LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SVEIKATOS REIKALŲ KOMITETAS

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-857 2, 16(1), 17, 18, 22, 28, 29, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 16(2) STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4437

 

2017-05-10 Nr. 111-P-13

Vilnius

 

 

1.                            Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A.Širinskienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas R.Žemaitaitis, Komiteto nariai: D.Kaminskas, D.Kepenis, A.Kirkutis, A.Kubilienė, J.Liesys, A.Matulas, I.Rozova, A.Vinkus, Komiteto biuro vedėja J.Bandzienė, patarėjas E.Jankauskas, patarėja K.Civilkienė, patarėja V.Valainytė, patarėja B.Sesickienė, padėjėja S.Šimonienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja A.Mečėjienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja N.Kundrotienė, Ministro Pirmininko patarėjas P.Gradeckas, Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, viceministrė K.Garuolienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja A.Astrauskienė, vyr.specialistė G.Krivelienė, Ūkio ministerijos vyr.specialistė A.Janušauskė, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovė I.Večkienė, Europos teisės departamento atstovė D.Stepanienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento direktoriaus pavaduotoja G.Belian, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai V.Keldanovič, S.Kasiulevičiūtė, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos atstovė N.Goštautaitė Midttun, iniciatyvinės grupės “Už blaivią Lietuvą” atstovas J.Dapšauskas, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas S.Dailidė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovas M.Tininis, Lietuvos liberalaus jaunimo organizacijos atstovai J.Stanevičius, D.Rimkutė, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas S.Galadauskas, Lietkoopsąjungos atstovas R.Koreiva, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius L.Vilimas, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė E.Šiškauskienė, asociacijos “Laisvas žmogus” atstovė T.Ščiurina, “Visagino country” festivalio organizatorių atstovė E.Čekienė, festivalio “Kino pavasaris” organizatorių atstovai M.Morkūnas, V.Ramoškienė, festivalio “Galapagai” organizatorių atstovas A.Balniškis, “Mados infekcija” festivalio organizatorių atstovė S.Strauskaitė, Barų asociacijos atstovas S.Galdikas, Jurbarko rajono verslininkų organizacijos atstovas V.Šukys, Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos pirmininkas E.Radžvila, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos vadovas M.Zakarka, VšĮ “Žalgirio krepšinio centras” marketingo direktorius A.Tamašauskas, UAB ‘Joalda” atstovai S.Rimkevičienė, D.Rimkevičius, UAB “Vento Nuovo” lobistas A.Marcinkus, Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjungos “Žingsnis” atstovai D.Stonys, E.Jonušaitė, asociacijos “Optimalistas” atstovai G.Černiauskas, A.Chromin, G.Tarasov, V.Artimonovas, Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos atstovas R.Gervė, UAB “Naminė pelėda” direktorė R.Starkuvienė, VšĮ “Utenos Juventus”atstovai Ž.Urbonas, E.Skersis, UAB “Kauno arena” atstovas V.Gudavičius, advokatė E.Latauskienė, Lietuvos krepšinio lygos prezidentas R.Milašius, gen.direktorius R.Brazauskas, direktorė R.Lininienė, VšĮ “Krepšinio rytas” atstovas M.Purlys, “Laisvė rokenrolui” koncerto organizatorių atstovė J.Katkutė, Vilniaus Sąjūdžio tarybos pirmininkas L.Kerosierius.

 

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-31

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

11.                       Susipažinus su pateiktu įstatymo projektu, akcentuotina, kad jo nuostatos yra susijusios su prekybos alkoholiniais gėrimais draudimų ir ribojimų plėtimu. Tą aiškinamajame rašte pažymi ir projekto rengėjai (past. – cituojama, kalba neredaguota): „Įstatymo projekto tikslas – alkoholio prieinamumą ir reklamą ribojančiomis priemonėmis mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje. Įstatymo projekto uždaviniai – sumažinti prekybos alkoholiu taškų skaičių, nustatyti specialius reikalavimus alkoholinių gėrimų parduotuvėms, visiškai uždrausti alkoholio reklamą Lietuvoje, uždrausti fiziniams asmenims gabenti ir laikyti viešose vietose, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas, alkoholinius produktus atidengta pakuote, trumpinti alkoholio pardavimo laiką nuo 10 iki 20 val., iki 20 metų padidinti amžių asmenų, kuriems draudžiama parduoti alkoholį, griežtinti atsakomybę pardavėjams už alkoholio pardavimą neblaiviems asmenims ir nepilnamečiams ir už alkoholinių gėrimų pardavimą didesnio tūrio taroje nei leistina.“ Akcentuotina ir tai, kad alkoholio prekybos draudimų ir ribojimų pateiktame projekte yra netgi daugiau, nei jų aprašyta aiškinamajame rašte. Atitinkamos priemonės yra susijusios su galimu neigiamu poveikiu verslo sąlygoms ir jo plėtrai (past. – šis aspektas projekto aiškinamajame rašte nėra aptartas, nors to reikalauja Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97) 135 straipsnio 3 dalies 7 punktas).

Vienas griežčiausių projekte teikiamų draudimų – absoliutus alkoholio reklamos draudimas, numatytas projekto 8 straipsnyje, keičiančiame įstatymo 29 straipsnį. Atkreipiame dėmesį, kad konstitucinėje jurisprudencijoje buvo keltas klausimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimų proporcingumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime yra konstatavęs: „Pabrėžtina ir tai, kad visi prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimai ir draudimai turi būti griežtai apibrėžti laiko ir vietos atžvilgiu, šios rūšies ūkinės veiklos (kaip ir bet kurios kitos ūkinės veiklos) negalima riboti labiau, negu būtina teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms užtikrinti, nes antraip būtų nepaisoma konstitucinio proporcingumo principo. <...> Taip pat pabrėžtina, kad minėti prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimai ir draudimai negali būti selektyvūs, jais negalima jokių asmenų (inter alia ūkio subjektų) diskriminuoti ar kuriems nors asmenims teikti privilegijų.“

Pastebėtina ir tai, kad Konstituciniame Teisme 2004 m. sausio 26 d. nutarime spręstas ir alkoholio reklamos ribojimo klausimas. Teismas konstatavo, kad „<...> įstatymų leidėjas, siekdamas apginti šią konstitucinę vertybę – žmonių sveikatą, turi teisę riboti alkoholio reklamą.“ Konstitucinis Teismas išaiškino, kad „<...> pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę gauti ir skleisti informaciją, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.“ Nors minėtame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, jog nagrinėti „<...> reklamos ribojimai yra adekvatūs siekiamam tikslui, t. y. nepažeidžia proporcingumo reikalavimų <...>“, vienas iš pagrindinių jo argumentų buvo „<...> kad nustatyti ribojimai yra dalinio pobūdžio, todėl nevertintini kaip teisės į informaciją paneigimas.“ Tuo tarpu teikiamame projekte yra ne vienas absoliutaus pobūdžio draudimas: pavyzdžiui, alkoholio reklamos visiškas draudimas; laisvo alkoholio gabenimo ir laikymo draudimas; itin sugriežtinti reikalavimai alkoholio prekybos vietai; absoliutus draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais sporto varžybų, kitų masinių renginių metu ir kt.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-31

 

 

 

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies nuostatomis, dėl šio projekto yra būtina gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Akcentuotina, kad projekto rengimo metu nebuvo gauta jokių specialistų vertinimų ir išvadų. Be to, nors projekto rengėjai aiškinamajame rašte to ir nenurodo, įstatymo projekto įgyvendinimui gali prireikti lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-31

10

1

 

3. Teikiamo projekto 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas įsigalios 2017 m. sausio 1 dieną. Atkreipiame dėmesį, kad 2016 m. lapkričio 1 dieną įsigalios nauja Alkoholio kontrolės redakcija ir dalis šiuo projektu keičiamų straipsnių jau bus pakitę (pavyzdžiui, įstatymo 28 straipsnio 2 dalis). Dėl tos priežasties siūlytina suderinti teikiamą projektą su 2016 m. lapkričio 1 dieną įsigaliosiančiu Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 IV skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo ir 28 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-2356.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-31

 

 

 

4. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seime šiuo metu yra svarstomi kiti Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymų projektai – Nr. XIIP-2767(2), Nr. XIIP-2836(2), Nr. XIIP-2837(2), Nr. XIIP-4096, Nr. XIIP-4301 ir kt. Atsižvelgiant į tai, siūlytina taikyti Lietuvos Respublikos Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nagrinėti teikiamą projektą Nr. XIIP-4437 minėtų įstatymo pakeitimo projektų kontekste.

Nepritarti

Minėti įstatymų projektai šios kadencijos Seime nebesvarstomi.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-31

 

 

 

5. Teikiamo projekto aiškinamojo rašto 7 punkte rašoma (past. – cituojama, kalba neredaguota): „Priėmus Įstatymų projektus, reikės pakeisti: <...> 3. Parengti ir priimti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, reglamentuojančius atsakomybę fiziniams asmenims už alkoholinių gėrimų rodymą viešose vietose bei asmenų iki 20 metų atsakomybę už alkoholio vartojimą bei tokiems asmenims alkoholio pardavimą.“

Nors su šiuo projekto rengėjų pastebėjimu iš dalies sutiktina, kartu akcentuotina, kad turės būti keičiamas ne Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (Žin., 1985, Nr. 1-1), o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (TAR, 2015-07-10, Nr. 2015-11216), įsigaliosiantis 2017 metų sausio 1 dieną (t. y. tą pačią dieną, kurią numatyta ir šio įstatymo įsigaliojimo data).

Be to, pabrėžtina, kad Administracinių nusižengimų kodekso pataisos turi būti teikiamos kartu su Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektu. Privalu vadovautis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalimi: „Prireikus kartu su įstatymo projektu pateikiamas šio įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Kartu su įstatymo projektu teikiami kiti Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą.“

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-31

 

 

 

6. Projekto aiškinamojo rašto 7 punkte nurodyti teisės aktai, kuriuos reikės pakeisti priėmus teikiamą įstatymo projektą. Teisės departamento nuomone, įstatymą įgyvendinančių teisės aktų, kuriuos reikės pakeisti, skaičius yra žymiai didesnis nei nurodytas aiškinamajame rašte.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-31

 

 

 

7. Atsisakytina projekto pradžioje pateiktos preambulės. Pastebėtina, kad joje suformuluoti sakiniai yra projekto aiškinamojo rašto dalykas ir jį atkartoja.

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-31

1

2

 

8. Teikiamo projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimo esmė koreguotina pagal teisės technikos reikalavimus – žodžiai „netekusia galios“ vartotini po žodžio „pripažinti“ („Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 3 dalį“).

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-31

2, 3

 

 

9. Teikiamo projekto 2 ir 3 straipsniuose (įstatymo 161 ir 162 straipsniai) įtvirtinamas draudimas alkoholiu prekiauti arčiau kaip 200 metrų iki ugdymo įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra aptarti ir argumentuoti tokio konkretaus atstumo pasirinkimo kriterijai.

Pritarti

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-31

2

 

 

10. Projekto 2 straipsniu teikiamo Įstatymo 161 straipsnyje siūloma numatyti, kad alkoholinių gėrimų parduotuvė negali būti įrengta daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Tačiau galiojančiame keičiamo Įstatymo 181 straipsnio 4 dalies 5 punkte yra numatyta, kad tam tikromis sąlygomis tai gali būti padaryta. Siūlytina pašalinti prieštaravimą tarp atskirų to paties įstatymo nuostatų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrose vietovėse laikytis draudimo įrengti alkoholinių gėrimų parduotuvę daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose gali būti sudėtinga praktiškai dėl patalpų kitokio pobūdžio statiniuose stokos.

Pritarti

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-31

4

 

 

11. Projekto 4 straipsniu keičiamoje įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje įtvirtinamas naujas draudimas fiziniams asmenims gabenti ir laikyti alkoholinius produktus atidengta pakuote viešose vietose, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas. Pabrėžtina, kad be anksčiau pateiktų pastabų (past. – svarstytinas šios pataisos proporcingumas; be to, būtina numatyti administracinę atsakomybę už šio pažeidimo padarymą Administracinių nusižengimų kodekse), keltina abejonė ir dėl šio draudimo tikslumo bei aiškumo. Vartojama sąvoka „atidengta pakuotė“ Alkoholio kontrolės įstatyme yra naujadaras, kurios turinys praktikoje gali būti interpretuojamas labai įvairiai ir taip pažeisti asmenų lygiateisiškumą.

 

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-31

5

1

 

12. Teikiamo projekto 5 straipsnio 1 dalimi, kuria keičiama įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, itin susiaurinamas vietų, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, skaičius. Nors didžioji dalis šių draudimų yra paaiškinta projekto aiškinamajame rašte, dalis išlieka nepaaiškintų ir sistemiškai nepagrįstų. Pavyzdžiui, svarstytina, ar tikslingai (ar dėl neatidumo) iš įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto (past. – vietos, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais) išbrauktos stacionariosios viešojo maitinimo vietos.

Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo galiojančios redakcijos 2 straipsnio 27 dalimi, stacionarioji viešojo maitinimo vieta – viešojo maitinimo vieta, įrengta Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruotame pastate. Šio straipsnio 30 dalyje apibrėžta, kad viešojo maitinimo vieta – laikantis maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų viešojo maitinimo reikalavimų įrengti restoranas, kavinė, baras ar kita maisto tvarkymo vieta, kurioje ruošiamas, gaminamas ir realizuojamas maistas, skirtas viešajam maitinimui. Tokiu būdu šia pataisa iš esmės uždraudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais visuose baruose, kavinėse, restoranuose ir pan. Pastebėtina, kad aiškinamojo rašto 4 punkto pirmoje pastraipoje projekto rengėjai teigia priešingai daromam įstatymo pakeitimui.

Pritarti

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-31

5

2

 

13. Teikiamo projekto 5 straipsnio 2 dalis, kiek ja keičiamas įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas, nėra paaiškinta projekto aiškinamajame rašte. Atsižvelgiant į tai, kelia abejonių, ar pagrįstai panaikinama savivaldybės tarybos diskrecijos teisė įvertinti laisvės atėmimo, karinių ir sukarintų tarnybų, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros įstaigų ir religinių bendruomenių vadovybės rašytinio prašymo dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais prie įstaigos ar maldos namų pagrįstumą.

Pritarti

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-31

5

2

 

14. Analogiška pastaba dėl pagrįstumo teiktina ir dėl projekto 5 straipsnio 2 dalies, kiek ja nustatomas įstatymo 18 straipsnio 3 dalies naujas 7 punktas. Šiame punkte siekiama įtvirtinti absoliutų draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais sporto varžybų metu, pašalinant išimtį dėl draudimo netaikymo gėrimams, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento. Pastebėtina, kad ir ši pataisa nėra aprašyta projekto aiškinamajame rašte. Tokia pati pastaba teiktina ir dėl projekto 6 straipsnio 1 dalies, kuria keičiamas įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktas (past. – įtvirtinamas absoliutus draudimas vartoti alkoholinius gėrimus sporto renginių metu).

Pritarti

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-31

5

2

 

15. Teikiamo projekto 5 straipsnio 2 dalis, kiek ja keičiama įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punktas (buvęs 14 punktas) nėra sistemiškai suderintas su įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi. Pastebėtina, kad įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte (buvusiame 14 punkte) įtvirtinamas absoliutus draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais švenčių, masinių renginių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių metu, panaikinant savivaldybės tarybos diskrecijos teisę riboti ar uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais tokių renginių metu. Kita vertus, atitinkama nuostata lieka įteisinta įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje. Tokiu būdu įtvirtinama dviejų normų tarpusavio kolizija.

Pritarti

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-31

5

5

 

16. Teikiamo projekto 5 dalyje, keičiančioje įstatymo 18 straipsnio 5 dalį, numatoma pardavėjo teisė „reikalauti pateikti asmens dokumentą, iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metai, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą“. Atsižvelgiant į tai, nesuprantama, kodėl draudimas įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus yra siejamas su 20 metų amžiaus riba, o pardavėjo pareiga paprašyti pirkėjo asmens dokumento siejama su abejone, kad pastarasis nėra sulaukęs 25 metų.

Be to, svarstytina, ar racionalu prašyti asmens dokumento iš visų pirkėjų, net kai pardavėjui nekyla jokių abejonių dėl pirkėjo amžiaus (pavyzdžiui, kai alkoholinius gėrimus įsigyja senjorai).

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-31

8

 

 

17. Teikiamo projekto 8 straipsniu keičiamas įstatymo 29 straipsnis, įteisinantis absoliutų alkoholio reklamos draudimą. Tačiau, pastebėtina, kad privalo būti pakeistas ne tik šio straipsnio turinys, bet ir pavadinimas. Priėmus pataisas, įstatymo 29 straipsnio pavadinimas („Alkoholio reklamos ribojimas“) informuos apie alkoholio reklamos ribojimą, nors straipsnio turinio nuostatos bus susijusios ne su alkoholio reklamos ribojimu, o jos absoliučiu draudimu.

Be to, projekto 8 straipsnio, keičiančio įstatymo 29 straipsnį, lyginamajame variante netiksliai atsispindi daroma pataisa (lyginamajame variante nepavaizduota, kad įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje vietoje skyrybos ženklo „dvitaškio“, rašomas skyrybos ženklas „taškas“).

Pritarti

 

18.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė G.Belian, 2016-06-20

 

 

 

Vykdant Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2016 m. birželio 8 d. posėdyje priimtą sprendimą Nr. 111-S-14, pagal kompetenciją buvo išnagrinėtas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16(1), 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 16(2) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4437 (toliau – Įstatymo projektas).

1. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto nuostatos atitinka Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomendacijų, kurių tikslas – sumažinti alkoholio vartojimą bei jo daromą žalą, nuostatas, taip pat atitinka Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos nuostatas bei Alkoholio kontrolės įstatymo tikslą.

2. Siūlytina iš esmės pritarti priemonėms, mažinančioms alkoholinių gėrimų prieinamumą, alkoholinių gėrimų pardavimus, taip pat reklamos ir kitų skatinimo įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus, veiksmų ribojimui.

3. Vyriausybės kanceliarija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu 2016 m. sausio 25 d. paskelbė viešąją konsultaciją „Alkoholio vartojimo mažinimo priemonės“.

Nors yra įgyvendinama daug įvairių kontrolės bei prevencijos priemonių, alkoholio vartojimo problema Lietuvoje tebėra aktuali, todėl reikalingos papildomos priemonės, ribojančios alkoholio paklausą bei pasiūlą. Viešosios konsultacijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų tarptautinių ekspertinių alkoholio kontrolės politikos institucijų rekomendacijomis, labai svarbu didžiausią dėmesį skirti trims pagrindinėms alkoholio vartojimo mažinimo priemonėms: alkoholio kainos didinimui, alkoholio reklamos draudimui ir alkoholio prieinamumo mažinimui. Galima teigti, kad pateiktas Įstatymo projektas įgyvendina viešosios konsultacijos metu gautus pasiūlymus.

4. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seime šiuo metu yra svarstomas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857  2, 16(1), 18, 22, 28, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 16(2) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4096, kurio nuostatos reglamentuoja tuos pačius dalykus (alkoholio reklamą, prieinamumo ribojimo priemones), atsižvelgiant į tai, siūlytina nagrinėti Įstatymo projektą kartu su Įstatymo projektu Nr. XIIP-4096.

Atsižvelgti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-06-17

 

 

 

Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. 1-875 2, 16(1), 17,18, 22, 28,29 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 16(2) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIlP-4437 ir jam pritaria.

Atsižvelgti

 

2.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2016-06-20

2

 

 

Lietuvos prekybos įmonių asociacija susipažino su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16(1), 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16(2) straipsniu įstatymo projektu (Nr. XIIP-4437)  („Projektas“) ir toliau dėsto dėl jo savo poziciją.

1.      Dėl alkoholinių gėrimų parduotuvės sąvokos ir reikalavimų tokiai parduotuvei (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 161 straipsnis, 162 straipsnis)

Projektu siūloma nustatyti, kad alkoholiniais gėrimais būtų leidžiama prekiauti tik alkoholinių gėrimų parduotuvėse, kurios turi būti visiškai izoliuotos nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu ir turėti atskirą įėjimą. Be to, Projektu siūloma uždrausti  alkoholinių gėrimų parduotuves įrengti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir mažesniu, kaip 200 metrų atstumu nuo ugdymo įstaigų.

Teisėkūroje pripažįstami tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo principai. Tai reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai užsibrėžtų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Be to, rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, taip pat teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti teisinio reguliavimo priemonės. Šių principų nesilaikymas ir perteklinis reguliavimas buvo vienas iš Vyriausybės argumentų, dėl kurių kartą Vyriausybė nepritarė Projektui Nr. XIIP-2836, kuriuo buvo siekiama įtvirtinti tapačius ar labai panašius ribojimus. Įstatymų projektuose siūlomos teisinio reguliavimo priemonės, kuriomis griežtinama prekyba alkoholiniais gėrimais ir nepagrįstai ribojama ūkio subjektų teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą, laikytinos neproporcingomis.

Projekto rengėjai nepagrindė, kad, priėmus aptariamą ribojimą, bus pasiektas Projekto tikslas - mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje. Projekto aiškinamajame rašte tik abstrakčiai nurodoma, kad: “Sisteminė 45 studijų apie alkoholio prekybos vietų tankumą ir 15 studijų apie prekybos laiką analizė vienareikšmiškai pripažįsta, kad ribojant alkoholio prekybos tankumą sėkmingai sumažėja su alkoholio vartojimu susijusi žala.“. Tačiau neatkleidžiama, į kokias studijas referuojama, kas buvo šių studijų objektu, kas atliko tariamą studijų analizę, kur su šia analize galima susipažinti. Teigtina, jog Projekto rengėjai, prisidengdami deklaratyviais teiginiais, legalaus alkoholio prieinamumo mažinimą nepagrįstai tapatina su alkoholio vartojimo mažinimu, nors, neabejotina, kad, sumažinus legalaus alkoholio prieinamumą, padidės nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimas (ypač kaime, kur parduotuvės, vienareikšmiškai negalės prisitaikyti prie Projekto reikalavimų ir turės nutraukti prekybą alkoholiniais gėrimais).

Projekto aiškinamajame rašte neatskleidžiamas neigiamas poveikis verslui, susijęs su papildoma administracine našta, išlaidomis, papildomos darbo jėgos poreikiu. Projekte ciniškai teigiama, kad: „Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma“. Nors, kita vertus, aiškinamajame rašte aiškiai deklaruojamas siekis „riboti alkoholio prekybos tankumą“, kas, kitais žodžiais, reiškia ne ką kitą, kaip siekį uždaryti šiuo metu legaliai veikiančias mažas parduotuves, negalėsiančias prisitaikyti prie Projekto reikalavimų ir turėsiančias nutraukti prekybą alkoholiniais gėrimais ir galimai užsidaryti. Sumažėjus legaliai veikiančių mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vietų skaičiui (ko ir siekiama Projektu), bus skatinama šešėlinė ekonomika dėl nelegalios prekybos alkoholiniais gėrimais bei naminės gamybos alkoholio produktais. Tokia prekyba, be kita ko, kelia grėsmę visuomenės sveikatai, o tam tikrais atvejais – žmonių gyvybei dėl nekontroliuojamos sudėties ir gamybos proceso alkoholinių gėrimų vartojimo.

Atsižvelgti

 

3.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2016-06-20

3

1

 

1.1.            Dėl izoliuotų patalpų ir atskiro įėjimo (Įstatymo 162 straipsnio 1 dalis)

Įstatymo 162 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad alkoholinių gėrimų parduotuvė turi būti visiškai izoliuota nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu, ir turi turėti atskirą įėjimą.

Visų pirma, draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos vietose, kurios nėra visiškai izoliuotos nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu yra numatytas galiojančio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 8 punkte. Todėl iš esmės tapačios nuostatos kartojimas Įstatyme yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu teisėkūros aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.

Antra, visiškai neaiškus yra siūlomo reikalavimo „turėti atskirą įėjimą“ turinys, nes neaišku, nuo ko tas įėjimas turi skirti. Jeigu Projekto iniciatoriai turi omenyje atskiro (papildomo) įėjimo į pastatą įrengimą, tai primintina, kad, vadovaujantis LR civilinio kodekso 4.82 str. 1 d., namo konstrukcijos yra bendroji visų butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, todėl tais atvejais, kai parduotuvė įrengta pastate, kuriame yra ir kitiems asmenims priklausančios patalpos, prekybininkas negali atskiro (papildomo) įėjimo į pastatą įrengti be bendraturčių sutikimo. Tais atvejais, kuomet parduotuvės patalpos yra išsinuomojamos, tokių darbų atlikimui papildomai turi būti gautas ir savininko sutikimas. Be to, tam tikrais atvejais atskiro (papildomo) įėjimo į pastatą įrengimas gali būti technologiškai neįmanomas arba ribojamas pagal teisės aktų reikalavimus (pvz., istoriniuose senamiesčiuose įrengtuose pastatuose).

Trečia, tokio reikalavimo įgyvendinimas visais atvejais reiškia papildomus didelius parduotuvių perplanavimo, rekonstravimo, o tam tikrais atvejais – kapitalinio remonto kaštus, kurie daliai verslininkų, ypatingai smulkiajam verslui, galėtų būti nepakeliami.

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu prašome nepritarti Įstatymo papildymui Įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi. Nepritarus Įstatymo papildymui Įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, atitinkamai negali būti pritarta Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies bei 18 straipsnio atitinkamiems pakeitimams.

Atsižvelgti

 

4.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2016-06-20

3

2

 

1.1.            Dėl draudimo alkoholinių gėrimų parduotuvę įrengti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose (Įstatymo 162 straipsnio 2 dalis)

Įstatymo 162 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti draudimą alkoholinių gėrimų parduotuvę įrengti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose.

Mūsų vertinimu, toks draudimas yra nelogiškas, neproporcingas ir prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintiems ūkinės veiklos laisvės ir sąžiningos konkurencijos apsaugos, o taip pat Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės, ir teisėtų lūkesčių principams.

Visų pirma, toks draudimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, nes didelė dalis ūkio subjektų yra atidarę parduotuves būtent daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose bei jau yra padarę su tuo susijusiąs investicijas (nusipirko ar ilgam terminui išsinuomojo patalpas, jas suremontavo).

Antra, vadovaujantis galiojančio Įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose įrengtose įmonėse išduodamos, tik jeigu tam pritaria daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų dauguma; be to, išduodami sutikimą, gyventojai gali nurodyti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Be to, galiojančio Įstatymo 18 straipsnio 9 dalis numato savivaldybės tarybos teisę, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių  organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos  komisariatų pasiūlymus, riboti laiką, kuriuo leidžiama  prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti  licencijos  verstis  mažmenine  prekyba  alkoholiniais gėrimais. Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas nustato pakankamai priemonių, apsaugančių daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų teisėtus interesus, o papildomi draudimai, susiję su prekyba alkoholiu daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose yra neproporcingi Įstatymo siekiamiems tikslams.

Trečia, tam tikrose miesto rajonuose (pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje) dėl objektyvių aplinkybių parduotuvės gali būti ir yra dažniausiai įrengtos būtent daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose.

Galiausiai, pagal projektą alkoholinių gėrimų prieinamumo ribojimas užtikrinamas griežtais alkoholinių gėrimų parduotuvei keliamais reikalavimais, taigi draudimas alkoholinių gėrimų parduotuvę įrengti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose yra ne tik kad akivaizdžiai neproporcingas, bet ir nelogiškas.

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu prašome nepritarti Įstatymo papildymui Įstatymo 162 straipsnio 2 dalimi.

Atsižvelgti

 

5.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2016-06-20

3

2

 

1.1.            Dėl draudimo alkoholinių gėrimų parduotuvę įrengti mažesniu kaip mažesniu, kaip 200 metrų atstumu nuo ugdymo įstaigų (Įstatymo 162 straipsnio 2 dalis)

Įstatymo 162 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti draudimą alkoholinių gėrimų parduotuvę įrengti mažesniu, kaip 200 metrų atstumu nuo ugdymo įstaigų.

Mūsų vertinimu, toks draudimas yra nelogiškas, neproporcingas ir prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintiems ūkinės veiklos laisvės ir sąžiningos konkurencijos apsaugos, o taip pat Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės, ir teisėtų lūkesčių  principams.

Visų pirma, toks draudimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, nes didelę dalis ūkio subjektų yra įrengę parduotuves mažesniu kaip 200 metrų atstumu nuo ugdymo įstaigų bei jau yra padarę su tuo susijusiąs investicijas (nusipirko ar ilgam terminui išsinuomojo patalpas, jas suremontavo). Be to, projekto rengėjai nepasisako, kaip turėtų būti traktuojama situacija, kuomet ugdymo įstaigos atidaromos vėliau nei alkoholinių gėrimų parduotuvė.

Antra, siūlomas ribojimas yra perteklinis, nes vadovaujantis galiojančio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu atstumą, kuriuo nuo ugdymo įstaigų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustato   savivaldybės taryba, suderinusi atitinkamai  su šių įstaigų vadovais ir religinėmis bendruomenėmis. Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas šiuo klausimu yra pakankamas.

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu prašome nepritarti Įstatymo papildymui Įstatymo 162 straipsnio 2 dalimi.

Atsižvelgti

 

6.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2016-06-20

5

2

 

1.      Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko (Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 9 punktas)

Projektu keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 9 punktu siūloma prailginti laiką, kai alkoholio pardavimas negalimas: lyginant su esamu reguliavimu, siūloma pailginti laiką, kai negali  būti vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais dviem valandomis ryte, t.y. iki 10 valandos ryto, ir dviem valandomis vakare, t.y. nuo 20 valandos.

Tačiau Projekto rengėjai nepagrindžia ekonominio tokio alkoholio prekybos draudimo efekto ar skaičiavimo metodikos, nenurodo kokį ekonominį poveikį šis ribojimas galimai turės, nepateikia skaičiavimų, kaip toks alkoholio prekybos draudimo prailginimas, ypač ryte, prisidėtų prie tokiu ribojimu siekiamo tikslo – alkoholio vartojimo sumažinimo. Laikas tarp 8 ir 10 valandos ryto yra paros metas, kuomet stebimas mažiausias alkoholio pardavimo procentas lyginant su kitu paros laiku. Todėl Projekte nustatytos priemonės nepasiektų jomis keliamo tikslo, o alkoholio prekybos vietas apsunkintų papildomais įsipareigojimais, susijusiais su kasos aparatų perprogramavimu bei kitų techninių ir organizacinių priemonių ėmimusi, kad būtų užtikrintas alkoholio prekybos negalimumas nurodytu metu.

Apribojus prekybos alkoholiu laiką bus skatinama šešėlinė ekonomika dėl nelegalios prekybos alkoholiniais gėrimais bei naminės gamybos alkoholio produktais. Tokia prekyba, be kita ko, kelia grėsmę visuomenės sveikatai, o tam tikrais atvejais – žmonių gyvybei dėl nekontroliuojamos sudėties ir gamybos proceso alkoholinių gėrimų vartojimo.

Rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, taip pat teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti teisinio reguliavimo priemonės. Projekto aiškinamajame rašte stokojama argumentų, kodėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko trumpinimas yra efektyvi ir proporcinga priemonę, siekiant mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje.

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu prašome nepritarti Projektu siūlomai Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 9 punkto redakcijai (galiojančio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto pakeitimui).

Nepritarti

Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 5 straipsnio nuostatų.

7.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2016-06-20

5

2

 

1.      Dėl draudimo parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų ir pardavėjo teisės reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą (Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 18 straipsnio 5 dalis)

Projektu keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktu siūloma padidinti amžiaus cenzą, nuo kurio asmeniui yra prienami alkoholiniai gėrimai, iki 20 metų.

Lietuvos Respublikoje asmuo, sulaukęs pilnametystės, t.y. 18 metų amžiaus, įgyja visišką teisnumą ir veiksnumą, taigi įgyja teisės aktų jam nustatytas teises bei pareigas bei galėjimą jas įgyvendinti. Vienas Alkoholio kontrolės įstatymo tikslų, nustatytų 1 straipsnio 1 dalyje, yra mažinti alkoholio prieinamumą nepilnamečiams, tad amžiaus ribos pakėlimas alkoholiui vartoti ir turėti neatitinka šio Įstatymo tikslo.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte konkrečios amžiaus ribos nustatymas nėra pagrįstas jokiais moksliniais sociologiniais tyrimais ar statistiniais duomenimis.

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu prašome nepritarti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 22 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 3 dalies,  28 straipsnio 2 dalies pakeitimui.

Tačiau pritariame Projekto nuostatai, numatančiai pardavėjų teisę reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą, iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų (Įstatymo 18 straipsnio 5 dalis).

Nepritarti

Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 5 straipsnio nuostatų.

8.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2016-06-20

8

 

 

1.      Dėl visiško alkoholio reklamos draudimo (Įstatymo 29 straipsnio 1 dalis)

Projektu siūloma įvesti visišką alkoholio reklamos draudimą. Prekybos įmonės tokiam besąlygiškam draudimui kategoriškai nepritaria.

Visų pirma, mūsų vertinimu, toks draudimas yra nelogiškas, neproporcingas ir prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintiems ūkinės veiklos laisvės ir sąžiningos konkurencijos apsaugos, o taip pat Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės, ir teisėtų lūkesčių principams.

Antra, teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikrais atvejais prekių eksponavimas (pateikimas pardavimui) laikomas reklama. Taigi, visiškas alkoholio reklamos draudimas, nenumatant jokių išimčių alkoholinių gėrimų eksponavimui (pateikimui pardavimui) prekybos vietose, būtų nelogiškas ir Projekto tikslui neproporcingas prekybos įmonių apsunkinimas.

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu prašome nepritarti Įstatymo 29 straipsnio pakeitimui.

Atsižvelgti

 

9.

Jurbarko rajono verslininkų organizacija, 2016-06-20

 

 

 

Mes prašome nepritarti siūlomam įstatymo pakeitimo projektui, nes jis nespęs nei vienos alkoholinių gėrimų vartojimo mažinimo problemos.

Nepritarti

Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto.

10.

Legalaus verslo aljansas, 2016-06-20

 

 

 

(...) manome, kad prieš priimant sprendimus reikėtų įvertinti, kokį poveikį padarė minėtos priemonės, o po to spręsti, kokias papildomas priemones tikslinga taikyti. Vadovaudamiesi išdėstytais argumentais, prašome nepritarti alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIIP-4437 (...).

Nepritarti

Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto.

11.

Lietuvos mažųjų alaus daryklų asociacija, 2016-06-20

8

 

 

Manome, kad panaikinus Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 5 dalį, numatančią alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinės reklamos sąlygas ir tvarką, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinus išorinės alkoholio reklamos Lietuvos Respublikoje draudimą, šiais draudimais siekiami tikslai mažinti alkoholio suvartojimą, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir alkoholio prieinamumą (nepilnamečiams) nebus pasiekti, o tik sumažins vartotojams prieinamą informaciją apie silpnuosius alkoholinius gėrimus. Alkoholio išorinės reklamos draudimas ypač neigiamai paveiks mažuosius silpnųjų alkoholinių gėrimų gamintojus, nes jie praktiškai praras bet kokias galimybes informuoti vartotojus apie savo gaminius ir įmonių logotipus, o tuo pačiu turės trauktis iš rinkos. Tai turės labai skausmingų pasekmių regionų darbo rinkai.

Be to, šiuo metu praktiškai visos viešojo maitinimo įstaigos turi įvairaus inventoriaus su silpnųjų alkoholinių gėrimų gamintojų logotipais ir yra sudariusios reklamos sutartis su silpnųjų alkoholinių gėrimų tiekėjais ar gamintojais. Įsigaliojus alkoholio išorinės reklamos draudimui, šį inventorių tektų keisti. Tam reikėtų didelių papildomų išlaidų, kurios viešojo maitinimo įstaigoms gali būti nepakeliamos.

Papildomai pažymėtina, jog pagal Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 21 punktą leidimo galiojimo terminas nustatomas atsižvelgiant į pareiškėjo paraiškoje nurodytą reklamos skleidimo laikotarpį ir negali būti ilgesnis kaip 5 metai. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalis pateikia baigtinį leidimo išorinės reklamos įrengimui panaikinimo pagrindų sąrašą, o įstatyminių reikalavimų reklamos draudimui pasikeitimas jame nenumatytas. Taigi, įsigaliojus alkoholio išorinės reklamos draudimui, leidimų šiai veiklai nebus galima panaikinti pagal Reklamos įstatymą. Be to, Reklamos įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje numatyti leidimo išorinės reklamos įrengimui neišdavimo pagrindai neužkerta kelio tokių leidimų išdavimui ateityje. Esant nurodytai Įstatymo projekto ir Reklamos įstatymo kolizijai, atsirastų prielaidos teisiniam neapibrėžtumui, neaiškiam įvairių situacijų interpretavimui ir aiškinimui.

Nepritarti

Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio.

12.

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius, 2016-10-20, 2017-02-03

 

 

 

2011-12-06 LR Seimas panaikino alkoholio reklamos draudimą. To pasėkoje Lietuva pagal girtuoklystę Europos Sąjungoje įsitvirtino 1-oje, o pasaulyje 3-oje vietoje.

Susidaro įspūdis, kad seimūnai siekia, kad Lietuva ir pasaulyje pirmautų girtavimo srityje. 2016-09-27 Seimas, 3 balsavus „prieš“ iš 103 dalyvavusių balsavime, panaikino verslininkų reikalavimus perkant alkoholinius gėrimus pateikti asmens tapatybės dokumentus.

Tokį ypatingai skubų PER 10 DIENŲ Seimo priimtą Įstatymą reikėtų suprasti kaip ALKOHOLĮ VARTOJANČIAI SOCIALINEI GRUPEI PAGARBĄ IR PARAMĄ kad kiekvienas labai skubiai galėtų tenkinti alkoholio poreikį, kad neatprastų nuo girtuoklystės, kad populiarintų ir tobulintų girtuoklystę, kad pratintųsi girtuokliauti ir turbūt SVARBIAUSIA, kad TVIRTAI LAIKYTŲ LIETUVĄ PIRMOJE VIETOJE EUROPOS SĄJUNGOS GIRTAUJANČIŲ VALSTYBIŲ TARPE bei VERŽTŲSI DOMINUOTI PASAULYJE, nes kitose srityse Lietuvai nepavyksta SUŽIBĖTI.

Kai kas mano, kad toks įstatymas galėjo turėti įtakos Seimo rinkiminėse batalijose.

Toks Seimo narių paslaugumas alkoholio mėgėjams gali ir toliau vystytis ir tobulėti. Kas gali paneigti, kad Seimo nariai įteisins specialias brigadas operatyviam alkoholio pristatymui, įpareigos geltonuosius autobusiukus, personalines vadovų mašinas bei savo padėjėjus ir patarėjus laisvalaikiu pristatinėti alkoholį gėrimų mėgėjams.

Seime buvo, yra ir bujos LIETUVĄ GIRDANČIOS JĖGOS.

KAS PASITARNAUS BLAIVINANT LIETUVĄ?

Seime buvo nemažai bandymų - ESMINIUS SEIMŪNAI SUŽLUGDYDAVO, nes Seimas visada buvo palankus alkoholinių gėrimų mėgėjams.

BLAIVINANT LIETUVĄ lemiančiu turėtų tapti 2016 metų pavasarį Lietuvos piliečių iniciatyva surinkus virš 60 tūkst. parašų įteisintas REIKALAVIMAS STABDYTI TAUTOS NUGIRDYMĄ (įstatymo projektas Nr. XIIP-4437).

(...) Todėl dar kartą prašome Seimo narių skubiai priimti alkoholio reklamos draudimo {statymą ir imtis efektyvių Lietuvos žmonių blaivinimo priemonių ... PRISIMINKIME, KAD CARIZMO PRIESPAUDOS LAIKAIS VYSKUPAS M. VALANČIUS IR KUNIGAI GELBĖJO ŽEMAIČIUS NUO SVAIGALŲ. KAS APGINS LIETUVĄ NUO ALKOHOLIO?”

(...) Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba siūlo:

padidinti iki 10 kartų baudas už įvykius, kurie įvyko dėl alkoholį vartojusio kaltės;

padidinti iki 10 kartų paslaugų kainas vartojusiems alkoholį sveikatos priežiūros ir išblaivinimo įstaigose;

padidinti iki 5 kartų baudas už vaikų nepriežiūrą alkoholį vartojantiems tėvams;

traukti atsakomybėn politikus, merus ir pareigūnus už alkoholio grėsmių toleravimą.

Atsižvelgti

 

13.

VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“, 2017-04-12

8

 

 

(...) su nerimu norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad dėl šių numatomų Įstatymo pakeitimų ženkliai pablogės Kauno „Žalgirio“ ir kitų sporto klubų finansinė padėtis.

Kaip žinote alkoholinius gėrimus gaminančios bei jais prekiaujančios įmonės yra vieni pagrindinių Kauno „Žalgirio“ ir kitų sporto klubų rėmėjų. Visiškai uždraudus visų formų alkoholio rėkiamą kaip sporto klubo ir/ar renginio rėmėją skelbimuose, interneto svetainėse, media kanaluose, sporto renginio vietose (arenose) ir pan., sporto klubai neteks ženklios savo pajamų, gautų kaip parama ar atlygis už reklamą, dalies.

Iliustruodami problemos mąstą, pažymime, kad per pastaruosius ketverius metus metus krepšinio klubas Kauno „Žalgiris“ iš alkoholio prekybos bei gamybos įmonių kaip paramą ir už reklamos paslaugas gavo 1.250.000 EUR pajamų.

Aukščiau nurodytos sumos buvo gautos dėl galimybės viešinti alkoholio prekybos bei gamybos įmonių prekių ženklus bei įmonių pavadinimus, laikantis dabar galiojančių Įstatymo nuostatų bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos ¡statymo nuostatomis. Alkoholinių gėrimų visų reklamos būdų visiškas draudimas absoliučiai eliminuoja potencialias sporto klubų pajamas iš alkoholinius gėrimus gaminančių bei jais prekiaujančių įmonių.

Neabejotina, kad šių pajamų netekimas apsunkins tolimesnį sporto vystymą Lietuvoje, taip pat apribos konkurencijos su stipriausiais Europos ir pasaulio klubais galimybes (...).

Nepritarti

Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio.

14.

UAB „Kauno arena“, 2017-04-13

 

 

 

(...) Su rūpesčiu norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad dėl šių numatomų Įstatymo pakeitimų ženkliai pablogės UAB „Kauno arena“ (toliau - Kauno „Žalgirio“ arena) ir kitų arenų bei salių, patalpų, kuriose per renginius demonstruojama alkoholio reklama, o per sporto renginius taip pat yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais finansinė padėtis, nes bus prarasta ženkli pajamų dalis ne tik sporto renginių metu bet taip pat ir kitų renginių metu.

Norime pažymėti, kad per pastaruosius penkerius metus Kauno „Žalgirio“ arena už suteiktas alkoholinių gėrimų reklamos paslaugas visų renginių metu ir prekybos alkoholiniais gėrimais sporto renginių metu gavo apie 691.000 EUR pajamų.

Alkoholinių gėrimų visų reklamos formų visiškas draudimas bei prekybos suvaržymas sporto renginių metu atima iš visų arenų ar kitų salių, patalpų, kuriose organizuojami sporto ir kiti renginiai bei jų metu demonstruojama alkoholio reklama bei vyksta prekyba alkoholiniais gėrimais sporto renginių metu, pajamas.

Prašome Jūsų įvertinti situaciją ir teisės aktais ar kitomis priemonėmis užtikrinti, kad arenas, sales ir patalpas, kuriose vyksta sporto renginiai ir kiti pramoginiai renginiai, operuojančioms įmonėms būtų kompensuotos prarastos pajamos, tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos Seimas pritars Nutarimo projekto siūlymams, susijusiems su alkoholio reklamos draudimu bei prekybos apribojimu.

Atsižvelgti

 

15.

Lietuvos krepšinio lyga, 2017-04-13

8

 

 

(...) Alkoholinius gėrimus gaminančios bei jais prekiaujančios įmonės yra vienos pagrindinių Lietuvos krepšinio klubų, kitų sporto klubų rėmėjos. Visiškai uždraudus visų formų alkoholio reklamą, kaip sporto

klubo ir/ar renginio rėmėją skelbimuose, interneto svetainėse, media kanaluose, sporto renginių vietose (arenose) ir pan., sporto klubai neteks ženklios pajamų, gaunamų, kaip parama ar atlygis už reklamą, dalies. Šios pajamos ankščiau buvo gaunamos dėl galimybės viešinti alkoholio prekybos bei gamybos jmonių prekių ženklus bei jmonių pavadinimus, laikantis dabar galiojančių LR Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatomis. Alkoholinių gėrimų visų reklamos būdų visiškas draudimas absoliučiai eliminuoja potencialias sporto klubų pajamas iš alkoholinius gėrimus gaminančių bei jais prekiaujančių įmonių. Akivaizdu, kad šių pajamų netekimas apsunkins tolimesnį sporto vystymą Lietuvoje, taip pat apribos konkurencijos su stipriausiais Europos ir pasaulio klubais galimybes.

(...) Lietuvos krepšininkų pasiekimai garsina mūsų šalį visame pasaulyje, skatina lietuvių patriotizmą ir vienybę. Jei norime, kad Lietuvos krepšinis ir toliau būtų šalies vizitinė kortelė, prašome nekurti nepalankių sąlygų krepšinio plėtrai. Todėl prašome Jūsų dar kartą persvarstyti Alkoholio reklamos draudimo pataisas ir rasti geriausią sprendimą. Priešingu atveju, prašome įvertinti situaciją ir teisės aktais ir/ar kitomis priemonėmis užtikrinti, kad sporto klubams būtų atitinkamai kompensuotos prarastos pajamos, tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos Seimas pritars Nutarimo projekto siūlymams, susijusiems su alkoholio reklamos draudimu bei informuoti Lietuvos krepšinio lygą (LKL) apie tai, kokių priemonių bus imtasi dėl prarastų krepšinio (sporto) klubų pajamų kompensavimo.

Nepritarti

Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio.

16.

VšĮ „Krepšinio rytas“, 2017-04-13

8

 

 

(...) su nerimu norime atkreipti Jūsų dėmes}, kad dėl šių numatomų įstatymo pakeitimų ženkliai pablogės VšĮ „Krepšinio rytas“/BC „Lietuvos rytas“ ir kitų sporto klubų finansinė padėtis. Kaip žinote, alkoholinius gėrimus gaminančios bei jais prekiaujančios įmonės yra vieni pagrindinių VšĮ „Krepšinio rytas“/BC „Lietuvos rytas“ ir kitų sporto klubų rėmėjų. Visiškai uždraudus visų formų alkoholio reklamą kaip sporto klubo ir/ar renginio rėmėją skelbimuose, interneto svetainėse, media kanaluose, sporto renginio vietose (arenose) ir pan., sporto klubai neteks ženklios savo pajamų, gautų kaip parama ar atlygis už reklamą, dalies.

Iliustruodami problemos mąstą, pažymime, kad per pastaruosius penkerius metus VšĮ „Krepšinio rytas“/BC „Lietuvos rytas“ iš alkoholio prekybos bei gamybos jmonių kaip paramą ir/ar už reklamos paslaugas gavo apie 1 000 000 (vieną milijoną) EUR pajamų. Aukščiau nurodytos sumos buvo gautos dėl galimybės viešinti alkoholio prekybos bei gamybos jmonių prekių ženklus bei jmonių pavadinimus, laikantis dabar galiojančių Įstatymo nuostatų bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos jstatymo nuostatomis. Alkoholinių gėrimų visų reklamos būdų visiškas draudimas absoliučiai eliminuoja potencialias sporto klubų pajamas iš alkoholinius gėrimus gaminančių bei jais prekiaujančių jmonių. Akivaizdu, kad šių pajamų netekimas apsunkins tolimesnį sporto vystymą Lietuvoje, taip pat apribos konkurencijos su stipriausiais Europos ir pasaulio klubais galimybes (...).

Nepritarti

Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio.

17.

VšĮ „Utenos Juventus“, 2017-04-13

 

 

 

(...) su nerimu norime atkreipti Jūsų dėmesj, kad dėl šių numatomų Įstatymo pakeitimų ženkliai pablogės VŠį „Utenos Juventus" ir kitų sporto klubų finansinė padėtis. Kaip žinote, alkoholinius gėrimus gaminančios bei jais prekiaujančios įmonės yra vieni pagrindinių VŠĮ „Utenos Juventus" ir kitų sporto klubų rėmėjų. Visiškai uždraudus visų formų alkoholio reklamą kaip sporto klubo ir/ar renginio rėmėją skelbimuose, interneto svetainėse, media kanaluose, sporto renginio vietose (arenose) ir pan., sporto klubai neteks ženklios savo pajamų, gautų kaip parama ar atlygis už reklamą, dalies, iliustruodami problemos mąstą, pažymime, kad per pastaruosius penkerius metus VŠĮ „Utenos Juventus" iš alkoholio prekybos bei gamybos įmonių kaip paramą ir/ar už reklamos paslaugas gavo daugiau nei 750 tūkstančių EUR pajamų (... ).

Nepritarti

Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio.

18.

Krepšinio sporto klubas „Prienai“, 2017-04-18

8

 

 

(...) su nerimu norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad dėl šių numatomų Įstatymo pakeitimų ženkliai pablogės krepšinio sporto klubo „Prienai", kurio komandos dalyvauja Lietuvos krepšinio lygos (Prienų-Birštono „Vytautas“) ir Regionų krepšinio lygos (Stakliškių „Guosta“) varžybose, taip pat nukentės ir kitų sporto klubų finansinė padėtis. Kaip žinote, alkoholinius gėrimus gaminančios bei jais prekiaujančios įmonės yra vieni pagrindinių krepšinio sporto klubo „Prienai“ ir kitų sporto klubų rėmėjų. Visiškai uždraudus visų formų alkoholio reklamą kaip sporto klubo ir/ar renginio rėmėją skelbimuose, interneto svetainėse, media kanaluose, sporto renginio vietose (arenose) ir pan., sporto klubai neteks ženklios savo pajamų, gautų kaip parama ar atlygis už reklamą, dalies. Iliustruodami problemos mąstą, pažymime, kad per pastaruosius penkerius metus krepšinio sporto klubas „Prienai“ iš alkoholio prekybos bei gamybos įmonių kaip paramą ir/ar už reklamos paslaugas gavo 150000 EUR pajamų (...).

Nepritarti

Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio.

19.

VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“, 2017-04-18

8

 

 

(...) su nerimu norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad dėl šių numatomų Įstatymo pakeitimų ženkliai pablogės Krepšinio klubo „Lietkabelis“ ir kitų sporto klubų finansinė padėtis. Kaip žinote, alkoholinius gėrimus gaminančios bei jais prekiaujančios įmonės yra vieni pagrindinių Krepšinio klubo „Lietkabelis“ ir kitų sporto klubų rėmėjų. Visiškai uždraudus visų formų alkoholio reklamą kaip sporto klubo ir/ar renginio rėmėją skelbimuose, interneto svetainėse, media kanaluose, sporto renginio vietose (arenose) ir pan., sporto klubai neteks ženklios savo pajamų, gautų kaip parama ar atlygis už reklamą, dalies. Iliustruodami problemos mąstą, pažymime, kad per pastaruosius penkerius metus Krepšinio klubo „Lietkabelis“ iš alkoholio prekybos bei gamybos įmonių kaip paramą ir/ar už reklamos paslaugas gavo 116,000 EUR pajamų (...).

Nepritarti

Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio.

20.

VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“, 2017-04-19

8

 

 

(...) su nerimu norime atkreipti Jūsų dėmesj, kad dėl šių numatomų Įstatymo pakeitimų ženkliai pablogės VšĮ „Neptūno krepšinio klubas" ir kitų sporto klubų finansinė padėtis. Kaip žinote, alkoholinius gėrimus gaminančios bei jais prekiaujančios įmonės yra vieni pagrindinių VšJ „Neptūno krepšinio klubas" ir kitų sporto klubų rėmėjų. Visiškai uždraudus visų formų alkoholio reklamą kaip sporto klubo ir/ar renginio rėmėją skelbimuose, interneto svetainėse, media kanaluose, sporto renginio vietose (arenose) ir pan., sporto klubai neteks ženklios savo pajamų, gautų kaip parama ar atlygis už reklamą, dalies. Iliustruodami problemos mąstą, pažymime, kad per pastaruosius penkerius metus VšĮ „Neptūno krepšinio klubas" iš alkoholio prekybos bei gamybos jmonių kaip paramą ir/ar už reklamos paslaugas gavo 150 000 EUR pajamų (...).

Nepritarti

Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio.

21.

Lietuvos futbolo klubų asociacija A lyga, 2017-04-20

8

 

 

(...) su nerimu norime atkreipti Jūsų dėmesj, kad dėl šių numatomų įstatymo pakeitimų ženkliai pablogės futbolo ir kitų sporto šakų klubų galimybės pritraukti pajamas ir pagerinti klubų finansinę padėtį. Kaip žinote, alkoholinius gėrimus gaminančios bei jais prekiaujančios Įmonės dažnai yra vieni pagrindinių futbolo klubų ir turnyrų (UITA Čempionų lygos ir pan.) rėmėjų. Visiškai uždraudus visų formų alkoholio reklama kaip sporto klubo ir/ar renginio rėmėją skelbimuose, interneto svetainėse, media kanaluose, stadionuose ir kitose sporto renginio vietose, klubai neteks ženklios savo pajamų, gautų kaip parama ar atlygis už. reklamą, dalies.

Prašome Jūsų įvertinti situaciją ir teisės aktais ar kitomis priemonėmis užtikrinti, kad sporto klubams būtų adekvačiai kompensuotos prarastos pajamos, tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos Seimas pritars Nutarimo projekto siūlymams, susijusiems su alkoholio reklamos draudimu (...).

Nepritarti

Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio.

22.

Lietuvos kooperatyvų konfederacija, 2017-02-21

 

 

 

(..) Manome, kad mes ir dauguma verslininkų pritartų tokioms iniciatyvoms:

1. Trumpinti laiką iki kada leidžiama prekiauti alkoholiu nediskriminuojant vien mažmeninės prekybos įmonių, o tam tikrus ribojimus taikant ir visuomeninio maitinimo vietoms.

2. Pakeliant minimalų amžių, nuo kurio galima įsigyti alkoholinių gėrimų. Šioje vietoje reikėtų numatyti sąlygą, kad nebūtų draudžiama samdyti jaunesnius asmenis su alkoholio pardavimu siejamiems darbams.

3. Manome, kad siekiant pažaboti besaikį girtavimą, didelę reikšmę turėtų specialūs ribojimai susiję su spirituotu vynu ir stipriu, bet pigiu alumi.

4. Siekdami išvengti masinių smulkiųjų prekybininkų bankrotų siūlytumėme, kad ten, kur techniškai neįmanoma ar dėl nereikšmingo parduodamo alkoholio kiekio neapsimoka atskirti prekybos alkoholiui patalpų, leisti prekiauti gėrimais bendroje su maistu prekybos salėje. Atskaitos taškas galėtų būti registruotas parduotuvės plotas.

5. Negalime pritarti abiejuose įstatymų pakeitimo projektuose numatomiems ribojimams dėl minimalaus nuotolio iki ugdymo įstaigos ar maldos namų. Tokie reikalavimai išstumtų prekybininkus iš istoriškai susiklosčiusių vietų, dirbtinai perskirstytų rinką, sukeltų didelių nepatogumų gyventojams.

Prašome atsižvelgti į Lietuvos kooperatyvų konfederacijos narių nuomonę bei pasiūlymus ir siekti, kad minimiems įstatymo pakeitimo projektams būtų atlikta išsami poveikio socialinei ir verslo aplinkai analizė.

Atsižvelgti

 

23.

Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas, 2017-05-04

5

 

 

Seime svarstomuose Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje numatyta trumpinti alkoholio prekybos laiką - ryte, vakare ir sekmadieniais. Suprasdami alkoholizmo keliamas problemas vis tik norėtume atkreipti dėmesį į problemas, kurias gali sukelti numatytas alkoholio prekybos laiko sutrumpinimas.

Visi žmonės (įskaitant ir tuos, kurie nevartoja alkoholio) dažniausiai apsipirkinėja po darbo - t. y., tarp 18 ir 20 val. Dėl šios priežasties parduotuvėse atsiranda didesnis apkrovimas, išsikreipia darbo krūvio pasiskirstymas, susidaro didelės eilės prie kasų. Uždraudus alkoholio prekybą po 20 val. (sutrumpinus vakarinį alkoholio prekybos laiką 2 valandomis) dauguma alkoholio vartotojų atvyks apsipirkti anksčiau - t.y., iki 20 val., būtent piko metu. Tokiu būdu po darbo apsiperkančių vartotojų srautas padidės dar apie 15-20 proc., stovėti ilgesnėse eilėse bus priversti ne tik alkoholio pirkėjai, bet ir žmonės, kurie perka maistą, skuba grįžti į namus.

Tuo pačiu matome ir kitą problemą - iki 20 val. parduotuvėse dar yra pakankamai nemažas jaunimo, vaikų srautas, kurie bus priversti stovėti eilėse kartu su alkoholio pirkėjais.

Dėl išvardintų priežasčių manome, kad vakarinio alkoholio prekybos laiko sutrumpinimas iki 20 valandos sąlygotų padidintą pirkėjų srautą parduotuvėse po darbo valandų, ilgesnes eiles ir visų žmonių gaištamą laiką. Išvardintos problemos būtų reikšmingai mažesnės, jeigu alkoholio prekybos laikas būtų trumpinamas mažiau - tokiu atveju pirkėju srautas pasiskirstytu platesniame laiko tarpe ir spūsčių parduotuvėse būtų mažiau.

Vadovaudamiesi išdėstytais argumentais prašome detaliai išnagrinėti vakarinio alkoholio prekybos laiko trumpinimo būtinybę ir galimas neigiamas pasekmes.

 

Nepritarti

Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto.

24.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, 2017-05-04

 

 

 

Seimui  šiuo metu pateikti LR Vyriausybės siūlymai keisti alkoholio kontrolės įstatymą.

LVRA neramina – visiškas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais   viešojo maitinimo vietose - lauko kavinėse. Tai apima didžiąją dalį lauko kavinių, kurios yra 3 ar 5 metams laimėję konkursus, padarę dideles investicijas joms įrengti. Vasarą ,ypatingai kurortuose dirba didelis skaičius jaunimo, kai kurie patys investavę į šį verslą.

Lietuva taptų vienintele ir išskirtine šalimi Europoje ir pasaulyje, kurios kavinių, barų ir restoranų lauko terasose būtų uždrausta prekyba alkoholiniais gėrimais, toks sprendimas taip pat neigiamai paveiktų poilsio ir turizmo zonų patrauklumą, pažeistų teisėtus lūkesčius įmonių, laimėjusių konkursus įrengti lauko terasų vietas ir investavusių į jų įrengimą.

 Pabrėžtina, kad nestacionarios viešojo maitinimo vietos yra ne tik atskirai nuo stacionarių viešojo maitinimo vietų (toliau - restoranų) įrengiamos prekybos vietos, pavyzdžiui:

- lauko terasos, įrengiamos prekybos centrų balkonuose;

- lauko terasos įrengiamos prie pastatų I-ajame aukšte, kai restoranai yra įrengti pastato II-ajame aukšte;

- lauko terasos, kurios galėtų būti aptarnaujamos iš stacionarios

viešojo maitinimo vietos, tačiau dėl didelio atstumo nuo stacionaraus restorano pagrindinio baro ir patogumo yra įrengiami papildomi nestacionarūs barai lauko terasose.

Visais išvardintais atvejais numatytas draudimas alkoholinių gėrimų vartojimo nesumažins, o tik apsunkins restoranų veiklą, nes šios lauko terasos bus aptarnaujamos iš stacionarių viešojo maitinimo vietų, ženkliai sumažins darbuotojų skaičių, padidins emigraciją. Lietuvos kavinėse ir restoranuose parduodamas alkoholio kiekis sudaro tik 14 procentų visų suvartojamų gėrimų.

Šiuo klausimu LR Vyriausybė savo pozicijos 2017 m. balandžio 12 d. nutarime Nr. 278 nepateikė.

Vadovaudamiesi išdėstytais argumentais prašome atsisakyti tokio griežto reikalavimo- uždrausti prekybą nestacionariose kavinėse. LVRA manymu, savivaldybės yra labiausiai kompetentingos nuspręsti, kur leisti prekiauti sezono metu ir tokia nuostata įstatyme yra tikrai perteklinė.

Nepritarti

Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto.

25.

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2017-05-08

 

 

 

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (toliau – NTAKK) kreipiasi į jus prašydama gegužės 10 d. LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje svarstant LR Alkoholio kontrolės įstatymo projektus, palaikyti mokslu grįstas ir ekonomiškai veiksmingas alkoholio vartojimo mažinimo priemones, kurias įgyvendinus šalyje pradėtų reikšmingai mažėti alkoholio vartojimas ir jo sukeliama žala.

Įvertinus alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumą bei įgyvendinimo kaštus, Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) išskiria tris priemonių grupes: alkoholinių gėrimų kainos didinimas (akcizai), alkoholinių gėrimų reklamos draudimas ir alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas. NTAKK, vadovaudamasi egzistuojančiais moksliniais įrodymais, palaiko kompleksinį požiūrį į alkoholio vartojimo prevenciją, kuomet verslo ribojimas derinamas su mokslu grįstomis visomenės švietimo priemonėmis. Tačiau įvertinus, kad alkoholio vartojimo žala šaliai kasmet kainuoja daugiau nei 200 mln eurų, o papildomų investicijų būtinai reikia priklausomybės ligų gydymui, skatiname pirmiausia įgyvendinti ekonomiškai veiksmingiausias priemones, kurios nereikalauja papildomų biudžeto lėšų.

Kompleksinės priemones pritaikiusi Islandija – sėkmingiausias gerosios praktikos pavyzdys Europoje. Islandijoje alkoholio vartojimas tarp jaunimo sumažėjo nuo 42 iki 5 proc. po to, kai: legalus amžius įsigyti alkoholio ir tabako buvo padidintas nuo 18 iki 20 metų; uždrausta alkoholinių gėrimų reklama; 13-16 metų vaikams uždrausta būti vieniems lauke po 10 valandos vakaro žiemą ir po vidurnakčio vasarą; įsteigus valstybės prekybos alkoholiu monopolį ženkliai sumažėjo alkoholio prieinamumas; pradėtas skatinti vaikų užimtumas ir prevencija mokyklose, ir kt. Apmaudu, kad dalis šių priemonių Lietuvoje vadinamos radikaliomis, nors būtent jas PSO rekomenduoja kaip ekonomiškai veiksmingas, o kita dalis nepagrįstai sureikšminama.

Lietuvoje iki šiol stokojome nuoseklios ir į alkoholio vartojimo mažinimą nukreiptos politikos. Į tai dėmesį atkreipė ir PSO atstovai, oficialiuose renginiuose raginantys Lietuvą spręsti alkoholio vartojimo problemą. Primename, kad LR Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas: „...mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams...“.

Prašome nuosekliai įgyvendinti valstybės siekį mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, kuris yra apibrėžtas LR Alkoholio kontrolės įstatyme.

Atsižvelgti

 

26.

Lietuvos somelje asociacija, 2017-05-08

 

 

 

Lietuvos somelje asociacija vienija Lietuvoje dirbančius gėrimų ir maisto žinovus – restoranų, barų darbuotojus, žurnalistus, dėstytojus, rašytojus, atitinkamų produktų gamintojus, prekybininkus, tiekėjus bei kitus gėrimų ir maisto rinkos dalyvius.

Lietuvoje viešojo maitinimo kultūra yra nepakankamai išvystyta, žmonės tiek maistą, tiek alkoholinius gėrimus linkę vartoti namuose. Lietuvoje tik apie 10 proc. alkoholinių gėrimų suvartojama baruose ir restoranuose. Tai reiškia, kad vyrauja buitinis alkoholizmas, alkoholio vartojimas mažose uždarose grupėse, atsiskyrus nuo visuomenės. Dėl ilgą laiką ignoruotų problemų ir ydingo reglamentavimo Lietuvoje alkoholizmas atskiriems žmonės tapo gyvenimo būdu, o „bambalinis“ alus ir „vaisiukas“ dominuoja kaimo parduotuvių asortimentuose.

Manome, kad alkoholio kontrolės priemonės turi keisti šią susiklosčiusią situaciją, turi būti siekiama perimti vakarų Europos kultūrą, kurioje alkoholinių gėrimų vartojimas siejamas su bendravimu ir gurmanišku maisto supratimu, kultūringu laiko leidimu viešumoje. Todėl esame įsitikinę, kad barų ir restoranų kultūra turi būti puoselėjama kaip kultūringa ir vakarietiška alternatyva Lietuvoje vyraujančiam buitiniam alkoholizmui.

 

Vadovaudamiesi išdėstytais motyvais pateikiame pastabas dėl Seime svarstomų alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektų:

 

1.      Siūlome atsisakyti minimalaus 200 metrų atstumo nuo ugdymo įstaigų reikalavimo alkoholio prekybos vietos įrengimui.

2.      Siūlome įstatyme plačiau aprašyti, kas nelaikoma alkoholio reklama: tai galėtų būti prekybos vietoje pateikiama (tiek raštu, tiek žodžiu) informacija apie alkoholinių gėrimų kilmę, jų gamybą, vartojimą, skonines savybes, taip pat baruose ir restoranuose esantys su alkoholiniais gėrimais susiję dizaino elementai (padėkliukai, baldų, taurių papuošimai, sienų dekoracijos). Taip pat manome, kad reklama neturėtų būti laikoma informacinė medžiaga (knygos, žinynai – tokie kaip vyno enciklopedijos ar pan.). Tuo pačiu turėtų išlikti apribojimai tokiai informacijai (draudžiamas informavimas apie kainos sumažinimą, apie teigiamą poveikį sveikatai, nepilnamečių panaudojimas turinyje ir pan.)

3.      Siūlome palikti galimybę įrengti laikinus (sezoninius) barus/ kavines, suteikiant savivaldybėms galimybę spręsti, kuriose vietose tai gali būti daroma.

Siūlome palikti galimybę prekiauti alkoholiniais gėrimais festivalių (pvz. „Bliuzo naktys“, „Galapagai“ ar pan.) vietose įrengtose laikinose maitinimo įstaigose.

Atsižvelgti

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-06-10

 

 

 

Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 161, 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 162 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP−4437 (toliau – Projektas). Teikiame šias pastabas ir pasiūlymus.

4.                                 Pirmiausia, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teismas) praktiką valstybių narių nacionalinės teisės aktai, kurie reglamentuoja prekybą produktais ir nėra tiesiogiai susiję su prekių importu, gali tam tikrais atvejais turėti neigiamą poveikį prekių, importuojamų iš kitų valstybių narių, prekybai (žr. Sprendimą Komisija prieš Prancūziją, byla C‑152/78, EU:C:1980:187). Pagrindinis Teismo argumentas – skirtinga nacionalinių gamintojų ir importuotojų našta, atsirandanti dėl to, kad nacionaliniai gamintojai turi įvykdyti tik vieno reguliuotojo (kilmės valstybės) reikalavimus, o importuojamoms prekėms tenka dvigubo reguliavimo (kilmės ir priimančios valstybių) našta ir su ja susijusios papildomos sąnaudos. Tokiais apribojimais, neatitinkančiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 34 straipsnio, Teismas pripažino valstybių narių taisykles, susijusias su tam tikro gaminio pavadinimu, forma, dydžiu, svoriu, sudėtimi, įpakavimu ir pan.

                   Pažymėtina, kad Teismas yra pripažinęs, kad tam tikros prekybos sąlygos, jeigu jos turi vienodą (teisinį ir faktinį) poveikį tiek nacionaliniams, tiek iš kitų ES valstybių narių importuotiems produktams, nelaikomos pažeidžiančiomis ES teisę (žr. Sprendimą Keck ir Mithouard, sujungtos bylos C‑267/91 ir C‑268/91, EU:C:1993:905), jeigu jos neužkerta kelio importuotiems produktams patekti į rinką. Prie tokių prekybos sąlygų Teismas yra priskyręs pardavimo vietų, darbo laiko apribojimus. Todėl manytina, kad įstatymo nuostatos, kuriomis ribojama alkoholinių gėrimų pardavimo vieta ir laikas, nustatomas amžius alkoholinių gėrimų pirkėjui ir vartotojui, laikytinos ES teisei neprieštaraujančiomis prekybos sąlygomis.

                   Paminėtinas Europos Komisijos komunikatas „ES strategija remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą“ (KOM (2006) 625 galutinis), kuriame jau 2006 m. įvardinta geroji patirtis, skirta apsaugoti jaunimą ir vaikus nuo alkoholio daromos žalos. Komunikate tarp tinkamų taikyti valstybėse narėse priemonių paminėti įtaką jaunimui galinčių daryti pardavimo, prieinamumo ir rinkodaros suvaržymai, amžiaus ribos parduodant alkoholį nustatymas, neatsakingos alkoholinių gėrimų rinkodaros ribojimas, alkoholio reklamos ir socialinių lūkesčių suderinamumas. 2015 m. gruodžio 7 d. Taryboje priimtos išvados dėl ES strategijos dėl alkoholio daromos žalos mažinimo, kuriose valstybių narių buvo ir toliau prašoma priimti tinkamas priemones siekiant apsaugoti jaunus žmones nuo žalingo alkoholio vartojimo, visų pirma amžiaus, nuo kuriuo leidžiama vartoti alkoholį, ir rinkodaros poveikio srityje, remti veiklą dėl informavimo ir švietimo žalingo alkoholio vartojimo, visų pirma dėl pavojingo elgesio vartojant alkoholį.

                   Kita vertus, pažymime, kad nepaisant to, jog Projektu įtvirtintos nuostatos ES teisės požiūriu laikytinos prekybos sąlygomis ir neprieštarauja SESV 34 straipsniui, jos turi atitikti proporcingumo principą. Pažymėtina, kad valstybės narės pačios sprendžia, kokį visuomenės sveikatos apsaugos lygį jos nori užtikrinti, ir kaip šis lygis turi būti pasiekiamas. Tačiau tai daryti jos gali tik Sutarties nustatytose ribose ir pirmiausia atsižvelgdamos į proporcingumo principą (žr. Sprendimo Aragonesa de Publicidad Exterior ir Publivía, sujungtos bylos C‑1/90 ir C‑176/90, EU:C:1991:327, 16 punktą), kuris reikalauja, kad priemonės, kurių imamasi, būtų tinkamos siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti (konkrečiai žr. Sprendimo Säger prieš Dennemeyer, byla C‑76/90, EU:C:1991:331, 15 punktą; Sprendimo Arblade, sujungtos bylos C‑369/96 ir C‑376/96, EU:C:1999:575, 35 punktą; Sprendimo Canal Satélite Digital, byla C‑390/99, EU:C:2002:34, 33 punktą). Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje garantuojama ūkinės veiklos laisvė), priemonės, kuriomis ribojamos asmens teisės ir laisvės, turi būti būtinos ir proporcingos siekiamam tikslui. Todėl Projekto lydimuosiuose dokumentuose turėtų būti argumentuotai motyvuota, kad visos siūlomos priemonės (suvaržymai) yra būtini tikslams pasiekti.

Pritarti

 

2.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-06-10

 

 

 

2.             Taip pat norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad atskiros Projektu siūlomos nuostatos nustato reikalavimus prekių ir paslaugų teikimui, todėl prieš priimant notifikuotinos Europos Komisijai kaip techniniai reglamentai, techninės taisyklės pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, reikalavimus.

Pritarti

 

3.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-06-10

2, 3

 

 

3.             Svarstytina, ar pagrįsti ir proporcingi reikalavimai, siūlomi galiojančio įstatymo 161 straipsnio pakeitimu ir 162 straipsnio 2 dalimi, apribojančiose alkoholinių gėrimų parduotuvių įrengimą daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir mažesniu kaip 200 m atstumu iki ugdymo įstaigų tuo atveju, kai alkoholiniais gėrimais prekiaujančios parduotuvės įrengiamos išpildant Projektu siūlomo naujo galiojančio įstatymo 162 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Pritarti

 

4.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-06-10

3

1

 

4.             Taip pat siūlytume aiškiau apibrėžti siūlomą įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 1 punkte įvardintą alkoholinių gėrimų parduotuvės įrengimo reikalavimą, kuriame naudojama neaiški alkoholinių gėrimų parduotuvės savybė „visiškai izoliuota“ nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu, ir turi turėti atskirą įėjimą, nes neaišku, ką reiškia „visiškai izoliuota“.

Pritarti

 

5.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-06-10

5

7

 

5.             Pakeitus galiojančio įstatymo 18 straipsnio 3 dalį pagal projektu siūlomus pakeitimus, atsirastų dvi panašios nuostatos, įtvirtintos 18 straipsnio 3 dalies 10 ir 12 punktuose. Todėl siūlome išbraukti 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatą, kuri patektų į 12 punkto nuostatos apimtį.

Pritarti iš dalies

Argumentai: Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Žr. į jungtinį projektą XIIP-4096(2).

Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

 

 „1214) švenčių, masinių renginių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių, dėl kurių yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas, numatytas šio straipsnio 8 dalyje, metu.”

 

6.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-06-10

5

5

 

6.             Projektu siūloma keisti galiojančio įstatymo 18 straipsnio 5 dalies nuostata svarstytina dviem aspektais. Pirmiausia pagal siūlomą nuostatos redakciją kyla klausimas, ar būtina įvardinti dviejų rūšių dokumentus (asmens dokumentus ir asmens amžių liudijančius dokumentus), kurie, iš principo, yra skirti patvirtinti alkoholį perkančio asmens amžių. Siūlytume vartoti vieną iš nurodytų sąvokų. Antrasis aspektas – nuostatoje turi būti laikomasi nuoseklumo viso įstatymo kontekste. Projektu siūloma apriboti alkoholinių gėrimų prieinamumą asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, todėl neaišku, kodėl įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti alkoholinių gėrimų pardavėjams prievolę, esant abejonėms, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalomai tikrinti jo asmens dokumentus. Manytume, kad ši prievolė turėtų būti siejama su abejonėmis, kad alkoholį perkantis asmuo yra jaunesnis nei 20 metų, todėl privaloma patikrinti jo asmens dokumentą ir taip nustatyti šio asmens amžių. Kita vertus svarstytina, ar proporcinga reikalauti asmens dokumento iš asmens, kuris aiškiai yra vyresnis nei 20 metų (senjoras).

Pritarti

 

7.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2016-06-14

 

 

 

Susipažinusi su pateiktu Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. 1-857 2, 16(1), 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir jstatymo papildymo 16(2) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-4437, kuriame siekiama įtvirtinti veiksmingas alkoholio kontrolės priemones bei tokiu būdu sumažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą, vaiko teisių apsaugos kontrolierė iš esmės pritaria siūlomo teisinio reguliavimo įtvirtinimui ir pastabų įstatymo projektui neturi.

Atsižvelgti

 

8.

Nacionalinė sveikatos taryba, 2016-06-16

 

 

 

Nacionalinė sveikatos taryba (toliau - Taryba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės Įstatymo (toliau - Įstatymo) Nr. 1-857 2, 16(1), 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 16(2) straipsniu įstatymo projektu Nr: XIIP-4437,

atkreipia dėmesį, kad Taryba daug kartų ragino ir siūlė kompleksiškai spręsti alkoholio vaitojimo problemas, įgyvendinant veiksmingas alkoholio kontrolės priemones.

Taryba, analizuodama ir remdamasi PSO ir kitų tarptautinių ekspertinių alkoholio kontrolės politikos institucijų rekomendacijomis, ne kartą siūlė, kad, siekiant sumažinti alkoholinių gėrimų vartojimo žalą Lietuvoje, būtina didinti akcizo mokestį visoms alkoholinių gėrimų grupėms, visiškai uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą, mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą, trumpinant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, o remiantis Šiaurės šalių modeliu, visų alkoholinių gėrimų prekybą perkelti į specializuotus skyrius arba valstybės valdomas specializuotas parduotuves Taip pat buvo siūloma padidinti minimalų amžių, leidžiantį, pirkti alkoholinius, gėrimus, mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą nepilnamečiams asmenims, griežtinant atsakomybę už prekybos alkoholiniais gėrimais reikalavimų pažeidimus ir kt.

Atkreiptinas dėmesys, kad daugumos iš šių priemonių įgyvendinimo ir siekiama teikiamu Įstatymo projektu.

Atsižvelgti

 

9.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2016-06-20

 

 

 

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas), pagal kompetenciją susipažinęs su Jūsų 2016-06-08 priimtu sprendimu Nr. 111-S-14 „Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo I-857 2, 16-1, 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 16-2 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 (toliau – Projektas) svarstymo parengiamųjų darbų“ pritaria Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadai ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-05-31 išvadai Nr. XIIP-4437, kuriose pateiktos Projekto turinio ir techninio pobūdžio pastabos, papildomų pastabų ir siūlymų neturi.

Departamento nuomone, siūlomas alkoholio prekybos reglamentavimas atitinka ir įgyvendina Alkoholio kontrolės įstatyme numatytą tikslą - <...> mažinti alkoholinių gėrimų suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, <...> ir valstybės alkoholio kontrolės politikos principus, taip pat Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 (toliau – Programa), nuostatas, kurių tikslas mažinti alkoholio vartojimą, alkoholinių gėrimų pasiūlą ir paklausą (Programos 75.3 papunktis).

Sveikatos programos 17.4 papunktyje nurodyta, kad vienas pagrindinių Lietuvos sveikatos 1998–2010 metų programos laimėjimų yra tas, kad sumažėjo išvengiamų mirčių skaičius. Prie to labai prisidėjo priemonės, <...> ribojančios alkoholinių gėrimų vartojimą.

Sveikatos programos 60.5 papunktyje nurodyta, kad siekiant kurti palankias sąlygas saugiai leisti laisvalaikį, būtina sumažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ir vartojimą <...>.

Sveikos gyvensenos ir jos kultūros formavimui pasiekti Sveikatos programos 68.1. papunktyje numatytas vienas iš uždavinių – sumažinti alkoholinių gėrimų <...> vartojimą ir prieinamumą <...>.

Sveikatos programos 75.3. papunktyje nurodyta, kad siekiant mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, alkoholinių gėrimų pasiūlą ir paklausą, būtina mažinti alkoholinių gėrimų paklausą ir vartojimą, taikant efektyvias, moksliškai pagrįstas Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) rekomenduojamas priemones, apimančias pardavimo vietų, laiko, alkoholinių gėrimų reklamos ribojimą; didinti alkoholinių gėrimų akcizą, derinant jį su realiojo darbo užmokesčio ir infliacijos lygio pokyčiais, siekiant, kad alkoholiniai gėrimai taptų prabangos preke; didinti amžiaus cenzą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus iki 20 metų amžiaus <...> ir kt.

Šios siūlomos Projekto priemonės, kuriomis siekiama mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ir jų vartojimą bei alkoholinių gėrimų pardavimus, taip pat riboti alkoholinių gėrimų reklamos sklaidą ir didinti alkoholinių gėrimų kainas yra vienos iš PSO rekomenduojamų efektyviausių alkoholio žalos mažinimo priemonių.

Dėl alkoholinių gėrimų pardavimo ribojimo ir alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimo.

PSO Europos alkoholio chartija nustato, kad „visi vaikai ir paaugliai turi teisę augti aplinkoje, apsaugotoje nuo neigiamų alkoholio vartojimo pasekmių ir, kiek įmanoma, nuo alkoholinių gėrimų vartojimo skatinimo“.

2011 m. atlikto ESPAD tyrimo duomenimis, net 95 proc. 15-16 metų Lietuvos mokinių jau yra vartoję alkoholinius gėrimus. Be to, sparčiai auga 15-mečių reguliariai (nors kartą per savaitę) vartojančių alkoholinius gėrimus skaičius. Vadovaujantis Tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) duomenimis, Lietuvoje nuo 1994 m. iki 2010 m. reguliariai vartojančių alkoholinius gėrimus 15-mečių berniukų padaugėjo dvigubai (nuo 13,6 proc. iki 25,2 proc.), o mergaičių – daugiau nei tris kartus (nuo 5,5 proc. iki 16,9 proc.). Nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo rodikliai Lietuvoje taip pat išlieka gana dideli. ESPAD duomenimis, 63 proc. Lietuvos mokinių nors kartą gyvenime buvo girti (ESPAD tyrime dalyvavusių šalių vidurkis – 47 proc.). 80 proc. 15-16 m. Lietuvos mokinių mano, kad jiems būtų labai lengva ar gana lengva įsigyti alkoholinių gėrimų, o 43 proc. nurodo nors kartą per paskutines 30 dienų pirkę alkoholinius gėrimus savo reikmėms parduotuvėje (ESPAD, 2011). Kitų tyrimų rezultatai labai panašūs. Tokia pati dalis (80 proc.) 14 - 17 metų amžiaus jaunuolių, 2012 m. dalyvavusių Alkoholio prieinamumo nepilnamečiams tyrime, tvirtino, kad jiems būtų visiškai nesunku arba greičiau nesunku įsigyti alkoholinių gėrimų vietinėje parduotuvėje. Pusė (49 proc.) šiame tyrime dalyvavusių jaunuolių alkoholinius gėrimus nusiperka patys.

Alkoholinių gėrimų vartojimas jauname amžiuje neigiamai veikia fiziologinę ir psichologinę raidą, smegenų vystymąsi ir veiklą, didina sveikatos sutrikimų, kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės ligų išsivystymo, nesaugaus elgesio ir nelaimingų atsitikimų tikimybę. Alkoholio vartojimas sukelia didesnę dalį jaunuolių nei vyresnio amžiaus asmenų mirčių. Daugiau nei 1 iš 4 15-24 m. amžiaus vaikinų mirčių priežastis yra alkoholio vartojimas (palyginimui, 1 iš 12 55-64 m. amžiaus vyrų mirčių sukelia alkoholio vartojimas) (Jones et al, 2009). Be to, kuo vyresniame amžiuje pradedama vartoti alkoholį, tuo mažesnė tikimybė, kad jie alkoholį vartos gausiai ar taps nuo jo priklausomi (Anderson, 2012a).

Alkoholinių gėrimų vartojimo jauname amžiuje ir alkoholinių gėrimų prieinamumo nepilnamečiams asmenims problemą reikia spręsti ne tik įvairiomis prevencijos, bet ir kontrolės priemonėmis.

Vadovaujantis ESPAD tyrimo duomenimis, kuo vyresnis alkoholio įsigijimo amžius yra numatytas įstatymuose, tuo vėliau jaunuoliai pradeda vartoti alkoholinius gėrimus (Anderson et al, 2012c). Tyrimų apžvalgos rodo, kad minimalaus leistino amžiaus pakeitimai gali reikšmingai ir ilgam (net sulaukus leistino amžiaus) paveikti jaunimo alkoholio vartojimą ir jo keliamą žalą (Wagenaar & Toomey, 2002). Be to, pastebimi ne tik leistino amžiaus dar nesulaukusių jaunuolių, bet ir vyresnio amžiaus jaunuolių alkoholio vartojimo pokyčiai (Møller, 2002).

Alkoholio produktų vartojimui tiesioginę įtaką turi šių produktų prieinamumas. Nepriklausomais moksliniais tyrimais (PSO leidinys „Įrodymai pagrindžiantys veiksmingumą ir ekonominį naudingumą intervencijų, skirtų mažinti alkoholio daromą žalą“ („Evidence for the effectiveness and cost-effectiveness of interventions to reduce alcohol-related harm“)) yra įrodytas tiesioginis ryšys tarp prekybos alkoholiniais gėrimais vietų tankumo ir alkoholio vartojimo mąsto, šio vartojimo neigiamų padarinių, įskaitant nusikaltimus bei kitus teisės pažeidimus.

Departamento duomenimis, 2014 m. Lietuvoje galiojo 19583 licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (2013 m. – 19809), o vienai prekybos alkoholiniais gėrimais vietai teko 150 gyventojų (miestuose – 133 gyventojai, rajonuose – 164 gyventojai). Nežiūrint į tai, kad nuo 2003 metų nuolatos didėjantis licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais skaičius 2014 metais pirmą kartą sumažėjo, tačiau, skaičiuojant kiek 1 licencijai tenka Lietuvos gyventojų, skaičiai rodo didelį minėtų produktų prieinamumą.

Pažymėtina, kad Europos Komisijos užsakymu buvo atliktas dr. Peterio Andersono ir Beno Baumbergo alkoholio kontrolės priemonių efektyvumo vertinimas „Alkoholis Europoje visuomenės sveikatos požiūriu“ (2006 m.). Minėtoje studijoje buvo pažymėta, kad į švietimą, komunikaciją, mokymą ir visuomenės sąmoningumą orientuotos priemonės yra neefektyvios ir jos negali būti alternatyvios rinkos reguliavimo priemonės. Tyrimų duomenys parodė, kad alkoholio rinkos reguliavimo politika labai efektyviai sumažina alkoholio daromą žalą. Aptarimo tyrimo metu nustatyta, kad prailginus prekybos alkoholiu valandas, padidėja smurtinių nusikaltimų skaičius. PSO numatė prekybos alkoholiniais gėrimais trukmės sumažinimą 24 valandomis per savaitę. Pritaikius šį modelį Europos Sąjungai, gaunama, kad būtų išvengta 123 000 negalios metų ir ankstyvų mirčių per metus. Panašios išvados buvo konstatuotos ir 2007 m. Donaldo Brandto ir kitų mokslininkų studijoje, apibendrinančioje 30 šalių  alkoholio kontrolės politiką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad specializuotų alkoholinių gėrimų parduotuvių įtvirtinimas Alkoholio kontrolės įstatyme būtų proporcinga ir pagrįsta priemonė alkoholinių gėrimų prieinamumui mažinti. Be to, 2016 m. Departamento atlikto tyrimo duomenimis, net 61 procentai apklaustųjų (1021 apklaustas respondentas) pritarė siūlymui leisti prekiauti alkoholiniais gėrimais tik specializuotose parduotuvėse ar specializuotuose skyriuose.

Griežtinant reikalavimus prekybai alkoholiniais gėrimais ir jų prekybos vietoms (masinių renginių metu, specializuotose parduotuvėse, asmenims iki 20 metų amžiaus ir pan.), sumažėtų alkoholinių gėrimų prieinamumas, kadangi mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais vykdantiems ūkio subjektams, būtų įtvirtintos aiškios taisyklės, kurių laikantis tikėtina mažėtų ne tik absoliutus alkoholinių gėrimų prieinamumas, bet ir nepilnamečiams parduodamų alkoholinių gėrimų tikimybė.

Aptariamo Europos Komisijos užsakymu atlikto dr. Peterio Andersono ir Beno Baumbergo alkoholio kontrolės priemonių efektyvumo vertinimo „Alkoholis Europoje visuomenės sveikatos požiūriu“ (2006 m.) tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad prailginus prekybos alkoholiu valandas, padidėja smurtinių nusikaltimų skaičius. PSO numatė prekybos alkoholiniais gėrimais trukmės sumažinimą 24 valandomis per savaitę. Pritaikius šį modelį Europos Sąjungai, gaunama, kad būtų išvengta 123 000 negalios metų ir ankstyvų mirčių per metus. Panašios išvados buvo konstatuotos ir 2007 m. Donaldo Brandto ir kitų mokslininkų studijoje, apibendrinančioje 30 šalių  alkoholio kontrolės politiką.

Departamento nuomone, alkoholinių gėrimų prekybos laiko griežtinimas yra viena efektyviausių alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimo priemonių.

Dėl alkoholio reklamos draudimo.

2011 m. PSO ekspertų susitikime Maskvoje buvo įvardintos efektyviausios, labiausiai mokslu pagrįstos ir ekonomiškai efektyvios alkoholio kontrolės priemonės, viena jų – visapusis alkoholinių gėrimų reklamos draudimas. PSO surinkti duomenys apie alkoholio suvartojimą įvairiose pasaulio šalyse aiškiai įrodo, kad tose šalyse, kur įstatymais griežtai ribojama ar draudžiama alkoholio reklama, jo suvartojama mažiau, nei ten, kur tokie apribojimai minimalūs. Europoje griežčiausi alkoholio reklamos draudimai galioja Prancūzijoje, Norvegijoje ir Švedijoje.

Esminis kiekvienos reklamos tikslas yra iššaukti psichologinę vartotojo reakciją (nustebinti, įtikinti, sustabdyti ir kt.). Reklamose alkoholis dažnai siejamas su maloniu laisvalaikio leidimu, socialiniu pripažinimu, fiziniu patrauklumu, seksualumu, humoru, jaunimo tarpe populiaria muzika, garsiais žmonėmis ir mėgstamais veikėjais, siekiant kuo greičiau supažindinti jaunimą su suaugusiųjų gyvenimu. Alkoholis reklamose vaizduojamas kaip normali ir trokštama gyvenimo dalis. Tokia komercinė informacija nėra vien tik objektyvi informacija apie alkoholį - ja siekiama suformuoti palankią nuomonę apie alkoholio vartojimą. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad kuo dažniau jauni žmonės susiduria su alkoholio reklama ir kuo priimtinesnė ir patrauklesnė ji jiems atrodo, tuo didesnė tikimybė, kad jie vartos alkoholį tiek dabar, tiek ir ateityje. M. J. Chen ir J. W. Grube (2002) tyrimo rezultatai rodo, kad jaunimas, kuris palankiau žiūri į alkoholio reklamą, mano, kad alkoholio vartojimas visuomenėje yra labiau priimtinas ir kad vartojimas yra labiau paplitęs tarp bendraamžių ir suaugusiųjų, nei tie jauni žmonės, kurių požiūris į alkoholio reklamą ne toks palankus. Be to, kuo palankesnis jaunimo požiūris į alkoholio reklamą, tuo daugiau alkoholio jie vartoja sulaukę pilnametystės. V. Maknavičiūtės-Grinkevičienės (2008) atliktas tyrimas atskleidė, kad 84 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos moksleivių nelabai patinka alkoholinių gėrimų reklamos, nes jos skatina vaikus pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus. PSO tarptautiniai tyrėjai tvirtina, kad alkoholio reklama formuoja jaunų žmonių supratimą apie alkoholį ir alkoholio vartojimo normas bei skatina pradėti vartoti alkoholį nesulaukus pilnametystės. Daugybė mokslinių tyrimų patvirtina, kad alkoholio reklamos formuojamas palankus požiūris į alkoholio vartojimą sustiprina jaunimo teigiamus alkoholio vartojimo pasekmių lūkesčius, kurie sustiprina ketinimą ateityje vartoti alkoholį, skatina pradėti vartoti alkoholį, vartoti daugiau ir didesniais kiekiais. Alkoholio reklamos srityje atlikta labai daug tyrimų, kurie įrodo šios reklamos įtaką vaikų ir jaunimo alkoholio vartojimui ir vartojimo keliamų problemų rizikai. Šių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatų išvados įspėja, kad alkoholio reklama formuoja vaikų palankų požiūrį į alkoholio vartojimą ir sustiprina ketinimą vartoti alkoholį suaugus, alkoholio reklama skatina jaunimą vartoti alkoholį dažniau ir didesniais kiekiais, alkoholio reklama reikšmingai padidina paauglių alkoholio vartojimo ir jo keliamų problemų riziką. Palankaus alkoholio pramonės kuriamo įvaizdžio nepalaiko jokie mokslo tyrimai. Pasaulyje nėra pagrįstų, nuo pramonės nepriklausomų, sveikatos ekspertinių organizacijų, tokių kaip PSO, pripažįstamų mokslo tyrimų, palaikančių alkoholio pramonės poziciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. liepos 9 d. nutarime pažymėjo, kad alkoholio gamybai, importui, prekybai ar kitokiam realizavimui reikalingas ypatingas valstybinio reguliavimo režimas, o 2004 m. sausio 26 d. nutarime konstatavo, kad ,,Alkoholio vartojimas gali turėti neigiamų padarinių fizinei, psichologinei ir socialinei asmenų, jų grupių ar net visuomenės būklei“.

Phylis Ellicson studijoje apie reklamos įtaką nepilnamečių alkoholio vartojimui pateikiami ilgalaikių stebėjimų duomenys, kurie patvirtina neigiamą alkoholinių gėrimų reklamos daromą įtaką nepilnamečių alkoholio vartojimui.

Departamentas atkreipia dėmesį, kad dabartiniu metu viena aktualiausių ir didžiausią įtaką, Departamento nuomone, daranti reklama (ypač jaunų žmonių pasirinkimams ir gyvenimo būdui) yra pateikiama būtent visuomenės informavimo priemonėse, o labiausiai internetinėse svetainėse. Internetinėse svetainėse, kurios vis labiau ir labiau populiarėja jaunimo tarpe net ir prie sporto, laisvalaikio, meno, pramogų, vairavimo, kriminalų ir nelaimių (dažnai ir tais atvejais, kai su žmogaus sveikata ir netgi gyvybe susijusios nelaimės būna įvykdytos ar padarytos vartojant / pavartojus alkoholinių gėrimų) temų reklamuojami alkoholiniai gėrimai ir tokiu būdu skatinama jų įsigyti ir (ar) vartoti. Akcentuotina, kad tokia informacija yra pasiekiama ir pačiai jautriausiai visuomenės daliai – nepilnamečiams, kuriems formuojama nuomonė, kad alkoholinių gėrimų vartojimas yra neatsiejama gyvenimo dalis.

Departamentas palaiko siūlymą griežtinti alkoholinių gėrimų reklamos draudimus. Be to, 2016 m. Departamento atlikto tyrimo duomenimis, net 69,7 procentai apklaustųjų (1021 apklaustų respondentų) pritaria visų alkoholinių gėrimų bet kokios reklamos uždraudimui.

Atsižvelgti

 

10.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2016-06-22

 

 

 

      Dėl Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 nuostatų

Teigiamai vertiname Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 nuostatas, draudžiančias prekiauti alkoholiniais gėrimais mažesniu, tam tikru atstumu (siūlomas 200 metrų atstumas turėtų būti pagrindžiamas aiškinamajame rašte), nuo ugdymo įstaigų, kurios, mūsų manymu, mažina savivaldybių tarybų diskreciją ir tokiu būdu sumažina korupcijos riziką. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad nei Įstatymo projekte Nr. XIIP-4437, nei Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra nustatyta kaip turės būti įgyvendinamos siūlomos nuostatos. Todėl manome, kad jos galės būti aiškinamos ir taikomos dviprasmiškai (galimybė skirtingai aiškinti ir taikyti teisės aktą, laikytina korupcijos rizikos veiksniu), t. y.:

- vienais atvejais gali būti neužtikrinami ūkio subjektų šiuo metu turinčių licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais teisėti lūkesčiai (jei siūlomos nuostatos bus aiškinamos taip, kad jos galioja ir šiuo metu veikiantiems ūkio subjektams);

- kitais atvejais gali būti sudaromos nevienodos verslo sąlygos ūkio subjektams (jei siūlomos nuostatos bus aiškinamos taip, kad naujas ribojimas netaikomas ūkio subjektams, kuriems licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais buvo išduotos iki įstatymo įsigaliojimo dienos).

Siūlome Įstatymo projekte Nr. XIIP-4437 nustatyti jo įgyvendinimo sąlygas, taip, kad būtų užtikrinami teisėti lūkesčiai ir nesudaromos nevienodos verslo sąlygos.

Atsižvelgti

 

11.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų institutas, 2017-05-08

 

 

 

(...) Norime pabrėžti, kad visuomenės sveikatos moksle alkoholio kontrolės politikos priemonių veiksmingmas vertinamas būtent pagal tai, kiek priemonė sumažina bendrą ir tikslinių grupių alkoholio vartojimą. Yra įrodyta, kad didesnis vartojimas, sukelia didesnę žalą ir asmeniui, ir visuomenei. Raginame atsisakyti buitinių ir realybėje neegzistuoančių sąvokų - kaip „kova su alkoholizmu“. Alkoholizmas (tiksliau, priklausomybė nuo alkoholio), kaip liga - tai tik viena vartojimo pasekmių, tuo tarpu vartojimo sukeliama žala gali pasireikšti pavartojus net ir vieną vienintelį kartą (pvz., avarijos, smurtas, nusikaltimai, traumos ir t.t.), ir nesaikingai vartojant (rizikingas ar žalingas alkoholio vartojimas pasireiškiantis pasekmėmis sveikatai, šeimai, aplinkiniams), ir išsivysčius priklausomybei, kai prireikia profesionalios medikų pagalbos ir pasiryžimo sveikti visą likusį gyvenimą.

PSO leidinyje „Pasaulio ataskaita apie alkoholio vartojimą ir sveikatą 2014“ nurodoma, kad Lietuva pagal alkoholio suvartojimą tenkantį vyresniam nei 15 metų gyventojui pirmauja tarp Europos šalių: išgeriama 15,4 1 grynojo etilo alkoholio. Nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas - viena pagrindinių priešlaikinių mirčių, ligų ir traumų priežasčių, kasmet Lietuvai kainuojanti daugiau nei 200 mln eurų.

Vertinant įvairių alkoholio vartojimo mažinimo priemonių veiksmingumą ir jų įgyvendinimo kaštus visuomenei, mokslinėje literatūroje išskiriamos trys pagrindinės priemonių grupės („best buys“), kurios turi būti kaip alkoholio kontrolės politikos pagrindas ir kompleksiškai stiprinamos, jei valstybė susiduria su neigiamomis alkoholio vartojimo pasekmėmis:

1) alkoholinių gėrimų kainos didinimas (akcizo mokestis);

2) alkoholinių gėrimų reklamos draudimas;

3) alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas.

Apibendrinti mokslinių tyrimų10 rezultatai rodo, kad alkoholinių gėrimų suvartojimas mažėja, jei kainos yra didesnės, jo įsigyti yra sunkiau ir yra pašalinta alkoholinių gėrimų reklama. Šios alkoholio vartojimo prevencijos priemonės paveikia bendrąją populiaciją, įskaitant jaunimą ir žalingai alkoholinius gėrimus vartojančius asmenis.

Lietuvoje įvertinus probleminio alkoholio vartojimo paplitimą tarp 15-74 metų amžiaus asmenų paaiškėjo, kad dažniausiai žalingai alkoholį vartoja 35-44 metų vyrai ir 25-34 metų moterys. Mėginimus nemokslinėmis pramonės finansuojamomis apklausomis formuoti nuomonę, kad Lietuvoje didžiąją dalį alkoholinių gėrimų išgeria maža grupė vyresnio amžiaus probleminių vartotojų kaime, laikome sąmoningu bandymu iškraipyti realybę.

Norime pažymėti, kad legalaus pardavimo amžiaus didinimas yra mokslu grįsta veiksminga alkoholio vartojimo mažinimo priemonė, mažinanti alkoholinių gėrimų vartojimą. Mokslinių tyrimų duomenimis, vėlesnis alkoholio vartojimo pradžios amžius patikimai siejasi su mažesne tikimybe tapti priklausomu nuo alkoholio.

Taip pat būtina paminėti, kad svarbus ne tik teisiškai nustatytas ir įstatymuose įtvirtintas pilnametystę nusakantis amžius, tačiau ir su teisine norma nesusijusi psichologinė branda. Šiuo metu esantys tyrimai leidžia teigti, kad psichologinė branda, kai jau sąmoningai priimami su sveikatos išsaugojimu ir galima rizika susiję sprendimai, pasiekiama būtent 21-25 metų amžiuje.

 Kitų šalių geroji praktika rodo, kad alkoholio prieinamumo mažinimas, trumpinant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, sumažino alkoholio vartojimą ir jo sukeliamas pasekmes: smurto atvejus, savižudybių skaičių. Pavyzdžiui Norvegijoje apskaičiuota, kad prekybos alkoholiu laiko prailginimas viena valanda nusikalstamumą padidina 16 proc.

Šiai dienai nebetrūksta mokslinių įrodymų, kad alkoholio reklama skatina vaikus pradėti vartoti alkoholį anksčiau, o jau vartojančius paauglius paskatina vartoti alkoholį intensyviau.(...) Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos sukurta metodika, apskaičiuota, kad įvedus Europoje alkoholio reklamos draudimą, būtų įmanoma išvengti 202 tūkst. neįgalumo ir ankstyvos mirties atvejų. Alcohol in Europe: A public health perspective. A report for the European Commission. Peter Anderson and Ben Baumberg Institute o f Alcohol Studies, UK June 2006.

 Higienos instituto atliktoje mokslinių tyrimų sisteminėje apžvalgoje apibendrinama, kad Alkoholinių gėrimų reklama skatino jaunus žmones pradėti vartoti alkoholį bei jo vartojimą tarp vartojančiųjų, o alkoholio reklama pardavimo vietose ir nuolaidų stendai didino alkoholio, ypač alaus, vartojimą.

Alkoholio reklamos ir nuolaidų alkoholiniams gėrimams draudimas yra ekonomiškai efektyvi priemonė, siekiant sumažinti alkoholio vartojimą. Didesnis ekonominis efektyvumas būtų pasiektas alkoholio kontrolei skirtas priemones diegiant kartu, o ne pavieniui.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Lietuva turi gerosios praktikos pavyzdžių mažinant alkoholio vartojimą ir neigiamas alkoholio vartojimo pasekmes šalyje. Faktas, kad alkoholio kontrolės politika daro poveikį ne tik tiesiogiai su vartojimu susijusiems bet ir apibendrintiesms rodikliams, pavyzdžiui, tikėtinai vidutinei gyvenimo trukmei, atskleidžia, kad alkoholio sąlygotas mirtingumas sudaro didelę šalies gyventojų mirtingumo dalį.(...)

Atsižvelgti

 

 

5.                                 Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

 

 

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-46 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 161, 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 162 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4437 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4437), Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 161, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 162 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4096
(toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4096), Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4098 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4098) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 76, 168 ir 485 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4099 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4099), nes šių įstatymų projektų tikslai atitinka Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 48.3, 49.2 ir 49.3 papunkčiuose nustatytas specifines alkoholio kontrolės politikos priemones, ir teikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:

 

Pritarti

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

 

1, 2, 3

7

 

 

1

 

 

1.2. Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 2, 3 straipsnių, 4 straipsnio 7 dalies, 8 straipsnio ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 1, 2, 3 straipsnių ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriomis nustatomi specialieji reikalavimai alkoholinių gėrimų parduotuvėms, bei Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 4 straipsnio 5 dalies nuostatos, kuria siūloma uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais vidaus nuotolinės prekybos būdu, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė įvertins reikalavimų, skirtų specialiosioms alkoholinių gėrimų parduotuvėms bei vidaus nuotolinei prekybai, taikymo galimą poveikį ir atsižvelgdama į poveikio vertinimo rezultatus parengs atitinkamų teisės aktų pakeitimų projektus.

Taip pat siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  6 straipsniu siūlomos keisti Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies, nes šios dalies nuostatos įsigaliojo 2016 m. lapkričio 1 d., ir tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 6 straipsniu siūlomas keisti Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatas, draudžiančias alkoholinių gėrimų pardavimų skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 18 metų, – vietoj 18 įrašyti 20 metų.

 

Pritarti

 

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

 

8

 

 

 

1.4. Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 7 straipsnio nuostatų ir tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 8 straipsnį – palikti galiojančias Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 6 dalies nuostatas, kokia informacija nelaikoma reklama, ir jas papildyti, kad alkoholio reklama nelaikomi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, pateikiama ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės; alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietoje, kurioje alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse. Siūlytina numatyti, kad alkoholio reklamos draudimas įsigaliotų nuo 2018 m. sausio 1 d., kad ūkio subjektai galėtų tinkamai pasirengti jį įgyvendinti.

Pritarti

 

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

 

5

5

 

 

1.5. Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437  5 straipsnio 2 dalyje nustatytų Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 ir 13 punktų pakeitimo nuostatų ir tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto nuostatas taip, kad būtų nurodytas aiškus draudimo laikas. Siūlytina formuluoti, kad mažmeninės prekybos vietose prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos.

Pritarti iš dalies

Argumentai: siūlytina aiškiau ir suprantamiau išdėstyti draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais laiką. Žr. į jungtinį projektą Nr. XIIP-4096(2).

Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį (ją laikyti 5 straipsnio 5 dalimi) ir ją išdėstyti taip:

 „3. 5. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11) nuo 20 valandos iki 10 valandos darbo dienomis ir -šeštadieniais,  nuo 15 valandos iki 10 valandos sekmadieniais pirmadieniais-šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos iki pirmadienio 10 valandos mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose;”.

5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-004-18

 

 

5

 

14

 

 

1.8. Siūlytina nepritarti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 2 straipsnio ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kuriomis panaikinama šiuo metu pagal Alkoholio kontrolės įstatymą savivaldybių taryboms suteikta teisė įvertinti ir priimti sprendimą kiekvienu konkrečiu atveju, kokiu atstumu nuo tam tikrų įstaigų, įskaitant ugdymo įstaigas, ar jų teritorijų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, ir tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 4 straipsnio 8 dalyje siūlomas nuostatas – papildyti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį taip, kad savivaldybių taryboms būtų suteikta teisė ne tik riboti laiką, bet ir nustatyti vietas (teritorijas), kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Vadovaudamasi šia teise, savivaldybė gali lanksčiau, nei nustačius 200 metrų atstumą, spręsti dėl prekybos alkoholiniais gėrimais prie ugdymo ir kitų įstaigų. Pažymėtina, kad ugdymo įstaigos veikia miestuose, kaimuose ir kitose gyvenamosiose vietovėse, kurios skiriasi dydžiu, ir šios įstaigos dažniausiai steigiamos miestų ir miestelių centruose – vietose, kurios pasižymi didžiausia vietos gyventojų ir turistų trauka, todėl yra vienintelės tinkamos steigti parduotuves ar viešojo maitinimo vietas. Nustačius visiems vienodą 200 metrų atstumą nuo minėtų įstaigų, kuriuo draudžiama alkoholinių gėrimų prekyba, mažuose miesteliuose ar kaimuose ūkio subjektai, net ir tais atvejais, kai jų veikla nekelia problemų, privalėtų perkelti savo verslus į tolimesnes, jų veiklai ekonomiškai netinkamas vietas. Atkreiptinas dėmesys, kad, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, 2015 metais Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta teise pasinaudojo dauguma savivaldybių.

Pritarti

 

6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

 

4

 

 

 

1.9. Siūlytina Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 4 straipsnyje, kuriuo draudžiama fiziniams asmenims gabenti ir laikyti viešose vietose, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas, alkoholio produktus atidengta pakuote, siekiant aiškumo vietoj sąvokos „atidengta pakuotė“ vartoti sąvoką „viešai matoma pakuotė“. Taip pat siūlytina Administracinių nusižengimų kodekse nustatyti administracinę atsakomybę už alkoholinių gėrimų viešai matomoje pakuotėje gabenimą ir laikymą viešose vietose, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas. Siekiant tinkamai įgyvendinti Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatytus draudimus fiziniams asmenims, siūlytina papildyti Administracinių nusižengimų kodeksą atsakomybe už draudimo vartoti, laikyti ir gabenti alkoholio produktus atidarytoje pakuotėje automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos, pažeidimą, taip pat draudimo fiziniams asmenims, turintiems verslo liudijimą, suteikiantį teisę verstis išvežiojamąja prekyba maisto produktais, ir vykdantiems verslo liudijime nustatytą veiklą, jų darbo metu specialiai šiai prekybai pritaikytose automobilinėse parduotuvėse laikyti ir gabenti alkoholio produktus, taip pat draudimo taksi vairuotojams jų darbo metu taksi automobiliuose laikyti ir gabenti alkoholio produktus pažeidimą.

Pritarti

 

7.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

 

5

12

 

 

1.10. Siūlytina Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 5 straipsnio 5 dalimi keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje patikslinti, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą.

Pritarti

 

8.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

 

10

 

 

 

1.11. Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 10 straipsnį – nurodyti, kad Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 9 straipsnis taikomas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4, 5 punktų pažeidimams, padarytiems po Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 nuostatų įsigaliojimo, nes siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 9 straipsnio nuostata susijusi su ūkio subjektų teisių ir laisvių ribojimu, ir būtina užtikrinti, kad nauja nuostata būtų taikoma tik pažeidimams, padarytiems po Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 nuostatų įsigaliojimo.

Pritarti

 

9.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

 

5

4

 

 

1.12. Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 5 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuria keičiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 9 punktas ir siūlytina papildyti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 9 punktą, kad draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, jeigu nepriimtas savivaldybės tarybos sprendimas, numatytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje.

Pritarti

 

10.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

 

5

6

4

1

 

 

 

1.13. Siūlytina Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 5 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte vartoti tą pačią sąvoką „sporto varžybos“ arba „sporto renginiai“.

Pritarti

 

11.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

 

5

 

 

6

7, 8, 13

 

2, 3

 

 

1.14. Siūlytina Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriomis keičiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 14 punktas, patikslinti, kad draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais masinių renginių metu šių renginių vietose, taip pat draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais švenčių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko, sporto ir kitų renginių, dėl kurių yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas, numatytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje, metu. Atitinkamai turi būti patikslinta Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 8 dalis bei 22 straipsnio nuostatos, susijusios su alkoholinių gėrimų vartojimu šiuose renginiuose.

Pritarti

 

12.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

 

7

1

 

 

1.15. Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 7 straipsnio 1 dalies, kuria keičiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

Pritarti

 

13.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

 

 

 

 

 

3. Siūlytina prieš priimant Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, jį notifikuoti Europos Komisijai pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka.

Nepritarti

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teismas) yra pripažinęs, kad tam tikros prekybos sąlygos, jeigu jos turi vienodą (teisinį ir faktinį) poveikį tiek nacionaliniams, tiek iš kitų ES valstybių narių importuotiems produktams, nelaikomos pažeidžiančiomis ES teisę (žr. Sprendimą Keck ir Mithouard, sujungtos bylos C‑267/91 ir C‑268/91, EU:C:1993:905), jeigu jos neužkerta kelio importuotiems produktams patekti į rinką. Prie tokių prekybos sąlygų Teismas yra priskyręs pardavimo vietų, darbo laiko apribojimus. Todėl manytina, kad įstatymo nuostatos, kuriomis ribojama alkoholinių gėrimų pardavimo vieta ir laikas, nustatomas amžius alkoholinių gėrimų pirkėjui ir vartotojui, laikytinos ES teisei neprieštaraujančiomis prekybos sąlygomis ir todėl nenotifikuotinos Europos Komisijai.

14.

Seimo nariai A.Veryga, A.Širinskienė, R.J.Dagys, A.Vinkus, V.Alekna, V.Vingrienė, A.Nekrošius, D.Šakalienė, R.Karbauskis, V.Sinkevičius, L.Stacevičius, 2017-05-09

1

 

 

 

Argumentai:

Siekiant mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą ir prieinamumą siūloma drausti prekybą alkoholiniais gėrimais masiniuose renginiuose kuriuose laisvai lankosi nepilnamečiai, šeimos su vaikais ar atsitiktiniai praeiviai (pvz., miestuose organizuojamose mugėse, miestų dienose, įvairių valstybinių ar kitų švenčių minėjimuose ir pan.), bei, siekiant aiškiau apibrėžti masinius renginius, kuriems būtų taikomi minėti ribojimai, išlaikyti verslo interesų ir visuomenės sveikatos užtikrinimo pusiausvyrą, tikslinga koreguoti masinio renginio sąvoką.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnį 3 dalimi, kuria būtų keičiama galiojančios Alkoholio kontrolės įstatymo redakcijos 2 straipsnio 16 dalis:

„1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

3. Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:

„16. Masinis renginys – šventė, festivalis ar kitas didelei žmonių grupei skirtas renginys, kurį organizuoja valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos ar jų filialai, suderinę renginio laiką ir jo organizavimo tvarką su reikiamomis savivaldybės institucijomis (kai toks suderinimas būtinas pagal Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymą) ir į kurį patekimas yra nemokamas ir nėra ribojamas.“

 

Pritarti iš dalies

Siūlytina nekeisti sąvokos „Masinis renginys“, tačiau patobulinto Įstatymo projekto atskiruose straipsniuose, kur reikia, vartoti formuluotę „masinis renginys, į kurį patekimas yra nemokamas ir nėra ribojamas“.

Žr. į Jungtinį projektą Nr. XIIP-4096(2).

15.

Seimo nariai S.Gentvilas, K.Glaveckas, 2017-05-09

 

 

 

 

Argumentai: pateiktame Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 161, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir 162 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 (toliau – Įstatymo projektas) 162 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog alkoholinių gėrimų parduotuvė negali būti įrengta daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir mažesniu, kaip 200 metrų atstumu nuo ugdymo įstaigų. Atstumo ribų nustatymas yra reikalingas ne tik tam, kad apriboti prieinamumą įsigyti alkoholinius gėrimus, bet ir tam, kad būtų išvengta viešo alkoholinių gėrimų demonstravimo (juos gabenat), reklamavimo ar net galimo vartojimo netoliese tokių, socialiai jautrių įstaigų. Tačiau alkoholinių gėrimų įsigijimas, naudojimas, demonstravimas, vartojimas ar reklamavimas netoliese institucijos - Seimo, kuris priimdama įstatymus siekia mažinti alkoholio vartojimą, kompromituotu ne tik Lietuvos Respublikos Seimą kaip instituciją, bet ir pačius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Lietuvos Respublikos Seimo narius. Alkoholio prieinamumu netoliese Seimo, būdu rodoma nepagarba šios institucijos siekiams ar tikslams. Todėl siūloma sugriežtinti Įstatymo projektu siūlomus ribojimus ir nustatyti, kad alkoholiniais gėrimais, nebūtų galima prekiauti 1000 metrų atstumu nuo Lietuvos Respublikos Seimo.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti siūlomo Alkoholio kontrolės įstatymo 162 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

    2. Alkoholinių gėrimų parduotuvė negali būti įrengta daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir mažesniu, kaip 200 metrų atstumu nuo ugdymo įstaigų, bei mažesniu, kaip 1000 metrų atstumu nuo Lietuvos Respublikos Seimo arba 100 metrų atstumu nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Lietuvos Respublikos Seimo narių oficialių biurų savivaldybėse.

Nepritarti

Atsižvelgiant į 2017-04-18 Vyriausybės išvadą, tikslinga atsisakyti Įstatymo projekto nuostatų, susijusių su specializuotomis alkoholinių gėrimų parduotuvėmis.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai):

1. Pritarti Sveikatos reikalų komiteto išvadoms dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 ir patobulintam jungtiniam įstatymo projektui Nr. XIIP-4096(2).

2. Prijungti įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 nuostatas, kurioms pritarė Komitetas, prie jungtinio įstatymo projekto Nr. XIIP-4096(2).

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 2.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Širinskienė, R.Žemaitaitis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                           Agnė Širinskienė

 

Komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas