LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

aplinkos apsaugos komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR. VIII-359 4, 17 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-2772

 

2023-06-14  Nr. 107-P-21

Vilnius

 

 

1.                  1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę), Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus;

Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: ministras Simonas Gentvilas, viceministrė Monika Juodvalkė, Seimo nariai Rita Tamašūnienė, Edita Rudelienė, Jurgis Razma.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1(4)

 

2(17

1,2(4,8)

(1)

 

 

Projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėstomose Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 4 ir 8 dalyse, projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje siūloma išbraukti nuostatą, kad minėtuose keičiamo įstatymo straipsniuose nustatytas funkcijas atlieka Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, ją pakeičiant nuostata, kad tas pačias funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliota institucija.

Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo. Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“. Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Svarstytina, ar pagrįsta valstybės instituciją, kuri yra konkrečiai įvardinta galiojančio keičiamo įstatymo nuostatose ir ji, atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto nuostatas, ir toliau vykdys analogiškas funkcijas, įvardinti Vyriausybės įgaliota institucija. Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme pakeitus institucijos pavadinimą, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“ neturėtų būti pakeista nurodant konkrečią valstybės instituciją – Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos. Šame kontekste pažymėtina ir tai, kad projekto 4 straipsnio 2 dalyje, kuri, atsižvelgiant į projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, įsigalios 2024 m. sausio 1 d. yra nurodomas konkretus institucijos pavadinimas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos.

Pritarti

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, ne kartą pažymėjo, kad tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimas); valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 9 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai). Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą, Žemės įstatymo 8, 9, 11 ir 32 straipsniuose nurodyta konkreti valstybės institucija, turinti įgaliojimus disponuoti valstybinės žemės sklypais.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1(4)

(4,8)

 

Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai priklausančiais klausimais teisės aktus ir privalomos galios administracinius sprendimus priima šios institucijos vadovas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 ir 8 dalyse po žodžių „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ reikėtų įrašyti žodį „vadovas“.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

3(21)

(4)

 

Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų visiško ir tinkamo įvykdymo gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba įvykdytas iš dalies, ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią neatlyginta, atlyginti lygiaverčiu kitos paskirties žemės sklypo plotu. Pažymėtina, kad galiojančiame įstatyme nėra numatyta, kad piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, už iš jų išperkamą miesto žemę būtų atlyginama kitos paskirties žemės sklypu. Taigi, projektu yra siūloma keisti nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas.

Vertinant projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad naujų sąlygų, kurios taikomos atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatymas yra įstatymų leidėjo kompetencija, jei nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgiama į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas). Tačiau kartu tenka pažymėti, kad Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų, kai nuosavybės teisių atstatymo sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, 1994 m. birželio 15 d. nutarimas). Tai reiškia, kad vertinant siūlomos įstatymo nuostatos konstitucingumą inter alia būtina įvertinti: 1) siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir 2) tikslų, kurių siekiama siūlomais įstatymo pakeitimais, evoliuciją. Tik naujai atsiradę tikslai, kurie nebuvo žinomi ir kurių nebuvo galima numatyti nuosavybės teisių atstatymo ir žemės grąžinimo pirminio reglamentavimo stadijoje, išimtiniais atvejais galėtų tapti pagrindu keisti nusistovėjusias ir praktikoje jau taikomas nuosavybės grąžinimo sąlygas.

Be to, svarstytina, ar, priėmus įstatymą, piliečiai, kuriems iki įstatymo įsigaliojimo jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į miesto teritorijoje esančią žemę, lyginant su piliečiais, kuriems po įstatymo įsigaliojimo nuosavybės teisės už miesto teritorijoje turėtą žemę galėtų būti atkuriamos jiems neatlygintinai suteikiant miesto teritorijoje esančius kitos paskirties žemės sklypus, neatsidurtų nelygiateisėje padėtyje. Be to, kyla abejonių, ar toks siūlomas naujas teisinis reguliavimas nesukeltų priešpriešos tarp minėtų piliečių. Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsauga suponuoja inter alia tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus.

Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną.

Nepritarti

Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatos pakeitimas nėra siūlymas keisti nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas ar nustatyti naują atkūrimo būdą. Galimybė gauti kitai ūkinei-komercinei veiklai numatytus naujus žemės sklypus jau yra numatyta tiek šiuo metu galiojančio Įstatymo 5 straipsnio, kuris reglamentuoja nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką, 1 dalies 3 punkte, tiek Įstatymo 16 straipsnio, kuris reglamentuoja atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą tvarką, 9 dalies 4 punkte, nes žemės sklypo individualiai statybai sąvoka vartojama Įstatymo 5 ir 16 straipsnių kontekste yra suprantama ne tik kaip naujas žemės sklypas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, bet yra žymiai platesnė ir apima ne tik naujus žemės sklypus vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, bet ir naujus daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių, pramonės ir sandėliavimo objektų bei komercinės paskirties objektų statybai numatytus žemės sklypus. Tokią išvadą suponuoja Įstatymo 5 ir 16 straipsnių ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 34 punkto 4 pastraipos sisteminė analizė. Problema yra tik ta, kad terminas išreikšti (pakeisti) valią dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., ir už šią žemę prašyti lygiaverčio turėtajam naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose ir (ar) kaimo gyvenamosiose vietovėse jau yra pasibaigęs – tokio atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo piliečiai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises, turėjo teisę prašyti iki 2003 m. balandžio 1 d. (Įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012-02-01)).

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

3(21)

2(41)

 

Projekto 3 straipsnio 2 dalimi pildomo įstatymo 21 straipsnio 41 dalyje siūloma nustatyti, kad „Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, <...> privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo įstatymo pakeitimo priėmimo dienos informuoti piliečius <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 4 straipsnio 1 dalį priimtas įstatymas įsigalios 2024 m. sausio 1 d., taigi, tik nuo 2024 m. sausio 1 d. minėta institucija turėtų teisinį pagrindą vykdyti jai įstatyme nustatytas pareigas dėl piliečių informavimo. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokio įstatymo pakeitimas turimas omenyje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

4

2

 

Projekto 4 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybių administracijos savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros iki 2023 m. gruodžio 31 d., turi baigti žymėjimą kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) natūra grąžintiną žemę. Atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, projekto 4 straipsnio 2 dalis įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Taigi, savivaldybių administracijos iki 2023 m. gruodžio 31 d. neturėtų teisinio pagrindo vykdyti veiksmus, nurodytus projekto 4 straipsnio 2 dalyje. Siekiant to išvengti, projekto 4 straipsnio 2 dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Todėl projekto 4 straipsnio 1 dalis turėtų būti papildyta išlyga dėl projekto 4 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

4

3

 

Projekto 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė iki 2023 m. spalio 1 d. priima nutarimą, suteikiantį reikiamus įgaliojimus įstaigoms ir (ar) institucijoms pagal kompetenciją atlikti atitinkamus šiame įstatyme Vyriausybės įgaliotai institucijai priskirtus veiksmus. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas, o Vyriausybė papildomai neturėtų pakeisti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodytą metodiką, pagal kurią būtų apskaičiuojama piliečiams už išperkamą miesto žemę neatlygintinai perduodamų lygiaverčių kitos paskirties žemės sklypų vertė. Svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų papildyti, pasiūlant Vyriausybei priimti ir kitus įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2023-05-31

3

1

 

Argumentai:

Atkūrimo įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti galimybę piliečiams, kuriems  sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba įvykdytas iš dalies, ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią neatlyginta, atlyginti lygiaverčiu kitos paskirties žemės sklypo plotu.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas nenumato valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo terminų, todėl toks siūlomas teisinis reguliavimas sukuria prielaidas neribotai tęsti nuosavybės teisių atkūrimo užbaigimo procedūras.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pradėtas restitucijos procesas negali tęstis nepagrįstai ilgai; taigi atitinkamų santykių teisinio reguliavimo pakeitimai taip pat negali būti tokie, kad sudarytų prielaidas nepagrįstai ilgai tęsti šį procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio (2003 m. spalio 14 d. redakcija) 1 dalies, 10 straipsnio (2004 m. spalio 12 d. redakcija) 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai).   

Siūlomo teisinio reguliavimo dėl galimybės pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į žemę asmenims, dėl kurių jau yra priimti sprendimai, tačiau jie neįvykdyti arba iš dalies įvykdyti, įtvirtinimas pažeistų teisinio reguliavimo stabilumo principą, dar labiau užtęstų vis dar neužbaigtą žemės reformą, padidėtų tiek administracinė našta, tiek ir finansinė, kadangi valstybės ir savivaldybių institucijos pagal asmens prašymus jau bus atlikusios eilę veiksmų ir būtų iš naujo naudojamas valstybės biudžeto lėšos naujiems sprendimams priimti. 

Pasiūlymas:

            Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome Atkūrimo įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio
4 dalyje numatyti galimybę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos piliečių nuosavybės teisės į žemę tik tiems asmenims, dėl kurių nepriimti sprendimai.

Pritarti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narė Rita Tamašūnienė
2023-05-26

3 (21)

(4)

 

 

Argumentai:

Siūlome papildyti įstatymo projekto 21 straipsnio 4 dalį suteikiant asmenims galimybę už miestų teritorijoje esančią valstybės išperkamą žemę atlyginti ir lygiaverčiu miško sklypu, esančiu kaimo vietovėse. Tokį kompensavimo būdą asmenys pagal šiuo metu galiojančią Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakciją turi galimybę pasirinkti iki 2023 m. lapkričio 1 d.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 3 straipsnio keičiamo 21 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:

 „4. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų visiško ir tinkamo įvykdymo gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba įvykdytas iš dalies, ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią neatlyginta, atlyginti lygiaverčiu kitos paskirties žemės sklypo plotu ir  miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinės miškų ūkio veiklos vykdymui pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas. “

 

Pritarti iš dalies

Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje dėstomo 21 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2023 m. lapkričio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinės miškų ūkio veiklos vykdymui pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šio įstatymo pakeitimo priėmimo dienos informuoti piliečius atskiru raštu apie galimybę už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje ir pilietis, pageidaujantis, kad už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, turi ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio 1 d. institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pateikti prašymą, nurodant jame kadastro vietovę iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, kurioje jis pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą. iki 2024 m. vasario 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu kitos paskirties žemės sklypo plotu ar miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinės miškų ūkio veiklos vykdymui pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas.“

2.

Seimo narė Rita Tamašūnienė
2023-05-26

3 (21)

(7)

 

 

Argumentai:

Žemės reformos įstatymo 22 str. 1 d. nustato, kad savivaldybės iki 2018 m. sausio 1 d. įsakymu patvirtina miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (su gatvių pavadinimais ir grafine informacija – planu ar schema, kuriame (kurioje) pažymėtos teritorijų ribos) ir jį viešai paskelbia savivaldybės interneto svetainėje. Vilniaus miesto savivaldybė yra tik dalinai įvykdžiusi Žemės reformos įstatymo 22 str. 1 d. numatytus įsipareigojimus.  Apie laisvus nuosavybės teisių grąžinimui žemės plotus Vilniaus miesto savivaldybė yra paskelbusi savo puslapyje: https://vilnius.lt/ , tačiau  visų šių žemės sklypų savivaldybė dar nėra perdavusi NŽT Vilniaus miesto skyriui. Šiuo metu vyksta šių paskelbtų sklypų kadastriniai matavimai ir registravimas Nekilnojamojo turto registre. Tikslinga, kad savivaldybė įvykdytų savo įsipareigojimus ir visus patvirtintus sklypus perduotų NŽT ir tik tada įsijungtų Įstatymo projekte siūlomas mechanizmas. Kitaip bus pažeistas pretendentų  teisėtų lūkesčių principas, nes pretendentai  negautų žemės sklypų, kurie yra paskelbti kaip formuotini ir kurie pradėti formuoti. 

Tokiu būdu bus užtikrinta teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 3 straipsnio keičiamo 21 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

”7. Jeigu mieste suformuotų naujų žemės sklypų bendras plotas yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, po to, kai Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos bus perduoti visi žemės sklypai, kurie yra patvirtinti savivaldybių administracijų direktorių įsakymais, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį, tačiau šie piliečiai, Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn, piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.".

Pritarti iš dalies

Siūloma 3 straipsniu keičiamo 21 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:

„7. Apie formuojamus naujus žemės sklypus, į kuriuos piliečiams gali būti atkurtos nuosavybės teisės, informacija paskelbiama savivaldybės administracijos arba Vyriausybės įgaliota institucijos interneto svetainėse ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo dėl naujų žemės sklypų formavimo priėmimo dienos. Piliečiai iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų gali rinktis pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos sudarytą atkurti nuosavybės teises į konkretų turėtą žemės sklypą mieste prašymų sąrašą. Jeigu mieste suformuotų naujų žemės sklypų bendras plotas yra tiek toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, po to, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai bus perduoti visi žemės sklypai, kurie yra patvirtinti savivaldybių merų sprendimais, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį, tačiau šie piliečiai, Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn, piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.“

3.

Seimo narys Jurgis Razma
2023-06-02

3 (21)

 

4

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 21 straipsnio 4 dalis leidžia piliečiams  „iki nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų visiško ir tinkamo įvykdymo“ pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba įvykdytas iš dalies, ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią neatlyginta, atlyginti lygiaverčiu kitos paskirties žemės sklypo plotu.

 

Siūlau  išbraukti iš šios dalies pirmą sąlygą   – valios dėl atlyginimo būdo, kurios galimumas  siejamas su „iki nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų visiško ir tinkamo įvykdymo“, nes  pacituota nuostatos formuluotė yra neaiški, sudaranti prielaidas ginčyti teisme realiai įvykusį „visišką ir tinkamą įvykdymą“, kad jo nebuvo, taip vilkinant nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Be to, minėta sąlyga yra perteklinė, nes kita sąlyga (antroji) – „jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba įvykdytas iš dalies“ yra pakankama ir jau taikyta atkuriant nuosavybės teises į turėtą žemės sklypą mišku. Tik šią nuostatos sąlygą siūlome po formuluotės „įvykdytas iš dalies“ papildyti nurodant „kai  sprendimo neįvykdymas susijęs su valstybės institucijų neatliktais veiksmais ir nepriklausė nuo pretendento valios“, atsižvelgiant į tai, kad priimti sprendimai gali būti neįvykdomi ir dėl pretendentų, kuriam atkurtos nuosavybės teisės, atsisakymo vykdyti sprendimą.  

Be to, šio straipsnio 4 dalyje siūlau nustatyti terminą per kurį asmenys turi priimti sprendimą pakeisti atkūrimo būdą – per šešis mėnesius nuo  atskiro Institucijos pranešimo apie galimybę už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią neatlyginta, atlyginti lygiaverčiu kitos paskirties žemės sklypo plotu, gavimo.

Pasiūlymas:

 Pakeisti Projektu keičiamą Įstatymo 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „4. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų visiško ir tinkamo įvykdymo gali per šešis mėnesius nuo  Institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, pranešimo  apie galimybę už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią neatlyginta, atlyginti lygiaverčiu kitos paskirties žemės sklypo plotu, gavimo pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba įvykdytas iš dalies, kai sprendimo neįvykdymas ar įvykdymas iš dalies buvo susijęs su valstybės institucijų neatliktais veiksmais,  nepriklausė nuo pretendento valios“,  ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią neatlyginta, atlyginti lygiaverčiu kitos paskirties žemės sklypo plotu.“

  

Pritarti iš dalies

Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje dėstomo 21 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2023 m. lapkričio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinės miškų ūkio veiklos vykdymui pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šio įstatymo pakeitimo priėmimo dienos informuoti piliečius atskiru raštu apie galimybę už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje ir pilietis, pageidaujantis, kad už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, turi ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio 1 d. institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pateikti prašymą, nurodant jame kadastro vietovę iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, kurioje jis pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą. iki 2024 m. vasario 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu kitos paskirties žemės sklypo plotu ar miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinės miškų ūkio veiklos vykdymui pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas.“

4.

Seimo narys Jurgis Razma
2023-06-02

3 (21)

 

7

 

 

Argumentai:

Projekto 3 straipsniu keičiamoje Įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nėra jokių kriterijų, kuriais vadovaujantis piliečiai bus kviečiami rinktis iš konkrečiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų (nurodoma tik tai, kad Vyriausybė nustato tvarką). Siekiant nesudaryti prielaidų piktnaudžiavimui siūlome nustatyti, kad piliečiai kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų prioritetine tvarka pagal pirminį prašymo atkurti nuosavybės teises į konkretų turėtą žemės sklypą mieste pateikimo datą  iš anksto viešai savivaldybei ir įgaliotai Vyriausybės institucijai (Nacionalinei žemės tarnybai) informavus apie formuojamus naujus žemės sklypus.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projektu keičiamą Įstatymo 21 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

  „7. Savivaldybės meras ar jo įgaliotas asmuo, Nacionalinė žemės tarnyba iš anksto viešai internetiniame puslapyje praneša apie formuojamus naujus žemės sklypus, į kuriuos piliečiams gali būti atkurtos nuosavybės teisės. Piliečiai  rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų kviečiami prioritetine tvarka pagal pirminį prašymo atkurti nuosavybės teises į konkretų turėtą žemės sklypą mieste pateikimo datą. Jeigu mieste suformuotų naujų žemės sklypų bendras plotas yra  toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami Vyriausybės nustatyta tvarka rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn, piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.“

Pritarti iš dalies

 

Siūloma 3 straipsniu keičiamo 21 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:

„7. Apie suformuotus žemės sklypus, į kuriuos piliečiams gali būti atkurtos nuosavybės teisės, informacija paskelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėse ne vėliau kaip per tris darbo dienas po suformuotų žemės sklypų įregistravimo Nekilnojamo turto registre dienos. Piliečiai iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų gali rinktis pagal atkurti nuosavybės teises į konkretų turėtą žemės sklypą mieste prašymų sąrašą, sudarytą Vyriausybės nustatyta tvarka. Jeigu mieste suformuotų naujų žemės sklypų bendras plotas yra tiek toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, po to, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai bus perduoti visi žemės sklypai, kurie yra patvirtinti savivaldybių merų sprendimais, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį, tačiau šie piliečiai, Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn, piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.“

5.

Seimo narys Jurgis Razma
2023-06-02

4

3

 

 

Argumentai:

Priėmus Projektą reikės keisti ne tik Vyriausybės nutarimą, bet ir kitus teisės aktus, susijusius su nuosavybės atkūrimu (kaip antai, kriterijai, prioritetas, terminai, išankstinis viešas pranešimas apie formuojamus naujus žemės sklypus mieste). Todėl siūlau tai numatyti Projekto 4 straipsnio 3 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 4 straipsnio 3 dalį  ir ją išdėstyti taip:

 

„4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. spalio 1 d. priima nutarimą, suteikiantį reikiamus įgaliojimus įstaigoms ir (ar) institucijoms pagal kompetenciją atlikti atitinkamus šiame įstatyme Vyriausybės įgaliotai institucijai priskirtus veiksmus.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir šiame įstatyme nurodytos kitos institucijos  iki 2023 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Pritarti iš dalies

Siūloma nekeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalies, o 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytosinstitucijos iki 2023 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

6.

Seimo narė Edita Rudelienė
2023-06-14

11

(5)

 

(2)

(3)

 

Argumentai: Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2772 (toliau – Įstatymo projektas) siūlome papildyti 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto papildomomis nuostatomis, suteikiant galimybę piliečiams atkurti nuosavybės teises į žemę kitame tos pačios savivaldybės mieste, jeigu mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, naujų žemės sklypų nėra galimybės jiems pasiūlyti. Suteikus asmenims pasirinkti tokį nuosavybės teisių atkūrimo būdą, būtų išspręstas ilgai besitęsiantis atkūrimo į žemę procesas miestuose bei išpildyti asmenų lūkesčiai grąžintis žemės sklypus miestuose.

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projektą 11 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„11 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją). Jeigu piliečiams neatlygintinai perduodamų nuosavybėn naujų žemės sklypų bendras plotas tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, savivaldybės mero sprendimu nėra toks, kad būtų galima kiekvienam piliečiui perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį,, Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimu žemės sklypai neatlygintinai nuosavybėn perduodami šio įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto  dydžio   kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste. Miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami (išskyrus atvejus, kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba); neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai. Piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jam pageidaujant, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Šią pinigų sumą nustato Vyriausybė.“.

Pritarti

 

7.

Seimo narė Edita Rudelienė
2023-06-14

3

(21)

(4)

 

 

Argumentai. Atsižvelgiant į aukščiau esantį pasiūlymą, kad piliečiams būtų suteikta galimybė atkurti nuosavybės teises į žemę kitame tos pačios savivaldybės mieste, jeigu mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, naujų žemės sklypų nėra, piliečiams turi atsirasti galimybė pareikšti valią dėl siūlomo tokio atkūrimo būdo, todėl reikalinga papildyti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 21 straipsnio 4 dalį.

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 21 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7.  Jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais, jei piliečiai iki 2024 m. vasario 1 d. nepakeitė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant jiems naujus žemės sklypus kituose tos pačios savivaldybės miestuose. Kai naujų žemės sklypų perduotinų neatlygintinai yra kitame  tos pačios savivaldybės mieste, piliečiai iki 2024 m. vasario 1 d. gali pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiuo būdu. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.”.

 

Pritarti

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Kaimo reikalų komitetas
2023-06-07

 

 

 

 

Pritarti iniciatorių pateiktam Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2772; pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo narių pasiūlymus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ar pritarė iš dalies.

 

Pritarti

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2772(2) ir Komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai: negauta.

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kasparas Adomaitis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                      Aistė Gedvilienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Biuro vedėja Birutė Pūtienė