Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 15, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
posėdžio NR. 197
STENOGRAMA
2022 m. rugsėjo 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Prašau užimti vietas. Pradedame Seimo rudens sesiją ir rugsėjo 10 dienos Seimo posėdį. (Gongas)
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 113 Seimo narių.
Gerbiami kolegos, prieš dvi dienas pasaulį apskriejo liūdna žinia iš Jungtinės Karalystės. Kviečiu karalienės Elžbietos II atminimą pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
Dėkoju.
Kolegos, taip pat norėčiau pakviesti pagerbti tylos minute mūsų buvusių kolegų – signataro A. Sakalo ir D. Veličkos – atmintį.
Tylos minutė
Dėkoju. Toliau pirmininkavimą posėdžiui perduodu gerbiamam J. Razmai.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen pasakyti sveikinimo kalbą.
10.05 val.
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba Seimo V (rudens) sesijos pradžios proga
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiami kolegos Seimo nariai, posėdžio svečiai, ponios ir ponai. Esu priversta kartoti tai, ką sakiau tiek pačios pirmos šios kadencijos Seimo sesijos metu, tiek prieš kiekvieną buvusią. Mes dar vieną politinį sezoną pradedame dar vienos naujos grėsmės akivaizdoje. Jau trečius metus gyvename sudėtingomis sąlygomis. Šis ruduo ir vėl ne išimtis. Jis sudėtingas ne tik Lietuvai, bet ir visam mūsų regionui, ir visai Europai. Ir nors įgauname unikalios patirties visi kartu ir kiekvienas atskirai, nors daug ko išmokome, tačiau išbandymai, iššūkiai ir rizikos nesibaigia, jie nuolat įgauna naujas formas. Todėl kaskart tenka tikslinti prioritetus, ieškoti naujų sprendimų, kurie leistų mūsų valstybei, jos žmonėms jaustis kiek įmanoma saugiau šiuo permainingu laikotarpiu.
Agresija prieš Ukrainą, deja, vyksta toliau. Rytoj bus jau 200 dienų, kai kankinamai draskomi ukrainiečių likimai. Be abejo, nebėra tiek baimės, kiek pavasarį, kuomet nemaža dalis valstybių buvo įtikėję neva nenugalima Rusijos jėga. Tuo jau nebetikima, tačiau priešas vis dar turi per daug jėgos ir ginklų, o dar daugiau klastos viską paversti ginklu: energetiką, migraciją ir net maistą. Todėl akivaizdu, kad privalome išlaikyti visokeriopą paramą broliškai tautai, žūtbūtinai kovojančiai dėl teisės patiems rinktis ateitį savo šaliai.
Suprantama, prabėgus daugiau kaip pusmečiui nuo šio karo pradžios, aktualus dėmesys gali silpnėti, atsirasti nuovargio, tačiau privalome nepamiršti, žymia dalimi būtent nuo įvykių Ukrainoje, Ukrainos karo lauke, priklauso ir tai, su kokiomis grėsmėmis teks susidurti mums, Lietuvai. Ir už tai ukrainiečiai moka savo krauju, savo gyvybėmis. Jie, gindami savo namus, taip pat netiesiogiai gina ir mūsų.
Antra vertus, nacionalinis saugumas turi ne tik išorinę, tarptautinę, bet ir vidaus dedamąją, labai svarbią kiekvienam žmogui, kiekvienai šeimai, kiekvienai bendruomenei. Karas prieš Ukrainą kartu su kitais veiksniais skatina energijos kainas, didinančias infliaciją, o ši užsuka pragyvenimo brangimo suktuką. Tai jau pajutome kiekvienas. Suprantame, kad tiesiogiai ar netiesiogiai esame atsakingi už besiklostančią padėtį, už priimamus sprendimus, betarpiškai liečiančius žmones, todėl turime padaryti viską, kad situacija būtų suvaldyta, kiek tai priklauso nuo mūsų. Privalome rasti optimalius sprendimus tiek finansinėje, tiek ekonominėje, tiek socialinėje sferoje. Tam reikalinga ne tik valdančiosios daugumos, bet visų politinių jėgų konsolidacija. Todėl aktyvi politinio konsensuso paieška, siekiant įgyvendinti objektyviai būtinus, bet taip pat ir atsakingus, nestumiančius valstybės į naujus pavojus sprendimus, ir toliau išliks tarp mano ir, tikiu, tarp jūsų visų, mieli kolegos, prioritetų.
Kitas prioritetas greta nacionalinio saugumo ir maksimaliai sutelkto konsoliduoto politinio veikimo – socialinis saugumas. Seimas, kiek nuo jo priklauso, per būtinus įstatymus, teisės aktus ir biudžeto pakeitimus privalo padaryti viską, kad būtų įgyvendinti reikalingi sprendimai, garantuojantys stabilumą žmonėms bei jų sukurtiems verslams ir užtikrinantys perspektyvą kurti ateitį.
Ekspertų vertinimu, mūsų laukia komplikuotas ruduo ir nelengva žiema, tačiau vykdydami apgalvotą, atsakingą ir racionalią politiką turime visas galimybes išeiti sustiprėję ir įgavę pagreitį. Iš tiesų jau priimta daug svarbių sprendimų, kurie Lietuvą daro stipresnę. Kalbu apie pavasarį ir vasarą ir mūsų Seimo priimtus sprendimus. Be abejo, nuolat kintanti situacija reikalauja ir korekcijų, ir naujų reakcijų. Ar pavyks tai įgyvendinti, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Tai ypač svarbu, nes tuoj pat startuos savivaldos rinkimų kampanija ir bus pagundų žaisti populizmo korta. Tai pavojingas žaidimas, šiandien kai kam gali pasirodyti nepralošiamas, tačiau populizmas, asmeninės ar partinės naudos siekimas negali užgožti žmonių interesų ir valstybei svarbiausių darbų. Tai reali atsvara populistinei kritikai, racionalūs argumentai, efektyvūs sprendimai ir įtikinamas jų pristatymas plačiajai visuomenei. Tai nelengvas kelias, bet vienintelis įmanomas. Jei populizmas laimės, galų gale pralošime mes visi. Todėl tinkamas visuomenės informavimas apie priimamus sprendimus turėtų būti prioritetas, kitu atveju viešąją erdvę rizikuojame užleisti klaidinančioms spekuliacijoms ar specialiai manipuliuojama informacija. Nors ir silpsta Rusijos propagandos galia skaldyti visuomenes, bet jos numenkinti negalima. Tą jau patyrė daugelis demokratinių visuomenių. Valstybė privalo būti pasirengusi atremti visas grėsmes ir apsaugoti savo piliečius, todėl ir toliau būtinas nuoseklus nacionalinio saugumo stiprinimas.
Tačiau visavertis saugumas yra visapusiškas – greta tarptautinio matmens saugumas turi ekonominį, finansinį, socialinį aspektą. Kiekvienas žmogus turi jausti, kad jo namai yra saugūs visomis prasmėmis. Be abejo, visų pirma, kad jie išliks ir kad jų neištiks šimtų tūkstančių Ukrainoje sugriautų namų likimas. Kuomet namus apsaugome nuo išorės grėsmių, susitvarkyti su vidaus įtampomis, kurias kelia tos pačios išorės grėsmės, jau yra lengvesnė užduotis. Tačiau tai priimti nėra lengva, nes visada svarbiausias interesas kiekvienam yra jo ūkis, jo šeima, jo gerovė. Vis dėlto gyvename tokiu metu, kuomet privalome vėl suburti visuomeninio intereso galias, sugebėti pakelti galvas nuo kasdienybės sunkumų ir pažvelgti į horizontą. Norėtųsi jame nuolat matyti saulėtekius ir saulėlydžius, o ne priešo ugnies pašvaistes. Tam reikia bendro susitelkimo – tokio, kokį demonstravome pavasarį. Taip, tai nėra lengva, kai turime tiek išbandymų nuo pat 2020 metų pradžios, tačiau vis dėlto priešas ne mūsų valstybėje ir ne mūsų namuose, o tai ir yra svarbiausia. Visos pastangos turi būti skirtos tam, kad taip niekad neatsitiktų.
Kokį poveikį socialiniai iššūkiai daro nacionaliniam saugumui, jau dabar matome skirtingose Europos valstybėse. Taip pat matome aktyvias pastangas suvaldyti situaciją, siūlyti efektyvius mechanizmus sprendžiant, pavyzdžiui, Vakarų Europą užgriuvusią energijos krizę. Kai kurie žingsniai daromi Europos Sąjungos lygiu, kai kurie nacionaliniu valstybių lygmeniu. Visi deda maksimalias pastangas esamai situacijai suvaldyti. Veikdami sutelktai ir konsoliduotai, neabejoju, mes susidorosime su didžiausia krize Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Jau esame užgrūdinti ir atsparūs, esame sunkumams pasiruošę geriau nei bet kada anksčiau.
Sėkmės mums visiems ir tradiciškai linkiu išmintingų ir racionalių sprendimų, nes kiekvieno politiko racionali, nuosekli ir atsakinga laikysena, įskaitant ir viešus pareiškimus, yra būtent tai, ko labiausiai reikia mūsų valstybei. To iš mūsų, tikiu, laukia ir Lietuvos žmonės. Linkiu visiems gerų darbų. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pereiname prie darbotvarkės. Aš norėčiau pakviesti gerbiamą P. Mačiulį, kad perskaitytų Lietuvos Respublikos Prezidento G. Nausėdos sveikinimą. Prašau.
Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Seimo V (rudens) sesijos pradžios proga, perskaitytas Respublikos Prezidento vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio
P. MAČIULIS. Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, perskaitysiu Lietuvos Respublikos Prezidento G. Nausėdos sveikinimą Seimo rudens sesijos pradžios proga.
„Gerbiami Seimo nariai, sveikinu jus susirinkusius į Seimo rudens sesiją. Lietuvos valstybė, kaip ir visa Europa, šiandien stovi ant vienos sudėtingiausių žiemų slenksčių. Du Rusijos karo prieš demokratinį pasaulį frontai – kruvinasis Ukrainoje ir energetinis Europoje – iš esmės keičia nusistovėjusią tvarką ir reikalauja ypač greitos reakcijos bei taiklių sprendimų. 200 Rusijos invazijos į Ukrainą dienų, 200 didvyriškų ukrainiečių pasipriešinimo okupantui dienų aiškiai rodo mums, kad privalome maksimaliai sparčiai didinti Lietuvos gynybos pajėgumus. Šiandien Ukraina kaunasi ne tik už savo, bet ir už mūsų visų laisvę. Ji suteikia mums laiko – tikriausiai brangiausio šiandien resurso – pasiruošti bet kuriems ateities scenarijams.
Pasaulis keičiasi. 2,5 % bendrojo vidaus produkto, kuriuos Lietuva šiemet skyrė gynybai, pernai atrodė kaip nepasiekiamos lubos. Šiandien tai yra grindys, ant kurių stovėdami turime žvelgti aukštyn. Privalome modernizuoti Lietuvos kariuomenės ginkluotę, privalome gerinti infrastruktūrą, privalome atlikti namų darbus tam, kad kuo greičiau būtų įgyvendinti NATO viršūnių susitikime Madride priimti sprendimai. Turime suprasti – energetinė krizė, kurioje šiandien atsidūrė Europa, yra to paties Rusijos karo Ukrainoje dalis.
Antrasis frontas skirtas valiai, vienybei palaužti, priversti Europą suabejoti vertybėmis ir grįžti prie realpolitik. Lietuva jau buvo patyrusi byrančios imperijos ekonominę blokadą. Mes puikiai žinome, kokių desperatiškų veiksmų gali imtis sužeistas žvėris, ir esame jiems pasiruošę vieni geriausiai Europoje. Nepriklausomybė nuo Rusijos iškastinio kuro, naftos ir dujų terminalai, energetinės jungtys su Europa leidžia ne tik išlaikyti šantažą, bet ir padėti kitiems. Tačiau lygiagrečiai turime sąžiningai pasakyti sau: elektros generacijos namų darbai pradėti ruošti pernelyg vėlai ir šiandien mokame to dešimtmečius trukusio delsimo kainą. Šiandien delsti nebegalime. Valstybės pareiga ištiesti pagalbos ranką gyventojams ir verslui taip, kaip ištiesėme ją COVID-19 pandemijos metu ir išsaugojome Lietuvos ekonomiką.
Esu įsitikinęs – tai toks pat nacionalinio saugumo klausimas kaip ir šalies gynybos pajėgumų stiprinimas, todėl antikrizinis energetikos planas ir 2023 metų valstybės biudžeto rengimas bus svarbiausias šios Seimo sesijos klausimas, į kurį susitelkti kviečiu ir valdančiuosius, ir opoziciją. Nuo to, kokias pagalbos priemones gyventojams ir verslui paruošime, nuo to, kaip efektyviai tos priemonės veiks, priklausys Lietuvos ateitis ne tik 2023 metais, bet ir dar keletą metų į priekį. 2009 metais rinkomės griežto taupymo kelią, o Lietuvos ekonomika smigo į gilią duobę. 2020 metais pasirinkome valstybės pagalbos žmonėms ir verslui kryptį, o Lietuvos ekonomika tapo geruoju pavyzdžiu visoje Europos Sąjungoje.
Šiandien Lietuvos padėtis yra kur kas geresnė, nei buvo prieš 13 metų, tvarūs valstybės finansai leidžia padėti tiems, kas šiandien jaučia didžiausią spaudimą, tačiau mums reikia tikslių, veiksmingų ir, svarbiausia, greitų sprendimų. Todėl linkiu visiems susitelkti į tai, kas yra visų svarbiausia – Lietuvos valstybės stiprinimą ir pagalbą žmonėms.
G. Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas.“ (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, dar, prieš pereidami prie darbotvarkės tvirtinimo, turime porą pareiškimų. Bet prieš tai noriu pakviesti mūsų jubiliatus. Jie šventė gražius jubiliejus vasaros laiku. Pirmiausia norėčiau pasveikinti gerbiamą D. Kepenį. (Plojimai)
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiami kolegos. Kai žmogus įžengia į aštuntą dešimtį, visi jo labai gaili, bet aš galiu pasakyti, kad taip negali būti, nes yra vienas vaistas – Vydūnas. Kviečiu perskaityti ir pamatysite, kad ten nėra nė žodžio apie sveiką gyvenseną. Vydūnas sakė: „Arba tu gyveni žmoniškai, arba nežmoniškai. Kai gyveni žmoniškai, geriausias atpildas yra šventa ramybė.“ To visiems ir linkiu. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kviečiu K. Bartoševičių, kuris taip pat šventė jubiliejų. (Plojimai, balsai salėje)
Ir kviečiu jauniausią Seimo narį, kuris taip pat šventė labai labai gražų jubiliejų. (Plojimai) (J. Razma: „Net pavardės nereikia sakyti.“)
10.19 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, dar keli pareiškimai iš frakcijų. Pirmiausia Regionų frakcijos pareiškimas, jog buvo pritarta bendru sutarimu naujos frakcijos seniūnės kandidatūrai. Taigi R. Tamašunienė – naujoji frakcijos seniūnė. Frakcijos seniūno pavaduotojas – J. Pinskus. Sveikiname. (Plojimai)
Taip pat įvyko Demokratų frakcijos vadovų pasikeitimas ir mes esame informuojami, kad posėdyje buvo išrinktas frakcijos seniūnas L. Savickas, jo pavaduotojai – A. Butkevičius ir L. Nagienė. Į Seniūnų sueigą deleguojamas L. Savickas ir R. Baškienė. Sveikiname naująjį seniūną. (Plojimai)
Taip pat balsų skaičiavimo grupė, kurios sudėtis galios artimiausią mėnesį. Liberalų sąjūdžio frakcija – A. Bagdonas, Laisvės partijos frakcija – M. Matijošaitis, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ – L. Mogenienė, Regionų frakcija – Č. Olševskis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija – L. Pociūnienė, Darbo partijos frakcija – A. Skardžius, Socialdemokratų partijos frakcija – D. Šakalienė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija – R. Šarknickas.
10.21 val.
Seimo 2022 m. rugsėjo 10 d. (šeštadienio) posėdžio darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Pereiname prie darbotvarkės 1-2 klausimo – darbotvarkės tvirtinimo. Gerbiami kolegos, ar turite klausimų ir pasiūlymų dėl darbotvarkės? Nematau. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti bendru sutarimu darbotvarkei. Pritarta bendru sutarimu. Dėkoju.
10.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1969(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1969(2). Pirmininkavimą perduodu pirmajam pavaduotojui J. Razmai.
PIRMININKAS. Darbų programą pirmąją pristatyti kviečiu į tribūną Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, į rudens sesijos darbotvarkę įtraukti 473 projektai, be lydimųjų. Seimo rudens sesijoje Vyriausybė Seimui siūlys svarstyti 96 teisės aktų projektus. Prezidentas siūlo svarstyti tris įstatymų projektų paketus. Taip pat siūlymų dėl rudens sesijos darbų programos pateikė visi Seimo komitetai ir visos frakcijos.
Tradiciškai svarbiausias Seimo rudens sesijos uždavinys – apsvarstyti ir priimti kitų metų valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus. Taip pat būtent su biudžeto tvirtinimu yra susiję ir dauguma jūsų, gerbiami Seimo nariai, ir Vyriausybės pateiktų arba planuojamų pateikti įvairių mokestinių ir kitų įstatymų pakeitimų. Kruopščiai įvertinti, atsakingai apsvarstyti visus šiuos pasiūlymus, suderinti juos tarpusavyje ir su valstybės finansinėmis galimybėmis bei priimti sprendimus, geriausiai atitinkančius Lietuvos gyventojų interesus, bus mūsų pagrindinis iššūkis ir tikslas šioje Seimo sesijoje.
Apžvelgdama kitas planuojamas svarstyti teisėkūros iniciatyvas, išskirčiau tris Seimo rudens sesijos ramsčius, kuriuos apibendrintai galima vadinti visapusiu saugumo užtikrinimu: nacionalinį saugumą, brangstančių energetinių išteklių kainų kompensavimą ir socialinės atskirties mažinimą bei žmogaus teisių užtikrinimą.
Daugiau kaip pusmetį ir politinėje darbotvarkėje, ir kiekvieno Lietuvos gyventojo kasdienybėje dominuojant Rusijos karo Ukrainoje temai, natūralu, kad Seimo rudens sesijoje daug dėmesio ir laiko bus skiriama nacionalinio saugumo klausimams spręsti. Viena iš svarbiausių iniciatyvų šioje srityje – siūlymas keisti Žemės ir Teritorijų planavimo įstatymų nuostatas, siekiant užtikrinti, kad karinės infrastruktūros projektai būtų įgyvendinami sklandžiai, laiku ir skaidriai, taip pat siekiant sudaryti sąlygas greitesniam mūsų šalies infrastruktūros, reikalingos sąjungininkų atvykimui palengvinti, parengimui ir pritaikymui. Bus svarstomi ir Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimai, susiję su Lietuvos šaulių sąjungos vadovybės skyrimu, atskaitomybe, kompetencijomis ir finansavimu.
Taip pat šioje Seimo sesijoje numatoma daryti efektyvesnę žvalgybinę veiklą. Seimo rudens sesijos metu, žinoma, nebus apleista ir visapusė Lietuvos pagalbos Ukrainai sritis, kurioje Seimas pavasario sesijos metu buvo ypač aktyvus. Nacionalinio saugumo ir gynybos iššūkiai neabejotinai turės įtakos ir valstybės bei savivaldybių biudžetų formavimo procesui. Šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis privalome rasti tinkamą balansą, tai yra dar sparčiau mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, kartu skatindami pažangias investicijas ir verslo plėtrą bei vykdydami skaidrią ir atsakingą viešųjų finansų politiką. Rekordiškai aukštų energetikos kainų ir apskritai bendros infliacinės situacijos akivaizdoje būtini tolesni sprendimai, padėsiantys išgyventi sunkmetį. Seimo nariai jau yra parengę tokius sprendimų projektus, savo siūlymus taip pat teiks Vyriausybė. Tarp šių pasiūlymų turėsime rasti geriausius ir juos nedelsdami priimti.
Kalbant apie socialinės atskirties mažinimą galima paminėti ir siūlymus papildyti ligos išmokų gavėjų sąrašą užkrečiamųjų ligų protrūkio arba jų epidemijų metu ir teisės aktų projektus, kuriais siūloma numatyti naujas lanksčių darbo sąlygų galimybes ir papildomas galimybes tėvams, auginantiems vaikus.
Seimo rudens sesijoje bus grįžta ir prie skolos žmogaus teisių institutui grąžinimo. Žmogaus teisių apsauga nėra ir negali būti ne pirmo būtinumo, antraeilis ar nereikšmingas klausimas. Veiksminga žmogaus teisių apsauga – tai aksioma teisinėje demokratinėje valstybėje, kokia Lietuva save ir laiko. Efektyvi žmogaus teisių apsauga yra ir Lietuvos nacionalinio saugumo klausimas.
Ši Seimo sesija – tai ir galbūt paskutinis tinkamas laikas pradėti įgyvendinti esmines valstybės valdymo ir viešojo sektoriaus pertvarkas. Tarp jų galima išskirti valstybės tarnybos reformą, kuria bus siūloma įsteigti aukštesniąją valstybės tarnybą, sudaryti sąlygas darbo užmokestį susieti su tarnautojų veiklos rezultatais, o statutiniams pareigūnams nustatyti didesnį darbo užmokesčio sistemos lankstumą. Kita vertus, viešojo sektoriaus pertvarka neapsiribos tik Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimu. Ji apims ir pastaruoju metu vis aštriau keliamą neadekvatų teisėjų bei valstybės pareigūnų atlyginimo klausimą. Šie pokyčiai – tai investicija į mūsų valstybės ateitį ir to nebegalima atidėlioti.
Numatoma ir labai svarbi Baudžiamojo kodekso, kitąmet švęsiančio 20-ties metų sukaktį, specialiosios dalies peržiūra, jos taip pat nebegalime atidėti. Per šio Kodekso gyvavimo laikotarpį jis ne kartą buvo keistas, bet dažniausiai fragmentiškai, planuojame prie šio klausimo prieiti sistemiškiau ir priimti būtinus sprendimus. Taip pat Seimą pasieks įstatymų projektai, kuriais bus tęsiamos reformos sveikatos apsaugos srityje, čia labai svarbu sukurti ir įgalinti ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelį. Bus siūloma svarstyti Švietimo įstatymo pataisas, be kita ko, ir pasiūlymą nustatyti prievolę dalyvauti pasiekimų patikrinimuose baigiant pradines klases ir patikrinimuose pagrindiniam išsilavinimui įgyti būtiną pasiekimų slenkstį.
Tarp Seimo rudens sesijoje planuojamų svarstyti teisės aktų projektų yra siūlymas iš esmės kokybiškai pakeisti žiniasklaidos paramos modelį; spręsti problemas dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų, taikomų žurnalistinėje veikloje; numatyti platesnio spektro privalomą administracinių ginčų ikiteisminį nagrinėjimą ir taip sumažinti administracinių teismų darbo krūvį.
Vyriausybė Seimo rudens sesijos metu taip pat planuoja pateikti įstatymo projektą dėl nacionalinio lygmens Ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo centro įsteigimo. Bus siūloma ir lankstesnė savivaldybių fiskalinės drausmės taisyklė, kad jos galėtų lengviau pasiskolinti lėšų.
Gerbiami kolegos, mūsų laukia reikšmingai sprendimai, todėl šiandien verta dar kartą prisiminti, kad politika – tai kompromisų paieška, paremta bendro intereso siekiu, kuris asmeniškai gali būti priimtinas tik iš dalies. Tačiau tik tokia, tai yra konstruktyvi, politinė veikla gali būti rezultatyvi kokybine, o ne kiekybine prasme. Dėkoju už dėmesį ir dar kartą linkiu visiems gerų darbų.
PIRMININKAS. Toliau Vyriausybės teikiamą darbų programos dalį kviečiu pristatyti Ministrę Pirmininkę I. Šimonytę.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos. Šią rudens sesiją pradedame jau ketvirtą sezoną ir vėl tokiomis aplinkybėmis, kurių didžioji dalis labai mažai priklauso nuo mūsų valios ir pastangų. Pradžioje norėčiau pristatyti esamos būklės perspektyvų vertinimą, o vėliau tai, ką Vyriausybė siūlys šioje rudens sesijoje.
Turbūt jau esame apsipratę, bet nepamirškime, kad gyvename kare, kuriame turime ir patys apsiginti ir laimėti. Tvyrančią rudeninę miglą, visus nepatogumus ir rūpesčius galima vertinti ir taip: ačiū Dievui, blogiausia, tai yra pirminis V. Putino planas ir staigus Ukrainos kolapsas, neįvyko. Ukrainos pergalei karo lauke prieš Rusiją dar reikės laiko, dar negalima spėti, kada tai įvyks. Pagrįstai galime didžiuotis savo valstybės parama – humanitarine, finansine ir karine, mūsų gyventojų nuoširdžiu svetingumu karo pabėgėliams; laikysenos nuoseklumu ir finansiniu indėliu vienam gyventojui esame vieni didžiausių Ukrainos rėmėjų. Paramos Ukrainai reikės ir ateityje ir ją teiksime tiek, kiek galėsime. Pergalei kare mums taip pat reikia transatlantinio aljanso ir Europos Sąjungos vienybės, nepavargti remti Ukrainos, nusiteikti tai daryti ilgai.
Gerai, kad kalbame ir projektuojame Ukrainos atstatymo planus, bet pirma reikia laimėti karą, ir akivaizdu, kad dabartinė fazė, kai bandoma priversti Ukrainos rėmėjus sumirksėti, yra kertinė. Patiriame ir patirsime kibernetinius antpuolius, nuolatines melagienas, už Lietuvos sienų prieš mus vėl yra organizuojami migrantai. Nieko naujo, bet turime kantriai ir nuosekliai dirbti saugant ir stiprinant valstybės sienas, stiprinant civilinę ir kibernetinę saugą, žvalgybą, modernizuojant ir gausinant ginkluotę, statant karinę infrastruktūrą NATO priešakinių pajėgų plėtrai Lietuvoje.
Pirmadienį bus paskelbtos atnaujintos ekonominės raidos projekcijos ir prognozuojami įverčiai. Šiandien galėčiau pasidalinti tik keletu apibendrintų pastebėjimų. Ekonomikos raidos tendencijas tiesiogiai lemia Rusijos karas prieš Ukrainą, todėl nenuostabu, kad jose yra gausu neapibrėžtumo. Nepaisant užsitęsusio energetikos kainų šoko, Lietuvos ekonomika kol kas yra atspari. Kol kas numatoma, kad ir lėtėjantis, bet ekonomikos augimas bus tiek šiais, tiek kitais metais. Žinant itin didelį Lietuvos ekonominį atvirumą ir pažeidžiamumą, prastėjant išorinei aplinkai, tai yra gera žinia.
Kalbant apie energetiką, apie kurią diskusijos paspartėjo liepos ir rugpjūčio mėnesiais kainoms mušant naujus rekordus, aš dar kartą noriu pabrėžti, kad Lietuvos pagrindinė problema yra ta, jog Lietuva yra be galo priklausoma nuo elektros energijos importo. Kodėl taip yra, labai geras klausimas, ir aš neprieštaraučiau, jeigu Seimas nutartų, jog reikia atlikti parlamentinį tyrimą ir išsiaiškinti, kaip atsitiko taip, kad buvo suformuotas amžinai žemos elektros kainos lūkestis, nors nebuvo daroma nieko dėl to, kad būtų palikti bent jau rezerviniai elektros generavimo pajėgumai, kuriuose dabar būtų galima deginti, anot klasikų, visokį dalyką. Ir norėčiau pabrėžti, kad energetikos ministras, kuris buvo bent dviejų praėjusių seimų narys, ne kartą Ekonomikos komitete šitą klausimą kėlė. Todėl jeigu išties yra noro išsiaiškinti, tai, matyt, tą galima padaryti Seime, tačiau dabar turbūt ne mažiau svarbu yra padaryti ir tuos namų darbus, kuriuos tiesiog reikės padaryti per daug trumpesnį laiką.
Infliacija yra labai aukšta, bet net du trečdaliai ją lemiančių veiksnių yra išoriniai, tiesiogiai priklausantys nuo energijos kainų tarptautinėse rinkose. Vyriausybė vertina, jog infliacijos piką greičiausiai pasiekėme ir kainų augimo pagreitis išsikvėps, o vėlesniais metais ji turėtų grįžti į labiau įprastą lygį. Atlyginimų augimas šiais metais išlieka dviženklis. Ką norėčiau pabrėžti, kad šis infliacijos šuolis, kurį išgyvename 2022 metais, negali nubraukti keletą pastarųjų metų, įskaitant ir šiuos, vykusio gana spartaus gyventojų pajamų augimo. Lietuva pragyvenimo lygiu ir toliau artėja link Vakarų ir tai tęsis kitąmet. Darbo rinka išlieka stabili, nedarbo lygis yra žemesnis, nei buvo prieš pandemiją, ir šiemet turėtų dar labiau kristi. Kitąmet galime turėti papildomų iššūkių, tačiau ženklaus nedarbo šuolio šiuo metu nesitikime.
Ekonominiai iššūkiai veikia ir valdžios sektoriaus finansų būklę. Su 2022 metų biudžetu priimti ir šių metų eigoje papildomai priimti sprendimai, amortizuojant kainų augimo poveikį gyventojui, lemia ženkliai deficitinį biudžetą. Fiskalinės erdvės reaguoti į naujus iššūkius turime, bet ją privalome naudoti protingai ir atsakingai.
Geopolitinių neramumų kontekste Lietuvos skolinimosi kaštai, deja, auga, todėl, planuodami paramos priemones, kaip iššūkių ieškome pusiausvyros tarp socialinio ir fiskalinio tvarumo, kad ateities kartos neturėtų pernelyg brangiai mokėti už šiandienos sprendimus ar vakar dienos netoliaregystę.
Kovido pandemija jau gali pradėti atrodyti kaip sena istorija, bet protrūkių pavojus išlieka, todėl labai svarbu kreipti dėmesį į Sveikatos apsaugos ministerijos epidemiologų ir gydytojų rekomendacijas dėl tolesnės vakcinacijos.
Kalbėdama apie Vyriausybės pasiūlymus dėl Seimo rudens sesijos darbotvarkės, norėčiau pabrėžti keletą aspektų. Gynybos nuo egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei, jos demokratinei sanklodai ir mūsų gyvenimo būdui keliančiam Rusijos karui prieš Ukrainą tąsa bus svarbiausia šių metų rudens sesijos darbotvarkės dalis.
Aš noriu pabrėžti, kad jau gegužės mėnesį buvo priimti šių metų biudžeto patikslinimai – ne tik valstybės biudžeto, bet ir socialinio draudimo biudžeto patikslinimai, ir buvo priimti sprendimai, papildomai indeksuojantys socialiai pažeidžiamų grupių pajamas, taip pat didinantys neapmokestinamąjį pajamų dydį nuo metų pradžios, taip pat numatantys reikalingas kompensacijas, kad būtų apribotas elektros energijos ir dujų kainų augimas nuo liepos 1 dienos.
Visi kiti sprendimai, kurie yra svarbūs 2023 metams, bus teikiami kartu su 2023 metų biudžeto projektu, išskyrus keletą nedidelių dalykų, kuriuos Vyriausybė sieja su artėjančiu šildymo sezonu. Vyriausybė apsisprendė pasiūlyti pratęsti PVM sumos kompensavimą iš biudžeto dar dviem šildymo sezonams ir atitinkamą įstatymo projektą pateiks Seimui ateinančią savaitę.
Taip pat Vyriausybė įvertino galimybes naudoti atskirose įmonėse šildymui gaminti kurą, nuo kurio jau buvome pasitraukę (konkrečiai kalbant, mazutą) dėl ekonominių sumetimų. Dėl to reikės tam tikrų įstatymų patikslinimų, kurie taip pat bus pateikti ateinančią savaitę.
Padidinus valstybės remiamas pajamas nuo šių metų birželio 1 dienos ir atsižvelgiant į tai, kad ir toliau nebėra taikomi turto normatyvai, pinigines kompensacijas šildymo išlaidoms apmokėti galimybę gauti turės tikrai labai didelė dalis Lietuvos namų ūkių, tačiau siekdami taip pat supaprastinti popierinius reikalus, kurie yra susiję su prašymų teikimu, pateiksime tam tikrų įstatymo patikslinimų – jie leis paprasčiau pateikti prašymus, o pateikti prašymai tiesiog galios ilgesnį laiką, nes šildymo kainų mažėjimo artimiausiu metu numatyti, deja, negalime.
Vyriausybė taip pat priėmė savo lygmens sprendimus, susijusius su biokuro pasiūlos didinimu rinkoje, įskaitant ir Valstybinės miškų urėdijos dalyvavimą tiekiant biokurą. Tikimės, kad tai taip pat padės spręsti šildymo kainų didėjimo problemas.
Į Seimo rudens sesijos darbų programą Vyriausybė taip pat pasiūlys ilgalaikio projektavimo programas, tai yra tuos dokumentus, kurie įgyvendins liepos mėnesį pasirašytą Seime partijų susitarimą dėl Lietuvos nacionalinio saugumo artimiausio laikotarpio sustiprinimo.
Taip pat bus pateiktas ilgalaikių valstybinių saugumo programų rengimo planas ir jį įgyvendinančios viešojo saugumo stiprinimo ir krašto apsaugos sistemos plėtros programos iki 2030 metų.
Taip pat Seime yra jau pateikti ir, tikėkimės, per rudens sesiją bus priimti įstatymai dėl ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo teisinio reglamentavimo tobulinimo.
XVIII Vyriausybė, nepaisant vis iškylančių naujų iššūkių ir krizių, vis tiek jaučia pareigą vykdyti savo programą ir valdančiosios koalicijos susitarimus, todėl taip pat bus teikiami tie teisės aktų projektai, kurie įgyvendina mūsų programinius įsipareigojimus. Svarbiausias iš jų turbūt yra valstybės tarnybos pertvarkos paketas. Man labai gaila, kad viešoje diskusijoje labai dažnai šis paketas yra, taip sakant, sukoreguojamas iki Seimo narių atlyginimo, nors visi puikiai jau turėtų žinoti, kad joks esamas Seimas savo atlyginimų pasididinti negali. Net jeigu šitie sprendimai bus priimti, jie įsigalios tik naujos kadencijos Seimui. Tikėčiausi, kad jie būtų priimti, tuomet naujos kadencijos Seimo rinkimuose galbūt turėtume ir didesnę kandidatų konkurenciją. Bet esmė yra ne čia. Tiesiog politikų atlyginimai, teisėjų atlyginimai, kitų pareigūnų atlyginimai turi koreliuoti su bendru Valstybės tarnybos atlyginimų lygiu. Tai, kad valstybės tarnybos atlyginimai yra nekonkurencingi, neleidžia valstybės institucijoms pasitelkti specifinės kompetencijos specialistų, itin gerai apmokamų privačioje rinkoje, ar tai būtų informacinės technologijos, ar kibernetinė sauga, ar kiti labai labai aktualūs dalykai, ne tik menkina paslaugų kokybę viešojo valdymo institucijose, bet taip pat ir sukuria papildomų kaštų mokesčių mokėtojams. Tos kompetencijos stygius, tiesą sakant, neleidžia optimaliai atlikti, tarkime, specifinių viešųjų pirkimų ir taip pat spręsti kitų labai aktualių klausimų.
Vyriausybė taip pat numato įgyvendinti programos pažadą savivaldai – pateiks savo pateiktą derinti viešumoje ir jau baigiamą koreguoti po pastabų Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimo projektą. Jį vėliau būtų galima sujungti su Prezidento jau anksčiau pateiktu įstatymo projektu ir pasirinkti optimalų reguliavimą. Juo būtų sudarytos galimybės savivaldybėms pasiskolinti lėšų bendrajam finansavimui investicijų projektams įgyvendinti ir taip pat kitomis aplinkybėmis. Tačiau vėlgi gana dažnai pastaruoju metu girdėdama teiginius, kad viską galima pasiskolinti visiems gyvenimo klausimams ir bet kiek, norėčiau pasakyti, kad skolinimasis yra galimybė spręsti tam tikrus iššūkius, bet neturi būti sprendimas savaime.
Atsižvelgdama į politinių partijų, valstybės institucijų, visuomenės ir mokslininkų sutartus tikslus dėl miškų ir siekdama plėtoti gamtos vertybių apsaugai palankią miškininkystę, miškų įtraukimą į kompleksinę miškų ūkio veiklą apsaugoti didžiausią gamtinę vertę turinčius miškus, Vyriausybė taip pat planuoja pateikti Miškų įstatymo projektą.
Ketiname pateikti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimą. Jis numatys ilgalaikes centralizuotos šilumos tiekimo sistemų planavimo ir motyvavimo, investicijų motyvavimo priemones. Jos būtų susijusios su šilumos sistemų dekarbonizacija, šilumos vartojimo efektyvumo didinimu, šilumos vartojimo paklausos ir atitinkamai nuostolių mažinimu.
Vyriausybės pateiktas pasiūlymų paketas rudens sesijai – 96 pozicijos – mažiausias per šią kadenciją. Taip bandome įvertinti ankstesnes kadencijas, kai nemaža dalis Vyriausybės pateiktų projektų nebuvo priimama taip, kaip numatyta, o dalies Vyriausybė ir nespėjo pateikti suplanuotu laiku. Todėl labai kritiškai įsivertinę savo galimybes pateikti įstatymų projektus, o Seimui tuos projektus apsvarstyti, apsiribojome 96 įstatymų projektų paketais. Galvojame, kad diskusijos dėl šių paketų, ypač dėl valstybės tarnybos, Seime turėtų užimti ir taip gana daug laiko, kad būtų verta Seimo darbotvarkę perkrauti labai labai ilgu įstatymų sąrašu. Vyriausybė taip pat ketintų pateikti biudžetą šių metų rudens sesijoje anksčiau, negu tai yra įprasta, tam, kad diskusijos dėl 2023 metais numatomų priemonių prasidėtų taip pat anksčiau. Manome, kad kuo anksčiau bus rasti sprendimai ir sutarimai šiais klausimais, tuo visiems bus naudingiau ir paprasčiau planuoti ateitį.
Pabaigai pasakyčiau, yra tokia nuvalkiota tezė, kad krizė yra galimybė, bet taip pat turbūt neverta pamiršti, kad tiek Lietuva didžiuosius modernizacijos proveržius, tiek ir Europos Sąjunga didžiuosius savo proveržius paprastai pasiekia per krizes. Tai man suteikia vilties, kad šį sykį taip pat reikšmingai sustiprėsime kaip visuomenė ir kaip valstybė. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkui, premjere. Jeigu yra pageidaujančių frakcijų atstovų pristatyti savo teikimus dėl darbų programos, tai dabar laukčiau pakeltų rankų. Ar yra tokių? Taip, dvi frakcijos, matau, pakėlė rankas, pirma – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiama Seimo Pirmininke, vicepirmininke, gerbiama premjere, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ į Seimo rudens darbotvarkę siūlys įtraukti svarstymus dėl daugiau nei 50 įstatymų pataisų. Parlamentarai sieks skubiai spręsti kritinę situaciją, gerinti žmonių ekonominę ir socialinę padėtį elektros ir šildymo rinkose, tobulinti Darbo kodeksą ir valstybės tarnybos reformą, įteisinti tarėjų institutą Lietuvos teismuose.
Vyriausybės neveiksnumas privedė prie kritinės situacijos energetikos srityje, artėjančios žiemos su dideliu nerimu laukia tiek gyventojai, tiek verslas, todėl esame numatę konkrečias skubios pagalbos priemones ir jas siūlysime tvirtinti Seimui. Viena iš jų – ne tik šildymo, bet ir elektros išlaidų kompensacijos laikinus finansinius sunkumus patiriančioms šeimoms ir verslams, jeigu jų sąskaitos už elektrą viršija 10 % išlaidų. Gaila, kad Energetikos ministerija kai kuriais atvejais nevykdė kontrolės, mes pastebėjome tai, kai turėjome su „Perlas Energija“ tokių problemų, kokios iškilo šiandien gyventojams. Konkrečiai jau pateiktas ir pasirašytas projektas, kad būtų atšauktas 2 gigavatų saulės energijos pagaminimo ribojimas įstatyme. Atsižvelgiant į tai, Seimo demokratai teiks Piniginės socialinės paramos, Elektros energetikos, Atsinaujinančių išteklių energetikos, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymų pataisas.
Frakcijos atstovai taip pat siūlys įvesti kvotas neįgaliųjų įdarbinimui viešajame sektoriuje, keisdami Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, taip siekdami suteikti didesnę galimybę įsidarbinti neįgaliems asmenims. Parlamentarų teigimu, šiuo metu tokių kvotų apskritai nėra, o Vyriausybės planuojama neįgalumo nustatymo reforma neatneš reikiamo proveržio.
Parlamentarai teiks ir Švietimo įstatymo 9 straipsnio papildymą, kuriuo siekiama apibrėžti visos dienos mokyklos veiklos organizavimo vietą Lietuvos švietimo sistemoje, remiantis jos modelio, išbandymo bei kitų Europos Sąjungos valstybių patirties analize. Be to, demokratai siūlys plėsti nemokamą maitinimą mokyklose trečiokams tęsdami praeitos Vyriausybės sprendimus dėl pradinukų sveiko maitinimo įpročių skatinimo ir skurdo mažinimo.
Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ telks dėmesį į dabartinės Vyriausybės rudens sesijoje planuojamą valstybės tarnybos reformą gindama valstybės tarnautojų teisę į socialines garantijas. Taip pat numatyta teikti dar daugiau Darbo kodekso pataisų. Akivaizdu, kad po naujojo Darbo kodekso priėmimo praėjus penkeriems metams laikas imtis darbo tobulinant teises. Pavyzdžiui, stiprinti darbuotojų atstovavimą ir profsąjungų veiklos apsaugą, palengvinti streiko teisę. Būtini suminės darbo laiko apskaitos pokyčiai suteikiant daugiau poilsio tokių profesijų, kaip vairuotojai, atstovams.
Seimui bus siūloma svarstyti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą, kuriuo siekiama suteikti savivaldybių taryboms teisę netaikyti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu numatytų lengvatų, kai pagal nustatytą tvarką nekilnojamasis turtas yra pripažintas apleistu ir neprižiūrimu. Pakartotinai bus teikiami išankstinės pensijos sistemos pakeitimai, kurie leis gauti didesnes senatvės pensijas išankstinių pensijų gavėjams. Taip pat parlamentarai kvies Seimą grįžti prie Konstitucijos 48 ir 109 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, numatančio, kaip jau ir minėjau, tarėjų instituto įteisinimą Lietuvos teismuose. Apie tai, manau, jau kalbėta ne kartą. Be to, demokratai sieks didinti parlamento vaidmenį ekstremalios situacijos metu, priešinsis bandymui atšaukti Darbo kodekso galiojimą per nepaprastąją ar ekstremaliąją padėtį. Taip pat parlamentarai siūlys keisti vienišų žmonių palaikų laidojimo įstatymą numatant papildomas garantijas vienišiems žmonėms.
Mes turime nepamiršti, kad kiekvienas priimtas teisės aktas turi padėti žmonėms ir verslui įgyvendinti, išgyventi tokiu sunkiu laikotarpiu. Gaila, kad šiandien premjerė savo kalboje įvardino, kad tai nepriklauso nuo mūsų valios. O manau, Vyriausybė ir Seimas gali padėti kiekvienam žmogui ir rūpintis savo žmonėmis. Tai šiandien ir yra mūsų visų vienas bendras tikslas. Mums svarbiausia, kaip šiandien turi išgyventi mūsų Lietuvos žmogus ir verslas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau. Regionų frakcijos teikimą dėl darbų programos pageidavo pristatyti naujoji seniūnė R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Mieli kolegos, pirmiausia su nauja sesija, su naujais darbais. O tikrai manome, kad mes turėtume jau šiandien imtis konkrečių veiksmų, nes ši sesija bus ypatinga laukiant to neramaus rudens, apie kurį kalba visa Lietuva. Kaip ir visa Europa, be abejo. Šiandien visi suvokiame tuos iššūkius geopolitinių neramumų kontekste. Tiek visos Europos, bet ir mūsų Lietuvos.
Svarbiausias mus visus jungiantis žodis yra „saugumas“. Tai ne tik sąvoka – tai prievolė politikams veikti. Ji įgauna ypatingą prasmę kylant žmonių nerimui. Saugumas – tai ne tik gynyba ir krašto apsauga. Tai, be abejo, šios sesijos darbų kontekste yra svarbu, bet jau sutarta. Pasirašytas nacionalinis partijų susitarimas atliko už Vyriausybę darbą, didesnę jo dalį.
Saugumas – tai, be abejo, ir socialinis saugumas, kuris tampa ypač trapus šiuo metu. Tikrai matome neregistruotų projektų idėjas, bet ne konkrečius veiksmus. Tai ir ekonominis saugumas, kai infliacijos vėzdas smogia labai skaudžiai ir žmonės laukia ne padejavimų, kad mūsų infliacijos lygis yra 21 % ir kažin ar tai dar pikas, o laukia taip pat konkrečių sprendimų ir šios valdžios veiksmų.
Pristatant programą mes išgirdome žodžius: „pateiksime įstatymus“, „pasiūlysime kažką“, „bus pateiktas planas“. Skamba kaip naujokų partijos rinkimų debatuose prisistatymas. Tikėjomės, kad programa, kaip ir minėjau, nuo šios sesijos pirmų dienų virs sprendimais dėl gyventojų pajamų, socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių, senjorų poreikių, dėl būtinųjų maisto produktų ir paslaugų kainų, dėl šildymo sezono suvaldymo, nes visuomenės baimė kaip nors turėtų pasiekti Vyriausybės ausis, ir elektros energetikos, kitų išteklių kainų ir privačiam, ir verslo, ir, be abejo, visam viešajam sektoriui. Viešasis sektorius – kiekviena mokykla, kiekvienas vaikų darželis ar socialinė įstaiga – sunerimęs, kaip jis su tais biudžetais gyvens.
Užspaudusi fiskalinės drausmės žnyplėse mūsų Vyriausybė palaikė savivaldybes (sau atleidusi skolinimosi galimybes, savivaldybes palaikė) ir dabar girdime, kad jau pribrendo įgyvendinti savivaldybėms pažadą, kad ir jų finansiniai poreikiai yra svarbūs. Matome gražų tikslą, įrašytą mūsų programoje, kad bus, atsiras lankstesnių savivaldybėms taikomų fiskalinės drausmės taisyklių numatymas. Labai tikimės, kad tai bus ne numatymas, o virs kažkuo daug konkretesniu.
Mano vertinimu, pats pristatymas yra neryžtingas, mūsų premjerės pristatymas. Tuo visada garsėdavo ankstesnėse, bet šiai sesijai ir šiuo laikotarpiu tai tikrai nekonkretu, nesolidu, nejautru gyventojų atžvilgiu. Tai tokia ramunėlių arbatėlė iš kažkokių menamų 96 įstatymų projektų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Tik atkreipiu dėmesį, kad dabar yra laikas, skirtas frakcijų teikimams pristatyti. O diskusija dėl visos programos, dėl Vyriausybės teikimo bus svarstymo stadijoje. Tikiuosi, kad tą žanrą teisingai supranta Darbo partijos frakcijos atstovas V. Gapšys, kuris pristatys Darbo partijos frakcijos siūlymus dėl darbų programos.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Žanras yra toks, kad Darbo partijos frakcija ne tik turi pristatyti projektus, bet ir turi kontroliuoti tai, ką valdančioji koalicija nepadaro ar padaro blogai. Tai tą žanrą mes taip ir išnaudosime.
Tikrai Darbo partijos frakcija koncentruosis šią sesiją į energetiką ir socialinę sritį. Mes matome, kad Vyriausybė nepadarė dar namų darbų, ir matome, kad neužtikrina energetikos kainų užfiksavimo iki reikiamo lygio. Vakar spaudos konferencijoje kartu su kitais frakcijos kolegomis ir naujuoju Darbo partijos pirmininku A. Mazuroniu pristatėme lūkesčius, kuriuos, matome, turi pasiekti Vyriausybė. Pirmiausia – užfiksuoti elektros energijos kainą, kad gyventojams nesiektų daugiau negu 24 centų už kilovatvalandę, o verslas galėtų už 20–25 centus, be pridėtinės vertės mokesčio, gauti elektros energijos ir nestabdyti savo gamybos taip, kaip nutiko dabar, kai jau daugiau negu dešimt įmonių buvo priverstos sustoti ir nebegaminti produkcijos.
Mes patys esame ir įregistravę projektų, kurie galėtų prisidėti prie socialinės gerovės. Pirmiausia mes esame įregistravę Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis suteiktume didesnį neapmokestinamųjų pajamų dydį šeimoms, auginančioms vaikus. Manome, kad ši programa, kuri buvo vykdoma anksčiau ir, deja, buvo pabaigta, turėtų būti atnaujinta. Esamoje finansinėje situacijoje, mes matome, sunkumus jaučia ne tik nepasiturintys asmenys, bet ir šeimos, auginančios vaikus. Mes matome didėjančias palūkanų normas. Tas reiškia būsto paskolų augimą, tas reiškia lizingų įvairiausių išlaidų didėjimą. Todėl manome, kad ne tik socialiai pažeidžiamos šeimos turėtų gauti paramą, bet ir tos šeimos, kurios augina vaikus ir kuria Lietuvos ateitį.
Mes matome, kad dalį projektų reikės teikti ir su valstybės biudžetu. Džiaugiamės, kad premjerė šiandien pasakė, kad valstybės biudžetas bus pateiktas anksčiau, negu įprastai yra daroma, ir manome, kad tam reikės susitelkimo tiek iš valdančiųjų, tiek iš opozicijos.
Taip pat esame sunerimę dėl to, kad dabartinė numatyta valstybės tarnybos tam tikra reforma neatspindi visų valstybės tarnautojų lūkesčių, todėl esame pasiryžę registruoti projektus, susijusius su baziniu pareiginės algos dydžiu, kad jis būtų tinkamai pakeltas atsižvelgiant į didelį infliacijos lygį.
Taip pat mes stebėsime, kaip Vyriausybė, kuri yra įpareigota įstatymu kelti minimalią mėnesinę algą, vykdo savo įsipareigojimus. Mes atsiejome minimalios algos kėlimą nuo tam tikrų politinių tendencijų, bet esame įsipareigoję įstatymu, kaip kelsime atsižvelgdami į ekonomines tendencijas. Deja, vis dažniau girdime, kad gali būti, kad tos tendencijos bus neįgyvendintos. Todėl mes, kaip politinė partija ir kaip frakcija Seime, dėsime visas pastangas, kad įstatymas būtų vykdomas ir įsipareigojimai, kurie numatyti įstatymu, būtų įgyvendinti.
Taip pat mes nematome kai kurių projektų, kuriuos norėtume pastebėti ir iš Vyriausybės teiktų. Suprantame, kad Vyriausybė sumažino projektų skaičių, tas yra labai teigiamas ženklas ir yra koncentravimasis, bet mes nepastebėjome tokių projektų kaip mokesčių reforma. Vyriausybė buvo sakiusi, kad reformų langas užsidaro jau su praeita sesija, ar tai turėtume suprasti, kad mokesčių reforma yra atidedama, ar tie klausimai bus palikti? Jeigu taip nutiktų, Darbo partijos frakcija yra pasiruošusi žiūrėti iš savo perspektyvų ir iš savo rinkimų programos, ką turėtume įregistruoti, ir tai darysime jau šią sesiją.
Todėl esame nusiteikę darbingai sesijai. Esame nusiteikę palaikyti tuos projektus, kurie neša gerovę Lietuvos žmonėms, ir dirbsime parlamentinėje kontrolėje bei teiksime savo iniciatyvas ten, kur matysime, kad Vyriausybė savo darbo nepadaro. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau frakcijų atstovų pakeltų rankų lyg ir nemačiau. Tuomet būtų klausimai ir tai, matyt, bus daugiausia pagrindinei programos teikėjai Vyriausybei. Tam klausimų žanrui skirsime 20 minučių. Pirmasis klausia ką tik kalbėjęs V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Jau šiek tiek užsiminiau. Norėjau paklausti gerbiamos premjerės dėl mokesčių reformos, ar yra kas nors planuojama šią sesiją pateikti, nes kaip ir buvo jūsų pačios pasakyta, kad reformų langas užsidaro? Mes suprantame, kad galbūt jų ir reikia atsisakyti, tų reformų, gal jos nebetinka? Tiesiog norėtume žinoti ir ruoštis iš savo pusės. Jūs jau atsakėte dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir dėl šildymo, todėl tikrai lauksime kitą savaitę to projekto, nors jo nėra sesijos darbų programoje, bet suprantame, kad krūvis didelis. Bet norėjau pasiteirauti dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekto. Nieko nematyti Vyriausybės iniciatyvų, ar bus dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, ko lyg ir irgi yra lūkestis, dėl didinimo, bet projekto sesijos darbų programoje nematome.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimus. Pradėsiu nuo paprastesnio klausimo apie neapmokestinamąjį pajamų dydį. Visada šitas įstatymas yra biudžeto paketo sudėtinė dalis, taip bus ir šį kartą. Konkretūs skaičiai priklausys, be kita ko, nuo sprendimų dėl minimalios algos. Šitas sprendimas dar kol kas nėra priimtas, kaip žinote, nes projekcijos bus atnaujintos pirmadienį. Finansų ministerija paskelbs darbo užmokesčio augimo kitiems metams projekciją. Tada bus diskusija Trišalėje taryboje. Labai norėčiau tikėtis, kad darbdaviai su darbuotojais susitars, bet iki šiol buvusi patirtis tą mano tikėjimą šiek tiek silpnina, tai greičiausiai sprendimą dėl minimalios algos gali tekti priimti Vyriausybei. Žinoma, su tuo taip pat bus susijęs ir atitinkamai NPD didinimo žingsnis. Tai tikrai bus biudžeto pakete ir dėl to abejonių jokių nėra. Tiktai tiek, kad mes jau paprastai tų įstatymų kaip lydimųjų nespecifikuojame, bet aš galiu patikinti, kad bus.
Dabar kalbant apie bendresnius dalykus, susijusius su mokesčių reforma. Finansų ministerija yra paruošusi neblogą pasiūlymų paketą, kuris nebūtų susijęs su biudžetu, nes tai yra klausimai, kurie yra labiau susiję su tolesne perspektyva. Tame pakete yra įvairių siūlymų. Yra siūlymų, kurie kažkam patiks, kažkam nepatiks, nes patinka paprastai tiktai tie siūlymai, ką ir iš jūsų kalbos girdėjau – visos mokesčių reformos turi būti tokios, kad visiems mokesčiai turi sumažėti. Tuo pačiu metu valstybė turi garantuoti verslui 20 centų už kilovatvalandę ir dar visokiausių kitų dalykų. Jeigu jūs mokate skaičiuoti… Jau kas jau kas, gerbiamas Vytautai, jūs mokate skaičiuoti. Jūs atsisėsite, suskaičiuosite ir matysite maždaug keliais milijardais tai prasilenkia. Yra, mano vertinimu, subalansuotas pasiūlymų paketas, kuris sprendžia ne vieną problemą, ir būtų galima tokį paketą pradėti Seime svarstyti atitinkamai susitariant dėl įsigaliojimo terminų. Bet kada konkrečiai tą paketą mes galėsime jau paruošti ir pateikti Seimui, ar tai bus lapkričio, ar gruodžio mėnuo, ar galbūt pavasario sesija, dabar aš pasakyti turbūt negalėsiu, bet mes jį pateikti turėsime. Taip pat, kaip ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, nes šitų projektų pateikimas Seime yra sąlyga, nuo kurios priklauso Atsigavimo fondo pinigų skyrimas Lietuvai. Norėčiau, kad Seimo nariai taip pat įvertintų, kad sprendimas nepriimti svarstyti šitų pasiūlymų (aš nesakau, priimti su konkrečiais įsigaliojimo terminais ar konkrečia schema, bet net nepriimti svarstyti šitų siūlymų) turės tam tikrų pasekmių, taip pat ir toms išlaidoms, kurias mes esame suplanavę visi kartu finansuoti Atsigavimo fondo lėšomis. Čia yra tokia svarbi, mano nuomone, informacija. Manau, kad tie projektai Seimui bus pateikti, o ar Seimas priims juos svarstyti, jau bus Seimo valia.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama premjere, tikrai sutinku su jumis, nes jūs minėjote, kad gyvename kare – ekonominiame, energetiniame kare, tačiau tas karas prasidėjo iš esmės prieš 300 dienų, jeigu taip pasižiūrėjus nuo to, kai Rusija nustojo tiekti dujas Europai, bent jau tuos srautus mažino. Aš pasigendu vieno dalyko tiek iš Vyriausybės, tiek apskritai iš Seimo, nes, pavyzdžiui, Seimas nesurengė nė vieno neeilinio posėdžio tuo klausimu, kaip ketina spręsti ekonominius, energetinius klausimus.
Mano klausimas pačiai Vyriausybei, kur gi yra tas energetinės krizės įveikimo planas, nes mes dabar kalbame apie lempučių sukinėjimus, apie greičio mažinimus? Tai yra galbūt plano dalis, bet kur yra pats visas planas?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Mielas kolega, kai pavasarį energetikos ministras Seime pateikė du įstatymų projektus, susijusius su atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje, tai aš jums pasakysiu, čia ir yra planas, nes jūs puikiai žinote, kokia yra, na, norėčiau tikėti, kad jūs žinote, kokia yra Lietuvos pagrindinė problema. Pagrindinė problema yra ta, kad mes neturime generacijos, nes tai, kas yra susiję su tiekimo saugumu, tai tikrai Vyriausybė jau per tuos 300 dienų savo darbą padarė ir tikrai yra užtikrinta, kad netrūksta nei elektros, nei dujų netrūks.
Klausimas yra kainos. O štai kainos klausimas yra tiesiogiai susijęs su tuo, kad savo generacijos mes neturime, ir už tai „ačiū“ pasakyti yra tikrai daug kam, kabutėse „ačiū“. Manau, kad, sakau, čia yra atskiras klausimas, labai galbūt vertas netgi Seimo gilesnių diskusijų ir laiko tam skyrimo, kad paskui, taip sakant, po 20 metų, kai išsitrina atmintis, nebūtų taip, kaip su pono S. Jakeliūno komisija kažkada buvo, kai jis viską pamiršo, ką anksčiau prisiminė, ir sugalvojo kažkokią naują versiją. Bet čia ir yra atsakymas, nes ir visos tos priemonės, kurios yra šalia siūlomos, tarkim, paramos verslui ar Aplinkos ministerijos, ar Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip pat bus orientuotos į tai, kad būtų ilgalaikiai sprendimai, nes taip, kompensacijos yra netvarus būdas, trumpalaikis būdas ir jisai gali tikrai laikinai, na, problemą leisti sumažinti, bet pagrindinė problema yra generacijos trūkumas. Tai būtent tą reikia ir daryti, šitą problemą ir reikia spręsti, tą ir darysime.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Mazuronis.
A. SYSAS (LSDPF). O A. Sysas?
PIRMININKAS. Atsiprašau, praleidau A. Sysą. Gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Jurgi, kad pastebėjote. Pirmiausia noriu padėkoti ir Seimo Pirmininkei, ir Ministrei Pirmininkei už pristatymą. Džiaugiuosi ypač Vyriausybės noru pateikti mažiau, bet kokybiškų įstatymų, ir juos visus apsvarstyti ir priimti. Tai yra labai geras pavyzdys būsimoms vyriausybėms. Bet kai aš pasižiūrėjau į tai, kiek užregistruotų įstatymų, tai didesnė pusė jų yra neregistruotų. Aš suprantu, kad jūs norite padaryti kaip galima geriau, išdiskutuoti su visomis grupėmis, kurias vienaip ar kitaip palies tas klausimas, bet, pavyzdžiui, dėl valstybės tarnybos pertvarkos diskusija vyksta iki jūsų atėjimo į valdžią jau dvejus metus ir dar nė vienas įstatymas neįregistruotas, ir mes diskutuojame viešojoje erdvėje apie tuos dalykus, kurių nerandame koncepcijose. Ar galite man pasakyti, kad ne karas Ukrainoje yra priežastis, kad tiek neregistruotų įstatymų?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Algirdai. Ne, aš sakyčiau, kad čia yra labai labai sunkiai išgyvendinama lūkesčių nesutapimo su galimybėmis problema ir, man atrodo, jinai valstybės tarnyboje yra sunkiai gydoma. Pasakysiu savo garbei tai, kad iš darbotvarkės visi projektai, kurių galimybė registruoti sesijos metu mums kėlė abejonių, buvo tiesiog išbraukti, nes ministerijos kaip visada tradiciškai siūlė daugiau projektų įtraukti į sesijos darbotvarkę. Aš sakyčiau, kad griežtumo atrankai nepritrūko, bet esu tikra, kad visi projektai bus tikrai Seimui pateikti.
Kita vertus, na, čia ponia kalbėjo apie… ponia Rita, atrodo, kalbėjo apie savivaldybių skolinimąsi, kad nežino, kas čia bus, kažkokia paslaptis, premjerė kažką pakalbėjo, tai Vyriausybės projektų, pateiktų derinti, tekstai visi yra vieši, jie juk skelbiami TAP, ir visi žino, kokius projektus mes deriname, kokios yra gaunamos pastabos, nes visa tai yra registruota. Taip pat ir šitie projektai yra paskelbti, jie yra matomi. Jeigu kas nors iš tikrųjų nori žinoti, ką Vyriausybė ketina siūlyti, taip, tegul ten su kokiais nors patikslinimais po derinimo, bet vis dėlto principų lygmeniu jau labai sunkiai būna, kad imtų viskas staiga kažkaip ir apsiverstų aukštyn kojomis, tai tuos projektus surasti, tiesą sakant, yra įmanoma.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, po gana sudėtingų klausimų Ministrei Pirmininkei – gerokai lengvesnis Seimo Pirmininkei, kad Ministrė Pirmininkė galėtų šiek tiek atsipūsti.
Gerbiama Seimo Pirmininke, tikriausiai yra dešimtys įstatymų projektų, dėl kurių vidutiniškai Vyriausybės išvados vėluoja turbūt po 2 mėnesius, bet yra atskirų įstatymų projektų, kad ir Prezidento teiktas Fiskalinės drausmės įstatymas, didinantis savivaldybių finansinį nepriklausomumą, Vyriausybės išvada vėlavo apie metus. Yra ir tokių įstatymų projektų, kai vėluoja iki dvejų metų, jeigu atidžiai ir detaliau pažiūrėtume. Ir yra greta Teisės departamento išvada arba toks pasisakymas, jie mano, kad įstatymo projekto nebūtina stabdyti svarstymo stadijoje, jeigu nėra Vyriausybės išvados, ir yra Statuto pasiūlymų, kurie leidžia daryti pakeitimus, kad įstatymų projektai būtų svarstomi, jeigu Vyriausybės išvada negaunama per tam tikrą laiko tarpą. Kaip jūs vertintumėte tokius pasiūlymus ir ar sutiktumėte su faktu, kad iš Vyriausybės reikėtų atimti įrankį stabdyti įstatymų projektus, kuriems jie nepritaria, Vyriausybės išvadų nepateikimo procedūra?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Gerbiamas kolega, visi pasiūlymai gali būti svarstomi. Šis konkretus pasiūlymas tikrai bus svarstomas, nes jau yra apie tai nemažai kalbėta. Ar iš Vyriausybės turėtų būti paimtas įrankis įvertinti Seimo narių idėjas ir pasiūlymus, kurių tikrai būna įvairiausių? Manau, ne. Manau, kad tai yra svarbus įrankis, kuris, tiesą pasakius, užtikrina ir mūsų sprendimų kokybę.
Ar Vyriausybės pajėgumai visada atitinka mūsų norus ir mūsų lūkesčius? Manau, kad premjerė apie tai pasisakė ir prieš tai kalbėdama, atsakydama A. Sysui į klausimą. Bet jūsų minima iniciatyva tikrai Seime bus svarstoma ir apsispręsime.
PIRMININKAS. Prašom, premjere.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš vis dėlto turėčiau mažą komentarą. Lietuvos Respublikos Seimas išsiskiria kitų parlamentų būryje tuo, kad išties čia yra labai paprasta įregistruoti pasiūlymą, kuris kainuoja pusę Lietuvos Respublikos biudžeto, taip sakant, visiškai ramiai viduryje metų ir dėl to visiškai neišgyventi. Man atrodo, kad būtų svarstymų, jog Vyriausybė kažkaip čia… ir tų projektų skaičius Lietuvos parlamente, deja, bet yra labai nepalankiai išsiskiriantis gausa. Aišku, kad tai kelia Vyriausybei papildomo darbo, nes reikia dėl visų tų projektų teikti tas išvadas.
Man atrodo, ką čia besvarstytų mieli kolegos apie tai, kaip čia Vyriausybę reikėtų, kaip pasakius, pažaboti, reikia taip pat galvoti ir apie tai, kad Seimo narių iniciatyvos negali srauniu domkratu lietis taip, kaip liejasi šiuo metu, antraip bus labai sudėtinga tuos dalykus suderinti.
PIRMININKAS. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Klausimas paprastas – apie rudens sesijos darbų programą. Svarbiausiais prioritetais Seimo Pirmininkė įvardino antibiudžetą. Taip pat daug kur žiniasklaidoje ir premjerė, ir jūs minėjote kainų suvaldymo klausimus, ypač energijos kainų. Tačiau atidžiai peržvelgus Seimo sesijos darbų programą, registruotų konkrečių projektų, kuriuose atsispindėtų konkrečios priemonės, kaip mes suvaldysime tas energijos kainas, kurios lemia infliaciją ir kitas kainas, vis dėlto sunku pamatyti. Čia yra pats aktualiausias klausimas šiandienos visuomenėje ir žmonės to nuolatos klausia ir jūsų, ir mūsų, kaip Seimo narių. Jūsų prerogatyva yra siūlyti tas priemones.
Vis dėlto, jeigu nėra registruotų tų projektų, galbūt galite žodžiu įvardinti, kokias svarbiausias priemones matote, kad būtų suvaldytas energijos kainų augimas?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip, gerbiamoji Ieva, ir priemonė yra labai paprasta. Priemonė bus apribotas elektros energijos ir dujų kainų augimas, nes dabar kaina, kuri yra patvirtinta VERTʼo, yra maždaug 33 centai už kilovatvalandę, kaina, kurią moka žmonės, yra 24 centai už kilovatvalandę, o rinkoje elektra kainuoja virš 50 centų. Tad jūs įsivaizduojate, kad ta likusi suma nedingsta, ji yra kompensuojama iš biudžeto?
Kainas Lietuvoje nustato ne Seimas, ne Vyriausybė, o VERTʼas. VERTʼas nustatys kainas kitam reguliaciniam laikotarpiui, tai yra laikotarpiui nuo sausio 1 dienos, pagal tai, kiek biudžete bus numatyta kompensacijos lėšų. Ir Vyriausybė, pasirinkdama modelį, turi įvertinti keletą dalykų: pirmiausia mes turime įvertinti, kokią mes turime centrinę prielaidą dėl elektros kainos ateinančiais metais, nes nuo to priklauso lėšos, kurias mes turėtume suplanuoti. Ir, atitinkamai, kokiu principu tas kainos kompensavimas kitais metais turėtų būti padarytas.
Čia mes dar turime įvertinti nepriklausomų tiekėjų kainas, nes jos yra skirtingos, skirtingai nuo visuomeninio tiekimo, kur visi turi vieną kainą. Prie nepriklausomo tiekimo yra žmonių, kurie turi mažesnes kainas, negu nustatytos VERTʼo ir net negu kompensacija. Kiti turės didesnes arba kažkas turės persirašyti sutartis ir visas šitas aplinkybes mes kaip tik susiskaičiuojame. Tai priklausys nuo sumos, kuri bus numatyta biudžete. Bet kuriuo atveju mes kalbame tikrai apie labai ženklias sumas, kurias kitų metų biudžete reikės numatyti.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų Seimo Pirmininkei. Gerbiamoji Pirmininke, Vyriausybei nelabai sekasi valdyti valstybės valdomas energetikos įmones, kurių turi kontrolinį akcijų paketą. Galbūt Seimas, kaip valstybės turto valdytojas, galėtų perimti šių įmonių valdymą? Ką jūs apie tai manote?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Aš nemanau, kad tai būtų geras sprendimas.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiama premjere, linkiu sėkmingo naujo sezono jums ir visam mūsų Seimui. Vilties teikia Seimo Pirmininkės šiandienos žodžiai apie kompromisų paieškas. Duokdie.
Gerbiama Seimo Pirmininke, ar, jūsų nuomone, ne per daug dažnai Seime priimamos įvairios rezoliucijos? Jos neturi įstatymo galios, yra labiau tokios politinės retorikos ir autorių savotiško „pasirodymo“. Vienas dalykas.
Antra. Ar jums nereikėtų pristabdyti ir Seimui vengti tokių irgi skubotų, vajinių įstatymų teikimo? Pavyzdžiui, Pilietybės įstatymo pataisos, kai norima greitai nustatyti, kaip atimti pilietybę. Ar nereiktų tokių įstatymų pristabdyti? Ir atvirkščiai…
PIRMININKAS. Baigėsi laikas klausti.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …antra vertus, atvirkščiai, kai reikia skubėti, neskubama, kaip šiandien dėl prezidentūros įstatymo projekto: parašyta – įsigaliojimas nuo rugsėjo 1 dienos, o tik šiandien jis bus teikiamas. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimus. Pirmiausia dėl rezoliucijų. Tikrai rezoliucija rezoliucijai nelygu. Bet aš manau, kad tai yra didelis Seimo pasiekimas ir didelis indėlis reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, kai Seimas pavasario sesijoje priėmė 7 rezoliucijas. Jos visos buvo ir pasvertos, ir išdiskutuotos, ir prisidėjo, mano galva, didele ir ženklia dalimi prie to, kad dėmesys Ukrainai ir iš kitų parlamentų, iš kaimyninių, iš Europos Sąjungos valstybių, buvo didelis. Čia mes buvome tikrai matomi kaip parlamentas. Aš tokioms rezoliucijoms pritariu ir manau, kad jų turėtų būti ir toliau. Tol, kol yra poreikis mūsų parlamentui pasisakyti svarbiais klausimais.
Dabar dėl skubos. Taip, paprastai per daug skubūs sprendimai nėra geriausi sprendimai. Aš atkreipsiu dėmesį, kad šios kadencijos parlamentas kaip tik labai teigiamai išsiskiria tarp ankstesnių. Dėl ypatingos skubos. Mes tokių sprendimų esame priėmę, jei neklystu, šiek tiek daugiau nei 1 %. Palyginti su ankstesniais parlamentais, ypatingos skubos sprendimų yra sumažėję kartais. Tikrai, galite patikrinti šią statistiką. Šiaip vertindama šios kadencijos darbą, aš sakyčiau, tais atvejais, kai yra kritinės situacijos, kaip kad prasidėjus karui, kaip kad esant, tarkime, migracijos hibridinei atakai praėjusią vasarą, Seimas visada susirinkdavo ir priimdavo būtiniausius sprendimus.
PIRMININKAS. Klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas Ministrei Pirmininkei apie ekonomikos dabartį ir ateitį Lietuvoje. Bet prieš tai noriu pasakyti, kai jūs vis bandote aiškinti, kodėl Lietuvoje išskirtinės elektros energijos kainos, tai jūs pažiūrėkite į Vokietiją, ji generuoja elektrą ir eksportuoja į Prancūziją, nes sutartys pasirašytos, kainos yra dar aukštesnės. Taip pat panagrinėkite ir Jungtinę Karalystę.
Bet mano klausimas būtų apie tai, kad antrajame ketvirtyje Lietuvos ekonomika gana susitraukė. Iš visų Europos Sąjungos šalių faktiškai kritimas keturiose Europos Sąjungos šalyse. Ar jūs vertinate dabartinę situaciją ir ateitį, kas bus? Lietuvos didžiausias eksportas yra į Lenkiją, Latviją, Vokietiją. Kaip tik tose šalyse ekonominė situacija dabar yra faktiškai blogiausia tarp visų Europos Sąjungos šalių. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Viską vertiname. Ir tai vertiname. Tą ir sakiau. Galiausiai čia nereikia būti labai dideliu Einšteinu, kad matytume, jog tą numatėme. Jeigu pirmojo ketvirčio augimas buvo virš 5 %, o metinio augimo projekcija nesiekia 2 %, tai kažkur turėtų būti kažkoks kitas skaičius, ar ne, pati aritmetika tą sako. Tikrai tikėjomės ekonomikos lėtėjimo – jį ir matome. Taip, Lietuvos ekonomika yra labai atvira ir dėl to labai jautri tam, kas vyksta mūsų pagrindinių partnerių rinkose, gali būti, kad dėl to ateis papildomų įtampų, bet, žinote, man jau yra gana nemažai galvos skausmo galvoti, kas įvyks su Lietuvos ekonomika. Prognozuoti už Vokietijos protingus žmones ir kitų šalių protingus žmones tikrai turbūt yra ne mano darbas, kaip turbūt ir nereikėtų ieškoti po visą Europą, kur yra dabar didesnė kaina negu Lietuvoje, nes tikrai tokių šalių rasime. Nors tenka matyti tokią informaciją, kad Lietuvoje elektros kaina yra kone didžiausia, kainos augimas išties Lietuvoje yra įspūdingas. Na, jeigu estai gali prisiminti skalūnus, tai mes jau nebeturime, ką prisiminti, deja, turime tiesiog spręsti ir priimti pasekmes tokias, kokias turime dabar.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, 20 minučių laikas, skirtas klausti, išseko. Aš atsiprašau penkių Seimo narių, kurie negalės paklausti, bet, manau, galėsime dar diskutuoti dėl šių projektų komitetuose, o paskui ir Seimo posėdyje.
Dabar motyvai. Vienas – už, vienas – prieš. Už kalba K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Visų pirma noriu pasveikinti visus kolegas ir Vyriausybę su naujos sesijos pradžia. Šita sesija prasideda labai sudėtingu laikotarpiu, taip jau išeina, kad Tėvynės sąjungos vadovaujama koalicija vis turi dirbti krizių metu. Tiesą sakant, ir S. Skvernelio Vyriausybei teko sunkus išbandymas – kovidas, tačiau šitai Vyriausybei irgi ne viena krizė – teko pratęsti kovidą, migrantų krizę, energetikos krizę, infliaciją. Daugelis šių krizių yra nulemtos, arba visos šitos krizės yra nulemtos išorinių veiksnių, ir tai suprantama.
Tačiau aš lygiai taip pat matau darbų programoje ir reformų dalykų ir tuo labai džiaugiuosi. Man asmeniškai labai svarbi yra valstybės tarnybos reforma, ji tikrai seniai turėjo būti vykdoma, geriau vėliau negu niekada, bet šita Vyriausybė imasi valstybės tarnybos reformos, kuri bus kompleksinė. Labai blogai yra viešumoje ji pristatoma, kad neva tik Seimo narių atlyginimų reforma, čia premjerė iš to gražiai pasišaipė. Iš tikro turi būti visa valstybės tarnybos reforma padaryta darni ir tai bus padaryta. Na, ir kitų reformų yra, man laikas trukdo jas išvardinti. Tikrai linkiu visiems mums gero darbo.
PIRMININKAS. Dėkui. Čia sulaukiau klausimų dėl balsavimo momentų. Kadangi darbotvarkėje buvo nurodyta balsavimo pradžia 11 val. 10 min., o mes šiek tiek užtęsėme svarstymus, tai turime balsuoti, todėl balsuosime po kiekvieno klausimo. Dabar dar prieš pasisakys A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Na, tokia rudens sesijos darbų programa atrodo labai, kaip čia pasakius, tuščia, nes daugelis projektų yra visiškai neregistruoti, premjerė, Seimo Pirmininkė sako, kad tie projektai bus kada nors pateikti. Tokį projektą labai sunku palaikyti, čia aš palyginčiau su kokiu nors studento baigiamuoju arba kursiniu darbu, kuriame yra kokių 30 lapų iš 60, parašyta, kad informacija bus pateikta kada nors. Tokį projektą ir tokį kursinį būtų labai sunku praleisti. Šiuo atveju tikrai nebalsuosiu prieš, bet tikrai susilaikysiu ir raginu kolegas, nežinančius, už ką balsuoja, susilaikyti.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar balsuosime, ar pritariame po pateikimo Seimo sesijos darbų programos projektui. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 110: už – 60, prieš – 9, susilaikė 41. Po pateikimo programai pritarta. Programą galės svarstyti visi komitetai. Tai yra jau įprastas dalykas. Seime mes numatytume svarstymą rugsėjo 15 dieną. Galime dėl to bendru sutarimu sutarti, tikiuosi. Dėkui.
A. Petrošius dėl vedimo tvarkos ar dėl kažko. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Su mano technika, akivaizdu, įvyko nesusipratimas – paspaudus pliusiuką užsidegė raudona. Norėčiau, kad balsas vis dėlto būtų už.
PIRMININKAS. Gerai, protokole parašysime. Baigėme šį klausimą.
11.26 val.
Politinių organizacijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1280GR (pateikimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Politinių organizacijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1280 (Prezidento grąžintas). Pranešėjas – patarėjas P. Mačiulis.
P. MAČIULIS. Gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Nausėda, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi, grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Politinių organizacijų įstatymą. Šalies vadovas pažymi, kad priimant šį teisės aktą nebuvo paaiškinta, kodėl kilo būtinybė artėjant 2023 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų ir merų rinkimams reikšmingai didinti visuomenei įprastą ir jau nusistovėjusį minimalų visuomeninių rinkimų komitetų steigėjų skaičių.
Prezidentas atkreipia dėmesį, kad toks reikalavimas daro tiesioginę įtaką komitetų įsteigimo galimybėms, kartu ir galimybėms jų nariams dalyvauti rinkimuose į politinę atstovaujamą instituciją. Įstatyme įtvirtintas žymus minimalaus steigėjų skaičiaus didinimas reikšmingai apsunkina ne tik politinių komitetų steigimą, bet ir jų tęstinės veiklos galimybes.
Šalies vadovo įsitikinimu, toks teisinis reguliavimas nesudaro sąlygų į vietos savivaldą ir Europos Sąjungos reikalų sprendimą įtraukti kuo daugiau politinio proceso dalyvių, kurie atstovautų asmenims, turintiems skirtingą pasaulėžiūrą, ateities viziją ir politinę valią.
Šalies vadovas atkreipia dėmesį ir į Politinių organizacijų įstatyme esančią nuostatą, kad dauguma pareigų ir politinėms partijoms taikomų reikalavimų yra taikoma ir politiniams komitetams. Kartu niekaip to nepagrindžiant įtvirtinama nevienoda šių organizacijų teisių apimtis. Pavyzdžiui, valstybės biudžeto asignavimai gali būti skiriami išimtinai tik politinėms partijoms.
Siekdamas užtikrinti konstitucinių reikalavimų laikymąsi, taip pat politinių komitetų nuolatinės veiklos sąlygas ir tęstinumą, Prezidentas siūlo įstatyme numatyti valstybės biudžeto lėšų skyrimą politinių komitetų veiklai finansuoti ir taip sudaryti sąlygas skirti pasiekimus rinkimuose atspindintį valstybės biudžeto finansavimą ne tik partijoms, bet ir politiniams komitetams.
PIRMININKAS. Klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Situacija tokia, kad greičiausiai ne jūsų reikėtų klausti, o Seimo Pirmininkės. Išties visą vasarą mes pralaikėme Seime veto, neeilinės sesijos nebuvo. Be abejo, Prezidentas, teikdamas dekretą, atrodo, liepos 15 dieną neįvertino, kad Seimas taip ilgai marinuos projektą. Dabar įstatyme mes turime rugsėjo 1 dieną kaip įsigaliojimą ir turime labai keblią teisinę situaciją, nes Seimas negali taisyti įstatymo projekto didesne apimtimi, negu yra Prezidento veto. Kaip jūs šią situaciją vertinate ir gal kokias išeitis matote?
P. MAČIULIS. Prezidentas, pasirašydamas veto, tikėjosi, kad Seimas susirinks bent kartą vasarą, tačiau šiuo atveju, tiek priimant veto, tiek jį atmetant, vis tiek galiotų ta pati data. Tiesiog kiek mes konsultavomės su juristais, su Vyriausiąja rinkimų komisija, turbūt didelių problemų čia dėl to neturėtų kilti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Valandas išlaikytume, padarytume truputį anksčiau posėdį ir paduotume.
PIRMININKAS. Kadangi kolegės klausimas buvo kaip ir Seimo vadovybei, tai aš galbūt atsakysiu. Toje situacijoje, kad nebūtų antikonstitucinių mūsų sprendimų, kadangi tokia situacija yra iš esmės neaprašyta Seimo statute, Seimo Pirmininkė gali pasinaudoti tuo paskutiniu Seimo statuto straipsniu ir pateikti siūlymą, kaip spręsti tą situaciją, tai yra pasiūlyti išbraukti tą datos sakinį. Tada įstatymas įsigalios įprasta tvarka ir nebus to ginčo dėl jo įsigaliojimo atgaline data. Tai čia nepriklausomai nuo to, kaip mes apsispręsime dėl Prezidento veto.
Toliau klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš ne paties pranešėjo norėčiau paklausti, bet pačios Seimo Pirmininkės. Kadangi ji yra salėje, tai kreipiuosi į ją, galbūt galėtų jinai pakomentuoti ir atsakyti, kodėl taip aplaidžiai buvo pasielgta su šiuo projektu. Nebuvo sukviesta neeilinė sesija ir šis projektas nebuvo pristatytas, buvo pažeisti teisėti lūkesčiai.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, aš jau bandžiau atsakyti. Kadangi aš esu posėdžio pirmininkas, tai dar kartą galiu pakartoti, kad neeilines sesijas inicijuoja ne Seimo Pirmininkė, o iniciatoriai, kurie deda parašus. Seimo Pirmininkė neturi galios įrašyti jūsų pageidaujamą klausimą į tą neeilinės sesijos darbų programą. Jūs puikiai tai žinote. Ir neeilinės sesijos iniciatoriai nėra įpareigoti esančių vetavimų ar kitų iniciatyvų. Prašau, jeigu jūs dar ką nors vis tiek norite akcentuoti.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Visgi, gerbiamas posėdžio pirmininke, aš kreipiuosi į Seimo Pirmininkę, kad būtų atsakyta. Ačiū.
PIRMININKAS. Bet, kolega, jūs puikiai suprantate, kad dabar ne tas žanras. Seimo Pirmininkė pagal Seimo statutą sesijos metu gali atsakyti į Seimo narių raštu pateiktus klausimus. Yra ta procedūra aprašyta. Aš jau geranoriškai paaiškinau situaciją, manau, kad Seimo nariai išgirdo. (Šurmulys salėje)
Toliau klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų susietas su politinės sistemos stiprinimu. Vakaruose visgi demokratija laikosi ant politinių partijų ir jūsų siūlymas, kiek aš suprantu, bandant įtikti komitetams, silpnina šią sistemą. Ar mes nenusirisime taip, kad… Visgi partijos yra tęstinumas, atsako už savo žodžius, veiksmus, rinkėjai gali ketveriems, aštuoneriems metams pašalinti, taip sakant, iš politinio žaidimo, kai kada dar ilgesniam laikui. O komitetai, taip sakant, susirinko ir gali kitą dieną po neįvykusių rinkimų dingti iš politinio žemėlapio. Kaip jūs galvojate, ar tokie Prezidento siūlymai sustiprins mūsų politinę sistemą ir, taip sakant, mes judėsime europietišku keliu, ar paprasčiausiai bandome kurti kažką naujo, to, ko nėra kitose šalyse? Ačiū.
P. MAČIULIS. Dėkoju už klausimą. Prezidento nuomone, politinių partijų stiprėjimas yra vertybė, tačiau kartu ir kuo didesnė žmonių įtrauktis į politinius procesus taip pat yra vertybė. Jeigu mes kalbame apie savivaldos rinkimus arba Europos Parlamento rinkimus, tai dabartinis įstatymas niekaip neapsunkina politinių partijų dalyvavimo rinkimuose, tačiau kalbant apie rinkimų komitetus, tarkime, savivaldos rinkimuose, lyginant tai, kaip jie galėjo veikti nuo 2015 metų, šis apsunkinimas yra labai reikšmingas. Kaip žinoma, šiame įstatyme yra įrašytos normos, kurioms Prezidentas ir pritarė, kad rinkimų komitetai nebebūtų trumpalaikiai dariniai, kad jie turėtų ir tęstinumo galimybę, nes tai įpareigoja juos šis įstatymas.
PIRMININKAS. Toliau klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiamas patarėjau, pritardamas A. Syso samprotavimams, aš norėčiau irgi pratęsti argumentaciją arba kontrargumentaciją. Žiūrėkite, politinės partijos veikia visos Lietuvos mastu, nebūtinai visose savivaldybėse kelia rinkimų sąrašus, tačiau su komitetais dažniausiai bus taip, nors jau jiems tokią lengvatą dėl terminų padarėme priimdami ankstesnį Prezidento veto, dažniausiai kels, formuos rinkimų sąrašą vienos savivaldybės ribose, ne per visą Lietuvą. Ir štai Prezidento vetuojamas įstatymas pasiūlo biudžeto asignavimus tiems komitetams. Mano manymu, lokaliai veikiantys komitetai, tarkime, vienos savivaldybėse ribose, tikrai negali prilygti politinėms partijoms ir gauti biudžeto asignavimus taip, kaip gauna politinės partijos pagal įvairius kriterijus. Kaip jūs į tai reaguotumėte?
P. MAČIULIS. Dėkoju už klausimą. Turbūt tai nustato ir tam tikrą proporciją, kaip dabar yra skiriamos valstybės dotacijos politinėms partijoms. Kaip žinome, pinigai yra skiriami atsižvelgiant į trijų rinkimų rezultatus. Kadangi rinkimų komitetas gali dalyvauti tik vienuose rinkimuose ir tik vienoje lokalioje teritorijoje, vienoje savivaldybėje, tai net ir tokiu atveju, jeigu laimėtų, tarkime, 50 % kažkurios tarybos vietų, o gal ir daugiau, tos sumos nebūtų kažkokios labai reikšmingos ir didelės. Kitaip tariant, šita proporcija pagal rezultatus sąlyginai stipriai mažesnė, lyginant su politinėmis partijomis, kiek gali jos gauti dotacijos, tektų ir rinkimų komitetams.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Sveiki, gerbiamas patarėjau. Pratęsdamas kolegų argumentaciją, aš taip pat norėčiau paklausti dėl steigimo. Jūs aiškinate, kad įsteigiant rinkimų komitetus reikšmingai didinamas steigėjų skaičius, nors jeigu palyginsime, tas pats komitetas, jeigu jis dalyvautų Europos Parlamento rinkimuose, turės dvigubai mažesnius reikalavimus negu partija, tai yra 1 tūkst. steigėjų, ne 2 tūkst., kaip reikėtų per visą Lietuvą visai partijai. Tai man atrodo, kad tikrai nėra reikšmingai didinama. Kitas dalykas, jeigu pažiūrėsime didžiuosius miestus, tai anksčiau ten reikėdavo ar 80 steigėjų, ar 100 steigėjų. Dabar reikėtų 300 arba 500. Man atrodo, tai tikrai nėra didelis skaičius ir nėra reikšmingas skaičius, nes dabar susidaro įspūdis, kad pataikaujame kažkokiems šeimos klaneliams, kurie turi koncernus ir gali tuos pačius darbuotojus nesunkiai surinkti. Taigi, man atrodo, 0,1 nuo gyventojų tikrai nėra tas skaičius, kurį sunku ir sudėtinga surinkti. Kaip jūs sakote, Prezidentas norėtų didesnės žmonių įtraukties. Tai didesnis steigėjų skaičius ir yra didesnė žmonių įtrauktis, ar ne taip?
P. MAČIULIS. Dėkoju už klausimą. Turbūt tiems rinkimų komitetams, kurie jau dabar veikia ir yra gana stiprūs, ar vienas skaičius, ar kitas skaičius, didelės įtakos nedaro. Prezidento nuomone, kalbant apie žmonių aktyvumą savivaldos rinkimuose, yra labai svarbu, kad galėtų dalyvauti ir tam tikros mažos interesų grupės. Tarkime, mažesnės bendruomenės ir taip toliau, kas ateityje tokioms bendruomenėms šiek tiek apribos galimybę dalyvauti rinkimuose. O jeigu kalbame apie Europos Parlamento rinkimus, tai šuolis nuo 24 žmonių, kurių reikia įsteigti komitetui, iki tūkstančio, sutikite, yra tikrai reikšmingas padidėjimas.
PIRMININKAS. Kaip tik dabar suėjo 10 minučių. Dėkui pranešėjui. Ką padarysi, du Seimo nariai negalės paklausti. Dabar dėl motyvų. Kaip žinote, po pateikimo mes turime dvi galimybes spręsti, bet aš tada turėčiau paaiškinti, kad viena galimybė yra svarstyti vetuotą projektą iš naujo, kita galimybė yra laikyti jį nepriimtu. Tai spėju, kad kas čia užsirašė prieš, yra užsirašę už tai, kad svarstytume iš naujo. Taip ir laikykime. Prašom. Du gali pasisakyti. Kaip tik pirmasis yra užsirašęs E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Teisingai interpretavote mano užsirašymą, kuris padarytas galimai neteisingoje vietoje.
Taigi iš esmės aš nepritariu šitam veto ir matau tokias priežastis. Konstitucinis Teismas yra paaiškinęs dėl visuomenės dalyvavimo rinkimuose nepolitinių partijų būdu. Tai yra įteisinta, padarytos tam tikros normos, kurias Prezidentas irgi buvo vetavęs vasaros pradžioje. Ir vieną normą mes pakeitėme labai geranoriškai, tai yra palikome tik 85 dienas iki rinkimų registruotis nevyriausybinėms organizacijoms, juridiniams asmenims kaip rinkiminiams komitetams. Tačiau dabar einama dar toliau. Mažinamas reikalingų parašų skaičius, tai vienas dalykas. Antras dalykas, į ką aš klausdamas atkreipiau dėmesį, tai yra valstybės biudžeto asignavimai numatomi dažnu atveju vienkartiniams, labai lokaliai veikiantiems politiniams dariniams. Žinoma, žinant, kad vis tiek reikia surinkti 2 % rinkėjų balsų per visą Lietuvą, tai tas siūlymas šitame vetuotame įstatyme kartais atrodo toks beprasmis. Todėl aš nepalaikau šito veto. Tokia yra mano pozicija ir, tikiuosi, daugumos Seimo pozicija.
PIRMININKAS. Taip pat K. Masiulis pasisako už svarstymą iš naujo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne, irgi tas pats.
PIRMININKAS. Ar siūlysite laikyti šį įstatymą nepriimtu?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip, siūlysiu laikyti nepriimtu.
PIRMININKAS. Prašau, nepaisant užsirašymo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tik galiu atsiprašyti už savo technologinę klaidą.
Argumentus išdėstė jau kolegos, ganėtinai svariai išdėstė, aš galiu tik juos papildyti. Politinis peizažas, partinis peizažas Lietuvoje ir taip yra stipriai segmentuotas. Jeigu mes pažiūrėsime į parlamentą, tai dar nebuvo jokios kadencijos, kad nebūtų parlamente daug partijų. Ir faktiškai visose kadencijose yra vienokių ar kitokių sunkumų sukurti valdančiąją koaliciją. Ją subūrus, ji išlieka trapi. Ir tai nėra joks gėris. Lietuva yra valstybė, gyvenanti šalia labai pavojingų kaimynių, kurios visados siekia visais įmanomais būdais destabilizuoti mūsų politinę sistemą, partinę sistemą, ir tas poveikis visada yra juntamas. Tai mums turėti stiprią, stabilią politinę, taip pat ir partinę sistemą yra be galo svarbu. O aš matau iš Prezidento siūlymų, kad yra siūlomi priešingi dalykai. Tai tikrai niekaip negaliu palaikyti tokio siūlymo. Siūlau ir kolegoms tam nepritarti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš matau iš pasisakymų… A. Kupčinskas dar nori kalbėti už tai, kad laikytume įstatymą nepriimtu, ar kaip?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, aišku, čia keistos formuluotės, kad atmestume veto.
PIRMININKAS. Bet, gerbiami kolegos, mes nesprendžiame dabar dėl veto turinio. Čia, matau, visos diskusijos buvo apie tai. Palikite tą energiją svarstymo stadijai. Mes dabar spręsime, ar laikysime visą įstatymą nepriimtu (paaiškinu, kad tokiu atveju liktų galioti senieji įstatymai, kurie jau turbūt nebedera ir su Rinkimų kodeksu), ar balsuosime už tai, kad svarstytume įstatymo projektą iš naujo ir tame svarstyme mes spręstume ir dėl veto, ar jį priimti, ar nepriimti. Bet man vis dėlto atrodo pagal bendrą nusiteikimą, niekas nesiūlė, kad laikytume įstatymą nepriimtu. Gal galime bendru sutarimu fiksuoti, kad svarstome įstatymą iš naujo? (Balsai salėje) Matau, kad visi pritaria, tai taip ir fiksuojame.
Kaip pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, dėl to sutariame. Svarstymo data būtų rugsėjo 15 diena. Tinka? Priimame bendru sutarimu.
11.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų ir merų rinkimų paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-1975 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų ir merų rinkimų paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-1975. Pranešėja – Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Konstitucija įgalioja Seimą skirti savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimus. Konkreti tvarka ir terminai nustatyti šių metų rugsėjo 1 dieną įsigaliojusiame Rinkimų kodekse, jis, be kita ko, numato, kad eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai visose savivaldybėse rengiami vienu metu, ne anksčiau kaip prieš 2 mėnesius ir ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki savivaldybių tarybų narių, merų įgaliojimų pabaigos.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktais duomenimis, anksčiausiai baigsis Trakų rajono savivaldybės tarybos, kurios nariai davė priesaiką 2019 m. balandžio 8 d., įgaliojimai. Vadinasi, 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimai turi įvykti laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 8 d. iki 2023 m. kovo 8 d. Siūloma data 2023 m. kovo 5 d. yra optimali pirmiausia dėl to, kad iki šiandienos nebuvo aišku, kokie reikalavimai bus keliami visuomeniniams rinkimų komitetams. Rinkimų kodeksas taip pat numato, kad eilinius savivaldybių tarybų, merų rinkimus skelbia Seimas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių ir merų įgaliojimo pabaigos.
Paskelbus rinkimų datą prasideda rinkimų politinė kampanija. Atsižvelgdami į tai, kad būsimiems rinkimų politinės kampanijos dalyviams, ypač, kaip minėta, komitetams ir kitiems subjektams, reikia atlikti tam tikrus parengiamuosius darbus iki rinkimų politinės kampanijos pradžios, šio nutarimo įsigaliojimą siūlome atidėti iki vėliausios galimos datos. Dėl projekto yra gautos dvi redakcinės pastabos, į jas, manau, bus atsižvelgta svarstant projektą komitete. Gerbiami kolegos, prašau jūsų palaikymo dėl teikiamo Seimo nutarimo projekto.
PIRMININKAS. Dėkui. Niekas nenori klausti. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Tikiuosi, kad galime bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui. Taip, nematau prieštaraujančių.
Dabar turėtume nustatyti, kad pagrindiniu komitetu skiriamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, tai pagal jų kryptis savaime suprantamas dalykas. Ir svarstymo datą galėtume numatyti rugsėjo 20 dieną, kad komitetas kitą trečiadienį ramiai galėtų apsvarstyti, o mes dar kitą savaitę, antradienį, galėtume jau svarstyti čia, Seime. Sutarėme dėl to.
11.48 val.
Seimo savaitės (2022-09-12–2022-09-16) – 2022 m. rugsėjo 13 d. (antradienio) ir 15 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Liko rezervinis klausimas – kitos savaitės posėdžių darbotvarkės. Na, kaip ir aš turėjau pristatyti, kolegos, jums tie projektai išdalinti. Galbūt bendru sutarimu kol kas pritariame, jeigu bus papildomų siūlymų iš frakcijų, mes tikrai galėsime papildyti. Galime šį projektą taip pat aprobuoti bendru sutarimu?
Taigi projektus apsvarstėme. Numatyti dar Seimo narių pareiškimai, tuoj patikrinsime, ar yra.
11.49 val.
Seimo narių pareiškimai
T. V. Raskevičius užsirašė dėl pareiškimo. Kviečiu į tribūną.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami kolegos, taip jau sutampa, kad pirma rudens sesijos diena tuo pačiu metu yra ir Tarptautinė savižudybių prevencijos diena. Lietuvoje savižudybių situacija, ypač tarp jaunų žmonių, yra vis dar katastrofiška. 2018 metais UNICEF padarytas tyrimas išsivysčiusiose pasaulio valstybėse, tose valstybėse 15–19 metų amžiaus asmenų grupėje Lietuvoje jaunų žmonių nusižudo daugiausia. 2021 metais, praėjusiais metais, Vilniuje atliktas tyrimas rodo, kad 40 % dešimtokų Vilniuje bent kartą yra pagalvoję apie savižudybę. Iš tiesų yra sakoma, kad tai, kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresnius, bet palaukite – kartais nužudo ir tiesiogine to žodžio prasme.
Prasidėjus naujiems mokslo metams daug buvo kalbėta apie patyčias Lietuvos mokyklose, apie neveikiančias prevencijos programas, apie moksleivių ir jų tėvų bejėgiškumą ir apie tai, kad dažnu atveju būdas spręsti patyčių problemą yra tiesiog tą mokyklą pakeisti arba pragarą tiesiog pralaukti. Žinote, aš norėčiau, kad šiandien mes padarytume vieną dalyką, kad kiekvienas iš mūsų viešai parašytų įrašą, kurį skaitys jauni žmonės, apie tai, kad tyčiotis jau yra nebe faina, o apie tuos, iš kurių tyčiojasi, kad jie yra ne vieni. Kai aš buvau paauglys, iš kurio tyčiojosi, man toks įrašas būtų padėjęs. Atėjo laikas nustoti tyčiotis iš mūsų ateities kūrėjų. Geriau suteikime jiems sparnus gyventi drąsiai, oriai ir laisvai. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Šios dienos darbotvarkė yra baigta. Registruojamės.
Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Šios dienos plenarinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.