LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽELDYNŲ ĮSTATYMO NR. X-1241 5, 7, 8, 13, 22 ir 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO ir LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 281 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1.   Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Įgyvendinant dabar galiojančios Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo redakcijos nuostatas, kyla šios problemos:

- Želdynų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be leidimo ar sprendimo galima, kai jie auga elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmenys dėl netikslios informacijos ar klaidingai interpretuodami šią įstatymo nuostatą neteisėtai pašalina saugotinus želdinius, augusius greta energetikos objektų apsaugos zonų;

- įsigaliojus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimams, padidėjo darbo krūvis savivaldybių merams, kuriems priskirta daug želdynų ir želdinių valdymo srities funkcijų, ir kurių vykdymą sunku užtikrinti vienam asmeniui atsižvelgiant į darbo krūvį, užimtumą, nedarbingumą, atostogas ar kitas su darbo organizavimu susijusias aplinkybes;

- dalies Želdynų įstatyme nustatytų želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos skaičiavimo išimčių formuluotės yra netikslios ir sudaro galimybę pertekliniam želdinių šalinimui;

- Želdynų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte, atsižvelgiant į savivaldybių poreikį atkurti šalinamus želdinius, nustatyta teisė spręsti dėl didesnių atkuriamosios vertės įkainių nustatymo savo sprendimu saugotinais paskelbtiems želdiniams. Tokiu būdu Želdynų įstatyme iškeltas tikslas atlyginti savivaldybių patiriamus kaštus pašalintų želdinių atkūrimui, tačiau Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad programos lėšos naudojamos įvairioms aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos priemonėms; atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros priemonėms, atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymo priemonėms; aplinkos monitoringo, prevencinėms, aplinkos atkūrimo priemonėms; visuomenės švietimui ir mokymui aplinkosaugos klausimais ir kitoms priemonėms  t.y. želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos lėšos gali būti panaudojamos veikloms, nesusijusioms su želdinių atkūrimu, tvarkymu ir priežiūra;

- Želdynų įstatymas nenustato pareigos viešinti informacijos apie galiojančius ar sustabdyto galiojimo želdynų projektų rengimo vadovų ir nepriklausomų želdynų ir želdinių ekspertų atestatus, dėl ko želdynų tvarkymą inicijuojančioms institucijoms sudėtinga organizuoti kvalifikuotą želdynų tvarkymą;

- Želdynų įstatyme nustatytas reikalavimas, kad fizinis asmuo, norintis gauti nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatą, privalo turėti praktinio darbo patirtį želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo srityje sudaro prielaidą ekspertais tapti pernelyg žemos kvalifikacijos želdynų priežiūros specialistams;

- iš dalies tarpusavyje nesuderintos kai kurios kitos Želdynų įstatymo nuostatos (dėl priklausomųjų želdynų normos kompensavimo vertikaliaisiais ir stogo želdiniais, dėl dokumentų, kuriais remiantis kuriami priklausomieji želdynai), su Lietuvos Respublikos žemės įstatymu nesuderintas valstybinės žemės valdytojo ir naudotojo sąvokų vartojimas.

Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 7, 8, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) tikslas - patikslinti ir papildyti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo atskirų straipsnių nuostatas, suderinant su kitomis Želdynų įstatymo nuostatomis bei naujai reglamentuojant su želdynų ir želdinių kūrimu, tvarkymu ir apsauga susijusius santykius.

Projekto uždaviniai - papildyti Želdynų įstatymą nuostatomis, įpareigojančiomis tam tikrais atvejais informuoti savivaldybes  apie ketinamus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medžius, patikslinti nuostatą dėl savivaldybėms želdynų ir želdinių valdymo srityje priskirtas funkcijas vykdančių savivaldybių vykdomųjų institucijų,  taip pat pakeisti kitas Želdynų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos apskaičiavimo išimtis ir šios kompensacijos lėšų naudojimą, priklausomųjų želdynų kūrimą, normų nustatymą ir kompensavimą, informacijos apie želdynų projektų rengimo vadovų ir nepriklausomų želdynų ir želdinių ekspertų atestatus pateikimą, nepriklausomų želdynų ir želdinių ekspertų atestavimą, atlikti kitus redakcinius pakeitimus.

2.   Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Simonas Gentvilas, Aistė Gedvilienė ir Romualdas Vaitkus

3.   Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Šiuo metu Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytos funkcijos, kurias tiesiogiai turi vykdyti savivaldybių vykdomosios institucijos.

Želdynų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priklausomieji želdynai kuriami ir tvarkomi vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.

Želdynų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priklausomųjų želdynų norma nustatoma atsižvelgiant į esamą ar numatomą žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), žemės sklype esančių ir projektuojamų pastatų paskirtį. Šioje dalyje taip pat nustatyta, kad priklausomųjų želdynų norma privaloma rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Šioje dalyje nustatyta, kad priklausomųjų želdynų norma gali būti kompensuojama vertikaliuoju pastatų apželdinimu.

Želdynų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be leidimo ar sprendimo galima, kai jie auga elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose.

Želdynų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad želdinių atkuriamosios vertės kompensacija neskaičiuojama, kai saugotini želdiniai yra pažeisti stiebo ir šaknų puvinio arba vabzdžių kenkėjų ar grybinių ligų.

Želdynų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 11 punkte nustatyta, kad želdinių atkuriamosios vertės kompensacija neskaičiuojama, kai saugotini želdiniai auga teritorijoje, kuri naudojama valstybinės reikšmės keliams eksploatuoti, o 12 punkte nustatyta, kad minėta kompensacija neskaičiuojama, kai saugotini želdiniai auga valstybinės ar vietinės reikšmės kelio juostoje ir dėl blogos būklės kelia grėsmę užvirsti ant kelio.

Želdynų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad prašymą dėl leidimo kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia valstybinės žemės valdytojas.

Želdynų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad fizinis asmuo, norintis gauti nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatą, privalo turėti ne mažesnę kaip 5 metų praktinio darbo patirtį želdynų ir želdinių projektavimo ir (ar) priežiūros ir tvarkymo srityje.

Želdynų įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje  nustatyta, kad Aplinkos ministerijos įgaliota institucija raštu įspėja nepriklausomą želdynų ir želdinių ekspertą apie galimą nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą, jei nustato, kad nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas pažeidė želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo ir (ar) kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus.

4.   Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą nustatant, kad šioje dalyje nustatytas funkcijas, be savivaldybių vykdomųjų institucijų gali vykdyti įgalioti savivaldybių administracijų direktoriai. Tai padėtų sumažinti darbo krūvį savivaldybių merams, kuriems priskirta daug funkcijų, ir kurių vykdymą sunku užtikrinti vienam asmeniui atsižvelgiant į darbo krūvį, užimtumą, nedarbingumą, atostogas ar kitas su darbo organizavimu susijusias aplinkybes.

Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 7 straipsnio 2 dalį papildant, kad priklausomieji želdiniai kuriami vadovaujantis ne tik teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, bet ir statinių projektais. Šiuo pakeitimu 7 straipsnio 2 dalies nuostatos suderinamos su Želdynų įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Šis pakeitimas leistų išvengti interpretavimo, kad rengiamuose statinių projektuose priklausomieji želdynai gali būti nenumatomi, jei jie nebuvo suplanuoti teritorijų planavimo dokumentuose.

Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 8 straipsnio 3 dalį patikslinant, kad priklausomųjų želdynų norma nustatoma atsižvelgiant į savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytą teritorijų funkcinį zonavimą. Pakeitimu 8 straipsnio 3 dalies nuostata būtų suderinta su 6 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad želdynų sistema planuojama savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, detalizuojant, kad priklausomųjų želdynų normos gali būti diferencijuojamos pagal minėtuose teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas funkcines zonas. Ši dalis, analogiškai kaip ir 7 straipsnio 2 dalis, papildoma nuostata, kad priklausomieji želdiniai kuriami vadovaujantis ne tik teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, bet ir statinių projektais, atliekami redakciniai pakeitimai.

Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 8 straipsnio 3 dalį nustatant, kad priklausomųjų želdynų norma gali būti kompensuojama ne tik vertikaliuoju pastatų, bet ir (ar) jų stogų apželdinimu. Šiuo pakeitimu būtų ištaisyta klaida suderinant 8 straipsnio 3 dalies nuostatą su Želdynų įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, kurioje nustatyta, kad žaliąsias jungtis sudaro želdynai, pavieniai želdiniai ir vertikaliųjų ir (ar) stogo želdinių visuma. Įsigaliojus šiam pakeitimui, priklausomųjų želdynų norma galėtų būti kompensuojama įrengiant 2 straipsnio 18 dalyje numatytus stogų želdinius, reikalingus pilnavertiškam miestų žaliosios infrastruktūros sukūrimui (pastatų ir aplinkos oro temperatūros mažinimui, kritulių nuotėkio kontroliavimui, žmonių gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimui). Dabar galiojanti nuostata dėl priklausomųjų želdynų normos kompensavimo tik vertikaliaisiais sienų želdynais nesukuria paskatos didinti želdinių kiekio apželdinant pastatų stogus.

Siūloma pripažinti netekusiu galios Želdynų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris numato išimtinius atvejus, kada tik energetikos objektų apsaugos zonose augančius saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima be leidimo ar sprendimo. Šios išimties panaikinimas įstatyme užtikrintų, kad tais atvejais, kai nurodytose teritorijose augantys želdiniai savivaldybių sprendimais yra priskiri saugotiniems želdiniams,  juos ketinant pašalinti būtų reikalingas savivaldybės leidimas. Tuo pačiu siūloma papildyti Želdynų įstatymo 13 straipsnį 10 dalimi, nustatančia reikalavimą medžius, kurių kamieno skersmuo 1,3 metrų aukštyje 12 ar daugiau centimetrų, augančius miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose ir ant pastatų dalių, kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti tik pateikus pranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai. Šiais pakeitimais siūloma spręsti šias problemas: 1) vadovaujantis Kriterijais, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. 206 „Dėl Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ (toliau – Kriterijai), energetikos objektų apsaugos zonose augantys želdiniai yra nesaugotini ir jų šalinimui leidimas nereikalingas, tačiau esama įstatymo nuostata neskatina ieškoti sprendimų išsaugant miestuose savivaldybių sprendimu saugotinais paskelbtų želdinių, augančių energetikos objektų apsaugos zonose; 2) miestuose dėl didelio užstatymo tankio trūksta želdinių, todėl kiekvieno esamo želdinio šalinimas turi būti tiksliai pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Kriterijais, energetikos objektų apsaugos zonose, ant pastatų dalių ar inžinerinių statinių augantys želdiniai Vyriausybės nepriskiriami saugotinais, praktikoje pasitaiko neteisėto saugotinų želdinių šalinimo atvejų klaidingai taikant šią Kriterijų išimtį. Tokio neteisėto želdinių šalinimo būtų galima išvengti Želdynų įstatyme nustatant reikalavimą apie ketinimą šalinti nustatytų matmenų medžius nustatytose augimo vietose pranešti savivaldybės vykdomajai institucijai, kuri informuotų pareiškėją, ar ketinami šalinti medžiai yra saugotini. Toks numatomų šalinti medžių statuso patikrinimas apimtų ne tik energetikos objektų apsaugos zonas, bet visų požeminių inžinerinių tinklų, kurių išsidėstymą želdinių šalinimą planuojantiems asmenims nustatyti yra objektyviai sunkiau, apsaugos zonas, taip pat pastatų dalis.

Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 punktą nustatant, kad želdinių atkuriamosios vertės kompensacija neskaičiuojama, kai saugotini želdiniai pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainiuose nustatytus želdinių būklės vertinimo kriterijus dėl ligų intensyvumo, kenkėjų gausumo ir kamieno (žievės) mechaninio pažeidimo intensyvumo  yra nepatenkinamos arba blogos būklės. Minėti želdinių vertinimo kriterijai detaliai apibūdina želdinių ligų intensyvumo ir kenkėjų gausumo, jų pakenkimo laipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad nedidelio ir vidutinio pakenkimo laipsnio želdiniai, taikant specialias priemones, dar gali būti išsaugoti, jų pašalinimo atveju taip pat turi būti sumokama atkuriamosios vertės kompensacija, diferencijuojama pagal pakenkimo laipsnį. Šis pakeitimas sudarys prielaidas užtikrinti silpnai pažeistų medžių išsaugojimą, nes dabar galiojanti nuostatos formuluotė sudaro paskatą šalinti neatlygintinai visus puvinio, kenkėjų ar grybinių ligų požymių turinčius medžius.

Siūloma pripažinti netekusiu galios Želdynų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 11 punktą, nes jis prieštarauja 13 straipsnio 3 dalies 12 punktui. Šio straipsnio 3 dalies 12 punktas nustato, kad želdinių atkuriamosios vertės kompensacija neskaičiuojama, kai saugotini želdiniai auga valstybinės ar vietinės reikšmės kelio juostoje ir dėl blogos būklės kelia grėsmę užvirsti ant kelio. Ši nuostata suderinama su Želdynų įstatymo 4 straipsnio 5 ir 6 dalyje nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos kompetencija želdynų ir želdinių valdymo srityje. 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų pripažinimas keliančiais pavojų eismo saugai vykdomas susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, Želdynų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 11 punkto nuostata, kad želdinių atkuriamosios vertės kompensacija neskaičiuojama, kai želdiniai auga teritorijoje, kuri naudojama valstybinės reikšmės keliams eksploatuoti, yra netiksli, nes nenurodo Lietuvos Respublikos kelių įstatyme apibrėžtos kelio juostos sąvokos ir nustato galimybę šalinti visus želdinius, nepriklausomai nuo to, ar jie kelia grėsmę.

Siūloma papildyti 13 straipsnio 3 dalį 16 punktu, nustatant, kad želdinių atkuriamosios vertės kompensacija neskaičiuojama, kai želdiniai kertami ar kitaip pašalinami tvarkant botanikos sodus. Atsižvelgiant į tai, kad botanikos sodų veiklos specifika reikalauja nuolat tvarkyti ir atnaujinti savo želdinius, šiuo metu galiojanti pareiga mokėti atkuriamąją vertę prieštarauja botanikos sodų veiklos tikslams.

Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 13 straipsnio 6 dalį nustatant, kad prašymą dėl leidimo kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius savivaldybės vykdomajai institucijai gali teikti valstybinės žemės valdytojas ar naudotojas. Šiuo pakeitimu suderinama Želdynų įstatymo nuostata suderinama su Žemės įstatymo nuostatomis, kurios apibrėžia žemės valdytojo ir žemės naudotojo sąvokas.

Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 13 straipsnio 9 dalį papildant nuostata dėl želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų lėšos naudojimo. Projektu siūloma papildyti įstatymą nuostata dėl siauresnio tikslinio želdinių atkuriamosios vertės kompensavimo lėšų naudojimo viešųjų želdynų ir želdinių apsaugai, priežiūrai ir tvarkymui, želdynų ir želdinių būklės stebėsenai, viešųjų želdynų kūrimui ir želdinių veisimui, želdynų ir želdinių inventorizavimui, atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimui, šių sklypų kadastro duomenų nustatymui ir jų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą, viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizėms atlikti. Toks pakeitimas sudarytų prielaidas atkurti daugiau pašalintų želdinių, didinti viešųjų želdynų plotus.

Siūloma papildyti Želdynų įstatymo 22 straipsnio 4 dalį nuostata, įpareigojančia želdynų projektų rengimo vadovų atestatus išduodančią Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją savo interneto svetainėje skelbti duomenis apie želdynų projektų rengimo vadovo atestatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą. Tokios informacijos pateikimas palengvintų želdynų projektų rengimą inicijuojančioms institucijoms pasitelkti atestuotus projektų rengimo vadovus ar operatyviai sužinoti apie jų atestatų galiojimo sustabdymą.

Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktą nustatant, kad fizinis asmuo, norintis gauti nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatą, privalo turėti ne mažesnę kaip 5 metų praktinio darbo patirtį želdynų ir želdinių projektavimo ir (ar) tyrimų srityje, panaikinant dabar galiojantį reikalavimą dėl praktinio darbo patirties želdinių priežiūros ir tvarkymo srityje. Toks pakeitimas pakeltų asmenų, galinčių pretenduoti į nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto atestatą, kvalifikacijos reikalavimo lygį ir sudarytų prielaidas rengti labiau kvalifikuotas želdynų ir želdinių būklės ekspertizes.

Siūloma papildyti Želdynų įstatymo 24 straipsnio 5 dalį nuostata, įpareigojančia nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto  atestatus išduodančią Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją savo interneto svetainėje skelbti duomenis apie nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto atestatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą. Tokios informacijos pateikimas palengvintų želdynų tvarkymą inicijuojančioms institucijoms pasitelkti atestuotus nepriklausomus želdynų ir želdinių ekspertus ar operatyviai sužinoti apie jų atestatų galiojimo sustabdymą.

Siūloma pakeisti Želdynų įstatymo 24 straipsnio 7 dalį ją detalizuojant ir nurodant daugiau pagrindų, kuriais remdamasi Aplinkos ministerijos įgaliota institucija raštu įspėja nepriklausomą želdynų ir želdinių ekspertą apie galimą nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą, jei nustato, kad nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas pažeidė želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo ir (ar) kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus. Šiuo pakeitimu bus sudarytos prielaidos objektyvesniam sprendimo dėl eksperto kvalifikacijos atestato galiojimo priėmimui, įtraukiant daugiau institucijų, kurių kompetencijai priskiriama želdynų apsauga.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Verslo sąlygoms ir jo plėtrai priimtas įstatymas neigiamos įtakos neturės, nes skatins plėtoti verslą mažinant neigiamą poveikį aplinkai, išsaugant daugiau želdinių ir pasinaudojant gamtos teikiamomis paslaugomis.

8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams

Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Kartu su Projektu teikiamas susijęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti atsakomybę už Projekto 4 straipsnio 7 dalyje siūlomo nustatyti reikalavimo nevykdymą.

10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Projekte nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl Projektas nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.

12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Reikės pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. D1-95 „Dėl Želdynų projektų rengimo vadovo atestato išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. D1-3 „Dėl Nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. D1-694 „Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Įstatymo įgyvendinimui neprireiks valstybės biudžeto lėšų.

14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Nėra gauta.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

„Aplinkos apsauga“, „aplinka“,  „Želdynų atkūrimas“.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.