PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3751(2)

2017 m. vasario 15 d. 108-P-4

2017 m. kovo 8 d. 108-P-5

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

2017-02-15: Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Mindaugas Bastys, Eugenijus Gentvilas, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Artūras Skardžius.

Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Agnė Bilotaitė, Naglis Puteikis, Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto biuro patarėja Laura Pranaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Viešosios teisės skyriaus vyresn. patarėjas Pranas Žukauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Gabija Grigaitė-Daugirdė, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyr. specialistas Valerij Keldanovič, Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Ramūnas Burokas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, vyr. specialistė Jurgita Klusevičiūtė, Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Audronis Imbrasas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos vyresn. specialistė Anastasija Dichtiar – Griškevič, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Viktorija Norušytė, Konkurencijos tarybos Pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Ivonaitytė, Informacinių technologijų audito departamento vyr. valstybinė auditorė Asta Riukienė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotoja Raimonda Žukauskaitė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Jonas Makauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas Aleksandras Tiaškevičius, Lietuvos verslo konfederacijos atstovai: Valdas Sutkus, Laurynas Lukošiūnas, Linas Sesickas, Marius Endzinas, UAB „Verslo aptarnavimo centras“ atstovės: Vaida Genytė, Megana Margytė-Maksimiak, UAB „Lietuvos energija“ Teisės tarnybos direktorė Ieva Lauraitytė, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos prezidentė Gintarė Zorskaitė, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktorė Raminta Radavičienė, UAB „Vento Nuovo“ Teisėkūros stebėsenos specialistė Gabrielė Andrašiūnienė, Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas.

2017-03-08: Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Mindaugas Bastys, Eugenijus Gentvilas, Gabrielius Landsbergis, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narės: Ingrida Šimonytė ir Agnė Bilotaitė, Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Gintautas Kindurys ir Simonas Gentvilas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresn. patarėjas Pranas Žukauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto biuro vedėja Sigita Ščajevienė ir patarėja Laura Pranaitytė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, vyr. specialistė Jurgita Klusevičiūtė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Viktorija Norušytė, Konkurencijos tarybos Pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė, Lietuvos verslo konfederacijos atstovai: Linas Sesickas, Karolis Smaliukas, Ineta Gedrimaitė, UAB „Lietuvos energija“ atstovė Vaida Genytė, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos atstovė Kristina Kemėrienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-11-07	2	5	2	Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 2 straipsnio 5 dalies 2 punkto sąlyga dėl administracinės nuobaudos turėtų būti siejama ne su sprendimo priėmimu, bet su jo įsiteisėjimu ar administracinio nurodymo įvykdymu (Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 7 dalis).	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 1. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-11-07	19	3	2	2. Projekto 19 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, „reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne šiame punkte reikalaujamomis priemonėmis.“	Pritarti	Ekonomikos komitetas 2017-02-15 posėdyje apsisprendė naikinti vidaus sandorius (19 str.), taigi – išbraukti iš įstatymo projekto nuostatas dėl jų. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 3. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-11-07	47	2	31	Projekto 49 straipsnio 2 dalies 31 punkte siūloma nustatyti, kad viešojo pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta informacija, kad perkantysis subjektas turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, kaip nustatyta šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje. Nurodytų straipsnių nuostatos diskutuotinos. Pirma, projekte nėra nurodyta, kokiais atvejais vykdydami vidaus sandorius ar viešojo pirkimo sutartis perkantieji subjektai gali apmokėti sąskaitas, jeigu jos pateiktos ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, nors pagal įstatymą tiekėjas jas privalo pateikti informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Taigi perkančiojo subjekto sprendimas dėl sąskaitų apmokėjimo galėtų būti grindžiamas ne objektyviais, bet subjektyviais kriterijais. Toks siūlomas reguliavimas ydingas, nes gali sudaryti sąlygas tiekėjų diskriminacijai, todėl tobulintinas. Antra, neaišku, kokias teisines pasekmes sukeltų perkančiojo subjekto sprendimas neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateiktų ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Pastebėtina, kad pavėluotų mokėjimų atveju tiekėjas turi teisę skaičiuoti delspinigius, baudas. Kita vertus, gali būti atvejų, kai tiekėjas ne dėl savo kaltės negalės pateikti sąskaitų informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, tačiau perkantysis subjektas ir tokiais atvejais turės teisę, o ne pareigą apmokėti tokias sąskaitas. Projektas tobulintinas, pašalinant neaiškumus.	Pritarti	Žr. Seimo Audito komiteto 7 pasiūlymą. Taip Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-11-07	34	1	5	3. Projekto 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą taisytina, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. šis įstatymas netenka galios, jį keičia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 8. Taip pat žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-11-07	57	1		4. Projekto 59 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad perkantysis subjektas laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu jis nėra atmestas, nes tenkina visas toliau šioje dalyje išvardintas sąlygas. Taip prie sąlygos sakinio „jeigu jis nėra atmestas“ prijungus priežasties šalutinį sakinį „nes tenkina visas šias sąlygas“, nustatomos pasiūlymo neatmetimo sąlygos. Tokia normos konstrukcija stokoja teisinės logikos, todėl tobulintina.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 14. Taip pat žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-11-07	63	10		5. Projekto 64 straipsnio 10 dalis rašytina iš naujos eilutės.	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-11-07	95	2		6. Projekto 96 straipsnio 2 dalies nuostata, kad tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, perkantysis subjektas turi sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju, tobulintina. Trišalės sutarties sudarymui reikalinga visų trijų šios sutarties šalių valia, todėl siūlytina projekte vietoj „perkantysis subjektas turi sudaryti trišalę sutartį“ rašyti „sudaroma trišalė sutartis“ arba „turi būti sudaryta trišalė sutartis“. Taip pat svarstytina galimybė nustatyti terminą, per kurį perkantysis subjektas turėtų kreiptis į tiekėją ir jo subtiekėją su pasiūlymu dėl tokios sutarties sudarymo.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 21.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-11-07	97			7. Projekto 98 straipsnio 1 dalies nuostata, kad perkantysis subjektas, laikydamasis Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis įstatyme nurodytais atvejais, tobulintina. Pirma, vienašališka sutarties nutraukimo procedūra CK nurodytais atvejais ar esant jame nustatytoms sąlygoms yra numatyta atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose CK straipsniuose, tačiau vienašališkos sutarties nutraukimo procedūros projekte nurodytais atvejais ir sąlygomis CK nenustato. Pavyzdžiui, CK 6.218 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai sutarties nutraukimo institutu naudojasi viena iš sutarties šalių kaip savo teisių gynimo būdu (kai kita sutarties šalis nevykdo sutarties ar ją netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas arba kitais atvejais, kai tokia teisė nustatyta sutartyje). Projekte nurodytais atvejais perkantysis subjektas sutartį vienašališkai nutrauktų ne todėl, kad ji nevykdoma ar netinkamai vykdoma, o todėl, kad ją sudarant buvo pažeistos atitinkamos įstatymo nuostatos ir dėl šios priežasties tokia sutartis neturėtų būti vykdoma. Kituose CK straipsniuose yra nustatyti kiti atvejai, kai konkrečios rūšies sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, esant atitinkamame straipsnyje nurodytoms sąlygoms (CK 6.203, 6.390, 6.480, 6.721, 6.829 ir kt. straipsniai). Tačiau nė viename CK straipsnyje nėra projekte nurodytų sąlygų kaip sutarties nutraukimo pagrindų. Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, kokiuose CK straipsniuose nurodytų procedūrų turi būti laikomasi vienašališkai nutraukiant sutartį, esant projekte nurodytoms sąlygoms. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenurodytos ir vienašališko sutarties nutraukimo teisinės pasekmės. Dėl to taip pat gali kilti neaiškumų taikant įstatymą. Neaišku, ar projekto rengėjų manymu projekte nurodytais atvejais sutartis vienašališkai nutraukiama, kaip niekinė, nes sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 1.78, 180, 181, 6.157 straipsniai), ar šiuo atveju turėtų būti taikomos tos sutarties nutraukimo pasekmės, kurios taikomos nutraukus sutartį CK 6.217 straipsnyje nurodytais pagrindais (CK 6.221 straipsnis), ar kokios kitos. Antra, neaišku, kodėl paliekama teisė pačiam perkančiajam subjektui savo nuožiūra nuspręsti, kada jis sutartį nutraukia, esant įstatyme nurodytiems pagrindams, o kada jis toliau vykdo sutartį, sudarytą pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Manytume, kad toks reguliavimas ne tik teisiškai ydingas, bet ir gali sudaryti sąlygas korupcijai. Jeigu įstatyme nustatyta perkančiojo subjekto teisė pačiam spręsti nutraukti ar ne pažeidžiant įstatymų reikalavimus sudarytą sutartį, tai jame turėtų būti nustatyti ir kriterijai, kada jis gali nenutraukti tokios sutarties ir toliau ją vykdyti. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal CK 1.80 ir 1.81 straipsnius pažeidžiant imperatyvias teisės normas sudaryta sutartis ir viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujanti sutartis visais atvejais laikoma niekine nuo jos sudarymo ir negalioja. Trečia, perkančiajam subjektui vienašališkai nutraukus sutartį, tiekėjas, gindamas savo interesus teisme, galėtų grįsti savo reikalavimus tuo, kad vienašališku sutarties nutraukimu buvo pažeisti tokie svarbūs konstituciniai principai, kaip teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, pacta sunt servanda, nuosavybės neliečiamumo. Todėl perkeliant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES 2014 m. vasario 26 d. dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB, 90 straipsnio nuostatas, įpareigojančias valstybes nares užtikrinti, kad perkantieji subjektai bent šioje direktyvoje nurodytomis aplinkybėmis ir taikytinoje nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti darbų, prekių ar paslaugų pirkimo sutartį jos galiojimo laikotarpiu, ypač svarbu nustatyti aiškias tokių sutarčių nutraukimo sąlygas, procedūras ir teisines pasekmes.	Pritarti	Žr. Seimo Audito komiteto pasiūlymą Nr. 15. Dėl komunalinio sektoriaus pirkimo sutarčių ir niekinių sutarčių sampratos. Pastebėtina, kad pagal ES Direktyvos 2007/66/EB 13 preambulę apie pirkimo sutarčių negaliojimą teigiama, kad „(...) Negaliojimas neturėtų būti automatinis, jį turėtų nustatyti arba savo sprendimu paskelbti nepriklausoma peržiūros institucija“ (P.S. Lietuvoje nepriklausoma peržiūros institucija yra apygardų teismai) Pagal Projekto 106 str. 1 d. 3 p., 110 str. 1 ir 2 d., 111 str. nuostatas reguliuojama, kad dėl komunalinio sektoriaus pirkimo sutarties negaliojimo kreipiamasi į apygardos teismus, kurie savo ruožtu pripažįsta arba ne sutartis negaliojančiomis. Tam tikrais atvejais, ypač dėl viešojo intereso tikslų, apygardų teismai vietoj sutarčių negaliojimo gali taikyti alternatyvias sankcijas (baudas ar sutarties trukmės sutrumpinimą). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstyta, abejotina, ar komunalinio sektoriaus pirkimo sutartis gali būti laikoma niekine, t. y. automatiškai negaliojančia esant imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimams.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Vytautas Gudjonis, 2016-12-19	8			8 straipsnis. Transporto paslaugos 1. Šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems veiklos rūšims, susijusioms su tinklų, skirtų teikti visuomenei geležinkelio, automatizuotų transporto sistemų, tramvajų, troleibusų, autobusų ar funikulierių transporto paslaugas, statyba, įrengimu ir (arba) eksploatavimu. 2. Transporto paslaugų srityje tinklu laikomas paslaugos teikimas pagal kompetentingos institucijos nustatytas veiklos sąlygas, tokias kaip paslaugos teikimo maršrutai, dažnis, privalomi pervežimų kiekiai. Pastabos ir pasiūlymai: 8 straipsnio 2 punktas, transporto paslaugų srities tinklo termino išaiškinimas yra nelogiškas 1 punkto atžvilgiu. 1 punkte kalbama apie tinklų statybą, įrengimą ir (arba) eksploatavimą. Kokią gali būti maršrutų, dažnių, privalomų pervežimų kiekių statybą, įrengimas ir (arba) eksploatavimas? Negaliu suprasti, kodėl 6 straipsnis „Elektros energetika“ apima elektros įrenginių, skirtų elektros energijai gaminti, perduoti ar skirstyti vartotojams, statyba, įrengimą ir (arba) eksploatavimą, kodėl 7 straipsnis „Vandentvarka“ apima įrenginių, skirtų teikti vartotojams geriamojo vandens gavybos, gamybos ir (arba) tiekimo paslaugas, statyba, įrengimą ir (arba) eksploatavimą, o 8 straipsnio „Transporto paslaugos“ 1 punkte nurodytas paslaugas bandoma apriboti susiaurinat tinklo terminą. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje taikomi pertekliniai apribojimai. Įdomu, kaip transporto paslaugos traktuojamos kitose ES šalyse.	Pritarti iš dalies	Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2.
2.	UAB „Lietuvos energija“, 2017-02-14	19			(...) Analizuojant pažangių tarptautinių organizacijų praktiką, išskiriamos tokios vidaus sandorių naudos: 1. Vidaus sandoriai sudaro galimybę veikti paslaugų centrams.(...) 2. Sudarant vidaus sandorius atsiranda galimybė konsoliduoti strategines aptarnaujančias funkcijas (...), iškeliant aptarnaujančių veiklų padalinius iš įmonių vidaus į paslaugų centrus (...). 3. Įsigyjant paslaugas iš paslaugų centrų efektyviai mažinami kaštai aptarnaujančioms funkcijoms. 4. Paslaugas įsigyjant konsoliduotai, užtikrinami vieningi ir skaidrūs procesai, aiškios atsakomybės, efektyvus resursų valdymas (...). Pažymime, jog pritarus (...) pasiūlymams, būtų įtvirtinta, jog: 1) vidaus sandoriai galimi tik tarp perkančiųjų organizacijų, kurios joms reikalingas prekes, paslaugas ar darbus visais atvejais privalėtų įsigyti skelbdamos viešuosius pirkimus; 2) vidaus sandorių pagrindu būtų galima pirkti tik paslaugas; 3) griežtai reglamentuojama vidaus sandorių kainodara, užkertant kelią piktnaudžiavimui; 4) perkančioji organizacija, iš kurios vidaus sandorio pagrindu būtų perkamos paslaugos, turėtų būti įsteigta aptarnauti kontroliuojančios perkančiosios organizacijos pagrindines veiklas.	Nepritarti	Seimo Ekonomikos komitetas 2017-02-15 posėdyje apsisprendė eliminuoti vidaus sandorius (žr. Ekonomikos komiteto sprendimą dėl Ekonomikos komiteto pasiūlymo nr. 3).
3.	Lietuvos verslo konfederacija, 2017-02-14	63			63 straipsnis. Rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais 1. Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas, ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant minėto įstatymo 46 straipsnio 6 dalies nuostatas, nepriklausomai nuo ryšio su tais ūkio subjektais teisinio pobūdžio. Tiekėjas negali remtis tais kito ūkio subjekto veiklos rodikliais ir (ar) patirtimi, kurie pagal savo pobūdį yra neatsiejamai susiję su jų turėtoju ir kurių neįmanoma faktiškai atskirti ir perduoti kitiems asmenims, įskaitant bet neapsiribojant, teise verstis veikla, pajamų, pelno ar kiti finansiniai juridinio asmens rodikliai, įvykdytų sutarčių patirtimi.	Nepritarti	PASTABA: Įstatymo projektui Nr. XIIP-3751(2) pateiktas pasiūlymas dėl 63 straipsnio keitimo atitinka įstatymo projekto Nr. XIIP-3750(2) pateiktą pasiūlymą dėl 48 straipsnio keitimo, todėl Komiteto nuomonė analogiška pagal Komiteto sprendimą dėl pasiūlymo įstatymo projekto Nr. XIIP-3750(2) 48 straipsniui – nepritarti.
4.	Lietuvos verslo konfederacija, 2017-02-14	66			66 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina 2. Perkantysis subjektas, siekdamas, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jo manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudėtines dalis ir skaičiavimus. Perkantysis subjektas, vertindamas kainos ar sąnaudų pagrindimą, atsižvelgia į: 4) šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 96 straipsnio nuostatas. Perkantysis subjektas, įvertindamas perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį ir specifiką, turi teisę spręsti, jog tiekėjas nepagrindžia pasiūlytos kainos pagrįstumo ir atmesti pasiūlymą, jei pagal pirkimo sutartį užduotis vykdysiantiems darbuotojams mokama mažesnis nei vidutinis mėnesinis to sektoriaus atlyginiams ir tiekėjas nepateikia patikimų įrodymų dėl kainos pagrįstumo šių kaštų atžvilgiu;	Nepritarti	PASTABA: Įstatymo projektui Nr. XIIP-3751(2) pateiktas pasiūlymas dėl 66 straipsnio keitimo atitinka įstatymo projekto Nr. XIIP-3750(2) pateiktą pasiūlymą 55 straipsnio keitimui, todėl Komiteto nuomonė analogiška pagal Komiteto sprendimą dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3750(2) 55 straipsniui – nepritarti.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-01-02				Atsižvelgdami į Jūsų prašymą dėl antikorupcinio vertinimo išvados pateikimo apie įstatymų projektus Nr. XIIP-3750(2) ir XIIP-3751(2), informuojame, kad: 1) 2016 m. balandžio 1 d. atlikome Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnio, 28 straipsnio, 53 straipsnio, 86 straipsnio ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 19 straipsnio, 20 straipsnio, 21 straipsnio, 38 straipsnio, 42 straipsnio, 64 straipsnio, 94 straipsnio, 96 straipsnio antikorupcinį vertinimą (pridedama). 2) 2016 m. lapkričio 30 d. vykusio Seimo Audito komiteto posėdžio metu pristatėme savo pastabas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo projekto Nr. XIIP-3750(2). Posėdžio metu pritarėme Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijai, jog vidaus sandorių apskritai būtų atsisakyta, nes dėl vidaus sandorių gali sumažėti viešųjų pirkimų skaidrumas, konkurencija, efektyvumas (galimi pirkimai didesnėmis nei rinkos kainomis), ir tai sąlygotų neigiamas pasekmes vartotojų gerovei. Taip pat gali susidaryti prielaidos monopolijoms ir konkurencijos teisės pažeidimams, gali būti dirbtinai palaikomas neefektyviai veikiančių perkančiųjų organizacijų įsteigtų ir kontroliuojamų įmonių egzistavimas. 3) Į kitas mūsų pastabas buvo iš dalies atsižvelgta, rengiant projektus Nr. XIIP-3750(2) ir XIIP-3751(2). 4) Kitų antikorupcinio pobūdžio pastabų minėtiems projektams neturime.	Atsižvelgti	Žr. Seimo Ekonomikos komiteto sprendimą dėl Ekonomikos komiteto pasiūlymo Nr. 3 ir Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
2.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-12-22				9.Projekte numatyta, kad įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Manome, kad toks įsigaliojimo terminas yra neprotingas, nes nepalikta laiko poįstatyminių teisės aktų, reikalingų šiam įstatymui įgyvendinti, parengimui, suderinimui ir priėmimui. Tikslinga nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo jo priėmimo ir įsigaliojimo.	Pritarti iš dalies	Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 24.
3.	Viešųjų pirkimų tarnyba, 2017-02-14				(...) analogiškas reglamentavimas (past. kaip ir klasikiniame) turi būti nustatytas ir LR pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projekte Nr. XIIP-3751 (2).	Pritarti	Žr. pagal Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymus patobulintą įstatymo projektą.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
	Seimo Audito komitetas, 2016-12-23					Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektui Nr. XIIP-3751(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus.	Pritarti iš dalies	Žr. Seimo Ekonomikos komiteto sprendimą ir Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
1.	Seimo Audito komitetas 2016-12-23	2	5			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą (25 Audito komiteto pasiūlymas) nustatyti baudas fiziniams asmenims už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, siūlytina suderinant Projekto nuostatas patikslinti Projekto 2 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas: „5. Nepriekaištingos reputacijos asmuo – asmuo: 1) kuris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus, keliamus asmeniui, einančiam valstybės tarnautojo pareigas; 2) kuriam nėra paskirta ~~administracinė~~ nuobauda (išskyrus įspėjimą) už šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo), taip pat šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą arba sprendimas dėl tokios ~~administracinės~~ nuobaudos paskyrimo priimtas daugiau kaip prieš ~~vienus~~dvejus metus; 3) kuris nėra pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba dėl kurio sprendimas pripažinti pažeidusiu šį įstatymą priimtas daugiau kaip prieš vienus metus.“.	Nepritarti	Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1, jog sąlyga dėl administracinės nuobaudos turėtų būti siejama ne su sprendimo priėmimu, bet su jo įsiteisėjimu ar administracinio nurodymo įvykdymu (Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 7 dalis); taip pat, atsižvelgiant į tai, jog Ekonomikos komitetas nepritarė Audito komiteto pasiūlymui Nr. 25 dėl viešųjų pirkimų įstatymo projekto papildymo nauju VII skyriumi „ATSAKOMYBĖS UŽ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS TAIKYMO TVARKA IR BYLŲ NAGRINĖJIMO PROCESAS“, Komitetas nepritarė ir šiam Audito komiteto pasiūlymui Nr. 1. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 1. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
2.	Seimo Audito komitetas 2016-12-23	19				Argumentai: Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos argumentuotas pozicijas dėl būtinybės eliminuoti vidaus sandorių teisinį reglamentavimą, įvertinus tai, kad Projektu siūlomas vidaus sandorių teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų pirkimų metu lėšas panaudoti racionaliausiu, efektyviausiu ir ekonomiškiausiu būdu, taip pat galimai iškreipia sąžiningą konkurenciją, siūlytina išbraukti Projekto 19 straipsnį. Pasiūlymas: 1. Išbraukti projekto 19 straipsnį. „~~19 straipsnis. Vidaus sandoriai~~ 1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi vidaus sandoriams, kuriuos perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, sudaro su kitu perkančiuoju subjektu ar perkančiąja organizacija, kai yra visos šios sąlygos kartu: 1) perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, kitą perkantįjį subjektą ar perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo paties tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydamas lemiamą įtaką jo (jos) strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo. Tokią kontrolę gali atlikti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija; 2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų kontroliuojamo perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo–pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančiu perkančiuoju subjektu, kuris yra perkančioji organizacija, ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja tas perkantysis subjektas, ir skirtų jo (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti. Jeigu kontroliuojamas perkantysis subjektas ar perkančioji organizacija vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jo (jos) veiklos planus; ~~3) kontroliuojamame perkančiajame subjekte ar perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.~~ 2. Vidaus sandoris sudaromas, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. ~~3. Siekdamas sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai, perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija:~~ 1) tvirtindamas šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais kalendoriniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus; 2) reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne šiame punkte reikalaujamomis priemonėmis; 3) per 15 dienų nuo vidaus sandorio sudarymo ar nuo kiekvieno jo pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal juos pradžios Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį ir visus jos pakeitimus; 4) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą. ~~4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi visu vidaus sandorio galiojimo laikotarpiu.~~“ 2. Atitinkamai suderinti Projekto numeraciją. 3. Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas.	Pritarti	Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 3. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
3.	Seimo Audito komitetas 2016-12-23	31	3			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad perkančiajai subjektui kilus abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji bet kokiu atveju privalėtų įsitikinti, ar šios informacijos tikrai negali atskleisti tretiesiems asmenis, siūlytina pakeisti Projekto 34 straipsnio 3 dalį ir įtvirtinti perkančiojo subjekto pareigą, o ne teisę įsitikinti dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, jis ~~gali~~privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiojo subjekto nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
4.	Seimo Audito komitetas 2016-12-23	31	4			Argumentai: Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas suteikia teisę tiekėjui susipažinti ir su tais pasiūlymais, kurie nėra nustatomi laimėjusiais. Atsižvelgiant į tai, kad toks reglamentavimas didina perkančiojo subjekto administracinę naštą – ji papildomai turi aiškintis dėl pasiūlymuose nurodytos konfidencialios informacijos pagrįstumo ir neatskleisti pagristai nurodytos konfidencialios informacijos neatskleisti (t.y. atrinkti pasiūlymų dokumentus ir juose esančius duomenis, kurie yra konfidencialūs) ir įvertinant tai, kad tiekėjai turėtų būti suinteresuoti susipažinti tik su pirmoje vietoje pasiūlymų eilėje esančiu pasiūlymu (nes jei būtų apskųstas žemesnėje vietoje esančio tiekėjo pasiūlymas pirkimo rezultatai iš esmės nepasikeistų), tikslintina Projekto 34 straipsnio 4 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo pirkimo sutarties sudarymo suinteresuoti dalyviai gali prašyti perkančiojo subjekto supažindinti juos su ~~kitų tiekėjų pasiūlymais~~ ~~ar paraiškomis~~ laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška (kandidatai – su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymų ar dalyvauti dialoge, paraiškomis), tačiau negali būti atskleidžiama informacija, kurią kandidatai ar dalyviai nurodė kaip konfidencialią nepažeisdami šio straipsnio 2 dalies nuostatų.“	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
5.	Seimo Audito komitetas 2016-12-23	36	2			Argumentai: Projekto 38 straipsnio 2 dalyje perkančiajam subjektui numatyta prievolė mažos vertės pirkimus traukti į pirkimų planus. Pritartina siekiui, kad informacija apie numatomus mažos vertės pirkimus būtų vieša – perkantysis subjektas pirkimus planuotų atsakingiau, tiekėjai galėtų iš anksto įsivertinti perkančiojo subjekto poreikius, o Viešųjų pirkimų tarnyba galėtų tiksliau nustatyti, ar buvo vykdytas tinkamos vertės pirkimas. Tačiau šiuo metu esantis CVP IS funkcionalumas nėra patogus pirkimų plano rengimui ir skelbimui (sistemoje nėra galimybės skaičiuoti numatomos pirkimo vertės, tvirtinti pirkimų plano). Manytina, kad papildoma administracinė našta perkantiesiems subjektams, kol nebus įdiegti reikiami funkcionalumai, neturėtų būti sukuriama, todėl siūlytina reikalavimo į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus įsigaliojimą numatyti nuo 2020 m. liepos l d. (iki šio termino numatoma sukurti naują pirkimų vykdymo sistemą). Pasiūlymas: Pakeisti projekto 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atliekant mažos vertės pirkimus taikomos šio įstatymo I skyriaus, ~~39,~~ 45, 48 straipsnių, 68 straipsnio 1 dalies, 94 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 99 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir perkančiojo subjekto patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo, 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose, ar 5 ir 6 dalyjse nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, 36 straipsnio reikalavimų, išskyrus 36 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma.“.	Pritarti iš dalies	Pritarti siūlomai nuostatos įsigaliojimo datai. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 10 ir patobulintą įstatymo projektą.
6.	Seimo Audito komitetas 2016-12-23	36	3		N	Argumentai: Projekte turi būti nustatyta pareiga perkantiesiems subjektams viešinti savo pasitvirtintas mažos vertės pirkimų taisykles, todėl siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą, papildyti Projekto 38 straipsnį nauja dalimi. Pasiūlymas: 1. Papildyti Projekto 38 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Mažos vertės pirkimai atliekami pagal perkančiojo subjekto vadovaujantis šiuo įstatymu patvirtintas taisykles. Šias taisykles perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir perkančiojo subjekto interneto svetainėje, specialiai tam skirtoje skiltyje (toliau – pirkėjo profilis), jeigu perkantysis subjektas turi savo interneto svetainę.“ 2. Atitinkamai suderinti Projekto numeraciją.	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
7.	Seimo Audito komitetas 2016-12-23	47	2	31		Argumentai: Projektu siūloma įtvirtinti imperatyvią visų tiekėjų pareigą vykdant pirkimo sutartis, pridėtinės vertės mokesčio sąskaitas faktūras, sąskaitas faktūras, kreditinius ir debetinius dokumentus bei avansines sąskaitas pateikti naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, susijusias su „force majore“ situacijomis ir atvejus, kuomet pirkimo sutartys sudaromos žodžiu. Įstatyminiu lygmeniu įtvirtinamas tinkamas sąskaitų faktūrų pateikimo būdas. Todėl Projekto 49 straipsnio 2 dalies 31 punkte siūloma įtvirtinti perkančiojo subjekto teisė neapmokėti kitokiais būdais nei per „E. sąskaita“ gautų sąskaitų, laikytina pertekliniu. Pasiūlymai: 1. Išbraukti Projekto 49 straipsnio 2 dalies 31 punktą: ~~31) informacija, kad p~~erkantysis subjektas turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, kaip nustatyta šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje; 2. Projekto 49 straipsnio 2 dalies 32 punktą atitinkamai laikyti 31 punktu. 3. Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas.	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
8.	Seimo Audito komitetas 2016-12-23	65	1			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje itin didelių verčių (kainų) pasiūlymai, kurie viršija perkančiųjų subjektų pirkimams skirtas lėšas, iškreipia neįprastai mažos kainos rodiklį, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti neįprastai mažos kainos nustatymo tvarką, nustatant, kad į pasiūlytų kainų ir sąnaudų aritmetinį vidurkį neįskaičiuojama tų pasiūlymų kaina, kuri viršija pirkimams skirtas lėšas. Pasiūlymai: Pakeisti projekto 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Perkantysis subjektas gali reikalauti, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomi neįprastai mažais, jeigu jie yra 30 ir daugiau procentų mažesni už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.“	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
9.	Seimo Audito komitetas 2016-12-23	74	5			Argumentai: Vadovaudamasi Projekto 75 straipsnio 5 dalimi, perkantysis subjektas turi prašyti pateikti galutinius pasiūlymus, tačiau nėra aišku, kaip perkantysis subjektas turėtų elgtis, jei tiekėjas neatvyko į derybas ir (arba) nepateikia galutinio pasiūlymo. Galutinio pasiūlymo tikslas – išvengti rizikos, kad perkantysis subjektas kitiems tiekėjams atskleis derybų rezultatą, tačiau jei tiekėjas nepateikia galutinio pasiūlymo, o jo pirminis pasiūlymas yra priimtinas, turėtų būti palikta galimybė jį vertinti (riziką dėl jo pasiūlyme pateiktos informacijos atskleidimo prisiėmė pats tiekėjas). Siekiant teisinio aiškumo, Projekto 75 straipsnio 5 dalį siūlome papildyti atitinkamu reglamentavimu. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 75 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Perkantysis subjektas, ketindamas baigti derybas, nustato terminą, iki kada dalyviai turi pateikti galutinius pasiūlymus, ir apie tai informuoja visus likusius dalyvius. Perkantysis subjektas laimėjusį pasiūlymą nustato vadovaudamasis pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais. Jei tiekėjas neatvyksta į derybas ir (arba) nepateikia galutinio pasiūlymo, jo pirminis pasiūlymas vertinamas kaip galutinis.“	Pritarti iš dalies	Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 19.
10.	Seimo Audito komitetas 2016-12-23	78	6	5		Argumentai: Įvertinus tai, kad praktikoje kyla neaiškumų dėl konferencijų paslaugų pirkimo, siūlytina nustatyti, kad minėtos paslaugos gali būti perkamos neskelbiamų derybų būdu. Pasiūlymas: 1. Pakeisti Projekto 79 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) perkančiojo subjekto darbuotojų mokymo ir konferencijų paslaugos;“. 2. Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas.	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
11.	Seimo Audito komitetas 2016-12-23	78	6	9	N	Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje paslaugų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, pirkimas per viešuosius pirkimus laimėjusius tarpininkus, reikalauja daugiau lėšų ir laiko sąnaudų nei minėtų paslaugų pirkimas tiesiogiai iš tiesioginio tiekėjo, siūlytina nustatyti, kad minėtos paslaugos gali būti perkamos neskelbiamų derybų būdu. Pasiūlymas: 1. Papildyti Projekto 79 straipsnio 6 dalį 9 punktu ir jį išdėstyti taip: „9) keleivių pervežimo, nakvynės ir kitos su tarnybine komandiruote susijusios paslaugos, kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo.“. 2. Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas.	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
12.	Seimo Audito komitetas 2016-12-23	94	1	12	N	Argumentai: Projekte numatytas teisinis reguliavimas numato, kad perkančiojo subjekto vadovas turi paskirti asmenis, atsakingus už pirkimo procedūrų vykdymą, tačiau nenustato prievolės paskirti asmenis, kurie būtų atsakingi už tinkamą preliminariosios ar pirkimo sutarties (toliau kartu – sutartis) vykdymą. Nustačius, kad perkantysis subjektas netinkamai vykdė sutartis ar nepaskelbė CVP IS sutarčių keitimų, sudėtinga išsiaiškinti, kurie asmenys atsakingi už minėtus pažeidimus, ir juos traukti administracinėn atsakomybėn. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 95 straipsnio 1 dalį nauju 12 punktu ir jį išdėstyti taip: „12) perkančiojo subjekto vadovo įsakymu (potvarkiu) skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatas.“	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
13.	Seimo Audito komitetas 2016-12-23	96	1	2	b	Argumentai: Projekto 97 straipsnyje netinkamai vartojamos pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sąvokos, nors atsižvelgiant į Europos Komisijos ekspertų nuomonę, visas šis straipsnis reglamentuoja abiejų minėtų sutarčių keitimą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo pakeisti Projekto 97 straipsnio atitinkamas nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 97 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo;“	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
14.	Seimo Audito komitetas 2016-12-23	96	2	2		Argumentai: Projekto 97 straipsnyje netinkamai vartojamos pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sąvokos, nors atsižvelgiant į Europos Komisijos ekspertų nuomonę, visas šis straipsnis reglamentuoja abiejų minėtų sutarčių keitimą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo pakeisti Projekto 97 straipsnio atitinkamas nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 97 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija 10 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės prekių ar paslaugų pirkimo atveju ir 15 procentų – darbų pirkimo atveju;“	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
15.	Seimo Audito komitetas 2016-12-23	97				Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabai, atsižvelgiant į tai, kad Civilio kodekso nuostatos ne visada galėtų būti aiškiai pritaikomos viešųjų pirkimų sutarčių nutraukimo atveju, siūlytina Projektą papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis minėtų sutarčių nutraukimo tvarką ir teisines pasekmes. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 98 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „98 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties nutraukimas 1. Perkantysis subjektas~~, laikydamasis Civiliniame kodekse nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų,~~ šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, jeigu: 1) pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo pakeista pažeidžiant šio įstatymo 97 straipsnį; 2) paaiškėjo, kad tiekėjas, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, turėjo būti pašalintas iš pirkimo procedūros mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, kuri taikoma kartu su šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi; 3) paaiškėjo, kad su tiekėju neturėjo būti sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis dėl to, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį pripažino, kad nebuvo įvykdyti įsipareigojimai pagal Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis ir Direktyvą 2014/25/ES. 2. Nutraukiant pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais laikomasi šių reikalavimų: 1) apie sutarties nutraukimą perkantysis subjektas privalo iš anksto pranešti tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų; 2) sutarties nutraukimas atleidžia perkantįjį subjektą ir tiekėją nuo sutarties vykdymo; 3) sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo; 4) kai sutartis nutraukta, tiekėjas gali reikalauti grąžinti jam viską, ką jis yra perdavęs perkančiajam subjektui vykdydamas sutartį, jeigu jis tuo pat metu grąžina perkančiajam subjektui visa tai, ką buvo iš pastarojo gavęs. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Jeigu sutarties vykdymas yra tęstinis ir dalus, tai galima reikalauti grąžinti tik tai, kas buvo gauta po sutarties nutraukimo. Restitucija neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. 23. Pirkimo sutartis, ar preliminarioji sutartis ar sutartis, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais, ir Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka.“ 2. Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas.	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
16.	Seimo Audito komitetas 2016-12-23	99	9			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius, būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 100 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Duomenis apie pirkimo sutarčių ~~ir vidaus sandorių~~ vykdymą iš informacinės sistemos „E. sąskaita“ į Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą teikia valstybės įmonė Registrų centras. Informaciją, kuri turi būti teikiama pagal šį reikalavimą, nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.“.	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
17.	Seimo Audito komitetas 2016-12-23	100	1	2		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius, būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 101 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ~~ir šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius;~~“.	Pritarti	Žr. Seimo Ekonomikos komiteto nuomonę dėl Ekonomikos komiteto pasiūlymo Nr. 3.
18.	Seimo Audito komitetas 2016-12-23	100	2	6		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius, būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu. Pasiūlymas: 1. Išbraukti Projekto 101 straipsnio 2 dalies 6 punktą: „~~6) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorius;~~“ 2. Atitinkamai suderinti Projekto numeraciją. 3. Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas.	Pritarti	Žr. Seimo Ekonomikos komiteto nuomonę dėl Ekonomikos komiteto pasiūlymo Nr. 3.
19.	Seimo Audito komitetas 2016-12-23	100	3			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius, būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu. Pasiūlymas: 1. Išbraukti Projekto 101 straipsnio 3 dalį: „3. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyto sutikimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo motyvuoto perkančiojo subjekto kreipimosi gavimo dienos ir šio sprendimo priėmimo dieną jį paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Jeigu perkantysis subjektas kartu su kreipimusi nepateikia visų būtinų dokumentų, Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas gali paprašyti papildomų dokumentų, reikalingų sprendimui priimti, kuriuos perkantysis subjektas turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Viešųjų pirkimų tarnybos prašymo gavimo dienos. Perkančiajam subjektui pateikus motyvuotą prašymą, Viešųjų pirkimų tarnyba šį terminą pratęsia perkančiojo subjekto nurodytam laikotarpiui. Papildomų dokumentų pateikimo termino pratęsimo atvejų skaičius neribojamas. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl sutikimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo papildomų dokumentų gavimo dienos. Jeigu perkantysis subjektas per nustatytą terminą nepateikia prašomų papildomų dokumentų, Viešųjų pirkimų tarnyba prašymo nenagrinėja, tačiau tai nekliudo perkančiajam subjektui vėl kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą su tuo pačiu prašymu dėl šiame punkte nurodyto sutikimo. Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia jokio atsakymo, laikoma, kad sutikimas gautas. Kreipimosi dėl šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytų sutikimų tvarką nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.“ 2. Atitinkamai suderinti Projekto numeraciją. 3. Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas.	Pritarti	Žr. Seimo Ekonomikos komiteto nuomonę dėl Ekonomikos komiteto pasiūlymo Nr. 3.
20.	Seimo Audito komitetas 2016-12-23	100	4		N	Argumentai: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (VAĮ) viešojo administravimo subjektas turi nagrinėti asmenų skundus ir pranešimus dėl viešojo administravimo subjekto ar kitų subjektų veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų. Projekte nustatyta, kad pretenzijas dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų turi teisę nagrinėti perkančiojo subjekto, ieškinius (šios pretenzijos ir ieškiniai savo esme atitinka VAĮ nustatytas skundų ir pranešimų sąvokas) – teismai. Tarnybai viešųjų pirkimų įstatymas nesuteikia ikiteisminės pretenzijų dėl pirkimų pažeidimų nagrinėjimo funkcijos. Atsižvelgiant į išdėstytą informaciją ir siekiant teisinio aiškumo, siūlome Projekte įtvirtinti, kad Tarnyba skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų nenagrinėja. Nors dėl ribotų turimų žmogiškųjų išteklių Tarnyba neturi galimybių patikrinti visos skunduose ir pranešimuose pateiktos informacijos teisingumo, tačiau ši informacija yra naudojama pirkimų analizei, kurios pagrindu (nustačius pirkimus ar pirkimo sutartis, kur didžiausia pažeidimų pasireiškimo tikimybė) gali būti pradėtas perkančiojo subjekto veiklos patikrinimas. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 101 straipsnį nauja 5 dalimi: „5. Viešųjų pirkimų tarnyba nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų. Šiuose skunduose ir pranešimuose pateikta informacija naudojama pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiojo subjekto veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 5 punktu.“	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
21.	Seimo Audito komitetas 2016-12-23	106	3			Argumentai: Nors perkantysis subjektas siekdamas pagreitinti sutarties sudarymą tam tikrais Projekte nustatytais atvejais gali netaikyti atidėjimo termino, tiekėjas per terminą nuo informavimo apie pirkimo procedūros rezultatus iki pirkimo ar preliminariosios sutarties sudarymo vis tiek gali pateikti pretenziją ir šios sutartys negalės būti sudarytos, t. y. rezultatas bus toks pat, kaip perkantysis subjektas taikytų atidėjimo terminą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti nustatytą reglamentavimą, nurodant, kad kada gauta pretenzija gali būti nenagrinėjama. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 106 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiojo subjekto sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajam subjektui. Perkantysis subjektas neprivalo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri gaunama po informavimo apie pirkimo procedūros rezultatus, o atidėjimo terminas ir šio įstatymo 110 straipsnio 2 dalis netaikomi, taip pat kai pretenzija teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties perkančiojo subjekto priimto sprendimo arba atlikto veiksmo.“.	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
22.	Seimo Audito komitetas 2016-12-23	113	1			Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto 23 pasiūlymą, kuriuo siūlytina reikalavimo į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus įsigaliojimą numatyti nuo 2020 m. liepos l d., būtina pakeisti įstatymo įsigaliojimo nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 113 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 6 dalį, 100 straipsnio 8 dalį, 113 straipsnio 8 dalį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. “	Nepritarti	Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 24.
23.	Seimo Audito komitetas 2016-12-23	113	8		N	Argumentai: Audito komitetui pritariant reikalavimui į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus jų įsigaliojimą numatant nuo 2020 m. liepos l d., siūlytina pakeisti Projekto 113 straipsnį. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 113 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies redakcija: „2. Atliekant mažos vertės pirkimus taikomos šio įstatymo I skyriaus, 39, 45, 48 straipsnių, 68 straipsnio 1 dalies, 94 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 99 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir perkančiojo subjekto patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo, 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, 36 straipsnio reikalavimų, išskyrus 36 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma.“	Pritarti iš dalies	Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 24.
24.	Seimo Audito komitetas 2016-12-23	113	9		N	Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius, būtina svarstomą įstatymą papildyti nuostatomis dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytų vidaus sandorių tęstinumo. Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, sudarytų vidaus sandorių trukmė yra įvairi. Nors didžiosios dalies sudarytų vidaus sandorių trukmė yra iki 1 metų, 5,5 % vidaus sandorių sudaromi 3-4 metų terminui, 3,4 % vidaus sandorių sudaromi 4-6 metų intervalui, 0,1 % vidaus sandorių sudaromi neterminuotam laikui. Siekiant užtikrinti perkančiųjų subjektų ir viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių teikėjų veiklos tęstinumą po šio įstatymo įsigaliojimo, tikslinga numatyti 2 metų pereinamąjį laikotarpį per kurį turėtų būti nutraukti visi sudaryti vidaus sandoriai. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 113 straipsnį nauja 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai. Tokie vidaus sandoriai galioja iki vidaus sandorio sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“	Nepritarti	Pritarti Audito komiteto siūlymui, jog reikalinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį dėl vidaus sandorių eliminavimo, tačiau terminus nustatyti, atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 24.
25.	Seimo Audito komitetas, 2016-12-23	VII			N	Argumentai: Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nepakankamai atgraso perkančiąsias organizacijas (jų vadovus ir įgaliotus asmenis) ir kitus pirkimuose dalyvaujančius asmenis nuo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų (baudos, kurių dydis nustatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra neproporcingos padarytų pažeidimų mastui). Siekiant efektyvesnio nubaudimo mechanizmo įtvirtinimo, siūlytina nustatyti teisinį reglamentavimą, pagal kurį Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų teisę nustačiusi perkančiojo subjekto pažeidimus, įvertinusi sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, fiziniams asmenims taikyti pinigines baudas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projektą papildyti nauju skyriumi, reglamentuojančiu atsakomybės už įstatymo pažeidimus taikymo tvarką. Pasiūlymas: 1. Papildyti Projektą nauju VII skyriumi ir jį išdėstyti taip: „Vii SKYRIUS ATSAKOMYBĖS UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS TAIKYMO TVARKA IR BYLŲ NAGRINĖJIMO PROCESAS 106 straipsnis. Perkančiojo subjekto vadovų ir kitų asmenų atsakomybė 1. Už perkančiojo subjekto atliekamus pirkimus, įskaitant pirkimo sutarčių vykdymą, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo (ministerijose – ministrai ar jų įgalioti asmenys, savivaldybės administracijoje – administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys). Jei perkančiojo subjekto padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas kaip nustatyta šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje ir numatomo pirkimo vertę skaičiuoja atskirai tam padaliniui, už šio padalinio savarankiškai atliekamus pirkimus, įskaitant pirkimo sutarčių vykdymą, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako padalinių vadovai ar jų įgalioti asmenys. 2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys už savo veiką atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 3. Šiame straipsnyje 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų tarnybos ar darbo santykių pasibaigimas iki Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo dėl šio įstatymo pažeidimo priėmimo nepanaikina šių asmenų atsakomybės pagal šio įstatymo 107 straipsnį. 107 straipsnis. Nuobaudų už šio įstatymo pažeidimus taikymas 1. Už šio įstatymo pažeidimus ir (arba) Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimų nevykdymą, Viešųjų pirkimų tarnyba gali skirti šio įstatymo 106 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) baudą nuo dviejų šimtų iki 10 procentų numatomos sudaryti pirkimo ar preliminariosios sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis dar nesudaryta, arba iki 10 procentų sudarytos sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta. Už pakartotinai per vienerius metus nuo nuobaudos paskyrimo padarytą pažeidimą nuo vieno tūkstančio iki 20 procentų numatomos sudaryti pirkimo ar preliminariosios sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis dar nesudaryta, arba iki 20 procentų sudarytos sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta. 2. Konkreti nuobaudos rūšis skiriama ir šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į: 1) pažeidimo pobūdį, trukmę, jų kiekį ir reikšmingumą; 2) kaltės formą (pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo); 3) kiekvieno asmens įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli asmenys; 4) numatomos sudaryti ar sudarytos pirkimo ar preliminariosios sutarties, su kuria susijęs pažeidimas, vertę; 5) šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. 3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis yra šios: 1) pažeidimą padaręs asmuo savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms; 2) pažeidimą padaręs asmuo nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo; 3) pažeidimą padaręs asmuo padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu; 4) pažeidimą padaręs asmuo savo valia nutraukė pažeidimą; 5) pažeidimą padariusio asmens elgesys buvo nulemtas kitų asmenų veiksmų; 6) kitos, skiriant nuobaudą Viešųjų pirkimų tarnybos pripažintos, atsakomybę lengvinančios aplinkybės. 4. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra šios: 1) pažeidimą padaręs asmuo kliudė vykdyti tyrimą; 2) pažeidimą padaręs asmuo slėpė padarytą pažeidimą; 3) pažeidimą padaręs asmuo tęsė pažeidimą, nepaisydamas Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus; 4) dėl pažeidimo atsirado sunkių padarinių; 5) pažeidimas buvo padarytas iš savanaudiškų paskatų; 6) pažeidimą padaręs asmuo nevykdė Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų. 108 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės 1. Šio įstatymo 106 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas asmuo pateikęs Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie pažeidimą, atleidžiamas nuo nuobaudos, numatytos už šį pažeidimą, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) pažeidimą padaręs asmuo pateikė informaciją iki tyrimo pradžios; 2) pažeidimą padaręs asmuo yra pirmasis iš pažeidimą padariusių asmenų, pateikęs tokią informaciją; 3) pažeidimą padaręs asmuo pateikia visą jam žinomą informaciją apie pažeidimą ir bendradarbiauja su Viešųjų pirkimų tarnyba atliekant tyrimą. 2. Viešųjų pirkimų tarnyba, baigusi tyrimą ir priimdama galutinį nutarimą dėl šio įstatymo pažeidimo, sprendžia, ar buvo laikomasi šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, kad būtų galima atleisti asmenį nuo nuobaudos. 109 straipsnis. Nuobaudų skyrimo terminai ir pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta nuobauda, vykdymas 1. Nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo sprendimo, kuriuo nustatomas pažeidimas, priėmimo dienos. Procesinių dokumentų įteikimas vykdomas Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. 2. Viešųjų pirkimų tarnybos skirta nuobauda neatleidžia pažeidimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą arba netinkamą vykdymą buvo paskirta nuobauda, vykdymo. 110 straipsnis. Asmeniui paskirtos baudos sumokėjimas 1. Šio įstatymo 106 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys Viešųjų pirkimų tarnybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per du mėnesius nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos. 2. Jeigu asmuo sumoka baudą, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu asmeniui Viešųjų pirkimų tarnybos paskirta bauda sumažinama arba panaikinama, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama asmeniui mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo tvarka. 3. Jeigu sumokėti baudos laiku asmuo negali dėl objektyvių priežasčių ir yra motyvuotas asmens prašymas, Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių. 4. Asmens nesumokėta bauda išieškomi į valstybės biudžetą. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas dėl priverstinio baudos išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo, kuriuo asmeniui skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos priverstinis išieškojimas. 111 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo apskundimas Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimai gali būti apskųsti per 1 mėnesį nuo atitinkamo sprendimo įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ 2. Atitinkamai Projekto VII skyrių laikyti VIII skyriumi, suderinti Projekte esančią numeraciją ir nuorodas.	Pritarti iš dalies	Pritarti siekiui griežtinti perkančiosios organizacijos vadovo ir kitų asmenų atsakomybę, kaip tai pasiūlė Seimo nariai: A. Skardžius ir D. Kreivys klasikiniame viešųjų pirkimų įstatymo projekte nauju straipsniu su nuoroda į LR Administracinių nusižengimų kodeksą. Analogiškai patikslintas Projektas Nr. XIIP-3751(2). Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
26.	Seimo Audito komitetas 2016-12-23				*	Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad iniciatorių pateiktame Projekte yra nuorodos į konkrečius nauja redakcija dėstomo Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnius, o Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnių numeracija projekto derinimo ir svarstymo eigoje gali keistis, pasiūlyti pagrindiniam komitetui atitinkamai suderinti įstatymo projekte esančias nuorodas. Pasiūlymas: Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas į Viešųjų pirkimų įstatymo projektą Nr. XIIP-3750(2).	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
27.	Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-12					Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3751(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.	Pritarti iš dalies	Žr. Komiteto pagal pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, patobulintą įstatymo projektą.
28.	1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-12	8				8 straipsnis. Transporto paslaugos 1. Šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems veiklos rūšims, susijusioms su tinklų, skirtų teikti visuomenei geležinkelio, automatizuotų transporto sistemų, tramvajų, troleibusų, autobusų ar funikulierių transporto paslaugas, statyba, įrengimu ir (arba) eksploatavimu. 2. Transporto paslaugų srityje tinklu laikomas paslaugos teikimas pagal kompetentingos institucijos nustatytas veiklos sąlygas, tokias kaip paslaugos teikimo maršrutai, dažnis, privalomi pervežimų kiekiai. Pastabos ir pasiūlymai: 8 straipsnio 2 punktas, transporto paslaugų srities tinklo termino išaiškinimas yra nelogiškas 1 punkto atžvilgiu. 1 punkte kalbama apie tinklų statybą, įrengimą ir (arba) eksploatavimą. Kokią gali būti maršrutų, dažnių, privalomų pervežimų kiekių statybą, įrengimas ir (arba) eksploatavimas? Negaliu suprasti, kodėl 6 straipsnis „Elektros energetika“ apima elektros įrenginių, skirtų elektros energijai gaminti, perduoti ar skirstyti vartotojams, statyba, įrengimą ir (arba) eksploatavimą, kodėl 7 straipsnis „Vandentvarka“ apima įrenginių, skirtų teikti vartotojams geriamojo vandens gavybos, gamybos ir (arba) tiekimo paslaugas, statyba, įrengimą ir (arba) eksploatavimą, o 8 straipsnio „Transporto paslaugos“ 1 punkte nurodytas paslaugas bandoma apriboti susiaurinat tinklo terminą. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje taikomi pertekliniai apribojimai. Įdomu, kaip transporto paslaugos traktuojamos kitose ES šalyse.	Pritarti iš dalies	Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2.

7. Komiteto / Komisijos išvados rengėjų komitetui / komisijai siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Ekonomikos komiteto išvadai ir pagal pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, patobulintam įstatymo projektui.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-15	2	5	2		Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą dėl nepriekaištingos reputacijos asmens sąvokos, siūlant administracinę nuobaudą susieti su priimto sprendimo dėl nuobodos skyrimo įsiteisėjimu arba administracinio nurodymo įvykdymu, tačiau ne su sprendimo priėmimu, reikalinga patikslinti Projekto 2 straipsnio 5 dalies 2 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kuriam nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą) už šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo), taip pat šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą arba sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos paskyrimo ~~priimtas~~ įsiteisėjo ar asmuo įvykdė administracinį nurodymą daugiau kaip prieš vienus metus;	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
2.	Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-15	8	2			Argumentai: Atsižvelgiant į 3-ioje lentelėje Nr. 1 2016 m. gruodžio 19 d. pateiktą pasiūlymą dėl poreikio aiškiau reglamentuoti „transporto paslaugų srities tinklo“ terminą, atsižvelgiant į įgyvendinamos Direktyvos 2014/25/ES 11 str. antros pastraipos nuostatą, siūlytina patikslinti Projekto 8 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Patikslinti Projekto 8 straipsnio 2 dalį: „2. Laikoma, kad Ttransporto paslaugų srityje tinklas egzistuoja, kai ~~tinklu laikomas~~ paslaugos ~~teikimas~~ teikiamos pagal kompetentingos institucijos nustatytas veiklos sąlygas, tokias kaip paslaugos teikimo maršrutai, dažnis, privalomi pervežimų kiekiai.“	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
3.	Ekonomikos komitetas, 2017-02-15	19	2			Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymą Nr. 2, į Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos argumentuotas pozicijas dėl būtinybės eliminuoti vidaus sandorių teisinį reglamentavimą, įvertinus tai, kad Projektu siūlomas vidaus sandorių teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų pirkimų metu lėšas panaudoti racionaliausiu, efektyviausiu ir ekonomiškiausiu būdu, taip pat galimai iškreipia sąžiningą konkurenciją, siūlytina išbraukti Projekto 19 straipsnį. Pasiūlymas: 1. Išbraukti projekto 19 straipsnį. „~~19 straipsnis. Vidaus sandoriai~~ 1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi vidaus sandoriams, kuriuos perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, sudaro su kitu perkančiuoju subjektu ar perkančiąja organizacija, kai yra visos šios sąlygos kartu: 1) perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, kitą perkantįjį subjektą ar perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo paties tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydamas lemiamą įtaką jo (jos) strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo. Tokią kontrolę gali atlikti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija; 2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų kontroliuojamo perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo–pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančiu perkančiuoju subjektu, kuris yra perkančioji organizacija, ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja tas perkantysis subjektas, ir skirtų jo (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti. Jeigu kontroliuojamas perkantysis subjektas ar perkančioji organizacija vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jo (jos) veiklos planus; ~~3) kontroliuojamame perkančiajame subjekte ar perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.~~ 2. Vidaus sandoris sudaromas, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. ~~3. Siekdamas sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai, perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija:~~ 1) tvirtindamas šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais kalendoriniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus; 2) reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne šiame punkte reikalaujamomis priemonėmis; 3) per 15 dienų nuo vidaus sandorio sudarymo ar nuo kiekvieno jo pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal juos pradžios Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį ir visus jos pakeitimus; 4) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą. ~~4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi visu vidaus sandorio galiojimo laikotarpiu.~~“ 2. Atitinkamai suderinti Projekto esančias nuorodas ir numeraciją.	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
4.	Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-15	20				Argumentai: Siekiant išskaidrinti pirkimus, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, siūlytina eliminuoti (išbraukti) Projekto 20 straipsnį „Pirkimas iš susijusios įmonės“. Pasiūlymai: 1. Išbraukti Projekto 20 straipsnį: „~~20 straipsnis. Pirkimas iš susijusios įmonės~~ 1. Pagal šį straipsnį susijusia įmone laikoma įmonė, kurios metinė finansinė atskaitomybė yra konsoliduota su perkančiojo subjekto atskaitomybe pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimus. 2. Tuo atveju, kai įmonei netaikomas Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas, susijusia įmone laikoma bet kuri įmonė, jeigu lemiamą įtaką pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą: ~~1) šiai įmonei tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti perkantysis subjektas;~~ ~~2) ši įmonė gali daryti perkančiajam subjektui;~~ ~~3) šiai įmonei ir kartu perkančiajam subjektui daro kita įmonė dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų.~~ 3. Šis įstatymas, neatsižvelgiant į jo 19 straipsnį, netaikomas, kai perkantysis subjektas atlieka pirkimą iš perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos statusą turinčios susijusios įmonės arba įmonė, įsteigta kelių perkančiųjų subjektų, siekiant vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą, atlieka pirkimą iš perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos statusą turinčios įmonės, susijusios su bent vienu iš šių perkančiųjų subjektų, ir kai tenkinamos šios sąlygos: 1) paslaugų pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš paslaugų teikimo buvo gauta suteikus paslaugas perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą trumpiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus; 2) prekių pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš prekių tiekimo buvo gauta patiekus jas perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą trumpiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus; 3) darbų pirkimo sutarčių atveju, jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš darbų atlikimo buvo gauta atlikus darbus perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą trumpiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus. 4. Tuo atveju, kai daugiau kaip vienos perkančiojo subjekto susijusios įmonės teikiamos paslaugos, tiekiamos prekės ar atliekami darbai yra tie patys ar panašūs, taikant šio straipsnio 3 dalies 1,2 ir 3 punktus įvertinamos visų šių susijusių įmonių bendrai gaunamos pardavimo pajamos. 5. Perkantysis subjektas Europos Komisijos prašymu turi pranešti jai šią informaciją apie pirkimus iš susijusių įmonių (šios informacijos kopija turi būti pateikiama ir Viešųjų pirkimų tarnybai): ~~1) susijusių įmonių pavadinimus;~~ ~~2) pirkimo sutarties pobūdį ir vertę;~~ ~~3) reikiamą pagrindimą, kad perkančiojo subjekto ir susijusios įmonės, su kuria sudaryta pirkimo sutartis, santykiai atitinka šio straipsnio reikalavimus.“~~ 2. Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas ir numeraciją.	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
5.	Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-15	21				Argumentai: Siekiant išskaidrinti pirkimus, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, siūlytina eliminuoti (išbraukti) Projekto 21 straipsnį „Pirkimas iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto“. Pasiūlymai: 1. Išbraukti Projekto 21 straipsnį: „21 straipsnis. Pirkimas iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto 1. Jeigu keli perkantieji subjektai įsteigia įmonę siekdami bent 3 metus vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą ir įmonės steigimo dokumentuose nurodoma, kad bent jau tuo laikotarpiu perkantieji subjektai išliks steigiamo juridinio asmens dalyviais, šis įstatymas, neatsižvelgiant į jo 19 straipsnį, netaikomas, kai: 1) perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos statusą turinti įmonė, įsteigta išskirtinai kelių perkančiųjų subjektų siekiančių vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą, atlieka pirkimą iš vieno ją įsteigusių perkančiųjų subjektų; 2) perkantysis subjektas atlieka pirkimą iš perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos statusą turinčios įmonės, kurią jis yra įsteigęs bendrai su kitais perkančiaisiais subjektais.“ 2. Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas ir numeraciją.	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
6.	Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-15	31	2	4		Argumentai Projekto 31 str. 2 d. apibrėžiama, kokia pasiūlymo ar paraiškos informacija negali būti laikoma konfidencialia. Vertinant 31 str. 2 d. 4 p. manytina, kad turėtų būti negalima laikyti konfidencialia informacija ne tik informacijos apie pasitelktus subtiekėjus, bet ir apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas. Be to, manytina, kad informacija apie pasitelktus ūkio subjektus ir subtiekėjus nėra susijusi su tiekėjo įsipareigojimais tretiesiems asmenimis, todėl siūlytina atsisakyti perteklinių ir neaiškumą sukeliančių nuostatų „ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, sudarytas sutartis“. Pasiūlymas Patikslinti Projekto 31 str. 2 d. 4 p. nuostatas ir jas išdėstyti taip: „4) informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ~~ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, sudarytas sutartis~~.“	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
7.	Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-15	33	11 13			Argumentai: Projekto 33 str. 11 ir 13 d. netiksliai perkelia Direktyvos 2014/25/ES 40 str. 6 d. nuostatas. Taip pat šiose Projekto nuostatose pateikiamos nuorodos į Komisijos sprendimus, kurie nuolat keičiami ir jau dabar neaktualūs. Todėl Projekto 33 str. 11 ir 13 d. yra tikslintinos. Pasiūlymai: 1. Pakeisti 33 str. 11 d. ir ją išdėstyti taip: „11. Centrinei viešųjų pirkimų informacinei sistemai, centrinės perkančiosios organizacijos siūlomoms elektroninėms priemonėms ir kitoms specialių informacinių sistemų priemonėms ir įrangai, skirtai tiekėjo dokumentams perduoti ir priimti, taikomi šio įstatymo 6 priede nustatyti reikalavimai. Naudojant šias priemones ir įrangą taip pat taikomos šios taisyklės: 1) suinteresuotosioms šalims turi būti prieinama informacija apie elektroninių tiekėjo dokumentų pateikimo specifikacijas~~reikalavimus, būtinus tiekėjo dokumentams pateikti~~, įskaitant ~~kodavimą~~ šifravimą ir laiko žymėjimą; 2) perkantysis subjektas, įvertinęs galimą riziką, gali reikalauti, kad tiekėjo dokumentai būtų ~~pateikiami~~ pateikti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L273, p. 73) (toliau – Reglamentas Nr. 910/2014); 3) kvalifikuotas elektroninis parašas~~, patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu,~~ priimamas šiomis sąlygomis: a) tiekėjo dokumentams pateikti skirtos elektroninės priemonės sudaro galimybes techniškai tvarkyti reikalaujamą kvalifikuoto elektroninio parašo formatą, nustatytą Reglamento Nr. 910/2014 27 straipsnyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose 2011 m. vasario 25 d. Komisijos sprendime 2011/130/ES, kuriuo nustatomi būtinieji dokumentų, kompetentingų institucijų pasirašomų elektroniniu būdu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, tarptautinio tvarkymo reikalavimai (OL, 2011 L 53, p. 66) ~~(toliau – Komisijos sprendimas 2011/130/ES)~~. Jeigu tiekėjo dokumentai pateikiami kitokiu elektroninio parašo formatu, į elektroninio parašo arba elektroninio dokumento laikmeną turi būti įtraukta informacija apie esamas patvirtinimo galimybes, kuriomis naudodamasis perkantysis subjektas turi galėti internetu, neatlygintinai ir asmenims, kuriems pateikiamų dokumentų kalba nėra gimtoji, suprantamu būdu patvirtinti gautą elektroninį parašą kaip kvalifikuotą elektroninį parašą~~, patvirtintą kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu~~; b) jeigu tiekėjo dokumentai pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu, kurį išdavė sertifikavimo paslaugų teikėjas, įtrauktas į patikimą sąrašą, sudarytą vadovaujantis Reglamento Nr. 910/2014 22 straipsnyje nurodytais įgyvendinimo aktais 2009 m. spalio 16 d. Europos Komisijos sprendimu 2009/767/EB, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nustatomos priemonės procedūroms, atliekamoms naudojantis elektroninėmis priemonėmis ir kontaktinių centrų paslaugomis, palengvinti (OL, 2009 L 274, p. 36), jokie papildomi reikalavimai, kurie trukdytų naudoti tokius parašus, nekeliami.“ 2. Pakeisti 33 str. 13 d. ir ją išdėstyti taip: „13. Institucijos ir kiti subjektai, kompetentingi išduoti vykdant pirkimo procedūras reikalaujamus dokumentus, gali ~~nustatyti~~ sudaryti kvalifikuoto parašo formatą pagal Reglamento Nr. 910/2014 27 straipsnyje nurodytus įgyvendinimo aktus ~~Komisijos sprendimo 2011/130/ES 1 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus~~. Tokiu atveju turi būti parengtos tam formatui techniškai tvarkyti būtinos priemonės ir informacija. Į tokių dokumentų elektroninį parašą arba elektroninio dokumento laikmeną įtraukiama informacija apie esamas kvalifikuoto elektroninio parašo patvirtinimo galimybes, kuriomis naudojantis gautus elektroninius parašus būtų galima patvirtinti internetu, neatlygintinai ir asmenims, kuriems pateikiamų dokumentų kalba nėra gimtoji, suprantamu būdu.“	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
8.	Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-15	34	1	5		Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabą, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą keičia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas, reikalinga patikslinti Projekto 34 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 34 str. 1 d. 5 p. ir jį išdėstyti taip: „5) tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo ~~rėmimo~~ įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys.“	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
9.	Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-03-08	35 N				Argumentai: atsižvelgiant į Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 6 dėl Projekto Nr. XIIP-3750(2) nuostatų papildymo, remiantis Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro pasiūlymu bei Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomone, taip pat, siekiant įstatymų projektų suderinamumo, siūlytina ir Projektą Nr. XIIP-3751(2) papildyti nauju 35 straipsniu: Pasiūlymai: 1. Papildyti įstatymo projektą nauju 35 straipsniu: „35 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti tam tikrų paslaugų pirkimuose 1. Perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad sveikatos, socialinių, kultūros paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra 75121000-0, 75122000-7, 75123000-4, 79622000-0, 79624000-4, 79625000-1, 80110000-8, 80300000-7, 80420000-4, 80430000-7, 80511000-9, 80520000-5, 80590000-6, nuo 85000000-9 iki 85323000-9, 92500000-6, 92600000-7, 98133000-4, 98133110-8, pirkimuose gali dalyvauti tik tiekėjai, kurie atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Tokiu atveju pirkimo sutarties trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai. 2. Įmonė, kuri gali dalyvauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų rezervuotame pirkime, turi atitikti visus šiuos reikalavimus: 1) jos tikslas turi būti viešosios paslaugos, susijusios su šio straipsnio 1 dalyje išvardintomis paslaugomis, teikimas; 2) jos pelnas gali būti panaudojamas tik įmonės veiklos tikslams. Pelnas gali būti paskirstomas ar perskirstomas tik atsižvelgiant į dalyvavimo įmonės valdyme veiksnius; 3) jos valdymo ar dalininkų struktūra pagrįsta darbuotojams suteikiamų nuosavybės ar dalyvavimo įmonės valdyme teisių principais arba reikalauja aktyvaus darbuotojų, paslaugų gavėjų ar suinteresuotų subjektų dalyvavimo įmonės valdyme; 4) per paskutinius 3 metus perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, su šia įmone nebuvo sudaręs pirkimo sutarties pagal šio straipsnio reikalavimus. 3. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą, turi būti nurodyta, kad pirkimas vykdomas pagal šį straipsnį ir reikalaujama pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiama tiekėjo patvirtinta deklaracija). 4. Tiekėjas, dalyvaujantis pagal šį straipsnį atliekamuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančius tiekėjus.“ 2. Atitinkamai patikslinti straipsnių numeraciją.	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
10.	Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-03-08	36	2			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Ekonomikos komitetas pritarė Seimo narių D. Kreivio ir V. Sinkevičiaus 2017-02-14 pasiūlymui, jog, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą, atliekant mažos vertės pirkimus, būtina nustatyti mažesnę – 5 000 Eur – ribą, iki kurios galima neskelbti apie mažos vertės pirkimus, bei siekiant įstatymų projektų nuostatų suderinimo, siūlytina patikslinti Projekto 36 str. 2 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 36 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atliekant mažos vertės pirkimus taikomos šio įstatymo I skyriaus, 43, 46 straipsnių, 67 straipsnio 1 dalies, 89 straipsnio, 93 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 98 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir perkančiojo subjekto patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 78 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, 33 straipsnio reikalavimų, išskyrus 33 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Taip pat gali būti nesilaikoma šio įstatymo 89 straipsnio reikalavimų, jeigu atliekamas mažos vertės neskelbiamas pirkimas, kurio numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip ~~10 000~~ 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų) be pridėtinės vertės mokesčio.“	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
11.	Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-15	39	2	3		Argumentai: Projekto 39 str. 2 d. 3 p. formuluotė netiksliai perkelia Direktyvos 65 str. 3 d. nuostatą „Valstybės narės gali numatyti, kad tais atvejais, kai tam pačiam konkurso dalyviui gali būti paskirtos daugiau nei viena pirkimo dalys, perkantieji subjektai gali paskirti sutartį, apimančią kelias ar visas pirkimo dalis, kai jie skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą, pateikti pasiūlymus arba dalyvauti derybose nurodė, kad pasilieka galimybę taip pasielgti, ir nurodė pirkimo dalis arba pirkimo dalių grupes, kurias būtų galima sujungti.“. Todėl ji turi būti patikslinta. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 39 str. 2 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip: „3. Tais atvejais, kai pirkimo objektas skaidomas į dalis, perkantysis subjektas skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar kituose pirkimo dokumentuose, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime, nurodo: <...>3) ar ~~pirkimo objekto dalis, dėl kurių~~ perkantysis subjektas ~~gali sudaryti~~ pasilieka galimybę nuspręsti sudaryti vieną pirkimo sutartį dėl jo nurodytų pirkimo dalių ar jų grupių, ~~jeigu dėl šių dalių~~ dėl kurių pagal pirkimo dokumentus laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas.“	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
12.	Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-15	48	5			Argumentai: Projekto 48 str. 5 d. ir 52 str. 4 d. 1 p. tarpusavyje nedera. Projekto 52 str. 4 d. 1 p. yra nustatytas minimalus terminas supaprastinto pirkimo dokumentams pateikti likus ne mažiau kaip 3 d. iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, o esant analogiškoms aplinkybėms pagal Projekto 48 str. 5 d. tokio termino nėra. Todėl šios nuostatos turėtų būti suderintos. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 48 str. 5 d. ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu papildomos su pirkimo dokumentais susijusios informacijos paprašoma laiku, perkantysis subjektas ją pateikia visiems tiekėjams ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Atviro konkurso pagreitintų procedūrų atvejais, kaip nustatyta šio įstatymo 69 straipsnio 3 dalyje, šis terminas yra 4 dienos, supaprastinto pirkimo atveju – 3 dienos.“	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
13.	Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-15	56	3 5 6 8 10 11			Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės pateiktus pastebėjimus, taip pat, siekiant sumažinti tiekėjų susitarimo riziką, siūlytina atsisakyti galimybės pirkimo komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su elektroniniais pasiūlymais, dalyvauti tiekėjams. Todėl siūlytina patikslinti Projekto 56 straipsnį (tikslinant 5 dalį tikslinga atsisakyti perteklinių žodžių „o šio įstatymo nustatytais atvejais – ir tiekėjų kvalifikaciją“). Pasiūlymai: 1. Pakeisti Projekto 56 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę tiekėjai arba jų atstovai, išskyrus atvejus, kai pirkimas atliekamas derybų, konkurencinio dialogo ar inovacijų partnerystės būdu. Tiekėjai arba jų atstovai, dalyvavę derybose ar dialoge, turi teisę atvykti į Komisijos posėdį tik tada, kai jame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, kuriuose nurodytos galutinės tiekėjų siūlomos kainos ar sąnaudos ir galutiniai techniniai duomenys. Su pasiūlymais susipažįstama ir tuo atveju, jeigu į Komisijos posėdį tiekėjai ar jų atstovas neatvyksta.“ 2. Pakeisti Projekto 56 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu perkantysis subjektas pasiūlymus vertina pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir jo pasirinktos vertinti techninės charakteristikos nėra kiekybiškai įvertinamos, su pasiūlymais (išskyrus derybų ar dialogo atvejį) turi būti susipažįstama dviejuose Komisijos posėdžiuose. Pirmajame posėdyje susipažįstama tik su ta pasiūlymo dalimi, kurioje pateikti techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija bei dokumentai, antrajame posėdyje – su pasiūlymo dalimi, kurioje nurodytos kainos ar sąnaudos. Antrasis posėdis gali įvykti tik tada, kai perkantysis subjektas patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjai atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius duomenis, ~~o šio įstatymo nustatytais atvejais – ir tiekėjų kvalifikaciją~~. Apie šio patikrinimo ir vertinimo rezultatus perkantysis subjektas privalo raštu pranešti visiems tiekėjams. Kai pasiūlymai pateikti ne elektroninėmis priemonėmis, pranešime kartu ~~nurodyti~~ nurodomas antrojo posėdžio ~~laiką~~ laikas ir ~~vietą~~ vieta. Jeigu perkantysis subjektas, patikrinęs ir įvertinęs pirmojo posėdžio metu tiekėjo pateiktus duomenis, atmeta jo pasiūlymą, su likusia pasiūlymo dalimi nėra susipažįstama ir ji saugoma kartu su kitais tiekėjo pateiktais dokumentais šio įstatymo 103 straipsnyje nustatyta tvarka.“ 3. Pakeisti Projekto 56 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Susipažįstant su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais Komisijos posėdyje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiama: 1) pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas; 2) pasiūlyme nurodyta kaina ar sąnaudos. Jeigu pirkimas susideda iš atskirų pirkimo objekto dalių, skelbiama kiekvienos pirkimo objekto dalies kaina ar sąnaudos. Tuo atveju, kai pasiūlyme nurodyta kaina ar sąnaudos, išreikštos skaitmenimis, neatitinka kainos ar sąnaudų, nurodytų žodžiais, teisinga laikoma kaina ar sąnaudos, nurodytos žodžiais; 3) pagrindinės techninės pasiūlymo charakteristikos, kai pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Jeigu pageidauja nors vienas Komisijos posėdyje dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas, turi būti paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias bus atsižvelgta vertinant pasiūlymus. Tačiau jeigu šios pasiūlymų charakteristikos yra didelės apimties, Komisijos ir posėdyje dalyvaujančių tiekėjų sutarimu jos gali būti pateiktos tiekėjams raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio; ~~4) ar elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas pasirašytas keliamus reikalavimus atitinkančiu elektroniniu parašu;~~ 54) ar ne elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas yra susiūtas, sunumeruotas ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtintas tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, ar nurodytas įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius; 65) ar yra pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas, jeigu jo reikalaujama.“ 4. Pakeisti Projekto 56 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Kiekvienas Komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas turi teisę asmeniškai peržiūrėti viešai perskaitytą informaciją, tačiau perkantysis subjektas negali atskleisti tiekėjo pasiūlyme esančios konfidencialios informacijos.“ 5. Pakeisti Projekto 56 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Kai pasiūlymai pateikti ne elektroninėmis priemonėmis, ~~Apie~~ apie protokolu įformintus susipažinimo su pasiūlymais procedūros rezultatus turi būti raštu pranešama to pageidaujantiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams, tačiau negali būti atskleidžiama tiekėjo pasiūlyme esanti konfidenciali informacija.“ 6. Pakeisti Projekto 56 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Tiekėjai nedalyvauja Komisijos posėdžiuose, kuriuose susipažįstama su elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, atliekamos paraiškų ar pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūros. ~~Tolesnes pateiktų paraiškų ar pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūras Komisija atlieka pasiūlymus pateikusiems tiekėjams nedalyvaujant~~.“	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
14.	Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-15	57	1			Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabą, jog Projekto 57 straipsnio 1 dalis stokoja aiškumo ir teisinės logikos, siūloma ją patikslinti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Perkantysis subjektas, vadovaudamasis šio įstatymo 63, 64 ir 65 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu ~~jis nėra atmestas, nes tenkina visas šias sąlygas~~ tenkinamos visos šios sąlygos:“	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
15.	Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-03-08	61	1, 2			Argumentai: atsižvelgiant į tai, jog Seimo Ekonomikos komitetas 2017 m. kovo 8 d. pritarė Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 14 d. pasiūlymui dėl Projekto Nr. 3750(2) patikslinimo, papildant rėmimosi kitais ūkio subjekto pajėgumais pagrindus, taigi, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atitinkamai papildyti projekto Nr. XIIP-3751(2) 61 str. Pasiūlymas: „1. Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytusą *reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu, mutatis mutandis* taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatas,** nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas, ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. 2. Jeigu reikalaujama išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnio 7 dalies 7 punktą *arba reikalaujama turėti specialų leidimą ar būti tam tikrų organizacijų nariu, mutatis mutandis* taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 2 dalį,** tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jeigu tie subjektai patys suteiks paslaugas, atliks darbus, kuriems reikia jų turimų pajėgumų. Ši nuostata taikoma nepažeidžiant pagal šio straipsnio 7 dalį nustatyto reikalavimo.“	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
16.	Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-03-08	62 N				Argumentai: atsižvelgiant į tai, jog Seimo Ekonomikos komitetas iš dalies pritarė Lietuvos verslo konfederacijos 2017 m. vasario 14 d. pasiūlymui dėl Projekto Nr. XIIP-3750(2) nuostatų papildymo, taigi siekiant teisinio suderinamumo, siūlytina atitinkamai papildyti Projektą Nr. XIIP-3751(2). Pasiūlymai: 1. Papildyti įstatymo projektą nauju 62 straipsniu: „62 straipsnis. Melagingos informacijos nuslėpimas ar pateikimas arba dokumentų nepateikimas 1. Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie tiekėją, kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 45 ir 46 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėją, kuris dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 49 straipsnį, kai: 1) jis buvo pašalintas iš pirkimo procedūros; 2) priimtas teismo sprendimas; *2. Mutatis mutandis* taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:** 1) jeigu tiekėjas neteikė pretenzijos ar nesikreipė į teismą, ginčydamas perkančiojo subjekto sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo šio įstatymo 107 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto termino pabaigos; 2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas perkančiojo subjekto sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos; 3. Perkantysis subjektas, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja tiekėją.“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją ir nuorodas.	Pritarti
17.	Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-15	63	2			Argumentai: atsižvelgiant į siekiamybę komunalinio sektoriaus pirkimuose prioritetą skirti pasiūlymų vertinimui pagal kainos ir kokybės santykį, tačiau tuo pačiu metu vertinant realų taikomos kainos ir kokybės santykio rodiklį, kuris Lietuvoje siekia tik apie 11 %, taigi, įvertinus realias galimybes, siūlytina šį procentą didinti iki 30 %, nustatant, kad į perkančiojo subjekto pirkimų vertę, neįskaičiuojama mažos vertės pirkimų vertė. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pagal 79 straipsnio 2 dalį atliekamiems pirkimams netaikomi pirkimo procedūroms keliami reikalavimai, įskaitant ir 63 str. reikalavimus, siūlytina papildyti nuostatą, kad skaičiuojant dalį pirkimų, kuriuose taikomas kainos kriterijus, nebūtų įtraukiami pirkimai, atlikti pagal 79 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymai: 1. Pakeisti Projekto 63 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pirkimų ~~Pirkimai~~, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, vertė kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 6070 procentų nuo bendros perkančiojo subjekto pirkimų vertės, į kurią neįskaičiuojama mažos vertės pirkimų ir pagal šio įstatymo 79 straipsnio 2 dalį atliktų pirkimų vertė.“. 2. Išbraukti Projekto 113 straipsnio 3 dalį: „~~3. 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 64 straipsnio 2 dalies redakcija:~~ „„2. Pirkimai, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų nuo perkančiojo subjekto pirkimų bendros vertės.““ 3. Atitinkamai suderinti Projekto numeraciją.	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
18.	Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-03-08	67	1			Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad buvo pritarta Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymui Nr. 15 dėl Projekto Nr. XIIP-3750(2), jog, siekiant procedūrų paprastumo atnaujinat tiekėjų varžymąsi pagal preliminariąją sutartį, nustatytina, kad supaprastinto prikimo atveju, sudarant pirkimo sutartis, kurių numatoma vertė neviršija 10 000 Eur, nereikalaujama perkančiajai organizacijai informuoti tiekėjus apie nustatytą laimėtoją, pasiūlymų eilę, atidėjimo terminą ir pateikti susijusią informaciją. Pasiūlymas: Patikslinti 67 straipsnio 1 dalį Informavimas apie pirkimo procedūros rezultatus ir įtraukimą į kvalifikacijos vertinimo sistemą „1. Perkantysis subjektas suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta atliekant pirkimo procedūrą, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkantysis subjektas taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai supaprastinto pirkimo atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu.“	Pritarti
19.	Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-15	74	3			Argumentai: Siekiant Projekto 74 straipsnio 5 dalies nuostatų suderinamumo su Projekto 74 straipsnio 3 dalimi, kaip alternatyva, siūlytina patikslinti Projekto 74 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 74 straipsnio 3 dalį: „3. Perkantysis subjektas gali nesiderėti ir sudaryti pirkimo sutartį su pirminį pasiūlymą pateikusiu tiekėju, taip pat tiekėjo pirminį pasiūlymą vertinti kaip galutinį, kai jis neatvyksta į derybas ir (arba) nepateikia galutinio pasiūlymo, jeigu apie ~~tokią galimybę~~ tokias galimybes nurodė skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar kituose pirkimo dokumentuose (kai dalyvauti pirkime kviečiama skelbimu apie kvalifikacijos vertinimo sistemą).“	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
20.	Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-03-08	89				Argumentai: siekiant teisinio suderinimo su Projektu Nr. XIIP-3750(2), siūlytina atitinkamai patikslinti Projektą Nr. XIIP-3751(2). Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 89 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „89 straipsnis. Centralizuotų pirkimų veikla ir centrinės perkančiosios organizacijos 1. Perkantieji subjektai gali, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – turi būti įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos: 1) atlikta pirkimo procedūra; 2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kiti perkantieji subjektai, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą; 3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje. 2. Perkantieji subjektai privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiojo subjekto poreikius ir perkantysis subjektas negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas. Perkantieji subjektai privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 102 straipsnyje nustatyta tvarka. 23. Laikoma, kad perkantysis subjektas įvykdo įsipareigojimus pagal šį įstatymą, jeigu jis įsigyja prekių, paslaugų ar darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją pagal šio straipsnio 1 dalį. Tačiau perkantysis subjektas atsako už tinkamą šio įstatymo nuostatų laikymąsi, kai jis pats atlieka tam tikras procedūras, įskaitant: 1) pirkimo sutarties sudarymą centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu; 2) atnaujinto tiekėjų varžymosi vykdymą centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu. 34. Centrinė perkančioji organizacija, atlikdama centralizuotus pirkimus, naudojasi tik elektroninėmis priemonėmis pagal šio įstatymo 36 33 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 45. Perkantieji subjektai centrinės perkančiosios organizacijos teikiamas centralizuotos pirkimų veiklos paslaugas gali įsigyti netaikydami šio įstatymo. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje papildomai gali būti nurodytos ir joms teikti reikalingos pagalbinės pirkimų veiklos paslaugos. 56. Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajam subjektui suteikimo pagal kompetenciją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) arba savivaldybės taryba. 67. Centrinės perkančiosios organizacijos veikla finansuojama iš įstaigai, kuri įgyvendina centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atliekančio juridinio asmens dalyvio ar savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. 78. Centrinė perkančioji organizacija ketvirčiui pasibaigus per 5 darbo dienas privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie perkančiųjų subjektų centralizuotus pirkimus, atliktus per ketvirtį, ir kartu nurodyti informaciją apie atliktus žaliuosius pirkimus ir jų vertes bei energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų taikymą.“	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
21.	Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-15	95	2			Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 6 pastabą, dėl trišalės sutarties sudarymo, subtiekėjui išreiškus norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, siūlytina patikslinti 95 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti 95 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajam subjektui. Tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, ~~perkantysis subjektas~~ turi būti ~~sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju~~ sudaroma trišalė sutartis tarp perkančiojo subjekto, pirkimo sutartį sudariusio tiekėjo ir jo subtiekėjo, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.“	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
22.	Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-03-08	100	1	10		Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad Seimo Ekonomikos komitetas iš dalies pritarė Lietuvos verslo konfederacijos 2017 m. vasario 14 d. pasiūlymui dėl Projekto Nr. XIIP-3750(2) nuostatų papildymo dėl informacijos apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytiems reikalavimams, taigi siekiant teisinio suderinamumo ir įgyvendinimo, siūlytina atitinkamai papildyti Projekto Nr. XIIP-3751(2) 100 straipsnį „Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija“. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 100 str. 1 d. 10 p. : „10) administruoja perkančiųjų subjektų pagal šio įstatymo 99 98 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus ir pagal šio įstatymo 62 straipsnio 2 dalį paskelbtą informaciją apie *tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį mutatis mutandis* taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 45 ir 46 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėjus, kurie dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 49 straipsnį**;“	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
23.	Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-15	105			NN	Argumentai: Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nepakankamai atgraso perkančiąsias organizacijas nuo galimų įstatymo pažeidimų. Be to, dažnai pirkimus atliekantys asmenys pažeidimus padaro todėl, kad vykdo neteisėtus vadovo nurodymus. Todėl administracinė atsakomybė turėtų būti taikoma ne tik Komisijos nariams, ekspertams, asmenims, atsakingiems už sutarties vykdymą, bet ir perkančiosios organizacijos vadovams ar jų įgaliotiems asmenims (nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo Komisijos veikloje ar priėmė su pirkimu susijusius sprendimus). Todėl siūlytina Įstatymo projektą papildyti nauju 105 straipsniu, kuris nustatytų perkančiosios organizacijos vadovų, Komisijos narių, ekspertų, asmenų, atsakingų už sutarties vykdymą ir kitų asmenų atsakomybę. Pasiūlymai: 1. Papildyti Projektą nauju 105 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „105 straipsnis. Perkančiojo subjekto vadovų ir kitų įgaliotų asmenų atsakomybė 1. Už perkančiojo subjekto atliekamus pirkimus atsako perkančiojo subjekto vadovas. 2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys už savo veiką atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“ 2. Atitinkamai patikslinti Projekto straipsnių numeraciją.	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
24.	Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-15	113			N N	Argumentai: Atsižvelgiant į tai, jog patobulinus Įstatymo projektą (išbraukus 19–21 str. ir papildžius nauju 103 straipsniu), pasikeitė straipsnių numeracija, reikalinga pakeisti ir baigiamojo straipsnio nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti baigiamąjį straipsnį ir jį išdėstyti taip: „113 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, galiojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 6 dalį, 99 straipsnio 8 dalį, 100 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 101 straipsnį ir šio straipsnio 4 ir 7 dalis, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 30 straipsnio 6 dalis ir 99 straipsnio 8 dalis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 3. Šio įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnyba pirmą kartą Europos Komisijai pateikia iki 2017 m. balandžio 18 d. 4. Kompetentingos institucijos iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Iki 2017 m. birželio 30 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. 6. Iki 2017 m. birželio 30 d. sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 96 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas, perkantysis subjektas gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis šio įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Iki 2017 m. birželio 30 d. sudarytų pirkimo sutarčių vykdymas turi būti tęsiamas taikant šio įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nuostatas. 7. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalies redakcija: „2. Atliekant mažos vertės pirkimus taikomos šio įstatymo I skyriaus, 37, 43, 46 straipsnių, 67 straipsnio 1 dalies, 89 straipsnio, 93 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 98 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir perkančiojo subjekto patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 78 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, 33 straipsnio reikalavimų, išskyrus 33 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Taip pat gali būti nesilaikoma šio įstatymo 89 straipsnio reikalavimų, jeigu atliekamas mažos vertės neskelbiamas pirkimas, kurio numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų) be pridėtinės vertės mokesčio.“ 8. Iki 2017 m. liepos 1 d. sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai. Tokie vidaus sandoriai galioja iki vidaus sandorio sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d.““	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą

8. Balsavimo rezultatai: už – 7; susilaikė – 1.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virginijus Sinkevičius.

10. Komiteto atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas nauja redakcija dėstomas įstatymo projektas.

Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius

Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė