IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS VARDO IR PAVARDĖS RAŠYMO DOKUMENTUOSE ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-01-12 Nr. XIIIP-535(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Teikiamu projektu siūloma nustatyti tam tikras naujas ir kitokias Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų asmenų vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikoje išduodamuose oficialiuose dokumentuose, įskaitant asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taisykles nei nustatytos šiuo metu galiojančiame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, dar kartą atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija Seimui savo nuomonę yra pateikusi ne kartą - 2014 m. rugsėjo 5 d., 2015 m. birželio 18 d. bei 2021 m. lapkričio 5 d. išvadose), kuriose imperatyviai ir nuosekliai laikomasi tos pačios pozicijos, t.y. kad turi būti nustatyta bendra taisyklė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tik tokios išimtys: a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami) ir b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teisės departamentas laikosi 2017 m. balandžio 18 d. išvadoje Nr. XIIIP-535 išdėstytos pozicijos, kad siūlomas reguliavimas, kuriuo žymiai išplečiamas Lietuvos Respublikos piliečių ratas, įgyjančių teisę, kad Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose jų vardas ir pavardė būtų rašoma nelietuviškais rašmenimis (lotyniškos abėcėlės rašmenimis), nedera su Konstitucinio Teismo formuojama konstitucine jurisprudencija, pagal kurią Seimas, nustatydamas asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente taisykles projektu teikiamame įstatyme, negali neatsižvelgti į minėtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateiktas oficialias išvadas ir jose išdėstytą poziciją ir siūlymus.

2. Tikslintina įstatymo priėmimo data.

3. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio nuostatos esmę bei šiame straipsnyje vartojamas daugiskaitines reguliavimo dalyką apibūdinančių žodžių formas, vietoj žodžių „nustato asmens“ reikėtų įrašyti žodžius „nustato asmenų“ arba visame projekte vartoti vienaskaitinę žodžių formą „asmens vardas ir pavardė.

4. Atsižvelgiant į teisėkūros praktiką, projekto 2 straipsnyje apibrėžiamas sąvokas siūlome dėstyti abėcėlės tvarka.

5. Vertinant projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalis kartu, nėra aišku, kodėl ir projekto 3 straipsnio 1 dalyje, kurioje, mūsų nuomone, įtvirtinama pamatinė lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir pavardės rašymo taisyklė, nėra numatyta, kad pavardė rašoma atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį. Kitaip sakant, pavardžių rašymas pagal lytį turi būti išlaikomas ne tik sutuoktiniui pavardę suteikiant sutuoktinio vaikui, tačiau ir tėvams (taip pat vienam turimam tėvui ar motinai) suteikiant pavardę savo vaikui.

6. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatas reikėtų patikslinti ir aiškiau atskleisti jų santykį (skirtumą) su 3 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, t.y. galbūt tikslinga projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad šioje dalyje numatytas tėvų (ar vieno iš tėvų) pavardės suteikimas gimusiam vaikui - tokiu atveju pavardė būtų rašoma atsižvelgiant į dokumento šaltinyje įrašytą tėvų (ar vieno iš tėvų) pavardę. Jeigu, vis dėlto, projekto 3 straipsnio 1 dalyje siekiama reglamentuoti kitus Lietuvos Respublikos piliečio pavardės įrašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose (t.y. ne jam gimus) atvejus, jie turėtų būti aiškiau atskleisti. Atitinkamai šio straipsnio 2 dalyje reikėtų patikslinti formuluotės „Sutuoktinio kitam sutuoktiniui ir vaikui suteikta pavardė“ turinį, nes ši nuostata bei sisteminė projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalių analizė suponuoja, kad čia aptariama tam tikra išlyga iš bendros taisyklės, t.y. kai sutuoktinis suteikia savo pavardę ne savo vaikui, o savo sutuoktinio vaikui.

7. Sistemiškai vertinant projekto 3 straipsnio 1-3 dalių nuostatas kartu, nėra aišku, kodėl tik šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pavardė rašoma „remiantis dokumento šaltinio įrašais“. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvokos „dokumento šaltinis” apibrėžimą, visuose šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytuose dokumentuose asmens vardas ir pavardė rašomi remiantis dokumento šaltiniu, nesvarbu, ar tai būtų lietuvių ar ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis, ar užsienietis. Todėl projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostata, kad asmens pavardė rašoma remiantis dokumento šaltinio įrašais yra perteklinė ir neturinti jokio papildomo teisinio krūvio. Galbūt, siekiant teisinio aiškumo, tikslinga būtų visose projekto 3 straipsnio 1-3 dalyse individualizuoti kokių dokumento šaltinių pagrindu Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės būtų rašomi Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose. Tai reikėtų padaryti, nes, pavyzdžiui, šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju apskritai nėra aišku, kokio dokumento šaltinio pagrindu asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente būtų rašoma ne lietuvių tautybės piliečio pavardė jo prašymu (akivaizdu, kad pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, ir civilinės būklės įrašuose, ir jam išduotame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente jo pavardė būtų parašyta lietuviškais rašmenimis).

8. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 3 dalį siūlome išskirti į kelias dalis, kurių viena reglamentuotų užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, pavardės rašymą pagal jam užsienio valstybėje išduotą dokumento šaltinį, kita – Lietuvos Respublikos piliečių, pasirinkusių sutuoktinių – užsieniečių, pavardę ir tokių piliečių vaikų pavardžių rašymą – taip pat pagal užsienio valstybėje užsieniečiui išduotą dokumento šaltinį, o trečia – ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių, kurie pilietybę įgijo gimstant, jų sutuoktinių bei vaikų, kuriems suteikiama tokio piliečio pavardė, pavardžių rašymą (tokiu atveju, kaip jau minėta aukščiau, reikėtų aiškiai atskleisti galimą(-us) dokumento šaltinį(-ius). Apskritai vertinant projekto 3 straipsnio 1-3 dalių ir projekto 4 straipsnio tarpusavio santykį, atkreipiame dėmesį, kad pasirinkta nuostatų dėstymo forma yra gana eklektiška, tarpusavyje nesuderinta bei neaiški ir gali sukelti šių nuostatų taikymo problemų. Manytume, kad būtent projekto 3 straipsnyje turi būti aiškiai išdėstyti visi kriterijai ir sąlygos, kurioms esant gali būti nukrypstama nuo bendros taisyklės ir Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės įrašuose gali būti rašomi nelietuviškais rašmenimis. Tuo tarpu projekto 4 straipsnyje turėtų būti detalizuojamos ir konkretinamos vardų ir pavardžių nurašymo ar perrašymo taisyklės, esant projekto 3 straipsnio nurodytoms sąlygoms ir kriterijams. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai turėtų būti dėstomi ne kaip vardų ar pavardžių nurašymo ar perrašymo taisyklės, o kaip projekto 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės įrašuose būtų rašomi lotyniškos abėcėlės raidėmis. Taip pat pažymime, kad šie pagrindai turėtų būti revizuojami, juos derinant tarpusavyje bei su projekto 3 straipsnio 3 dalyje jau įtvirtinta išimtimi dėl ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių pavardžių rašymo.

9. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje bei atsižvelgiant į tai, kad dokumento šaltiniu projekto 3 straipsnio 4 dalyje siūloma pripažinti ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvokos „dokumento šaltinis“ turinį reikėtų atitinkamai papildyti.

10. Projekto 3 straipsnio 5 dalies antrasis sakinys tikslintinas atsižvelgiant į šiuos aspektus. Pirma, nėra aišku, kaip užsieniečio, kurio duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre ir kuris neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, vardas ir pavardė būtų rašomi laikantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, kuriuose numatomi vardo ir pavardės nurašymas arba perrašymas nuo dokumento šaltinio. Kitaip sakant, nėra aišku kaip asmens vardas ir pavardė gali būti perrašomi ir nurašomi, kai nėra jokio dokumento šaltinio, kurio pagrindu šiuos veiksmus galima būtų atlikti. Galbūt turima omenyje, kad tuo atveju, kai užsieniečio duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre ir jis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ar kitų dokumento šaltinių, patvirtinančių jo vardą ir pavardę, tokio užsieniečio vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis Vyriausybės patvirtintose Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklėse nustatyta tvarka. Antra, nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsnio 5 dalies antrajame sakinyje nėra minimi civilinės būklės aktų įrašai, t.y., neaišku, kodėl nėra numatyta, kad užsieniečio, kurio duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre ir kuris neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, vardas ir pavardė būtų rašomi ne tik kituose oficialiuose Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose, tačiau ir civilinės būklės aktų įrašuose.

11. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 1 dalis tikslintina, nustatant, kad šioje dalyje nurodyta asmens vardo ir pavardės nurašymo ar perrašymo tvarka taikoma tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti rašomi ne lietuviškais rašmenimis šio įstatymo 3 straipsnio tam tikrose dalyse ar dalių punktuose nurodytais pagrindais (reikėtų konkrečiai išvardinti visas struktūrines dalis, numatančias šiuos įstatyminius pagrindus).

12. Projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „jo tėvai, seneliai, proseneliai ar kiti protėviai“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinį kodeksą, asmenys pagal aukštutinę tiesiąją giminystės liniją nelaikomi tiesiog protėviais. Pagal Civilinį kodeksą, tiesioji giminystės linija yra tarp bendro protėvio ir palikuonių. Atsižvelgiant į tai, projekte siūlome tiesiogiai ir konkrečiai nurodyti giminystės ryšį tarp asmenų (tėvas, senelis, prosenelis, proprosenelis – vartojant vienaskaitinę šių žodžių formą), ir nevartoti tokios teisiškai neapibrėžtos asmenų kategorijos kaip „kiti protėviai“.

13. Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžio „gyvena“ įrašytini žodžiai „ar gyveno“, nes dokumentų išdavimo metu jis toje valstybėje gali ir nebegyventi.

14. Projekto 5 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“.

15. Projekto 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse atitinkamai prieš žodžius „Vyriausybė“ bei „Vyriausybės“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.

Departamento direktorius Andrius Kabišaitis

O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. ona.buisiene@lrs.lt

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]