LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 2, 30, 36, 363, 364 IR 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 366 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-3764

 

2024-06-12  Nr. 103-P-24

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava,  Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Morgana Danielė – Seimo narė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Indrė Akaveckienė – Teisėkūros grupės vyresnioji patarėja, Vilma Augienė – viceministrė, Ana Buzarevič – Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės patarėja, Kristina Stepanova – Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: Agneta Ladek – viceministrė, Sonata Mickutė – Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja; Audronė Bedorf – Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos vyriausioji patarėja, Alvyda Pupkovienė – Informatikos ir ryšių departamento direktoriaus pavaduotoja, Audronė Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, Egidijus Verenius – Valstybinės duomenų inspekcijos Teisės skyriaus vedėjas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-05-16

 

8

(45)

 

(2)

N

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.    Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio dalių numeracija, kartu turėtų būti pakeista keičiamo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalį (siūlytume iš viso atsisakyti šioje dalyje pateiktos klaidingos nuorodos į šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalį).

 

Pritarti.

Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą nauju 8 straipsniu, atitinkamai pernumeruoti Projekto 7-8 straipsnius ir juos laikyti 9-10 straipsniais:

8 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Procesiniai veiksmai dėl teisę pažeidusio vaiko atliekami vaikui draugiškoje fizinėje aplinkoje, atitinkančioje vaiko jo interesus, nustatytus šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje.“ “

 

1.2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-05-16

 

3

(30)

 

(1)

 

2.    Siekiant teisinio reguliavimo glaustumo, siūlome tikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies formuluotę, nevardijant jame atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų ir sąlygų (jame nurodyti praktiškai visi Baudžiamojo kodekso VI skyriuje nurodyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai). Pritarus šiai pastabai, kartu tikslintinos kitos projekto nuostatos, kuriose teikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus (pvz., 30 straipsnio 9 dalis, 364 straipsnio 7 ir 8 dalys). Jeigu būtų nuspręsta nuostatą palikti, ji turėtų būti tikslinama, atsižvelgiant į 2024 m. kovo 14 d. priimto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24, 25, 32, 391, 2491, 2502, 2504, 2506 ir 2521 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2488 391 straipsnio redakciją (jame numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti ir teroristinės grupės padarytas nusikalstamas veikas).

 

Iš dalies pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1 lentelėje Nr. 7.2.

 

Argumentai. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje išvardintos sunkios nusikalstamos veikos, tikėtina, kad tokios veikos nebus pripažintos praradusiomis pavojingumą ar mažareikšmėmis, todėl atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo nėra įtraukiamas į keičiamo įstatymo 30 straipsnio ribojimus. Be to, jeigu asmuo pripažįstamas nepavojingu, manytina, jog neproporcinga jam taikyti ribojimą.

 

1.3

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-05-16

 

3

(30)

 

(1)

 

(2)

3.    Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžių ir skaičiaus „šio straipsnio 1 dalies“ įrašytini žodžiai „šios dalies“.

 

Pritarti.

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 (buvusiu 2) straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, nei nurodyta šio straipsnio 1 šios dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, jeigu šis darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais;“.

 

1.4

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-05-16

 

3

(30),

(30),

 

10

 

(5),

(6),

 

4

 

4.    Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje pareigą įsitikinti ar jų priimamas (pasitelkiamas) asmuo nėra baustas už keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas turi darbdavys ir priimančioji organizacija kaip juridiniai asmenys, o juridinio asmens, kuris pasitelkia asmenį ar kuriame asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis, atveju – šio juridinio asmens vadovas ar įgaliotas asmuo, t. y. fizinis asmuo. Tokia aptariamos dalies formuluotė diskutuotina. Pirma, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuo yra grindžiamas toks pareigą tikrinti priimamą asmenį turinčių subjektų diferencijavimas. Antra, atsižvelgiant į tai, kad aptariamos dalies nuostata „gali priimti į darbą asmenį, atlikti jam praktiką, stažuotis, teikti paslaugas ar pasitelkti savanorį, tik įsitikinę, kad“ taikoma visiems trims subjektams (darbdaviui, priimančiai organizacijai ir juridiniam asmeniui), pati projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies formuluotė yra nelogiška, nes, pavyzdžiui, priimantis į darbą juridinis asmuo tuo pačiu yra ir darbdavys, o stažuotis, savanoriauti ir atlikti praktiką galima ir priimančioje organizacijoje, taigi lieka neaišku, ar už asmens patikrą tokiu atveju būtu atsakingas darbdavys kaip juridinis asmuo ar vis tik juridinio asmens vadovas ar įgaliotas asmuo. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies nuostatos koreguotinos loginiu aspektu.

Ta pati pastaba sistemiškai taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 daliai bei 12 daliai, kurioje nurodomi subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už keičiamo įstatymo 30 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą.

Iš dalies pritarti.

1. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 (buvusiu 2) straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalį (šioje dalyje prijungiant ir patiksliną sujungiamo Projekto Nr  XIVP-2994 1 straipsnio nuostatą bei nuostatą dėl Seimo nario J. Džiugelio pasiūlymo) ir ją išdėstyti taip:

5. Darbdavys, priimančioji organizacija, taip pat juridinio asmens juridinis asmuo, kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas ar kuriame asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis, vadovas ar jo įgaliotas asmuo gali priimti į darbą asmenį, leisti jam atlikti praktiką, stažuotis, teikti paslaugas ar pasitelkti savanorį, tik įsitikinę, kad asmeniui negalioja šio straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas. , o jeigu įdarbinamas Jeigu toks asmuo yra užsienietis, ir užsieniečiui jis privalo darbdaviui, priimančiajai organizacijai, taip pat juridiniam asmeniui, kuris pasitelkia šį asmenį teikti paslaugas ar kuriame šis asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis, pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jis nėra kaltinamas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų ir (ar) teistas už nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, išduotus užsienio šalies valstybės, kurios pilietybę turi užsienietis, jis turi arba užsienio šalies, kurioje yra užsieniečio jo nuolatinė gyvenamoji vieta, kompetentingų institucijų.

 

2. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 (buvusiu 2) straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalį (šioje dalyje prijungiant ir Komiteto pasiūlymą dėl kodo pavadinimo bei šią dalį patikslinant pagal redakcines pastabas) ir ją išdėstyti taip:

6. Asmenys, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai, darbo, praktikos, stažuotės, paslaugų teikimo ar savanoriškos veiklos metu dirbdami, atlikdami praktiką, stažuotę, teikdami paslaugas ar užsiimdami savanoriška veikla privalo turėti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotą galiojantį neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą, kurio išdavimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, o darbdavys, priimančioji organizacija, juridinio asmens juridinis asmuo, kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas, priima asmenį atlikti praktiką, stažuotis, vadovas ar jo įgaliotas asmuo neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo galiojimą turi tikrinti periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Teisėto darbo su vaikais kodo išdavimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

 

Dėl Projekto 10 (buvusio 8) straipsnio 4 dalies pakeitimo žr. Komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1.8, žemiau šioje lentelėje.

 

Pastaba: siekiant formuluočių suderinimo, Komitetas, atsižvelgdamas į šią Teisės departamento pastabą, teikia pasiūlymą lydimajam, Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3765 (žr. Komiteto išvadą projektui Nr. XIVP-3765, Komiteto pasiūlymai Nr. 1 ir Nr. 2).

 

Argumentai. Darbdavys, priimančioji organizacija ir juridinis asmuo nėra tapatinami - įstaigos išskiriamos pagal fizinio asmens statusą šiose įstaigoje:

- jei kalbame apie darbuotoją, tai juridiniam asmeniui taikoma darbdavio pareiga,

- jei apie savanorį, tuomet priimančioji organizacija,

-jei apie paslaugų teikėją, praktikantus ar besistažuojančius - tai juridinis asmuo, pasitelkiantis asmenį.

 

1.5

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-05-16

 

3

(30)

 

(10)

 

(5)

5.     Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatomi skirtingi valstybės tarnautojams ir įstaigos vadovams taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (įstaigos vadovams taikomi griežtesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai), siūlytume patikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 5 punktą, aiškiai nurodant, kokie Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra taikomi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose dirbantiems asmenims.

Pritarti.

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 (buvusiu 2) straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

5) jis neatitinka valstybės tarnautojui arba asmeniui, pretenduojančiam tapti valstybės tarnautoju, keliamo nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžtaiama Lietuvos Respublikos Vvalstybės tarnybos įstatyme, reikalavimų reikalavimo;“.

 

1.6

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-05-16

 

3

(30)

 

(11)

 

6.    Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojo pareigybė nėra tapati valstybės tarnautojo pareigybei ir įvertinus tai, kad skliaustuose paprastai dėstomos nuostatos, paaiškinančios nustatomą teisinį reguliavimą, siūlytume patikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 11 dalį ir vietoj žodžių „darbuotojų (valstybės tarnautojų) pareigas asmenį priimantis ar skiriantis“ įrašyti žodžius „valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigas asmenį skiriantis ar priimantis“ (keliose vietose).

 

Pritarti.

Pasiūlymas: Pakeisti Projeto 3 (buvusiu 2) straipsniu keičiamo įstatymo 30 str. 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

11. Į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, (valstybės tarnautojų) pareigas asmenį priimantis ar skiriantis subjektas privalo užtikrinti, kad į šias pareigas būtų priimti priimami tik tie asmenys, kuriems netaikomi šio straipsnio 10 dalyje nustatyti darbo apribojimai. Valstybės tarnautoją ir (ar) Darbuotoją darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį, (valstybės tarnautoją) į pareigas priimantis asmuo turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad jos pateiktų turimą informaciją apie šį asmenį. Institucijos, įstaigos ir valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės šią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti šią informaciją gavimo dienos, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Jei asmuo priimamas dirbti ar priimamas į pareigas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotame teritoriniame skyriuje, bet paaiškėja bent viena iš šio straipsnio 10 dalyje nurodytų sąlygų, asmuo nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka arba atleidžiamas iš pareigų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka.

 

2.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-07-12

3

 

 

Pastaba Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIVP-3764:

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.    Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 30 straipsnį 31 dalimi ir nustatyti, kad darbo su vaikais apribojimų laikymosi kontrolę Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Siūlomas reguliavimas svarstytinas ir tobulintinas dėl šių priežasčių.

            Pirma, siūloma nuostata nedera su Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsniu, kuriame nustatyta Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija (ji atlieka Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolę) ir jame nėra numatyta, kad kiti įstatymai gali nustatyti Valstybinei darbo inspekcijai pareigą atlikti ir kitų teisinių santykių sričių įstatymų laikymosi kontrolę. Kartu pastebėtina ir tai, kad Valstybinė darbo inspekcija kontroliuoja (prižiūri) kaip laikomasi taisyklių, reguliuojančių darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį, t. y. tarp šalių nustačius tarpusavio teises ir pareigas (Darbo kodekso 1 straipsnio 1 dalis). Specialiųjų reikalavimų darbuotojams, kuriuos nustato įstatymų leidėjais, gindamas ir saugodamas visuomenę, laikymosi kontrolė nėra Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija (pvz., reikalavimai gydytojams, mokytojams, vaiko teisių apsaugos specialistams ir kt.) – siekiant užtikrinti jų laikymąsi, yra nustatytos atskiros procedūros.

            Antra, pagal keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, darbo su vaikais apribojimai nustatyti ne tik asmeniui, siekiančiam dirbti pagal darbo sutartį, bet ir užsiimančiam savanoriška veikla ar besiverčiančiam individualia veikla, susijusia su vaikais. Be to, pagal keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 ir 5 dalis tam tikros pareigos numatytos ne tik darbdaviui, priimančiam asmenį į darbą, bet ir paslaugų gavėjui, kuris sudaro paslaugų sutartį su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą (paslaugų gavėjui, kaip ir darbdaviui, yra numatyta pareiga paprašyti paslaugų teikėjo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį). Todėl atsižvelgiant į tai, manytina, kad Valstybinė darbo inspekcija nėra tinkamas subjektas kontroliuoti, kaip keičiamame įstatyme nurodyti asmenys įgyvendina tam tikras pareigas vaiko atžvilgiu. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Valstybinė darbo inspekcija nėra priskirta ir prie vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų, kurios išvardintos keičiamo įstatymo 47 straipsnyje. Manytume, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnyje nustatytų darbo su vaikais apribojimų laikymosi priežiūrą galėtų vykdyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kadangi jai pagal keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pavesta ginti ir užtikrinti vaiko teises.

Trečia, abejotina, ar tikslinga socialinės apsaugos ir darbo ministrui pavesti nustatyti atskirą darbo su vaikais apribojimų laikymosi kontrolę, kadangi Valstybinė darbo inspekcija, atlikdama ūkio subjektų veiklos priežiūrą, vadovaujasi Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta inspektavimo tvarka bei Viešojo administravimo įstatymu, kuris nustato ūkio subjektų veiklos priežiūros pagrindines nuostatas.

Ketvirta, tobulinant projekte siūlomą teisinį reguliavimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu reguliavimu yra vykdoma ūkio subjektų veiklos priežiūra (Viešojo administravimo įstatymo 4 skyrius), teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra (Viešojo administravimo įstatymo 18 straipsnis), o ne kontrolė.

Atsi-žvelgti.

Siūloma atsisakyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2994 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio papildymo 31 dalimi. Patobulintame projekte dėstoma Vyriausybės pasiūlyta šio straipsnio redakcija (žr. Komiteto apjungtą ir patobulintą projektą).

2.2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-07-12

3

(30)

 

 

(5)

 

Pastaba projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIVP-3764:

2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 ir 5 dalyse vietoj žodžių „užsienio šalies“ įrašytinas žodis ,,valstybės“, kadangi pilietybė siejama su valstybe, bet ne šalimi.

 

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1 dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 1.4.

1.7

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-05-16

10

1

 

7.    Projekto 8 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, nes šios dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas.

 

Pritarti.

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 10 (buvusio 8) straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d.

1.8

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-05-16

 

10

4

 

8.    Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama sąvoka „priimančioji organizacija“ (ji bus vartojama vietoj sąvokos „savanoriškos veiklos organizatorius“) ir įvertinus tai, kad sąvoka „priimančioji organizacija“ jau vartojama ir kituose projekto straipsniuose (pvz., keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje), projekto 8 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „savanoriškos veiklos organizatorius“ įrašytini žodžiai „priimančioji organizacija“.

 

Pritarti.

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 10 (buvusio 8) straipsnio 4 dalį (šioje dalyje prijungiant ir Komiteto pasiūlymą dėl kodo pavadinimo) ir ją išdėstyti taip:

4. Darbdaviai, savanoriškos veiklos organizatoriai priimančiosios organizacijos, taip pat juridinių asmenų juridiniai asmenys, pasitelkiančių pasitelkiantys asmenis teikti paslaugas ar priimančių priimantys asmenis atlikti praktiką, stažuotis, vadovai ar jų įgalioti asmenys neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo galiojimą pirmą kartą turi patikrinti ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 30 d.“ 

 

1.9

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-05-16

 

2

 

N

9.    Atsižvelgiant į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas ir vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktu (teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas), siūlytume kartu pakeisti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje pateiktą nuorodą į įstatymo pavadinimą, t. y. vietoj nuorodos į Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą teikti nuorodą į Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą.

Pritarti.

Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju 2 straipsniu, atitinkamai pernumeruojant kitus Projekto straipsnius, - buvusius projekto 2-6 straipsnius laikyti atitinkamai 3-7 straipsniais:

2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Vaikų su negalia teises ir socialinę integraciją nustato Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai.“ “

 

1.10

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-05-16

 

4,

5,

6,

6

1,

1,

1,

2

 

10. Vadovaujantis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projekto 3, 4 ir 5 straipsnių struktūrinių dalių pakeitimo esmėje po žodžio „dalį“ reikėtų įrašyti žodžius „ir ją išdėstyti taip“.

 

Pritarti.

1. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 (buvusio 3) straipsnio 1 dalies dėstomąją dalį ir jos pakeitimo esmę išdėstyti taip:

Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:“.

2. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 5 (buvusio 4) straipsnio 1 dalies dėstomąją dalį ir jos pakeitimo esmę išdėstyti taip:

Pakeisti 363 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:“.

3. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 (buvusio 5) straipsnio 1 dalies dėstomąją dalį ir jos pakeitimo esmę išdėstyti taip:

1. Pakeisti 364 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:“.

4. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 (buvusio 5) straipsnio 2 dalies dėstomąją dalį ir jos pakeitimo esmę išdėstyti taip:

2. Pakeisti 364 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:“.

2.3

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-07-12

 

 

*

Pastaba projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIVP-3764:

3. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 48 straipsnio nuostatas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką, atsako už ją ir koordinuoja jos įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.

Pritarti.

Gautas Vyriausybės nutarimas 2023-10-30 Nr. 829.

3.

Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,

2023-07-12

 

 

*

Pastaba projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIVP-3764:

Įvertinę LR Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2994 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

Atsi-žvelgti.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra,

Nr. g-2023-8993, 2023-10-17

 

 

*

Pastaba projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIVP-3764:

Generalinė prokuratūra, susipažinusi su pateiktais derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2991 (toliau – BK projektas), Baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2992, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 982 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2993 ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1- 1234 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2994, iš esmės šiems projektams pritaria.

 

Atsižvelgti.

 

2.

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

Nr. g-2023-9311, 2023-10-26

 

 

*

Pastaba projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIVP-3764:

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėjo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – BK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – BPK projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 98straipsniu įstatymo (toliau – ANK projektas) bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – VTAPĮ projektas) projektus (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus: [...]

2. Dėl BPK, ANK ir VTAPĮ projektų. Esminių pastabų ir pasiūlymų dėl minėtų projektų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija) parengė ir pateikė derinti suinteresuotoms institucijoms Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 30, 36, 363 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 366 straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (TAIS Nr. 23-12845, Nr. 23-12846 ir Nr. 23-12847, toliau – Vyriausybės įstatymų projektai), kuriais siūlomos platesnės apimties priemonės apsaugoti vaikus nuo nusikalstamų veikų ir seksualinio smurto bei įtvirtintas kitoks, nei siūloma Įstatymų projektais, kontrolės mechanizmas. Vyriausybės įstatymų projektais siūloma įtvirtinti draudimą užsiimti profesine veikla ne tik asmenims, apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, bet ir asmenims, padariusiems minėtas nusikalstamas veiklas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat siūloma įtvirtinti neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą. Vyriausybės įstatymų projektais taip pat siūloma numatyti administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio reikalavimų nesilaikymą, tačiau siūloma diferencijuoti atsakomybę pagal pažeidimo pavojingumą ir sukeliamas pasekmes, taip pat numatyta daugiau subjektų, galinčių surašyti administracinio nusižengimo protokolus. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad tikslingiau būtų tobulinti Vyriausybės įstatymų projektus.

Pritarti.

 

3.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,

Nr. g-2023-9372, 2023-10-27

 

 

*

Pastaba projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIVP-3764:

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė susipažino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2991, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2992, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 982 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2993 bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2994 ir pritaria projektais siekiamam tikslui – stiprinti vaikų apsaugą nuo seksualinio smurto, nustatant papildomas priemones asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, kuriomis pažeidžiama žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas ir kt., tobulinant galiojantį teisinį reglamentavimą, sprendžiant teisės aktų tinkamo įgyvendinimo problemas.

Atsižvelgiant į siūlomus teisės aktų pakeitimus bei turint omenyje Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabas, manytina, jog įstatymų projektus būtų tikslinga svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) parengtais ir su suinteresuotomis institucijomis pradėtais svarstyti[1] Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 30, 36, 363 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais (atitinkamai Nr. 23-12846 ir Nr. 23-12847), kuriais iš esmės keičiamos nuostatos dėl darbo su vaikais apribojimo, jų įgyvendinimo priežiūros, kontrolės bei atsakomybės taikymo. [...]

Dėl projektų Nr. XIVP-2993 ir Nr. XIVP-2994

Sutinkant su įstatymų projektų iniciatorių pastebėjimais, jog nėra užtikrinamas tinkamas VTAPĮ 30 straipsnio nuostatų įgyvendinimas, nėra numatyta administracinė atsakomybė dėl netinkamai vykdomų (nevykdomų) minėtame įstatyme įtvirtintų nuostatų dėl darbo su vaikais apribojimų, manytina, kad, siekiant užtikrinti tinkamą šių nuostatų įgyvendinimą praktikoje, tikslinga iš esmės koreguoti VTAPĮ 30 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kaip ir buvo minėta, manytina, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2994 bei kartu teikiamą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 982 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-2993 tikslinga svarstyti kartu su Vyriausybės (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) pradėtu svarstyti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 30, 36, 363 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais.

Pritarti.

 

4.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,

Nr. g-2023-9420, 2023-10-30

 

 

*

Pastaba projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIVP-3764:  [...]

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 982 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 50 straipsnio pakeitimo įstatymų projektų pastabų ir pasiūlymų neturime.

Pažymėtina, kad šios pastabos ir pasiūlymai 2023 m. spalio 26–27 d. buvo apsvarstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje.

Atsižvelgti.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys Justas Džiugelis,

2024-06-07

3

(30)

 

(1)

 

 

Argumentai: Siekiant efektyvinti vaiko apsaugą nuo seksualinio smurto ir kito pobūdžio vaiko teisių pažeidimų, visi darbdaviai, paslaugų gavėjai  prieš įdarbindami asmenį ar prieš pradėdami gauti paslaugas privalo įsitikinti ne tik ar asmuo yra teistas ir ar asmeniui nėra pareikšti kaltinimai už nusikaltimus, bet taip pat reikalauti asmens pateikti pažymas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ar asmuo nėra įtrauktas į įtariamųjų sąrašus.

Todėl svarbu, kad darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, individualios veiklos, praktikos ir stažuotės, susijusios su vaikais, apribojimai būtų taikomi ne tik asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš vaikus, dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, bet esant teisiniams pagrindams (laidavimui, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, lengvinančioms aplinkybėms ir kt.) atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, bet ir tiems asmenims, kurie yra įtariamieji ir yra įtraukti į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą.

 

Pasiūlymas: pakeisti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Asmenims, kuriems pareikšti įtarimai arba asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo, taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų ar dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems šioje dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas, draudžiama:“

Pritarti.

Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė – 5  (komiteto pirmininkės balsas lėmė sprendimą).

 

Žr. Komiteto pasiūlymus Nr. 1, Nr. 4 ir Nr. 5, žemiau lentelėje Nr. 7.2.

 

Pastaba: Komitete pritarus Seimo nario J. Džiugelio pasiūlymui, siekiant formuluočių suderinimo, atitinkamai teikiamas pasiūlymas lydimajam, Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3765 (žr. Komiteto išvadą projektui Nr. XIVP-3765, Komiteto pasiūlymas Nr. 2).

 

2.1

Seimo narė Morgana Danielė,

2024-06-06

3

(30)

 

(1)

 

(1)

 

Argumentai: pateiktame įstatymo projekte numatyta, kad asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis, netenka teisės dirbti, ar užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis vaiko teisių apsaugos, vaikų socialines, kultūros, švietimo, ir sporto, ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose.

Pažymėtina, kad šiame projekte nėra išskirtos religinės organizacijos ir bendrijos, teikiančios religinio, sielovadinio pobūdžio paslaugas. Lietuvoje yra įvykusių rezonansinių istorijų ir žurnalistinių tyrimų, atskleidusių teisinės sistemos spragas kai dvasininkai, nuteisti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, toliau nevaržomai dirba su jaunimu. Yra konkrečių atvejų, kai Lietuvos Katalikų Bažnyčia naudojasi šia teisine spraga, pvz. Papilio klebono Vidmanto Karecko atvejis, kai už vaikų tvirkinimą teistas dvasininkas nebuvo nušalintas nuo pareigų ir toliau parapijoje bei Panevėžio vyskupijoje tiesiogiai dirba su jaunimu.

Siekiant išvengti seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius nebaudžiamumo ir užkirsti kelią tolimesniems nusikaltimams prieš nepilnamečius, siūloma užtikrinti, kad asmenys, teisti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius netektų teisės dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką arba stažuotis religines paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose ir organizacijose.

 

Pasiūlymas: pakeisti 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla vaiko teisių apsaugos, vaikų socialinėse, švietimo ir, sporto, sveikatos priežiūros ir religines paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;

 

Nepritarti.

Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 2, susilaikė – 8.

Argumentai: Projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte siekiama įtvirtinti įstaigas ir organizacijas, kuriose būtų taikomas absoliutus ribojimas tokiose įstaigose dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis visiems asmenims, nepriklausomai, ar tie asmenys turi tiesioginį ir reguliarų kontaktą su vaikais ar ne. Kadangi šis ribojimas yra itin griežtas ir stipriai ribojantis asmens teises, atitinkamai atrenkant įstaigų kategorijas buvo įvertinta šių įstaigų veikla, jos pobūdis ir nuspėjamas kontaktas su vaikais. Pritarus pateiktam pasiūlymui būtų sudarytos sąlygos kai tam tikroje religines paslaugas vaikams teikiančioje organizacijoje dirbantis ar paslaugas teikiantis valytojas, buhalteris ir pan., kuris neturės tiesioginio ir reguliaraus kontakto su vaikais, neturės galimybės dirbti šioje organizacijoje ir tai gali būti laikoma pertekliniu ribojimų taikymu, t. y. bus nustatyti nepagrįsti ir neproporcingi apribojimai asmenims, neturintiems tiesioginio ir reguliaraus kontakto su vaikais.

Taip pat, neaiški religinės paslaugos sąvoka, kokia religinių bendruomenių ir bendrijų vykdoma veikla bus laikoma religine paslauga. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai atlieka religines apeigas, vykdo švietimo, labdaros, gailestingumo veiklą, taip pat suteiktos teisės steigti gydymo įstaigas, užsiimti leidybos, gaminybe-ūkine veikla.

Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bažnyčių bei religinių organizacijų autonomija (Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus), analogiška nuostata įtvirtinta ir Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, laisvė atlikti religines apeigas įtvirtinta 8 straipsnyje.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublika ir Šventasis Sostas yra pasirašę sutartį dėl santykių tarp katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų, kurios 6 straipsnio 1 dalyje teisė skirti asmenis į bažnytines pareigybes išimtinai suteikta kompetentingai katalikų bažnyčios vadovybei vadovaujantis kanonų teisės normomis, taip pat minėtos sutarties 15 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublika įsipareigojo pripažinti ir garantuoti katalikų bažnyčios teisę teikti sielovados paslaugas.

Atsižvelgiant į esamą Konstitucijoje, Lietuvos tarptautinę sutartį ir įstatymų įtvirtintą teisinį reguliavimą, reguliuoti religinių bendruomenių ir bendrijų teisinio statuso, dvasininkų paskyrimo atlikti savo funkcijas, Projekto rėmuose nėra galimybių.

Pažymėtina, jog Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo narių M. Danielės ir T. V. Raskevičiaus bei Žmogaus teisių komiteto pasiūlymuose keliamą problemą, jog tam tikrose aplinkose vyksta įvairios veiklos, susijusios tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, tačiau tokių veiklų nereguliuoja sutartiniai santykiai ir nėra numatomas įpareigojimas asmenims, vykdantiems tokias veiklas, turėti teisėto darbo su vaikais kodą, atitinkamai teikia pasiūlymą (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2).

 

2.2

Seimo narė Morgana Danielė,

2024-06-06

3

(30)

 

(1)

 

(2)

 

Argumentai: pateiktame įstatymo projekte numatyta, kad asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis, netenka teisės dirbti, ar užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis vaiko teisių apsaugos, vaikų socialines, kultūros, švietimo, ir sporto, ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose.

Pažymėtina, kad šiame projekte nėra išskirtos religinės organizacijos ir bendrijos, teikiančios religinio, sielovadinio pobūdžio paslaugas. Lietuvoje yra įvykusių rezonansinių istorijų ir žurnalistinių tyrimų, atskleidusių teisinės sistemos spragas kai dvasininkai, nuteisti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, toliau nevaržomai dirba su jaunimu. Yra konkrečių atvejų, kai Lietuvos Katalikų Bažnyčia naudojasi šia teisine spraga, pvz. Papilio klebono Vidmanto Karecko atvejis, kai už vaikų tvirkinimą teistas dvasininkas nebuvo nušalintas nuo pareigų ir toliau parapijoje bei Panevėžio vyskupijoje tiesiogiai dirba su jaunimu.

Siekiant išvengti seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius nebaudžiamumo ir užkirsti kelią tolimesniems nusikaltimams prieš nepilnamečius, siūloma užtikrinti, kad asmenys, teisti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius netektų teisės dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką arba stažuotis religines paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose ir organizacijose.

 

Pasiūlymas: pakeisti 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, įskaitant ir religines bendruomenes  ir bendrijas, jeigu šis darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais;

 

Nepritarti.

Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 2, susilaikė – 8.

 

Argumentai. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte siekiama įtvirtinti ribojimą bet kurioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje (neišskiriant religinių bendruomenių ir bendrijų, kaip siūloma teikiamu pasiūlymu), kurioje nėra taikomas absoliutus ribojimas, dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis asmenims, kurie turi tiesioginį ir reguliarų kontaktą su vaikais (pvz. katechetai, vaikų choro vadovai, parapijos dienos centrų savanoriai ir kt.), taip užtikrinant proporcingą teisinį reguliavimą tiek užtikrinant vaiko teisių apsaugą (numatant draudimą vykdyti bet kokio pobūdžio veiklą su vaikais, kai turimas tiesioginis ir reguliarus kontaktas su vaikais) tiek išlaikant asmenims teisę asmenims pasirinkti darbą / veiklą (nestigmatizuoti nusikaltimus padariusių asmenų), jei jis neturi tiesioginio ir reguliaraus kontakto su vaikais.

Pagal Projektu siūlomą teisinį reguliavimą visiems religinėse organizacijose dirbantiems,  užsiimtiems savanoriška veikla, atliekantiems praktiką ar besistažuojantiems asmenims, jei jie turės tiesioginį ir reguliarų kontaktą su vaikais, bus taikomi Įstatymo 30 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro statistiniais duomenimis dėl neteistumo pažymų išsiėmimo – religinės organizacijos (parapijos, kurijos) ir dabar gana aktyviai tikrinasi dėl galiojančios redakcijos Įstatymo 30 straipsnio apribojimų (pvz. 2023 m. Vilniaus arkivyskupijos kurija pateikė 138 paklausimų; Telšių vyskupijos kurija – 143; Vilkaviškio vyskupijos kurija – 101; Šiaulių vyskupijos kurija – 55; Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija – 25; 2024 m. Kauno arkivyskupijos kurija – 110 ir pan.), todėl išskirti religines organizacijas būtų perteklinė norma.

Dėl siekio sureguliuoti religinių bendruomenių ir bendrijų teisinį statusą ir dvasininkų paskyrimą atlikti funkcijas žr. pasiūlymo Nr. 2.1 (aukščiau lentelėje) argumentus.

Pažymėtina, jog Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo narių M. Danielės ir T. V. Raskevičiaus bei Žmogaus teisių komiteto pasiūlymuose keliamą problemą, jog tam tikrose aplinkose vyksta įvairios veiklos, susijusios tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, tačiau tokių veiklų nereguliuoja sutartiniai santykiai ir nėra numatomas įpareigojimas asmenims, vykdantiems tokias veiklas, turėti teisėto darbo su vaikais kodą, atitinkamai teikia pasiūlymą (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2).

 

3.

Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius,

2024-06-07

 

3

(30)

 

(2)

 

 

Argumentai: Dvasininkai ir kiti asmenys (pvz., patarnautojai, ūkvedžiai, chorvedžiai), vykdantys veiklą religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų kvietimu, gali ne visais atvejais būti pakviesti atlikti tam tikras funkcijas sudarius darbo, savanorystės ar kitokią sutartį. Lieka tikimybė, kad asmuo, patenkantis į keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies reglamentavimo lauką, bus priimtas atlikti dvasines praktikas, mokymus ar kitokią su vaikais susijusią religinę veiklą, turėti kontaktus su vaikais nedalyvaujant tėvams ar teisėtiems globėjams. Religinėms bendruomenėms ir bendrijoms priklausantys vaikų tėvai ar teisėti jų atstovai, tikėtina, pasitikės bendruomenės ar bendrijos dvasininkais ir nesikreips prašydami neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo. Taip pat vertintina tai, kad seksualinių išnaudotojų taikiniais dažniau tampa socialinių problemų turinčių šeimų vaikai, kuriais tėvai ne visada pakankamai pajėgūs pasirūpinti. Siūloma aiškiai nustatyti, kad keičiamame straipsnyje nustatyti suvaržymai ir prievolės galioja ir visoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, jų dvasininkams ir ar kitiems asmenims (pvz., chorvedžiams, ūkvedžiams ir pan.).

 

Pasiūlymas:

2 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti darbo, praktikos, stažuotės, savanoriškos veiklos ir paslaugų teikimo (įskaitant religines apeigas) apribojimai taikomi ir religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesnių valdymo institucijų) dvasininkams, religinių apeigų patarnautojams ir aptarnaujančiam personalui. Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme. Kitiems asmenims pagal atliekamo darbo, teikiamos paslaugos, veiklos, praktikos ar stažuotės pobūdį gali būti taikomi papildomi darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, praktikos, stažuotės, individualios veiklos apribojimai, nustatyti tam tikras sritis reglamentuojančiuose įstatymuose.“

 

Nepritarti.

Balsavimo rezultatai: už –3, prieš – 2, susilaikė – 8.

 

Argumentai. Įstatymo 30 straipsnio 2 dalis skirta apibrėžti galimą papildomų apribojimų nustatymą kituose teisės aktuose. Ribojimai asmenims apibrėžiami Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte jau yra numatytas draudimas dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose nei Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, jei ta veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikais. Analogiškas draudimas taikomas ir asmenims, kurie teikia paslaugas tokiems juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į išdėstytą matyti, kad draudimai dirbantiems, savanoriaujantiems, atliekantiems praktiką, besistažuojantiems ar bet kokia kita forma paslaugas religinėms bendruomenėms ir bendrijoms teikiantiems asmenims bus taikomi Įstatyme numatyti apribojimai.

Dėl siekio sureguliuoti religinių bendruomenių ir bendrijų teisinį statusą ir dvasininkų paskyrimą atlikti funkcijas žr. argumentus dėl pasiūlymo Nr. 2.1.

Pažymėtina, jog Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo narių M. Danielės ir T. V. Raskevičiaus bei Žmogaus teisių komiteto pasiūlymuose keliamą problemą, jog tam tikrose aplinkose vyksta įvairios veiklos, susijusios tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, tačiau tokių veiklų nereguliuoja sutartiniai santykiai ir nėra numatomas įpareigojimas asmenims, vykdantiems tokias veiklas, turėti teisėto darbo su vaikais kodą, atitinkamai teikia pasiūlymą (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2).

 

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

nutarimas Nr. 829

2023-10-30

 

 

 

*

Pastaba projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIVP-3764:

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. SV-S-1087 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3–6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2991 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2992 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) tikslui – nustatyti papildomas priemones, galinčias prisidėti prie efektyvesnės rizikos grupės asmenų, teistų už nepilnamečio ar mažamečio asmens išžaginimą, seksualinį prievartavimą, nepilnamečio asmens privertimą lytiškai santykiauti, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, taip pat už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, kontrolės užtikrinimo, tačiau nepritarti šioms Įstatymo projekto Nr. 1 ir Įstatymo projekto Nr. 2 siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms:

1.1. papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnį nauja dalimi, nustatančia atsakomybę už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, kai šie veiksmai atliekami ilgą laiką ar dviem ir daugiau asmenų, nes Įstatymo projektu Nr. 1 ir Įstatymo projektu Nr. 2 siūlomas teisinis reguliavimas galimai sukurtų prielaidas nepagrįstai sušvelninti baudžiamąją atsakomybę už jaunesnių negu šešiolikos metų asmenų tvirkinimą, nes pagal dabar galiojančias Baudžiamajame kodekse įtvirtintas nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmės skyrimo taisykles asmens padarytos nusikalstamos veikos prieš kelis jaunesnius nei šešiolikos metų asmenis būtų kvalifikuojamos atskirai ir bausmės skiriamos atskirai, todėl galutinė subendrinta bausmė galimai gali būti paskirta didesnė, nei Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma numatyti maksimali bausmė. Abejonių kelia ir naujai siūlomų požymių –„atliko tvirkinimo veiksmus dviem ar daugiau asmenų“, atliko tvirkinimo veiksmus „ilgą laiką“ – teisinis neapibrėžtumas, kas galimai nėra suderinama su teisinio principo turinio reikalavimais ir apsunkintų kaltininko veiksmų kvalifikavimą;

1.2. paskirti Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) atsakinga už nuosprendžių, kuriais būtų skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą, vykdymą, nes, vadovaujantis galiojančiais įstatymais, Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai nėra priskirta vykdyti teismo nuosprendžius. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsniu Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskirta nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolė.

2. Pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 982 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2993 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3) ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2994 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4; toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslui, tačiau pasiūlyti Seimui šių projektų nesvarstyti, nes Vyriausybė parengė ir jau yra pateikusi derinti suinteresuotoms institucijoms Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 30, 36, 363 ir 50 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (toliau – Vyriausybės įstatymų projektai), kuriais siūlomos platesnės apimties priemonės apsaugoti vaikus nuo nusikalstamų veikų ir seksualinio smurto ir įtvirtintas kitoks, nei siūloma Įstatymų projektais, kontrolės mechanizmas:

2.1. Siūlomas griežtesnis nusikaltimus padariusių asmenų apribojimas nuo darbo su vaikais, t. y. Vyriausybės įstatymų projektais siūloma įtvirtinti draudimą užsiimti profesine veikla ne tik asmenims, apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, bet ir asmenims, padariusiems minėtas nusikalstamas veiklas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės.

2.2. Vyriausybės įstatymų projektais siūloma konkreti ir aiški kontrolės priemonė, t. y. yra įtvirtinamas neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodas – įrankis patikrinti, ar asmuo yra teistas už minėtas nusikalstamas veiklas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatoma pareiga darbdaviams, savanoriškos veiklos organizatoriams, taip pat juridiniams asmenims ar juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms, pasitelkiančioms asmenį teikti paslaugas, neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą tikrinti reguliariai, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus, taip pat numatoma daugiau subjektų, atsakingų už šių reikalavimų laikymosi kontrolę.

2.3. Vyriausybės įstatymų projektais, siekiant kontrolės efektyvumo, siūloma už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio reikalavimų vykdymo kontrolę ir pažeidimų prevenciją paskirti kelias institucijas: Valstybinę darbo inspekciją, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) bei socialinės apsaugos ir darbo ministro, švietimo, mokslo ir sporto ministro, sveikatos apsaugos ministro ir kultūros ministro įgaliotas institucijas.

2.4. Vyriausybės įstatymų projektais taip pat siūloma numatyti administracinę atsakomybę už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio reikalavimų nesilaikymą, tačiau siūloma diferencijuoti atsakomybę pagal pažeidimo pavojingumą ir sukeliamas pasekmes, taip pat yra numatyta daugiau subjektų, galinčių surašyti administracinio nusižengimo protokolus.

3. Jei būtų priimtas sprendimas Įstatymų projektus svarstyti Seime, siūloma tikslinti:

3.1. Įstatymo projekto Nr. 3 1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 982 straipsnio 1 dalyje aiškiai apibrėžti paslaugų gavėjo sąvoką ir nurodyti, kokie subjektai patenka į paslaugos gavėjo sąvoką, nes sankcijoje administracinėn atsakomybėn siūloma traukti paslaugų gavėjus, o, atsižvelgiant į tai, kad paslaugų gavėjų ratas gali būti labai platus, į jį taip pat patektų tiek vaikų tėvai, įtėviai, tiek patys vaikai, todėl siūlytina numatyti, kad vaiko tėvai, įtėviai ir vaikai į jį nepatenka.

3.2. Įstatymo projekto Nr. 4 1 straipsnio 1 dalimi pildomo 30 straipsnio 31 dalyje siūlytina atsisakyti įgaliojimo socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti atskirą darbo su vaikais laikymosi kontrolės tvarką, nes Valstybinė darbo inspekcija, atlikdama ūkio subjektų veiklos priežiūrą, vadovaujasi Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta inspektavimo tvarka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pagrindinėmis ūkio subjektų veiklos priežiūros nuostatomis.

4. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neturi jokių įrankių taikyti teismo nuosprendžių nevykdymo teisinių pasekmių, todėl jai negali būti pavedama teismo nuosprendžių vykdymo funkcija, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiklos tikslas nėra orientuotas į teismo nuosprendžių vykdymą, o išimtinai – į vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesų užtikrinimą Lietuvos Respublikoje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo III skirsnyje nustatyta aiški Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kompetencija vertinti konkretaus vaiko situaciją, gavus pranešimą apie šio vaiko galimus vaiko teisių pažeidimus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintų darbo su vaikais apribojimų, turi įgaliojimus atlikti mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų, įstaigų ir įmonių, kurių prižiūrimas yra vaikas, patikrinimus ir atitinkamai už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą minėtų įstaigų ar įmonių vadovams ar kitiems jiems tolygiems asmenims surašyti administracinio nusižengimo protokolus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. liepos 12 d. išvadoje Nr. XIVP-2992 pateiktas pasiūlymas už teismo nuosprendžio vykdymą, kai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą, nurodyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, nėra tinkamas.

Pritarti.

Komitetas pritaria Vyriausybės pateiktu Įstatymo projektu Nr. XIVP-3764 siūlomam reglamentavimui ir siūlo apjungti projektus Nr. XIVP-2994 ir Nr. XIVP-3764.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Žmogaus teisių komitetas,

2024-06-05

3

(30)

 

(2)

 

 

Pritarti Įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti Įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą.

Argumentai: Dvasininkai ir kiti asmenys (pvz.: patarnautojai, ūkvedžiai, chorvedžiai), vykdantys veiklą religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų kvietimu, gali ne visais atvejais būti pakviesti atlikti tam tikras funkcijas sudarius darbo ar kitokią sutartį. Lieka tikimybė, kad asmuo, patenkantis keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies reglamentavimo lauką, bus primitas atlikti dvasines praktikas, mokymus ar kitokią su vaikais susijusią religinę veiklą, turėti kontaktus su vaikais nedalyvaujant tėvams ar teisėtiems globėjams. Religinėms bendruomenėms ir bendrijoms priklausantys vaikų tėvai ar teisėti jų atstovai, tikėtina, pasitikės bendruomenės ar bendrijos dvasininkais ir nesikreips prašydami neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo. Taip pat vertintina tai, kad seksualinių išnaudotojų taikiniais dažniau tampa socialinių problemų turinčių šeimų vaikai, kuriais tėvai ne visada pakankamai pajėgūs pasirūpinti. Siūloma aiškiai nustatyti, kad keičiamame  straipsnyje nustatyti suvaržymai  ir prievolės galioja ir visoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams,  jų dvasininkams ir ar kitiems asmenims (pvz. chorvedžiams, ūkvedžiams ir pan.).

Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti darbo, praktikos, stažuotės, savanoriškos veiklos ir paslaugų teikimo (įskaitant religines apeigas) apribojimai taikomi ir religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesnių valdymo institucijų) dvasininkams, religinių apeigų patarnautojams ir aptarnaujančiam personalui.

Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme. Kitiems asmenims pagal atliekamo darbo, teikiamos paslaugos, veiklos, praktikos ar stažuotės pobūdį gali būti taikomi papildomi darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, praktikos, stažuotės, individualios veiklos apribojimai, nustatyti tam tikras sritis reglamentuojančiuose įstatymuose.“

Nepritarti.

Pasiūlymas identiškas Seimo nario T. V. Raskevičiaus 2024-06-07 pateiktam siūlymui, kuriam Komitetas nepritarė.

Argumentai. Įstatymo 30 straipsnio 2 dalis skirta apibrėžti galimą papildomų apribojimų nustatymą kituose teisės aktuose. Ribojimai asmenims apibrėžiami Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte jau yra numatytas draudimas dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose nei Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, jei ta veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikais. Analogiškas draudimas taikomas ir asmenims, kurie teikia paslaugas tokiems juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į išdėstytą matyti, kad draudimai dirbantiems, savanoriaujantiems, atliekantiems praktiką, besistažuojantiems ar bet kokia kita forma paslaugas religinėms bendruomenėms ir bendrijoms teikiantiems asmenims bus taikomi Įstatyme numatyti apribojimai.

Dėl siekio sureguliuoti religinių bendruomenių ir bendrijų teisinį statusą ir dvasininkų paskyrimą atlikti funkcijas žr. argumentus dėl pasiūlymo Nr. 2.1.

Pažymėtina, jog Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo narių M. Danielės ir T. V. Raskevičiaus bei Žmogaus teisių komiteto pasiūlymuose keliamą problemą, jog tam tikrose aplinkose vyksta įvairios veiklos, susijusios tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, tačiau tokių veiklų nereguliuoja sutartiniai santykiai ir nėra numatomas įpareigojimas asmenims, vykdantiems tokias veiklas, turėti teisėto darbo su vaikais kodą, atitinkamai teikia pasiūlymą (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2).

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 19, 30, 36, 363, 364, 45 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-3764(2), kuris Komiteto sprendimu sujungtas su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2994, ir Komiteto išvadoms.

 

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2024-06-12

3

(30)

 

 

(1)

 

 

Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1.2 ir Seimo nario J. Džiugelio pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė, siūlome pakeisti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį.

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 (buvusiu 2) straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Asmenims, kaltinamiems padarius nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo, taip pat kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba analogiškas veikas, nurodytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, arba asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl šioje dalyje nurodytų nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo, taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų ar dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems šioje dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas, draudžiama:“.

 

Pritarti.

 

2.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2024-06-12

3

(30)

(30)

 

(1),

(13)

 

(3),

(4)

 

Argumentai: Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo narių M. Danielės ir T. V. Raskevičiaus bei Žmogaus teisių komiteto pasiūlymuose keliamą problemą, jog tam tikrose aplinkose vyksta įvairios veiklos, susijusios tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, tačiau tokių veiklų nereguliuoja sutartiniai santykiai ir nėra numatomas įpareigojimas asmenims, vykdantiems tokias veiklas, turėti teisėto darbo su vaikais kodą, teikia šį siūlymą.

Pasiūlymu apimamas platesnis ratas aplinkų, kuriose asmenys gali turėti tiesioginių ir nuolatinių kontaktų su vaikais, ne tik religinės bendruomenės ar bendrijos. Atitinkamai, pasiūloma stipresnė vaikų apsauga nuo galimo seksualinio smurto, nes užkertamas kelias vaikų išnaudojimui įvairiose aplinkose, kur asmenys gali turėti su jais tiesioginių ir reguliarių kontaktų.

Atkreiptinas dėmesys, kad be religinių bendruomenių, yra ir kitų bendruomenių ar kitų aplinkų, kurias svarbu apimti įstatymu, siekiant kokybiškos vaikų apsaugos. Todėl pasiūlymas apims tiek religines bendruomenes, tiek kitokio pobūdžio bendruomenes, taip pat tokius atvejus, kaip vaiko svečiavimasis, įvairi veikla bendruomenėje, kt. Tai yra svarbu, nes vaikai dalyvauja ne tik religinių bendruomenių veikloje, bet ir kitų bendruomenių veikloje, taip pat ir veiklų formatai gali būti labai įvairūs, apimantys ne tik religinių bendruomenių veiklą.

Pasiūlymas taip pat įtvirtina nediskriminavimo principą, nes nustato vienodas ir lygiavertes sąlygas visoms aplinkoms, kuriose gali būti vykdoma veikla, susijusi su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais. Atitinkamai, tikslinga nustatyti apribojimus visoms tokioms aplinkoms, ne tik specifiškai religinėms bendruomenėms.

 

1. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, taip pat, vykdyti bet kokią kitą veiklą, jei ši veikla, paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais.“

 

2. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) jei savanoriška veikla užsiimama, praktika atliekama ir stažuojamasi, paslaugos teikiamos kitose, nei nurodyta šios dalies 1–3 punktuose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat individualia veikla užsiimančių bei bet kokią kitą veiklą vykdančių asmenų – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija;“.

 

Pastaba: Atsižvelgiant į šį pasiūlymą, siekiant formuluočių suderinimo, atitinkamai teikiamas pasiūlymas lydimajam, Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3765 (žr. Komiteto išvadą projektui Nr. XIVP-3765, Komiteto pasiūlymas Nr. 3).

 

Pritarti.

 

3.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2024-06-12

3

(30),

(30),

 

10

 

(6),

(7),

 

4

 

 

Argumentai: siūlome nustatyti aiškesnį ir trumpesnį neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo pavadinimą, vietoje jo naudojant formuluotę „teisėto darbo su vaikais kodas“ bei straipsnio dalis patikslinti, atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą Nr. 2 ir redaktorių pastabas.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 (buvusiu 2) straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų paprašyti informuoti, o šių įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai ar jų įgalioti asmenys turi vaiko atstovus pagal įstatymą informuoti apie tai, ar jie arba jų įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje dirbantys, atliekantys praktiką, besistažuojantys, užsiimantys savanoriška veikla, pasitelkiami teikti paslaugas vaikams asmenys turi galiojantį neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą. Vaiko atstovai pagal įstatymą asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, vykdančių individualią veiklą besiverčiančių individualia veikla, ar teikiančių paslaugas jų vaikams, ar vykdančių bet kokią kitą veiklą, gali paprašyti pateikti neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą, o minėti šie asmenys privalo jį pateikti.“

 

Dėl neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo formuluotės patikslinimo Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalies – žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 1.4.

 

Dėl neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo formuluotės patikslinimo Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalies – žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 1.8.

 

Pritarti.

 

4.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2024-06-12

3

(30)

 

 

(9)

 

 

Argumentai: atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą Nr. 2, Seimo nario J. Džiugelio pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė, taip pat redaktorių pastabas, siūlome patikslinti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 9 dalį.

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 (buvusiu 2) straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

9. Jeigu asmuo, kuriam taikytini šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, priimamas dirbti, atlieka praktiką, stažuojasi, pasitelkiamas savanoriauti, pradeda užsiimti individualia veikla, ar teikti paslaugas ar vykdyti bet kokią kitą veiklą, bet paaiškėja, kad jis pateikė yra pateikęs melagingus ar tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, arba dėl jo priimamas kaltinamasis aktas, kuriuo šis asmuo yra kaltinamas padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, ar įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo šis asmuo yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, ar asmuo, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais:“.

 

Pritarti.

 

5.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2024-06-12

6

 

 

 

Pasiūlymas: atsižvelgiant į Seimo nario J. Džiugelio pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė, taip pat redaktorių pastabas, siūlome pakeisti Projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. 364 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 364 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Fiziniai asmenys, sutinkantys užtikrinti šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte numatytą vaiko laikinąją priežiūrą, pateikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui rašytinį įsipareigojimą užtikrinti vaikui saugią aplinką. Vaiką laikinai prižiūrinčiu asmeniu negali būti asmuo, kaltinamas padaręs ar teistas už šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmuo, padaręs šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.“

2. Pakeisti 364 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, pritaikę šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą vaiko laikinosios priežiūros priemonę, nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo vaiko laikinosios priežiūros priemonės pritaikymo dienos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre patikrina, ar vaiką laikinai prižiūrintis asmuo nėra kaltinamas padaręs ar teistas už šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, ar yra padaręs šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Išimtiniais atvejais, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius neturi techninių galimybių patys tiesiogiai patikrinti šią informaciją Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, o skubus informacijos patikrinimas skubiai patikrinti informaciją yra objektyviai būtinas, šiai informacijai patikrinti gali būti pasitelkiami policijos pareigūnai.“ “

 

Pritarti.

 

6.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2024-06-12

10

3

 

 

Pasiūlymas: atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą Nr. 2 ir redaktorių pastabas, siūlome patikslinti Projekto 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Asmenys, šio įstatymo įsigaliojimo metu dirbantys, vykdantys savanorišką veiklą, atliekantys praktiką, besistažuojantys šio įstatymo 2 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat šio įstatymo 2 3 straipsniu keičiamo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, jei darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais, taip pat asmenys, kurie verčiasi besiverčiantys individualia veikla,  vykdantys bet kokią kitą veiklą, ar asmenys, teikiantys paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, jei ši veikla, paslaugos ar juridinių asmenų, kuriems teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais, privalo ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 31 d. gauti neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą. “

Pritarti.

 

7.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2024-06-12

 

 

 

I

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 2, 19, 30, 36, 363, 364, 45 IR 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 366 STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS“

 

Pritarti.

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirta pranešėja: Paulė Kuzmickienė, Rima Baškienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                                       (Parašas)                                                          Paulė Kuzmickienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja A. Kazlauskienė



[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/6ddf37504da211ee8e3cc6ee348ebf6d?jfwid=-5hqymhktk