LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120
2, 3, 6, 7, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 47 IR 49 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4942(2)
2021-01-11 Nr. 107-P-03
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Aistė Gedvilienė – Komiteto pirmininkė, Komiteto nariai: pirmininkės pavaduotojas Arvydas Nekrošius, Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Andrius Palionis, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas.
2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-01-07 |
3(6) |
(5) |
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje žodis „proceso“ neturėtų būti perbrauktas. Be to, šiose projekto nuostatose tikslintina formuluotė „pagal planavimo iniciatoriaus ir savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi tarpusavio sutartį“, vietoj žodžio „ir“ įrašytinas žodis „su“, o prieš žodį „tarpusavio“ įrašytinas žodis „sudarytą“. |
Pritarti |
Komiteto pasiūlymas: projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 str. 5 dalį išdėstyti taip: „5. Teritorijų planavimo dokumentų rengėjus
pasirenka planavimo organizatoriai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
tvarka, išskyrus atvejus, kai sudarydamas teritorijų planavimo proceso
inicijavimo sutartį planavimo iniciatorius pasirenka teritorijų planavimo
dokumentų rengėją. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų
planavimo dokumentai rengiami savivaldybės lėšomis, jeigu kiti Lietuvos
Respublikos įstatymai nenustato kitaip arba jeigu dėl teritorijų planavimo
dokumentų rengimo finansavimo susitariama kitaip pagal planavimo
iniciatoriaus |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-01-07 |
10(17) |
(2) |
|
Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes ir atsižvelgiant į projekto 16 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 6 dalies nuostatas, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „pripažįstami negaliojančiais“ reikėtų įrašyti žodžius „pripažįstami netekusiais galios“ |
Pritarti |
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-01-07 |
12(20) |
(2) |
(2) |
Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalias 2 punkto nuostatos nėra pakankamai aiškios šiais aspektais: Pirma, nėra aiškus formuluotės „dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo keitimo ar nustatymo projekto“ turinys, t. y., neaišku, koks projektas, kuriam teikiami pasiūlymai, turimas omenyje, jei pagal projekto nuostatas nurodytoje informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje skelbiami prašymai, o dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ar nustatymo yra priimamas sprendimas. Antra, nėra aišku, kodėl pasiūlymai gali būti teikiami tik nurodytoje informacinėje sistemoje, juolab, kad informacija skelbiama ne tik šioje sistemoje, bet ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje. Svarstytina, ar nereikėtų šių projekto nuostatų papildyti, nurodant, kad pasiūlymai savivaldybės administracijos direktoriui gali būti teikiami ir raštu. Trečia, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokie subjektai ir kam gali teikti prašymus pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Bet to, neaišku ir kokie subjektai Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teikia prašymus įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenų pasikeitimą. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nereikėtų projekto nuostatų patikslinti |
Pritarti |
Komiteto pasiūlymas: projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 20 str. 2 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais
teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma
pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar
nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami
ar nustatomi žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų
nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Vyriausybės nustatyta tvarka
savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės
lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis
parengtas, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir
kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą
vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar)
socialinę infrastruktūrą. Prašymai pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės
naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas,
žemės sklypo naudojimo būdą paskelbiami be draudžiamų skelbti asmens duomenų
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų
planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir
atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje informuojant, kad 10 darbo
dienų nuo prašymo paskelbimo dienos galima teikti pasiūlymus savivaldybės
administracijos direktoriui raštu ir Lietuvos Respublikos
teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso
valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-01-07 |
13(23) |
(9) |
|
Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2020 m. birželio 26 d. priėmė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3163, kuris įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 6 straipsniu Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnis buvo papildytas 9 dalimi. Pažymėtina, kad nei iš projekto, nei jo lyginamojo varianto nuostatų nėra aišku, ar teikiamu projektu siūloma atsisakyti minėtu įstatymu Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnį papildančių nuostatų, ar šias papildančias nuostatas savo turiniu apima kitos projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio patikslintos nuostatos. |
Pritarti |
Papildyti projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnį 9 dalimi, įsigaliojusia 2021-01-01: „9. Vystant stambiems projektams skirtas teritorijas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasirinkimu taikoma bendra arba šiame straipsnyje numatyta valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka. Pasirinkus taikyti bendrą teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarką, šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos.“ |
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-01-07 |
16(27) |
3(7) |
|
Projekto 16 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „pradeda“ įrašytinas žodis „pradėtų“. |
Pritarti |
|
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-01-07 |
17(28) |
(5) |
|
Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „pateiktų“ įrašytinas žodis „išduotų“. |
Pritarti |
|
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-01-07 |
22(37) |
(3) |
|
Projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje nėra aiškus formuluotės „Pasiūlymai <...> teikiami ir nagrinėjami automatizuotai per <...> informacinę sistemą“ turinys, t. y., neaišku, ką reiškia „nagrinėjami automatizuotai“. |
Pritarti |
Komiteto pasiūlymas: projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 37 str. 3 dalies paskutinįjį sakinį išdėstyti taip: “<…>
Pasiūlymai dėl specialiojo
teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir atsakymai į šiuos pasiūlymus
teikiami |
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-01-07 |
25(49) |
(6) |
|
Projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams naikinamasis terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo yra penkeri metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. Be to, siūloma nustatyti, kad visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams naikinamasis terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo yra dveji metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, praėjus atitinkamai penkeriems ar dvejiems metams nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo, net ir esant pažeistam viešajam (visuomenės) interesui tokį interesą pagal įstatymą turintys pareigą ginti asmenys negalėtų ginčyti aukščiau nurodytų planavimo dokumentų, jų sprendinių bei administracinių aktų. Kyla abejonių, ar toks teisinis reguliavimas yra pagrįstas ir pats atitinka viešąjį interesą. Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje ir 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą specialiuose įstatymuose gali būti nustatyti kiti skundo (prašymo, pareiškimo) administraciniam teismui padavimo terminai, nei terminas, nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatyme, o dėl svarbių priežasčių praleistą terminą teismas gali atnaujinti. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekte siūlomi nustatyti penkerių bei dviejų metų terminai nėra per trumpi ir jų nereikėtų pailginti. Kartu, svarstytina, ar vertinamosiose projekto nuostatoje žodžių ,,naikinamasis” nereikėtų išbraukti. Tokiu atveju įstatymo nustatytą terminą viešajam interesui ginti praleidus dėl svarbių priežasčių, teismas galėtų jį atnaujinti. |
Nepritarti |
Argumentai: Atsisakius naikinamojo termino, didės teisinis neapibrėžtumas ir mažės investicinės aplinkos stabilumas, galimai bus pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisinių santykių stabilumo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai. Teisinio saugumo principas išreiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Teisinį tikrumą, kaip fundamentalų teisės viršenybės principo aspektą, yra paminėjęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Atsisakius naikinamojo termino, teisinis reguliavimas neskatins suinteresuotų šalių greitai ir efektyviai ginti viešąjį interesą, sukurtas teisinis nesaugumas gali iš esmės pakenkti Lietuvos investicinei aplinkai. Manytina, kad 5 metai nuo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo – pakankamas terminas pradėti faktinį šio dokumento sprendinių įgyvendinimą, t. y. pradėti statybas, kai galima realiai (ne tik turint specialiąsias žinias ir vertinant teritorijų planavimo dokumento turinį) įvertinti šių statybų poveikį viešajam interesui. |
3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo narys Simonas Gentvilas 2021-01-05 |
26 |
1 2 |
|
Argumentai: Keičiamo įstatymo 23 straipsnio nuostatos įtvirtina valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarką, bet nenurodyta, kad šie dokumentai gali būti koreguojami. Projekto Nr. XIIIP-4942 13 straipsniu numatoma šią klaidą ištaisyti, bet praktika rodo, kad yra atvejų, kai dėl nepataisytų sprendinių gali būti stabdomos investicijos, neatsižvelgiama į visuomenės interesus, todėl galimybė koreguoti valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus turėtų atsirasti kuo greičiau. Teikiamu pasiūlymu numatoma paankstinti projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio įsigaliojimą, siekiant ištaisyti klaidą galiojančiame reguliavime. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlome projekto 26 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip: „1. Šis
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 13 ir 22 2. Šio įstatymo 13
ir 22 |
Pritarti |
|
|
2. |
Seimo narys Jonas Varkalys 2021-01-08 |
12(20) |
(1) |
|
Argumentai Konkrečius specialiojo teritorijų planavimo uždavinius planavimo organizatorius nustato vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymu, Lietuvos Respublikos miškų įstatymu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymu, Lietuvos Respublikos kelių įstatymu, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymu, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. Taigi, vadovaujantis šiais įstatymuose nustatytais uždaviniais, formuojami naudingųjų iškasenų, vietinių kelių, želdynų, saugomų, kultūros paveldo, inžinerinės infrastruktūros, ūkininkų ūkių sodybų teritorijos ir pan. ir neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagal parengtus specialaus teritorijų planavimo dokumentus vykdoma statyba. Savivaldybių bendruose planuose, kurių rengimas užtrunka ilgai - nuo 4 iki 7 metų - nėra numatytos ir smulkiai detalizuotos teritorijos tokiems statiniams statyti. Nuo 2014 m. sausio 1 d. ir šiuo metu yra rengiami specialieji planai. Projektai derinami, viešinami, atliekamas poveikio aplinkai vertinimas pagal teisės aktuose nustatytas tvarkas. Parengti projektai registruojami teritorijų planavimo dokumentų registre. Patikslinus siūlomą nuostatą, Įstatyme atsirastų teisės nuostatų nuoseklumas ir aiškumas. Pasiūlymas Projekto 12 straipsniu keičiamo Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip: „<...> Žemės sklype,
esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra
parengto galiojančio detaliojo plano, galima statyba, atitinkanti
savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano,
jeigu jis parengtas |
Nepritarti Balsavo: 3-už, 6-prieš, 1-susilaikė. |
Argumentai: Pažymėtina, kad pateiktame pasiūlyme kalbama apie neegzistuojančius specialaus teritorijų planavimo dokumentus ir klaidingai nurodoma, kad planavimo uždaviniai (t. y. konkretūs dokumento uždaviniai) „aptariami“ įstatymuose – konkrečius uždavinius, vadovaudamasis įstatymais, nustato planavimo organizatorius. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą (be siūlomo papildymo) konkrečios žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietos parenkamos rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, bet galimybė statyti (nekonkretizuojant ir nedetalizuojant statybos vietų) turi būti numatyta bendrųjų planų sprendiniuose. Keičiamo įstatymo 22 str. 3 d. aiškiai nustatytas bendrųjų planų ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų santykis: neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentai privalomi visiems įstatyme nurodytiems asmenims. Pažymėtina, kad miestuose taip pat gali būti neurbanizuojamų teritorijų, kuriose siūlomi kaimo plėtros žemėtvarkos projektai negali būti rengiami. Siūlomas papildymas žodžiu „arba“ reikštų, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai gali prieštarauti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendiniams, nors įstatymas šią galimybę numato tik valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentams, kuriems taikomos keičiamo įstatymo 23 straipsnyje nustatytos išimtys. Siekiant užtikrinti visų rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sąryšį, jų tarpusavio sąveikos organizacinė struktūra nustatyta pagal suderinamumo, abipusės įtakos ir subsidiarumo principus, pagal kuriuos žemesniu lygmeniu rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, įgyvendinantys ir detalizuojantys aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, privalo juos atitikti. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti – vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai, todėl jų sprendiniai negali prieštarauti bendrųjų planų sprendiniams. Ūkininkų ūkių sodybas ir žemės ūkio veiklai reikalingus gamybinius pastatus, kaip ir pagal galiojantį reguliavimą, bus galima statyti, kai statybos galimybė numatyta bendruosiuose planuose. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai konkretizuoja ir detalizuoja bendrųjų planų sprendinius – juose nustatomos konkrečios statybos vietos. |
|
3. |
Seimo narys Jonas Varkalys 2021-01-08 |
12 (20) |
(5) |
(3) |
Argumentai Patvirtinus detaliaisiais planais žemės sklypus gatvių, kelių, miškais naudojamus plotus šalia jau esamų žemės sklypų (namų valdų, kitų komercinio ar visuomeninio naudojimo sklypai) atsiranda nedidelio ploto (iki 4 arų) laisvi valstybinės žemės įsiterpę plotai, kurių negalima panaudoti bendram naudojimui ar statybai, taip pat, kai žemės sklypų naudotojų pastato arba tvoros nežymi dalis yra pastatyta už sklypo ribos valstybinėje žemėje ir jie teisės aktais nustatyta tvarka galėtų patikslinti ribas, rengiant ne detaliuosius planus, sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, bet įteisinant statybas kaip tai leidžia Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis (per 6 mėn. pašalinti pažeidimą) ir pan. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į išdėstytus, siūloma keičiamo Įstatymo 20 straipsnio 5 d. 3 punktą papildyti nauja nuostata, visą 3 dalį išdėstant taip: „3) žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje (išskyrus įsiterpusius valstybinės žemės plotus) ir nepažeidžiamas teisės aktuose ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leidžiamasis užstatymo intensyvumas ir (ar) tankis (išskyrus atvejus, kai faktinį užstatymo intensyvumą ir (ar) tankį numatoma mažinti planuojant padidinti žemės sklypo plotą). Pertvarkant sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais skirtus žemės sklypus, taikomas teisės aktų leidžiamas užstatymo tankis, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose šis teritorijos naudojimo reglamentas nustatytas mažesnis.“ |
Nepritarti Balsavo: 3-už, 6-prieš. |
Argumentai Pasiūlymas dėl valstybinės žemės ir statybų įteisinimo pateiktas keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 daliai, kurioje nekalbama apie teritorijas, patenkančias į detaliaisiais planais suplanuotas teritorijas (tam skirta 6 dalis, kurioje nurodyta, kad šiose teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami, išskyrus 6 dalyje nurodytus atvejus). Mūsų nuomone, pasiūlyme minimas statybų „įteisinimas“, t. y. valstybinės žemės neteisėtas naudojimas, nėra priežastis, dėl kurios nereikia atsižvelgti į galiojančius detaliuosius planus. Kaip ne kartą minėta, žemės sklypų ribų pakeitimas susijęs su detaliajame plane nustatytu teritorijos naudojimo reglamentu, todėl, pakeitus šias ribas, neišvengiamai reikia koreguoti detalųjį planą. Pažymėtina, kad įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų suderintos su Žemės įstatymo nuostatomis, o siūloma išimtis numatyta kaip atskiras atvejis 20 straipsnio 5 dalies 5 punkte. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomame papildyti 5 dalies 3 punkte kalbama apie žemės sklypų padalijimą, atidalijimą, sujungimą ar perdalijimą, o ne apie valstybinės žemės plotus, kurie nėra žemės sklypai. Pastaba: manytina, kad paryškintu šriftu pažymėtas tekstas apie faktinį užstatymo intensyvumą ir (ar) tankį – yra klaida, nes projekte šis tekstas jau yra. |
|
4. |
Seimo narys Jonas Varkalys 2021-01-08 |
17 (28) |
(10) |
|
Argumentai Įstatymo projektu siūloma atsisakyti galimybės Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytu atveju parengtus žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektus priskirti galiojančių detaliųjų planų, parengtų pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, korektūroms. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis Įstatymo nuostatomis buvo siekiama teritorijų planavimo procesą supaprastinti, paspartinti ir padaryti jį efektyvesnį. Pažymėtina, kad panaikinus galimybę detaliuosius planus, parengtus pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytu atveju koreguoti žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektais (t. y. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis), siūlomu pakeitimu teritorijų planavimo procesas privatiems ir viešojo administravimo subjektams taps žymiai sudėtingesnis vertinant ne tik finansiškai, bet ir pagal laiko trukmę. Galiojantis teisinis reguliavimas, pagal kurį žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektai priskiriami galiojančių detaliųjų planų, parengtų pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, korektūroms, yra tinkamas ir juo pasiekiamas toks pat rezultatas, kaip ir siūlomu pakeitimu. Siūlomu pakeitimu teritorijų planavimo procesas privatiems ir viešojo administravimo subjektams taps ne vien tik finansiškai brangesnis, brangesnis (preliminariai 4 kartus), bet ir ilgesnis pagal laiko trukmę, nes detaliųjų planų rengimo laikas yra nuo 9 mėnesių iki 3 metų o sklypų formavimo pertvarkymo projektai yra rengiami nuo 4 iki 8 mėnesių, nepagrįstai padidės administracinė našta. Atitinkamai šalia sklypų esantys nedideli valstybinės žemės laisvi plotai, netinkami panaudoti visuomenės poreikiams bus netvarkomi, nemokamas žemės ar žemės nuomos mokestis į savivaldybių biudžetus. Taip pat yra atvejų, kai žemės sklypų naudotojų pastato arba tvoros nežymi dalis yra pastatyta už sklypo ribos ir jie negalės, teisės aktais nustatyta tvarka patikslinti ribos nerengiant detaliojo plano ir įsiteisinti statybų kaip tai leidžia Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis (per 6 mėn. pašalinti pažeidimą). Įstatyme neišlaikytas nuostatų nuoseklumas, nes kituose straipsniuose leidžiama rengti žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektus, nepaisant to, kad tose teritorijose yra parengti detalieji planai (20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 20 str. 5 ir 6 dalys ), t. y. Pramonės parkuose ir laisvųjų ekonominių zonų teritorijose, kur vyksta stambios statybos žemės sklypų ribas nustatytas detaliajame plane galima koreguoti rengiant žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektus, todėl neaišku kodėl eiliniams piliečiams negalima koreguoti esamų žemės sklypų ribų kuriems nesikeičia leidžiamasis užstatymo tankumas arba intensyvumas, nustatytas detaliaisiais planais. Be to, Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamame 17 str. 1 d. 1 punkte aiškiai įvardyta, kad urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms rengiami detalieji planai kai numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti. Todėl aukščiau aptartiems atvejams būtina palikti galimybę pertvarkyti žemės sklypus Sklypų formavimo pertvarkymo projektais. Pasiūlymas Palikti galioti galiojančio įstatymo 28 straipsnio 10 dalies nuostatą ir ją išdėstyti taip: „10. Kai šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu.“ |
Nepritarti Balsavo: 3-už, 6-prieš. |
Argumentai: AM principinė pozicija – detalieji planai gali būti koreguojami tik detaliaisiais planais. Praktika parodė, kad nuo 2014-01-01 įsigaliojusi pasiūlyme minima nuostata netinkama: pertvarkius patvirtintame detaliajame plane nustatytus žemės sklypus, pasikeičia suplanuotos urbanistinės struktūros, jų atskiri elementai, gali keistis užstatymo tipas, infrastruktūros poreikis. Nors detaliajame plane nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas žemės valdos projektu negali būti keičiamas, pertvarkius žemės sklypus ar prijungus valstybinės žemės plotą jis neišvengiamai pasikeičia (pvz., keičiasi sprendiniai, priklausantys nuo žemės sklypo dydžio), o tai patenka ne į žemėtvarkos, bet į teritorijų planavimo sritį, kuri priskirtina viešajam interesui. Projektu siūloma nustatyti, kad koreguojant detalųjį planą, kai planuojama teritorija mažesnė kaip kvartalas, papildomai nurodoma nagrinėjama teritorija, į kurią turi būti atsižvelgta keičiant detaliojo plano sprendinius, todėl, koreguojant net ir „vieno sklypo“ detaliuosius planus, būtų įvertintos esamos ar suplanuotos viešosios erdvės, urbanistinės struktūros, želdynų poreikis ir pan., kurios nevertinamos rengiant žemės valdos projektus. Svarbu ir tai, kad teritorijų planavimas yra tęstinis procesas ir visuomenė turi teisę žinoti apie galimą teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtintų susitarimų pasikeitimą tuo pačiu būdu, kuriuo šie susitarimai buvo padaryti, t. y. kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių (žemės sklypų ribų) keitimo procedūra turi vykti pagal šių dokumentų rengimui (keitimui, koregavimui) taikomus reikalavimus. Įstatymas, atsižvelgus į valstybės interesus, investicijų poreikį ir valstybei svarbius projektus, suteikia išimtį pramonės parkams ir laisvųjų ekonominių zonų teritorijoms, kuriose žemės sklypai dideli, todėl jų ribų pertvarkymas suplanuotoms struktūroms ar infrastruktūros poreikiui neturi įtakos. Projektu siūlomas pakeitimas reiškia, kad jeigu teritorijai yra parengtas detalusis planas (arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas), o jame nėra nustatytų žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principų, kurie galėtų būti įgyvendinami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais, bet koks minėtame kompleksinio teritorijų planavimo dokumente nustatytų žemės sklypų performavimas galimas tik parengus šio dokumento korektūrą, t. y. teritorijų planavimo dokumentas koreguojamas kitu teritorijų planavimo dokumentu. Sutinkame, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis nuostatomis buvo siekiama supaprastinti teritorijų planavimo procesą, bet žemės valdos projektų rengimas nėra teritorijų planavimo procesas: planuoti teritorijas gali nustatytos kvalifikacijos specialistai, turi būti laikomasi atitinkamų procedūrų, todėl manome, kad detalieji planai neturėtų būti koreguojami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais. Pažymėtina, kad projekto 26 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad pagal 1996 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą parengti ir patvirtinti detalieji planai, kuriais buvo formuojami žemės sklypai prie naudojamų statinių nenumatant teritorijos vystymo (detaliojo plano sprendiniuose nenustatytas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas arba nurodyta esama padėtis) ir kurie po 2014 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo keisti ar koreguoti, prilyginami žemės valdos projektams, todėl šiose teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai bus rengiami. |
4. Balsavimo rezultatai: Komiteto papildomai išvadai pritarta bendru sutarimu.
Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja
Aistrida Latvėnė