PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2234 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1377
2022-05-04
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
str. |
str. d. |
p. |
||
1. |
2 |
22 |
|
Argumentai: Jei skundus, kaip pirma instancija, turėtų nagrinėti apygardos teismai, o skundus dėl jų priimtų nutarčių nagrinėtų Lietuvos apeliacinis teismas, tai geriau atitiktų teismų instancinę sąrangą bei funkcijas (Lietuvos apeliacinis teismas yra išimtinai apeliacinė instancija, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – kasacinė instancija, kai pagal siūlomą projektą Lapt iš esmės tampa pirma instancija skundams nagrinėti, o LAT kaip apeliacinė instancija, tuo sudarant aukščiausios grandies teismams nebūdingas funkcijas – bylų nagrinėjimo kaip pirmos instancijos teismui Lietuvos apeliaciniam teismui, o Lietuvos Aukščiausiajam Teismui – apeliacinė funkcija). Skundų nagrinėjimas principu: „apygardos teismas -> Lietuvos apeliacinis teismas“ iš esmės atitiktų jau dabar galiojančias ir praktikoje puikiai funkcionuojančiais taisykles, numatytas BPK X dalyje, kuri ir apibrėžia skundų nagrinėjimą. Skundų nagrinėjimas apygardos teisme, kurio veiklos teritorijoje yra asmens, dėl kurio sprendžiami kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo teisėtumo ir kiti su tuo susiję klausimai, dera su nenutolusiu nuo žmogaus teisingumo principo užtikrinimu, bei sudaro prielaidas teisingam bylų srautų paskirstymui tarp teismų. Be to, būtent apygardos teismų teisėjai, kurie priima sprendimus dėl kriminalinės žvalgybos sankcionavimo, turi praktinę patirtį ir specialių žinių bei kompetencijų, kurios leistų tokio tipo skundus išnagrinėti efektyviai ir kokybiškai. Taip pat apygardų teismuose yra infostruktūra, leisianti medžiagą gauti iš KŽĮ subjekto saugiu elektroniniu ryšiu. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas užtikrintų vieningos praktikos formavimą. Lietuvos apeliacinis teismas būtų pakankama teisminė instancija, kuri realiai užtikrintų žmogaus teises, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktiką šioje srityje taip pat galėtų formuoti nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, kuriose spręstų ir dėl kriminalinės žvalgybos, jei ji buvo panaudota, teisėtumo, taip pat nagrinėdamas bylas dėl žalos atlyginimo, kurios iki jo ateitų asmenims nusprendus bylinėtis dėl žalos atlyginimo bendra tvarka, jei jų netenkintų Vyriausybės nustatytas jos dydis.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 22 dalį ją išdėstyti taip: „22. Teisėjas –
|
2. |
23 |
4 |
|
Argumentai: Žr. 1 punktą Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 4 dalį ją išdėstyti taip: „4. Asmuo
ar kriminalinės žvalgybos
pagrindinės institucijos vadovas, nesutinkantis su prokuroro sprendimu, gali
per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos paduoti skundą apygardos teismui
|
3. |
23 |
11 |
|
Argumentai: Teismui pripažinus kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimus ir veiksmus neteisėtais, žalos atlyginimo ir žalos dydžio klausimai turėtų būti sprendžiami Vyriausybės nustatyta tvarka, analogiškai kaip sprendžiami žalos atlyginimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymą, t. y. pirmiausia asmuo turėtų kreiptis į kompetentingą instituciją dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka, o nesutikdamas su šios institucijos sprendimu galėtų kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokiu būdu valstybė pačiu operatyviausiu būtų įgyvendintų kuo greitesnį žalos kompensavimo mechanizmą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 11 dalį ją išdėstyti taip: „11.Nustačius,
kad netinkamai vykdant šio įstatymo nuostatas yra pažeistos skundą padavusio
asmens teisės ir laisvės ir (ar) dėl to atsirado neigiamos pasekmės, teismas
gali surengti žodinį procesą, |
4. |
23 |
13 |
|
Argumentai: Žr. 3 punktą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 13 dalį ją išdėstyti taip: „13. Kai teismas pripažįsta kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimus
ir veiksmus neteisėtais,
|
5. |
23 |
15 |
|
Argumentai: Žr. 1 punktą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 15 dalį ją išdėstyti taip: „15. Asmuo,
padavęs skundą ar prašymą, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos,
dėl kurios paduotas skundas, vadovas ir prokuroras |
6. |
23 |
16 |
|
Argumentai: Žr. 1 punktą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 16 dalį ją išdėstyti taip: „16. |
7. |
23
|
17
|
|
Argumentai: Žr. 1 punktą.
Pasiūlymai: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 17 dalį ją išdėstyti taip: „17.
|
8. |
23 |
19 |
|
Argumentai: Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, tik teisėtais būdais gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šios BPK 20 straipsnio nuostatos suponuoja išvadą, kad išimtinai tik bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti dėl byloje esančių duomenų gavimo būdų teisėtumo ir tų duomenų pripažinimo įrodymais. Bet kurio kito teismo, nenagrinėjančio baudžiamosios bylos, procesiniai sprendimai dėl byloje esančių duomenų gavimo būdų teisėtumo ar kitų aspektų įvertinimo kitaip, nei tai numatyta baudžiamojo proceso įstatyme, galėtų būti traktuojami kaip teismo nepriklausomumo principo pažeidimas.
Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 23 straipsnio 19 dalį: „ |
Teikia
Seimo narė
Agnė Širinskienė