Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 16, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 213
STENOGRAMA
2022 m. spalio 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA,
Seimo Pirmininko pavaduotojai J. JARUTIS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Seimo nariai, prašau užimti vietas. Gerbiamas pirmasis atkurtos valstybės vadove, profesoriau Vytautai Landsbergi, gerbiama Konstitucinio Teismo pirmininke, gerbiami Seimo nariai, minėjimo dalyviai ir svečiai, jūsų Ekscelencijos, kolegos, pradedame 2022 m. spalio 27 d. Seimo posėdį. (Gongas)
10.01 val.
Lietuvos Valstybės Konstitucijos 100-mečio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-mečio minėjimas
Gerbiamieji, prieš dvi dienas minėjome ypač svarbią sukaktį – 30 metų nuo 1992 m. spalio 25-osios, kuomet Tauta referendumu priėmė dabartinę Lietuvos Respublikos Konstituciją. Leiskite jus visus dar kartą pasveikinti su šiuo ypatingu jubiliejumi. 1992 metų Konstitucija yra unikalus dokumentas ir dėl to, kad tai yra ilgiausiai galiojanti Lietuvos valstybės Konstitucija, ir dėl to, kaip ji buvo priimta. Tai pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvos valstybės Konstitucija, priimta referendumu. Ne kas kita, o būtent šis laisvas Lietuvos valstybę kuriančios Tautos pasirinkimas suteikė mūsų Konstitucijai besąlyginį legitimumą. Linkiu kiekvienam suprasti Konstituciją, jausti tvirtą jos užnugarį kasdien ir laikytis jos nuostatų, kaip svarbiausio elgesio etalono. Sveikinu dar kartą ir skelbiu prasidedantį mūsų iškilmingą minėjimą.
Norėčiau pakviesti įžanginį žodį jame tarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Stasį Šedbarą.
Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro kalba
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF*). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, nevardinsiu visų kreipinių – Seimo Pirmininkė išvardijo. Visi čia esantys salėje: ir kolegos, ir valstybės vadovai, svečiai, ir žiūrintys prie televizorių ekranų, ir čia stebintys šį posėdį – aš noriu visus jus ir save pasveikinti su šita iš tiesų iškilia švente. Man tai yra didelė šventė, nes 30 metų Lietuva su savo visiškai laisvai priimta Konstitucija dar niekada nėra gyvenusi – nei XVIII amžiuje, nei XX amžiaus pirmoje pusėje.
Aš prisimenu ir jau ne kartą minėjau savo labai gerbiamo kolegos, buvusio mano dėstytojo, kolegos pirmosios kadencijos Konstituciniame Teisme, taip pat buvusio komiteto pirmininko, pro kurį kas rytą praeinu ir pasisveikinu, Stasio Stačioko žodžius. Aš juos prisimenu. Kai atkūrus Nepriklausomybę jam teko būti Osle, Norvegijoje, ir jis dalyvavo, pateko tą dieną, kai Norvegija šventė Konstitucijos dieną. Istorija panaši. Filmas „Perplaukus Atlantą“ labai primena ir Lietuvos Antrojo Pasaulinio karo pirmąsias dienas. Tai, sakė, yra visos tautos, liaudies šventė. Aš tikrai neraginu, kad būtų laisva diena, bet man atrodo, ir mes galėtume pasiekti, kad ir mūsų šeimose, ir mūsų draugų, mūsų kaimynų, mūsų giminaičių šeimose tikrai būtų suprasta jos reikšmė.
Aš labai džiaugiuosi, kad jau prieš nemažai metų Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlymui pritarė Teisingumo ministerija ir kasmet yra vykdomas Konstitucijos egzaminas. Bent šita prasme vis tiek dalyvauja ir jaunimas, ir vyresni žmonės paminint mūsų Konstitucijos dieną.
O iš tiesų mūsų Konstitucija atitinka visus Vakarų vertybių ir veiklos standartus. Turime kuo didžiuotis ir kuo džiaugtis. Iš tiesų jau nuo praeito penktadienio vyksta renginiai tiek Seime, tiek ne Seime. Užvakar vyko puiki tarptautinė konferencija, kurią organizavo Konstitucinis Teismas. Rodomas dėmesys ir mūsų valstybei, ir mūsų teisinei sistemai.
Mūsų Konstitucijos stabilumas (o jinai yra tikrai vadinamoji kietoji Konstitucija, ji sunkiai keičiama, ir gerai, kad taip yra) yra ir mūsų valstybės raidos stabilumas. Tie du dalykai padeda išspręsti klausimą, o kaip turi reaguoti visuomenė, politikai į besikeičiančius iššūkius. Labai paprasti dalykai.
Vienas dalykas. Kai pribręsta visuomenei poreikis padaryti retą, bet reikalingą pataisą, tas ir įvyksta. Prisiminkime. Konstitucijos tėvai numatė 25 metų pasyviosios rinkimų teisės ribą. Toks buvo požiūris. Susitarėme, pribrendome tam, dabar galėsime balsuoti… tai yra kandidatuoti nuo 21 metų. Kitas dalykas. Jeigu visuomenei ir tarp politikų bus susiformavęs poreikis, referendume priimsime sprendimą ir dėl pilietybės.
O kitas dalykas – tikrai didelė vertybė yra mūsų Konstitucinis Teismas. Jis visada gali reaguoti į besikeičiančius poreikius, atsižvelgdamas į europinį ir pasaulinį judėjimą žmogaus teisių srityje, į europinių teismų, tarptautinių teismų doktriną.
Mieli kolegos, iš tiesų labai garbūs pranešėjai, labai ačiū jiems, kad jie rado laiko. Tikrai neatimsiu daug laiko, bet dar kartą save ir jus visus čia esančius ir žiūrinčius sveikinu su šita švente. Švęskime visi kartu kiekvienais metais. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju Stasiui Šedbarui. Į tribūną kviečiu pirmąjį Konstitucinio Teismo pirmininką, vieną iš 1992 metų Konstitucijos rengėjų profesorių daktarą Juozą Žilį. Prašom. (Plojimai)
Pirmojo Konstitucinio Teismo pirmininko, vieno iš 1992 metų Konstitucijos rengėjų profesoriaus daktaro Juozo Žilio pranešimas „1922 metų ir 1992 metų Konstitucijos: laikmečio padiktuoti panašumai ir skirtumai“
J. ŽILYS. Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, visi, kurie dalyvauja šios dienos susirinkime, pasitarime. Žvelgiant į Lietuvos Respublikos konstitucionalizmo praeities ir dabarties vyksmą akivaizdu, kad buvusius ir esamus konstitucinius reiškinius ne formaliai, bet iš esmės sieja nenutrūkstančios politinės, kultūrinės ir teisinės gijos.
Lietuvos valstybės politinėje, teisinėje genetikoje fundamentalusis pradmuo – 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas, kuriuo Lietuvos Taryba, „kaip vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise“, paskelbė atstatomą nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę, kurios sostinė – Vilnius. Vasario 16 dienos aidai girdėjosi Steigiamojo Seimo pirmuosiuose posėdžiuose, kai buvo priimta rezoliucija, faktiškai pakartojanti tą dvasią, kuri sklido iš Vasario 16-osios.
Noriu pasakyti tartum metaforą, kad Vasario 16-oji yra kaip pilis, nuolat sauganti Nepriklausomybę ir laisvę. To Akto nepakoreguosi, nepataisysi. Jis išlieka kaip nuolatinis orientyras kalbant apie valstybingumą.
Remdamasi šiais mano minėtais dokumentais, kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba pirmuosiuose Kovo 11-osios aktuose nuosekliai pratęsė idėjas, kurios glūdėjo Vasario 16-osios ir Steigiamojo Seimo rezoliucijoje.
Dabar prie 1922 metų Konstitucijos. 1922 metų Konstitucija buvo atspindys karo nualintoje Europoje kilusio demokratinių konstitucinių idėjų srauto, formavusio konstitucinės demokratijos tradiciją ir jos raiškos pragmatiškąsias formas. Pagrindinės konstitucinės vertybės suformuluotos jos preambulėje. Necituosiu tos preambulės, kadangi užims daug laiko, turbūt visi ją ir žinome.
1992 metų Konstitucijoje visapusiškiau, reikia pažymėti, formuluojamos suvereniteto garantijos šiuo atžvilgiu skiriasi nuo 1922 metų: niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių; Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės Nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.
Šaltiniuose, atskleidžiančiuose 1922 metų Konstitucijos rengimo ir priėmimo peripetijas, matome, kokie politiniai konfliktai Steigiamajame Seime kilo diskutuojant apie pagrindines konstitucinio reguliavimo aktualijas. Jau tada aktualizuotas konstitucinės kontrolės steigimas. Polemizuota apie tai, kad Konstitucijoje reikėtų nustatyti konkrečią teisinę tvarką, kuri užtikrintų įstatymų konstitucingumo principo realizavimą.
Pasinaudodamas savo ikišioline veiklos patirtimi ir tomis pareigomis, kurias teko eiti, negaliu nepaminėti šio atvejo, Steigiamojo Seimo stenogramų fragmento, kur diskutuota apie galbūt būsimą konstitucinę kontrolę. Atsiprašau, truputį gilesnė citata.
1922 m. kovo 8 d. Steigiamojo Seimo posėdžio stenogramų nuotrupos. Referentas Antanas Tumėnas, argumentuodamas įstatymų konstitucingumo dėsnio įtvirtinimo būtinumą, aiškino, kad tuo siekiama išvengti tokios padėties, kai įstatymai gali panaikinti pačią Konstituciją. Steigiamojo Seimo narys socialdemokratas Kazimieras Venclauskis, iš esmės pritardamas šiai idėjai, iškėlė jos įgyvendinimo ir sankcijos problemą. Jo nuomone, vien tik principo deklaravimas neužtikrina prielaidų užkirsti kelią nekonstituciniams įstatymas. Zigmas Pranas Starkus, sutikdamas, kad šis klausimas yra labai aktualus, ragino grąžinti toliau svarstyti komisijai, kuri pasiūlys teismą, galintį vertinti įstatymo konstitucingumą. Kazimieras Venclauskis vėl atkakliai reikalavo sukurti konkrečias konstitucines procedūras šiam reikalui spręsti: „Aš sakau aiškiai, kad turi būti sudarytas organas, ta tvarka, kuri turi išspręsti tuos klausimus, koks organas turi būti? Mano išmanymu, turi būti teismas.“ Krikščionių demokratų atstovas Vytautas Bičiūnas buvo įsitikinęs, kad šią problemą išspręs „pats gyvenimas“: „…jeigu eisime ir ieškosime kontrolės organo, tai čia gali būti kontrolės organas tiktai vienas, būtent tų visų įstatymų leidėjų sąžinė.“
Nors 1922 metų Konstitucijoje ir buvo paskelbta, kad negalioja valstybėje joks aktas, priešingas Konstitucijai, bet mechanizmo, įklimpus svarstymuose, nebuvo. Visa tai buvo realizuota 1922 metų Konstitucijoje.
Rengiant 1922 metų Konstitucijos projektą, be visų kitų aktualijų, pavyzdžiui – dėl dvejų rūmų parlamento tikslingumo, buvo Respublikos Prezidento klausimas. Tautos pažangos ir kitos dešiniosios politinės orientacijos partijos, atitinkamos frakcijos Steigiamajame Seime reikalavo steigti Prezidento instituciją. Jos buvo įsitikinusios – valstybės mechanizmo organiškąja dalimi turi būti Respublikos Prezidentas, kitaip tariant, ta politinė koalicija linko link prezidentinės demokratijos koncepcijos ir teorijos. Kairiųjų partijų koalicija laikėsi priešingos pozicijos – nesteigti Prezidento institucijos, o prezidentines vadinamąsias galias perduoti Seimo Pirmininkui. Beje, gražus grįžimas į praeitį – 1991–1992 metais, vykstant batalijoms dėl Konstitucijos, daugelis politinių partijų ir frakcijų Aukščiausiojoje Taryboje siūlė, buvo parengti konkretūs projektai, kaip prezidentines tradicines galias suteikti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui.
1922 metais Steigiamajame Seime nerandant kompromisų dėl svarbiausių konstitucinių nuostatų atsitiko taip, kad 1922 m. rugpjūčio 1 d. iš 112 Steigiamojo Seimo narių už Konstituciją balsavo 59, o jų daugumą sudarė krikščionių demokratų blokas.
1992 metų Konstitucija taip pat buvo kuriama politinių konstitucinių idėjų sandūroje, tvyrant grėsmei likti be nuolatinės Konstitucijos. Viena kertinių problemų ir vėl buvo Respublikos Prezidento statusas. Tiesa, Aukščiausiojoje Taryboje nebebuvo neigiančių tokios institucinės grandies kaip Prezidentas atsisakymo. Buvo plačiai diskutuojama dėl galių ir negalių, bet pati institucija buvo agituojama palikti.
Žvelgiant į Respublikos konstitucinę raidą, minėdami 1922 metų ir 1992 metų Konstitucijas, negalime neatsižvelgti į 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaraciją, kuri 1999 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos įstatymu pripažinta Lietuvos valstybės teisės aktu. Šiuo dokumentu, gimusiu dramatiškoje ginkluoto pasipriešinimo aplinkoje ir partizanų vadovybės valia, buvo projektuojama ir būsimoji išlaisvintos Lietuvos konstitucinė sandara, ir jos dėsniai. Be viso kito, Deklaracijoje skelbta: „Lietuvos valstybės atstatymas, ligi Seimo bus priimta ir paskelbta žmogaus laisvės ir demokratijos siekimus atitinkanti valstybės Konstitucija, vykdomas pagal šioje Deklaracijoje paskelbtus nuostatus ir 1922 metų Lietuvos Konstitucijos dvasią.“
Reikėtų plačiau tokiomis progomis prisiminti ir lietuvių emigracijoje vykusius kultūrinius, politinius debatus dėl būsimosios Konstitucijos. Vyravo 1922 metų Konstitucijos dvasia, tačiau 1938 metų Konstitucija visados buvo prisimenama kaip tąsa valstybingumo, kuriam niekada negalės būti ir nebus pabaigos.
Baigdamas savo šitą kalbą norėčiau pasakyti, kad minint 1922 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos valstybės Konstitucijos 100-metį ir 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-metį reikėtų pasakyti ir tai, kad Europos ir kitų pasaulio šalių konstitucinėje raidoje konstitucijos iš esmės buvo ir yra ne tik aštrių politinių, ideologinių kovų rezultatas, bet ir byloja apie vienu metu pasiektą santarvę, kompromisus, kurie ir nulėmė jų gimtį. Tuo, kad Konstitucijai buvo pritarta, tartum skelbiama, kad pasiekta taika, nebebus atgaivinamos iki tol vykusios politinės kovos, aistros, liepsnojusios tada, kai buvo siekiama laisvės, demokratijos, teisingumo. Deja, politinė tikrovė visada yra įvairesnė ir sudėtingesnė.
Konstitucija savaime nėra visagalė. Nors ji yra visaapimanti visuomenės ir valstybės raidos programa ir ateities projektas, tačiau ją įgyvendina žmonės, mes visi, tai yra politikai, jų organizacijos, valstybės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos. Šios veiklos išmintingumas ir toliaregiškumas iš esmės ir lems Konstitucijoje įtvirtintų idėjų tvarumą. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamam Juozui Žiliui. Dabar norėčiau pakviesti žodį tarti buvusį Konstitucinio Teismo teisėją, vieną iš 1992 metų Konstitucijos rengėjų profesorių daktarą Egidijų Jarašiūną. (Plojimai)
Buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo, vieno iš 1992 metų Konstitucijos rengėjų profesoriaus daktaro Egidijaus Jarašiūno pranešimas „Tauta kaip 1992 metų Konstitucijos kūrėja“
E. JARAŠIŪNAS. Didžiai gerbiama Tautos atstovybe, garbūs svečiai, leiskite tarti keletą žodžių apie mūsų dvi konstitucijas – 1922 ir 1992 metų, kurių garbingus jubiliejus mes minime. Šios dvi konstitucijos – to paties konstitucinio proceso skirtingos pakopos. Viena vertus, jos yra globalaus lietuviško konstitucionalizmo įtvirtinimo proceso raiškos pavyzdžiai, kita vertus, savo laiko, savo idėjų, požiūrio į Konstituciją rezultatas.
Esminis dalykas yra vienas – Konstitucija suponuoja Tautos steigiamąją valdžią, tai yra Tauta pati sau sukuria Konstituciją nustatydama valdžios organizaciją taip, kad ją apribotų ir kartu užtikrintų asmens ir valstybės santykių pagrindus. Tai yra esmių esmė. Konstitucija yra tam tikra riba – iki konstitucinio būvio, tuo etapu, kai kuriama Konstitucija, veikia Tauta kaip steigiamosios valdžios subjektas. Tai yra kitoks veikimas nei paprastas įstatymų leidimas ar teisėkūra. Atsiradus Konstitucijai, gyvenimas pradeda vykti pagal Konstitucijoje nustatytas taisykles: visa valdžia yra įsteigtoji valdžia, įsteigtoji valdžia veikia tiktai jai nustatytose ribose. Tais atvejais, kai yra tos ribos peržengiamos, tai nėra valdžios veikimas. Konstitucinės kontrolės instituto atsiradimas ir nulemtas idėjos, kad, jeigu yra nustatytos ribos, turi būti nustatytas būdas, kaip užtikrinti šitų ribų laikymąsi.
Konstitucijos kūrėjas – Tauta. Aišku, laikui bėgant Tautos dalyvavimą Konstitucijos kūrimo procese, tai yra parengimas ir priėmimas… Pirmosioms konstitucijoms užteko to ir iki XX amžiaus vidurio buvo taip, kad Tauta išrenka savo atstovus, atstovai parašo Konstituciją. Čia kaip 1922 metų Konstitucijoje, kad vardan Dievo Visagalio Lietuvos Tauta per savo įgaliotus atstovus, susirinkusius į Steigiamąjį Seimą, priima šią Konstituciją. Kitaip sakant, buvo sukurta teorinė konstrukcija, kad atstovai veiks įgyvendindami Tautos valią. Vėliau šita konstrukcija buvo papildyta dar vienu elementu, tai yra Tauta patikrina atstovų padarytą darbą. Tai yra referendumas, balsavimas ar kitoks būdas pritarti Konstitucijai.
Tai 1992 metų Lietuvos Konstitucijos preambulė pradedama, kad lietuvių Tauta, prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę, atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią Konstituciją. Kitaip sakant, Tauta, kaip subjektas, tiesiogiai įsikiša.
Mūsų priimta Konstitucija priklauso būtent tai konstitucijų priėmimo bangai, kur praktika ir teorija dar pakėlė kartelę užtikrinti, kad Konstitucija kuo labiau autentiškai išreikštų bendrą Tautos valią. Pripažinta, kad turi būti užtikrintos veiksmingos galimybės piliečiams įvairiomis formomis, tai yra tiesiogiai per Tautos atstovybę, ir įvairiomis visuomeninio veikimo formomis, tai yra iniciatyvomis, svarstymais, viešomis diskusijomis, dalyvauti visose Konstitucijos priėmimo stadijose nuo pat jos pradžios. Dabartinės Konstitucijos laikoma, kad tai yra tas minimalus standartas, kitaip sakant, tai, kas jau kitados buvo maksimalus standartas, dabar tai yra minimalus standartas. Tai yra konsensualizmo judėjimas, teorinių schemų užpildymas.
Jeigu mes pažiūrėtume būtent tokiu požiūriu į 1992 metų Konstitucijos rengimą, matytume, kad autentiškos Tautos valios išraiškai, taip jau išėjo, nepaisant visų šitų batalijų… Manyčiau, kad mes labai esame prie to aukšto standarto.
Kodėl? Konstitucijos rengimą galime suskirstyti į keletą etapų. Pirmiausia reikėtų kalbėti, matyt, apie… Tiesa, čia, aišku, yra diskutuotini dalykai, kada prasidėjo šis kūrimas, rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą, jeigu prisimenate, dar buvo iki Nepriklausomybės, tačiau buvo einama su šūkiu „Nepriklausomybė, demokratija, žmogaus teisės!“, turint omeny, kad valstybės atkūrimo darbas suponavo ir tam tikrą konstitucinio reguliavimo sukūrimą.
Jeigu jau formaliai žiūrėtume, matyt, fiksuotas Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nutarimas sudaryti Konstitucijos metmenų parengimo komisiją, ji faktiškai daugiau kaip per metus parengė šituos metmenis. Kitaip sakant, matome, Aukščiausiojoje Taryboje, Aukščiausiosios Tarybos prezidiume veikia iš ekspertų ir gerbiamų specialistų sudaryta metmenų komisija, bet per tą laiką 1991 m. vasario 9 d. vyko plebiscitas, kuriame Tauta pasisakė dėl Konstitucijos 1 straipsnio. Sprendžiant valstybės įtvirtinimo uždavinius, kartu buvo išspręstas ir konstitucinio reguliavimo krypties klausimas. Tautos pasisakymas, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė Respublika, tapo pamatine konstitucine norma ir principu. Kitaip sakant, mes turime visus elementus: ir referendumą turime, ir dar priimtą Konstitucinį įstatymą Aukščiausiojoje Taryboje. Tai tikrai pradžia labai nebloga.
Kitą etapą aš pavadinčiau konstitucinių vizijų konfrontacijos etapu. Jeigu prisimintume laikotarpį po pučo, Lietuvos pripažinimas, prasidėjusios didžiulės ekonominės, socialinės reformos, pokyčiai vedė į tai, kad būtų sutelkta visuomenė. Tas sutelkimas buvo reikalingas Lietuvos Sovietų Sąjungos priešpriešos sąlygoms. Tapo susiskaldžiusi visuomenė. Susiskaldžiusi visuomenė tai yra daugelio interesų, daugelio požiūrių visuomenė. Šiuo laikotarpiu tai atsispindėjo ir kuriant konstitucijas. Viena vertus, jeigu pažiūrėsime į istoriją, mes matome, kad tai yra diskusija, kokiu keliu mes einame kurdami veiksmingą visuomenę. Sąjūdžio pasiūlymas eiti prie Respublikos Prezidento instituto atkūrimo, nes Aukščiausioji Taryba nepritarė dėl referendumo.
Šalia vyko kitas procesas – Aukščiausiojoje Taryboje buvo sudaryta Konstitucijos rengimo grupė ir buvo rengiamas Konstitucijos projektas. Nekalbu apie to laikotarpio susipriešinimą, batalijas, karus ir panašiai. Mes kalbame, kad konstituciniam procesui svarbiausias dalykas yra išsiaiškinti autentišką valią. O kur ta autentiška valia išryškėja? Diskusijose, ginčuose. Pirmas ginčas buvo, kokiu keliu eiti, ar mes atkuriame Prezidento instituciją čia ir nedelsdami. Įvyksta referendumas. Referendumas susijęs su kampanija, su aiškinimu. Nors pritarė dauguma dalyvaujančiųjų, bet kadangi dar tik 40 % visų rinkėjų, sprendimas nepriimamas. Tačiau tai rodo aiškų visuomenės nusistatymą. 40 % žmonių, taip sakant, rinkėjų, yra daug.
Kita vertus, procesai vyksta Aukščiausiojoje Taryboje. Vietoj vieno atsiranda du projektai. Vėlgi mes matome diskusiją. Argumentai, kokiu keliu mes kursime šitą valstybės valdžios konstrukciją. Nežiūrint į šį susipriešinimą, susidarė tikrai gana komplikuota situacija. Perėjimas prie kompromisų etapo yra bandymas suvesti tai, kas Konstituciją daro visų Konstitucija. Aš manau, kad tai yra didžiausias Aukščiausiosios Tarybos kaip institucijos brandos patvirtinimas, kad po ginčų, nesutarimų, konfrontacijos etapų mes perėjome į bendro projekto rengimo etapą. Pasikeitė principas. Tai yra ne daugumos principas, o svarstymų ir kompromisų radimo kelias, nes įgyvendinama steigiamoji valdžia. Čia paprastos ar formalios kvalifikuotos daugumos neužtenka. Kuriant Konstituciją negali būti laimėtojo ir pralaimėtojo. Tokia Konstitucija yra bloga Konstitucija. Aukščiausiojoje Taryboje pasiektas sutarimas, politinės jėgos susitarė. Jeigu prisiminsime, dar šalia referendumas dėl Sovietų Sąjungos kariuomenės išvedimo ir žalos. Priimtas aktas dėl nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas. Tai vėlgi tam tikros garantijos. Sprendimas priimtas 1992 m. spalio 13 d., Aukščiausioji Taryba susitaria ir pateikia projektą Tautai balsuoti. Kadangi buvo sutarta dėl išankstinių rinkimų, rinkimai buvo numatyti 25 dieną, atrodytų, kad pora savaičių yra labai menkas laikotarpis Tautai apsispręsti. Tačiau noriu pasakyti, kad Tauta, ta buvusi pilietinė bendruomenė 1992 metais – tai faktiškai superpolitizuota bendruomenė nuo Sąjūdžio atsiradimo, nuo 1988 metų. Ketveri metai labai aktyvaus politinio gyvenimo. Rezultatas – Tauta šį susitarimą aprobuoja. Taigi mes turime bendrą visų Konstituciją. Ačiū Dievui, visos politinės partijos gali pasakyti, kad tai yra ir mūsų Konstitucija. 30 metų šitos Konstitucijos patirtis patvirtina, kad tai yra dirbanti, gyvybinga Konstitucija – Konstitucija, turinti perspektyvą. Labai ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamam Egidijui Jarašiūnui. Žodį kviečiu tarti Konstitucinio Teismo pirmininkę profesorę daktarę Danutę Jočienę. (Plojimai)
Konstitucinio Teismo pirmininkės profesorės daktarės Danutės Jočienės pranešimas „Konstitucijos stabilumas: konstitucinė vertybė ar kliūtis valstybės raidai“
D. JOČIENĖ. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ponai ir ponios. Visų pirma visus nuoširdžiai sveikinu su mūsų Konstitucijos 30-mečiu. Mūsų Konstitucija yra gyvybinga ir tvari, nors ji yra ne tokios tolimos praeities Tautos sprendimas, kartu ji yra ir mūsų valstybės ateities kūrėja, aš tikiu, kad tokia kūrėja ji visada ir išliks.
1992 metų Konstituciją mes gerbiame ir vertiname dėl jos veiksmingos sukurtos konstitucinės sistemos, stabilios konstitucinės demokratijos, įtvirtintos teisinės valstybės, joje užtikrinamų teisių ir laisvių bei jos brėžiamų gairių visai teisės sistemai. Konstitucija yra tvirtas pagrindas tolesnei mūsų visuomenės ir valstybės pažangiai raidai.
Šio pranešimo tema – Konstitucijos stabilumas: konstitucinė vertybė ar stabdis valstybės vystymuisi, kaip jūs patys puikiai suprantate, yra gana intriguojanti, tačiau, manau, atsakymas į šį klausimą yra gana paprastas ir šitas atsakymas jau yra pateiktas Konstitucinio Teismo praktikoje. Konstitucinis Teismas yra konstitucinės justicijos institucija, vykdanti oficialią teisminę kontrolę, ir jos išimtiniai įgaliojimai oficialiai aiškinti Konstituciją bei pateikti oficialią Konstitucijos nuostatų sampratą kyla iš pačios Konstitucijos, kaip yra aiškiai pabrėžta Teismo praktikoje.
Taigi, Konstitucijos stabilumas – viena svarbiausių konstitucinių vertybių, kurią turi užtikrinti Konstitucinis Teismas. Jis ne kartą konstatavo, kad Konstitucija, kaip aukščiausioji teisė, turi būti stabilus aktas. Konstitucija neturi būti keičiama, jeigu tai nėra teisiškai būtina. Viena iš sąlygų, užtikrinančių Konstitucijos, kaip teisinės realybės, stabilumą, yra jos teksto stabilumas. Konstitucija neturi būti keičiama, jeigu tai nėra teisiškai būtina.
Formuodamas oficialiąją konstitucinę doktriną Konstitucinis Teismas toliau ją aiškina ir plėtoja jos nuostatas taip pat koreguodamas. Kaip ne kartą yra pabrėžęs šis Teismas, nuo Konstitucinio Teismo suformuotų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais atvejais, kai tai pagal Konstituciją yra neišvengiamai ir objektyviai būtina, konstituciškai pateisinama. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pažymėjo, kad oficialiosios konstitucinės doktrinos tolesnis aiškinimas ir plėtojimas naujose bylose leidžia atskleisti giluminį Konstitucijos potencialą, nekeičiant jos teksto, ir šiuo atžvilgiu pritaikyti Konstituciją prie socialinio gyvenimo pokyčių, nuolat kintančių mūsų visuomenės ir valstybės gyvenimo sąlygų, užtikrinti Konstitucijos, kaip visuomenės ir valstybės gyvenimo teisinio pagrindo, gyvybingumą. Jei tokia intervencija nėra teisiškai būtina… Šitaip yra prisidedama prie Konstitucijos teksto, kartu ir konstitucinės santvarkos, stabilumo užtikrinimo ir tai sudaro prielaidas tą konstitucinę santvarką ginti. Šia Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime suformuota doktrina dėl Konstitucijos, kaip itin stabilaus teisės akto, pasiremta ir kituose Konstitucinio Teismo nutarimuose, pavyzdžiui, 2014 m. liepos 11 d. nutarime dėl Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo.
Kartu pažymėtina ir tai, gerbiamieji Seimo nariai, kas yra jums itin svarbu, sėdint šitoje salėje, nes tai yra jūsų atsakomybė, jūsų kompetencija, kad nei Konstitucinio Teismo naujo pirmininko paskyrimas, nei Konstitucinio Teismo teisėjų sudėties pakeitimas negali būti pagrindas koreguoti, tai yra kitaip aiškinti, jau nusistovėjusią oficialiąją konstitucinę doktriną ar nesant konstituciškai pateisinamo objektyvaus pagrindo nukrypti nuo Teismo suformuotų precedentų. Taigi jeigu jums kandidatai į Konstitucinio Teismo narius sakys, kad mes pakeisime doktriną, tai pagal Konstituciją iš tikrųjų tai galima padaryti, bet tai tikrai nėra labai paprasta.
Gerbiamieji Seimo nariai, Konstitucijos stabilumas yra didelė konstitucinė vertybė, todėl atsakydama į mano pranešimo iškeltą klausimą pabrėžiu, kad intervencija į Konstitucijos tekstą turi būti daroma tik labai retais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai būtina konstitucinių vertybių apsaugai. Pavyzdžiui, tai gali būti daroma, kai būtina plėsti Konstitucijoje garantuojamų žmogaus teisių apsaugą ir to negalima padaryti reinterpretuojant oficialiąją doktriną ar kai reikia pritaikyti mūsų Konstituciją prie itin pasikeitusių visuomenės gyvenimo sąlygų, mokslo ir technikos pažangos ar mūsų šiuolaikinėms visuomenėms tenkančių iššūkių, tokių kaip klimato kaita, karinės agresijos prieš valstybes atvejai ar netgi pasaulinė pandemija.
Su Konstitucijos stabilumu kaip konstitucinė vertybė taip pat yra susijusi itin svarbi oficialioji konstitucinė doktrina, skirta valstybės pamatinių vertybių apsaugai. Tai visų pirma yra Konstitucijos keitimo apribojimų doktrina, kuri svarbi ir dėl to, kad ji reikšmingai prisidėjo prie konstitucinės justicijos bylose plėtotų Lietuvos konstitucinės santvarkos pagrindų ir ypač Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos, kad „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė Respublika“, kuri yra Lietuvos Respublikos konstitucinė norma ir pamatinis mūsų valstybės principas, turinio atskleidimo.
Aiškindamas Konstitucijos 1 straipsnio nuostatą, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jame įtvirtinti pamatiniai Lietuvos valstybės principai: Lietuvos valstybė yra savarankiška, nepriklausoma valstybė, Lietuvos valstybės valdymo forma yra respublika, valstybės valdžia turi būti organizuota demokratiškai, šalyje turi būti demokratinis režimas.
Pagal mano minėtus Konstitucijos keitimo apribojimus negali būti daromos jokios Konstitucijos pataisos, kurios paneigtų mano minėtas pamatines Lietuvos valstybės vertybes, tai yra Nepriklausomybę, demokratiją ir prigimtinį žmogaus teisių ir laisvių pobūdį. Tokių vertybių paneigimas reikštų pačios Konstitucijos paneigimą.
Antra, pagal oficialiąją doktriną negali būti daromos konstitucinės pataisos, kurių siekis būtų paneigti Lietuvos valstybės pasirinktą geopolitinę ir transeuropinę integraciją, reiškiančią Lietuvos narystę Europos Sąjungoje ir NATO.
Taigi bet kokios pataisos, kuriomis siekiama paneigti Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus ir Lietuvos pasirinktą geopolitinę ir transatlantinę integraciją, kuri yra pripažinta Teismo konstitucine vertybe, negali būti iš esmės daromos. Konstitucijos keitimo apribojimų doktrina ir Konstitucinio Teismo oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje išvystyti konstituciniai tarptautinių įsipareigojimų gerbimo, geopolitinės orientacijos principai aiškiai rodo, kad Konstitucinis Teismas, atsižvelgęs į įvairius visuomenės ir valstybės gyvenimą lemiančius veiksmus, yra pajėgus pritaikyti Konstitucijos tekstą įvykusiems pasikeitimams.
Pateiksiu dar vieną pavyzdį iš žmogaus teisių apsaugos. Konstitucinis Teismas savo oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje itin plačiai traktuoja konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugą. Vienas iš tokių pavyzdžių – 2017 m. gruodžio 19 d. išvada vienoje iš mūsų apkaltos bylų. Joje Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad asmuo negali būti diskriminuojamas dėl lyties ir seksualinio priekabiavimo. Seksualinis priekabiavimas nėra numatytas Konstitucijos 29 straipsnyje kaip draudžiamas diskriminavimo pagrindas, tačiau atsižvelgiant į žmogaus orumo apsaugą toks pagrindas buvo išvystytas oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje.
Kitas pavyzdys taip pat galėtų būti, tai yra įsipareigojimai, kurie kyla Lietuvai iš Europos Sąjungos teisės bei Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijos. Tiek Europos Sąjungos teisė, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija taip pat tam tikrais atvejais gali būti laikomos pagrindu ir interpretuoti mūsų oficialiąją doktriną.
Gerbiamieji Seimo nariai, taigi, kaip matyti iš mano pateiktų pavyzdžių, Konstituciniam Teismui konstitucinės justicijos bylose formuojant vis naujas oficialiosios doktrinos nuostatas yra atskleidžiama Konstitucijoje, aukščiausiosios teisės akte, įtvirtinto teisinio reguliavimo įvairovė ir pilnatvė. Taip suderinamas konstitucine vertybe esantis Konstitucijos teksto stabilumas ir su jos gyvybingumu ir oficialiosios doktrinos plėtojimu susijusi kita idėja, tai yra gyvosios Konstitucijos idėja.
Konstitucijos stabilumas, būdamas didele konstitucine vertybe, kurią kartu su Konstitucijos gyvybingumu užtikrina Konstitucinis Teismas, nėra ir jokiu būdu negali būti stabdžiu mūsų valstybės pažangiam vystymuisi. Priešingai, Konstitucijos stabilumas – viena iš prielaidų užtikrinti valstybės tęstinumą, jos pamatinių vertybių apsaugą, pagarbą konstitucinei santvarkai ir teisei, užtikrinti žmogaus teises bei Konstitucijoje deklaruotus Lietuvos Tautos siekius gyventi darnioje teisinėje valstybėje. Ačiū jums už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju Konstitucinio Teismo pirmininkei. Gerbiamieji minėjimo dalyviai, svečiai, Ekscelencijos, minėjimą, skirtą Lietuvos Valstybės Konstitucijai 100-mečiui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-mečiui, baigiame. (Plojimai)
Gerbiami kolegos, kviečiu pamažu grįžti į savo vietas. Tęsime posėdį. Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 101 Seimo narys.
10.49 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. spalio 27 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar turite pasiūlymų dėl darbotvarkės? A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Liberalų frakcijos vardu aš prašyčiau įtraukti į šios dienos darbotvarkę įstatymo Nr. IX-751 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-516. Šis įstatymo projektas kalba apie tai, kad įmonės, įsigyjančios elektromobilius, galėtų į apskaitą įtraukti PVM. Šis įstatymo projektas Seime svarstymo stadijoje kovo 29 dieną sulaukė palaikymo. Biudžeto ir finansų komitetas taip pat jam pritarė. Aš prašyčiau jį įtraukti į šios dienos darbotvarkę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš dėl to paties projekto. Išties norėčiau patikslinimo, ar tai tikrai frakcijos vardu. Ir norėčiau paprašyti tiesiog galbūt Seimo narių pagalvoti dėl šio įstatymo svarstymo šiek tiek vėliau, nes tai turbūt susiję su keletu aspektų. Viena, kad jau buvo gauta neigiama Vyriausybės išvada. Aš suprantu, kad komitetas turėjo šiek tiek kitokią nuomonę, bet visgi šis klausimas yra kompleksinis, jis yra susijęs su platesniais mokesčių pakeitimais ir taip pat su kitais Vyriausybės sprendimais. Tarkime, Vyriausybė skatina elektromobilių plėtrą pirmiausia sudarydama infrastruktūrą. Tai reiškia – elektromobilių stotelių įkrovimo plėtra, taip pat tam tikri Pelno mokesčio įstatymo projektai, kurie taip pat yra pateikti koalicijos partneriams tam tikram svarstymui. Manome, kad tai taip pat prisidėtų prie juridinių asmenų parko žalinimo.
Taip pat yra tendencija, kad pakeitimas paprastų automobilių į elektromobilius artimiausiu metu tikrai persiris į didesnę tendenciją ir geometrine progresija augs, todėl nuostoliai biudžetui šiais metais yra santykinai nedideli, bet ateityje jie bus tikrai gerokai ženklesni. Manome, kad tai taip pat iškraipytų bendrą apmokestinimo sistemą. Visgi tokiu atveju, jeigu toks įstatymas būtų priimtas dar iki Naujųjų metų, sakyčiau, kad tokiu atveju turėtume koreguoti ir valstybės biudžeto projektą ir atsisakyti tam tikrų išlaidų, kurios dabar yra suprojektuotos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimas apsispręs dėl šio Liberalų sąjūdžio frakcijos siūlymo.
K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Frakcijos vardu, turbūt čia kelių opozicinių frakcijų vardu, dėl Geriamojo vandens įstatymo projekto Nr. XIVP-1805, ten turbūt ir lydimasis, turbūt visas paketas dėl to. Iš tiesų tiek ir valdančiųjų pusėje yra pasiūlymų, ir to turbūt yra diskusijoje, kad galėtume iki antradienio tikrai surasti tą teisingą sprendimą, nes tiesiog išsukinėti rankas ir atimti savivaldos funkcijas tikrai nėra, manau, nei šios Vyriausybės, nei daugumos tikslas, o surasti sprendimą tikrai galima. Manau, kad jau mes arti to. Tiesiog dar prašome truputį laiko. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju dar kartelį, Seimo Pirmininke. Aš finansų ministrei norėčiau pasakyti, kad, taip, aš tikrai prašau Liberalų frakcijos vardu, ne asmeniškai. Man atrodo, kad klausimo įtraukimas yra tam tikra demokratijos išraiška ir parlamentas turėtų nuspręsti, ar priimti įstatymo projektą, ar nepriimti, o ne vienas ar kitas parlamentaras. Ačiū.
PIRMININKĖ. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Siūlau apsispręsti balsuojant.
Pirmasis – Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu A. Bagdonas pasiūlė įtraukti į darbotvarkę projektą Nr. XIVP-516. Balsuojame. Kas pritariate A. Bagdono pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 106: už – 59, prieš – 20, susilaikė 27. Pasiūlymui pritarta. Projektas bus svarstomas šiandien.
Kitas pasiūlymas nuskambėjo K. Mažeikos. Jis frakcijos ar poros frakcijų vardu siūlo braukti iš darbotvarkės Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-1805, paketą. Kas pritariate K. Mažeikos pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 110: už – 30, prieš – 55, susilaikė 25. Pasiūlymui nepritarta. Klausimų paketas lieka šios dienos darbotvarkėje.
Taip pat vienas techninis prašymas dėl darbotvarkės 2-26 klausimo – projektas Nr. XIVP-2054 nėra įrašytas į Seimo rudens sesijos darbų programą. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad svarstysime šį klausimą? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Ir dėl visos darbotvarkės. Ar galime jai pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime? Galime. Ačiū, nebalsuojame tuomet.
10.55 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8, 11, 211, 42 straipsnių, 1, 3 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21 priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1939(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Lietuvos banko įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1939(2). Norėčiau pakviesti gerbiamą Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Majauską į tribūną, kad pakomentuotų vieną poziciją. Atkreipiu dėmesį, kolegos, kad balsavimas prasideda jau nuo dabar, nes turime priėmimus.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4 straipsnių nėra pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Gerbiamas komiteto pirmininke, prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė ir pritarė iš dalies.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime 5 straipsniui pritarti, kaip jis yra suredaguotas pagal Teisės departamento siūlymą? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 6, 7, 8, 9 straipsnių pasiūlymų nėra. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl 1-3.1 klausimo užsirašiusių nėra. Galime iš karto balsuoti. Paleidžiame balsavimą. Kas už darbotvarkės 1-3.1 klausimą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113: už – 105, prieš nėra, susilaikė 8. Taigi, įstatymas (projektas Nr. XIVP- 1939(2) priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 1, 2, 101 straipsnių, VI skyriaus ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo V1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-1940(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Finansinio tvarumo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1940(2). Šį projektą sudaro septyni straipsniai, nė dėl vieno iš jų nėra gauta pasiūlymų, pastabų. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Taigi, balsuojame dėl 1-3.2 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110: už – 106, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1940(2) priimtas. (Gongas)
10.59 val.
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 1, 2, 3, 8, 14, 21, 32, 35, 36, 41, 49, 56, 57, 58, 581, 582, 59 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1941(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.3 klausimas – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1941(2). Šį projektą sudaro 19 straipsnių, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuojame dėl Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111: už – 108, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1941(2) priimtas. (Gongas)
11.00 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 93, 111 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo VI1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-1942(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.4 klausimas – Finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1942(2). Šį pakeitimą sudaro septyni straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutariu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Taigi balsuojame dėl Finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimo projekto, 1-3.4 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 105, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1942) priimtas. (Gongas)
11.01 val.
Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 27 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1943(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.5 klausimas – Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 27 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1943(2). Šį projektą sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuojame dėl 1-3.5 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 108, prieš nėra. susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1943) priimtas. (Gongas)
11.02 val.
Juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1944(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.6 klausimas – projektas Nr. XIVP-1944(2). Šį įstatymo pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuojame dėl 1-3.6 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 103, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1944(2) priimtas. (Gongas)
11.03 val.
Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo Nr. IX-2127 3 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1945(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.7 klausimas – Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1945(2). Projektą sudaro trys straipsniai. Dėl nė vieno iš jų nėra pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 112, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1945) priimtas. (Gongas)
11.04 val.
Įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ Nr. X-1607 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1946(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.8 klausimas – įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1946(2). Jį sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuokime dėl 1-3.8 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 105, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1946) priimtas. (Gongas)
11.05 val.
Vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo Nr. X-1367 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1947(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.9 klausimas – Vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1947(2).
Jį sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuokime dėl 1-3.9 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106: už – 104, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1947) priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 11, 42, 43, 431, 432, 433, 437 straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-822 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1948(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.10 klausimas – Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1948.
Šį pakeitimą sudaro vienas straipsnis. Norėčiau pakviesti gerbiamą Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką pristatyti komiteto nuomonę dėl Seimo nario registruotos pataisos.
O toliau posėdį ves gerbiamas J. Razma.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Laba diena, kolegos. Tęsiame darbą. Dabar kolega M. Maldeikis apibūdins savo pasiūlymą. Pirmiausia pasiūlymo autorius kalba, po to komitetas išsakys savo požiūrį į pasiūlymą. Prašom autorių pateikti pasiūlymą.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Tiesiog labai trumpai. Tai būtų techninis projekto suderinimas, techninis dalykas.
PIRMININKAS. Kuklokas pasiūlymo pristatymas. Klausome… Tikriausiai čia 29 balsai bus, netikrinsime, fiksuojame, kad yra, ir klausome komiteto pozicijos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų tai yra tik techninis projekto suderinimas su jau priimtais įstatymų projektais, kad šiuo metu priimamas projektas atitiktų tai, kas jau yra priimta. Komitetas balsavo ir tam pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Galime ir mes pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl viso projekto pageidaujančių kalbėti nėra. Balsuosime, ar priimame šį įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102: už – 101, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Virginijaus Kanapinsko atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigų“ projektas Nr. XIVP-2158 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar spręsime tuos klausimus, kuriuos turi pristatyti Seimo Pirmininkė. Pirmiausia darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Virginijaus Kanapinsko atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigų“ projektas Nr. XIVP-2158.
Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininkę pateikti nutarimo projektą.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario įgaliojimai nutrūksta pasibaigus kadencijai, kai jis neskiriamas kitai kadencijai. V. Kanapinskas buvo paskirtas komisijos nariu antrajai kadencijai Lietuvos teisininkų draugijos teikimu 2017 metais, jo kadencija baigiasi šių metų lapkričio 9 dieną. Lietuvos teisininkų draugija jau pateikė naują kandidatą į šias pareigas, nutarimo projektą dėl jo skyrimo pristatysiu iš karto po šio projekto pateikimo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teikiu Seimo nutarimo „Dėl Virginijaus Kanapinsko atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigų“ projektą ir prašau jūsų pritarimo jam. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkojame Pirmininkei. Klausti niekas nepageidauja. Manau, kad galime fiksuoti, jog po pateikimo pritariame bendru sutarimu. Pritariame.
Svarstymo stadija. Niekas neužsirašė diskutuoti. Dėl motyvų? Patikrinkite, ar dėl motyvų neužsirašė. Neužsirašė taip pat niekas. Taigi, siūlau ir svarstymo stadijoje projektui pritarti bendru sutarimu. Pritariame, niekas neprieštarauja.
Priėmimas. Yra du straipsniai. Galime iš karto pritarti abiem straipsniams, nes pasiūlymų nėra. Pritariame. Dėl motyvų niekas nepageidauja pasisakyti. Todėl balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą „Dėl Virginijaus Kanapinsko atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigų“. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 95: už – 93, prieš – 1, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Tomo Blinstrubio skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIVP-2105 (pateikimas)
Kitas projektas Nr. XIVP-2105 – „Dėl Tomo Blinstrubio skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“, jį taip pat pateiks Seimo Pirmininkė. Pateikimas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 7 straipsnį, komisija sudaroma iš penkių narių. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Lietuvos teisininkų draugija ir Nevyriausybinių organizacijų taryba. Lietuvos teisininkų draugija teikia į šias pareigas daktaro T. Blinstrubio kandidatūrą. T. Blinstrubis yra buvęs Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas, teismo pirmininko pavaduotojas. 2014 metais Respublikos Prezidento kanceliarijoje jis ėjo Respublikos Prezidento patarėjo pareigas. Kandidatas pats išsamiai pristatys savo patirtį, bet neabejoju, kad jis savo patirtimi puikiai papildys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos komandą ir prisidės prie komisijos priimamų sprendimų kokybės. Todėl atsižvelgdama į Lietuvos teisininkų draugijos rugpjūčio 4 dieną registruotą siūlymą ir siekiant patvirtinti visos sudėties Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją prašau pritarti Seimo nutarimo „Dėl Tomo Blinstrubio skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektui. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas užsirašė klausti, tai bus klausiama kandidato, jį ir kviečiu į tribūną.
T. BLINSTRUBIS. Laba diena.
PIRMININKAS. Prašom, prašom.
T. BLINSTRUBIS. Dėkoju gerbiamai parlamento Pirmininkei už mano kandidatūros pristatymą. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Tautos atstovai, šiandien man tenka ypatinga garbė stovėti Tautos tribūnoje šiomis dienomis minint Konstitucijos 30-metį. Leiskite pirmiausia jus ir pasveikinti šia proga. Taip pat dėkoju Lietuvos teisininkų draugijai už išreikštą pasitikėjimą ir kad pastebėjo mane kaip vieną iš galimų kandidatų.
Nors šiuolaikiškai suprantamas žodis „Konstitucija“ tikrai savo prasme, reikšme negali pretenduoti net prilygti žodžiui „filosofija“, tačiau noriu pasakyti, kad nors Konstitucijos tekste nėra aiškiai paminėtas žodis „etika“, o etika yra moralės filosofija, gyvuojanti nuo Sokrato laikų, tačiau žodis „etika“ tikrai Konstitucijoje yra su visomis jos norminio krūvio apraiškomis. Tai yra todėl, kad tarp konstitucinių reikalavimų ir etinių reikalavimų negali būti jokios priešpriešos. Konstitucijoje ne tik žodis „Seimas“ minimas daugelį kartų ar kitos institucijos, tačiau Konstitucijoje yra ir aiškiai tekste neminima Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kurios netiesioginė legitimacija kyla iš Tautos akto – Konstitucijos, nes komisijos misija yra padėti valdžios įstaigoms etiškai tarnauti žmonėms ir, žinoma, tai užtikrinti.
Valstybės tarnybos skaidrumas, teisėkūros skaidrumas yra būtinos prielaidos neįsigalėti korupcijai. Konstitucinio skaidrumo valstybės tarnyboje principas yra neatsiejamas nuo etiško ir sąžiningo nustatytų pareigų atlikimo, taip pat atsakingo valdymo bei viešosios veiklos aiškumo vengiant ne tik viešųjų ir privačių interesų konflikto, bet ir tokio konflikto regimybės. Tai yra ne tik tarnybinės etikos imperatyvai, bet tai yra pirmiausia iš Konstitucijos kylantys imperatyvai.
Darbas komisijoje neabejotinai yra sudėtingas, reikalaujantis ypač aukštos profesinės kvalifikacijos ir moralinių asmens savybių, tvirto moralinio stuburo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kaip ir buvo minėta gerbiamos parlamento Pirmininkės, kad komisija yra kolegiali institucija. Jeigu aš gaučiau Tautos atstovybės pasitikėjimą, be kitų priskirtų pareigų, kaip vienas iš komisijos narių, kiek leidžia teisiniai instrumentai, siekčiau, kad komisijos sprendimų kokybė savo argumentacija, faktinių aplinkybių ištyrimo mastu, teisės taikymo ir aiškinimo tam tikru mastu nenusileistų teismo sprendimų kokybei keliamiems standartams.
Taip pat siekčiau, kad tais atskirais atvejais, kai vis dėlto komisijos sprendimai būtų panaikinti teismo, jokiu būdu nebūtų sudarytos prielaidos teismui konstatuoti, kad komisija teisės subjektams nesudarė nepriklausomos ir nešališkos institucijos įspūdžio, taigi ir objektyvios institucijos įspūdžio, ir neužtikrino asmenų lygiateisiškumo bei teisinio saugumo.
Taip pat siekčiau, kad komisija ne tik padėtų valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims išvengti interesų konflikto, padėtų elgtis etiškai ir užtikrintų teisėkūros skaidrumą, visų pirma, edukacija, prevencija, bet siekčiau taip pat, kad komisijos darbas išliktų pavyzdinis ir kovos su tam tikromis pasitaikančiomis teisinio cinizmo ar teisinės arogancijos, kaip aš pavadinčiau, apraiškomis. Tai yra be galo svarbu, nes valstybės pareigūnai ir tarnautojai, kaip ir nurodoma Konstitucinio Teismo doktrinoje, asmenų pagrįstai gali būti laikomi valstybės valios reiškėjais, todėl žmogus neturėtų jaustis, kad yra gniuždomas visa galingo valstybės mechanizmo jėga. Galiausiai juk asmeniui, kurio veika yra tiriama, jau vien komisijos tyrimas ir juo labiau komisijos sprendimai gali turėti reikšmingą įtaką ir gali sukelti įvairaus pobūdžio pasekmes, paveikiančias asmeninį, profesinį gyvenimą ir asmens reputaciją.
Jeigu Tautos atstovybės valia vis dėlto tektų priimti šias nepaprastai atsakingas pareigas, stengčiausi sąžiningai, visomis valios ir intelekto pastangomis jas vykdyti pagal komisijos nario priesaikos žodžius. Ačiū.
PIRMININKAS. Kaip suprantu, kandidatas baigė prisistatymą.
T. BLINSTRUBIS. Taip, posėdžio pirmininke, ačiū.
PIRMININKAS. Dabar klausimai. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau gerbiamo kandidato paklausti apie jo pateiktą gyvenimo ir darbinės veiklos aprašymą. Matome, kad iš tikrųjų pradėjote dirbti 2001 metais, po to, maždaug 2008 metais, darbą pakeitėte į mokymąsi, tačiau kyla klausimas apie tolesnę jūsų veiklą. Pavyzdžiui, kai kur matomas toks reiškinys kaip labai dažnas darbo keitimas, faktiškai po pusės metų. Anksčiau netekdavo susitikti su tokiu variantu, kad kandidatas į tokias rimtas pareigas iš tikrųjų darbovietėse dirbtų po pusę metų. Mes matome, pavyzdžiui, Teisinės pagalbos centre – vieni metai, po to prasidėjo: Z. Keručio teisininkų kontoroje – pusę metų, po to, 2013 metais, vėl Advokatų profesinėje bendrijoje „Njord“ – pusę metų, prezidentūroje – pusę metų, 5 mėnesiai. Iš tikrųjų dėl ko tokia didelė darbų kaita ir labai trumpas periodas? Labai ačiū jums.
T. BLINSTRUBIS. Dėkoju jums už klausimą. Gerbiamas Tautos atstove, noriu paaiškinti, kad tie laikotarpiai, kuriuos jūs vardijate, yra susiję taip pat ir su studijų laikotarpiu, tai yra studijų laikotarpiu padėjau Teisinės pagalbos centre. Baigęs magistro… Taip pat studijų laikotarpiu šiek tiek dirbau advokatų kontoroje, bet baigęs magistro studijas iš karto kitą mėnesį pradėjau dirbti pedagoginį darbą Kauno technologijos universitete, nuo 2006 metų. Teko važinėti į Kauną. 2007 metais aš įstojau į doktorantūrą ir tais pačiais metais pradėjau dėstyti Mykolo Romerio universitete, paraleliai dėsčiau ir Kaune. Po poros metų nutraukiau važinėjimą į Kauną ir likau dėstyti tik Mykolo Romerio universitete. Nuo to laiko, nuo 2007 metų, aš ir dėstau Mykolo Romerio universitete iki pat šios dienos.
O advokatų kontorų keitimas gal vizualiai taip atrodo, nes ta pati advokatų kontora „Njord“ prieš tai buvo advokatų kontora „Max“, tiesiog čia buvo kontoros pavadinimo keitimas, bet darbas buvo tęstinis. Vėliau aš buvau pakviestas dirbti Prezidento patarėju, nes pirmos kadencijos pabaigoje galbūt reikėjo daugiau konstitucinės teisės specialistų. Aš buvau įkalbėtas tikrai ne iš pirmo karto. Ir ėjau su ta sąlyga, kad, pasibaigus Prezidento kadencijai, aš kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas automatiškai taip pat baigsiu savo kadenciją. Tą aš ir padariau, grįžau į advokatūrą, į tą pačią kontorą, kurioje dirbau. Vėliau mane pakvietė dirbti, ne mano paties iniciatyva, didesnė advokatų kontora ir aš priėmiau kvietimą, išėjau dirbti į didelę advokatų kontorą. O dirbant didelėje advokatų kontoroje, taip jau nutiko, kad aš kaip pretendentas buvau pripažintas tinkamu ir Respublikos Prezidento dekretu paskirtas teisėju. Visa tai yra lengvai paaiškinama, tikrai niekada dažnai nekeičiau darbų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiamas kandidate (čia tiesiai), jūs kandidatuojate į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kurios nešališkumas yra turbūt vienas labiausiai paplitusių klausimų tarp politikų arba jos priimamų sprendimų objektyvumas. Aš jums galėčiau išvardinti krūvą atvejų, kai esant vienam paklausėjui analogiškoje situacijoje atsakymas būna, kad pagal viešosios informacijos šaltinius VTEKʼas nepradeda tyrimo, o esant kitam paklausėjui analogiškoje situacijoje VTEKʼas labai uoliai priima ir pradeda tyrimus, remdamasis viešosios informacijos šaltiniuose esama informacija. Tokių atvejų galėčiau išvardinti tikrai labai nemažai. Kaip jums atrodo, ar nemanytumėte, kad būtų daug tikslingiau tokią instituciją kaip VTEKʼas iš viso paleisti, atsisakyti jos paslaugų ir jos funkcijas išskaidyti kitoms jau esamoms valstybinėms institucijoms, ar ten lobizmo priežiūra, ar interesų derinimo kažkokia priežiūra, ar panašiai. Man atrodo, kad tų institucijų mes turime jau pakankamai daug, jos labai sėkmingai galėtų vykdyti tas funkcijas, kurias šiuo metu vykdo VTEKʼas, mano nuomone, sukeldamas savo veikla labai daug klausimų?
T. BLINSTRUBIS. Dėkoju už klausimą. Gerbiamas Tautos atstove, kaip aš ir minėjau savo kalboje, institucijos nepriklausomumas ir nešališkumas yra fundamentalūs dalykai. Iš tiesų, kai teismas naikina institucijos sprendimą, aiškiai sprendime konstatuodamas, kad institucija nesudarė nešališkos ir nepriklausomos institucijos įspūdžio, tai yra fundamentalus dalykas, tai yra kirtimas iš esmės į institucijos darbą. Vis dėlto tai yra taip pat pasitaikantys dalykai ir visose pasaulio valstybėse. Administraciniuose teismuose yra naikinama mažesnioji dalis institucijos sprendimų, nes kitaip tai reikštų institucijos bankrotą, tiesiog tada kam iš viso reikalinga valstybės tarnyba?
O atsakant į antrą klausimo dalį, tai iš tiesų pasaulyje egzistuoja įvairūs modeliai kovos su korupcija, su neteisėtu lobizmu, su viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimais, egzistuoja įvairiausi modeliai. Mūsų valstybė ne tik šios institucijos įsteigimo atveju, bet ir kitais atvejais nuėjo tokiu keliu, kad steigė savarankišką instituciją, kur yra aiškiai matomi penki nariai ir taip toliau. Pažvelgus į pasaulio valstybių praktiką, toli nereikia žiūrėti – Europos Sąjungoje, Europos valstybėse tokias funkcijas atlieka tokios institucijos kaip Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija. Šveicarijos atveju sudaroma tarpdepartamentinė darbo grupė, ji susideda iš statybas ir planavimo priežiūrą vykdančių institucijų, policijos ir taip toliau. Čia nėra kažkoks privalomas modelis, tiesiog valstybė tokį pasirinko. Valstybė pasirinko įsteigti ir Nacionalinę teismų administraciją. Valstybė pasirinko įsteigti atskiras kitas institucijas. Tai nėra būtinybė, tai nėra kažkoks būtinas dalykas, gali būti pasirinktas bet koks modelis. Aš neteigiu, kad privalo egzistuoti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, bet šiandien yra toks valstybės pasirinkimas, egzistuoja toks modelis ir tai yra šiame valstybės raidos etape geriausia. Jeigu institucija pateisina savo darbą, tai yra gerai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pretendente, ačiū jums už aiškų, struktūruotą prisistatymą Konstitucijos dienos šviesoje. Jūs sakėte, kad jūsų pareiga etiškai tarnauti žmonėms. Neabejoju, kad taip ir bus, tačiau kitas dalykas etiškai elgtis visuomenei, visam visuomenės kolektyvui, visai visuomenei. Kokios, jūsų nuomone, yra priežastys, kad vis daugiau, vis gausėja kreipimųsi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją, į žemesnes institucijas, pavyzdžiui, ir į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją? Daugėja įžeidimų, daugėja patyčių. Kokia nuomonė, kad visuomenėje šitai yra dabar? Ar čia yra demokratijos išraiška, ar vertybių griūtis? Kokia jūsų kaip pretendento būtų nuomonė, kad gausėja tokių dalykų?
T. BLINSTRUBIS. Dėkoju jums už klausimą, gerbiamas Tautos atstove. Man atrodo, kad tai yra tiesiog didesnio viešumo, pasiekto per technologines galimybes, tam tikra išraiška. Nuo Platono laikų kiekviena karta kalba apie tai, kad prieš tai buvusi karta buvo aukštesnių moralinių standartų. Taip yra, taip buvo, taip ir bus – visada atrodys, kad mūsų karta buvo moralesnė, taip sakant, buvo uždėta aukštesnė moralinio elgesio kartelė, o dabar tarsi viskas yra laisviau. Tiesiog apie tai yra daugiau, sakyčiau, kalbama, bet žmogus yra nepasikeitęs, jo prigimtis iš esmės yra nekintantis dalykas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas kandidate, gyvenime man teko pažinti ne vieną iškilų teisininką. Čia toks yra kaip ir atitikmuo, arba dažniausiai taip nutinka, kad kuo aukštesnė kompetencija, tuo jis turi didesnį kompetencijų ir tokių polinkių arba gabumų ratą. Pavyzdžiui, E. Kūris, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas – puikus muzikas, dainininkas, man teko asmeniškai girdėti. Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, šiandien paminėtas, šviesios atminties S. Stačiokas taip pat buvo puikus muzikantas, grojęs akordeonu. Mūsų kolega, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas – taip pat puikus bandonijos meistras, ne sykį esu tai matęs. Ar jūs šalia savo domėjimosi teise ir tokio, sakyčiau, sveikai sauso požiūrio į tai, ką jūs čia darote, turite kokių nors pomėgių ir ar jūs turite kokį nors muzikinį polinkį? Ačiū.
T. BLINSTRUBIS. Gerbiamas Tautos atstove, dėkoju už klausimą. Tie, kas mane bent jau šiek tiek pažįsta, žino, kad klasikinė muzika yra mano gyvenimas. Ir filosofijos veikalai. Aš nieko kito faktiškai neklausau. Negalėčiau jums atsakyti, kas man yra reikšmingesnis iš kompozitorių. Tai priklauso nuo dienos, nuo nuotaikos, nuo daugelio dalykų. Bet, taip, aš domiuosi klasikine muzika, ne tik muzika, bet ir kompozitorių gyvenimais, konkretaus kūrinio kilme, aplinkybėmis, lankau vietas, kuriose buvo sukurta viena ar kita simfonija, ar kūrinys, skaitau filosofiją, kaip tikriausia pastebėjote, skiriu labai didelę reikšmę jai ir pats šiuo metu išgyvenu ypatingą laikotarpį po savo vienintelio draugo netekties, tenka dėstyti filosofiją studentams. Rytoj mes kaip tik kalbėsime apie Platono sielos teoriją. Tai dabar yra labai svarbus laikas, filosofija ir klasika, ir, be abejo, klasikinė literatūra, A. Čechovas čia visų svarbiausia.
PIRMININKAS. Aptarėme mes čia labai plačius aspektus. Toliau klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Aš dar labiau išplėsiu klausimų spektrą, pradėsiu nuo pajuokavimo. Artėja Helovinas, toks dvasių ir vaiduoklių laikotarpis, ir aš noriu jūsų labai rimtai paklausti, kaip jūs žiūrite į regimybes ir girdimybes? Aš to klausiu visų kandidatų į VTEKʼo narius, nes pačiam yra tekę susidurti su tokia situacija, kai priimti sprendimai buvo grindžiami regimybėmis ir girdimybėmis apie galimus konfliktus. Kaip, jūs galvojate, reikėtų spręsti šitą situaciją, kad visgi gyvendami teisinėje valstybėje mes negyventume ir neatsidurtume tokioje situacijoje, kai kažkam pasivaidenus ar pasigirdus politikams tenka susidurti su pasekmėmis ir atsakomybėmis? Ačiū.
T. BLINSTRUBIS. Dėkoju už klausimą. Gerbiamas Tautos atstove, mes susiduriame su jumis ne pirmą kartą, aš buvau ne vieną kartą teisėjų kolegijos narys nagrinėjant bylas, kuriose buvo sprendžiamas jūsų klausimas. Aš suprantu klausimo giluminę prasmę. Komisija turi tirti tuos atvejus, kuriuos pagal įstatymą ji įsitikina, nes įstatymas reikalauja ir Vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika reikalauja įsitikinti galimo pažeidimo tikrumu ir sugebėti jau priėmimo stadijoje jį identifikuoti, aiškiai asmenį apie tai informuoti, kokia galima čia kvalifikacija ir apie ką kalbama, ir kiekvienu atveju tai padaryti, net tuomet, kai eigoje išryškėja naujų aspektų, kad asmuo visiškai galėtų įgyvendinti savo teisę į gynybą. Aš, kaip advokatas, dirbantis praktikuojančio advokato darbą, ir buvęs teisėjas, kaip ir sakiau, norėčiau, kad komisijos sprendimai atitiktų aukščiausius teismo sprendimams keliamus standartus.
PIRMININKAS. Skirtas laikas klausti išseko, dėkui pretendentui, galite…
T. BLINSTRUBIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke, dėkoju, geros dienos.
PIRMININKAS. Dabar bus susitikimai frakcijose, grafikas sudarytas, reikia manyti, ir sutariame, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, siūloma svarstyti lapkričio 3 dieną. Galime bendru sutarimu tam pritarti? Nematau prieštaraujančių. (Balsai salėje) Čia paprastai nebalsuojama, jeigu yra nepritariama kažkam: ar pagrindiniam komitetui, ar datai, yra siūlomi kiti variantai. Jeigu tokių siūlymų aš nematau, tai konstatuojame, kad priimame bendru sutarimu. Baigėme šį klausimą. Balsuoti dėl projekto pateikimo stadijoje, kaip žinote, taip pat nereikia.
11.39 val.
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 5, 10, 11, 14, 16, 161, 162, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1751(2) (priėmimas)
Dabar kitas projektas, šiek tiek grįžtame atgal, nes buvome praleidę. Pagal darbotvarkę 1-4 klausimas – Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Jokių pasiūlymų, pastabų čia neturime. Galime priimti iš karto, pritarti iš karto nuo 1 iki 12 visiems straipsniams. Tuomet apsispręsime dėl viso projekto.
Dėl motyvų kalbės K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Kadangi nėra prieš, tai ir už nekalbėsiu. Kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame, ar priimame minėtą įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99: už – 98, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1871(2)ES (priėmimas)
Toliau yra dviejų projektų paketas. Pirmiausia tai yra Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1871(2), eurointegracinis projektas.
Čia iš karto turiu pastebėti, nors buvo gauta Seimo narės L. Girskienės pataisų, pasiūlymų dėl šio projekto, bet kadangi nuo jų įregistravimo yra mažiau negu 48 valandos iki projekto įrašymo į darbotvarkę, apgailestauju, mes šių pasiūlymų negalėsime svarstyti. Daugiau pasiūlymų nėra.
Dabar vis tiek kviečiu komiteto atstovą į tribūną. Dėl projekto spręsime pastraipsniui. Nematau komiteto atstovo. A. Bagdonas turėtų būti tas atstovas, kuris turėtų stovėti tribūnoje. Kadangi 1 straipsnis yra toks sudėtinis, dėsto naują įstatymo redakciją, mes tuomet vis dėlto vadovausimės tais naujais straipsniais, kai aš sakysiu numerius. Nuo 1 iki 10 straipsnių jokių pastabų, pasiūlymų nėra. Fiksuokime, kad šiems straipsniams pritariame bendru sutarimu. Nematau prieštaravimų, pritariame.
Dėl 10 straipsnio buvo gauta Teisės departamento pastaba. Klausau komiteto išvados dėl šios pastabos.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Komitetas apsvarstė Teisės departamento išvadą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taigi siūlau pritarti ir 10 straipsniui su priimta Teisės departamento pastaba.
Toliau. Jeigu neklystu, daugiau jokių pastabų, pasiūlymų nėra. Tikiuosi, kad priimame likusius straipsnius bendru sutarimu? Priimta. Ir visą 1 straipsnį jau pagal tą bendresnį numeravimą. Ir 2 straipsnį dėl įstatymo įsigaliojimo taip pat priimame bendru sutarimu. Baigėme diskutuoti pastraipsniui. Ačiū.
Dabar dėl viso projekto A. Vinkus pasisako už.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, aš iš karto pasakau, kad balsuosiu už šį projektą, tačiau noriu informuoti, kad ne kartą esu sulaukęs priekaištų iš viešbučių ir restoranų verslo atstovų. Jie kelia klausimą dėl apgyvendinimo įstaigų klasifikavimo. Problema keliama ne vienus metus dėl skirtingų reikalavimų klasifikuotiems viešbučiams, svečių namams ir neklasifikuotoms privataus sektoriaus, nuomojančio patalpas apgyvendinimo paslaugoms, apgyvendinimo įmonėms. Manoma, kad konkurencijos sąlygos tarp jų yra nelygiavertės. Anot klasifikuojamų įmonių, privatus sektorius neprivalo pasitempti pagal klasifikuotų įmonių reikalavimus. O tai reiškia, kad nebūtinai atitinka higienos ir sveikatos normas, netikrina atitinkamos įstaigos, nedaro vandens mėginių ir taip toliau. Galų gale neprivalo turėti sutarties su atestuotomis skalbyklomis ir taip toliau. Paimkime dabartinį energetinių kainų augimo tempą. Privatus sektorius moka už elektrą ir už dujas kaip buitinis vartotojas. Tuo tarpu viešbučiai, teisėtai vykdydami veiklą, moka tris keturis kartus didesnius mokesčius ir jų savikaina yra ženkliai didesnė nei privatininkų. Dėl to jų apgyvendinimo kainos yra ženkliai mažesnės nei viešbučių ir jie dempinguoja rinką. Norėčiau, kad investicijų ministrė atsižvelgtų į šitą faktorių ir pabandytų darbo tvarka dar gilintis.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau pasisakančių nėra. Balsuojame, ar priimame Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102: už – 96, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Dabar pasižiūrėjęs į laiko situaciją aš noriu pasiūlyti priimti du dalykus. Pirmas dalykas, vietoj Vyriausybės valandos numatyti Vyriausybės pusvalandį, per kurį klaustų, kaip yra žinoma, tik mažumos atstovai. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimame tokį pakeitimą bendru sutarimu. (Balsai salėje: „Ne.“) Girdžiu balsus – ne. Balsuojame, kad būtų tik Vyriausybės pusvalandis, nes aš nenoriu ir, manau, daugelis nenori, jog rytiniai klausimai persikeltų į vakarinį posėdį ir posėdis, kuris ir taip yra netrumpas, dar labiau užsitęstų. Balsuojame, ar priimame Vyriausybės pusvalandį vietoj valandos.
Balsavo 102: už – 80, prieš – 12, susilaikė 10. Labai aiškus sprendimas.
Antras sprendimas, kurį aš jau pats tiesiog paskelbsiu, kad pratęsime balsavimo intervalą pusvalandžiu ilgiau, kad galėtume balsuoti dėl likusių projektų. Dėl vedimo tvarkos K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai jūs ne pirmą kadenciją Seime ir dėliojate darbotvarkes. Dar nėra buvę, kad turėtume Vyriausybės valandą normaliai. Iš tikrųjų ateityje tikrai prašome atsižvelgti į tai, nes tikrai nėra logiška. Matosi, kai kurie valdančiųjų atstovai, net nebūtinai tie, kurie nepaklūsta priežiūros komitetams, bet irgi nori paklausti. Tikrai atsižvelkite į tai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Na, valdančiųjų atstovai turbūt turi daugiau galimybių paklausti tiesiogiai ir jie dėl to neatrodo čia labai nusiminę. Viskas gerai. Tęsiame darbą. Kaip minėjau, balsavimo intervalas pusvalandžiu prailginamas. Bus tik Vyriausybės pusvalandis.
11.49 val.
Civilinio kodekso 6.747, 6.748, 6.749, 6.750, 6.751, 6.752, 6.7521, 6.753, 6.754, 6.7541, 6.755 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1872(2) (priėmimas)
Dabar spręsime dėl lydimojo Turizmo įstatymo pakeitimo projekto, Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1872(2). Dėl šio projekto nėra gauta jokių pastabų ir pasiūlymų. Galime bendru sutarimu pritarti straipsniams nuo 1 iki 12 iš karto? Pritariame.
Dabar spręsime dėl viso projekto. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame, ar priimame Civilinio kodekso pataisų projektą. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 103, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Toliau prašysiu laikinai pirmininkauti P. Saudargą.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Nežinau, kodėl laikinai, gal aš čia užsibūsiu, kas ten žino. Gerbiami kolegos, tęsiame darbą.
11.50 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1805(3)ES (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1805(3). Procedūra. Eikime pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio jokių pasiūlymų nėra. Gal galime priimti bendru sutarimu? Gerbiama komiteto pirmininke, prašom į tribūną. Atsiprašau, kad nepakviečiau.
Dėl 2 straipsnio nėra jokių pasiūlymų. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Pritarta. 3 straipsnis. Yra pasiūlymų, tai yra Teisės departamento. Komitetas pritarė. Tai vienas pasiūlymas. Kitas pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ir trečias pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Taip pat ketvirtas, penktas, šeštas Teisės departamento pasiūlymai, jiems visiems Seimo komitetas pritarė. Tai gal čia neapsistosime.
Taip pat buvo Seimo narių: I. Šimonytės, S. Gentvilo, K. Adomaičio, E. Sabučio, pasiūlymas. Komitetas pritarė. Iš užsirašiusių matau, kad čia vyks diskusija. Gerbiama, gal tada suteiksiu… Gal ministras Simonas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, be galo kompleksiškas įstatymas, nauja redakcija, susitarta dėl 95 % viso turinio. Vakar Aplinkos apsaugos komitete, turiu mandatą tą pasakyti, Savivaldybių asociacijos vadovai pritarė projektui. Pritarė projektui ir regioninė vandentvarkiečių asociacija, pritarė didmiesčių asociacija. Vakar komitete akivaizdžiai buvo pasakyta, kad 95 % šito įstatymo leis įmonėms funkcionuoti. Estija yra to geriausias pavyzdys. Estijoje yra 150 vandentvarkos įmonių. Lietuvoje yra 62. Tai Estijoje gali būti smulkios įmonės, veikti ir šitas įstatymas joms suteiks erdvę.
Tačiau „Perlo energijos“ atvejis rodo, kad gyventojai, įmonės turi turėti paslaugas tuo atveju, jeigu kas nors padaro milžiniškų klaidų, todėl garantinio tiekėjo modelis yra numatytas įstatyme. Jis daug ką labai gąsdina, kad čia kažkas nori stambinti, bet iš tikrųjų tai nėra stambinimo projektas, tai yra kainodaros projektas. Svarstymo stadijoje priimti pasiūlymai padaro garantinį tiekimą neveiksnų. Mes kartu su premjere, kartu su E. Sabučiu, kartu su K. Adomaičiu siūlome projektą grąžinti į pradinę jo stadiją ir padaryti taip, kad garantinis tiekimas būtų veiksnus. Vienas iš neveiksnumo pavyzdžių yra tai, kad šiandien garantinio tiekimo paslaugą Palangai, Šilutei ar Kretingai turėtų teikti ne Klaipėda, o Vilnius arba Kaunas. Tai yra absoliučiai nelogiška, todėl mes prašome ir siūlome kartu su premjere šituo pasiūlymu ir kitais pasiūlymais grąžinti įstatymo garantinio tiekimo modelį į pradinę stadiją, nes tai yra tik force majeure atveju – tuo atveju, jeigu kas nors bankrutuotų arba būtų nelikvidus, arba nesusitvarkytų su savo atsakomybe. Kviečiame pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi tam, kad svarstytume pasiūlymą, vis tiek reikia atsiklausti. Ar manome, kad greičiausiai yra 29, nes ir komitetas yra pritaręs bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Yra.“) Yra. Seimas pritaria, kad yra 29. Taigi svarstant dabar motyvai. Už nėra užsirašiusių, bet prieš yra nemažai. Gerbiamas E. Pupinis kalbės prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų tai nėra tik kainodaros projektas. Jeigu būtų kainodaros, tai jis turėjo būti priimtas jau šį pavasarį. Paprasčiausiai turėjo būti pakoreguotas įstatymas, kad vis dėlto savivaldybės dažniau galėtų, tiksliau, vandentvarkos įmonės dažniau galėtų keisti tarifą. Tačiau tuo kainodaros projektu yra siūloma didelė pertvarka. Ir viena iš tų yra įmonių stambinimas. Tačiau man keista, kai tas stambinimas vykdomas ne pagal Lietuvos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių valdymo tobulinimo planą, kas buvo parengta ir ministerijos užsakymu, o vykdomas visai kitaip.
Tobulinimo plane yra… Pacituosiu keletą eilučių. Tarkime, ten buvo siūlymai ir nagrinėjami keli variantai. Kai yra dešimt, penkios ar viena regioninė įmonė. Tai kas atsitinka, kai siūlomas toks modelis, pats prasčiausias šiuo metu? Galiu pacituoti. Paslaugų kainų vartotojams regioninėse įmonėse, ilguoju laikotarpiu įtraukus skirtingas investicijų rūšis, skirtumai būtų nuo 12 iki 2 kartų. Tai įsivaizduojame mes tokią Lietuvą, kai, tarkime, didžiuosiuose miestuose vandens kubas kainuoja 2 eurus, o, pavyzdžiui… na, geriausiu variantu nedidiname iš 12, o iš 8, o regionuose, pavyzdžiui, – 16 eurų. Iš tikrųjų aš tokios Lietuvos neįsivaizduoju.
Tačiau kitas modelis, kai gali būti stambinama į penkis, tai iš tikrųjų skirtumas, įskaičiuojant visas neįskaičiuotas kainas turto, kuris dabar iš Europos Sąjungos pinigų įdėtas, – nuo 1,5 iki 2,4 karto. Jeigu mes įsivaizduojame, kad regionuose, kol žmonės gauna mažus atlyginimus, gali susimokėti 8 kartus didesnę kainą už vandenį, tai tada galite pritarti. Bet aš siūlau likti prie buvusio varianto, kai neapibrėžiamas pagal apskritis viešojo vandens tiekėjo formavimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Per tą laiką atsirado norinčių apginti pasiūlymą. Gerbiamas P. Gražulis už kalbės.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kiekviena savivaldybė ir kiekvienas rajonas yra susidūręs su tam tikromis vandens tiekimo problemomis. Klaipėdos rajone, kai turėjo savo vandens aprūpinimo įmonę, buvo vienodos kainos. Dalis rajono buvo prijungta prie Klaipėdos miesto ir ten kainos buvo ženkliai mažesnės. Visada gyventojai keldavo klausimą man, kaip Seimo nariui, kodėl toje pačioje savivaldybėje kainos yra skirtingos. Todėl laikui bėgant problema buvo išspręsta, Klaipėdos rajono visi vandenys buvo perduoti Klaipėdos miestui ir dabar administruoja Klaipėdos miestas. Problemos buvo išspręstos.
Aš manau, kad šiandien vis dėlto, kadangi komitete atidžiai įsiklausiau į pono E. Pupinio siūlymus, jis nežiūri bendrų problemų, o vis dėlto žiūri į savo apygardos… Bet reikėtų matyti daug plačiau. Matyti visos Lietuvos problemas ir nežiūrėti vien tik pro asmeninius savo, kaip Seimo nario vienmandatininko, akinius. Todėl mes nepritarėme komitete pono E. Pupinio siūlymui ir siūlau Seimui taip pat nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija įvyko. Dabar balsuosime dėl paties pasiūlymo. Balsuojame dėl Seimo narių I. Šimonytės, S. Gentvilo, K. Adomaičio, E. Sabučio pasiūlymo, jam komitetas pritarė ir ką tik įvyko diskusija. Gerbiami kolegos, triukšmas salėje. Balsuojame dėl pasiūlymo dabar.
Užsiregistravo 98, balsavo 97: už – 61, prieš – 13, susilaikė 23. Taigi pasiūlymui yra pritarta.
Toliau buvo dar du Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymai, jiems komitetas pritarė. Ar galime 3 straipsniui su visais pasiūlymais bendru sutarimu? Dėkoju. Yra reikalaujančių balsuoti dėl straipsnio. Gerai, balsuojame dėl 3 straipsnio. Balsuojame dabar dėl 3 straipsnio su apsvarstytais pasiūlymais. Šiaip jau, gerbiami kolegos, atkreipiu dėmesį, kad straipsnių bus nemažai. Aš kviesčiau, jeigu nėra didelės diskusijos arba klausimai išspręsti, bandyti vis dėlto bendro sutarimo ieškoti, nes straipsnių bus labai daug.
Užsiregistravo 95, balsavo 95: už – 64, prieš – 13, susilaikė 18. Taigi 3 straipsniui yra pritarta.
Toliau. 4 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 5 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 6, 7 ir 8 straipsniai – nėra pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
9 straipsnis. Yra Teisės departamento, jam pritarė, kitas Teisės departamento, jam komitetas pritarė, ir tiek žinių. Ar 9 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Daugiau pasiūlymų nebuvo. Dėkoju, pritarta.
10, 11 ir 12 – dėl jų nėra jokių pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 13 straipsnio yra Teisės departamento du pasiūlymai, jiems komitetas pritarė. Ar galime 13 straipsniui pritarti su šiais pakeitimais? Dėkoju, pritarta.
14 straipsnis. Pasiūlymų nėra, ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 15 straipsnio yra Teisės departamento pirmoji pastaba, jai pritarta iš dalies, antroji, jai pritarta. Tada yra Seimo narių I. Šimonytės, S. Gentvilo, K. Adomaičio, E. Sabučio pasiūlymas. Komitetas pritarė, bet aš sudarysiu sąlygas turbūt vėl ministrui, taip? Gerbiamas S. Gentvilas pristatys patį pasiūlymą. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Kaip minėjau, reikia regioninio principo, nes regioninės plėtros tarybos dalins visą Europos Sąjungos paramą vandentvarkai – 139 mln., todėl jos geriausiai matys, kuriam regionui reikia padėti. Todėl tas regioninis principas turi išlikti ir garantinio tiekimo atveju. Turime gražių pavyzdžių Kaune, kur susijungusios miesto ir žiedinės savivaldybės, turime Klaipėdoje susijungusias miesto ir žiedines savivaldybes, tačiau išardžius regioninį principą galima atsidurti tokioje situacijoje, kad Palangos ar Kretingos, ar Šilutės garantiniu tiekėju bus ne Klaipėda, o Kaunas pagal dabartinį. Todėl mes labai siūlome su premjere, E. Sabučiu, atstovaujančiu tokiems regioniniams miestams kaip Jonavai, grąžinti regioninį principą. Kviestume pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tikime, kad yra 29 Seimo nariai, remiantys šį siūlymą, ir komitetas pritarė, teikė premjerė. Tada diskutuojame dėl motyvų. Prieš – gerbiamas E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai vis dėlto turėtume atskirti viešojo geriamojo vandens tiekėjo statusą, nes tą tiekėją skiria savivaldybių tarybos susitarusios, jeigu tai tampa regioniniu, o garantinį vandens tiekimą skiria VERTʼas – Energetikos reguliavimo tarnyba. Manau, kad neturėtų atsitikti taip, kad mažuose regionuose būtų priskiriamos gana didelės įmonės, kurios turėtų esminę įtaką kainai. Mano pasiūlymas buvo, kad tai galėtų būti nedidelės įmonės, ką sako ir pats ministras, kad vis dėlto nėra problemų su didelėmis įmonėmis, o yra tik su labai mažomis įmonėmis, kad tos įmonės būtų jungiamos prie didesnių, stambesnių darinių, ir taip mes garantuotume tiems žmonėms mažesnes kainas. Ir dar būtų toks variantas, tarkime, įsivaizduojame, prijungiame mažesnę įmonę prie stambaus garantinio vandens tiekėjo, toje įmonėje sumažėja kaina ir tada būtų tam tikras postūmis kitoms savivaldybėms taip pat ieškoti būdų pradėti stambinimą ir taip spręsti viso regiono problemą, kas galėtų būti susiję su kainų mažinimu, o ne su didinimu. Todėl šiuo atveju taip pat siūlau nepritarti pasiūlymui pakeisti tai, ką mes priėmėme svarstymo metu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Seimo narių I. Šimonytės, S. Gentvilo, K. Adomaičio ir E. Sabučio pasiūlymo, jam komitetas pritarė.
Užsiregistravo 107, balsavo 106: už – 67, prieš – 8, susilaikė 31. Taigi pasiūlymui pritarta.
Toliau buvo Teisės departamento du pasiūlymai, jiems komitetas pritarė, beje, bendru sutarimu. Tada vėl I. Šimonytės, S. Gentvilo, K. Adomaičio ir E. Sabučio pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Sudrykime galimybę S. Gentvilui pristatyti.
S. GENTVILAS (LSF). Tiesą sakant, visi keturi, penki pasiūlymai susiję, tai dėl sinchronizavimo jie turi būti iš esmės traktuojami kaip pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar Seimas sutinka, kad šiam ir dar kitam siūlymui, kadangi jau balsavome dėl anų, nors ir vyko diskusija, pritariame bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne, nesutinka. Kolegos nesutinka, mes turime eiti tada pagal procedūrą. Gerai. Komiteto nuomonė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerai. Yra norinčių kalbėti prieš. E. Pupinis. Ne? Jūs neužsirašėte. Vadinasi, nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl pasiūlymo. Reikia iš anksto užsirašyti. Balsuojame dėl Seimo narių I. Šimonytės, S. Gentvilo, K. Adomaičio, E. Sabučio pasiūlymo, kur didžiausias geriamojo vandens tiekimo paslaugų perdavimas regione.
Užsiregistravo 106, balsavo 106: už – 69, prieš – 8, susilaikė 29. Taigi pritarta pasiūlymui.
Toliau buvo Teisės departamento vienas pasiūlymas, jam komitetas pritarė.
Toliau vėlgi tų pačių Seimo narių, I. Šimonytės ir kitų, pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Vėlgi sudarau galimybes ministrui pristatyti.
S. GENTVILAS (LSF). Šiuo atveju svarstymo stadijoje buvo įtraukta tokia nuostata, kad garantinis tiekėjas turi būti bent dešimt kartų didesnė įmonė negu administruojama bendrovė. Atsiprašau, bet visos įmonės iš esmės būtų administruojamos Lietuvoje dviejų bendrovių – arba Kauno, arba Vilniaus. Būtų suardytas regioninis principas, nes Klaipėda, pavyzdžiui, su 15 mln. eurų apyvarta negalėtų administruoti tarp 2 ir 3 mln. apyvartos turinčių Šilutės ar Palangos, ar Kretingos įmonių. Tas regioninis principas neveiktų, palikus šitą nuostatą, todėl mes kartu su premjere, K. Adomaičiu ir E. Sabučiu ją ištriname.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas, išklausęs argumentus, pritarė bendru sutarimu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos! Dabar motyvai už, prieš. Nėra užsirašiusių kalbėti. (Balsai salėje) Yra? Sekretoriatas indikuoja, kad nemato jūsų, užsirašiusių kalbėti. Kolegos, buvo reikalavimas eiti pagal procedūrą. Eikime. Jautrios pataisos, žmonės nori išsakyti nuomones, sudarykime galimybę. Atsirado. Gerai. E. Pupinis kalbės prieš. Viskas gerai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man kažkaip keistas ministro pasakymas, kai pasako, kad čia yra vienetiniai atvejai, tik patys prasčiausi. O dabar netgi Šilutę ir kitas įmones, kurios yra regionuose, kurios be problemų gyvena, jis kažkodėl nori jungti. Šitoje vietoje man tikrai problema. Todėl ir siūlau nepritarti šiam pasiūlymui, o paprasčiausiai likti prie tos nuostatos, kad turėtų būti jungiamos pačios mažiausios įmonės, kurios turi būti gelbėjamos dėl tam tikros situacijos. Taip tose mažose įmonėse būtų tarifas formuojamas toks, didelėse įmonėse, kur galėtų sujungti ne tik vieną apskritį, kurioje yra problemų, bet, kaip siūlo tas planas, stambinti link didėjimo, galbūt link penkių regioninių įmonių, o galbūt paskui link vienos. Dėl to iš tikrųjų aš siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Balsuojame dėl Seimo narių pasiūlymo, jam komitetas pritarė ir įvyko vienpusė diskusija. Dabar balsuojame už ar prieš Seimo narių pasiūlymą, kurį S. Gentvilas pristatė. Seimo narių pasiūlymas.
Užsiregistravo 112, balsavo 111: už – 76, prieš – 6, susilaikė 29. Pasiūlymui pritarta.
Toliau buvo kitų Seimo narių: E. Pupinio, J. Razmos, G. Kindurio, T. Tomilino, J. Gudausko, pasiūlymas. Sudarysime galimybę pristatyti. E. Pupinis norėjo. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų tai taip pat labai svarbus siūlymas, nes yra viena problema. Tarkime, kalbant ir diskutuojant buvo pasakyta ir paklausta, kas atsitiks, tarkime, jeigu ta regioninė įmonė taip pat taps nemoki? Jinai turėtų atitikti, jeigu būtų jungiama, turi būti įsiskolinimo lygis mažas, turi turėti pakankamą pajėgumą. Kas bus, jeigu to nebus? Buvo pasakyta, kad tada mes jungsime prie kito regiono apskrities įmonės. Kadangi mes jau dabar pataisėme įstatymą, kad tokio jungimo negali būti, gali būti jungimas ir geriamojo vandens tiekimas organizuojamas pagal apskritis, dabar man neaišku, kas bus, jeigu viena iš regioninių įmonių bus nemoki? Ar ji turės su viskuo nuskęsti, ar iš tikrųjų galima būtų pritaikyti tai, ką mes siūlome, kad garantiniu vandens tiekėju paskiriamas apskrities, bet jeigu neatitinka tų reikalavimų, tarkime, ta pati apskrities įmonė irgi bankrutuoja ir sunkiai gyvena, galima būtų parinkti kitą tiekėją, esantį arčiausiai tos regioninės įmonės. Kitos apskrities įmonė.
Šiuo atveju, manyčiau, tai ir VERTʼui padėtų, nes būtų galima tokiu būdu esant problemoms suteikti galimybę vis dėlto toms įmonės taip pat gelbėtis. Šiuo atveju, kai mes pakeitėme vieną punktą, jokios išeities nėra. Paprasčiausiai tos įmonės su visa apskritimi turėtų bankrutuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas šiam Seimo narių pasiūlymui nepritarė ir išdėstė argumentus: pritarus pasiūlymui, garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo mechanizmas būtų neveiksnus ir sugriautas. Pažymėtina, kad įstatymo projekte nėra tokių sąvokų, kaip E. Pupinis ir kiti Seimo nariai yra įrašę, kaip antai „geriamojo vandens paslaugų pardavėjas“ ar „geriamojo vandens paslaugų tiekėjas“. Pateiktas pasiūlymas sukeltų ir daugiau neaiškumų, nes dabar dvi skirtingos įstatymo projekto dalys reglamentuotų garantinio vandens tiekėjo paskyrimą, todėl neaišku, kada ir kokia įstatymo projekto dalimi VERTʼui reikėtų vadovautis paskiriant garantinį vandens tiekėją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29? Simonai, pritariame, kad yra tiek? (Balsai salėje) Gerai, pritariame. Diskusija. J. Razma už pasiūlymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pats pasiūlymas tikrai turėjo savo logiką. Nes jeigu mes nieko nepasakome, ką daryti, jeigu kurio nors nedidelio regiono ta centrinė įmonė eina į dugną, dabar įstatyme nėra jokių mechanizmų, ką daryti. Kita vertus, jeigu ji net neina visai į dugną, bet nėra pakankamai pajėgi, tai jai atiduosime kokią nors gana didelę, bet į bankrotą einančią įmonę kaip garantinį tiekimą, na, tada tikrai abi eis į dugną.
Čia ir buvo pasiūlytas toks mechanizmas, kad tokiais atvejais, kai nėra regiono centre gana pajėgios, gerai besilaikančios įmonės, ta jau į bankrotą einanti įmonė dėl garantinio tiekimo galėtų būti priskirta gretimo rajono didelei pajėgiai įmonei. Šiuo atveju buvo, man atrodo, tokie racionalūs variantai pasiūlyti ir jie galėjo būti kaip tam tikras kompromisas tarp šiek tiek tų skirtingų požiūrių. Gaila, kad prieš tai buvęs balsavimas šiek tiek komplikuoja šios nuostatos priėmimą, nes viena nuostata su kita dabar sukelia kai kurių dviprasmybių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra kitaip manančių. Gerbiamas S. Gentvilas, matyt, kalbės prieš dėl motyvų.
S. GENTVILAS (LSF). Visų pirma noriu visus nuraminti – nebankrutuoja Lietuvoje vandentvarkos įmonės. Po šito įstatymo jos nebankrutuos, nebankrutuos nei Mažeikiai, nei Šilutė, nei Klaipėda, nei Rietavas, nei niekas kitas. Bet mechanizmą mes turime turėti ir šitas 13 straipsnis sako, kad VERT kiekvienais metais tikrina garantinio tiekėjo patikimumą. Jam yra aukštesni kriterijai keliami. Kaip „Ignitis“, kaip garantinis tiekėjas, irgi turi atitikti likvidumą ir visa kita, taip ir vandentvarkos garantiniai tiekėjai turi turėti tuos kriterijus. Jeigu jie per kasmetinę peržiūrą neatitinka, tuomet priskiriamas kito regiono stipresnis vandentiekininkas dėl to garantinio tiekimo. Įstatymo nuostatos pakanka ir nereikėtų jos vėlgi iškraipyti papildomais aprašymais, nes garantinių tiekėjų parinkimas ir patikrinimas vyksta kasmet. Lygiai taip pat kaip šilumos sektoriuje, energetikos sektoriuje ir visur kitur, kur yra garantinis tiekimas. Todėl kviesčiau nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame dėl pasiūlymo. Primenu, kad balsuojame dėl Seimo narių E. Pupinio, J. Razmos, G. Kindurio, T. Tomilino, J. Gudausko pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
Užsiregistravo 104, balsavo 104 Seimo nariai: už – 45, prieš – 20, susilaikė 39. Pasiūlymui nėra pritarta.
Judame toliau. Yra Seimo nario E. Sabučio pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Gerbiamas E. Sabutis gal mums pristatys. (Balsai salėje) Nereikia? Seimas pritaria bendru sutarimu E. Sabučio pasiūlymui? Gerai, pritariame. Judame toliau.
E. SABUTIS (LSDPF). Sutaupėme laiko.
PIRMININKAS. Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Viskas, 15 straipsnį apsvarstėme. Ar galime 15 straipsnį priimti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
16 straipsnis. Buvo Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Ir kitas Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Viskas. Ar galime 16 straipsnį priimti bendru sutarimu su komiteto redakcija? Dėkoju, pritarta.
Dėl 17 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Tiek. Ar galime 17 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Toliau 18 straipsnis, 19 straipsnis, 20 straipsnis. Dėl 20 straipsnio jau bus. Taigi ar galime 18 ir 19 straipsniams pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 20 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Kitas Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ar galime su šiais pasiūlymais 20 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 21 straipsnio nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 22 straipsnio yra du Teisės departamento siūlymai, jiems komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
23 straipsnis. Čia nėra jokių pasiūlymų. Dėl 24 straipsnio siūlymų nėra. 25, 26 straipsniai. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiems straipsniams? Galime.
Dėl 27 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 28, 29, 30, 31 straipsnių nėra jokių pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 32 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, jam pritarė. Kitas Teisės departamento pasiūlymas, jam pritarė, ir trečias, jam taip pat pritarė. Ar galime su šia redakcija bendru sutarimu pritarti 32 straipsniui? Dėkoju, pritarta.
Dėl 33 straipsnio yra Teisės departamento siūlymas, jam pritarė iš dalies. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 34 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 35 straipsnio yra vienas Teisės departamento siūlymas, jam pritarė. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 36, 37, 38 straipsnių siūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 39 straipsnio yra du Teisės departamento pasiūlymai, jiems pritarė, trečias, jam taip pat pritarė, ketvirtas, jam pritarė, penktas, jam pritarė. Taigi 39 straipsniui su komiteto redakcija galime pritarti? Dėkoju, pritarta.
Atėjome iki 40 straipsnio, dėl jo nieko nėra.
Dėl 41 straipsnio taip pat nėra siūlymų. Ai, yra. 40 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
41 straipsnis. Dėl jo taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Tuomet yra įgyvendinamieji Europos Sąjungos teisės aktai. 2 straipsnis, dėl jo yra du Teisės departamento siūlymai, jiems komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu ir šiam straipsniui? Dėkoju, pritarta.
Pastraipsniui procedūra yra įveikta. Ačiū komiteto pirmininkei už šį ilgą darbą. Dabar motyvai dėl viso. P. Gražulis – už. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, komitetas tikrai apsvarstė šį įstatymą, apsvarstė Seimo narių ir kitų institucijų teikiamus pasiūlymus ir pataisas ir visiems logiškiems pasiūlymams pritarė. Tačiau ponas E. Pupinis užsiima destrukcija, siaurų grupinių interesų tenkinimu ir bando įnešti daug jovalo į mūsų komiteto darbą. Todėl siūlau poną E. Pupinį apsvarstyti partijos organams ir priimti griežtus sprendimus, nes jis daro tikrai didelę destrukciją partijos viduje. Ne tik, kaip sako, poną M. Majauską svarstyti, bet eilė atėjo ir pono E. Pupinio. Aš manau, kad pro pirštus nepraleis šitokių jo veiksmų, kurie griauna partiją, akylos galbūt Drausmės komisijos pirmininko ir prievaizdo Landsbergio akys.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš suprantu, kodėl P. Gražulis taip palaiko. Savaime suprantama, jam jungtis prie didelio regiono, kuriame yra jo įmonė, gaminti koldūnus kur kas paprasčiau, negu galbūt formuoti dideles įmones ir šiuo atveju mokėti kaip visi. Iš tikrųjų aš tik noriu pakartoti, savaime suprantama, sprendimas eina, tik norėčiau dar kartą pakartoti, kad vis dėlto buvo parengtas Lietuvos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių valdymo tobulinimo planas, jis išmestas į šiukšlių dėžę, nes pasirinktas kelias ne toks, koks yra plane. Yra pasirinktas prasčiausias variantas ir norėčiau pakartoti, ką siūlo tas variantas, kai bus steigiama tik dešimt regioninių įmonių su labai silpnomis įmonėmis, kurios nors ir yra regionų centruose, bet yra keliasdešimt kartų silpnesnės negu didelės įmonės. Galiu pakartoti, kad tas kainų skirtumas ilgainiui gali siekti nuo 2 iki 12 kartų, o nepasirinktas penkių įmonių variantas, kur galėjo būti skirtumas nuo 1,5 iki 2,4 karto. Iš tikrųjų aš neįsivaizduoju bent šiandien, kaip galės mokėti regionų žmonės 10 ar 12 kartų, na, galbūt ir 8 kartus didesnę kainą, pavyzdžiui, nei didmiesčių, mokėti po 16 eurų, kai didžiuosiuose miestuose mokės po 2 eurus.
Taip pat neįsivaizduoju, kaip veiks įmonės, kai bus konkurencinė aplinka, kuomet vienos įmonės tuose mažuose regionuose mokės kelis kartus didesnę kainą negu tos pačios įmonės, tarkime, maisto perdirbimo, kurios yra regionuose didžiuosiuose miestuose. Sėkmingi bus ir nesėkmingi. Šito mes negalime daryti. Esame valstybė, turėjome spręsti klausimą truputį kitaip. Vadinasi, kiek įmanoma stengtis, kad kainų skirtumai būtų kiek įmanoma mažesni.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame, motyvai išsakyti. Oi, labai atsiprašau, gerbiami kolegos. Norėjau atimti iš jūsų teisėtus lūkesčius. R. Vaitkus – už. Prašom. Atsiprašau.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų Aplinkos apsaugos komitete įdėmiai ir atidžiai svarstėme šitą klausimą ir dabar, atrodo, čia tiek daug iečių laužoma. Manau, kaip ir ministras prieš tai pasakė, kad Estijos gerasis pavyzdys, kuomet geriau tvarkomas nuotekas turėtume ir geriamojo vandens kokybė būtų geresnė. Ir Vandens tiekėjų asociacija tam pritarė, ir Savivaldybių asociacija pritarė. Neprieštarauja jungimui ir vandentvarkos įmonės, tai apie ką mes čia kalbame? Man atrodo, siūlau ir kviečiu visus palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas K. Mažeika kalbės prieš. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Tikrai norėčiau kalbėti už. Ir ministras kalbėdamas prieš tai dėl savo pasiūlymo sakė, kad dėl 95 % yra susitarta. Kalbame apie tuos 5 %, dėl to tikrai negalima pritarti šiam projektui. Tikrai galėjome per savaitę turbūt susitarti ir dėl viso 100 %, o dabar tie 5 % kiša koją. Kiša koją pirmiausia šiai valdančiajai daugumai, nes jų regioninė politika yra tiesiog išmetama į šiukšlių dėžę, nes tai yra visiškai priešingybė. Kalbame ne apie funkcijų atidavimą savivaldai, o apie centralizaciją, pasirenkamas galios įrankis VERT, kuris dabar nuspręs, kuri įmonė galės gyventi, kuri negalės.
Iš tiesų savivaldybės, jeigu Seimo nariai skambino savo savivaldybių merams ar asociacijos kolegoms, ar vandens įmonių kolegoms, sako, kad reikia priimti tą įstatymą, bet jos kalba apie tai, kad šiandien visos įmonės skendi skolose dėl energijos kainų neperskaičiavimo, dėl tos situacijos, kuri susiklostė jau nuo vasaros. Ir iš tiesų tai yra pasekmė to, ką mes turime. Bet kartu kad būtų sprendžiama būtent energetikos kainų pakėlimo problema, priklijuojama ir ta uodega – kalbama apie centralizaciją ir įvedimą įrankio, kuriuo su vienomis ar kitomis įmonėmis bus susitvarkoma ir liks kelios stambios įmonės.
Iš tikrųjų tai yra konservatorių regioninės politikos pavyzdys. Iš tiesų tokiam projektui pritarti negaliu skaudama širdimi matydamas, kaip regionuose išnyks mažos įmonės ir savivaldybės neturės jokių galių daryti kokią nors įtaką dėl…
PIRMININKAS. Laikas.
K. MAŽEIKA (DFVL). …kokybiško vandens tiekimo gyventojams. Tai iš tiesų kviečiu susilaikyti.
PIRMININKAS. Dėkui. G. Paluckas kalbės už.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, tai vienas iš tų atvejų, kai į reikalingą ir gerą įstatymą yra įtraukiamos nuostatos, kurios daro šią medaus bačką ne tokią gardžią. Iš tikrųjų galėjome išspręsti ir pasiekti kompromisą dėl regioniškumo, bet buvo pasirinktas kelias politiniais autoritetais užgožti jau prieš tai Seimo priimtus sprendimus ir galimai sukelti tam tikrų nepatogumų kai kurių regionų ar netgi miestų vandens vartotojams. Kaimynui iš dešinės galiu tik pasakyti, kad nėra nieko gėdingo ginti vienos ar kitos bendruomenės interesus ir tai privalo daryti Seimo nariai pagal savo priesaiką.
Bet kalbant apie pačias įstatymo nuostatas iš tikrųjų girdėti kritikos, kad štai yra energetikos krizė ir šis įstatymas kuo nors pablogins situaciją. Atvirkščiai – būtent energetikos krizės akivaizdoje pačios vandentvarkos įmonės, siekdamos užtikrinti kokybiškas paslaugas, jų teikimą, prašo, kad tas įstatymas būtų priimtas ir būtų galima įvertinti didėjančius kaštus. Jeigu kas nors įsivaizduoja, kad galima tiekti vandenį tomis pačiomis kainomis arba už dyką, kai didėja visos sąnaudos, yra labai labai naivu. Dar daugiau galima pasakyti – tai yra netgi pavojinga, nes tai, kaip minėjau, kelia grėsmę pačių paslaugų teikimui.
O kalbant apie mažas ir dideles įmones, irgi stebuklų gyvenime nebūna, mažų įmonių teikiamos paslaugos dėl fiksuotų kaštų yra brangesnės natūraliai. Todėl tas stambėjimo procesas yra teisingas, tik jis neturi būti prievartinis, jis turi būti natūralus ir tie teritoriniai geografiniai apribojimai nėra logiški.
Siūlau, įvertinus visus dalykus, pritarti teikiamam įstatymo projektui, o kaip kai kurie kolegos sako, opozicija ateis į valdžią, pataisys ir padarys dar geriau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. T. Tomilinas – prieš. Nekalbės, atsisako. Malonu. S. Gentvilas kalbės už.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, po šiandienos balsavimo išauš nauja epocha, nes šitas komunalinis sektorius buvo vienintelis sektorius, apie kurį kalbame, su bankroto kvapeliu. Mes nekalbame apie kokį sisteminį bankrotą šilumos ūkio sektoriuje, energetikos, dujų tiekimo ar kituose komunaliniuose sektoriuose. Šitas įstatymas išgydo sistemines rizikas, sutvarko kainodarą, leidžia aprūpinti gyventojus centralizuotose teritorijose vandens tiekimu 98 %, nuotekų tvarkymu 95 %, nors dabar dar kas ketvirtas tankiai gyvenamose teritorijose neturi šitų paslaugų. Estai jau turi, lenkų vandentvarkos įmonės eina net į vienkiemius, nes yra likvidžios. Nuvažiuokite į Punską: Punsko maža savivaldybė, vandentvarkos įmonė eina į privačius kiemus, išsimokėtinai įdiegia. Tai va tokių įmonių mums reikia.
Šitas projektas yra aptartas su Savivaldybių asociacija, su vandentvarkininkų asociacija, tiek regioninių, tiek didžiųjų. Ir tikrai tikrai dar kartą: čia ne stambinimo projektas, čia ne stambinimo projektas ir čia ne stambinimo projektas. Tai kaip tik regioninių įmonių sustiprinimo projektas. Jeigu mes jo šiandien nepriimsime, pirmosios palūš būtent regionų įmonės. Todėl labai kviečiu žiūrėti į esmę argumentų, laiko būta pusmetis. Kviečiu priimti teisingus sprendimus ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Skardžius, matyt, ne taip mano. Motyvai prieš.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, išties aš kai kuriais aspektais tikrai palaikau gerbiamą ministrą, jam ką nors reikia daryti, nes priešingu atveju turėsime daug problemų. Tai yra problemos, paliktos dar iš anksčiau, kai europiniai pinigai sėkmingai buvo įsisavinami tiesiant magistralines nuotekų sistemas, tačiau buvo užmiršta, kad prie tų magistralinių nuotekų tinklų reikia prijungti ir pačius naudotojus, vartotojus. Tam, be abejo, reikia daug pinigų, bet man nerimą kelia vienas aspektas, kad išaugusių energetinių kaštų būtent tą sprendimą reikia perkelti į tokius tiekimo stambinimo sprendimus, nes aš manau, kad vietinės įmonės, ypač nuotekų tvarkymo, tikrai turi daug potencialo. Kai reikėjo įsisavinti terminalo pajėgumus, daugelis nuotekų tvarkymo įmonių įsidiegė dumblo džiovinimo naudojant dujas įrenginius. Įsivaizduokite, esant dabartinėms kainoms džiovinti dumblą, po to sudrėkinti tą dumblą ir išvežti, ir paskleisti ant dirvožemio – didžiulė kvailystė. Tikrai dar manau, kad šie kaštai išaugusios dujų kainos yra įskaičiuojami į nuotekų tvarkymą. Čia pirmiausia susitvarkykime.
Aš manau, Aplinkos ministerija ir VERTʼas tikrai turėtų tarti svarų žodį ir baigti tas kvailystes. Iš esmės projektas tikrai yra neblogas, nes reikia ką nors daryti ir ministras bando.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl viso projekto. Primenu, kad yra priėmimo stadija. Svarbus balsavimas. Kviečiu grįžti iš poilsio zonų, užimti darbo vietas ir balsuoti. Dar liks balsuoti dėl vieno lydimojo, tai taip pat neišsiblaškykite. Žinoma, nekantriai stebime, ar išauš nauja epocha po balsavimo, kaip sakė gerbiamas ministras. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 109, balsavo 109: už – 92, prieš – 4, susilaikė 13. Įstatymas yra priimtas. (Gongas) Stebime, kaip aušta nauja epocha.
12.32 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1806(2) (priėmimas)
Dabar 1-8.2 klausimas – lydimasis Vietos savivaldos įstatymo projektas Nr. XIVP-1806(2). Čia buvo Teisės departamento vienas pasiūlymas, kad reikia dar vieną įstatymą pakoreguoti, jam komitetas pritarė bendru sutarimu. Čia, manau, galime bendru sutarimu tam pritarti. Nematau norinčių kalbėti dėl viso.
Ai, 1 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taigi motyvų neatsirado norinčių išsakyti. Balsuojame dėl 1-8.2 klausimo, lydimojo projekto Nr. XIVP-1806(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 108, balsavo 108: už – 90, prieš nebuvo, susilaikė 18. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.33 val.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo Nr. I-1057 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1850(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-9.1 klausimas – Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1850(2). Pratęsiu balsavimo laiką, kol pabaigsime rytinės darbotvarkės… Kolegos, liko tik vienas klausimas. Vienas klausimas. Apsvarstome šį klausimą, iškilūs garbių Seimo narių pareiškimai ir Vyriausybės pusvalandis, matyt, šiek tiek įsiterpsiantis į valgymo periodą. Kelias minutes, ne daugiau.
Gerbiami kolegos, dabar mes svarstome… Aš kviečiu pranešėją. Turbūt gerbiamą A. Navicką į tribūną ar A. Valinską? A. Valinskas. Prašau. Parašyta kitaip, bet jeigu jūs drąsiai žengiate į tribūną, prašau. Žmogaus teisių komiteto pranešėjas gerbiamas A. Valinskas. Svarstome projektą Nr. XIVP-1850(2).
Taigi 1 straipsnis. Buvo Seimo nario gerbiamo J. Razmos pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Sudarykime sąlygas gerbiamam J. Razmai pristatyti siūlymą. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu Konstitucijoje yra tam tikra abstrakti nuostata ir mes priimame tos krypties įstatymą, tai įstatyme mes ir privalome tą nuostatą detalizuoti, atskleisti, kad būtų visiškai aišku, kaip ji yra taikoma. Šiuo atveju dėl tų religinių bendrijų, kurios pretenduoja į valstybės pripažinimą, Konstitucijoje yra pasakyta, kad jos privalo turėti atramą visuomenėje. Įstatyme mes tikrai privalome atskleisti, ką tai reiškia, ir šiuo atveju aš siūlau atskleisti bent minimaliai, tiek, kiek yra pasisakęs Konstitucinis Teismas. Mano pasiūlymas šiuo atveju yra tik Konstitucinio Teismo nutarimo turinio atkartojimas, tai yra turi būti pasakyta, kad bažnyčiai, religinei organizacijai valstybėje pripažintos religinės organizacijos statusas suteikiamas, kai ji vienija pakankamai gausią žmonių grupę ar visuomenės dalį, veikia daugiau nei kelis dešimtmečius ir neapsiriboja keliomis žmonių kartomis. Bažnyčios ir religinės organizacijos atrama visuomenėje yra tvirta ir ilgalaikė, dėl jos nekyla jokių abejonių. Tai, ką komitetas fiksuoja, kad pritarė iš dalies, yra labai menka dalis, kad ta parama būtų tvirta ir ilgalaikė, ji palieka visišką abstraktumą. Aš siūlau parašyti bent tiek, kiek yra pasisakęs Konstitucinis Teismas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Komiteto argumentai trumpai yra tokie, kad oficialioji konstitucinė doktrina nėra išsami ir gali būti papildyta. Joje atsispindi tik tam tikrų Konstitucijoje įtvirtintų formuluočių aiškinimas. Įstatyme įrašius Konstitucijoje įtvirtintas formuluotes bet kuriuo atveju esant privalomam Konstitucinio Teismo aktų nuostatų pobūdžiui nėra būtina surašyti ir jas visas aiškinančias nuostatas, tačiau siūloma patikslinti 1 dalį, siekiant konkrečiau atspindėti Konstitucinio Teismo nutarimą. Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies ir palikti straipsnį, papildant, jog religinė bendrija, siekianti valstybės pripažinimo, turi turėti tvirtą ir ilgalaikę atramą visuomenėje.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar pritariame taupydami laiką, kad yra 29 Seimo nariai, ir svarstome, nes čia keletas pasiūlymų. Gerai. Dabar už kalbės gerbiamas E. Pupinis. Už pasiūlymą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų turbūt nekartosiu Konstitucinio Teismo sprendimo išrašo ir turbūt negalėčiau sutikti, kad atkartoti įstatyme to nėra būtina, neparašyta, kad to atkartoti negalima. Iš tikrųjų šiuo klausimu galima įvairių niuansų išrasti, tarkime, ir nepasakyti iki galo arba daugiau kaip nors traktuoti. Tačiau Konstitucinio Teismo išaiškinimas yra gana tikslus ir jis atspindėtas J. Razmos pasiūlyme. Siūlau tikrai pritarti ir manau, kad tos tradicinės religinės bendruomenės tikrai turi būti tradicinės. Jos turėtų būti… turėti tam tikrą sanklodą per kelis šimtmečius galbūt, o ne taip, kad iš tikrųjų susikuriu kokią nors mažą bendriją, noriu įgyvendinti savo tokį projektėlį ir galbūt netgi pripažinti, kad tai būtų pripažinta religine bendrija. Aš tikrai nesutinku, kad mano vaikus mokytų apie galbūt kokias nors religijas, kurios kažkieno sugalvotos mažame būrelyje arba tikrai nėra pripažintos. Šiuo atveju pritariu J. Razmos siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Seimas sudarė darbo grupę, joje dirbo daug mokslininkų, tiktai šitos srities specialistų. Dabar, kolegos, nevaikštote, nedalyvaujate posėdžiuose, negirdite, apie ką ten kalba, mes tikrai norime išspręsti problemą, o problema yra ta, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą, kad mūsų toks reguliavimas prieštarauja Žmogaus Teisių Teismui. Darbo grupė pateikė siūlymus. Žmogaus teisių komitetas apsvarstė ir bando surasti tam tikrą išeitį iš šitos klampios situacijos. Užuot J. Razma rodęs gerą pavyzdį, kai norima išspręsti europinio teismo sprendimus, tai kaišiojami pagaliai ir siūlomos pataisos. Turbūt šiandien Seimo nariams… Matėte mūsų darbo grupės pirmininko atsistatydinimo raštą. Vadinasi, kažkas mūsų karalystėje negerai.
Aš siūlau – nepritarkime, nes kam reikia sudaryti darbo grupes, į kurių pasiūlymus neatsižvelgiama. Nereikia. Mes ten dirbome, kokie aštuoni posėdžiai, ateina vienas J. Razma ir jis geriausiai žino už visus. Nėra taip, Jurgi, pripažinkite.
PIRMININKAS. Dėkoju, Gerbiami kolegos, aš tik atkreipčiau dėmesį, kad kolegų pasiūlymai dėl įstatymo projekto nėra pagaliai, kurie kažkur yra kaišiojami.
Taigi dabar, kolegos, balsuosime dėl šio pasiūlymo, kuris buvo pristatytas J. Razmos, jam komitetas pritarė iš dalies. Vyksta balsavimas dėl J. Razmos pasiūlymo.
Užsiregistravo 98, balsavo 97 Seimo nariai: už – 46, prieš – 14, susilaikė 37. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau – kitas Seimo nario J. Razmos pasiūlymas, jam komitetas pritarė, gal bus sėkmingesnis. Gerbiamas J. Razma pristatys.
J. RAZMA (TS-LKDF). Šis siūlymas tiesiog suteikia tam tikro aiškumo, kad nebūtų dviprasmiškų traktavimų dėl 25 metų termino, kada religinė bendrija gali kreiptis dėl pripažinimo statuso gavimo. Tai aš siūlau parašyti, kad šis terminas yra prielaida, bet ne sąlyga turėti atramą visuomenėje ir užtikrinti, kad tos bažnyčios, religinės organizacijos mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai, kas yra atitinkami reikalavimai dėl pripažinimo, ir kad tai leidžia pradėti valstybės pripažinimo suteikimo procedūrą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas pritarė.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Komitetas: už – 3, prieš – 2, susilaikė 1. Pritarė šiam pasiūlymui komiteto pirmininko balsu.
PIRMININKAS. Gal galime bendru sutarimu, jeigu komitetas pritarė? (Balsai salėje) Galime? Net ir tie, kurie užsirašė kalbėti prieš, sutinka, kad galime bendru sutarimu? Ne? (Balsai salėje) Jeigu sutinka, tai pritariame pasiūlymui bendru sutarimu Seime. Niekas neprieštarauja. Gerai.
Toliau – kitas J. Razmos pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Čia, matyt, bus didesnė diskusija. Gerbiamas J. Razma pristatys mums.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip matėte, Žmogaus Teisių Teisme Teisingumo ministerijos išvada yra traktuojama labai reikšmingai, net reikšmingiau negu Seimo sprendimas. Tai yra priekaištaujama, kodėl nebuvo balsuojant priimta Teisingumo ministerijos pozicija. Dėl to, kad tai yra toks reikšmingas dalykas, aš siūlau, kad tai būtų ne Teisingumo ministerijos, o teismingumo ministro pasirašyta išvada, kad nebūtų numesta kokiam nors viceministrui tai padaryti, ir kad būtų prie Vyriausybės atitinkamų ekspertų grupė, kuri padėtų tą išvadą parengti. Dabar faktiškai Teisingumo ministerijoje yra vienas žmogus, dirbantis kone nuo nepriklausomybės pradžios, kuris ir formuluoja tas išvadas. To vieno žmogaus nuomonė tampa kone svarbesnė už viso Seimo balsavimą.
PIRMININKAS. Dėkoju, komitetas pritarė iš dalies. Komiteto nuomonė.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Komitetas šiam pasiūlymui pritarė iš dalies. Jo argumentai buvo tokie, jog siūlymas argumentuojamas klaidingu teiginiu, kad ministerija yra tik jos tarnautojai ir jie gali tik rengti, o ministras teikti išvadą. Ministerija yra juridinis asmuo, kurios vadovas ministras arba kitas įgaliotas asmuo galėtų pasirašyti ministerijos teikiamą išvadą. Jeigu būtų įtvirtinta, jog teisingumo ministras kaip politikas ir Vyriausybės narys, o ne kaip konkrečios ministerijos vadovas teikia išvadą, jo nesant tokią išvadą galėtų pasirašyti tik jį pavaduojantis kitas ministras, o ne teisingumo viceministras.
Šiuo atveju išvada būtų traktuojama labiau kaip politinio, o ne ekspertinio pobūdžio nuomonė, todėl komitetas pritarė iš dalies. Jo suredaguotas straipsnis skamba taip, jog Teisingumo ministerija pateikia išvadą dėl religinės bendrijos atitikties Konstitucijoje ir šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytiems reikalavimams. Rengiant šią išvadą atsižvelgiama į specialistų ar nepriklausomų ekspertų pateiktą informaciją ar vertinimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama V. Aleknaitė-Abramikienė už pasiūlymą.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Taip. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, J. Razmos pataisa yra palaikytina ir ji galėjo būti dar stipresnė, mano nuomone, dar labiau ginanti Lietuvos kaip parlamentinės Respublikos Konstituciją. Mums bandoma primesti požiūrį, kad ekspertų išvada yra svarbesnė negu tautos išrinktų atstovų pozicija. Ekspertai, kokie jie bebūtų, atstovauja tik arba sau, arba juos paskyrusių biurokratų pozicijai, o Seimo nariai atstovauja rinkėjams. Ir atstovauja rinkėjų nuostatoms. Todėl, aš manau, iš esmės šis įstatymas, kaip surašyta ši pataisa, yra ydingas, prieštarauja Konstitucijai ir yra net skųstinas Konstituciniam Teismui.
Todėl bent jau norėdami nors iš dalies išsivaduoti iš šito konfūzo, pritarkime šiai J. Razmos pataisai visa jos apimtimi. Ir labai blogai, kad buvo nepritarta prieš tai, nes tai, ką siūlė J. Razma, buvo Konstitucinio Teismo nutarimo tekstas. Ir Seimas jam nepritarė. Tai yra visiškas nonsensas ir nesusipratimas. Tad pritarkime nors dabar.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas T. V. Raskevičius prieš kalbės. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju, kolegos. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad Teisingumo ministerijos išvada religinių bendrijų pripažinimo kontekste nėra nei rekomendacinio, nei jokiu būdu įpareigojančio pobūdžio. Tai yra konstatuojamoji išvada, ar religinė bendrija atitinka įstatyme ir Konstitucijoje bei Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nustatytus kriterijus. Niekas – jokia Teisingumo ministerijos išvada negali Lietuvos Respublikos Seimo narių įpareigoti priimti arba vienokį, arba kitokį sprendimą. Todėl aš labai norėčiau, kad kolegos tiesiog neskleistų dezinformacijos ir nekalbėtų apie tai, ko nėra nei įstatyme, nei mūsų šalies politinėje sistemoje.
Dabar komitetas pritarė iš dalies tai pasiūlymo daliai, kur yra numanoma pasitelkti ekspertus, priimant šią išvadą. Komitetas siūlo, kad tai būtų ne Vyriausybės nutarimu tvirtinami ekspertai, o teisingumo ministras turėtų diskreciją tokius ekspertus nustatyta tvarka patvirtinti. Ir dėl pasiūlymo, kad išvadą tvirtina ne ministerija, o ministras, tai tiesiog siekia patį procesą politizuoti. Todėl ir siūlau Teisingumo ministerijos rengiamą išvadą palikti ekspertiniame lygmenyje, o politiškai dėl tos išvados pagrįstumo turi apsispręsti Seimas, o ne ministras prisiimti politinę atsakomybę. Todėl pasiūlymui siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime. Apsispręsime balsuodami dėl Seimo nario J. Razmos visos apimties pataisos, kaip autorius pristatė. Komitetas pritarė iš dalies, bet autorius nori balsuoti dėl savo visos apimties pasiūlymo. Balsuojame už J. Razmos pasiūlymą. Už visą pasiūlymą dabar. Kitaip ir neišeina.
Užsiregistravo 100, balsavo 100: už – 49, prieš – 10, susilaikė 41. Nepritarta pasiūlymui. Taip, tad lieka pritarti iš dalies komiteto redakcijai.
Toliau yra Seimo narės A. Kubilienės pasiūlymas, jam komitetas nepritarė, bet man indikuoja tam tikrą statutinę problemą. Kas atsitiko? Gerbiama V. Aleknaitė-Abramikienė – per šoninį mikrofoną.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Sako, kad aš paspaudžiau ne tą mygtuką, nors kalbėjau už.
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, jūs pasitikrinkite, kaip jūs balsavote. Dabar tikrai mes to nespręsime. Jūs pasitikrinkite, jeigu matysite, kad ne taip, grįžkite prie mikrofono ir indikuokite.
Gerbiami kolegos, toliau svarstytume A. Kubilienės pasiūlymą. Bet čia man indikuoja Sekretoriatas, kad pasiūlymas buvo gautas neišlaikius 48 valandų termino iki priėmimo mūsų Seimo salėje ir tik tada buvo padaryta pertrauka vėlgi dėl jūsų siūlymo. Taip išeina, kad mes negalime svarstyti šių siūlymų, ir man keista, kad komitetas jį svarstė.
Gerbiama A. Kubilienė – per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų labai keista girdėti, nes aš tada nežinau, kam yra skiriamos tos pertraukos. Jos skiriamos ne tam, na, aišku, kai kas žaidžia čia, plenarinių posėdžių salėje, bet iš tikrųjų jos yra skiriamos norint įsigilinti, perskaityti, pasiūlyti pasiūlymą, pasikviesti ekspertus ir kitus dalyvius. Aš norėčiau sužinoti, kokie yra, gal Statuto straipsnį galite man pasakyti?
PIRMININKAS. Tuoj jums pasakysime Statuto straipsnį.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pacituokite.
PIRMININKAS. Tuoj. Na, prieš 48 valandas iki priėmimo Seimo salėje turi būti registruojami pasiūlymai. Aš nekalbu apie dabar. Dabar jūsų pasiūlymas yra išlaikęs visus įmanomus laiko terminus. Mes to nekvestionuojame.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gal Etikos ir procedūrų komisija gali atsakyti į šitą klausimą?
PIRMININKAS. Bet mes gi padarėme tuo metu pertrauką su visu tuo, kas tuo metu buvo įstatyme. Aš į tai apeliuoju.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Na, labai keista girdėti…
PIRMININKAS. Gerai, gerbiama kolege, mes tuoj pratęsime diskusiją su jumis. Gerbiamas T. V. Raskevičius per šoninį mikrofoną.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Aš gal tiesiog patikslinsiu aplinkybes. Buvo numatyta šį įstatymą svarstyti antradienį posėdyje. Pasiūlymai buvo registruoti pirmadienį dieną, nesilaikant Statute numatyto 48 valandų termino. Jūs savo iniciatyva prašėte daryti posėdžio pertrauką, tam buvo pritarta, bet jūsų pasiūlymas vis tiek buvo įregistruotas nesilaikant Statuto termino. Faktinės čia įvardintos aplinkybės yra visiškai teisingos. O komitetas svarstė pasiūlymą, nes ne komiteto darbas yra aiškinti Statutą ir organizuoti posėdžių darbą.
PIRMININKAS. Gerbiamas E. Gentvilas per centrinį mikrofoną.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, man atrodo, mes čia biurokratizuojame. Jeigu Statute pasakyta – iki įstatymo priėmimo, tai įstatymo priėmimas vyksta šiandien. Pertraukos paprašė todėl, kad praeitų 2 paros iki priėmimo. Suprantame tuos manevrus, jie gali mums patikti, nepatikti, bet jeigu dabar būtų atmesta teisė balsuoti dėl A. Kubilienės pasiūlymo, dėl jo aš balsuosiu neigiamai, prieš, na, palaukite, neįveskime tokių dalykų, kad nepraėjo 2 paros iki balsavimo.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, taip, 23 skirsnis, Statuto 155 straipsnis „Pataisų dėl įstatymo projekto pateikimas“. Priėmimo metu svarstomos tik tos pataisos, papildymai ir išbraukimai, kuriuos, Seimo posėdžio metu posėdžio pirmininkui paskelbus… Vadinasi, aš turiu dokumentą, protokolo išrašą, kada, kurią valandą buvo paskelbta. Tai buvo paskelbta, Seimo Pirmininkė, pirmininkavusi posėdžiui, iš esmės paskelbė klausimo svarstymą… priėmimo stadiją. Taigi terminas yra iki to momento. Bet, gerbiami kolegos, aš matau, kad vis tiek vyksta diskusija, aš darau šio klausimo svarstymo pertrauką ir kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją išaiškinti šitą koliziją.
Ir toliau pirmininkauti kviečiu gerbiamą J. Jarutį. Labai ačiū.
12.53 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-516(2) (priėmimas)
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Dar kartą sveiki, gerbiami kolegos. Darbotvarkės 1-10 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti? (Balsai salėje) Dar ne, dar ne Vyriausybė. Taip, 2 straipsnis – įsigaliojimas nuo kitų metų sausio 1 dienos. Galime pritarti? Pritarta. Viskas.
Motyvai. A. Bagdonas kalba už.
A. BAGDONAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tiesų aš kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Galiu pasakyti, kodėl. Šis įstatymo projektas yra orientuotas būtent į smulkiuosius verslininkus, įsigijusius ekonominės klasės arba vidutinės klasės automobilius. Priėmus šį įstatymo projektą…
PIRMININKAS. Gal galima garsiau, kolega, arčiau?
A. BAGDONAS (LSF). …priėmus šį įstatymo projektą, būtent smulkusis verslas, kaip ir minėjau, įsigijęs automobilius iki 50 tūkst. eurų, galėtų įsigyti elektromobilius, jam būtų taikoma lengvata, PVM būtų galima dėti į atskaitą. Situacija regione yra tokia, kad tiek Latvijoje, tiek Estijoje visoms įsigijusioms naujus automobilius, pabrėžiu, automobilius, ne elektra varomus automobilius, įmonėms yra suteikta galimybė PVM dėti į atskaitą. Iki 2002 metų tokia galimybė buvo ir Lietuvoje, tačiau kadangi įmonės piktnaudžiavo ir įsigydavo prabangius automobilius, tokia lengvata buvo panaikinta. Mes siūlome labai tikslią priemonę, manome, kad taip būtų atnaujintas elektromobilių parkas, taip pat Lietuvoje važinėtų vis daugiau naujų automobilių. Pagrindinis tikslas būtų toks. Aš labai kviečiu palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalba G. Skaistė. Prašau, gerbiama kolege. Tuoj, minutėlę. Taip, prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties yra keletas argumentų. Aš jų keletą išsakiau jau ryte. Pirmiausia, kad yra Vyriausybės elektromobilių juridiniams asmenims skatinimas kitais būdais. Yra labai dosnios subsidijos, kurios yra finansuojamos iš Europos Sąjungos įvairiausių fondų. Tai reiškia, kad įmonės gauna tiesiai subsidiją už tai, kad įsigyja elektromobilį.
Taip pat yra parengtas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimas, kuris galbūt reguliuotų taip pat atskaitą automobilio. Kuo automobilis yra žalesnis, tokiu atveju galėtų atskaityti daugiau į atskaitą ir taip pat galėtume atnaujinti juridinių asmenų turimus automobilius.
Taip pat yra tendencijos, kad prognozuojamas labai didelis automobilių pakaitumas. Tai reiškia, kad vietoje dabartinių benzinu ir dyzeliu varomų automobilių tikrai geometrine progresija pradės augti elektromobiliai. Vadinasi, biudžeto nuostoliai artimiausiais metais tikrai bus ne tie 2 mln., kuriuos prognozavome 2022 metams, bet gerokai didesni. Tai užprogramuoja tikrai didelius biudžeto netekimus ateinančiais metais. Visiems, kurie planuoja dar dirbti kitoje ar dar kitoje kadencijoje, turėtumėte numatyti, kad tiesiog erdvės bus gerokai mažiau. Jeigu ir yra siūlomas koks nors pakeitimas, geriausia būtų tai bent jau numatyti keleriems metams tam, kad būtų galima pasižiūrėti, kaip atrodo elektromobilių rinka ir jų naudojimas artimiausiu laikotarpiu.
Taip pat turbūt reikia atkreipti dėmesį, kad yra iš principo iškreipiama visa pridėtinės vertės mokesčio atskaitymo sistema, nes taip tiesiog skatinama, kad žmonės, kurie anksčiau pirkdavo elektromobilius sau, fiziniai asmenys, tiesiog būtų skatinami pirkti per juridinius asmenis tam, kad būtų galima turėti pridėtinės vertės mokesčio atskaitą. Todėl su visais šiais argumentais aš visgi kviečiu kolegas dar diskutuoti ir prašyčiau frakcijos vardu pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Ačiū. Už kalba… Atsiprašau, kolegos, turime užbaigti klausimą, tada bus dėl vedimo tvarkos. Viskas čia… K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tai turbūt parodo šitos daugumos ir Vyriausybės požiūrį į žaliąjį kursą. Patys kalbėjo apie maksimalius prioritetus, kaip mes čia žaliuosime. Pradėjo turbūt nuo mazuto kūrenimo Vilniuje – turbūt to ir reikia šitai daugumai. Tai turbūt visas atspindys, kokie jūs esate žali, kaip mylite aplinką, gamtą ir kaip norite padėti žmonėms. Mieli kolegos, jeigu norite realiai padėti žmonėms, tai kalba kolega, siūlo realų įrankį, realią priemonę, nes tai turbūt sugalvojo ne vienas ir ne kitas. Tai turbūt yra daugumos Lietuvos piliečių priemonė, kuria pasinaudotų.
Kalbate apie subsidijas. Tai tikrai biurokratinis mechanizmas, kuris reikalauja tvarkyti įvairiausius popierius, papildomų etatų. Galbūt tuos žmones nukreipkite dirbti kita linkme, o šita lengvata būtų pats paprasčiausias įrankis ir priemonė, kad galėtume padėti žmonėms įsigyti elektromobilius. Tikrai kviečiu palaikyti ir nesiblaškyti taip radikaliai nuo mazuto iki elektromobilių draudimo. Kolegos, būkite nuoseklūs, įgyvendinkite savo Vyriausybės programą. O šiuo atveju dėl to, kas susiję su žaliuoju kursu, ir opozicija jums tikrai padės. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Frakcijos vardu aš norėčiau įgarsinti ministrės G. Skaistės pertraukos prašymą iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pertraukos. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Liko 2 minutės iki kito posėdžio… Gerai, balsuojame. Tada palaukite, dar minutėlę. Atsiprašau, dar V. Gapšys dėl vedimo tvarkos per centrinį…
V. GAPŠYS (DPF). Tiesiog prašyčiau patikslinti, kokiu straipsniu vadovaudamiesi jūs prašote tos pertraukos, kad viskas būtų labai tiksliai užfiksuota, nes mes perėjome balsavimą pastraipsniui? Šitoje vietoje yra… (Triukšmas salėje) Jūs pasakykite tiesiog, nes ateityje…
PIRMININKAS. Bet kuriuo momentu gali…
V. GAPŠYS (DPF). …gali būti svarbiau. Jeigu galite, tiesiog įvardinkite straipsnį, kuriuo jūs prašote.
PIRMININKAS. Statuto 109 straipsnis, kad… (Balsas salėje: „Tegul įvardina!“) Tai aš padedu. Gerai, ačiū, supratome. Balsuojame dėl pertraukos.
Taip pat noriu pasakyti, kad aš… Dar minutę turiu, neskelbsiu pratęsimo. Pabandykite… Kas už pertrauką, balsuojame.
Už pertrauką – 46, prieš pertrauką – 44. Pertrauka iki kito posėdžio. Taigi pratęsiu rytinės darbotvarkės posėdį 30 minučių. Vyriausybės valanda – pusvalandis, bet tikiuosi, kad Seimo narių pareiškimai bus kiek įmanoma trumpesni.
Dabar Seimo narių pareiškimai. Pirmas – D. Kepenis. Prašom, kolega.
13.00 val.
Seimo narių pareiškimai
D. KEPENIS (LVŽSF). Sveiki. Šiandien švenčiame Lietuvos Konstitucijos 30-metį. Tai pagrindinis mūsų šalies įstatymas, kurį kiekvienas šalies gyventojas gali vykdyti tiesiogiai, pritaikyti jį tiesiogiai. Jeigu mes paklaustume tų žmonių, kurie šiandien stovi su lagaminais oro uostuose, arba tų, kurie čia susirenka į mitingus prie Seimo, didžioji dauguma jų pasakys: aš čia atėjau todėl, kad matau pažeidžiamą Konstituciją. Tie, kurie palieka Lietuvą, taip pat sako: nebeliko nei tiesos, nei doros, nei orumo ir pagarbos žmogui.
Jeigu atsiverstume preambulę, ten sakoma: lietuvių tauta, išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Šitų dalykų žmonės labiausiai ir pasigenda. Jie pirmiausia parodo į tą straipsnį, kuriame sakoma, kad valstybė yra nepriklausoma. Tačiau jeigu pasižiūrėtume, kas diktuoja mums sąlygas dėl energetinių resursų pabrangimo, kas sveikatos ideologiją pas mus skleidžia, kas keičia požiūrį į šeimą, kalbą, tai pamatytume, kad čia yra ne Lietuvos idėjos. Jos ateina iš kažkur kitur ir apie Lietuvos nepriklausomybę darosi kalbėti vis sunkiau ir sunkiau.
3 straipsnis sako: kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, konstitucinę santvarką. Pabandė priešintis žmonės tiems, kurie kėsinosi sulaužyti Konstituciją, tiems, kurie kėsinosi ją ignoruoti, ir pamatė, ką reiškia jų galimybė taikyti Konstituciją savo gyvenime tiesiogiai. Jie pamatė, nors 25 straipsnis jiems sako, kad jie turi teisę reikšti savo įsitikinimus laisvai.
Tačiau, ačiū Dievui, šiandien paaiškėjo, kad ta vėtra, kuri čia sukėlė prie Seimo neramumus, pasirodo, neįvyko ir tie žmonės, kurie buvo apkaltinti riaušėmis, dabar turi teisę, atrodo, pareikšti ieškinius ir likti nenubausti. Gali būti, kad suveiks šitas straipsnis, bet jis suveiks ne dėl to, kad veikia Konstitucija, o dėl to, kad pražiopsojo, kai kas pražiopsojo parašyti įsakymą.
Valdžios galias riboja Konstitucija, sako 5 straipsnis. Ar tikrai? Dabar matome, kad valdžia riboja Konstituciją ir drįsta ją keisti ir taikyti, ypač tada, kai įvedė prievartinius vadinamuosius galimybių pasus. Kiek žmonių nukentėjo dėl jų. Ateina laikas ir tai suskaičiuoti.
Svarbiausi valstybės gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu, sako 9 straipsnis. Žmonės laukė referendumo, bet paaiškėjo, kad, deja, nelabai sulauks. Aš noriu nurodyti 51 straipsnį, apie kurį kol kas niekas nešneka, bet atėjo laikas tą straipsnį aktyvuoti. Jisai sako, kad žmonės turi teisę streikuoti. Visa tai, kas iki šiol vyko: visi pageidavimai, kvietimai, rezoliucijos, raginimai, buvo neveiksminga. Lieka vienintelė konstitucinė priemonė – tai visuotinis streikas. Tikrai raginčiau profsąjungas, tuos žmones, kurie mato, kad nieko kitaip nebus, ruoštis visuotiniam streikui ir jame išdėstyti tuos mano įvardintus nesutikimus su Konstitucijos straipsniais.
PIRMININKAS. Laikas.
D. KEPENIS (LVŽSF). Be abejo, taip pat ir apie… Dar, matau, minutė. Taip pat ir apie valstybinę kalbą, ir apie šeimą, ir apie laisvę nesiskiepyti, apie referendumus, apie tai, kad daug kartų vadovų atlyginimai viršija darbuotojų atlyginimus, apie tai, kad vyksta, pareiškus savo nuomonę, prasideda mobingas.
Ir raginu žmones nebijoti, užtenka bijoti, Konstitucija mums leidžia drąsiai reikšti savo nuomonę, tiesiogiai dalyvauti valdant valstybę, ir paraginti savo vadovus, kad jie nesinaudotų savo postais, o darytų tai, ką jie pažadėjo žmonėms. Jie pažadėjo aukotis ir tarnauti.
Kol nebus to streiko, niekas, patikėkite, nežada nei tarnauti jums, nei aukotis. Konstitucijos 53 straipsnis, atsiprašau, 51 straipsnis turi būti aktyvuotas. Tik jis gali atnešti sėkmę. Sėkmės visiems.
PIRMININKAS. Toliau A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, jau antras pasisakymas bus kažkiek susijęs su sveikata. Aš manau, kad net labai susijęs. Ir aš norėčiau retoriškai paklausti: ar mes sugebame mokytis bent jau iš savų klaidų? Jeigu nesimokome iš svetimų, kaip turėtų protingi žmonės daryti, tai gal turėtume išmokti ko nors iš to, ką padarome patys – tam tikrų klaidų ar apsiskaičiavimų.
Aš labai gerai prisimenu kritiką man, kai prasidėjus kovido pandemijai buvo labai aštriai pasisakoma, kad valstybės rezervas neturėjo sukaupęs tam tikrų priemonių ir ten jų buvo nepakankamai. Nors niekas turbūt negalėjo įsivaizduoti, kokio lygio ir kokios apimties bus pandemija, ir vargu ar apskritai kuri nors šalis buvo sukaupusi tokį rezervą.
Vėliau valstybė tikrai ėmėsi labai rimtų priemonių, kad rezervas būtų užpildytas, ir tos priemonės buvo įsigytos, atgabentos. Dabar mes jų jau turime. Išmokome ir kitas pamokas. Išmokome pamoką, kad negalima neturėti infekcinių ligų pakankamos infrastruktūros, suplanavome infekcinių ligų klasterį.
Ką turime dabar? Dabar turime tikrai labai sudėtingą geopolitinę situaciją. Visi suprantame, kad reikia investuoti į šalies saugumą, gynybą. Visi matome, kad yra skiriamos tikrai reikšmingos lėšos krašto apsaugai, yra įsigyjama modernios ginkluotės, yra investuojama į karinius poligonus, yra rengiamasi priimti NATO šalių karinius vienetus. Bet jokia valstybė, taip pat ir Lietuva, jokia kariuomenė, jokia visuomenė negalėtų ir negebėtų tinkamai priešintis visoms šioms išorės grėsmėms, neturėdama funkcionuojančio dar vieno labai svarbaus elemento, tai yra sveikatos apsaugos sistemos.
Kolegos, aš noriu tik atkreipti dėmesį į dabar kariaujančią Ukrainą. Ukraina turi karo mediciną, turi karo ligoninių, turi visiškai atskirą infrastruktūrą tokioms situacijoms, kaip dabar ji susiduria. Lietuva to neturi. Mes iš esmės turime tik tokią, sakykime, pirmąją pagalbą.
Karo medicina yra skirta iš esmės kariui iš karo lauko išgabenti ir atgabenti į mūsų civilinę infrastruktūrą. Tai yra atgabenti į mūsų dabartines ligonines. Ar jos yra pasirengusios priimti tokius pacientų srautus? Ar jos turi pakankamai priemonių? Ar mūsų medicinos rezervas yra užpildytas šitomis priemonėmis? Ne, ne ir ne. Visais atvejais atsakymas yra tas pats.
Gydymo įstaigoms buvo duotas pavedimas pasirūpinti rezervu, kaupti tam tikras priemones, bet nebuvo skirta pinigų. Sveikatos ministro paklausus kodėl, jis patvirtino, kad tų pinigų nėra skirta. Pasakė, kad įstaigos pačios nežino, kiek tų pinigų reikia, suprask, nėra čia ką skirti. Jeigu nežinai, kiek nori, tai ką čia skirsi. Svarstant valstybės biudžetą, buvo aiškiai ir pačios ministerijos pasakyta, kad trūksta virš 1 mln. eurų papildyti valstybės medicinos rezervą, aš nežinau, kokioms priemonėms, nesigilinsime, bet iš esmės tai trūksta bet kokioms priemonėms papildyti. Pats rezervas iki šiol tebėra pasienyje mums nedraugiškos valstybės. Ir jeigu, neduok Dieve, įvyktų kokia nors situacija, kad mūsų valstybė būtų užpulta, tai mes tą rezervą prarastume patį pirmą. Vadinasi, nėra rasta ir lėšų, kad jis būtų perkeltas į logistikos vietas, kurios yra nutolusios nuo mums nedraugiškų valstybių.
Tai mano klausimas yra labai retorinis: ko mes laukiame? Ar mes, žinodami, ko reikia, skirtingai negu kovido metu, ir toliau ruošiamės reaguoti į situaciją tik tada, jei įvyks kokia nors nenumatyta situacija ir tada jau pasirengti laiko visiškai nebebus?
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiu V. Rakutį.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau prisijungti prie A. Verygos išsakytų minčių. Iš tikrųjų mūsų bandomieji tyrimai Kaišiadoryse parodė būtent šios problematikos aktualumą, todėl į tai reikėtų atkreipti dėmesį.
Aš šiandien norėčiau reaguoti į mūsų rytinio posėdžio darbotvarkės klausimą dėl Lietuvos Konstitucijos, ją gražiai paminėjome pirmuoju klausimu. Viskas gerai. Švenčiame 100 metų, 30 metų, bet švęsdami šią šventę užmirštame, kad tas konstitucijas mes turėjome ir prieš tai, tik jos galbūt vadinosi kitais pavadinimais ir gal kažkaip kitaip vadinosi Lietuvos valstybė. Bet visiškai nepaminėti šią dieną šitų teisynų tikrai neturime teisės. Tai reikštų, kad po 200 metų taip pat kas nors nebepaminėtų mūsų priimtų konstitucijų ir įstatymų remdamasis tuo, kad tai buvo labai seniai ir turbūt ne taip suformuluota. Norėčiau pasakyti, kad pirmasis Lietuvos svarbiausias teisynas atsirado 1468 metais kaip Kazimiero teisynas. Vėliau buvo priimti trys Lietuvos statutai – 1529, 1566 ir 1588 metais. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Trečiasis Lietuvos statutas galiojo iki 1840 metų ir sudarė Lietuvos teisės tam tikrą pagrindą. Taip pat kalbant apie Konstitucijas, tai valstybės sąrangą apibrėžia Liublino unija ir 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija. Taip pat norėčiau pasakyti, kad Trečiąjį Lietuvos statutą papildydavo Lietuvos ir Lenkijos Seimo nutarimai, kurie vadinosi žodžiu „Konstitucija“. Taigi būnant nuosekliems vis dėlto reikia sakyti, kad tą konstitucinę praktiką mes turėjome ankstesniais laikais, ir teikti jai reikalingą pagarbą nė kiek nesumenkinant mūsų Lietuvos Respublikos konstitucijų priėmėjų padarytų darbų. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolegas. Pareiškimai padaryti.
13.13 val.
Vyriausybės pusvalandis
Dabar dar kartą pratęsiu rytinį posėdį iki 13 val. 43 min. – tiksliai pusvalandis. Vyriausybės pusvalandis. Klausia opozicijos atstovai. Pirmas klausia A. Veryga. Čia, gerbiami ministrai, prašom užimti savo tribūną.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke.
PIRMININKAS. Pagal frakcijų dydį čia dabar eiliškumas. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš norėčiau paklausti gerbiamo sveikatos apsaugos ministro ir priminti pradžioje jums situaciją, apie kurią yra ne kartą viešai kalbėta, tai būtent situacija Šiaulių respublikinėje ligoninėje. Jūs ėmėtės uždavinio sutvarkyti tą ligoninę, sprendėte tam tikras problemas, bet aš jau tada jus įspėjau, kad, mano manymu, jūsų sprendimai paliks tą regioną be labai svarbių paslaugų, ir panašu, kad mano įspėjimai, deja, bet pildosi. Po priimtų sprendimų iš ligoninės į privačias įstaigas išsilakstė dalis medikų, kurie buvo tuo metu jau sugrąžinti. O dabar šiandien aš išgirdau, kad yra išvaikytas faktiškai visas kardiologinio klasterio veikimą užtikrinti turintis kolektyvas, kuris buvo deleguotas iš Kauno, ir dabar yra bandoma perjungti visą sistemą į Vilniaus Santaros klinikas. Tai aš noriu jūsų paklausti, kokia čia yra politika? Ar tikrai pacientams iš Šiaulių yra arčiau važiuoti ne į Kauną, o į Vilnių ir kokia čia yra apskritai logika šitaip elgtis? Aš tik noriu priminti, kad visgi ministerija yra vienintelis steigėjas tos ligoninės, tai, na, čia jūsų vaidmuo yra be galo svarbus, nes tai, kas vyksta ten, neabejoju, kad jūs tikrai žinote. Tai gal galėtumėte pakomentuoti?
A. DULKYS. Mes turbūt turime truputėlį skirtingą požiūrį, kaip kokiais klausimais rūpinasi steigėjas ar dalininkas. Aš tikrai nekontroliuoju kiekvieną dieną atskirų gydymo įstaigų vadovų, nesikišu į jų veiklą, ką jie ten turi daryti su savo struktūromis, su savo struktūrinių padalinių vadovais. Tokių žinučių, kad vieni ar kiti gydytojai palieka Šiaulių ligoninę, per pastaruosius metus, man atrodo, buvo jau ne viena, bet įstaigų vadovai visą laiką patys pateikia tą informaciją. Kiek pamenu, ne kartą ta informacija buvo paneigta.
Dabar pats tas jūsų pasakymas, kad kažkada ten buvo deleguojama iš Kauno, dabar čia iš Vilniaus, man iš principo iš viso nepatinka, nes koks čia gali būti delegavimas ar nedelegavimas. Tai man labai primena, žinote, tą praeitį, kai būdavo kalbama – kažkoks Kauno medikų klanas, kažkoks Vilniaus klanas, matote, deleguodavo iš Kauno, dabar, matote, deleguoja iš Vilniaus. Man atrodo, taip neturėtų būti gydymo įstaigos valdomos, bet jūsų žinutę aš priimu, aš pasitikrinsiu, nes informacija, be abejo, yra svarbu, visos gydymo įstaigos turi problemų dėl gydytojų judėjimo.
Aš neabejoju, kad mūsų inicijuota reforma, kurią, ačiū, kaip sakoma, kartu su parlamentu priėmėme, duos artimiausiu metu ir daugiau pokyčių, nes gydytojai gali norėti dabar judėti tarp gydymo įstaigų, matydami, kaip bus vystomas tinklas. Ačiū už informaciją, patikrinsime, pažiūrėsime. Be abejo, labai didelė, svarbi gydymo įstaiga ir, be abejo, labai svarbu, kad ten nebūtų didelio masto problemų. O kad gydytojai juda, tai, taip, gydytojai juda tarp visų gydymo įstaigų.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Klausia A. Skardžius, nes G. Palucko nematau salėje.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas būtų ponui užsienio reikalų ministrui. Gerbiamas ministre, kodėl jūs darote spaudimą kariuomenės vadui, kuris, nenorėdamas, kad būtų suardyti Lietuvos gynybiniai pajėgumai, atsisako perleisti arba padovanoti haubicas, oro gynybos sistemas Ukrainai? Ar tai nėra iš jūsų pusės mobingas ir nesuvokimas, kad Lietuva su šakėmis neapgins savo valstybės?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Na, užduodant klausimą būtų gerai pacituoti nors vieną frazę, kurią jūs vertinate būtent tokiu būdu.
PIRMININKAS. Klausia B. Pietkiewicz. Nematau. Klausia M. Puidokas. Prašau, Mindaugai.
M. PUIDOKAS. Klausimas premjerei, bet kadangi ji Japonijoje, tai tuomet gal atsakytų užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Buvusios Lietuvos Vyriausybės iniciatyva dėl laiko sukiojimo atsisakymo sulaukė palaikymo. Europos Parlamento nariai dar 2019 metais sutarė, kad Europos Sąjungos valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai turėjo būti persukti 2021 metų paskutinį kovo sekmadienį. Tačiau tam, kad Europos Sąjungos teisės aktas būtų priimtas, jį turi patvirtinti Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba. 2019 metų kovą Europos Parlamentas pritarė siūlymui atsisakyti sezoninio laiko keitimo, tačiau Taryba, valstybių ministrai bendros pozicijos šiuo klausimu iki šiol nepriėmė, todėl kol kas lieka galioti senoji tvarka.
Artimiausią sekmadienį eilinį kartą suksime laikrodžio rodykles, todėl noriu paklausti, ar Vyriausybė neplanuoja vėl grįžti prie šios temos, paraginti Europos Sąjungos Tarybą priimti šį ilgai atidėliojamą ir daugumos žmonių Europoje palaikomą sprendimą? Nes buvo atliktos apklausos Europos Sąjungoje ir buvau vienas iš pirmųjų, kuris prieš kelerius metus siūlau atšaukti vasaros laiko įvedimą, todėl jaučiuosi turintis teisę priminti apie tai. Girdžiu oponentų argumentus, kad dabar ne laikas, karas, bet tuo labiau žmonių psichologinė būklė šiuo metu yra ribinė ir dar vienas neigiamai psichinę ir emocinę sveikatą veikiantis veiksnys galėtų būti lengvai pašalintas. Ar pritartumėte tam? Dėkui.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Tokia diskusija tikrai prasminga ir ji gali vykti. Veikiausiai, sakyčiau, kad šiek tiek esamuoju metu, matyt, kitų prioritetų buvo Tarybose. Galiu kalbėti tiktai už Tarybą, kurioje aš dalyvauju, daugiausia tai susiję su geopolitiniais įvykiais. Sprendimas buvo toks – įtraukti ne pirmo prioriteto, nepagrindinio svarbumo klausimus tuomet, kai vyksta karas, kitos sumaištys aplinkui ir mūsų regioną, matyt, neatrodė labai teisinga. Neabejoju, kad prie to klausimo bus grįžta tuomet, kai sudarysime tinkamas aplinkybes ir bus manoma, kad tinkamas laikas. Lietuva tikrai toje diskusijoje atsakingai dalyvaus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Klausimas sveikatos ministrui. Gerbiamas ministre, nemažai įvairaus pobūdžio emocijų jums, visai ministerijai, gydymo įstaigų kolektyvams, gydymo įstaigų vadovams, o ir gyventojams teko patirti dėl jūsų inicijuotos sveikatos priežiūros įstaigų reformos. Šiandien vertinti, ar ji pasiteisino, suprantama, dar nėra jokio pagrindo. Po reikalingų įstatymų pakeitimo emocijos aprimo, informacijos sklaida pritilo ir mes nelabai žinome, kas vyksta toliau. Gal galėtumėte trumpai apibūdinti bendrą reformos įgyvendinimo eigos procesą? Kitaip sakant, kas iki šiol padaryta ir konkrečiai kokioje stadijoje esate?
A. DULKYS. Ačiū. Jūsų klausimas labai platus. Laiko turiu atsakyti mažai, bet vis tiek pamėginsiu. Norisi atliepti.
Visų pirma, apie emocijas. Taip, emocijos, manau, turėjo pagrindo, nes ėmėmės labai daug pokyčių. Ėmėmės sisteminių pokyčių ir vienu metu. Tai yra toks holistinis metodas. Be abejo, visiems dalyviams tada yra labai sunku aprėpti visą turimą informaciją. Pripažįstu, man asmeniškai ne viską pavyko suvaldyti tame procese ir dėl to išgyvenu, bet tai priimu kaip pamoką. Mūsų siekiamas rezultatas juk buvo ne mėgautis kažkokiu procesu, bet turėti rezultatą, kad parlamentas priimtų vieną kartą visas svarbiausias sveikatos sistemos reformas, padėtų teisinius pamatus. Tai per paskutines dvi sesijas (ačiū parlamentui) ir buvo padaryta. Mes pradėjome Sveikatos ministerijai pavaldžių įstaigų reorganizavimą, jis vyksta.
Klaipėdos gydymo įstaigų pertvarka, jau įvyko steigiamasis dalininkų posėdis. Nuo sausio 1 dienos turi pradėti veikti universiteto ligoninė, dėl greitosios medicinos pagalbos centralizavimo parlamentas priėmė sprendimus. Sprendimų maratonas įsibėgėja savivaldybėse ir artimiausią nuo sausio 1 dienos pusmetį jau bus įgyvendinama. Parlamentas priėmė naujos pavėžėjimo paslaugos integravimo į sveikatos sistemą teisės aktus. Rengiami Vyriausybės nutarimai. Gydymo įstaigų tinklo pertvarkos įstatymus parlamentas priėmė, rengiami Vyriausybės nutarimai. Jie pateks šių metų lapkričio mėnesį į Vyriausybę, tada jau ministro įsakymai dėl kriterijų.
Tiesiog dabar vyksta daug juodo darbo. Jo dabar nėra parlamente, jis yra persikėlęs į ministerijos ir savivaldybių įstaigų lygmenį. Kaip matote, pagrindas yra nutarimo rengimas. Sujudome pirmyn, bet yra, patikėkite, daug karštų posėdžių, nes savivaldybės kelia labai daug praktinių klausimų, labai daug niuansų. Taigi to karščio tikrai, žinokite, pakanka, bet džiaugiamės, kad darome tai, kas prasminga, o ne tai, kas lengvai pasiekiama.
O dėl to, kad kažko nematome, gali būti, kad ir aš nepamatysiu, nes padarėme tokius pamatus, kad kai kuriais gerais rezultatais, be abejo, mėgausis kelios būsimos kadencijos, bet labai svarbu, kad tai padarėme. Ačiū ir jums – įtariu, kad kažkur balsavote.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Šiandien po pertraukos tarp posėdžių tikrai turime labai daug klausimų, tačiau valdantieji ne tik riboja mūsų teisę paklausti trumpindami skirtą tam laiką, bet, kaip matome, nėra ko klausti – nėra premjerės. Pasirodo, esant įvestai nepaprastajai padėčiai Lietuvoje, premjerei visai paprasta išvykti turistauti į Japoniją. Kadangi premjerę privalo kas nors pavaduoti, tai prašau atsakyti, kokiu tikslu ji yra išvykusi? Pavadinti kitaip nei politiniu turizmu turbūt sunku. Kaip žinome, apskritai sakuros žydi tiktai pavasarį. Tikslas labai įdomus.
Ir dar vienas klausimas. Kaip Vyriausybė reaguos į susidariusią situaciją dėl galimai nutrūksiančio elektros tiekimo vandentvarkos įmonėms? Ar bus koks nors Vyriausybės sprendimas dėl susidariusios situacijos, ar tai vis dėlto bus palikta pačioms savivaldybėms spręsti? Ačiū.
PIRMININKAS. Kas vaduoja premjerę? Taip, užsienio reikalų ministras gerbiamas G. Landsbergis. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū už klausimus, matyt. Gerbiamas Aidai, aš norėčiau atkreipti dėmesį, jūs kalbate tuščioje salėje. Kur tie žmonės, kurie nori užduoti klausimus, aš norėčiau pamatyti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Atsakykime tiems, kurie klausia, o kas nesulaukė eilės, čia jau kitas klausimas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Dėl energetikos įmonių Gintarė gal galėtų?
S. GENTVILAS (LSF). Aš. Gerbiamas Aidai, premjerė neturistauja, visi mes turime darbus, puikiai žinote tuos tikslus. Bet man atrodo, yra kada ir padėkoti vienas kitam. Noriu padėkoti už balsą per ką tik buvusį balsavimą dėl Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo naujos redakcijos. Po šiandien priimto įstatymo, po Prezidento parašo jūsų minimos bendrovės, susiduriančios su elektros sąskaitų neapmokėjimo problemomis, gali jau kitą savaitę nueiti į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, pasitvirtinti naują vandens ir nuotekų tarifą ir padengti sąskaitas. Mano žiniomis, yra trys ar keturios įmonės, susiduriančios su sunkumais apmokant sąskaitas, bet po šiandienos įstatymo pakeitimo viskas susitvarkys.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Noriu paklausti A. Bilotaitės. Reaguoju į jūsų pareiškimus spaudoje apie tai, kad pandemija nesibaigia, virusai mutuoja, todėl karantiną reikia tęsti ir tą situaciją toliau valdyti. Bet, žiūrėkite, pasaulyje pandemija jau faktiškai baigėsi. Nemažai šalių kompensuoja žmonėms už nuostolius, kuriuos jie patyrė praradę darbus, kai buvo prievartaujami įvairiausių neteisėtų veiksmų, ką dabar matome, o jūs štai vėl kalbate apie tai, kad reikia tęsti. O gal dar ir lokdaunai atsiras? Kaip į tą klausimą atsakytumėte? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog norėčiau pasitikslinti. Man regis, šitas klausimas pagal kompetenciją turėtų būti skirtas sveikatos apsaugos ministrui. Aš esu atsakinga už viešojo saugumo klausimus, jūs tikriausiai tai gerai žinote. Gal kolega ministras galėtų pakomentuoti, jeigu suprato?
PIRMININKAS. Turite ką pridurti, gerbiamas ministre?
A. DULKYS. Ne, aš neturiu ką pridurti.
PIRMININKAS. Aišku. Klausia V. Targamadzė. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Nežinau, ko dabar klausti, turėčiau švietimo, mokslo ir sporto ministrės arba premjerės klausti, bet gal užsienio reikalų ministras atsakys. Į mane kreipėsi iš Klaipėdos savivaldybės dėl mokyklų ukrainiečiams. Vilniuje nebuvo sutvarkyta mokykla ukrainiečiams, taip pat ir Klaipėdoje nesutvarkyta mokykla ukrainiečiams. Čia yra labai rimtas klausimas. Ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiama Vilija, perduosime klausimą J. Šiugždinienei, paprašysime, kad atsakytų raštu. Gerai? Ačiū.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Ir klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami ministrai, iš čia esančių bent keturi iš jūsų puikiai žino ir Šiaulių miesto savivaldybės problemą, ir mero raštus, ir prašymą, susijusį su geležinkelio vėže į Zoknių karinį oro uostą. Ar įmanoma tikėtis, kad ši problema pagaliau pajudės į priekį? Nuo 2016 metų su ministerijomis buvo derinama ir beveik su visomis keturiomis jau, kaip sakoma, rastas tas susitarimo taškas. Ar nebus taip, kaip atsitiko, kai iš Afganistano traukėsi kariuomenė? Šiaulių karinis oro uostas būtų… Šiauliai būtų gavę per 11 mln. eurų vien už transportavimą. Tačiau atvykę NATO vadovai nerado geležinkelio vėžės, ji buvo išardyta prieš keletą metų ir visi tie pinigai nuvažiavo į Rygą ir kitus oro uostus. Norėjau pasakyti, kad tokie dalykai atsiperka per metus, per porą metų. Gerbiama finansų ministre, ko gero, šiandien jūs reikšmingiausia čia. Ar gali Šiauliai turėti tokią viltį, svarstant 2023 metų biudžetą?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kaip sakant, viltį visada galima turėti. Bet paprastai prioritetus dėlioja ministerijos. Finansų ministerija tikrai negali sudėlioti visų prioritetų, kurie yra Lietuvoje. Tam yra asignavimų valdytojai, jie savo asignavimų ribose nustato prioritetus, kas turėtų būti finansuojama. Biudžeto projektą jūs turite, ten visos programos yra numatytos. Jeigu tarp tų asignavimų eilučių nėra to projekto, vadinasi, ministerija tokio prioriteto nėra išskyrusi.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiami ministrai, jūs atsakėte į visus norėjusiųjų paklausti klausimus. Gerų likusių pietų. Skelbiu 2022 m. spalio 27 d. rytinį posėdį baigtą. (Gongas) Ačiū.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.