LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2018-09-06 Nr. XIIIP-2383
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 naujos redakcijos (toliau - keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas taikomas asmenims, kurie valdo, naudoja ir (arba) saugo Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius paviršinius ir (arba) požeminius vandens telkinius ir juose esantį vandenį. Projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje siūloma reglamentuoti disponavimą paviršiniais vandens telkiniais. Taigi iš projekte pateikto keičiamo įstatymo turinio darytina išvada, kad keičiamo įstatymo nuostatos būtų taikomos ne tik asmenims, kurie valdo, naudoja ir saugo paviršinius vandens telkinius, bet ir jais disponuoja. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti.
2. Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad paviršinis vandens telkinys yra kiekybės rodikliais apibūdinama reikšminga žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: jūra ar jos dalis, upė ar jos dalis, ežeras, dirbtinis vandens telkinys. Taikant įstatymą, ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama, nes nėra aišku, kokiais konkrečiai kriterijais būtų nustatoma, kuri (kokio dydžio) žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis būtų laikoma reikšminga. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.
3. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 27 dalyje pateiktame sąvokos ,,vandens telkinio ir (ar) jo vandens naudojimas“ apibrėžime nereikėtų išbraukti žodžio ,,pavyzdžiui“, išvardinti visas veiklas, kurias apimtų aukščiau minėtoji sąvoka.
4. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 31 dalyje yra pateikti pilni įstatymų pavadinimai, todėl, minint šiuos įstatymus toliau įstatymo projekto tekste, jų pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“.
5. Projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Parduodant šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privačius paviršinius vandens telkinius, pirmumą juos pirkti turi valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačius paviršinius vandens telkinius, negali viršyti šių telkinių vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“.
Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta jokių tokio teisinio reguliavimo būtinumą pagrindžiančių argumentų. Projekto nuostatomis būtų apribojama privačių paviršinio vandens telkinių savininkų teisė parduoti jiems nuosavybės teise priklausančius telkinius jų pačių nuožiūra pasirinktam pirkėjui už didžiausią kainą. Manytina, kad parduodamo vandens telkinio vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota Vyriausybės nustatyta tvarka atliekant masinį vertinimą, galėtų būti mažesnė už vandens telkinio vertę, kuri galėtų būti nustatyta atlikus tokio vandens telkinio individualų vertinimą. Tokiu būdu vandens telkinio savininkui valstybė galimai sumokėtų mažesnę kainą, nei jis galėtų gauti parduodamas vandens telkinį savo nuožiūra pasirinktam pirkėjui. Be to, kaip jau buvo minėta, nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra aiškūs visuomenės interesai, dėl kurių siūloma įstatyme nustatyti aukščiau minėtus nuosavybės teisės apribojimus. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė - viena pamatinių žmogaus teisių. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (inter alia 2006 m. kovo 14 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai). Įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises (inter alia 2003 m. rugsėjo 30 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai). Savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (inter alia 2002 m. rugsėjo 19 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimai). Iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla pareiga nuosavybės santykius reguliuoti taip, kad nuosavybės teisės būtų saugomos ir ginamos, kad būtų užtikrintas nuosavybės neliečiamumas (2005 m. rugpjūčio 23 d., 2008 m. spalio 30 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai).
Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama inter alia dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teisę, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (inter alia 2002 m. rugsėjo 19 d., 2013 m. gruodžio 20 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, kad nėra aiškus projektu siūlomų nustatyti ribojimų būtinumas, jų pagrįstumas, viešasis interesas, dėl kurių yra nustatomi ribojimai, bei į tai, kad galimi atvejai, kai vandens telkinių savininkai parduodami savo nuosavybę gautų už juos mažesnę pardavimo kainą, negu jų rinkos vertė, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotą nuosavybės neliečiamumo, nuosavybės teisių apsaugos doktriną.
Be to, šios projekto nuostatos nėra aiškios ir santykyje su Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatomis, kurios nustato bendraturčių pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodama dalį, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą įsigyjant parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę, miško ūkio paskirties žemę, pirmumo teisę turi šios žemės bendraturčiai, ir tik po to valstybė. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei teisinio aiškumo, atitinkamos galiojančiuose įstatymuose įtvirtintos nuostatos dėl pirmumo teisės pirkti parduodamą privatų vandens telkinį (jo dalį) neturėtų būti įtvirtintos ir keičiamame įstatyme.
6. Projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje reikėtų nurodyti konkrečią pranešimo formą (žodžiu, raštu), kuria privataus paviršinio vandens telkinio savininkas praneša Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui apie savo sprendimą parduoti paviršinį vandens telkinį.
7. Svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nereikėtų nurodyti kriterijus, pagal kuriuos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas priimtų sprendimą pirkti (atsisakyti pirkti) parduodamą privatų paviršinio vandens telkinį. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kuriai institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų būtų sumokama už perkamą privatų paviršinį vandens telkinį, kuri institucija būtų įgaliota sudaryti tokio vandens telkinio pirkimo - pardavimo sutartį, taip pat kuri valstybės institucija patikėjimo teise valdytų nupirktą paviršinį vandens telkinį ir panašiai. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus.
8. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės gelmių įstatymo, Žuvininkystės įstatymo, Mėgėjų žvejybos įstatymo nustatytais atvejais vandens telkinius ir (ar) jų vandenį naudoti galima tik turint nustatyta tvarka išduotus leidimus, o tokių leidimų išdavimo sąlygos nurodytos aukščiau minėtuose įstatymuose, bet ne projektu keičiamame įstatyme, svarstytina, ar projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti atitinkamų leidimų neišdavimo sąlygą nereikėtų perkelti į minėtus įstatymus.
9. Siekiant išvengti galimo nevienodo įstatymo nuostatų aiškinimo taikant įstatymą, projektu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje reikėtų atsisakyti trumpinio ,,ir kt.” ir išvardinti visus darbus, kuriuos apimtų sąvoka ,,paviršinių vandens telkinio tvarkymas”.
10. Projektu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimus paviršinio vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti, siekdamas užtikrinti saugią laivybą, nustato aplinkos ministras. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad esmines ūkinės veiklos sąlygas galima nustatyti tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, manytina, kad esminiai reikalavimai tokiai ūkinei veiklai kaip vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbai vykdyti turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte – aplinkos ministro įsakyme. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų tobulinti ir projekto 12 straipsnio 3 dalies, 18 straipsnio 1 dalies nuostatas. Projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 ir 6 dalyje minimus kriterijus taip pat reikėtų įtvirtinti įstatyme, o poįstatyminiuose teisės aktuose jie galėtų būti detalizuojami.
11. Projekto 12 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad aplinkos ministras nustato paviršinių vandens telkinių, kuriuose tam tikro tipo plaukiojimo priemonių naudojimas draudžiamas ar ribojamas, sąrašą. Svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti kriterijus, atsižvelgiant į kuriuos aplinkos ministras vienus ar kitus paviršinio vandens telkinius galėtų įtraukti į aukščiau minėtą sąrašą.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 14 straipsnio 1 ir 6 dalyse siūloma nustatyti paviršiniuose vandens telkiniuose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2031) (toliau - projektas Nr. XIIIP-2031), kurio 98 straipsnio 1, 6, 7 ir 8 punktuose išdėstytos iš esmės analogiškos kaip ir teikiamo projektu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 14 straipsnio 1 ir 6 dalyse siūlomos nustatyti nuostatos. Svarstant šiuos projektus Seime, reikėtų juos derinti tarpusavyje, minėtų nuostatų teikiame projekte atsisakant ir paliekant jas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Taip pat teikiamo projekto nuostatas (pavyzdžiui, projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnį) reikėtų derinti ir su Seime registruotu Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 2, 3 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-2056), kuris yra susijęs su projektu Nr. XIIIP-2031.
13. Projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nėra aiškus formuluotės „jeigu jų vykdymas numatytas planavimo dokumentuose, kuriuos tvirtina Seimas“ turinys, t. y., nėra aišku, kokius planavimo dokumentus, kuriuos tvirtina Seimas, projekto rengėjai turėjo omeny.
14. Projektu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad draudžiama naudoti polderių siurblinėse žuvis žalojančius greitaeigius (slėginius) vandens siurblius, išskyrus iki 2019 m. lapkričio 1 d. įrengtus greitaeigius (slėginius) vandens siurblius, kurie gali būti naudojami iki jų eksploatacijos pabaigos. Civilinio kodekso 6.336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai ar kiti teisės aktai gali nustatyti terminus, kuriems praėjus atitinkami daiktai laikomi netinkančiais naudoti pagal jų paskirtį (tinkamumo naudoti terminas). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas greitaeigiai (slėginiai) siurbliai polderių siurblinėse galėtų būti naudojami ilgiau, nei jų tinkamumo naudoti terminas, jeigu toks būtų nustatytas teisės aktuose. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti nustatant, kad greitaeigiai slėginiai siurbliai gali būti naudojami iki jų eksploatacijos pabaigos, bet ne ilgiau nei jų tinkamumo naudoti terminas, jeigu toks terminas yra nustatytas teisės aktuose.
15. Siekiant aiškumo, projektu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas siūlytina patikslinti nurodant, jog įrengimo vieta derinama su savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiamas šis telkinys, administracija.
16. Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas sąvokas, projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj termino „automobilių stovėjimo aikštelių“ įrašytinas terminas „transporto stovėjimo aikštelių“.
17. Projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte nėra aiškus formuluotės „iš atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginių“ turinys, t. y., neaišku, koks yra skirtumas tarp „atliekų deginimo įrenginių“ ir „bendro atliekų deginimo įrenginių“.
18. Iš projektu keičiamo įstatymo 20 ir 21 straipsnių nuostatų nėra aišku, kuris subjektas rengia vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus.
19. Projektu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad rengiant vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus, atliekamas paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių vandensaugos tikslų nustatymas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnį minėtus planavimo dokumentus tvirtina Vyriausybė. Tačiau projektu keičiamo įstatymo 21 straipsnio ir 3 straipsnio 30 dalyse siūloma nustatyti, kad paviršinių ir požeminių vandens telkinių vandensaugos tikslus tvirtina aplinkos ministras. Atsižvelgiant į šias projekto nuostatas, lieka neaišku, kuris subjektas – Vyriausybė (tvirtindama vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus, kuriuose nustatomi vandensaugos tikslai) ar aplinkos ministras, - tvirtina vandens telkinių vandensaugos tikslus.
20. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „aplinkos ministerija“ ir „žemės ūkio ministerija“ reikėtų įrašyti žodžius „aplinkos ministras“ bei „žemės ūkio ministras“.
21. Siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti pilną projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo pavadinimą.
22. Įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridiene@lrs.lt
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas@lrs.lt