LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 13, 20, 21, 22, 24, 31, 33, 43, 45, 51, 63, 67, 68, 69, 71, 72, 73, 77, 78, 81, 84, 99, 123, 127, 128, 129, 130, 1311, 132, 134 IR 157 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-569
2022-11-09 Nr. 102-P-47
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Danielė Morgana, Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas ir teisės grupės vadovas Andrius Kabišaitis, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Inga Žukovaitė, l.e. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teismo teisėja, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko patarėja Milda Treigė, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus vyresnysis patarėjas Justinas Bagdžius, Nacionalinės teismų administracijos teisės ir administravimo departamento administravimo skyriaus vedėja Jovita Ramanauskienė, Nacionalinės teismų administracijos strateginio planavimo skyriaus vyresnioji patarėja Vita Aleksandra Gudelevičiūtė, Teisingumo ministerijos teisėkūros politikos grupės vyriausioji patarėja Reda Gabrilavičiūtė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-11 |
2 |
|
|
Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 2 straipsniu siūloma atsisakyti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas, įstatymas) 20 straipsnio nuostatos, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja kitas bylas, pagal galiojančius įstatymus priskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Taigi teikiamu įstatymo projektu siūloma panaikinti išskirtinę Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją nagrinėti įstatymuose nustatytas atskirų kategorijų bylas, pavyzdžiui, numatytas Konkurencijos įstatyme, Energetikos įstatyme, Visuomenės informavimo įstatyme ir pan. Pažymėtina, kad reorganizavus Regionų apygardos administracinį teismą, Lietuvos apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmai neperims Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai pagal galiojantį teisinį reguliavimą priskirtų atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo. Po teismų reorganizavimo tokias administracines bylas nagrinės Lietuvos apygardos administracinio teismo rūmai, esantys arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad vienas iš Teismų įstatymo pakeitimo projekto ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo projektų tikslų yra prielaidų platesnei teisėjų specializacijai sudarymas ir bylų nagrinėjimo operatyvumo didinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą nagrinėti atskirų kategorijų bylas specializavosi vieno teismo teisėjai, kurie per ne vienų metų laikotarpį jau yra įgiję atitinkamą patirtį. Tuo tarpu įsigaliojus įstatymui, atskirų kategorijų bylas turės nagrinėti teisėjai, kurie tokių bylų nėra nagrinėję. Todėl teisėjams prireiks atitinkamo laiko tarpo, kad tokią patirtį įgytų. Taigi tam tikrą laikotarpį tokia situacija gali neigiamai atsiliepti atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo kokybei ir operatyvumui, ypač tais atvejais, kai įstatymuose būtų nustatyti santykinai trumpi terminai išnagrinėti atskirus skundus ir prašymus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomu teisniu reguliavimu būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai. |
Nepritarti
|
Siekiant išspręsti nurodytą aspektą teisiniame reguliavime siūloma aiškiai nustatyti, kad teisėjų kolegija galėtų būti sudaroma ir iš į skirtingus teismo rūmus paskirtų teisėjų. (ABTĮ 43 straipsnio 1 dalies keitimas). Tokiu atveju, poįstatyminiu teisės aktu reguliuojant bylų skirstymą būtų galima nustatyti, kad bylų kategorijose, kuriose anksčiau specializavosi Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai, teisėju pranešėju galėtų būti skiriamas specializuotas teisėjas, o kiti kolegijų nariai galėtų būti skiriami iš kitų teismo rūmų. Taip ne tik būtų užtikrinta asmens teisė į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpesnį terminą, bet ir būtų sukurtos galimybės specializuotis kitiems teisėjams. |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-11 |
7 |
|
|
2. Projekto 6 straipsniu siūloma keisti įstatymo 31 straipsnį ir šio straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad: „Skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas bet kuriuose Lietuvos apygardos administracinio teismo rūmuose. Kiti procesiniai dokumentai pateikiami teismo rūmams, kuriuose priskirta nagrinėti byla. Administracinė byla yra nagrinėjama arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios (buveinės) vietos, jei ji yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, esančiuose teismo rūmuose. Tuo atveju, kai skundas paduodamas pareiškėjo, kurio gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, administracinė byla nagrinėjama pareiškėjo pasirinktuose teismo rūmuose. Tuo atveju, kai skundas paduodamas kelių pareiškėjų, gyvenančių ar esančių ne toje pačioje vietoje, administracinė byla nagrinėjama teismo rūmuose bendru pareiškėjų pasirinkimu.“ Pasiūlymas diskutuotinas. Pirma, svarstytina, ar projektu pagrįstai siūloma nustatyti galimybę skundą (prašymą, pareiškimą) paduoti bet kuriuose Lietuvos apygardos administracinio teismo rūmuose, atsižvelgiant į tai, jog nuostatoje vėliau nustatomos aiškios teritorinio teismingumo taisyklės ir byla negalės būti nagrinėjama bet kuriuose teismo rūmuose. Atkreiptinas dėmesys, jog teismams tokiu būdu bus sukurta papildoma administracinė našta perduoti pateiktus dokumentus į tuos teismo rūmus, kuriuose bus nagrinėjama byla. Svarstytina, ar toks reguliavimo pobūdis yra proporcingas siekiamiems tikslams. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamos straipsnio dalies pradžioje kalbama apie gyvenamąją vietą ir buveinę, todėl manytina, kad ir paskutinysis nuostatos sakinys turi būti dėstomas vartojant analogiškas sąvokas, atsisakant žodžių „gyvenančių ar esančių“. Be to, siūlytina nuostatos paskutinįjį sakinį koreguoti kalbiniu požiūriu, kad jos turinys būtų aiškus, galimai atsisakant žodžių junginio „teismo rūmuose bendru pareiškėjų pasirinkimu“, šią nuostatos dalį taip pat suderinant su analizuojamos straipsnio dalies ketvirtu sakiniu, pavyzdžiui, nustatant: „pareiškėjų bendrai pasirinktuose teismo rūmuose.“ Trečia, pažymėtina, kad tai, jog asmenys gyvena ar yra ne toje pačioje vietoje neturėtų automatiškai reikšti, jog jie gali pasirinkti bet kuriuos teismo rūmus, nes net tokiu atveju, jų gyvenamoji vieta ir buveinė gali būti vienoje vietovėje, esančioje arčiausiu atstumu iki tam tikrų teismo rūmų. Todėl manytina, kad nuostatos penktasis sakinys turėtų būti pakoreguotas, nes priešingu atveju iškiltų klausimas dėl asmenų lygiateisiškumo, kai vieniems asmenims būtų nustatytas imperatyvus reikalavimas kreiptis į arčiausiai jų gyvenamosios vietos ar buveinės esančius teismo rūmus, o kitiems asmenims, kurie niekuo nesiskirtų nuo pastarųjų asmenų, būtų sudaryta galimybė pasirinkti teismo rūmus savo nuožiūra. Ketvirta, pažymėtina, kad analizuojama straipsnio dalis nustato kelias savarankiškas teismingumo taisykles. Manytina, jog siekiant teisinio aiškumo ir vengiant situacijų, kai teismas procesiniuose sprendimuose turėtų remtis ne straipsnio dalimis ir punktais, o straipsnio dalies sakiniais, kaip tai padaryta rašant šią pastabą, nuostata turėtų būti išdėstyta straipsnio dalimi su punktais, įtvirtinančiais atskiras teismingumo taisykles, ar atskiromis straipsnio dalimis. Penkta, pažymėtina, kad nuostata stokoja aiškumo ta apimtimi, kuria neaišku, kaip ir koks asmuo apskaičiuotų atstumą nuo tam tikros gyvenamosios vietos ar buveinės iki tam tikrų teismo rūmų. Neaišku, ar turėtų būti matuojamas tiesioginis geografinis atstumas, ar atstumas vykstant viešojo naudojimo keliais ir pan. todėl siūlytina nuostatos turinį detalizuoti. Kartu atkreipiame dėmesį, kad nėra aiškios teisinės pasekmės tuo atveju, jeigu administracinę bylą išnagrinėtų administracinio teismo rūmai, kurie nėra arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios ar buveinės vietos. Nėra aišku, ar siūlomo teisinio reguliavimo tikslas tik tolygiai paskirstyti bylas tarp administracinio teismo rūmų, ar pastaruoju atveju aukštesnės instancijos teismui būtų absoliutus pagrindas panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą. Šešta, svarstytina, ar projektu pagrįstai siūloma atsisakyti galiojančios teritorinio teismingumo sistemos, kai skundai turi būti paduodami pagal atsakovo institucijos (subjekto) buveinės vietą. Pažymėtina, jog nustatant galiojantį teisinį reguliavimą, be kita ko, buvo atsižvelgiama į tai, jog viešojo administravimo funkcijų vykdymas itin dažnai sietinas su tam tikru teritorialumo principu, individualaus pobūdžio administraciniais sprendimais ir administraciniais teisės aktais, todėl laikoma, kad ginčas racionaliausiai, mažiausiomis sąnaudomis išnagrinėjamas būtent toje vietovėje, su kuria yra betarpiškai susijęs. Analogiškai turėtų būti svarstoma, ar pagrįstai ir proporcingai siūloma panaikinti kitas teismingumo taisykles, naikinant galiojančias įstatymo 31 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių nuostatas. Septinta, pažymėtina, kad nekvestionuojant siekio nustatyti, kad administracinės bylos būtų nagrinėjama arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios ar buveinės vietos esančiuose Lietuvos apygardos administracinio teismo rūmuose, atkreiptinas dėmesys, kad galimai išaugtų valstybės institucijų išlaidos, susijusios su bylų nagrinėjimu, nes bylų nagrinėjimas vyktų teismo rūmuose, esančiuose galimai didesniais atstumais nuo valstybės institucijų (transporto, komandiruočių išlaidos ir pan.). Kiek papildomų lėšų reikėtų skirti valstybės institucijoms iš valstybės biudžeto projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų įvertinti papildomų valstybės biudžeto lėšų skyrimo aukščiau minėtiems poreikiams aspektu. |
Pritarti iš dalies |
1. Jau dabar galioja nuostata, kuri nustato galimybę, kad tais atvejais, kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, procesą inicijuojantį dokumentą būtų galima pateikti bet kuriuose teismo rūmuose (ABTĮ 31 str. 5 d.). Pažymėtina, kad Teisėjų taryba teikdama savo pastabas dėl šio įstatymo projekto yra nurodžiusi, kad papildomų sunkumų ši nuostata nesukuria. 2. Sutiktina dėl kalbinių korekcijų. 3. Pritarta, nurodyta, kad pareiškėjų daugeto atveju, jų pasirinkimo laisvė nėra neribota, jie galėtų kreiptis į teismo rūmus, kurių teritorijoje yra bent vieno iš jų gyvenamoji (buveinės) vieta. Pakoreguota ABTĮ 31 straipsnio 1 dalis. 4. Pritarta, taisyklės išdėstytos punktais. 5. Pritarta, atsisakyta vertinamojo kriterijaus „artimiausias“. Projektas šiuo aspektu koreguotas iš esmės, nustatant, kad „byla nagrinėtina teismo rūmuose, kurių veiklos teritorijoje yra pareiškėjo gyvenamoji vieta (buveinė)“. Atitinkamai keičiamas Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio 2 dalis, priskiriant konkretiems rūmams veiklos teritoriją. 6. Nepritarta. Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti teismingumo taisykles, kurios visais atvejais būtų palankesnės asmeniui, t. y. priartintų teismą prie asmens. Šis aspektas itin aktualus administracinėse bylose, kai asmuo kreipiasi dėl valstybės institucijų veiksmų ar neveikimo. Papildomai pažymėtina, kad galiojanti teismingumo sistema lemia esminius krūvio ir bylų sudėtingumo skirtumus tarp Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų, kadangi daugelis centrinių valdžios institucijų yra įsikūrusios Vilniuje, kurios priima skundžiamus sprendimus sudėtingiausiais klausimais, šio teismo teisėjams faktiškai tenka nagrinėti sudėtingiausias bylas. Teritorinio teismingumo taisyklės pakeitimas tiek sukurtų pareiškėjams palankią teismingumo taisyklę, tiek efektyviai prisidėtų prie teisėjų krūvio suvienodinimo. Siūlomu teisiniu reguliavimu nustatyta galimybė visas bylas nagrinėti nuotoliniu būdu. |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-11 |
7 |
|
|
3. Projekto 6 straipsniu siūloma keisti įstatymo 31 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta taisyklė gali būti netaikoma, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.“ Pastebėtina, kad straipsnio 1 dalyje nustatyta ne viena, o bent penkios savarankiškos taisyklės, todėl siūlytina aiškiai nurodyti, kuri iš taisyklių būtų netaikoma. |
Pritarti |
Atitinkamai pakeista ABTĮ 31 str. 2 d. nuostata nurodant, kad gali būti netaikomos visos 1 d. nurodytos teismingumo taisyklės.
|
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-11 |
7 |
|
|
4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 31 straipsnio 3 dalies nuostatos dubliuoja šio straipsnio 1 dalies pirmus du sakinius, todėl siūlytina atsisakyti perteklinio reguliavimo vienoje iš nurodytų straipsnio dalių. |
Pritarti |
Projektas pakoreguotas. |
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-11 |
11 |
|
|
5. Svarstytina, ar projekto 11 straipsniu pagrįstai siūloma panaikinti įstatymo 63 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytą galimybę vieniems teismo rūmams pavesti atlikti tam tikrus procesinius veiksmus kitiems teismo rūmams, jei reikia surinkti įrodymus kitų teismo rūmų veikimo teritorijoje. Svarstytina, ar tokiu būdu nebus padidinti proceso kaštai ir sumažintas proceso efektyvumas.
|
Pritarti |
|
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-11 |
13 |
|
|
6. Projekto 13 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 68 straipsnį ir jo 1 dalyje nustatyti, kad teismui nustačius, kad teisme yra „skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas to paties pareiškėjo, tačiau dėl skirtingų atsakovų teisės aktų ar veiksmų (neveikimo),“ iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šie skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti nutartimi sujungti į vieną bylą. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį, kad tokia siūlomo pakeitimo esmė ne tik sistemiškai nedera su keičiamos nuostatos esme, kai bylos gali būti sujungtos tik tuo pagrindu, jei bylų nagrinėjimo objektas iš esmės sutampa, t. y. siekiama vienoje byloje išnagrinėti to paties norminio administracinio akto teisėtumą arba to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumą, tačiau ir pažeistų pareiškėjo interesus, esminius administracinio proceso principus, galimai ir teisinės valstybės principą. Atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, kokiu principu remiantis siekiama nustatyti, kad į vieną bylą galėtų būti sujungiamos bylos su skirtingomis dalyvaujančiomis šalimis ir su skirtingais nagrinėjimo objektais. Pažymime, jog Lietuvos Respublikos teisės sistemoje iki šiol tokie bylų sujungimo pagrindai neegzistavo, kaip ir principai, kurias remiantis būtų galima sujungti bylas pagal pareiškėjo asmenį, jei bylų nagrinėjimo objektai nesusiję. Atkreiptinas dėmesys, jog tokios bylos neturės iš esmės nieko bendro, išskyrus pareiškėjo asmenį – skirtingi nagrinėjimo objektai, skirtingi įrodymai, skirtingi taikytini ir nagrinėtini teisės aktai, skirtingi atsakovai, skirtingos bylų nagrinėjimo stadijos ir t.t. Be to, teismas vienoje byloje turėtų nagrinėti ne vieną bylą, o visas, jokiais teisiniais požymiais, išskyrus pareiškėją, nesusijusias bylas. Todėl teigtina, kad toks bylų sujungimo kriterijus, kai bylos būtų jungiamos vien remiantis pareiškėjo asmeniu, yra nesuderinamas su keičiamo įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintais Proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais. Atsižvelgiant į tai manytina, kad siūlomas reguliavimas negali būti vertinamas kaip kylantis iš bendrųjų administracinių bylų teisenos principų ar bylų sujungimo teisinio instituto esmės ir prasmės. Aptartame kontekste atkreipiame dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinime[1], analizuojant projektu siūlomo keisti straipsnio taikymą nurodomą: „<...> administracinių bylų sujungimo pagrindas siejamas ne su pareiškėjo tapatumu skirtinguose administraciniuose ginčuose, t. y. to paties pareiškėjo pateiktais keliais skundais, bet su ginčo objekto tapatumu keliose bylose. Ir nors pačioje įstatymo nuostatoje tiesiogiai neįtvirtintas bylų sujungimo tikslas, tai kyla iš paties instituto prigimties bei bendrųjų proceso principų, t. y. užtikrinti proceso efektyvumą (2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858–668/2010). Taigi administracinės bylos gali būti sujungtos, kai: pirma, skirtingose bylose yra tas pats ginčo objektas, t. y. skundžiamas tas pats aktas ar veiksmas (neveikimas), prašoma patikrinti to paties administracinio norminio akto teisėtumą; antra, bylos iškeltos tame pačiame teisme ir nei viena jų neišnagrinėta (pavyzdžiui, negali būti sujungiamos bylos, kai jos nagrinėjamos skirtingų instancijų teismuose, taip pat kai viena byla jau išnagrinėta arba kai dar nėra išspręstas skundo priėmimo klausimas – Nr. N62-229/2011, Nr. AS146–42/2009, Nr. AS822–491/2011); trečia, sujungimas naudingas proceso efektyvumo principo požiūriu. Pavyzdžiui, Vyriausiajame administraciniame teisme į vieną bylą Nr. A444-1433/2011 buvo sujungtos net penkios administracinės bylos, kuriose buvo sprendžiamas to paties atsakovo – Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos – priimto nutarimo teisėtumas, siekiant proceso operatyvumo bei nuoseklios teismų praktikos formavimo. 5. Pažymėtina, jog ABTĮ nedraudžia sujungti ir vieno to paties pareiškėjo pradėtas skirtingas bylas, kuriose reiškiami reikalavimai susiję. Visus reikalavimus reikšti vienu metu nėra būtina, be to, gali susidaryti tokia situacija, kad vieniems reikalavimams pagrįsti pakaks duomenų, o dėl kitų reikės rinkti papildomą medžiagą, todėl dėl skirtingų reikalavimų galima kreiptis į teismą skirtingu laiku tam, kad nebūtų praleistas terminas kreiptis į teismą dėl tų reikalavimų, kuriems pagrįsti pakanka duomenų (2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS502-471/2008). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog sujungus teisme bylas, pradėtas pagal to paties pareiškėjo skundus į vieną, toks asmuo teisės į žyminio mokesčio grąžinimą už kitus skundus neturi ir už likusius skundus sumokėti žyminiai mokesčiai nelaikytini jo permoka (2008 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-129/2008). 6. ABTĮ 69 straipsnio 2 dalis numato, jog kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus teismas kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą bylą (bylas). Skundo reikalavimų išskyrimas nėra savitikslis dalykas, ir jis galimas tada, kai: pirma, bylos skundo dalyką sudaro keli reikalavimai; antra, teismas pripažįsta esant tikslingu juos nagrinėti skyrium. Pavyzdžiui, gali būti pripažinta tikslinga išskirti reikalavimą į atskirą bylą, kai jis iš esmės nesusijęs su pareiškėjo keliamu ginču, taip pat kai skunde reiškiami keli reikalavimai, kurie tarpusavyje nėra susiję, o dėl vieno jų reikalingas bylos sustabdymas.“ Toks teismų praktikos apibendrinimas ir aiškinimas taip pat pagrindžia nuomonę, jog siūlomas reguliavimas galimai yra nesuderinamas su administracinių bylų teisenos principais. Todėl siūlytina atsisakyti siūlomo pakeitimo.
|
Pritarti |
Projektas pakoreguotas nuostatos atsisakyta |
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-11 |
14 |
|
|
7. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnyje siūloma atsisakyti reglamentuoti atvejus, kada bylos galėtų (turėtų) būti perduodamos kitiems teismo rūmams. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 14 straipsniu siūlomas teisinis reguliavimas yra nepakankamas, nes keičiamo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje yra suformuluojama teismo pirmininko teisė (ir pareiga) išspręsti bylos perdavimo kitiems teismo rūmams klausimą, tačiau tokio sprendimo priėmimo pagrindai - teisėjams nusišalinus teismo rūmuose nelieka kam nagrinėti bylos, byla priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles, bylos perdavimas siekiant operatyvesnio ir ekonomiškesnio bylos nagrinėjimo - kuriais vadovaujantis teismo pirmininkas ir turėtų spręsti bylos perdavimo klausimą, yra panaikinami. Siūlytina projekto nuostatas tikslinti.
|
Pritarti |
Pakoreguotas ABTĮ 69 straipsnio 1 dalies 2 punktas. |
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-11 |
19 |
|
|
8. Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad pirmosios instancijos teisme byla gali būti nagrinėjama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) teisėjui ar teisėjų kolegijos nariams, administracinės bylos proceso dalyviams, vertėjams, ekspertams, specialistams ir liudytojams esant skirtingose teismo ar ne teismo patalpose. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais: Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal Konstitucijos 117 straipsnio pirmosios dalies, Teismų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Pažymėtina, kad teismo posėdžių salėje teismo posėdį paprastai gali stebėti visi norintys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo posėdis yra uždaras. Pagal projektu keičiamame įstatyme siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą teismo posėdžiai galėtų vykti naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, teismui ar teisėjų kolegijai, dalyvaujantiems byloje asmenims ir kitiems proceso dalyviams nesant teismo posėdžių salėje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tokiu atveju būtų užtikrinamas teismo posėdžio viešumas, jeigu taip, tai kokiomis priemonėmis jis būtų užtikrinamas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų užtikrinamas teismo pasitarimo slaptumas, jeigu vienas ar visi teisėjų kolegijos nariai nagrinėtų bylą ne teismo posėdžių salėje, bet naudodami elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas). Nėra aišku, kaip praktiškai tai galėtų būti įgyvendinta. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, kuriomis būtų užtikrintas teismo pasitarimo slaptumas.
|
Pritarti |
Į pastabą atsižvelgta, pakoreguojant ABTĮ 77 straipsnio 5 dalį. |
|
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-11 |
22 |
|
|
9. Iš projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 99 straipsnio nuostatų nėra aišku, kodėl siūloma atsisakyti reguliavimo, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sudarytos taikos sutartys būtų perduodamos tiems teismo rūmams, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo principą, siūlytina projekto nuostatas tikslinti.
|
Pritarti |
|
|
10. |
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-11-03 |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 13, 20, 21, 22, 24, 31, 33, 43, 45, 51, 63, 67, 68, 69, 71, 72, 73, 77, 78, 81, 84, 99, 123, 127, 128, 129, 130, 131(1), 132, 134 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-569 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. |
Atsižvelgti |
|
|
11. |
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė |
14 |
|
|
Projekto 14 straipsnis nėra suderintas su 2021-07-13 priimto Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-508 nuostatomis. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Apylinkių teismų teisėjų sąjunga 2021-09-10 |
|
|
|
Teikia pastabas dėl Teismų įstatymo. Dėl kitų įstatymų projektų Nr. XIVP 569 – XIVP- 609 pastabų, papildymų neturime.
|
Atsižvelgti |
|
|
2. |
Teisėjų Taryba 2021-09-14 |
1 |
|
|
Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktais derinti teisės aktų projektais, teikia šias pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomo teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo. 1.-2. <Dėl Teismų įstatymo pakeitimo projekto> 3. Teismų įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsniu siūloma Teismų įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje nustatyti, kad bylų nagrinėjimas ir byloje dalyvaujančių asmenų bei kitų proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose proceso įstatymų nustatyta tvarka gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas). Tai yra, pagal siūlomą teisinį reguliavimą nuotolinis teismo procesas galėtų būti organizuojamas tik naudojant tas technologijas, kurios turi vaizdo perdavimo funkciją. Analogiškas teisinis reguliavimas siūlomas ir kartu teikiamuose susijusių proceso įstatymų projektuose. Pastebėtina, kad pagal dabartinį teisinį reguliavimą civilinių ir administracinių bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių dalyvavimas nuotoliniame teismo posėdyje gali būti užtikrinamas naudojant ir telekonferencinę įrangą (telefonus be vaizdo perdavimo funkcijos). Tuo tarpu įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra atskleisti motyvai, kodėl atsisakytina galimybės teismo posėdžius organizuoti telekonferencijų pagalba ar kitais būdais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad telekonferencijos ne tik įtvirtintos galiojančios redakcijos civilinio proceso ir administracinių bylų teisenos įstatymuose, tačiau yra reglamentuotos ir tarptautiniuose teisės aktuose kaip alternatyva vaizdo konferencijoms. Pavyzdžiui, pagal 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (toliau – Reglamentas) 10 straipsnio 4 dalį prašantysis teismas gali prašyti prašomojo teismo renkant įrodymus naudoti ryšio technologiją, pirmiausia vaizdo konferencijos ir telekonferencijos būdą. Pagal Reglamento 17 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias tiesioginį įrodymų rinkimą, centrinė įstaiga arba kompetentinga institucija skatina naudoti tokias ryšio technologijas, kaip vaizdo konferencijos ir telekonferencijos. Analogiškų nuostatų dėl telekonferencijų ir kitų nuotolinio ryšio technologijų naudojimo nėra atsisakoma ir 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/1783 dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (preambulės 21-23 punktai, 12 straipsnio 4 dalis ir kt.), kuris bus pradėtas taikyti nuo 2022 m. liepos 1 d. Taigi, nacionalinės proceso teisės normose nelikus nuostatų dėl telekonferencijų naudojimo galimybės, tai gali turėti reikšmingos įtakos ir bendradarbiavimui tarp Europos Sąjungos valstybių narių teismų. Teisėjų taryba siūlo pakartotinai įvertinti, kuo grindžiamas poreikis siaurinti šiuo metu įtvirtintas teisines ir technines galimybes nagrinėti bylą pasirenkant teismui ir proceso dalyviui priimtiną technologijų rūšį (per vaizdo konferenciją arba per telekonferenciją), kokių tikslų siekiama siūlomu nauju teisiniu reguliavimu ir ar pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė yra tikslinga ir proporcinga siekiamiems tikslams. Konferencijos telefonu yra alternatyvi priemonė, kuri praktiškai taikoma tiek nacionalinių teismų veikloje, tiek įgyvendinant tarptautinį bendradarbiavimą teisingumo vykdymo srityje. Ji yra pakankama atliekant proceso veiksmus tam tikro tipo bylose ir užtikrina proceso operatyvumą, ypač kai kyla sunkumų dėl vaizdo konferencijų organizavimo, proceso dalyviams neturint reikalingos techninės ir programinės įrangos (nešiojamų kompiuterių, Zoom licencijų, vaizdo kamerų ir pan.) ar šios įrangos trūkstant teismuose dėl teismo procesinės veiklos intensyvumo. Šiame kontekste pastebėtina, kad ABTĮ pakeitimo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalį, tačiau nėra keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios ABTĮ 13 straipsnio 7 dalies nuostatos, numatančios, kad proceso dalyvių, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Taigi, lieka neaišku, kaip šios normos koreliuos tarpusavyje. |
Pritarti |
ABTĮ 13 str. 1 d. papildyta nurodant, kad gali būti naudojamos ir telekonferencijos bei kiti būdai. Atitinkamai papildyti ir ABTĮ 24 str.2 d.10 p., 73 str. 1 d.2p., 78 str. 2 d., 81 str.5 ir 6 d., 134 str. 2 d. 10 p. Kitose ABTĮ nuostatose detalizavimo, kas laikoma informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis atsisakoma.
|
|
3. |
Teisėjų Taryba 2021-09-14 |
1 |
|
|
4. Teismų įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsnio 3 dalimi siūloma Teismų įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyti, kad, nagrinėjant bylas, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, turi būti užtikrintas patikimas byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių tapatybės nustatymas, paaiškinimų ir parodymų davimas, klausimų ir prašymų pateikimas be techninių kliūčių, užtikrintas veiksmingas ir konfidencialus byloje dalyvaujančių asmenų bendravimas su advokatu (atstovu). Analogiškas nuostatas siūloma įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1752 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK 630 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu teikiamame ABTĮ 13 straipsnio pakeitimo projekte tokių nuostatų nėra, o šiuo metu galiojančioje ABTĮ 13 straipsnio 7 dalies redakcijoje nustatyta, kad proceso dalyvių, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas ir paaiškinimų, parodymų, klausimų ir prašymų pateikimo objektyvumas. Šios ABTĮ 13 straipsnio nuostatos konkuruoja ir nėra aiškus jų tarpusavio santykis. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnyje, kuris reglamentuoja informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą, taip pat naudojama kitokia formuluotė, artima šiuo metu galiojančiose CPK ir ABTĮ normose vartojamoms formuluotėms. Taigi, siūlytina teikiamų projektų nuostatas suvienodinti tarpusavyje. 5. <Teismų įstatymo pakeitimui projektui>
|
Pritarti iš dalies |
Pakeitus Teismų įstatymo nuostatą, suderinta ir ABTĮ.
|
|
4. |
Teisėjų Taryba 2021-09-14 |
1 |
|
|
6. Teismų įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintas viešumo principas, numatantis, kad bylos nagrinėjamos viešai, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, bei priimti teismų sprendimai skelbiami viešai. Teisėjų taryba, palaikydama siekį Teismų įstatyme įtvirtinti galimybę organizuoti nuotolinius teismo posėdžius, pažymi, kad teismo proceso viešumas, kaip pamatinis teisės principas, turi būti užtikrintas ir nuotolinio teismo proceso atvejais. Įprastinio teismo proceso metu viešumas realizuojamas sudarant galimybes ne jaunesniam kaip 16 metų asmeniui patekti į teismo posėdžių salę stebėti bylos nagrinėjimą ir teismo sprendimo paskelbimą (pavyzdžiui, CPK 9 straipsnio 4 dalis). Pagal Teismų įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsniu siūlomas Teismų įstatymo 34 straipsnio 7 dalies nuostatas, organizuojant nuotolinį posėdį, bylą nagrinėjančio teisėjo buvimo vieta gali būti ir ne teismo posėdžių salėje ar kitose teismo patalpose, todėl nuotolinis bylų nagrinėjimas reikalauja specialių viešumą užtikrinančių priemonių. Siekiant teisinio aiškumo ir vienodos šio klausimo organizavimo praktikos teismuose, siūlytina susijusių proceso įstatymų projektuose numatyti tvarką, pagal kurią užtikrinamas viešumas nuotoliniame teismo procese, pavyzdžiui, CPK pakeitimo projektu keičiamo 1752 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ pakeitimo projektu keičiamo 13 straipsnio 1 dalyje ir ANK pakeitimo projektu keičiamo 630 straipsnio 2 dalyje numatyti, kad bylos nagrinėjimo viešumas užtikrinamas teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba. Pastebėtina, kad analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir BPK 82 straipsnio 5 dalyje.
|
Pritarti |
|
|
5. |
Teisėjų Taryba 2021-09-14 |
7 |
|
|
7. Teismų įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsniu siūloma papildyti Teismų įstatymo 34 straipsnį 7 dalimi, nustatančia reorganizuotame apygardos administraciniame teisme nagrinėtinų bylų teritorinį teismingumą. Įvertinus Teismų įstatymo 34 straipsnio paskirtį („Bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai principai“) siūlytina svarstyti dėl tikslingumo administracinių bylų teismingumo taisykles įtvirtinti Teismų įstatyme, kai įprastai su teismingumu susijusios nuostatos nustatomos proceso įstatymuose. Paminėtina, kad tapačios nuostatos siūlomos ABTĮ pakeitimo projekte.
|
Pritarti |
Šių nuostatų atsisakyta Teismų įstatyme. Jos įtvirtinamos projekto 7 straipsnyje (ABTĮ 31 straipsnyje). |
|
6. |
Teisėjų Taryba 2021-09-14 |
7 |
|
|
8. Teismų įstatymo pakeitimo projekto 7 straipsniu siūloma tikslinti Teismų įstatymo 36 straipsnio 11 dalį, numatant, kad bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės turi, be kita ko, užtikrinti, kad „bylos būtų skiriamos tų teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose numatytas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjams, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai bylą operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinės kitų teismo rūmų teisėjai, taip pat Įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus“. Pastarąja išimtimi administracinių bylų skirstymą siūloma sieti su apygardos administracinio teismo rūmais, kurie yra arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės, arba su teismo rūmais, kuriuos pasirinks pareiškėjas ar pareiškėjai bendru pasirinkimu (žr. Teismų įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsniu siūlomą Teismų įstatymo 34 straipsnio papildymą 7 dalimi, taip pat ABTĮ pakeitimo projekto 6 straipsniu siūlomą ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies pakeitimą). Sistemiškai vertinant Teismų įstatymo, ABTĮ pakeitimo projektus ir aiškinamajame rašte išdėstytus paaiškinimus, manytina, kad Teismų įstatymo 36 straipsnio 11 dalies nuostatų dėl bylų paskirstymo taisyklių tikslinimas šiuo atveju nėra būtinas. Aktualioje Teismų įstatymo 36 straipsnio 11 dalies redakcijoje nustatoma, kad turi būti užtikrinama, kad „bylos būtų skiriamos tų teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose numatytas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjams“. Pagal projektais siūlomas administracinių bylų teritorinio teismingumo taisykles bylos taip pat priskirtinos atitinkamiems apygardos administracinio teismo rūmams. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad paskirstant bylas nagrinėjimui konkretiems apygardos administracinio teismo teisėjams, prioritetas turėtų būti teikiamas teisėjams, kurie yra priskirti tiems teismo rūmams, kuriuose turėtų būti nagrinėjama byla. Bylų skyrimas kitų rūmų teisėjams, esant išskirtinėms sąlygoms, taip pat nustatytas aptariamoje normoje. Taigi, manytina, kad esama norma yra pakankama siekiamiems tikslams įgyvendinti. Papildomai galima būtų svarstyti dėl šios normos papildymo tokia išskirtine sąlyga „kai teismo rūmuose, kuriuose turėtų būti nagrinėjama byla pagal įstatymuose numatytas teritorinio teismingumo taisykles, nėra teisėjo (ar teisėjų kolegijos nario), galinčio nagrinėti bylą“, kuri apimtų ir aiškinamajame rašte minimus atvejus (dėl darbo krūvio, specializacijos, nusišalinimo ar pan.). Kita vertus, Teisėjų taryba, suprasdama siekį plėsti priemonių, kurios padėtų užtikrinti lankstesnį bei vienodesnį darbo krūvio paskirstymą, specializacijų nustatymą, atkreipia dėmesį į tai, kad teisinės prielaidos minėtoms priemonėms taikyti ir jų taikymo esminiai kriterijai bei mechanizmas turi būti įtvirtinti įstatymo lygmeniu. Tuo tikslu svarbu įsivertinti ir turėti pakankamai konkretizuotą viziją, kaip siūlomas reguliavimas galėtų būti realizuojamas praktiškai, užtikrinant vieną iš teismų veiklos skaidrumo garantų – automatizuotą bylų skirstymą, užtikrinant atsitiktinumo principą ir minimizuojant rankinio įsikišimo atvejus. Pastaruosius aspektus akcentuoja ir korupcijos prevencijos analizę teismuose atliekantys subjektai[1]. Todėl jau įstatymo svarstymo ir priėmimo etape turi būti aišku, pavyzdžiui, kokiais kriterijais remiantis ir kuris subjektas turės nustatyti ir priskirti bylą, kaip teismingą konkretiems teismo rūmams (teritorinio teismingumo kontekste pagal ABTĮ), ir kokiais loginiais ryšiais šis bylos priskyrimas atitinkamiems rūmams galėtų būti siejamas su šiuose teismo rūmuose dirbančiais teisėjais, kuriems pagal aiškinamojo rašto turinį turėtų būti teikiamas prioritetas skirstant bylas, nors reorganizuoto apygardos administracinio teismo veiklos teritoriją įstatymų projektais siūloma nustatyti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kitaip tariant, siūloma atsisakyti šio teismo veiklos teritorijos skaidymo pagal jį sudarančius teismo rūmus ir sudaryti sąlygas tolygiam (centralizuotam) bylų paskirstymui. 9.-17. <Teismų įstatymo pakeitimo projektui>.
|
Pritarti |
|
|
7. |
Teisėjų Taryba 2021-09-14 |
6 |
|
|
18. ABTĮ pakeitimo projektu siūloma papildyti ABTĮ 24 straipsnio 2 dalį nauju 10 punktu, nustatančiu, kad skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytas pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) arba reikalavimas užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis) teismo patalpose. Analogiška nuostata numatyta ir keičiamuose ABTĮ 71, 134 straipsniuose. Teisėjų taryba palaiko siekį, užtikrinant teismo proceso operatyvumo principą, įtvirtinti reikalavimą inicijuojančiame procesą dokumente ir atsiliepime į jį nurodyti asmens valią dėl galimybės nagrinėti bylą naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Teisėjų tarybos vertinimu, šis pakeitimas reikšmingas ne tik administracinių bylų teisenoje, todėl siūlytina suvienodinti teismo procesuose asmens valios pareiškimo tvarką, atitinkamai papildant CPK ir ANK straipsnius, reglamentuojančius procesinių dokumentų turinį (pavyzdžiui, CPK 111 straipsnio 3 dalį, 142 straipsnio 2 dalį, ANK 624 straipsnio 2 dalį, 662 straipsnio 2 dalį). Papildomai siūlytina svarstyti dėl formuluotės, kurioje asmens valiai išreikšti vartojami žodžiai „pageidavimas“ (dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), „reikalavimas“ (užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis) teismo patalpose). Siūlomose konstrukcijose galimai tikslinga įtvirtinti analogiškas sąvokas, kurios vartojamos galiojančiose proceso teisės normose, pavyzdžiui, atsiliepimuose į pareikštą ieškinį papildomai nurodoma atsakovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai atsakovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu (CPK 142 straipsnio 2 dalies 6 punktas), paliekant teismui diskrecijos teisę priimti galutinį sprendimą dėl teismo proceso vedimo formos.
|
Pritarti iš dalies |
Nepritarti pastabai dėl žodžių „pageidavimas“ ir „reikalavimas“. ABTĮ formuluotės parinktos siekiant imperatyvumo, t. y. jei asmuo „pageidauja“ nuotolinio posėdžio, tai teismas turi pareigą būtent tokia forma ir organizuoti bylos nagrinėjimą. Svarstytina, ar toks pats efektas būtų pasiektas ir vartojant terminą „nuomonė“. Teismui, vis dėlto turėtų tekti pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam galimybės prisijungti kitais būdais, tokią galimybę suteikti teismo patalpose, tai prisidėtų prie didesnio nuotolinių posėdžių prieinamumo.
Pritarti pastabos daliai dėl asmens valios pareiškimo dėl galimybės nagrinėti bylą naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Atitinkamai koreguotinos ir ANK 624 straipsnio 2 d. nuostatos, t. y. kad proceso dalyviai jau pirminiuose teismui pateikiamuose procesiniuose dokumentuose išreikštų savo pageidavimą ar sutikimą dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu. Tokiu būdu teismui prireikus nebereikėtų papildomai aiškintis šių aplinkybių“ Taip pat tokia nuostata ir būtų pildytini ir ANK 662 str. 2 d., ir 647 str. 2 d. Toks keitimas prisidėtų prie proceso operatyvumo.
|
|
8. |
Teisėjų Taryba 2021-09-14 |
6 |
|
|
19. Atsižvelgus į ABTĮ pakeitimo projekto 6 straipsniu keičiamo ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl administracinės bylos nagrinėjimo vietos (arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios (buveinės), pareiškėjo ar bendru pareiškėjų pasirinkimu nurodytuose teismo rūmuose), svarstytina, ar nėra tikslinga taip pat papildyti ir ABTĮ 24 straipsnio 2 dalį, įtvirtinant, kad skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytas ir pareiškėjo valia dėl bylos nagrinėjimo konkrečiuose rūmuose.
|
Pritarti |
Pakoreguota ABTĮ 24 str. 2 d. |
|
9. |
Teisėjų Taryba 2021-09-14 |
7 |
|
|
20. ABTĮ pakeitimo projekto 6 straipsniu siūlomos ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatos, apibrėžiančios atvejus, kai skundas paduodamas kelių pareiškėjų, gyvenančių ar esančių ne toje pačioje vietoje, formuluotė „administracinė byla nagrinėjama teismo rūmuose bendru pareiškėjų pasirinkimu“, sudaro prielaidas išvadai, kad tokiu atveju asmenys gali pasirinkti bet kuriuos teismo rūmus. Siūlytina šias nuostatas tikslinti, teismingumo pasirinkimą siejant su arčiausiai vieno ar abiejų pareiškėjų gyvenamosios ar buveinės vietos esančiais teismo rūmais.
|
Pritarti |
|
|
10. |
Teisėjų Taryba 2021-09-14 |
7 |
|
|
21. Teisėjų taryba neprieštarauja dėl siūlymo ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti nuostatą, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas bet kuriuose reorganizuoto apygardos administracinio teismo rūmuose. Pastebėtina, kad iš esmės analogiška nuostata yra ir šiuo metu galiojančio ABTĮ 31 straipsnio 5 dalyje. Be to, toks reguliavimas nustatytas CPK 111 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią iš teismo rūmų sudarytam teismui procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas procesas, pateikiami bet kuriuose to teismo rūmuose. Taigi, šios nuostatos jau ne vienus metus taikomos praktiškai ir itin didelių nepatogumų teismams nekyla. Pažymėtina, kad vienas iš teismų reorganizavimo 2018 m. tikslų buvo palengvinti asmenų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, sudarant galimybes atlikti procesinius veiksmus kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos.
|
Pritarti iš dalies |
Jau dabar galioja nuostata, kuri nustato galimybę, kad tais atvejais, kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, procesą inicijuojantį dokumentą būtų galima pateikti bet kuriuose teismo rūmuose (buvusi ABTĮ 31 str. 5 d.). Projekte atsisakoma 31 str. 1 d. tokios nuostatos, pakoreguojama nauja 3 d.
|
|
11. |
Teisėjų Taryba 2021-09-14 |
7 |
|
|
22. ABTĮ pakeitimo projekto 6 straipsniu keičiamoje ABTĮ 31 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „šio straipsnio 1 dalyje nurodyta taisyklė gali būti netaikoma, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka“, tačiau nėra detalizuojama, kuri iš taisyklių netaikytina: ar dėl skundo (prašymo, pareiškimo) ir kitų procesinių dokumentų padavimo teismo rūmams tvarkos, ar dėl administracinės bylos nagrinėjimo vietos. Siūlytina nuostatas patikslinti, aiškiai nustatant, kuri taisyklė netaikytina (dėl teismingumo, dėl dokumentų pateikimo vietos ar abi).
|
Pritarti |
ABTĮ 31 str. 1 d. atsisakius nuostatos dėl dokumentų pateikimo bet kuriuose teismo rūmuose, kuri yra įtvirtinta galiojančio ABTĮ 31 str. 5 d. (patobulinto straipsnio 3 d.), tampa aišku, kad netaikoma teismingumo taisyklė. Plačiau žr. prie LRS TD pastabos Nr. 2. |
|
12. |
Teisėjų Taryba 2021-09-14 |
11 |
|
|
23. ABTĮ pakeitimo projekto 11 straipsniu siūloma atsisakyti ABTĮ 63 straipsnio 1–4 dalyse nustatyto teisinio reguliavimo, numatančio galimybę vieniems teismo rūmams pavesti atlikti tam tikrus procesinius veiksmus kitiems teismo rūmams, jei reikia surinkti įrodymus kitų teismo rūmų veikimo teritorijoje. Aiškinamajame rašte plačiau nėra atskleisti šio siūlymo argumentai. Pastebėtina, kad teismo pavedimai taip pat reglamentuoti CPK 2201 straipsnyje, numatančiame, kad, prireikus surinkti įrodymus kito teismo veiklos teritorijoje, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitų teismo rūmų veiklos teritorijoje, nagrinėjantis bylą teismas atitinkamam teismui ar teismo rūmams gali pavesti atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (šalių, trečiųjų asmenų ir liudytojų apklausą, vietos apžiūrą ir kitus). CPK pakeitimo projektu šių nuostatų nesiūloma keisti ar atsisakyti, taigi, teikiamuose proceso įstatymų pakeitimo projektuose trūksta nuoseklumo ir teisinio reguliavimo vientisumo.
|
Pritarti |
ABTĮ 63 straipsnis pakoreguotas. |
|
13. |
Teisėjų Taryba 2021-09-14 |
13 |
|
|
24. ABTĮ pakeitimo projekto 13 straipsniu siūloma papildyti ABTĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatas nauju bylų sujungimo pagrindu – kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas to paties pareiškėjo, tačiau dėl skirtingų atsakovų teisės aktų ar veiksmų (neveikimo). Siūlytina pakartotinai įvertinti, ar toks bylų sujungimo pagrindas, kai esminis kriterijus tampa tik tas pats pareiškėjas (siejama su konkrečiu asmeniu), atitinka teikiamais projektais siekiamus tikslus (darbo krūvio bei sąlygų suvienodinimas, prielaidų platesnei teisėjų specializacijai sudarymas ir bylų nagrinėjimo operatyvumo didinimas). Teismas vienoje byloje turėtų nagrinėti ne vieną ginčą ar kelis savo esme susijusius ginčus, o galimai visus tik dėl pareiškėjo asmens susijusius ginčus. Tokiais atvejais, tikėtina, būtų skirtingi nagrinėjimo objektai, skirtingi įrodymai, skirtingi taikytini ir nagrinėtini teisės aktai, skirtingi atsakovai ir t. t. Teisėjų taryba siūlo įvertinti, ar toks bylų sujungimo pagrindas atitiktų teisingumo vykdymo kokybei keliamus reikalavimus ir ar nesukurtų prielaidų priešingam rezultatui, nei yra siekiamas, t. y. greitesnis bylos išnagrinėjimas. |
Pritarti |
Patobulintame projekte atsisakyta šio pagrindo. |
|
14. |
Teisėjų Taryba 2021-09-14 |
14 |
|
|
25. ABTĮ pakeitimo projekto 14 straipsniu siūloma atsisakyti ABTĮ 69 straipsnio nuostatų, apibrėžiančių, kada bylos turėtų ar galėtų būti perduodamos kitiems teismo rūmams arba kitam teismui (pavyzdžiui, kai ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui). Siūlytina pakartotinai įvertinti, ar ABTĮ nuostatose neturėtų būti įvardinti pagrindai, kuriems esant teismo pirmininkas turi teisę ir pareigą išspręsti bylos perdavimo kitiems teismo rūmams klausimą (kai byloje nušalinus teisėją (-us) teismo rūmuose nelieka teisėjų, galinčių nagrinėti bylą, taip pat kai pradėjus nagrinėti bylą paaiškėtų, kad jos greitesnis ir ekonomiškesnis išnagrinėjimas būtų kituose teismo rūmuose, pavyzdžiui, pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su kilusiu ginču, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo teisės akto priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas teisės aktas, vietą). Šiame kontekste paminėtinos analogiškos CPK 34 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktų nuostatos dėl bylos perdavimo kitiems teismo rūmams.
|
Pritarti iš dalies
|
|
|
15. |
Teisėjų Taryba 2021-09-14 |
18 |
|
|
26. ABTĮ pakeitimo projektu keičiamo ABTĮ 77 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį ar neprisijungimas prie posėdžio, kai posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Svarstytina, ar reikalinga išskirti „neprisijungimą“ kaip alternatyvą „neatvykimui“ į teismo posėdį, nes paliekant siūlomą formuluotę atliktini analogiški pakeitimai ir kituose straipsniuose, kuriuose įtvirtintos su neatvykimu į teismo posėdį susijusios nuostatos, pavyzdžiui, ABTĮ 73 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 79 straipsnio 2 dalyje, 96 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina ABTĮ 73 straipsnio 3 dalyje numatyti, kad neatvykimu į teismo posėdį taip pat laikomas neprisijungimas prie posėdžio, kai posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas). Taip pat, siekiant teisinės sistemos nuoseklumo, siūlytina analogišką teisinį reguliavimą įtvirtinti CPK bei ANK, atitinkamai patikslinant ar papildant CPK pakeitimo ir ANK pakeitimo projektus. 27. <dėl CPK pakeitimo projekto>
|
Pritarti |
„Neprisijungimas“ prie posėdžio, kai posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas neišskiriamas, nes tai nėra alternatyva „neatvykimui“ į teismo posėdį. |
|
16. |
Teisėjų Taryba 2021-09-14 |
16 |
|
|
28. CPK pakeitimo projektą, analogiškai kaip ABTĮ pakeitimo projektu keičiamame ABTĮ 72 straipsnyje, siūlytina papildyti CPK 154 straipsnio 1 dalyje nuostata, kad apie tą dieną vykstančius teismo posėdžius skelbiama teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, skelbimų lentoje ir viešoje teismo posėdžių tvarkaraščių paieškoje.
|
Pritarti |
Procesiniai įstatymai suvienodinti. |
|
17. |
Teisėjų Taryba 2021-09-14 |
29 |
|
|
29. ABTĮ pakeitimo projektu ABTĮ 24 straipsnio 2 dalis papildoma 10 punktu, numatant, kad skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodoma pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) arba reikalavimas užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis) teismo patalpose. Taip pat tikslinamas ABTĮ 71 straipsnis, analogiškas nuostatas numatant atsiliepimo į skundą turiniui. Keičiamas ir ABTĮ 77 straipsnis, nustatant, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį ar neprisijungimas prie posėdžio, kai posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Taip pat siūloma tikslinti ABTĮ 73 straipsnio 1 dalies 3 punktą, numatant, kad teismo šaukime nurodomi prisijungimo prie posėdžio duomenys, tuo atveju, kai posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas). Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo, svarstytina, ar nėra tikslinga keisti CPK 111 straipsnio 2 dalyje nustatytus dalyvaujančio byloje asmens procesinių dokumentų turinio reikalavimus, nustatant, kad juose nurodoma apie asmens nuomonę dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Tuo pačiu svarstytina dėl tikslingumo papildyti CPK 155 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kurie yra laikomi nedalyvavimu teismo posėdyje, nustatant, kad tokiu atveju taip pat laikomas neprisijungimas prie posėdžio, kai posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), jeigu dalyvaujantiems asmenims buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta. Taip pat siūlytina papildyti CPK 134 straipsnį, reglamentuojantį teismo šaukimo ir pranešimo turinį. Analogiškos pastabos taikytinos ir dėl apeliacinio proceso (ABTĮ projektu siūlomi ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 10 punkto pakeitimai, tačiau neteikiami CPK 306 straipsnio pakeitimai). Iš esmės analogiškos pastabos taikytinos dėl aptartų nuostatų įtvirtinimo ANK straipsniuose, reglamentuojančiuose procesinių dokumentų turinį ir dalyvavimą teismo posėdyje (ANK 624 straipsnio 2 dalis, 629 straipsnio 1 dalis, 662 straipsnio 2 dalis). 30.,31. <BPK ir ANK pakeitimų projektams>
|
Pritarti |
|
|
18. |
Teisėjų Taryba 2021-09-14 |
|
|
|
32. Teisėjų taryba atkreipia dėmesį į tai, kad aiškinamajame rašte nurodytos pinigų sumos akivaizdžiai nėra pakankamos, siekiant tinkamai įgyvendinti projektais siekiamų tikslų ir, atsižvelgiant į tai, kad papildomo finansavimo poreikį dydį lemia daug faktorių, kuriuos galima būtų įsivertinti tik galutinai sutarus dėl taikytinų teisinio reguliavimo priemonių, šiuo metu nurodyti būtino finansavimo dydžio nėra objektyvių galimybių, jis tikslintinas projektų svarstymo etape.
|
Atsižvelgti |
Pinigų sumas pateikė Nacionalinė teismų administracija. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-08-31 |
|
|
|
Atsakydami į Jūsų prašymą iki 2021 m. rugsėjo 10 d. pateikti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2021 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktų svarstyti įstatymų projektų Nr. XIVP-568 – XIVP-609, pažymime, kad įstatymų projektai, susiję su apygardos administracinių teismų veiklos pakeitimais, parengti bendradarbiaujant su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atstovais. Pastabų ir pasiūlymų dėl jų neturime.
|
Atsižvelgti |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. spalio 6 d. Nr. 808
|
|
|
|
* |
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į
Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. liepos 1 d. sprendimo 1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 12, 28, 31, 34, 36, 37, 39, 41, 45, 74, 76, 78, 791, 81, 90, 911, 912, 101, 104, 105, 119, 120, 122 straipsnių, VI skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo ir VII skyriaus pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-568 (toliau – Teismų įstatymo pakeitimo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Teismų įstatymo pakeitimo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus: <toliau pastabos Teismų įstatymo pakeitimo projektui> |
Pritarti |
|
|
2. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. spalio 6 d. Nr. 808
|
1 |
|
|
|
2. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių bylų
teisenos įstatymo 2.1. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, ABTĮ pakeitimo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 13 straipsnį tikslinga papildyti su konfidencialiomis advokatų (atstovų) ir jų atstovaujamųjų konsultacijomis susijusia nuostata, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 621, 1752, 186, 192, 217 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-580 keičiamo CPK 1752 straipsnio 2 dalyje (žr. ABTĮ pakeitimo projektu keičiamą ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį, taip pat galiojančios redakcijos ABTĮ 13 straipsnio 7 dalį).
|
Pritarti |
|
|
3. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. spalio 6 d. Nr. 808
|
2 |
|
|
|
2.2. Siekiant, kad teisinis reglamentavimas, apibrėžiantis pirmosios
instancijos administracinio teismo kompetenciją, būtų aiškus, ABTĮ pakeitimo
projektu turi būti ne atsisakoma ABTĮ 20 straipsnio 4 dalies, o pakeičiamas
šioje dalyje nurodyto Vilniaus apygardos administracinio teismo pavadinimas į
pavadinimą „Lietuvos apygardos administracinis teismas“. Pažymėtina, kad
specialiuosiuose įstatymuose išliks nuostatos, kuriomis konkrečių kategorijų
administracinės bylos priskiriamos Vilniaus apygardos administraciniam
teismui (pritarus Lietuvos Respublikos administracinių teismų reorganizavimo
įstatymo projektui Nr. XIVP-572 – Lietuvos apygardos administraciniam
teismui), pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19
straipsnio 5, 6, 10 dalyse, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo
|
Pritarti |
Atsižvelgta teikiant įstatymų projektus dėl išimtinės VAAT kompetencijos naikinimo. Plačiau dėl teisėjų specializacijos žr. atsakymą į LRS TD pastabą Nr. 1.
|
|
4. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. spalio 6 d. Nr. 808
|
|
|
|
|
2.3. Atsižvelgiant į tai, kad ABTĮ pakeitimo projektu keičiama ABTĮ 24 straipsnio 2 dalis, kartu turi būti keičiama Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje esanti nuoroda į ABTĮ 24 straipsnį.
|
Nepritarti |
Seimui priėmus Ikiteisminio Administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 papildymo 61 straipsniu ir 7, 9, 10, 11, 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-418 ir 2022-01-01 įsigaliojus šio įstatymo 7 straipsnio naujai redakcijai, pastaba prarado aktualumą. |
|
5. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. spalio 6 d. Nr. 808
|
7 |
|
|
|
2.4. ABTĮ pakeitimo projekte siūlomo ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatos tikslintinos pagal šios išvados 1.3 papunktyje nurodytą pastabą dėl Teismų įstatymo pakeitimo projekto.
|
Pritarti |
|
|
6. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. spalio 6 d. Nr. 808
|
8 |
|
|
N |
2.5. Turi būti atsisakyta ABTĮ pakeitimo projekte siūlomo ABTĮ 33 straipsnio pakeitimo, kuriuo naikinamas vienas iš atsisakymo priimti skundą (prašymą, pareiškimą) pagrindų, kai byla nepriskirtina tam teismui. Nors Lietuvos Respublikos administracinių teismų reorganizavimo įstatymo projektu Nr. XIVP-572 siūlomas Regionų apygardos administracinio teismo prijungimas prie Vilniaus apygardos administracinio teismo, minėtas atsisakymo priimti skundą (prašymą, pareiškimą) pagrindas išliktų aktualus, pavyzdžiui, jei skundas (prašymas, pareiškimas) klaidingai paduodamas Lietuvos apygardos administraciniam teismui, nors pagal ABTĮ 21 straipsnį yra priskirtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) kompetencijai.
|
Pritarti |
Atsisakyta šio straipsnio pataisų. Atitinkamai pakoreguotas įstatymo pavadinimas, išbraukiant skaičių „33”. |
|
7. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. spalio 6 d. Nr. 808
|
14 |
|
|
|
2.6. ABTĮ pakeitimo projektu neturi būti atsisakoma galiojančios
redakcijos ABTĮ |
Pritarti |
|
|
8. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. spalio 6 d. Nr. 808
|
16 |
|
|
|
2.7. ABTĮ pakeitimo projektu keičiamos ABTĮ 72 straipsnio 5 dalies nuostata, kad apie tos dienos teismo posėdžius skelbiama „<...> viešoje teismo posėdžių tvarkaraščių paieškoje“, tikslintina, konkrečiai nurodant informacijos skelbimo vietą – interneto tinklalapį.
|
Pritarti |
"Paieškoje" tvarkaraščiai nėra skelbiami, tai yra įrankis jiems surasti. Atlikus paiešką, tvarkaraščiai skelbiami Liteko tinklalapyje. "Specialus interneto tinklalapis" - toks variantas vartojamas ir kituose ABTĮ straipsniuose. 72 straipsnio 5 dalis dėstytina taip: „5. Siekiant
užtikrinti teismo posėdžių viešumą, apie tos dienos teismo posėdžius
skelbiama
|
|
9. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. spalio 6 d. Nr. 808
|
16 |
|
|
|
2.8. Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu (tikslo apribojimo principas). Atsižvelgiant į tai, tikslintina ABTĮ pakeitimo projektu keičiamos ABTĮ 72 straipsnio 5 dalies nuostata, nurodant, kokiu tikslu tvarkomi asmens duomenys, kai skelbiama apie teismo posėdžius. Taip pat siūlytina papildyti ir kitus proceso įstatymus analogiška nuostata dėl skelbimo apie teismo posėdžius ne tik teismo rūmų, kuriuose nagrinėjama byla, skelbimų lentoje, bet ir interneto tinklalapyje bei nuostata dėl asmens duomenų tvarkymo tikslo.
|
Pritarti |
|
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto pasiūlymui bei išvadoms.
7.2. Pasiūlymas:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-04- |
2-4, 7, 8, 10, 22, 24-29, 31, 33, 34 |
|
|
|
Pritarus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 12, 28, 31, 34, 36, 37, 39, 41, 45, 74, 76, 78, 791, 81, 90, 911, 912, 101, 104, 105, 119, 120, 122 straipsnių, VI skyriaus Pirmojo skirsnio pavadinimo ir VII skyriaus pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-568 (pagrindiniame paketo projekte) „Lietuvos apygardos administracinio“ teismo pavadinimas pakeistas į „Regionų administracinį“ teismą. Koreguotinas teismo pavadinimas ir šiame projekte Nr. XIVP-569 atitinkamuose straipsniuose. |
Pritarti |
|
8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase, Julius Sabatauskas.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras
Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė