išvados 1 punkte išdėstytą pastabą nebūtų atsižvelgta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos, kuriose yra minimas asmens sutikimas dėl audinių, ląstelių, organų donorystės, yra bendro pobūdžio ir apima tiek sutikimą, kad asmens audiniai, organai po mirties būtų atiduoti transplantuoti, tiek sutikimą dėl gyvo žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės. Taigi pagal projekte pateiktą siūlymą keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustačius, kad donoru gali būti kiekvienas veiksnus asmuo, kuris nėra pareiškęs nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai, kartu būtų panaikinta galimybė asmeniui duoti sutikimą dėl jo audinių, ląstelių, organų paėmimo transplantacijai jam gyvam esant ir būtų sukurtas klaidinantis teisinis reguliavimas, suponuojantis, kad tokio sutikimo taip pat nereikia (atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojančios keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies formuluotė apima asmens sutikimą dėl ląstelių transplantacijos jam esant gyvam). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, atsisakius galimybės asmeniui pareikšti sutikimą dėl donorystės po mirties, nereikėtų pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų eiliškumo arba, siekiant didesnio teisinio aiškumo, apskritai perkelti projektu siūlomos šios dalies nuostatos (ją patikslinus), taip pat kitų šio straipsnio nuostatų į keičiamo įstatymo atitinkamai 5 ir 6 straipsnius. |
Pritarti |
Pritartina Vyriausybės siūlymams. |
|
1.3. |
|
3 |
|
|
3. Projekto 3 straipsnyje nurodytoje pakeitimo esmėje prieš žodį „punktą“ vietoj skaičiaus „2“ turėtų būti įrašytas skaičius „1“. |
Pritarti |
|
|
1.4. |
|
4 |
|
|
4. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymui įgyvendinti reikėtų priimti įgyvendinamuosius aktus, projekto 4 straipsnį reikėtų papildyti 2 dalimi, kurioje būtų nustatytas pavedimas sveikatos apsaugos ministrui iki įstatymo įsigaliojimo priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, o šio straipsnio 1 dalyje reikėtų numatyti 2 daliai taikytiną įsigaliojimo išimtį. Šio straipsnio pavadinimas turėtų būti išdėstytas taip: „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. |
Pritarti |
|
|
2. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-07-04 |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP‑1867 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-.
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos asociacija „Gyvastis“ 2022-07-06 |
|
|
|
Lietuvos asociacija „Gyvastis“ (toliau - „Gyvastis“), atstovaujanti dializuojamiems, gyvenantiems su persodintu organu ir transplantacijos laukiantiems recipientams pritaria numanomo donorystės modelio įvedimui Lietuvoje. Nuo 2000 m., kuomet buvo įteisinta Donoro kortelė (Informuoto sutikimo medelis), sutikimą dėl donorystės išreiškė 43,5 tūkst. Lietuvos piliečių. Nuo to laiko mirė 549 asmenys turintys donoro kortelę, bet tik septyni iš jų galėjo tapti organų donorais. Efektyviais tapo tik 5, nes 2-jų donorų artimieji užginčijo mirusiojo valią (nors ir turėjo donoro kortelę). Išvada, tokia kad donoro kortelės sistema neveikia, nes beveik visi po mirties tapo organų donorais tik dėl artimųjų pritarimo. Tą parodo ir kitų šalių patirtis. Kaip rodo kitų šalių pavyzdžiai, pasirinkimą artimiesiems itin palengvina numanomo sutikimo donorystės modelis, kuris šiuo metu yra taikomas didžiojoje dalyje Europos valstybių. Tuo tarpu Lietuva ir dar septynios šalys naudoja informuoto sutikimo donorystės modelį. Tačiau „Gyvastis“ atkreipia dėmesį, kad siekiant geresnių donorystės rodiklių, kartu su donorystės modelio pakeitimu, būtini pokyčiai visoje organų donorystės srityje. Pirmiausia, „Gyvasties“ manymu, reikalinga aiški, plati, atsakinga ir išsami komunikacija, apimanti visas visuomenės grupes ir institucijas bei politikus, kad organų donorystės tema ir siūlomas jos modelis būtų tinkamai išaiškintas. „Gyvastis“ atidžiai stebi pasisakymus apie numanomą donorystės modelį viešojoje erdvėje. Tiek pasisakymai bei komentarai socialiniuose tinkluose, tiek politikų išsakomos mintys klaidina visuomenę ir sukelia abejonių. Be to, „Gyvasties“ bendruomenės nariams kelia nerimą nesikeičianti situacija organų donorystės srityje. Mūsų šalyje nėra siekio skatinti ir plėsti organų donorystės ir transplantacijos sritį, nesprendžiamos problemos:
1) Organų donorystės skatinimo ir organizavimo stebėsenos taryba (prie SAM) veiklos nevykdo; 2) pacientų, įtraukiamų į inkstų transplantacijos laukiančiųjų sąrašus, skaičiai mažėja – nesiaiškinamos priežastys ir situacija ženkliai kasmet blogėja, 3) Lietuva nėra jokios tarptautinės organizacijos narė – nepriklausome nei Scandiatransplant, nei Eurotransplant organizacijoms, organų išvežimas vyksta pasinaudojant tarptautinio projekto FOEDUS (angl. Facilitating exchange of organs donated in EU member states), sukūrusio palankesnes sąlygas keistis organais tarp ES valstybių narių įdiegta informacine sistema. Dažniausiai organai, netinkantys Lietuvos recipientams, išgabenami į kitas šalis, Lietuvos recipientams pavieniai organai atsigabenami tik iš kaimyninės Latvijos (2021 m. iš Lietuvos išgabenta 10 organų, gauti 5). Nesant sutarčių su minėtomis tarptautinėmis organizacijomis, pacientai, kuriems mūsų šalyje metų metais transplantacijos neatliekamos, nėra jokios galimybės tokią paslaugą gauti užsienyje (pavyzdžiui, per 5 metus neatlikta nė viena širdies-plaučių komplekso transplantacija). Remdamasi kardinaliai pasikeitusiais organų donorystės rodikliais Kroatijoje, kuriuos lėmė būtent kompleksinių priemonių visuma, teigiamai pakeitusi organų donorystės statistiką: lyderystė politiniu lygmeniu, nacionalinis koordinatorius ir donorystės koordinatoriai ligoninėse siekiant nustatyti visus galimus organų donorus, mokymai medikams, adekvatus šios medicinos srities finansavimas, profesionalus bendravimas su mirusiojo artimaisiais, plati komunikacijos ir visuomenės švietimo kampanija, tarptautinis bendradarbiavimas, naujų teisės aktų priėmimas, donorų kokybės užtikrinimo programos įgyvendinimas. Būtent tokių veiksmų visumos šiandiena labai trūksta Lietuvoje. 1 Gyventojų skaičius 3,899 mln „Gyvasties“ siekis – kad pacientams, kurie laukia organo transplantacijos kaip vienintelio gydymo – būtų atlikta organo transplantacija kaip įmanoma greičiau. Todėl, pereinant prie numanomo donorystės modelio, dėl aukščiau išvardintų argumentų ir siekiant išvengti neigiamų pasekmių, „Gyvastis“ siūlo tinkamai tam pasiruošti: įvertinti realią organų donorystės ir transplantacijos situaciją, parengti kompleksinių priemonių planą donorystės situacijai gerinti, parengti visuomenę numanomo donorystės modelio įvedimui. Ypatingai atkreipiame dėmesį, kad siekiant geresnės organų donorystės situacijos Lietuvoje, būtina priemonių visuma, vien modelio pakeitimas situacijos neišspręs. Ypatingai svarbus visuomenės švietimas Tikslinga, tvirtinant naują modelį numatyti vėlesnę jo įsigaliojimo datą (2024 ar 2025 m). „Gyvastis” nepritaria šiems įstatymo Nr. I-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo XIVP-1867 pasiūlymams: 1 PASIŪLYMUI dėl Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Pateikė: Seimo narys P.Saudargas, Seimo narė V.Aleknaitė Abramikienė, Seimo narys J.Urbanavičius, >> 2022-12-21, XIVP-1867 Lietuvos asociacija „Gyvastis“ susipažinusi su teikiamu pasiūlymu dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMOGAUS AUDINIŲ, LĄSTELIŲ, ORGANŲ DONORYSTĖS IR TRANSPLANTACIJOS ĮSTATYMO NR. I-1626 4, 5 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP–1867 (2022-12-20), išreiškiame nepritarimą teikiamam pasiūlymui. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, nesant artimųjų, sprendimą dėl donorystės priima asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsiliumas praėjus 6 valandoms po šio asmens mirties fakto nustatymo. Tokie atvejai yra ypač reti. Per 10 metų buvo užregistruoti tik 2 donorai, kuomet sprendimą dėl donorystės priėmė asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsiliumas. Manome, kad toks siūlomas pakeitimas įvestų daugiau sumaišties ir toks pakeitimas sudarytų daugiau apribojimų, nei pagal dabar galiojančius teisės aktus. Tokiu atveju būtų daugiau neaiškumo, kaip būtų identifikuojama mirusiojo valia (jam neturint artimųjų) jei numanomo donorystės modelio atveju jis neišreiškė nesutikimo. Ar galima konstatuoti, kad mirusysis neišreiškė nesutikimo iš nežinojimo (informacijos stokos apie donorystę) ar neapsisprendimo? Neturėtų taip būti, kad jei asmuo pritaria donorystei, bet neturi artimųjų, jo valia būtų užginčijama ir negerbiama. 2 PASIŪLYMUI dėl Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Pateikė: Seimo narys A.Valinskas, 2022-11-25, XIVP-1867 Lietuvos asociacija „Gyvastis“, susipažinusi su teikiamu pasiūlymu dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMOGAUS AUDINIŲ, LĄSTELIŲ, ORGANŲ DONORYSTĖS IR TRANSPLANTACIJOS ĮSTATYMO NR. I-1626 4, 5 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP–1867 (2022-11-25), išreiškiame nepritarimą teikiamam pasiūlymui, nes tai sukeltų daugiau neaiškumo dėl numanomo donorystės modelio įvedimo. Pagal siūlomą įteisinti numanomą donorystės modelį visi pilnametystės sulaukę ir neišreiškę nepritarimo donorystei laikomi, kad pritaria donorystei. Šiuo atveju artimųjų valia lemiama. Pagal gerb. Seimo nario Arūno Valinsko teikiamus siūlymus atsiranda daigiau painiavos, nes siūloma atskira pritariančiųjų kategorija, kada nebūtų klausiama artimųjų pritarimo. Organų donorystės sritis yra labai jautri ir šiuo atveju turi būti labai aišku ir paprasta, kad nebūtų nereikalingų interpretacijų visuomenėje. Numanomo donorystės modelio atveju deklaruojama, kad asmeniui nereikia nieko daryti, jei jis neprieštarauja donorystei. Siūlomi keitimai (sutikimo išreiškimas) sukelia neaiškumo, nes prieštarauja pagrindiniam rengiamam dokumentui. Išreiškusiems sutikimą ir iki modelio pakeitimo įsigijusiems donoro kortelę galioja artimųjų atsiklausimas ir jų valia, o išreiškus sutikimą, įsigaliojus numanomam donorystės modeliui, artimųjų nebūtų atsiklausiama (kietasis donorystės modelis). Neaišku, kokiu būdu asmuo galės išreikšti savo sutikimą (numanomo modelio atveju). Informuoto sutikimo atveju, kuris galioja šiuo metu, artimųjų valia yra lemiama. Dėl etinių moralinių dalykų artimieji turi tokią teisę. Manome, kad toks siūlomas pakeitimas sukeltų daugiau sumaišties ir neaiškumo visuomenėje. |
Pritarti iš dalies |
Siūloma pritarti A. Valinsko bei P. Saudargo ir k.t. pasiūlymams, kuriais dėmesys skiriamas buvusios paties mirusio asmens valios pareiškimui ar jos nepareiškimui. |
|
2. |
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba 2023-01-06 |
|
|
|
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba 2022 m. gruodžio 7 d. ei. laišku persiuntė susipažinimui ir pastabų pateikim ui LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 11 l-S-28 „Dėl Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. 1-1626 4, 5, ir 7 straipsniu pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1867 svarstymo parengiamųjų darbų” visiems LPOAT nariams - pacientų organizacijoms. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba pritaria Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo o Nr. 1-1626 4, 5, ir 7 straipsniu pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP -1867 - Donorystės modelio įvedimui Lietuvoje. |
Pritarti |
|
|
3. |
Stasys Laniauskas 2023-03-05 |
|
|
|
<...> Pats gyvendamas su donorystės Dovana, prašau - susimąstykite ir nepritarkite numanomam modeliui dėl organų donorystės. Juk organų donorystė yra kilniausia dovana, kurią žmogus gali dovanoti kitam žmogui. Tebūnie ji dovanojama laisvu mirštančiojo ir jo artimųjų apsisprendimu ir netampa prievarta "numanoma“. Neišniekinkime kilniausios Dovanos. |
Nepritarti |
Siūloma pritarti numanomo sutikimo mirusio asmens organų donorystės modeliui, plačiai informavus visuomenę apie šio modelio privalumus siekiant išsaugoti žmonių gyvybes ir galimą nesutikimo donorystei po mirties pasirašymą. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-.
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Nacionalinė sveikatos taryba 2022-07-06 |
|
|
|
Taryba atkreipia dėmesį, kad pateikto donorystės modelio diskusija parodė, kad visuomenė dėl menkos komunikacijos nepalaiko šio modelio, dar labiau - prieštarauja pačiai donorystei. Šiuo metu pateikiami teiginiai, jog dėl numanomo donorystės modelio padidės donorų organų skaičius, neįtikina, nes nėra tai įrodančių argumentų. Remiantis išties kardinaliai pasikeitusiais organų donorystės rodikliais Kroatijoje (joje gyventojų skaičius 3,899 mln.), atkreiptinas dėmesys, kad šioje šalyje būtent kompleksinių priemonių visuma išaugino organų donorystės statistiką - lyderystė politiniu lygmeniu, nacionalinis koordinatorius ir donorystės koordinatoriai ligoninėse, siekiant nustatyti visus galimus organų donorus, mokymai medikams, adekvatus šios medicinos srities finansavimas, profesionalus bendravimas su mirusiojo artimaisiais, plati komunikacijos ir visuomenės švietimo kampanija, tarptautinis bendradarbiavimas, naujų teisės aktų priėmimas, donorų kokybės užtikrinimo programos įgyvendinimas. Mūsų šalyje nėra siekio skatinti ir plėsti organų donorystės ir transplantacijos sritį, nesprendžiamos problemos: organų donorystės skatinimo ir organizavimo stebėsenos taryba veiklos nevykdo, pacientų, įtraukiamų į laukiančiųjų sąrašus, skaičiai mažėja - nėra išsiaiškinamos priežastys ir situacija kasmet blogėja. Lietuva nėra jokios tarptautinės organizacijos narė - nepriklausome nei Scandiatransplant, nei Eurotransplant organizacijoms, organų išvežimas vyksta pasinaudojant tarptautinio projekto FOEDUS (angį. Facilitating exchange o f organs donated in EU member 2 statės), sukūrusio palankesnes sąlygas keistis organais tarp ES valstybių narių įdiegta informacine sistema. Dažniausiai organai, netinkantys Lietuvos recipientams, išgabenami į kitas šalis, Lietuvos recipientams pavieniai organai atsigabenami tik iš kaimyninės Latvijos (2021 m. iš Lietuvos išgabenta 10 organų, gauti 5). Nesant sutarčių su minėtomis tarptautinėmis organizacijomis, pacientams, kuriems mūsų šalyje metų metais transplantacijos neatliekamos, nėra jokios galimybės tokią paslaugą gauti užsienyje (pavyzdžiui, per 5 metus neatlikta nė viena širdies-plaučių komplekso transplantacija). Šiuo metu Lietuvoje taikomas informuoto sutikimo modelis - Donoro kortelė. Tačiau Lietuvoje ją turi tik kiek daugiau nei 40 tūkst. žmonių - tai vos 1,43 proc. visos šalies populiacijos. Nuo 2000 m., kuomet buvo įteisinta Donoro kortelė, tik septyni mirusieji turėjo Donoro kortelę. Kaip rodo kitų šalių pavyzdžiai, pasirinkimą artimiesiems itin palengvina numanomo sutikimo donorystės modelis, kuris šiuo metu yra taikomas didžiojoje dalyje Europos valstybių. Tuo tarpu Lietuva ir dar septynios šalys naudoja informuoto sutikimo donorystės modelį. Šiuo metu pagal organų donorystės statistiką Europoje pirmauja Ispanija ir Kroatija. Pastarojoje šalyje efektyvių donorų skaičius 1 mln. gyventojų 2021 m. siekė 29,5, o Ispanijoje – net 40,3. Abi šalys taiko numanomo sutikimo organų donorystės modelį - Ispanija nuo 1979 m., Kroatija - nuo 1988 m. Tiesa, abiejose šalyse donorų skaičius augti pradėjo tik tada, kai buvo patobulinta donorystės ir transplantacijų infrastruktūra. Ispanijoje buvo įkurta nacionalinė organizacija, kuri koordinuoja donorystės ir transplantacijos procesus. Remiantis 2018 m. atlikta apklausa, net 75 proc. apklaustų ispanų sutiktų padovanoti savo organus donorystei po mirties ir net 62 proc. sutiktų padovanoti savo artimojo organus donorystei tuo atveju, jei mirusiojo valia būtų nežinoma. Tuo tarpu Kroatijoje donorų skaičiaus didėjimas pastebėtas tada, kai kiekvienoje ligoninėje atsirado transplantacijų koordinatoriai. Nuo 2008 iki 2011 m. Kroatijoje donorinio organo laukimo laikas sumažėjo net 37 proc. Šioje šalyje taip pat daug dėmesio yra skiriama pokalbiams su šeima po artimojo mirties. Prireikus artimiesiems yra suteikiama psichologo pagalba. Išskirtinis pavyzdys yra Didžioji Britanija. 2020 m. Didžiosios Britanijos Anglijos provincijoje įsigaliojo naujas įstatymas pagal kurį buvo įteisintas numanomo sutikimo organų donorystės modelis. Kitos provincijos: Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija šį modelį pradėjo taikyti dar anksčiau. 2022 m. vasario mėnesį Lietuvos inkstų fondo organizuotoje konferencijoje „Pakaitinis inkstų gydymas 2022: pirmiausia apie transplantaciją“ teisės akto pakeitimų projekto vadovas PhiPas Walton‘as pristatė ir išsamiai papasakojo apie Anglijos ir apskritai Didžiosios Britanijos kelionę iki naujojo modelio įsigaliojimo. „Donorystės ir transplantacijos procesų infrastruktūros pokyčiai visoje šalyje prasidėjo 2008 m. Nuo 2009 iki 2019 m. net 24 proc. sumažėjo recipientų laukimo laikas ir 49 proc. padaugėjo atliekamų transplantacijų41, - pasakojo P. Walton1as. Didžiojoje Britanijoje buvo 3 apmokomi nauji specialistai - ypač pacientus prieš ir po organų transplantacijų prižiūrinčios seselės, kurios neretai kalbėdavosi ir su artimaisiais apie donorystę, atsakydavo j jų klausimus. Buvo didinimas ir pasitikėjimas sveikatos sistema apskritai, žmonės buvo raginami klausti ir domėtis. „Nors visi procesai ėmė vykti efektyviau, donorų skaičius išaugo, artimieji vis dažniau sutikdavo padovanoti organus - raštiškų sutikimų organų donorystei skaičius nepadidėjo. Dėl to nusprendėme, kad tokiu atveju tinkamiausias yra numanomo sutikimo modelis. Skatinome visuomenę kalbėtis, išreikšti savo valią - ar nori būti donoru, ar ne. Tai skatina diskusiją ir netekties akimirką artimiesiems yra lengviau pasirinkti, nes vėliau negraužia sąžinė, kad pasirinko netinkamai, - sakė P. Walton'as. Vienas pagrindinių privalumų, anot P. Walton1o, yra tas, kad įvairios žmonių grupės, prie kurių anksčiau buvo sunku prieiti organų donorystės klausimais, pačios ėmėsi diskusijos. Įvairių tikėjimų ir pažiūrų žmonių grupės norėjo išsiaiškinti kaip naujas įstatymas pakeis jų gyvenimus, ar jų religija palaiko organų donorystę, kaip bus su specialiomis laidojimo tradicijomis jei žmogaus organai bus paimti donorystei. „Tai leido aktyviau komunikuoti ir atsakyti į įvairius žmonėms kylančius klausimus, - teigė P. Walton‘as. Įdomu tai, kad kitaip nei kitose numanomo sutikimo modelį taikančiose valstybėse, Didžioji Britanija neatsisakė Donoro kortelių. Čia kiekviena religinė grupė turi specialiai jiems skirtą kortelės dizainą, kuri reprezentuoja ne tik jų pasirinkimą, bet ir jų religiją. Taip pat nors visi, kurie neišreiškia nesutikimo yra laikomi donorais, dėl to, kad buvo paliktos Donoro kortelės - žmonės gali išreikšti ir pritarimą specialioje programėlėje arba išreikšti nesutikimą. Taryba, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, mano, jog reikalingi gerai apgalvoti, išdiskutuoti ir argumentuoti pokyčiai visoje organų donorystės srityje, nes statistiniai duomenys rodo, kad galimybė pacientams sulaukti organo transplantacijos mažėja (pavyzdžiui, per dešimt metų kepenų transplantacijos laukiančiųjų skaičius išaugo dvigubai - nuo 55 recipientų 2011 metais iki 100 recipientų 2021 metais, tuo tarpu inkstų transplantacijos laukiančiųjų skaičius sumažėjo nuo 214 recipientų 2011 metais iki 69 (kur įtraukti 114 ir laikinai nelaukiantys 45). Neišdiskutuoti ir skubiai teikiami pakeitimai organų donorystės situaciją gali pabloginti, o tai itin skaudžiai palies recipientus, laukiančius transplantacijos. Jau dabar siūlomos išimtys teikiamame numanomo organų donorystės modelio įstatyme rodo, kad modelio pakeitimui visiškai nepasirengta. Todėl reikalinga aiški, plati, atsakinga ir išsami komunikacija, apimanti visas visuomenės grupes ir institucijas bei politikus, kad organų donorystės tema ir siūlomas jos modelis būtų tinkamai išaiškintas, nekeltų abejonių dėl jo įteisinimo būtinumo ir reikalingumo. |
Pritarti |
|
|
2. |
Lietuvos bioetikos komitetas 2022-07-06 |
|
|
|
Lietuvos bioetikos komitetas (toliau - Komitetas) teikia išvadas dėl Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. 1-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1867 (toliau - Įstatymo projektas). |
|
|
|
2.1. |
Lietuvos bioetikos komitetas 2022-07-06 |
|
|
|
1. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama „pakeisti Lietuvoje šiuo metu galiojantį donorystės modelį, pereinant nuo informuoto sutikimo modelio prie numanomo sutikimo donorystės modelio. Numanomo sutikimo modelis nereikalauja atskiro rašytinio asmens sutikimo tapti organų donoru, tačiau svarbu pažymėti, kad tiek išreikšto, tiek numanomo sutikimo atveju, yra būtinas asmens sutikimas. Sutikimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis - žodžiu, raštu, veiksmu. Tačiau sutikimas etine prasme galimas tik tuomet, kai asmuo, kuris duoda sutikimą, turi pakankamai informacijos dėl dalyko apie kurį sprendžia. Taigi, numanomo sutikimo principas grįstas tuo, kad manoma, jog gyventojai yra pakankamai informuoti apie organų donorystę, supranta šios veiklos esmę ir tikslus , žino savo teises, tarp jų ir teisę atsisakyti būti organų donoru. Todėl svarstant naujo sutikimo modelio įtvirtinimo įstatymu galimybes, būtina svarstyti ir veiksmingų informavimo mechanizmų įtvirtinimą. Taip pat siūlytina įstatymo projekte numatyti, kokia forma gyventojai bus informuojami apie audinių ir organų donorystę ir kokia forma galės pareikšti valią nesutikti tapti donoru. |
Pritarti |
|
|
2.2. |
Lietuvos bioetikos komitetas 2022-07-06 |
|
|
|
2. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus dėl ypatingos visuomenės informavimo svarbos imant taikyti numanomo sutikimo modelį, taip pat ir Europos šalių praktiką, siūlytina Įstatymo projekte numatyti, kokia institucija bus įgaliota koordinuoti organų donorystės švietimą šalyje ir užtikrinti gyventojams lengvai prieinamą teisę atsisakyti tapti donoru po mirties ir kaip praktiškai ši asmens teisė bus realizuojama. |
Pritarti |
|
|
2.3. |
Lietuvos bioetikos komitetas 2022-07-06 |
|
|
|
3. Pastebėtina, kad įstatymo projekte neaptarta, kaip būtų elgiamasi su asmenų, kurie jau yra pareiškę nesutikimą tapti donorais po mirties, pareikštais nesutikimais (ar jie liktų galioti), bei kaip - su asmenų, kurie davė sutikimą būti donorais sutikimais. |
Pritarti |
|
|
2.4. |
Lietuvos bioetikos komitetas 2022-07-06 |
|
|
|
4.Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektą planuojama svarstyti pavasario sesijoje, svarstytina, ar ne per trumpas įsigaliojimo terminas, ar bus spėta parengti reikalingus poįstatyminius teisės aktus, tinkamai informuoti visuomenę ir pan. Siūlytina įstatymo projekte numatyti įstatymo įgyvendinimo pereinamąsias nuostatas. |
Pritarti |
Taip pat ir TD pastaba. |
|
2.5. |
Lietuvos bioetikos komitetas 2022-07-06 |
|
|
|
5. Papildomai pastebėtina, kad siūlomas įstatymo projekto dėstymas gali būti klaidinantis, nes įstatymo projekto rengėjai siūlo keisti 4 straipsnį, kuris įtvirtina bendrąsias nuostatas, susijusias su žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos proceso įgyvendinimo tvarka, kuri taikoma tiek donorystei iš gyvo, tiek mirusio donoro. Tuo tarpu, specialiosios nuostatos, susijusios su transplantacija iš mirusio donoro, numatytos 5 straipsnyje. Keičiant įstatymo 4 straipsnio 1 dalį gali kilti kolizija tarp pakeisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (kuri nereikalautų sutikimo, o tik numatytų nesutikimo galimybę, ne tik transplantacijos iš mirusio donoro, bet ir iš gyvo atveju) ir 6 straipsnio, numatančio, kad donorystė iš gyvo donoro galima tik su sutikimu. Taip pat, darytina prielaida, kad keičiamo 4 straipsnio 3 dalis tarp pat, būtų taikoma tik donorystei po mirties, todėl turėtų būti patikslinta. |
Pritarti |
Siūloma pritarti Vyriausybės pasiūlymams dėl Įstatymo projekto išdėstymo, nustatant numanomo sutikimo instituto reglamentavimą tik mirusio donoro atveju. |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-02-15 |
|
|
|
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. SV-S-747 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. 1-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1867 (toliau – projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus: |
Pritarti |
|
|
1.1 |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-02-15 |
|
|
|
1. Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo (toliau – įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis reglamentuoja ir gyvo, ir mirusio žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystę. Tai reiškia, kad projekto 1 straipsniu siūlomi įstatymo 4 straipsnio pakeitimai, t. y. projektu siekiamas įtvirtinti numanomo sutikimo modelis, būtų taikomi ne tik mirusio, bet ir gyvo žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystei, tačiau tai neatitiktų projektu siekiamo tikslo, nurodyto projekto aiškinamajame rašte. Be to, tai neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio, numatančio, kad žmogaus asmuo neliečiamas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.25 straipsnio 2 dalies, kuri nustato, kad atlikti intervenciją į žmogaus kūną, pašalinti jo kūno dalis ar organus galima tik rašytiniu asmens sutikimu, kuris nereikalingas tik būtino reikalingumo atvejais, siekiant išgelbėti asmens gyvybę, kai jai gresia realus pavojus, o pats asmuo negali išreikšti savo valios. Civilinio kodekso 2.25 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo raštu gali nustatyti savo kūno panaudojimo būdą po mirties, laidojimo tvarką ir būdą, tačiau to paties straipsnio 4 dalis numato, kad žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos tvarką nustato atskiras įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 12/99-27/99-29/99-1/2000-2/2000, konstatuota, kad „žmogaus teisė į asmens neliečiamybę yra įtvirtinta Konstitucijos 21 straipsnio 1 dalyje. Asmens neliečiamumo, kaip teisės saugomos vertybės, turinį sudaro fizinis bei psichinis neliečiamumas. Tai reiškia, kad įstatymai turi užtikrinti, jog žmogus bus saugomas nuo bet kokio nepagrįsto išorinio valstybės, savivaldybių institucijų, jų pareigūnų ir tarnautojų, taip pat kitų asmenų poveikio jo gyvybei, sveikatai, fizinio aktyvumo laisvei ir bet kokio kėsinimosi į jo psichinę ir dvasinę būseną, jo intelektinę ir kūrybinę raišką“. Kaip matyti, teisė į asmens neliečiamybę siejama su asmens gyvybe, sveikata ir fizinio aktyvumo laisve, todėl teisės į asmens neliečiamumą apimtis ir turinys asmeniui mirus netapatintini su jos apimtimi ir turiniu asmeniui esant gyvam. Projektu siūlomu numanomo sutikimo modeliu mirusio žmogaus audinių ir organų donorystės atveju siekiama visuotinai svarbaus tikslo – pagerinti asmenų, kurie laukia audinių ar organų transplantacijos, sveikatą arba išgelbėti jų gyvybę, tad tokiu atveju projektu siūlomas modelis, kai asmuo turi teisę pareikšti nesutikimą dėl audinių ir organų donorystės po jo mirties, o tokio nesutikimo nepareiškimas indikuoja jo sutikimą, kurį turėtų patvirtinti mirusio asmens artimieji (priimti formalų sprendimą), užtikrina mirusio asmens teisės į asmens neliečiamumą ir kitų asmenų teisės turėti kuo geresnę sveikatą ir jų teisės į gyvybę pusiausvyrą, todėl nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintos teisės į asmens neliečiamumą ir neprieštarauja Civilinio kodekso 2.25 straipsnio nuostatoms. Numanomo sutikimo modelio aktualumą pagrindžia Europos šalių patirtis. Lietuvoje galiojant informuoto sutikimo modeliui efektyvių donorų skaičius 1 mln. gyventojų (toliau – ED/M) 2021 m. siekė 18,6 ED/M, 2022 m. – 16,4 ED/M. Šalyse, kuriose įtvirtintas numanomo sutikimo modelis, šie skaičiai yra aukštesni, pvz., Ispanijoje 2021 m. – 40,80 ED/M, 2022 m. – 46,3 ED/M, Kroatijoje 2021 m. – 29,5 ED/M (2022 m. duomenys dar nėra vieši). Šalyse, kuriose kaip ir Lietuvoje galioja informuoto sutikimo modelis, situacija yra panaši į Lietuvos, pvz., Danijoje 2021 m. buvo 18,10 ED/M, 2022 m. – 13,58 ED/M, Vokietijoje 2021 m. – 11,10 ED/M (2022 m. duomenys dar nėra vieši). Pažymėtina, kad padidinus efektyvių donorų skaičių, galima būtų sumažinti donuoto organo laukiančių asmenų eiles, išsaugant žmonių gyvybes. Lietuvoje, nesulaukę donuoto organo, 2021 m. mirė 35 žmonės, 2022 m. – 31 žmogus. |
Pritarti |
|
|
1.2 |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-02-15 |
|
|
|
2. Atsižvelgiant į šio nutarimo 1 punktą bei tai, kad gyvo ir mirusio žmogaus audinių, organų ir ląstelių donorystės sąlygas (įskaitant sutikimo ar nesutikimo pareiškimą) nustato įstatymo 5 ir 6 straipsniai, ir siekiant teisinio aiškumo bei įstatymo nuostatų sistemiškumo, siūlytina: |
|
|
|
1.2.1. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-02-15 |
1 (4) |
|
|
2.1. projekto 1 straipsniu pripažinti netekusiu galios įstatymo 4 straipsnį;
|
Pritarti |
|
|
1.22. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-02-15 |
2 (5) |
(2) (4) |
|
2.2. projekto 2 straipsniu keisti įstatymo 5 straipsnį: 2.2.1. įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mirusio asmens, kuris būdamas gyvas neišreiškė savo valios įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, audinius, organus galima paimti ir atiduoti transplantacijai, jeigu jo artimieji sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sutinka su mirusio asmens audinių, organų donoryste, taip pat kad be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama, išskyrus įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį. Nors įstatyme nenumatyta klausti artimųjų sutikimo paimti ir panaudoti mirusio asmens audinius, organus transplantacijai, jei mirusysis, būdamas gyvas, dėl to buvo išreiškęs savo valią, t. y. nenumatyta, kad mirusiojo artimųjų sutikimo turėtų būti klausiama, nei kai asmuo būdamas gyvas buvo davęs sutikimą po mirties paimti ir atiduoti jo audinius, organus transplantacijai, nei kai asmuo būdamas gyvas buvo išreiškęs dėl to nesutikimą, tačiau praktikoje net jei asmuo būdamas gyvas išreiškė sutikimą įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, remiantis įstatymo 5 straipsnio 2 dalies antruoju sakiniu, vis tiek prašoma mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai, ir tik tuo atveju, jei asmuo būdamas gyvas buvo davęs nesutikimą, toks nesutikimas traktuojamas kaip absoliuti donorystės kontraindikacija. Siekiant projekto tikslo ir atsižvelgiant į šio nutarimo 2.1 papunkčiu teikiamą siūlymą, įstatymo 5 straipsnio 2 dalis tikslintina taip: „2. Kiekvienas veiksnus asmuo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi teisę pareikšti nesutikimą, kad jo audiniai, organai po mirties būtų atiduoti transplantacijai. Prieš išreikšdamas nesutikimą asmuo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti supažindintas su donorystės sąlygomis, tvarka ir informuotas apie galimybę bet kada atšaukti savo nesutikimą atiduoti savo audinius ir (ar) organus po mirties. Mirusio asmens, kuris būdamas gyvas neišreiškė savo valios šioje dalyje nustatyta tvarka, audinius, organus galima paimti ir atiduoti transplantacijai, jeigu jo artimieji sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sutinka su mirusio asmens audinių, organų donoryste.“; 2.2.2. įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje tikslinti nuorodą ją išdėstant taip: „4. Jeigu miręs asmuo būdamas gyvas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nepareiškė nesutikimo dėl audinių, organų donorystės <...>“; |
Pritarti |
|
|
1.2.3. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-02-15 |
N |
|
|
2.3. projektą papildyti įstatymo 6 straipsnio keitimu, kuriuo būtų siūloma įstatymo 6 straipsnį papildyti įstatymo 4 straipsnio 3–5 dalių nuostatomis. |
Pritarti |
|
|
1.3. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-02-15 |
N |
|
|
3. Priėmus projektą, reikės pakeisti Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 961 „Dėl Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, 12.1 papunktį atsisakant nuostatos, kad Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registro objektas yra asmenys, pasirašę nustatytos formos sutikimą, kad jų audiniai, organai po jų mirties būtų paimti ir atiduoti transplantacijai. Atsižvelgiant į tai, projektas papildytinas straipsniu dėl projekto įsigaliojimo ir įgyvendinimo, kuriame būtų numatytas įstatymo įsigaliojimo atidėjimas ir pavedimas parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. |
Pritarti |
|
|
2.1 |
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius
|
2 (5) |
(3) |
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 (toliau – ir Įstatymas) 5 str. 2 d. nurodoma, kad mirusio asmens audinius, organus galima paimti ir atiduoti transplantacijai, jeigu jo artimieji sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sutinka su mirusio asmens audinių, organų donoryste. Papildomai nurodoma, kad be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama. Įstatymo 5 str. 3 d. mirusiojo artimųjų atsiklausiama tokia pirmumo tvarka: sutuoktinio, pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių (seserų). Įstatymo 6 str. 2 d. 2 p. nurodyta, kad gyvas veiksnus asmuo gali atiduoti neregeneruojančius audinius, organus transplantacijai, kai neregeneruojantys audiniai, organai transplantuojami tik donoro sutuoktiniui ar giminystės ryšiu su donoru susijusiam recipientui arba porinės donorystės tvarka. Įstatymo 6 str. 3 d. 2 p. nurodoma, kad gyvas veiksnus asmuo gali atiduoti neregeneruojančius audinius, organus transplantacijai porinės donorystės atveju, kai tarpusavyje nesuderinama pora yra sutuoktiniai arba juos sieja artimos giminystės ryšys.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime vyksta politinės diskusijos dėl civilinės sąjungos instituto įteisinimo. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje amžiaus grupėje nuo 20 iki 49 metų yra 560 tūkst. asmenų, kurie niekada nebuvo sudarę santuokos. Yra didelė tikimybė, kad su donoryste susijusios situacijos yra aktualios ir asmenims, kurie bendrai gyvena su savo partneriu ar partnere, nesudarę santuokos. Šiuo metu partnerių tarpusavio teisės ir pareigos donorystės srityje niekaip nėra reglamentuotos. Pavyzdžiui, pagal Įstatymo 6 str. 2 d. 2 p. gyvas partneris negalėtų donuoti savo audinių, organų savo parneriui (recipientui) gydyti. Atsižvelgiant į šias nereglamentuotas situacijas, teisinį reguliavimą būtina tobulinti. Papildomai pažymėtina, kad kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai jau dabar numato partneriams tam tikras teises ir pareigas. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-785 38 straipsnis „Šeimos nariai“ numato, kad „Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai“. 2019 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime Nr. KT3-N1/2019 pažymėtina, jog, kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalis, aiškinamas kartu su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu ir diskriminacijos draudimu, yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.
Siekiant Lietuvos teisinės bazės nuoseklumo ir Konstitucinio Teismo sprendimų nuoseklaus įgyvendinimo Lietuvos Respublikos teisės aktuose, siūlomi šie Įstatymo projekto papildymai, nustatantys partnerių tarpusavio teises ir pareigas su donoryste susijusių situacijų kontekste.
Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju mirusiojo artimųjų atsiklausiama tokia pirmumo tvarka: sutuoktinio, partnerio, pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių (seserų). Gavus vieno iš šių asmenų sutikimą nustatyta pirmumo tvarka, kitų mirusiojo artimųjų sutikimo neklausiama. Gavus vieno iš šių asmenų nesutikimą nustatyta pirmumo tvarka, mirusio asmens audinius, organus paimti ir atiduoti transplantacijai draudžiama.” |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: Už - 5, prieš - nėra, susilaikė -1. |
|
2.2. |
|
N (6) |
(2) |
(2) |
Argumentai: Tokie patys.
Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) neregeneruojantys audiniai, organai transplantuojami tik donoro sutuoktiniui, partneriui ar giminystės ryšiu su donoru susijusiam recipientui arba porinės donorystės tvarka.” |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: Už - 5, prieš - nėra, susilaikė - 1. |
|
2.3. |
|
N (6) |
(3) |
(2) |
Argumentai: Tokie patys.
Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tarpusavyje nesuderinama pora yra sutuoktiniai, partneriai arba juos sieja artimos giminystės ryšys;” |
Pritarti |
Tikslintina nurodyta straipsnio dalis: Pakeisti 6 straipsnio „2) tarpusavyje nesuderinama pora yra sutuoktiniai, partneriai arba juos sieja artimos giminystės ryšys;”
Balsavimo rezultatai: Už - 5, prieš - nėra, susilaikė - 1. |
|
2.4. |
|
|
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus, siūloma pakoreguoti Įstatymo projekto pavadinimą.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą ir išdėstyti jį taip: „ŽMOGAUS AUDINIŲ, LĄSTELIŲ, ORGANŲ DONORYSTĖS IR TRANSPLANTACIJOS ĮSTATYMO NR. I-1626 4, 5, 6 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS” |
Pritarti |
|
|
3. |
Seimo nariai: Paulius Saudargas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Justinas Urbanavičius, Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Valdas Rakutis. 2022-12-21 |
|
|
|
Argumentai: Donorystė visuomet suponuoja paties asmens ar jo artimųjų apisprendimą dovanoti organus. Siekiant palaikyti visuomenės pasitikėjimą donoryste yra svarbu užtikrinti, kad prieš paimant mirusio asmens organus būtų gerbiamas paties asmens arba jo artimųjų apsisprendimas. Tik taip gali būti išsaugotas donorystės kaip laisvo dovanojimo pobūdis. Sutikimas donorystei negali būti numanomas vien iš asmens neveikimo, nes pastarasis gali kilti iš nežinojimo (informacijos stokos apie donorystę) ar neapsisprendimo, o ne iš tikro noro išreikšti donorystei palankią poziciją ir dovanoti organus. Kai nėra jokių duomenų apie paties asmens nuostatas arba artimų asmenų, kurie gali už mirusįjį priimti laisvą sprendimą, nebelieka prielaidų donorystei kaip dovanojimo aktui. Todėl, jeigu miręs asmuo būdamas gyvas nepareiškė savo valios dėl audinių, organų donorystės ir neturi artimųjų, kurie galėtų priimti šį sprendimą po jo mirties, siūloma netaikyti numanomo donorystės modelio. |
Pritarti |
|
|
3.1. |
Seimo nariai: Paulius Saudargas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Justinas Urbanavičius, Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Valdas Rakutis. 2022-12-21 |
2 (5) |
(2) (4) |
|
Pasiūlymas: 1. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Mirusio asmens, kuris būdamas gyvas neišreiškė savo
valios šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, audinius,
organus galima paimti ir atiduoti transplantacijai, jeigu jo artimieji
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sutinka su mirusio asmens
audinių, organų donoryste. Be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens
audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama 2. Išbraukti 5 straipsnio 4 dalį:
3. Buvusias 5 straipsnio 5–9 dalis laikyti atitinkamai 4–8 dalimis. |
Pritarti |
Pasiūlymų esmę siūloma inkorporuoti į Vyriausybės pasiūlytą įstatymo projekto išdėstymą, atsisakant organų donorystės tuo atveju, kai mirusysis nebuvo išreiškęs savo valios ir artimųjų neturėjo, ar jie nebuvo rasti.
Balsavimo rezultatai: Už - 6, prieš - nėra, susilaikė - nėra. |
|
4. |
Seimo narys Arūnas Valinskas 2022-11-15 |
|
|
|
Argumentai: Pritariant pagrindiniam įstatymo projekto tikslui (vietoje informuoto sutikimo modelio įtvirtinti švelnųjį numanomo sutikimo donorystės modelį), pasiūlymu siūloma išsaugoti šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtiną nuostatą, suteikiančią asmeniui teisę išreikšti sutikimą, kad jo audiniai, ląstelės ir organai būtų atiduoti transplantacijai bei sustiprinti šios nuostatos teisinę galią, aiškiai reglamentuojant, jog tokią valią išreiškusio asmens audiniai, organai po jo mirties gali būti atiduodami transplantacijai remiantis vien tik aiškiai išreikšta mirusiojo valia, net ir esant skirtingai artimųjų nuomonei. Tokiais atvejais, mirusiojo audinius ir organus būtų galima paimti, jo artimuosius informavus apie jo išreikštą ir nekeistiną valią tapti donoru, taip užtikrinant, jog asmens apsisprendimas po mirties bus gerbiamas.
Kaip teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, remiantis dabar susiklosčiusia praktika, asmeniui mirus, dėl galimybės paaukoti mirusiojo organus donorystei jo artimųjų atsiklausiama abiem atvejais - ir kai asmuo yra pasirašęs sutikimą, kad jo audiniai, ląstelės ir organai po jo mirties būtų atiduoti transplantacijai, ir kai tokio asmens pasirašyto sutikimo nėra (jei nėra pasirašyto mirusio asmens nesutikimo). Tai reiškia, jog sutikimą tapti donoru pareiškusio ir donoro kortelę įgijusio asmens valia artimųjų iniciatyva gali būti ignoruojama, sprendimas tapti donoru – atšaukiamas, kaip yra parodę ir praktiniai pavyzdžiai.
Artimiesiems turint teisę neatsižvelgti į asmens laisvu apsisprendimu duotą sutikimą, o valstybei neužtikrinant asmens išreikštos valios įgyvendinimo, savanoriškos donorystės idėja ir ją simbolizuojanti donoro kortelė netenka prasmės, kadangi neturi jokios teisinės galios ir neatlieka jokios realios praktinės funkcijos. Tokia situacija taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl savo valią aiškiai išreiškusių potencialių donorų pagrįstų lūkesčių pateisinimo ir apsaugos.
Siekiant, jog donoro kortelės galia būtų ne simbolinė, o reali, o donoru siekiantis tapti žmogus galėtų jaustis saugus ir tikėtis, jog po mirties jo audiniai ir organai pagal galimybes ir poreikius bus panaudoti transplantacijai, taip įgyvendinant jam gyvam esant išreikštą valią, šiuo pasiūlymu siūloma užtikrinti asmens individualaus apsisprendimo apsaugą nuo artimųjų įsikišimo. Pasiūlymu yra aiškiai numatoma, jog asmeniui išreiškus sutikimą, kad po mirties jo audiniai ir organai būtų atiduoti transplantacijai, tai galėtų būti daroma ir nesat jo artimųjų sutikimo, juos informavus apie jo išreikštą ir nekeistiną valią tapti donoru, taip užtikrinant, jog asmens apsisprendimas po mirties bus gerbiamas.
Taip pat, siūlomi pakeitimai ištaisytų šiuo metu egzistuojantį netolygumą, kuomet asmens išreikštas nesutikimas po mirties tapti donoru jokiais atvejais negali būti pakeičiamas jo artimųjų valia, tuo tarpu sutikimas – gali. Veiksnaus asmens laisva valia išreikštas tiek sutikimas, tiek nesutikimas turi turėti vienodą apsaugą ir teisinę galią, nes remiasi tais pačiais autonomiškumo ir laisvo apsisprendimo pagrindais.
Sujungus įstatymo projekto autorių siūlomus pakeitimus su šio pasiūlymo nuostatomis, asmens padėtis donorystės sistemos atžvilgiu galėtų būti trejopa:
1. Asmeniui išreiškus sutikimą, kad po mirties jo audiniai, organai būtų atiduoti transplantacijai, mirusiojo audiniai ir organai galėtų būti panaudojami transplantacijai remiantis vien tik aiškiai išreikšta mirusiojo valia, net ir esant skirtingai artimųjų nuomonei, juos informavus apie jo išreikštą ir nekeistiną mirusiojo valią tapti donoru. Apie sprendimą panaudoti mirusio asmens audinius, organus transplantacijai artimieji būtų informuojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 2. Asmeniui išreiškus nesutikimą, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai, asmens audinių, ląstelių ir organų transplantacija visais atvejais būtų negalima. 3. Savo valios (sutikimo ar nesutikimo) iš anksto nepareiškęs asmuo būtų laikomas potencialiu donoru ir, mirties atveju, jo artimųjų būtų privalomai prašoma mirusiojo organus atiduoti transplantacijai, taip kaip siūloma teikiamame įstatymo projekte. |
Pritarti |
Pasiūlymų esmę siūloma inkorporuoti į Vyriausybės pasiūlytą įstatymo projekto išdėstymą. Tačiau atsisakyti donorystės tuo atveju, kai miręs asmuo nebuvo išreiškęs savo valios, o artimųjų jis neturėjo ar jie nebuvo rasti, pritariant Seimo narių P. Saudargo ir k.t. siūlymui.
Balsavimo rezultatai: Už - 6, prieš - nėra, susilaikė - nėra. |
|
4.1. |
Seimo narys Arūnas Valinskas 2022-11-15 |
1 (4) |
(1) (2) (3) |
|
1. Pakeisti Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1. Donoru gali būti kiekvienas veiksnus asmuo, kuris nėra sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pareiškęs nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai. Regeneruojančių audinių ir ląstelių donorais gali būti nepilnamečiai asmenys šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.“ 2. Kiekvienas veiksnus asmuo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi teisę pareikšti sutikimą ar nesutikimą, kad jo audiniai, organai po mirties būtų atiduoti transplantacijai.
3. Prieš pareikšdamas sutikimą ar nesutikimą, asmuo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti informuotas apie galimybę bet kada pakeisti savo sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo atiduoti savo audinius, ląsteles, organus transplantacijai.“ |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: Už - 6, prieš - nėra, susilaikė - nėra. |
|
4.2. |
Seimo narys Arūnas Valinskas 2022-11-15 |
2 (5) |
(2) |
|
2. Pakeisti Projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mirusio asmens, kuris būdamas
gyvas pareiškė sutikimą, kad jo audiniai, organai būtų atiduoti transplantacijai, |
Pritarti |
Tikslintina dalies numeracija
Balsavimo rezultatai: Už - 6, prieš - nėra, susilaikė - nėra. |
|
4.3. |
Seimo narys Arūnas Valinskas 2022-11-15 |
2 (5) |
2N (3) |
|
Papildyti Projekto 2 straipsnį nauja 2 dalimi, ir išdėstyti ją taip:
„2. Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį, ir išdėstyti ją taip: 3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, kuomet nėra aiškiai išreikštos mirusio asmens valios, mirusiojo artimųjų atsiklausiama tokia pirmumo tvarka: sutuoktinio, pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių (seserų). Gavus vieno iš šių asmenų sutikimą nustatyta pirmumo tvarka, kitų mirusiojo artimųjų sutikimo neklausiama. Gavus vieno iš šių asmenų nesutikimą nustatyta pirmumo tvarka, mirusio asmens audinius, organus paimti ir atiduoti transplantacijai draudžiama. |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: Už - 6, prieš - nėra, susilaikė - nėra. |
|
4.4. |
Seimo narys Arūnas Valinskas 2022-11-15 |
3 (7) |
(2) |
(2) |
Pakeisti Projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1) asmenys, pareiškę sutikimą ar nesutikimą, kad jų audiniai, organai po jų mirties būtų atiduoti transplantacijai;“. |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: Už - 6, prieš - nėra, susilaikė - nėra. |
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XIVP-1867 ir komiteto išvadoms.
6.2. Pasiūlymai:
1) siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Žmogaus teisių komiteto išvadas ir pasiūlymus, pasiūlymų pagrindu pasirenkant Vyriausybės pasiūlytą Įstatymo projekto išdėstymo modelį ir į jį inkorporuojant Seimo narių ir institucijų pasiūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas;
2) siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į tai, kad Įstatymo tikslui pasiekti reikalinga plati visuomenės informavimo kampanija bei būtini parengiamieji darbai - Įstatymo įsigaliojimo datą siūloma nustatyti 2025 m. sausio 1 d.
7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Navickas, Dainius Kepenis.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius
Patarėja Eglė Lukšienė