Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 24, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 310
STENOGRAMA
2023 m. spalio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Laba diena, gerbiami kolegos. Pradedame spalio 10 dienos, antradienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 106 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, spalio 7 dieną „Hamas“ teroristams pradėjus karo veiksmus prieš Izraelį, buvo nužudyta, sužeista, pagrobta tūkstančiai izraeliečių. Reiškiame nuoširdžią užuojautą ir solidarizuojamės su Izraelio Valstybe, kuri visą laiką buvo kovos su terorizmu priešakinėse linijose. Kviečiu aukų atminimą pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
Dėkoju. Atkreipiu dėmesį, kolegos. Šiandien mūsų posėdžio pradžią stebi ir vieši Seime Jos Ekscelencija Izraelio ambasadorė.
Prieš pereidama prie šios dienos posėdžio darbotvarkės, norėčiau pasveikinti ministrą A. Anušauską, kuris visai neseniai šventė labai gražų jubiliejų. (Plojimai)
10.02 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. spalio 10 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis darbotvarkės klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Visų pirma pati norėčiau pasiūlyti, kad iš rezervinės darbotvarkės kaip patį pirmąjį klausimą įtrauktume rezoliuciją. Tuoj perskaitysiu jos numerį. Seimo rezoliucijos „Dėl teroristinių išpuolių ir karo agresijos prieš Izraelio Valstybę“ projektas Nr. XIVP-3163. Šis klausimas jau yra šios dienos darbotvarkėje, tiesiog siūlyčiau, kad mes jį svarstytume pačiu pirmuoju klausimu.
Matau, kad kolegos taip pat norėtų pasiūlyti. Prašau. V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL*). Ačiū. Frakcijos vardu siūlau įtraukti į darbotvarkę rezoliucijos „Dėl švietimo darbuotojų darbo užmokesčio, derybų dėl mokytojų streikų užbaigimo ir atlyginimo streikuotojams užtikrinimo“ projektą Nr. XIVP-3118. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip pat frakcijos vardu siūlau išbraukti iš darbotvarkės popietinį 2-22 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimo neteisėto informacijos rinkimo“ projektą. Čia atsakyti Saugumo departamento vadovas buvo pakviestas į Seimą ir siekiama kažkokios apkaltos, net ir apkaltos dabartiniam Prezidentui. Aš manau, artėja rinkimai ir tikrai žmonės išsiaiškins, kas kaltas, kas nekaltas, todėl frakcijos vardu prašau šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pasiūlymą, tik atkreipiu dėmesį, kad yra surinkti parašai dėl šio klausimo privalomo įtraukimo į darbotvarkę. Tai tokiais atvejais klausimas ir lieka darbotvarkėje. Prašau. L. Jonauskas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labas rytas. Kolegos, Socialdemokratų frakcijos vardu noriu paprašyti į rytinę darbotvarkę iš vakarinės perkelti įstatymo projektą Nr. XIVP-1457, susijusį su Medžioklės įstatymu.
PIRMININKĖ. Į rytinę.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Taip, ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų nėra. Taigi turime apsispręsti dėl pasiūlymų. Pirmiausia pasiūlymas dėl Seimo rezoliucijos – perkelti iš rezervinių 1 klausimą ir jį apsvarstyti pirmuoju klausimu. Gal būtų galima bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, dėkoju.
V. Targamadzė frakcijos vardu siūlo šiandien į darbotvarkę įtraukti Seimo rezoliucijos „Dėl švietimo darbuotojų darbo užmokesčio, derybų dėl mokytojų streikų užbaigimo ir atlyginimo streikuotojams užtikrinimo“ projektą Nr. XIVP-3118. Balsuokime. Kas pritariate šios rezoliucijos įtraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 122: už – 62, prieš – 15, susilaikė 45. Pritarta įtraukimui.
P. Gražulis frakcijos vardu siūlo išbraukti 2-22 klausimą dėl Seimo nutarimo, bet mes negalime balsuoti, kadangi yra surinkti parašai dėl privalomo įtraukimo į kito posėdžio darbotvarkę. Šito mes nesvarstome.
Ir dar yra vienas prašymas Socialdemokratų frakcijos – į rytinę darbotvarkę perkelti Medžioklės įstatymą. Pabalsuokime dėl šito. Kas pritariate Medžioklės įstatymo perkėlimui į rytinę darbotvarkę, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 117: už – 43, prieš – 32, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta, klausimas lieka popietinėje darbotvarkėje.
P. Gražulis norėtų replikuoti. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama Pirmininke, ne kartą buvo surinkti parašai, tačiau posėdžio pirmininkas teikia klausimą Seimui ir Seimas apsisprendžia. Tai jūs laikykitės tos vienos pozicijos, o ne tada, kai pasiūlo P. Gražulis, tai jau viskas, negalima išbraukti klausimo iš darbotvarkės, kada pasiūlo valdančioji dauguma, tai apsisprendžia Seimas. Na, tai vis dėlto reikia elgtis garbingai ir sąžiningai.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, aš vadovaujuosi Statutu ir tą darau nuosekliai. 73 straipsnio 3 dalis sako, kad jeigu ne mažesnė nei 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės arba tyrimo komisiją, spręsti dėl tokios komisijos sudarymo Seimas turi artimiausio posėdžio metu.
Dėkoju. Ar galime apsispręsti dėl visos darbotvarkės? Galime jau pritarti bendru sutarimu? Ne.
Balsuojame. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 122: už – 92, prieš – 3, susilaikė 27. Darbotvarkei pritarta.
10.10 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl teroristinių išpuolių ir karo agresijos prieš Izraelio Valstybę“ projektas Nr. XIVP-3163 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo rezoliucija „Dėl teroristinių išpuolių ir karo agresijos prieš Izraelio Valstybę“. Į tribūną kviečiu E. Zingerį.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, bičiuliai, klausimas tikrai nesusijęs nei su frakcijomis, nei su politine kairės, dešinės, centro orientacija. Susijęs su tautos teise išlikti ar ne, be jokių provokacijų. Per muzikos festivalį, tą dieną, kai buvo švenčiama Toros, tai yra Dešimties Dievo įsakymų ir Toros gavimo šventė, daugybė tarptautinių žmonių suvažiavo į Izraelį į muzikos festivalį ir Pietų Izraelyje įvyko neišpasakyta tragedija. Buldozeriais pralaužė sienas. Jeigu galima, Seimo Pirmininke, aš paprašyčiau, kad… Bičiuliai, jeigu galite, susikaupkite. Aš labai prašau jūsų. Mes kalbame apie tūkstančius mirčių.
Prieš mūsų akis buvo žeminamos moterys, vaikai prieš juos užmušant. Šitas žeminimas prieš užmušant man priminė Antrąjį pasaulinį karą ir tas duobes. Tas duobes Antrojo pasaulinio karo metu, kai prieš nužudant žeminama, tąsoma už plaukų, galabijama, tyčiojamasi, šokama aplinkui. Tai mes turime sustabdyti.
Kas tai daro? Tai daro Irano valstybės skatinamas „Hamas“ ir iš Libano pusės „Hezbollah“, bet šiuo atžvilgiu „Hamas“, konsultuojamas iš Teherano. Iranas – valstybė, kuri nori įsigyti atominį ginklą, taip, ir tuo pat metu moterys neturi jokių teisių. Nobelio premijos komitetas, gerbiama Pirmininke, ką tik, prieš porą dienų, suteikė Nobelio premiją moteriai iš Irano, kuri bandė parodyti, kad jinai yra laisva. Mes turime suokalbį valstybės, kuri yra susijusi su pagrindine sąjungininke Rusija kovoje prieš Ukrainą. Kovoje prieš Ukrainą mes turime Iraną. Irano dronai žudo ukrainiečius ir tuo pat metu Irano padaliniai, „Hamas“ galabija žmones muzikos festivalio metu tempdami juos už plaukų į savo urvą ir ten galabydami juos toliau.
Šita nedidele rezoliucija, niekas nelaukė, kad jinai būtų, aš pats ją parašiau ir ačiū kolegoms už pastabas, aš manau, kad mes bandome pareikšti, būdami nedidelė valstybė, kitai nedidelei valstybei, kad jinai turi teisę gintis. Čia yra pagrindiniai žodžiai – jie turi teisę gintis. Žinoma, tai pasakė Jungtinės Amerikos Valstijos, patraukdamos savo laivyną, tai pasakė Europos Sąjunga, pasakė Jungtinė Karalystė, bet jie turi teisę gintis. Štai viskas. Todėl ir mes gale, paskutinėje pastraipoje, jeigu jūs pamatysite, pabrėžėme, kad Irano Islamo Respublikos sukurtas branduolinis ginklas būtų papildoma priemonė tarptautiniam terorui ir karinei agresijai vystyti, tad demokratinės valstybės turėtų imtis priemonių Irano Islamo Respublikos branduolinei programai stabdyti. Dar mums betrūko, kad Iranas mosuotų šalia Šiaurės Korėjos ir Rusijos branduoliniu ginklu mums panosėje demokratiniame pasaulyje.
Čia antpuolis prieš demokratinį pasaulį ir antpuolis prieš paprasčiausias žmonių teises gyventi. Pirma, gyventi, antra, turėti savo valstybę. Tai aš jūsų prašau šiandien, paprastais žodžiais kalbėdamas, iš viso palikdamas popierius šone, paremti šią rezoliuciją ir paremti Izraelio teisę gintis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Emanueli. Jūsų norėtų paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia Ž. Pavilionis. Ruošiasi P. Gražulis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, Emanueli, už gražų pristatymą ir gerą tekstą. Aš tiesiog norėjau paklausti, kodėl tai yra ir mūsų kova ir kodėl tai yra susiję su mumis? Poroje vietų yra minima Rusija. Tenka aiškinti ne vienoje diskusijoje, kad tai yra vis dėlto tiesiogiai susiję ir su mūsų saugumu. Kodėl, galite paaiškinti?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Žinoma. Ačiū, gerbiamas Žygi, ačiū už jūsų parašą ir ačiū už jūsų palaikymą per visą šios rezoliucijos kūrimo laiką. Kaip ir kitiems kolegoms noriu padėkoti.
Mažos tautos teisė išgyventi, Estijos dydžio tautos teisė išgyventi. 45 tūkst. kv. kilometrų. Kalbame apie užpuolimą, 1948 metais patvirtintą tos valstybės teritoriją. Ar turi teisę maža demokratinė valstybė… Jūs matėte milijonus žmonių, kurie demonstruoja nuo ryto iki vakaro Tel Avivo gatvėse, jie turi visi atskirą nuomonę dėl savo vyriausybės, bet demokratinė valstybė ir maža tauta turi teisę išgyventi, ar ne? Ar labiau koncentruotos pastangos diktatūrų, gerbiamas Žygi, Rusijos, Irano, Šiaurės Korėjos, laikas nuo laiko Kinijos, turi teisę nugalabyti Ukrainos demokratiją ir nugalabyti, nužudyti Estijos dydžio Izraelio Valstybę?
Tai čia yra bendros pastangos ir mūsų valstybingumas, įgytas 1918 metais. Estai, lietuviai, latviai patyrė okupaciją, suomiai atsimušė 1939 metų lapkričio mėnesį, tai dabar va čia yra iš esmės suomių karas. Tai turi teisę maža valstybė išgyventi, maža tauta, kelių milijonų žmonių, išgyvenusi Holokaustą, išgyventi, jeigu jie perėjo lagerius ir keli iš jų išliko, o vėliau, atsirėmę į Vilniaus, Varšuvos getų patyrimą, atkūrė 1948 metais savo valstybę? Tai ar jie turi teisę į savo gyvybę, kai 1953 metais Stalinas atvarė vagonus visus žydus išvežti į Sibirą už tai, kad Izraelis patraukė Amerikos link, Amerikos link, Vakarų link, ir už tai po to Sovietų Sąjungoje gyvenę žydai buvo represuojami masiškai. Už šitą Izraelio Valstybės teisingą posūkį į Jungtines Amerikos Valstijas ir į Vakarų demokratiją. Aš jums atsakydamas į tą klausimą sakau: čia mūsų bendras reikalas, gerbiamas Žygi, bendras reikalas. Už jūsų ir mūsų laisvę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi V. Semeška. Gerbiami kolegos, primenu, kad balsuosime po kiekvieno klausimo. Jau balsavimo laikas prasidėjęs. Prašau, P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs žinote, Amerika sureagavo į išpuolius prieš Izraelį ir siunčia savo naikintuvus, nors ir nėra NATO narė Izraelis. O kodėl taip skirtingai reaguoja ir negirdi Ukrainos NATO šalys, kai prašo atitinkamos ginkluotės apsaugoti oro erdvę? Ar nereikėtų papildyti rezoliuciją ir priminti, kad būtų tokie ryžtingi Vakarai, tokie solidarūs ir Ukrainos atžvilgiu, kad duotų tokios ginkluotės, kokios reikia, nes ir ten tūkstančiai žmonių žūsta kasdien ir apšaudomi miestai?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū už neblogą klausimą. Noriu atsakyti. Šioje salėje ką tik keturių signatarų, o po to ir Ž. Pavilionio, ir viso Užsienio reikalų komiteto paremti mes priėmėme rezoliuciją dėl mūsų požiūrio į Ukrainos narystę NATO. Tai buvo ryžtingas pirmas žingsnis tarp NATO šalių. Jūs ką tik už jį balsavote ir, man atrodo, jūs, kolega, irgi balsavote. Čia buvo gana rimtas Lietuvos žingsnis Ukrainos atžvilgiu ir drąsus žingsnis. Jungtinės Amerikos Valstijos per NATO samitą išreiškė savo požiūrį į Ukrainos narystę NATO, tai yra buvimą po mūsų bendruoju saugumo… na, mūsų bendroje organizacijoje.
Aš atsakyčiau jums, kad aš norėčiau, kad Jungtinės Amerikos Valstijos žiūrėtų į Lietuvą taip, kaip žiūri į Izraelį, bet jos jau žiūri į mus taip, atsiųsdamos pas mus virš tūkstančio savo kareivių. Vokiečiai – virš 4 tūkst. Duok Dieve, mums įvykdyti įsipareigojimus dėl jų apgyvendinimo ir, aš manau, Jungtinės Amerikos Valstijos, kam nors peržengus NATO sieną, sureaguos taip pat, kaip jie sureagavo dabar, pasiųsdami savo laivus ir įspėdami Iraną nedrįsti imtis karinių veiksmų prieš Izraelio Valstybę. Aš įsitikinęs, kad Jungtinės Amerikos Valstijos, pajudinus NATO sienas, pasielgs taip pat ir bus ne tik pasiųstas laivynas, bet bus smogta mūsų priešams, tai yra Rusijos Federacija tai turi žinoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia V. Semeška. Ruošiasi D. Šakalienė.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamas Emanueli, pirmiausia tikrai gili užuojauta. Jūsų giminės, jūsų bičiuliai, jūsų draugai, jūsų tėvynainiai žudomi, tai sukrečia. Ir dar labiau sukrečia matyti vaizdus pasaulyje, kuomet demokratinėse valstybėse išeina į gatves žmonės džiūgaudami, palaikydami „Hamas“ terorizmą. Pūliuoja širdis, kraujuoja širdis. Na, demokratinės valstybės pagaliau turi suvokti, kad reikia persijungti į karinį režimą. Blogio ašis yra nukreipta prieš laisvas, prieš demokratines valstybes.
Kaip jūs vertinate, kokių priemonių turėtų imtis tos demokratinės valstybės, kuriose šiandien, jų sostinėse, gatvėse, palaikomos žudynės, palaikomos „Hamas“ terorizmas? Ačiū, Izraeli.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Irgi labai geras klausimas. Ačiū, bičiuli, už užuojautą. Aš perduodu jūsų užuojautą tiesiai poniai ambasadorei, kuri sėdi čia. Jinai atėjo su savo pirmuoju pavaduotoju, jos vaikai liko namuose.
Aš noriu jums atsakyti. Šis laukiniškumas, laukiniai šokiai, džiūgavimai dėl nupjautų galvų, o dabar mes matysime dar ir pagrobtų žmonių galabijimą Gazoje. Jiems pjaus galvas, juos žudys, tas merginas, kurias matėte per BBC ir kitas televizijos laidas išvežtas motociklais, prievartaus. Tai į šį dalyką mes galime atsakyti tiktai, deja, karinėmis priemonėmis. Vakarų demokratinis pasaulis negali likti vienišas prieš šio laukiniškumo jūrą, prieš šio žvėriškumo jūrą. Deja, mes priversti ginkluotis ir pereiti į kitą režimą. Jūs teisus, Europa turi militarizuotis prieš tuos laukinius, kurie iš Rytų puola Ukrainą, ir tuos, kurie galabija ir prievartauja moteris ir vaikus. Aš visiškai sutinku.
Mano rezoliucijoje parašyta, kad Iranas, kuris yra pagrindinis „Hamas“ ir „Hezbollah“ rėmėjas, yra pagrindinis Rusijos sąjungininkas. Tai aš jums atsakau į šį klausimą: mes pereiname į kitą režimą, bičiuli. Mes pereiname į karinį režimą ir aš džiaugiuosi matydamas Lietuvos šaulius, matydamas visas Lietuvos karines organizacijas, kurios atgimsta. Jos galų gale turės ginklus, nesvarbu, ar naktiniai taikikliai bus naudojami, ar nenaudojami, bet mes turėsime visuomenę, kuri bus kaip Izraelio visuomenė.
Kitąsyk, aš jums pažadu, aš pakviesiu jaunas Izraelio merginas ir vaikinus, kurie tarnauja Izraelio kariuomenėje, kad jie atsistotų prieš jus ir parodytų, kaip veikia Izraelio vidinis solidarumas. Labai gaila, kad tam tikros Izraelio tarnybos pražiopsojo pradžią šios baisios invazijos į Izraelio Valstybės teritoriją. Kartoju, kad ta invazija buvo patvirtinta į teisėtą Izraelio Valstybės teritoriją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Irano ginkluote naikinama tiek Izraelio, tiek Ukrainos civilių infrastruktūra. „Hamas“ teroristai, ginkluoti rusiškais ginklais, žudo, žaloja, grobia Izraelio gyventojus. Mes turime tikrai labai baisų autokratinių režimų, teroristinių režimų plitimą. Bet man atrodo, kai kurie žmonės tiesiog pamiršo istorines aplinkybes. Gal jūs galėtumėte priminti, kaip atsirado Izraelis? Kas nutiko, kad žmonės pamiršo, kad Holokausto metu sunaikintos, sudegintos tautos likučiams buvo leista turėti savo žemę, ir dabar jie yra smerkiami už tai, kad bando ją apginti.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū, Dovile. Ačiū už jūsų pasisakymą vakar mitingo metu, buvo puikus jūsų pasisakymas Katedros aikštėje, ir Seimo Pirmininkei dėkingas už jos pasisakymą vakar. Aš noriu pasakyti žmonėms. Aš noriu pasakyti, kad Izraelio valstybė… Deja, jus tai nustebins, bet tarp mano giminių ikikarinėje Lietuvoje ne dauguma žydų palaikė Izraelio valstybės susikūrimą. Dauguma norėjo likti čia ir pabaigė savo gyvenimą duobėse, irgi pažeminti, prievartauti ir sumesti į duobes Paneriuose, IX forte, Varšuvos geto sukilimo metu, Aušvice, Treblinkoje.
Izraelio valstybės idėja buvo tūkstantmečiais matoma, kai 800 sinagogų, kurios buvo Lietuvoje, ir virš daugybės tūkstančių Lenkijoje, Latvijoje, atsisukusi į rytus, tuos 3 tūkst. metų po romėnų įvykdyto Izraelio sukilimo, 30 metų po Kristaus mirties žydų tauta kasdien meldėsi: mes grįšime į Jeruzalę, mes grįšime į Izraelį. Ir nedidelė tautos dalis, jūs teisi, pradėjo XIX amžiuje su pagrindiniais Izraelio valstybės, pilietinės valstybės idėjos autoriais kurti tą valstybę.
Aš jums atsakau, kadangi visa diena bus pilna įvairių balsavimų, sutrumpindamas, gerbiama Dovile, iki karo nedidelė dalis žydų persikėlė į mandatinę Palestiną. Didžioji Britanija nedavė vizų. Iki karo netgi tie, kurie norėjo bėgti nuo artėjančio Hitlerio, negaudavo vizų Kaune, Varšuvoje, Prahoje. Mano mama stovėjo eilėje prie Č. Sugiharos namo japonų vizų Kaune, bet negavo tų vizų, nes atėjo komisaras ir pasakė: visos ambasados uždarytos, jūs negalite važiuoti į mandatinę Palestiną, kadangi nėra Lietuvos valstybės. Tai Lietuvos žydai buvo įšaldyti sovietinio režimo metams ir negalėjo pajudėti nei Palestinos, nei laisvo pasaulio link, jie pateko į spąstus. Bet tas likutis, kuris išliko, ir tie, kurie iki karo buvo nuvykę, nusprendė, kad never more – daugiau niekada tai nepasikartos.
Ir dabar Izraelio Valstybė įrodys, kad šie sumesti kūnai muzikos festivalio metu, tūkstančiai kūnų, jau apie tūkstantį nužudytų, šimtai atrastų naujų sušaudymo ir nužudymo vietų dabar Pietų Izraelyje, kad tai nepasikartos. Aš tikiuosi, kad tas jaunimas, kuris yra Izraelio kariuomenėje, tai įrodys. Aš manau, kad galiu pasakyti, gerbiama Seimo Pirmininke, kad visos būsimos aukos krenta ant „Hamas“ pečių. Tie, kurie pradėjo šitą neišprovokuotą invaziją, dabar bus atsakingi už tas aukas ir už šitą atsakymą, ir visą tą atsakymo mastą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Emanueli. Klausimų laikas baigėsi. Ačiū už pristatymą ir už atsakymus. Pradedame diskusiją. Diskusijoje užsirašė kalbėti šeši Seimo nariai. Pirmasis frakcijos vardu kalba D. Gaižauskas, ruošiasi P. Gražulis.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, iš karto pritariu šiai rezoliucijai, įpareigojo mane perskaityti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Lietuvos Respublikos Seime viešą pareiškimą dėl neapykantą kurstančių ir teroristinius išpuolius palaikančių pasisakymų.
„Mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei šios politinės partijos frakcija Seime, griežtai smerkiame Lietuvos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose paskutiniu metu pasirodžiusius viešus pasisakymus, taip pat ir aukštas pareigas valstybėje einančių politikų, kurie leidžia suprasti tokius kalbėtojus remiant teroristinių grupuočių veiksmus nepriklausomoje Izraelio Valstybėje ir juos pateisinant. Terorizmas neturi tautybės, vardo, šalies ar profesijos, terorizmui ir jo pateisinimui nėra ir negali būti vietos nei žiniasklaidoje, nei Lietuvos Respublikos Seime, nei niekur Lietuvoje ar pasaulyje. Terorizmas yra ir turi būti nepriimtinas, smerktinas ir įvertintas visu įstatymų griežtumu.
Tokių pasisakymų, kurie pasirodė paskutinėmis savaitėmis viešojoje erdvėje, negalima laikyti tik netiksliai pasirinkta komunikacijos klaida, nes tai yra gerai, sąmoningai apgalvotas ir įžūlus antisemitizmas ir terorizmo pateisinimas. Griežtai smerkiame tokius veiksmus ir nuo jų atsiribojame, solidarizuojamės su teroristinių išpuolių Izraelio Valstybėje aukų šeimomis, užjaučiame jas ir visokeriopai palaikome.
Kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimo frakcijas ir prašome aiškiai ir vienareikšmiai pasmerkti viešus kolegų pasisakymus, kuriais jie demonstruoja antisemitizmą, kursto neapykantą ir sudaro įspūdį, kad galima pateisinti teroristų veiksmus, ir nuo tokių pasisakymų atsiriboti. Prašome Lietuvos generalinę prokuratūrą nedelsti ir per kuo trumpesnį laiką įvertinti tokius viešojoje erdvėje publikuojamus įrašus bei pasisakymus ir apie priimtus sprendimus informuoti visuomenę.“ Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega, už pareiškimą ir už poziciją.
P. Gražulis. Ruošiasi G. Surplys.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, ką tik mes pagerbėme visus žuvusius, kai „Hamas“ užpuolė Izraelį, žuvo apie tūkstantį nekaltų, taikių gyventojų, bet šiandieną visi matome, kad Izraelis tikrai gindamasis… taip pat žūsta taikūs žmonės, atjungta elektra Gazos Ruože, nutrauktas vandens tiekimas, ten taip pat gyvena vaikai. Tai yra perteklinės gintys ir tikrai Gazos Ruože nėra visi gyventojai teroristai.
Manau, kad turi būti adekvačios gynybos ir reagavimo į tą gynybą normos. Mane nuolat stebino Vakarų ir NATO tie dvigubi standartai. Aš iš šitos tribūnos jau kalbėjau, ir dabar tas konfliktas vyksta tarp Kinijos ir Taivano, kai Amerikos prezidentas viešai pasakė, nors Taivanas nėra NATO narys: mes ginsime ginklu Taivaną, jeigu Kinija jį užpuls. Mes šiandieną taip pat matome, kokia yra Amerikos reakcija – siunčia karinius laivus su naikintuvais, ruošiasi Izraelio gynybai.
Man kyla klausimas: kodėl taip vangiai tiekia ginklus Ukrainai, kodėl jos negina ryžtingai ir kodėl neatsiliepia Amerika ir NATO į Ukrainos prašymus? Kodėl dvigubi standartai? Vienu atveju reikalauja – kad būtų ginama Ukraina, turi būti NATO narė, o štai Izraeliui ir Taivanui nereikia būti NATO nariais ir jie ginami ginklu. Kaip jūs įvertinsite?
Ir ar nereikėtų papildyti šitą rezoliuciją, kad tokiomis pačiomis priemonėmis ir taip pat ryžtingai būtų ginama Ukraina, kad būtų tiekiami tokie ginklai ir tiek ginklų, kiek jų reikia Ukrainai, kad atkariautų savo okupuotas teritorijas. Todėl aš manau, kad būtina papildyti rezoliuciją. Jinai neturi būti tik vienos krypties, bet mes turime matyti plačiau. Tuo labiau kad Ukraina yra šalia mūsų.
PIRMININKĖ. Kviečiu į tribūną G. Surplį. Ruošiasi V. Semeška.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Taip pat naudodamasis proga reiškiu užuojautą Ekscelencijai Izraelio ambasadorei, Izraelio žmonėms. Emanueli, nuoširdi užuojauta tau.
Keletas punktų. Gerbiamieji, visi suprantame, kad Izraelio ir Palestinos konfliktas yra perkrautas religinių, istorinių, asmeninių nuoskaudų. Tai yra vienas ilgiausiai trunkančių ir skausmingiausių nesutarimų šiandienos pasaulyje, tačiau neturime leistis į nereikalingas dvejones dabar. Kaip Emanuelis teisingai papasakojo, buvo žudomos, prievartaujamos moterys, šeimos buvo tiesiog atskirtos ir dalis su vaikais išvežta į Palestiną, į Gazos Ruožą. Neaišku, koks jų likimas. Tai buvo tiesiog įvykdytas terorizmo aktas.
Tokiais momentais tiesiog egzistuoja neginčijamos tiesos, kurios saugo ir gali apsaugoti ir mus Lietuvoje, ir tos tiesos yra dvi. Pirmiausia, bet kuri užpulta šalis turi teisę gintis ir čia neturi būti jokių dvejonių, neturi būti jokių svaičiojimų apie tai, kaip buvo prieš tai. Užpulta šalis turi teisę gintis.
Antras dalykas. Jokiems teroristams jokioje pasaulio vietoje nėra jokio pateisinimo. Žmonių grobimas, prievartavimas, civilių žudymas bijant stoti į kovą karys prieš karį, visuomenių bauginimas yra neverti jokių priežasties paieškų. Tai tiesiog nusikaltimas. Kai įsijungia terorizmas, turėtų išsijungti bet kokie politologiniai svarstymai. Palikime politologinius svarstymus politologams, mokslininkams, palikime tai istorijai, bet dabar tiesiog pasmerkime ir ginkimės nuo terorizmo.
Naudodamasis proga taip pat noriu kreiptis į visus palestiniečius ir kviečiu aiškiai pasmerkti „Hamas“ terorizmą ir atsiriboti nuo teroristų. Geopolitiškai visiškai sutinku su rezoliucijos tekstu ir Irano pasmerkimu, nes ir Ukrainoje, ir Izraelyje mes matome panaudotus Irano ginklus. Ir Ukrainoje, ir Izraelyje Iranas stoja agresijos ir terorizmo pusėn.
Dabar dėl Ukrainos, gerbiamieji. Taip, mes turime labai jautrų požiūrį į Ukrainą, kuri irgi kenčia, kurioje irgi prievartaujamos moterys, kurioje irgi yra terorizmo, bet patys ukrainiečiai visiškai remia Izraelį, patys ukrainiečiai nekelia jokių dilemų, ką remti labiau, ką Vakarai remia labiau, tai gal ir palikime tą klausimą čia. Tiesiog šiuo metu kraujuoja ir Ukraina, ir Izraelis. Šiuo metu paramos reikia ir ten, ir ten. Aš tikiu, kad mūsų sąjungininkai žino, ką ir kiek reikia daryti.
Mūsų diplomatai turi dėti visas pastangas Jungtinėse Tautose ir Europos Sąjungoje, kad konfliktas kuo greičiau būtų išspręstas, o „Hamas“ palaikantys režimai sulauktų griežto pasmerkimo ir sankcijų. Taip pat, manau, reikia raginti padidinti saugumą ir už Izraelio ribų, kad terorizmo banga nenusiristų per Europą ar kitas teritorijas, ką jau esame matę. Galiausiai raginu mūsų Vyriausybės Krizių centrą dėti visas pastangas, kad Lietuvos piliečiai, kurie yra užstrigę Izraelyje, būtų kuo greičiau saugiai ir nemokamai pargabenti namo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną V. Semešką. Ruošiasi A. Anušauskas.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, man teko ne kartą lankytis Izraelyje su savo vaikais, su savo šeima. Teko tenai važiuoti kaip viceministrui, derėtis dėl ginkluotės, kurią tiekia Izraelis mums. Tai tikrai yra nuostabi šalis su laisvais žmonėmis, tokiais kaip mes. Jie buvo užpulti, užpulti netikėtai, per savo šventę, gyvendami laimingą ir džiaugsmingą gyvenimą. Įsivaizduokite, kad būtų užpulti mūsų vaikai, mūsų žmonos, mūsų šeimos ir kad būtų ant mūsų šeimų, ant mūsų žmonų lavonų šokama ir džiaugiamasi jų žūtimi.
Tai yra tikra tragedija Izraeliui, tikra tragedija laisvę mėgstantiems žmonėms, tikra tragedija pasauliui, kad toks smurtas vėl pasikartojo, kad prasidėjo karas. Kito kelio, kaip sunaikinti teroristinę grupuotę „Hamas“, nėra. Čia turi vienytis visas pasaulis.
Šiandien, deja, labai liūdna matyti pasaulio sostinėse džiūgaujančius „Hamas“ rėmėjus su tomis pačiomis Palestinos vėliavomis, džiūgaujančius ir šokančius ant žuvusiųjų kūnų civilius palestiniečius. Tai yra netoleruotina. Demokratinis pasaulis, laisvas pasaulis turi vienytis ir persijungti, kaip ir minėjau, į karo režimą. Karas yra šalia mūsų durų, atakuojama yra ir mūsų laisvė tiek Ukrainoje, tiek šiuo metu Izraelyje. Jeigu mes nesiruošime, būsime lygiai taip pat netikėtai užklupti kaip Izraelis.
Šiandien, gerbiama ambasadore, gerbiami kolegos, kraujuoja mūsų širdys, šiandien visi mes esame žydai, šiandien mes esame su jumis. Laikykitės, kiek galėsime, tiek padėsime. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Anušauską. Ruošiasi D. Šakalienė.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Lietuvos politika nuosekli, aš manau, kiekvienas sutiks, kad mes ir anksčiau palaikėme, ir dabar palaikome Izraelio teisę į savigyną, ir anksčiau, ir dabar smerkiame bet kokius teroro aktus. Lygiai taip pat negalime nematyti Rusijos sąjungininko Irano pastangų susikurti branduolinį ginklą ir ateityje juo šantažuoti ne tik to regiono valstybes, bet kur kas plačiau. Todėl kviesčiau palaikyti rezoliuciją be išlygų, be tų išlygų, kurios kartais nuskamba ir mūsų informacinėje erdvėje, ieškant terorizmo pateisinimo Artimųjų Rytų istorijoje. Istoriją teks palikti istorikams. Kuomet vyksta teroro aktai prieš civilius žmones, mes turime būti kartu su Izraeliu. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinė kalbėti diskusijoje užsirašė D. Šakalienė, tačiau salėje jos šiuo metu nematau.
Taigi priėmimo stadija. Užsirašė kalbėti už. V. Semeška – motyvai už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, viskas pasakyta, tiesiog nėra prieš. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Tiesiog būčiau labai dėkingas, jei galėtume vieningai palaikyti. Kaip Ukrainą palaikome, taip palaikykime ir Izraelį, nes tai šiandien yra tikrai labai svarbu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Jarutis užsirašė kalbėti už. Šiuo metu salėje nematau. I. Pakarklytė – motyvai už.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Šie siaubingi teroro aktai, tikiu, Seimo bus vienbalsiai pasmerkti. Ši rezoliucija yra mažų mažiausia, ką šis Seimas gali padaryti. Tai, kad ši „Hamas“ ataka prasidėjo muzikos festivalyje, jaunimo muzikos festivalyje, kur absoliuti dauguma dalyvių buvo jauni žmonės, jauni, laisvi žmonės, tai yra neatsitiktinis dalykas, tai yra ataka prieš Vakarus, prieš jaunus, laisvus ir nekaltus žmones. „Hamas“ negali pakęsti tokių žmonių, negali pakęsti laisvų žmonių.
Dar vienas akcentas. Labai daug svarbių dalykų jau išsakyta, bet kas dar galbūt nebuvo pastebėta. Tenka viešumoje matyti nedaug, bet tenka, jaunų žmonių ir Lietuvoje, kurie dedasi Palestinos vėliavas ir siūlo, kad Izraeliui reikėtų dabar kaip nors derėtis su „Hamas“ ir susitarti. Aš norėčiau tokį retorinį klausimą. Ar tikrai siūlote derybas su teroristine grupuote, ką tik atlikusia tokį siaubingą išpuolį, pagrobusia šimtus Izraelio gyventojų, šimtus civilių, šimtus aukų? Arba tie ekspertai, kurie irgi tą patį siūlo – derėtis su teroristais ir kaip nors ieškoti kompromiso. Bet kaip įmanoma ieškoti kompromiso su tokia organizacija, kurios esminis ir vienintelis tikslas yra, kad Izraelio Valstybės kaip tokios tiesiog nebūtų? Tai turbūt mes aiškiai suprantame, kad tokios derybos yra neįmanomos, turbūt nesiūlo normalios valstybės ir Lietuva tikrai niekada nesiūlė derėtis Ukrainai po Bučos skerdynių. Aš tikiuosi, kad vienbalsiai priimsime šią svarbią rezoliuciją ir palaikysime Izraelį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis už kalba E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū, aš labai norėjau padėkoti. Man yra siurprizas ir didelis netikėtumas, kad visi jūs esate už. Aš labai sujaudintas. Aš manau, čia ir ponia ambasadorė sujaudinta, kadangi mes nežinojome, kaip jūsų bus priimta rezoliucija. Mes neturėjome laiko, mes jūsų kai kurių atsiprašome, kad ne visiems laiku išsiuntėme rezoliuciją, bet jūsų užuojauta šitoje salėje, spontaniška užuojauta, jūsų žmogiškumas ir žmoniškumas yra iš esmės įrodymas, kokia yra šiandien Lietuva.
O dėl Ukrainos aš noriu pasakyti, kad Ukraina viena pirmųjų padarė pareiškimą, smerkiantį šias žudynes, šią Bučą, šią žydišką Bučą. Tai dabar eina kaip aidas to, kas buvo prieš 80 metų. Aš jums dėkingas dar sykį už rezoliuciją dėl Holokausto, bet aš jums dėkingas ir už šiandienos svarstymo pobūdį. Ačiū jums visiems. Gerbiama Seimo Pirmininke, ačiū jums asmeniškai. Aš manau, kad mes šiandien vieningai išsakėme, gana netikėtai, be jokių derinimų, be jokių tarpusavio skambučių išsakėme požiūrį į žmonių žudynes, į paniekinimą žmogiškos esmės. Ačiū jums visiems.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, visi motyvai išsakyti. Dabar norėčiau pakviesti jus užimti vietas, nes netrukus balsuosime. Kaip jau minėjau, esame pasiekę balsavimo intervalą, taigi, turime apsispręsti balsuodami. Kas už tai, kad priimtume rezoliuciją be pataisų, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Balsuokime.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 108: už – 108, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Seimo rezoliucija „Dėl teroristinių išpuolių ir karo agresijos prieš Izraelio Valstybę“ priimta. (Gongas)
Dėkoju, gerbiami kolegos. Kelios replikos po balsavimo. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėl protokolo norėčiau paprašyti – balsas už.
PIRMININKĖ. Dėkui, įskaitysime. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš norėčiau, jeigu leistumėte, padrąsinti čia esančius Izraelio piliečius, paprasčiausius piliečius, ne tik ambasadą, bet ir piliečius, dėl jų būsenos, gal išreikštume mūsų solidarumą su jais plojimais, su tais, kurie drąsiai gina savo šalį ir aukojasi, ir kartu pasiryžę išlaikyti šią mažą demokratinę valstybė. (Plojimai) Am Yisrael Chai!
PIRMININKĖ. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Kadangi nespėjau prieš tai pasisakyti, tai tiesiog norėjau pasakyti frakcijos vardu, kad mes, reaguodami į teroristinės organizacijos „Hamas“ nuo šeštadienio vykdomus kruvinus išpuolius Izraelyje, nusinešusius jau kone 1 tūkst. izraeliečių gyvybių, reiškiame visapusišką palaikymą Izraelio žmonėms ir taip pat kategoriškai smerkiame pasikartojančius kolegos Seimo nario R. Žemaitaičio antisemitinius pasisakymus ir bandymus pateisinti „Hamas“ veiksmus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama kolege, už išsakytą poziciją. L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, mes su A. Matulu bėgome, bet nespėjome, prašom įskaityti mūsų balsus.
PIRMININKĖ. Būtinai įskaitysime. Suprantu, A. Matulas dėl to paties.
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, aš irgi patvirtinu, kad visa širdimi už rezoliuciją, ir atsiprašau, kad sekundę pavėlavau.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. D. Gaižauskas. Prašom.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Aš labai atsiprašau, nes žiniasklaidai daviau interviu. Aš irgi noriu, kad mano balsavimą įskaitytumėte. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Labai dėkui. M. Danielė.
M. DANIELĖ (LF). Taip, ir mano balsas už.
PIRMININKĖ. Dėl protokolo įskaitysime. Labai ačiū visiems.
Einame prie kito klausimo.
10.50 val.
Rinkimų kodekso 32, 64, 69, 76, 78, 79, 80, 81, 85, 87, 88, 89, 93, 97, 99, 100, 102, 110, 114, 125, 138, 163, 181, 185 ir 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2709(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Rinkimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2709. Tai yra konstitucinis įstatymas ir priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Norėčiau pakviesti į tribūną komiteto pranešėją gerbiamą I. Haase. Dėl šio projekto esame gavę ne vieną pataisą. Tai 1 straipsnis. Atsiprašau, A. Vyšniauskas. Komiteto pranešėjai keitėsi, mano klaida. A. Vyšniauskas yra komiteto pranešėjas.
Taigi pradedame nuo 1 straipsnio. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra gauta V. Kernagio ir L. Kasčiūno pataisa. Prašau, gerbiamas kolega, pristatyti pataisą. V. Kernagis.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Pataisa yra tokia dėl sąvokų suderinamumo. Kadangi šiuo metu yra svarstomas ir botų toks įstatymo projektas, tai norėjome, kad sąvokos būtų vienodos. Siūloma, kad interneto platforma būtų pakeista internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis, nes esmė, kad blokuoti reikia ne platformą, o paskyras. Čia bus dar trys tokie patys, vienodi pasiūlymai dėl kitų straipsnių, tai turbūt jau nebepristatysiu daugiau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Tai komitetas…
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar yra 29 palaikantys, kad svarstytume šią pataisą? Yra, yra. Darau prielaidą, kad tikrai yra, balsų daug. Prašau, komiteto išvada.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Čia yra tikrai techninis pasiūlymas. Komitetas vienbalsiai pritarė, 9 – už.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Kadangi komitetas vienbalsiai pritarė, galbūt ir mes galime vienbalsiai pritarti? Nematau prieštaraujančių. Taigi pritarta. Dėl 1 straipsnio daugiau pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti visam 1 straipsniui su pataisa?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Pritariame.
PIRMININKĖ. Nematau prieštaraujančių, pritarta. Dėl 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra, ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra A. Vyšniausko pataisa. Prašau, gerbiamas Andriau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Čia yra techninis pasiūlymas. Tiesiog suderinamas kandidatų anketų ir kandidatų biografijų pildymo tam tikras imperatyvumas. Tiesiog pamanėme, kad reikia stipresnės nuostatos, kad kandidatai biografijose privalo pateikti nurodytą informaciją. Komitetas pritarė bendru sutarimu – 9 balsai už.
PIRMININKĖ. Ar yra 29? Panašu, kad yra. Gerbiamas Andriau, ar galėtumėte dabar jau kaip komiteto atstovas savo išvadą pasakyti?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu – 9 balsai už.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiai pataisai? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Teisės departamentas taip pat pastabą išsakė. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu. Tuo metu buvo 8 žmonės, tai 8 balsai už. Pritarta buvo iš dalies ir suredaguota atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti visam 4 straipsniui su Seimo narių pataisa bei suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
Dėl 5 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Prašau pristatyti komiteto nuomonę dėl jų.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Šiai vienintelei, rodos, komitetas nepritarė. Čia nepritarėme todėl, kad svarstymo metu šiek tiek keitėsi nuostatos dėl dokumentų pateikimo ir buvo diskusija dėl to, kur turi lapai keliauti. Manome, kad ta redakcija, kuri buvo svarstymo metu priimta, yra tikslesnė, nei Teisės departamentas mano, ir šitam nepritarimui komitetas pritarė bendru sutarimu 8 balsais už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir antroji.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Čia pritarėme Teisės departamento pastabai ir 8 balsai už. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti visam 5 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pataisas, pastabas? Dėkoju, pritarta. Dėl 6 yra viena trumpa Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Techninė pastaba. Pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 6 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl 7 pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dėl 8 straipsnio gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Techninė pastaba. Pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti visam 8 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta. Dėl 9, 10, 11, 12 straipsnių nėra pasiūlymų gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dėl 13 straipsnio vėl yra V. Kernagio ir L. Kasčiūno pataisa. Ar teisingai suprantu, kad ji yra analogiška?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Tai yra tas pat.
PIRMININKĖ. Analogiška. Na, iš esmės jau pritarėme iki to svarstydami. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Teisės departamento taip pat viena pastaba yra gauta. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti visam 13 straipsniui su Seimo narių pataisa bei Teisės departamento… suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta. Dėl 14 pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dėl 15 straipsnio yra gauta A. Vyšniausko pataisa. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Čia buvo nuostata dėl tokio griežtesnio ir tikslesnio debatų dalyvių skaičiaus reguliavimo, bet kadangi opozicija pareiškė, jog jos netenkina šita nuostata ir nenorėtų tokio reguliavimo, mes nusprendėme šitą nuostatą išbraukti, siekdami kompromiso ir kad įstatymas eitų geresne linkme. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritaria? Reikia manyti, kad yra. Prašau, komiteto nuomonė.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime ir mes pritarti bendru sutarimu šiai pataisai? Ačiū, pritarta. Ar galime visam 15 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Tiesiog atkreipiu dėmesį, kad pagal mūsų priimtą sprendimą buvusius projekto 16–26 straipsnius atitinkamai laikysime 15–25, tai yra keičiasi numeracija, bet mūsų svarstymo eigos tai nekeičia.
Dėl 16 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Abi techninės ir abiem komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas 16 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 17 straipsnio yra A. Vyšniausko viena pataisa. Prašau pristatyti.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip, čia turime tokį sudėtingesnį balsavimą. Šita nuostata, šitas straipsnis buvo tam, kad būtų galima truputį griežčiau reguliuoti politikų valstybės ir savivaldybių lėšų naudojimą leidžiant savo ataskaitas, kurių tikrai prieš rinkimus pasirodo gana daug. Be abejo, Seime tos problemos nėra, kadangi Seimo statutas ir Etikos ir procedūrų komisijos reguliavimas tą yra išsprendęs, tačiau savivaldos rinkimuose mes matome, kad prieš pat rinkimus turime ganėtinai daug įvairių ataskaitų, leidžiamų už valstybės lėšas, ir tai kelia daug problemų, ypač opozicijoje esantiems kolegoms.
Tačiau svarstymo metu priimta pirminė teksto redakcija, ją skaitant galutinai, pasirodė tokia truputį, kaip čia pasakyti, klaidinga ir galinti kelti klausimų dėl interpretavimo, todėl pasitarę su komiteto biuru pasiūlėme labiau išplėstą ir aiškesnę formuluotę ir ją užregistravau. Komitetas pritarė balsuodamas alternatyviai. Kadangi kolega V. Mitalas siūlė apskritai šį straipsnį išbraukti, tai mano prašymas kolegoms, jeigu taip įvyktų, kad nebūtų pritarta mano siūlymui, tada pritarti V. Mitalo siūlymui, nes ta redakcija, kuriai pritarėme svarstymo metu, galbūt tikrai nėra pati geriausia. Tai teks apsispręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 palaikantys šios pataisos svarstymą? Yra. Prašau komiteto nuomonę išsakyti dabar.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas balsavo alternatyviai: 5 – už šį projektą, 4 – prieš ir kartu už V. Mitalo pasiūlymą. Nežinau, arba salėje mes čia alternatyviai turime balsuoti, arba pirmiau už mano, o po to už V. Mitalo. (Balsas salėje) Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Taip. Taigi V. Semeška kalba už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, tai tikrai yra labai svarbi pataisa ir neabejoju, kad visi mes juk dalyvaujame rinkimuose. Ką tik praėjo savivaldybių rinkimai. Kuomet prasideda rinkimų kampanija, prasideda masinis, sakykim, savivaldybių administracijų arba pačių merų ataskaitų spausdinimas vietos laikraščiuose arba lankstinukuose. Leidžiami dešimtimis tūkstančių tiražu įvairūs plakatai, kas buvo padaryta gerai, kiek daug gerai dirbta. Taip sudaromos nevienodos sąlygos visiems kandidatuojantiems.
Tai ši pataisa labai laiku, labai vietoje ir siūlau ją palaikyti. Aš manau, jinai sudaro visiems lygias galimybes dalyvauti demokratiniuose ir skaidriuose rinkimuose ir būti išrinktiems ne už administracinius resursus pasireklamavus, tačiau, kaip numatyta Rinkimų kodekse, už rinkimų sąskaitoje esančias lėšas.
Ačiū, Andriau. Tikrai kviečiu palaikyti. Labai svarbi pataisa.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju. Visi mes sutarėme, kad dabartinė kodekse palikta nuostata yra taisytina, tiktai klausimas, kokiu būdu. Kolega A. Vyšniauskas pasiūlė, kaip ten tobulinti tą formuluotę. Aš siūlau vis dėlto, kad, rodos, 102 straipsnyje, kuriame yra argumentuota, kaip naudojamos lėšos, kaip vykdomas draudimas rinkimų agitacijai naudotis tarnybine padėtimi, kad tas reguliavimas yra pakankamas, kandidatams yra draudžiama skleisti politinę reklamą, politinę agitaciją naudojantis savo tarnybine padėtimi, naudojantis lėšomis, kurios yra ar valstybės, ar savivaldybių, ar Europos Parlamento. Iš esmės, man atrodo, tą nuostatą galima išvis braukti, o ne taisyti, kaip siūlo kolega. Dėl to aš vis dėlto nepritarsiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi alternatyvaus balsavimo negalime turėti, tai pirmiausia apsispręskime dėl A. Vyšniausko pasiūlymo, jam komitetas pritarė. Kas pritariate A. Vyšniausko siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 114: už – 56, prieš – 18, susilaikė 40. Pasiūlymui nepritarta.
Taigi dabar einame prie kito pasiūlymo. Tai yra V. Mitalo pasiūlymas. Prašau, Vytautai.
V. MITALAS (LF). Dėkoju. Kadangi mes sutikome, kad ta kodekso nuostata yra taisytina, tai aš siūlau išvis jos atsisakyti. Kaip jau ir minėjau, 102 straipsnyje yra reguliuojamas draudimas vykdyti rinkimų agitaciją už ne tas lėšas, kurios yra numatytos rinkimų agitacijai. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 pritariantys, kad svarstytume šią pataisą? Yra. Prašau, komiteto nuomonė.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė, tačiau diskusijoje ir komitete buvo įvardinta, kad jeigu nepritariama mano pasiūlymui, tai tokiu atveju V. Mitalo pasiūlymas yra svarbus, tiesiog dėl teisinio tikslumo būtų gerai jam pritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai. Prieš kalba J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mano kalbėjimas turbūt bus labiau retorinis tiems kolegoms, kurie balsavo prieš ankstesnį siūlymą. Jeigu jūs įsivaizduojate, kad dabar mes išbrauksime ir nebus jokio draudimo, labai klystate. VRK ims ir savo nuožiūra nustatys atitinkamus draudimus. Ir jeigu jūs spausdinsite už savo parlamentines lėšas rinkimų kampanijos metu vieną ar kitą ataskaitą ar ją skelbsite, vis tiek jums bus taikomos sankcijos.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate V. Mitalo pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 114: už – 104, prieš – 8, susilaikė 2. Pataisai pritarta. Teisės departamento pastaba, kaip suprantu, praranda aktualumą ir turime apsispręsti dėl viso 17 straipsnio. Ar galime pritarti bendru sutarimu visam 17 straipsniui? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta. Dėl 18 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 19 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti 19 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkui, pritarta. Dėl 20 straipsnio yra V. Kernagio ir L. Kasčiūno pataisa, analogiška, kaip svarstėme anksčiau, jai pritarta buvo bendru sutarimu. Ar galime 20 straipsniui pritarti kartu su Seimo narių pataisa? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 21 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dėl 22 straipsnio yra A. Vyšniausko pataisa. Prašau pristatyti.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Vėlgi komitete buvo diskusija šiek tiek dėl balsų perskaičiavimo ir po svarstymo, atsižvelgdami į kolegų iš opozicijos tam tikrus pageidavimus, nusprendėme grįžti prie opozicijos siūlytos formuluotės, kad perskaičiavimas būtų ne nustatant konkretų balsų skaičių, o procentine išraiška. Anksčiau būdavo, tarkime, balsų perskaičiavimas vyksta tada, kai skirtumas yra 50 balsų, o dabar numatome, kad mažiausia riba yra 10 balsų, o toliau skaičiuojama 0,05 % nuo dalyvavusių rinkėjų skaičiaus. Čia tiesiog opozicija tokį siūlė. D. Griškevičius labai panašiai siūlė. Į tai atsižvelgėme ir įdėjome šitą nuostatą tam, kad įstatymas eitų sklandžiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 pritariantys? Yra. Komiteto išvada.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Pritariame bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Kadangi komitetas pritarė bendru sutarimu, ar galime ir mes pritarti bendru sutarimu šiai pataisai? Ačiū, pritarta. Teisės departamento yra trys pastabos. Prašom jas pristatyti.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Visoms joms pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime visam 22 straipsniui pritarti su Seimo nario pasiūlymu ir suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Ačiū, pritarta. Ir norėčiau atkreipti dėmesį, gerbiami kolegos, kad po komiteto sprendimo siūloma 22 straipsnio galutinę redakciją išdėstyti naujai, tai yra 163 straipsnis: „Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos kompetencija skaičiuojant balsavimo rezultatus“ ir taip toliau, tekste jūs tai turite ir matote. Tiesiog kad žinotumėte. Dėl 23 straipsnio gauta Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime ir mes pritarti visam 23 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta. Dėl 24, 25 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 26 straipsnio yra gauta A. Vyšniausko pataisa. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mano pataisa yra susijusi su tuo, ką minėjo gerbiamas V. Kernagis, čia dėl tų internetinių platformų ir paskyrų. Tiesiog kadangi Europos Sąjungos reglamentas įsigalioja kitų metų vasario 17 dieną, tai suderinama, kad ir šita nuostata įsigaliotų tuo pat metu su reglamentu. Čia tiesiog vieno straipsnio įsigaliojimo data.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, pritariantys šios pataisos svarstymui? Yra. Prašom komiteto nuomonę.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar gali Seimas pritarti bendru sutarimu pataisai, kuriai komitetas pritarė bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Ir paskutinė Teisės departamento pastaba.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime visam 26 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū. Motyvai dėl viso projekto Nr. XIVP-2709? Dėl motyvų niekas, kad ir kaip keista, neužsirašė, taigi balsuokime. Kas pritariate Rinkimų kodekso pakeitimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Primenu, balsuojame dėl Rinkimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-2709(3). Primenu: tam, kad būtų priimtas, reikia 85 balsų už.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111: už – 110, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIVP-2709) priimtas. (Gongas)
11.10 val.
Rinkimų kodekso 11, 69, 76, 85 ir 118 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2706(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Rinkimų kodekso penkių straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2706(3). Taip pat priėmimo stadija. Pranešėjas – A. Vyšniauskas. Dėl 1 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Turėjome tam tikrą diskusiją su Teisės departamentu. Jis pasakė, kad papildomos nuostatos, kurios buvo įdėtos svarstymo metu, galimai prieštarauja Konstitucijai. Pabrėžiu, kad Teisės departamentas nekvestionavo klausimo dėl baudžiamojo poveikio priemonės įdėjimo, tačiau dėl tam tikrų terminų, kada VRK gali panaikinti registraciją arba mandatą. Tai mes tiesiog atsisakėme visų nuostatų, visų terminų.
Dabar lieka taip, kad asmuo rinkimų dieną turi būti pabaigęs arba bausmę, arba baudžiamojo poveikio priemonę. 12 dienų iki rinkimų VRK gali neregistruoti arba panaikinti registraciją, likus 12 dienų, kai atspausdinti biuleteniai, po rinkimų naikina asmens registraciją ir atitinkamai jo surinktus balsus. Šita nuostata yra aiškesnė, tikslesnė ir neprieštarauja Konstitucijai. Turiu tiesiog tikslumo dėlei pasakyti, kad šita nuostata kaip tik atitinka tai, ką siūlė J. Sabatauskas nuo pat pradžių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte čia pirmąją Teisės departamento pastabą? Dabar, jeigu galėtumėte, antrą, trečią, ketvirtą – visas dėl šio straipsnio.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Toliau komitetas visoms kitoms pritarė, tai yra labiau techninio, redakcinio pobūdžio dalykai, taip pat ir tai pirmai pritarė. Visoms pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti visam 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Nematau prieštaraujančių. Ačiū. Dėl 2, 3 straipsnių nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Sekundę. Dėl 4 straipsnio, paskutinio.
PIRMININKĖ. Taip, dėl 4 straipsnio.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip pat pritarėme bendru sutarimu. Čia techninis dalykas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime 4 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Bet pritariate iš dalies, ar ne?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Pritariame iš dalies, taip, bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Apsvarstėme visus straipsnius.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Taigi balsuokime dėl Rinkimų kodekso penkių straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-2706. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118: už – 118, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2706) priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Baudžiamojo kodekso 681 straipsnio pakeitimo ir 682 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2708(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Baudžiamojo kodekso vieno straipsnio pakeitimo ir vieno straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2708(2). Priėmimas pastraipsniui. Projektą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime dėl darbotvarkės 1-5.1 klausimo – projekto Nr. XIVP-2708.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 117, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2708) priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2707(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-5.2 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2707(2). Sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: už – 116, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2707) priimtas (Gongas).
11.16 val.
Rinkimų kodekso 26 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2439(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Rinkimų kodekso 26 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2439(2).
Prašau, pranešėjas – A. Vyšniauskas. Dėl 1 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos, prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pirmajai pastabai pritarė: 6 – už, 2 susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju, o antroji?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Antrajai lygiai taip pat: 6 – už, 2 susilaikė. Pritarėme.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti visam 1 straipsniui bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dėl motyvų dėl šio klausimo užsirašė kalbėti V. Semeška. Motyvai prieš.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, labai kviečiu visus grįžti į prabudimo stadiją. Kadangi ponia A. Širinskienė, teikdama šią pataisą, nori, kad Vyriausioji rinkimų komisija operuotų įslaptinta medžiaga, nori priversti visus Vyriausiosios rinkimų komisijos narius, kad jie turėtų teisę dirbti su slapta medžiaga, gali ateiti tokia diena, kai pasirodys pažyma dėl vieno ar kito kandidato, arba dėl sąrašo, ir net nežinosite, kodėl bus tas sąrašas arba kandidatas pašalintas iš rinkimų, nes yra slapta medžiaga. Tai yra beprecedentis dalykas.
Vyriausioji rinkimų komisija paremta skaidrumo, viešumo, sąžiningumo principais, ir įvelti dabar įslaptintas medžiagas, įpareigoti jau esamą kadenciją dirbti su žyma „slaptai“ apskritai yra sunkiai protu suvokiama. 30 metų nereikėjo nei Z. Vaigauskui, nei L. Matjošaitytei. Visa Vyriausioji rinkimų komisija pasisako prieš tokį precedentą. Dėl to labai tikiuosi, kad šiandien šis konstitucinis įstatymas, Rinkimų kodeksas, nesulauks, kolegos, mūsų pritarimo. Neįvelkime slaptų pažymų į Rinkimų kodeksą, to jūsų nuoširdžiai prašau kaip buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos narys, to prašo šiandien ir pati Vyriausioji rinkimų komisija. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Širinskienė kalba už.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tik priminsiu, prieš savivaldos rinkimus Genocido centras atsisakė pateikti informaciją apie asmenų bendradarbiavimą su KGB, remdamasis tuo, kad ta informacija yra įslaptinta. Negana to, VRK mes suteikiame papildomą funkciją, tai yra funkciją vertinti iš užsienio kilusius fondus, kurie remia partijų įsteigtus tyrimo centrus, ir vienas iš vertinimo kriterijų yra nacionalinio saugumo reikalavimų atitikimas. Tai kaip VSD pažymas, kurios greičiausiai turės ribotą naudojimą ar slaptos informacijos, galės skaityti visi VRK nariai, neturėdami pažymos? Jie negalės priimti sprendimo. Tikrai kolegialiam organui neužtenka, kad įslaptintą informaciją galėtų matyti tiktai pats pirmininkas, nes visi suprantame, kad kolegialus organas turi balsuoti, nariai turi balsuoti. O priimti adekvataus sprendimo dėl fondo saugumo reikalavimų atitikimo VRK tikrai negalės, jeigu nariai negalės disponuoti VSD pateikta visa informacija. Tai siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, atkreipiu dėmesį, kad baigiasi mūsų nustatytas balsavimo langas, bet jį pratęsiu tol, kol baigsime svarstyti visus numatytus klausimus.
Dabar motyvai prieš – A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirmiausia turiu pasakyti, kad Genocido tyrimo centras vadovaujasi įstatymu. Jeigu atsirastų kandidatas, kuris bendradarbiavo su KGB, jie tai išviešintų. Tai yra neteiktų kokios nors slaptos pažymos, o tiesiog išviešintų ir paskelbtų, nes taip įpareigoja juos įstatymas.
Lygiai taip pat ir dėl kitų dalykų. Rinkimų komisija turi vadovautis vien išviešinamais, neslaptais dokumentais. Aš manau, kad čia yra principinis klausimas, kai ruošiamės ir organizuojame rinkimus. Šio principo tiesiog reikėtų laikytis. Grėsmių aš čia nevardinsiu, grėsmių gali būti pačių įvairiausių. Jeigu kas nors nori pateikti informaciją, tai ji turėtų būti irgi išslaptinta ir pateikta Rinkimų komisijai. Įstatymai numato ir mechanizmus, kaip tai padaryti, jie nėra labai sudėtingi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš nesuprantu kolegų Seimo narių, ypač tų, kurie jau turbūt dešimtmetį dangsto buvusius KGB bendradarbius, niekaip nesiryžta išviešinti asmenų pavardžių, dedasi patys didžiausiais patriotais. Dabar rinkimų metu VRK taip pat bus užkirsta teisė susipažinti su dokumentais, pateiktais Valstybės saugumo departamento ar kitų institucijų, apie kandidatuojančius asmenis į aukščiausias institucijas, tai ir Prezidento rinkimuose, Europos Parlamento rinkimuose.
Tad, gerbiamieji, kodėl norima palikti bedantę Rinkimų komisiją, nesuteikti jai privalomos teisės disponuoti slapta informacija? Komisijos nariai pasižadėtų neišviešinti tos informacijos, pateiktos slaptai, tačiau prevenciškai užkirstų galimybę kandidatuoti asmenims, bendradarbiavusiems su kitų valstybių, ypač Rusijos, KGB ir visais kitais atvejais. Mane stebina dar tai, kad Seimo nariams demokratinės valstybės parlamente yra privaloma, privaloma turėti leidimą dirbti su slapta informacija. Net kai kurie Seimo nariai buvo pašalinti iš Seimo vien todėl, kad pildydami anketas suklydo. Aš matau dvigubus standartus, matau dangstymą. Gerbiamieji, elkitės sąžiningai ir suteikite VRK teisę disponuoti šia informacija. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). A. Skardžius arba klysta, arba nesąmoningai klaidina. Iš tikro informacija apie bendradarbiavusius yra išslaptinama ir paskelbiama. Čia nėra apie ką diskutuoti. Tikrai taip yra. Šiaip aš svarstau, įsivaizduokime, jei remdamasi kokia nors slapta informacija VRK imtų ir nutartų pilietį X pašalinti iš rinkimų. Vadinasi, informacija slapta, ji jos atskleisti negali, sakytų, mes pašalinome, bet negalime pasakyti kodėl. Na, kaip tai atrodys? Pašalinome pilietį X, bet nepasakysime kodėl. Tai labai demokratiška.
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas – motyvai prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamas Kęstutis pasakė beveik tą patį, ką aš norėjau sakyti. Jei vis dėlto Vyriausioji rinkimų komisija gautų kokią nors slaptą informaciją, kurios tas asmuo negali žinoti, net skųsdamas teismui jis negalėtų apsiginti savo teisės dalyvauti rinkimuose. Ta pataisa tikrai neatneš nieko gero, nes iš tikrųjų VRK turėtų vadovautis būtent atvirumo principu. Vienas dalykas.
Dėl KGB įslaptintų bendradarbių, kurie deklaravo ir buvo įslaptinti pradžioje 25 metams, dabar jau 75 metams, tai, žinote, aš įtariu, kad VRK apskritai tos informacijos negaus. Mes turime tvarkyti tą įstatymą, mes turime panaikinti tą terminą, nes tai tikrai jau nebe šios dienos baubas ir laikyti skeletų spintose nėra ko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti.
Taigi apsispręskime balsuodami dėl 1-6 klausimo – Rinkimų kodekso 26 straipsnio pakeitimo projekto Nr. XIVP-2439. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 114: už – 18, prieš – 42, susilaikė 54. Įstatymas nepriimtas.
11.26 val.
Rinkimų kodekso 17 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2557(2) (priėmimo tęsinys)
Taigi toliau 1-7 klausimas – Rinkimų kodekso 17 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2557(2). Jį sudaro tiktai vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta ir dėl motyvų niekas neužsirašė.
Taigi balsuokime. Kas pritariate Rinkimų kodekso 17 straipsnio pakeitimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 111: už – 80, prieš – 10, susilaikė 21. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2557)… Atsiprašau, nepriimtas. Reikia 85, taigi įstatymas nepriimtas.
11.27 val.
Rinkimų kodekso 172 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2566(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Rinkimų kodekso 172 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2566(2).
A. Armonaitė – dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A. ARMONAITĖ (LF). Taip, dėl vedimo tvarkos. Norėčiau paprašyti pakartoti paskutinį balsavimą, nes tiesiog nesuspėjau paspausti mygtuko. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Bet nepakeistų nieko. Aušrine, nepakeistų nieko, nes…
Taigi perėjome jau prie kito klausimo svarstymo. Pakartosiu, 1-8 klausimas – Rinkimų kodekso 172 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2566. Dėl 1 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Dėkui, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Motyvai prieš – kalba P. Gražulis.
Toliau posėdžiui pirmininkaus pavaduotojas P. Saudargas.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, labai keistai atrodo. Praėjo 33 metai, kai atgavome Nepriklausomybę. Komunistų išsigandome tik po 33 metų. Taigi jie visi nuseno. Ar jūs neprisimenate, kad prieš kelis mėnesius vieną iš tokių žinomiausių komunistų Č. Juršėną jūs apdovanojote Prezidento Aleksandro Stulginskio žvaigžde ir visi balsavote. Dabar jau jūs nusprendėte, kad jie yra baisūs. Aš sutinku, aš pats nebuvau nei spaliukas, nei pionierius, nei komjaunuolis.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Čia, gerbiamas Petrai Gražuli, ne visai apie komunistus kalbama.
P. GRAŽULIS (MSNG) Apie ką čia kalbama? (Juokas salėje)
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš galiu pasakyti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Atsiprašau, gal ne dėl to…
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Čia ne apie komunistus. Čia D. Griškevičiaus pasiūlymas dėl regioninių…
P. GRAŽULIS (MSNG). Atsiprašau, ne dėl to užsirašiau, bet norėjau apie tai pakalbėti. Bet vis tiek kalbame apie Rinkimų kodekso pataisas.
PIRMININKAS. Dėkui.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gal galima pabaigti?
PIRMININKAS. Prašome. Jeigu apie tai kalbėsite, taip, prašome.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerai, atsisakau, o paskui pakalbėsiu, kai bus apie tą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiamas D. Griškevičius per šoninį mikrofoną apie tą kalbės.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Aš iš tikro noriu reaguoti, kad klausimas visiškai ne apie Komunistų partiją, nors buvo toks komunistas P. Griškevičius, bet tikrai ne mano giminaitis. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju, kolegos. Nuomonės išsakytos, kad ir apie ką jos būtų buvusios, bet nuomones mes visi turime. Galime balsuoti dėl viso darbotvarkės 1-8 klausimo – Rinkimų kodekso 172 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-2566. Balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 105, balsavo 105: už – 101, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.31 val.
Rinkimų kodekso 76, 81 ir 85 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2696(2) (priėmimas)
Toliau, gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-9 klausimas – Rinkimų kodekso 76, 81 ir 85 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2696(2). Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio buvo Teisės departamento viena, dvi pastabos, joms pritarta komitete. Viena, kuriai pritarta iš dalies…
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė ne iš dalies, o visiškai pritarė abiem Teisės departamento pastaboms bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taip, bet trečiai pritarė iš dalies, kur…
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). O trečiai, taip, iš dalies.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Dėkoju, pritarta. Čia prieš visą jūs užsirašėte, Petrai, taip? Prieš visą? Dėl viso įstatymo kalbėsite, taip? Gerai.
Toliau dėl 2 straipsnio taip pat Teisės departamento, kur komitetas pritarė, ir kita, kur pritarė… Ai, ne, čia jau dėl 3 straipsnio. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 3 straipsnio taip pat buvo Teisės departamento, pritarta iš dalies. Tai ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta 3 straipsniui. Dėl 4 straipsnio nebuvo jokių pasiūlymų. Čia įsigaliojimo data. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Tai dabar dėl viso. Dėl viso buvo tikrai P. Gražulis užsirašęs prieš. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, atsiprašau, kad suklydau, nes užsirašiau anksti ryte, o darbotvarkę pakeitė, įtraukė pirmą klausimą į darbotvarkę, taigi pasislinko visi klausimai vienu žemyn. Noriu iš esmės. Jau sakiau – kas yra, kad po 33 metų nepriklausomybės išsigandome komunistų? Reikėjo šitą klausimą ir desovietizacijos įstatymą priimti tik atgavus nepriklausomybę, bet tada konservatoriai blokavo desovietizacijos įstatymą, latviai, estai jį priėmė, o mes – ne.
Antras dalykas. Jūs nematote didžiausios grėsmės, tai yra KGB. Tai buvo slapta organizacija. Jūs neįrašėte, kad žmogus, kandidatuodamas, dalyvaudamas politikoje, turėtų deklaruoti, ar jis nepriklausė KGB, NKVD, o gal šiandien yra užverbuotas kokios kitų valstybių slaptos agentūros. O kad kitų valstybių – Rusijos, Baltarusijos – agentūros veikia ir verbuoja žmones, tai faktas. Jie yra pavojingi. Bet to klausimo nėra. Kodėl, aš jūsų klausiu. Kodėl jūs 75 metams įslaptinote kagėbistus ir neleidžiate jų paviešinti, ir net neįrašote į įstatymą, kad kandidatuodamas žmogus privalo įrašyti apie tai?
Ir baigdamas aš sakau: man atrodo, kad pavojingesni dabar yra spaliukai, nes komunistai jau visi nusenę. Č. Juršėnas, kurį apdovanojome Vyčio ordinu, tai yra Aleksandro Stulginskio žvaigžde, yra vienas jauniausių komunistų, na, dar K. Masiulis yra jaunesnis, konservatorius. Klausykite, mes jį apdovanojome, bet tauta išrinko pirmą Prezidentą A. M. Brazauską ir staiga po 30 metų jūs jų išsigąstate. Bet spaliukai – šiandien kokie 40-mečiai, 50-mečiai, jų yra daug, čia 100 kokį Seime surasime. Va jie yra pavojingi, jie pačiame jėgų žydėjime, kodėl jų neįrašėte? Kodėl jų neįrašėte? Jau nusenę tie komunistai, nieko nepadarys, o apie Prezidentą jau žino, kad Prezidentas neįrašė to į savo biografiją, kaip ir kiti 20 Seimo narių. Kas čia vyksta? Kas čia per cirkas, jūs man paaiškinkite.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas jau gerokai viršytas. Dėkoju, visi motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Rinkimų kodekso 76, 81 ir 85 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-2696. Priėmimas. Kolegos, balsuojame.
Užsiregistravo 102, balsavo 99: už – 81, prieš – 3, susilaikė 15. Trūksta balsų, kad būtų priimtas konstitucinis įstatymas.
11.36 val.
Rinkimų kodekso 95 ir 97 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2747(2) (priėmimas)
Gerai. Darbotvarkės 1-10.1 ir 1-10.2 klausimai. Svarstysime atskirai, nes priėmimas. Rinkimų kodekso 95 ir 97 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2747(2). Čia pasiūlymų nebuvo, tai gal galime nekviesti gerbiamos pranešėjos. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dabar dėl viso yra motyvų prieš. Gerbiamas V. Semeška. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kas čia dabar teikiama? Reikėtų mums aiškiai suprasti, kad iki šiol Vyriausioji rinkimų komisija puikiai ištirdavo visus atvejus, kuomet kampanijos dalyviai agituodavo už ar prieš. Čia yra, mano manymu (ir aš manau, kad nelabai klystu), siekis pažaboti visuomenininkus, aktyvius žmones, jų grupes, kad jie negalėtų pasisakyti prieš vieną ar kitą kandidatą, kaip kad buvo Kauno atvejis, prisiminkime, arba vieną ar kitą sąrašą. Ir čia visiškai pažabojama ne tik teisė pasisakyti už, bet atimama teisė ir prieš. Dar daugiau, taip pat bus apkrauta administracine atsakomybe, bus taikomos baudos fiziniams ir juridiniams asmenims, tai yra ne kampanijos dalyviams.
Gana gudrus projektas, paslėptas, tačiau nemanyčiau, kad jis yra visiškai teisingas ir reikalingas. Vyriausioji rinkimų komisija iki šiol, vadovaudamasi blaiviu protu ir kolegialumo principu, puikiai susitvarkė. Dabar tos laisvės nebeturės, turės bausti ir visuomenininkus, ir visuomenines grupes, kurios yra aktyvios rinkimų kampanijos metu. Todėl aš tikrai nepalaikysiu, susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš siūlau įsiskaityti į tekstą, nes kalbama būtent ne apie politinės kampanijos dalyvius, o apskritai informaciją, kuria agituojama balsuoti, nebalsuoti už kandidatą. Ir jūs įsivaizduokite, pavyzdžiui, aš negaliu sutikti: jeigu būsiu politinės kampanijos dalyvis, vadinasi, kritikuoti kaip ministro jau negalės ar galės? Aš manyčiau, kad palikime tą teisę kritikuoti esamus politikus. Taip, jie gali būti kandidatai, bet juos kritikuos žmonės, kurie nėra politinės kampanijos dalyviai. Tai aš siūlyčiau nepritarti tokiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet gerbiamas A. Mazuronis turbūt kitaip galvoja. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiamas ministre, aš siūlyčiau pritarti tokiam pasiūlymui dėl to, kad čia mes šnekame ne apie kritiką, o šnekame apie paslėptą rinkimų kampanijos finansavimą (ir tai reikia labai aiškiai pripažinti), kai atsiranda įvairiausių viešųjų įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, kurios neaišku iš kur susirenka neaišku kokios kilmės pinigus, kokiomis sumomis ir paskui, disponuodamos tomis sumomis, pradeda dalyvauti politinėje kampanijoje, rinkimų kampanijoje.
Jeigu jūs nematote dėl to jokios problemos, tai man labai gaila ir aš manau, kad jūs taikote dvigubus standartus. Mes matėme ne vieną ir ne du atvejus, kai neaišku iš kur surinkti pinigai yra naudojami tiesiogiai rinkimų kampanijai ne rinkimų kampanijoje dalyvaujančių subjektų. Tai, vadinasi, įvairiausios Vilniaus rajone akcijos, įvairiausios kituose rajonuose akcijos, kai atsiranda kažkokia nevyriausybinė organizacija ar viešoji įstaiga, kuriai staiga nepatinka kažkokie politiniai procesai, ir neaiškios kilmės pinigai pradedami naudoti rinkimų kampanijai. Tai yra akivaizdu.
Mums tai gali patikti, mums tai gali nepatikti. Šiandien jums tai gali būti populiaru ir palanku, bet nepamirškite, kad gyvenimas eina ciklais ir viskas apsiverčia. Tai, ką jūs šiandien pritaikysite kažkam kitam, rytoj ar poryt bus lygiai taip pat panaudojama prieš jus. Man atrodo, mūsų, kaip įstatymų leidėjų, pareiga yra objektyviai žiūrėti į šitą situaciją ir matyti problemą. O problema tikrai yra. Ir ne vieną kartą tai buvo identifikuota. Todėl raginu ir prašau jūsų atsikratyti ir užmerkti akis prieš politines simpatijas ar antipatijas, atmerkti akis prieš sąžiningumą ir objektyvumą ir sąžiningai ir objektyviai pažiūrėti į šią pataisą. Ji yra tiesiog būtina tam, kad rinkimų kampanija būtų skaidresnė, atsisakant bet kokių galimų politikavimų. O tokių mes matėme ne vieną ir ne du kartus per pastarąsias rinkimų kampanijas už neaiškios kilmės pinigus. Taip neturėtų būti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsirado vis daugiau norinčių palaikyti. K. Adomaitis – už.
K. ADOMAITIS (LF). Dėkui. Iš tiesų Lietuvoje mes matėme gal dar ir gerų pavyzdžių, kai pilietiškai nusiteikę asmenys įsitraukdavo į rinkimų kampaniją ir išreikšdavo savo nuomonę, ir mobilizuodavosi. Aš gal dar nemačiau nieko blogo, netgi kaip tik manau, kad tai buvo gal ir geras būdas dalyvauti rinkimuose, bet stebint, kas vyksta pasaulyje, stebint, kaip Rusija kišasi, pavyzdžiui, į Jungtinių Amerikos Valstijų rinkimus, kaip tie pinigai paslėptai vaikšto, tai tikrai sukelia tam tikrų grėsmių.
Reikia suprasti, kad Lietuvoje politinės kampanijos finansavimas yra griežtai apribotas, kiek tu gali išleisti. To nėra, tarkime, Amerikoje ir nėra, šiuo atveju nebūtų… tam tikri asmenys galėtų irgi apeiti šį rinkimų finansavimo ribojimą ir išleisti tikrai didelius pinigus. Reikia suprasti, kad jeigu Rusija kišasi į rinkimus Jungtinėse Amerikos Valstijose, tai išleidžia šimtus milijonų dolerių. Lietuvos rinkimų biudžetai yra kapeikos, palyginti su tuo. Tad reikšmingą poveikį padaryti tokiais paslėptais pinigais, man atrodo, tikrai yra didelė rizika ir aš palaikysiu šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame. Balsuojame dėl Rinkimų kodekso 95 ir 97 straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIVP-2747. Priėmimas. Reikia nemažai balsų, tai, kolegos, susikaupkime.
Užsiregistravo 119, balsavo 117: už – 77, prieš – 2, susilaikė 38. Taigi, taip pat nėra priimtas įstatymas. Tai tada 1-10.2 klausimo, lydimojo projekto Nr. XIVP-2748, taip pat nesvarstykime. Palauksime geresnių laikų.
11.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIV-2170 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3162 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3162. Tai yra komisijos, trumpai tariant, komisijos darbo pratęsimo klausimas. Pranešėjas – gerbiamas A. Valinskas, komisijos pirmininkas. Prašau į tribūną.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos…
PIRMININKAS. Atsiprašau truputėlį pranešėjo. Klausimas iš salės buvo, ar balsavimas… Taip, balsavimas yra pratęstas. Seimo Pirmininkė tą padarė. Iš esmės, kol apsvarstysime visus rytinės darbotvarkės klausimus, nes kitaip nebeišeina, po kiekvieno balsuojame. Prašau.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pristatau nutarimą, prašymą pratęsti komisijos darbą iki lapkričio 6 dienos.
Argumentai trumpai būtų šie. Iš viešai prieinamų kolegos R. Žemaitaičio pateikiamų argumentų gali susidaryti įspūdis, jog komisija neatliko savo pareigos, išklausydama Seimo nario nuomonę. Seimo nario, kurio veiksmams įvertinti sukuriama tokia komisija, išklausymas yra gana imperatyvus, tačiau Seimo statutas nenurodo galimų komisijos veiksmų ar sankcijų Seimo nariui atsisakant dalyvauti komisijos veikloje. Taigi šis trūkumas gali būti išnaudojamas siekiant delegitimuoti pačios komisijos veiklą ir jos išvadas, atsisakant dalyvauti jos posėdžiuose, nesudarant galimybių komisijai įvykdyti savo nurodytą pareigą išklausyti Seimo narį ir naudojant tai kaip komisijos darbo ir jos išvadų neteisėtumo argumentą.
Siekiama eliminuoti bet kokį pagrindą kaltinimams, jog Seimo nario nedalyvavimas komisijos veikloje yra ne sąmoningas Seimo nario apsisprendimas, o sąlygojamas komisijos veiklos trūkumų, tokių kaip posėdžių su Seimo nariu nederinamas ar bet kurios kitos aplinkybės. Taip pat komisijos, kuriai pavesta įvertinti galimai antisemitinius Seimo nario pasisakymus, veiklos metu Seimo narys tęsia panašią retoriką net ir po pastaruoju metu beprecedenčių teroro atakų prieš Izraelį ir jo gyventojus. Komisijos nuomone, tokie veiksmai ir laikysena komisijos darbo metu taip pat galėtų būti vertinami ir, esant pagrindui, galima apimtimi atsispindėti komisijos išvadoje.
Tikiuosi, jog pastarųjų įvykių fone, kuomet kaip niekada aiškiai galime matyti praktines antisemitizmo ir tautinės neapykantos pasekmes, savo nuostatą dėl dalyvavimo komisijos posėdyje persvarstys ir opozicija, kurios atstovai šiandien taip nedviprasmiškai pasisako iš šios tribūnos ir per šoninius mikrofonus. Jūsų indėlis šios komisijos darbe būtų geriausias jūsų sentimentų įrodymas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Gerbiamas B. Matelis klausia. Prašau.
B. MATELIS (TS-LKDF). Sakykite, aš užduosiu klausimą iš to, kuo jūs užbaigėte. Tai yra ar jums teko kalbėtis su kitomis frakcijomis, kad jos galbūt galėtų deleguoti į komisiją narius, nes po šių dienų įvykių, drįsčiau teigti, kad kai kurios partijos arba frakcijos atrodo labai labai keistai, lyg jos gintų tuos antisemitinius pasisakymus, lyg gintų R. Žemaitaitį ir viską darytų, kad neįvyktų apkaltos procesas. Ar jums teko šnekėtis su kitomis frakcijomis ir pasiūlyti jiems pagaliau pamiršti tas ambicijas ir žengti į komisiją? Ačiū.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Kol kas tokių pokalbių nebuvo. Šis mano kreipimasis mano pristatymo gale buvo pirmasis. Ir manau, kad bus tikslinga pirmiausia gauti Seimo pritarimą pratęsti darbą, tuomet, kai tai žinosime, galbūt Seimo opozicinės frakcijos galės persvarstyti ir prisijungti prie komisijos darbo jos pratęsimo laikotarpiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų klausia gerbiama A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš net ne klausimą turiu, o daugiau tokį teisinį patarimą. Tai jeigu norite tirti naujausius R. Žemaitaičio įrašus, jums tikrai reikėtų iš naujo surinkti parašus ir formuluoti antrą apkaltą, nes Konstitucinis Teismas yra labai aiškiai ir ne kartą pasisakęs, kad tokiu atveju turėtų būti, kai jau yra sukurta komisija, tiriami pateikti kaltinimai, kurie yra pateikti tame kaltinamajame Seimo narių rašte, bet jokiu būdu nesurandami nauji ar įvedamos naujos aplinkybės. Tiesiog, na, nenorint apsijuokti Konstituciniame Teisme, tikrai būtų protinga, matyt, surinkti antrą kartą parašus ir startuoti.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už patarimą, nors tai nebuvo klausimas, bet tiesiog trumpas komentaras. Tai mes neketiname naujais R. Žemaitaičio pasisakymų pagrindais formuluoti kokių nors naujų klausimų, turime tam tikras preliminarias teisininkų nuomones, kad būtent to reikėtų vengti, tačiau tie pasisakymai, jo laikysena galimai galėtų būti įtraukti į išvadą kaip tam tikras papildomas galbūt įrodymas arba jo charakterizacija, kaip ir, pavyzdžiui, darbo patirtis Seime arba išsilavinimas ir kitos aplinkybės. Tačiau vėlgi Konstitucinis Teismas pats galės svarstyti, ar jisai atsižvelgia, jeigu tai bus įtraukta į išvadą, ar neatsižvelgia į šiuos papildomus įrodymus. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Galite užimti darbo vietą. Dėkoju pranešėjui. Dabar motyvai už. Gerbiamas A. Vyšniauskas. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Na, mieli kolegos, man atrodo, kad šita komisija nuo pat pradžių galbūt padarė tiktai vieną klaidą, kad numatė per mažai laiko komisijos darbui, nes iš tikrųjų klausimas yra labai sudėtingas, labai svarbus ir jo metu bus, mano galva, suformuota netgi tam tikra praktika, ką mes čia, Seime, galime leisti, ko negalime leisti, ką Konstitucinis Teismas leidžia, ko neleidžia. Dėl to, jeigu komisijai reikia papildomo laiko, manau, kad tą laiką reikia duoti. Atitinkamai tikrai komisijos intencija papildomai pakviesti R. Žemaitaitį į posėdžius, suteikti jam visą laiką, kiek jam jo reikia, kad jis galėtų atsakyti, irgi yra teisinga. Diskusijos visos apie kitą papildomą informaciją, be abejo, kas ką čia pasakė tais klausimais yra teisūs, čia galbūt iniciatorių klausimas, tačiau manau, kad svarbu matyti pačią diskusiją, matyti visą kontekstą ir leisti komisijai užbaigti darbą tvarkingai ir iki galo. Taigi kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama A. Širinskienė kalbės prieš. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš manyčiau, kad šitos komisijos tikslas, bent jau to, kaip jinai yra formuojama, tai išgelbėti R. Žemaitaitį ir suteikti jam eterio reklamai. Nes iš tikrųjų yra nesuvokiama, kodėl, pavyzdžiui, šiandien, laužant Statutą, yra pasirinktas ypatingos skubos režimas, nes tuomet, kai yra pateikiamas nutarimas svarstomas ir priimamas tą pačią dieną, yra ypatinga skuba. Kai yra taikoma ypatinga skuba, yra privalu daryti 3 valandų intervalą tarp stadijų. Šiuo atveju tų intervalų tarp stadijų mes vėl nematome. Jeigu pasižiūrėsime, kuomet yra galima ypatinga skuba, iš tikrųjų tai yra karo ir įvairūs kariuomenės sušaukimo atvejai.
Man tikrai yra labai apmaudu, kad mes vienu atveju, tarkime, pono P. Gražulio, išlaikėme procedūras labai tvarkingai ir Konstitucinį Teismą pasiekė projektas be jokių tokių procedūrinių niuansų. Čia mes tiek pirmą kartą darėme tas pačias klaidas (aš jau nekalbu apie komisijos formavimo būdą), tiek ir dabar darome tas pačias klaidas.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama kolege. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, jums šiek tiek atsakysiu dėl Statuto, kad tikrai jokių Statuto pažeidimų mes nedarome, o vadovaujamės Statuto 71 straipsniu, kuriame kalbama apie Seimo komisijos, tarpparlamentinių ryšių grupės ir taip toliau sudarymą, komisijų sudarymą. 71 straipsnis, čia yra: „Seimo sprendimai šiame straipsnyje nurodytais klausimais po pateikimo svarstomi ir priimami tame pačiame posėdyje.“
Gerbiama kolege, tikrai mes esame teisūs dėl savo procedūrų, o čia yra apskritai tik dėl komisijos darbo laiko pratęsimo. Savaime suprantama, kad einame taip, kaip yra parašyta darbotvarkėje.
Dabar balsuojame po pateikimo (motyvai išsakyti) dėl projekto Nr. XIVP-3162. Tai ką tik aptartas komisijos darbo laiko pratęsimas. Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 103, balsavo 99: už – 93, prieš – 3, susilaikė 3. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Dabar svarstymo stadija. Žiūrėsime, ar yra užsirašiusių kalbėti. Yra du diskusijos dalyviai.
Gerbiama D. Šakalienė kviečiama į tribūną. Diskusija.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš kalbu frakcijos vardu. Socialdemokratai reiškia visapusišką palaikymą žydų bendruomenei ir kategoriškai smerkia pasikartojančius Seimo nario R. Žemaitaičio antisemitinius pasisakymus ir bandymus taip pat ir pateisinti šiuo metu vykstančius „Hamas“ veiksmus. Mes remiame apkaltos komisijos darbo pratęsimą ir laikomės išsakytos pozicijos, kad mintys yra antisemitinės ir gali būti pripažintos neapykantos kalba, nes Seimo narys sistemingai žydų bendruomenę apibūdina žeminančiais, nužmoginančiais ir išjuokiančiais epitetais, pakartotinai teigia, kad tariamai patys žydai savo veiksmais provokuoja neapykantą ir smurtą. Lygiai tokiais pat motyvais buvo grįsta nacių retorika, kad tariamai žydai patys kalti ir nusipelno sunaikinimo.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad greta pasisakymo konteksto būtina įvertinti ir pasisakymo autoriaus asmenybę, todėl manome, kad iš tiesų pasikartojantys, sistemingi pasisakymai turi būti įtraukti į tą įvertinimą. Pasisakymą išreiškė parlamento narys, kuris yra tiesioginiuose nacionaliniuose rinkimuose išrinktas Tautos atstovas, todėl jo kurstomos neapykantos kalbos daroma žala yra ne tik konkrečiai etninei grupei, bet ir apskritai visai visuomenei.
Beje, priminsiu, kad EŽTT šių metų pavasarį išaiškino, kad asmuo gali būti laikomas atsakingu ne tik už savo pasisakymus socialiniuose tinkluose, bet ir už jo sekėjų jo paskyroje talpinamus komentarus. Šiuo atveju antisemitinė retorika, paskatinta parlamentaro viešų pasisakymų, sklido ir komentarų skiltyje.
Šiuolaikinio antisemitizmo apraiškomis, remiantis Tarptautinio Holokausto atminties aljanso išaiškinimu, laikomas taip pat ir nepagrįstas žydų tautos kaltinimas realių ar įsivaizduojamų nusikaltimų padarymu, visos tautos kaltinimas už vieno asmens ar jų grupės realius ar įsivaizduojamus nusikaltimus, melagingas kaltinimas, kai žydai net nebuvo susiję su minimais nusikaltimais. Antisemitizmas savaime yra neapykantos kalba. Neapykantos kalbos išraiška ir skatinimas iš asmens, kuris, priminsiu, yra vienas žinomiausių politikų valstybėje, nuolat patenkantis į populiariausių valstybės politikų dešimtuką, yra pavojingas populistinis įrankis, kuris gali turėti labai destruktyvias pasekmes visuomenėje. Pykčio ir keršto kurstymas stiprina ir taip, deja, mūsų visuomenėje pasitaikančias antisemitines nuotaikas ir gali privesti prie realaus smurto, todėl mes griežtai neigiamai vertiname šiuos R. Žemaitaičio pasikartojančius antisemitinius viešus pasisakymus.
Agresijos prieš Izraelį kontekste tai yra tiesiog nežmoniška ir nepateisinama. Šeštadienį paskelbtas pareiškimas, kuriame jisai klausia, kaip jaučiasi „Hamas“ kaitinami žydai. Klausia Holokausto metu masiškai krematoriumuose sudegintų žydų vaikų, kaip jaučiasi „Hamas“ kaitinami žydai. Mes manome, kad tai yra nežmoniška. Todėl šiuo atveju taip pat dar noriu priminti, kad tai yra nesuderinama ne tik su Seimo nario etikos reikalavimais, tai tiesiog yra nusikalstami pareiškimai ir apskritai kartoja agresiją vykdančių šalių naratyvus, tokių kaip Rusija ar Iranas. Todėl tikrai tikimės, kad bus griežtas šio elgesio įvertinimas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau kviečiame diskutuoti gerbiamą P. Gražulį. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, kaip ir kalbėjo A. Širinskienė, man procedūra tikrai nėra labai aiški ir gana keista. Seimo nariai nuolat kalba iš tribūnos ir, matyt, ir turi savo feisbukus, žiniasklaidoje kalba, išsako savo nuomonę. Žinoma, iš mūsų vieni pritaria, kiti nepritaria tai nuomonei – vieni nuomonę smerkiame, kiti nesmerkiame.
Bet aš jau anksčiau kalbėjau ir taip apibendrindamas pasakysiu – lazda turi du galus. Visi mes žinome, visko buvo tarp žydų tautiečių: buvo tų, kurie bendradarbiavo su NKVD, buvo tų, kurie gelbėjo žydus, lygiai taip pat kaip ir lietuvių tautiečiai. Europoje santykinai daugiausiai pagal gyventojų skaičių žydų išgelbėjo lietuvių tauta, bet mes vadinami žydšaudžių tauta. Ir kas mus vadina? Žydai mus vadina žydšaudžių tauta. Nors ne kartą atsiprašė už tuos nužudytus žydus ir Holokaustą pradėjo – mes žinome kas – naciai, Hitleris. Buvo dalis, kur tikrai dalyvavo žudant žydus, bet buvo tų, kurie ir juos gelbėjo, ir rizikavo gyvybe, bet kažkaip suformuota visiškai kitokia nuomonė apie lietuvių tautą. Žinoma, dėl šio aspekto, kai „Hamas“ įsiveržė į Izraelį, mes, be abejonės, šiandien priėmėme rezoliuciją, mes išreiškėme užuojautą dėl žuvusių ir nužudytų.
Bet, gerbiami, man pati procedūra… Tai mes dar kartą pratęsime šitą klausimą, dar kartą papildysime po kokio mėnesio. Tai nebus galo ir krašto, nes R. Žemaitaitis nuolat kalbės, jis vėl kalbės ir vėl jūs papildysite, ir ateis, vienu žodžiu, sesijos pabaiga. Tai klausykite, ar taip nepažeidžiamos procedūros, ką kalba A. Širinskienė? Ir man atrodo, kad jūs, vykdydami tokią politiką, tai tikrai darote irgi nemažą žalą visuomenei ir jūs skaldote visuomenę. Juk aš sakau, vyresnės kartos žmonės visi prisimena ir žino ir Rainių miškelį, ir kas dalyvavo Rainių miškelyje žudant, ir Nemunaičio gyventojai prisimena ir visi žino. Kiekvienoje šalyje yra didvyrių, yra išdavikų. Todėl, man atrodo, baikime šitą klausimą ir baikime, kaip sako, iš tikro kelti šitą klausimą į viešumą. Demokratinėje šalyje, manau, Seimo narys turi teisę išsakyti savo poziciją vienokiu ar kitokiu klausimu, o tegu teisia jį rinkėjai, o ne jūs, politiniai oponentai.
PIRMININKAS. Dėkoju, tai buvo visi diskusijos dalyviai. Gerbiamas E. Zingeris per šoninį mikrofoną. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ponas Gražuli, ką jūs čia šnekate? Kas iš Izraelio premjerų yra pavadinęs lietuvių tautą žydšaudžių tauta? Ką jūs, melą skleidžiate? Nesu girdėjęs, kad Izraelio Knesete Izraelio tautos vadovai būtų pasakę apie lietuvius, kad jie yra žydšaudžių tauta. Septintą dešimtmetį įrašyti vardai tų, kurie gelbėjo, kai mūsų nebuvo, kai buvo LTSR, pradėta teisuolių galerija ir parašyta hebrajų kalba – Lietuva, o ne LTSR. Ištisos alėjos teisuolių, kai nebuvo Lietuvos, buvo renkama medžiaga tarp žydų, nors nebuvo galima susisiekti su LTSR. Buvo įsteigtos teisuolių alėjos. Čia yra melas! Niekas iš Izraelio vadovų arba Kneseto narių oficialiai nėra pavadinęs Lietuvos žmonių žydšaudžių tauta. Atleiskite, čia yra nesąžininga iš jūsų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš suteiksiu žodį. Gerbiami kolegos, tikrai kviečiu rimties, neįsiūbuokime replikų karo, pasverkime kiekvieną žodį, bandykime kalbėtis ir palaikykime aukštą diskusijų kultūrą. Gerbiamas Petrai, prašom atsakyti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Emanueli, jūs pasakykite visuomenei. Ar jūsų tėvas buvo Kauno policijos, liaudies policijos, viršininkas sovietiniais laikais, ar ne? Atsistokite į tribūną ir turėkite drąsos. O jei ne, jei turite drąsos, atsiprašykite už savo tėvo veiksmus, nusikaltimus mūsų valstybei.
PIRMININKAS. Gerbiamas Petrai, dėkoju, bet prašiau nepereiti į asmeniškumus ir nepradėti, ypač tokią dieną. Priėmėme tikrai svarbią rezoliuciją, o vėl tokia retorika.
Dabar motyvai už ir prieš. Nėra norinčių kalbėti. Gerbiami kolegos, balsuojame po svarstymo. Balsuojame po svarstymo dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIVP-3162, trumpai tariant, dėl komisijos darbo pratęsimo.
Užsiregistravo 96, balsavo 94: už – 92, prieš – 1, susilaikė 1. Taigi po svarstymo yra pritarta.
Pirmasis prie šoninio mikrofono buvo gerbiamas J. Baublys. Prašom.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien yra Savivaldos diena. Seime lankosi Varėnos savivaldybės administracijos darbuotojai. Kviečiu pasveikinti visus administracijos darbuotojus ir visus savivaldos darbuotojus. Su jūsų švente, mielieji! (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi varėniškiai švenčia Savivaldos dieną. Sveikiname!
Dar lyg ir buvo prie šoninio mikrofono, bet jau nėra kolegų. Tuomet pereiname į kitą stadiją. Priėmimas. Pastraipsniui. Tiesa, yra Teisės departamento išvada, buvo kelios redakcinės pastabos. Aš trumpai pagarsinsiu. „Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto pavadinime netiksliai nurodytas keičiamo Seimo nutarimo pavadinimas, jame vietoj žodžių „pateiktų siūlymų“ turi būti įrašyti žodžiai „pateikto siūlymo“. Taip pat į tai, kad projekto 1 straipsnyje prieš žodžius „Seimo Pirmininkui“ išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes keičiamo Seimo nutarimo 5 straipsnyje jų nėra.“ Taigi su redakciniais pasiūlymais toliau priimame. Ar galime pastraipsniui 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar dėl motyvų dėl viso. Gerbiamas T. Tomilinas už. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, manau, kad yra teisingas sprendimas paimti daugiau laiko ir išnagrinėti šią situaciją. Tačiau aš noriu pakartoti raginimą visoms Seimo frakcijoms, nepriklausomai nuo to, ar jos opozicinės, ar ne, dalyvauti šios komisijos veikloje, papildyti jos sudėtį. Maža to, kad jūs atsistojate ir savo frakcijos vardu po šitų tragiškų įvykių Izraelyje pasakote moralinę paramą ir pakartojate pasmerkimą. Man atrodo, kad atliktume tą darbą preciziškai, kokybiškai, visos frakcijos turi dalyvauti. Tik taip realiai tas darbo legitimumas užtikrinamas. Tokios yra žaidimo taisyklės, negali valdantieji – viena pusė teisti opozicijos nario. Iš tiesų tai yra labai rimtas darbas ir man labai keista, kad tos frakcijos, kurios šiandien jau pareiškimus padarė, dar žmonių nedelegavo. Labai gerai, kad keičiasi ta nuomonė, tikiuosi, kad ir mūsų frakcijoje nuomonė pasikeis ir mes irgi deleguosime atstovus, o tada tas darbas galės būti atliktas kokybiškai ir objektyviai įvertintos visos aplinkybės. Žinoma, lengva yra atsistoti į tribūną ir pasmerkti, tačiau reikia padaryti darbą taip, kad niekam nekiltų klausimų – rezultatas būtų teisėtas ir teismui nekiltų jokių abejonių.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės gerbiama A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kolegos, dar kartą skaitykime Statutą. Statuto jūsų minėto 71 straipsnio 9 dalis kalba, kad „sprendimai šiame straipsnyje nurodytais klausimais“, tai yra dėl pačios komisijos suformavimo. Bet datos keitimas nėra nurodytas klausimas, kuris nurodytas 71 straipsnyje. Tai komisija jau suformuota. Mes jos neformuojame iš naujo. Mes darome kitus komisijos nutarimo pakeitimus, kurie nėra nurodyti 71 straipsnyje. Tai ką mes čia veikiame su ta ypatinga skuba?
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, aš dar kartą atkreipiu dėmesį: jeigu jums netinka 71 straipsnis, tai aš galiu vadovautis 261 straipsniu, kur parašyta, kad: „Visus Seimo veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame statute ir Lietuvos Respublikos įstatymuose, siūlo spręsti Seimo posėdžio pirmininkas.“ Taigi jau man 71 straipsnis suponuoja, kad komisijos sudarymo yra tokia tvarka. Ir natūralu, kad galime ir komisijos darbo pratęsimą svarstyti būtent tokia tvarka, tai yra akivaizdu. Aš tikrai nesuteiksiu jums žodžio replikuoti, nematau čia jokio pagrindo dabar aiškinti Statutą. Dirbame toliau. V. Semeška – nuomonė už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ir gerai, kad nesuteikėte žodžio replikuoti, nes ši replika ir kolegės iš TTK pasisakymas naudojama iš principo tam, kad apgintų tokį asmenį ir kiek įmanoma užvilkintų procesą arba bandytų įrodyti, kad neva tai neteisėtas procesas.
Bet ne apie tai. Norėjau pasakyti, kad džiaugiuosi frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir pono T. Tomilino, ir lyderio S. Skvernelio sprendimu deleguoti į komisiją savo narį, kuris… Net neabejoju, kad ir bus toks sprendimas. Labai norėčiau pakviesti gerbiamus kolegas iš Socialdemokratų frakcijos ne tiktai paremti, bet ir deleguoti savo narį ir taip solidarizuotis su visa šita situacija, kuri vyksta mūsų draugiškoje šalyje Izraelyje, ir atlikti nepriekaištingai tyrimą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, ši situacija nepatenka į Statuto 261 straipsnį, Statute yra numatyti atvejai, kada priimami nutarimai. Jūs akivaizdžiai pažeidžiate Statutą. Bet tai labai naudinga yra R. Žemaitaičiui gintis procedūriškai Konstituciniame Teisme. Jūs, matyt, norite išteisinti R. Žemaitaitį.
Bet aš noriu dar kalbėti iš esmės. Žiūrėkite, kas yra. Visais laikais yra visko pasakyta. Ir aš norėjau jums pacituoti dar… Kadangi užsidariau, kitąkart pacituosiu, bet ne, atsidariau dabar tą pastraipą. Pažiūrėkite, aš noriu pacituoti Mato evangeliją, 23 skirsnį, „Veidmainystė“, „Įspėjimas Jeruzalei“. Tai kalba Kristus: „Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmuši akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai. Štai jūsų namai bus jums palikti tušti. Taigi aš jums sakau: nuo dabar jūs manęs nebematysite, kol netarsite: garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!“ Mato evangelija. Gal nenukryžiuosite manęs ir apkaltos nepadarysite. Ir ką sako Kristus: kol žydų tauta neatsivers, neatsiprašys už Kristaus nužudymą, už nužudymą, jinai bus persekiojama ir jos namai bus tušti. Štai kokie žodžiai Kristaus yra taikomi Jeruzalei, visai žydų tautai. Ir ką, apkaltą? Kristui apkaltą dar čia organizuokime, nes pasakė labai griežtus žodžius.
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas. Dabar gerbiamas J. Razma kalbės už. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš čia dėl tų formaliųjų dalykų, kuriuos bando dirbtinai iškelti R. Žemaitaičio gynėjai jų Mišrioje grupėje. Iš tikrųjų komisijos darbo pabaigos fiksavimas yra komisijos sudarymo sudėtinė dalis. Kitaip sakant, šiandien mes grįžome prie komisijos formavimo reikalų ir dėl to visiškai pakanka to 71 straipsnio. Galbūt posėdžio pirmininkas be reikalo paminėjo tą 261 straipsnį, čia tikrai nereikia jo pagalbos dar prašytis, viskas vyksta tvarkingai. Yra, na, tam tikras komisijos formavimo aspektas sprendžiamas ir natūralu, kad sprendžiamas ta tvarka, kaip komisija buvo formuojama pradžioje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar per šoninį mikrofoną gerbiama V. Aleknaitė-Abramikienė dėl vedimo tvarkos. Taip buvo, prašau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Noriu tik pasakyti, kad šių dienų įvykių kontekste vieno kolegos bandymas remtis Biblija yra tiesiog šventvagystė tikėjimo požiūriu ir apgailėtinas veiksmas visais kitais požiūriais, taip pat ir etiniu požiūriu. Aš labai apgailestauju, labai apgailestauju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar per centrinį mikrofoną gerbiama Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pakalbėjusi su kolegomis iš opozicijos, aš norėčiau paprašyti pertraukos iki popietinio posėdžio, kad būtų galima papildyti nutarimo projektą ir papildyti komisijoje dalyvaujančiųjų sąrašą. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti pertraukai iki kito posėdžio? Dėkoju, pritarta. (Balsai salėje) Ne, ne, ne, pertrauka tik dėl šio klausimo, ne apskritai pertrauka, toliau dirbsime.
12.13 val.
2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3128 (pateikimas)
Kviečiame tada gerbiamą finansų ministrę, tikimės, kad jinai pailsėjusi, atsigėrusi vandens ir galės mums ilgai pateikti. Nežinau, kolegos, kodėl jūs visi kažkur išeinate. Dabar bus pateiktas biudžetas. Taigi 1-13.1 klausimas – 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3128. Gerbiama finansų ministre, prašau, žodis jums.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos, noriu pristatyti 2024 metų valstybės biudžeto projektą. Išties po kelerių metų įvairiausių neramumų, manau, kad 2024 metų valstybės biudžetas leis žmonėms realiai pajausti šalies ekonomikos augimą. Šios kadencijos metu mes nuosekliai išskirdavome tuos pačius prioritetus, tai yra žmonių pajamų augimą, aukštą pridėtinę vertę skatinančių investicijų skatinimą bei šalies saugumo stiprinimą. Man atrodo, tai, kad nesiblaškėme, išties duoda vaisių. Jeigu žiūrėtume į krašto apsaugos finansavimą, nuo kadencijos pradžios krašto apsaugos finansavimas išaugo du kartus – nuo 1 iki 2 mlrd. eurų. Taip pat ženkliai padidintas viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis, pensijos. Manau, kad šie skaičiai rodo, jog mes ne tik tvirtai esame įsipareigoję stiprinti ir auginti Lietuvą, bet taip pat tai užtikrina ir žmonių gerovės augimą.
Žvelgdami į skaičius, kurie darė prielaidas formuojant 2024 metų valstybės biudžeto projektą po 2023 metų, kuomet matėme tam tikrą ekonomikos sulėtėjimą, 2024 metais tikimės, kad ekonomika vėl augs. Tikimasi, kad ekonomikos augimas sudarys 1,7 % bendrojo vidaus produkto, o infliacija sulėtės – tą matome jau šių metų pabaigoje. Kitais metais, prognozuojama, vidutinė metinė infliacija sudarys 2,9 %, o vidutinio darbo užmokesčio augimas turėtų sudaryti apie 6,5 %. Tai reiškia, kad darbo užmokesčio augimas ženkliai viršija prognozuojamą vidutinę metinę infliaciją, ir tai reiškia, kad žmonių perkamoji galia kitais metais turėtų augti. Taip pat darbo rinka atrodo gana stipriai, nedarbo lygis santykinai nedidelis, užimtumas yra aukštas ir darbo užmokesčio augimo projekcijos yra ganėtinai geros.
Tačiau vienas iš esminių kriterijų, kuriuo buvo remtasi formuojant biudžetą, buvo nuostata, jog 2024 metais bus grįžtama prie fiskalinės drausmės Europoje. Tas sprendimas jau yra priimtas Europos Komisijos pristatytuose dokumentuose ir ne kartą svarstytas Europos finansų ministrų taryboje. Tai reiškia, kad turime laikytis Mastrichto kriterijų. Vienas iš jų, turbūt esminis mūsų situacijoje, yra poreikis neperžengti 3 % biudžeto deficito rodiklio. Jo reikia neperžengti ne tik faktiškai, kai baigsis 2024 metai ir matysime realų faktą, bet taip pat ir formuojant valstybės biudžeto projektą, tai yra šiuo metu.
Žvelgiant į esminius prioritetus, kurie yra išskirti, kaip jau minėjau, Vyriausybė nuosekliai šios kadencijos metu išskirdavo tris esminius prioritetus. Tai yra žmonių pajamų didinimas, šis biudžetas – ne išimtis, tam skirta 1,7 mlrd. eurų, saugumui stiprinti – 392 mln. eurų, investicijoms į Lietuvos ateitį – 3,2 mlrd. eurų ir švietimo susitarimui įgyvendinti skiriamas prioritetinis dėmesys – 387,2 mln. eurų. Vėliau skaidrėje parodysiu, kas konkrečiai yra skirta.
Valstybės biudžeto pajamas sudaro 17 mlrd. eurų. Čia yra ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, bet taip pat ir valstybės biudžeto pajamos iš mokesčių.
Išlaidas sudaro 20,5 mlrd. eurų, „Sodros“ biudžeto pajamas – 7,6, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas yra subalansuotas, jame 3,5 mlrd. eurų pajamų, 3,5 mlrd. eurų išlaidų.
Savivaldybių biudžetus praėjusiais 2023 metais sudarė 5 mlrd. eurų. Šiemet jie auga ženkliai – juos sudaro 5,8 mlrd. eurų ir jų augimas yra vienas iš pačių didžiausių. Savivaldybių biudžetai auga 16 %, kaip, tarkim, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas – 13,5 %, o valstybės biudžeto pajamos auga 9,5 %, lyginant su išlaidomis, išlaidos auga 7,9 %.
Jeigu žvelgtume į biudžeto išlaidas, turbūt standartiškai, kaip ir kitose Europos Sąjungos, Vakarų valstybėse, liūto dalį užima išlaidos socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai, švietimui. Mūsų atveju sveikatos apsauga sudaro 37 % visų biudžeto išlaidų, neįskaitant Europos Sąjungos ir „Naujos kartos Lietuvos“ paskolos lėšų… taip pat sveikatos apsauga – 14 %, švietimas – 14 %.
Skaidrės kairėje pusėje matome vidurkius valstybės biudžeto išlaidų, kurios yra kitose Europos Sąjungos valstybėse, jų vidurkis. Duomenys yra 2021 metų, nes naujesnių tiesiog nėra, bet matome, kur Lietuva skiria galbūt šiek tiek didesnį prioritetą negu kiti Europos Sąjungoje formuodami savo biudžeto išlaidas.
Biudžeto išlaidų augimas. Šioje skaidrėje matomi duomenys, neįskaitant Europos Sąjungos ir „Naujos kartos Lietuvos“ paskolos lėšų. Socialinei apsaugai turbūt daugelis tų išlaidų tiesiog yra užprogramuota sprendimais, kurie jau yra priimti. Tai yra pensijų indeksavimas, įvairių socialinių išmokų indeksavimas ir dar keli diskreciniai sprendimai, dėl kurių socialinės apsaugos biudžetas auga 977 mln. eurų, švietimo – 540, iš jų didžiąją dalį užima švietimo susitarimo įgyvendinimas, ir sveikatos apsauga – 456 mln. eurų.
Valstybės biudžeto pajamų didžiąją dalį sudaro pridėtinės vertės mokesčio pajamos, tai yra 39,1 % visų valstybės biudžeto pajamų, 14,5 % sudaro Europos Sąjungos ir kita finansinė parama, gyventojų pajamų mokestis – beveik 17 % ir akcizai bei pelno mokestis – arti 11 %.
Sprendimai, kurie eina drauge su valstybės biudžetu, yra lydimieji įstatymai. Tai yra 20 % siūlomas didinti neapmokestinamasis pajamų dydis. Taip pat yra siūloma Pelno mokesčio įstatymais pratęsti penkeriems metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams bei kino filmų gamybai. Šios lengvatos būtų baigusios galioti 2023 metų pabaigoje. Tam, kad įmonės galėtų pelno mokestį už 2024 metus skaičiuoti sumokėdamos jį 2025 metais, reikalinga, kad tie sprendimai būtų priimti dar šiais metais, bet jie daro poveikį nebe 2024 metų valstybės biudžeto pajamoms, bet 2025 metų.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad yra keletas kitų diskrecinių sprendimų, kurie jau yra anksčiau Seimo priimti, jie nėra nė įstatymo lydimieji, bet daro ženklią įtaką valstybės biudžeto pajamoms. Tai yra ir tas pats Seimo sprendimas nepratęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maitinimo sektoriui – 170 mln. daugiau pajamų. Taip pat yra du priimti Akcizų įstatymai: vienas žaliųjų Akcizų įstatymas – plius 63 mln. šiais metais, taip pat trimetis akcizų planas, kuriame yra alkoholio ir tabako akcizai didinami nuosekliai trejus metus, šiais metais – plius 43 mln. Taip pat Solidarumo įnašo įstatymo projektas – plius 280 mln. šių metų biudžetui.
Vadinasi, perskirstymo lygis, kurį turėjome praėjusiais metais, buvo 32,1 % 2023 metais, 2024 metais perskirstymas, planuojama, bus 33 %. Tokiu atveju matome, kad mūsų priimti sprendimai leidžia turėti šiek tiek erdvės priimant kitus sprendimus, tarkime, neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo, kuris mažina valstybės biudžeto pajamas gana ženkliai.
Kalbant apie švietimo susitarimo įgyvendinimą, jam yra numatoma 387,2 mln. eurų. Mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti – 219 mln., taip pat dėstytojų, mokslininkų ir kitų neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti – beveik 85 mln. Taip pat įvairiems kitiems dalykams, kurie yra užfiksuoti arba švietimo susitarime, arba kolektyvinėje sutartyje, tai yra pasirengimui pamokoms, taip pat didinti mokytojų ar ikimokyklinio ugdymo programas, nekontaktinių valandų skaičių etate, taip pat įtraukiajam ugdymui, profesiniam informavimui, konsultavimui, papildomoms pamokoms.
Taip pat yra numatyta 21,5 mln. eurų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Taip pat moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai yra priskiriama dalis darbo užmokesčio, tiems, kurie patenka į anksčiau minėtas kategorijas. Bendra suma moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, sudėjus darbo užmokestį, kuris yra numatytas biudžete, bei papildomas lėšas, kurios yra skiriamos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, nebe darbo užmokesčiui, bendra skiriama suma moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai yra 329,5 mln. eurų.
Kalbant apie mokytojų ir dėstytojų darbo užmokestį bei tai, kas yra fiksuota švietimo susitarime, švietimo susitarime yra fiksuota, kad metų pabaigoje, ateinančių metų pabaigoje, mokytojų darbo užmokestis turėtų pasiekti 130 % vidutinio darbo užmokesčio, dėstytojų turėtų pasiekti 150 % vidutinio darbo užmokesčio. Tam, kad tas sprendimas būtų įgyvendintas, siūloma mokytojų ir dėstytojų darbo užmokestį didinti per du kartus: vieną kartą nuo sausio 1 dienos –10 %, na ir likusius procentus didinti nuo rugsėjo 1 dienos. To rezultatas – mokytojų darbo užmokestis nuo sausio 1 dienos vidutiniškai augtų 130 eurų, rugsėjo mėnesį, palyginti su šiais metais, – 276 eurais į rankas. Palyginti su kadencijos pradžia, mokytojų darbo užmokestis į rankas per mėnesį išaugtų 676 eurais, jeigu lygintume kitų metų pabaigą su kadencijos pradžia. Dėstytojams ir mokslininkams nuo sausio 1 dienos darbo užmokestis vidutiniškai augtų 140 eurų, rugsėjo 1 dieną, palyginti su šių metų pabaiga, – 440 eurų į rankas. Palyginti su kadencijos pradžia, kitų metų rugsėjį darbo užmokestis į rankas vidutiniškai būtų didesnis 804 eurais.
Kitas prioritetas, kurį, kaip sakiau, Vyriausybė išskiria visos kadencijos metu, tai yra žmonių pajamų didinimas. Tam yra numatoma 1,7 mlrd. eurų. Jį suskirstėme į tris grupes, tai yra dirbančiųjų pajamos, parama pažeidžiamiausiems bei senatvės pensijos. Dirbančiųjų pajamoms yra numatoma 1 mlrd. eurų. Iš jų keletas sprendimų yra horizontalūs, jie paveikia visą darbo rinką. Tai yra sprendimas didinti minimaliąją mėnesinę algą 10 % iki 924 eurų. Taip pat yra kitas sprendimas dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo 20 %. Jis mažina darbo pajamų apmokestinimą visiems, kurie uždirba iki vieno vidutinio darbo užmokesčio. Tai daro poveikį valstybės biudžeto pajamoms. Prognozuojama, kad valstybės ir savivaldybių biudžetai surinks mažiau, 241,2 mln. eurų mažiau, dėl šio konkretaus sprendimo.
Valstybės biudžete reikia taip pat numatyti lėšų minimaliajai mėnesinei algai mokėti, nes dalis viešojo sektoriaus darbuotojų dirba už minimaliąją mėnesinę algą, tam skiriama 33,7 mln. eurų. Taip pat tam, kad būtų išlaikomas mažus atlyginimus turinčių viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio atotrūkis nuo minimaliosios mėnesinės algos, kuri kyla, yra siūloma mažiems koeficientams padidinti 38,5 mln. eurų.
Taip pat yra tam tikri sektoriniai sprendimai, kurie yra nukreipti į vieną arba kitą sektorinę viešojo sektoriaus darbuotojų grupę, tai pirmiausia, kaip jau minėta, yra mokytojai, dėstytojai, mokslininkai, kiti pedagoginiai ir neakademiniai darbuotojai. Tam yra numatoma 343 mln. eurų. Taip pat kultūros įstaigų ir meno darbuotojams – 22,2 mln. eurų, socialinės apsaugos ir darbo srities darbuotojams – 6 mln. eurų, savivaldybių ugniagesiams, prokurorams, statutiniams pareigūnams – 64,4 mln. eurų. Medikams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo yra skiriama apie 179 mln. eurų darbo užmokesčiui. Taip pat valstybės tarnybos reformai, tai yra teisėjams, pareigūnams ir kita – 30 mln. eurų. Kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, kurie pasiskirstę per daugelį institucijų, – 43,8 mln. eurų.
Neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas, kaip minėjau, paliestų visus, kurie uždirba iki vieno, paliestų tuos žmones, kurie uždirba iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, pagal „Sodros“ duomenis, tokių yra 811 tūkst. asmenų. Šios kadencijos metu nuosekliai stengiamės didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį dvigubai sparčiau negu minimaliąją mėnesinę algą. Jeigu lygintume su 2020 metais, minimalioji mėnesinė alga per šią kadenciją bus išaugusi 44 %, o neapmokestinamasis pajamų dydis – 87 %. Siūloma šį kartą jį didinti nuo 625 iki 747 eurų ir tai taip pat būtų dvigubai didesnis didinimas negu minimaliosios mėnesinės algos. Tokiu atveju, jeigu šis sprendimas būtų priimtas, 80,8 % minimaliosios mėnesinės algos tiesiog būtų neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu ir tai didintų paskatas dirbti žmonėms, kurie uždirba mažesnius atlyginimus.
Pokytis į rankas dėl šių dviejų sprendimų, tai yra minimaliosios mėnesinės algos ir neapmokestinamojo pajamų dydžio. Kadangi minimalioji mėnesinė alga yra didinama iki 924 eurų, neapmokestinamasis pajamų dydis iki 747 eurų, dėl šių dviejų sprendimų žmogus, kuris uždirba minimaliąją mėnesinę algą, kitų metų pradžioje gaus 75 eurais 22 centais daugiau į rankas per mėnesį. Lyginant su kadencijos pradžia, dėl šių dviejų sprendimų derinimo žmonės, kurie uždirba minimaliąją mėnesinę algą, gaus 261 euru per mėnesį daugiau į rankas. Taip pat sektoriniai darbo užmokesčiai, jų lėšas pristačiau skaidrėje šiek tiek anksčiau, ką tai reiškia pajamoms į rankas? Tai kultūros ir meno darbuotojams vidutiniškai kitų metų pradžioje atlyginimai turėtų didėti apie 108 eurus daugiau į rankas, lyginant su kadencijos pradžia, kultūros ir meno darbuotojai turėtų uždirbti 412 eurų daugiau į rankas kiekvieną mėnesį.
Statutinių pareigūnų atlyginimas kitų metų pradžioje taip pat turėtų vidutiniškai augti apie 108 eurus, nuo kadencijos pradžios – 396 eurais. Socialiniams darbuotojams darbo užmokestis vidutiniškai turėtų augti 122 eurais, mokytojams rugsėjo mėnesį – 276 eurais. Jeigu lygintume su kadencijos pradžia – 676 eurais daugiau į rankas. Gydytojams vidutiniškai atlyginimas kitais metais turėtų augti 259 eurais. Jeigu nuo kadencijos pradžios, atlyginimas į rankas turėtų augti daugiau nei 1 tūkst. eurų. Taip pat ir slaugytojams, ir rezidentams. Skaičius matote skaidrėje.
Antroji grupė yra parama pažeidžiamiausiems. Kalbame apie įvairių socialinių išmokų indeksavimą ir vaiko pinigus. Tarkime, vaiko pinigus Lietuvoje gauna 517 tūkst. vaikų. Siūloma indeksuoti pagal tai, kas yra numatyta įstatyme, ir kitus susijusius dydžius, tarkime, šalpos pensijas, vienišo asmens išmokas bei kitus. Ir šioms lėšoms yra papildomai skiriama beveik 212 mln. eurų. Tarkime, tie patys vaiko pinigai augtų 10,5 euro ir pasiektų 2024 metais 96 eurus 25 centus kiekvienam vaikui. Jeigu žiūrėtume, kiek lėšų išvis yra numatoma, tarkime, tiems patiems vaiko pinigams mokėti valstybės biudžete, tai yra beveik 600 mln. eurų 2024 metų biudžete.
Trečioji grupė yra senatvės pensijos. Tam yra numatoma 519 mln. eurų. Lyginant su 2023 metais, ateinančiais metais žmonėms, kurie yra įgiję būtinąjį stažą, pensija augtų 70 eurų į rankas, nuo 574 iki 644 eurų vidutiniškai. Lyginant su kadencijos pradžia, vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu būtų didesnė 244 eurais į rankas. Šis sprendimas paliečia 623,5 tūkst. žmonių, tai yra didžioji dalis senatvės pensininkų, taip pat keli tūkstančiai išankstinės senatvės pensijos gavėjų.
Kitas prioritetas yra saugumo stiprinimas. Tam yra numatoma beveik 400 mln. eurų. Tai yra papildomi asignavimai krašto apsaugai yra skiriami pagal partijų pasirašytą susitarimą – 2,52 % nuo bendrojo vidaus produkto. Kai auga nominalus bendrasis vidaus produktas, natūralu, auga ir lėšos, skiriamos krašto apsaugai, tai yra beveik 60 mln. eurų. Taip pat Viešojo saugumo tarnybai ginklams įsigyti numatoma 2,7 mln. eurų. Dėl mūsų priimto sprendimo, Solidarumo įnašo įstatymo, yra galimybė skirti kariniam mobilumui ir karinei infrastruktūrai 280 mln. eurų, iš jų 135 mln. keliauja per Krašto apsaugos ministerijos asignavimus į poligono vidinę infrastruktūrą, šaudyklas ir kitus dalykus, poligonų vidinius kelius, bei 145 mln. per Susisiekimo ministerijos asignavimus didžiąja dalimi į kelių infrastruktūrą, karinio mobilumo infrastruktūrą. Ir taip pat yra skiriama 19,2 mln. eurų kibernetinio saugumo programai įgyvendinti, 30 mln. – parengčiai dėl galimos avarijos Astravo atominėje elektrinėje stiprinti.
Žvelgiant į Krašto apsaugos ministerijos asignavimus, nuo kadencijos pradžios Krašto apsaugos ministerijos biudžetas išaugo dvigubai – nuo 1 iki 2 mlrd. eurų. Su solidarumo įnašo lėšomis, kurios yra numatytos 2023 ir 2024 metams, bendras Krašto apsaugos ministerijos finansavimas sudaro 2,71 % bendrojo vidaus produkto. Kaip minėjau, solidarumo įnašo pajamas sudaro 135 mln., visa kita yra valstybės biudžeto lėšos.
Investicijos į Lietuvos ateitį taip pat yra vienas iš esminių prioritetų, kaip nukreipti investicijas, ateinančias turbūt pirmiausia iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos, „Naujos kartos Lietuvos“ plano investicijų, kad būtų galima užtikrinti aukštos pridėtinės vertės augimą. Daugelis prioritetų išties yra nuleista iš dalies iš viršaus dėl tam tikrų europinių sprendimų, kadangi fondai ateina su tam tikru reguliavimu iš viršaus, kam galima juos nukreipti. Iš dalies išskiriami prioritetai. Kadangi Europos Sąjunga yra priėmusi daugelį įsipareigojimų dėl įvairių rodiklių pasiekimo žaliosios transformacijos srityje, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo srityje, didžioji dalis lėšų yra nukreipiama būtent žaliajai transformacijai, 34 % visų lėšų, kurios yra numatytos 2024 metų valstybės biudžete būtent investicijoms skatinti.
Žvelgiant į šaltinius, tai 600 mln. eurų yra naujoji 2021–2027 metų struktūrinių fondų programa, 600 mln. eurų yra „Naujos kartos Lietuvos“ planas, 460 mln. eurų yra „Naujos kartos Lietuvos“ plano atnaujinimo dalis, kur kalbama apie paskolinę dalį, taip pat įvairios kitos programos, tiek sena struktūrinių fondų parama, tiek ir kitos programos, kaip norvegų, šveicarų ir kitos, sudaro apie 1 mlrd. eurų. Taip pat apie 0,5 mlrd. eurų yra skiriama valstybės biudžeto lėšų, tai yra ir pažangos priemonėms įgyvendinti, taip pat įvairioms kitoms priemonėms kofinansuoti.
Taip pat galime išskirti turbūt esmines investicijas, kurios vyks kitais metais ir žaliosios pertvarkos srityje. Kalbama apie energetinio skurdo bendrijas, taip pat paskolas, skirtas žaliosios pramonės technologijoms ir aukštos pridėtinės vertės pramonės plėtrai. Čia pirmiausia eina „Naujos kartos Lietuvos“ paskolinės lėšos, taip pat paskolos atsinaujinančios energetikos elektrinėms, privatiems ir viešiesiems juridiniams asmenims, daugiabučių pastatų renovacijai. Skaitmeninimo srityje yra numatoma valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarka, pramonės skaitmeninimas ir kiti dalykai. Švietimo srityje tai yra „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, skaitmeninė švietimo transformacija „EdTech“ bei kita. Inovacijų srityje kalbame apie startuolių vystymą bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo finansavimą.
Kitas dažnai keliamas diskusinis klausimas yra Lietuvos kelių finansavimas. Kelių priežiūros ir plėtros programai yra skiriama tiek pat lėšų, kiek buvo praėjusiais metais, tai yra 543 mln. eurų, bet taip pat yra laikinojo solidarumo įnašo pajamos, kurios yra nukreipiamos, 145 mln., kaip minėjau, per Susisiekimo ministerijos asignavimus, iš jų 130,5 mln. eurų keliauja būtent kelių tiesimo projektams, pirmiausia turbūt „Via Balticos“ projektas yra finansuojamas. Tai leidžia padidinti bendras lėšas, kurios yra skiriamos Lietuvos keliams. Taip pat Europos Sąjungos finansinė parama, tai Europos infrastruktūros tinklų priemonė bei 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų lėšos. Bendra Lietuvos keliams skiriama suma yra 715,3 mln. eurų.
Taip pat yra išskiriama parama Ukrainai, tam yra numatoma 232,2 mln. eurų. Pirmiausia tai yra pagal faktą, tai yra mes turime duomenis, kiek reikėjo tokių lėšų šiais metais žmonėms, kurie yra atvykę iš Ukrainos ir yra apsistoję Lietuvoje, kol baigsis karas. Iš Ukrainos atvykusių žmonių skaičiai nesikeičia pastaruoju metu. Karo pabėgėliams švietimo ir socialinėms paslaugoms teikti yra numatoma 127,2 mln. eurų. Taip pat šiuo metu yra svarstoma Europos Sąjungos biudžeto vidurio laikotarpio peržiūra ir yra numatoma turėti apie 50 mlrd. eurų instrumentą – keturmetį finansavimą Ukrainos biudžeto reikmėms. Jeigu būtų tas sutarimas priimtas, Lietuvos dalis, kurią reikia įmokėti į Europos Sąjungos biudžetus, išaugtų 70 mln. eurų, tai tos lėšos taip pat yra numatomos. Taip pat Europos taikos priemonė (susitarimas dėl gynybos priemonės Ukrainai) yra sutarimas įgyti tam tikras gynybos priemones ir perduoti Ukrainai. Tai Lietuvos dalis yra 35 mln. eurų, tai taip pat yra numatoma.
Savivaldybių finansavimas. Finansai auga gana stipriai, kaip minėjau, iš visų biudžetų ženkliausias augimas yra būtent savivaldos. Iš dalies tai yra susiję turbūt su ženkliu darbo užmokesčio augimu bei gana stipria darbo rinka. Vadinasi, dirbančių žmonių yra gana daug, darbo užmokestis auga, natūralu, kad ir mokesčiai, sumokami nuo gautų pajamų, taip pat auga gana ženkliai. Praėjusiais metais savivaldybių pajamas sudarė 5 mlrd. eurų, šiais metais, 2024 metais, prognozuojama 5,8 mlrd. eurų ir augimas yra 16 %. Žvelgiant į valdžios sektoriaus balansą šiais metais, 2023 metais, prognozuojama, kad valdžios sektoriaus balansas sudarys apie 1,9 % biudžeto deficito, kai iš pradžių planuotas buvo 4,9 %. Matome, kad neišsipildė tam tikros prielaidos dėl mokestinių atidėjimų, jos buvo suformuotos energetikos krizės metu. Pajamos yra renkamos šiek tiek geriau bei nebeprireikė tam tikrų priemonių, susijusių su energijos kainų kompensavimu. Todėl prognozuojama, kad, na, apie 2 % bus šių metų rezultatas.
2024 metams valdžios sektoriaus deficitą siūlome formuoti 2,9 %, iš jų laikino pobūdžio priemonės, tai yra susijusios su Ukraina, sudaro 0,4 %. Be šių laikinųjų priemonių valdžios sektoriaus deficitas būtų 2,5 %, o tai, kas yra suformuota biudžeto projekte, yra 2,9 %. Tai yra tam tikra raudona linija, kadangi, peržengę ją, jau nebeatitiktume Mastrichto kriterijų, todėl bet kokie pasiūlymai, kurie atkeliauja, turėtų būti teikiami pakeičiant vienas išlaidas ar pajamų priemones kitomis. Tiek pristatymo, laukčiau tada jūsų klausimų. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra nemažai kolegų, užsirašiusių paklausti. Pirmasis gerbiamas A. Skardžius klausimų užduos. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš norėčiau jūsų paklausti dėl Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą. Čia, 13 straipsnio 3 punkte, aiškiai parašyta – perskirstyti, yra teisė perskirstyti 2024 metų pažangos lėšas. Tos lėšos nėra mažos – 735 mln. tarp devynių asignavimų valdytojų, tarp devynių ministerijų. Tai vos ne milijardą jūs dabar be Seimo sutarėte tarpusavyje, kaip norėsite, taip, na, sakykime, pirmyn atgal stumdyti. Ar aš teisingai supratau, gerbiamoji ministre? Ir kodėl jūs taip tokį didelį kapšą pinigų paliekate, na, tarpusavio žaidimams?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tas pats buvo ir 2023 metais. Priede yra pateikiamas preliminarus pažangos priemonių suskirstymas: liūto dalis pažangos priemonėse yra finansuojama būtent Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Ji visuomet galėjo būti perskirstyta ir viskas priklauso nuo institucijų gebėjimo įsisavinti ar įgyvendinti projektus nustatytu tempu. Kadangi planai labai dažnai koreguojami dėl turbūt įvairiausių dalykų – tiek dėl gyvenimiškų pasikeitimų, tiek dėl viešųjų pirkimų procedūrų, teisminių procesų, – tam tikras lankstumas, įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, tiesiog yra reikalingas. Jisai nėra niekaip naujas, tiesiog pagal naują strateginio valdymo metodiką yra viskas sudėta per pažangos programas, per pažangos priemones į tam tikrus strateginio planavimo rėmus ir tos lėšos, kurios… Na, kaip minėjau, liūto dalis, tai yra būtent Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama arba „Naujos kartos Lietuvos“ plano parama, keliauja per pažangos priemones. Tai nieko naujo, priede yra išdėstytas visas preliminarus sudėstymas, kaip ministerijos planuoja įgyvendinti, kokiu tempu planuoja įgyvendinti projektus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiama ministre, žiūrint į jūsų pateiktą biudžetą, net ne man, o ekspertams išsprūsta žodžiai, kad gražus skaičiukų rinkinys. Tačiau ekonomika ir biudžetas nėra vien skaičiukai. Tai yra valstybės ir žmonių gyvenimas, kartais jų likimai. Vis tik kviečiu neveidmainiauti kalbant, kad Lietuvoje ekonomika stiprėja, didėja eksporto apimtys ir panašiai. Pernai infliacija mūsų valstybėje pasiekė neregėtas aukštumas. Tad kam girtis didėjančiais atlyginimais, jeigu po jų padidinimo mūsų gyventojai gali sau leisti vis mažiau, o pusė jų važiuoja į Lenkiją apsipirkti? Kam nuolat kalbėti apie automobilių apmokestinimą, nekilnojamojo turto mokestinės bazės išplėtimą, mokesčių kėlimą individualiai dirbantiems verslininkams, jeigu viskas mūsų ekonomikoje yra taip gerai? Ar jūs negalvojate, kad ne skaičiukai gerina gyvenimą, o tai, iš kur…
PIRMININKAS. Laikas!
A. GEDVILAS (MSNG). …jie atsiranda, kiek daugiau sukuriama…
PIRMININKAS. Laikas!
A. GEDVILAS (MSNG). …potencialo pajamoms uždirbti?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Turbūt čia yra retorinis klausimas. Bet gal drįsčiau pastebėti, kad infliacija yra procesas, esantis ne tiktai Lietuvoje. Visa Europos Sąjunga ir turbūt kitos valstybės susidūrė su beprecedenčiu infliacijos augimu. Daugumoje Europos Sąjungos valstybių realios žmonių pajamos praėjusiais metais neaugo. Lietuva turbūt ne išimtis, nes infliacija buvo gana ženkli, bet tai nebuvo išskirtinis procesas, vykęs tik Lietuvoje.
Kalbant apie ateinančius metus, kas yra prognozuojama. Tai prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis augs apie 6,5 %, kai yra prognozuojama 2,9 % vidutinė metinė infliacija. Jeigu šios prielaidos pasitvirtins, vadinasi, žmonių perkamoji galia ateinančiais metais augs. Tai aš tiesiog ir pasakiau. Prognozuojama, kad… ne prognozuojama, bet biudžete yra numatyta, kad senatvės pensijos augs 12,2 %. Jeigu vidutinė metinė infliacija 2,9 %, natūralu, tikimasi, kad žmonių perkamoji galia stiprės. Tokiu atveju ir vartojimas turėtų atsistatyti. Manau, kad tai yra pozityvios paskatos ekonomikai augti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas A. Butkevičius. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, aš vis dėlto nesitikėjau, kad deficitas bus pasiektas arba planuojamas 2,9 % nuo bendrojo vidaus produkto. Paaiškėjo, kad viršplaninių pajamų praeitais metais valstybės biudžete turėjome beveik 1 mlrd., savivaldybių biudžetuose – 400 mln. Faktiškai nebuvo galvojama atidėti tam tikrą rezervą. Esant mažesnei infliacijai, mažėjant PVM surinkimui, vis dėlto būtų galima tais pinigais amortizuoti fiskalinį deficitą, esant tokiam sparčiam augimui.
Klausimas toks. Pirmą kartą pamačiau, kad savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos yra nesubalansuotos – maždaug 100 mln. išlaidos yra didesnės negu pajamos. Ar tie 100 mln. irgi buvo įskaičiuoti į 2,9 % deficito skaičiavimą?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kalbant apie praėjusių metų viršplanines pajamas reikia pastebėti, kad biudžeto deficitas, kuris buvo rengtame valstybės biudžeto projekte, yra 4,9 %. Rezultatas, kurio tikimės metų pabaigoje, yra 1,9 %. Tai reiškia, kad viršplaninės pajamos buvo panaudotos deficitui amortizuoti. Vadinasi, 2023 metų deficitas bus mažesnis, skolintis reikės mažiau, nes pajamų yra surinkta daugiau.
Kalbant apie savivaldybių biudžetų pajamas, tiesiog yra padaryta prielaida, kad savivaldybės pasinaudos galimybe pasiskolinti pagal ciklinę komponentę, nes ekonomika vis dar auga žemiau potencialo. Tai reiškia, kad savivaldybės turi teisę skolintis arba 1,5 % nuo savo pajamų, arba didieji miestai pagal ciklinę komponentę. Tai yra paskaičiuota, kad savivaldybės pasinaudos šia galimybe ir pasiskolins tas lėšas savo veiklai vykdyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas A. Dumbrava. Prašau.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, neseniai šventėme Angelų sargų dieną. Daugelis Seimo narių dalyvavo tuose renginiuose. Vėl buvo tokių prašymų, užuominų dėl policijos pareigūnų, ugniagesių gelbėtojų atlyginimų. Iš esmės kiekvienais metais mes girdime tą patį. Dabar mes matome profesinių sąjungų raštą, kurį ir jūs tikriausiai gavote, prašoma papildomų 60 mln. eurų.
Prašom pasakyti: tarkime, mes matėme, kad statutinių pareigūnų atlyginimai didėja 108 eurais, bet ar tai šiandien tikrai yra motyvas ateiti dirbti į policiją arba ugniagesiu gelbėtoju? Ir visuomenės pasitikėjimas didžiulis. Ar tai tikrai, jūsų manymu, motyvuoja? Ar bandysite atsižvelgti į jų prašymą, kuris buvo išsiųstas visiems Seimo nariams, kad kiek nors pasisektų palengvinti jų dalią, pakeliant jiems daugiau atlyginimą, nei yra numatyta jūsų projekte? Labai ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Savivaldybių ugniagesiams, prokurorams ir statutiniams pareigūnams yra numatoma 64,4 mln. eurų valstybės biudžete. Diskusijos, kurios vyksta, kiek žinau, su profesinėmis sąjungomis, apima ne tik papildomą finansavimą, bet ir Statuto keitimo klausimus. Tai turbūt čia yra platesnis klausimas, kaip tos skirtos lėšos plačiau paskirstomos tarp pačių pareigūnų. Sakyčiau, kad diskusijos tik prasideda, manau, kad turėsime diskusijų ir Seime, ir su profesinėmis sąjungomis, kad tas sprendimas būtų optimalus pagal turimas galimybes.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas V. Valkiūnas. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Visiems aišku, kad su tokia premjere ir biudžetu karti ateitis laukia Lietuvos. Tačiau skęstantiems norisi padėti, rimtai padėti, padėti mokytojams, policininkams, slaugėms ir kitiems, gaunantiems biudžeto lėšas. Mano klausimas: krašto apsaugai skiriama daug lėšų, visą laiką didiname, kaip krašto apsaugos ministras sakė, kad ginkluotė perkama bus ir mokėti reikės tik 2025–2026 metais, tai ar dabar tų perteklinių lėšų negalima būtų kaip nors kitaip paskirstyti, kol, kaip sakant, vis tiek jos kaip ir rezervuotos, kaip ir turimos, kad panaikintume įtampą ir padėtume tautai, kad būtų geriau gyventi? Kaip jūs manote?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad valstybės biudžete perteklinių lėšų nėra ir tos, kurios yra paskirstytos, yra paskirstytos pagal Vyriausybės išskirtus prioritetus. Man atrodo, krašto apsaugos finansavimas yra mūsų visų bendras interesas, nes kol Ukraina kovoja mūsų karą, mes turime galimybę susistiprinti ir pasirengti atgrasymui, kai tokio reikės. Man atrodo, Vyriausybės pasiūlytas laikinojo solidarumo įnašas leidžia tam tikras investicijas padaryti šiek tiek sparčiau. Man atrodo, tas yra labai svarbu. Tą patį matome ne tiktai Lietuvoje, bet ir kitose regiono šalyse, tiek Lenkija, tiek kitos Baltijos šalys investuoja į krašto apsaugą ir didina krašto apsaugos finansavimą lygiai taip pat, kaip ir Lietuva.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduotų gerbiamas R. Žemaitaitis, bet jo nėra. Tada klausia gerbiamas T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama ministre, jūs tikriausiai matote viešojoje erdvėje, kad mokyklose yra beveik susidariusi ekstremali situacija dėl narkotikų vartojimo. Matau čia labai gražiai augančius skaičius įvairių biudžeto eilučių, tai kiek yra planuojama padidinti neformalaus vaikų švietimo krepšelį? Ar planuojama didinti kultūros krepšelį ir visas tokias programas, susijusias su neformaliu vaikų užimtumu, nes kaip ir dešinioji pusė čia mus visus stabdo ir sako, kad čia yra esminis veiksnys būtent dėl narkotikų ir tabako, ir kitų nuodingų medžiagų plitimo, kad tai leis sustabdyti? Tai būtų įdomu žinoti, ar tai atsispindi kaip nors biudžete.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš taip detaliai atskirų biudžeto eilučių pakomentuoti negalėčiau, manau, kad komitetuose tie svarstymai galės būti detalesni einant į atskirų programų turinį, tačiau pastebėtina, kad asignavimų valdytojai turi teisę skirstyti tarp vienos ar kitos programos savo srityje, todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, matyt, turi galimybę paskirstyti tarp vienos ar kitos konkrečios programos. Manau, kad detaliai apie atskirų programų turinį tikrai galėsime komitetuose padiskutuoti ir, jeigu bus atvirų pasiūlymų, kurie bus konstruktyvūs, galėsime Vyriausybės pasiūlytame patobulintame projekte taip pat į juos atsižvelgti. Tačiau tam reikia turbūt detalesnių diskusijų.
PIRMININKAS. Gerbiamas T. Tomilinas stovi prie centrinio šoninio mikrofono. Ar jis dėl vedimo tvarkos, ar repliką po balsavimo, nes klausti laikas jau buvo? Gerbiamas kolega, nepiktnaudžiaukite. Ir taip visi nespės paklausti, nes mes valandą vėluojame. Žinokite, tikrai labai atsiprašau. Gerbiamas A. Mazuronis klaustų, bet jo nematau, tai tada gerbiamas V. Fiodorovas šalia. Prašom.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi daugelis čia klausė klausimus apie kylančias pajamas, tai aš nekartosiu. Mano klausimas būtų, bent jau mano nuomone, svarbus klausimas, apie kelius. Matau pristatyme 540 mln. ir dar kelis Kelių priežiūros ir plėtros programai, 140 mln. yra iš laikinojo solidarumo įnašo. Bet kokiu atveju tai visiškai netempia iki tų skaičių, ką pristato Susisiekimo ministerija atskiruose susitikimuose frakcijose. Jie sako: kad tie keliai bent jau nepablogėtų Lietuvoje ir situacija šiek tiek gerėtų, reikėtų beveik 900 mln. eurų kasmet ir faktiškai iki 2030 metų. Ar tai reiškia, kad jūsų teikiamame biudžete keliai vis dar per tiek metų, kiek jūs esate valdžioje, netapo prioritetiniu klausimu? Ką tai reiškia? Kad mes neskiriame tinkamo dėmesio keliams ir vis dar turime griūnančius tiltus?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jeigu jūs pažiūrėtumėte į poreikius, kuriuos pateikia ministerijos Finansų ministerijai, ką reikia skirti iš valstybės biudžeto, tai turbūt atviras klausimas, kaip įmanoma finansuoti viską, kai kartais poreikiai pateikiami netgi dvigubai didesni, negu šiemet yra skirta. Poreikiai turi sutapti su galimybėmis. Man atrodo, Vyriausybė, įvertinusi visus pateiktus poreikius ir atsižvelgusi į tai, kad yra priimtas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas, kuris leidžia dalį lėšų investuoti, matyt, iš kitų šaltinių, kad ir terminuotų, pasiūlė keliams finansuoti skirti 715 mln. eurų, iš jų 543 mln. eurų yra Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, 130,5 mln. eurų yra laikinojo solidarumo įnašo lėšos, taip pat 40 mln. eurų yra Europos Sąjungos parama per įvairias priemones. Manome, kad toks sprendimas yra subalansuotas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą toliau užduos gerbiama R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiamoji ministre, ačiū jums už plačią informaciją, kurią pateikėte. Vertinu dabar skaidrę „Investicijos Lietuvos ateičiai“. Jūs numatote 3,2 mlrd. eurų skirti iš viso ir išsiskiria labai kukliai kultūra – tik 1 %, o viešasis administravimas – 8, mokslas – 15 ir taip toliau. Yra dažnai sakoma, kad tauta, kuri nepadeda, neskiria dėmesio ar pakankamos paramos ir pagalbos kultūrai, turi nelabai gražią ateitį. Prašom pasakyti, ar yra galimybių tas investicijas į Lietuvos ateitį dar perskirstyti kaip nors kitaip, kad ir kultūra gautų dėmesingumą šitos Vyriausybės ir mūsų visų paramą? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Turiu pasakyti, kad daugelis Europos Sąjungos tiek struktūrinių fondų paramos, tiek „Naujos kartos Lietuvos“ plano paramos reikalavimų ateina su reguliavimais iš viršaus, nustatant daugelį prioritetų, kurie yra nuleidžiami iš viršaus. Tarkime, žaliajai transformacijai yra numatoma didžioji dalis lėšų, taip pat yra numatoma skaitmenizacijai bei kitiems dalykams. Yra apibrėžti tam tikri rėmai, kurie yra nuleidžiami iš viršaus. Taip pat paskirstant didelę dalį investicijų per Regionų plėtros programą buvo vadovaujamasi planavimu iš apačios, tai reiškia, kad pačios savivaldybės teikė poreikius, kurie yra numatyti, ką daugiausia jos norėtų finansuoti, ir paskui stengtasi, kad šios dvi priemonės – programavimas tiek iš viršaus, tiek iš apačios – kažkur tarpusavyje susitiktų. Reikia atkreipti dėmesį, kad, tarkime, bent jau tai, kas atėjo iš savivaldos lygmens, pirmiausia buvo didžiausias dėmesys skiriamas investicijoms į švietimą ir labai ženklus poreikis buvo finansuoti būtent šią sritį. Tam, kad būtų galima suderinti vieną poreikį su kitu, pateiktas būtent toks išdėstymas ir toks planavimas. Tikimės, kad savivalda taip pat gali iš sparčiai augančių pajamų dalį išskirti ir investicijoms į kultūrą, daromoms regionuose. Dalis priemonių taip pat yra finansuojama, tarkime, per Valstybės investicijų programą kitoms kultūrinėms reikmėms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų užduos gerbiamas K. Adomaitis. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Dėkui. Aš dėl atlyginimų didinimo. Iš vienos pusės, norėčiau pasisakyti ir paklausti, ar tikrai mes nepernelyg skubame didinti minimaliąją algą? Mes ją didiname maždaug 10 %, kiek pamenu iš skaičių. Bet taip pat suprantame, kad, padidinus 10 % minimaliąją algą, nukaskaduoja ta alga per visas susijusias ir santykinai mažai uždirbančias, pavadinkime, pozicijas. Išeina, kad minimalioji alga artėja prie mokytojų atlyginimo ar bet kurio kito, ne tik mokytojo, atlyginimo. Žmonės pradeda nebesuprasti, kodėl jie dirba už tokias algas, kurios artimos minimaliajai algai. Gerai, jeigu mes kalbame, tarkime, apie mokytojų profesiją, tai mes jiems padidiname, lyg ir tas atotrūkis išliks subalansuotas, bet yra daug kitų tiek valstybės tarnyboje, ypač iš valstybės finansuojamų biudžetinių visokių pareigybių, kur tos algos nedidėja tiek, kiek minimalioji alga, ir žmonės pamažu supras, kad jie gauna tą minimaliąją algą. Aš jau net nekalbu apie minimaliosios algos poveikį infliacijai, apie tai, kad ekonomika vis dėlto labai neauga arba net mažėja…
PIRMININKAS. Laikas!
K. ADOMAITIS (LF). …ir kad tas spaudimas minimaliosios algos labai didelis tampa ekonomikai.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Dėl minimaliosios mėnesinės algos nustatymo buvo neformaliai sutarta dėl tam tikros formulės, kuri yra sukurta Lietuvos banko, pasiūlyta tam, kad būtų galima užtikrinti, kad minimalioji mėnesinė alga augtų tolygiai su visa darbo rinka, tai reiškia, kad yra matuojamas atotrūkis nuo vidutinio darbo užmokesčio. Yra toks platus tiek ekonomistų sutarimas, tiek turbūt ir politinių partijų, bent jau iki šiol buvo deklaruojamas, kad minimalioji mėnesinė alga turėtų sudaryti apie 45–50 % vidutinio darbo užmokesčio. To stengiamės laikytis ir artėti pagal sutartą formulę link tų geriausių vidurkių, kurie yra matomi Europos Sąjungos kitose valstybėse, kuriose skirtumas tarp vidutinio darbo užmokesčio ir minimaliosios mėnesinės algos yra geriausias.
Šiuo atveju tai būtų apie 50 % vidutinio darbo užmokesčio. Todėl pasiūlytas sprendinys yra šiek tiek kuklesnis, negu Lietuvos banko pasiūlytos formulės rezultatas. Tai reiškia, kad minimalioji mėnesinė alga, skaičiuojant tiesiog pagal formulę, turėtų būti didinama netgi šiek tiek sparčiau. Tačiau tam, kad būtų galima subalansuoti poveikį ekonomikai ir įvertinti, kad vis dėlto situacija yra neapibrėžta, buvo pasiūlytas sprendimas dviejų komponentų: tai yra minimalioji mėnesinė alga augtų 10 %, neapmokestinamasis pajamų dydis – 20 %. Tai reiškia, kad pajamos į rankas augtų panašiai tiek, kiek augtų, jeigu būtų priimtas tiktai sprendimas pagal apskaičiuotą formulę.
O mokytojų darbo užmokestis, bent jau tai, kas yra švietimo susitarime fiksuota ir ką planuojame įgyvendinti kitų metų rugsėjo mėnesį, yra 130 % vidutinio darbo užmokesčio, dėstytojų – 150 %, o minimalioji mėnesinė alga turėtų sudaryti apie 50 % vidutinio darbo užmokesčio. Sakyčiau, kad atotrūkis bent jau tarp vidutinių dydžių tikrai yra išlaikomas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tik atkreipčiau kolegų Seimo narių dėmesį, kad galime pasidžiaugti mus pagerbusiu, aplankiusiu svečiu iš Ukrainos – tai Lietuvos garbės konsulas Poltavos srityje V. Pylypenka. Džiaugiamės, kad jūs esate su mumis. (Plojimai)
Dabar žodis suteikiamas klausti gerbiamam E. Pupiniui. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji ministre, savaime suprantama, turbūt tradicijos tęsis ir vis tiek atsiras tam tikrų pasiūlymų. Žinome ateinančius iš prezidentūros keletą pasiūlymų. Iš tikrųjų biudžetas turi būti subalansuotas, savaime suprantama. Deficitas taip pat negali būti didesnis. Iš tikrųjų, jeigu koks nors pasiūlymas būtų priimtas, ką darytų Vyriausybė, tarkime, kur matytų kokią nors galimybę ką nors mažinti arba iš tikrųjų išspręsti tam tikrą susidariusią problemą? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sakyčiau, kad iš tų papildomai paskirstomų lėšų bent pusė yra užprogramuotos automatinių ir Seimo jau prisiimtų įsipareigojimų, tas pats pensijų indeksavimas, socialinių išmokų indeksavimas, kurie yra užprogramuoti įstatymuose. Todėl tų diskrecinių priemonių nėra labai daug. Dauguma iš jų yra susijusios su darbo užmokesčio didinimu, tarp jų švietimo susitarimo įgyvendinimu ir neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimu. Matyt, vienoje ar kitoje srityje ambicija turėtų tapti mažesnė, jeigu būtų priimti tam tikri brangūs sprendimai didinti išlaidas kitoje srityje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausimą užduos gerbiamas V. Ąžuolas. Paskui susitarsime, kaip čia mes darysime. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, toks labai trumpas klausimas. Kodėl podukros vietoje atsidūrė keliai, vaiko pinigai, pirmasis būstas? Ir kodėl jūs praradote viltį, kad ministerijos sugebės panaudoti ES lėšas? Lyginant su šiais metais, 3,5 mlrd. eurų planavote panaudoti ES lėšų, kitais metais liks tik 2,5 mlrd., kad panaudosite, ES lėšų. Kodėl taip atsitiko? Ir kaip jums sekėsi su milijardais lėšų, kurias jūs perėmėte į Finansų ministeriją? Kaip sekėsi jas naudoti ir išmokėti? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Na, asociacijos dėl podukros turbūt yra labiau jūsų interpretacija. Man atrodo, Vyriausybė pasiūlė biudžetą, kuris atliepia esminius Vyriausybės prioritetus. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad yra papildomų šaltinių Lietuvos keliams finansuoti, tai yra Solidarumo įnašo įstatymas, buvo pasiūlytas sprendinys keliams skirti 715 mln. eurų. Esminiai prioritetai išlieka žmonių pajamų didinimas, investicijų skatinimas ir krašto apsaugos finansavimo stiprinimas. Man atrodo, tie prioritetai Vyriausybės yra atliepti. O vaiko pinigai yra indeksuojami pagal priimtą įstatymą. Kaip ir kitos socialinės išmokos, vaiko pinigai augtų 10,5 euro. Man atrodo, tai atliepia valstybės biudžeto galimybes. Vaiko pinigams mokėti yra numatoma beveik 600 mln. eurų ateinančių metų biudžete.
O investicijas planuojant 3,2 mlrd. eurų yra suplanuota, kaip minėjau, pagal atskirus šaltinius. Kadangi 2023 metai buvo paskutiniai įgyvendinti praėjusią finansinę perspektyvą, kuri turėjo būti užbaigta įgyvendinti 2023 metais, natūralu, kad didžioji dalis lėšų akumuliuojasi paskutiniais metais, kuomet visi stengiasi užbaigti projektus, tačiau jie nepersikelia į ateinančius metus. Natūralu, kad finansavimo prioritetai išsidėliojo taip, kad skiriama 3,2 mlrd. eurų lėšų ateinančių metų biudžete, o įgyvendinimas turbūt priklausys ir nuo įgyvendinančių institucijų. Matysime.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai finansų ministrei. Aš tikrai suprantu, kad buvo daug užsirašiusių kolegų paklausti, todėl nuoširdžiai atsiprašau, kas nespėjo to padaryti, nes per numatytą laiką dar reikia tris pateikimus lydimųjų įstatymų atlikti, bet tai jau padarysime po pertraukos. Kaip ir Švietimo įstatymą, kaip ir Seimo narių pareiškimus keliame į popietinę darbotvarkę. O dabar dėkoju už biudžeto pateikimą ir skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.