PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2234 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1377

2022-05-04

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	2	22		Argumentai: Jei skundus, kaip pirma instancija, turėtų nagrinėti apygardos teismai, o skundus dėl jų priimtų nutarčių nagrinėtų Lietuvos apeliacinis teismas, tai geriau atitiktų teismų instancinę sąrangą bei funkcijas (Lietuvos apeliacinis teismas yra išimtinai apeliacinė instancija, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – kasacinė instancija, kai pagal siūlomą projektą Lapt iš esmės tampa pirma instancija skundams nagrinėti, o LAT kaip apeliacinė instancija, tuo sudarant aukščiausios grandies teismams nebūdingas funkcijas – bylų nagrinėjimo kaip pirmos instancijos teismui Lietuvos apeliaciniam teismui, o Lietuvos Aukščiausiajam Teismui – apeliacinė funkcija). Skundų nagrinėjimas principu: „apygardos teismas -> Lietuvos apeliacinis teismas“ iš esmės atitiktų jau dabar galiojančias ir praktikoje puikiai funkcionuojančiais taisykles, numatytas BPK X dalyje, kuri ir apibrėžia skundų nagrinėjimą. Skundų nagrinėjimas apygardos teisme, kurio veiklos teritorijoje yra asmens, dėl kurio sprendžiami kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo teisėtumo ir kiti su tuo susiję klausimai, dera su nenutolusiu nuo žmogaus teisingumo principo užtikrinimu, bei sudaro prielaidas teisingam bylų srautų paskirstymui tarp teismų. Be to, būtent apygardos teismų teisėjai, kurie priima sprendimus dėl kriminalinės žvalgybos sankcionavimo, turi praktinę patirtį ir specialių žinių bei kompetencijų, kurios leistų tokio tipo skundus išnagrinėti efektyviai ir kokybiškai. Taip pat apygardų teismuose yra infostruktūra, leisianti medžiagą gauti iš KŽĮ subjekto saugiu elektroniniu ryšiu. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas užtikrintų vieningos praktikos formavimą. Lietuvos apeliacinis teismas būtų pakankama teisminė instancija, kuri realiai užtikrintų žmogaus teises, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktiką šioje srityje taip pat galėtų formuoti nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, kuriose spręstų ir dėl kriminalinės žvalgybos, jei ji buvo panaudota, teisėtumo, taip pat nagrinėdamas bylas dėl žalos atlyginimo, kurios iki jo ateitų asmenims nusprendus bylinėtis dėl žalos atlyginimo bendra tvarka, jei jų netenkintų Vyriausybės nustatytas jos dydis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 22 dalį ją išdėstyti taip: „22. Teisėjas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardos teismų pirmininkų įgalioti teisėjai, sankcionuojantys kriminalinės žvalgybos veiksmus ir nagrinėjantys skundus.“
2.	23	4		Argumentai: Žr. 1 punktą Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 4 dalį ją išdėstyti taip: „4. Asmuo ar kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas, nesutinkantis su prokuroro sprendimu, gali per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos paduoti skundą apygardos teismui Lietuvos apeliaciniam teismui. Apygardos teismas Lietuvos apeliacinis teismas turi išnagrinėti skundą per 3 mėnesius nuo skundui nagrinėti reikiamos medžiagos gavimo dienos. Teismo sprendimo nuorašas išsiunčiamas suinteresuotiems asmenims.“
3.	23	11		Argumentai: Teismui pripažinus kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimus ir veiksmus neteisėtais, žalos atlyginimo ir žalos dydžio klausimai turėtų būti sprendžiami Vyriausybės nustatyta tvarka, analogiškai kaip sprendžiami žalos atlyginimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymą, t. y. pirmiausia asmuo turėtų kreiptis į kompetentingą instituciją dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka, o nesutikdamas su šios institucijos sprendimu galėtų kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokiu būdu valstybė pačiu operatyviausiu būtų įgyvendintų kuo greitesnį žalos kompensavimo mechanizmą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 11 dalį ją išdėstyti taip: „11.Nustačius, kad netinkamai vykdant šio įstatymo nuostatas yra pažeistos skundą padavusio asmens teisės ir laisvės ir (ar) dėl to atsirado neigiamos pasekmės, teismas gali surengti žodinį procesą, kurio metu sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, ir į kurį kviečiami suinteresuoti asmenys, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti skundą, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, ir jeigu iš šių asmenų nėra gautas prašymas atidėti teismo posėdį. Kai yra gautas prašymas atidėti teismo posėdį, skundas gali būti nagrinėjamas prašančiajam asmeniui nedalyvaujant, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į teismo posėdį priežastis nesvarbiomis, atmeta šį asmens prašymą. Skundą pateikęs asmuo ar jo atstovas gali būti išklausomi, tačiau jie nesupažindinami su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptintais dokumentais.“
4.	23	13		Argumentai: Žr. 3 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 13 dalį ją išdėstyti taip: „13. Kai teismas pripažįsta kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimus ir veiksmus neteisėtais, išsprendžia žalos atlyginimo klausimą ir žalos dydį dydžio klausimai, žala atlyginama išsprendžiami Vyriausybės nustatyta tvarka.“
5.	23	15		Argumentai: Žr. 1 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 15 dalį ją išdėstyti taip: „15. Asmuo, padavęs skundą ar prašymą, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, dėl kurios paduotas skundas, vadovas ir prokuroras Lietuvos apeliacinio teismo apygardos teismo nutartį per 1 mėnesį nuo jos gavimo dienos gali apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos apeliacinis teismas turi išnagrinėti skundą per 3 mėnesius nuo skundui nagrinėti reikiamos medžiagos gavimo dienos. Skundas nagrinėjamas šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 dalyse nustatyta tvarka.“
6.	23	16		Argumentai: Žr. 1 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 16 dalį ją išdėstyti taip: „16. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui Lietuvos apeliaciniam teismui paduoti skundą galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme apygardos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos apeliacinis teismas gali nepriimti nagrinėti skundo, jei nustatomos šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatytos aplinkybės.“
7.	23	17		Argumentai: Žr. 1 punktą. Pasiūlymai: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 17 dalį ją išdėstyti taip: „17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.“
8.	23	19		Argumentai: Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, tik teisėtais būdais gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šios BPK 20 straipsnio nuostatos suponuoja išvadą, kad išimtinai tik bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti dėl byloje esančių duomenų gavimo būdų teisėtumo ir tų duomenų pripažinimo įrodymais. Bet kurio kito teismo, nenagrinėjančio baudžiamosios bylos, procesiniai sprendimai dėl byloje esančių duomenų gavimo būdų teisėtumo ar kitų aspektų įvertinimo kitaip, nei tai numatyta baudžiamojo proceso įstatyme, galėtų būti traktuojami kaip teismo nepriklausomumo principo pažeidimas. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 23 straipsnio 19 dalį: „19. Jei yra pagrindo manyti ir kyla abejonių dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisėtumo teisme nagrinėjant administracinę, civilinę ar baudžiamąją bylą, kai baudžiamoji byla nagrinėjama pirma instancija, teismas (teisėjas), atsižvelgdamas į teismų kompetenciją pagal šį įstatymą, gali kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu spręsti, ar nepažeistos šio įstatymo nuostatos.“

Teikia

Seimo narė

Agnė Širinskienė