Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:

1. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 (toliau – keičiamas įstatymas) 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių pakeitimus dėstyti eilės tvarka (7 dalies pakeitimą dėstyti po šio straipsnio 6 dalies pakeitimo).

2. Įstatymo projekte siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse apibrėžtų sąvokų „Socialinės rizikos suaugęs asmuo“, „Socialinės rizikos šeima“ ir „Socialinės rizikos vaikas“, tačiau šios sąvokos ir jų santrumpos keičiamame įstatyme vartojamos, todėl neaišku kodėl jų siūloma atsisakyti ir, ar toks atsisakymas nesukels nuostatų praktinio taikymo problemų.

3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje siūloma apibrėti sąvoką „Socialinė rizika“. Pagal pateiktą apibrėžimą, socialine rizika, be kita ko, yra nurodyta psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta (čia ir toliau – išskirta mūsų). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 (toliau - įstatymo projektas Nr. XIIIP-354) 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje ir 3 straipsnyje analogiškos veikos apibrėžtos kaip smurtas ir jo (smurto) rūšys. Be to, šio įstatymo III skyriuje „Vaikas ir socialinė aplinka“ (24 straipsnio 6 dalis, 27 straipsnio 1 ir 2 dalys) taip pat nurodomos savo esme analogiškos veikos, tačiau jas gali būti sunku kvalifikuoti ir atriboti administracinės ar baudžiamosios teisės požiūriu, todėl vartojamą terminiją reikėtų suvienodinti. Taip pat svarstytina, ar šiame įstatyme nereikėtų atsisakyti reguliuoti tas veikas ir tuos teisinius santykius, kuriuos reguliuoja administracinė ir baudžiamoji teisė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatytos specialios normos, kurios taikomos kai asmuo ar šeima patiria smurtą, todėl, priklausomai nuo pasirinktų apibrėžimų, reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies formuluotes.

4. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „Budintis globėjas“. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, budintis globėjas veiktų kaip fizinis asmuo, atlygintinai savo šeimoje laikinai prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp globėjų centro ir budinčio globėjo. Projekto nuostatos diskutuotinos.

Pirma, pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, vaiko laikinąją globą (rūpybą) įgyvendintų „Globėjų centrai“, o budinčiam globėjui tektų ne vaiko globos (rūpybos), o priežiūros funkcija, todėl sąvokos „Budintis globėjas“ pavadinimas laikytinas nederančiu su jo turiniu. Pažymėtina, kad sampratos „budintis“, „laikinasis“, „nuolatinis“ atspindi globėjo (rūpintojo) statuso terminuotumą, bet ne patį globėjo (rūpintojo) teisinį statusą, todėl šio įstatymo bei Civilinio kodekso trečios knygos kontekste globėju negali būti apibrėžiamas asmuo, kuris neturi globėjo teisinio statuso.

Antra, projektą būtina papildyti nuostatomis, nustatančiomis konkrečias „budinčių globėjų“ teises ir pareigas, atsakomybę, įtvirtinti pagrindines nuostatas, kokiais atvejais ir kokia tvarka likę be tėvų globos vaikai, socialinės rizikos vaikai, vaikai su negalia atiduodami į „budinčių globėjų“ šeimą. Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų neaišku, ar, o jeigu taip, tai kodėl ir kada (visą parą ar tik tam tikru paros metu) socialinės rizikos vaikai ir vaikai su negalia, turintys tėvus, nuo kurių jie neatskirti ar kurių tėvų valdžia neapribota, prižiūrimi „budinčių globėjų“ šeimoje.

Trečia, projekto nuostatos nesuderintos su galiojančiomis CK nuostatomis, pvz.: 3.252 straipsniu, nustatančiu globos (rūpybos) rūšis, 3.243 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad nepilnamečių asmenų globėjai ir rūpintojai turi gyventi kartu su nepilnamečiu (kai nepilnamečio globėjas yra globėjų centras, o nepilnamečiai gyvena ne globėjų centre, bet „budinčių globėjų“ šeimose), 3.265 straipsniu, nustatančiu vaiko globos (rūpybos) vietą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad „budinčiam globėjui“ negalėtų būti taikomos CK 3.259 straipsnio, nustatančio vaiko globą (rūpybą) šeimoje, nuostatos, nes vaiko globėju (rūpintoju) yra ne „budintis globėjas“, bet globėjų centras. CK nuostatoms prieštarautų ir globojamo vaiko perdavimas į „budinčio globėjo“ šeimą, nes CK 3.271 straipsnyje nustatytas vaiko globėjo (rūpintojo) pareigas turi vykdyti pats vaiko globėjas (rūpintojas), t.y. globėjų centras. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 3.273 straipsnį, vaiko globėjas (rūpintojas) už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka; vaiko globėjas (rūpintojas) už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi įstatymu nustatyta atsakomybė negalėtų būti taikomas asmenims, kuriems vaiko globėjas (rūpintojas) yra patikėjęs vaiką prižiūrėti ir auklėti, t.y. „budintiems globėjams“. Todėl „budintys globėjai“ už netinkamą vaikų priežiūrą ir auklėjimą atsakytų tik pagal civilinę sutartį su globėjų centru.

Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos Rerspublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-354) skirsnio „Pagalbos organizavimas“ nuostatas, pagalbos priemonės teikiamos vaiko atstovams pagal įstatymą, t.y. jos galėtų būti teikiamos globėjų centrui, bet ne budinčiam globėjui, pas kurį faktiškai gyventų vaikai.

5. Keičiamo įstatymo 14, 15, 16 ir 17 straipsniuose siūlomi pakeitimai, susiję su globos (rūpybos) išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą tobulintini.

Pirma, keičiamo įstatymo ketvirtajame skirsnyje, kuriame yra siūlomi keisti straipsniai, reguliuojamas socialinių paslaugų skyrimas.

Antra, šių pakeitimų turinys (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės biudžeto lėšų, skirtų globos (rūpybos) išmokai pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti poreikį nustato socialiniai darbuotojai) nevisiškai suprantamas ir nedera su Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, valstybės ir savivaldybių biudžetų sandarą reguliuojančiais įstatymais. Siekiant tinkamai sureguliuoti šiuos teisinius santykius taip pat turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.

6. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas reikėtų tarpusavyje derinti su įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 51 straipsnio 10 dalies nuostatomis, kad nekiltų neaiškumo dėl globėjų centrų ir savivaldybės institucijų kompetencijai priskiriamų klausimų. Minėto punkto formuluotė būtų tinkama, jeigu būtų atsisakyta „budinčiojo globėjo“ sąvokos.

7. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 7 punkte reikėtų išbraukti žodį „biologiniams“, nes toks tėvų skirstymas nėra įtvirtintas ir primtinas.

8. Įstatymo projekte reikėtų aiškiau apibrėžti „Globėjų centrą“. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą santrumpą ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, globėjų centras yra socialinių paslaugų įstaiga, kuri įgyvendina vaiko laikinąją globą (rūpybą). Galima preziumuoti, kad globėjų centrų, kaip socialinių paslaugų įstaigų, steigėjais, būtų ne tik valstybė ar savivaldybės, todėl tikslintina keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatoma pareiga nustatyti globėjų centrų veiklos tvarką, nes manytina, kad tokią tvarką turėtų nustatyti steigėjas.

Įstatyme turi būti aiškiai nurodyta, kad globėjų centras yra vaiko, kuriam nustatyta laikinoji globa, atstovas pagal įstatymą. Be to, iš įstatymo projekto neaišku, kaip bus užtikrinami globojamo vaiko interesai, kai vaiko globėjas yra juridinis asmuo, o vaikas auklėjamas fizinio asmens, sudariusio civilinę sutartį su globėju, šeimoje. Pavyzdžiui, neaišku, kaip turėtų būti elgiamasi konkrečiu atveju, kai vaikui reikalinga skubi operacija (pagal CK sutikimą operuoti vaiką gali duoti tik jo atstovas pagal įstatymą) ir pan.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad globėjų centras yra institucija, todėl jam patikėtų nepilnamečių globa laikytina institucine globa. Tačiau nuo kitų globos institucijų globėjų centras skirtųsi tuo, kad vaikai būtų auklėjami šeimose. Taigi globėjų centrui netiktų CK 3.261 straipsnyje nustatytos taisyklės, o specialių taisyklių jam CK nėra.

9. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis koreguotina loginiu požiūriu, nes įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus reikėtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo, o ne iki įstatymo įgyvendinimo.