LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO NR. I-1571 19 STRAIPSNIO PAKEITMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Atsižvelgiant į tai, jog Rusijos Federacijos vykdoma atvira karinė agresija prieš Ukrainą turi reikšmingą neigiamą poveikį Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, LR finansų ministerija parengė ir Seimui pateikė Gynybos fondo paketą, kurį sudaro pasiūlymai didinsiantys šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2025–2030 m. laikotarpiui. Reikšmingą dalį Valstybės gynybos fondo pajamų sudaro pajamos, kurios bus gautos iš akcizų.
Pažymėtina, jog Akcizų įstatymo pakeitimo projektais Nr. XIVP-3879 bei Nr. XIVP-3880 siūloma nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2027 m. sausio 1 d. didinti akcizų tarifus, kurie užtikrins papildomus beveik 142 mln. eurų 2025 m., daugiau nei 157 mln. eurų – 2026 m. bei beveik 173 mln. eurų – 2027 m.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų, o LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 metais LRT skirtus valstybės biudžeto asignavimus.
LRT iš valstybės biudžeto skiriami asignavimai kiekvienais metais auga:
· 2020 m. 46,3 mln. Eur;
· 2021 m. 53,79 mln. Eur;
· 2022 m. 55,43 mln. Eur;
· 2023 m. 63,43 mln. Eur;
· 2024 m. 72,88 mln. Eur.
LRT finansavimas 2024 augo beveik 9,5 mln. Eur arba beveik 15% lyginant su 2023 m.
Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus, jog akcizai ateinančiais metais ženkliai augs, LRT pajamų, skiriamų iš valstybės biudžeto augimo tempas gali būti neproporcingas ir tikėtina, viršytų realius asignavimo gavėjo poreikius.
Svarbu pažymėti, kad esant nepalankiai geopolitinei situacijai, manytina, jog valstybės biudžeto lėšomis finansuojama LRT, taip pat solidariai turėtų prisidėti prie Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo stiprinimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog akcizų didėjimo planas taip pat siejamas su Krašto gynybos finansavimu, todėl nebūtų teisinga, jei papildomas pajamų didėjimas iš akcizų tektų ne tik Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo stiprinimui, bet ir LRT.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti papildomą sąlygą susiejančią LRT iš valstybės biudžeto skiriamus asignavimus su bendrojo vidaus produkto augimu. Pažymėtina, jog pritarus siūlomam keitimui, būtų valdomas LRT asignavimų iš valstybės biudžeto ribojimas, lyginant su kitomis valstybės biudžeto lėšomis finansuojamomis įstaigomis.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė LR Seimo narys Mindaugas Lingė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydį sudaro užpraeitais metais faktiškai gautos 1 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamos. Taip pat nustatyta, jog LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 metais LRT skirtus valstybės biudžeto asignavimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galiojantis reguliavimas neriboja LRT skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, atsižvelgiant į
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Pritarus siūlomam Įstatymo tikslinimui, LRT iš valstybės biudžeto skiriami asignavimai būtų susieti su bendrojo vidaus produkto augimu, t.y. LRT iš valstybės biudžeto skiriamų asignavimų kasmetinis didėjimas būtų nuosaikesnis, t.y. skiriant asignavimus LRT, būtų atsižvelgta į bendrojo vidaus produkto augimą, bei būtų solidariai prisidedama prie Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo stiprinimo.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiame atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas Seimo statutas ir įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priimtas Seimo statutas ir įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektai parengti, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų, kurias reikėtų aprobuoti Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje, nevartojamos.
11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, ‑ kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymą įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma.
Priėmus įstatymą būtų sutaupytos valstybės biudžeto lėšos, kurios galėtų būti naudojamos Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo stiprinimui. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Seime yra registruotas Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3841, kuriuo siekiama nustatyti azartinių lošimų reklamos draudimą, siekiant teisingesnio balanso tarp komercinės žiniasklaidos ir visuomeninio transliuotojo, dalis šių lėšų galėtų būti nukreipiamos Medijų rėmimo fondui.
Remiantis 2024 m. kovo mėn. ekonominės raidos scenarijuje nurodytu BVP pokyčiu, LRT asignavimai skiriami iš valstybės biudžeto būtų tokie: – 2025 m. 76,6 mln. Eur (prognozuojami pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą – 79,6 mln. Eur), 2026 m. – 80,7 mln. Eur (prognozuojami pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą – 85,3 mln. Eur) ir 2027 m. – 84,9 mln. Eur (prognozuojami pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą – 91,4 mln. Eur).
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„LRT“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia:
Seimo narys Mindaugas Lingė