LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PSICHOLOGŲ PRAKTINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO PROJEKTO
2019-03-05 Nr. XIIIP-3234
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto nuostatos suponuoja intenciją nustatyti, kad psichologų praktinė veikla būtų valstybės reguliuojama profesija, kuria užsiimti būtų leidžiama tik įvykdžius tam tikras sąlygas. Tačiau pažymėtina, kad iš esmės tik formalus šių sąlygų turinys, t.y. reikalavimas įgyti psichologo kvalifikaciją bei įsiregistruoti atitinkame registre, nekeliant jokių papildomų reikalavimų valstybės reguliuojamai profesijai, nedera su bendraisiais reguliuojamų profesijų reglamentavimo principais ir iškreipia visą valstybės reguliuojamos profesijos priežiūros modelį. Atkreipiame dėmesį, kad iš esmės yra du tam tikra valstybės reguliuojama profesine veikla užsiimančių asmenų administracinės priežiūros modeliai, iš kurių pirmasis numato išimtinę valstybės vykdomąją valdžią įgyvendinančių institucijų ar įstaigų kompetenciją prižiūrint tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis (pvz. gydytojų veiklos reguliavimas pagal Medicinos praktikos įstatymą ar farmacininkų – pagal Farmacijos įstatymą), o antrasis – valstybės deleguotą administracinės priežiūros funkciją ta profesine veikla užsiimančius asmenis vienijančiai savivaldos organizacijai (pvz., odontologų veiklos reguliavimas pagal Odontologų rūmų įstatymą, ar architektų - pagal Architektų rūmų įstatymą). Valstybės reguliuojamų profesijų besiverčiančių asmenų veiklos priežiūrą vykdančios institucijos yra įgaliotos prižiūrėti bei kontroliuoti kaip vykdomos įstatymuose nustatytos reguliuojamos veiklos sąlygos, kaip reguliuojama veikla besiverčiantys asmenys vykdo privalomus kompetencijos ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimus, nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir kreipimųsis dėl reguliuojamos profesijos atstovų veiklos. Tą lemia pats valstybės reguliuojamos profesijos pobūdis, kuris reiškia, kad valstybė šia profesija užsiimantiems asmenims kelia tam tikrus padidintus reikalavimus nei kitomis profesijomis užsiimantiems asmenims. Atitinkamai valstybė per įgaliotas valstybines įstaigas ar savivaldos institucijas privalo užtikrinti, kad šių padidintų veiklos vykdymo reikalavimų bus laikomasi. Tuo tarpu projekte siūlomas modelis, pagal kurį valstybės reguliuojamai psichologų profesijai nenustatomi jokie padidinti reikalavimai bei nenustatomas joks jų veiklos priežiūros mechanizmas, yra ydingas kaip neatitinkantis esminių valstybės reguliuojamos profesijos principų. Pažymėtina, kad nei projekte nurodyta valstybės įmonė Registrų centras, nei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nevykdo deleguotos jokia specifine valstybės reguliuojamos profesija užsiimančių asmenų veiklos priežiūros funkcijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas reguliavimas dėl vienintelės būtinos psichologų kaip valstybės reguliuojamos profesijos atstovų praktinės veiklos sąlygos – įsiregistravimo registre, neturi jokio teisinio krūvio ir yra netikslingas. Psichologo kvalifikaciją patvirtinančio aukštojo mokslo pažymėjimo bet koks viešas paskelbimas, pvz., psichologus vienijančios asociacijos interneto svetainėje, formaliai atliktų tokią pačią viešinimo ir psichologo „veiklos legitimumo“ funkciją.
2. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad psichologų registras yra profesinis registras. Vertindami šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad registrų rūšis bei jų steigimo pagrindus reguliuoja Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, kurio 17 straipsnyje nurodytos dvi registrų rūšys – valstybės registrai bei žinybiniai registrai. Minėtojo įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad valstybės registro steigimo teisinius pagrindus nustato bendras tam tikrą visuomenės gyvenimo sritį reglamentuojantis Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriame nurodomi steigiamas valstybės registras, registruojamas objektas (objektai), valstybės registro valdytojas, nustatomi įgaliojimai Vyriausybei paskirti valstybės registro tvarkytoją (tvarkytojus) ir (arba) kita su steigiamu valstybės registru susijusi informacija. Registro nuostatus tvirtina ir registro veiklos pradžią nustato Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, reikėtų ne tik patikslinti projekto 2 straipsnio 4 dalį, tačiau ir patį projektą papildyti naujo valstybės ar žinybinio registro steigimą reglamentuojančiomis nuostatomis.
Be to, projekto 2 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „į kurį“ įrašytinas žodis „kuriame“, o vietoj žodžių „psichologo kvalifikaciją turintys asmenys“, derinant šią nuostatą su projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktu sąvokos „psichologas“ apibrėžimu – žodis „psichologai“ (ši pastaba taikytina ir kitose projekto nuostatose vartojamai formuluotei „psichologo kvalifikaciją turintys asmenys“).
3. Projekto 2 straipsnio 5 dalies siūlome atsisakyti, o joje įtvirtintas reguliacinio pobūdžio nuostatas dėl registro tvarkytojo paskyrimo bei jo funkcijų siūlome dėstyti registro steigimą bei jo tvarkymą įtvirtinančiose projekto nuostatose (projekto 4 straipsnyje).
4. Derinant projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatas su projekto 2 straipsnyje pateiktais sąvokų apibrėžimais, ši dalis dėstytina taip: „psichologo praktine veikla gali užsiimti tik registruotas psichologas“.
5. Projekto 4 straipsnio 2 dalis pildytina nuostata, kad kartu su nurodytais dokumentais turi būti teikiamas ir psichologo prašymas dėl jo įregistravimo Psichologų registre.
6. Projekto 4 straipsnio 3 dalį reikėtų papildyti nuostata, numatančia, kad dokumento vertimas turi būti patvirtintas dokumentus išvertusio asmens parašu teisės aktų nustatyta tvarka.
7. Siekiant teisinio aiškumo bei derinant reglamentavimą su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio nuostatomis, projekto 4 straipsnis turėtų būti papildytas nuostata, numatančia, kad už registro objekto registravimą imamas Vyriausybės nustatytas atlyginimas.
8. Projekto 4 straipsnio 5 dalyje vartojamas pavadinimas „Psichologijos registras“. Visur kitur įstatymo tekste nurodomas „Psichologų registras“. Siūlytina nurodyti, ar analizuojamoje nuostatoje kalbama apie tą patį registrą, o jei taip - ištaisyti jo pavadinimą.
9. Projekto 4 straipsnio 5 dalies 2 punktas taisytinas kalbiniu požiūriu, nes jo redakcija nedera su šios dalies pirmąja pastraipa. Be to, šiame punkte vietoj žodžių „vientisųjų universitetinių psichologijos krypties studijų baigimo diplome“ įrašytini žodžiai „vientisųjų universitetinių psichologijos krypties studijų baigimą liudijančiame diplome“ arba „baigus vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas išduodamame diplome“.
10. Svarstytina, ar siekiant reguliuojamos profesijos atstovų veiklos viešumo, projekto 4 straipsnio 5 dalyje nereikėtų nustatyti, kad Psichologų registre skelbiami ir istoriniai duomenys apie psichologo registracijos sustabdymo bei panaikinimo atvejus bei šių sprendimų pagrindus.
11. Projekto 4 straipsnio 6 dalis tikslintina, nurodant, ar į registracijos pažymėjimo išdavimo terminą neįskaitomas laikas, kada pareiškėjui grąžinus prašymą dėl jo ir (ar) kartu teikiamų dokumentų trūkumų ar netikslumų, šie trūkumai ar netikslumai šalinami.
12. Siekiant teisinio aiškumo bei derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 5 straipsnio 7 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, ar per 10 kalendorinių, ar 10 darbo dienų, atnaujinama psichologo registracija. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 6 straipsnio 3 daliai.
13. Projekto 5 straipsnyje, reglamentuojančiame psichologo registracijos sustabdymą, vietoj formuluotės „registracijos galiojimo sustabdymas“ vartotina formuluotė „registracijos sustabdymas“, nes galiojimo sustabdymas gali būti taikomas tik registracijos pažymėjimo atžvilgiu, tuo tarpu pati registracija registre yra sustabdoma.
14. Svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas neturėtų būti patikslintas, nurodant, kad psichologo registracija stabdoma psichologo laikino nušalinimo ne nuo bet kokių pareigų, o būtent su psichologo praktine veikla susijusių pareigų atveju.
15. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžių „kai teismas priima sprendimą“ įrašytini žodžiai „įsiteisėjus teismo sprendimui“.
16. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas verstis psichologo praktine veikla registracijos sustabdymo laikotarpiu, projekte reikėtų nustatyti ir šio draudimo nesilaikymo teisines pasekmes (turbūt turėtų būti priimamas sprendimas dėl registracijos panaikinimo).
17. Projekto 5 straipsnio 6 dalyje reikėtų nurodyti terminą, per kurį psichologo registracija registro tvarkytojo sprendimu turi būti atnaujinta.
18. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „registracijos galiojimas buvo panaikintas“ įrašytini žodžiai „registracija buvo panaikinta“, o vietoj žodžio „pakartotinės“ – žodis „naujos“.
19. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnis pildytinas nuostatomis, nustatančiomis psichologo registracijos panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, teisines pasekmes, t.y. reikėtų aiškiai nustatyti tolimesnes vertimosi psichologo praktine veikla galimybes bei atitinkamai naujų prašymų dėl registravimo teikimo terminus bei procedūras.
20. Atsižvelgiant į tai, kad jokie kiti įstatymai bei teisės aktai nenustato specifinių psichologo praktinės veiklos sąlygų, nėra aiškūs nei projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinys, kuriuo registruoti psichologai įpareigojami laikytis kituose teisės aktuose nustatytų psichologų veiklos sąlygų, nei jo praktinis įgyvendinimas.
Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, įpareigojančios teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti psichologų praktinės veiklos dokumentus, nes jokie kiti teisės aktai, išskyrus teikiamą įstatymo projektą, reguliuojantys psichologų praktinę veiklą, neegzistuoja.
21. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto turinys tikslintinas, nes, pirma, šis įstatymas reguliuoja būtent praktinės psichologų veiklos su psichologinių paslaugų gavėjais sąlygas, o ne profesinius santykius (kas gali implikuoti ir psichologų tarpusavio profesinius santykius), o antra, psichologas savo profesine veikla, kaip ir bet koks kitas ūkine veikla besiverčiantis asmuo, dažniausiai verčiasi asmeniniams interesams (pvz., finansiniams) tenkinti.
22. Projekto 8 straipsnio 2 dalis yra perteklinė, nes psichologo pareiga laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų pareigų jau įtvirtinta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte.
23. Vertinant projekto 9 ir 10 straipsnio nuostatas, susijusias su kitų valstybių piliečių galimybe teikti psichologines paslaugas Lietuvoje, pastebėtina, jog:
- projekte nenurodyta institucija, kuri galėtų deramai įvertinti, ar psichologinės paslaugos Lietuvoje teikiamos tik laikinai ir kartais ir užtikrinti, jog tik laikinai įsiregistravęs asmuo neteiktų paslaugų nuolat;
- projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostata dėl laikino užsiregistravimo Psichologų registre derintina su projekto 4 straipsnio 7 dalies nuostata, kad registracija registre yra neterminuota;
- pagal projekto 9 straipsnio 2 dalį, įpareigojančią asmenis, siekiančius laikinai ar kartais teikti paslaugas Lietuvoje, laikinai užsiregistruoti Psichologų registre ir projekto 4 straipsnio 6 dalį, nustatančią jog registracijos pažymėjimas išduodamas per 15 darbo dienų po dokumentų pateikimo, darytina išvada, jog tik praėjus 15 darbo dienų terminui ir gavus registracijos pažymėjimą asmenys galėtų laikinai ir kartais teikti paslaugas Lietuvoje. Toks reguliavimas neatitinka 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 6 straipsnio a punkto, o kartu ir Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 8 straipsnio 1 punkto, pagal kuriuos, kitose valstybėse įsisteigę paslaugų teikėjai turi būti atleisti nuo leidimo gavimo ar registracijos, o tuo atveju, jei numatoma laikinoji registracija, paslaugas turi būti leidžiama teikti ne nuo registracijos momento, o nuo dokumentų pateikimo registracijai;
- projekto 9 straipsnio 3 ir 4 dalyje nurodytina apie kokius asmenis – nurodytus straipsnio 1 dalyje, ar bet kokius - jose kalbama;
- Projekto 10 straipsnį derinant su Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 65 straipsnio reikalavimais, šiam straipsnyje turi būti įtvirtinta nuostata, kad dokumentus asmenys gali pateikti nuotoliniu būdu arba tiesiogiai;
- įstatymo projekte turi būti nurodyta kompetentinga institucija, atsakinga už kvalifikacijos pripažinimą įsisteigiant Lietuvoje pagal Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatas.
24. Projekto 11 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo vykdymą prižiūri Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo turinys, kaip jau minėta šioje išvadoje, iš esmės nėra susijęs su psichologinių paslaugų teikimo reglamentavimu. Taigi nesant specialių reikalavimų psichologinių paslaugų teikimui, nesant jokių konkrečių valdingų įgalinimų, suteiktų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai psichologų veiklos priežiūros srityje, jokia speciali šio įstatymo vykdymo priežiūra iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pusės objektyviai negalima.
Tuo atveju, jei siekiama nustatyti, kad asmenys gavę netinkamos kokybės psichologines paslaugas, kaip ir bet kurias kitas netinkamos kokybės paslaugas, gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, straipsnis yra perteklinis ir neturintis teisinio krūvio, nes tokia teisė visiems vartotojams jau yra garantuojama Vartotojų teisių apsaugos įstatyme.
25. Projekto 13 straipsnyje siūloma nustatyti įstatymo taikymo taisyklę asmenims, šiuo metu besiverčiantiems psichologo veikla ir siekiantiems ją tęsti po įstatymo įsigaliojimo, tačiau neturintiems tinkamo išsilavinimo. Šiems asmenims nustatomas trejų metų laikotarpis reikiamam išsilavinimui įgyti, nustatant, kad tokie asmenys gali verstis psichologo veikla neužsiregistravę Psichologų registre. Šiame kontekste manytina, jog tokių asmenų veikla turėtų būti aiškiai ir viešai deklaruojama kaip legali psichologų veikla, kartu su asmenimis, įregistruotais Psichologų registre. Todėl manytina, jog šie asmenys taip pat turėtų būti registruojami Psichologų registre, galimai su specialia registravimo tvarka. Be to, projekto 13 straipsnis turėtų būti papildytas nuostata, jog asmenys, per trejus metus nuo įstatymo įsigaliojimo neįgiję reikiamo išsilavinimo, išbraukiami iš Psichologų registro ir netenka teisės verstis psichologo praktine veikla.
26. Projekto 13 straipsnio terminologija derintina su projekto terminologija atsisakant žodžių „dirbo“, „dirbti“ vartojimo.
27. Projekto 14 straipsnio 1 dalis tikslintina atsižvelgiant į tai, kad straipsnis turi tik dvi dalis ir neturi 3 bei 4 dalies, kurių įsigaliojimą siūloma reglamentuoti šioje dalyje.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected];
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected].