LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS RESPUBLIKOS
ODONTOLOGŲ RŪMŲ ĮSTATYMO PROJEKTO
2021-05-25 Nr. XIVP-163(2)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisykles, teikiame šias pastabas:
1. Teikiamu įstatymo projektu siūloma gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus vienijančiai asociacijai – Lietuvos Respublikos odontologų rūmams, suteikti viešojo administravimo įgaliojimus ir įgalioti ją vykdyti odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimą bei kitus sveikatos sistemos strateginius uždavinius odontologinės priežiūros srityje. Vertinant siūlomą reguliavimą, atkreiptinas dėmesys, kad analogiškas reguliavimas, kuriuo Odontologų rūmams buvo pavestos minėtos funkcijos, buvo pripažintas netekusiu galios nuo 2020 m. gegužės 1 d. Buvo argumentuojama, kad Akreditavimo tarnyba vykdo visų kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijuojamos veiklos priežiūrą, be to, ji vykdo ir visų be išimties asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, nagrinėja pacientų skundus, registruoja ir prižiūri medicinos priemones (prietaisus) (taip pat susijusias su odontologine veikla). Pastebėtina ir tai, kad Odontologų rūmai kaip asociacija licencijuodama savo narius – gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus – ir vykdydama jų licencijuojamos veiklos priežiūrą nuolat yra galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmės situacijoje. Be to, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 str. 1 d. nustatyti asociacijos tikslai – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus – nedera su funkcija vykdyti asociacijos narių veiklos priežiūrą (išduoti jiems licencijas, taikyti poveikio priemones – licencijos stabdymą ar panaikinimą).
Nevertindami teikiamos argumentacijos, pažymime, kad toks įstatyminio reglamentavimo ir visuomeninių santykių odontologinės priežiūros srityje dažnas keitimas kenkia teisinio reguliavimo stabilumui, o kartu ir teisiniam tikrumui bei asmenų pasitikėjimui teise. Naujas teisinis reguliavimas turi būti pasvertas tiek tikslų, reikalingumo, tiek reguliacinės naštos aspektu. Siekiant teisinio reguliavimo stabilumo, valstybinis ūkinės veiklos reguliavimas turėtų būti keičiamas tik nustačius, kad pasirinktas teisinis reguliavimas veikia ne taip, kaip tikėtasi, o naujas reguliavimas tikrai pagerintų teisinę aplinką bei asmenų interesus.
2. Tikslintina įstatymo priėmimo data.
3. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžio „vykdo“ įrašytinas žodis „vykdyti“, o žodžiai „asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas“ brauktini kaip pertekliniai.
4. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 5 punktas pildytinas, atsižvelgiant į tai, kad Odontologų rūmai turėtų rūpintis ne tik odontologinės veiklos gerinimo klausimais, tačiau ir burnos priežiūros veiklos gerinimo klausimais.
5. Projekto 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina, kokio pobūdžio paslaugas ir kokiems subjektams turi teisę teikti Rūmai.
6. Vienintelė projekto 5 straipsnio dalis nenumeruotina. Be to, šiame straipsnyje vietoj žodžio „nuostatuose“ įrašytinas žodis „Statute“. Taip pat svarstytina, ar šiame straipsnyje nereikėtų nurodyti tokių teritorinių skyrių galimo steigimo tikslo, nustatyti jų funkcijų pobūdį bei santykį su pačių Rūmų funkcijomis.
7. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančią licenciją turinčių odontologų ir burnos priežiūros specialistų narystė Rūmuose yra privaloma ir tai, savo ruožtu, vertinama kaip būtina sąlyga vykdyti atitinkamą praktiką, projekto 6 straipsnio 5 dalyje turi būti aiškiai išdėstyti konkretūs pagrindai, kuriems esant odontologijos praktikos bei burnos priežiūros praktikos licenciją gavę asmenys gali būti neįrašomi į Rūmų narius. Taip pat turi būti nustatytos ir tokio neįrašymo į Rūmų narius teisinės pasekmės, nes būtų nelogiškas ir ydingas reguliavimas, kada asmuo atitinkantis visas licencijų išdavimo ir veiklos vykdymo sąlygas, negali pradėti praktinės veiklos dėl neaiškių ir formalių pagrindų, kuriems esant jis tiesiog neįrašomas į Rūmų sąrašą. Be to, pažymėtina, kad tokio pobūdžio teisinis reguliavimas turi būti nustatytas įstatymu ir negali būti nustatytas poįstatyminiame teisės akte, nes yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisės verstis gydytojo odontologo ar burnos priežiūros specialisto praktika, reguliavimu. Priešingu atveju, turėtų būti svarstomas teikiamos nuostatos derėjimas su oficialiąja Konstitucinio Teismo doktrina, kurioje ne kartą buvo analizuota būtinybė, su asmenų teisių ir pareigų apimtimi susijusį teisinį reguliavimą nustatyti įstatyme.
8. Projekto 6 straipsnio 6 dalies 3 punkte vietoj žodžio „licenciją“ įrašytini žodžiai „licencijos galiojimą“.
9. Projekto 6 straipsnio 6 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad yje siūloma nustatyti, kad narystė Odontologų rūmuose nutrūksta odontologui ar burnos priežiūros specialistui nevykdant šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytų pareigų. Pažymėtina, kad įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos Rūmų nario pareigos nėra siejamos su tam tikrais imperatyviniais pagrindais, kuriems esant pats odontologinės praktikos ar burnos priežiūros praktikos vykdymas tapatų objektyviai neįmanomas, t.y. aukščiau nurodytoje dalyje nustatomos tik odontologo bei burnos priežiūros specialisto kaip Rūmų nario pareigos, susijusios ne su jų teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, o su jų, kaip asociacijos narių, įsipareigojimais. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar šių pareigų nevykdymas gali būti pakankamu pagrindu iš karto nutraukti jų narystę Rūmuose, taip užkertant bet kokią galimybę jiems toliau teikti odontologines ar burnos priežiūros paslaugas (nors jie ir toliau turės galiojančią odontologinės praktikos ar burnos priežiūros praktikos licenciją). Manytume, kad tokiu atveju jam Rūmų narystė turėtų būti sustabdoma tol, kol jis neįvykdys įstatyme nustatytų visų jo, kaip Rūmų nario, prievolių. Atitinkamai turėtų būti įtvirtinta nuostata, kad Rūmų nariui sustabdžius narystę dėl įstatyme nurodytų pareigų nevykdymo, jis narystės sustabdymo laikotarpiu negali verstis odontologo ar burnos priežiūros specialisto praktika. Be to, projektas turėtų būti pildytinas ir nuostatomis, numatančiomis subjektą, įgaliotą priimti sprendimus dėl odontologų ir burnos priežiūros specialistų narystės Rūmuose sustabdymo ir sustabdymo panaikinimo.
10. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnio 7 dalyje siūlome nurodyti, kad narystė Rūmuose ne gali būti stabdoma, o stabdoma asmens prašymu, kai jo turimos licencijos galiojimas yra sustabdomas (atitinkamai šioje dalyje vietoj žodžio „licenciją“ įrašytini žodžiai „licencijos galiojimą“). Siekiant teisinio aiškumo, taip pat reikėtų apibrėžti pasikeitusias odontologo ar burnos priežiūros specialisto, kaip Rūmų nario, teises ir pareigas jo narystės sustabdymo šiuo pagrindu laikotarpiu (pvz., akivaizdu, kad jis šiuo laikotarpiu neturėtų mokėti Rūmų nario mokesčio) bei pagrindus, kuriems esant jo narystės Rūmuose sustabdymas būtų panaikinamas.
11. Projekto 9 straipsnio pavadinime brauktinas žodis „odontologų“.
12. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūlome nustatyti, kokio pobūdžio sprendimą dėl pateiktos Rūmų revizijos komisijos išvados dėl Rūmų finansinės veiklos ataskaitos priima visuotinis narių susirinkimas.
13. Projekto 9 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatanti, kad visuotinis narių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė paskutiniame visuotiniame susirinkime dalyvavusių narių, tačiau nemažiau kaip 15 procentų visų Rūmų narių, yra ydingas tuo, kad sprendimų priėmimui būtiną kvorumą sieja ne su visų Rūmų narių skaičiumi, o tik „aktyvių“ Rūmų narių, kurie dalyvauja šio organo veikloje, skaičiumi. Svarstytina, ar projekte numatytas 15 procentų nuo visų Rūmų narių rodiklis gali būti laikomas pakankamu kvorumui ir atitinkamai teisėtiems sprendimams, liečiantiems visus Rūmų narius, konstatuoti.
14. Projekto 9 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „posėdžio pirmininko“ brauktini žodžiai „Rūmų tarybos“.
15. Projekto 9 straipsnio 6 dalyje prieš žodžius „nepaprastosios padėties“ įrašytinas žodis „paskelbtos“.
16. Projekto 9 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad Rūmų statute gali būti nustatyta, kad vietoj visuotinio narių susirinkimo šaukiamas narių įgaliotinių susirinkimas (konferencija), kuris vykdo visuotiniam narių susirinkimui nustatytas funkcijas. Narių įgaliotinių susirinkimo (konferencijos) dalyvių skaičių, atstovavimo principus nustato Rūmų statutas. Nepaisant to, kad toks teisinis reguliavimas grindžiamas Asociacijų įstatymo nuostatomis, siūlomas teisinio reguliavimo pobūdis kvestionuotinas, atsižvelgiant į tai, jog siekiama reguliuoti valstybės reguliuojamos profesijos atstovų savivaldos instituciją, vykdančią tam tikras viešojo administravimo funkcijas.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad projekto 9 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausiasis Rūmų organas, todėl manytina, kad tuo atveju, jei įstatymu šiam organui nustatomos tam tikros teisės ar pareigos, tai tokios teisės ir pareigos gali būti perleidžiamos tik tokiam organui, kuris yra sudaromas ir veikia tokiu pat būdu, kaip ir tas organas, kurio teisės ir pareigos yra perleidžiamos. Pažymėtina, kad įstatymu deleguotos/nustatytos teisės ir pareigos šiuo atveju neturėtų būti perleidžiamos poįstatyminio teisės akto pagrindu, nes priešingu atveju būtų pažeistas teisės aktų subordinacijos principas, galimai būtų pažeisti atstovavimo ir sprendimų priėmimo principai, kurie nustatyti įstatymu, nes jokių įstatyminių nuostatų, neleidžiančių nukrypti nuo šių principų, įstatyme nėra. Todėl teigtina, kad Rūmų narių įgaliotinių susirinkimo (konferencijos) sudarymo tvarka, dalyvių skaičius, atstovavimo principai ir sprendimų priėmimo tvarka turi būti nustatyti įstatyme. Tik tokiu atveju, jei minėtas reguliavimas būtų nustatytas įstatyme, Rūmų statutas galėtų numatyti, kad vietoj visuotinio narių susirinkimo šaukiamas narių įgaliotinių susirinkimas (konferencija).
17. Projekto 10 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad Rūmų Tarybos posėdžiui pirmininkauja Rūmų tarybos pirmininkas arba jo pavedimu kitas tarybos narys, derintina su projekto 10 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostata, nustatančia, kad iš tarybos narių renkamas ne tik Rūmų tarybos pirmininkas, tačiau ir jo pavaduotojas, kuris, Pirmininkui dėl kokių nors priežasčių laikinai negalint eiti pareigų, vykdo Pirmininko pareigas.
18. Projekto 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte po žodžio „pasiūlo“ įrašytini žodžiai „ne mažiau kaip“.
19. Manytina, kad atsižvelgiant į Rūmų tarybos, Rūmų garbės teismo bei Rūmų revizijos atliekamas funkcijas, nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, nustatytas projekto 14 straipsnyje, turėtų būti taikomas ne tik Rūmuose sudaromų komisijų, tačiau ir minėtų Rūmų organų nariams.
20. Projekto 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos, kurių viena nustato, kad tris Rūmų garbės teismo narius renka visuotinis narių susirinkimas, o kita – kad šiuos tris narius susirinkimui pasiūlo Rūmų taryba, prieštarauja viena kitai. Tokiu atveju tai yra ne narių rinkimų procedūra, o narių skyrimo Tarybos teikimu procedūra. Jeigu, vis dėlto, siekiama įtvirtinti Rūmų garbės teismo narių rinkimų visuotiniame narių susirinkime procedūrą, reikėtų nustatyti, kad Rūmų taryba pasiūlo tam tikrą skaičių kandidatūrų (kuris turi būti žymiai didesnis už renkamų narių skaičių), iš kurių visuotinis narių susirinkimas ir išrinktų tris asmenis.
21. Svarstytina, ar projekto 12 straipsnio 3 dalies 2 punkte neturėtų būti įtvirtinti minimalūs reikalavimai, keliami sveikatos apsaugos ministro skiriamiems Rūmų garbės teismo nariams.
22. Projekto 12 straipsnio 6 dalyje reikėtų reglamentuoti Rūmų garbės teismo sprendimų priėmimo tvarką, kai balsuojant balsai pasiskirsto po lygiai. Analogiško turinio pastaba taikytina projekto 13 straipsnio 6 daliai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Rūmų garbės teismo sprendimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis, įstatyme turėtų būti nustatytas maksimalus terminas, per kurį byla turi būti išnagrinėta. Taip pat pažymėtina, kad įstatymas turi užtikrinti bent minimalias, asmenų, kurių bylos nagrinėjamos, teises, pavyzdžiui, teisę būti išklausytu, teikti paaiškinimus, dalyvauti bylos nagrinėjime, turėti atstovus.
23. Projekto 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas galimų licencijų komisijų sprendimų sąrašas tikslintinas, derinant su šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytais su licencijavimu susijusiais sprendimais. Be to, nėra aišku koks „licencijų registras” turimas omenyje projekto 13 straipsnio 7 dalyje. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome aiškiai nurodyti konkretų registro (ar informacinės sistemos) pavadinimą bei jo (ar jos) valdytoją. Taip pat nėra aišku, kodėl sprendimai dėl odontologų praktikos ar burnos priežiūros praktikos licencijų turėtų būti teikiami Juridinių asmenų registrui.
24. Projekto 14 straipsnio 1 punkte po žodžio „jis“ įrašytini žodžiai „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“. Be to, manytina, kad šiame punkte turėtų būti išlyga dėl neišnykusio ar nepasibaigusio teistumo, nes siūlomas nepriekaištingos reputacijos kriterijus, neatsižvelgiant į senaties institutą, būtų neproporcingas.
25. Ginčytinas projekto 14 straipsnio 2 punkte įtvirtinto nepriekaištingos reputacijos kriterijaus Rūmų komisijos nariui tikslingumas ir pagrįstumas, nes uždraudus asmeniui verstis odontologine veikla, jo narystė net ne komisijoje, o apskritai pačiuose Rūmuose turėtų būti stabdoma ar nutraukiama, nes Rūmų nariais yra tik odontologinę praktiką ar burnos priežiūros praktiką vykdantys asmenys.
26. Projekto 14 straipsnio 3 punkte nurodytas kriterijus nėra aiškus savo santykiu su odontologo ar burnos priežiūros specialisto vykdoma veikla. Šiame punkte nurodytos aplinkybės neturi nieko bendro su odontologo ar burnos priežiūros praktika. Pažymėtina, kad šis punktas yra tiesiog nukopijuotas ir perkeltas iš Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių įstatymo, tačiau reikalavimai patentiniams patikėtiniams negali būti automatiškai pritaikyti odontologams ir burnos priežiūros specialistams, nes jų funkcijos ir veikla iš esmės skiriasi.
27. Vienintelės projekto 14 straipsnio dalis nenumeruotina.
28. Projekto 15 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad sveikatos apsaugos ministras į Rūmų garbės teismą skiria 3 narius, derintina su projekto 12 straipsnio 3 dalies 2 punktu, numatančiu, kad ministras, vis dėlto, skiria tik du narius.
29. Nėra suprantama kokiu tikslu projekto 16 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad drausmės byla perduodama nagrinėti Rūmų garbės teismui per 14 dienų nuo sprendimo iškelti drausmės bylą priėmimo dienos. Manytina, kad šis terminas yra ne tik netikslingas, tačiau ir pažeidžiantis asmens, kuriam iškeliama byla, teises, nes byla turėtų būti perduodama nagrinėjimui tuo pačiu sprendimu, kuriuo ji ir iškeliama, kadangi jos nereikia nei siųsti į kitas institucijas, nei rinkti duomenų, ar atlikti jokių kitų veiksmų (Tarybai tokie veiksmai nepavedami), nei nenumatyta tokio sprendimo apskundimo galimybė.
30. Nėra aiškus projekto 17 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų Rūmų garbės teismo sprendimų siūlyti sustabdyti ar panaikinti licencijos galiojimą santykis su odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatyme nurodytais licencijų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindais, nes įstatyme odontologo įvykdytas drausmės pažeidimas bei Rūmų garbės teismo sprendimas nėra nurodytas kaip pagrindas, įgalinantis stabdyti ar naikinti licencijos galiojimą. Atsižvelgiant į tai, nebūtų aiškus projekto 17 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintų nuostatų praktinis įgyvendinimas.
31. Projekto 17 straipsnio 3 dalyje, siekiant užtikrinti asmenų, kurių byla nagrinėjama, teises, turi būti nustatytas įpareigojimas pateikti Rūmų garbės teismo sprendimą šiems asmenims.
32. Projekto 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta poįstatyminių teisės aktų priėmimo data turi būti suderinta su įstatymo įsigaliojimo data. Taip pat pažymime, kad pagal projekto nuostatų turinį, poįstatyminius teisės aktus turės priimti ne Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, o sveikatos apsaugos ministras.
33. Svarstytina, ar siūloma įstatymo įsigaliojimo data - 2021 m. rugpjūčio 1 d., neturėtų būti koreguojama, atsižvelgiant ir į tai, kad šiuo metu veikiančiai asociacijai – Odontologų rūmams, teisė vykdyti įstatyme numatytas funkcijas nėra suteikta. Todėl, nustačius vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, be kita ko, įstatymas turi būti papildytas nuostatomis, nustatančiomis, kad iki įstatymo įsigaliojimo turi būti sušauktas visuotinis asociacijos – Odontologų rūmai, susirinkimas, kuriame turėtų teisę dalyvauti visi odontologai ir burnos priežiūros specialistai, kuriame iki įstatymo įsigaliojimo, pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas, iš naujo turi būti suformuoti visi šios asociacijos organai, kurie galėtų pradėti veiklą įstatymui įsigaliojus.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis@lrs.lt