LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 324
STENOGRAMA
2019 m. rugsėjo 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, labas rytas. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 17 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 95 Seimo nariai.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. rugsėjo 17 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Frakcijos vardu siūlau išbraukti iš darbotvarkės 1-6 klausimą, tai yra Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos. Mes nuogąstaujame, kad, priėmus tas pataisas, daugeliui ligoninių gali iškilti stiprus finansinės situacijos pablogėjimas, galimi jau diskutuoti sprendimai dėl rajono ligoninių uždarymo ir taip toliau. Taip labai subtiliai ir rafinuotai, kai turtas tarsi geru gestu perduodamas pačioms gydymo įstaigoms, bet, deja, nėra kokių nors lydimųjų biudžetinių korekcijų, kurios užtikrintų tam tikro finansavimo padindinimą. Mes manome, kad tas projektas gali būti svarstomas tik kartu su kitų metų biudžetu, tuomet galbūt pamatytume, kad viskas yra gerai.
PIRMININKAS. J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Frakcijos vardu siūlau išbraukti įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3784 – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą.
PIRMININKAS. Koks darbotvarkės klausimas?
J. VARŽGALYS (LVŽSF). 16 valandą.
PIRMININKAS. Juozai, pakartokite dar numerį.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). 2-9 klausimas.
PIRMININKAS. 2-9 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. T. Tomilino 2-9 klausimas. Autoriai prašo išbraukti, gal iš karto galime pritarti bendru sutarimu? Išbraukiame.
R. Juška. Prašom. Prašom kalbėti – įjungta.
R. JUŠKA (LSF). 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko. Frakcijos vardu prašau šitą klausimą…
PIRMININKAS. Ar turite…
R. JUŠKA (LSF). …dėl šio klausimo daryti pertrauką, nes motyvai tokie būtų. Pirma, komisija nėra būtina…
PIRMININKAS. Dabar galima būtų išbraukti, jeigu siūlytumėte išbraukti. Pertraukos galima prašyti tada, kai klausimas jau bus paskelbtas darbotvarkėje.
R. JUŠKA (LSF). Tai siūlau išbraukti, nes motyvas toks būtų. Mano žiniomis, VTEK pirmininkas yra kreipęsis į Apeliacinį teismą ir nėra sprendimo. Mūsų komitetas galėtų pilnai atlikti parlamentinį tyrimą.
Trečias motyvas, įstatymo nauja redakcija įsigalioja nuo sausio 1 dienos. Tai kol mūsų komitetas atliktų parlamentinį tyrimą, taptų neaktualu. Bet svarbiausia, kad mums reikia sulaukti Apeliacinio teismo sprendimo.
PIRMININKAS. Dėkui. (Šurmulys salėje) Norėtumėte reaguoti? (Balsas salėje) Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Tada iš eilės.
R. Juška siūlo išbraukti darbotvarkės 1-3 klausimą – projektą Nr. XIIIP-3734. Motyvas buvo dėl to, kad sulauktume Apeliacinio teismo sprendimo. Kadangi yra siūlymas išbraukti, turime apsispręsti ir balsuoti. Ar norėtumėte pritarti iškart bendru sutarimu? Visi pritaria bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, balsuojame.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 43, prieš – 26, susilaikė 28. Lieka darbotvarkėje.
J. Razma siūlė darbotvarkės 1-6 klausimo – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3511 – svarstymą išbraukti iš darbotvarkės. Balsuojame.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 43, prieš – 29, susilaikė 26. Lieka darbotvarkėje.
Ir dėl 2-9 klausimo, tai yra projekto Nr. XIIIP-3784, jau apsisprendėme bendru sutarimu, kad šis klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės.
Galime pritarti bendru sutarimu visai darbotvarkei? Pritariame.
10.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-3824(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-3824. Svarstymas. Pasisako komitetų atstovai. Kviečiu V. Vingrienę Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę išsakyti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas siūlo pritarti Seimo sesijos darbų programai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Audito komiteto išvadą paskelbti kviečiu Seimo narę I. Šimonytę.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, Audito komitetas svarstė Seimo sesijos darbų programą ir, atkreipdamas Seimo dėmesį į tai, kad įtrauktų teisės aktų projektų gausa vis dėlto nesudaro tinkamų sąlygų išsamiai įvertinti ir tai turi įtakos teisės aktų kokybei, programai pritarė ir pateikė pasiūlymus prioritetą suteikti tiems projektams, kuriais būtų įgyvendinamos Valstybės kontrolės vėluojančios rekomendacijos, būtent Šilumos ūkio įstatymo ir Teismo ekspertizės įstatymo pakeitimai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas V. Ąžuolas paskelbs Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir pritarė šiai programai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ekonomikos komiteto pirmininkas – R. Sinkevičius. Prašau.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, Ekonomikos komitetas, apsvarstęs Seimo rudens sesijos darbų programą, pateikė savo pasiūlymus ir pritarė programai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Europos reikalų komiteto pirmininkas G. Kirkilas. Komiteto išvada.
G. KIRKILAS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Seimo Europos reikalų komitetas rugsėjo 11 dieną apsvarstė Seimo rudens sesijos darbų programos projektą, pasiūlymų mes neturėjome. Atsižvelgdami į tai, kad visi Europos reikalų komiteto pateikti siūlymai į programą įtraukti, pritarėme bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kultūros reikalų komiteto išvadą paskelbs Seimo narys S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komiteto posėdis, vykęs rugsėjo 11 dieną, pritarė Seimo nutarimo rudens sesijos darbų programos projektui Nr. XIIIP-3824 ir komiteto išvadai. Kartu yra pasiūlymas, kreipimasis papildyti Seimo nutarimo projekto 3 skyriaus 9 skirsnį. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaimo reikalų komiteto išvadą paskelbs komiteto pirmininkas A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas apsvarstė minėtą projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą paskelbs D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė rudens sesijos darbų programą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą kviečiu paskelbti R. Šalaševičiūtę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programą, jai pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Kubilienė paskelbs Sveikatos reikalų komiteto išvadą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ projektui. Už balsavo 7, prieš nebuvo, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Dėkoju. Švietimo ir mokslo komiteto išvadą paskelbs Seimo narys E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Švietimo ir mokslo komiteto išvada tokia: už – 5, prieš nebuvo, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą paskelbs A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė mūsų rudens sesijos darbų programą ir jai pritarė bendru sutarimu. Taip pat ir pasiūlymams, kurie buvo pateikti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Užsienio reikalų komiteto išvadą skelbs J. Bernatonis. Ar yra J. Bernatonis? Nėra.
Tada kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą paskelbti G. Burokienę.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė nutarimo projektą. 7 – už, 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Žmogaus teisių komiteto išvadą paskelbs V. Simulikas. L. Talmontas. Prašau.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymo projektą ir pritarė. Balsavimo rezultatai: 3 – už, 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Kas norėtumėte paskelbti Užsienio reikalų komiteto išvadą, nesant čia pirmininko? Paskelbiu aš, kad pasiūlymų nėra, pritarta iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 3 – už, prieš nebuvo, 2 susilaikė. Komitetas taip pritarė. Atskirosios nuomonės taip pat nėra.
Visų komitetų nuomones išgirdome. Diskusija. Diskusijoje dalyvauja Seimo narys A. Sysas. Prašome į tribūną.
A. SYSAS (LSDPF). Labas rytas, kolegos, gerbiamas Pirmininke. Aš suprantu, kad klausimas toks visiems aiškus, kad nėra apie ką diskutuoti. Yra programa, ir viskas. Bet aš norėčiau šiek tiek paprieštarauti. Mes net kreipėmės į Etikos ir procedūrų komisiją, nes valdančiosios daugumos programoje įrašytos tik dvi partijos – Socialdemokratų ir Valstiečių. Net Etikos ir procedūrų komisija… tai yra Teisės departamentas sako, kad čia nieko tokio. Mes nesame daugumoje. Tai aš dabar klausiu, kur mūsų projektai? Jeigu mes dalyvaujame valdančiojoje daugumoje, programą vykdote mūsų, o įstatymų rudens sesijoje tiesiog nematau. Atėjau paprieštarauti, kad jeigu jau programa mūsų bendra, labai norėtųsi, kad sesijos darbe atsispindėtų ir tai.
Jeigu rimtai kalbėtume, rimto darbo dėl gerovės valstybės tikrai pasigendu šitame įstatyme, nors apie tai visi kalba. Vien frakcijos „Lietuvos gerovei“ sukūrimas gerovės daugeliui žmonių nesukurs. Labai norėtųsi matyti tuos darbus realiai vykdomus Seime, bet, ko gero, mes vėl pradedame ne nuo to, kas parašyta programoje, nes jūs nerasite programoje, kad reikia vėl sudaryti keletą komisijų ką nors ištirti. Čia surašyti visai kiti darbai, bet mūsų šiandieninė darbotvarkė po šito klausimo prasideda būtent tuo, kad mes sudarysime komisijas. Mes jau turėjome praktikos – turime ne vieną sudarytą komisiją. Nežinau, kiekvienas gali vertinti rezultatus tų komisijų, bet tikrai žiūrint į pasitikėjimą Seimu, kai kurių partijų reitingus, tai komisijų skaičius yra atvirkščiai proporcingas mūsų reitingams ir partijų reitingams. Aš labai norėčiau, kad mes rimtai į tokius dalykus žiūrėtume, nes neprideda naudos.
Kai kalbame apie tai, kas daugiausia ant liežuvio, kai mes kalbame apie atskirtį ir skurdą, tai tikrai galiu sutikti, kad šioje programoje yra nemažai dalykų, kurie kai kurių grupių sumažins skurdą. Tikrai su tuo sutinku, bet aš negaliu sutikti, kad tai, kas čia parašyta programoje, sumažins atskirtį. Viskas, ką daro šitas Seimas, tai eina į atskirties didinimą, nes turtingi tikrai po tokių įstatymų gyvens dar geriau, turtingiau, gaus dar didesnes pajamas, o tie, kurie gauna mažas pajamas, ir liks su tomis mažomis pajamomis.
Mūsų kalbėjimas apie skurdo ir atskirties mažinimą ir darbai, kurie įrašyti į programą, yra atvirkščiai proporcingi. Labai svarbu tai, kad… dirbu Socialinių reikalų ir darbo komitete, ir vėlgi kaip vienas iš protestų, kodėl Vyriausybės programoje, kurią pasirašė dvi partijos ir iki šiol gyvuoja, yra parašyta dėl darbo užmokesčio.
Vienas iš pažadų, kuris suviliojo rinkėjus, tai yra bazinio dydžio grąžinimas į prieškrizinį lygį, deja, nebus įvykdytas. Rinkimų pažadas įrašytas dviejų partijų programoje. Tikrai negalėčiau pritarti tokiems dalykams, nes kai pasirašėme tą programą, tai visi balsavote už tai, kad šita nuostata būtų įvykdyta.
Žiūrint būtent į šitą skyrių, į Darbo apmokėjimo skyrių, apsiribojama tiktai strategija, kurią kuria Vyriausybė dėl ilgalaikio tvaraus darbo apmokėjimo. Joje nepriimti svarbiausi dalykai, tai yra šaltiniai, kokiais šaltiniais mes tą darbo užmokestį pasieksime iki reikiamo lygio. O šio rudens sesijoje aš randu tik teisėjų atlyginimų didinimą, labai tendencingai, tik vienos kategorijos – teisėjų. Nerandu didinimo kitų socialinių grupių, kurių atlyginimai yra mažesni.
Nežinau, kas ten bus, nes programoje yra labai daug įstatymų, jautrių įstatymų, reikalingų žmonėms, kur yra tiktai parašyta, kad mes juos priimsime. Mes ne vieną kartą šioje salėje diskutavome, kad visgi svarstant programą, jau bent matmenys turėtų aiškūs būti, ką mes darysime, nes matome, kad ekonomikos augimas yra didelis, deja, mes nespėjame paskui ją ir matome, kas įvyko šiais metais dėl biudžeto, pritrūksta kai kurioms sritims. Mes įsirašėme, svarstydami pernai biudžetą, kad galime skolintis kai kurioms sritims, netgi partijoms finansuoti arba vaiko pinigams, ar šiuose įstatymuose nepasikartos tai, ką mes darėme pernai rudenį?
Todėl dar kartą kreipiuosi į jus, prašydamas, kad vis dėlto būtų atsižvelgta į dviejų partijų pasirašytą programą, kurią turi vykdyti dabartinė Vyriausybė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau diskutuoti Seimo narių neužsirašė. Motyvai. Dėl motyvų taip pat Seimo narių neužsirašė.
Kviečiu balsuoti po svarstymo. Paminėsiu, kad į visus pasiūlymus yra atsižvelgta, jie įtraukti į programą.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 62, prieš – 1, susilaikė 35 Seimo nariai. Po svarstymo rudens sesijos darbų programai pritarta.
10.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko ir narių galimų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimų“ projektas Nr. XIIIP-3734(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko ir narių galimų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimų“ projektas Nr. XIIIP-3734. Pateikimas. Pranešėja – G. Burokienė. Prašau. Dėl vedimo tvarkos G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš prašau pertraukos iki kito posėdžio, nes reikia išsiaiškinti, teismui pateiktas skundas. Pateiktas teismui skundas, tai reikia išsiaiškinti, kaip čia bus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar pritariame šiam pasiūlymui atidėti iki kito posėdžio bendru sutarimu? Po pietų, taip. Pritariame.
10.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą“ projektas Nr. XIIIP-3837 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą“ projektas Nr. XIIIP-3837. Yra likęs tik balsavimas. Dėl balsavimo motyvų Seimo nariai jau kalbėjo. Kviečiu balsuoti. J. Jarutis norėjo ką nors kalbėti? Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 77, prieš – 4, susilaikė 12 Seimo narių. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. J. Sabatauskas nori komentuoti. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, nutarimo projektas, kuriuo pavedama NSGK atlikti tyrimą, šiuo atveju kompleksinį tyrimą, tiek dėl Seimo narės I. Rozovos, tiek dėl kitų Seimo narių, iš esmės paveda komitetui tirti tuos pačius Seimo narius, kurie yra komitete. Jeigu teisingai supratau iš vakar dienos forumo, tai kai kurie komiteto nariai galbūt bus nušalinti to paties komiteto.
Dar vienas momentas. Šiame komitete neatstovaujama visoms Seimo frakcijoms. Tikrai minimum dvi frakcijos neturi savo atstovų tame komitete, todėl yra registruotas alternatyvus nutarimo projektas dėl pavedimo atlikti tokį tyrimą laikinajai tyrimo komisijai. Todėl aš prašau pavesti kitam komitetui būti pagrindiniam, nes šis komitetas šiuo atveju bus suinteresuotas, šališki komiteto nariai, plius tikrai bus neskaidru, kai jie svarstys patys dėl savęs, šiuo atveju dėl pavedimo sau tirti. Siūlau pavesti kitam komitetui šį klausimą, Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Viena iš priežasčių, kaip sakiau, mes neatstovaujame visoms frakcijoms, jie bus šališki.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia tas klausimas kažkaip svarstomas labai emocingai, galbūt Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas dėl tų emocijų su kai kuriomis formuluotėmis, kaip sakyti, persistengė. Aš manau, kad dabar visiems aprimus komitetas gali ištaisyti tuos netikslumus, atsisakyti savo narių tyrimų, nes tikrai tai yra antraeilis dalykas. Aš siūlyčiau nesiblaškyti. Aš irgi savo pasiūlymą kurti atskirą komisiją tada atsiimsiu, pasitikėdamas, kad komitetas viską racionaliai išspręs. Kitam komitetui nelabai tiktų, vis dėlto čia nacionalinio saugumo klausimai.
PIRMININKAS. D. Gaižauskas. Prašom.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Aš irgi tiktai noriu papildyti, kad tai dabar nutarimo projektas, ir mes atsižvelgsime į Teisės departamento siūlymus, į išgirstus pasiūlymus Seime. Mes pataisysime šį nutarimo projektą ir tikrai padarysime taip, kad tikrai netirs komitetas pats savęs. Todėl prašau palikti, kad NSGK komitetas būtų pagrindinis.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pasiūlymų nematau. Kadangi pasiūlymas buvo alternatyvus, siūlau alternatyvų balsavimą. Tie, kurie, kaip Seniūnų sueigoje buvo pasiūlyta, nori, kad būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, balsuoja už, tie, kurie mano, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas – balsuoja prieš. Susilaikymo čia būti negali.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 75, prieš – 18. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pagrindinis komitetas lieka Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar reikia papildomo komiteto? (Balsai salėje: „Nereikia!“) Data yra numatoma 19 diena, tai yra ketvirtadienis. Ar suspėsime? Manykime dabar, kad suspėsime. Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju. Klausimas baigtas.
10.32 val.
Kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3360(2), Administracinių nusižengimų kodekso 426, 449, 454, 455, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 4491 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3361(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3360(2). Pranešėjas – Seimo narys Z. Jedinskis. Svarstymas. Zbignevai Jedinski, prašom.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Komitetas svarstė ir pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas projektas, lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 426, 449, 454, 455, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 4491 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3361(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą paskelbs A. Širinskienė. Svarstymas. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas birželio 26 dieną svarstė įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Pritarė patobulintam variantui ir komiteto išvadoms 8 balsais už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu Seimo narį J. Razmą. Ruošiasi E. Gentvilas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad S. Skvernelio Vyriausybė, kad ir ilgokai užtrukusi, vis dėlto identifikavo problemą dėl menkai reglamentuotos pavėžėjų veiklos ir teikiamu projektu siūlo tą problemą spręsti. Išties praėjusios kadencijos pabaigoje, tuometinės Vyriausybės teikimu, pavėžėjų veikla buvo įteisinta labai skubotai ir visiškai neapgalvojus, kokias tai gali sukelti pasekmes, ir dabar jau matome pagal tam tikrus pranešimus, kad tų neigiamų pasekmių yra ganėtinai daug. FNTT skelbia apie pradėtas ar jau užbaigtas bylas, milijoniniai mokesčių nuslėpimai, šešėlis ir taip toliau. Pagaliau pranešimai apie avarijas, kurias padaro pavėžėjas, vežantis keleivį, kai nėra reikalavimų nei dėl stažo, nei dėl automobilio. Iš tikrųjų tą padėtį reikia taisyti. Aš, kolegos, kviesčiau, kad ir koks būtų balsavimas dėl atskirų pasiūlymų dėl tų grynųjų pinigų, vis tiek visiems galiausiai už projektą balsuoti. Na, iki priėmimo, jeigu reikia, dar ką nors bandytume patikslinti, sureguliuoti, kad viskas būtų geriausiu būdu išspręsta.
Šiaip projektu tikrai gana gerai siūloma atskirti tas taksi veiklos ir pavėžėjų veiklos ypatybes. Pavėžėjų veikla yra tokia, kaip buvo sumanyta, dalinimosi ekonomikos išraiška, kai žmogus, turėdamas laisvo laiko, gali papildomai užsidirbti pavėžėdamas. Manau, iš tikrųjų nereiktų palikti kaip dabar yra, kad tai tampa pagrindiniu verslu, tokiu nereglamentuotu verslu, kai iš esmės vykdai taksi veiklą, bet tau jokių reikalavimų. Imi grynuosius pinigus be taksometro, be kasos aparato, jokios darbo laiko apskaitos ir taip toliau, ką jau čia ir kalbėti. Nors ir pavėluotai, reikia reaguoti, nes, kaip žinome, per šitą laiką bankrutavo ne viena taksi bendrovė, kuri bandė dirbti tvarkingai. Na, neįmanoma atlaikyti konkurencijos, esant tokiai nereglamentuotai veiklai. Tikrai taisykime padėtį ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti Seimo narį E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Mieli kolegos, turbūt reikia sutikti su J. Razma, kad čia yra taisytinų dalykų rinkos santykiuose. Šitas įstatymo projektas tikrai ėmėsi tų pataisymų. Reikia pasidžiaugti, kad imtasi. Būta ir visokių dirbtinių sugalvojimų, kliūčių pavėžėjams. Pavyzdžiui, buvo toks siūlymas, kad už sutartą fiksuotą kainą… jeigu sutari, kad važiuosi tam tikrą atstumą už 4 eurus, tai tiek ir turėsi mokėti, nepaisant to, ar dėl kamščių važiuosi trigubai didesnį atstumą, ar sugalvosi išlipti anksčiau laiko, vis tiek mokėsi sutartą fiksuotą kainą. Tokių dalykų atsisakyta. Reikia pasakyti, kad reglamentuojant santykius ir skirtumus tarp taksi ir pavėžėjų verslo pasiekta daug dalykų. Aš buvau susitikęs su lobistais, su registruotais lobistais, atstovaujančiais tiek taksi verslui, tiek pavėžėjų verslui, ir matau šiandien vienintelę rimtą diskusiją, kuri bus, matyt, teikiant pasiūlymus, dėl atsiskaitymo grynaisiais. Tai yra vienas pasiūlymas, draudžiantis atsiskaityti grynaisiais, dėl jo dar balsuosime, bet naudodamasis šia proga išsakysiu savo nuomonę ir tuo klausimu.
2009 metais konservatorių ir liberalų Vyriausybė apčiuopė, kad didelis neskaidrumas yra dėl prekybos turgavietėse. Tada buvo tikrai didelės batalijos dėl kasos aparatų įvedimo turgavietėse. Garbė tai Vyriausybei, kad atlaikė spaudimą ir, matydama šešėlinės ekonomikos apraiškas turgavietėse, vis dėlto ryžosi ir įvedė kasos aparatus. Kodėl aš tą sakau? Tais laikais, 2009–2010 metais, buvo traktuojama, kad šešėlinė ekonomika galimai pavojingiausia, ryškiausia yra turgavietėse. Taksi verslas taip pat neatrodė labai skaidrus, žinome ir ikiteisminius tyrimus, ir nuteistas personalijas. Šita Vyriausybė, S. Skvernelio Vyriausybė, taip pat ieškojo, kur yra galimas šešėlis, ir konstatavo – statybos ir automobilių remontas. Matydama, kad čia galimas didelis šešėlis, ėmėsi įstatyminių pataisų, kurios dabar jau egzistuoja, taip sakant, reglamentuoja tuos dalykus. Šita Vyriausybė neįžvelgė didžiausio šešėlio pavėžėjų rinkoje ir nesiūlė šiuo atveju atsisakyti atsiskaitymų grynaisiais, tačiau kažkas įžvelgia, kad visos Lietuvos problema yra pavėžėjai, ir vienintelis sektorius, vienintelė ekonominė veikla visoje Lietuvoje yra pavėžėjų verslas, kur privaloma atsiskaitymus grynaisiais uždrausti.
Gerbiamieji, ir vienos, ir kitos Vyriausybės pavyzdys parodė, kad mato šešėlinės ekonomikos pavojus kitose sferose, o ne pavėžėjų sferoje. Aš negaliu balsuoti už atsiskaitymų grynaisiais draudimą pavėžėjams, matydamas, kad su taksistais, kur skaidrumo, atrodo, taip pat perteklinio nėra, leidžiama atsiskaityti ir kortelėmis, kitais atsiskaitymo būdais, ir grynaisiais. Štai vienintelis sektorius – pavėžėjų verslas, kur draudžiama atsiskaityti grynaisiais. Tai manęs neįtikina. Aš iš karto pasakau, kad balsuosiu prieš tą draudimą atsiskaitymus grynaisiais įteisinti Lietuvoje vienintelėje ekonominės veiklos srityje. Jeigu tas pasiūlymas nebus priimtas, tada aš balsuosiu už visą įstatymą, kuris daugiau mažiau balansuoja santykius tarp pavėžėjų ir taksi verslo. Tikrai nemanau, kad galutinai. Manau, kad ateityje vėl grįšime prie šito verslo reglamentavimo, bet šitame etape esminis, kertinis klausimas lieka draudimas atsiskaityti grynaisiais. Jis, mano manymu, šiuo metu yra tikrai perteklinis arba nukreiptas tik į vieną verslo rūšį ignoruojant šešėlius kitose mano paminėtose ir vyriausybių įžvelgtose veiklose – turgavietės, automobilių remontas, statybų verslas ir taip toliau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu komiteto pirmininką R. Sinkevičių aptarti pasiūlymų. Pirmasis pasiūlymas yra Seimo nario J. Razmos. Prašau pristatyti. 4 straipsnis, kur pritarta iš dalies komiteto.
J. RAZMA (TS-LKDF). Viskas gerai, tvarka. Aš neprašau balsuoti.
PIRMININKAS. Viskas gerai, tvarka. Dėkoju.
Kitas pasiūlymas – taip pat Seimo nario J. Razmos yra dėl 7 straipsnio.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš čia siūliau, kad būtų numatyta, kad turėtų pavėžėjų automobiliai atskirą valstybinį numerį, bet vėlgi, nenorėdamas dabar komplikuoti projekto eigos, aš suprantu, nes dalis kolegų sakys, kad tai yra galbūt per didelis apsunkinimas, šitoje stadijoje aš neprašau balsuoti. Galbūt iki priėmimo aš sugalvosiu kažkokį švelnesnį variantą, kokį nors specialų ženklą, tai dabar nebalsuokime už tą siūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pritariate komiteto nuomonei.
Kitas pasiūlymas, kurį, manykime, yra dešimt palaikančių Seimo narių, yra Seimo narių A. Bauros, V. Rinkevičiaus, V. Ąžuolo, V. Sinkevičiaus, P. Valiūno ir J. Jaručio. Kas pristato pasiūlymą? A. Baura. Prašau.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, prieš pristatydamas pačią pataisą, aš tiesiog primenu, kad tai, ką ir kalbėjo diskusijoje tiek Eugenijus, tiek gerbiamas Jurgis, tai yra keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais rinkoje veikia dviejų tipų vežėjai – taksi ir pavėžėjai. Riboti atsiskaitymus grynaisiais siūloma tik pavėžėjams. Pasiūlymas argumentuojamas tuo, kad taksi naudojami taksometrai yra licencijuojami priežiūros institucijų, nors pats prietaisas yra metrologiškai patikimas, tačiau taksi, galėdami laipinti keleivius gatvėje, gauti iškvietimus telefonu bei priimti atsiskaitymus grynaisiais, turi gerokai daugiau galimybių neapskaityti vykdomų kelionių. Tai matoma ir praktikoje. Neįjungus taksometro, kelionė niekaip nėra užfiksuojama, priešingai nei pavėžėjimo atveju, priežiūros institucijos neturi galimybių gauti informacijos apie visus taksi vairuotojų priimtus užsakymus. Mokesčių vengimo prevenciją gali užtikrinti tik tinkama apskaita ir kelionės dokumentų išsaugojimas. Kaip jau minėta, pavėžėjimo paslaugas galima gauti tik užsisakant kelionę per programėlę ir sudarant elektroninę sutartį, kuri yra matoma priežiūros institucijoms. Todėl pavėžėjai neturi galimybių vykdyti kelionių, kurių neužfiksuotų programinė įranga, tad siūlymas riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais yra neadekvatus ir pažeidžiantis konkurencinės rinkos sąlygas. Todėl aš su kolegomis siūlau pakoreguoti įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalį ir išbraukti sakinį, kuris skamba taip: „Už suteiktą paslaugą draudžiama atsiskaityti grynaisiais pinigais.“
Dar vienas, mano manymu, svarbus argumentas yra toks. Rankose turiu Lietuvos banko atsakymą į paklausimą ir labai trumpai pacituosiu, jie taip rašo: „Jeigu po diskusijų dėl šio projekto komitete vis tiktai liktų minėta nuostata – draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais – draudžianti atsiskaitymą grynaisiais pinigais pavėžėjų sektoriuje, siekiant nepatekti į sąrašą valstybių, nesilaikančių Europos teisės aktų nuostatų, siūlome dėl minėtos nuostatos bent jau neformaliai gauti Europos Centrinio Banko poziciją dėl poreikio konsultuotis.“
Pabandėme pasižiūrėti, o kaipgi pas mūsų kaimynus šitas draudimas. Pasirodo, nėra aplink nė vienos šalies, kurioje būtų draudžiama…
PIRMININKAS. Laikas!
A. BAURA (LVŽSF). …atsiskaityti grynaisiais pinigais, todėl prašau mūsų kolegas palaikyti šitą pataisą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto komentaras.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiamasis Pirmininke, komitetas apsvarstė ir pritarė pasiūlymui taip pasakydamas, kad už pavėžėjimo paslaugą bus galima atsiskaityti ir grynaisiais pinigais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai dėl pasiūlymo. Motyvai už – Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, man labai įdomus pats klausimo iškėlimas – galima atsiskaityti ar neatsiskaityti tiktai grynaisiais arba vien tik plastikiniais pinigais, kitaip sakant, kortelėmis. Pagal Konstituciją kol kas yra vienodi visi pinigai: tiek grynieji pinigai, kurie yra apyvartoje ir kuriais galima naudotis, tiek plastikiniai pinigai. Pavyzdžiui, Lietuvoje didelė dalis pensininkų gauna pensijas grynaisiais pinigais, jiems atnešama į namus. Tai nereiškia, kad jie negalėtų naudotis, kaip čia prieš tai buvo siūlymas, taksi paslaugomis, nes ten reikia mokėti ne grynaisiais pinigais. Todėl pritariu pono A. Bauros siūlymui ir manau, kad buvo iš tikro protingai padaryta, kad nepritarta šitam siūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Reikia atkreipti dėmesį, kad visų pirma šiuo įstatymu mes įvedame naują prievolę, kad užsakymas pavėžėjams bus galimas tik per elektroninę programėlę, nebebus galima užsisakyti telefonu, kad pavėžėjas pas tave atvažiuotų. Todėl natūralu, kad, užsisakius paslaugą programėle, atsiskaityti programėle yra lygiai taip pat patogu ir nesudaro jokių problemų.
Kalbant apie tai, ar yra šešėlis, ar nėra šešėlio pavėžėjų rinkoje, noriu atkreipti dėmesį, kad pavėžėjų mašinose nėra taksometrų, kurie yra taksi mašinose. Tenka priminti FNTT bylą prieš porą metų, kai didžiausioje pavėžėjų įmonėje buvo atliktos kratos, surastos didelės sumos neapskaitytų grynųjų pinigų. Vėliau buvo įrodyta teisme, kad gauta pajamų ir neapskaityta bemaž 2 mln., iš kurių nesumokėta mokesčių valstybei buvo beveik 0,5 mln. Manau, vien tokios sumos turėtų aiškiai rodyti, kad šešėlis šioje rinkoje yra labai didelis.
Jeigu mes norime, kad pavėžėjai iš tiesų būtų pavėžėjai, o taksi iš tiesų būtų taksi, tai yra tos įmonės, kurios organizuoja vežimus, ir pavėžėjai, tie tikrieji, kurie po darbo paveža kitus žmones, turime aiškiai atskirti šias dvi verslo rūšis ir taikyti joms labai aiškias taisykles.
Man atrodo, tikrai nereikėtų pritarti šiam pasiūlymui, nes jisai sudarys sąlygas ir toliau šešėliui klestėti šioje srityje. Tai yra tikrai labai didelės lėšos, kurios nėra surenkamos į valstybės biudžetą. Mes tikrai neturime galimybių stebėti ir užtikrinti, kad visi duomenys apie užsakymus atkeliaus iki mokesčius surenkančių institucijų.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl šio pasiūlymo. Pritariantieji pasiūlymui balsuoja už.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 74, prieš – 14, susilaikė 8 Seimo nariai. Pasiūlymui pritarta. Motyvai dėl viso projekto. Motyvai už – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nepaisant to, kad nebuvo pritarta tam, kad būtų grynieji pinigai ribojami pavėžėjų rinkoje, šis įstatymas turi kitų labai gerų aspektų, todėl manyčiau, kad reikia pritarti ir skaidrinti šitą situaciją. Šiame įstatyme yra numatyta, kad pavėžėjų veiklos organizatorius, tai yra programėlės turėtojas, privalės deklaruoti pavėžėjų pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Mano nuomone, tai yra vienas iš geriausių pasiekimų. Tokiu pačiu keliu nuėjo ir Prancūzija, kai pavėžėjų pajamos taip pat yra deklaruojamos pavėžėjų veiklos organizatoriaus. Tai, man atrodo, bent jau šitoje srityje skaidrumas bus didesnis.
Tiesiog manau, kad labai svarbus kitas aspektas dar yra, kad išsigrynina, kas yra pavėžėjas ir kas yra taksi, paties iškvietimo būdu. Nes anksčiau būdavo, išsikvieti telefonu, galvodamas, kad pas tave atvažiuos taksi su visais draudimais, kuriuos turi taksi įmonės, tačiau atvažiuodavo pavėžėjai ir tu net negalėdavai žinoti. Šiuo įstatymu yra atskiriama, kad pavėžėjai yra iškviečiami tik elektroninėmis programėlėmis, o taksi įmonės – telefonu. Tai, man atrodo, bent jau tam žmogui, kuris išsikviečia paslaugos teikėją, tikrai bus aiškiau, kas pas jį atvažiuos ir kokią paslaugą jam suteiks. Tai siūlyčiau pritarti šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Glaveckas. K. Glaveckas – motyvai prieš dėl viso. Atsisakote. Dėkoju. Balsuojame dėl viso projekto po svarstymo.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 87, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-3360 pritarta.
Lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3361. Svarstymo stadija. Pasiūlymų nėra gauta. Dėl motyvų Seimo narių neužsirašė. Siūlau pritarti bendru sutarimu. Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
10.53 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 3 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3511(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3511. Pranešėjas – K. Bartkevičius, Sveikatos reikalų komiteto nuomonei pareikšti svarstymo stadijoje. Prašau.
K. BARTKEVIČIUS (LGF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, rugsėjo 11 dieną svarstė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 3 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3511. Už balsavus 7, prieš – 1, susilaikius 3, nuspręsta pritarti komiteto išvadai ir komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą paskelbs Seimo narys Z. Streikus.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė įstatymo projektą ir nusprendė iš esmės pritarti projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu Seimo narį A. Matulą. Ruošiasi D. Kaminskas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiami kolegos, įstatymo tikslas lyg ir būtų kilnus, rašoma, kad siekiama sudaryti teisines prielaidas ilgalaikio turto nusidėvėjimo išlaidas įtraukti į sveikatos priežiūros paslaugos kainą, atitinkamai perskaičiuojant, padidinant asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinius dydžius. Kaip sakiau, kai perskaičiau citatą iš aiškinamojo rašto, tikslas kilnus, bet atlikimas kaip visada yra labai abejotinas, nes sudaromos sąlygos turtą perduoti, o turto nusidėvėjimo įkainis neįskaičiuojamas ir paslaugų įkainis nedidinamas. Vyriausybė lyg ir pritarė, bet rašo, kad per kelerius metus, atsižvelgiant į finansines galimybes, turėtų būti numatyta ta suma, o ta suma reikalinga 54 mln. Aš manau, ką ir minėjo kolega J. Razma, kad teikiant kitų metų biudžetą turėtų šis projektas būti teikiamas kartu ir numatytos lėšos indeksuoti įkainį, nes dabar susidaro tokia įdomi situacija, kad, pavyzdžiui, šiandien lėšos, kurias įstaiga uždirba teikdama paslaugas, gali naudoti tik ligoniams gydyti ir jos negali būti naudojamos, pavyzdžiui, statybos, remonto darbams, įrangai įsigyti. Deja, kaip komitete buvo paminėta, tie dalykai vyksta ir pati Sveikatos apsaugos ministerija, kaip steigėja, nelabai kontroliuoja, bet jeigu mes priimame šitą įstatymo projektą iš esmės papildomai neduodami jokių lėšų įstaigoms, jos įgyja teisę tas lėšas, kurias uždirbo ir kurios turi būti naudojamos pacientams gydyti, naudoti statybos darbams, remonto darbams, įrangai pirkti. Jūs įsivaizduojate, kad situacija teikti kokybiškas paslaugas ženkliai pablogės. Teigiama, kad bus sudarytos sąlygos efektyviau valdyti turtą, ir kaip pavyzdys buvo teikiamas Lietuvos onkologijos institutas, kuris priklauso Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Aš galiu pasakyti pavyzdį, kad prieš kelerius metus man teko aiškintis situaciją, kokią nuomą gauna institutas nuomodamas patalpas farmacinei veiklai – vaistinėms. Pasirodo, kad gaudavo už kvadratą apie 10 eurų, o Pasvalio ligoninė ir poliklinika, nuomodama patalpas, už 1 kv. metrą gaudavo 100 eurų. Skirtumas yra. Ar tas lemia? Aš nežinau, jeigu dabar yra pavyzdžių, kad nekontroliuoja, kaip turtas naudojamas, tai ta pagunda išties bus dar didesnė. Jūs pažiūrėkite, kai kurios didelės įstaigos, ypač Kaune, turi įvairiose rekreacinėse sanatorinėse vietose, kurortinėse vietose, pušynuose nekilnojamojo turto, žemės, o kas draudžia išnuomoti tą žemę daugybei metų, pavyzdžiui, tam tikriems verslininkams. Mes girdėjome, vyksta tam tikri tyrimai, ir matėme, kad kai kurių įstaigų vadovai tiesiog turi labai glaudžius ryšius, turėjo galbūt labai glaudžius ryšius su rimtais verslininkais, „MG Baltic“ ir panašiai.
Man kyla labai didelė abejonė, kad taip skubotai šitą projektą teikia ne Vyriausybė, ne Sveikatos apsaugos ministerija, kuri tada turėtų prisiimti tą atsakomybę, bet teikia atskiri Seimo nariai. Iš esmės kryptis yra teisinga, bet įgyvendinimas yra visiškai netinkamas, tuo labiau kad Sveikatos reikalų komitete Finansų ministerijos atstovai pasakė, kad Finansų ministerija rengia kompleksinį įstatymų projektą, kur visose įstaigose bus šita turto panaudojimo problema sprendžiama kompleksiškai. Dabar, užuot palaukę rudens, kai Finansų ministerija kartu su Vyriausybe pateiks įstatymus, mes skubotai suteikiame teisę įstaigoms iš esmės, kaip sakiau, naudoti tas lėšas statyboms.
Ne paslaptis, kad kai kurių įstaigų vadovai jau tapo ne medikais, bet statybininkais. Man tai kelia labai didelių abejonių, aš labai prašyčiau jūsų susilaikyti, kad šis įstatymo projektas ateitų kartu su biudžetu rudenį sprendžiant ir indeksavimo klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo narį D. Kaminską.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, dar 2010 metais, Valstybės kontrolei atliekant auditą gydymo įstaigose, pritarta ilgalaikio turto nusidėvimo sąnaudų įtraukimui į paslaugų kainą. Tačiau iki šiol neįtrauktos ilgalaikio turto, įsigyto ne gydymo įstaigų, nusidėvimo ir amortizacijos sąnaudos, nors tai sudaro apie 20–25 % sąnaudų.
Gydymo įstaigos nėra didžiosios dalies turto valdytojas ir turtą naudoja panaudos pagrindais. Todėl įtraukti turto nusidėvimo ir amortizacijos sąnaudų į paslaugų kainą pagal tokį turto valdymo modelį nėra galimybės. Todėl kolegų siūlymas tai svarstyti įtraukiant į biudžetą nesudaro teisinių sąlygų, jeigu mes šio įstatymo nepriimame.
Šis įstatymas buvo parengtas pagal analogišką Mokslo ir studijų įstatymą, būtent 87 straipsnį, kuris taikomas valstybiniams universitetams, taip pat analogiškos nuostatos yra Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnyje.
Dėl ko čia dabar vyksta ginčai? Gydymo įstaigos, jeigu taip galima pasakyti, gyvena nuodėmėje – naudoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo pinigus remontui, nes pagal panaudos sutartį „gavo nemokamai“ turtą, bet jam prižiūrėti, drausti ir eksploatuoti reikalingos lėšos, o tos lėšos yra paimamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo pinigų, kurie turėtų būti naudojami tik gydymui. Remontas, sutikite, nėra draudiminė sritis.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui kilo klausimų dėl to, ar yra specialusis Sveikatos priežiūros įstaigos įstatymas. Jeigu vadovautumės teismų praktika… Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 31 d. nutartyje nurodyta, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas yra specialusis ir būtina vadovautis kaip specialiojo teisės akto normomis.
Taip pat kilo klausimų dėl to, kad Finansų ministerija rengia nuostatas dėl turto valdymo. Būnant ministerijos darbo grupėje, kur buvo diskutuota šiuo klausimu, Finansų ministerija pasakė, kad bus sprendžiama tik apie valstybės turtą, o ne apie savivaldybių turtą, nes paklausus, ar atitinkamos ambulatorijos priežiūra ši kontora užsiims, pasakė, kad ne. Todėl negali būti dvejopų standartų, kai vienos įstaigos bus… tai yra valstybės steigėjai gautų pinigus patikėjimo teise ir gautų didesnius už amortizaciją, o savivaldybės turto gydymo įstaigos šito negalėtų gauti. Taip būtų įvestas chaosas ir diskriminacija.
Komitete taip pat buvo iškeltas klausimas, ar šios gydymo įstaigos priėmus šį įstatymą galės gauti Valstybės investicijų programos, Europos Sąjungos lėšų. Taip, šitas įstatymas nenumato jokių prieštaravimų, kad gydymo įstaigos gautų šiuos pinigus.
Kviečiu visus kolegas palaikyti šį įstatymą, nes pagaliau turėtume žengti žingsnį, kad būtų peržiūrimas sveikatos priežiūros paslaugų įkainis, kad jis būtų sudarytas iš dviejų dedamųjų, tai yra iš gydymo paslaugų ir amortizacinių lėšų, kad mes galėtume įvykdyti Valstybės kontrolės nurodymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonėmis pasikeista. Dabar motyvai po svarstymo. Motyvai už – Seimo narys D. Kaminskas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Aš užleidžiu A. Vinkui.
PIRMININKAS. Gerai. Motyvai už – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, gerai pamenu, kad klausimas dėl turto valdymo esminio principo pakeitimo kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo keliamas jau prieš daugelį metų, o dar anksčiau jis buvo pristatytas ir diskutuojamas ne vienoje konferencijoje, susitikimuose, medikų forumuose atkreipiant dėmesį į tai, kad turto valdymo panaudos teise… atskiria turto savininką nuo turto valdytojo, sukuria daug sunkinančių aplinkybių dėl sprendimo priėmimo, iškreipia paslaugų teikimo tikrųjų sąnaudų vaizdą ir panašiai.
Labai svarbu turbūt tai, kad priėmus sprendimą dėl turto valdymo perdarymo iš panaudos teisės į patikėjimo teisę kartu numatoma spręsti ir amortizacinių atskaitymų įkalkuliavimo į sveikatos priežiūros paslaugų kainą klausimą, kas leistų objektyviau atspindėti jų teikimo kaštus. Praėjusią savaitę svarstant šį klausimą Sveikatos reikalų komitete buvo pasisakoma, kad tai sudarys didesnę galimybę įstaigoms piktnaudžiauti panaudojant PSDF biudžeto lėšas remontams, įrangos įsigijimui ir kitoms investicijoms. Taip, su tuo gal ir reikia sutikti. Norintiems piktnaudžiauti gal ir gali atsirasti didesnės galimybės. Bet, kaip šį komentarą gražiai apibūdino Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė A. Kubilienė, negalime stabdyti pažangesnių sprendimų vien todėl, kad apsisaugotume nuo rizikos juos galimai pažeisti.
Tik norėčiau atkreipti dėmesį. Jei ši įstatymo pataisa būtų priimta, reikėtų labai atsakingai atsižvelgti į keletą momentų, gal ir į tai, ką sakė ir ponas A. Matulas, ir kiti.
PIRMININKAS. Laikas!
A. VINKUS (LSDDF). Perdavus turtą patikėjimo teise ir į paslaugų įkainį įskaičiavus amortizacinius atskaitymus vis tik reikia padaryti viską, kad nebūtų nutrauktas investicijų finansavimas per Valstybės investicijų programą.
PIRMININKAS. Laikas!
A. VINKUS (LSDDF). Šiuo atveju labai svarbu, kad nenukentėtų sveikatos sektorius, savo noru prarasdamas šias valstybės biudžeto lėšas. Todėl būtina atsakingai apgalvoti pereinamojo laikotarpio ypatumus, nes sveikatos priežiūros įstaigoms prireiks nemažai laiko. Ir iš Valstybės investicijų programos visais atvejais turėtų būti finansuojamas labai brangios įrangos įsigijimas…
PIRMININKAS. Laikas!
A. VINKUS (LSDDF). …ir strategiškai svarbių objektų statyba. Linkiu priimti teigiamą sprendimą – balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – Seimo narė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai jaučiuosi labai keistai ragindama balsuoti prieš, kadangi tiek sveikas protas, tiek apskaitos logika sako, kad turtas turi būti apskaitomas tame balanse, kur jis yra faktiškai naudojamas. Mes visi žinome, kad yra ilgametė problema, kai sveikatos įstaigų turtas kabo Sveikatos apsaugos ministerijos balanse, nors tuo turtu naudojasi gydymo įstaigos. Ir taip išeina, kad mes turime kelias aukles ir vaiką be galvos todėl, kad ta įstaiga, kuri naudojasi, turėtų būti labiausiai suinteresuota jį atkurti, juo rūpintis, jį remontuoti ir prižiūrėti, tačiau už tai tarsi yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija, negalinti tokio turto aprėpti.
Bet vis dėlto aš matau kitą problemą, nei tai, apie ką kalbėjo A. Matulas, – kontrolės, panaudojimo klausimus, kad galbūt kas nors kažkokiu turtu pasinaudos nedorai ir nesąžiningai. Aš matau kitą problemą. Pagrindinė problema yra ta, kad sveikas protas tada sakytų, kad visi sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai turėtų būti ne kažkada ateityje, o dabar aiškiai peržiūrėti, kad mes matytume, jog įstaigos išties tiesiai per paslaugų įkainį gaus lėšas, reikalingas apmokėti turto amortizaciją, sukaupti lėšas turtui atkurti. Tai būtų didelė paskata pačioms įstaigoms nepirkti nereikalingos įrangos, kuri paskui yra apdengiama celofanu ir niekieno nenaudojama. Tai išties būtų skaidri ir aiški tvarka. Deja, mes šito nematome.
Dar daugiau. Kiek man yra žinoma, Finansų ministerija nėra nusiteikusi svarstyti papildomų išteklių skyrimo tam, kad įkainiai būtų peržiūrėti, o veikiausiai ir vėl paprašys Sveikatos draudimo fondo prisiimti sau visą fiskalinės drausmės naštą, kad visi balansai sueitų į kažkokį finansų ministro norimą skaičių.
Dėl tos priežasties, nematydama aiškių tolesnių žingsnių, siūlyčiau dabar susilaikyti nuo šito sprendimo priėmimo ir jį svarstyti tik tada, kai matysime biudžeto projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Gerbiami kolegos, turime po svarstymo apsispręsti. Nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-3511.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 60, prieš – 6, susilaikė 23 Seimo nariai. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-3511 pritarta.
11.11 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 16, 23, 27, 28, 29, 54, 62, 64, 65, 73 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3566(2), Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 18, 25, 29, 30, 31, 57, 65, 67, 671, 69, 71, 72, 73, 78 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3567(2), Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 16, 23, 27, 28, 29, 55, 57, 59, 64, 66 ir 68 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3568(2), Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 18, 25, 29, 30, 31, 57, 65, 67, 68, 70, 79 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3569(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3566(2). Svarstymas. Pranešėjas – Seimo narys Z. Streikus. Yra trys lydimieji projektai: Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3567(2) ir Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 kai kurių straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3568(2) ir 1-7.4 darbotvarkės klausimas – Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 kai kurių straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3569(2). Z. Streikus prašomas į tribūną. Svarstymas. Dėl visų projektų prašome kalbėti.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Aš manau, kad dėl visų minėtų Pirmininko projektų. Komitetas visus minėtus projektus svarstė ir nusprendė pritarti komiteto patobulintiems įstatymų projektams ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu visiems keturiems.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė Seimo narys A. Kupčinskas. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, ačiū ir komitetui – bendru sutarimu pritarė visoms pastaboms. Taip pat aš pritariu ir atsižvelgta. Realiai aš tiktai norėjau pakalbėti dėl vieno dalyko. Kaip aš įsivaizduoju, tas informacinis pranešimas atrodytų maždaug taip – jis būtų platinamas visiems rinkėjams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, statuso ir taip toliau, tik tiems, kurie yra neįgalūs, kurių amžius viršija 70, būtų asmeniškai įteikiama, kaip ir iki šiol, o visiems kitiems rinkėjams tiesiog į pašto dėžutes būtų įmetamas toks informacinis lapelis, pranešimas, kad vyksta rinkimai. Aš manau, kad tai komisijų darbą labai palengvintų.
Kitas aspektas, tiktai svarbu, aišku, kad nenukentėtų visų komisijų darbo užmokestis, nes beveik pusę komisijų darbo užmokesčio ir laiko užima ir sudaro būtent tų rinkėjų kortelių nešiojimas, už ką komisijos nariai gauna vos ne pusę darbo užmokesčio. Todėl bus svarbu, kad, kitais metais vykstant Seimo rinkimams, nenukentėtų finansavimas ir to sąskaita, sakykime, dėl palengvėjusio komisijų darbo, jiems nebūtų mažinamas darbo užmokestis.
O galima, sakykim, jų darbo krūvį paskirstyti ir kitaip: geriau organizuoti pačių komisijų darbą, rinkėjų priėmimą, kad nesusidarytų eilės, ir visa kita. Todėl ačiū, kad komitetas šitai iniciatyvai pritarė. Ji gimė iš to, kad pats per šios savivaldos rinkimus buvau stebėtojas ir kartu su komisijos nariais lankiausi Kaišiadorių rajone ir Šilutės rajone, vaikščiojau iki pačių rinkėjų ir neįgaliųjų, kurie virš 70 metų amžiaus. Todėl aš manau, kad ši pataisa tikrai jau yra užsigyvenusi, ir jai turėtume pritarti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo šiems projektams, dėl kurių jokių prieštaravimų nebuvo? Balsuojame? Balsuojame. P. Gražulis pasiūlė balsuoti.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Pritarta po svarstymo visiems projektams. Pakartosiu, projektai Nr. XIIIP-3566, Nr. XIIIP-3567, Nr. XIIIP-3568, Nr. XIIIP-3569.
J. Bernatonis – replika po balsavimo.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mieli kolegos Seimo nariai, jūs siūlote pataisas, rūpinatės, norėdami palengvinti komisijų darbą. Mūsų frakcijos prioritetas yra kitas – mes norėtume, kad žmonės aktyviau dalyvautų rinkimuose, o šios pataisos dar sumažins aktyvumą. Ne komisijoms darbą reikia palengvinti, o pakviesti piliečius atlikti savo pareigą.
11.17 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2304 (svarstymas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-8 klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2304. Svarstymas. Z. Streikus kviečiamas į tribūną. G. Burokienė, prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir siūlo jį atmesti, atsižvelgiant į tai, kad Seimas 2019 m. birželio 27 d. priėmė naujos redakcijos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą, kuris įsigalios 2020 m. sausio 1 d. Jame siekiama tų pačių tikslų kaip ir projektu. Tuo pagrindu teisiniai santykiai jau yra sureguliuoti ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, siūlome pritarti bendru sutarimu šiam atmetimui. Ačiū, pritarta.
11.18 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1253 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1253. Svarstymas. Taip pat G. Burokienė. Prašome.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Atsižvelgdami į tai, kad įstatymo projekto tikslai buvo realizuoti 2019 m. liepos 25 d. priimtame Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, siūlome projektą atmesti. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų Seimo nariai taip pat neužsirašė. Kolegos, galime atmesti bendru sutarimu, pritarti atmetimui? Ačiū. Prašau? (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai, kviečiu balsuoti. Už balsuoja tie, kurie mano, kad reikia pritarti komiteto siūlymui atmesti šį projektą.
Balsavo 79 Seimo nariai: vienbalsiai balsavo už. Projektas atmestas.
Gerbiami kolegos, laiką labai lenkiame, todėl siūlome padaryti pertrauką iki be penkiolikos dvylika. Skanaus visiems. Posėdį tęsime 11 val. 45 min.
Pertrauka
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiami kolegos, maloniai prašau užimti darbo vietas. Laikas, kurį buvome paskelbę pertraukai, baigėsi. 11 val. 45 min. Tęsiame rytinį šios dienos posėdį.
11.45 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3512ES, Darbo kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603, 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3513 (pateikimas)
Pagal eilę darbotvarkės 1-10 klausimas – Lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3512 ir lydimasis šio įstatymo projektas – Darbo kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu, 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3513. Kviečiu V. Čmilytė-Nielsen. Jūs pateiksite abu šiuos įstatymo projektus. Maloniai prašome.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu kartu su kolegomis iš Žmogaus teisių komiteto teikiamą parengtą įstatymo projektą, du įstatymų projektus, tai Lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektus. Įstatymo projektų rengimą paskatino poreikis tobulinti teisinę bazę, skirtą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklai efektyvinti, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vystymuisi ir plėtrai bei ombudsmeninių institucijų veiklos reglamentavimo nuoseklumui užtikrinti. Šių projektų rengimo uždaviniai – diskriminacijos formų sąrašo praplėtimas ir tobulinimas, lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijų didinimas, lygių galimybių kontrolieriaus priimamų sprendimų, atlikus tyrimą dėl diskriminacijos sąrašo, praplėtimas bei skundų nagrinėjimo procedūros tobulinimas. Įstatymų projekte numatytos naujos diskriminavimo formos, jis suderinamas su galiojančiu Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu. Projekte taip pat įtvirtinamos naujos lygių teisių kontrolieriaus funkcijos bei jis yra suderinamas su jau galiojančiais kitais teisės aktais. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pirmoji klausia V. Aleknaitė-Abramikienė. Ruošiasi S. Jovaiša.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Kaip suprantu, įstatymo tekstas gimė ne jūsų komitete, bet Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje. Turbūt neturėtų stebinti institucijų noras save sureikšminti ir išplėsti funkcijas, net jeigu tai daroma arbitraliai. Mane labiausiai nustebino tai, jog projektu siūloma išbraukti iki šiol galiojusią nuostatą, kad šis įstatymas netaikomas šeimos ir privataus gyvenimo srityse. Kadangi siūloma išbraukti, aš suprantu, kad įstatymas, kurio prigimtis buvo siekti lygių galimybių įgyvendinimo viešojoje erdvėje, staiga ims taikytis į asmenų privačią erdvę. Ar jums neatrodo, ypač kaip liberalei, kad toks arbitralus diskriminacijos pagrindų išplėtimas ir įsikišimas į asmens, netgi šeimos gyvenimą šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises ir laisves. Tiesiog siaurina asmens laisvės erdvę, ką jūs galite pasakyti?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už klausimą. Visų pirma jūs visiškai teisingai atkreipėte dėmesį – šis įstatymo projektas, visas paketas yra parengtas ir inicijuotas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, atsižvelgiant į tas praktinio taikymo problemas, su kuriomis jis susiduria, jie susiduria, Žmogaus teisių komitete nuolat bendradarbiaujame su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir atsižvelgiame į jų pastabas.
Dabar tai, ko klausėte. Ne, man, kaip liberalei, kaip tik atrodo, kad diskriminacijai ne vieta nei viešojoje erdvėje, nei privačioje, tačiau čia reikėtų sukonkretinti, ką siūlo. Būtent kalbant apie Lygių galimybių tarnybos švietėjišką veiklą ir lygių galimybių sklaidą, kaip žinoma, tarnyba vykdo socialinius projektus, nukreiptus prieš smurtą artimoje aplinkoje, prieš moterų diskriminaciją, taigi šiuo atveju tos erdvės tikrai dubliuojamos. Aš manau, kad tikrai yra pagrindas pritarti tam siūlomam pakeitimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi S. Gentvilas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama pranešėja, mano klausimas bus, jūs turėsite progą pasakyti, kokios mums žadėtos medžiagos dar nepateikė, kad mes svarstymo metu turėtume visiškai išsamų vaizdą ir kad kolegos neabejotų šio pakeitimo tikslingumu ir tikrumu.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Taip, įstatymo projektas tikrai yra platus, keičiama daug nuostatų. Taigi Žmogaus teisių komitete mes atsižvelgsime. Žinoma, jeigu tokia bus Seimo valia, jei pritarsite po pateikimo, mes atsižvelgsime į visas Teisės departamento pastabas, jį koreguosime pagal tas pastabas ir sieksime geresnio reglamentavimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Viktorija, norėjau pasiteirauti tokiu platesniu klausimu. Čia jūs kalbate konkrečiai apie ombudsmeno veiklos principus ir reguliavimą ir tai ateina iš Europos Sąjungos. Aš prisimenu kažkada laikus, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje buvo visas skyrius dėl lygių galimybių, ką jau kalbėti apie poreikį tokių asmenų ir horizontalios politikos integravimą švietimo srityje, mokyklose ir taip toliau. Dabar mes einame tik didindami kontroliavimo institucijas, nes Europa liepia tą daryti. O kaip bus su visa lygybės politika, kuri iš esmės yra formavimo, proaktyvumo klausimas? Kokia Kanada ištisoms ministerijoms tai padarė valstybiniu klausimu. Kur tai, kodėl to nėra projekte, yra tik kontroliuojančių institucijų įgaliojimų padidinimas? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už gerą klausimą. Iš tiesų platus klausimas ir tikrai pritarčiau tam, kad ir Lietuvoje į kitą lygmenį, kad ir į ministerijos lygmenį pagal Kanados pavyzdį būtų iškeltas lygių galimybių klausimas. Tikriausiai apie tai šiandien galime tik pasvajoti. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad šiame teikiamame įstatymo projekte pagal analogiją su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba tiesiog sulyginamos funkcijos, siekiama iš esmės to paties reguliavimo visiems ombudsmenams, kas iš tiesų yra tikslinga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiama kolege, jūs atsakėte į visus jums užduotus klausimus. Motyvai. A. Armonaitė, prašom. Motyvai už.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Iš tikrųjų, manau, reikalingas įstatymo projektas, jis prisidės prie geresnės žmogaus teisių apsaugos Lietuvoje. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba turi žinių, turi specialistų ir turi kompetencijų, kaip padėti žmonėms, kurie patiria smurtą, patiria diskriminaciją ar kitus pamatinius žmogaus teisių pažeidimus. Kartais jiems trūksta įrankių jiems padėti ir šis įstatymo projektas iš tikrųjų sustiprina pačią tarnybą, sustiprina jos galimybes padėti žmonėms. Mes žinome, kad ne visi gina savo teises, ne visi išdrįsta, ne visi randa savyje stiprybės atsistoti ir pakovoti už save. Bet jeigu bent keletui žmonių tai padės padaryti, man atrodo, šiam įstatymo projektui pritarti tikrai verta. Na, apskritai nuogąstaujantiems apie privačią, apie viešąją erdvę aš noriu pasakyti, kad žmogaus teisės yra nedalomos. Yra visiškai nesvarbu, kur jos yra pažeidžiamos, ar kur nors už uždarų durų ir už užtrauktų užuolaidų, ar tiesiog gatvėje. Taigi kviečiu tiesiog pritarti šiam įstatymo projektui ir padaryti gerą žingsnį dėl žmogaus teisių apsaugos Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašome.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, apie tai, kad šiuo įstatymo projektu bandoma nepagrįstai kištis į šeimos privatų gyvenimą ir į privačią asmens gyvenimo erdvę, aš jau kalbėjau. Jeigu mes kalbame apie smurtą, tai kovai su smurtu mes turime Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kurį reikia įnirtingiau, atkakliau įgyvendinti, bet tai jokiu būdu nėra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kompetencija. Buvau viena iš tų, kurie padėjo kurti šią tarnybą. Buvau kuruojanti Lygių galimybių įstatymo, o ypač Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo, Seimo narė ir puikiai atsimenu tuos tikslus, kuriuos mes sau kėlėme.
O čia yra išbraukiama ne vien nuostata dėl privataus gyvenimo, bet taip pat panaikinama įstatymo netaikymo išimtis religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų įsteigtoms organizacijoms teikiant gaminius, prekes, paslaugas ir panašiai.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad, norint išprovokuoti tam tikrą reakciją, ateis žmonės iš LGBT ir paprašys, pavyzdžiui, kad religinė bendrija jiems iškeptų tortą (aš čia kalbu metaforiškai, remdamasi Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų valstybių pavyzdžiais), tai bus konfliktas. Todėl išbraukti religines organizacijas tikrai nėra jokio pagrindo.
Dar. Kelia didelį susirūpinimą tai, jog Darbo kodekso pataisose atsiranda galimybė darbdaviui primesti darbuotojams savo ideologines nuostatas. Taip jau yra atsitikę Lenkijoje, kai centro „Ikea“ darbuotojas nesutiko išreikšti savo viešo pritarimo LGBT ideologijai, buvo išmestas iš darbo. Įsivaizduokite, mes turime daug investuotojų Lietuvoje, ir puiku…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …ir tegul jie suteikia darbo vietų mūsų žmonėms, bet ar mes norėtume atimti iš savo asmenų Konstitucijos garantuojamas laisves? Laisvę į nuomonės reiškimą, apskritai į sąžinės minčių reiškimo laisvę. Sakyčiau…
PIRMININKĖ. Laikas, kolege.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …institucijų nepagrįstas noras arbitraliai plėsti diskriminacijos formų sąrašą siaurina piliečių teises ir laisves. Todėl…
PIRMININKĖ. Ačiū.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …aš balsuodama susilaikysiu, o jeigu Seimas bus neapdairus ir pritars šito įstatymo projektui, tada teiksiu pataisas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi, kolegos, buvo du įstatymų projektai, maloniai leisiu pasakyti savo argumentus, motyvus ir V. Vingrienei. Prašau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Aš tikrai noriu pasveikinti šio projekto iniciatorius išplėtus Lygių galimybių įstatymo projektą ir suteikus galimybę detalizuoti diskriminacijos aspektus ir kovas su diskriminacija tiek darbo aplinkoje, tiek šeimos aplinkoje. Iš tiesų neturime mes traktuoti taip, kad šeimos gyvenimas privatus, į jį negalima kištis, ir tada šeimoje galima smurtauti prieš sutuoktinius ir pateisinti tai.
Kaip matome, dabartiniai teisės aktai tikrai neužtikrina ir pilnai neveikia, tad reikia tiek pačios aukos apsaugą užtikrinti labiau, tiek iš kitos pusės ir darbo aplinkoje netaikyti diskriminacijos dėl kito asmens. Tarkim, dėl asmens, turinčio vaikų. Dažniausiai diskriminacija sudaroma prieš moteris, kurios augina vaikus.
Aš manyčiau, kad šitas įstatymo projektas tikrai yra geras, mes tikrai turime jam pritarti ir užtikrinti, užkirsti kelią diskriminavimui plačiąja prasme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, tikrai manau, kad dabartinės įstatyminės bazės šiame kontekste pakanka, ir šitos priemonės būtų perteklinės, dėl to raginu susilaikyti ir balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – V. Čmilytė-Nielsen. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Aš tiesiog norėjau replikuoti gerbiamai kolegei, kad vis dėlto tai, ką ji sakė, neatitinka tikrovės, ir šio įstatymo nuostatos nebus taikomos religinių bendruomenių atžvilgiu. Taigi tai yra ne visiškai taip.
Be to, LGBT bendruomenė nėra niekaip ypatingai išskirta šiame įstatyme. Lygiai taip pat jis taikomas ir negalią turinčių, ir rasės, ir lyties, ir tautiniais pagrindais. Taigi labai kviesčiau tiesiog neklaidinti kolegų.
PIRMININKĖ. Ačiū už patikslinimą. Gerbiamieji kolegos, po pateikimo balsuojame dėl Lygių galimybių įstatymo pakeitimo projekto ir lydimojo – Darbo kodekso įstatymo. Jie susiję.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 42, prieš – 1, susilaikė 34. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: dėl Lygių galimybių įstatymo projekto kaip pagrindinis siūlomas Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 12 dieną. Nėra kitų pasiūlymų? Nėra.
Dėl Darbo kodekso įstatymo projekto, lydimojo, kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti taip pat lapkričio 12 dieną. Galime tam pritarti? Pritariame.
Gerbiami kolegos, kadangi buvo išbraukti kai kurie darbotvarkės klausimai ir perkelti vieni į vakarinį posėdį, noriu su jumis pasitarti ir prašyti leidimo. Kolegos siūlo pradėti svarstyti visą Alkoholio kontrolės įstatymo paketą, tai būtų darbotvarkės 2-10 klausimas. Galime? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu sutarti, kad vakarinio posėdžio darbotvarkės 2-10 klausimą ir visus kitus Alkoholio kontrolės įstatymo projektus pradėtume svarstyti šiame, rytiniame, posėdyje.
12.02 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1571 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 2 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1571. Kviečiu M. Adomėną pateikti įstatymo projektą.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, jeigu atsimenate, po alkoholio reklamos draudimo atsirado tokia situacija, kad net ir užsienio leidinių, kurie atkeliaudavo į Lietuvą kaip visiškai šalutinė rinka, būdavo išplėšomi lapai, atsisakoma juos platinti, nes juose buvo kitoms šalims skirta alkoholio reklama. Tai ir paskatino štai šitas pataisas, kurių tikslas yra aiškiau apibrėžti, kas vis dėlto yra alkoholio reklama, kokios yra išimtys, ir kad tai nebūtų taikoma nei užsienio kalbomis leidžiamiems leidiniams, kurių pagrindinė auditorija nėra Lietuvos skaitytojai, nei informaciniams leidiniams. Pavyzdžiui, dabar pagal Alkoholio draudimo įstatymą būtų galima taip pat drausti ir straipsnį apie lietuvių alaus vartojimą XIV amžiuje, nors tai niekaip nėra susiję su alkoholio vartojimo skatinimu, bet pagal dabartinius apibrėžimus, taip, kaip jie yra interpretuojami kontrolės institucijų, deja, pakliūtų į tą patį apibrėžimą. Čia bandoma tiksliau apibrėžti nesiekiant pakeisti pagrindinio tikslo, absoliutaus alkoholio reklamos ribojimo, bet tiesiog civilizuotai nustatyti išimtis. Tai yra informacinio, istorinio, pažintinio, mokslinio, kito pobūdžio leidiniai, kurie neskatina vartoti alkoholio, taip pat egzistuoja ir meno kūriniai, galima įsivaizduoti M. M. Karavadžo „Bakchą“, kuris negalėtų būti rodomas plakate, nes pakliūtų į tą griežtą reguliavimą, ir užsienio leidiniai. Čia pagrindiniai dalykai.
Ir dar buvo tokia keista nuostata, kad tos nuostatos netaikomos įmonių pavadinimams, jeigu jie yra Europos juridiniai subjektai. Bet iš tikrųjų Europos yra labai neapibrėžta nei politinė, nei geografinė sąvoka, todėl iš tiesų siūloma tiesiog išbraukti tą nuostatą ir pasakyti, kad, jeigu juridinio subjekto pavadinime yra žodis „vynum“ ar koks nors panašus, tai nebūtų laikoma alkoholio reklama tų įmonių, kurios, pavyzdžiui, prekiauja ir taip toliau. Tai yra tokios tikslinamojo pobūdžio pataisos. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Keturi Seimo nariai norėtų jūsų paklausti. Gerbiamas Mantai, prašome pasiruošti ir atsakyti. Pirmasis klausia S. Gentvilas. Ruošiasi R. Šarknickas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Mantai, truputį toks teisėkūros klausimas. Šios kadencijos Seimas jau sumušė visų Lietuvos Seimų istoriją – 1 tūkst. 700 priimtų įstatymų. Ir štai išpuola keturios iniciatyvos iš konservatorių keisti Alkoholio kontrolės įstatymą, už kurį 2017 metų pabaigoje jūs patys balsavote. Buvo tik dešimt Seimo narių, išskyrus vienintelį V. Kernagį, kuris nebalsavo. Šiandien keturi konservatoriai, tada M. Navickienės dar nebuvo Seime, šiandien keturi konservatoriai imasi šito įstatymo korekcijos. Ką jūs tada galvojote, balsuodami už tokį įstatymą, 2017 metų pabaigoje? Ačiū.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Jūsų retorika įspūdinga, bet faktų valdymas yra silpnokas, nes šitie keturi įstatymų projektai, jeigu patikrintumėte, yra registruoti labai skirtingu laiku. Pavyzdžiui, mano paties įstatymo projektas yra 2018 metų pradžioje registruotas, jeigu neklystu. Kitaip tariant, jis tik dabar pasiekė savo eilę. Kitaip tariant, čia nėra jokios bangos, tiesiog likę nepateikti įstatymų projektai buvo vienu metu sugrupuoti pagal tematiką ir pristatyti į salę. O ką mes galvojome tuomet, aš negaliu atsakyti už kolegas.
Aš pats galvoju štai ką, kad, viena vertus, prekybos laiko ribojimas yra prasmingas žingsnis, kuris iš tikrųjų sukuria tam tikrą slenkstį vartojimui, bet amžiaus pakėlimas iki 20 metų visų kategorijų gėrimams, mes siūlėme, kad būtų galima tik iki 20 metų alų ir vyną, man atrodo, neracionalu, nes tai nukelia, kaip pasakyti… Anksčiau 18 metų buvo toks natūralus slenkstis, kai žmonės vis dėlto orientuodavosi, laukdavo, kad tada jau galės pradėti vartoti, ir dar stengdavosi laikytis tam tikros ribos. Dabar, supratę, kad 20 metų vis tiek nesulauks, jie tiesiog ignoruoja įstatymą daug dažniau. Kitaip tariant, ta nuostata buvo, aš ją neigiamai vertinau, bet dėl bendro vartojimo ribojimo laiko reguliuojant pardavimo laiką man atrodė, kad kompromisas. Vis tiek balansas yra balsuoti už ir bandyti paskui pataisyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi A. Kubilienė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ar asmeniškai jums dabar trukdo šis įstatymo įsigaliojimas, kuris dabar vyksta?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Asmeniškai man gali trukdyti, jeigu jis bus pradėtas vėl taikyti taip barbariškai ir necivilizuotai, kaip buvo iš pat pradžių, kai buvo draskomi iš užsienio žurnalų puslapiai. Taip, aš esu vienas iš žmonių, kurie skaito užsienio spaudą, ir man atrodo, kad tai yra barbarybė, kai yra tokių informacinių žurnalų kaip „The Spectator“, „The Economist“, „The New Yorker“ puslapiai, kurie tikrai skirti ne Lietuvos auditorijai, jų reklaminis poveikis yra minimalus, nes jie visiškai… netgi tų reklamuojamų objektų Lietuvoje nelabai gali įsigyti, jų puslapiai išdraskomi, žurnalas yra sugadinamas ir taip toliau. Man atrodo, kad suteikti šiek tiek sveiko proto reguliavimui yra visada gerai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Kubilienė. Ruošiasi A. Sysas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, teikdamas savo projektą, jūs rašote, kad alkoholio reklama būtų laikoma tik tokia informacija, kurios pirminė paskirtis yra skatinti alkoholio vartojimą. Norėčiau paklausti, kas yra antrinė ir tretinė ir kitos paskirtys?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Taip, čia dėl formuluotės būtų galima ginčytis, dabar matydamas, kaip teisininkai pažiūrėjo į šią formuluotę, aš sakyčiau, gal reikėtų sakyti, kurios paskirtis yra, ir tai būtų galima iš tikrųjų pataisyti, kurios paskirtis yra skatinti alkoholio vartojimą. Kodėl ankstesnė formuluotė, man atrodo, buvo neracionali? Todėl, kad informacija, susijusi su komercine, ūkine bei finansine veikla, anksčiau skambėjo, kuria skatinama įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Tas „skatinama“ yra labai pavojingas žodis ta prasme, kad, pavyzdžiui, galima įsivaizduoti žmogų, kuris pamatęs Prancūzijos vėliavą pradeda galvoti, štai prancūziškas vynas, gal reikia einant namo įsigyti. Objektyviai tai būtų skatinimas, nors Prancūzijos vėliavos paskirtis nėra skatinti alkoholio vartojimo. Kitaip tariant, kai tai yra… pagal faktą įvairius žmones skatina įvairūs dalykai – asociacijos, aliuzijos ir labai asmeniški dalykai. Kitaip tariant, čia buvo bandoma įvesti šiek tiek tokio aiškumo, kad tai yra informacija, kuri yra skirta skatinti, kuri nėra taip, kad netyčia. Pavyzdžiui, pamatai M. M. Karavadžo paveikslą ir pasigeri paskui, nes ten pavaizduotas Bakchas, spaudžiantis vynuoges. Nedrausite gal to paveikslo, bet pagal tą formuluotę jis patektų prie tos draudžiamos informacijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, priėmus tą įstatymą ir įsigaliojus, kai pasirodė straipsniai apie žurnalų plėšymą, man irgi buvo tikrai neramu, nes tai priminė tamsiausius laikus, kai knygas draudėme, dar ką nors. Bet manau, kad situacija po to kažkiek stabilizavosi. Man klausimas būtų labai konkretus: ar „The New Yorker“, kurio gavote paskutinį numerį su alkoholio reklama, buvo išplėšytas, ar ne? Ir ar buvo tokių atvejų, kai meno kūriniai, kuriuose pavaizduotas vyno gėrimas (knygos ar kita), buvo išimti, uždrausti ar kitaip suvaržytas jų prieinamumas paskutiniu metu? Labai ačiū.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Tada kilo skandalas, tiesiog priminsiu, ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, reaguodamas į tą viešą triukšmą, skandalą, tiesiog nustojo taikyti savo paties atliktą įstatymo nuostatų aiškinimą. Įstatymo nuostatos nepasikeitė. Įstatymo nuostatų aiškinimas irgi nepasikeitė, tiesiog tas departamentas nustojo įstatymą taikyti. Man atrodo, irgi yra ydinga situacija, kai tiesiog dėl kilusio viešo triukšmo įstatymus tam tikrose srityse nustota taikyti.
Kitaip tariant, tai, kad pastaruoju metu žurnalai nėra plėšomi, ir jūs turbūt negalėtumėte paneigti, kad tai buvo daroma, nereiškia, kad mes neturėtume vis dėlto pasiekti tokių įstatymo nuostatų, kurios būtų gana racionalios, grįstos sveiku protu, kad jas taikant nekiltų visokio absurdo. Tai, kad jis nėra taikomas, teisinės valstybės požiūriu irgi nėra gera situacija.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į klausimus. O dabar motyvai. Už – S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Nepaisant to, kad Mantą šiek tiek gal kritikavau, manau, kad reikšminga ir teisinga pastaba. Prisiminkime 2018 metų pradžią, kai įgyvendinančios institucijos pradėjo traktuoti mūsų priimtą įstatymą šariato valstybės įstatymų griežtumu. Tokie išaiškinimai yra labai nekalti ir aš kviesčiau net ir kritiškus žmones dėl tokio liberalizavimo atkreipti dėmesį, kad kalbama apie mokslinę, meninę literatūrą, apie kūrinius, kurie yra pažintinio tikslo, tai nėra susiję su reklama, bent tokią toleranciją įvesti šitiems leidimams ir ypač užsienio spaudai arba spaudai, orientuotai į užsienio piliečius. Kviesčiau labai pritarti šiam mažam, prasmingam liberalizavimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Kubilienė – motyvai prieš.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, klausant jūsų pasisakymo ir skaitant pateiktą medžiagą iš tikrųjų girdėti šios – būtent alkoholio pramonės – manipuliacija argumentais. Man atrodo, visiškai aišku, kad žiūrint į jūsų minėtą paveikslą su vynuogėmis tikrai niekas neskatina vartoti alkoholinių gėrimų. Kolegos, tikrai kviečiu balsuoti prieš, nes tai yra akivaizdi manipuliacija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 2 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1571, kurį ką tik pateikė M. Adomėnas.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 31, prieš – 18, susilaikė 49. Po pateikimo nepritarta.
Gerbiami kolegos, grąžiname tobulinti ar atmetame? Bendru sutarimu grąžiname tobulinti? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas spaudžia mygtuką „už“, mano, kad reikia grąžinti tobulinti, mygtukas „prieš“, „minus“ – atmesti.
Balsavo 90 Seimo narių: už tobulinimą – 47, už atmetimą – 43. Grąžiname tobulinti.
S. Gentvilas – replika po balsavimo.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, M. Adomėnas ir Radvilė registravo projektą būtent tuo metu, kai buvo pradėta plėšyti žurnalus. Tarnyba, kuri kontroliuoja šituos dalykus, sakė: taip sako įstatymas. Bet po to, po tiesioginių valdančiosios frakcijos pirmininko pasisakymų, sveikatos apsaugos ministro pasisakymų, tarnyba pakeitė įstatymo traktavimą. Taip negali būti, kad politikams pasakius arba nepasakius, kaip skaityti, tarnyba pradeda kitaip skaityti tą įstatymą. Man atrodo, savalaikės buvo M. Adomėno ir Radvilės pastabos ir jokių, gerbiama Asta, nebuvo čia paslėptų užmačių, ką nors daryti, nes tai buvo iš karto po Naujųjų metų, po įstatymo įsigaliojimo registruotos pataisos, konkrečiai nukreiptos prieš plėšymą. Kviesčiau neįvesti tiesioginio politinio valdymo įgyvendinančioms institucijoms.
12.16 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3575(3), Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-394 2, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3612(2) (pateikimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu M. Navickienę. Ji pateiks Alkoholio kontrolės įstatymo 16, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3575(3) ir lydimąjį Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3612(2). Prašome, gerbiamoji kolege.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš labai noriu tikėtis, kad mes šiandien galėsime turėti nuoširdžią diskusiją iš esmės, o ne turėti išankstines nuostatas, kaip elgsimės vienų ar kitų įstatymo projektų atžvilgiu. Man atrodo, kad labai svarbu pradėti šią diskusiją ir pradėti ją būtent nuo to, kad tiek aš, tiek mano kolegos, kurie pasirašė įstatymo projektus, tikrai pritariame, kad kovoti su alkoholizmo problema reikia iš esmės. Tai yra labai didelė problema Lietuvoje, tačiau tos priemonės, kurios valstybėje yra naudojamos, kad jos būtų maksimaliai taiklios ir sprendžiančios problemą iš esmės.
Kalbant apie konkrečius mūsų su V. Kernagiu, S. Gentvilu, G. Vaičekausku ir K. Glavecku pataisas, mes sprendžiame tik lauko kavinių klausimą, mugių bei parodų, renginių klausimus, kur dabar būtų apribotas alkoholio prieinamumas ir jis būtų apribotas labai keistu būdu. Pavyzdžiui, kalėdinėse mugėse žmonės vis dar galėtų įsigyti alaus, bet nebegalėtų įsigyti karšto vyno. Tai yra, kad vienai pramonei prekiauti alkoholiu Kalėdų mugėse yra paliekama išlyga, o kitas, tarkime, Lietuvos vyno gamintojas tokios galimybės jau neturėtų. Mes matome tokio nelogiškumo ir savo įstatymo pakeitimu bandome kviesti jus diskutuoti ir paprašyti palaikymo pateikimo stadijoje, kad natūralios fermentacijos… būtent mes einame prie to, kad tik natūralios fermentacijos alkoholio prieinamumas lauko kavinėse ir kituose tokiuose formatuose – mugėse, masiniuose renginiuose, parodose ir lauko kavinėse, nebūtų uždraustas nuo kitų metų sausio 1 dienos.
Dabar apskritai apie alkoholio draudimų paketą, kuris buvo įvestas. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad įsigaliosiantys alkoholio ribojimai iš esmės nekovos su pagrindine problema taip, kaip yra dabar reglamentuota, būtent tie straipsniai, kuriuos mes su kolega keičiame, nes kavinėse ir restoranuose yra suvartojama maždaug tik 12 % viso šalyje išgeriamo alkoholio. Taip pat Vilniaus universitetas yra atlikęs tyrimą, šią vasarą yra išleista studija, kurią naudoja kaip argumentą ir Vilniaus miesto savivaldybė, priėmusi rezoliuciją ir kreipimąsi į mus, Seimo narius, kad didžiausia dalis šalyje suvartojamo alkoholio yra išgeriama namie, kas ir sukelia sunkias socialines pasekmes. Vis dėlto ši problema niekaip nesprendžiama, o nusitaikyta šiuo atveju į lauko kavines, kur suvartojama sąlyginai labai mažas procentas viso šalyje išgeriamo alkoholio. Girtaujantis daug rečiau alkoholį vartoja baruose, restoranuose ir tai nėra esminis alkoholizmo problemos aspektas. Būtent todėl mes šiandien ir siūlome pasižiūrėti į tuos straipsnius atskirai, padiskutuoti apie juos ir straipsnio svarstymo stadijoje surasti geriausią sprendimą nedraudžiant saikingi vartoti natūralios fermentacijos alkoholį lauko kavinėse, mugėse ar paroduose. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji kolege. Nori paklausti aštuoni Seimo nariai. V. Kernagis klausia pirmasis. Ruošiasi A. Matulas.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, aš norėjau paklausti, grįždamas prie to alaus ir karšto vyno. Ar nemanote, kad šiuo atveju galėjo būti palikta spraga alaus pramonei, kai per Kalėdų muges karštas vynas kažkodėl pasidarė blogai, o šaltas alus pasidarė gerai? Kaip jūs čia tai traktuotumėte?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. Aš tikiuosi, kad tai buvo toks gal valdančiųjų labiau, norėčiau tikėtis, neapsižiūrėjimas, palikta spraga ir bendromis jėgomis mes galėsime ją ištaisyti palikdami galimybę prekiauti natūralios fermentacijos alkoholiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Matulas. Ruošiasi A. Sysas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Per mėnesį laiko aplankiau visas Pakruojo rajono seniūnijas, susitikau su seniūnais, kai kur su seniūnaičiais, bendruomenių pirmininkais. Be kitų klausimų, visur teiravausi, kaip su alkoholio vartojimu, kai tie visi draudimai, ypač paskutiniu metu, laiko ribojimas, kainų skirtumas. Tai visi vienareikšmiškai visose seniūnijose sakė ne, kaimuose alkoholio vartojimas nesumažėjo, bet visuose kaimuose, jų manymu, atsirado taškų, kurie prekiauja ne kažkokiu pilstuku, bet ta vadinamąja valstybine, tiktai pirkta kažkur Latvijos pasienyje ir panašiai. Mes kovojome kažkaip naikindami galimybę, mažindami bambalius, atsisakėme po 2,5 litro, uždraudėme prekybą kioskuose, naktinę prekybą ir panašiai. Dabar bandoma uždrausti lauko kavinėse, mugėse ir parodose. Ar jūs pažįstate, ar žinote nors vieną pijoką, kuris prasigeria ir nusigeria būtent sėdėdamas mugėje arba lauko kavinėje, dalyvaudamas parodoje? Ar teko tokių atvejų matyti?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Man asmeniškai neteko, bet nenorėčiau imtis manipuliuoti dabar savo asmenine statistika. Aš tiesiog norėčiau pritarti tam, ką jūs pasakėte, nes lygiai taip pat važinėju po regionus ir girdžiu žmonių atgarsius. Iš tiesų tą patį ir Vilniaus universiteto studija rodo, kad problemos yra kitur. Ne ten, kur žmonės vartoja legaliai įsigytą alkoholį kavinėse, baruose, renginiuose arba Kalėdų mugėse, bet ten, kur, deja, kontrolės mechanizmų šiandien vis dar pritrūksta net ir esant dabartiniam reglamentavimui. Į tai mes taip pat visi bendromis jėgomis galėtume ir turėtume atkreipti didesnį dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Sysas. Ruošiasi R. Šarknickas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, kai jūs kalbate apie mokslininkų studiją, tai reikia pasakyti, kas ją užsakė. Ją užsakė alkoholio pardavėjai. Ponas vienas iš konfederacijos vadovų netgi prasitarė, kad jis labai jautrus, jeigu spintelėje stovi alkoholio. Kai tik eina, tai tada ir traukia įsipilti iš ten. Nemanipuliuokime tyrimais, nes tie tyrimai tokie yra… galima dėl to ginčytis.
Mano klausimas, kodėl pasirinkote būtent tik keletą iš šito įstatymo nuostatų, kurias siūlote išbraukti, jeigu jūsų pozicija, kiek suprantu, reikėtų liberalizuoti alkoholio prekybą? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Mūsų nuomone, šitie aspektai buvo patys nelogiškiausi. O artėjant Kalėdų mugei turbūt norėsis ir karšto vyno jau pajuokaujant joje įsigyti.
Bet, kalbant rimtai, man atrodo, kad tai yra pirmieji žingsniai, dėl kurių mes galime visi kartu diskutuoti, kad būtent parodose, mugėse, lauko kavinėse, kurios neturi stacionarios vietos, mes turėtume žmonėms leisti įsigyti natūralios fermentacijos alkoholio.
Dabar kalbant apie tyrimą. Jis buvo naudotas Vilniaus miesto savivaldybės argumentacijoje ir rezoliucijoje. Aš nesiimu vertinti dėl tyrimo užsakovo, tačiau turbūt ginčytis galima dėl visų pateikiamų mums skaičių ir nuostatų. Tiesiog tokius skaičius mes gavome ir iš Vilniaus miesto savivaldybės. Taip pat, beje, jie pabrėžė, kad įsigaliojus draudimui dėl lauko kavinių turėtų užsidaryti virš 30 lauko kavinių vien tiktai Vilniuje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi S. Gentvilas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Iš dalies aš pritariu kolegai Algirdui dėl pastabos dėl statistikos tyrimų, tačiau mano klausimas būtų iš kito kampo, nes jūs turbūt puikiai taip pat žinote, kad alus ir vynas taip pat gali pražudyti kito žmogaus gyvenimą, ypač vairuojant automobilius, kas iki šiol niekaip neišsprendžiama. Aišku, šiek tiek mažėja šitas dalykas. Tačiau aš noriu paklausti, ar jums yra žinoma, ar turite statistiką, kiek tokių žmonių, kurie vartojo alų, vyną parodose, lauko terasose, kiek tokių prasižengėlių yra vairuotojų, tai yra labai svarbu, nes nuo to priklauso kiekvieno žmogus gyvenimas gatvėje, aikštėje ir taip toliau.
Kitas dalykas, aš iš dalies su jumis sutinku, pritarčiau, kad ne lauko terasos tai lemia, tai, ką jūs dabar norite siūlyti. Aš pasilieku sau šitą klausimą svarstyti ir balsuoti asmeniškai gal kitaip.
PIRMININKĖ. Laikas!
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tačiau noriu paklausti, ar jums žinoma, kiek yra pagautų tokių išgėrusių vairuotojų, išėjusių iš parodų ir lauko terasų?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Noriu atsakyti, kad tokios statistikos neturiu, nesu tikra, ar apskritai būtent tokia yra renkama ir vedama, galima būtų klausti patikslinimo galbūt iš Kelių policijos, tačiau aš abejoju, ar mes turėsime patikimą statistiką ir galėsime vertinti, kurioje vietoje tas alkoholis buvo vartojamas. Jeigu sustabdo kelyje, turbūt neklausia, kurioje vietoje tą alkoholį teko vartoti.
Aš tiesiog galbūt remiuosi tais tyrimais, kurie yra man prieinami, kuriais aš galėjau remtis priimdama sprendimą šiuos projektus registruoti. Tai buvo tai, kad esminis ir didžiausią žalą darantis alkoholio vartojimas vyksta ne kavinėse, bet, deja, buitinėje aplinkoje – ten, kur mes tų žmonių, tų šeimų dažnai ir nematome, todėl negalime joms ir padėti tinkamai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Mazuronis.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiama Monika, norėčiau paklausti apie pliažų kavines. Tokių įstatymų kritikai akcentuoja skęstančiųjų skaičių, ir sveikatos apsaugos ministras įvardino, kad šitas įstatymas veikia prieš skęstančius, nes 61 % šiemet nuskendusių buvo vis dėlto apsvaigę nuo alkoholio. Problemą tikrai turime įvardyti, kad potencialas nuskęsti pavartojus yra didelis. Bet tik 2 iš 78 nuskendusiųjų buvo jūroje, ir pliažo kavinės yra prabangos kavinės, kurios iš tikrųjų rodo, kad masinis jūroje skęstančiųjų žmonių skaičius nėra didžioji problema. Yra būtent tvenkiniuose problema. Kaip žiūrite į kurortų merų įvairiausių partijų atstovų – tiek konservatorių, tiek socialdemokratų, tiek liberalų, tiek B. Markausko, Klaipėdos rajono mero, apeliavimą į Seimą susivokti, kad alkoholio draudimas pliažo kavinėse bus nukreiptas ne į tą publiką? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš tikrai įsiklausau į tuos argumentus, kuriuos sako ir Palangos meras, ir kiti jūsų vardinti žmonės, taip pat ir premjeras S. Skvernelis išreiškė savo poziciją šiais klausimais. Vėlgi mes turime suprasti, kad tai yra didelė tragedija, žmonių netektis yra didžiulė tragedija, tačiau ar tikrai tie žmonės nuskęsta išgėrę keletą gėrimų pliažo kavinėse, man tikrai sukelia labai daug klausimų. Dažniausiai, kaip teigia šaltiniai, atsineštinis alkoholis, vartojamas prie kitų vandens telkinių, ir gali nulemti tas tragiškas baigtis. Ne aplinkybė, ne uždrausta galimybė įsigyti šalia esančioje kavinėje, bet tai, kad alkoholis, dažnai stiprus, atsinešamas, jį vartoja žmonės neatsakingai ir rizikuoja savo gyvybe.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi A. Kubilienė.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkoju. Gerbiama pranešėja, iš tiesų sutinku su jūsų sakomais argumentais, kad, matyt, didžioji dalis tų geriančių vis dėlto prisigeria ne lauko kavinėse, ir tai neturėtų būti alkoholio ribojimą reglamentuojančių teisės aktų koks nors pagrindinis taikinys. Bet nelabai sutinku su jūsų siūlomu sprendimu spręsti šią problemą, nes jeigu mes įvardiname, kad lauko kavinėse išgeriantys žmonės nėra problema, galbūt tada reikėtų taikyti sprendimą visa apimtimi: naikinti bet kokius draudimus lauko kavinėse, mugėse ir panašiai, o ne išskirti kažkodėl būtent natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus. Man asmeniškai atrodo, kad nėra visiškai jokio skirtumo, ar žmogus, atvykęs iš Italijos, Prancūzijos ar, nežinau, Airijos, Bernardinų parke sugalvos išgerti vyno taurę, ar sugalvos išgerti kokią nors dvigubą viskio taurę. Aš asmeniškai čia nematau jokio skirtumo. Mano klausimas būtų, kodėl tą skirtumą matote jūs?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Tikrai svarstymo stadijoje galėsite registruoti siūlymus ir tai daryti. Aš sutinku su dalimi jūsų argumentų, tačiau mūsų siūlymas buvo toks kompromisinis, kad jeigu mes nebedraudžiame vartoti alkoholio, kad jis būtų vartojamas toks, koks yra sveikiausias. Natūralios fermentacijos alkoholis neturi dirbtinių sintetinių priedų, kažkokių papildomų saldiklių, kitų dalykų. Tas sveiko alkoholio, na, kiek tai yra įmanoma, prieinamumas, buvo mūsų pagrindinis argumentas, kodėl mes rėmėmės natūralios fermentacijos alkoholio prieinamumu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi du įstatymų projektai, tai leisime paklausti dar dviem likusiems kolegoms. A. Kubilienė. Ruošiasi A. Kupčinskas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, aš turėjau jums du klausimus, bet vieną klausimą jau uždavė kolega A. Sysas. Ar yra šitie tyrėjai nurodę savo interesus, ar yra deklaravę? Leiskite spėti. Manau, kad ne. Bet aš užduosiu jums kitą klausimą. Pasaulinė sveikatos organizacija yra pasisakiusi, kad alkoholio prieinamumo mažinimas yra vienas iš trijų pagrindinių kertinių instrumentų, mažinantis jo suvartojimą ir pasekmes. Prašau pasakyti, ar jūs esate susipažinusi su šitomis rekomendacijomis? Kodėl, jūsų nuomone, jos negalioja kažkodėl Lietuvai?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ne, aš nemanau, kad jos negalioja Lietuvai, net atvirkščiai, manau, kad jos labai galioja Lietuvai. Su rekomendacijomis buvau susipažinusi. Šiaip priiminėjau sprendimą, ar balsuoti už visą draudimų paketą, labai atsakingai, ir priėmiau tą sprendimą susilaikyti būtent todėl, kad yra labai įvairios alkoholio prieinamumo formos, kurias galima riboti, kurias reikia riboti, jeigu kalbėtume apie paauglius, apie vaikus, kad jie mažiau matytų reklamos ir kitų dalykų. Mes turime ir galime apie tai diskutuoti. Bet kai mes pradedame kalbėti apie tokius dalykus kaip mugės, parodos, kalėdiniai renginiai ar kiti dalykai, man atrodo, kad tai jau šiek tiek prasilenkia su logika, ne su Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis kaip tokiomis, bet su sveika logika ir nuovoka. Aš manau, kad mes turėtume tikrai labai padiskutuoti apie taiklumą taikomų priemonių. O tikslas, aš manau, mūsų visų yra bendras, kad būtų kuo mažiau geriančių ir tragedijas dėl to patiriančių žmonių ir šeimų. Tai dėl to sutinku.
O dėl jūsų klausimo, kuris sutampa su pono A. Syso klausimu, dar kartą pakartosiu, kad apie šitą tyrimą žinau tiek, kiek jo duomenis naudoja Vilniaus miesto savivaldybė, teikdama rezoliuciją mums visiems.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia A. Kupčinskas. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, iš tikrųjų karštai pritariu, ypač dėl karšto vyno kalėdinėse mugėse. Kiek tenka susidurti ir kiek mano empiriniai kalėdiniai tyrimai rodo, tie, kurie negali išgerti karšto vyno kalėdinių mugių metu, paprastai naudoja vadinamąsias liaudiškas fleškutes arba gertuvėles prie širdies. Aš manau, kad mes turime skatinti atsakingą vartojimą, kultūringą. Tikrai šita pataisa vietoje, todėl tikrai palaikyčiau. Tik vienas klausimas, ar ta numatyta data – sausio 1 diena – tikrai optimali? Ši aktualija labiau skirta būtent kalėdinėms mugėms. Galbūt gruodžio 1 diena būtų tinkamesnė?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Iki sausio 1 dienos dar kaip ir to draudimo ribojimo neturime. Svarbu priimti tuo metu, kad neįsigyvendintų tie draudimai, ta draudimų dalis, kuri nebūtinai buvo taikli.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų kolegų klausimus.
Motyvai. V. Kernagis – motyvai už. Prašau.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Aš turbūt pakartosiu, ką sakiau ir prieš metus priimant įstatymo projektą. Aš manau, kad koncentruojamės ne į tuos dalykus, į kuriuos turėtume koncentruotis. Niekas nesako, kad nereikia kovoti su alkoholizmu Lietuvoje, bet 88 % alkoholio yra išgeriama ne restoranuose ir ne kavinėse, o pats didžiausias dėmesys yra skiriamas būtent lauko kavinėms, paplūdimiams ir kitoms vietoms. Aš visiškai pritariu šiam įstatymo projektui, siūlau ir jums pritarti ir koncentruotis į tai, kur iš tikrųjų yra problemų, o ne į tai, kur viskas tiesiog labai gražiai skamba.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, iš tiesų esu prieš šitą įstatymo projektą todėl, kad, mano nuomone, jis tik iš dalies sprendžia esančią problemą. Iš tiesų mes šiandien atrodome gana kurioziškai, kai mes visi pripažįstame, tiek iš kairės, tiek iš dešinės pusės, kiek aš girdžiu šiose diskusijose, tiek iš premjero viešų pasisakymų, kiek teko girdėti, – visi pripažįsta, kad lauko kavinėse išgeriamas alkoholis tiek jo kiekio prasme, tiek prisigėrimo prasme, kiek matyti, nėra problema ir iš tiesų nėra tas taikinys, su kuriuo alkoholį ribojantys teisės aktai turėtų kovoti. Tačiau mes, pripažindami, kad ten nėra problemos, vis tiek įvedame kažkokius ribojimus. Ir tai, ką dabar pasiūlė kolegė, teisingas ribojimo atšaukimas, bet neteisingas ta prasme, kad jis atšaukia tik iš dalies alkoholio ribojimus. Aš kartojausi, kai klausiau pranešėjai pristatant klausimą, aš paklausiu darkart visų čia mūsų susirinkusių. Jūs man atsakykite, koks skirtumas yra tarp žmogaus, Bernardinų sode išgeriančio 150 gramų viskio taurę, ir išgeriančio keturias taures vyno? Galutinio rezultato požiūriu visiškai jokio skirtumo? Tai todėl mes įvedinėjame tokius draudimus ar tokius ribojimus, kurie su sveika logika ir su elementaria argumentacija, mano nuomone, visiškai kertasi. Todėl aš siūlyčiau nepritarti dabar siūlomam įstatymo projektui, tačiau visiems vieningai sutarti, kad mes turėtume pritarti A. Armonaitės siūlomam teisės aktui, kurį ji pristatys vėliau, kur draudimai yra naikinami visa apimtimi, neišskiriant alkoholio rūšių, ar tai būtų natūralios fermentacijos, ar tai būtų nenatūralios fermentacijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, balsuojame. (Balsai salėje) Na, jau paskelbiau, kad balsuojame. Balsuojame.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 46, prieš – 12, susilaikė 43. Po pateikimo nepritarta. Apsisprendžiame. Mygtukas „už“ – grąžiname tobulinti, mygtukas „minus“ – atmetame.
Balsavo 102 Seimo nariai: už tobulinimą – 69, už atmetimą – 33. Grąžiname tobulinti.
12.38 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 pakeitimo įstatymo XIII-394 2, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3760 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3760. Jau A. Armonaitė ateina jį pateikti. Prašome, mieloji kolege.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Išties čia daug tų draudimų būta. Norėčiau paaiškinti, ką aš ketinu keisti. (Triukšmas salėje) Bet dabar P. Gražulis rėkia, kai jis baigs, aš tęsiu.
PIRMININKĖ. Prašau.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Ar jau galiu tęsti?
PIRMININKĖ. Viskas gerai. Atsiprašau P. Gražulio, kad nepastebėjau, kad jis norėjo replikuoti. Gal po šio įstatymo projekto jūsų noras nepraeis. Prašom.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Taigi tęsiu. Kalbama apie draudimą, kuris buvo įtvirtintas 2017 metais su visu Alkoholio kontrolės paketu, kai mes čia, Seime, jį svarstėme. Draudimas kalba apie tai, kad siekiama uždrausti prekiauti silpnais iki 22 laipsnių alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, kurios neturi stacionarios prekybos vietos arba yra nuo jos nutolusios daugiau negu 40 metrų, bei paplūdimiuose. Tai yra dviejų rūšių draudimai: lauko kavinės ir paplūdimiai. Apie tai yra mano įstatymo projektas. Aš siūlau šių draudimų atsisakyti ir tam yra penki pagrindiniai argumentai, kuriais aš noriu su jumis pasidalinti.
Pirma, akivaizdu, čia ir buvo kalbėta, kad tai neproporcingas ir perteklinis draudimas, kuris turės neigiamos įtakos smulkiam kavinių verslui. Štai Vilniaus miesto savivaldybė apklausė savo kavines, ji skelbia labai daug konkursų Vilniaus mieste, kaip žinome, apklausė, ką jūs planuojate daryti, kai įsigalios toks draudimas? Tai dalis kavinių (apie trečdalis) sakė atsisakysime, mes apskritai nedalyvausime konkursuose. Kitos gi sakė, mes mažinsime darbuotojų skaičių. Man atrodo, akivaizdu, jog neigiama įtaka smulkiajam verslui vis dėlto bus.
Antras argumentas. Akivaizdu, kad tai menkina Lietuvos patrauklumą turizmo industrijoje, nes tokios kavinės yra labai sezoniškos, jos veikia vos keletą mėnesių per metus. Tai yra akivaizdžiai su turizmo sektoriumi susijęs verslas, kuris yra aktualus ne tik sostinei, bet ir Klaipėdai, Neringai, Palangai. Mes girdėjome merų pasisakymus. Žinoma, jie tokio draudimo nenori, nes nori, kad jų miestus ir kurortus lankantys turistai turėtų kur leisti laisvalaikį, kad jiems nereikėtų kur nors pasislėpus kopose, palapinėse tą daryti.
Trečias argumentas – tokių smulkių verslų iš tiesų yra nemažai. Paplūdimio ir lauko kavinių daugiausia yra Palangoje – 37, Vilniuje – 30, Klaipėdoje – 18, Neringoje – 10. Ir tai yra tik keletas vietų, kurias aš išvardinau. Lietuvoje yra daugiau kurortų, Lietuvoje yra daugiau vietų, kurioms tokie draudimai iš tikrųjų smūgiuos.
Ketvirtas ir, man atrodo, ypač svarbus argumentas, kurio niekas viešojoje erdvėje neaptaria, yra nesąžininga konkurencija. Kavinės, kurios turi stacionarią prekybos vietą ir turi lauko kavinių, galės prekiauti alkoholiniais gėrimais. Konkursinės, paplūdimio – negalės.
Dabar, gerbiami valstiečiai, dėmesio! Kai jūs išbraukėte visą šią nuostatą, jūs išbraukėte ir nuostatą dėl silpno alkoholio. Tai reiškia, kad tos kavinės, kurios turi stacionarią vietą ir turi lauko kavinę, galės prekiauti ne silpnu alkoholiu iki 22 laipsnių, o ir stipriu alkoholiu. Kitaip tariant, jūs vieniems uždraudžiate prekiauti silpnais alkoholiniais gėrimais, o kitiems leisite prekiauti stipriais alkoholiniais gėrimais, tai yra degtine, pavyzdžiui. Tas yra tiesiog neįtikėtina, aš negaliu patikėti, kad vis dėlto tai buvo priimta.
Penktas argumentas – paplūdimiai. Aš girdžiu nerimą dėl skęstančiųjų. Iš tikrųjų tie, kurie skęsta, labai dažnai yra apsvaigę nuo alkoholio. Tai yra visiška tiesa. Bet jeigu mes pasižiūrėtume, kur tie žmonės skęsta ir nuskęsta, absoliučia dauguma atvejų tai įvyksta ežeruose, kur tokių kavinių nėra. Kurortuose, deja, šiais metais įvyko keletas nelaimių ir tie žmonės, turiu omeny pajūrio kurortus, nebuvo apsvaigę nuo alkoholio. Man labai gaila, kad šiuo skendimo argumentu yra manipuliuojama.
Taigi aš išvardinau penkis pagrindinius argumentus. Aš kviečiu į juos įsiklausyti ir pritarti mano įstatymo projektui atsisakyti galiojančių draudimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašome atsakyti į klausimus. Pirmasis klausia A. Mazuronis. Ruošiasi A. Matulas.
A. MAZURONIS (MSNG). Dėkui. Gerbiama pranešėja, išties pritardamas jūsų siūlomam įstatymo projektui, tą jau minėjau ir anksčiau, aš vis dėlto norėčiau paklausti jūsų apie bendresnį alkoholio vartojimo ribojimo vaizdą. Ar jūs sutiktumėte su tuo, kad valdančioji dauguma, bandydama kovoti su tais 10 % ar 15 % stipriai geriančių Lietuvos Respublikos piliečių, kuriems būdingos alkoholinės psichozės, įvairios kepenų ligos, o mirtingumas, susijęs su alkoholiu, yra gana dažnas dalykas, kovodama su ta visuomenės socialine grupe, iš tiesų taiko savo priemones ne tai grupei, o taiko likusiems 85 % žmonių, kurie normaliai su vaikais atėję pažiūrėti besileidžiančios saulės Palangos paplūdimyje nusiperka vyno taurę, nusiperka, nežinau, pakelį sulčių. Beje, vyno taurė Palangos kavinėje kainuoja 7 eurus, tą neseniai teko pačiam išbandyti, prieš keletą savaičių buvau. Tai yra gana brangus malonumas ir tikrai ne kiekvienas…
PIRMININKĖ. Klauskite, laikas.
A. MAZURONIS (MSNG). Ar sutinkate su tuo, kad kovojama visiškai ne tomis priemonėmis, ne su tuo segmentu, kas yra viešai deklaruojama?
A. ARMONAITĖ (MSNG). Jeigu žmogus serga priklausomybės liga, jam reikia padėti. Tikriausiai dažniausiai jis alkoholį vartos namuose, kaip ir buvo paminėta. Čia mes turime statistikos, jog 12 % viso suvartojamo alkoholio yra kavinėse ir restoranuose suvartojama. Tiems žmonėms reikia padėti, bet iki šiol Lietuvoje yra sunkiai prieinamas gydymas, jeigu turi priklausomybę. Tau reikia laukti ilgas eiles, kad gautum nemokamą gydymą. Dažnas žmogus, kuris sprendžia priklausomybės problemą, gydosi privačiai. Privačias gydymo įstaigas šitas Seimas taip pat, na, engia. O motyvacija, turint priklausomybę, motyvacija gydytis yra, žinote, labai svarbus aspektas. Ji kartais atsiranda, kartais dingsta. Dėl to mums iš karto reikia padėti tiems žmonėms. Šita priklausomybės ligų gydymo reforma stovi vietoje, mindžikuoja ir apie tai nėra nieko.
Antras aspektas irgi yra man fantastiškas – bambaliai ir tie plastikiniai jogurtiniai indeliai, kuriuose yra stiprus alkoholis prekybos centruose pardavinėjamas. Jie iki šiol nėra uždrausti. Buvo prisidengiama, kad reikia notifikuoti Europos Komisiją dėl to. Jeigu aš neklystu, galbūt mane kas nors patikslins, Europos Komisija leidžia tai daryti, bet kažkodėl niekas neskuba spręsti šitų klausimų. Sprendžia dėl miestų, kurortų lankytojų kasdienybės, kišasi ir trukdo smulkiajam verslui. Neadekvati alkoholio kontrolės politika.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Matulas. Ruošiasi E. Gentvilas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, aš drįsčiau jus pavadinti drąsiu žmogumi, nes daugeliui, bent jau iš opozicijos, per trejus metus pasidarė aišku, kad jeigu įstatymo projektas teikiamas nepasitelkus daugumos vieno kito atstovo, tai tolygu pralaimėjimui. Jūs teikiate viena. Nors jūsų tokių kaip ir sąjungininkų gal ir atsirastų. Štai premjeras jau viešai kalba apie tai, kad draudimas lauko kavinėse galbūt yra ankstyvas, ir siūlo atidėti dvejiems metams. Kodėl jūs nepasitelkiate kad ir premjero šitam įstatymo projektui?
Kitas klausimas. Ar vis dėlto nemanote, kad leidimas lauko kavinėse prekiauti ne tik natūralios fermentacijos, bet ir stipriais alkoholiniais dalykais yra perteklinis, nes vis dėlto Vakarų šalyse paprastai prekiaujama alumi, vynu ir tuo viskas baigiasi?
A. ARMONAITĖ (MSNG). Aš ir siūlau iki 22 laipsnių, taip, kaip buvo. Dabar pagal tai, jeigu įsigalios tvarka, kurią priėmė Seimo dauguma 2017 metais, lauko kavinėse ir paplūdimiuose bus uždrausta, o tose, kurios turi stacionarią vietą, bus galima stipriais prekiauti. Bus „puiku“.
Dėl premjero. Tikrai ačiū jam už tokį sveiką protą, kuris drąsiai jį paskleidė viešai Lietuvoje. Gaila, kad Vyriausybė daugiau nieko iš tikrųjų ir nepadarė, čia ir sustojo. Pareiškimas nebuvo palydėtas darbų. Kviečiu diskutuoti Seime galbūt po pateikimo, kuris, tarkime, galimai bus sėkmingas. Tuoj pamatysime. Galėsime komitetuose dar labiau išsiaiškinti.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi S. Tumėnas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Aušrine, o aš drįsčiau jus pavadinti įžūliu žmogumi. Atsistojote, rodote į valstiečių pusę, pasakojate, kokių nesąmonių jie yra pridirbę, ir galiu užtikrinti jus, kad jie šiandien ir toliau kartos tas nesąmones. Jūs atskleidžiate, kokios jų nesąmonės. Pavyzdžiui, kad 65 pajūrio savivaldybių lauko paplūdimių kavinės, o nuskendusių buvo tiktai du ir nė vieno girto. Bet jie vis tiek kovos prieš tas paplūdimio kavines. Dabar žvelgiant į priekį, žinokite, kad tas jūsų projektas negaus palaiminimo. Jį geriausiu atveju leis tobulinti. Ką jūs tobulinsite?
A. ARMONAITĖ (MSNG). Tobulinsime tobulinimą. Sieksiu gal tobulybės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi E. Pupinis.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama kolege, kadangi per pertrauką neradote galimybių padiskutuoti, tai prašau dabar atsakyti. Vis dėlto kokios priežastys lėmė, kad jūs pasirinkote 22 % ribą, ir kiek tai, anot jūsų, taisytų šiuo metu galiojančius kontrolės įstatymus? Ką tik kalbėdama minėjote ir nesąžiningą konkurenciją. Ar draudimas parduoti stipriuosius gėrimus suteikiant privilegiją lengvųjų gėrimų gamintojams irgi prekiauti nebus diskriminacinis, ar jis nepažeis lygių galimybių?
Antra. Ar išgėrus butelį vyno ir stiklinę degtinės, jūsų nuomone, nebus tapatus poveikis? Ar čia nebus irgi gamintojo diskriminacija tada?
A. ARMONAITĖ (MSNG). Kaip suprantu, jūs norėtumėte, kad būtų stiprus… Atsiprašau, implikuoju, galbūt ir ne. Aš pati nesugalvojau tų procentų, jie galiojo iki šiol. Aš tiesiog siūlau palikti silpną alkoholį kaip visose civilizuotose šalyse ir nieko nekeisti. Tiesiog leisti kavinėms veikti, leisti joms samdyti darbuotojus ir nesmūgiuoti Lietuvos turizmo industrijai. Tie laipsniai ne mano sugalvoti, jie tiesiog galioja šiuo metu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, klausia E. Pupinis. Ruošiasi S. Gentvilas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji kolege, iš tiesų turbūt dar priešrinkiminiu laikotarpiu dalyvaudami debatuose daug girdėdavome apie tai, kad vis dėlto pagrindinis dalykas yra propaguoti antialkoholizmą, tai įsivaizdavome kaip socialines tam tikras reklamas, o šiuo metu mes turbūt dalyvaujame tam tikrame šou, kuris vadinamas kova. Žmonėms kova visada patinka. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų kokia nors parlamentine kontrole, kitais teisės aktais daugiau užsiimti antialkoholio propaganda, negu dalyvauti šiame šou renginyje? Ačiū.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju už klausimą. Matote, draudimas yra toks dalykas, kurį tu gali labai garsiai paskelbti, ir jis įvyks per vieną naktį. Tam, ką jūs pasakėte, reikia daugiau pastangų, daugiau politinės valios, daugiau proto, reikia tiesiog visko daugiau.
Aš nesiūlau atsisakyti kokių nors kitokių draudimų, aš tiesiog siūlau palikti taip, kaip yra dabar. Man atrodo, kad tai yra tiesiog adekvatu. Kam lįsti dar į smulkų verslą, jeigu yra tiek daug neartų dirvonų šia tema, kaip ir jūs sakėte, sveikatos gyvensenos propagavimas, priklausomybių ligų gydymas, kiti dalykai, kurių šita valdančioji daugumos nesiima.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Aušrine, jūs čia neatsargiai įvardinote spragą, kad stacionarios kavinės vis dėlto turi teisę prekiauti netgi stipriaisiais alkoholiniais gėrimais tuose pačiuose paplūdimiuose. Tai po įstatymo žalios šviesos pateikimo, aš manau, sugrįš įstatymas dar griežtesnis. Čia mano tokia prognozė. Bet aš norėčiau kito atvejo paklausti. Čia, aišku, beprasmiška ta diskusija matant, kad valdantieji net nesivelia į diskusiją, bet prieš savaitę Šilalės rajono tarybos nario namuose buvo rasta 50 litrų naminės degtinės ir tada partijos pirmininkas R. Žemaitaitis sakė, kad čia greičiausiai savo reikmėms. Taip sakant, yra viena Lietuva, kuri perka šampano taurę už 8–10 eurų paplūdimiuose, yra Lietuva, kur 50 litrų statinę samagono turi savo reikmėms. Kaip jūs įsivaizduojate, ar čia nekovojame su malūnais už tą elito Lietuvą, kuriai jūs atstovaujate, taip sakant…
PIRMININKĖ. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). ..kai likusi Lietuva savo reikmėms tokį kiekį vartoja?
A. ARMONAITĖ (MSNG). Tikrai neadekvatus požiūris, ką jūs kalbėjote. Gal tiktai pažymėsiu, kad, matyt, atstovaujame visi tai pačiai vienai Lietuvai, ir tiesiog labai kviečiu visus nesugriauti to smulkaus verslo, neužkalti langų kavinėse, leisti joms veikti, leisti žmonėms, tiems, kurie renkasi vartoti alkoholį, jį vartoti atsakingai, civilizuotai, sureguliuotai, o ne tiesiog pievose, laukuose, kopose prikrautais krepšiais taros, kurią po to dar iš paplūdimių reikės valyti. Apie tai irgi buvo rašyta žiniasklaidoje, apie tai, rodos, kalbėjo ir gelbėtojai.
Kviečiu pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsakymų laikas baigėsi. Gerbiami kolegos, ačiū A. Armonaitei, motyvai. A. Mazuronis – motyvai už.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išties nenorėčiau pakartoti, bet vis dėlto ramiai reikėtų dar kartelį pabandyti nurodyti ir argumentuoti dėl esamo teisinio reguliavimo absurdiškumo ir to, kad iš tiesų kovodami su alkoholio vartojimu mes kaip tikslą tos kovos rodome į dešinę, bet priemones, kurias taikome, didžiąja dalimi taikome į kairę pusę, visiškai į kitą pusę. Tikrai, ką ir Aušrinė minėjo, mano nuomone, tokie reguliavimai, kai lauko kavinėse yra draudžiama… Jūs man atsakykite, koks skirtumas tarp lauko kavinės ir kavinės, esančios už 15 metrų, perėjus kopas, prie stacionarios kavinės, ar parduotuvės, esančios ten.
Tokiais kartais absurdiškais ir juokingais reikalavimais mes visiškai nepataikome ten, kur mes taikome. Tai yra kalčiausi… Žinote, kai mano kolegos iš užsienio (man praeitoje kadencijoje pakankamai dažnai tekdavo keliauti) išgirsdavo, kokį teisės aktų kiekį mes priimame savo parlamente, visą laiką sakydavo vieną tokį paprastą dalyką, kad parlamentarizme galioja viena paprasta taisyklė, jeigu gali teisės akto nepriimti, tai nepriimk jo. Jeigu nėra problemos ten, kur tu planuoji kažką reguliuoti, nepriimk tokio teisės akto, nes alkoholio ribojimas, alkoholio kontrolė iš tiesų yra labai rimtas dalykas.
Ir priemonės turėtų būti nukreiptos ten, kur yra didelių problemų, o jeigu mes siekiame tik viešųjų ryšių akcijos, o šis pasiūlymas man primena labai panašų pasiūlymą, kai buvo, prisiminkite visi, uždrausta alaus bokalą įsinešti į sporto salę, kur vyksta krepšinio varžybos. Jūs nueikite pažiūrėti, kas dabar vyksta, kai yra draudžiama. Kabo tik iškabos prie įėjimo, o pusė salės sėdi alaus bokalus pasidėję. Ar tokios kovos su alkoholio vartojimu mes siekiame? Man atrodo, kad nei kairė pusė, nei dešinė pusė tokios kovos nesiekia, o mes siekiame pataikyti tiesiai ten, kur iš tiesų skauda.
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas.
A. MAZURONIS (MSNG). Todėl šiandien… Atsiprašau, pirmininke, baigiu. Kas yra šiandien siūloma ir kas galioja, ir ką Aušrinė siūlo pataisyti? Iš tiesų taikoma visiškai ne ten, ir tai man labiau primena viešųjų ryšių akciją, norą parodyti, kaip kovojama, o ne realią kovą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, kad nereikėtų klaidinti Seimo narių dėl konkurencijos, nes paplūdimiuose bus draudžiama ir stacionarioms, ir nestacionarioms kavinėms prekiauti alkoholiu. Noriu priminti, kad svarstydami įstatymo projektą dėl draudimo degalinėse prekiauti alkoholiu ar tai sporto rėmimo, mes iš tikrųjų girdėjome labai panašių argumentų, kad neliks tų degalinių, nebebus Lietuvoje sporto ir kitų dalykų. Tačiau, kaip matote, tie scenarijai nepasikartojo.
Tikrai įdomu, kad didžioji dalis kolegės pateiktų projektų yra nukreipti į pramonę, o ne į sveiką gyvenseną. Tikrai keista, nes kolegė dirba Sveikatos reikalų komitete. Kolegos, kviečiu nepritarti šitam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Apsisprendžiame balsuodami.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 39, prieš – 12, susilaikė 42. Po pateikimo nepritarta. Grąžiname tobulinti ar atmetame? (Balsai salėje) Balsuojame. Mygtukas „plius“ – tobulinti, mygtukas „minus“ – atmetame.
Balsavo 86 Seimo nariai: už tobulinimą – 57, už atmetimą – 29. Grąžiname tobulinti.
Gerbiamieji kolegos, rytinio posėdžio laikas baigėsi. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 81 Seimo narys. Dėkoju už rytinį posėdį. (Gongas)
Kiti Alkoholio kontrolės įstatymo projektai bus svarstomi vakariniame posėdyje, jų liko dar du.
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.