Stenogramą galima rasti

Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 16, 2023

(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

V (RUDENS) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 213

STENOGRAMA

 

2022 m. spalio 27 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA,
Seimo Pirmininko pavaduotojai J. JARUTIS ir P. SAUDARGAS

 

 

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). La­bas ry­tas, ger­bia­mi ko­le­gos. Sei­mo na­riai, pra­šau už­im­ti vie­tas. Ger­bia­mas pir­ma­sis at­kur­tos vals­ty­bės va­do­ve, pro­fe­so­riau Vy­tau­tai Land­sber­gi, ger­bia­ma Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, mi­nė­ji­mo da­ly­viai ir sve­čiai, jū­sų Eks­ce­len­ci­jos, ko­le­gos, pra­de­da­me 2022 m. spa­lio 27 d. Sei­mo po­sė­dį. (Gon­gas)

 

10.01 val.

Lie­tu­vos Vals­ty­bės Kon­sti­tu­ci­jos 100-me­čio ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 30-me­čio mi­nė­ji­mas

 

Ger­bia­mie­ji, prieš dvi die­nas mi­nė­jo­me ypač svar­bią su­kak­tį – 30 me­tų nuo 1992 m. spa­lio 25-osios, kuo­met Tau­ta re­fe­ren­du­mu pri­ėmė da­bar­ti­nę Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ją. Leis­ki­te jus vi­sus dar kar­tą pa­svei­kin­ti su šiuo ypa­tin­gu ju­bi­lie­ju­mi. 1992 me­tų Kon­sti­tu­ci­ja yra uni­ka­lus do­ku­men­tas ir dėl to, kad tai yra il­giau­siai ga­lio­jan­ti Lie­tu­vos vals­ty­bės Kon­sti­tu­ci­ja, ir dėl to, kaip ji bu­vo pri­im­ta. Tai pir­mo­ji ir kol kas vie­nin­te­lė Lie­tu­vos vals­ty­bės Kon­sti­tu­ci­ja, pri­im­ta re­fe­ren­du­mu. Ne kas ki­ta, o bū­tent šis lais­vas Lie­tu­vos vals­ty­bę ku­rian­čios Tau­tos pa­si­rin­ki­mas su­tei­kė mū­sų Kon­sti­tu­ci­jai be­są­ly­gi­nį le­gi­ti­mu­mą. Lin­kiu kiek­vie­nam su­pras­ti Kon­sti­tu­ci­ją, jaus­ti tvir­tą jos už­nu­ga­rį kas­dien ir lai­ky­tis jos nuo­sta­tų, kaip svar­biau­sio el­ge­sio eta­lo­no. Svei­ki­nu dar kar­tą ir skel­biu pra­si­de­dan­tį mū­sų iš­kil­min­gą mi­nė­ji­mą.

No­rė­čiau pa­kvies­ti įžan­gi­nį žo­dį ja­me tar­ti Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką Sta­sį Šed­ba­rą.

 

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko Sta­sio Šedba­ro kalba

 

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF*). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Mie­li ko­le­gos, ne­var­din­siu vi­sų krei­pi­nių – Sei­mo Pir­mi­nin­kė iš­var­di­jo. Vi­si čia esan­tys sa­lė­je: ir ko­le­gos, ir vals­ty­bės va­do­vai, sve­čiai, ir žiū­rin­tys prie te­le­vi­zo­rių ek­ra­nų, ir čia ste­bin­tys šį po­sė­dį – aš no­riu vi­sus jus ir sa­ve pa­svei­kin­ti su ši­ta iš tie­sų iš­ki­lia šven­te. Man tai yra di­de­lė šven­tė, nes 30 me­tų Lie­tu­va su sa­vo vi­siš­kai lais­vai pri­im­ta Kon­sti­tu­ci­ja dar nie­ka­da nė­ra gy­ve­nu­si – nei XVIII am­žiu­je, nei XX am­žiaus pir­mo­je pu­sė­je.

Aš pri­si­me­nu ir jau ne kar­tą mi­nė­jau sa­vo la­bai ger­bia­mo ko­le­gos, bu­vu­sio ma­no dės­ty­to­jo, ko­le­gos pir­mo­sios ka­den­ci­jos Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me, taip pat bu­vu­sio ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko, pro ku­rį kas ry­tą pra­ei­nu ir pa­si­svei­ki­nu, Sta­sio Sta­čio­ko žo­džius. Aš juos pri­si­me­nu. Kai at­kū­rus Ne­pri­klau­so­my­bę jam te­ko bū­ti Os­le, Nor­ve­gi­jo­je, ir jis da­ly­va­vo, pa­te­ko tą die­ną, kai Nor­ve­gi­ja šven­tė Kon­sti­tu­ci­jos die­ną. Is­to­ri­ja pa­na­ši. Fil­mas „Per­plau­kus At­lan­tą“ la­bai pri­me­na ir Lie­tu­vos Ant­ro­jo Pa­sau­li­nio ka­ro pir­mą­sias die­nas. Tai, sa­kė, yra vi­sos tau­tos, liau­dies šven­tė. Aš tik­rai ne­ra­gi­nu, kad bū­tų lais­va die­na, bet man at­ro­do, ir mes ga­lė­tu­me pa­siek­ti, kad ir mū­sų šei­mo­se, ir mū­sų drau­gų, mū­sų kai­my­nų, mū­sų gi­mi­nai­čių šei­mo­se tik­rai bū­tų su­pras­ta jos reikš­mė.

Aš la­bai džiau­giuo­si, kad jau prieš ne­ma­žai me­tų Lie­tu­vos tei­si­nin­kų drau­gi­jos pa­siū­ly­mui pri­ta­rė Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja ir kas­met yra vyk­do­mas Kon­sti­tu­ci­jos eg­za­mi­nas. Bent ši­ta pras­me vis tiek da­ly­vau­ja ir jau­ni­mas, ir vy­res­ni žmo­nės pa­mi­nint mū­sų Kon­sti­tu­ci­jos die­ną.

O iš tie­sų mū­sų Kon­sti­tu­ci­ja ati­tin­ka vi­sus Va­ka­rų ver­ty­bių ir veik­los stan­dar­tus. Tu­ri­me kuo di­džiuo­tis ir kuo džiaug­tis. Iš tie­sų jau nuo pra­ei­to penk­ta­die­nio vyks­ta ren­gi­niai tiek Sei­me, tiek ne Sei­me. Už­va­kar vy­ko pui­ki tarp­tau­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja, ku­rią or­ga­ni­za­vo Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas. Ro­do­mas dė­me­sys ir mū­sų vals­ty­bei, ir mū­sų tei­si­nei sis­te­mai.

Mū­sų Kon­sti­tu­ci­jos sta­bi­lu­mas (o ji­nai yra tik­rai va­di­na­mo­ji kie­to­ji Kon­sti­tu­ci­ja, ji sun­kiai kei­čia­ma, ir ge­rai, kad taip yra) yra ir mū­sų vals­ty­bės rai­dos sta­bi­lu­mas. Tie du da­ly­kai pa­de­da iš­spręs­ti klau­si­mą, o kaip tu­ri re­a­guo­ti vi­suo­me­nė, po­li­ti­kai į be­si­kei­čian­čius iš­šū­kius. La­bai pa­pras­ti da­ly­kai.

Vie­nas da­ly­kas. Kai pri­bręs­ta vi­suo­me­nei po­rei­kis pa­da­ry­ti re­tą, bet rei­ka­lin­gą pa­tai­są, tas ir įvyks­ta. Pri­si­min­ki­me. Kon­sti­tu­ci­jos tė­vai nu­ma­tė 25 me­tų pa­sy­vio­sios rin­ki­mų tei­sės ri­bą. Toks bu­vo po­žiū­ris. Su­si­ta­rė­me, pri­bren­do­me tam, da­bar ga­lė­si­me bal­suo­ti… tai yra kan­di­da­tuo­ti nuo 21 me­tų. Ki­tas da­ly­kas. Jei­gu vi­suo­me­nei ir tarp po­li­ti­kų bus su­si­for­ma­vęs po­rei­kis, re­fe­ren­du­me pri­im­si­me spren­di­mą ir dėl pi­lie­ty­bės.

O ki­tas da­ly­kas – tik­rai di­de­lė ver­ty­bė yra mū­sų Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas. Jis vi­sa­da ga­li rea­­guo­ti į be­si­kei­čian­čius po­rei­kius, at­si­žvelg­da­mas į eu­ro­pi­nį ir pa­sau­li­nį ju­dė­ji­mą žmo­gaus tei­sių sri­ty­je, į eu­ro­pi­nių teis­mų, tarp­tau­ti­nių teis­mų dok­tri­ną.

Mie­li ko­le­gos, iš tie­sų la­bai gar­būs pra­ne­šė­jai, la­bai ačiū jiems, kad jie ra­do lai­ko. Tik­rai ne­at­im­siu daug lai­ko, bet dar kar­tą sa­ve ir jus vi­sus čia esan­čius ir žiū­rin­čius svei­ki­nu su ši­ta šven­te. Švęs­ki­me vi­si kar­tu kiek­vie­nais me­tais. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju Sta­siui Šed­ba­rui. Į tri­bū­ną kvie­čiu pir­mą­jį Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ką, vie­ną iš 1992 me­tų Kon­sti­tu­ci­jos ren­gė­jų pro­fe­so­rių dak­ta­rą Juo­zą Ži­lį. Pra­šom. (Plo­ji­mai)

 

Pir­mo­jo Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ko, vie­no iš 1992 me­tų Kon­sti­tu­ci­jos ren­gė­jų pro­fe­so­riaus dak­ta­ro Juo­zo Ži­lio pra­ne­ši­mas „1922 me­tų ir 1992 me­tų Kon­sti­tu­ci­jos: laik­me­čio pa­dik­tuo­ti pa­na­šu­mai ir skir­tu­mai“

 

J. ŽILYS. Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, vi­si, ku­rie da­ly­vau­ja šios die­nos su­si­rin­ki­me, pa­si­ta­ri­me. Žvel­giant į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kon­sti­tu­cio­na­liz­mo pra­ei­ties ir da­bar­ties vyks­mą aki­vaiz­du, kad bu­vu­sius ir esa­mus kon­sti­tu­ci­nius reiš­ki­nius ne for­ma­liai, bet iš es­mės sie­ja ne­nu­trūks­tan­čios po­li­ti­nės, kul­tū­ri­nės ir tei­si­nės gi­jos.

Lie­tu­vos vals­ty­bės po­li­ti­nė­je, tei­si­nė­je ge­ne­ti­ko­je fun­da­men­ta­lu­sis prad­muo – 1918 m. va­sa­rio 16 d. Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­tas, ku­riuo Lie­tu­vos Ta­ry­ba, „kaip vie­nin­te­lė lie­tu­vių tau­tos at­sto­vy­bė, rem­da­ma­si pri­pa­žin­tą­ja tau­tų ap­si­spren­di­mo tei­se“, pa­skel­bė at­sta­to­mą ne­pri­klau­so­mą, de­mo­kra­tiniais pa­ma­tais su­tvar­ky­tą Lie­tu­vos vals­ty­bę, ku­rios sos­ti­nė – Vil­nius. Va­sa­rio 16 die­nos ai­dai gir­dė­jo­si Stei­gia­mo­jo Sei­mo pir­muo­siuo­se po­sė­džiuo­se, kai bu­vo pri­im­ta re­zo­liu­ci­ja, fak­tiš­kai pa­kar­to­jan­ti tą dva­sią, ku­ri skli­do iš Va­sa­rio 16-osios.

No­riu pa­sa­ky­ti tar­tum me­ta­fo­rą, kad Va­sa­rio 16-oji yra kaip pi­lis, nuo­lat sau­gan­ti Ne­pri­klau­so­my­bę ir lais­vę. To Ak­to ne­pa­ko­re­guo­si, ne­pa­tai­sy­si. Jis iš­lie­ka kaip nuo­la­ti­nis orien­ty­ras kal­bant apie vals­ty­bin­gu­mą.

Rem­da­ma­si šiais ma­no mi­nė­tais do­ku­men­tais, ko­vo 11 die­ną Aukš­čiau­sio­ji Ta­ry­ba pir­muo­siuo­se Ko­vo 11-osios ak­tuo­se nuo­sek­liai pra­tę­sė idė­jas, ku­rios glū­dė­jo Va­sa­rio 16-osios ir Stei­gia­mo­jo Sei­mo re­zo­liu­ci­jo­je.

Da­bar prie 1922 me­tų Kon­sti­tu­ci­jos. 1922 me­tų Kon­sti­tu­ci­ja bu­vo at­spin­dys ka­ro nu­a­lin­to­je Eu­ro­po­je ki­lu­sio de­mo­kra­tinių kon­sti­tu­ci­nių idė­jų srau­to, for­ma­vu­sio kon­sti­tu­ci­nės de­mo­k­ra­tijos tra­di­ci­ją ir jos raiš­kos prag­ma­tiš­ką­sias for­mas. Pa­grin­di­nės kon­sti­tu­ci­nės ver­ty­bės su­for­mu­luo­tos jos pre­am­bu­lė­je. Ne­ci­tuo­siu tos pre­am­bu­lės, ka­dan­gi užims daug lai­ko, tur­būt vi­si ją ir ži­no­me.

1992 me­tų Kon­sti­tu­ci­jo­je vi­sa­pu­siš­kiau, rei­kia pa­žy­mė­ti, for­mu­luo­ja­mos su­ve­re­ni­te­to ga­ran­ti­jos šiuo at­žvil­giu ski­ria­si nuo 1922 me­tų: nie­kas ne­ga­li var­žy­ti ar ri­bo­ti Tau­tos su­ve­re­ni­te­to, sa­vin­tis vi­sai Tau­tai pri­klau­san­čių su­ve­re­nių ga­lių; Tau­ta ir kiek­vie­nas pi­lie­tis tu­ri tei­sę prie­šin­tis bet kam, kas prie­var­ta kė­si­na­si į Lie­tu­vos vals­ty­bės Ne­pri­klau­so­my­bę, te­ri­to­ri­jos vien­ti­su­mą, kon­sti­tu­ci­nę san­tvar­ką.

Šal­ti­niuo­se, at­sklei­džian­čiuo­se 1922 me­tų Kon­sti­tu­ci­jos ren­gi­mo ir pri­ėmi­mo pe­ri­pe­ti­jas, ma­to­me, ko­kie po­li­ti­niai kon­flik­tai Stei­gia­ma­ja­me Sei­me ki­lo dis­ku­tuo­jant apie pa­grin­di­nes kon­sti­tu­ci­nio re­gu­lia­vi­mo ak­tu­a­li­jas. Jau ta­da ak­tu­a­li­zuo­tas kon­sti­tu­ci­nės kon­tro­lės stei­gi­mas. Po­le­mi­zuo­ta apie tai, kad Kon­sti­tu­ci­jo­je rei­kė­tų nu­sta­ty­ti kon­kre­čią tei­si­nę tvar­ką, ku­ri už­tik­rin­tų įsta­ty­mų kon­sti­tu­cin­gu­mo prin­ci­po re­a­li­za­vi­mą.

Pa­si­nau­do­da­mas sa­vo iki­šio­li­ne veik­los pa­tir­ti­mi ir to­mis pa­rei­go­mis, ku­rias te­ko ei­ti, ne­ga­liu ne­pa­mi­nė­ti šio at­ve­jo, Stei­gia­mo­jo Sei­mo ste­nog­ra­mų frag­men­to, kur dis­ku­tuo­ta apie gal­būt bū­si­mą kon­sti­tu­ci­nę kon­tro­lę. At­si­pra­šau, tru­pu­tį gi­les­nė ci­ta­ta.

1922 m. ko­vo 8 d. Stei­gia­mo­jo Sei­mo po­sė­džio ste­nog­ra­mų nuo­tru­pos. Re­fe­ren­tas An­ta­nas Tu­mė­nas, ar­gu­men­tuo­da­mas įsta­ty­mų kon­sti­tu­cin­gu­mo dės­nio įtvir­ti­ni­mo bū­ti­nu­mą, aiš­ki­no, kad tuo sie­kia­ma iš­veng­ti to­kios pa­dė­ties, kai įsta­ty­mai ga­li pa­nai­kin­ti pa­čią Kon­sti­tu­ci­ją. Stei­gia­mo­jo Sei­mo na­rys so­cial­de­mok­ra­tas Ka­zi­mie­ras Venc­laus­kis, iš es­mės pri­tar­da­mas šiai idė­jai, iš­kė­lė jos įgy­ven­di­ni­mo ir sank­ci­jos pro­ble­mą. Jo nuo­mo­ne, vien tik prin­ci­po de­kla­ra­vi­mas ne­už­tik­ri­na prie­lai­dų už­kirs­ti ke­lią ne­kons­ti­tu­ci­niams įsta­ty­mas. Zig­mas Pra­nas Star­kus, su­tik­da­mas, kad šis klau­si­mas yra la­bai ak­tu­a­lus, ra­gi­no grą­žin­ti to­liau svars­ty­ti ko­mi­si­jai, ku­ri pa­siū­lys teis­mą, ga­lin­tį ver­tin­ti įsta­ty­mo kon­sti­tu­cin­gu­mą. Ka­zi­mie­ras Venc­laus­kis vėl at­kak­liai rei­ka­la­vo su­kur­ti kon­kre­čias kon­sti­tu­ci­nes pro­ce­dū­ras šiam rei­ka­lui spręs­ti: „Aš sa­kau aiš­kiai, kad tu­ri bū­ti su­da­ry­tas or­ga­nas, ta tvar­ka, ku­ri tu­ri iš­spręs­ti tuos klau­si­mus, koks or­ga­nas tu­ri bū­ti? Ma­no iš­ma­ny­mu, tu­ri bū­ti teis­mas.“ Krikš­čio­nių de­mok­ra­tų at­sto­vas Vy­tau­tas Bi­čiū­nas bu­vo įsi­ti­ki­nęs, kad šią pro­ble­mą iš­spręs „pats gy­ve­ni­mas“: „…jei­gu ei­si­me ir ieš­ko­si­me kon­tro­lės or­ga­no, tai čia ga­li bū­ti kon­tro­lės or­ga­nas tik­tai vie­nas, bū­tent tų vi­sų įsta­ty­mų lei­dė­jų są­ži­nė.“

Nors 1922 me­tų Kon­sti­tu­ci­jo­je ir bu­vo pa­skelb­ta, kad ne­ga­lio­ja vals­ty­bė­je joks ak­tas, prie­šin­gas Kon­sti­tu­ci­jai, bet me­cha­niz­mo, įklim­pus svars­ty­muo­se, ne­bu­vo. Vi­sa tai bu­vo re­a­li­zuo­ta 1922 me­tų Kon­sti­tu­ci­jo­je.

Ren­giant 1922 me­tų Kon­sti­tu­ci­jos pro­jek­tą, be vi­sų ki­tų ak­tu­a­li­jų, pa­vyz­džiui – dėl dve­jų rū­mų par­la­men­to tiks­lin­gu­mo, bu­vo Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to klau­si­mas. Tau­tos pa­žan­gos ir ki­tos de­ši­nio­sios po­li­ti­nės orien­ta­ci­jos par­ti­jos, ati­tin­ka­mos frak­ci­jos Stei­gia­ma­ja­me Sei­me rei­ka­la­vo steig­ti Pre­zi­den­to ins­ti­tu­ci­ją. Jos bu­vo įsi­ti­ki­nu­sios – vals­ty­bės me­cha­niz­mo or­ga­niš­ką­ja da­li­mi tu­ri bū­ti Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, ki­taip ta­riant, ta po­li­ti­nė ko­a­li­ci­ja lin­ko link pre­zi­den­ti­nės de­mo­kra­tijos kon­cep­ci­jos ir te­ori­jos. Kai­rių­jų par­ti­jų ko­a­li­ci­ja lai­kė­si prie­šin­gos po­zi­ci­jos – ne­steig­ti Pre­zi­den­to ins­ti­tu­ci­jos, o pre­zi­den­ti­nes va­di­na­mą­sias ga­lias per­duo­ti Sei­mo Pir­mi­nin­kui. Be­je, gra­žus grį­ži­mas į pra­ei­tį – 1991–1992 me­tais, vyks­tant ba­ta­li­joms dėl Kon­s­ti­tu­ci­jos, dau­ge­lis po­li­ti­nių par­ti­jų ir frak­ci­jų Aukš­čiau­sio­jo­je Ta­ry­bo­je siū­lė, bu­vo pa­reng­ti kon­kre­tūs pro­jek­tai, kaip pre­zi­den­ti­nes tra­di­ci­nes ga­lias su­teik­ti Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pir­mi­nin­kui.

1922 me­tais Stei­gia­ma­ja­me Sei­me ne­ran­dant kom­pro­mi­sų dėl svar­biau­sių kon­sti­tu­ci­nių nuo­sta­tų at­si­ti­ko taip, kad 1922 m. rug­pjū­čio 1 d. iš 112 Stei­gia­mo­jo Sei­mo na­rių už Kon­sti­tu­ci­ją bal­sa­vo 59, o jų dau­gu­mą su­da­rė krikš­čio­nių de­mok­ra­tų blo­kas.

1992 me­tų Kon­sti­tu­ci­ja taip pat bu­vo ku­ria­ma po­li­ti­nių kon­sti­tu­ci­nių idė­jų san­dū­ro­je, tvy­rant grės­mei lik­ti be nuo­la­ti­nės Kon­sti­tu­ci­jos. Vie­na ker­ti­nių pro­ble­mų ir vėl bu­vo Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to sta­tu­sas. Tie­sa, Aukš­čiau­sio­jo­je Ta­ry­bo­je ne­be­bu­vo nei­gian­čių to­kios ins­ti­tu­ci­nės gran­dies kaip Pre­zi­den­tas at­si­sa­ky­mo. Bu­vo pla­čiai dis­ku­tuo­ja­ma dėl ga­lių ir ne­ga­lių, bet pa­ti ins­ti­tu­ci­ja bu­vo agi­tuo­ja­ma pa­lik­ti.

Žvel­giant į Res­pub­li­kos kon­sti­tu­ci­nę rai­dą, mi­nė­da­mi 1922 me­tų ir 1992 me­tų Kon­sti­tu­ci­jas, ne­ga­li­me neat­si­žvelg­ti į 1949 m. va­sa­rio 16 d. Lie­tu­vos Lais­vės Ko­vos Są­jū­džio Ta­ry­bos de­kla­ra­ci­ją, ku­ri 1999 m. sau­sio 12 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mu pri­pa­žin­ta Lie­tu­vos vals­ty­bės tei­sės ak­tu. Šiuo do­ku­men­tu, gi­mu­siu dra­ma­tiš­ko­je gin­kluo­to pa­si­prie­ši­ni­mo ap­lin­ko­je ir par­ti­za­nų va­do­vy­bės va­lia, bu­vo pro­jek­tuo­ja­ma ir bū­si­mo­ji iš­lais­vin­tos Lie­tu­vos kon­sti­tu­ci­nė san­da­ra, ir jos dės­niai. Be vi­so ki­to, De­kla­ra­ci­jo­je skelb­ta: „Lie­tu­vos vals­ty­bės at­sta­ty­mas, li­gi Sei­mo bus pri­im­ta ir pa­skelb­ta žmo­gaus lais­vės ir de­mo­kra­tijos sie­ki­mus ati­tin­kan­ti vals­ty­bės Kon­sti­tu­ci­ja, vyk­do­mas pa­gal šio­je De­kla­ra­ci­jo­je pa­skelb­tus nuo­sta­tus ir 1922 me­tų Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­jos dva­sią.“

Rei­kė­tų pla­čiau to­kio­mis pro­go­mis pri­si­min­ti ir lie­tu­vių emig­ra­ci­jo­je vy­ku­sius kul­tū­ri­nius, po­li­ti­nius de­ba­tus dėl bū­si­mo­sios Kon­sti­tu­ci­jos. Vy­ra­vo 1922 me­tų Kon­sti­tu­ci­jos dva­sia, ta­čiau 1938 me­tų Kon­sti­tu­ci­ja vi­sa­dos bu­vo pri­si­me­na­ma kaip tą­sa vals­ty­bin­gu­mo, ku­riam nie­ka­da ne­ga­lės bū­ti ir ne­bus pa­bai­gos.

Baig­da­mas sa­vo ši­tą kal­bą no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad mi­nint 1922 m. rug­pjū­čio 1 d. Lie­tu­vos vals­ty­bės Kon­sti­tu­ci­jos 100-me­tį ir 1992 m. spa­lio 25 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 30-me­tį rei­kė­tų pa­sa­ky­ti ir tai, kad Eu­ro­pos ir ki­tų pa­sau­lio ša­lių kon­sti­tu­ci­nė­je rai­do­je kon­sti­tu­ci­jos iš es­mės bu­vo ir yra ne tik ašt­rių po­li­ti­nių, ide­o­lo­gi­nių ko­vų re­zul­ta­tas, bet ir by­lo­ja apie vie­nu me­tu pa­siek­tą san­tar­vę, kom­pro­mi­sus, ku­rie ir nu­lė­mė jų gim­tį. Tuo, kad Kon­sti­tu­ci­jai bu­vo pri­tar­ta, tar­tum skel­bia­ma, kad pa­siek­ta tai­ka, ne­be­bus at­gai­vi­na­mos iki tol vy­ku­sios po­li­ti­nės ko­vos, aist­ros, lieps­no­ju­sios ta­da, kai bu­vo sie­kia­ma lais­vės, de­mo­kra­tijos, tei­sin­gu­mo. De­ja, po­li­ti­nė tik­ro­vė vi­sa­da yra įvai­res­nė ir su­dė­tin­ges­nė.

Kon­sti­tu­ci­ja sa­vai­me nė­ra vi­sa­ga­lė. Nors ji yra vi­sa­a­pi­man­ti vi­suo­me­nės ir vals­ty­bės rai­dos pro­gra­ma ir at­ei­ties pro­jek­tas, ta­čiau ją įgy­ven­di­na žmo­nės, mes vi­si, tai yra po­li­ti­kai, jų or­ga­ni­za­ci­jos, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos ir ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos. Šios veik­los iš­min­tin­gu­mas ir to­lia­re­giš­ku­mas iš es­mės ir lems Kon­sti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tų idė­jų tva­ru­mą. Ačiū už dė­me­sį. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju ger­bia­mam Juo­zui Ži­liui. Da­bar no­rė­čiau pa­kvies­ti žo­dį tar­ti bu­vu­sį Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ją, vie­ną iš 1992 me­tų Kon­sti­tu­ci­jos ren­gė­jų pro­fe­so­rių dak­ta­rą Egi­di­jų Ja­ra­šiū­ną. (Plo­ji­mai)

 

Bu­vu­sio Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jo, vie­no iš 1992 metų Kon­sti­tu­ci­jos ren­gė­jų profeso­riaus dak­ta­ro Egi­di­jaus Ja­ra­šiū­no pra­ne­ši­mas „Tau­ta kaip 1992 me­tų Konstitucijos kūrėja“

 

E. JARAŠIŪNAS. Di­džiai ger­bia­ma Tau­tos at­sto­vy­be, gar­būs sve­čiai, leis­ki­te tar­ti ke­le­tą žo­džių apie mū­sų dvi kon­sti­tu­ci­jas – 1922 ir 1992 me­tų, ku­rių gar­bin­gus ju­bi­lie­jus mes mi­ni­me. Šios dvi kon­sti­tu­ci­jos – to pa­ties kon­sti­tu­ci­nio pro­ce­so skir­tin­gos pa­ko­pos. Vie­na ver­tus, jos yra glo­ba­laus lie­tu­viš­ko kon­sti­tu­cio­na­liz­mo įtvir­ti­ni­mo pro­ce­so raiš­kos pa­vyz­džiai, ki­ta ver­tus, sa­vo lai­ko, sa­vo idė­jų, po­žiū­rio į Kon­sti­tu­ci­ją re­zul­ta­tas.

Es­mi­nis da­ly­kas yra vie­nas – Kon­sti­tu­ci­ja su­po­nuo­ja Tau­tos stei­gia­mą­ją val­džią, tai yra Tau­ta pa­ti sau su­ku­ria Kon­sti­tu­ci­ją nu­sta­ty­da­ma val­džios or­ga­ni­za­ci­ją taip, kad ją ap­ri­bo­tų ir kar­tu už­tik­rin­tų as­mens ir vals­ty­bės san­ty­kių pa­grin­dus. Tai yra es­mių es­mė. Kon­sti­tu­ci­ja yra tam tik­ra ri­ba – iki kon­sti­tu­ci­nio bū­vio, tuo eta­pu, kai ku­ria­ma Kon­sti­tu­ci­ja, vei­kia Tau­ta kaip stei­gia­mo­sios val­džios sub­jek­tas. Tai yra ki­toks vei­ki­mas nei pa­pras­tas įsta­ty­mų lei­di­mas ar tei­sė­kū­ra. At­si­ra­dus Kon­sti­tu­ci­jai, gy­ve­ni­mas pra­de­da vyk­ti pa­gal Kon­sti­tu­ci­jo­je nu­sta­ty­tas tai­syk­les: vi­sa val­džia yra įsteig­to­ji val­džia, įsteig­to­ji val­džia vei­kia tik­tai jai nu­sta­ty­to­se ri­bo­se. Tais at­ve­jais, kai yra tos ri­bos per­žen­gia­mos, tai nė­ra val­džios vei­ki­mas. Kon­sti­tu­ci­nės kon­tro­lės ins­ti­tu­to at­si­ra­di­mas ir nu­lem­tas idė­jos, kad, jei­gu yra nu­sta­ty­tos ri­bos, tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tas bū­das, kaip už­tik­rin­ti ši­tų ri­bų lai­ky­mą­si.

Kon­sti­tu­ci­jos kū­rė­jas – Tau­ta. Aiš­ku, lai­kui bė­gant Tau­tos da­ly­va­vi­mą Kon­sti­tu­ci­jos kū­ri­mo pro­ce­se, tai yra pa­ren­gi­mas ir pri­ėmi­mas… Pir­mo­sioms kon­sti­tu­ci­joms už­te­ko to ir iki XX amžiaus vi­du­rio bu­vo taip, kad Tau­ta iš­ren­ka sa­vo at­sto­vus, at­sto­vai pa­ra­šo Kon­sti­tu­ci­ją. Čia kaip 1922 me­tų Kon­sti­tu­ci­jo­je, kad var­dan Die­vo Vi­sa­ga­lio Lie­tu­vos Tau­ta per sa­vo įga­lio­tus at­sto­vus, su­si­rin­ku­sius į Stei­gia­mą­jį Sei­mą, pri­ima šią Kon­sti­tu­ci­ją. Ki­taip sa­kant, bu­vo su­kur­ta te­ori­nė kon­struk­ci­ja, kad at­sto­vai veiks įgy­ven­din­da­mi Tau­tos va­lią. Vė­liau ši­ta kon­s­truk­ci­ja bu­vo pa­pil­dy­ta dar vie­nu ele­men­tu, tai yra Tau­ta pa­tik­ri­na at­sto­vų pa­da­ry­tą dar­bą. Tai yra re­fe­ren­du­mas, bal­sa­vi­mas ar ki­toks bū­das pri­tar­ti Kon­sti­tu­ci­jai.

Tai 1992 me­tų Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­jos pre­am­bu­lė pra­de­da­ma, kad lie­tu­vių Tau­ta, prieš dau­ge­lį am­žių su­kū­ru­si Lie­tu­vos vals­ty­bę, at­gi­mu­sios Lie­tu­vos vals­ty­bės pi­lie­čių va­lia pri­ima ir skel­bia šią Kon­sti­tu­ci­ją. Ki­taip sa­kant, Tau­ta, kaip sub­jek­tas, tie­sio­giai įsi­ki­ša.

Mū­sų pri­im­ta Kon­sti­tu­ci­ja pri­klau­so bū­tent tai kon­sti­tu­ci­jų pri­ėmi­mo ban­gai, kur prak­tika ir te­ori­ja dar pa­kė­lė kar­te­lę už­tik­rin­ti, kad Kon­sti­tu­ci­ja kuo la­biau au­ten­tiš­kai iš­reikš­tų ben­drą Tau­tos va­lią. Pri­pa­žin­ta, kad tu­ri bū­ti už­tik­rin­tos veiks­min­gos ga­li­my­bės pi­lie­čiams įvai­rio­mis for­mo­mis, tai yra tie­sio­giai per Tau­tos at­sto­vy­bę, ir įvai­rio­mis vi­suo­me­ni­nio vei­ki­mo for­mo­mis, tai yra ini­cia­ty­vo­mis, svars­ty­mais, vie­šo­mis dis­ku­si­jo­mis, da­ly­vau­ti vi­so­se Kon­s­ti­tu­ci­jos pri­ėmi­mo sta­di­jo­se nuo pat jos pra­džios. Da­bar­ti­nės Kon­sti­tu­ci­jos lai­ko­ma, kad tai yra tas mi­ni­ma­lus stan­dar­tas, ki­taip sa­kant, tai, kas jau ki­ta­dos bu­vo mak­si­ma­lus stan­dar­tas, da­bar tai yra mi­ni­ma­lus stan­dar­tas. Tai yra kon­sen­su­a­liz­mo ju­dė­ji­mas, te­ori­nių sche­mų už­pil­dy­mas.

Jei­gu mes pa­žiū­rė­tu­me bū­tent to­kiu po­žiū­riu į 1992 me­tų Kon­sti­tu­ci­jos ren­gi­mą, ma­ty­tu­me, kad au­ten­tiš­kos Tau­tos va­lios iš­raiš­kai, taip jau iš­ėjo, ne­pai­sant vi­sų ši­tų ba­ta­li­jų… Ma­ny­čiau, kad mes la­bai esa­me prie to aukš­to stan­dar­to.

Ko­dėl? Kon­sti­tu­ci­jos ren­gi­mą ga­li­me su­skirs­ty­ti į ke­le­tą eta­pų. Pir­miau­sia rei­kė­tų kal­bė­ti, ma­tyt, apie… Tie­sa, čia, aiš­ku, yra dis­ku­tuo­ti­ni da­ly­kai, ka­da pra­si­dė­jo šis kū­ri­mas, rin­ki­mai į Aukš­čiau­si­ą­ją Ta­ry­bą, jei­gu pri­si­me­na­te, dar bu­vo iki Ne­pri­klau­so­my­bės, ta­čiau bu­vo ei­na­ma su šū­kiu „Ne­pri­klau­so­my­bė, de­mo­kra­tija, žmo­gaus tei­sės!“, tu­rint ome­ny, kad vals­ty­bės at­kū­ri­mo dar­bas su­po­na­vo ir tam tik­rą kon­sti­tu­ci­nio re­gu­lia­vi­mo su­kū­ri­mą.

Jei­gu jau for­ma­liai žiū­rė­tu­me, ma­tyt, fik­suo­tas Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos pre­zi­diu­mo nu­ta­ri­mas su­da­ry­ti Kon­sti­tu­ci­jos met­me­nų pa­ren­gi­mo ko­mi­si­ją, ji fak­tiš­kai dau­giau kaip per me­tus pa­ren­gė ši­tuos met­me­nis. Ki­taip sa­kant, ma­to­me, Aukš­čiau­sio­jo­je Ta­ry­bo­je, Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos pre­zi­diu­me vei­kia iš eks­per­tų ir ger­bia­mų spe­cia­lis­tų su­da­ry­ta met­me­nų ko­mi­si­ja, bet per tą lai­ką 1991 m. va­sa­rio 9 d. vy­ko ple­bis­ci­tas, ku­ria­me Tau­ta pa­si­sa­kė dėl Kon­sti­tu­ci­jos 1 straips­nio. Spren­džiant vals­ty­bės įtvir­ti­ni­mo už­da­vi­nius, kar­tu bu­vo iš­spręs­tas ir kon­sti­tu­ci­nio re­gu­lia­vi­mo kryp­ties klau­si­mas. Tau­tos pa­si­sa­kymas, kad Lie­tu­vos vals­ty­bė yra ne­pri­klau­so­ma de­mo­kra­tinė Res­pub­li­ka, ta­po pa­ma­ti­ne kon­sti­tu­ci­ne nor­ma ir prin­ci­pu. Ki­taip sa­kant, mes tu­ri­me vi­sus ele­men­tus: ir re­fe­ren­du­mą tu­ri­me, ir dar pri­im­tą Kon­sti­tu­ci­nį įsta­ty­mą Aukš­čiau­sio­jo­je Ta­ry­bo­je. Tai tik­rai pra­džia la­bai ne­blo­ga.

Ki­tą eta­pą aš pa­va­din­čiau kon­sti­tu­ci­nių vi­zi­jų kon­fron­ta­ci­jos eta­pu. Jei­gu pri­si­min­tu­me lai­ko­tar­pį po pu­čo, Lie­tu­vos pri­pa­ži­ni­mas, pra­si­dė­ju­sios di­džiu­lės eko­no­mi­nės, so­cia­li­nės re­for­mos, po­ky­čiai ve­dė į tai, kad bū­tų su­telk­ta vi­suo­me­nė. Tas su­tel­ki­mas bu­vo rei­ka­lin­gas Lie­tu­vos So­vie­tų Są­jun­gos prieš­prie­šos są­ly­goms. Ta­po su­si­skal­džiu­si vi­suo­me­nė. Su­si­skal­džiu­si vi­suo­me­nė tai yra dau­ge­lio in­te­re­sų, dau­ge­lio po­žiū­rių vi­suo­me­nė. Šiuo lai­ko­tar­piu tai at­si­spin­dė­jo ir ku­riant kon­sti­tu­ci­jas. Vie­na ver­tus, jei­gu pa­žiū­rė­si­me į is­to­ri­ją, mes ma­to­me, kad tai yra dis­ku­si­ja, ko­kiu ke­liu mes ei­na­me kur­da­mi veiks­min­gą vi­suo­me­nę. Są­jū­džio pa­siū­ly­mas ei­ti prie Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to ins­ti­tu­to at­kū­ri­mo, nes Aukš­čiau­sio­ji Ta­ry­ba ne­pri­ta­rė dėl re­fe­ren­du­mo.

Ša­lia vy­ko ki­tas pro­ce­sas – Aukš­čiau­sio­jo­je Ta­ry­bo­je bu­vo su­da­ry­ta Kon­sti­tu­ci­jos ren­gi­mo gru­pė ir bu­vo ren­gia­mas Kon­sti­tu­ci­jos pro­jek­tas. Ne­kal­bu apie to lai­ko­tar­pio su­si­prie­ši­ni­mą, ba­ta­li­jas, ka­rus ir pa­na­šiai. Mes kal­ba­me, kad kon­sti­tu­ci­niam pro­ce­sui svar­biau­sias da­ly­kas yra iš­si­aiš­kin­ti au­ten­tiš­ką va­lią. O kur ta au­ten­tiš­ka va­lia iš­ryš­kė­ja? Dis­ku­si­jo­se, gin­čuo­se. Pir­mas gin­čas bu­vo, ko­kiu ke­liu ei­ti, ar mes at­ku­ria­me Pre­zi­den­to ins­ti­tu­ci­ją čia ir ne­del­s­da­mi. Įvyks­ta re­fe­ren­du­mas. Re­fe­ren­du­mas su­si­jęs su kam­pa­ni­ja, su aiš­ki­ni­mu. Nors pri­ta­rė dau­gu­ma da­ly­vau­jan­čių­jų, bet ka­dan­gi dar tik 40 % vi­sų rin­kė­jų, spren­di­mas ne­pri­ima­mas. Ta­čiau tai ro­do aiš­kų vi­suo­me­nės nu­si­sta­ty­mą. 40 % žmo­nių, taip sa­kant, rin­kė­jų, yra daug.

Ki­ta ver­tus, pro­ce­sai vyks­ta Aukš­čiau­sio­jo­je Ta­ry­bo­je. Vie­toj vie­no at­si­ran­da du pro­jek­tai. Vėl­gi mes ma­to­me dis­ku­si­ją. Ar­gu­men­tai, ko­kiu ke­liu mes kur­si­me ši­tą vals­ty­bės val­džios kon­struk­ci­ją. Ne­žiū­rint į šį su­si­prie­ši­ni­mą, su­si­da­rė tik­rai ga­na kom­pli­kuo­ta si­tu­a­ci­ja. Per­ėji­mas prie kom­pro­mi­sų eta­po yra ban­dy­mas su­ves­ti tai, kas Kon­sti­tu­ci­ją da­ro vi­sų Kon­sti­tu­ci­ja. Aš ma­nau, kad tai yra di­džiau­sias Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos kaip ins­ti­tu­ci­jos bran­dos pa­tvir­ti­ni­mas, kad po gin­čų, ne­su­ta­ri­mų, kon­fron­ta­ci­jos eta­pų mes per­ėjo­me į ben­dro pro­jek­to ren­gi­mo eta­pą. Pa­si­kei­tė prin­ci­pas. Tai yra ne dau­gu­mos prin­ci­pas, o svars­ty­mų ir kom­pro­mi­sų ra­di­mo ke­lias, nes įgy­ven­di­na­ma stei­gia­mo­ji val­džia. Čia pa­pras­tos ar for­ma­lios kva­li­fi­kuo­tos dau­gu­mos ne­už­ten­ka. Ku­riant Kon­sti­tu­ci­ją ne­ga­li bū­ti lai­mė­to­jo ir pra­lai­mė­to­jo. To­kia Kon­sti­tu­ci­ja yra blo­ga Kon­sti­tu­ci­ja. Aukš­čiau­sio­jo­je Ta­ry­bo­je pa­siek­tas su­ta­ri­mas, po­li­ti­nės jė­gos su­si­ta­rė. Jei­gu pri­si­min­si­me, dar ša­lia re­fe­ren­du­mas dėl So­vie­tų Są­jun­gos ka­riuo­me­nės iš­ve­di­mo ir ža­los. Pri­im­tas ak­tas dėl ne­si­jun­gi­mo į po­stso­vie­ti­nes Ry­tų są­jun­gas. Tai vėl­gi tam tik­ros ga­ran­ti­jos. Spren­di­mas pri­im­tas 1992 m. spa­lio 13 d., Aukš­čiau­sio­ji Ta­ry­ba su­si­ta­ria ir pa­tei­kia pro­jek­tą Tau­tai bal­suo­ti. Ka­dan­gi bu­vo su­tar­ta dėl iš­anks­ti­nių rin­ki­mų, rin­ki­mai bu­vo nu­ma­ty­ti 25 die­ną, at­ro­dy­tų, kad po­ra sa­vai­čių yra la­bai men­kas lai­ko­tar­pis Tau­tai ap­si­spręs­ti. Ta­čiau no­riu pa­sa­ky­ti, kad Tau­ta, ta bu­vu­si pi­lie­ti­nė ben­druo­me­nė 1992 me­tais – tai fak­tiš­kai su­per­po­li­ti­zuo­ta ben­druo­me­nė nuo Są­jū­džio at­si­ra­di­mo, nuo 1988 me­tų. Ket­ve­ri me­tai la­bai ak­ty­vaus po­li­ti­nio gy­ve­ni­mo. Re­zul­ta­tas – Tau­ta šį su­si­ta­ri­mą ap­ro­buo­ja. Tai­gi mes tu­ri­me ben­drą vi­sų Kon­sti­tu­ci­ją. Ačiū Die­vui, vi­sos po­li­ti­nės par­ti­jos ga­li pa­sa­ky­ti, kad tai yra ir mū­sų Kon­sti­tu­ci­ja. 30 me­tų ši­tos Kon­sti­tu­ci­jos pa­tir­tis pa­tvir­ti­na, kad tai yra dir­ban­ti, gy­vy­bin­ga Kon­sti­tu­ci­ja – Kon­sti­tu­ci­ja, tu­rin­ti per­spek­ty­vą. La­bai ačiū už dė­me­sį. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju ger­bia­mam Egi­di­jui Ja­ra­šiū­nui. Žo­dį kvie­čiu tar­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kę pro­fe­so­rę dak­ta­rę Da­nu­tę Jo­čie­nę. (Plo­ji­mai)

 

Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kės pro­fe­so­rės dak­ta­rės Da­nu­tės Jo­čie­nės pra­ne­ši­mas „Kon­sti­tu­ci­jos sta­bi­lu­mas: kon­sti­tu­ci­nė ver­ty­bė ar kliū­tis vals­ty­bės rai­dai“

 

D. JOČIENĖ. Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, po­nai ir po­nios. Vi­sų pir­ma vi­sus nuo­šir­džiai svei­ki­nu su mū­sų Kon­sti­tu­ci­jos 30-me­čiu. Mū­sų Kon­sti­tu­ci­ja yra gy­vy­bin­ga ir tva­ri, nors ji yra ne to­kios to­li­mos pra­ei­ties Tau­tos spren­di­mas, kar­tu ji yra ir mū­sų vals­ty­bės at­ei­ties kū­rė­ja, aš ti­kiu, kad to­kia kū­rė­ja ji vi­sa­da ir iš­liks.

1992 me­tų Kon­sti­tu­ci­ją mes ger­bia­me ir ver­ti­na­me dėl jos veiks­min­gos su­kur­tos kon­sti­tu­ci­nės sis­te­mos, sta­bi­lios kon­sti­tu­ci­nės de­mo­kra­tijos, įtvir­tin­tos tei­si­nės vals­ty­bės, jo­je už­tik­ri­na­mų tei­sių ir lais­vių bei jos brė­žia­mų gai­rių vi­sai tei­sės sis­te­mai. Kon­sti­tu­ci­ja yra tvir­tas pa­grin­das to­les­nei mū­sų vi­suo­me­nės ir vals­ty­bės pa­žan­giai rai­dai.

Šio pra­ne­ši­mo te­ma – Kon­sti­tu­ci­jos sta­bi­lu­mas: kon­sti­tu­ci­nė ver­ty­bė ar stab­dis vals­ty­bės vys­ty­mui­si, kaip jūs pa­tys pui­kiai su­pran­ta­te, yra ga­na in­tri­guo­jan­ti, ta­čiau, ma­nau, at­sa­ky­mas į šį klau­si­mą yra ga­na pa­pras­tas ir ši­tas at­sa­ky­mas jau yra pa­teik­tas Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo prak­ti­ko­je. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas yra kon­sti­tu­ci­nės jus­ti­ci­jos ins­ti­tu­ci­ja, vyk­dan­ti ofi­cia­lią tei­s­mi­nę kon­tro­lę, ir jos iš­im­ti­niai įga­lio­ji­mai ofi­cia­liai aiš­kin­ti Kon­sti­tu­ci­ją bei pa­teik­ti ofi­cia­lią Kon­sti­tu­ci­jos nuo­sta­tų sam­pra­tą ky­la iš pa­čios Kon­sti­tu­ci­jos, kaip yra aiš­kiai pa­brėž­ta Teis­mo prak­ti­ko­je.

Tai­gi, Kon­sti­tu­ci­jos sta­bi­lu­mas – vie­na svar­biau­sių kon­sti­tu­ci­nių ver­ty­bių, ku­rią tu­ri už­tik­rin­ti Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas. Jis ne kar­tą kon­sta­ta­vo, kad Kon­sti­tu­ci­ja, kaip aukš­čiau­sio­ji tei­sė, tu­ri bū­ti sta­bi­lus ak­tas. Kon­sti­tu­ci­ja ne­tu­ri bū­ti kei­čia­ma, jei­gu tai nė­ra tei­siš­kai bū­ti­na. Vie­na iš są­ly­gų, už­tik­ri­nan­čių Kon­sti­tu­ci­jos, kaip tei­si­nės re­a­ly­bės, sta­bi­lu­mą, yra jos teks­to sta­bi­lu­mas. Kon­sti­tu­ci­ja ne­tu­ri bū­ti kei­čia­ma, jei­gu tai nė­ra tei­siš­kai bū­ti­na.

For­muo­da­mas ofi­cia­li­ą­ją kon­sti­tu­ci­nę dok­tri­ną Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas to­liau ją aiš­ki­na ir plė­to­ja jos nuo­sta­tas taip pat ko­re­guo­da­mas. Kaip ne kar­tą yra pa­brė­žęs šis Teis­mas, nuo Kon­s­ti­tu­ci­nio Teis­mo su­for­muo­tų pre­ce­den­tų ga­li bū­ti nu­kryps­ta­ma ir nau­ji pre­ce­den­tai ga­li bū­ti ku­ria­mi tik tais at­ve­jais, kai tai pa­gal Kon­sti­tu­ci­ją yra ne­iš­ven­gia­mai ir ob­jek­ty­viai bū­ti­na, kon­sti­tu­ciš­kai pa­tei­si­na­ma. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas 2006 m. ko­vo 28 d. nu­ta­ri­me pa­žy­mė­jo, kad ofi­cia­lio­sios kon­sti­tu­ci­nės dok­tri­nos to­les­nis aiš­ki­ni­mas ir plė­to­ji­mas nau­jo­se by­lo­se lei­džia at­skleis­ti gi­lu­mi­nį Kon­sti­tu­ci­jos po­ten­cia­lą, ne­kei­čiant jos teks­to, ir šiuo at­žvil­giu pri­tai­ky­ti Kon­sti­tu­ci­ją prie so­cia­li­nio gy­ve­ni­mo po­ky­čių, nuo­lat kin­tan­čių mū­sų vi­suo­me­nės ir vals­ty­bės gy­ve­ni­mo są­ly­gų, už­tik­rin­ti Kon­sti­tu­ci­jos, kaip vi­suo­me­nės ir vals­ty­bės gy­ve­ni­mo tei­si­nio pa­grin­do, gy­vy­bin­gu­mą. Jei to­kia in­ter­ven­ci­ja nė­ra tei­siš­kai bū­ti­na… Ši­taip yra pri­si­de­da­ma prie Kon­sti­tu­ci­jos teks­to, kar­tu ir kon­sti­tu­ci­nės san­tvar­kos, sta­bi­lu­mo už­tik­ri­ni­mo ir tai su­da­ro prie­lai­das tą kon­sti­tu­ci­nę san­tvar­ką gin­ti. Šia Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo 2006 m. ko­vo 28 d. nu­ta­ri­me su­for­muo­ta dok­tri­na dėl Kon­sti­tu­ci­jos, kaip itin sta­bi­laus tei­sės ak­to, pa­si­rem­ta ir ki­tuo­se Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­muo­se, pa­vyz­džiui, 2014 m. lie­pos 11 d. nu­ta­ri­me dėl Kon­sti­tu­ci­jos 125 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo.

Kar­tu pa­žy­mė­ti­na ir tai, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, kas yra jums itin svar­bu, sė­dint ši­to­je sa­lė­je, nes tai yra jū­sų at­sa­ko­my­bė, jū­sų kom­pe­ten­ci­ja, kad nei Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nau­jo pir­mi­nin­ko pa­sky­ri­mas, nei Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jų su­dė­ties pa­kei­ti­mas ne­ga­li bū­ti pa­g­rin­das ko­re­guo­ti, tai yra ki­taip aiš­kin­ti, jau nu­si­sto­vė­ju­sią ofi­cia­li­ą­ją kon­sti­tu­ci­nę dok­tri­ną ar ne­sant kon­sti­tu­ciš­kai pa­tei­si­na­mo ob­jek­ty­vaus pa­grin­do nu­kryp­ti nuo Teis­mo su­for­muo­tų pre­ce­den­tų. Tai­gi jei­gu jums kan­di­da­tai į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo na­rius sa­kys, kad mes pa­kei­si­me dok­tri­ną, tai pa­gal Kon­sti­tu­ci­ją iš tik­rų­jų tai ga­li­ma pa­da­ry­ti, bet tai tik­rai nė­ra la­bai pa­pras­ta.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Kon­sti­tu­ci­jos sta­bi­lu­mas yra di­de­lė kon­sti­tu­ci­nė ver­ty­bė, to­dėl at­sa­ky­da­ma į ma­no pra­ne­ši­mo iš­kel­tą klau­si­mą pa­brė­žiu, kad in­ter­ven­ci­ja į Kon­sti­tu­ci­jos teks­tą tu­ri bū­ti da­ro­ma tik la­bai re­tais iš­im­ti­niais at­ve­jais, kai tai yra ne­iš­ven­gia­mai bū­ti­na kon­s­titu­ci­nių ver­ty­bių ap­sau­gai. Pa­vyz­džiui, tai ga­li bū­ti da­ro­ma, kai bū­ti­na plės­ti Kon­sti­tu­ci­jo­je ga­ran­tuo­ja­mų žmo­gaus tei­sių ap­sau­gą ir to ne­ga­li­ma pa­da­ry­ti rein­ter­pre­tuo­jant ofi­cia­li­ą­ją dok­tri­ną ar kai rei­kia pri­tai­ky­ti mū­sų Kon­sti­tu­ci­ją prie itin pa­si­kei­tu­sių vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mo są­ly­gų, moks­lo ir tech­ni­kos pa­žan­gos ar mū­sų šiuo­lai­ki­nėms vi­suo­me­nėms ten­kan­čių iš­šū­kių, to­kių kaip kli­ma­to kai­ta, ka­ri­nės ag­re­si­jos prieš vals­ty­bes at­ve­jai ar net­gi pa­sau­li­nė pan­de­mi­ja.

Su Kon­sti­tu­ci­jos sta­bi­lu­mu kaip kon­sti­tu­ci­nė ver­ty­bė taip pat yra su­si­ju­si itin svar­bi ofi­cia­lio­ji kon­sti­tu­ci­nė dok­tri­na, skir­ta vals­ty­bės pa­ma­ti­nių ver­ty­bių ap­sau­gai. Tai vi­sų pir­ma yra Kon­sti­tu­ci­jos kei­ti­mo ap­ri­bo­ji­mų dok­tri­na, ku­ri svar­bi ir dėl to, kad ji reikš­min­gai pri­si­dė­jo prie kon­sti­tu­ci­nės jus­ti­ci­jos by­lo­se plė­to­tų Lie­tu­vos kon­sti­tu­ci­nės san­tvar­kos pa­grin­dų ir ypač Kon­sti­tu­ci­jos 1 straips­nio nuo­sta­tos, kad „Lie­tu­vos vals­ty­bė yra ne­pri­klau­so­ma de­mo­kra­tinė Res­pub­li­ka“, ku­ri yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kon­sti­tu­ci­nė nor­ma ir pa­ma­ti­nis mū­sų vals­ty­bės prin­ci­pas, tu­ri­nio at­sklei­di­mo.

Aiš­kin­da­mas Kon­sti­tu­ci­jos 1 straips­nio nuo­sta­tą, Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas yra kon­sta­ta­vęs, kad ja­me įtvir­tin­ti pa­ma­ti­niai Lie­tu­vos vals­ty­bės prin­ci­pai: Lie­tu­vos vals­ty­bė yra sa­va­ran­kiš­ka, ne­pri­klau­so­ma vals­ty­bė, Lie­tu­vos vals­ty­bės val­dy­mo for­ma yra res­pub­li­ka, vals­ty­bės val­džia tu­ri bū­ti or­ga­ni­zuo­ta de­mo­kra­tiškai, ša­ly­je tu­ri bū­ti de­mo­kra­tinis re­ži­mas.

Pa­gal ma­no mi­nė­tus Kon­sti­tu­ci­jos kei­ti­mo ap­ri­bo­ji­mus ne­ga­li bū­ti da­ro­mos jo­kios Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sos, ku­rios pa­neig­tų ma­no mi­nė­tas pa­ma­ti­nes Lie­tu­vos vals­ty­bės ver­ty­bes, tai yra Ne­pri­klau­so­my­bę, de­mo­kra­tiją ir pri­gim­ti­nį žmo­gaus tei­sių ir lais­vių po­bū­dį. To­kių ver­ty­bių pa­nei­gi­mas reikš­tų pa­čios Kon­sti­tu­ci­jos pa­nei­gi­mą.

An­tra, pa­gal ofi­cia­li­ą­ją dok­tri­ną ne­ga­li bū­ti da­ro­mos kon­sti­tu­ci­nės pa­tai­sos, ku­rių sie­kis bū­tų pa­neig­ti Lie­tu­vos vals­ty­bės pa­si­rink­tą ge­o­po­li­ti­nę ir tran­seu­ro­pi­nę in­teg­ra­ci­ją, reiš­kian­čią Lie­tu­vos na­rys­tę Eu­ro­pos Są­jun­go­je ir NATO.

Tai­gi bet ko­kios pa­tai­sos, ku­rio­mis sie­kia­ma pa­neig­ti Lie­tu­vos pri­si­im­tus tarp­tau­ti­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus ir Lie­tu­vos pa­si­rink­tą ge­o­po­li­ti­nę ir trans­at­lan­ti­nę in­teg­ra­ci­ją, ku­ri yra pri­pa­žin­ta Teis­mo kon­sti­tu­ci­ne ver­ty­be, ne­ga­li bū­ti iš es­mės da­ro­mos. Kon­sti­tu­ci­jos kei­ti­mo ap­ri­bo­ji­mų dok­tri­na ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ofi­cia­lio­jo­je kon­sti­tu­ci­nė­je dok­tri­no­je iš­vys­ty­ti kon­s­ti­tu­ci­niai tarp­tau­ti­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų ger­bi­mo, ge­o­po­li­ti­nės orien­ta­ci­jos prin­ci­pai aiš­kiai ro­do, kad Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, at­si­žvel­gęs į įvai­rius vi­suo­me­nės ir vals­ty­bės gy­ve­ni­mą le­mian­čius veiks­mus, yra pa­jė­gus pri­tai­ky­ti Kon­sti­tu­ci­jos teks­tą įvy­ku­siems pa­si­kei­ti­mams.

Pa­teik­siu dar vie­ną pa­vyz­dį iš žmo­gaus tei­sių ap­sau­gos. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas sa­vo ofi­cia­lio­jo­je kon­sti­tu­ci­nė­je dok­tri­no­je itin pla­čiai trak­tuo­ja kon­sti­tu­ci­nių žmo­gaus tei­sių ir lais­vių ap­sau­gą. Vie­nas iš to­kių pa­vyz­džių – 2017 m. gruo­džio 19 d. iš­va­da vie­no­je iš mū­sų ap­kal­tos by­lų. Jo­je Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pa­brė­žė, kad as­muo ne­ga­li bū­ti dis­kri­mi­nuo­ja­mas dėl ly­ties ir sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo. Sek­su­a­li­nis prie­ka­bia­vi­mas nė­ra nu­ma­ty­tas Kon­sti­tu­ci­jos 29 strai­ps­ny­je kaip drau­džia­mas dis­kri­mi­na­vi­mo pa­grin­das, ta­čiau at­si­žvel­giant į žmo­gaus oru­mo ap­sau­gą toks pa­grin­das bu­vo iš­vys­ty­tas ofi­cia­lio­jo­je kon­sti­tu­ci­nė­je dok­tri­no­je.

Ki­tas pa­vyz­dys taip pat ga­lė­tų bū­ti, tai yra įsi­pa­rei­go­ji­mai, ku­rie ky­la Lie­tu­vai iš Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės bei Eu­ro­pos Tei­sin­gu­mo Teis­mo ju­ris­prudencijos. Tiek Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sė, tiek Eu­ro­pos Są­jun­gos Tei­sin­gu­mo Teis­mo ju­ris­prudencija taip pat tam tik­rais at­ve­jais ga­li bū­ti lai­ko­mos pa­grin­du ir in­ter­pre­tuo­ti mū­sų ofi­cia­li­ą­ją dok­tri­ną.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, tai­gi, kaip ma­ty­ti iš ma­no pa­teik­tų pa­vyz­džių, Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui kon­sti­tu­ci­nės jus­ti­ci­jos by­lo­se for­muo­jant vis nau­jas ofi­cia­lio­sios dok­tri­nos nuo­sta­tas yra at­sklei­džia­ma Kon­sti­tu­ci­jo­je, aukš­čiau­sio­sios tei­sės ak­te, įtvir­tin­to tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo įvai­ro­vė ir pil­nat­vė. Taip su­de­ri­na­mas kon­sti­tu­ci­ne ver­ty­be esan­tis Kon­sti­tu­ci­jos teks­to sta­bi­lu­mas ir su jos gy­vy­bin­gu­mu ir ofi­cia­lio­sios dok­tri­nos plė­to­ji­mu su­si­ju­si ki­ta idė­ja, tai yra gy­vo­sios Kon­sti­tu­ci­jos idė­ja.

Kon­sti­tu­ci­jos sta­bi­lu­mas, bū­da­mas di­de­le kon­sti­tu­ci­ne ver­ty­be, ku­rią kar­tu su Kon­sti­tu­ci­jos gy­vy­bin­gu­mu už­tik­ri­na Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, nė­ra ir jo­kiu bū­du ne­ga­li bū­ti stab­džiu mū­sų vals­ty­bės pa­žan­giam vys­ty­mui­si. Prie­šin­gai, Kon­sti­tu­ci­jos sta­bi­lu­mas – vie­na iš prie­lai­dų už­tik­rin­ti vals­ty­bės tęs­ti­nu­mą, jos pa­ma­ti­nių ver­ty­bių ap­sau­gą, pa­gar­bą kon­sti­tu­ci­nei san­tvar­kai ir tei­sei, už­tik­rin­ti žmo­gaus tei­ses bei Kon­sti­tu­ci­jo­je de­kla­ruo­tus Lie­tu­vos Tau­tos sie­kius gy­ven­ti dar­nio­je tei­si­nė­je vals­ty­bė­je. Ačiū jums už dė­me­sį. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kei. Ger­bia­mie­ji mi­nė­ji­mo da­ly­viai, sve­čiai, Eks­ce­len­ci­jos, mi­nė­ji­mą, skir­tą Lie­tu­vos Vals­ty­bės Kon­sti­tu­ci­jai 100-me­čiui ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 30-me­čiui, bai­gia­me. (Plo­ji­mai)

Ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­čiu pa­ma­žu grįž­ti į sa­vo vie­tas. Tę­si­me po­sė­dį. Kvie­čiu re­gist­ruo­tis.

Už­si­re­gist­ra­vo 101 Sei­mo na­rys.

 

10.49 val.

Seimo se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2022 m. spa­lio 27 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių darbotvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mas – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Ar tu­ri­te pa­siū­ly­mų dėl dar­bo­tvar­kės? A. Bag­do­nas.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, už su­teik­tą žo­dį. Li­be­ra­lų frak­ci­jos var­du aš pra­šy­čiau įtrauk­ti į šios die­nos dar­bo­tvarkę įsta­ty­mo Nr. IX-751 62 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-516. Šis įsta­ty­mo pro­jek­tas kal­ba apie tai, kad įmo­nės, įsi­gy­jan­čios elek­tro­mo­bi­lius, ga­lė­tų į ap­skai­tą įtrauk­ti PVM. Šis įsta­ty­mo pro­jek­tas Sei­me svars­ty­mo sta­di­jo­je ko­vo 29 die­ną su­lau­kė pa­lai­ky­mo. Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas taip pat jam pri­ta­rė. Aš pra­šy­čiau jį įtrauk­ti į šios die­nos dar­bo­tvarkę. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. G. Skais­tė.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš dėl to pa­ties pro­jek­to. Iš­ties no­rė­čiau pa­tiks­li­ni­mo, ar tai tik­rai frak­ci­jos var­du. Ir no­rė­čiau pa­pra­šy­ti tie­siog gal­būt Sei­mo na­rių pa­gal­vo­ti dėl šio įsta­ty­mo svars­ty­mo šiek tiek vė­liau, nes tai tur­būt su­si­ję su ke­le­tu as­pek­tų. Vie­na, kad jau bu­vo gau­ta nei­gia­ma Vy­riau­sy­bės iš­va­da. Aš su­pran­tu, kad ko­mi­te­tas tu­rė­jo šiek tiek ki­to­kią nuo­mo­nę, bet vis­gi šis klau­si­mas yra kom­plek­si­nis, jis yra su­si­jęs su pla­tes­niais mo­kes­čių pa­kei­ti­mais ir taip pat su ki­tais Vy­riau­sy­bės spren­di­mais. Tar­kime, Vy­riau­sy­bė ska­ti­na elek­tro­mo­bi­lių plėt­rą pir­miau­sia su­da­ry­da­ma in­fra­struk­tū­rą. Tai reiš­kia – elek­tro­mo­bi­lių sto­te­lių įkro­vi­mo plėt­ra, taip pat tam tik­ri Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mo pro­jek­tai, ku­rie taip pat yra pa­teik­ti ko­a­li­ci­jos part­ne­riams tam tik­ram svars­ty­mui. Ma­no­me, kad tai taip pat pri­si­dė­tų prie ju­ri­di­nių as­me­nų par­ko ža­li­ni­mo.

Taip pat yra ten­den­ci­ja, kad pa­kei­ti­mas pa­pras­tų au­to­mo­bi­lių į elek­tro­mo­bi­lius ar­ti­miau­siu me­tu tik­rai per­si­ris į di­des­nę ten­den­ci­ją ir ge­o­met­ri­ne pro­gre­si­ja augs, to­dėl nuos­to­liai biu­dže­tui šiais me­tais yra san­ty­ki­nai ne­di­de­li, bet at­ei­ty­je jie bus tik­rai ge­ro­kai žen­kles­ni. Ma­no­me, kad tai taip pat iš­krai­py­tų ben­drą ap­mo­kes­ti­ni­mo sis­te­mą. Vis­gi to­kiu at­ve­ju, jei­gu toks įsta­ty­mas bū­tų pri­im­tas dar iki Nau­jų­jų me­tų, sa­ky­čiau, kad to­kiu at­ve­ju tu­rė­tu­me ko­re­guo­ti ir vals­ty­bės biu­dže­to pro­jek­tą ir at­si­sa­ky­ti tam tik­rų iš­lai­dų, ku­rios da­bar yra su­pro­jek­tuo­tos.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Sei­mas ap­si­spręs dėl šio Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos siū­ly­mo.

K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Frak­ci­jos var­du, tur­būt čia ke­lių opo­zi­ci­nių frak­ci­jų var­du, dėl Ge­ria­mo­jo van­dens įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-1805, ten tur­būt ir ly­di­ma­sis, tur­būt vi­sas pa­ke­tas dėl to. Iš tie­sų tiek ir val­dan­čių­jų pu­sė­je yra pa­siū­ly­mų, ir to tur­būt yra dis­ku­si­jo­je, kad ga­lė­tu­me iki ant­ra­die­nio tik­rai su­ras­ti tą tei­sin­gą spren­di­mą, nes tie­siog iš­su­ki­nė­ti ran­kas ir at­im­ti sa­vi­val­dos funk­ci­jas tik­rai nė­ra, ma­nau, nei šios Vy­riau­sy­bės, nei dau­gu­mos tiks­las, o su­ras­ti spren­di­mą tik­rai ga­li­ma. Ma­nau, kad jau mes ar­ti to. Tie­siog dar pra­šo­me tru­pu­tį lai­ko. Ačiū.

PIRMININKĖ. A. Bag­do­nas.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju dar kar­te­lį, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Aš fi­nan­sų mi­nist­rei no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad, taip, aš tik­rai pra­šau Li­be­ra­lų frak­ci­jos var­du, ne as­me­niš­kai. Man at­ro­do, kad klau­si­mo įtrau­ki­mas yra tam tik­ra de­mo­kra­tijos iš­raiš­ka ir par­la­men­tas tu­rė­tų nu­spręs­ti, ar pri­im­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą, ar ne­pri­im­ti, o ne vie­nas ar ki­tas par­la­men­ta­ras. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dau­giau pa­siū­ly­mų dėl dar­bo­tvarkės ne­ma­tau. Siū­lau ap­si­spręs­ti bal­suojant.

Pir­ma­sis – Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos var­du A. Bag­do­nas pa­siū­lė įtrauk­ti į dar­bo­tvarkę pro­jek­tą Nr. XIVP-516. Bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria­te A. Bag­do­no pa­siū­ly­mui, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 106: už – 59, prieš – 20, su­si­lai­kė 27. Pa­siū­ly­mui pri­tar­ta. Pro­jek­tas bus svars­to­mas šian­dien.

Ki­tas pa­siū­ly­mas nu­skam­bė­jo K. Ma­žei­kos. Jis frak­ci­jos ar po­ros frak­ci­jų var­du siū­lo brauk­ti iš dar­bo­tvarkės Ge­ria­mo­jo van­dens įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-1805, pa­ke­tą. Kas pri­ta­ria­te K. Ma­žei­kos pa­siū­ly­mui, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 110: už – 30, prieš – 55, su­si­lai­kė 25. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta. Klau­si­mų pa­ke­tas lie­ka šios die­nos dar­bo­tvarkėje.

Taip pat vie­nas tech­ni­nis pra­šy­mas dėl dar­bo­tvarkės 2-26 klau­si­mo – pro­jek­tas Nr. XIVP-2054 nė­ra įra­šy­tas į Sei­mo ru­dens se­si­jos dar­bų pro­gra­mą. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu su­tar­ti, kad svars­ty­si­me šį klau­si­mą? Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių. Dė­ko­ju, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Ir dėl vi­sos dar­bo­tvarkės. Ar ga­li­me jai pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me? Ga­li­me. Ačiū, ne­bal­suo­ja­me tuo­met.

 

10.55 val.

Lie­tu­vos ban­ko įsta­ty­mo Nr. I-678 8, 11, 211, 42 straips­nių, 1, 3 prie­dų pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 21 prie­du įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1939(2)ES (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3.1 klau­si­mas – Lie­tu­vos ban­ko įsta­ty­mo ke­lių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1939(2). No­rė­čiau pa­kvies­ti ger­bia­mą Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką M. Ma­jaus­ką į tri­bū­ną, kad pa­ko­men­tuo­tų vie­ną po­zi­ci­ją. At­krei­piu dė­me­sį, ko­le­gos, kad bal­sa­vi­mas pra­si­de­da jau nuo da­bar, nes tu­ri­me pri­ėmi­mus.

Pri­ėmi­mas pa­straips­niui. Dėl 1, 2, 3, 4 straips­nių nė­ra pa­siū­ly­mų. Ar ga­li­me kiek­vie­nam iš šių straips­nių pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Dėl 5 straips­nio yra Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mas. Ger­bia­mas ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke, pra­šom.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ko­mi­te­tas ap­svars­tė ir pri­ta­rė iš da­lies.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, ar ga­li­me 5 straips­niui pri­tar­ti, kaip jis yra su­re­da­guo­tas pa­gal Tei­sės de­par­ta­men­to siū­ly­mą? Dė­ko­ju, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Dėl 6, 7, 8, 9 straips­nių pa­siū­ly­mų nė­ra. Ar ga­li­me kiek­vie­nam iš jų pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Dėl mo­ty­vų dėl 1-3.1 klau­si­mo už­si­ra­šiu­sių nė­ra. Ga­li­me iš kar­to bal­suo­ti. Pa­lei­džia­me bal­sa­vi­mą. Kas už dar­bo­tvarkės 1-3.1 klau­si­mą, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 113: už – 105, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 8. Tai­gi, įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP- 1939(2) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

10.57 val.

Fi­nan­si­nio tva­ru­mo įsta­ty­mo Nr. XI-393 1, 2, 101 straips­nių, VI sky­riaus ir prie­do pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo V1 sky­riu­mi įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1940(2) (priėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3.2 klau­si­mas – Fi­nan­si­nio tva­ru­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1940(2). Šį pro­jek­tą su­da­ro sep­ty­ni straips­niai, nė dėl vie­no iš jų nė­ra gau­ta pa­siū­ly­mų, pa­sta­bų. Ar ga­li­me kiek­vie­nam iš jų pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta ben­d­ru su­ta­ri­mu. Dėl mo­ty­vų už­si­ra­šiu­sių nė­ra. Tai­gi, bal­suo­ja­me dėl 1-3.2 klau­si­mo.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 110: už – 106, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 4. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-1940(2) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

10.59 val.

Pa­pil­do­mo sa­va­no­riš­ko pen­si­jų kau­pi­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-1212 1, 2, 3, 8, 14, 21, 32, 35, 36, 41, 49, 56, 57, 58, 581, 582, 59 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1941(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3.3 klau­si­mas – Pa­pil­do­mo sa­va­no­riš­ko pen­si­jų kau­pi­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1941(2). Šį pro­jek­tą su­da­ro 19 straips­nių, dėl jų pa­siū­ly­mų nė­ra gau­ta. Ar ga­li­me kiek­vie­nam iš šių straips­nių pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Dėl mo­ty­vų už­si­ra­šiu­sių nė­ra. Bal­suo­ja­me dėl Pa­pil­do­mo sa­va­no­riš­ko pen­si­jų kau­pi­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo.

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 111: už – 108, prieš – 1, su­si­lai­kė 2. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-1941(2) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.00 val.

Fi­nan­si­nių prie­mo­nių rin­kų įsta­ty­mo Nr. X-1024 2, 3, 93, 111 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo VI1 sky­riu­mi įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1942(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3.4 klau­si­mas – Fi­nan­si­nių prie­mo­nių rin­kų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1942(2). Šį pa­kei­ti­mą su­da­ro sep­ty­ni straips­niai. Pa­siū­ly­mų nė­ra gau­ta. Ar ga­li­me kiek­vie­nam iš jų pri­tar­ti ben­dru su­ta­riu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Dėl mo­ty­vų už­si­ra­šiu­sių nė­ra. Tai­gi bal­suo­ja­me dėl Fi­nan­si­nių prie­mo­nių rin­kų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­to, 1-3.4 klau­si­mo.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 109 Sei­mo na­riai: už – 105, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 4. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-1942) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.01 val.

Ver­ty­bi­nių po­pie­rių įsta­ty­mo Nr. X-1023 27 straips­nio ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1943(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3.5 klau­si­mas – Ver­ty­bi­nių po­pie­rių įsta­ty­mo Nr. X-1023 27 straips­nio ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1943(2). Šį pro­jek­tą su­da­ro trys straips­niai. Pa­siū­ly­mų nė­ra gau­ta. Ar ga­li­me kiek­vie­nam iš jų pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Dėl mo­ty­vų už­si­ra­šiu­sių nė­ra. Bal­suo­ja­me dėl 1-3.5 klau­si­mo.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 111 Sei­mo na­rių: už – 108, prieš nė­ra. su­si­lai­kė 3. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-1943) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.02 val.

Ju­ri­di­nių as­me­nų ne­mo­ku­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-2221 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1944(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3.6 klau­si­mas – pro­jek­tas Nr. XIVP-1944(2). Šį įsta­ty­mo pa­kei­ti­mą su­da­ro du straips­niai. Pa­siū­ly­mų nė­ra gau­ta. Ar ga­li­me kiek­vie­nam iš jų pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Dėl mo­ty­vų už­si­ra­šiu­sių nė­ra. Bal­suo­ja­me dėl 1-3.6 klau­si­mo.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 107 Sei­mo na­riai: už – 103, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 4. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-1944(2) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.03 val.

Fi­nan­si­nio už­tik­ri­ni­mo su­si­ta­ri­mų įsta­ty­mo Nr. IX-2127 3 straips­nio ir prie­do pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1945(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3.7 klau­si­mas – Fi­nan­si­nio už­tik­ri­ni­mo su­si­ta­ri­mų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1945(2). Pro­jek­tą su­da­ro trys straips­niai. Dėl nė vieno iš jų nė­ra pa­siū­ly­mų. Ar ga­li­me kiek­vie­nam iš jų pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Dėl mo­ty­vų už­si­ra­šiu­sių nė­ra. Bal­suo­ki­me.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 114 Sei­mo na­rių: už – 112, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-1945) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.04 val.

Įsta­ty­mo „Dėl dar­buo­to­jų da­ly­va­vi­mo ben­dro­vė­je po vie­nos vals­ty­bės ri­bas peržengian­čio ri­bo­tos at­sa­ko­my­bės ben­dro­vių jun­gi­mo­si“ Nr. X-1607 3 straips­nio pakeiti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1946(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3.8 klau­si­mas – įsta­ty­mo „Dėl dar­buo­to­jų da­ly­va­vi­mo ben­dro­vė­je po vie­nos vals­ty­bės ri­bas per­žen­gian­čio ri­bo­tos at­sa­ko­my­bės ben­dro­vių jun­gi­mo­si“ vie­no straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1946(2). Jį su­da­ro du straips­niai. Pa­siū­ly­mų nė­ra gau­ta. Ar ga­li­me kiek­vie­nam iš jų pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Dėl mo­ty­vų už­si­ra­šiu­sių nė­ra. Bal­suo­ki­me dėl 1-3.8 klau­si­mo.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 108: už – 105, prieš – 1, su­si­lai­kė 2. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-1946) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.05 val.

Vie­nos vals­ty­bės ri­bas per­žen­gian­čio ri­bo­tos at­sa­ko­my­bės ben­dro­vių jun­gi­mo­si įstaty­mo Nr. X-1367 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1947(2) (priėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3.9 klau­si­mas – Vie­nos vals­ty­bės ri­bas per­žen­gian­čio ri­bo­tos at­sa­ko­my­bės ben­dro­vių jun­gi­mo­si įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1947(2).

Jį su­da­ro du straips­niai. Pa­siū­ly­mų nė­ra gau­ta. Ar ga­li­me kiek­vie­nam iš jų pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Dėl mo­ty­vų už­si­ra­šiu­sių nė­ra. Bal­suo­ki­me dėl 1-3.9 klau­si­mo.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 106: už – 104, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 2. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-1947) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.07 val.

Lie­tu­vos ban­ko įsta­ty­mo Nr. I-678 11, 42, 43, 431, 432, 433, 437 straips­nių ir 1, 3 priedų pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIV-822 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1948(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3.10 klau­si­mas – Lie­tu­vos ban­ko įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1948.

Šį pa­kei­ti­mą su­da­ro vie­nas straips­nis. No­rė­čiau pa­kvies­ti ger­bia­mą Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką pri­sta­ty­ti ko­mi­te­to nuo­mo­nę dėl Sei­mo na­rio re­gist­ruo­tos pa­tai­sos.

O to­liau po­sė­dį ves ger­bia­mas J. Raz­ma.

PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). La­ba die­na, ko­le­gos. Tę­sia­me dar­bą. Da­bar ko­le­ga M. Mal­dei­kis api­bū­dins sa­vo pa­siū­ly­mą. Pir­miau­sia pa­siū­ly­mo au­to­rius kal­ba, po to ko­mi­te­tas iš­sa­kys sa­vo po­žiū­rį į pa­siū­ly­mą. Pra­šom au­to­rių pa­teik­ti pa­siū­ly­mą.

M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Tie­siog la­bai trum­pai. Tai bū­tų tech­ni­nis pro­jek­to su­de­ri­ni­mas, tech­ni­nis da­ly­kas.

PIRMININKAS. Kuk­lo­kas pa­siū­ly­mo pri­sta­ty­mas. Klau­so­me… Tik­riau­siai čia 29 bal­sai bus, ne­tik­rin­si­me, fik­suo­ja­me, kad yra, ir klau­so­me ko­mi­te­to po­zi­ci­jos.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų tai yra tik tech­ni­nis pro­jek­to su­de­ri­ni­mas su jau pri­im­tais įsta­ty­mų pro­jek­tais, kad šiuo me­tu pri­ima­mas pro­jek­tas ati­tik­tų tai, kas jau yra pri­im­ta. Ko­mi­te­tas bal­sa­vo ir tam pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ga­li­me ir mes pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­ta­ria­me.

Dėl vi­so pro­jek­to pa­gei­dau­jan­čių kal­bė­ti nė­ra. Bal­suo­si­me, ar pri­ima­me šį įsta­ty­mą.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 102: už – 101, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.09 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vir­gi­ni­jaus Ka­na­pins­ko at­lei­di­mo iš Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos na­rio pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2158 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir priėmi­mas)

 

Da­bar sprę­si­me tuos klau­si­mus, ku­riuos tu­ri pri­sta­ty­ti Sei­mo Pir­mi­nin­kė. Pir­miau­sia dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vir­gi­ni­jaus Ka­na­pins­ko at­lei­di­mo iš Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos na­rio pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2158.

Kvie­čiu į tri­bū­ną Sei­mo Pir­mi­nin­kę pa­teik­ti nu­ta­ri­mo pro­jek­tą.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pa­gal Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos įsta­ty­mo 14 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tą, Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos na­rio įga­lio­ji­mai nu­trūks­ta pa­si­bai­gus ka­den­ci­jai, kai jis ne­ski­ria­mas ki­tai ka­den­ci­jai. V. Ka­na­pins­kas bu­vo pa­skir­tas ko­mi­si­jos na­riu ant­ra­jai ka­den­ci­jai Lie­tu­vos tei­si­nin­kų drau­gi­jos tei­ki­mu 2017 me­tais, jo ka­den­ci­ja bai­gia­si šių me­tų lap­kri­čio 9 die­ną. Lie­tu­vos tei­si­nin­kų drau­gi­ja jau pa­tei­kė nau­ją kan­di­da­tą į šias pa­rei­gas, nu­ta­ri­mo pro­jek­tą dėl jo sky­ri­mo pri­sta­ty­siu iš kar­to po šio pro­jek­to pa­tei­ki­mo. At­si­žvelg­da­ma į tai, kas iš­dės­ty­ta, tei­kiu Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vir­gi­ni­jaus Ka­na­pins­ko at­lei­di­mo iš Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos na­rio pa­rei­gų“ pro­jek­tą ir pra­šau jū­sų pri­ta­ri­mo jam. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me Pir­mi­nin­kei. Klaus­ti nie­kas ne­pa­gei­dau­ja. Ma­nau, kad ga­li­me fik­suo­ti, jog po pa­tei­ki­mo pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu. Pri­ta­ria­me.

 Svars­ty­mo sta­di­ja. Nie­kas ne­už­si­ra­šė dis­ku­tuo­ti. Dėl mo­ty­vų? Pa­tik­rin­ki­te, ar dėl mo­ty­vų ne­už­si­ra­šė. Ne­už­si­ra­šė taip pat nie­kas. Tai­gi, siū­lau ir svars­ty­mo sta­di­jo­je pro­jek­tui pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu. Pri­ta­ria­me, nie­kas ne­pri­eš­ta­rau­ja.

Pri­ėmi­mas. Yra du straips­niai. Ga­li­me iš kar­to pri­tar­ti abiem straips­niams, nes pa­siū­ly­mų nė­ra. Pri­ta­ria­me. Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­pa­gei­dau­ja pa­si­sa­ky­ti. To­dėl bal­suo­ja­me, ar pri­ima­me Sei­mo nu­ta­ri­mą „Dėl Vir­gi­ni­jaus Ka­na­pins­ko at­lei­di­mo iš Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos na­rio pa­rei­gų“. Pri­ėmi­mas.

 

Šio nutarimo priėmimas

 

Bal­sa­vo 95: už – 93, prieš – 1, su­si­lai­kė 1. Nu­ta­ri­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.13 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl To­mo Blinst­ru­bio sky­ri­mo Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos komi­si­jos na­riu“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2105 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas pro­jek­tas Nr. XIVP-2105 – „Dėl To­mo Blinst­ru­bio sky­ri­mo Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos na­riu“, jį taip pat pa­teiks Sei­mo Pir­mi­nin­kė. Pa­tei­ki­mas.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, pa­gal Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos įsta­ty­mo 7 straips­nį, ko­mi­si­ja su­da­ro­ma iš pen­kių na­rių. Po vie­ną kan­di­da­tą į VTEK na­rius Sei­mui tei­kia Pre­zi­den­tas, Sei­mo Pir­mi­nin­kas, Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas, Lie­tu­vos tei­si­nin­kų drau­gi­ja ir Ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ta­ry­ba. Lie­tu­vos tei­si­nin­kų drau­gi­ja tei­kia į šias pa­rei­gas dak­ta­ro T. Blinst­ru­bio kan­di­da­tū­rą. T. Blin­s­t­ru­bis yra bu­vęs Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo tei­sė­jas, teis­mo pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas. 2014 me­tais Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to kan­ce­lia­ri­jo­je jis ėjo Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to pa­ta­rė­jo pa­rei­gas. Kan­di­da­tas pats iš­sa­miai pri­sta­tys sa­vo pa­tir­tį, bet ne­abe­jo­ju, kad jis sa­vo pa­tir­ti­mi pui­kiai pa­pil­dys Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos ko­man­dą ir pri­si­dės prie ko­mi­si­jos pri­ima­mų spren­di­mų ko­ky­bės. To­dėl at­si­žvelg­da­ma į Lie­tu­vos tei­si­nin­kų drau­gi­jos rug­pjū­čio 4 die­ną re­gist­ruo­tą siū­ly­mą ir sie­kiant pa­tvir­tin­ti vi­sos su­dė­ties Vy­riau­si­ą­ją tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ją pra­šau pri­tar­ti Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl To­mo Blinst­ru­bio sky­ri­mo Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos na­riu“ pro­jek­tui. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas už­si­ra­šė klaus­ti, tai bus klau­sia­ma kan­di­da­to, jį ir kvie­čiu į tri­bū­ną.

T. BLINSTRUBIS. La­ba die­na.

PIRMININKAS. Pra­šom, pra­šom.

T. BLINSTRUBIS. Dė­ko­ju ger­bia­mai par­la­men­to Pir­mi­nin­kei už ma­no kan­di­da­tū­ros pri­sta­ty­mą. Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Tau­tos at­sto­vai, šian­dien man ten­ka ypa­tin­ga gar­bė sto­vė­ti Tau­tos tri­bū­no­je šio­mis die­no­mis mi­nint Kon­sti­tu­ci­jos 30-me­tį. Leis­ki­te pir­miau­sia jus ir pa­svei­kin­ti šia pro­ga. Taip pat dė­ko­ju Lie­tu­vos tei­si­nin­kų drau­gi­jai už iš­reik­š­tą pa­si­ti­kė­ji­mą ir kad pa­ste­bė­jo ma­ne kaip vie­ną iš ga­li­mų kan­di­da­tų.

Nors šiuo­lai­kiš­kai su­pran­ta­mas žo­dis „Kon­sti­tu­ci­ja“ tik­rai sa­vo pras­me, reikš­me ne­ga­li pre­ten­duo­ti net pri­lyg­ti žo­džiui „fi­lo­so­fi­ja“, ta­čiau no­riu pa­sa­ky­ti, kad nors Kon­sti­tu­ci­jos teks­te nė­ra aiš­kiai pa­mi­nė­tas žo­dis „eti­ka“, o eti­ka yra mo­ra­lės fi­lo­so­fi­ja, gy­vuo­jan­ti nuo Sok­ra­to lai­kų, ta­čiau žo­dis „eti­ka“ tik­rai Kon­sti­tu­ci­jo­je yra su vi­so­mis jos nor­mi­nio krū­vio ap­raiš­ko­mis. Tai yra to­dėl, kad tarp kon­sti­tu­ci­nių rei­ka­la­vi­mų ir eti­nių rei­ka­la­vi­mų ne­ga­li bū­ti jo­kios prieš­prie­šos. Kon­sti­tu­ci­jo­je ne tik žo­dis „Sei­mas“ mi­ni­mas dau­ge­lį kar­tų ar ki­tos ins­ti­tu­ci­jos, ta­čiau Kon­sti­tu­ci­jo­je yra ir aiš­kiai teks­te ne­mi­ni­ma Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja, ku­rios ne­tie­sio­gi­nė le­gi­ti­ma­ci­ja ky­la iš Tau­tos ak­to – Kon­sti­tu­ci­jos, nes ko­mi­si­jos mi­si­ja yra pa­dė­ti val­džios įstai­goms etiš­kai tar­nau­ti žmo­nėms ir, ži­no­ma, tai už­tik­rin­ti.

Vals­ty­bės tar­ny­bos skaid­ru­mas, tei­sė­kū­ros skaid­ru­mas yra bū­ti­nos prie­lai­dos ne­įsi­ga­lė­ti ko­rup­ci­jai. Kon­sti­tu­ci­nio skaid­ru­mo vals­ty­bės tar­ny­bo­je prin­ci­pas yra ne­at­sie­ja­mas nuo etiš­ko ir są­ži­nin­go nu­sta­ty­tų pa­rei­gų at­li­ki­mo, taip pat at­sa­kin­go val­dy­mo bei vie­šo­sios veik­los aiš­ku­mo ven­giant ne tik vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų kon­flik­to, bet ir to­kio kon­flik­to re­gi­my­bės. Tai yra ne tik tar­ny­bi­nės eti­kos im­pe­ra­ty­vai, bet tai yra pir­miau­sia iš Kon­sti­tu­ci­jos ky­lan­tys im­pe­ra­ty­vai.

Dar­bas ko­mi­si­jo­je ne­abe­jo­ti­nai yra su­dė­tin­gas, rei­ka­lau­jan­tis ypač aukš­tos pro­fe­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos ir mo­ra­li­nių as­mens sa­vy­bių, tvir­to mo­ra­li­nio stu­bu­ro.

At­kreip­ti­nas dė­me­sys į tai, kaip ir bu­vo mi­nė­ta ger­bia­mos par­la­men­to Pir­mi­nin­kės, kad ko­mi­si­ja yra ko­le­gia­li ins­ti­tu­ci­ja. Jei­gu aš gau­čiau Tau­tos at­sto­vy­bės pa­si­ti­kė­ji­mą, be ki­tų pri­skir­tų pa­rei­gų, kaip vie­nas iš ko­mi­si­jos na­rių, kiek lei­džia tei­si­niai in­stru­men­tai, siek­čiau, kad ko­mi­si­jos spren­di­mų ko­ky­bė sa­vo ar­gu­men­ta­ci­ja, fak­ti­nių ap­lin­ky­bių iš­ty­ri­mo mas­tu, tei­sės tai­ky­mo ir aiš­ki­ni­mo tam tik­ru mas­tu ne­nu­si­leis­tų teis­mo spren­di­mų ko­ky­bei ke­lia­miems stan­dar­tams.

Taip pat siek­čiau, kad tais at­ski­rais at­ve­jais, kai vis dėl­to ko­mi­si­jos spren­di­mai bū­tų pa­nai­kin­ti teis­mo, jo­kiu bū­du ne­bū­tų su­da­ry­tos prie­lai­dos teis­mui kon­sta­tuo­ti, kad ko­mi­si­ja tei­sės sub­jek­tams ne­su­da­rė ne­pri­klau­so­mos ir ne­ša­liš­kos ins­ti­tu­ci­jos įspū­džio, tai­gi ir ob­jek­ty­vios ins­ti­tu­ci­jos įspū­džio, ir ne­už­tik­ri­no as­me­nų ly­gia­tei­siš­ku­mo bei tei­si­nio sau­gu­mo.

Taip pat siek­čiau, kad ko­mi­si­ja ne tik pa­dė­tų vals­ty­bi­nė­je tar­ny­bo­je dir­ban­tiems as­me­nims iš­veng­ti in­te­re­sų kon­flik­to, pa­dė­tų elg­tis etiš­kai ir už­tik­rin­tų tei­sė­kū­ros skaid­ru­mą, vi­sų pir­ma, edu­ka­ci­ja, pre­ven­ci­ja, bet siek­čiau taip pat, kad ko­mi­si­jos dar­bas iš­lik­tų pa­vyz­di­nis ir ko­vos su tam tik­ro­mis pa­si­tai­kan­čio­mis tei­si­nio ci­niz­mo ar tei­si­nės aro­gan­ci­jos, kaip aš pa­va­din­čiau, ap­raiš­ko­mis. Tai yra be ga­lo svar­bu, nes vals­ty­bės pa­rei­gū­nai ir tar­nau­to­jai, kaip ir nu­ro­do­ma Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo dok­tri­no­je, as­me­nų pa­grįs­tai ga­li bū­ti lai­ko­mi vals­ty­bės va­lios reiš­kė­jais, to­dėl žmo­gus ne­tu­rė­tų jaus­tis, kad yra gniuž­do­mas vi­sa ga­lin­go vals­ty­bės me­cha­niz­mo jė­ga. Ga­liau­siai juk as­me­niui, ku­rio vei­ka yra ti­ria­ma, jau vien ko­mi­si­jos ty­ri­mas ir juo la­biau ko­mi­si­jos spren­di­mai ga­li tu­rė­ti reikš­min­gą įta­ką ir ga­li su­kel­ti įvai­raus po­bū­džio pa­sek­mes, pa­vei­kian­čias as­me­ni­nį, pro­fe­si­nį gy­ve­ni­mą ir as­mens re­pu­ta­ci­ją.

Jei­gu Tau­tos at­sto­vy­bės va­lia vis dėl­to tek­tų pri­im­ti šias ne­pa­pras­tai at­sa­kin­gas pa­rei­gas, steng­čiau­si są­ži­nin­gai, vi­so­mis va­lios ir in­te­lek­to pa­stan­go­mis jas vyk­dy­ti pa­gal ko­mi­si­jos na­rio prie­sai­kos žo­džius. Ačiū.

PIRMININKAS. Kaip su­pran­tu, kan­di­da­tas bai­gė pri­sis­ta­ty­mą.

T. BLINSTRUBIS. Taip, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ačiū.

PIRMININKAS. Da­bar klau­si­mai. Pir­ma­sis klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. No­rė­čiau ger­bia­mo kan­di­da­to pa­klaus­ti apie jo pa­teik­tą gy­ve­ni­mo ir dar­bi­nės veik­los ap­ra­šy­mą. Ma­to­me, kad iš tik­rų­jų pra­dė­jo­te dirb­ti 2001 me­tais, po to, maž­daug 2008 me­tais, dar­bą pa­kei­tė­te į mo­ky­mą­si, ta­čiau ky­la klau­si­mas apie to­les­nę jū­sų veik­lą. Pa­vyz­džiui, kai kur ma­to­mas toks reiš­ki­nys kaip la­bai daž­nas dar­bo kei­ti­mas, fak­tiš­kai po pu­sės me­tų. Anks­čiau ne­tek­da­vo su­si­tik­ti su to­kiu va­rian­tu, kad kan­di­da­tas į to­kias rim­tas pa­rei­gas iš tik­rų­jų dar­bo­vie­tė­se dirb­tų po pu­sę me­tų. Mes ma­to­me, pa­vyz­džiui, Tei­si­nės pa­gal­bos cen­tre – vie­ni me­tai, po to pra­si­dė­jo: Z. Ke­ru­čio tei­si­nin­kų kon­to­ro­je – pu­sę me­tų, po to, 2013 me­tais, vėl Ad­vo­ka­tų pro­fe­si­nė­je ben­dri­jo­je „Njord“ – pu­sę me­tų, pre­zi­den­tū­ro­je – pu­sę me­tų, 5 mė­ne­siai. Iš tik­rų­jų dėl ko to­kia di­de­lė dar­bų kai­ta ir la­bai trum­pas pe­ri­odas? La­bai ačiū jums.

T. BLINSTRUBIS. Dė­ko­ju jums už klau­si­mą. Ger­bia­mas Tau­tos at­sto­ve, no­riu pa­aiš­kin­ti, kad tie lai­ko­tar­piai, ku­riuos jūs var­di­ja­te, yra su­si­ję taip pat ir su stu­di­jų lai­ko­tar­piu, tai yra stu­di­jų lai­ko­tar­piu pa­dė­jau Tei­si­nės pa­gal­bos cen­tre. Bai­gęs ma­gist­ro… Taip pat stu­di­jų lai­ko­tar­piu šiek tiek dir­bau ad­vo­ka­tų kon­to­ro­je, bet bai­gęs ma­gist­ro stu­di­jas iš kar­to ki­tą mė­ne­sį pra­dė­jau dirb­ti pe­da­go­gi­nį dar­bą Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te, nuo 2006 me­tų. Te­ko va­ži­nė­ti į Kau­ną. 2007 me­tais aš įsto­jau į dok­to­ran­tū­rą ir tais pa­čiais me­tais pra­dė­jau dės­ty­ti My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­te, pa­ra­le­liai dės­čiau ir Kau­ne. Po po­ros me­tų nu­trau­kiau va­ži­nė­ji­mą į Kau­ną ir li­kau dės­ty­ti tik My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­te. Nuo to lai­ko, nuo 2007 me­tų, aš ir dė­s­tau My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­te iki pat šios die­nos.

O ad­vo­ka­tų kon­to­rų kei­ti­mas gal vi­zu­a­liai taip at­ro­do, nes ta pa­ti ad­vo­ka­tų kon­to­ra „Njord“ prieš tai bu­vo ad­vo­ka­tų kon­to­ra „Max“, tie­siog čia bu­vo kon­to­ros pa­va­di­ni­mo kei­ti­mas, bet dar­bas bu­vo tęs­ti­nis. Vė­liau aš bu­vau pa­kvies­tas dirb­ti Pre­zi­den­to pa­ta­rė­ju, nes pir­mos ka­den­ci­jos pa­bai­go­je gal­būt rei­kė­jo dau­giau kon­sti­tu­ci­nės tei­sės spe­cia­lis­tų. Aš bu­vau įkal­bė­tas tik­rai ne iš pir­mo kar­to. Ir ėjau su ta są­ly­ga, kad, pa­si­bai­gus Pre­zi­den­to ka­den­ci­jai, aš kaip po­li­ti­nio (as­me­ni­nio) pa­si­ti­kė­ji­mo vals­ty­bės tar­nau­to­jas au­to­ma­tiš­kai taip pat baig­siu sa­vo ka­den­ci­ją. Tą aš ir pa­da­riau, grį­žau į ad­vo­ka­tū­rą, į tą pa­čią kon­to­rą, ku­rio­je dir­bau. Vė­liau ma­ne pa­kvie­tė dirb­ti, ne ma­no pa­ties ini­cia­ty­va, di­des­nė ad­vo­ka­tų kon­to­ra ir aš pri­ėmiau kvie­ti­mą, iš­ėjau dirb­ti į di­de­lę ad­vo­ka­tų kon­to­rą. O dir­bant di­de­lė­je ad­vo­ka­tų kon­to­ro­je, taip jau nu­ti­ko, kad aš kaip pre­ten­den­tas bu­vau pri­pa­žin­tas tin­ka­mu ir Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to dek­re­tu pa­skir­tas tei­sė­ju. Vi­sa tai yra leng­vai pa­aiš­ki­na­ma, tik­rai nie­ka­da daž­nai ne­kei­čiau dar­bų.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys A. Ma­zu­ro­nis.

A. MAZURONIS (DPF). La­bai dė­kui. Ger­bia­mas kan­di­da­te (čia tie­siai), jūs kan­di­da­tuo­ja­te į Vy­riau­si­ą­ją tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ją, ku­rios ne­ša­liš­ku­mas yra tur­būt vie­nas la­biau­siai pa­pli­tu­sių klau­si­mų tarp po­li­ti­kų ar­ba jos pri­ima­mų spren­di­mų ob­jek­ty­vu­mas. Aš jums ga­lė­čiau iš­var­din­ti krū­vą at­ve­jų, kai esant vie­nam pa­klau­sė­jui ana­lo­giš­ko­je si­tu­a­ci­jo­je at­sa­ky­mas bū­na, kad pa­gal vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos šal­ti­nius VTEKʼas ne­pra­de­da ty­ri­mo, o esant ki­tam pa­klau­sė­jui ana­lo­giš­ko­je si­tu­a­ci­jo­je VTEKʼas la­bai uo­liai pri­ima ir pra­de­da ty­ri­mus, rem­da­ma­sis vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos šal­ti­niuo­se esa­ma in­for­ma­ci­ja. To­kių at­ve­jų ga­lė­čiau iš­var­din­ti tik­rai la­bai ne­ma­žai. Kaip jums at­ro­do, ar ne­ma­ny­tu­mė­te, kad bū­tų daug tiks­lin­giau to­kią ins­ti­tu­ci­ją kaip VTEKʼas iš vi­so pa­leis­ti, at­si­sa­ky­ti jos pa­slau­gų ir jos funk­ci­jas iš­skai­dy­ti ki­toms jau esa­moms vals­ty­bi­nėms ins­ti­tu­ci­joms, ar ten lo­biz­mo prie­žiū­ra, ar in­te­re­sų de­ri­ni­mo kaž­ko­kia prie­žiū­ra, ar pa­na­šiai. Man at­ro­do, kad tų ins­ti­tu­ci­jų mes tu­ri­me jau pa­kan­ka­mai daug, jos la­bai sėk­min­gai ga­lė­tų vyk­dy­ti tas funk­ci­jas, ku­rias šiuo me­tu vyk­do VTEKʼas, ma­no nuo­mo­ne, su­kel­da­mas sa­vo veik­la la­bai daug klau­si­mų?

T. BLINSTRUBIS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Ger­bia­mas Tau­tos at­sto­ve, kaip aš ir mi­nė­jau sa­vo kal­bo­je, ins­ti­tu­ci­jos ne­pri­klau­so­mu­mas ir ne­ša­liš­ku­mas yra fun­da­men­ta­lūs da­ly­kai. Iš tie­sų, kai teis­mas nai­ki­na ins­ti­tu­ci­jos spren­di­mą, aiš­kiai spren­di­me kon­sta­tuo­da­mas, kad ins­ti­tu­ci­ja ne­su­da­rė ne­ša­liš­kos ir ne­pri­klau­so­mos ins­ti­tu­ci­jos įspū­džio, tai yra fun­da­men­ta­lus da­ly­kas, tai yra kir­ti­mas iš es­mės į ins­ti­tu­ci­jos dar­bą. Vis dėl­to tai yra taip pat pa­si­tai­kan­tys da­ly­kai ir vi­so­se pa­sau­lio vals­ty­bė­se. Ad­mi­nist­ra­ci­niuo­se teis­muo­se yra nai­ki­na­ma ma­žes­nio­ji da­lis ins­ti­tu­ci­jos spren­di­mų, nes ki­taip tai reikš­tų ins­ti­tu­ci­jos ban­kro­tą, tie­siog ta­da kam iš vi­so rei­ka­lin­ga vals­ty­bės tar­ny­ba?

O at­sa­kant į an­trą klau­si­mo da­lį, tai iš tie­sų pa­sau­ly­je eg­zis­tuo­ja įvai­rūs mo­de­liai ko­vos su ko­rup­ci­ja, su ne­tei­sė­tu lo­biz­mu, su vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų de­ri­ni­mo pa­žei­di­mais, eg­zis­tuo­ja įvai­riau­si mo­de­liai. Mū­sų vals­ty­bė ne tik šios ins­ti­tu­ci­jos įstei­gi­mo at­ve­ju, bet ir ki­tais at­ve­jais nu­ė­jo to­kiu ke­liu, kad stei­gė sa­va­ran­kiš­ką ins­ti­tu­ci­ją, kur yra aiš­kiai ma­to­mi pen­ki na­riai ir taip to­liau. Pa­žvel­gus į pa­sau­lio vals­ty­bių prak­ti­ką, to­li ne­rei­kia žiū­rė­ti – Eu­ro­pos Są­jun­go­je, Eu­ro­pos vals­ty­bė­se to­kias funk­ci­jas at­lie­ka to­kios ins­ti­tu­ci­jos kaip Tei­sin­gu­mo mi­ni­s­te­ri­ja, Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja. Švei­ca­ri­jos at­ve­ju su­da­ro­ma tarp­de­par­ta­men­ti­nė dar­bo gru­pė, ji su­si­de­da iš sta­ty­bas ir pla­na­vi­mo prie­žiū­rą vyk­dan­čių ins­ti­tu­ci­jų, po­li­ci­jos ir taip to­liau. Čia nė­ra kaž­koks pri­va­lo­mas mo­de­lis, tie­siog vals­ty­bė to­kį pa­si­rin­ko. Vals­ty­bė pa­si­rin­ko įstei­g­ti ir Na­cio­na­li­nę teis­mų ad­mi­nist­ra­ci­ją. Vals­ty­bė pa­si­rin­ko įsteig­ti at­ski­ras ki­tas ins­ti­tu­ci­jas. Tai nė­ra bū­ti­ny­bė, tai nė­ra kaž­koks bū­ti­nas da­ly­kas, ga­li bū­ti pa­si­rink­tas bet koks mo­de­lis. Aš ne­tei­giu, kad pri­va­lo eg­zis­tuo­ti Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja, bet šian­dien yra toks vals­ty­bės pa­si­rin­ki­mas, eg­zis­tuo­ja toks mo­de­lis ir tai yra šia­me vals­ty­bės rai­dos eta­pe ge­riau­sia. Jei­gu ins­ti­tu­ci­ja pa­tei­si­na sa­vo dar­bą, tai yra ge­rai.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­mas pre­ten­den­te, ačiū jums už aiš­kų, struk­tū­ruo­tą pri­sis­ta­ty­mą Kon­sti­tu­ci­jos die­nos švie­so­je. Jūs sa­kė­te, kad jū­sų pa­rei­ga etiš­kai tar­nau­ti žmo­nėms. Ne­abe­jo­ju, kad taip ir bus, ta­čiau ki­tas da­ly­kas etiš­kai elg­tis vi­suo­me­nei, vi­sam vi­suo­me­nės ko­lek­ty­vui, vi­sai vi­suo­me­nei. Ko­kios, jū­sų nuo­mo­ne, yra prie­žas­tys, kad vis dau­giau, vis gau­sė­ja krei­pi­mų­si į Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ją, į že­mes­nes ins­ti­tu­ci­jas, pa­vyz­džiui, ir į Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją? Dau­gė­ja įžei­di­mų, dau­gė­ja pa­ty­čių. Ko­kia nuo­mo­nė, kad vi­suo­me­nė­je ši­tai yra da­bar? Ar čia yra de­mo­kra­tijos iš­raiš­ka, ar ver­ty­bių griū­tis? Ko­kia jū­sų kaip pre­ten­den­to bū­tų nuo­mo­nė, kad gau­sė­ja to­kių da­ly­kų?

T. BLINSTRUBIS. Dė­ko­ju jums už klau­si­mą, ger­bia­mas Tau­tos at­sto­ve. Man at­ro­do, kad tai yra tie­siog di­des­nio vie­šu­mo, pa­siek­to per tech­no­lo­gi­nes ga­li­my­bes, tam tik­ra iš­raiš­ka. Nuo Pla­to­no lai­kų kiek­vie­na kar­ta kal­ba apie tai, kad prieš tai bu­vu­si kar­ta bu­vo aukš­tes­nių mo­ra­li­nių stan­dar­tų. Taip yra, taip bu­vo, taip ir bus – vi­sa­da at­ro­dys, kad mū­sų kar­ta bu­vo mo­ra­les­nė, taip sa­kant, bu­vo už­dė­ta aukš­tes­nė mo­ra­li­nio el­ge­sio kar­te­lė, o da­bar tar­si vis­kas yra lais­viau. Tie­siog apie tai yra dau­giau, sa­ky­čiau, kal­ba­ma, bet žmo­gus yra ne­pa­si­kei­tęs, jo pri­gim­tis iš es­mės yra ne­kin­tan­tis da­ly­kas.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys V. Juo­za­pai­tis.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ger­bia­mas kan­di­da­te, gy­ve­ni­me man te­ko pa­žin­ti ne vie­ną iš­ki­lų tei­si­nin­ką. Čia toks yra kaip ir ati­tik­muo, ar­ba daž­niau­siai taip nu­tin­ka, kad kuo aukš­tes­nė kom­pe­ten­ci­ja, tuo jis tu­ri di­des­nį kom­pe­ten­ci­jų ir to­kių po­lin­kių ar­ba ga­bu­mų ra­tą. Pa­vyz­džiui, E. Kū­ris, bu­vęs Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kas – pui­kus mu­zi­kas, dai­ni­nin­kas, man te­ko as­me­niš­kai gir­dė­ti. Bu­vęs Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jas, šian­dien pa­mi­nė­tas, švie­sios at­min­ties S. Sta­čio­kas taip pat bu­vo pui­kus mu­zi­kan­tas, gro­jęs akor­de­o­nu. Mū­sų ko­le­ga, bu­vęs Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jas, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas – taip pat pui­kus ban­do­ni­jos meist­ras, ne sy­kį esu tai ma­tęs. Ar jūs ša­lia sa­vo do­mė­ji­mo­si tei­se ir to­kio, sa­ky­čiau, svei­kai sau­so po­žiū­rio į tai, ką jūs čia da­ro­te, tu­ri­te ko­kių nors po­mė­gių ir ar jūs tu­ri­te ko­kį nors mu­zi­ki­nį po­lin­kį? Ačiū.

T. BLINSTRUBIS. Ger­bia­mas Tau­tos at­sto­ve, dė­ko­ju už klau­si­mą. Tie, kas ma­ne bent jau šiek tiek pa­žįs­ta, ži­no, kad kla­si­ki­nė mu­zi­ka yra ma­no gy­ve­ni­mas. Ir fi­lo­so­fi­jos vei­ka­lai. Aš nie­ko ki­to fak­tiš­kai ne­klau­sau. Ne­ga­lė­čiau jums at­sa­ky­ti, kas man yra reikš­min­ges­nis iš kom­po­zi­to­rių. Tai pri­klau­so nuo die­nos, nuo nuo­tai­kos, nuo dau­ge­lio da­ly­kų. Bet, taip, aš do­miuo­si kla­si­ki­ne mu­zi­ka, ne tik mu­zi­ka, bet ir kom­po­zi­to­rių gy­ve­ni­mais, kon­kre­taus kū­ri­nio kil­me, ap­lin­ky­bė­mis, lan­kau vie­tas, ku­rio­se bu­vo su­kur­ta vie­na ar ki­ta sim­fo­ni­ja, ar kū­ri­nys, skai­tau fi­lo­so­fi­ją, kaip tik­riau­sia pa­ste­bė­jo­te, ski­riu la­bai di­de­lę reikš­mę jai ir pats šiuo me­tu iš­gy­ve­nu ypa­tin­gą lai­ko­tar­pį po savo vie­nin­te­lio drau­go ne­tek­ties, ten­ka dės­ty­ti fi­lo­so­fi­ją stu­den­tams. Ry­toj mes kaip tik kal­bė­si­me apie Pla­to­no sie­los te­ori­ją. Tai da­bar yra la­bai svar­bus lai­kas, fi­lo­so­fi­ja ir kla­si­ka, ir, be abe­jo, kla­si­ki­nė li­te­ra­tū­ra, A. Če­cho­vas čia vi­sų svar­biau­sia.

PIRMININKAS. Ap­ta­rė­me mes čia la­bai pla­čius as­pek­tus. To­liau klau­sia A. Ve­ry­ga.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Aš dar la­biau iš­plė­siu klau­si­mų spek­trą, pra­dė­siu nuo pa­juo­ka­vi­mo. Ar­tė­ja He­lo­vi­nas, toks dva­sių ir vai­duok­lių lai­ko­tar­pis, ir aš no­riu jū­sų la­bai rim­tai pa­klaus­ti, kaip jūs žiū­ri­te į re­gi­my­bes ir gir­di­my­bes? Aš to klau­siu vi­sų kan­di­da­tų į VTEKʼo na­rius, nes pa­čiam yra te­kę su­si­dur­ti su to­kia si­tu­a­ci­ja, kai pri­im­ti spren­di­mai bu­vo grin­džia­mi re­gi­my­bė­mis ir gir­di­my­bė­mis apie ga­li­mus kon­flik­tus. Kaip, jūs gal­vo­ja­te, rei­kė­tų spręs­ti ši­tą si­tu­a­ci­ją, kad vis­gi gy­ven­da­mi tei­si­nė­je vals­ty­bė­je mes ne­gy­ven­tu­me ir ne­at­si­dur­tu­me to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je, kai kaž­kam pa­si­vai­de­nus ar pa­si­gir­dus po­li­ti­kams ten­ka su­si­dur­ti su pa­sek­mė­mis ir at­sa­ko­my­bė­mis? Ačiū.

T. BLINSTRUBIS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Ger­bia­mas Tau­tos at­sto­ve, mes su­si­du­ria­me su ju­mis ne pir­mą kar­tą, aš bu­vau ne vie­ną kar­tą tei­sė­jų ko­le­gi­jos na­rys nag­ri­nė­jant by­las, ku­rio­se bu­vo spren­džia­mas jū­sų klau­si­mas. Aš su­pran­tu klau­si­mo gi­lu­mi­nę pras­mę. Ko­mi­si­ja tu­ri tir­ti tuos at­ve­jus, ku­riuos pa­gal įsta­ty­mą ji įsi­ti­ki­na, nes įsta­ty­mas rei­ka­lau­ja ir Vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo for­muo­ja­ma prak­ti­ka rei­ka­lau­ja įsi­ti­kin­ti ga­li­mo pa­žei­di­mo tik­ru­mu ir su­ge­bė­ti jau pri­ėmi­mo sta­di­jo­je jį iden­ti­fi­kuo­ti, aiš­kiai as­me­nį apie tai in­for­muo­ti, ko­kia ga­li­ma čia kva­li­fi­ka­ci­ja ir apie ką kal­ba­ma, ir kiek­vie­nu at­ve­ju tai pa­da­ry­ti, net tuo­met, kai ei­go­je iš­ryš­kė­ja nau­jų as­pek­tų, kad as­muo vi­siš­kai ga­lė­tų įgy­ven­din­ti sa­vo tei­sę į gy­ny­bą. Aš, kaip ad­vo­ka­tas, dir­ban­tis prak­ti­kuo­jan­čio ad­vo­ka­to dar­bą, ir bu­vęs tei­sė­jas, kaip ir sa­kiau, no­rė­čiau, kad ko­mi­si­jos spren­di­mai ati­tik­tų aukš­čiau­sius teis­mo spren­di­mams ke­lia­mus stan­dar­tus.

PIRMININKAS. Skir­tas lai­kas klaus­ti iš­se­ko, dė­kui pre­ten­den­tui, ga­li­te…

T. BLINSTRUBIS. Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, dė­ko­ju, ge­ros die­nos.

PIRMININKAS. Da­bar bus su­si­ti­ki­mai frak­ci­jo­se, gra­fi­kas su­da­ry­tas, rei­kia ma­ny­ti, ir su­ta­ria­me, kad pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas bū­tų Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas, siū­lo­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 3 die­ną. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu tam pri­tar­ti? Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių. (Bal­sai sa­lė­je) Čia pa­pras­tai ne­bal­suo­ja­ma, jei­gu yra ne­pri­ta­ria­ma kaž­kam: ar pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui, ar da­tai, yra siū­lo­mi ki­ti va­rian­tai. Jei­gu to­kių siū­ly­mų aš ne­ma­tau, tai kon­sta­tuo­ja­me, kad pri­ima­me ben­dru su­ta­ri­mu. Bai­gė­me šį klau­si­mą. Bal­suo­ti dėl pro­jek­to pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je, kaip ži­no­te, taip pat ne­rei­kia.

 

11.39 val.

Ko­o­pe­ra­ti­nių ben­dro­vių (ko­o­pe­ra­ty­vų) įsta­ty­mo Nr. I-164 5, 10, 11, 14, 16, 161, 162, 17, 18, 19 ir 20 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1751(2) (pri­ėmi­mas)

 

Da­bar ki­tas pro­jek­tas, šiek tiek grįž­ta­me at­gal, nes bu­vo­me pra­lei­dę. Pa­gal dar­bo­tvarkę 1-4 klau­si­mas – Ko­o­pe­ra­ti­nių ben­dro­vių (ko­o­pe­ra­ty­vų) įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Jo­kių pa­siū­ly­mų, pa­sta­bų čia ne­tu­ri­me. Ga­li­me pri­im­ti iš kar­to, pri­tar­ti iš kar­to nuo 1 iki 12 vi­siems straips­niams. Tuo­met ap­si­sprę­si­me dėl vi­so pro­jek­to.

Dėl mo­ty­vų kal­bės K. Star­ke­vi­čius. Pra­šom.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Ka­dan­gi nė­ra prieš, tai ir už ne­kal­bė­siu. Kvie­čiu bal­suo­ti.

PIRMININKAS. Ge­rai. Bal­suo­ja­me, ar pri­ima­me mi­nė­tą įsta­ty­mą.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 99: už – 98, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.41 val.

Tu­riz­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-667 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1871(2)ES (pri­ėmi­mas)

 

To­liau yra dvie­jų pro­jek­tų pa­ke­tas. Pir­miau­sia tai yra Tu­riz­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1871(2), eu­roin­teg­ra­ci­nis pro­jek­tas.

Čia iš kar­to tu­riu pa­ste­bė­ti, nors bu­vo gau­ta Sei­mo na­rės L. Girs­kie­nės pa­tai­sų, pa­siū­ly­mų dėl šio pro­jek­to, bet ka­dan­gi nuo jų įre­gist­ra­vi­mo yra ma­žiau ne­gu 48 va­lan­dos iki pro­jek­to įra­šy­mo į dar­bo­tvarkę, ap­gai­les­tau­ju, mes šių pa­siū­ly­mų ne­ga­lė­si­me svars­ty­ti. Dau­giau pa­siū­ly­mų nė­ra.

Da­bar vis tiek kvie­čiu ko­mi­te­to at­sto­vą į tri­bū­ną. Dėl pro­jek­to sprę­si­me pa­straips­niui. Ne­ma­tau ko­mi­te­to at­sto­vo. A. Bag­do­nas tu­rė­tų bū­ti tas at­sto­vas, ku­ris tu­rė­tų sto­vė­ti tri­bū­no­je. Ka­dan­gi 1 straips­nis yra toks su­dė­ti­nis, dės­to nau­ją įsta­ty­mo re­dak­ci­ją, mes tuo­met vis dėl­to va­do­vau­si­mės tais nau­jais straips­niais, kai aš sa­ky­siu nu­me­rius. Nuo 1 iki 10 straips­nių jo­kių pa­sta­bų, pa­siū­ly­mų nė­ra. Fik­suo­ki­me, kad šiems straips­niams pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu. Ne­ma­tau prieš­ta­ra­vi­mų, pri­ta­ria­me.

Dėl 10 straips­nio bu­vo gau­ta Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba. Klau­sau ko­mi­te­to iš­va­dos dėl šios pa­sta­bos.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju po­sė­džio pir­mi­nin­kui už su­teik­tą žo­dį. Ko­mi­te­tas ap­svars­tė Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dą ir pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Tai­gi siū­lau pri­tar­ti ir 10 straips­niui su pri­im­ta Tei­sės de­par­ta­men­to pasta­ba.

To­liau. Jei­gu ne­klys­tu, dau­giau jo­kių pa­sta­bų, pa­siū­ly­mų nė­ra. Ti­kiuo­si, kad pri­ima­me li­ku­sius straips­nius ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­im­ta. Ir vi­są 1 straips­nį jau pa­gal tą ben­dres­nį nu­me­ra­vi­mą. Ir 2 straips­nį dėl įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo taip pat pri­ima­me ben­dru su­ta­ri­mu. Bai­gė­me dis­ku­tuo­ti pa­straips­niui. Ačiū.

Da­bar dėl vi­so pro­jek­to A. Vin­kus pa­si­sa­ko už.

A. VINKUS (LVŽSF). Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, aš iš kar­to pa­sa­kau, kad bal­suo­siu už šį pro­jek­tą, ta­čiau no­riu in­for­muo­ti, kad ne kar­tą esu su­lau­kęs prie­kaiš­tų iš vieš­bu­čių ir res­to­ra­nų ver­slo at­sto­vų. Jie ke­lia klau­si­mą dėl ap­gy­ven­di­ni­mo įstai­gų kla­si­fi­ka­vi­mo. Pro­ble­ma ke­lia­ma ne vie­nus me­tus dėl skir­tin­gų rei­ka­la­vi­mų kla­si­fi­kuo­tiems vieš­bu­čiams, sve­čių na­mams ir ne­kla­si­fi­kuo­toms pri­va­taus sek­to­riaus, nuo­mo­jan­čio pa­tal­pas ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­goms, ap­gy­ven­di­ni­mo įmo­nėms. Ma­no­ma, kad kon­ku­ren­ci­jos są­ly­gos tarp jų yra ne­ly­gia­ver­tės. Anot kla­si­fi­kuo­ja­mų įmo­nių, pri­va­tus sek­to­rius ne­pri­va­lo pa­si­temp­ti pa­gal kla­si­fi­kuo­tų įmo­nių rei­ka­la­vi­mus. O tai reiš­kia, kad ne­bū­ti­nai ati­tin­ka hi­gie­nos ir svei­ka­tos nor­mas, ne­tik­ri­na ati­tin­ka­mos įstai­gos, ne­da­ro van­dens mė­gi­nių ir taip to­liau. Ga­lų ga­le ne­pri­va­lo tu­rė­ti su­tar­ties su ate­stuo­to­mis skal­byk­lo­mis ir taip to­liau. Pa­im­ki­me da­bar­ti­nį ener­ge­ti­nių kai­nų au­gi­mo tem­pą. Pri­va­tus sek­to­rius mo­ka už elek­trą ir už du­jas kaip bui­ti­nis var­to­to­jas. Tuo tar­pu vieš­bu­čiai, tei­sė­tai vyk­dy­da­mi veik­lą, mo­ka tris ke­tu­ris kar­tus di­des­nius mo­kes­čius ir jų sa­vi­kai­na yra žen­kliai di­des­nė nei pri­va­ti­nin­kų. Dėl to jų ap­gy­ven­di­ni­mo kai­nos yra žen­kliai ma­žes­nės nei vieš­bu­čių ir jie dem­pin­guo­ja rin­ką. No­rė­čiau, kad in­ves­ti­ci­jų mi­nist­rė at­si­žvelg­tų į ši­tą fak­to­rių ir pa­ban­dy­tų dar­bo tvar­ka dar gi­lin­tis.

PIRMININKAS. Dė­kui. Dau­giau pa­si­sa­kan­čių nė­ra. Bal­suo­ja­me, ar pri­ima­me Tu­riz­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Pri­ėmi­mas.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 102: už – 96, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 6. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

Da­bar pa­si­žiū­rė­jęs į lai­ko si­tu­a­ci­ją aš no­riu pa­siū­ly­ti pri­im­ti du da­ly­kus. Pir­mas da­ly­kas, vie­toj Vy­riau­sy­bės va­lan­dos nu­ma­ty­ti Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dį, per ku­rį klaus­tų, kaip yra ži­no­ma, tik ma­žu­mos at­sto­vai. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Pri­ima­me to­kį pa­kei­ti­mą ben­dru su­ta­ri­mu. (Bal­sai sa­lė­je: „Ne.“) Gir­džiu bal­sus – ne. Bal­suo­ja­me, kad bū­tų tik Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis, nes aš ne­no­riu ir, ma­nau, dau­ge­lis ne­no­ri, jog ry­ti­niai klau­si­mai per­si­kel­tų į va­ka­ri­nį po­sė­dį ir po­sė­dis, ku­ris ir taip yra ne­trum­pas, dar la­biau už­si­tęs­tų. Bal­suo­ja­me, ar pri­ima­me Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dį vie­toj va­lan­dos.

Bal­sa­vo 102: už – 80, prieš – 12, su­si­lai­kė 10. La­bai aiš­kus spren­di­mas.

Ant­ras spren­di­mas, ku­rį aš jau pats tie­siog pa­skelb­siu, kad pra­tę­si­me bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą pus­va­lan­džiu il­giau, kad ga­lė­tu­me bal­suo­ti dėl li­ku­sių pro­jek­tų. Dėl ve­di­mo tvar­kos K. Ma­žei­ka. Pra­šom.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Tik­rai jūs ne pir­mą ka­den­ci­ją Sei­me ir dė­lio­ja­te dar­bo­tvarkes. Dar nė­ra bu­vę, kad tu­rė­tu­me Vy­riau­sy­bės va­lan­dą nor­ma­liai. Iš tik­rų­jų at­ei­ty­je tik­rai pra­šo­me at­si­žvelg­ti į tai, nes tik­rai nė­ra lo­giš­ka. Ma­to­si, kai ku­rie val­dan­čių­jų at­sto­vai, net ne­bū­ti­nai tie, ku­rie ne­pa­klūs­ta prie­žiū­ros ko­mi­te­tams, bet ir­gi no­ri pa­klaus­ti. Tik­rai at­si­žvel­ki­te į tai. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Na, val­dan­čių­jų at­sto­vai tur­būt tu­ri dau­giau ga­li­my­bių pa­klaus­ti tie­sio­giai ir jie dėl to ne­at­ro­do čia la­bai nu­si­mi­nę. Vis­kas ge­rai. Tę­sia­me dar­bą. Kaip mi­nė­jau, bal­sa­vi­mo in­ter­va­las pus­va­lan­džiu pra­il­gi­na­mas. Bus tik Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis.

 

11.49 val.

Ci­vi­li­nio ko­dek­so 6.747, 6.748, 6.749, 6.750, 6.751, 6.752, 6.7521, 6.753, 6.754, 6.7541, 6.755 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1872(2) (pri­ėmi­mas)

 

Da­bar sprę­si­me dėl ly­di­mo­jo Tu­riz­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­to, Ci­vi­li­nio ko­dek­so kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-1872(2). Dėl šio pro­jek­to nė­ra gau­ta jo­kių pa­sta­bų ir pa­siū­ly­mų. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti straips­niams nuo 1 iki 12 iš kar­to? Pri­ta­ria­me.

Da­bar sprę­si­me dėl vi­so pro­jek­to. Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­už­si­ra­šė. Bal­suo­ja­me, ar pri­ima­me Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­tai­sų pro­jek­tą. Pri­ėmi­mas.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 105 Sei­mo na­riai: už – 103, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

To­liau pra­šy­siu lai­ki­nai pir­mi­nin­kau­ti P. Sau­dar­gą.

PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ne­ži­nau, ko­dėl lai­ki­nai, gal aš čia už­si­bū­siu, kas ten ži­no. Ger­bia­mi ko­le­gos, tę­sia­me dar­bą.

 

11.50 val.

Ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo Nr. X-764 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1805(3)ES (pri­ėmi­mas)

 

To­liau dar­bo­tvarkės 1-8.1 klau­si­mas – Ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1805(3). Pro­ce­dū­ra. Ei­ki­me pa­straips­niui.

Dėl 1 straips­nio jo­kių pa­siū­ly­mų nė­ra. Gal ga­li­me pri­im­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ger­bia­ma ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke, pra­šom į tri­bū­ną. At­si­pra­šau, kad ne­pa­kvie­čiau.

Dėl 2 straips­nio nė­ra jo­kių pa­siū­ly­mų. Ar ga­lė­tu­me pri­im­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­tar­ta. 3 straips­nis. Yra pa­siū­ly­mų, tai yra Tei­sės de­par­ta­men­to. Ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Tai vie­nas pa­siū­ly­mas. Ki­tas pa­siū­ly­mas, jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Ir tre­čias pa­siū­ly­mas, jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Taip pat ket­vir­tas, penk­tas, šeš­tas Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mai, jiems vi­siems Sei­mo ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Tai gal čia neap­si­sto­si­me.

Taip pat bu­vo Sei­mo na­rių: I. Ši­mo­ny­tės, S. Gent­vi­lo, K. Ado­mai­čio, E. Sa­bu­čio, pa­siū­ly­mas. Ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Iš už­si­ra­šiu­sių ma­tau, kad čia vyks dis­ku­si­ja. Ger­bia­ma, gal ta­da su­teik­siu… Gal mi­nist­ras Si­mo­nas. Pra­šom.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mie­ji, be ga­lo kom­plek­siš­kas įsta­ty­mas, nau­ja re­dak­ci­ja, su­si­tar­ta dėl 95 % vi­so tu­ri­nio. Va­kar Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te, tu­riu man­da­tą tą pa­sa­ky­ti, Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos va­do­vai pri­ta­rė pro­jek­tui. Pri­ta­rė pro­jek­tui ir re­gio­ni­nė van­dent­var­kie­čių aso­cia­ci­ja, pri­ta­rė did­mies­čių aso­cia­ci­ja. Va­kar ko­mi­te­te aki­vaiz­džiai bu­vo pa­sa­ky­ta, kad 95 % ši­to įsta­ty­mo leis įmo­nėms funk­cio­nuo­ti. Es­ti­ja yra to ge­riau­sias pa­vyz­dys. Es­ti­jo­je yra 150 van­dent­var­kos įmo­nių. Lie­tu­vo­je yra 62. Tai Es­ti­jo­je ga­li bū­ti smul­kios įmo­nės, veik­ti ir ši­tas įsta­ty­mas joms su­teiks erd­vę.

Ta­čiau „Per­lo ener­gi­jos“ at­ve­jis ro­do, kad gy­ven­to­jai, įmo­nės tu­ri tu­rė­ti pa­slau­gas tuo at­ve­ju, jei­gu kas nors pa­da­ro mil­ži­niš­kų klai­dų, to­dėl ga­ran­ti­nio tie­kė­jo mo­de­lis yra nu­ma­ty­tas įsta­ty­me. Jis daug ką la­bai gąs­di­na, kad čia kaž­kas no­ri stam­bin­ti, bet iš tik­rų­jų tai nė­ra stam­bi­ni­mo pro­jek­tas, tai yra kai­no­da­ros pro­jek­tas. Svars­ty­mo sta­di­jo­je pri­im­ti pa­siū­ly­mai pa­da­ro ga­ran­ti­nį tie­ki­mą ne­veiks­nų. Mes kar­tu su prem­je­re, kar­tu su E. Sa­bu­čiu, kar­tu su K. Ado­mai­čiu siū­lo­me pro­jek­tą grą­žin­ti į pra­di­nę jo sta­di­ją ir pa­da­ry­ti taip, kad ga­ran­ti­nis tie­ki­mas bū­tų veiks­nus. Vie­nas iš ne­veiks­nu­mo pa­vyz­džių yra tai, kad šian­dien ga­ran­ti­nio tie­ki­mo pa­slau­gą Pa­lan­gai, Ši­lu­tei ar Kre­tin­gai tu­rė­tų teik­ti ne Klai­pė­da, o Vil­nius ar­ba Kau­nas. Tai yra ab­so­liu­čiai ne­lo­giš­ka, to­dėl mes pra­šo­me ir siū­lo­me kar­tu su prem­je­re ši­tuo pa­siū­ly­mu ir ki­tais pa­siū­ly­mais grą­žin­ti įsta­ty­mo ga­ran­ti­nio tie­ki­mo mo­de­lį į pra­di­nę sta­di­ją, nes tai yra tik for­ce ma­jeu­re at­ve­ju – tuo at­ve­ju, jei­gu kas nors ban­kru­tuo­tų ar­ba bū­tų ne­lik­vi­dus, ar­ba nesu­si­tvar­ky­tų su sa­vo at­sa­ko­my­be. Kvie­čia­me pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ko­mi­te­to nuo­mo­nė.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ko­mi­te­tas pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Tai­gi tam, kad svars­ty­tu­me pa­siū­ly­mą, vis tiek rei­kia at­si­klaus­ti. Ar ma­no­me, kad grei­čiau­siai yra 29, nes ir ko­mi­te­tas yra pri­ta­ręs ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sas sa­lė­je: „Yra.“) Yra. Sei­mas pri­ta­ria, kad yra 29. Tai­gi svars­tant da­bar mo­ty­vai. Už nė­ra už­si­ra­šiu­sių, bet prieš yra ne­ma­žai. Ger­bia­mas E. Pu­pi­nis kal­bės prieš.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tie­sų tai nė­ra tik kai­no­da­ros pro­jek­tas. Jei­gu bū­tų kai­no­da­ros, tai jis tu­rė­jo bū­ti pri­im­tas jau šį pa­va­sa­rį. Pa­pras­čiau­siai tu­rė­jo bū­ti pa­ko­re­guo­tas įsta­ty­mas, kad vis dėl­to sa­vi­val­dy­bės daž­niau ga­lė­tų, tiks­liau, van­dent­var­kos įmo­nės daž­niau ga­lė­tų keis­ti ta­ri­fą. Ta­čiau tuo kai­no­da­ros pro­jek­tu yra siū­lo­ma di­de­lė per­tvar­ka. Ir vie­na iš tų yra įmo­nių stam­bi­ni­mas. Ta­čiau man keis­ta, kai tas stam­bi­ni­mas vyk­do­mas ne pa­gal Lie­tu­vos ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo įmo­nių val­dy­mo to­bu­li­ni­mo pla­ną, kas bu­vo pa­reng­ta ir mi­nis­te­ri­jos už­sa­ky­mu, o vyk­do­mas vi­sai ki­taip.

To­bu­li­ni­mo pla­ne yra… Pa­ci­tuo­siu ke­le­tą ei­lu­čių. Tar­ki­me, ten bu­vo siū­ly­mai ir nag­ri­nė­ja­mi ke­li va­rian­tai. Kai yra de­šimt, pen­kios ar vie­na re­gio­ni­nė įmo­nė. Tai kas at­si­tin­ka, kai siū­lo­mas toks mo­de­lis, pats pras­čiau­sias šiuo me­tu? Ga­liu pa­ci­tuo­ti. Pa­slau­gų kai­nų var­to­to­jams re­gio­ni­nė­se įmo­nė­se, il­guo­ju lai­ko­tar­piu įtrau­kus skir­tin­gas in­ves­ti­ci­jų rū­šis, skir­tu­mai bū­tų nuo 12 iki 2 kar­tų. Tai įsi­vaiz­duo­ja­me mes to­kią Lie­tu­vą, kai, tar­ki­me, di­džiuo­siuo­se mie­s­tuo­se van­dens ku­bas kai­nuo­ja 2 eu­rus, o, pa­vyz­džiui… na, ge­riau­siu va­rian­tu ne­di­di­na­me iš 12, o iš 8, o re­gio­nuo­se, pa­vyz­džiui, – 16 eu­rų. Iš tik­rų­jų aš to­kios Lie­tu­vos ne­įsi­vaiz­duo­ju.

Ta­čiau ki­tas mo­de­lis, kai ga­li bū­ti stam­bi­na­ma į pen­kis, tai iš tik­rų­jų skir­tu­mas, įskai­čiuo­jant vi­sas ne­įskai­čiuo­tas kai­nas tur­to, ku­ris da­bar iš Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­ni­gų įdė­tas, – nuo 1,5 iki 2,4 kar­to. Jei­gu mes įsi­vaiz­duo­ja­me, kad re­gio­nuo­se, kol žmo­nės gau­na ma­žus at­ly­gi­ni­mus, ga­li su­si­mo­kė­ti 8 kar­tus di­des­nę kai­ną už van­de­nį, tai ta­da ga­li­te pri­tar­ti. Bet aš siū­lau lik­ti prie bu­vu­sio va­rian­to, kai ne­apib­rė­žia­mas pa­gal ap­skri­tis vie­šo­jo van­dens tie­kė­jo for­ma­vi­mas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Per tą lai­ką at­si­ra­do no­rin­čių ap­gin­ti pa­siū­ly­mą. Ger­bia­mas P. Gra­žu­lis už kal­bės.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ma­nau, kiek­vie­na sa­vi­val­dy­bė ir kiek­vie­nas ra­jo­nas yra su­si­dū­ręs su tam tik­ro­mis van­dens tie­ki­mo pro­ble­mo­mis. Klai­pė­dos ra­jo­ne, kai tu­rė­jo sa­vo van­dens ap­rū­pi­ni­mo įmo­nę, bu­vo vie­no­dos kai­nos. Da­lis ra­jo­no bu­vo pri­jung­ta prie Klai­pė­dos mies­to ir ten kai­nos bu­vo žen­kliai ma­žes­nės. Vi­sa­da gy­ven­to­jai kel­da­vo klau­si­mą man, kaip Sei­mo na­riui, ko­dėl to­je pa­čio­je sa­vi­val­dy­bė­je kai­nos yra skir­tin­gos. To­dėl lai­kui bė­gant pro­ble­ma bu­vo iš­spręs­ta, Klai­pė­dos ra­jo­no vi­si van­de­nys bu­vo per­duo­ti Klai­pė­dos mies­tui ir da­bar ad­mi­nist­ruo­ja Klai­pė­dos mies­tas. Pro­ble­mos bu­vo iš­spręs­tos.

Aš ma­nau, kad šian­dien vis dėl­to, ka­dan­gi ko­mi­te­te ati­džiai įsi­klau­siau į po­no E. Pu­pi­nio siū­ly­mus, jis ne­žiū­ri ben­drų pro­ble­mų, o vis dėl­to žiū­ri į sa­vo apy­gar­dos… Bet rei­kė­tų ma­ty­ti daug pla­čiau. Ma­ty­ti vi­sos Lie­tu­vos pro­ble­mas ir ne­žiū­rė­ti vien tik pro as­me­ni­nius sa­vo, kaip Sei­mo na­rio vien­man­da­ti­nin­ko, aki­nius. To­dėl mes ne­pri­ta­rė­me ko­mi­te­te po­no E. Pu­pi­nio siū­ly­mui ir siū­lau Sei­mui taip pat ne­pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dis­ku­si­ja įvy­ko. Da­bar bal­suo­si­me dėl pa­ties pa­siū­ly­mo. Bal­suo­ja­me dėl Sei­mo na­rių I. Ši­mo­ny­tės, S. Gent­vi­lo, K. Ado­mai­čio, E. Sa­bu­čio pa­siū­ly­mo, jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė ir ką tik įvy­ko dis­ku­si­ja. Ger­bia­mi ko­le­gos, triukš­mas sa­lė­je. Bal­suo­ja­me dėl pa­siū­ly­mo da­bar.

Už­si­re­gist­ra­vo 98, bal­sa­vo 97: už – 61, prieš – 13, su­si­lai­kė 23. Tai­gi pa­siū­ly­mui yra pritar­ta.

To­liau bu­vo dar du Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to siū­ly­mai, jiems ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Ar ga­li­me 3 straips­niui su vi­sais pa­siū­ly­mais ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju. Yra rei­ka­lau­jan­čių bal­suo­ti dėl straips­nio. Ge­rai, bal­suo­ja­me dėl 3 straips­nio. Bal­suo­ja­me da­bar dėl 3 strai­ps­nio su ap­svars­ty­tais pa­siū­ly­mais. Šiaip jau, ger­bia­mi ko­le­gos, at­krei­piu dė­me­sį, kad straips­nių bus ne­ma­žai. Aš kvies­čiau, jei­gu nė­ra di­de­lės dis­ku­si­jos ar­ba klau­si­mai iš­spręs­ti, ban­dy­ti vis dėl­to ben­dro su­ta­ri­mo ieš­ko­ti, nes straips­nių bus la­bai daug.

Už­si­re­gist­ra­vo 95, bal­sa­vo 95: už – 64, prieš – 13, su­si­lai­kė 18. Tai­gi 3 straips­niui yra pri­tar­ta.

To­liau. 4 straips­nis. Nė­ra pa­siū­ly­mų. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Dėl 5 straips­nio nė­ra pa­siū­ly­mų. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. 6, 7 ir 8 straips­niai – nė­ra pa­siū­ly­mų. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

9 straips­nis. Yra Tei­sės de­par­ta­men­to, jam pri­ta­rė, ki­tas Tei­sės de­par­ta­men­to, jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė, ir tiek ži­nių. Ar 9 straips­niui ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dau­giau pa­siū­ly­mų ne­bu­vo. Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

10, 11 ir 12 – dėl jų nė­ra jo­kių pa­siū­ly­mų. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Dėl 13 straips­nio yra Tei­sės de­par­ta­men­to du pa­siū­ly­mai, jiems ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Ar ga­li­me 13 straips­niui pri­tar­ti su šiais pa­kei­ti­mais? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

14 straips­nis. Pa­siū­ly­mų nė­ra, ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Dėl 15 straips­nio yra Tei­sės de­par­ta­men­to pir­mo­ji pa­sta­ba, jai pri­tar­ta iš da­lies, ant­ro­ji, jai pri­tar­ta. Ta­da yra Sei­mo na­rių I. Ši­mo­ny­tės, S. Gent­vi­lo, K. Ado­mai­čio, E. Sa­bu­čio pa­siū­ly­mas. Ko­mi­te­tas pri­ta­rė, bet aš su­da­ry­siu są­ly­gas tur­būt vėl mi­nist­rui, taip? Ger­bia­mas S. Gen­t­vi­las pri­sta­tys pa­tį pa­siū­ly­mą. Pra­šau.

S. GENTVILAS (LSF). Kaip mi­nė­jau, rei­kia re­gio­ni­nio prin­ci­po, nes re­gio­ni­nės plėt­ros ta­ry­bos da­lins vi­są Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mą van­dent­var­kai – 139 mln., to­dėl jos ge­riau­siai ma­tys, ku­riam re­gio­nui rei­kia pa­dė­ti. To­dėl tas re­gio­ni­nis prin­ci­pas tu­ri iš­lik­ti ir ga­ran­ti­nio tie­ki­mo at­ve­ju. Tu­ri­me gra­žių pa­vyz­džių Kau­ne, kur su­si­jun­gu­sios mies­to ir žie­di­nės sa­vi­val­dy­bės, tu­ri­me Klai­pė­do­je su­si­jun­gu­sias mies­to ir žie­di­nes sa­vi­val­dy­bes, ta­čiau iš­ar­džius re­gio­ni­nį prin­ci­pą ga­li­ma at­si­dur­ti to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je, kad Pa­lan­gos ar Kre­tin­gos, ar Ši­lu­tės ga­ran­ti­niu tie­kė­ju bus ne Klai­pė­da, o Kau­nas pa­gal da­bar­ti­nį. To­dėl mes la­bai siū­lo­me su prem­je­re, E. Sa­bu­čiu, at­sto­vau­jan­čiu to­kiems re­gio­ni­niams mies­tams kaip Jo­na­vai, grą­žin­ti re­gio­ni­nį prin­ci­pą. Kvie­s­tu­me pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ko­mi­te­to nuo­mo­nė.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ko­mi­te­tas pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ti­ki­me, kad yra 29 Sei­mo na­riai, re­mian­tys šį siū­ly­mą, ir ko­mite­tas pri­ta­rė, tei­kė prem­je­rė. Ta­da dis­ku­tuo­ja­me dėl mo­ty­vų. Prieš – ger­bia­mas E. Pu­pi­nis. Pra­šau.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, tai vis dėl­to tu­rė­tu­me at­skir­ti vie­šo­jo ge­ria­mo­jo van­dens tie­kė­jo sta­tu­są, nes tą tie­kė­ją ski­ria sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bos su­si­ta­ru­sios, jei­gu tai tam­pa re­gio­ni­niu, o ga­ran­ti­nį van­dens tie­ki­mą ski­ria VERTʼas – Ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo tar­ny­ba. Ma­nau, kad ne­tu­rė­tų at­si­tik­ti taip, kad ma­žuo­se re­gio­nuo­se bū­tų pri­ski­ria­mos ga­na di­de­lės įmo­nės, ku­rios tu­rė­tų es­mi­nę įta­ką kai­nai. Ma­no pa­siū­ly­mas bu­vo, kad tai ga­lė­tų bū­ti ne­di­de­lės įmo­nės, ką sa­ko ir pats mi­nist­ras, kad vis dėl­to nė­ra pro­ble­mų su di­de­lė­mis įmo­nė­mis, o yra tik su la­bai ma­žo­mis įmo­nė­mis, kad tos įmo­nės bū­tų jun­gia­mos prie di­des­nių, stam­bes­nių da­ri­nių, ir taip mes ga­ran­tuo­tu­me tiems žmo­nėms ma­žes­nes kai­nas. Ir dar bū­tų toks va­rian­tas, tar­ki­me, įsi­vaiz­duo­ja­me, pri­jun­gia­me ma­žes­nę įmo­nę prie stam­baus ga­ran­ti­nio van­dens tie­kė­jo, to­je įmo­nė­je su­ma­žė­ja kai­na ir ta­da bū­tų tam tik­ras po­stū­mis ki­toms sa­vi­val­dy­bėms taip pat ieš­ko­ti bū­dų pra­dė­ti stam­bi­ni­mą ir taip spręs­ti vi­so re­gio­no pro­ble­mą, kas ga­lė­tų bū­ti su­si­ję su kai­nų ma­ži­ni­mu, o ne su di­di­ni­mu. To­dėl šiuo at­ve­ju taip pat siū­lau ne­pri­tar­ti pa­siū­ly­mui pa­keis­ti tai, ką mes pri­ėmė­me svars­ty­mo me­tu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Bal­suo­ja­me dėl Sei­mo na­rių I. Ši­mo­ny­tės, S. Gent­vi­lo, K. Ado­mai­čio ir E. Sa­bu­čio pa­siū­ly­mo, jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė.

Už­si­re­gist­ra­vo 107, bal­sa­vo 106: už – 67, prieš – 8, su­si­lai­kė 31. Tai­gi pa­siū­ly­mui pri­tar­ta.

To­liau bu­vo Tei­sės de­par­ta­men­to du pa­siū­ly­mai, jiems ko­mi­te­tas pri­ta­rė, be­je, ben­dru su­ta­ri­mu. Ta­da vėl I. Ši­mo­ny­tės, S. Gent­vi­lo, K. Ado­mai­čio ir E. Sa­bu­čio pa­siū­ly­mas, jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Su­dry­ki­me ga­li­my­bę S. Gent­vi­lui pri­sta­ty­ti.

S. GENTVILAS (LSF). Tie­są sa­kant, vi­si ke­tu­ri, pen­ki pa­siū­ly­mai su­si­ję, tai dėl sin­chro­ni­za­vi­mo jie tu­ri bū­ti iš es­mės trak­tuo­ja­mi kaip pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, ar Sei­mas su­tin­ka, kad šiam ir dar ki­tam siū­ly­mui, ka­dan­gi jau bal­sa­vo­me dėl anų, nors ir vy­ko dis­ku­si­ja, pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ne, ne­su­tin­ka. Ko­le­gos ne­su­tin­ka, mes tu­ri­me ei­ti ta­da pa­gal pro­ce­dū­rą. Ge­rai. Ko­mi­te­to nuo­mo­nė.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ko­mi­te­tas pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Ge­rai. Yra no­rin­čių kal­bė­ti prieš. E. Pu­pi­nis. Ne? Jūs ne­už­si­ra­šė­te. Va­di­na­si, nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Bal­suo­ja­me dėl pa­siū­ly­mo. Rei­kia iš anks­to už­si­ra­šy­ti. Bal­suo­ja­me dėl Sei­mo na­rių I. Ši­mo­ny­tės, S. Gent­vi­lo, K. Ado­mai­čio, E. Sa­bu­čio pa­siū­ly­mo, kur di­džiau­sias ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo pa­slau­gų per­da­vi­mas re­gio­ne.

Už­si­re­gist­ra­vo 106, bal­sa­vo 106: už – 69, prieš – 8, su­si­lai­kė 29. Tai­gi pri­tar­ta pa­siū­ly­mui.

To­liau bu­vo Tei­sės de­par­ta­men­to vie­nas pa­siū­ly­mas, jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė.

To­liau vėl­gi tų pa­čių Sei­mo na­rių, I. Ši­mo­ny­tės ir ki­tų, pa­siū­ly­mas, jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Vėl­gi su­da­rau ga­li­my­bes mi­nist­rui pri­sta­ty­ti.

S. GENTVILAS (LSF). Šiuo at­ve­ju svars­ty­mo sta­di­jo­je bu­vo įtrauk­ta to­kia nuo­sta­ta, kad ga­ran­ti­nis tie­kė­jas tu­ri bū­ti bent de­šimt kar­tų di­des­nė įmo­nė ne­gu ad­mi­nist­ruo­ja­ma ben­dro­vė. At­si­pra­šau, bet vi­sos įmo­nės iš es­mės bū­tų ad­mi­nist­ruo­ja­mos Lie­tu­vo­je dvie­jų ben­dro­vių – ar­ba Kau­no, ar­ba Vil­niaus. Bū­tų su­ar­dy­tas re­gio­ni­nis prin­ci­pas, nes Klai­pė­da, pa­vyz­džiui, su 15 mln. eu­rų apy­var­ta ne­ga­lė­tų ad­mi­nist­ruo­ti tarp 2 ir 3 mln. apy­var­tos tu­rin­čių Ši­lu­tės ar Pa­lan­gos, ar Kre­tin­gos įmo­nių. Tas re­gio­ni­nis prin­ci­pas ne­veik­tų, pa­li­kus ši­tą nuo­sta­tą, to­dėl mes kar­tu su prem­je­re, K. Ado­mai­čiu ir E. Sa­bu­čiu ją iš­tri­na­me.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ko­mi­te­to nuo­mo­nė.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ko­mi­te­tas, iš­klau­sęs ar­gu­men­tus, pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ko­le­gos! Da­bar mo­ty­vai už, prieš. Nė­ra už­si­ra­šiu­sių kal­bė­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Yra? Sek­re­to­ria­tas in­di­kuo­ja, kad ne­ma­to jū­sų, už­si­ra­šiu­sių kal­bė­ti. Ko­le­gos, bu­vo rei­ka­la­vi­mas ei­ti pa­gal pro­ce­dū­rą. Ei­ki­me. Jaut­rios pa­tai­sos, žmo­nės no­ri iš­sa­ky­ti nuo­mo­nes, su­da­ry­ki­me ga­li­my­bę. At­si­ra­do. Ge­rai. E. Pu­pi­nis kal­bės prieš. Vis­kas ge­rai.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, man kaž­kaip keis­tas mi­nist­ro pa­sa­ky­mas, kai pa­sa­ko, kad čia yra vie­ne­ti­niai at­ve­jai, tik pa­tys pras­čiau­si. O da­bar net­gi Ši­lu­tę ir ki­tas įmo­nes, ku­rios yra re­gio­nuo­se, ku­rios be pro­ble­mų gy­ve­na, jis kaž­ko­dėl no­ri jung­ti. Ši­to­je vie­to­je man tik­rai pro­ble­ma. To­dėl ir siū­lau ne­pri­tar­ti šiam pa­siū­ly­mui, o pa­pras­čiau­siai lik­ti prie tos nuo­sta­tos, kad tu­rė­tų bū­ti jun­gia­mos pa­čios ma­žiau­sios įmo­nės, ku­rios tu­ri bū­ti gel­bė­ja­mos dėl tam tik­ros si­tu­a­ci­jos. Taip to­se ma­žo­se įmo­nė­se bū­tų ta­ri­fas for­muo­ja­mas toks, di­de­lė­se įmo­nė­se, kur ga­lė­tų su­jung­ti ne tik vie­ną ap­skri­tį, ku­rio­je yra pro­ble­mų, bet, kaip siū­lo tas pla­nas, stam­bin­ti link di­dė­ji­mo, gal­būt link pen­kių re­gio­ni­nių įmo­nių, o gal­būt pas­kui link vie­nos. Dėl to iš tik­rų­jų aš siū­lau ne­pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Ge­rai, dė­ko­ju. Bal­suo­ja­me dėl Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mo, jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė ir įvy­ko vien­pu­sė dis­ku­si­ja. Da­bar bal­suo­ja­me už ar prieš Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mą, ku­rį S. Gent­vi­las pri­sta­tė. Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mas.

Už­si­re­gist­ra­vo 112, bal­sa­vo 111: už – 76, prieš – 6, su­si­lai­kė 29. Pa­siū­ly­mui pri­tar­ta.

To­liau bu­vo ki­tų Sei­mo na­rių: E. Pu­pi­nio, J. Raz­mos, G. Kin­du­rio, T. To­mi­li­no, J. Gu­daus­ko, pa­siū­ly­mas. Su­da­ry­si­me ga­li­my­bę pri­sta­ty­ti. E. Pu­pi­nis no­rė­jo. Pra­šau.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų tai taip pat la­bai svar­bus siū­ly­mas, nes yra vie­na pro­ble­ma. Tar­kime, kal­bant ir dis­ku­tuo­jant bu­vo pa­sa­ky­ta ir pa­klaus­ta, kas at­si­tiks, tar­kime, jei­gu ta re­gio­ni­nė įmo­nė taip pat taps ne­mo­ki? Ji­nai tu­rė­tų ati­tik­ti, jei­gu bū­tų jun­gia­ma, tu­ri bū­ti įsi­sko­li­ni­mo ly­gis ma­žas, tu­ri tu­rė­ti pa­kan­ka­mą pa­jė­gu­mą. Kas bus, jei­gu to ne­bus? Bu­vo pa­sa­ky­ta, kad ta­da mes jung­si­me prie ki­to re­gio­no ap­skri­ties įmo­nės. Ka­dan­gi mes jau da­bar pa­tai­sė­me įsta­ty­mą, kad tokio jun­gi­mo ne­ga­li bū­ti, ga­li bū­ti jun­gi­mas ir geria­mo­jo van­dens tie­ki­mas or­ga­ni­zuo­ja­mas pa­gal ap­skri­tis, da­bar man ne­aiš­ku, kas bus, jei­gu vie­na iš re­gio­ni­nių įmo­nių bus ne­mo­ki? Ar ji tu­rės su vis­kuo nu­skęs­ti, ar iš tik­rų­jų ga­li­ma bū­tų pri­tai­ky­ti tai, ką mes siū­lo­me, kad ga­ran­ti­niu van­dens tie­kė­ju pa­ski­ria­mas ap­skri­ties, bet jei­gu ne­ati­tin­ka tų rei­ka­la­vi­mų, tar­ki­me, ta pa­ti ap­skri­ties įmo­nė ir­gi ban­kru­tuo­ja ir sun­kiai gy­ve­na, ga­li­ma bū­tų pa­rink­ti ki­tą tie­kė­ją, esan­tį ar­čiau­siai tos re­gio­ni­nės įmo­nės. Ki­tos ap­skri­ties įmo­nė.

Šiuo at­ve­ju, ma­ny­čiau, tai ir VERTʼui pa­dė­tų, nes bū­tų ga­li­ma to­kiu bū­du esant pro­ble­moms su­teik­ti ga­li­my­bę vis dėl­to toms įmo­nės taip pat gel­bė­tis. Šiuo at­ve­ju, kai mes pa­kei­tė­me vie­ną punk­tą, jo­kios iš­ei­ties nė­ra. Pa­pras­čiau­siai tos įmo­nės su vi­sa ap­skri­ti­mi tu­rė­tų ban­kru­tuo­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ko­mi­te­to nuo­mo­nė?

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ko­mi­te­tas šiam Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mui ne­pri­ta­rė ir iš­dės­tė ar­gu­men­tus: pri­ta­rus pa­siū­ly­mui, ga­ran­ti­nio ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo me­cha­niz­mas bū­tų ne­veiks­nus ir su­griau­tas. Pa­žy­mė­ti­na, kad įsta­ty­mo pro­jek­te nė­ra to­kių są­vo­kų, kaip E. Pu­pi­nis ir ki­ti Sei­mo na­riai yra įra­šę, kaip an­tai „ge­ria­mo­jo van­dens pa­slau­gų par­da­vė­jas“ ar „ge­ria­mo­jo van­dens pa­slau­gų tie­kė­jas“. Pa­teik­tas pa­siū­ly­mas su­kel­tų ir dau­giau ne­aiš­ku­mų, nes da­bar dvi skir­tin­gos įsta­ty­mo pro­jek­to da­lys reg­la­men­tuo­tų ga­ran­ti­nio van­dens tie­kė­jo pa­sky­ri­mą, to­dėl ne­aiš­ku, ka­da ir ko­kia įsta­ty­mo pro­jek­to da­li­mi VERTʼui rei­kė­tų va­do­vau­tis pa­ski­riant ga­ran­ti­nį van­dens tie­kė­ją.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ar yra 29? Si­mo­nai, pri­ta­ria­me, kad yra tiek? (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai, pri­ta­ria­me. Dis­ku­si­ja. J. Raz­ma už pa­siū­ly­mą.

J. RAZMA (TS-LKDF). Pats pa­siū­ly­mas tik­rai tu­rė­jo sa­vo lo­gi­ką. Nes jei­gu mes nie­ko ne­pa­sa­ko­me, ką da­ry­ti, jei­gu ku­rio nors ne­di­de­lio re­gio­no ta cen­tri­nė įmo­nė ei­na į dug­ną, da­bar įsta­ty­me nė­ra jo­kių me­cha­niz­mų, ką da­ry­ti. Ki­ta ver­tus, jei­gu ji net nei­na vi­sai į dug­ną, bet nė­ra pa­kan­ka­mai pa­jė­gi, tai jai ati­duo­si­me ko­kią nors ga­na di­de­lę, bet į ban­kro­tą ei­nan­čią įmo­nę kaip ga­ran­ti­nį tie­ki­mą, na, ta­da tik­rai abi eis į dug­ną.

Čia ir bu­vo pa­siū­ly­tas toks me­cha­niz­mas, kad to­kiais at­ve­jais, kai nė­ra re­gio­no cen­tre ga­na pa­jė­gios, ge­rai be­si­lai­kan­čios įmo­nės, ta jau į ban­kro­tą ei­nan­ti įmo­nė dėl ga­ran­ti­nio tie­ki­mo ga­lė­tų bū­ti pri­skir­ta gre­ti­mo ra­jo­no di­de­lei pa­jė­giai įmo­nei. Šiuo at­ve­ju bu­vo, man at­ro­do, to­kie ra­cio­na­lūs va­rian­tai pa­siū­ly­ti ir jie ga­lė­jo bū­ti kaip tam tik­ras kom­pro­mi­sas tarp šiek tiek tų skir­tin­gų po­žiū­rių. Gai­la, kad prieš tai bu­vęs bal­sa­vi­mas šiek tiek kom­pli­kuo­ja šios nuo­sta­tos pri­ėmi­mą, nes vie­na nuo­sta­ta su ki­ta da­bar su­ke­lia kai ku­rių dvi­pras­my­bių.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Yra ki­taip ma­nan­čių. Ger­bia­mas S. Gent­vi­las, ma­tyt, kal­bės prieš dėl mo­ty­vų.

S. GENTVILAS (LSF). Vi­sų pir­ma no­riu vi­sus nu­ra­min­ti – ne­ban­kru­tuo­ja Lie­tu­vo­je van­dent­var­kos įmo­nės. Po ši­to įsta­ty­mo jos ne­ban­kru­tuos, ne­ban­kru­tuos nei Ma­žei­kiai, nei Ši­lu­tė, nei Klai­pė­da, nei Rie­ta­vas, nei nie­kas ki­tas. Bet me­cha­niz­mą mes tu­ri­me tu­rė­ti ir ši­tas 13 strai­ps­nis sa­ko, kad VERT kiek­vie­nais me­tais tik­ri­na ga­ran­ti­nio tie­kė­jo pa­ti­ki­mu­mą. Jam yra aukš­tes­ni kri­te­ri­jai ke­lia­mi. Kaip „Ig­ni­tis“, kaip ga­ran­ti­nis tie­kė­jas, ir­gi tu­ri ati­tik­ti lik­vi­du­mą ir vi­sa ki­ta, taip ir van­dent­var­kos ga­ran­ti­niai tie­kė­jai tu­ri tu­rė­ti tuos kri­te­ri­jus. Jei­gu jie per kas­me­tinę per­žiū­rą ne­ati­tin­ka, tuo­met pri­ski­ria­mas ki­to re­gio­no stip­res­nis van­den­tie­kinin­kas dėl to ga­ran­ti­nio tie­ki­mo. Įsta­ty­mo nuo­sta­tos pa­kan­ka­ ir ne­rei­kė­tų jos vėl­gi iš­krai­py­ti pa­pil­do­mais ap­ra­šy­mais, nes ga­ran­ti­nių tie­kė­jų pa­rin­ki­mas ir pa­tik­ri­ni­mas vyks­ta kas­met. Ly­giai taip pat kaip ši­lu­mos sek­to­riu­je, ener­ge­ti­kos sek­to­riu­je ir vi­sur ki­tur, kur yra ga­ran­ti­nis tie­ki­mas. To­dėl kvies­čiau ne­pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Bal­suo­ja­me dėl pa­siū­ly­mo. Pri­me­nu, kad bal­suo­ja­me dėl Sei­mo na­rių E. Pu­pi­nio, J. Raz­mos, G. Kin­du­rio, T. To­mi­li­no, J. Gu­daus­ko pa­siū­ly­mo, jam ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė.

Už­si­re­gist­ra­vo 104, bal­sa­vo 104 Sei­mo na­riai: už – 45, prieš – 20, su­si­lai­kė 39. Pa­siū­ly­mui nė­ra pri­tar­ta.

Ju­da­me to­liau. Yra Sei­mo na­rio E. Sa­bu­čio pa­siū­ly­mas, jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Ger­bia­mas E. Sa­bu­tis gal mums pri­sta­tys. (Bal­sai sa­lė­je) Ne­rei­kia? Sei­mas pri­ta­ria ben­dru su­ta­ri­mu E. Sa­bu­čio pa­siū­ly­mui? Ge­rai, pri­ta­ria­me. Ju­da­me to­liau.

E. SABUTIS (LSDPF). Su­tau­pė­me lai­ko.

PIRMININKAS. Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mas, jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Vis­kas, 15 strai­ps­nį ap­svars­tė­me. Ar ga­li­me 15 straips­nį pri­im­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

16 straips­nis. Bu­vo Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mas, jam ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė. Ir ki­tas Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mas, jam ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė. Vis­kas. Ar ga­li­me 16 straips­nį pri­im­ti ben­dru su­ta­ri­mu su ko­mi­te­to re­dak­ci­ja? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Dėl 17 straips­nio yra Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mas, jam ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė. Tiek. Ar ga­li­me 17 straips­niui pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

To­liau 18 straips­nis, 19 straips­nis, 20 straips­nis. Dėl 20 straips­nio jau bus. Tai­gi ar ga­li­me 18 ir 19 straips­niams pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Dėl 20 straips­nio yra Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mas, jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Ki­tas Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mas, jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Ar ga­li­me su šiais pa­siū­ly­mais 20 straip­s­niui pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Dėl 21 straips­nio ne­bu­vo jo­kių pa­siū­ly­mų. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Dėl 22 straips­nio yra du Tei­sės de­par­ta­men­to siū­ly­mai, jiems ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

23 straips­nis. Čia nė­ra jo­kių pa­siū­ly­mų. Dėl 24 straips­nio siū­ly­mų nė­ra. 25, 26 straips­niai. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu šiems straips­niams? Ga­li­me.

Dėl 27 straips­nio yra Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mas, jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Dėl 28, 29, 30, 31 straips­nių nė­ra jo­kių pa­siū­ly­mų. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Dėl 32 straips­nio yra Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mas, jam pri­ta­rė. Ki­tas Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mas, jam pri­ta­rė, ir tre­čias, jam taip pat pri­ta­rė. Ar ga­li­me su šia re­dak­ci­ja ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti 32 straips­niui? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Dėl 33 straips­nio yra Tei­sės de­par­ta­men­to siū­ly­mas, jam pri­ta­rė iš da­lies. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Dėl 34 straips­nio yra Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mas, jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Dėl 35 straips­nio yra vie­nas Tei­sės de­par­ta­men­to siū­ly­mas, jam pri­ta­rė. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Dėl 36, 37, 38 straips­nių siū­ly­mų nė­ra. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Dėl 39 straips­nio yra du Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mai, jiems pri­ta­rė, tre­čias, jam taip pat pri­ta­rė, ket­vir­tas, jam pri­ta­rė, penk­tas, jam pri­ta­rė. Tai­gi 39 straips­niui su ko­mi­te­to re­dak­ci­ja ga­li­me pri­tar­ti? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

At­ėjo­me iki 40 straips­nio, dėl jo nie­ko nė­ra.

Dėl 41 straips­nio taip pat nė­ra siū­ly­mų. Ai, yra. 40 straips­niui ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

41 straips­nis. Dėl jo taip pat nė­ra. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Tuo­met yra įgy­ven­di­na­mie­ji Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tai. 2 straips­nis, dėl jo yra du Tei­sės de­par­ta­men­to siū­ly­mai, jiems ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu ir šiam strai­ps­niui? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Pa­straips­niui pro­ce­dū­ra yra įveik­ta. Ačiū ko­mi­te­to pir­mi­nin­kei už šį il­gą dar­bą. Da­bar mo­ty­vai dėl vi­so. P. Gra­žu­lis – už. Pra­šom.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ko­mi­te­tas tik­rai ap­svars­tė šį įsta­ty­mą, ap­svars­tė Sei­mo na­rių ir ki­tų ins­ti­tu­ci­jų tei­kia­mus pa­siū­ly­mus ir pa­tai­sas ir vi­siems lo­giš­kiems pa­siū­ly­mams pri­ta­rė. Ta­čiau po­nas E. Pu­pi­nis už­si­i­ma de­struk­ci­ja, siau­rų gru­pi­nių in­te­re­sų ten­ki­ni­mu ir ban­do įneš­ti daug jo­va­lo į mū­sų ko­mi­te­to dar­bą. To­dėl siū­lau po­ną E. Pu­pi­nį ap­svars­ty­ti par­ti­jos or­ga­nams ir pri­im­ti griež­tus spren­di­mus, nes jis da­ro tik­rai di­de­lę de­struk­ci­ją par­ti­jos vi­du­je. Ne tik, kaip sa­ko, po­ną M. Ma­jaus­ką svars­ty­ti, bet ei­lė at­ėjo ir po­no E. Pu­pi­nio. Aš ma­nau, kad pro pirš­tus ne­pra­leis ši­to­kių jo veiks­mų, ku­rie griau­na par­ti­ją, aky­los gal­būt Draus­mės ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko ir prie­vaiz­do Land­sber­gio akys.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Prieš kal­bės E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš su­pran­tu, ko­dėl P. Gra­žu­lis taip pa­lai­ko. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, jam jung­tis prie di­de­lio re­gio­no, ku­ria­me yra jo įmo­nė, ga­min­ti kol­dū­nus kur kas pa­pras­čiau, ne­gu gal­būt for­muo­ti di­de­les įmo­nes ir šiuo at­ve­ju mo­kė­ti kaip vi­si. Iš tik­rų­jų aš tik no­riu pa­kar­to­ti, sa­vai­me su­pran­ta­ma, spren­di­mas ei­na, tik no­rė­čiau dar kar­tą pa­kar­to­ti, kad vis dėl­to bu­vo pa­reng­tas Lie­tu­vos ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo įmo­nių val­dy­mo to­bu­li­ni­mo pla­nas, jis iš­mes­tas į šiukš­lių dė­žę, nes pa­si­rink­tas ke­lias ne toks, koks yra pla­ne. Yra pa­si­rink­tas pras­čiau­sias va­rian­tas ir no­rė­čiau pa­kar­to­ti, ką siū­lo tas va­rian­tas, kai bus stei­gia­ma tik de­šimt re­gio­ni­nių įmo­nių su la­bai sil­pno­mis įmo­nė­mis, ku­rios nors ir yra re­gio­nų cen­truo­se, bet yra ke­lias­de­šimt kar­tų sil­pnes­nės ne­gu di­de­lės įmo­nės. Ga­liu pa­kar­to­ti, kad tas kai­nų skir­tu­mas il­gai­niui ga­li siek­ti nuo 2 iki 12 kar­tų, o ne­pa­si­rink­tas pen­kių įmo­nių va­rian­tas, kur ga­lė­jo bū­ti skir­tu­mas nuo 1,5 iki 2,4 kar­to. Iš tik­rų­jų aš ne­įsi­vaiz­duo­ju bent šian­dien, kaip ga­lės mo­kė­ti re­gio­nų žmo­nės 10 ar 12 kar­tų, na, gal­būt ir 8 kar­tus di­des­nę kai­ną, pa­vyz­džiui, nei did­mies­čių, mo­kė­ti po 16 eu­rų, kai di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se mo­kės po 2 eu­rus.

Taip pat ne­įsi­vaiz­duo­ju, kaip veiks įmo­nės, kai bus kon­ku­ren­ci­nė ap­lin­ka, kuo­met vie­nos įmo­nės tuo­se ma­žuo­se re­gio­nuo­se mo­kės ke­lis kar­tus di­des­nę kai­ną ne­gu tos pa­čios įmo­nės, tar­ki­me, mais­to per­dir­bi­mo, ku­rios yra re­gio­nuo­se di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se. Sėk­min­gi bus ir ne­sėk­min­gi. Ši­to mes ne­ga­li­me da­ry­ti. Esa­me vals­ty­bė, tu­rė­jo­me spręs­ti klau­si­mą tru­pu­tį ki­taip. Va­di­na­si, kiek įma­no­ma steng­tis, kad kai­nų skir­tu­mai bū­tų kiek įma­no­ma ma­žes­ni.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Bal­suo­ja­me, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Oi, la­bai at­si­pra­šau, ger­bia­mi ko­le­gos. No­rė­jau at­im­ti iš jū­sų tei­sė­tus lū­kes­čius. R. Vait­kus – už. Pra­šom. At­si­pra­šau.

R. VAITKUS (LSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te įdė­miai ir ati­džiai svars­tė­me ši­tą klau­si­mą ir da­bar, at­ro­do, čia tiek daug ie­čių lau­žo­ma. Ma­nau, kaip ir mi­nist­ras prieš tai pa­sa­kė, kad Es­ti­jos ge­ra­sis pa­vyz­dys, kuo­met ge­riau tvar­ko­mas nuo­te­kas tu­rė­tu­me ir ge­ria­mo­jo van­dens ko­ky­bė bū­tų ge­res­nė. Ir Van­dens tie­kė­jų aso­cia­ci­ja tam pri­ta­rė, ir Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja pri­ta­rė. Ne­pri­eš­ta­rau­ja jun­gi­mui ir van­dent­var­kos įmo­nės, tai apie ką mes čia kal­ba­me? Man at­ro­do, siū­lau ir kvie­čiu vi­sus pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­mas K. Ma­žei­ka kal­bės prieš. Pra­šom.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Tik­rai no­rė­čiau kal­bė­ti už. Ir mi­nist­ras kal­bė­da­mas prieš tai dėl sa­vo pa­siū­ly­mo sa­kė, kad dėl 95 % yra su­si­tar­ta. Kal­ba­me apie tuos 5 %, dėl to tik­rai ne­ga­li­ma pri­tar­ti šiam pro­jek­tui. Tik­rai ga­lė­jo­me per sa­vai­tę tur­būt su­si­tar­ti ir dėl vi­so 100 %, o da­bar tie 5 % ki­ša ko­ją. Ki­ša ko­ją pir­miau­sia šiai val­dan­čia­jai dau­gu­mai, nes jų re­gio­ni­nė po­li­ti­ka yra tie­siog iš­me­ta­ma į šiukš­lių dė­žę, nes tai yra vi­siš­kai prie­šin­gy­bė. Kal­ba­me ne apie funk­ci­jų ati­da­vi­mą sa­vi­val­dai, o apie cen­tra­li­za­ci­ją, pa­si­ren­ka­mas ga­lios įran­kis VERT, ku­ris da­bar nu­spręs, ku­ri įmo­nė ga­lės gy­ven­ti, ku­ri ne­ga­lės.

Iš tie­sų sa­vi­val­dy­bės, jei­gu Sei­mo na­riai skam­bi­no sa­vo sa­vi­val­dy­bių me­rams ar aso­cia­ci­jos ko­le­goms, ar van­dens įmo­nių ko­le­goms, sa­ko, kad rei­kia pri­im­ti tą įsta­ty­mą, bet jos kal­ba apie tai, kad šian­dien vi­sos įmo­nės sken­di sko­lo­se dėl ener­gi­jos kai­nų ne­per­skai­čia­vi­mo, dėl tos si­tu­a­ci­jos, ku­ri su­si­klos­tė jau nuo va­sa­ros. Ir iš tie­sų tai yra pa­sek­mė to, ką mes tu­ri­me. Bet kar­tu kad bū­tų spren­džia­ma bū­tent ener­ge­ti­kos kai­nų pa­kė­li­mo pro­ble­ma, pri­kli­juo­ja­ma ir ta uo­de­ga – kal­ba­ma apie cen­tra­li­za­ci­ją ir įve­di­mą įran­kio, ku­riuo su vie­no­mis ar ki­to­mis įmo­nė­mis bus su­si­tvar­ko­ma ir liks ke­lios stam­bios įmo­nės.

Iš tik­rų­jų tai yra kon­ser­va­to­rių re­gio­ni­nės po­li­ti­kos pa­vyz­dys. Iš tie­sų to­kiam pro­jek­tui pri­tar­ti ne­ga­liu skau­da­ma šir­di­mi ma­ty­da­mas, kaip re­gio­nuo­se iš­nyks ma­žos įmo­nės ir sa­vi­val­dy­bės ne­tu­rės jo­kių ga­lių da­ry­ti ko­kią nors įta­ką dėl…

PIRMININKAS. Lai­kas.

K. MAŽEIKA (DFVL). …ko­ky­biš­ko van­dens tie­ki­mo gy­ven­to­jams. Tai iš tie­sų kvie­čiu su­si­lai­ky­ti.

PIRMININKAS. Dė­kui. G. Pa­luc­kas kal­bės už.

G. PALUCKAS (LSDPF). Ger­bia­mi ko­le­gos, tai vie­nas iš tų at­ve­jų, kai į rei­ka­lin­gą ir ge­rą įsta­ty­mą yra įtrau­kia­mos nuo­sta­tos, ku­rios da­ro šią me­daus bač­ką ne to­kią gar­džią. Iš tik­rų­jų ga­lė­jo­me iš­spręs­ti ir pa­siek­ti kom­pro­mi­są dėl re­gio­niš­ku­mo, bet bu­vo pa­si­rink­tas ke­lias po­li­ti­niais au­to­ri­te­tais už­gož­ti jau prieš tai Sei­mo pri­im­tus spren­di­mus ir ga­li­mai su­kel­ti tam tik­rų ne­pa­to­gu­mų kai ku­rių re­gio­nų ar net­gi mies­tų van­dens var­to­to­jams. Kai­my­nui iš de­ši­nės ga­liu tik pa­sa­ky­ti, kad nė­ra nie­ko gė­din­go gin­ti vie­nos ar ki­tos ben­druo­me­nės in­te­re­sus ir tai pri­va­lo da­ry­ti Sei­mo na­riai pa­gal sa­vo prie­sai­ką.

Bet kal­bant apie pa­čias įsta­ty­mo nuo­sta­tas iš tik­rų­jų gir­dė­ti kri­ti­kos, kad štai yra ener­ge­ti­kos kri­zė ir šis įsta­ty­mas kuo nors pa­blo­gins si­tu­a­ci­ją. At­virkš­čiai – bū­tent ener­ge­ti­kos kri­zės aki­vaiz­do­je pa­čios van­dent­var­kos įmo­nės, siek­da­mos už­tik­rin­ti ko­ky­biš­kas pa­slau­gas, jų tei­ki­mą, pra­šo, kad tas įsta­ty­mas bū­tų pri­im­tas ir bū­tų ga­li­ma įver­tin­ti di­dė­jan­čius kaš­tus. Jei­gu kas nors įsi­vaiz­duo­ja, kad ga­li­ma tiek­ti van­de­nį to­mis pa­čio­mis kai­no­mis ar­ba už dy­ką, kai di­dė­ja vi­sos są­nau­dos, yra la­bai la­bai nai­vu. Dar dau­giau ga­li­ma pa­sa­ky­ti – tai yra net­gi pa­vo­jin­ga, nes tai, kaip mi­nė­jau, ke­lia grės­mę pa­čių pa­slau­gų tei­ki­mui.

O kal­bant apie ma­žas ir di­de­les įmo­nes, ir­gi ste­buk­lų gy­ve­ni­me ne­bū­na, ma­žų įmo­nių tei­kia­mos pa­slau­gos dėl fik­suo­tų kaš­tų yra bran­ges­nės na­tū­ra­liai. To­dėl tas stam­bė­ji­mo pro­ce­sas yra tei­sin­gas, tik jis ne­tu­ri bū­ti prie­var­ti­nis, jis tu­ri bū­ti na­tū­ra­lus ir tie te­ri­to­ri­niai ge­og­ra­fi­niai ap­ri­bo­ji­mai nė­ra lo­giš­ki.

Siū­lau, įver­ti­nus vi­sus da­ly­kus, pri­tar­ti tei­kia­mam įsta­ty­mo pro­jek­tui, o kaip kai ku­rie ko­le­gos sa­ko, opo­zi­ci­ja at­eis į val­džią, pa­tai­sys ir pa­da­rys dar ge­riau. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. T. To­mi­li­nas – prieš. Ne­kal­bės, at­si­sa­ko. Ma­lo­nu. S. Gent­vi­las kal­bės už.

S. GENTVILAS (LSF). Ko­le­gos, po šian­die­nos bal­sa­vi­mo iš­auš nau­ja epo­cha, nes ši­tas ko­mu­na­li­nis sek­to­rius bu­vo vie­nin­te­lis sek­to­rius, apie ku­rį kal­ba­me, su ban­kro­to kva­pe­liu. Mes ne­kal­ba­me apie ko­kį sis­te­mi­nį ban­kro­tą ši­lu­mos ūkio sek­to­riu­je, ener­ge­ti­kos, du­jų tie­ki­mo ar ki­tuo­se ko­mu­na­li­niuo­se sek­to­riuo­se. Ši­tas įsta­ty­mas iš­gy­do sis­te­mi­nes ri­zi­kas, su­tvar­ko kai­no­da­rą, lei­džia ap­rū­pin­ti gy­ven­to­jus cen­tra­li­zuo­to­se te­ri­to­ri­jo­se van­dens tie­ki­mu 98 %, nuo­te­kų tvar­ky­mu 95 %, nors da­bar dar kas ket­vir­tas tan­kiai gy­ve­namo­se te­ri­to­ri­jo­se ne­tu­ri ši­tų pa­slau­gų. Es­tai jau tu­ri, len­kų van­dent­var­kos įmo­nės ei­na net į vien­kie­mius, nes yra lik­vi­džios. Nu­va­žiuo­ki­te į Puns­ką: Puns­ko ma­ža sa­vi­val­dy­bė, van­dent­var­kos įmo­nė ei­na į pri­va­čius kie­mus, iš­si­mo­kė­ti­nai įdie­gia. Tai va to­kių įmo­nių mums rei­kia.

Ši­tas pro­jek­tas yra ap­tar­tas su Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja, su van­dent­var­ki­nin­kų aso­cia­ci­ja, tiek re­gio­ni­nių, tiek di­džių­jų. Ir tik­rai tik­rai dar kar­tą: čia ne stam­bi­ni­mo pro­jek­tas, čia ne stam­bi­ni­mo pro­jek­tas ir čia ne stam­bi­ni­mo pro­jek­tas. Tai kaip tik re­gio­ni­nių įmo­nių su­stip­ri­ni­mo pro­jek­tas. Jei­gu mes jo šian­dien ne­pri­im­si­me, pir­mo­sios pa­lūš bū­tent re­gio­nų įmo­nės. To­dėl la­bai kvie­čiu žiū­rė­ti į es­mę ar­gu­men­tų, lai­ko bū­ta pus­me­tis. Kvie­čiu pri­im­ti tei­sin­gus spren­di­mus ir bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. A. Skar­džius, ma­tyt, ne taip ma­no. Mo­ty­vai prieš.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, iš­ties aš kai ku­riais as­pek­tais tik­rai pa­lai­kau ger­bia­mą mi­nist­rą, jam ką nors rei­kia da­ry­ti, nes prie­šin­gu at­ve­ju tu­rė­si­me daug pro­ble­mų. Tai yra pro­ble­mos, pa­lik­tos dar iš anks­čiau, kai eu­ro­pi­niai pi­ni­gai sėk­min­gai bu­vo įsi­sa­vi­na­mi tie­siant ma­gist­ra­li­nes nuo­te­kų sis­te­mas, ta­čiau bu­vo už­mirš­ta, kad prie tų ma­gist­ra­li­nių nuo­te­kų tin­klų rei­kia pri­jung­ti ir pa­čius nau­do­to­jus, var­to­to­jus. Tam, be abe­jo, rei­kia daug pi­ni­gų, bet man ne­ri­mą ke­lia vie­nas as­pek­tas, kad iš­au­gu­sių ener­ge­ti­nių kaš­tų bū­tent tą spren­di­mą rei­kia per­kel­ti į to­kius tie­ki­mo stam­bi­ni­mo spren­di­mus, nes aš ma­nau, kad vie­ti­nės įmo­nės, ypač nuo­te­kų tvar­ky­mo, tik­rai tu­ri daug po­ten­cia­lo. Kai rei­kė­jo įsi­sa­vin­ti ter­mi­na­lo pa­jė­gu­mus, dau­ge­lis nuo­te­kų tvar­ky­mo įmo­nių įsi­die­gė dum­blo džio­vi­ni­mo nau­do­jant du­jas įren­gi­nius. Įsi­vaiz­duo­ki­te, esant da­bar­ti­nėms kai­noms džio­vin­ti dum­blą, po to su­drė­kin­ti tą dum­blą ir iš­vež­ti, ir pa­skleis­ti ant dir­vo­že­mio – di­džiu­lė kvai­lys­tė. Tik­rai dar ma­nau, kad šie kaš­tai iš­au­gu­sios du­jų kai­nos yra įskai­čiuo­ja­mi į nuo­te­kų tvar­ky­mą. Čia pir­miau­sia su­si­tvar­ky­ki­me.

Aš ma­nau, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ir VERTʼas tik­rai tu­rė­tų tar­ti sva­rų žo­dį ir baig­ti tas kvai­lys­tes. Iš es­mės pro­jek­tas tik­rai yra ne­blo­gas, nes rei­kia ką nors da­ry­ti ir mi­nist­ras ban­do.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Bal­suo­ja­me dėl vi­so pro­jek­to. Pri­me­nu, kad yra pri­ėmi­mo sta­di­ja. Svar­bus bal­sa­vi­mas. Kvie­čiu grįž­ti iš po­il­sio zo­nų, už­im­ti dar­bo vie­tas ir bal­suo­ti. Dar liks bal­suo­ti dėl vie­no ly­di­mo­jo, tai taip pat neiš­si­blaš­ky­ki­te. Ži­no­ma, ne­kan­t­riai ste­bi­me, ar iš­auš nau­ja epo­cha po bal­sa­vi­mo, kaip sa­kė ger­bia­mas mi­nist­ras. (Bal­sai sa­lė­je)

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 109, bal­sa­vo 109: už – 92, prieš – 4, su­si­lai­kė 13. Įsta­ty­mas yra pri­im­tas. (Gon­gas) Ste­bi­me, kaip auš­ta nau­ja epo­cha.

 

12.32 val.

Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo Nr. I-533 16 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1806(2) (pri­ėmi­mas)

 

Da­bar 1-8.2 klau­si­mas – ly­di­ma­sis Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1806(2). Čia bu­vo Tei­sės de­par­ta­men­to vie­nas pa­siū­ly­mas, kad rei­kia dar vie­ną įsta­ty­mą pa­ko­re­guo­ti, jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu. Čia, ma­nau, ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu tam pri­tar­ti. Ne­ma­tau no­rin­čių kal­bė­ti dėl vi­so.

Ai, 1 straips­nis. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. 2 straips­nis. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Tai­gi mo­ty­vų ne­at­si­ra­do no­rin­čių iš­sa­ky­ti. Bal­suo­ja­me dėl 1-8.2 klau­si­mo, ly­di­mo­jo pro­jek­to Nr. XIVP-1806(2). Bal­suo­ja­me.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 108, bal­sa­vo 108: už – 90, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 18. Įsta­ty­mas yra pri­im­tas. (Gon­gas)

 

12.33 val.

Re­li­gi­nių ben­druo­me­nių ir ben­dri­jų įsta­ty­mo Nr. I-1057 6 straips­nio pa­kei­ti­mo įstaty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1850(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

To­liau dar­bo­tvarkės 1-9.1 klau­si­mas – Re­li­gi­nių ben­druo­me­nių ir ben­dri­jų įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1850(2). Pra­tę­siu bal­sa­vi­mo lai­ką, kol pa­baig­si­me ry­ti­nės dar­bo­tvarkės… Ko­le­gos, li­ko tik vie­nas klau­si­mas. Vie­nas klau­si­mas. Ap­svars­to­me šį klau­si­mą, iš­ki­lūs gar­bių Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai ir Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis, ma­tyt, šiek tiek įsi­terp­sian­tis į val­gy­mo pe­ri­odą. Ke­lias mi­nu­tes, ne dau­giau.

Ger­bia­mi ko­le­gos, da­bar mes svars­to­me… Aš kvie­čiu pra­ne­šė­ją. Tur­būt ger­bia­mą A. Na­vic­ką į tri­bū­ną ar A. Va­lins­ką? A. Va­lins­kas. Pra­šau. Pa­ra­šy­ta ki­taip, bet jei­gu jūs drą­siai žen­gia­te į tri­bū­ną, pra­šau. Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to pra­ne­šė­jas ger­bia­mas A. Va­lins­kas. Svars­to­me pro­jek­tą Nr. XIVP-1850(2).

Tai­gi 1 straips­nis. Bu­vo Sei­mo na­rio ger­bia­mo J. Raz­mos pa­siū­ly­mas, jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies. Su­da­ry­ki­me są­ly­gas ger­bia­mam J. Raz­mai pri­sta­ty­ti siū­ly­mą. Pra­šau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, jei­gu Kon­sti­tu­ci­jo­je yra tam tik­ra abst­rak­ti nuo­sta­ta ir mes pri­ima­me tos kryp­ties įsta­ty­mą, tai įsta­ty­me mes ir pri­va­lo­me tą nuo­sta­tą de­ta­li­zuo­ti, at­skleis­ti, kad bū­tų vi­siš­kai aiš­ku, kaip ji yra tai­ko­ma. Šiuo at­ve­ju dėl tų re­li­gi­nių ben­dri­jų, ku­rios pre­ten­duo­ja į vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mą, Kon­sti­tu­ci­jo­je yra pa­sa­ky­ta, kad jos pri­va­lo tu­rė­ti at­ra­mą vi­suo­me­nė­je. Įsta­ty­me mes tik­rai pri­va­lo­me at­skleis­ti, ką tai reiš­kia, ir šiuo at­ve­ju aš siū­lau at­skleis­ti bent mi­ni­ma­liai, tiek, kiek yra pa­si­sa­kęs Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas. Ma­no pa­siū­ly­mas šiuo at­ve­ju yra tik Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mo tu­ri­nio at­kar­to­ji­mas, tai yra tu­ri bū­ti pa­sa­ky­ta, kad baž­ny­čiai, re­li­gi­nei or­ga­ni­za­ci­jai vals­ty­bė­je pri­pa­žin­tos re­li­gi­nės or­ga­ni­za­ci­jos sta­tu­sas su­tei­kia­mas, kai ji vie­ni­ja pa­kan­ka­mai gau­sią žmo­nių gru­pę ar vi­suo­me­nės da­lį, vei­kia dau­giau nei ke­lis de­šimt­me­čius ir ne­ap­si­ri­bo­ja ke­lio­mis žmo­nių kar­to­mis. Baž­ny­čios ir re­li­gi­nės or­ga­ni­za­ci­jos at­ra­ma vi­suo­me­nė­je yra tvir­ta ir il­ga­lai­kė, dėl jos ne­ky­la jo­kių abe­jo­nių. Tai, ką ko­mi­te­tas fik­suo­ja, kad pri­ta­rė iš da­lies, yra la­bai men­ka da­lis, kad ta pa­ra­ma bū­tų tvir­ta ir il­ga­lai­kė, ji pa­lie­ka vi­siš­ką abst­rak­tu­mą. Aš siū­lau pa­ra­šy­ti bent tiek, kiek yra pa­si­sa­kęs Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ko­mi­te­to nuo­mo­nė.

A. VALINSKAS (TS-LKDF). Ko­mi­te­to nuo­mo­nė yra pri­tar­ti iš da­lies. Ko­mi­te­to ar­gu­men­tai trum­pai yra to­kie, kad ofi­cia­lio­ji kon­sti­tu­ci­nė dok­tri­na nė­ra iš­sa­mi ir ga­li bū­ti pa­pil­dy­ta. Jo­je at­si­spin­di tik tam tik­rų Kon­sti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tų for­mu­luo­čių aiš­ki­ni­mas. Įsta­ty­me įra­šius Kon­sti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tas for­mu­luo­tes bet ku­riuo at­ve­ju esant pri­va­lo­mam Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ak­tų nuo­sta­tų po­bū­džiui nė­ra bū­ti­na su­ra­šy­ti ir jas vi­sas aiš­ki­nan­čias nuo­sta­tas, ta­čiau siū­lo­ma pa­tiks­lin­ti 1 da­lį, sie­kiant kon­kre­čiau at­spin­dė­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mą. Ko­mi­te­to nuo­mo­nė yra pri­tar­ti iš da­lies ir pa­lik­ti straips­nį, pa­pil­dant, jog re­li­gi­nė ben­dri­ja, sie­kian­ti vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo, tu­ri tu­rė­ti tvir­tą ir il­ga­lai­kę at­ra­mą vi­suo­me­nė­je.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, ar pri­ta­ria­me tau­pydami laiką, kad yra 29 Sei­mo na­riai, ir svars­to­me, nes čia ke­le­tas pa­siū­ly­mų. Ge­rai. Da­bar už kal­bės ger­bia­mas E. Pu­pi­nis. Už pa­siū­ly­mą.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tik­rų­jų tur­būt ne­kar­to­siu Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mo iš­ra­šo ir tur­būt ne­ga­lė­čiau su­tik­ti, kad at­kar­to­ti įsta­ty­me to nė­ra bū­ti­na, ne­pa­ra­šy­ta, kad to at­kar­to­ti ne­ga­li­ma. Iš tik­rų­jų šiuo klau­si­mu ga­li­ma įvai­rių niu­an­sų iš­ras­ti, tar­ki­me, ir ne­pa­sa­ky­ti iki ga­lo ar­ba dau­giau kaip nors trak­tuo­ti. Ta­čiau Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo išaiš­ki­ni­mas yra ga­na tiks­lus ir jis at­spin­dė­tas J. Raz­mos pa­siū­ly­me. Siū­lau tik­rai pri­tar­ti ir ma­nau, kad tos tra­di­ci­nės re­li­gi­nės ben­druo­me­nės tik­rai tu­ri bū­ti tra­di­ci­nės. Jos tu­rė­tų bū­ti… tu­rė­ti tam tik­rą san­klo­dą per ke­lis šimt­me­čius gal­būt, o ne taip, kad iš tik­rų­jų su­si­ku­riu ko­kią nors ma­žą ben­dri­ją, no­riu įgy­ven­din­ti sa­vo to­kį pro­jek­tė­lį ir gal­būt net­gi pri­pa­žin­ti, kad tai bū­tų pri­pa­žin­ta re­li­gi­ne ben­dri­ja. Aš tik­rai ne­su­tin­ku, kad ma­no vai­kus mo­ky­tų apie gal­būt ko­kias nors re­li­gi­jas, ku­rios kaž­kie­no su­gal­vo­tos ma­ža­me bū­re­ly­je ar­ba tik­rai nė­ra pri­pa­žin­tos. Šiuo at­ve­ju pri­ta­riu J. Raz­mos siū­ly­mui.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Prieš kal­bės ger­bia­mas A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, Sei­mas su­da­rė dar­bo gru­pę, jo­je dir­bo daug moks­li­nin­kų, tik­tai ši­tos sri­ties spe­cia­lis­tų. Da­bar, ko­le­gos, ne­vaikš­to­te, ne­da­ly­vau­ja­te po­sė­džiuo­se, ne­gir­di­te, apie ką ten kal­ba, mes tik­rai no­ri­me iš­spręs­ti pro­ble­mą, o pro­ble­ma yra ta, kad Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas pri­ėmė spren­di­mą, kad mū­sų toks re­gu­lia­vi­mas prieš­ta­rau­ja Žmo­gaus Tei­sių Teis­mui. Dar­bo gru­pė pa­tei­kė siū­ly­mus. Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas ap­svars­tė ir ban­do su­ras­ti tam tik­rą iš­ei­tį iš ši­tos klam­pios si­tu­a­ci­jos. Užuot J. Raz­ma ro­dęs ge­rą pa­vyz­dį, kai no­ri­ma iš­spręs­ti eu­ro­pi­nio teis­mo spren­di­mus, tai kai­šio­ja­mi pa­ga­liai ir siū­lo­mos pa­tai­sos. Tur­būt šian­dien Sei­mo na­riams… Ma­tė­te mū­sų dar­bo gru­pės pir­mi­nin­ko at­si­sta­ty­di­ni­mo raš­tą. Va­di­na­si, kaž­kas mū­sų ka­ra­lys­tė­je ne­ge­rai.

Aš siū­lau – ne­pri­tar­ki­me, nes kam rei­kia su­da­ry­ti dar­bo gru­pes, į ku­rių pa­siū­ly­mus neat­si­žvel­gia­ma. Ne­rei­kia. Mes ten dir­bo­me, ko­kie aš­tuo­ni po­sė­džiai, at­ei­na vie­nas J. Raz­ma ir jis ge­riau­siai ži­no už vi­sus. Nė­ra taip, Jur­gi, pri­pa­žin­ki­te.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, Ger­bia­mi ko­le­gos, aš tik at­kreip­čiau dė­me­sį, kad ko­le­gų pa­siū­ly­mai dėl įsta­ty­mo pro­jek­to nė­ra pa­ga­liai, ku­rie kaž­kur yra kai­šio­ja­mi.

Tai­gi da­bar, ko­le­gos, bal­suo­si­me dėl šio pa­siū­ly­mo, ku­ris bu­vo pri­sta­ty­tas J. Raz­mos, jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies. Vyks­ta bal­sa­vi­mas dėl J. Raz­mos pa­siū­ly­mo.

Už­si­re­gist­ra­vo 98, bal­sa­vo 97 Sei­mo na­riai: už – 46, prieš – 14, su­si­lai­kė 37. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta.

To­liau – ki­tas Sei­mo na­rio J. Raz­mos pa­siū­ly­mas, jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė, gal bus sėk­min­ges­nis. Ger­bia­mas J. Raz­ma pri­sta­tys.

J. RAZMA (TS-LKDF). Šis siū­ly­mas tie­siog su­tei­kia tam tik­ro aiš­ku­mo, kad ne­bū­tų dvi­pras­miš­kų trak­ta­vi­mų dėl 25 me­tų ter­mi­no, ka­da re­li­gi­nė ben­dri­ja ga­li kreip­tis dėl pri­pa­ži­ni­mo sta­tu­so ga­vi­mo. Tai aš siū­lau pa­ra­šy­ti, kad šis ter­mi­nas yra prie­lai­da, bet ne są­ly­ga tu­rė­ti at­ra­mą vi­suo­me­nė­je ir už­tik­rin­ti, kad tos baž­ny­čios, re­li­gi­nės or­ga­ni­za­ci­jos mo­ky­mas bei apei­gos ne­pri­eš­ta­rau­ja įsta­ty­mui ir do­rai, kas yra ati­tin­ka­mi rei­ka­la­vi­mai dėl pri­pa­ži­ni­mo, ir kad tai lei­džia pra­dė­ti vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mo pro­ce­dū­rą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ko­mi­te­tas pri­ta­rė.

A. VALINSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Ko­mi­te­tas: už – 3, prieš – 2, su­si­lai­kė 1. Pri­ta­rė šiam pa­siū­ly­mui ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko bal­su.

PIRMININKAS. Gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu, jei­gu ko­mi­te­tas pri­ta­rė? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me? Net ir tie, ku­rie už­si­ra­šė kal­bė­ti prieš, su­tin­ka, kad ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ne? (Bal­sai sa­lė­je) Jei­gu su­tin­ka, tai pri­ta­ria­me pa­siū­ly­mui ben­dru su­ta­ri­mu Sei­me. Nie­kas ne­pri­eš­ta­rau­ja. Ge­rai.

To­liau – ki­tas J. Raz­mos pa­siū­ly­mas, jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies. Čia, ma­tyt, bus di­des­nė dis­ku­si­ja. Ger­bia­mas J. Raz­ma pri­sta­tys mums.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, kaip ma­tė­te, Žmo­gaus Tei­sių Teis­me Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos iš­va­da yra trak­tuo­ja­ma la­bai reikš­min­gai, net reikš­min­giau ne­gu Sei­mo spren­di­mas. Tai yra prie­kaiš­tau­ja­ma, ko­dėl ne­bu­vo bal­suo­jant pri­im­ta Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos po­zi­ci­ja. Dėl to, kad tai yra toks reikš­min­gas da­ly­kas, aš siū­lau, kad tai bū­tų ne Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos, o teis­min­gu­mo mi­nist­ro pa­si­ra­šy­ta iš­va­da, kad ne­bū­tų nu­mes­ta ko­kiam nors vi­ce­mi­nist­rui tai pa­da­ry­ti, ir kad bū­tų prie Vy­riau­sy­bės ati­tin­ka­mų eks­per­tų gru­pė, ku­ri pa­dė­tų tą iš­va­dą pa­reng­ti. Da­bar fak­tiš­kai Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jo­je yra vie­nas žmo­gus, dir­ban­tis ko­ne nuo ne­pri­klau­so­my­bės pra­džios, ku­ris ir for­mu­luo­ja tas iš­va­das. To vie­no žmo­gaus nuo­mo­nė tam­pa ko­ne svar­bes­nė už vi­so Sei­mo bal­sa­vi­mą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies. Ko­mi­te­to nuo­mo­nė.

A. VALINSKAS (TS-LKDF). Ko­mi­te­tas šiam pa­siū­ly­mui pri­ta­rė iš da­lies. Jo ar­gu­men­tai bu­vo to­kie, jog siū­ly­mas ar­gu­men­tuo­ja­mas klai­din­gu tei­gi­niu, kad mi­nis­te­ri­ja yra tik jos tar­nau­to­jai ir jie ga­li tik reng­ti, o mi­nist­ras teik­ti iš­va­dą. Mi­nis­te­ri­ja yra ju­ri­di­nis as­muo, ku­rios va­do­vas mi­nist­ras ar­ba ki­tas įga­lio­tas as­muo ga­lė­tų pa­si­ra­šy­ti mi­nis­te­ri­jos tei­kia­mą iš­va­dą. Jei­gu bū­tų įtvir­tin­ta, jog tei­sin­gu­mo mi­nist­ras kaip po­li­ti­kas ir Vy­riau­sy­bės na­rys, o ne kaip kon­kre­čios mi­nis­te­ri­jos va­do­vas tei­kia iš­va­dą, jo ne­sant to­kią iš­va­dą ga­lė­tų pa­si­ra­šy­ti tik jį pa­va­duo­jan­tis ki­tas mi­nist­ras, o ne tei­sin­gu­mo vi­ce­mi­nist­ras.

Šiuo at­ve­ju iš­va­da bū­tų trak­tuo­ja­ma la­biau kaip po­li­ti­nio, o ne eks­per­ti­nio po­bū­džio nuo­mo­nė, to­dėl ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies. Jo su­re­da­guo­tas straips­nis skam­ba taip, jog Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja pa­tei­kia iš­va­dą dėl re­li­gi­nės ben­dri­jos ati­tik­ties Kon­sti­tu­ci­jo­je ir šio straips­nio 1 ir 2 da­ly­se nu­sta­ty­tiems rei­ka­la­vi­mams. Ren­giant šią iš­va­dą at­si­žvel­gia­ma į spe­cia­lis­tų ar ne­pri­klau­so­mų eks­per­tų pa­teik­tą in­for­ma­ci­ją ar ver­ti­ni­mą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­ma V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė už pa­siū­ly­mą.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Taip. Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Mie­li ko­le­gos, J. Raz­mos pa­tai­sa yra pa­lai­ky­ti­na ir ji ga­lė­jo bū­ti dar stip­res­nė, ma­no nuo­mo­ne, dar la­biau gi­nan­ti Lie­tu­vos kaip par­la­men­ti­nės Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ją. Mums ban­do­ma pri­mes­ti po­žiū­rį, kad eks­per­tų iš­va­da yra svar­bes­nė ne­gu tau­tos iš­rink­tų at­sto­vų po­zi­ci­ja. Eks­per­tai, ko­kie jie be­bū­tų, at­sto­vau­ja tik ar­ba sau, ar­ba juos pa­sky­ru­sių biu­ro­kratų po­zi­ci­jai, o Sei­mo na­riai at­sto­vau­ja rin­kė­jams. Ir at­sto­vau­ja rin­kė­jų nuo­sta­toms. To­dėl, aš ma­nau, iš es­mės šis įsta­ty­mas, kaip su­ra­šy­ta ši pa­tai­sa, yra ydin­gas, prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai ir yra net skųs­ti­nas Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui.

To­dėl bent jau no­rė­da­mi nors iš da­lies iš­si­va­duo­ti iš ši­to kon­fū­zo, pri­tar­ki­me šiai J. Raz­mos pa­tai­sai vi­sa jos ap­im­ti­mi. Ir la­bai blo­gai, kad bu­vo ne­pri­tar­ta prieš tai, nes tai, ką siū­lė J. Raz­ma, bu­vo Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mo teks­tas. Ir Sei­mas jam ne­pri­ta­rė. Tai yra vi­siš­kas non­sen­sas ir nesu­si­pra­ti­mas. Tad pri­tar­ki­me nors da­bar.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­mas T. V. Ras­ke­vi­čius prieš kal­bės. Pra­šom.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dė­ko­ju, ko­le­gos. Aš tik no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos iš­va­da re­li­gi­nių ben­dri­jų pri­pa­ži­ni­mo kon­teks­te nė­ra nei re­ko­men­da­ci­nio, nei jo­kiu bū­du įpa­rei­go­jan­čio po­bū­džio. Tai yra kon­sta­tuo­ja­mo­ji iš­va­da, ar re­li­gi­nė ben­dri­ja ati­tin­ka įsta­ty­me ir Kon­sti­tu­ci­jo­je bei Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ju­ris­prudencijoje nu­sta­ty­tus kri­te­ri­jus. Nie­kas – jo­kia Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos iš­va­da ne­ga­li Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rių įpa­rei­go­ti pri­im­ti ar­ba vie­no­kį, ar­ba ki­to­kį spren­di­mą. To­dėl aš la­bai no­rė­čiau, kad ko­le­gos tie­siog ne­skleis­tų dez­in­for­ma­ci­jos ir ne­kal­bė­tų apie tai, ko nė­ra nei įsta­ty­me, nei mū­sų ša­lies po­li­ti­nė­je sis­te­mo­je.

Da­bar ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies tai pa­siū­ly­mo da­liai, kur yra nu­ma­no­ma pa­si­telk­ti eks­per­tus, pri­imant šią iš­va­dą. Ko­mi­te­tas siū­lo, kad tai bū­tų ne Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu tvir­ti­na­mi eks­per­tai, o tei­sin­gu­mo mi­nist­ras tu­rė­tų dis­kre­ci­ją to­kius eks­per­tus nu­sta­ty­ta tvar­ka pa­tvir­tin­ti. Ir dėl pa­siū­ly­mo, kad iš­va­dą tvir­ti­na ne mi­nis­te­ri­ja, o mi­nist­ras, tai tie­siog sie­kia pa­tį pro­ce­są po­li­ti­zuo­ti. To­dėl ir siū­lau Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos ren­gia­mą iš­va­dą pa­lik­ti eks­per­ti­nia­me lyg­me­ny­je, o po­li­tiš­kai dėl tos iš­va­dos pa­grįs­tu­mo tu­ri ap­si­spręs­ti Sei­mas, o ne mi­nist­ras pri­si­im­ti po­li­ti­nę at­sa­ko­my­bę. To­dėl pa­siū­ly­mui siū­lau ne­pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Bal­suo­si­me. Ap­si­sprę­si­me bal­suo­da­mi dėl Sei­mo na­rio J. Raz­mos vi­sos ap­im­ties pa­tai­sos, kaip au­to­rius pri­sta­tė. Ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies, bet au­to­rius no­ri bal­suo­ti dėl sa­vo vi­sos ap­im­ties pa­siū­ly­mo. Bal­suo­ja­me už J. Raz­mos pa­siū­ly­mą. Už vi­są pa­siū­ly­mą da­bar. Ki­taip ir ne­iš­ei­na.

Už­si­re­gist­ra­vo 100, bal­sa­vo 100: už – 49, prieš – 10, su­si­lai­kė 41. Ne­pri­tar­ta pa­siū­ly­mui. Taip, tad lie­ka pri­tar­ti iš da­lies ko­mi­te­to re­dak­ci­jai.

To­liau yra Sei­mo na­rės A. Ku­bi­lie­nės pa­siū­ly­mas, jam ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė, bet man in­di­kuo­ja tam tik­rą sta­tu­ti­nę pro­ble­mą. Kas at­si­ti­ko? Ger­bia­ma V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė – per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Sa­ko, kad aš pa­spau­džiau ne tą myg­tu­ką, nors kal­bė­jau už.

PIRMININKAS. Ger­bia­ma ko­le­ge, jūs pa­si­tik­rin­ki­te, kaip jūs bal­sa­vo­te. Da­bar tik­rai mes to ne­sprę­si­me. Jūs pa­si­tik­rin­ki­te, jei­gu ma­ty­si­te, kad ne taip, grįž­ki­te prie mik­ro­fo­no ir in­di­kuo­ki­te.

Ger­bia­mi ko­le­gos, to­liau svars­ty­tu­me A. Ku­bi­lie­nės pa­siū­ly­mą. Bet čia man in­di­kuo­ja Sek­re­to­ria­tas, kad pa­siū­ly­mas bu­vo gau­tas ne­iš­lai­kius 48 va­lan­dų ter­mi­no iki pri­ėmi­mo mū­sų Sei­mo sa­lė­je ir tik ta­da bu­vo pa­da­ry­ta per­trau­ka vėl­gi dėl jū­sų siū­ly­mo. Taip iš­ei­na, kad mes ne­ga­li­me svars­ty­ti šių siū­ly­mų, ir man keis­ta, kad ko­mi­te­tas jį svars­tė.

Ger­bia­ma A. Ku­bi­lie­nė – per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną. Pra­šom.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Iš tik­rų­jų la­bai keis­ta gir­dė­ti, nes aš ta­da ne­ži­nau, kam yra ski­ria­mos tos per­trau­kos. Jos ski­ria­mos ne tam, na, aiš­ku, kai kas žai­džia čia, ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lė­je, bet iš tik­rų­jų jos yra ski­ria­mos no­rint įsi­gi­lin­ti, per­skai­ty­ti, pa­siū­ly­ti pa­siū­ly­mą, pa­si­kvies­ti eks­per­tus ir ki­tus da­ly­vius. Aš no­rė­čiau su­ži­no­ti, ko­kie yra, gal Sta­tu­to straips­nį ga­li­te man pa­sa­ky­ti?

PIRMININKAS. Tuoj jums pa­sa­ky­si­me Sta­tu­to straips­nį.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pa­ci­tuo­ki­te.

PIRMININKAS. Tuoj. Na, prieš 48 va­lan­das iki pri­ėmi­mo Sei­mo sa­lė­je tu­ri bū­ti re­gist­ruo­ja­mi pa­siū­ly­mai. Aš ne­kal­bu apie da­bar. Da­bar jū­sų pa­siū­ly­mas yra iš­lai­kęs vi­sus įma­no­mus lai­ko ter­mi­nus. Mes to ne­kves­tio­nuo­ja­me.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gal Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja ga­li at­sa­ky­ti į ši­tą klau­si­mą?

PIRMININKAS. Bet mes gi pa­da­rė­me tuo me­tu per­trau­ką su vi­su tuo, kas tuo me­tu bu­vo įsta­ty­me. Aš į tai ape­liuo­ju.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Na, la­bai keis­ta gir­dė­ti…

PIRMININKAS. Ge­rai, ger­bia­ma ko­le­ge, mes tuoj pra­tę­si­me dis­ku­si­ją su ju­mis. Ger­bia­mas T. V. Ras­ke­vi­čius per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Aš gal tie­siog pa­tiks­lin­siu ap­lin­ky­bes. Bu­vo nu­ma­ty­ta šį įsta­ty­mą svars­ty­ti ant­ra­die­nį po­sė­dy­je. Pa­siū­ly­mai bu­vo re­gist­ruo­ti pir­ma­die­nį die­ną, ne­si­lai­kant Sta­tu­te nu­ma­ty­to 48 va­lan­dų ter­mi­no. Jūs sa­vo ini­cia­ty­va pra­šė­te da­ry­ti po­sė­džio per­trau­ką, tam bu­vo pri­tar­ta, bet jū­sų pa­siū­ly­mas vis tiek bu­vo įre­gist­ruo­tas ne­si­lai­kant Sta­tu­to ter­mi­no. Fak­ti­nės čia įvar­din­tos ap­lin­ky­bės yra vi­siš­kai tei­sin­gos. O ko­mi­te­tas svars­tė pa­siū­ly­mą, nes ne ko­mi­te­to dar­bas yra aiš­kin­ti Sta­tu­tą ir or­ga­ni­zuo­ti po­sė­džių dar­bą.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas E. Gent­vi­las per cen­tri­nį mik­ro­fo­ną.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mie­ji, man at­ro­do, mes čia biu­ro­kratizuojame. Jei­gu Sta­tu­te pa­sa­ky­ta – iki įsta­ty­mo pri­ėmi­mo, tai įsta­ty­mo pri­ėmi­mas vyks­ta šian­dien. Per­trau­kos pa­pra­šė to­dėl, kad pra­ei­tų 2 pa­ros iki pri­ėmi­mo. Su­pran­ta­me tuos ma­nev­rus, jie ga­li mums pa­tik­ti, ne­pa­tik­ti, bet jei­gu da­bar bū­tų at­mes­ta tei­sė bal­suo­ti dėl A. Ku­bi­lie­nės pa­siū­ly­mo, dėl jo aš bal­suo­siu nei­gia­mai, prieš, na, pa­lau­ki­te, ne­įves­ki­me to­kių da­ly­kų, kad ne­pra­ėjo 2 pa­ros iki bal­sa­vi­mo.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, taip, 23 skir­snis, Sta­tu­to 155 straips­nis „Pa­tai­sų dėl įsta­ty­mo pro­jek­to pa­tei­ki­mas“. Pri­ėmi­mo me­tu svars­to­mos tik tos pa­tai­sos, pa­pil­dy­mai ir iš­brau­ki­mai, ku­riuos, Sei­mo po­sė­džio me­tu po­sė­džio pir­mi­nin­kui pa­skel­bus… Va­di­na­si, aš tu­riu do­ku­men­tą, pro­to­ko­lo iš­ra­šą, ka­da, ku­rią va­lan­dą bu­vo pa­skelb­ta. Tai bu­vo pa­skelb­ta, Sei­mo Pir­mi­nin­kė, pir­mi­nin­ka­vu­si po­sė­džiui, iš es­mės pa­skel­bė klau­si­mo svars­ty­mą… pri­ėmi­mo sta­di­ją. Tai­gi ter­mi­nas yra iki to mo­men­to. Bet, ger­bia­mi ko­le­gos, aš ma­tau, kad vis tiek vyks­ta dis­ku­si­ja, aš da­rau šio klau­si­mo svars­ty­mo per­trau­ką ir krei­piuo­si į Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją iš­aiš­kin­ti ši­tą ko­li­zi­ją.

Ir to­liau pir­mi­nin­kau­ti kvie­čiu ger­bia­mą J. Ja­ru­tį. La­bai ačiū.

 

12.53 val.

Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-751 62 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-516(2) (pri­ėmi­mas)

 

PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Dar kar­tą svei­ki, ger­bia­mi ko­le­gos. Dar­bo­tvarkės 1-10 klau­si­mas – Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-751 62 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas.

1 straips­nis. Pa­siū­ly­mų nė­ra. Ga­li­me pri­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Dar ne, dar ne Vy­riau­sy­bė. Taip, 2 straips­nis – įsi­ga­lio­ji­mas nuo ki­tų me­tų sau­sio 1 die­nos. Ga­li­me pri­tar­ti? Pri­tar­ta. Viskas.

Mo­ty­vai. A. Bag­do­nas kal­ba už.

A. BAGDONAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tie­sų aš kvie­čiu pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ga­liu pa­sa­ky­ti, ko­dėl. Šis įsta­ty­mo pro­jek­tas yra orien­tuo­tas bū­tent į smul­kiuo­sius ver­sli­nin­kus, įsi­gi­ju­sius eko­no­mi­nės kla­sės ar­ba vi­du­ti­nės kla­sės au­to­mo­bi­lius. Pri­ėmus šį įsta­ty­mo pro­jek­tą…

PIRMININKAS. Gal ga­li­ma gar­siau, ko­le­ga, ar­čiau?

A. BAGDONAS (LSF). …pri­ėmus šį įsta­ty­mo pro­jek­tą, bū­tent smul­ku­sis ver­slas, kaip ir mi­nė­jau, įsi­gi­jęs au­to­mo­bi­lius iki 50 tūkst. eu­rų, ga­lė­tų įsi­gy­ti elek­tro­mo­bi­lius, jam bū­tų tai­ko­ma leng­va­ta, PVM bū­tų ga­li­ma dė­ti į at­skai­tą. Si­tu­a­ci­ja re­gio­ne yra to­kia, kad tiek Lat­vi­jo­je, tiek Es­ti­jo­je vi­soms įsi­gi­ju­sioms nau­jus au­to­mo­bi­lius, pa­brė­žiu, au­to­mo­bi­lius, ne elek­tra va­ro­mus au­to­mo­bi­lius, įmo­nėms yra su­teik­ta ga­li­my­bė PVM dė­ti į at­skai­tą. Iki 2002 me­tų to­kia ga­li­my­bė bu­vo ir Lie­tu­vo­je, ta­čiau ka­dan­gi įmo­nės pik­tnau­džia­vo ir įsi­gy­da­vo pra­ban­gius au­to­mo­bi­lius, to­kia leng­va­ta bu­vo pa­nai­kin­ta. Mes siū­lo­me la­bai tiks­lią prie­mo­nę, ma­no­me, kad taip bū­tų at­nau­jin­tas elek­tro­mo­bi­lių par­kas, taip pat Lie­tu­vo­je va­ži­nė­tų vis dau­giau nau­jų au­to­mo­bi­lių. Pa­grin­di­nis tiks­las bū­tų toks. Aš la­bai kvie­čiu pa­lai­ky­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš kal­ba G. Skais­tė. Pra­šau, ger­bia­ma ko­le­ge. Tuoj, mi­nu­tė­lę. Taip, pra­šau.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš­ties yra ke­le­tas ar­gu­men­tų. Aš jų ke­le­tą iš­sa­kiau jau ry­te. Pir­miau­sia, kad yra Vy­riau­sy­bės elek­tro­mo­bi­lių ju­ri­di­niams as­me­nims ska­ti­ni­mas ki­tais bū­dais. Yra la­bai dos­nios sub­si­di­jos, ku­rios yra fi­nan­suo­ja­mos iš Eu­ro­pos Są­jun­gos įvai­riau­sių fon­dų. Tai reiš­kia, kad įmo­nės gau­na tie­siai sub­si­di­ją už tai, kad įsi­gy­ja elek­tro­mo­bi­lį.

Taip pat yra pa­reng­tas Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas, ku­ris gal­būt re­gu­liuo­tų taip pat at­skai­tą au­to­mo­bi­lio. Kuo au­to­mo­bi­lis yra ža­les­nis, to­kiu at­ve­ju ga­lė­tų at­skai­ty­ti dau­giau į at­skai­tą ir taip pat ga­lė­tu­me at­nau­jin­ti ju­ri­di­nių as­me­nų tu­ri­mus au­to­mo­bi­lius.

Taip pat yra ten­den­ci­jos, kad prog­no­zuo­ja­mas la­bai di­de­lis au­to­mo­bi­lių pa­kai­tu­mas. Tai reiš­kia, kad vie­to­je da­bar­ti­nių ben­zi­nu ir dy­ze­liu va­ro­mų au­to­mo­bi­lių tik­rai ge­o­met­ri­ne pro­gre­si­ja pra­dės aug­ti elek­tro­mo­bi­liai. Va­di­na­si, biu­dže­to nuos­to­liai ar­ti­miau­siais me­tais tik­rai bus ne tie 2 mln., ku­riuos prog­no­za­vo­me 2022 me­tams, bet ge­ro­kai di­des­ni. Tai už­prog­ra­muo­ja tik­rai di­de­lius biu­dže­to ne­te­ki­mus at­ei­nan­čiais me­tais. Vi­siems, ku­rie pla­nuo­ja dar dirb­ti kito­je ar dar ki­to­je ka­den­ci­jo­je, tu­rė­tu­mė­te nu­ma­ty­ti, kad tie­siog erd­vės bus ge­ro­kai ma­žiau. Jei­gu ir yra siū­lo­mas koks nors pa­kei­ti­mas, ge­riau­sia bū­tų tai bent jau nu­ma­ty­ti ke­le­riems me­tams tam, kad bū­tų ga­li­ma pa­si­žiū­rė­ti, kaip at­ro­do elek­tro­mo­bi­lių rin­ka ir jų nau­do­ji­mas ar­ti­miau­siu lai­ko­tar­piu.

Taip pat tur­būt rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį, kad yra iš prin­ci­po iš­krei­pia­ma vi­sa pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio at­skai­ty­mo sis­te­ma, nes taip tie­siog ska­ti­na­ma, kad žmo­nės, ku­rie anks­čiau pirk­da­vo elek­tro­mo­bi­lius sau, fi­zi­niai as­me­nys, tie­siog bū­tų ska­ti­na­mi pirk­ti per ju­ri­di­nius as­me­nis tam, kad bū­tų ga­li­ma tu­rė­ti pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio at­skai­tą. To­dėl su vi­sais šiais ar­gu­men­tais aš vis­gi kvie­čiu ko­le­gas dar dis­ku­tuo­ti ir pra­šy­čiau frak­ci­jos var­du per­trau­kos iki ki­to po­sė­džio.

PIRMININKAS. Ačiū. Už kal­ba… At­si­pra­šau, ko­le­gos, tu­ri­me už­baig­ti klau­si­mą, ta­da bus dėl ve­di­mo tvar­kos. Vis­kas čia… K. Ma­žei­ka. Pra­šau.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Tai tur­būt pa­ro­do ši­tos dau­gu­mos ir Vy­riau­sy­bės po­žiū­rį į ža­li­ą­jį kur­są. Pa­tys kal­bė­jo apie mak­si­ma­lius pri­ori­te­tus, kaip mes čia ža­liuo­si­me. Pra­dė­jo tur­būt nuo ma­zu­to kū­re­ni­mo Vil­niu­je – tur­būt to ir rei­kia ši­tai dau­gu­mai. Tai tur­būt vi­sas at­spin­dys, ko­kie jūs esa­te ža­li, kaip my­li­te ap­lin­ką, gam­tą ir kaip no­ri­te pa­dė­ti žmo­nėms. Mie­li ko­le­gos, jei­gu no­ri­te re­a­liai pa­dė­ti žmo­nėms, tai kal­ba ko­le­ga, siū­lo re­a­lų įran­kį, re­a­lią prie­mo­nę, nes tai tur­būt su­gal­vo­jo ne vie­nas ir ne ki­tas. Tai tur­būt yra dau­gu­mos Lie­tu­vos pi­lie­čių prie­mo­nė, ku­ria pa­si­nau­do­tų.

Kal­ba­te apie sub­si­di­jas. Tai tik­rai biu­ro­kratinis me­cha­niz­mas, ku­ris rei­ka­lau­ja tvar­ky­ti įvai­riau­sius po­pie­rius, pa­pil­do­mų eta­tų. Gal­būt tuos žmo­nes nu­kreip­ki­te dirb­ti ki­ta lin­kme, o ši­ta leng­va­ta bū­tų pats pa­pras­čiau­sias įran­kis ir prie­mo­nė, kad ga­lė­tu­me pa­dė­ti žmo­nėms įsi­gy­ti elek­tro­mo­bi­lius. Tik­rai kvie­čiu pa­lai­ky­ti ir ne­si­blaš­ky­ti taip ra­di­ka­liai nuo ma­zu­to iki elek­tro­mo­bi­lių drau­di­mo. Ko­le­gos, bū­ki­te nuo­sek­lūs, įgy­ven­din­ki­te sa­vo Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą. O šiuo at­ve­ju dėl to, kas su­si­ję su ža­liuo­ju kur­su, ir opo­zi­ci­ja jums tik­rai pa­dės. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl ve­di­mo tvar­kos – A. Vyš­niaus­kas.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Frak­ci­jos var­du aš no­rė­čiau įgar­sin­ti mi­nist­rės G. Skais­tės per­trau­kos pra­šy­mą iki ki­to po­sė­džio.

PIRMININKAS. Bal­suo­ja­me dėl per­trau­kos. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Li­ko 2 mi­nu­tės iki ki­to po­sė­džio… Ge­rai, bal­suo­ja­me. Ta­da pa­lau­ki­te, dar mi­nu­tė­lę. At­si­pra­šau, dar V. Gap­šys dėl ve­di­mo tvar­kos per cen­tri­nį…

V. GAPŠYS (DPF). Tie­siog pra­šy­čiau pa­tiks­lin­ti, ko­kiu straips­niu va­do­vau­da­mie­si jūs pra­šo­te tos per­trau­kos, kad vis­kas bū­tų la­bai tiks­liai už­fik­suo­ta, nes mes per­ėjo­me bal­sa­vi­mą pa­straips­niui? Ši­to­je vie­to­je yra… (Triukš­mas sa­lė­je) Jūs pa­sa­ky­ki­te tie­siog, nes at­ei­ty­je…

PIRMININKAS. Bet ku­riuo mo­men­tu ga­li…

V. GAPŠYS (DPF). …ga­li bū­ti svar­biau. Jei­gu ga­li­te, tie­siog įvar­din­ki­te straips­nį, ku­riuo jūs pra­šo­te.

PIRMININKAS. Sta­tu­to 109 straips­nis, kad… (Bal­sas sa­lė­je: „Te­gul įvar­di­na!“) Tai aš pa­de­du. Ge­rai, ačiū, su­pra­to­me. Bal­suo­ja­me dėl per­trau­kos.

Taip pat no­riu pa­sa­ky­ti, kad aš… Dar mi­nu­tę tu­riu, ne­skelb­siu pra­tę­si­mo. Pa­ban­dy­ki­te… Kas už per­trau­ką, bal­suo­ja­me.

Už per­trau­ką – 46, prieš per­trau­ką – 44. Per­trau­ka iki ki­to po­sė­džio. Tai­gi pra­tę­siu ry­ti­nės dar­bo­tvarkės po­sė­dį 30 mi­nu­čių. Vy­riau­sy­bės va­lan­da – pus­va­lan­dis, bet ti­kiuo­si, kad Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai bus kiek įma­no­ma trum­pes­ni.

Da­bar Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai. Pir­mas – D. Ke­pe­nis. Pra­šom, ko­le­ga.

 

13.00 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

D. KEPENIS (LVŽSF). Svei­ki. Šian­dien šven­čia­me Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­jos 30-me­tį. Tai pa­grin­di­nis mū­sų ša­lies įsta­ty­mas, ku­rį kiek­vie­nas ša­lies gy­ven­to­jas ga­li vyk­dy­ti tie­sio­giai, pri­tai­ky­ti jį tie­sio­giai. Jei­gu mes pa­klaus­tu­me tų žmo­nių, ku­rie šian­dien sto­vi su la­ga­mi­nais oro uos­tuo­se, ar­ba tų, ku­rie čia su­si­ren­ka į mi­tin­gus prie Sei­mo, di­džio­ji dau­gu­ma jų pa­sa­kys: aš čia at­ėjau to­dėl, kad ma­tau pa­žei­džia­mą Kon­sti­tu­ci­ją. Tie, ku­rie pa­lie­ka Lie­tu­vą, taip pat sa­ko: ne­be­li­ko nei tie­sos, nei do­ros, nei oru­mo ir pa­gar­bos žmo­gui.

Jei­gu at­si­vers­tu­me pre­am­bu­lę, ten sa­ko­ma: lie­tu­vių tau­ta, iš­sau­go­ju­si sa­vo dva­sią, gim­tą­ją kal­bą, raš­tą ir pa­pro­čius, siek­da­ma at­vi­ros, tei­sin­gos, dar­nios pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ir tei­si­nės vals­ty­bės. Ši­tų da­ly­kų žmo­nės la­biau­siai ir pa­si­gen­da. Jie pir­miau­sia pa­ro­do į tą straips­nį, ku­ria­me sa­ko­ma, kad vals­ty­bė yra ne­pri­klau­so­ma. Ta­čiau jei­gu pa­si­žiū­rė­tu­me, kas dik­tuo­ja mums są­ly­gas dėl ener­ge­ti­nių re­sur­sų pa­bran­gi­mo, kas svei­ka­tos ide­o­lo­gi­ją pas mus sklei­džia, kas kei­čia po­žiū­rį į šei­mą, kal­bą, tai pa­ma­ty­tu­me, kad čia yra ne Lie­tu­vos idė­jos. Jos at­ei­na iš kaž­kur ki­tur ir apie Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę da­ro­si kal­bė­ti vis sun­kiau ir sun­kiau.

3 straips­nis sa­ko: kiek­vie­nas pi­lie­tis tu­ri tei­sę prie­šin­tis bet kam, kas prie­var­ta kė­si­na­si į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ne­pri­klau­so­my­bę, kon­sti­tu­ci­nę san­tvar­ką. Pa­ban­dė prie­šin­tis žmo­nės tiems, ku­rie kė­si­no­si su­lau­žy­ti Kon­sti­tu­ci­ją, tiems, ku­rie kė­si­no­si ją ig­no­ruo­ti, ir pa­ma­tė, ką rei­š­kia jų ga­li­my­bė tai­ky­ti Kon­sti­tu­ci­ją sa­vo gy­ve­ni­me tie­sio­giai. Jie pa­ma­tė, nors 25 straips­nis jiems sa­ko, kad jie tu­ri tei­sę reikš­ti sa­vo įsi­ti­ki­ni­mus lais­vai.

Ta­čiau, ačiū Die­vui, šian­dien pa­aiš­kė­jo, kad ta vėt­ra, ku­ri čia su­kė­lė prie Sei­mo ne­ra­mu­mus, pa­si­ro­do, ne­įvy­ko ir tie žmo­nės, ku­rie bu­vo ap­kal­tin­ti riau­šė­mis, da­bar tu­ri tei­sę, at­ro­do, pa­reikš­ti ieš­ki­nius ir lik­ti ne­nu­baus­ti. Ga­li bū­ti, kad su­veiks ši­tas straips­nis, bet jis su­veiks ne dėl to, kad vei­kia Kon­sti­tu­ci­ja, o dėl to, kad pra­žiop­so­jo, kai kas pra­žiop­so­jo pa­ra­šy­ti įsa­ky­mą.

Val­džios ga­lias ri­bo­ja Kon­sti­tu­ci­ja, sa­ko 5 straips­nis. Ar tik­rai? Da­bar ma­to­me, kad val­džia ri­bo­ja Kon­sti­tu­ci­ją ir drįs­ta ją keis­ti ir tai­ky­ti, ypač ta­da, kai įve­dė prie­var­ti­nius va­di­na­muo­sius ga­li­my­bių pa­sus. Kiek žmo­nių nu­ken­tė­jo dėl jų. At­ei­na lai­kas ir tai su­skai­čiuo­ti.

Svar­biau­si vals­ty­bės gy­ve­ni­mo klau­si­mai spren­džia­mi re­fe­ren­du­mu, sa­ko 9 straips­nis. Žmo­nės lau­kė re­fe­ren­du­mo, bet pa­aiš­kė­jo, kad, de­ja, ne­la­bai su­lauks. Aš no­riu nu­ro­dy­ti 51 straips­nį, apie ku­rį kol kas nie­kas neš­ne­ka, bet at­ėjo lai­kas tą straips­nį ak­ty­vuo­ti. Ji­sai sa­ko, kad žmo­nės tu­ri tei­sę strei­kuo­ti. Vi­sa tai, kas iki šiol vy­ko: vi­si pa­gei­da­vi­mai, kvie­ti­mai, re­zo­liu­ci­jos, ra­gi­ni­mai, bu­vo ne­veiks­min­ga. Lie­ka vie­nin­te­lė kon­sti­tu­ci­nė prie­mo­nė – tai vi­suo­ti­nis strei­kas. Tik­rai ra­gin­čiau prof­są­jun­gas, tuos žmo­nes, ku­rie ma­to, kad nie­ko ki­taip ne­bus, ruoš­tis vi­suo­ti­niam strei­kui ir ja­me iš­dės­ty­ti tuos ma­no įvar­din­tus ne­su­ti­ki­mus su Kon­sti­tu­ci­jos straips­niais.

PIRMININKAS. Lai­kas.

D. KEPENIS (LVŽSF). Be abe­jo, taip pat ir apie… Dar, ma­tau, mi­nu­tė. Taip pat ir apie vals­ty­bi­nę kal­bą, ir apie šei­mą, ir apie lais­vę ne­si­skie­py­ti, apie re­fe­ren­du­mus, apie tai, kad daug kar­tų va­do­vų at­ly­gi­ni­mai vir­ši­ja dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mus, apie tai, kad vyks­ta, pa­reiš­kus sa­vo nuo­mo­nę, pra­si­de­da mo­bin­gas.

Ir ra­gi­nu žmo­nes ne­bi­jo­ti, už­ten­ka bi­jo­ti, Kon­sti­tu­ci­ja mums lei­džia drą­siai reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę, tie­sio­giai da­ly­vau­ti val­dant vals­ty­bę, ir pa­ra­gin­ti sa­vo va­do­vus, kad jie ne­si­nau­do­tų sa­vo po­stais, o da­ry­tų tai, ką jie pa­ža­dė­jo žmo­nėms. Jie pa­ža­dė­jo au­ko­tis ir tar­nau­ti.

Kol ne­bus to strei­ko, nie­kas, pa­ti­kė­ki­te, ne­ža­da nei tar­nau­ti jums, nei au­ko­tis. Kon­sti­tu­ci­jos 53 straips­nis, at­si­pra­šau, 51 straips­nis tu­ri bū­ti ak­ty­vuo­tas. Tik jis ga­li at­neš­ti sėk­mę. Sėk­mės vi­siems.

PIRMININKAS. To­liau A. Ve­ry­ga. Pra­šom.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, jau ant­ras pa­si­sa­ky­mas bus kaž­kiek su­si­jęs su svei­ka­ta. Aš ma­nau, kad net la­bai su­si­jęs. Ir aš no­rė­čiau re­to­riš­kai pa­klaus­ti: ar mes su­ge­ba­me mo­ky­tis bent jau iš sa­vų klai­dų? Jei­gu ne­si­mo­ko­me iš sve­ti­mų, kaip tu­rė­tų pro­tin­gi žmo­nės da­ry­ti, tai gal tu­rė­tu­me iš­mok­ti ko nors iš to, ką pa­da­ro­me pa­tys – tam tik­rų klai­dų ar ap­si­skai­čia­vi­mų.

Aš la­bai ge­rai pri­si­me­nu kri­ti­ką man, kai pra­si­dė­jus ko­vi­do pan­de­mi­jai bu­vo la­bai ašt­riai pa­si­sa­ko­ma, kad vals­ty­bės re­zer­vas ne­tu­rė­jo su­kau­pęs tam tik­rų prie­mo­nių ir ten jų bu­vo ne­pa­kan­ka­mai. Nors nie­kas tur­būt ne­ga­lė­jo įsi­vaiz­duo­ti, ko­kio ly­gio ir ko­kios ap­im­ties bus pan­de­mi­ja, ir var­gu ar ap­skri­tai ku­ri nors ša­lis bu­vo su­kau­pu­si to­kį re­zer­vą.

Vė­liau vals­ty­bė tik­rai ėmė­si la­bai rim­tų prie­mo­nių, kad re­zer­vas bū­tų už­pil­dy­tas, ir tos prie­mo­nės bu­vo įsi­gy­tos, at­ga­ben­tos. Da­bar mes jų jau tu­ri­me. Iš­mo­ko­me ir ki­tas pa­mo­kas. Iš­mo­ko­me pa­mo­ką, kad ne­ga­li­ma ne­tu­rė­ti in­fek­ci­nių li­gų pa­kan­ka­mos in­fra­struk­tū­ros, su­pla­na­vo­me in­fek­ci­nių li­gų klas­te­rį.

Ką tu­ri­me da­bar? Da­bar tu­ri­me tik­rai la­bai su­dė­tin­gą ge­o­po­li­ti­nę si­tu­a­ci­ją. Vi­si su­pran­ta­me, kad rei­kia in­ves­tuo­ti į ša­lies sau­gu­mą, gy­ny­bą. Vi­si ma­to­me, kad yra ski­ria­mos tik­rai reikš­min­gos lė­šos kraš­to ap­sau­gai, yra įsi­gy­ja­ma mo­der­nios gin­kluo­tės, yra in­ves­tuo­ja­ma į ka­ri­nius po­li­go­nus, yra ren­gia­ma­si pri­im­ti NATO ša­lių ka­ri­nius vie­ne­tus. Bet jo­kia vals­ty­bė, taip pat ir Lie­tu­va, jo­kia ka­riuo­me­nė, jo­kia vi­suo­me­nė ne­ga­lė­tų ir ne­ge­bė­tų tin­ka­mai prie­šin­tis vi­soms šioms iš­orės grės­mėms, ne­tu­rė­da­ma funk­cio­nuo­jan­čio dar vie­no la­bai svar­baus ele­men­to, tai yra svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mos.

Ko­le­gos, aš no­riu tik at­kreip­ti dė­me­sį į da­bar ka­riau­jan­čią Uk­rai­ną. Uk­rai­na tu­ri ka­ro me­di­ci­ną, tu­ri ka­ro li­go­ni­nių, tu­ri vi­siš­kai at­ski­rą in­fra­struk­tū­rą to­kioms si­tu­a­ci­joms, kaip da­bar ji su­si­du­ria. Lie­tu­va to ne­tu­ri. Mes iš es­mės tu­ri­me tik to­kią, sa­ky­ki­me, pir­mą­ją pa­gal­bą.

Ka­ro me­di­ci­na yra skir­ta iš es­mės ka­riui iš ka­ro lau­ko iš­ga­ben­ti ir at­ga­ben­ti į mū­sų ci­vi­li­nę in­fra­struk­tū­rą. Tai yra at­ga­ben­ti į mū­sų da­bar­ti­nes li­go­ni­nes. Ar jos yra pa­si­ren­gu­sios pri­im­ti to­kius pa­cien­tų srau­tus? Ar jos tu­ri pa­kan­ka­mai prie­mo­nių? Ar mū­sų me­di­ci­nos re­zer­vas yra už­pil­dy­tas ši­to­mis prie­mo­nė­mis? Ne, ne ir ne. Vi­sais at­ve­jais at­sa­ky­mas yra tas pats.

Gy­dy­mo įstai­goms bu­vo duo­tas pa­ve­di­mas pa­si­rū­pin­ti re­zer­vu, kaup­ti tam tik­ras prie­mo­nes, bet ne­bu­vo skir­ta pi­ni­gų. Svei­ka­tos mi­nist­ro pa­klau­sus ko­dėl, jis pa­tvir­ti­no, kad tų pi­ni­gų nė­ra skir­ta. Pa­sa­kė, kad įstai­gos pa­čios ne­ži­no, kiek tų pi­ni­gų rei­kia, su­prask, nė­ra čia ką skir­ti. Jei­gu ne­ži­nai, kiek no­ri, tai ką čia skir­si. Svars­tant vals­ty­bės biu­dže­tą, bu­vo aiš­kiai ir pa­čios mi­nis­te­ri­jos pa­sa­ky­ta, kad trūk­sta virš 1 mln. eu­rų pa­pil­dy­ti vals­ty­bės me­di­ci­nos re­zer­vą, aš ne­ži­nau, ko­kio­ms prie­mo­nė­ms, ne­si­gi­lin­si­me, bet iš es­mės tai trūks­ta bet ko­kioms prie­mo­nėms pa­pil­dy­ti. Pats re­zer­vas iki šiol te­bė­ra pa­sie­ny­je mums ne­drau­giš­kos vals­ty­bės. Ir jei­gu, ne­duok Die­ve, įvyk­tų ko­kia nors si­tu­a­ci­ja, kad mū­sų vals­ty­bė bū­tų už­pul­ta, tai mes tą re­zer­vą pra­ras­tu­me pa­tį pir­mą. Va­di­na­si, nė­ra ras­ta ir lė­šų, kad jis bū­tų per­kel­tas į lo­gis­ti­kos vie­tas, ku­rios yra nu­to­lu­sios nuo mums ne­drau­giš­kų vals­ty­bių.

Tai ma­no klau­si­mas yra la­bai re­to­ri­nis: ko mes lau­kia­me? Ar mes, ži­no­da­mi, ko rei­kia, skir­tin­gai ne­gu ko­vi­do me­tu, ir to­liau ruo­šia­mės re­a­guo­ti į si­tu­a­ci­ją tik ta­da, jei įvyks ko­kia nors ne­nu­ma­ty­ta si­tu­a­ci­ja ir ta­da jau pa­si­reng­ti lai­ko vi­siš­kai ne­be­bus?

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Kvie­čiu V. Ra­ku­tį.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, no­rė­čiau pri­si­jung­ti prie A. Ve­ry­gos iš­sa­ky­tų min­čių. Iš tik­rų­jų mū­sų ban­do­mie­ji ty­ri­mai Kai­šia­do­ry­se pa­ro­dė bū­tent šios pro­ble­ma­ti­kos ak­tu­a­lu­mą, to­dėl į tai rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį.

Aš šian­dien no­rė­čiau re­a­guo­ti į mū­sų ry­ti­nio po­sė­džio dar­bo­tvarkės klau­si­mą dėl Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­jos, ją gra­žiai pa­mi­nė­jo­me pir­muo­ju klau­si­mu. Vis­kas ge­rai. Šven­čia­me 100 me­tų, 30 me­tų, bet švęs­da­mi šią šven­tę už­mirš­ta­me, kad tas kon­sti­tu­ci­jas mes tu­rė­jo­me ir prieš tai, tik jos gal­būt va­di­no­si ki­tais pa­va­di­ni­mais ir gal kaž­kaip ki­taip va­di­no­si Lie­tu­vos vals­ty­bė. Bet vi­siš­kai ne­pa­mi­nė­ti šią die­ną ši­tų tei­sy­nų tik­rai ne­tu­ri­me tei­sės. Tai reikš­tų, kad po 200 me­tų taip pat kas nors ne­be­pa­mi­nė­tų mū­sų pri­im­tų kon­sti­tu­ci­jų ir įsta­ty­mų rem­da­ma­sis tuo, kad tai bu­vo la­bai se­niai ir tur­būt ne taip su­for­mu­luo­ta. No­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad pir­ma­sis Lie­tu­vos svar­biau­sias tei­sy­nas at­si­ra­do 1468 me­tais kaip Ka­zi­mie­ro tei­sy­nas. Vė­liau bu­vo pri­im­ti trys Lie­tu­vos sta­tu­tai – 1529, 1566 ir 1588 me­tais. No­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad Tre­čia­sis Lie­tu­vos sta­tu­tas ga­lio­jo iki 1840 me­tų ir su­da­rė Lie­tu­vos tei­sės tam tik­rą pa­grin­dą. Taip pat kal­bant apie Kon­sti­tu­ci­jas, tai vals­ty­bės są­ran­gą api­brė­žia Liub­li­no uni­ja ir 1791 m. ge­gu­žės 3 d. Kon­sti­tu­ci­ja. Taip pat no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad Tre­či­ą­jį Lie­tu­vos sta­tu­tą pa­pil­dy­da­vo Lie­tu­vos ir Len­ki­jos Sei­mo nu­ta­ri­mai, ku­rie va­di­no­si žo­džiu „Kon­sti­tu­ci­ja“. Tai­gi bū­nant nuo­sek­liems vis dėl­to rei­kia sa­ky­ti, kad tą kon­sti­tu­ci­nę prak­ti­ką mes tu­rė­jo­me anks­tes­niais lai­kais, ir teik­ti jai rei­ka­lin­gą pa­gar­bą nė kiek ne­su­men­ki­nant mū­sų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kon­sti­tu­ci­jų pri­ėmė­jų pa­da­ry­tų dar­bų. Dė­kui.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­gas. Pa­reiš­ki­mai pa­da­ry­ti.

 

13.13 val.

Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis

 

Da­bar dar kar­tą pra­tę­siu ry­ti­nį po­sė­dį iki 13 val. 43 min. – tiks­liai pus­va­lan­dis. Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis. Klau­sia opo­zi­ci­jos at­sto­vai. Pir­mas klau­sia A. Ve­ry­ga. Čia, ger­bia­mi mi­nist­rai, pra­šom už­im­ti sa­vo tri­bū­ną.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke.

PIRMININKAS. Pa­gal frak­ci­jų dy­dį čia da­bar ei­liš­ku­mas. Pra­šom.

A. VERYGA (LVŽSF). Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti ger­bia­mo svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro ir pri­min­ti pra­džio­je jums si­tu­a­ci­ją, apie ku­rią yra ne kar­tą vie­šai kal­bė­ta, tai bū­tent si­tu­a­ci­ja Šiau­lių res­pub­li­ki­nė­je li­go­ni­nė­je. Jūs ėmė­tės už­da­vi­nio su­tvar­ky­ti tą li­go­ni­nę, spren­dė­te tam tik­ras pro­ble­mas, bet aš jau ta­da jus įspė­jau, kad, ma­no ma­ny­mu, jū­sų spren­di­mai pa­liks tą re­gio­ną be la­bai svar­bių pa­slau­gų, ir pa­na­šu, kad ma­no įspė­ji­mai, de­ja, bet pil­do­si. Po pri­im­tų spren­di­mų iš li­go­ni­nės į pri­va­čias įstai­gas iš­si­laks­tė da­lis me­di­kų, ku­rie bu­vo tuo me­tu jau su­grą­žin­ti. O da­bar šian­dien aš iš­gir­dau, kad yra iš­vai­ky­tas fak­tiš­kai vi­sas kar­dio­lo­gi­nio klas­te­rio vei­ki­mą už­tik­rin­ti tu­rin­tis ko­lek­ty­vas, ku­ris bu­vo de­le­guo­tas iš Kau­no, ir da­bar yra ban­do­ma per­jung­ti vi­są sis­te­mą į Vil­niaus San­ta­ros kli­ni­kas. Tai aš no­riu jū­sų pa­klaus­ti, ko­kia čia yra po­li­ti­ka? Ar tik­rai pa­cien­tams iš Šiau­lių yra ar­čiau va­žiuo­ti ne į Kau­ną, o į Vil­nių ir ko­kia čia yra ap­skri­tai lo­gi­ka ši­taip elg­tis? Aš tik no­riu pri­min­ti, kad vis­gi mi­nis­te­ri­ja yra vie­nin­te­lis stei­gė­jas tos li­go­ni­nės, tai, na, čia jū­sų vaid­muo yra be ga­lo svar­bus, nes tai, kas vyks­ta ten, ne­abe­jo­ju, kad jūs tik­rai ži­no­te. Tai gal ga­lė­tu­mė­te pa­ko­men­tuo­ti?

A. DULKYS. Mes tur­būt tu­ri­me tru­pu­tė­lį skir­tin­gą po­žiū­rį, kaip ko­kiais klau­si­mais rū­pi­na­si stei­gė­jas ar da­li­nin­kas. Aš tik­rai ne­kon­tro­liuo­ju kiek­vie­ną die­ną at­ski­rų gy­dy­mo įstai­gų va­do­vų, ne­si­ki­šu į jų veik­lą, ką jie ten tu­ri da­ry­ti su sa­vo struk­tū­ro­mis, su sa­vo struk­tū­ri­nių pa­da­li­nių va­do­vais. To­kių ži­nu­čių, kad vie­ni ar ki­ti gy­dy­to­jai pa­lie­ka Šiau­lių li­go­ni­nę, per pas­ta­ruo­sius me­tus, man at­ro­do, bu­vo jau ne vie­na, bet įstai­gų va­do­vai vi­są lai­ką pa­tys pa­tei­kia tą in­for­ma­ci­ją. Kiek pa­me­nu, ne kar­tą ta in­for­ma­ci­ja bu­vo pa­neig­ta.

Da­bar pats tas jū­sų pa­sa­ky­mas, kad kaž­ka­da ten bu­vo de­le­guo­ja­ma iš Kau­no, da­bar čia iš Vil­niaus, man iš prin­ci­po iš vi­so ne­pa­tin­ka, nes koks čia ga­li bū­ti de­le­ga­vi­mas ar ne­de­le­ga­vi­mas. Tai man la­bai pri­me­na, ži­no­te, tą pra­ei­tį, kai bū­da­vo kal­ba­ma – kaž­koks Kau­no me­di­kų kla­nas, kaž­koks Vil­niaus kla­nas, ma­to­te, de­le­guo­da­vo iš Kau­no, da­bar, ma­to­te, de­le­guo­ja iš Vil­niaus. Man at­ro­do, taip ne­tu­rė­tų bū­ti gy­dy­mo įstai­gos val­do­mos, bet jū­sų ži­nu­tę aš pri­imu, aš pa­si­tik­rin­siu, nes in­for­ma­ci­ja, be abe­jo, yra svar­bu, vi­sos gy­dy­mo įstai­gos tu­ri pro­ble­mų dėl gy­dy­to­jų ju­dė­ji­mo.

Aš ne­abe­jo­ju, kad mū­sų ini­ci­juo­ta re­for­ma, ku­rią, ačiū, kaip sa­ko­ma, kar­tu su par­la­men­tu pri­ėmė­me, duos ar­ti­miau­siu me­tu ir dau­giau po­ky­čių, nes gy­dy­to­jai ga­li no­rė­ti da­bar ju­dė­ti tarp gy­dy­mo įstai­gų, ma­ty­da­mi, kaip bus vys­to­mas tin­klas. Ačiū už in­for­ma­ci­ją, pa­tik­rin­si­me, pa­žiū­rė­si­me. Be abe­jo, la­bai di­de­lė, svar­bi gy­dy­mo įstai­ga ir, be abe­jo, la­bai svar­bu, kad ten ne­bū­tų di­de­lio mas­to pro­ble­mų. O kad gy­dy­to­jai ju­da, tai, taip, gy­dy­to­jai ju­da tarp vi­sų gy­dy­mo įstai­gų.

PIRMININKAS. Ge­rai. Ačiū. Klau­sia A. Skar­džius, nes G. Pa­luc­ko ne­ma­tau sa­lė­je.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas bū­tų po­nui už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rui. Ger­bia­mas mi­nist­re, ko­dėl jūs da­ro­te spau­di­mą ka­riuo­me­nės va­dui, ku­ris, ne­no­rė­da­mas, kad bū­tų su­ar­dy­ti Lie­tu­vos gy­ny­bi­niai pa­jė­gu­mai, at­si­sa­ko per­leis­ti ar­ba pa­do­va­no­ti hau­bi­cas, oro gy­ny­bos sis­te­mas Uk­rai­nai? Ar tai nė­ra iš jū­sų pu­sės mo­bin­gas ir ne­su­vo­ki­mas, kad Lie­tu­va su ša­kė­mis ne­ap­gins sa­vo vals­ty­bės?

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Na, už­duo­dant klau­si­mą bū­tų ge­rai pa­ci­tuo­ti nors vie­ną fra­zę, ku­rią jūs ver­ti­na­te bū­tent to­kiu bū­du.

PIRMININKAS. Klau­sia B. Piet­kie­wicz. Ne­ma­tau. Klau­sia M. Pui­do­kas. Pra­šau, Min­dau­gai.

M. PUIDOKAS. Klau­si­mas prem­je­rei, bet ka­dan­gi ji Ja­po­ni­jo­je, tai tuo­met gal at­sa­ky­tų už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras G. Land­sber­gis.

Bu­vu­sios Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bės ini­cia­ty­va dėl lai­ko su­kio­ji­mo at­si­sa­ky­mo su­lau­kė pa­lai­ky­mo. Eu­ro­pos Par­la­men­to na­riai dar 2019 me­tais su­ta­rė, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se, pa­si­rin­ku­sio­se va­sa­ros lai­ką, laik­ro­džiai tu­rė­jo bū­ti per­suk­ti 2021 me­tų pas­ku­ti­nį ko­vo sek­ma­die­nį. Ta­čiau tam, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tas bū­tų pri­im­tas, jį tu­ri pa­tvir­tin­ti Eu­ro­pos Par­la­men­tas ir Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­ba. 2019 me­tų ko­vą Eu­ro­pos Par­la­men­tas pri­ta­rė siū­ly­mui at­si­sa­ky­ti se­zo­ni­nio lai­ko kei­ti­mo, ta­čiau Ta­ry­ba, vals­ty­bių mi­nist­rai ben­dros po­zi­ci­jos šiuo klau­si­mu iki šiol ne­pri­ėmė, to­dėl kol kas lie­ka ga­lio­ti se­no­ji tvar­ka.

Ar­ti­miau­sią sek­ma­die­nį ei­li­nį kar­tą su­ksi­me laik­ro­džio ro­dyk­les, to­dėl no­riu pa­klaus­ti, ar Vy­riau­sy­bė ne­pla­nuo­ja vėl grįž­ti prie šios te­mos, pa­ra­gin­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bą pri­im­ti šį il­gai ati­dė­lio­ja­mą ir dau­gu­mos žmo­nių Eu­ro­po­je pa­lai­ko­mą spren­di­mą? Nes bu­vo at­lik­tos ap­klau­sos Eu­ro­pos Są­jun­go­je ir bu­vau vie­nas iš pir­mų­jų, ku­ris prieš ke­le­rius me­tus siū­lau at­šauk­ti va­sa­ros lai­ko įve­di­mą, to­dėl jau­čiuo­si tu­rin­tis tei­sę pri­min­ti apie tai. Gir­džiu opo­nen­tų ar­gu­men­tus, kad da­bar ne lai­kas, ka­ras, bet tuo la­biau žmo­nių psi­cho­lo­gi­nė būk­lė šiuo me­tu yra ri­bi­nė ir dar vie­nas nei­gia­mai psi­chi­nę ir emo­ci­nę svei­ka­tą vei­kian­tis veiks­nys ga­lė­tų bū­ti leng­vai pa­ša­lin­tas. Ar pri­tar­tu­mė­te tam? Dė­kui.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). To­kia dis­ku­si­ja tik­rai pras­min­ga ir ji ga­li vyk­ti. Vei­kiau­siai, sa­ky­čiau, kad šiek tiek esa­muo­ju me­tu, ma­tyt, ki­tų pri­ori­te­tų bu­vo Ta­ry­bo­se. Ga­liu kal­bė­ti tik­tai už Ta­ry­bą, ku­rio­je aš da­ly­vau­ju, dau­giau­sia tai su­si­ję su ge­o­po­li­ti­niais įvy­kiais. Spren­di­mas bu­vo toks – įtrauk­ti ne pir­mo pri­ori­te­to, ne­pa­grin­di­nio svar­bu­mo klau­si­mus tuo­met, kai vyks­ta ka­ras, ki­tos su­maiš­tys ap­lin­kui ir mū­sų re­gio­ną, ma­tyt, ne­at­ro­dė la­bai tei­sin­ga. Ne­abe­jo­ju, kad prie to klau­si­mo bus grįž­ta tuo­met, kai su­da­ry­si­me tin­ka­mas ap­lin­ky­bes ir bus ma­no­ma, kad tin­ka­mas lai­kas. Lie­tu­va tik­rai to­je dis­ku­si­jo­je at­sa­kin­gai da­ly­vaus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia A. Vin­kus. Pra­šau.

A. VINKUS (LVŽSF). Klau­si­mas svei­ka­tos mi­nist­rui. Ger­bia­mas mi­nist­re, ne­ma­žai įvai­raus po­bū­džio emo­ci­jų jums, vi­sai mi­nis­te­ri­jai, gy­dy­mo įstai­gų ko­lek­ty­vams, gy­dy­mo įstai­gų va­do­vams, o ir gy­ven­to­jams te­ko pa­tir­ti dėl jū­sų ini­ci­juo­tos svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų re­for­mos. Šian­dien ver­tin­ti, ar ji pa­si­tei­si­no, su­pran­ta­ma, dar nė­ra jo­kio pa­grin­do. Po rei­ka­lin­gų įsta­ty­mų pa­kei­ti­mo emo­ci­jos ap­ri­mo, in­for­ma­ci­jos sklai­da pri­ti­lo ir mes ne­la­bai ži­no­me, kas vyks­ta to­liau. Gal ga­lė­tu­mė­te trum­pai api­bū­din­ti ben­drą re­for­mos įgy­ven­di­ni­mo ei­gos pro­ce­są? Ki­taip sa­kant, kas iki šiol pa­da­ry­ta ir kon­kre­čiai ko­kio­je sta­di­jo­je esa­te?

A. DULKYS. Ačiū. Jū­sų klau­si­mas la­bai pla­tus. Lai­ko tu­riu at­sa­kyti ma­žai, bet vis tiek pa­mė­gin­siu. No­ri­si at­liep­ti.

Vi­sų pir­ma, apie emo­ci­jas. Taip, emo­ci­jos, ma­nau, tu­rė­jo pa­grin­do, nes ėmė­mės la­bai daug po­ky­čių. Ėmė­mės sis­te­mi­nių po­ky­čių ir vie­nu me­tu. Tai yra toks ho­lis­ti­nis me­to­das. Be abe­jo, vi­siems da­ly­viams ta­da yra la­bai sun­ku ap­rėp­ti vi­są tu­ri­mą in­for­ma­ci­ją. Pri­pa­žįs­tu, man as­me­niš­kai ne vis­ką pa­vy­ko su­val­dy­ti ta­me pro­ce­se ir dėl to iš­gy­ve­nu, bet tai pri­imu kaip pa­mo­ką. Mū­sų sie­kia­mas re­zul­ta­tas juk bu­vo ne mė­gau­tis kaž­ko­kiu pro­ce­su, bet tu­rė­ti re­zul­ta­tą, kad par­la­men­tas pri­im­tų vie­ną kar­tą vi­sas svar­biau­sias svei­ka­tos sis­te­mos re­for­mas, pa­dė­tų tei­si­nius pa­ma­tus. Tai per pas­ku­ti­nes dvi se­si­jas (ačiū par­la­men­tui) ir bu­vo pa­da­ry­ta. Mes pra­dė­jo­me Svei­ka­tos mi­nis­te­ri­jai pa­val­džių įstai­gų re­or­ga­ni­za­vi­mą, jis vyks­ta.

Klai­pė­dos gy­dy­mo įstai­gų per­tvar­ka, jau įvy­ko stei­gia­ma­sis da­li­nin­kų po­sė­dis. Nuo sau­sio 1 die­nos tu­ri pra­dė­ti veik­ti uni­ver­si­te­to li­go­ni­nė, dėl grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos cen­t­rali­za­vi­mo par­la­men­tas pri­ėmė spren­di­mus. Spren­di­mų ma­ra­to­nas įsi­bė­gė­ja sa­vi­val­dy­bė­se ir arti­miau­sią nuo sau­sio 1 die­nos pus­me­tį jau bus įgy­ven­di­na­ma. Par­la­men­tas pri­ėmė nau­jos pa­vė­žė­ji­mo pa­slau­gos in­teg­ra­vi­mo į svei­ka­tos sis­te­mą tei­sės ak­tus. Ren­gia­mi Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mai. Gy­dy­mo įstai­gų tin­klo per­tvar­kos įsta­ty­mus par­la­men­tas pri­ėmė, ren­gia­mi Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mai. Jie pa­teks šių me­tų lap­kri­čio mė­ne­sį į Vy­riau­sy­bę, ta­da jau mi­nist­ro įsa­ky­mai dėl kri­te­ri­jų.

Tie­siog da­bar vyks­ta daug juo­do dar­bo. Jo da­bar nė­ra par­la­men­te, jis yra per­si­kė­lęs į mi­nis­te­ri­jos ir sa­vi­val­dy­bių įstai­gų lyg­me­nį. Kaip ma­to­te, pa­grin­das yra nu­ta­ri­mo ren­gi­mas. Su­ju­do­me pir­myn, bet yra, pa­ti­kė­ki­te, daug karš­tų po­sė­džių, nes sa­vi­val­dy­bės ke­lia la­bai daug prak­ti­nių klau­si­mų, la­bai daug niu­an­sų. Tai­gi to karš­čio tik­rai, ži­no­ki­te, pa­kan­ka, bet džiau­gia­mės, kad da­ro­me tai, kas pras­min­ga, o ne tai, kas leng­vai pa­sie­kia­ma.

O dėl to, kad kaž­ko ne­ma­to­me, ga­li bū­ti, kad ir aš ne­pa­ma­ty­siu, nes pa­da­rė­me to­kius pa­ma­tus, kad kai ku­riais ge­rais re­zul­ta­tais, be abe­jo, mė­gau­sis ke­lios bū­si­mos ka­den­ci­jos, bet la­bai svar­bu, kad tai pa­da­rė­me. Ačiū ir jums – įta­riu, kad kaž­kur bal­sa­vo­te.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia A. Ged­vi­las.

A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Šian­dien po per­trau­kos tarp po­sė­džių tik­rai tu­rime la­bai daug klau­si­mų, ta­čiau val­dan­tie­ji ne tik ri­bo­ja mū­sų tei­sę pa­klaus­ti trum­pin­da­mi skir­tą tam lai­ką, bet, kaip ma­to­me, nė­ra ko klaus­ti – nė­ra prem­je­rės. Pa­si­ro­do, esant įves­tai ne­pa­pras­ta­jai pa­dė­čiai Lie­tu­vo­je, prem­je­rei vi­sai pa­pras­ta iš­vyk­ti tu­ris­tau­ti į Ja­po­ni­ją. Ka­dan­gi prem­je­rę pri­va­lo kas nors pa­va­duo­ti, tai pra­šau at­sa­ky­ti, ko­kiu tiks­lu ji yra iš­vy­ku­si? Pa­va­din­ti ki­taip nei po­li­ti­niu tu­riz­mu tur­būt sun­ku. Kaip ži­no­me, ap­skri­tai sa­ku­ros žy­di tik­tai pa­va­sa­rį. Tiks­las la­bai įdo­mus.

Ir dar vie­nas klau­si­mas. Kaip Vy­riau­sy­bė re­a­guos į su­si­da­riu­sią si­tu­a­ci­ją dėl ga­li­mai nu­trūk­sian­čio elek­tros tie­ki­mo van­dent­var­kos įmo­nėms? Ar bus koks nors Vy­riau­sy­bės spren­dimas dėl su­si­da­riu­sios si­tu­a­ci­jos, ar tai vis dėl­to bus pa­lik­ta pa­čioms sa­vi­val­dy­bėms spręs­ti? Ačiū.

PIRMININKAS. Kas va­duo­ja prem­je­rę? Taip, už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras ger­bia­mas G. Lan­d­sber­gis. Pra­šom.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mus, ma­tyt. Ger­bia­mas Ai­dai, aš no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, jūs kal­ba­te tuš­čio­je sa­lė­je. Kur tie žmo­nės, ku­rie no­ri už­duo­ti klau­si­mus, aš no­rė­čiau pa­ma­ty­ti. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. At­sa­ky­ki­me tiems, ku­rie klau­sia, o kas ne­su­lau­kė ei­lės, čia jau ki­tas klau­si­mas.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Dėl ener­ge­ti­kos įmo­nių Gin­ta­rė gal ga­lė­tų?

S. GENTVILAS (LSF). Aš. Ger­bia­mas Ai­dai, prem­je­rė ne­tu­ris­tau­ja, vi­si mes tu­ri­me dar­bus, pui­kiai ži­no­te tuos tiks­lus. Bet man at­ro­do, yra ka­da ir pa­dė­ko­ti vie­nas ki­tam. No­riu pa­dė­ko­ti už bal­są per ką tik bu­vu­sį bal­sa­vi­mą dėl Ge­ria­mo­jo van­dens ir nuo­te­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo nau­jos re­dak­ci­jos. Po šian­dien pri­im­to įsta­ty­mo, po Pre­zi­den­to pa­ra­šo jū­sų mi­ni­mos ben­dro­vės, su­si­du­rian­čios su elek­tros są­skai­tų ne­ap­mo­kė­ji­mo pro­ble­mo­mis, ga­li jau ki­tą sa­vai­tę nu­ei­ti į Vals­ty­bi­nę ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­bą, pa­si­tvir­tin­ti nau­ją van­dens ir nuo­te­kų ta­ri­fą ir pa­deng­ti są­skai­tas. Ma­no ži­nio­mis, yra trys ar ke­tu­rios įmo­nės, su­si­du­rian­čios su sun­ku­mais ap­mo­kant są­skai­tas, bet po šian­die­nos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo vis­kas su­si­tvar­kys.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­ko­ju. No­riu pa­klaus­ti A. Bi­lo­tai­tės. Re­a­guo­ju į jū­sų pa­reiš­ki­mus spau­do­je apie tai, kad pan­de­mi­ja ne­si­bai­gia, vi­ru­sai mu­tuo­ja, to­dėl ka­ran­ti­ną rei­kia tęs­ti ir tą si­tu­a­ci­ją to­liau val­dy­ti. Bet, žiū­rė­ki­te, pa­sau­ly­je pan­de­mi­ja jau fak­tiš­kai bai­gė­si. Ne­ma­žai ša­lių kom­pen­suo­ja žmo­nėms už nuos­to­lius, ku­riuos jie pa­ty­rė pra­ra­dę dar­bus, kai bu­vo prie­var­tau­ja­mi įvai­riau­sių ne­tei­sė­tų veiks­mų, ką da­bar ma­to­me, o jūs štai vėl kal­ba­te apie tai, kad rei­kia tęs­ti. O gal dar ir lok­dau­nai at­si­ras? Kaip į tą klau­si­mą at­sa­ky­tu­mė­te? Ačiū.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Aš tie­siog no­rė­čiau pa­si­tiks­lin­ti. Man re­gis, ši­tas klau­si­mas pa­gal kom­pe­ten­ci­ją tu­rė­tų bū­ti skir­tas svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rui. Aš esu at­sa­kin­ga už vie­šo­jo sau­gu­mo klau­si­mus, jūs tik­riau­siai tai ge­rai ži­no­te. Gal ko­le­ga mi­nist­ras ga­lė­tų pa­ko­men­tuo­ti, jei­gu su­pra­to?

PIRMININKAS. Tu­ri­te ką pri­dur­ti, ger­bia­mas mi­nist­re?

A. DULKYS. Ne, aš ne­tu­riu ką pri­dur­ti.

PIRMININKAS. Aiš­ku. Klau­sia V. Tar­ga­ma­dzė. Pra­šom.

V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Ne­ži­nau, ko da­bar klaus­ti, tu­rė­čiau švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­rės ar­ba prem­je­rės klaus­ti, bet gal už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras at­sa­kys. Į ma­ne krei­pė­si iš Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės dėl mo­kyk­lų uk­rai­nie­čiams. Vil­niu­je ne­bu­vo su­tvar­ky­ta mo­kyk­la uk­rai­nie­čiams, taip pat ir Klai­pė­do­je ne­su­tvar­ky­ta mo­kyk­la uk­rai­nie­čiams. Čia yra la­bai rim­tas klau­si­mas. Ačiū.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ger­bia­ma Vi­li­ja, per­duo­si­me klau­si­mą J. Šiugž­di­nie­nei, pa­pra­šy­si­me, kad at­sa­ky­tų raš­tu. Ge­rai? Ačiū.

PIRMININKAS. Aiš­ku. Ačiū. Ir klau­sia S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­mi mi­nist­rai, iš čia esan­čių bent ke­tu­ri iš jū­sų pui­kiai ži­no ir Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės pro­ble­mą, ir me­ro raš­tus, ir pra­šy­mą, su­si­ju­sį su ge­le­žin­ke­lio vė­že į Zok­nių ka­ri­nį oro uos­tą. Ar įma­no­ma ti­kė­tis, kad ši pro­ble­ma pa­ga­liau pa­ju­dės į prie­kį? Nuo 2016 me­tų su mi­nis­te­ri­jo­mis bu­vo de­ri­na­ma ir be­veik su vi­so­mis ke­tu­rio­mis jau, kaip sa­ko­ma, ras­tas tas su­si­ta­ri­mo taš­kas. Ar ne­bus taip, kaip at­si­ti­ko, kai iš Af­ga­nis­ta­no trau­kė­si ka­riuo­me­nė? Šiau­lių ka­ri­nis oro uos­tas bū­tų… Šiau­liai bū­tų ga­vę per 11 mln. eu­rų vien už trans­por­ta­vi­mą. Ta­čiau at­vy­kę NATO va­do­vai ne­ra­do ge­le­žin­ke­lio vė­žės, ji bu­vo iš­ar­dy­ta prieš ke­le­tą me­tų ir vi­si tie pi­ni­gai nu­va­žia­vo į Ry­gą ir ki­tus oro uos­tus. No­rė­jau pa­sa­ky­ti, kad to­kie da­ly­kai at­si­per­ka per me­tus, per po­rą me­tų. Ger­bia­ma fi­nan­sų mi­nist­re, ko ge­ro, šian­dien jūs reikš­min­giau­sia čia. Ar ga­li Šiau­liai tu­rė­ti to­kią vil­tį, svars­tant 2023 me­tų biu­dže­tą?

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kaip sa­kant, vil­tį vi­sa­da ga­li­ma tu­rė­ti. Bet pa­pras­tai pri­ori­te­tus dė­lio­ja mi­nis­te­ri­jos. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja tik­rai ne­ga­li su­dė­lio­ti vi­sų pri­ori­te­tų, ku­rie yra Lie­tu­vo­je. Tam yra asig­na­vi­mų val­dy­to­jai, jie sa­vo asig­na­vi­mų ri­bo­se nu­sta­to pri­ori­te­tus, kas tu­rė­tų bū­ti fi­nan­suo­ja­ma. Biu­dže­to pro­jek­tą jūs tu­ri­te, ten vi­sos pro­gra­mos yra nu­ma­ty­tos. Jei­gu tarp tų asig­na­vi­mų ei­lu­čių nė­ra to pro­jek­to, va­di­na­si, mi­nis­te­ri­ja to­kio pri­ori­te­to nė­ra iš­sky­ru­si.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, ger­bia­mi mi­nist­rai, jūs at­sa­kė­te į vi­sus no­rė­ju­sių­jų pa­klaus­ti klau­si­mus. Ge­rų li­ku­sių pie­tų. Skel­biu 2022 m. spa­lio 27 d. ry­ti­nį po­sė­dį baig­tą. (Gon­gas) Ačiū.


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.