LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
BAUDŽIAMOJO KODEKSO 261 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-10-02 Nr. XIVP-3113
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Teikiamo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 261 straipsnio sankciją ir už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams nustatyti didesnę minimalios laisvės atėmimo bausmės ribą, t. y. laisvės atėmimą nuo šešerių iki dvylikos metų. Svarstytinas tokio pasiūlymo tikslingumas. Pastebėtina, kad šiuo metu nustatytos pakankamai plačios laisvės atėmimo bausmės „žirklės“ – nuo trejų iki dvylikos metų – leidžia teismui individualizuoti baudžiamąją atsakomybę ir parinkti teisingą bei proporcingą bausmės dydį atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Nustačius itin aukštą minimalios bausmės dydį teismai gali susidurti su kliūtimis tinkamai individualizuojant bausmes kaltininkams, o tai gali lemti dažną švelnesnės bausmės skyrimą. Šiuo aspektu paminėtinos BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalys, kur nustatyti itin aukšti minimalūs bausmių dydžiai. Remiantis 2018-2019 metų analize šiose baudžiamosiose bylose, teismai, individualizuodami baudžiamąją atsakomybę, gana dažnai skirdavo švelnesnę bausmę, nei nustatyta nusikaltimo sankcijoje – tokie atvejai sudarydavo beveik nuo penktadalio iki daugiau kaip trečdalio visų bylų[1].
Atkreiptinas dėmesys, kad Baudžiamajame įstatyme gausu nusikalstamų veikų, kurių viršutinė bausmės riba yra panaši, tačiau apatinė kur kas mažesnė. Pavyzdžiui, BK 135 straipsnio 2 dalies 13 punktas – numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki dvylikos metų; BK 147 straipsnio 2 dalis - laisvės atėmimą nuo ketverių iki dvylikos metų; BK 157 straipsnio 1 dalis - nuo trejų iki dvylikos metų. Be kita ko, net ir tame pačiame skyriuje esančių nusikaltimų sankcijų minimalūs dydžiai yra kur kas žemesni nei projektu siūloma nustatyti BK 261 straipsnio minimali riba: BK 263 straipsnio 3 dalis numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki penkiolikos metų; BK 2601 straipsnio 4 dalis - nuo ketverių iki dvylikos metų. Ir nors šiuo metu ypač aktuali problema - plintantis narkotinių medžiagų vartojimas tarp nepilnamečių asmenų kas, pasak projekto iniciatorių, ir paskatino siūlyti BK 261 straipsnio pakeitimus, tačiau abejotina, ar minimalios sankcijos didinimas leis efektyviau kovoti su šia problema, ar išties, tokiu būdu bus apsaugoti nepilnamečiai ir įbauginti potencialūs kaltininkai nuo tokio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo. Svarstytina, ar apatinės laisvės atėmimo bausmės ribų didinimas neapsunkins teismams galimybės paskirti teisingą bausmę, kuri atitiktų tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, tiek kaltininko asmenybę ir ar projektu siūloma itin aukšta minimalios sankcijos riba nesuponuos pernelyg dažno BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo.
2. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7 ir 8.1. punktuose nurodyti Teisingumo ministerijos veiklos tikslai yra be kita ko formuoti valstybės politiką baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo srityse bei rengti minėtų sričių įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected]
M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected]