LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO NR. XIVP-3035

2023-12-06 Nr. 102-P-62

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Vidaus reikalų ministerijos atstovai: viceministrė S. Ščajevienė, S. Mitalauskas, VĮ Regitra atstovai: direktorius V. Dominauskas, V. Žekonis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-05				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimus dėl mokesčio apskaičiavimo ir jo sumokėjimo priima, mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo klausimais konsultacijas ir informaciją apie mokestines prievoles mokesčio mokėtojams teikia akcinė bendrovė „Regitra“. Taigi projektu siūlomu teisiniu reguliavimu privačiam juridiniam asmeniui (akcinei bendrovei) siūloma suteikti viešojo administravimo įgaliojimus. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnyje, kuris nustato viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo tvarką, nėra numatyta, kad viešojo administravimo įgaliojimai galėtų būti suteikti privačiam juridiniam asmeniui. Taigi teikiamu įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas nedera su Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalies bei 5 straipsnio nuostatomis. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 19, 20, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-2836, kurio 2 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu siūloma atitinkamai pakeisti Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį bei 5 straipsnį, numatant galimybę viešojo administravimo įgaliojimus suteikti valstybės kontroliuojamoms įmonėms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teikiamu įstatymo projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neprieštarautų Viešojo administravimo įstatymui tik tokiu atveju, jeigu iki teikiamu projektu siūlomo keičiamo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo būtų priimtas ir įsigaliotų aukščiau minėtas Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 19, 20, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-2836.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-05				2. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio administravimą, bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 18 punkto bei 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar neturėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Pareiškėjas Sigitas Č. 2023-11-27				Norint gauti vairuotojo pažymėjimą Valstybinėje įmonėje "Regitra", būsimiesiems vairuotojams išlaikius vairavimo teorijos egzaminą tenka ir po keletą kartų laikyti vairavimo praktikos egzaminą. Labai didele problema tampa terminai ir galimybė vairavimo egzaminą perlaikyti. Pavyzdžiui, po vairavimo mokyklos baigimo šių metų lapkričio mėn. pirmoje pusėje asmuo užsiregistravo į VĮ "Regitra" Vilniaus filialą laikyti vairavimo praktikos egzaminą, tačiau, jo neišlaikius, sekantį kartą laikyti minėtą egzaminą laisva vieta atsirado tik kitų metų sausio mėn. viduryje t. y. daugiau, kaip po dviejų mėn. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančius teisės aktus perlaikyti egzaminą asmuo turi teisę jau po 7-ių dienų. Tačiau tenka pabrėžti, kad VĮ "Regitra" tokios galimybės nesuteikia. Toks, galimai atsainus ir nekompetentingas VĮ "Regitra" požiūris į valstybės jai deleguotą funkciją ir pareigą tinkamai ir laiku suteikti paslaugas klientams, pastariesiems daro didelę moralinę, o neretu atveju ir finansinę žalą, įtakoja jų gyvenimo kokybę. Norinčiuosius įgyti teisę vairuoti slegia nežinomybė, stresas ir įtampa, ar spės laiku išsilaikyti praktikos vairavimo egzaminą (nors perlaikymų skaičius yra neribojamas), nes leistinas terminas tai atlikti yra vieneri metai po teorijos egzamino išlaikymo. Neįsitekus į šį terminą ne dėl savo kaltės, asmuo yra priverstas pakartoti teorinio egzamino perlaikymą. Tuo pačiu, neturėdamas galimybės planuojamu laiku įgyti vairuotojo pažymėjimo, klientas nukenčia, nes negali naudotis transporto priemone (pvz. iš užmiesčio vykti į darbą ar mokslus, verslo tikslais ir kt.) Yra susiklosčiusi itin ydinga praktika, jog VĮ "Regitra" turi monopolinę teisę vykdyti vairuotojų egzaminavimo funkciją ir, nesugebėdama aptarnauti didelio klientų srauto, metų metais neužtikrina visuomenei itin aktualios viešosios paslaugos prieinamumo ir kokybės. Tokia praktika pažeidžia didelės dalies visuomenės interesus, situacija pastaraisiais metais stabiliai blogėja. Manytina, kad VĮ "Regitra" privalu imtis skubių ir veiksmingų priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti. Galimai VĮ "Regitra", siekdama užtikrinti vairuotojų egzaminavimo paslaugos prieinamumą ir kokybę, turėtų samdyti vairavimo instruktorius iš vairavimo mokyklų, su mokykloms priklausančiomis transporto priemonėmis arba užskaityti vairavimo mokyklose klientų išlaikytas praktinio vairavimo galutines įskaitas (jos yra filmuojamos) ir pan. Vairavimo mokyklų teigimu, į jų daugkartinius prašymus leisti asmenims laikyti B kategorijos transporto priemonių vairavimo egzaminus su vairavimo mokyklos transporto priemone, VĮ „Regitra“ kategoriškai atsisako tai daryti, nepateikdama racionalių argumentų, nors kitų kategorijų transporto priemonių vairuotojams (A kat., C/CE kat.) yra galimas pasirinkimas. Kyla klausimas – kodėl? Kodėl VĮ „Regitra“ nepasiūlo egzaminams pvz., D kategorijos transporto priemonių (autobusų), būsimieji vairuotojai turi juos nuomotis iš vairavimo mokyklų visais atvejais. Taipogi, egzaminų eilės priklauso nuo to, su kokia transporto priemone (ar su mechaniniais ar automatiniais bėgiais) asmuo renkasi laikyti egzaminą. Tokia tvarka diskriminuoja klientus. Manytina, kad laikant egzaminus su mokyklos transporto priemone, su kuria asmuo mokėsi vairuoti, egzaminų išlaikymo rezultatai būtų geresni, tai atitinkamai padėtų sumažinti egzaminų eiles. Tačiau monopolinė įmonė VĮ „Regitra“ vienašališkai nustato tokią tvarką, kuri galimai padeda jai siekti pelno, ir nevykdo tokios veiklos, kuri jai gali būti nuostolinga. Viešasis interesas vienareikšmiškai nukenčia. Maža to, ateityje VĮ „Regitra“, galimai reorganizavus į akcinę bendrovę, tikėtina, jog pelno siekimas jai taps dar svarbesniu prioritetu ir visuomenės lūkesčiai ir interesai taps dar labiau pažeidžiami. Todėl dar aktualesnis tampa kitų egzaminavimo funkciją vykdančių centrų atsiradimas. Šiuo metu vadovaujantis Valstybinės įmonės „Regitra“ įstatų, patvirtintų LR vidaus reikalų ministro 2017 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1V-630 „Dėl Valstybės įmonės „Regitra“ įstatų patvirtinimo“ 1 punktu, Valstybės įmonė „Regitra“ (toliau – įmonė) yra iš valstybės turto įsteigta įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą bei jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Atitinkamoms institucijoms (pvz., Seimui, Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai, Susisiekimo ministerijai ir t. t.) neatidėliotinai reikėtų pagalvoti ir apie tai, kad problemai spręsti tikslinga pasitelkti kitus valstybės autorizuotus egzaminavimo centrus (pvz., nustatytus kriterijus atitinkančias vairuotojų mokymo įstaigas), taip išvengiant VĮ "Regitra" monopolio. Nemažai vairavimo mokyklų turi visas galimybes atsakingai ir profesionaliai atlikti šiuo metu VĮ "Regitra" patikėtas funkcijas, suteikiant galimybę piliečiams gauti vairuotojo pažymėjimą. Tikėtina, kad sumažinus VĮ „Regitra“ teikiamų paslaugų skaičių, tų paslaugų prieinamumas ir kokybė pagerėtų.	Nepritarti	Projektu nėra sprendžiami valstybės įmonės „Regitra“ atliekamų funkcijų perskirstymo klausimai.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Pareiškėjas

Sigitas Č.

2023-11-27

Norint gauti vairuotojo pažymėjimą Valstybinėje įmonėje "Regitra", būsimiesiems vairuotojams išlaikius vairavimo teorijos egzaminą tenka ir po keletą kartų laikyti vairavimo praktikos egzaminą. Labai didele problema tampa terminai ir galimybė vairavimo egzaminą perlaikyti. Pavyzdžiui, po vairavimo mokyklos baigimo šių metų lapkričio mėn. pirmoje pusėje asmuo užsiregistravo į VĮ "Regitra" Vilniaus filialą laikyti vairavimo praktikos egzaminą, tačiau, jo neišlaikius, sekantį kartą laikyti minėtą egzaminą laisva vieta atsirado tik kitų metų sausio mėn. viduryje t. y. daugiau, kaip po dviejų mėn. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančius teisės aktus perlaikyti egzaminą asmuo turi teisę jau po 7-ių dienų. Tačiau tenka pabrėžti, kad VĮ "Regitra" tokios galimybės nesuteikia. Toks, galimai atsainus ir nekompetentingas VĮ "Regitra" požiūris į valstybės jai deleguotą funkciją ir pareigą tinkamai ir laiku suteikti paslaugas klientams, pastariesiems daro didelę moralinę, o neretu atveju ir finansinę žalą, įtakoja jų gyvenimo kokybę. Norinčiuosius įgyti teisę vairuoti slegia nežinomybė, stresas ir įtampa, ar spės laiku išsilaikyti praktikos vairavimo egzaminą (nors perlaikymų skaičius yra neribojamas), nes leistinas terminas tai atlikti yra vieneri metai po teorijos egzamino išlaikymo. Neįsitekus į šį terminą ne dėl savo kaltės, asmuo yra priverstas pakartoti teorinio egzamino perlaikymą. Tuo pačiu, neturėdamas galimybės planuojamu laiku įgyti vairuotojo pažymėjimo, klientas nukenčia, nes negali naudotis transporto priemone (pvz. iš užmiesčio vykti į darbą ar mokslus, verslo tikslais ir kt.) Yra susiklosčiusi itin ydinga praktika, jog VĮ "Regitra" turi monopolinę teisę vykdyti vairuotojų egzaminavimo funkciją ir, nesugebėdama aptarnauti didelio klientų srauto, metų metais neužtikrina visuomenei itin aktualios viešosios paslaugos prieinamumo ir kokybės. Tokia praktika pažeidžia didelės dalies visuomenės interesus, situacija pastaraisiais metais stabiliai blogėja. Manytina, kad VĮ "Regitra" privalu imtis skubių ir veiksmingų priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti. Galimai VĮ "Regitra", siekdama užtikrinti vairuotojų egzaminavimo paslaugos prieinamumą ir kokybę, turėtų samdyti vairavimo instruktorius iš vairavimo mokyklų, su mokykloms priklausančiomis transporto priemonėmis arba užskaityti vairavimo mokyklose klientų išlaikytas praktinio vairavimo galutines įskaitas (jos yra filmuojamos) ir pan. Vairavimo mokyklų teigimu, į jų daugkartinius prašymus leisti asmenims laikyti B kategorijos transporto priemonių vairavimo egzaminus su vairavimo mokyklos transporto priemone, VĮ „Regitra“ kategoriškai atsisako tai daryti, nepateikdama racionalių argumentų, nors kitų kategorijų transporto priemonių vairuotojams (A kat., C/CE kat.) yra galimas pasirinkimas. Kyla klausimas – kodėl? Kodėl VĮ „Regitra“ nepasiūlo egzaminams pvz., D kategorijos transporto priemonių (autobusų), būsimieji vairuotojai turi juos nuomotis iš vairavimo mokyklų visais atvejais. Taipogi, egzaminų eilės priklauso nuo to, su kokia transporto priemone (ar su mechaniniais ar automatiniais bėgiais) asmuo renkasi laikyti egzaminą. Tokia tvarka diskriminuoja klientus. Manytina, kad laikant egzaminus su mokyklos transporto priemone, su kuria asmuo mokėsi vairuoti, egzaminų išlaikymo rezultatai būtų geresni, tai atitinkamai padėtų sumažinti egzaminų eiles. Tačiau monopolinė įmonė VĮ „Regitra“ vienašališkai nustato tokią tvarką, kuri galimai padeda jai siekti pelno, ir nevykdo tokios veiklos, kuri jai gali būti nuostolinga. Viešasis interesas vienareikšmiškai nukenčia. Maža to, ateityje VĮ „Regitra“, galimai reorganizavus į akcinę bendrovę, tikėtina, jog pelno siekimas jai taps dar svarbesniu prioritetu ir visuomenės lūkesčiai ir interesai taps dar labiau pažeidžiami. Todėl dar aktualesnis tampa kitų egzaminavimo funkciją vykdančių centrų atsiradimas. Šiuo metu vadovaujantis Valstybinės įmonės „Regitra“ įstatų, patvirtintų LR vidaus reikalų ministro 2017 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1V-630 „Dėl Valstybės įmonės „Regitra“ įstatų patvirtinimo“ 1 punktu, Valstybės įmonė „Regitra“ (toliau – įmonė) yra iš valstybės turto įsteigta įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą bei jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Atitinkamoms institucijoms (pvz., Seimui, Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai, Susisiekimo ministerijai ir t. t.) neatidėliotinai reikėtų pagalvoti ir apie tai, kad problemai spręsti tikslinga pasitelkti kitus valstybės autorizuotus egzaminavimo centrus (pvz., nustatytus kriterijus atitinkančias vairuotojų mokymo įstaigas), taip išvengiant VĮ "Regitra" monopolio. Nemažai vairavimo mokyklų turi visas galimybes atsakingai ir profesionaliai atlikti šiuo metu VĮ "Regitra" patikėtas funkcijas, suteikiant galimybę piliečiams gauti vairuotojo pažymėjimą. Tikėtina, kad sumažinus VĮ „Regitra“ teikiamų paslaugų skaičių, tų paslaugų prieinamumas ir kokybė pagerėtų.

Nepritarti

Projektu nėra sprendžiami valstybės įmonės „Regitra“ atliekamų funkcijų perskirstymo klausimai.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2023-10-20				Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (gautas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymas), atliko Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 6, 10, 22, 22¹, 23, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto^{^[1]} Nr. XIVP-3034 ir Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto^{^[2]} Nr. XIVP-3035 antikorupcinį vertinimą. Minėtais teisės aktų projektais akcinei bendrovei „Regitra“ siūloma suteikti viešojo administravimo įgaliojimus. Atlikę minėtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą, pažymime, kad dėl keičiamo teisinio reguliavimo kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų, kitų antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų bei kitų pastabų ir pasiūlymų neturime.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2023-10-20

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (gautas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymas), atliko Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 6, 10, 22, 22¹, 23, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto^{^[1]} Nr. XIVP-3034 ir Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto^{^[2]} Nr. XIVP-3035 antikorupcinį vertinimą.

Minėtais teisės aktų projektais akcinei bendrovei „Regitra“ siūloma suteikti viešojo administravimo įgaliojimus.

Atlikę minėtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą, pažymime, kad dėl keičiamo teisinio reguliavimo kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų, kitų antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų bei kitų pastabų ir pasiūlymų neturime.

Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo narys Eugenijus Sabutis 2023-09-20				Argumentai: Teikiamu pasiūlymu siekiama pakeisti dabartinį reguliavimą ir įteisinti, kad motorinių transporto priemonių registracijos mokestis taptų vienas iš finansinių šaltinių Lietuvos kelių tinklui gerinti. Šiandieninė finansavimo tvarka niekaip neleidžia užtikrinti šalies kelių tinklo situacijos gerėjimo. Susiklosčiusioje situacijoje būtina patobulinti kelių finansavimo modelį, siekiant užtikrinti tvaresnį ir didesnį finansavimą kelių infrastruktūros priežiūrai bei plėtrai. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl rekordinės infliacijos, realios perkamosios galios ir pastaraisiais metais išaugusių energetinių bei statybos kainų, lėšų poreikis kelių priežiūrai yra ženkliai didesnis. Be kitą ko neigiamos lėšų skyrimo tendencijos ir nepakankamas finansavimas ne tik neleis užtikrinti numatytų strateginių projektų plėtros, bet ir neteiks jokių garantijų dėl šiuo metu esančios kelių infrastruktūros išsaugojimo ir jos būklės gerinimo. Pabrėžtina, kad deramas kelių tvarkymas yra kritinis faktorius ir itin svarbus veiksnys plėtojant Lietuvos transporto sektorių, taip pat užtikrinant patogų susisiekimą šalies gyventojams ir, svarbiausia, mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus tarp Lietuvos regionų. Būtina pabrėžti ir tai, kad gerai prižiūrėtas Lietuvos kelių tinklas suteikia ne tik ekonominę naudą, bet prisideda ir prie Lietuvos gynybos strategijų. Juose pripažįstama, kad gerai išvystytas ir prižiūrimas kelių tinklas sustiprina valstybės saugumo garantus, todėl susisiekimo infrastruktūros projektų plėtra yra identifikuojama kaip prioritetinė. 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriuo įtvirtinama nuostata, kad registruojant lengvuosius ir lengvuosius krovininius automobilius taikomas registracijos mokestis pagal jų išmetamą CO² kiekį. Pažymėtina, kad Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Iki 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui“, tačiau ši nuostata de fakto neveikia – gaunamomis pajamomis iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio Miškų sodinimo programa nėra finansuojama. Toks patvirtinimas gautas iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Ministerija). Šios ministerijos pateikta informacija rodo, kad miškų veisimas valstybinėje žemėje tuo metu ir dabar pakankamai finansuojamas iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, privačioje žemėje – iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšų ir numatomas finansuoti ateityje. Atsižvelgdama į tai, pati Vyriausybė 2020 m. rugsėjo mėn. buvo pradėjusi svarstyti Aplinkos ministerijos pasiūlymus įstatyminiais pakeitimais įtvirtinti naujas nuostatas, kuriomis motorinių transporto priemonių registracijos mokestis būtų skiriamas kitoms reikmėms. Manytina, kad tokia Vyriausybės pozicija aiškiai suponuoja, kad dabartinis reguliavimas nebeatitinka dabar įsitvirtinusio mechanizmo, kuriuo finansuojamas miškų sodinimas, o pačios pajamos, gautos iš transporto priemonių registracijos mokesčio, naudojamos ne pagal šiuo metu Įstatyme numatytą tvarką. Taip pat akcentuotina, kad šio Įstatymo 4 ir 5 straipsniai numato, kad mokestį moka motorinės transporto priemonės valdytojas, o pats mokestis sumokamas iki motorinės transporto priemonės registracijos Kelių transporto priemonių registre. Šios nuostatos suponuoja tai, kad naujai registruojamų arba perregistruojamų transporto priemonių valdytojai, savininkai ar vairuotojai įgyja teisę važiuoti Lietuvos keliais tik tada, kai sumokamas minėtas mokestis. Aptariant minėtą reguliavimą, darytina išvada, kad motorinės transporto priemonės registracijos mokestis gali būti laikomas vienu iš mokesčių už kelių naudojimąsi, todėl tai reikštų, kad Projektais siūlomas teisinis reguliavimas pagrindžia šio mokesčio tikslą, kas reiškia, kad surenkamos lėšos kasmet galėtų būti skiriamos kelių tvarkymui. Juolab, pats Įstatymas numato ir pasekmes nesumokėjus mokesčio: motorinės transporto priemonė neregistruojama Kelių transporto priemonių registre, o tai reiškia, kad transporto priemonių valdytojai, savininkai ar vairuotojai be kitą ko praranda teisę naudotis kelių infrastruktūra. Būtina pabrėžti, kad pats mokesčio surenkamumas yra stabilus ir praktiškai nekintantis, todėl sudarant valstybės biudžetą, Vyriausybė galėtų prognozuoti pajamas, gautas iš šio mokesčio. Įmonės „Regitra“ yra pateikusi tikslią statistiką dėl šio mokesčio pajamų surinkimo ir sumokėjimo į valstybės biudžetą: 2020 m. (nuo liepos 1 d.) – 15 425 956,50 Eur.; 2021 m. – 31 742 532,61 Eur.; 2022 m. – 31 077 707,58 Eur. Remiantis pateiktasis duomenimis, galima teigti, kad šio mokesčio pajamos finansavimą keliams kasmet galėtų padidinti daugiau kaip 30 mln. Eur. Pasiūlymas: Papildyti Projektą Nr. XIVP-3035 ir pakeisti Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą. Šio įstatymo nustatyta tvarka gautos lėšos naudojamos priemonėms, skirtoms kelių infrastruktūros būklės gerinimui, finansuoti.“	Nepritarti	Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad įmonė po pertvarkymo į akcinę bendrovę toliau vykdys Saugaus eismo automobilių keliais ir Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymų atskiruose straipsniuose nurodytas funkcijas, kurios yra tiesiogiai susiję su šios įmonės veiklos tikslais. Seimo nario pasiūlymai nėra susiję su įstatymo projekto tikslais. Projekto iniciatoriai nesiūlo keisti galiojančio įstatymo 6 ir 9 straipsnius.
2.	Seimo narys Eugenijus Sabutis 2023-09-20				Argumentai: Žr. aukščiau Pasiūlymas: Pripažinti netekusia galios 9 straipsnio 3 dalį. 3. Iki 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui.	Nepritarti	Žr. argumentus aukščiau.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti projekto iniciatorių pateiktam Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3035.

7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Irena Haase, Agnė Širinskienė.

Komiteto pirmininkė Irena Haase

Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė

[1] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/bf8daec0455e11ee96d3d2217e347cf6?jfwid=-7j2b45ju4.

[2] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/627fdae0455f11ee96d3d2217e347cf6?positionInSearchResults=4&searchModelUUID=7cda8afd-ab98-4f6c-9b0f-a4c66cd322bd.