LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO NR. VIII-1756 143 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2024-09-02 Nr. XIVP-3472(2)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Žuvininkystės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 143 straipsnio 1 dalies 4 punkto „b“ papunktyje nustatoma, jog teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimas būtų sustabdomas vieniems metams, jeigu ūkio subjektas padarytų du šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per 1 metus. Vertinant tokį teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad jis nedera su galiojančios redakcijos Žuvininkystės įstatymo 143 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata, pagal kurią, ūkio subjektui taip pat padariusiam du šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per metus, teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje yra panaikinama. Taigi vadovaujantis teisinio nuoseklumo ir aiškumo principais siūlomas reguliavimas turėtų būti tikslinamas, priešingu atveju, nebūtų aišku, ar ūkio subjektui, padariusiam du šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per metus, teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje turėtų būti stabdoma ar naikinama.
2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 143 straipsnio 1 dalies 4 punkto „c“ papunktyje siūloma nustatyti, kad už „šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą, kuriuo gamtai padaryta žala viršija 100 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydį, teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas vieniems metams.“ Siūlomi pakeitimai diskutuotini šiais aspektais.
2.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti yra taikomas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Galiojančios redakcijos Žuvininkystės įstatymo 53 straipsnyje sunkių pažeidimų kvalifikavimui reikšmingi dydžiai apibrėžiami baziniais bausmių ir nuobaudų dydžiais, šie dydžiai nurodomi ir galiojančios redakcijos Žuvininkystės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinama teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas); toks teisinis reguliavimas, kai teisės aktuose vartojamų sąvokų turinys neatitinka sąvokos bendrinės prasmės, yra teisiškai ydingas (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Siekiant užtikrinti teisės sistemos nuoseklumą ir vidinę darną, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 143 straipsnio 1 dalies 4 punkto „c“ papunktyje vietoje bazinių socialinių išmokų dydžio nurodyti bazinių bausmių ir nuobaudų dydį.
2.2. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą ūkio subjekto padarytas šiurkštus verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimas siejamas su gamtai padaryta žala, kurios dydis turėtų viršyti 100 bazinių socialinių išmokų dydį. Šiurkščių verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimų sąrašas pateiktas galiojančios redakcijos Žuvininkystės įstatymo 16 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 – 5 punkte numatyti šiurkštūs verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimai siejami su žala žuvų ištekliams, o būtent „<...> kai žalos žuvų ištekliams įkainių vertė didesnė negu 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių;“. Vertinant siūlomą teisinį reguliavimą, nėra aiškus keičiamo įstatymo 143 straipsnio 1 dalies 4 punkto „c“ papunkčio santykis su galiojančios redakcijos Žuvininkystės įstatymo 16 straipsnyje 1 dalies 4 – 5 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, tai yra, kuriems gamtos komponentams padaryta žala pagal siūlomą reguliavimą apimtų žalą gamtai, kadangi Žuvininkystės įstatyme nėra jokių nuostatų, detalizuojančių „žalos gamtai“ turinį.
3. Keičiamo įstatymo 143 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktyje nustatyta, kad už ūkio subjekto padarytus du šiurkščius verslinės žvejybos tvarkos vidaus vandenyse pažeidimus per 2 metus sustabdoma teisės į žvejybos kvotą galiojimas 2 mėnesiams. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti kaičiamo įstatymo 143 straipsnio 4 punkto b papunktį ir nustatyti, kad už du šiurkščius verslinės žvejybos vidaus telkiniuose tvarkos pažeidimus per 1 metus ūkio subjektui sustabdomas teisės į žvejybos kvotą galiojimas vieniems metams. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar projektu siūlomas nustatyti naujas teisinis reguliavimas, kuriuo keičiamas dviejų šiurkščių pažeidimų padarymo laikotarpis, taip pat teisės į žvejybos kvotą sustabdymo terminas būtų taikomas ūkio subjektams už du šiurkščius pažeidimus, padarytus po įstatymo įsigaliojimo, ar ir tais atvejais, kai vienas iš jų padaromas iki įstatymui įsigaliojant. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Kartu, diskutuotina, ar siūlomas nustatyti teisės į žvejybos kvotą sustabdymo terminas (vieni metai) būtų pagrįstas ir laikomas proporcinga priemone, nes pagal projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 143 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčio nuostatas už vieną šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams, kai tuo tarpu už du šiurkščius pažeidimus, padarytus per 1 metus, teisė į žvejybos kvotą galiojimas būtų sustabdomas vieneriems metams, tai yra net keturis kartus ilgesniam terminui.
4. Tikslintinos projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomos nustatyti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datos.
5. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Aplinkos ministerijos bei Žemės ūkio ministerijos kompetenciją, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės nuomonę.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
N. Azguridienė, tel. (0 5) 209 6546, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. saulius.svedas@lrs.lt