LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KULTŪROS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (3)

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-733 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-4207(2)

2025-11-12 Nr. 121-P-32

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis, komiteto nariai : Rima Baškienė, Petras Dargis, Vytautas Grubliauskas, Vytautas Kernagis, Indrė Kižienė. Komiteto biuro vedėja Rita Varanauskienė, komiteto biuro patarėjos: Milda Gureckienė, Agnė Jonaitienė, Aušra Pocienė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė.

Kviestieji asmenys: Seimo narys Ramūnas Vyžintas, Lietuvos Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė, Kultūros viceministrė Anna Kuznecovienė, Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės vadovė Rugilė Puodžiūnienė, Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės vyresnioji patarėja Sigita Bugenienė, Kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjas, atliekantis ministerijos kanclerio funkcijas Virginijus Varnaitis, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros docentė Justina Poškienė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo narys Ramūnas Vyžintas 2025-11-11	1 (35)	(1)		Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad archeologinius tyrimus atliekantys atestuoti specialistai teikia ne technologines, skirtingai nei, pavyzdžiui, architektūros ar konstrukcijų tyrimų specialistai, o paveldosaugines rekomendacijas (Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 2.13.01:2022 „Archeologinio kultūros paveldo tvarkyba“, Kultūros ministro 2022 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. ĮV-46 redakcija), todėl šios dalies siūloma atsisakyti nedetalizuojant, o bendrai nurodant, kad teikiamos tyrimų išvados. Pasiūlymas: Patikslinti projekto 35 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: 1. Teisę atlikti archeologinius tyrimus ir taikomuosius tyrimus, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytus atvejus, turi šio straipsnio 14 dalyje nustatytus kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys ir šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyta tvarka atestuoti specialistai, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą, ir neatestuoti jų pagalbininkai, vadovaujami atestuoto specialisto, arba humanitarinių mokslų srities istorijos ir archeologijos mokslo krypties mokslininkai. Atestuotas specialistas arba mokslininkas atsako už atliekamus tyrimus, teikia tyrimų išvadas ~~ir technologines rekomendacijas~~.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.
2.	Seimo narys Ramūnas Vyžintas 2025-11-11	1 (35)	(10)	(3)	Argumentai: 35 straipsnio 11 dalyje numatoma, kad eksperto kvalifikacinę kategoriją turinys specialistai galės vykdyti veiklą „[...] ir kultūros paminkluose“, kas suponuoja, kad pirmąją, antrąją ir trečiąją kvalifikacines kategorijas turinys specialistai veiklos vykdyti kultūros paminkluose negalės, o visaverčio tyrėjo statusą galės įgyti tik po nemažiau kaip 16 metų nuo studijų pradžios. Tai neproporcingas ir nepagrįstas reikalavimas archeologijos studijų ir mokslinių tyrimų kontekste. Be to, šios nuostatos taikymas neatitinka archeologinio paveldo vertybių apskaitos faktinės situacijos: didžiąją dalį Kultūros vertybių registre registruotų archeologinio paveldo vertybių sudaro būtent nacionalinio reikšmingumo lygmens objektai, beveik pusė yra paskelbti kultūros paminklais (archeologinio paveldo vertybės sudaro pagrindinę visų kultūros paminklų dalį – 60 proc.). Archeologinių tyrimų esmę ir sudėtingumą lemia ne archeologinio objekto paveldosauginis statusas ar reikšmingumo lygmuo, o jo tipas ir apimtis (laidojimo vieta, gyvenvietė, senojo miesto vieta ir pan.). Teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai archeologiniams tyrimams nesiejami su vertybės reikšmingumo lygmeniu ar paveldosauginiu statusu – visais atvejais tyrimų tikslas yra gauti mokslinius duomenis pagal nustatytas mokslines metodikas (Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 2.13.01:2022 „Archeologinio kultūros paveldo tvarkyba“, Kultūros ministro 2022 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. ĮV-46 redakcija). Pasiūlymas: Papildyti projekto 35 straipsnio 10 dalies 3 punktą ir išdėstyti taip: 3) trečioji kvalifikacinė kategorija, kurią turintys atestuoti specialistai gali vykdyti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestate nurodytos rūšies ir specializacijos veiklą vietinio, regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose. Archeologinius tyrimus atliekantys specialistai, turintys trečiąją kvalifikacinę kategoriją, gali vykdyti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestate nurodytos rūšies ir specializacijos veiklą vietinio, regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose ir kultūros paminkluose.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.
3.	Seimo narys Ramūnas Vyžintas 2025-11-11	1 (35)	(14)	(2)	Argumentai: Šiuo metu įteisinta, kad archeologinio paveldo tyrimus atliekantys specialistai privalo turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį nuo atitinkamo aukštojo išsilavinimo įgijimo dienos (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas I-733, 231 straipsnis). Tai reiškia, kad asmuo savarankišką veiklą gali pradėti vykdyti nemažiau kaip po 7 metų nuo studijų pradžios. Įstatymo projekte numatyta trečioji kvalifikacinė kategorija iš dalies atitiktų galiojančią tvarką, tačiau šiai kategorijai įgyti prireiktų ne mažiau kaip 5 metų profesinės patirties, tai reikštų mažiausiai 9 metus nuo studijų pradžios. Atkreiptinas dėmesys, kad I ir II pakopos studijų programos, rengiančios archeologijos specialistus, akredituojamos ir įgyvendinamos pagal Archeologijos studijų krypties apraše (toliau – Aprašas) numatytus archeologijos studijų krypties (N09) studijų programų tikslus ir specialiuosius reikalavimus, numatančiu praktinių lauko tyrimų įgūdžių ugdymą bei studijuojančiojo parengimą savarankiškai vykdyti taikomuosius mokslinius ardomuosius tyrimus (patvirtinta Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. V-1991). Aprašas numato, kad archeologijos studijų krypties studijos yra vykdomos tik universitetuose. Įstatymo projektas neatsižvelgia į Aprašo reikalavimus studijų turiniui ir faktinę praktinę patirtį, kurią studentai įgyja studijų metu. Galimybės praplėtimas, numatantis praktinę archeologinių tyrimų patirtį kaupti dar studijuojant, būtų suderinamas su esmine Įstatymo projekto logika, taip pat atitiktų teisėtus suinteresuotų šalių lūkesčius ir nepažeistų archeologiniams tyrimams taikomų kokybės reikalavimų. Pasiūlymas: Papildyti projekto 35 straipsnio 14 dalies 2 punktą ir išdėstyti taip: 2) turėti ne trumpesnę kaip 2 metų dalyvavimo atliekant nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus profesinę patirtį, kurios trukmė skaičiuojama ne anksčiau kaip nuo šios dalies 1 punkte nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos, siekiant, kad būtų suteikta pirmoji kvalifikacinė kategorija; ne trumpesnę kaip 3 metų patirtį, siekiant, kad būtų suteikta antroji kvalifikacinė kategorija; ne trumpesnę kaip 5 metų patirtį, siekiant, kad būtų suteikta trečioji kvalifikacinė kategorija. Dalyvavimo atliekant kultūros paveldo taikomuosius ~~šiuos~~ tyrimus profesinė patirtis nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus, tyrimų ataskaitose pateiktus duomenis apie tyrimuose dalyvavusius asmenis ir nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurių tyrimuose buvo dalyvauta, sąrašą. Dalyvavimo atliekant archeologinius tyrimus profesinė patirtis nustatoma pagal diplomo priedėlio duomenis apie atliktas archeologinių tyrimų praktikas, Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų išduotas pažymas apie dalyvavimą atliekant archeologinius tyrimus, pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus, archeologinių tyrimų ataskaitose pateiktus duomenis apie tyrimuose dalyvavusius asmenis, nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurių tyrimuose buvo dalyvauta, sąrašą.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.
4.	Seimo narys Ramūnas Vyžintas 2025-11-11	1 (35)	(14)	(3)	Argumentai: Siūloma nustatyti, kad aukštųjų universitetinių istorijos, archeologijos, menotyros, dailės ir paveldo specialybių absolventams, įgijusiems bakalauro laipsnį, pirmoji kvalifikacinė kategorija suteikiama be darbo stažo, jeigu įgytos specialybės mokymo programa ir baigiamasis darbas atitinka tos kvalifikacinės kategorijos reikalavimus ir yra įvertintas puikiai arba labai gerai. Tokiu būdu bus ne tik sutrumpintas reikiamos profesinės patirties laikas nuo 12 iki 10 metų, siekiant eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos, tačiau ir studentai skatinami siekti geresnių rezultatų. Šią išimtį siūloma išplėsti ir kitoms, savo specifika archeologijai artimoms sritims: istorijos, menotyros, dailės ir paveldo. Tokiu būdu bus suteikiamos lygios galimybės ir šių specializuotų sričių gerai besimokantiems studentams anksčiau pradėti individualią praktiką bei greičiau įgyti eksperto kvalifikaciją. Pasiūlymas: Papildyti projekto 35 straipsnio 14 dalį 3 punktu ir išdėstyti taip: 3) aukštųjų universitetinių istorijos, archeologijos, menotyros, dailės ir paveldo specialybių absolventams, įgijusiems bakalauro laipsnį, pirmoji kvalifikacinė kategorija suteikiama be šio straipsnio 14 dalies 2 punkte nurodytos profesinės patirties, jeigu įgytos specialybės studijų programa ir baigiamasis darbas atitinka tos kvalifikacinės kategorijos reikalavimus ir yra įvertintas puikiai arba labai gerai.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.
5.	Seimo narys Kęstutis Vilkauskas 2025-11-11	1 (12)	(3)	(7)	Argumentai: Infrastruktūros objektų projektai yra viena svarbiausių savivaldos veiklos ūkinių sričių, kuriems, be kita ko, keliami dideli visuomenės lūkesčiai (pavyzdžiui, lengvas prieinamumas, darnumas su aplinka, patogumas ir pan.). Šią sritį sudaro smulkūs ūkiniai komponentai – tokie kaip gatvės elementai: važiuojamoji dalis, sankryžos, gatvių statiniai, pėsčiųjų ir dviračių takai (šaligatviai), įvairios paskirties skiriamosios juostos, techninės eismo reguliavimo, stebėjimo ir informacinės priemonės ir t. t.). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas prie savarankiškųjų savivaldybių funkcijų priskiria savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą (6 straipsnio 32 punktas). Taigi už šių projektų įgyvendinimą yra atsakingos savivaldybės. Vis tik pagal esamą teisinį reguliavimą, nekilnojamojo kultūros paveldo vietovėse esančių infrastruktūros objektų tvarkymo projektai šiuo metu derinami su Kultūros paveldo departamento (KPD) teritoriniais skyriais. Toks derinimas įprastai trunka labai ilgą laiką, praktikoje pasitaiko atvejų, kai pradžioje keltų reikalavimų yra atsisakoma, o tai reikalauja nemažai neproporcingų laiko ir administracinės naštos sąnaudų. Tai lemia, kad savivaldybių gyventojai dažnai susiduria su nepagrįstai ilgai trunkančiais infrastruktūros objektų projektais ir laukia projektų įgyvendinimo rezultatų. Šie faktoriai neprisideda prie gyvenimo kokybės, neretai saugumo, patogumo gerinimo, o taip pat išorinės estetikos. Pažymėtina, kad tiek KPD, tiek savivaldybės siekia, kad projektiniai sprendiniai nepažeistų vietovės vertingųjų savybių ir turi pakankamas kompetencijas tai daryti. Teikiamu pasiūlymu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai infrastruktūros objektai (teikiamu siūlymu detaliai išvardinami objektai) nėra vertingoji savybė (sąvoka apibrėžta Įstatymo projekto 2 straipsnio 49 dalyje), o savivaldybės teritorijoje yra patvirtintas pasaulio paveldo vertybės valdymo planas (toliau – valdymo planas), savivaldybės savarankiškai pačios priimtų sprendimus dėl infrastruktūros objektų projektų, t. y. savarankiškai išduotų specialiuosius reikalavimus. Pažymėtina, kad valdymo planų tikslas – numatyti pasaulio paveldo vertybės išsaugojimo ir valdymo strategiją, suplanuoti veiksmus, užtikrinančius išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo prioritetus, ir nurodyti šių veiksmų įgyvendinimo terminus, finansavimo šaltinius, atsakingus vykdytojus. Aptartos sąlygos (t. y. vertingųjų savybių nebuvimas ir valdymo planai) leistų užtikrinti ir išlaikyti kultūros paveldo apsaugos standartus, tuo pačiu stiprintų savivaldos savarankiškumą ir mažintų biurokratiją, o sprendimai, susiję infrastruktūros objektų, kurie nėra laikomi vertingosiomis savybėmis, projektais, būtų priimami operatyviau, sudaromos palankesnės sąlygos infrastuktūros objektų vystymui. Papildyti projekto 12 straipsnio 3 dalį 7 punktu ir išdėstyti taip: „7) Turi teisę savarankiškai priimti sprendimus dėl inžinerinės infrastruktūros objektų paprastojo remonto darbų, neteikdama Aplinkos ministro tvirtinamos formos paraiškų Departamentui kaip nustatyta šio įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje, vietinio, regioninio ar nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo vietovėse, kai tokie darbai nėra susiję su vertingųjų savybių keitimu ir yra numatyti prioritetinės savivaldybės infrastruktūros projektuose, pasaulio paveldo vertybių valdymo planuose ar nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.“	Pritarti	Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.
6.	Seimo narys Kęstutis Vilkauskas 2025-11-11	1 (2)	(51)		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalis papildyta nauju 7 punktu dėl savivaldybių administracijos inžinerinės infrastruktūros objektų paprastojo remonto darbų, būtina įstatymo projekto 2 straipsnio 51 dalį dėl įstatyme vartojamų sąvokų papildyti žodžiais „Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme“. Pasiūlymas: Papildyti projekto 2 straipsnio 51 dalį ir ją išdėstyti taip: 51. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatyme Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Želdynų įstatyme ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo narys

Ramūnas Vyžintas

2025-11-11

(35)

(1)

Argumentai:

Atkreiptinas dėmesys, kad archeologinius tyrimus atliekantys atestuoti specialistai teikia ne technologines, skirtingai nei, pavyzdžiui, architektūros ar konstrukcijų tyrimų specialistai, o paveldosaugines rekomendacijas (Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 2.13.01:2022 „Archeologinio kultūros paveldo tvarkyba“, Kultūros ministro 2022 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. ĮV-46 redakcija), todėl šios dalies siūloma atsisakyti nedetalizuojant, o bendrai nurodant, kad teikiamos tyrimų išvados.

Pasiūlymas:

Patikslinti projekto 35 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip:

1. Teisę atlikti archeologinius tyrimus ir taikomuosius tyrimus, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytus atvejus, turi šio straipsnio 14 dalyje nustatytus kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys ir šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyta tvarka atestuoti specialistai, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą, ir neatestuoti jų pagalbininkai, vadovaujami atestuoto specialisto, arba humanitarinių mokslų srities istorijos ir archeologijos mokslo krypties mokslininkai. Atestuotas specialistas arba mokslininkas atsako už atliekamus tyrimus, teikia tyrimų išvadas ~~ir technologines rekomendacijas~~.

Pritarti

Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

Seimo narys

Ramūnas Vyžintas

2025-11-11

(35)

(10)

(3)

Argumentai:

35 straipsnio 11 dalyje numatoma, kad eksperto kvalifikacinę kategoriją turinys specialistai galės vykdyti veiklą „[...] ir kultūros paminkluose“, kas suponuoja, kad pirmąją, antrąją ir trečiąją kvalifikacines kategorijas turinys specialistai veiklos vykdyti kultūros paminkluose negalės, o visaverčio tyrėjo statusą galės įgyti tik po nemažiau kaip 16 metų nuo studijų pradžios. Tai neproporcingas ir nepagrįstas reikalavimas archeologijos studijų ir mokslinių tyrimų kontekste.

Be to, šios nuostatos taikymas neatitinka archeologinio paveldo vertybių apskaitos faktinės situacijos: didžiąją dalį Kultūros vertybių registre registruotų archeologinio paveldo vertybių sudaro būtent nacionalinio reikšmingumo lygmens objektai, beveik pusė yra paskelbti kultūros paminklais (archeologinio paveldo vertybės sudaro pagrindinę visų kultūros paminklų dalį – 60 proc.). Archeologinių tyrimų esmę ir sudėtingumą lemia ne archeologinio objekto paveldosauginis statusas ar reikšmingumo lygmuo, o jo tipas ir apimtis (laidojimo vieta, gyvenvietė, senojo miesto vieta ir pan.). Teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai archeologiniams tyrimams nesiejami su vertybės reikšmingumo lygmeniu ar paveldosauginiu statusu – visais atvejais tyrimų tikslas yra gauti mokslinius duomenis pagal nustatytas mokslines metodikas (Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 2.13.01:2022 „Archeologinio kultūros paveldo tvarkyba“, Kultūros ministro 2022 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. ĮV-46 redakcija).

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 35 straipsnio 10 dalies 3 punktą ir išdėstyti taip:

3) trečioji kvalifikacinė kategorija, kurią turintys atestuoti specialistai gali vykdyti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestate nurodytos rūšies ir specializacijos veiklą vietinio, regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose. Archeologinius tyrimus atliekantys specialistai, turintys trečiąją kvalifikacinę kategoriją, gali vykdyti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestate nurodytos rūšies ir specializacijos veiklą vietinio, regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose ir kultūros paminkluose.

Pritarti

Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

Seimo narys

Ramūnas Vyžintas

2025-11-11

(35)

(14)

(2)

Argumentai:

Šiuo metu įteisinta, kad archeologinio paveldo tyrimus atliekantys specialistai privalo turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį nuo atitinkamo aukštojo išsilavinimo įgijimo dienos (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas I-733, 231 straipsnis). Tai reiškia, kad asmuo savarankišką veiklą gali pradėti vykdyti nemažiau kaip po 7 metų nuo studijų pradžios. Įstatymo projekte numatyta trečioji kvalifikacinė kategorija iš dalies atitiktų galiojančią tvarką, tačiau šiai kategorijai įgyti prireiktų ne mažiau kaip 5 metų profesinės patirties, tai reikštų mažiausiai 9 metus nuo studijų pradžios.

Atkreiptinas dėmesys, kad I ir II pakopos studijų programos, rengiančios archeologijos specialistus, akredituojamos ir įgyvendinamos pagal Archeologijos studijų krypties apraše (toliau – Aprašas) numatytus archeologijos studijų krypties (N09) studijų programų tikslus ir specialiuosius reikalavimus, numatančiu praktinių lauko tyrimų įgūdžių ugdymą bei studijuojančiojo parengimą savarankiškai vykdyti taikomuosius mokslinius ardomuosius tyrimus (patvirtinta Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. V-1991). Aprašas numato, kad archeologijos studijų krypties studijos yra vykdomos tik universitetuose. Įstatymo projektas neatsižvelgia į Aprašo reikalavimus studijų turiniui ir faktinę praktinę patirtį, kurią studentai įgyja studijų metu.

Galimybės praplėtimas, numatantis praktinę archeologinių tyrimų patirtį kaupti dar studijuojant, būtų suderinamas su esmine Įstatymo projekto logika, taip pat atitiktų teisėtus suinteresuotų šalių lūkesčius ir nepažeistų archeologiniams tyrimams taikomų kokybės reikalavimų.

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 35 straipsnio 14 dalies 2 punktą ir išdėstyti taip:

2) turėti ne trumpesnę kaip 2 metų dalyvavimo atliekant nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus profesinę patirtį, kurios trukmė skaičiuojama ne anksčiau kaip nuo šios dalies 1 punkte nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos, siekiant, kad būtų suteikta pirmoji kvalifikacinė kategorija; ne trumpesnę kaip 3 metų patirtį, siekiant, kad būtų suteikta antroji kvalifikacinė kategorija; ne trumpesnę kaip 5 metų patirtį, siekiant, kad būtų suteikta trečioji kvalifikacinė kategorija. Dalyvavimo atliekant kultūros paveldo taikomuosius ~~šiuos~~ tyrimus profesinė patirtis nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus, tyrimų ataskaitose pateiktus duomenis apie tyrimuose dalyvavusius asmenis ir nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurių tyrimuose buvo dalyvauta, sąrašą. Dalyvavimo atliekant archeologinius tyrimus profesinė patirtis nustatoma pagal diplomo priedėlio duomenis apie atliktas archeologinių tyrimų praktikas, Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų išduotas pažymas apie dalyvavimą atliekant archeologinius tyrimus, pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus, archeologinių tyrimų ataskaitose pateiktus duomenis apie tyrimuose dalyvavusius asmenis, nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurių tyrimuose buvo dalyvauta, sąrašą.

Pritarti

Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

Seimo narys

Ramūnas Vyžintas

2025-11-11

(35)

(14)

(3)

Argumentai:

Siūloma nustatyti, kad aukštųjų universitetinių istorijos, archeologijos, menotyros, dailės ir paveldo specialybių absolventams, įgijusiems bakalauro laipsnį, pirmoji kvalifikacinė kategorija suteikiama be darbo stažo, jeigu įgytos specialybės mokymo programa ir baigiamasis darbas atitinka tos kvalifikacinės kategorijos reikalavimus ir yra įvertintas puikiai arba labai gerai.

Tokiu būdu bus ne tik sutrumpintas reikiamos profesinės patirties laikas nuo 12 iki 10 metų, siekiant eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos, tačiau ir studentai skatinami siekti geresnių rezultatų.

Šią išimtį siūloma išplėsti ir kitoms, savo specifika archeologijai artimoms sritims: istorijos, menotyros, dailės ir paveldo. Tokiu būdu bus suteikiamos lygios galimybės ir šių specializuotų sričių gerai besimokantiems studentams anksčiau pradėti individualią praktiką bei greičiau įgyti eksperto kvalifikaciją.

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 35 straipsnio 14 dalį 3 punktu ir išdėstyti taip:

3) aukštųjų universitetinių istorijos, archeologijos, menotyros, dailės ir paveldo specialybių absolventams, įgijusiems bakalauro laipsnį, pirmoji kvalifikacinė kategorija suteikiama be šio straipsnio 14 dalies 2 punkte nurodytos profesinės patirties, jeigu įgytos specialybės studijų programa ir baigiamasis darbas atitinka tos kvalifikacinės kategorijos reikalavimus ir yra įvertintas puikiai arba labai gerai.

Pritarti

Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

Seimo narys

Kęstutis Vilkauskas

2025-11-11

(12)

(3)

(7)

Argumentai:

Infrastruktūros objektų projektai yra viena svarbiausių savivaldos veiklos ūkinių sričių, kuriems, be kita ko, keliami dideli visuomenės lūkesčiai (pavyzdžiui, lengvas prieinamumas, darnumas su aplinka, patogumas ir pan.). Šią sritį sudaro smulkūs ūkiniai komponentai – tokie kaip gatvės elementai: važiuojamoji dalis, sankryžos, gatvių statiniai, pėsčiųjų ir dviračių takai (šaligatviai), įvairios paskirties skiriamosios juostos, techninės eismo reguliavimo, stebėjimo ir informacinės priemonės ir t. t.). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas prie savarankiškųjų savivaldybių funkcijų priskiria savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą (6 straipsnio 32 punktas). Taigi už šių projektų įgyvendinimą yra atsakingos savivaldybės.

Vis tik pagal esamą teisinį reguliavimą, nekilnojamojo kultūros paveldo vietovėse esančių infrastruktūros objektų tvarkymo projektai šiuo metu derinami su Kultūros paveldo departamento (KPD) teritoriniais skyriais. Toks derinimas įprastai trunka labai ilgą laiką, praktikoje pasitaiko atvejų, kai pradžioje keltų reikalavimų yra atsisakoma, o tai reikalauja nemažai neproporcingų laiko ir administracinės naštos sąnaudų. Tai lemia, kad savivaldybių gyventojai dažnai susiduria su nepagrįstai ilgai trunkančiais infrastruktūros objektų projektais ir laukia projektų įgyvendinimo rezultatų. Šie faktoriai neprisideda prie gyvenimo kokybės, neretai saugumo, patogumo gerinimo, o taip pat išorinės estetikos. Pažymėtina, kad tiek KPD, tiek savivaldybės siekia, kad projektiniai sprendiniai nepažeistų vietovės vertingųjų savybių ir turi pakankamas kompetencijas tai daryti.

Teikiamu pasiūlymu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai infrastruktūros objektai (teikiamu siūlymu detaliai išvardinami objektai) nėra vertingoji savybė (sąvoka apibrėžta Įstatymo projekto 2 straipsnio 49 dalyje), o savivaldybės teritorijoje yra patvirtintas pasaulio paveldo vertybės valdymo planas (toliau – valdymo planas), savivaldybės savarankiškai pačios priimtų sprendimus dėl infrastruktūros objektų projektų, t. y. savarankiškai išduotų specialiuosius reikalavimus. Pažymėtina, kad valdymo planų tikslas – numatyti pasaulio paveldo vertybės išsaugojimo ir valdymo strategiją, suplanuoti veiksmus, užtikrinančius išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo prioritetus, ir nurodyti šių veiksmų įgyvendinimo terminus, finansavimo šaltinius, atsakingus vykdytojus. Aptartos sąlygos (t. y. vertingųjų savybių nebuvimas ir valdymo planai) leistų užtikrinti ir išlaikyti kultūros paveldo apsaugos standartus, tuo pačiu stiprintų savivaldos savarankiškumą ir mažintų biurokratiją, o sprendimai, susiję infrastruktūros objektų, kurie nėra laikomi vertingosiomis savybėmis, projektais, būtų priimami operatyviau, sudaromos palankesnės sąlygos infrastuktūros objektų vystymui.

Papildyti projekto 12 straipsnio 3 dalį 7 punktu ir išdėstyti taip:

„7) Turi teisę savarankiškai priimti sprendimus dėl inžinerinės infrastruktūros objektų paprastojo remonto darbų, neteikdama Aplinkos ministro tvirtinamos formos paraiškų Departamentui kaip nustatyta šio įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje, vietinio, regioninio ar nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo vietovėse, kai tokie darbai nėra susiję su vertingųjų savybių keitimu ir yra numatyti prioritetinės savivaldybės infrastruktūros projektuose, pasaulio paveldo vertybių valdymo planuose ar nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.“

Pritarti

Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

Seimo narys

Kęstutis Vilkauskas

2025-11-11

(2)

(51)

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalis papildyta nauju 7 punktu dėl savivaldybių administracijos inžinerinės infrastruktūros objektų paprastojo remonto darbų, būtina įstatymo projekto 2 straipsnio 51 dalį dėl įstatyme vartojamų sąvokų papildyti žodžiais „Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme“.

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 2 straipsnio 51 dalį ir ją išdėstyti taip:

51. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatyme Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Želdynų įstatyme ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.

Pritarti

Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

Komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas

Kultūros komiteto biuro patarėja Milda Gureckienė