LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 389
STENOGRAMA
2020 m. balandžio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J. LIESYS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Dabar pradėsime vakarinį šios dienos posėdį. (Gongas) Prašom registruotis.
Užsiregistravo 70 Seimo narių.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Arūno Dulkio atleidimo iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4717 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Arūno Dulkio atleidimo iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4717. Kviečiu S. Krėpštą, Respublikos Prezidento vyriausiąjį patarėją. Pateikimas. Prašom.
S. KRĖPŠTA. Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, esu įpareigotas jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento balandžio 17 dienos dekretą.
Vadovaujantis Konstitucijos 84 straipsnio 13 punktu, 133 straipsnio 2 dalimi ir Valstybės kontrolės įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pasibaigus įgaliojimų laikui, A. Dulkys teikiamas atleisti iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pareigų. Valstybės kontrolieriaus kadencijas įtvirtina Konstitucija, todėl kyla pareiga jį atleisti pasibaigus kadencijai net ir tuo atveju, jeigu kandidatas būtų teikiamas dar vienai kadencijai.
Prieš teikdamas naują valstybės kontrolieriaus kandidatūrą, Respublikos Prezidentas įvertino keletą kandidatų, tarp jų ir A. Dulkį. Tai yra įprasta proceso dalis skiriant valstybės pareigūnus ar pareigūnes. Prezidento nuomone, vien tai, kad vadovas nepadarė esminių klaidų, nėra pakankamas pagrindas institucijai nustoti siekti teigiamų pokyčių. Kadencijos egzistuoja būtent tam, kad vadovai būtų motyvuoti nuolat siekti gerų rezultatų, o institucijos galėtų atsinaujinti ir nuolat tobulėti.
Respublikos Prezidentas dėkoja valstybės kontrolieriui A. Dulkiui už jo reikšmingą indėlį į Valstybės kontrolės veiklą ir šios institucijos veiklos viešinimą. Kartu Prezidentas mano, kad siūlomas kandidatas M. Macijauskas turi aiškią Valstybės kontrolės veiklos viziją ir konkretų veiklos planą, kaip ją įgyvendinti. M. Macijauskas yra pasiryžęs labiau susitelkti į valstybės rekomendacijų kokybę, konkretumą ir jų įgyvendinamumo didinimą. Valstybės kontrolė turi siekti sisteminių pokyčių valstybėje ir siūlyti konstruktyvius ir aiškius sprendimus, kaip juos įgyvendinti.
Jums leidus, siūlomas kandidatas detaliau paaiškins savo veiklos viziją kito klausimo pristatymo metu. Norėčiau paminėti keletą reikšmingų naujo kandidato numatomų Valstybės kontrolės veiklos pokyčių.
Pirmiausia M. Macijauskas siekia bene perpus sutrumpinti auditų atlikimo laiką. Dabar pasaulis ir Lietuva keičiasi daug greičiau, nei keitėsi anksčiau, turi prisitaikyti ir auditai.
Antra, Prezidentui yra svarbu, kad M. Macijauskas yra pasiryžęs panaudoti informacines technologijas ir automatizuoti tam tikrus audito procesus. Tai iš esmės padidintų institucijos veiklos efektyvumą.
Ir trečia, M. Macijauskas turi ambiciją daryti išankstinius, vadinamuosius ex ante, vertinimus, kol biudžeto lėšos dar neišleistos. Lietuva garsėja iniciatyvomis daryti įvairias reformas, ir nors siekiami teigiami pokyčiai ne visada pavyksta, valstybės pinigai yra išleidžiami. Dėl to Valstybės kontrolė turėtų siekti laiku įsikišti į reformų vykdymą ir pasiųsti atitinkamus signalus tiek institucijoms, tiek visuomenei, kol dar lėšos yra neišleistos.
Ketvirta, M. Macijauskas deklaruoja siekį didinti rekomendacijų kokybę ir konkretumą. Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimo rodikliai nėra geri, nekvestionuojame, kad rekomendacijų įgyvendinimas yra visų pirma įgyvendinančiųjų institucijų atsakomybė, tačiau Valstybės kontrolė rekomendacijų įgyvendinimo turi taip pat aktyviai siekti ne tik viešumu, bet ir inovatyviomis priemonėmis suteikti reikiamą impulsą reikalingiems pokyčiams valstybėje įvykti.
Lietuvos Respublikos Prezidentas siekia, kad Valstybės kontrolė būtų pažangesnė, kuo modernesnė ir į teigiamą rezultatą valstybės reformų atžvilgiu orientuota institucija.
Gerbiami Seimo nariai, siūlau pritarti teikiamam Respublikos Prezidento dekretui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia M. Majauskas. Ruošiasi S. Gentvilas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, sakykite, jūs pats patvirtinote, kad už rekomendacijų įgyvendinimą yra atsakinga įgyvendinančioji institucija ir dauguma atvejų tai yra Vyriausybė. Kaip dabar naujas kontrolierius galės geriau užtikrinti, kad įgyvendinančioji institucija geriau įgyvendins tas rekomendacijas negu kad esamas kontrolierius? Ar esamas kontrolierius negalėtų padaryti tų dalykų, kuriuos jūs čia išvardinote? Ar trūksta gebėjimų, ryžto ar ambicijos? Kokie yra dalykai, kurie jums atrodo nepakankami esamo kandidato ir kodėl jis, jūsų manymu, negalėtų padaryti to, ką, kaip teigia, gali padaryti naujas kandidatas? Ačiū.
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Mes matome, kad rekomendacijų įgyvendinimo rodikliai nėra geri. Vienas iš būdų tai pagerinti išlaikant labai ambicingas rekomendacijas yra teikti jas konkretesnes, su aiškesniu paaiškinimu, ką konkrečiai reikia padaryti, kad siekiami rezultatai būtų pasiekti.
Antroji veiklos kryptis yra mano minėti ex ante vertinimai, kurie užbėgtų už akių ir leistų pateikti rekomendacijas dar prieš reformoms būnant įgyvendintoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi K. Masiulis. Mieli kolegos, būtų malonu, jeigu salėje būtų tyliau. Prašom klausti. S. Gentvilo nėra. Klausia K. Masiulis. Ruošiasi J. Razma.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas patarėjau, aš norėčiau paklausti, kuo grįstas yra toks Prezidento ryžtas teikti tą pačią kandidatūrą antrą kartą, kai Seimas pakankamai argumentuotai atmetė? Jūs truputį išplėtėte argumentus pristatydamas naują kandidatą, bet nelabai tie argumentai yra svarūs. Jeigu institucija dirbo neblogai, tai pavaduotojas turbūt irgi yra panašus. Kuo grįstas yra tas tikėjimas, kad va – pašalinus vadovą ir padarius vadovu pavaduotoją institucija labai ūgtelės?
Antras klausimas. Ar Prezidentas prisiima atsakomybę, jeigu taip neįvyks?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Norėčiau patikslinti, kad šiuo metu svarstomas klausimas yra dėl būtent dabartinio valstybės kontrolieriaus atleidimo pasibaigus kadencijai. Tai yra numatyta Konstitucijoje.
Antras klausimas bus teikimas, kuris jau yra pateiktas balandžio 2 dieną. Čia jokio pokyčio neįvyko. Prezidentas naujo teikimo neteikė.
Kalbant apie naują kandidatą. Kaip ir minėjau, šio kandidato pateikta veiklos vizija, siekiai ir konkretūs žingsniai, kaip jie bus įgyvendinti, kandidatas jums leidus juos pristatys, atrodė žymiai ambicingesni negu dabartinio valstybės kontrolieriaus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Ruošiasi N. Puteikis. Minutėlę! Tuoj įjungsime.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas patarėjau, dar praėjusį kartą, kai jūs teikėte A. Dulkio atleidimą, minėjote, kad Valstybės kontrolės rekomendacijoms trūksta konkretumo. O jeigu aš pacituočiau jūsų kolegę patarėją S. Šulcę, ji štai ką sako, kai kalba apie švietimo situaciją: „Reiktų atsižvelgti į Valstybės kontrolės rekomendacijas. Jose yra surašyti konkretūs punktai, ką galima padaryti jau dabar.“ Vienas iš jų ten yra jungtinių klasių atsisakymas. Kaip vis dėlto yra dėl tų išvadų konkretumo, kai viena patarėja sako vienaip, jūs sakote kitaip?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Konkretumo turbūt niekada nebus per daug. Jo gali būti daugiau. Taip pat aš įvardinau kitų privalumų ir kitų siekių, kuriuos įvardino naujasis kandidatas Prezidentui ir kurie taip pat padidintų rekomendacijų įgyvendinamumą nemažinant rekomendacijų ambicijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nematau salėje N. Puteikio. Klausia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, jūs jau antrą kartą teikiate tą patį klausimą, tačiau jūs, na, atleiskite, bet niekaip manęs neįtikinate, kad dabartinis valstybės kontrolierius dirbo blogai ir dėl to negalima teikti jo kandidatūros antrą kartą. Tuo labiau, supratau iš spaudos, jis irgi dalyvavo jūsų atrankoje ir pasirodė blogiau negu galimai teikiamas naujasis kandidatas į Seimo kontrolierius. Mano klausimas būtų toks: kaip jūs vertinate tada visą komandą? Seimo kontrolierius dirbo su komanda, o tos komandos narys buvo ir gerbiamas M. Macijauskas. Tai arba jis neatsakingai vykdė savo, kaip pavaduotojo, pareigas ir nepatarė, kaip turėjo patarti valstybės kontrolieriui, tai tada labai keistai skamba, kad žmogų, kuris neatsakingai vykdė savo pareigas, jūs ketinate teikti tapti valstybės kontrolieriumi.
PIRMININKĖ. Laikas!
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Kažkoks yra, sakykim, dvigubas dugnas, kuris man, kaip Seimo narei, nėra suprantamas.
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Norėčiau vėlgi patikslinti, kad šis klausimas susijęs su A. Dulkio pasibaigusia kadencija ir Konstitucijoje numatyta pareiga jį atleisti pasibaigus kadencijai.
Kalbant apie naująjį kandidatą, taip, jisai dirba Valstybės kontrolėje, daug metų dirba, yra prisidėjęs prie teigiamų pokyčių, kuriuos Prezidentas pripažįsta, kad Valstybės kontrolėje per pastaruosius penkerius metus įvyko nemažai pokyčių, bet renkantis naują kandidatą buvo žiūrima ne į praeitį, ne į praėjusius penkerius metus, bet į ateinančius penkerius metus ir konkrečius siekius, kas gi bus naujo padaryta rekomendacijų kokybės, įgyvendinamumo aspektu. Ir kiekvienas kandidatas pateikė labai aiškią viziją su konkrečiais veiksmais. Jums leidus, kandidatas pats detaliau paaiškins savo veiklos viziją. Prezidento nuomone, naujo kandidato vizija buvo gerokai ambicingesnė. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Bakas. Ruošiasi R. Šarknickas. Gerbiamieji, labai didžiulis triukšmas. Jeigu galima, tyliau.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas patarėjau, mes dabar kalbame lyg ir apie pono A. Dulkio atleidimą, bet jūs pristatote jau naują kandidatą. Norisi vis tiek suprasti, kokie gi tie motyvai yra siūlyti atleisti tikrai gerai dirbantį vadovą, vieną geriausių, kaip vertina visuomenė, verslo asocijuotos grupės, žiniasklaida, vadovų per pastaruosius metus išvis valstybės įstaigų. Tai aš noriu jūsų paklausti. Mes išklausysime naujo kandidato prioritetus, bet kokie yra Prezidento prioritetai, norai, pageidavimai Valstybės kontrolei ir konkrečiai kokie Prezidento lūkesčiai?
Antras klausimas. Kaip manote, Prezidento nuomone, kokios sritys turėtų būti dabar audituojamos, atliekamas auditas? Kokios valstybės sritys svarbiausios, kuriomis reikia būtinai pasidomėti?
PIRMININKĖ. Laikas!
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Pradedant nuo pradžių, pagrindinė priežastis, kodėl teikiamas šis dekretas, yra Konstitucijoje ir įstatymuose numatyta tvarka, kad pasibaigus kadencijai kandidatas turi būti atleidžiamas.
Kalbant apie Prezidento lūkesčius Valstybės kontrolei, be abejonės, ši institucija yra labai svarbi, jinai atsakinga už finansinį ir veiklos auditą šalyje, viešųjų funkcijų. Be abejo, Prezidentas labai nori, kad ta viešųjų funkcijų kokybė gerėtų, kad jos būtų adekvačiai finansuojamos, kad valstybės lėšos būtų panaudojamos kuo efektyviau. Mes vis dar matome, kad atsiliekame pagal šiuos rodiklius nuo kitų šalių, tad reikia judėti į priekį, reikia priimti teisingus sprendimus ir gerinti šios, kaip ir kitų institucijų, veiklos kokybę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia R. Šarknickas. Prašom, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Visų pirma man labai keista, kad dar neatleistas esamas vadovas, o jau kalbame apie būsimą vadovą. Viena detalė.
Kitas dalykas. Jūs savo kalboje paminėjote, kad prioritetas yra gebėjimas dirbti su IT. Man labai keista, ar esamas vadovas negeba dirbti su IT? Paprastai žiūrint, jau nuo penktos klasės visi vaikai moka dirbti su IT. Ar čia vienas iš svarbiausių prioritetų yra dėl naujo kandidato? Gal dėl negebėjimo dirbti IT Prezidentas atsisako priimti esamą kitai kadencijai. Ačiū.
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų šis klausimas susijęs su dabartiniu, vis dar einančiu pareigas kontrolieriumi. Bet, atsakydamas į jūsų klausimą apie naują kandidatą, norėčiau patikslinti, kad auditų skaitmeninimas yra viena iš naujo kandidato veiklos vizijos dalių. Aišku, jis geriau paaiškins, kaip jis tai įgyvendins, bet šiaip yra kalbama apie kuo didesnį auditų skaitmeninimą ir efektyvesnį jų vykdymą per ateinančius penkerius metus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas klausti baigėsi. Dėl motyvų. P. Urbšys – motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Norėčiau Seimo nariams priminti, ką 2016 metais kalbėjo valstybės kontrolierius. Mūsų tikslas yra ne tik identifikuoti sisteminius trūkumus, bet ir pasiūlyti jų sprendimo kryptis. Audito poveikio siekiame skatindami skatinti valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimą. Tačiau praėjo ketveri metai, ar kas girdėjo apie Valstybės kontrolės batalijas dėl jų rekomendacijų ignoravimo? Būtų gerai išgirsti. Kodėl valstybės kontrolierius toleruoja situaciją, kuri primena – šuo loja, karavanas eina. Manau, tai yra todėl, kad dabartinis vadovas suprato, kad jo stabilumas daug priklauso nuo taikaus santykio su tais, kuriuos jis kontroliuoja. Tarsi yra toks nebylus susitarimas. Tu kontroliuok, mes pripažįstame, bet iš esmės niekas nesikeičia. Tai jeigu ta situacija mus tenkina, pirmyn, tvirtiname antrai kadencijai. Bet jeigu norime ne imitacinio audito, bet tikro, jeigu norime, kad valstybė turėtų ne atšipusį įrankį, o aštrų įrankį, kad galėtume tvarkyti dėl biudžeto švaistymo, man atrodo, turime iš esmės pasižiūrėti kitaip į vadovo skyrimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Prezidento atstovas vis dėlto nepateikė, kaip ir praeitą kartą, nors atstovas kitas, aiškių argumentų, kodėl dabartinis blogas, o naujas būtų geresnis, nepateikė. Todėl aš agituoju balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, motyvai išsakyti, po pateikimo balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Arūno Dulkio atleidimo iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pareigų“.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 62, prieš – 19, susilaikė 37. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis Audito komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 28 dieną.
14.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Mindaugo Macijausko skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi“ projektas Nr. XIIIP-4690 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Mindaugo Macijausko skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi“ projektas Nr. XIIIP-4690. Pateikimas. Prašom. S. Krėpšta.
S. KRĖPŠTA. Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, esu įpareigotas jums pristatyti Respublikos Prezidento balandžio 2 dienos dekretą. Vadovaujantis Konstitucijos 84 straipsnio 13 punktu, 133 straipsnio 2 dalimi ir Valstybės kontrolės įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, M. Macijauskas teikiamas skirti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi.
M. Macijausko kandidatūrą gana išsamiai paminėjau praėjusio klausimo svarstymo metu. Prezidentas mano, kad siūlomas kandidatas M. Macijauskas turi aiškią Valstybės kontrolės veiklos viziją ir konkretų veiklos planą, kaip ją įgyvendinti. Prezidento vertinimu, M. Macijauskas yra labai kompetentingas Valstybės kontrolės tarnautojas. Jis šioje institucijoje dirba 18 metų. Siūlomas kandidatas Valstybės kontrolėje įgijo išskirtinę patirtį – nuo audito atlikimo ir proceso tobulinimo iki kokybės sistemos diegimo ir strateginio planavimo, todėl išskirtinai gerai supranta šios institucijos veiklą
Prezidentas įsitikino, kad kandidatas teikia aiškų prioritetą valstybės interesams ir turi ambicingų siekių dėl Valstybės kontrolės veiklos stiprinimo. Kaip minėjau anksčiau, M. Macijauskas yra pasiryžęs siekti sisteminių pokyčių valstybėje, susitelkti prie Valstybės kontrolės rekomendacijų kokybės, jų poveikio ir įgyvendinamumo didinimo. Prezidento nuomone, jis yra tinkamiausias kandidatas į valstybės kontrolieriaus poziciją. M. Macijauskas pats pristatys jums šią savo viziją ir galėsite įsitikinti jo kompetencija ir ambicingais tikslais.
Valstybės kontrolė atlieka itin svarbią funkciją – prižiūri, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas. Orientuodama viešąjį sektorių į ilgo laikotarpio strateginius pokyčius, siekiant adekvataus viešųjų funkcijų finansavimo, aukšto efektyvumo ir kokybės, Valstybės kontrolė gali reikšmingai prisidėti prie kokybiškesnių viešųjų paslaugų ir efektyvesnio valstybės finansų panaudojimo. Tai ypač aktualu šių dienų kylančių iššūkių kontekste.
Gerbiami Seimo nariai, siūlau pritarti Prezidento dekretui, kuriuo siūloma svarstyti M. Macijausko kandidatūrą tapti valstybės kontrolieriumi. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Į tribūną kviečiu kandidatą M. Macijauską. Jums skiriama dešimt minučių prisistatyti, o po to – atsakymai į klausimus.
M. MACIJAUSKAS. Laba diena, gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Pradėdamas savo prisistatymą, noriu padėkoti Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui už išreikštą pasitikėjimą. Pasitikėjimą ne tik manimi, bet ir visa aukščiausiosios audito institucijos komanda, kurios dalimi esu jau 18 metų. Turėjau galimybę išbandyti visus karjeros laiptelius šioje institucijoje: dalyvavau atliekant vieną pirmųjų veiklos auditų, prisidėjau prie pirmųjų audito metodikų kūrimo, auditorių mokymo, vadovavau institucijos veiklos planavimo, kokybės vadybos sistemų diegimui, ilgalaikių Valstybės kontrolės strategijų kūrimui ir jų įgyvendinimui.
Per šį laikotarpį teko ne tik matyti, kaip keičiasi institucija, bet ir tiesiogiai dalyvauti kuriant tokią aukščiausiąją audito instituciją, kokią matote šiandien, vertinamą ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje bendruomenėje. Esu dėkingas A. Dulkiui ir visiems savo vadovams už galimybę kūrybiškai spręsti kylančius iššūkius, už laisvę kurti ir nebijoti suklysti, ir svarbiausia – už vadybinę patirtį, kurios neįgysi jokiame universitete.
Esu įsitikinęs, kad institucijos vystymuisi svarbiausia yra komanda. Žmonės, esantys šalia, tikintys misija ir gyvenantys idėjomis, strategijas ir idėjas paverčiantys realybe ir nuolatine praktika. Didžiuojuosi būdamas šios komandos dalimi. Komandos, kuri siekia būti atsakinga, profesionali, bendradarbiaujanti ir novatoriška. Tai keturios aukščiausiosios audito institucijos vertybės, kurių pagrindu matau tolesnę institucijos evoliuciją.
Kiek leis šių dienų galimybės, man bus svarbu išgirsti Seimo frakcijų, komitetų įžvalgas ir rekomendacijas tolesniam institucijos vystymuisi. Gyvename laikotarpiu, kai sudėtinga numatyti, kaip pasikeis pasaulis, Lietuva ir viešasis sektorius, koks bendravimas tarp mūsų ir audituojamų subjektų bus po pandemijos. Tačiau tikiu, kad kartu su komanda, įvertinę visus siūlymus, sukauptą patirtį ir tarptautinių ekspertų rekomendacijas, parengsime strategiją, kryptis, konkrečias priemones, ką ir kaip galime pakeisti, pagerinti ar atsisakyti. Pristatysime viešai ir reguliariai komunikuosime, kaip mums sekasi. Nauda valstybei ir jos žmonėms turi tapti pagrindu mūsų komandai.
Keletas pagrindinių akcentų, kuriuos matau savo planuose, gavęs jūsų mandatą. Pirmiausia tai efektyvumas. Nuolat besikeičiančioje dinamiškoje aplinkoje norint laiku priimti svarbius sprendimus reikalinga objektyvi ir tiksli informacija, efektyvesnis audito procesas, perpus trumpesnė auditų trukmė – nuo 16 iki 8 mėnesių. Greitesnis reagavimas į vertinimo reikalaujančius pokyčius, nepažeidžiant institucijos nepriklausomumo ir išlaikant aukštą kokybę, būtų vienas iš mano prioritetų.
Informacinių technologijų ir technologiškai pažangių sprendimų panaudojimas, duomenų atvėrimas, vykdomų procesų skaitmeninimas ir automatizavimas, o ateityje – ir dirbtinio intelekto pasitelkimas. Tai priemonės, padėsiančios tiek efektyviau organizuoti audito procesą, tiek pasiekti aukštesnę audito kokybę.
Vertinimai ex ante, arba išankstiniai vertinimai, kai biudžeto lėšos dar neišleistos. Mes, auditoriai, esame dažnai kritikuojami, kad vertiname dalykus, kai valstybės biudžeto pinigai jau panaudoti. Auditų papildymas ex ante vertinimais reformų, didelių, reikšmingų projektų vertinimo planavimo ir jų įgyvendinimo etapuose galėtų duoti papildomos naudos. Žinau, kad tai didelis iššūkis ne tik mums, bet ir visai tarptautinei auditorių bendruomenei, tačiau tikiu, kad tinkamai tam pasiruošus aukščiausios audito institucijos komandai tai įveikiamas iššūkis.
Na ir galiausiai daug klausimų sukėlęs rekomendacijų įgyvendinimas. Kaip jau daug kas minėjo, už audito rekomendacijų įgyvendinimą yra atsakinga ne aukščiausia audito institucija, o tie, kam tos rekomendacijos pateiktos. Daugelis kitų šalių aukščiausių audito institucijų visai nestebi, kaip yra įgyvendinamos jų pateiktos rekomendacijos. Ne vienos tarptautinės organizacijos esame įvertinti kaip sektinas geros praktikos pavyzdys šioje srityje. Pats asmeniškai tiesiogiai prisidėjau prie rekomendacijų įgyvendinimo sistemos sukūrimo. Rekomendacijų yra… pagrindas mūsų atlikto darbo, rezultatas, paskata keistis, tobulėti ir daryti geriau. Tačiau esminis dalykas yra ne rekomendacijų įgyvendinimo procentas, o kaip buvo įgyvendintos rekomendacijos, ar audito metu nustatyti trūkumai buvo išspręsti, ar pasiektas teigiamas poveikis. Todėl turime ypatingą dėmesį skirti problemoms ir jų tikrosioms priežastims atskleisti, į audito procesą įtraukdami akademinę ir mokslo bendruomenę, tarptautinius ir nevyriausybinio sektoriaus ekspertus, privalome ne tik rekomenduoti, bet ir patarti taip skatindami teigiamus pokyčius viešajame sektoriuje ir kurdami naudą valstybei ir jos žmonėms.
Ir pabaigai svarbiausias klausimas – institucijos nepriklausomumas. Šiuo metu Valstybės kontrolės sudėtyje veikia trys institucijos: aukščiausiojo audito, Europos Sąjungos investicijų audito ir biudžeto politikos kontrolės institucija. Kiekvienai iš jų keliami aukščiausi nepriklausomumo reikalavimai. Esant tokiai išskirtinei sudėčiai, pirmiausia siekiame užtikrinti šių trijų skirtingų funkcijų kokybišką atlikimą. Deja, Europos Komisijos, EBPO ir Europos audito rūmų ekspertai ne viename vertinime tiesiogiai įvardija kylančias rizikas, susijusias su visos institucijos funkciniu ir organizaciniu nepriklausomumu, veiklų išgryninimu ir valstybės tarnybos reguliavimo kolizijomis. Tikiu, kad tarptautinių ekspertų įvardintas nepriklausomumo rizikas įmanoma išspręsti su jūsų pagalba. Puikiai suprantu, kad siūlomos valstybės kontrolieriaus pareigos yra didelė atsakomybė, kuri atneš išbandymų ir iššūkių. Panaudodamas visą savo patirtį ir žinias, kartu su komanda darysiu viską, kad būtų tinkamai įgyvendinama Valstybės kontrolei Konstitucijos pavesta misija – prižiūrėti, ar teisėtai valdomas ir naudojamas turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašome užduoti klausimus kandidatui. E. Pupinis klausia pirmasis. Ruošiasi S. Gentvilas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kandidate, iš tiesų turbūt daugiausia klausimų ir kildavo visais laikais dėl tų rekomendacijų įgyvendinimo. Jūs pasakėte, kad Vyriausybė turėtų įgyvendinti. Rekomendacijos buvo ne tik kontrolierių, bet buvo Europos Komisijos, Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos. Kokie svertai galimi, kuomet Vyriausybė nevykdo, nevykdo galbūt dėl savo tam tikrų politinių, programinių nuostatų, tai kokios gali būti tos poveikio formos daugiau negu kad viešumas? Labai ačiū. Ačiū.
M. MACIJAUSKAS. Kaip ir minėjau, rekomendacijos yra vienas iš svarbiausių mūsų atlikto darbo rezultatų, bet vien tik įgyvendinta rekomendacija ir uždėta varnelė, kad ji padaryta, neparodo, ar pokytis įvyko, ar neįvyko. Todėl stengsiuosi, gavęs jūsų mandatą, padaryti taip, kad stebėtume ne tik procentus, bet žiūrėtume ir į poveikį, kaip keičiasi situacija, ir pateikti viešai, ar ta situacija, kurią mes nustatėme audito metu, tie trūkumai, kurie buvo nustatyti audito metu, pasikeitė įgyvendinus rekomendacijas. Yra tam tikras kitas lygis žiūrint į pačias rekomendacijas, jų įgyvendinimą ir poveikio siekimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Gentvilo salėje nematau. Klausia A. Mazuronis. (Balsai salėje) Iš eilės visi, jokių išimčių niekam netaikysim. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamasis pranešėjau…
PIRMININKĖ. Ruošiasi R. Budbergytė.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui, dešimt sekundžių man sutaupėte, tai nepykite, jeigu užtruksiu. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų nuolatinė, matyt… (Balsai salėje) Gerbiamasis pranešėjau, matyt, nuolatinė Valstybės kontrolės problema, bent jau tokia buvo, kai aš dirbau Audito komitete. Iš tiesų būdavo taip, kad atsitinka kokių nors rezonansinių atvejų arba kokių nors situacijų, dėl kurių reikia pakankamai greito ir nešališko Valstybės kontrolės sprendimo arba išaiškinimo, ir jo reikia tam, kad būtų panaikinta įtampa visuomenėje. Būdavo nuolatinis ginčas, kai mes paprašydavome Valstybės kontrolės duoti kokį nors greitą vertinimą, būdavo atsakymas, kad tai neįtraukta į jų darbo planą, įtrauks galbūt kitąmet, pažiūrės sisteminiame audite ir panašiai, ir panašiai.
Ar jūsų toje programoje, kurią jūs pateikėte Prezidentui ir kuri jam padarė tokį didelį įspūdį, šiuo klausimu kas nors buvo šnekama ir ar jūs planuojate imtis kokių nors veiksmų, ar kokį nors padalinį steigti, ar dar ką nors, kad būtų galima pakankamai greitai ir operatyviai reaguoti į tam tikrus klausimus, kurių kartais iškyla?
M. MACIJAUSKAS. Atsakant į jūsų klausimą, manau, kad pirmas mano punktas kalbant apie efektyvumą ir buvo užuomina į tai, kad Valstybės kontrolė galėtų lanksčiau peržiūrėti savo veiklos planus ir esant tam tikroms aplinkybėms, vėlgi laikydamasi tų atrankos kriterijų, kuriuos yra pati nustačiusi, kaip įtraukti vieną ar kitą temą į valstybinio audito programą ir atlikti auditą, galėtų tokius vertinimus atlikti. Be abejonės, visąlaik tokiais atvejais iškyla klausimas, kiek esame nepriklausomi pasirinkdami tokias temas, nes jos dažnai būna padiktuotos tam tikrų politinių aplinkybių. Įvertinus visus šituos dalykus, manau, kad taip, galimybių yra, tačiau visada klausimas, ar tai Valstybės kontrolės kompetencija, ar Valstybės kontrolė gali į tą klausimą atsakyti, ir nepriklausomumas, ar pasirinkę vieną, ar kitą klausimą nagrinėti mes galėsime jį objektyviai, nešališkai ir nepriklausomai įvertinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Budbergytė. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamas kandidate, iš tiesų buvote puikus pavaduotojas ir A. Dulkys padarė teisingą sprendimą. Dabar esate teikiamas į valstybės kontrolieriaus pareigas. Aš jūsų norėčiau paklausti, ką iš tiesų padarysite pirmiausiai, kad galėtumėte pateisinti tuos žodžius, kuriuos apie jus pasakė P. Urbšys, kad jūs būsite tas drąsus žmogus, kuris sugebės ex ante būdu įsiterpti į mūsų reformas, kurių mes metai iš metų (tų struktūrinių reformų) nepadarome visose svarbiose srityse?
M. MACIJAUSKAS. Manau, atsakymas nėra toks paprastas, nes ex ante vertinimus nedaugelis aukščiausių audito institucijų daro, tačiau manau, kad turime gerą komandą, turime kompetentingus žmones, kurie sugebės pasiruošti tokiems vertinimams, ir pasitaikius galimybei, manau, tikrai tokius vertinimus galime pradėti. Turime patirties su tam tikrais galbūt mažesniais projektais, su tam tikrais su tarptautinių ekspertų pagalba atliktais auditais, bet šitą dalyką, manau, mūsų komanda yra pajėgi atlikti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Žemaitaičio nematau salėje. Klausia D. Kepenis. Ruošiasi V. Bakas.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas kandidate, mes tikrai ne kartą girdėjome gražių žodžių apie jūsų instituciją, apie jūsų vadovą daug pagyrų ir atrodė, kad jūsų institucija eina teisinga linkme ir atlieka svarbiausius darbus. O sakykite, kokias naujas kryptis jūs savo veikloje matote, ką jūs esate pasiruošę, kokiems naujiems darbams? Prašom pasidalinti savo idėjomis.
M. MACIJAUSKAS. Pristatydamas savo kalboje minėjau tuos keturis penkis dalykus, kuriuos matau kaip prioritetinius pradedant darbą. Tai yra efektyvumas, informacinės technologijos ir jų platesnis panaudojimas audito procese, vertinimai ex ante ir rekomendacijų bei poveikio stebėjimas. Yra dar daug kitų dalykų, kuriuos, matyt, įmanoma padaryti, bet čia kalbėčiau apie nuolatinį institucijos tobulėjimą ir vystymąsi. Kaip ir kiekviena institucija, atėjus tam tikram laikotarpiui, peržiūri atliktus darbus, įvertina tai, kas buvo padaryta, ir priima sprendimus, ką galima keisti, tobulinti ir padaryti dar geriau, manau, kad aukščiausia audito institucija yra dėl to pavyzdys visiems kitiems, kad mes laikomės šio principo, ir visa komanda bendrai šį darbą, manau, greitu metu atliksime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Bakas. Ruošiasi V. Kamblevičius.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiamas kandidate, norėčiau užduoti tris tokius trumpus klausimus. Kokius ketinate tęsti darbus, kuriuos pradėjo dabartinis vadovas? Na, tiesiog, kas jums labiausiai patinka. Toliau. Kadangi Prezidento patarėjas kalbėjo, kad vertina jūsų ateitį, vizijas, o ne praeitį, aš vis tiek… kiek teko domėtis žmonių atranka, praeities vertinimas yra svarbus. Aš noriu jūsų paprašyti įvardinti bent vieną savo konkretų, ambicingą darbą, kuriuo jūs didžiuojatės, kurį padarėte dirbdamas Valstybės kontrolėje ar kur nors kitur. Tai apie praeitį.
Trečias klausimas. Vis dėlto kaip jūs ketinate konkrečiai priversti įgyvendinti arba paskatinti įgyvendinti rekomendacijas, kokį jūs įsivaizduojate santykį su Seimu?
M. MACIJAUSKAS. Ačiū už klausimus. Pirmas. Kokius darbus tęsti? Manau, kad šiomis aplinkybėmis visi darbai, kurie yra pradėti, turi būti tęsiami. Viena iš ką tik atlikto… ISO auditoriaus rekomendacijų ir galbūt ne rekomendacijų, o labiau pastebėjimų, buvo pasakyta ta, kad Valstybės kontrolė – aukščiausia audito institucija – yra pasirengusi vadovo pokyčiui. Mes esame atlikę visus namų darbus, pasirengę bet kokiai kandidatūrai, kuri ateitų į naujas valstybės kontrolieriaus pareigas. Darbų tęstinumas, visų pradėtų darbų tęstinumas, matyt, išliks, bet, be abejonės, atsiras ir naujų darbų, apie kuriuos aš ir minėjau.
Darbas, kuriuo didžiuojuosi. Jų yra gana daug, nes per 18 metų atlikau labai daug dalykų arba pradėjau, inicijavau daug dalykų, kurie šiuo metu jau yra pamiršti arba perimti kitų ir labiausiai tobulinami. Bet didžiuojuosi, matyt, tuo, kad sukūrėme sistemą, kaip atrinkti į valstybinio audito programą auditus ir kaip juos objektyviai, be didelių pastangų įtraukti, reitinguoti, įvertinti. Panašu, kad tai veikia, nes kai pradedame audituoti, daug dalykų pajuda ir pokyčiai įvyksta dar net nepabaigus audito.
Trečias. Kaip konkrečiai… Atsiprašau, galite pakartoti trečią klausimą?
V. BAKAS (MSNG). Kaip ketinate paspartinti audito įgyvendinimą, nes, kaip sakė Vyriausybė ar čia Seimas, ką jūs ketinate daryti konkrečiai?
M. MACIJAUSKAS. Pirmiausia, kaip ir teisingai visi pastebėjo, rekomendacijų įgyvendinimas yra tam, kam mes esame pateikę tas rekomendacijas, bet, matyt, didesnis viešinimas, parodymas visuomenei, ko netenkame, kai neįgyvendiname rekomendacijų, ir parodymas, kaip situacija galėtų atrodyti, jeigu rekomendacijos būtų įgyvendintos, būtų viena iš tų priemonių. Žinoma, mes už Vyriausybę, už ministerijas, už tam tikras įstaigas tų darbų nepadarysime, ir tikrai nemanau, kad rekomendacijos turėtų būti privalomos audituojamiems subjektams įgyvendinti. Tai nėra teisės aktas, tai yra rekomenduojamo pobūdžio. Vien apibrėžimas arba žodis „rekomendacija“ reiškia, kad rekomenduojame. Turime padaryti viską, kad įtikintume tiek audituojamą subjektą, tiek tą, kas įgyvendins, kad tos rekomendacijos naudingos ir atneš poveikį, teigiamą poveikį, tiek jų darbe, tiek galbūt visuomenės gyvenime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi K. Glaveckas.
V. KAMBLEVIČIUS (LSDDF). Ačiū. Gerbiamas pretendente, jūs savo kalboje minėjote, kad buvote atsakingas ir už ilgalaikių strateginių objektų kontrolę. Gariūnų turgus buvo Vyriausybės projektu įtrauktas kaip strateginis objektas. 16 metų šis objektas, Gariūnų turgus, neatsiskaitė nei Vyriausybei, nei Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Ką jūs padarėte, kad per 16 metų nebuvo nė vienos ataskaitos, nors tai buvo būtinas reikalas.
M. MACIJAUSKAS. Pristatydamas savo kalboje minėjau ne strateginius objektus, o strateginį pačios institucijos planavimą, bet galiu atsakyti į šį klausimą. Neseniai viena iš mūsų pateiktų rekomendacijų yra susijusi su Gariūnais ir kitais svarbiais ekonominiais objektais. Po mūsų rekomendacijų Gariūnai buvo išbraukti iš svarbių valstybei ekonominių objektų sąrašo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Glaveckas, klauskite.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pretendente, iš tikrųjų malonu, kad jūs jaunas ir pareigingas ir domitės skaitmeninimu. Aš manau, kad tai iš tikrųjų yra didelė ateitis, šiaip ar taip, mes to neišvengsime. Bet aš norėčiau paprastai užduoti žemišką klausimą. Sakykite, koks yra šių metų jūsų organizacijos biudžetas ir kiek jūs skiriate pinigų darbo užmokesčiui? Tai yra gana svarbūs dalykai, būnant tos organizacijos vadovu. Labai ačiū.
M. MACIJAUSKAS. Biudžetas yra apie 9 mln., darbo užmokesčiui yra apie 95 %.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi I. Degutienė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Prezidentas mini, kad jūs esate geresnis, ambicingesnis ir konkretesnis dėl vizijos. Aš norėjau jūsų paklausti. Jūs, kaip pavaduotojas, ar jūs siūlydavote esamam vadovui ambicingesnę, konkretesnę viziją ir dėl ko jis nepriimdavo, jeigu jūs dabar skiriamas vadovu? Ačiū.
M. MACIJAUSKAS. Matyt, man sudėtinga būtų atsakyti į šitą klausimą, nežinau, kokią viziją ir kokius prioritetus ar kokias kryptis esamas valstybės kontrolierius pristatė Prezidentui. Tačiau galiu patikinti, kad tos idėjos, kurios per pastaruosius penkerius metus, vadovaujant esamam valstybės kontrolieriui, buvo teikiamos, buvo įgyvendintos. Galbūt tiek galiu pasakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinė klausia I. Degutienė. Ponia Irena Degutiene, prašom klausti pretendento.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų jus gražiai pristatė Prezidento patarėjas, kad jūs daug metų dirbote valstybės kontrolieriaus institucijoje, ir visą laiką buvo akcentuojama, kad blogai vykdomos Valstybės kontrolės rekomendacijos ir kad jūs sugebėsite išreikalauti, kad tos rekomendacijos būtų vykdomos. Gal galite pasakyti konkrečiai, kaip jūs tai padarysite? Tiek, kiek aš dirbu Seime ir kiek mačiau valstybės kontrolierių, ir kokios buvo jų rekomendacijos, tai buvo atsakingos institucijos, kurios nevykdė. Mano manymu, Seimas ir yra ta institucija, kuri kartu su valstybės kontrolieriumi vykdo parlamentinę kontrolę, mes padėdavome valstybės kontrolieriui. Bet jūs prisiimate atsakomybę, jūs kažką tokio unikalaus padarysite, tai ką?
M. MACIJAUSKAS. Matyt, atsakomybės už rekomendacijų įgyvendinimą, kad aš jas vienas imsiu ir įgyvendinsiu, tikrai neprisiimu. Bet kokiu atveju mūsų pateiktos rekomendacijos lieka audituojamų subjektų įgyvendinimo kompetencija. Tačiau manau, kad turime dėti visas pastangas, ne tik galvoti, kaip tos rekomendacijos yra įgyvendinamos, bet ir apie pačių rekomendacijų formuluotes, įsigilinimą į tai, ar tos rekomendacijos iš tiesų sprendžia tas problemas, kurias mes nustatėme, ir koks geriausias būdas toms rekomendacijoms įgyvendinti. Manau, kad mano esminis skirtumas yra pereiti nuo rekomendacijų stebėsenos prie poveikio stebėsenos ir žiūrėjimo, kaip kinta situacija po mūsų pateiktų rekomendacijų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti skirtas laikas baigėsi. Gerbiamieji kolegos, po pateikimo šiuo atveju nebalsuojama, bus susitikimai frakcijose. Kaip pagrindinis siūlomas Audito komitetas. Galime tam pritarti? Pritariame. Susitikimus frakcijose suderinsime su kiekviena frakcija. Siūloma svarstyti balandžio 28 dieną. Dėkoju. Dėkoju kandidatui. Po pateikimo šį klausimą baigėme.
14.44 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 27, 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4661GR, Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4665GR, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4666GR (Respublikos Prezidento grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Civilinės saugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4661, grąžintas Prezidento. Kviečiu Prezidento vyriausiąjį patarėją S. Krėpštą. Manau, kad, gerbiamas patarėjau, jūs pristatysite, pateiksite ir lydimuosius Prezidento grąžintus – dėl Nepaprastosios padėties ir Vartotojų teisių apsaugos. Ačiū. Tribūna jums.
S. KRĖPŠTA. Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, šiandien esu įpareigotas jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento šių metų balandžio 17 dienos dekretą, kuriuo Seimui grąžinamas pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas bei su šiuo įstatymu susiję Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo pakeitimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas.
Prezidento nuomone, šio įstatymų paketo dalis, susijusi su maksimaliu prekių ar paslaugų kainų reguliavimu valstybės lygio ekstremalios situacijos atveju, nėra suderinama su efektyvia ekonomine politika ir nėra suderinama su šalies Konstitucijos nuostatomis. Seimo patvirtintas įstatymų paketas neleistų pasiekti deklaruojamo rezultato – protingų ir vartotojams palankių kainų ekstremalių situacijų metu.
Gerbiamieji Seimo nariai, prieš pateikdamas argumentus, dėl ko kainų reguliavimui ekstremalių situacijų metu Prezidentas nepritaria, pirmiausia noriu akcentuoti, kad Prezidentas sutinka, jog išskirtiniu atveju, kuomet įvedama nepaprastoji padėtis, gali kilti būtinybė spręsti dėl kainų reguliavimo. Dėl to Nepaprastosios padėties įstatyme Seimo atliktų pokyčių dėl kainų reguliavimo Prezidentas nesiūlo keisti. Prezidentas nepritaria kainų reguliavimo instrumento suteikimui Vyriausybei ekstremalių situacijų atvejais, ir netrukus paaiškinsiu kodėl. Tai nulemia tiek ekonominės, tiek teisinės priežastys.
Pradėsiu nuo ekonominių priežasčių. Maksimalių kainų nustatymas nemonopolinėse rinkose daugeliu atveju lemia reikšmingus šalutinius efektus, kurie yra netgi didesni už siekiamą naudą.
Pirma, kainų reguliavimas gali sukelti prekių ar paslaugų deficitą, nes nustatytos kainos nebūtinai padengia visas gamintojų sąnaudas, kurios kinta kiekvieną dieną. Tai iš esmės prieštarauja skelbiamam įstatymų leidėjų tikslui ekstremalios situacijos sąlygomis išvengti būtinų prekių ir paslaugų trūkumo. Kainų reguliavimas gali išstumti būtiniausias prekes iš Lietuvos rinkos arba jų tiesiog nebūtų importuojama. Kainų reguliavimas neįmanomas be griežto įsigyjamų prekių kiekio ribojimo arba kitaip – racionavimo.
Antra, kainų reguliavimas skatina šešėlinės rinkos atsiradimą. Staigus prekių ir paslaugų paklausos išaugimo laikotarpio metu prekių trūkumas didins vartotojų norą pirkti prekes neoficialiai, o pardavėjus skatins jas parduoti siekiant pasipelnyti. Prisiminkime, kad šešėlinė ekonomika ir taip Lietuvoje yra trečdaliu didesnė už Europos Sąjungos lygį.
Trečia, kainų reguliavimas yra ypač sudėtingas ir brangus procesas. Reguliuojamų kainų apskaičiavimas ir jų kontrolė pareikalautų reikšmingų viešųjų išteklių, kuriuos turėtų parengti visi mokesčių mokėtojai, o rezultatas, tikėtina, neatpirktų sąnaudų.
Ketvirta, dėl sudėtingo kainodaros mechanizmo kainas nustačius netiksliai, vartotojai gali netgi permokėti, nes rinka per trumpą laikotarpį galėtų pasiūlyti pigesnes prekes išaugus jų pasiūlai.
Ir, penkta, Tarptautinis valiutos fondas, Lietuvos bankas, Konkurencijos taryba vienareikšmiškai konstatuoja, kad kainų reguliavimas yra nepatartinas įrankis, nes iškraipo rinkos ekonomikos balansą, siunčia klaidinančius signalus, paprastai turi ilgalaikį neigiamą poveikį tiek prekių pasiūlai, tiek visos valstybės ekonomikos funkcionavimui.
Leiskite pereiti prie teisinių priežasčių. Šalies Konstitucija numato, kad riboti ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra išpildomos šios trys pagrindinės sąlygos: pirma, tai daroma įstatymu; antra, laikomasi konstitucinio proporcingumo principo; trečia, ribojimai yra būtini siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, konstituciškai svarbius tikslus. Prezidento nuomone, kainų reguliavimas būtent ekstremalių situacijų metu nėra suderinamas su šiais Konstitucijos reikalavimais.
Civilinės saugos įstatymas numato pernelyg didelę diskreciją deleguodamas kainų reguliavimo funkciją Vyriausybei ir neproporcingai sumažindamas Lietuvos Respublikos Seimo galias.
Valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl įvairių priežasčių Lietuvoje yra skelbiamos beveik kasmet. Pavyzdžiui, ekstremalios situacijos skelbtos 2014 metais, 2017 metais, 2018 ir 2019 metais. Todėl tokios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo taikyti šiurkščias ir rinką iškraipančias kainų reguliavimo priemones. Be to, kaip minėjau, Kainų reguliavimas gali duoti vartotojams netgi didesnę žalą nei naudą.
Gerbiamieji Seimo nariai, Prezidentas supranta ir pritaria jūsų tikslui siekti protingų ir vartotojams palankių produktų ir paslaugų kainų. Kartu Prezidentas mano, kad šio tikslo reikia siekti tinkamiausiomis ir adekvačiomis priemonėmis. Vienintelis efektyvus būdas užtikrinti protingas ir vartotojams palankias kainas ekstremalių situacijų metu yra ne pačių kainų ribojimas, bet papildomos priemonės, kurios didintų šių prekių ir paslaugų pasiūlą. Lietuvoje jau turime akivaizdžių tokį dėsningumą patvirtinančių įrodymų per praėjusį mėnesį. Pavyzdžiui, kilus dezinfekcinio skysčio trūkumui Vyriausybė ėmėsi šios prekės pasiūlą skatinančių priemonių. Buvo suteikti 45 papildomi leidimai šios prekės gamybai, buvo panaikintas žaliavos monopolis. Rezultatas – šios prekės gamyba reikšmingai išaugo, o kaina sumažėjo bene perpus. Kovo viduryje pritaikius kainos ribojimus dezinfekciniam skysčiui dalis gamintojų būtų atbaidyti nuo šios prekės gamybos. Labai tikėtina, kad tokiu atveju šiandien rinkoje šios prekės trūktų, o kaina dėl didesnių gamybos kaštų būtų netgi didesnė nei šiuo metu.
Grąžindamas Seimui įstatymų paketą tobulinti Prezidentas teikia pasiūlymą. Prezidentas siūlo suteikti aiškią pareigą Vyriausybei iškilus poreikiui efektyviai spręsti staiga išaugusių kainų problemą ne neveiksmingais draudimais, bet prekių prieinamumo ir pasiūlos didinimo priemonėmis.
Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu palaikyti Prezidento teikiamus įstatymų pasiūlymus, kurie išlaikytų kainų reguliavimo galimybę nepaprastosios padėties metu ir suteiktų pareigą Vyriausybei taikyti prekių prieinamumą didinančias priemones ekstremalios situacijos laikotarpiu. Tokie įstatymų pakeitimai efektyviai užtikrintų protingas ir vartotojams palankias prekių ir paslaugų kainas, išvengtų neigiamų šalutinių padarinių. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. E. Pupinis klausia pirmasis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų turbūt tenka pasveikinti Prezidentą, kad laikosi savo žodžio, nes jo nuostatos buvo jau iš anksto išsakytos, tik gaila, kad sunkiai kelią per Seimą besiskinantis įstatymas vis dėlto buvo priimtas. Norėčiau paklausti, kaip jūs vertinate, kad tas įstatymas buvo priimtas: ar tai emocijos, ar kas, ar iš tikrųjų galbūt noras daugiau Seime užsiimti populizmu, negu kad iš tikrųjų spręsti tam tikrus reikalus? Kaip ir matėte patys, kai kurie partijos reikalai susitvarkė dėl to deficito, bet noras vis dėlto reguliuoti lieka, tarkime, kad ir nepaprastosios padėties atveju. Ar nemanote, kad atsirastų noras įvesti nepaprastąją padėtį ir taip kištis į ūkio reikalus? Ačiū.
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Būtų sudėtinga pakomentuoti, kodėl Seimas priėmė vienokį ar kitokį sprendimą. Kalbant apie kainų reguliavimą nepaprastosios padėties metu, na, mes žinome, kad nepaprastoji padėtis yra susijusi su žymiai daugiau draudimų, su judėjimo apribojimu ir kitų ekonominių ir veiklos laisvių apribojimu. Vėlgi turime ir kitose šalyse pavyzdžių, kad ypatingų, tokių nepaprastų padėčių atžvilgiu galbūt ir yra teorinė galimybė turėti tokį instrumentą, tačiau šiandienė situacija dėl anksčiau išvardintų visų argumentų, manome, tokia priemonė turėtų daugiau žalos negu naudos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Mazuronis.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas patarėjau, sveikintinas Prezidento veto ir liberalai jam pritars. Šiek tiek norėčiau jūsų traktavimo. Šiandien gerbiamas premjeras iš tos pačios tribūnos džiaugėsi dėl dezinfekcinio skysčio kainų kritimo, bet vardino tai kaip pavyzdį bendradarbiaujant su vietos verslu. Įstatyme parašyta, kad galimas reguliavimas palies būtiniausias prekes, bet iš R. Karbauskio lūpų pastarąją savaitę girdėjome, kad tai yra ir žemės ūkio produkcija. Pas premjerą ir žemės ūkio ministrą praeitą savaitę buvo susitikimai dėl žemės ūkio kainų reguliavimo. Kaip įstatyme tiksliai reikia suformuluoti, kas yra būtiniausios priemonės, nes mes galime nueiti iki žirklių ir pieštukų reguliavimo, nes šiandien iš tikrųjų valdantieji jau pradėjo kalbėti apie plataus masto vartojimo prekių kainų reguliavimą.
S. KRĖPŠTA. Dėkui už klausimą. Mes ir teikdami siūlymą siūlome atsisakyti kainų reguliavimo. Tai daug susijusių klausimų ir atkristų, jeigu jūsų pritartumėte šiam veto. Tai turbūt ir nenorėčiau daugiau plėstis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projekto pagrindiniai tikslai turbūt buvo du – prekių ir kainų prieinamumas, o jūsų išdėstyti argumentai aiškiai pasakė, kad kainų reguliavimas tų tikslų nepadėtų pasiekti. Praeitą savaitę Darbo partijos pirmininkas pateikė tokią idėją apie būtiniausių prekių krepšelį. Tai padėtų skolinamų pinigų ne pravalgyti ar išleisti paskoloms, tačiau investuoti į vietoje veikiančią gamybą, taip išlaikyti ten esančias darbo vietas ir padėti toms įmonėms, ir taip sumažinti tų prekių, kurios įeitų į tą krepšelį, galutinę kainą. Kaip jūs manote, ar prezidentūrai būtų priimtina svarstyti tokią idėją? Tas pasiūlytas modelis padėtų sutaupyti lėšas, kurios grįžtų per mokesčius ir per sutaupytas nedarbo išmokas. Ar pritartumėte tokiai idėjai bent jau diskutuoti apie tai ir ar matytumėte…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas!
A. MAZURONIS (MSNG). …tokį variantą pasiekti abiejų tikslų, kurie nebuvo pasiekti tuo projektu, kuris buvo priimtas?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Norėčiau akcentuoti, kad kaina yra rezultatas. Tai nėra priemonė, kurią įmanoma ekonominiais svertais reguliuoti.
Dėl antros klausimo dalies. Be abejo, bet kokia parama, ypač labiausiai nukentėjusiam verslui, šiomis sąlygomis yra vertinga. Yra patvirtintas Vyriausybės skatinimo paketas, bet, be abejo, jis turi būti nuolatos peržiūrimas ir pildomas, jeigu tam tikros jo dalys nėra tokios efektyvios.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Puidoko nėra salėje. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi P. Urbšys.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, gerbiamas pranešėjau, aš girdžiu jūsų argumentus, suprantu juos, tačiau man, tiesą pasakius, šiek tiek dvelkia tokiu ideologiniu šališkumu, nes, matote, remti verslą laisvosios rinkos sąlygomis irgi yra nesąžininga, nes verslas turi būti laisvas ir turi veikti nepriklausomai nuo valstybės subsidijų. Tačiau mes tai darome karantino kontekste. Steigti valstybinį banką taip pat rinkos ekonomikoje yra netipiškas elgesys, bet mes vis dėlto siūlome, arba jūs siūlote tai daryti. Tuo tarpu, kai daugelis šalių elgiasi taip, kad numato teorinę galimybę reguliuoti kainas ir iš esmės atliepia visuomenės susirūpinimą dėl galimos produktų stygiaus problemos. Vis dėlto ar jūs nevertinote kitų šalių praktikos? Ačiū.
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Pradedant nuo pirmosios dalies, tai mes kiekvieną problemą identifikuojame ir ieškome geriausio ir efektyviausio būdo tai problemai išspręsti. Vieną kartą tas sprendimas yra vienoks, kitą kartą – kitoks, bet jis remiasi įrodymais ir kitų šalių gerąja praktika.
Kalbant apie kainų reguliavimą ir kitų šalių praktiką, be abejo, žiūrėjome kitų šalių praktiką. Kalbėjome ir su tarptautinėmis institucijomis, Tarptautiniu valiutos fondu, kur aiškiai pamatėme, kad tas tiesioginis kainų reguliavimas iš esmės buvo daromas karo laikotarpiu. Visais kitais laikotarpiais buvo imtasi kitų priemonių. Turėti teorinę galimybę įstatyme, na, įstatymai nėra tam sukurti, kad juose turėtume kokias nors teorines galimybes. Juose turėtų būti aiškūs, veiksmingi ir efektyvūs instrumentai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Urbšys. Ruošiasi K. Glaveckas.
P. URBŠYS (MSNG). Jūs esate minėjęs, kad kainų reguliavimas kaip tik gali panaikinti galimybes įsigyti šias prekes, nes jų paprasčiausiai neliks. Prašome įvardinti konkrečius pavyzdžius pagal valstybes, kuriose irgi siaučia koronavirusas ir kurios įvedė kainų reguliavimą, kad būtent atsitiko taip, kaip jūs sakote.
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Negalėčiau įvardinti konkrečių valstybių, kurios šiuo metu, karantino laikotarpiu, reguliuoja kainas. Mano žiniomis, aš nesu girdėjęs tokių, kurios tiesiogiai reguliuotų kainas. Aš tiktai galiu iš istorijos papasakoti, kad kai buvo reguliuojamos kainos ir sovietiniu laikotarpiu, tai tų produktų ar prekių rinkoje tiesiog nelikdavo. Taip buvo tiek Lietuvoje, tiek ir kitose valstybėse.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pranešėjau, aš irgi pritariu tam, kad nereikia reguliuoti kainų ir kad jos turi nusistovėti pasiūloje ir paklausoje. Bet jeigu pažiūrėsime į dabartinę situaciją, esančią pasaulyje, ir į tas priemones, kurios buvo taikomos, ypač Didžiosios depresijos laikotarpiu, tai iš dešimties siūlymų, kurie buvo nukreipti tai krizei įveikti, devyni siūlymai buvo Dž. M. Keinso. O Dž. M. Keinsas, kaip žinote, buvo toks šalininkas sustiprinti valstybingumą, sustiprinti valstybę. Taip jis nenumatė tiktai vieno, sakė, kad kainų negalima reguliuoti. Sakykite, ką galėtumėte tuo klausimu pasakyti apie kitas priemones, nes iš tikro kišimasis į rinką galimas ne tiktai per kainų reguliavimą, galimas per kitus dalykus, o ranka tam, atrodo, labai smarkiai kyla. Todėl kainos yra tik vienas iš mažų aspektų, o kitus dalykus, pavyzdžiui, per valdymą, per biurokratiją, per poįstatyminius aktus, galima rinką visiškai paversti mažai įgalia ir…
PIRMININKĖ. Laikas!
K. GLAVECKAS (LSF). …Prezidento siūlymas yra palyginus labai švelnus dalykas su visais kitais apribojimais. Ačiū.
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Norėčiau tiesiog akcentuoti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta, kad šalies ekonomika yra pagrįsta rinkos sąlygomis ir rinkos ekonomika yra mūsų ekonomikos pagrindas. Na, o kalbant apie kitų šalių patirtį ir pritaikytas priemones, be abejo, kai yra problema, reikia išsiaiškinti jos tikrąsias priežastis ir pritaikyti efektyviausias priemones tai problemai išspręsti remiantis kitų šalių gera patirtimi, remiantis ekonomine teorija, akademikų įžvalgomis ir priimti svarbiausius ir tikslingiausius sprendimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti skirtas laikas baigėsi. Gerbiami kolegos, motyvai po pateikimo. Ačiū pranešėjui, galite atsisėsti. S. Gentvilas – motyvai už.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, tiesiog reikia įsiskaityti į tai, kas parašyta prezidentūros, kad kainų reguliavimas neveikiantis iš tikrųjų, ir įsiklausyti į tai, ką gerbiamas premjeras šiandien ryte kalbėjo kalbėdamas apie sėkmę sumažinant dezinfekcinio skysčio kainą. Premjeras kalbėjo ne apie kokį nors valstybinį reguliavimą, bet visų pirma apie greitą licencijų išdavimą vietos gamintojams ir tik tai sumažins kainas. Tai visų pirma prekių prieinamumas. Reikia atgaminti gamybą Lietuvoje. Susitelkti ties importu, kad jis būtų įmanomas per mūsų sieną su gerbiamais pasieniečiais ir muitininkais, kurie irgi šiandien yra priešakinėse linijose. Tai sumažins kainas, o ne popierinis biurokratizmas ir galios demonstravimas. Tai reikėjo, kaip gerbiama A. Maldeikienė pasakytų, išmokti pirmame universiteto kurse, bet, deja, tos pamokos neišmoktos, tai reikia imtis teisingų veto sprendimų. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys – motyvai prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, iš tikro ką tik prezidentūros atstovas į klausimą, kuris buvo užduotas, ar jis gali išvardinti konkrečius pavyzdžius, kad kainų reguliavimas panaikino galimybes žmonėms įsigyti tas prekes, atsakė, kad jam nėra žinomos tokios valstybės, kurios koronaviruso metu būtų įvedusios kainų reguliavimą. Informuoju, balandžio 3 dieną kainų reguliavimą įvedė ne kas kitas, o Prancūzija, būtent ten reagavo į vaistininkų ir vartotojų signalus apie tai, kad padidėjo dezinfekcinių priemonių kainos, ir būtent ten buvo įvestas kainų reguliavimas. Klausykite, jeigu mes tokias opias problemas sprendžiame, kaip čia pasakius, kubilo sistemos variante, tai yra kai užsidedame ant galvos kubilą ir ignoruojame tai, kas yra aplinkui, mes iš esmės tada neišspręsime šitos problemos, o vadovausimės tiktai tikėjimu ar netikėjimu, kaip ją galima spręsti.
Faktas yra toks, kad yra valstybių, kurios tą dalyką pritaikė, ir ta sistema veikia. Aišku, tai yra drausminamoji priemonė, kad galėtume apsaugoti ne nuo rinkos, o nuo elementarios spekuliacijos, kuri daroma žmonių sveikatos ir gyvybės sąskaita. Jeigu mes pripažįstame, kad nepaprastosios padėties atveju galima įvesti kainų reguliavimą, tai jūs man atsakykite, kodėl, kai praktiškai taikome ypatingosios padėties įrankius, mes ignoruojame vieną iš tų efektyvių būdų apsaugoti savo piliečius – kainų reguliavimą?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kaip jūs žinote, balsavimai dėl įstatymų bus darbotvarkės nustatytu laiku, maždaug apie 16 val. 30 min. (Balsai salėje) Atsiprašau, tai pagal Statutą kalba du. Tiesiog aš atsakiau į klausimą. M. Majauskas – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, Prezidentas labai aiškiai pasakė, kad jeigu imamės reguliuoti kainas, tuomet lauk, kad tie produktai, kurių kainos bus reguliuojamos, dings iš lentynų. Man atrodo, kad tikrai labai racionalus ir aiškus pasakymas. Aš nesuprantu tik vieno: kodėl tie produktai nedings nepaprastosios padėties atveju, o dings, jeigu bus reguliuojami ekstremaliosios padėties atveju. Aš siūlau balsuoti už, tai yra grąžinti įstatymą tobulinti ir vėliau laikyti įstatymą nepriimtu, nes nėra jokio skirtumo – ekstremalioji ar nepaprastoji padėtis, abiem atvejais principas galiojas tas pats.
PIRMININKĖ. Dėkoju. T. Tomilinas – motyvai prieš.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį į neseniai viešojoje erdvėje pasirodžiusį Europos parlamentaro B. Ropės straipsnį, jis bandė paneigti keletą mitų apie kainų reguliavimą. Aš šiek tiek pavardinsiu.
Pirmiausia, kainų reguliavimas šiuo metu Lietuvoje egzistuoja ir vykdomas. Jeigu mes imsime energetiką, jeigu mes paimsime žaliavinio pieno nustatymo įstatymines taisykles, tai kainų reguliavimas yra šalia mūsų ir tai nėra jokia naujiena. Šiandien kainų reguliavimas – tai ne politinės ideologijos klausimas, o nacionalinio saugumo klausimas. Mes kalbame apie kainų reguliavimą, kurį teoriškai, esant reikalui, tam tikruose sektoriuose, esant ekstremaliajai situacijai, Vyriausybė galėtų taikyti. Svarbiausia, kolegos, kainų reguliavimas nereiškia, kad nebus galimybės kelti kainą, ir tai reiškia, kad atsiras deficitas. Reguliuoti kainas ekstremaliosiomis sąlygomis pardavėjai ir gamintojai galės, tik turės pateikti tam tikrą pagrindimą, tam tikrus argumentus, kodėl šito ar kito būtiniausio produkto reikalingas kainos pakėlimas. Galbūt yra tiekimo trūkumų, galbūt yra kitų kaštų padidėjimo priežasčių ir panašiai. Panašiai dabar darome energetikoje ir kitose srityse. Kainų reguliavimas reiškia pagrindimą to veiksmo, kai tu smarkiai padidini produkto ar paslaugos kainą.
Man labai keista. Dešinė pusė irgi turėjo labai panašų įstatymą apie būtiniausių produktų ir medicinos įrangos kainų reguliavimą ir iš esmės tam projektui taip pat galima pritarti. Veikime kartu ir nebandykime sakyti, kad jūs to nesiūlėte. Aš mačiau Seimo narių projektus ir, man atrodo, jie irgi yra tinkami.
PIRMININKĖ. Dėkoju. (Balsai salėje) Laikas, Povilai. Gerbiami kolegos, kaip ir sakiau, balsuosime nustatytu laiku. Replika po mūsų motyvų išsakymo. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš norėčiau, kad girdėtų Prezidento atstovas. Žiūrėkite, yra Energetikos reguliavimo taryba. Reguliuoja šildymo kainas, elektros kainas, įstatymas paruoštas, ruošiama, kad ir atliekų kainos būtų reguliuojamos. Ar dingo elektra, ar dingo šildymas? Tam, kad nebūtų apiplėšiami gyventojai, kad tie, kurie tiekia elektrą, šildymą…
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis, bet tai ne replika.
P. GRAŽULIS (MSNG). …komunalines paslaugas. Tai ir šiandien tai būtina daryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, turiu prievolę perskaityti ir pranešti. Rytinio posėdžio metu vyko slaptas balsavimas.
Balsų skaičiavimo protokolai.
15.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Ingridos Danėlienės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-4375(2) (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimo „Dėl Ingridos Danėlienės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-4375(2). Išduota biuletenių – 126, rasta – 126, galiojančių – 120, negaliojančių – 6.
Už – 41, prieš – 59, susilaikė 20. Seimo nutarimas nepriimtas.
15.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Giedrės Lastauskienės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-4379(2) (priėmimo tęsinys)
Antrasis – Seimo nutarimo „Dėl Giedrės Lastauskienės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-4379(2). Išduota biuletenių – 123, rasta – 123, galiojančių – 115, negaliojančių – 8.
Už – 49, prieš – 50, susilaikė 16. Nutarimas nepriimtas.
15.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Algio Norkūno paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-4381(2) (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimo „Dėl Algio Norkūno paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-4381(2).
Išduota 126, rasta 126, galiojančių 123, negaliojančių 3: už – 52, prieš – 47, susilaikė 24. Nutarimas nepriimtas.
15.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-4349(2) (priėmimo tęsinys)
Ir ketvirtasis nutarimas (projektas Nr. XIIIP-4349(2). Šį nutarimą sudaro du straipsniai.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ priėmimas
Dėl pirmojo straipsnio – atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Sigitą Rudėnaitę iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų – balsų skaičiavimo protokolas. Išduota biuletenių 126, rasta 126, galiojančių 119, negaliojančių 7: už atleidimą – 68, prieš – 34, susilaiko 17. Pritarta.
O antrasis straipsnis buvo paskirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Sigitą Rudėnaitę Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininke. Išduota tiek pat – 126, rasta 126, galiojančių 121, negaliojančių 5: už – 52, prieš – 46, susilaikė 23. Antrasis straipsnis nepriimtas.
Tad priimame Seimo nutarimą su vienu straipsniu – atleisti iš pareigų. (Gongas) Tokie balsų skaičiavimo rezultatai. Replika po jų paskelbimo ar dėl vedimo tvarkos – P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gal aš norėčiau tik trumpai replikuoti, nes akivaizdu…
PIRMININKĖ. Jeigu galite, arčiau mikrofono, negirdime.
P. URBŠYS (MSNG). Akivaizdu, kad kai kurie Seimo daugumos nariai pademonstravo, kad vis dėlto niekada Prezidentas G. Nausėda neturi suabejoti jų ministrais ar teikiamais kandidatais, o Seimo Pirmininkas niekada negali teikti jokios kandidatūros, nes jau nuspręsta, kad jis yra žmogus už politinės ribos. Jeigu Seimas yra iš tikro adekvatus spręsti toliau valstybės reikalus, tai aš abejoju, gal jau laikas tikrai užsiimti saviizoliacija.
PIRMININKĖ. E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Viena keista tokia replika iš mano lūpų. Suprantu, kad per tas politines manipuliacijas S. Rudėnaitė nuo šiol tampa bedarbe.
PIRMININKĖ. Aukščiausiojo Teismo teisėja lieka.
E. GENTVILAS (LSF). Nes ji atleidžiama iš vienų pareigų, tačiau nepaskiriama į Aukščiausiojo Teismo pirmininkus. O šiaip aš manau, kad Seimas save kompromituoja ir veda link konstitucinės krizės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, jūsų replikos išsakytos. I. Degutienė. Prašau, kolege.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų labai netikėtas čia mūsų sprendimas ir apsisprendimas, ir, aišku, Konstitucinio Teismo trys galimi teisėjai nepaskirti. Turbūt iš tikrųjų reikia, kad tie, kurie atrenka kandidatūras ir teikia Seimui, vis dėlto atidžiau išnagrinėtų ir pažiūrėtų tų žmonių ir galimybes, ir kompetenciją. Vis dėlto Aukščiausiojo Teismo teisėjai – tos institucijos patys svarbiausi teisėjai, autoritetai, ir tikrai Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie atitinka tuos kriterijus, kad galėtų tapti Konstitucinio Teismo teisėjais. Aš manau, kad vis tiek Seimas turės grįžti prie šio klausimo, o tiems žmonėms, kurie šiandien įpareigoti siūlyti kandidatūras, reikėtų atidžiau atrinkti galimus kandidatus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dirbame toliau. Ar, Juliau Sabatauskai, dar norite? Būtinai norite dar replikuoti. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šis sprendimas nepuošia Seimo, kai, pirmiausia, buvo daugiau kaip mėnesį vilkinami sprendimai. Iš kitos pusės, arba čia klesti, tiksliau, pademonstruotas visiškas nihilizmas, arba absoliutus neraštingumas. Kodėl neraštingumas? Jeigu yra noras išbraukti kažką viena, kad nesuklystų, buvo liepta balsuoti prieš visus.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos, tai jūsų nuomonės. Dirbame toliau.
Darbotvarkės 2-4 klausimas. R. J. Dagys. (Balsai salėje) Gerbiamas kolega, jeigu jūs norite replikuoti, tai replikuokite dabar arba tada jau nebesiginčykite. Dirbame toliau.
15.15 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4522(2) (priėmimas)
Pensijų kaupimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4522(2) ir lydimieji, bet iš pradžių pradėsime nuo pagrindinio Pensijų kaupimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4522(2). Priėmimas. Kviečiu R. Šalaševičiūtę. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo narės R. Šalaševičiūtės pasiūlymas. Prašom, kolege, pristatyti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas buvo pateiktas komitetui pasiūlymas pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 29 straipsnio 9 dalį, kad būtent pensijų anuitetų mokėtojas yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, vienkartines ir periodines išmokas jų gavėjams moka pensijų kaupimo bendrovės. Komitetas šitam siūlymui pritarė, tačiau Teisės departamentas turėjo pastabą ir pasiūlė keičiamo įstatymo 32 straipsnyje ir kitur tikslinti nuostatas, įvardijančias asmenis pensijų fondų dalyviais ir pensijų fondų išmokų gavėjais. Komitetas pritarė šitam siūlymui ir mano pateiktą siūlymą komitetas pataisė nurodydamas, kad vienkartines ir periodines išmokas dalyviams moka pensijų kaupimo bendrovės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, aš manau, galime pritarti neprašydami atitinkamų balsų, kad leidžiame visus pateikti, juo labiau kad komitetas jiems pritarė. Mes irgi pritariame bendru sutarimu.
Dėl 1 straipsnio taip pat buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Dar vienas R. Šalaševičiūtės pasiūlymas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Čia visi daugiau techninio pobūdžio buvo…
PIRMININKĖ. Techninio pobūdžio 9 dalis…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš pristačiau ne techninio, tokį gal jau rimtesnį, turintį įtakos, o visi kiti dėl 1 straipsnio buvo techninio pobūdžio ir buvo komitete pritarta, ir viskas buvo pataisyta.
PIRMININKĖ. Ir viskas buvo pataisyta ir suderinta. 1 straipsnį galime priimti? Priimame.
2 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas, komitetas pritarė. Teisės departamento antrasis pasiūlymas, jam komitetas pritarė, trečiasis pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ketvirtasis ir penktasis, ir šeštasis pasiūlymas dėl 2 straipsnio. Komitetas pritarė ir mes pritariame. 2 straipsnį galime priimti? Priimame.
3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. 4 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas, komitetas jam pritarė ir mes pritariame. 4 straipsnį galime priimti.
5 straipsnis. R. Šalaševičiūtės pasiūlymas. 11 puslapis.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Čia taip pat atsižvelgiant į tai, ką mes jau pataisėme, būtent fondų dalyviai ir išmokų gavėjai, pataisyta yra visose redakcijose. Tai yra techninio pobūdžio iki 7 straipsnio pasiūlymai, kuriems buvo pritarta absoliučiai visiems.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir vienas, ir antras jūsų pasiūlymas, jiems komitetas pritarė ir mes pritariame. Teisės departamento pasiūlymas buvo gautas, vienas ir antras, dėl šio straipsnio. Mes pritariame taip pat, nes komitetas pritarė, ir visą 5 straipsnį galime priimti. Priimame.
6 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame.
Dabar 7 straipsnis. 7 straipsnį sudaro nemažai straipsnio punktų, tad R. Šalaševičiūtės pirmasis pasiūlymas papildyti 7 straipsnio 1 dalį.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, buvo pasiūlymas papildyti 7 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą 351 straipsnį ir buvo pateikta pensijų anuitetų mokėtojo veiklos tikslas ir funkcijos. Šiam pasiūlymui komitetas buvo pritaręs, tačiau Teisės departamentas pasiūlė vertinamo straipsnio dalį išdėstyti kiek kitaip, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba turi teisę pensijų anuitetų mokėjimo funkcijas pavesti vykdyti kitoms fondo administravimo įstaigoms. Taip pat buvo siūloma vietoj žodžio „mokėtojo“ įrašyti žodį „mokėjimo“ ir konkrečiai įvardinti valdybai priskiriamas funkcijas, kurios gali būti perduodamos kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Komitetas, vakar apsvarstęs Teisės departamento pastabas, joms pritarė ir yra pateikta komiteto nauja šito straipsnio dalies redakcija, būtent pensijų anuitetų mokėjimo veiklos tikslas ir funkcijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ir atkreiptinas dėmesys, kolegos, šito straipsnio 15 punktas suredaguotas Biudžeto ir finansų komiteto, kaip papildomo, siūlymu, būtent nuostata, kad gali kreiptis į Finansų ministeriją dėl valstybės perskolinamos paskolos, reikalingos pensijų anuiteto fondo veiklos valdymo ir administravimo sąnaudoms dengti, būtent tik tam.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs išsamiai paaiškinote ir savo, ir Teisės departamento, ir Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus, kuriuos išnagrinėjome ir pritarėme.
Dar vienas jūsų pasiūlymas 7 straipsnį siūlant išbraukti. 24, 22 puslapis.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, yra gauta dar viena Teisės departamento nauja pastaba, kurią vakar apsvarstėme. Čia būtent buvo funkcijos, numatytos Pensijų anuitetų tarybai. Mano pasiūlymui komitete buvo pritarta, tačiau Teisės departamentas pasiūlė tikslinti šias nuostatas, kurioms jau buvo pritaręs komitetas, ir aiškiau apibrėžti nurodytus teikimus, nes neaišku, kuo rekomendacinė išvada skiriasi nuo išvados ar siūlymų ir kokiu tikslu siūloma įtvirtinti tiek skirtingų teikimų. Komitetas pritarė ir suredaguota pagal Teisės departamento pastabas, yra nauja 352 straipsnio (Pensijų anuitetų taryba) redakcija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir mes galime pritarti komiteto naujai su Teisės departamentu suredaguotai redakcijai.
353 straipsnis. Yra R. Šalaševičiūtės keletas pasiūlymų. Jie tikriausiai, kaip jūs jau minėjote, susiję ir dauguma yra techninio pobūdžio, bet prašom trumpai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiama pirmininke, toliau šito straipsnio visos nuostatos yra faktiškai techninio pobūdžio, jos susijusios su mažais pakeitimais, kuriems jau buvo pritarta. Dabar čia Teisės departamento įgyvendinant, tiksliau, taisant pagal jų pateiktas pastabas.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Tik techninio pobūdžio yra. Komitetas visoms pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė ir mes taip pat pritariame.
354 straipsnis – taip pat R. Šalaševičiūtės pasiūlymai. Jiems komitetas pritarė. Čia techninio pobūdžio, juos aptarėme. 356 straipsnis – apie tai jau kalbėta anksčiau, ankstesniuose straipsniuose juos aptariant. 358 – taip pat, 359 – taip pat. Ir 3510, 3511 straipsniai yra aptarti. Ir mes pritariame taip pat, nes komitetas pritarė.
3512 straipsnis. Prašom pakomentuoti. Yra Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. 39 puslapis.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas nepristatys ar man čia pasakyti, ką komitetas pasiūlė?
PIRMININKĖ. Jūs pakomentuokite.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Tiesiog aš galiu informuoti, kad Biudžeto ir finansų komitetas balandžio 2 dieną pritarė Finansų ministerijos pasiūlymui ir pasiūlė mums keičiamo įstatymo 3512 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „Vyriausybė valstybės vardu gali skolintis lėšas, reikalingas pensijų anuitetų mokėjimo funkcijoms vykdyti, imdama valstybės perskolinamas paskolas.“ Komiteto nuomonė buvo tiktai iš dalies pritarti, todėl šita nuostata, aš atkreipiau dėmesį, atsirado jau dėl prieš tai pritarto straipsnio, tai yra kad fondo valdyba pensijų anuitetų valdymo ir administravimo funkcijoms vykdyti reikalingas lėšas gali skolintis iš Finansų ministerijos imdama valstybės perskolinamas paskolas, tai yra susiaurinta – tik tai veiklai gali būti imama ir administravimui imamos iš valstybės paskolos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti? Pritariame. R. Šalaševičiūtės pasiūlymas taip pat su tuo susijęs, jam komitetas pritarė ir mes pritariame. Tad visą 7 straipsnį galime priimti? Priimame. 8 straipsnis. R. Šalaševičiūtės pasiūlymas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Čia yra grynai techninis pakeitimas.
PIRMININKĖ. Techninis pakeitimas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Prieš tai buvo komitetas, o paskui mes apsisprendėme, kad turi būti Pensijų anuiteto taryba ir dėl to įrašys. Techninis pakeitimas.
PIRMININKĖ. Mes pritariame taip pat. 8 straipsnį galime priimti? Priimame. 9 straipsnis. Gerbiama kolege, jūsų pasiūlymai. Matau, čia techninio pobūdžio, kai kurie kartojasi. Pakomentuokite.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Šiame pasiūlyme yra tikrai papildyta – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tiesiog išplėstas ratas, kas gali įgyvendinti šio įstatymo nuostatas, komitetas jam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitas jūsų pasiūlymas dėl 9 straipsnio 4 dalies.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo…
PIRMININKĖ. Papildyti 13 dalimi.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, čia komitetas pritarė ir čia yra pritarta dar prieš tai. Teisės departamentas neturėjo pastabų…
PIRMININKĖ. Jau anksčiau…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). …ir svarstymo metu buvo apie tai kalbama.
PIRMININKĖ. Ir mes tam pritariame. Dar vienas jūsų pasiūlymas. Jis analogiškas yra ir dėl kito pasiūlymo.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Čia kurį turite omenyje?
PIRMININKĖ. Turiu omeny 9 straipsnio 2 straipsnio 5 dalį.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). 5 dalį?
PIRMININKĖ. Taip.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Čia komitetas jau buvo pritaręs ir Seime svarstymo metu tai buvo įvertinta, tai nėra naujas pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Ir papildėme 2 straipsnį 14 dalimi. Komitetas pritarė ir tam pritarėme. 2 straipsnio 15 dalis yra analogiška. Paskutiniai du jūsų pasiūlymai, jie susiję, ir įsigaliojimo data.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, įsigaliojimą numatome, yra pasiūlyta ir komitetas pritarė, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. pensijų anuiteto mokėtojas veikia pagal savo paties patvirtintą pensijų anuiteto fondo biudžetą, tiesiog patikslinama, kaip turi veikti būtent naujas pensijų anuiteto fondo mokėtojas. Įstatymo įsigaliojimas pats nėra keičiamas, nes mes neseniai pakeitėme ir pratęsėme įsigaliojimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visą 9 straipsnį, pritarus minėtiems pasiūlymams, kuriems komitetas pritarė, galime priimti? Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto (dėkoju, gerbiamoji komiteto pirmininke) – R. J. Dagys. Motyvai už.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, mes priimame pataisas, kurios toliau tobulina anuiteto sistemą Lietuvoje, jos tikrai paremtos geromis prielaidomis, visų pirma tai, kad tai bus vykdoma su valstybės garantija, kuri ateina per Valstybinio socialinio draudimo sistemą, nebus kokių nors privačių fondų įnešama papildoma rizika, kuri gali atsirasti dėl vienokios ar kitokios investicijos, parinktos blogos taktikos. Atsižvelgiant į tai, kad vis tiek visą riziką prisiims valstybė, tai tada tas, kas rizikuoja, tas ir turi prisiimti atsakomybę. Išgirsime turbūt šiandien argumentus, kad galima leisti tai tvarkyti ir kitiems, kad tai neturės jokios didelės įtakos mūsų apskritai sistemai. Kol kas anuitetai tiktai įsivažiuoja, ten pinigų nėra daug, bet su laiku tai bus tikrai didelės sumos pinigų ir didelė pagunda juos panaudoti tam tikroms investicijoms, neprisiimant visiškos atsakomybės. Jeigu įvestume dar papildomą apsidraudimą ir perdraudimą visos šios sistemos, pavedę tvarkyti privatiems fondams, tai dar tiesiog mes nuimtume dalį pinigų nuo anuitetų. O anuitetai yra mūsų priedas prie pensijų. Taigi aš siūlau tikrai priimti šią sistemą ir palikti tai valstybės rankose, kadangi visą atsakomybę prisiima valstybė. Jeigu valstybė prisiima visą atsakomybę, ji turi atitinkamai…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
R. J. DAGYS (MSNG). …ir turėti galimybes.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas. G. Skaistė – motyvai prieš. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Drįsčiau ginčytis, kad mes tobuliname šią sistemą, nes man atrodo, kad po visų svarstymų mes ją gerokai sugadiname. Negalėčiau šiam įstatymui pritarti dėl dviejų aspektų. Vienas aspektas, kurį EBPO išskiria kaip vieną iš svarbiausių elementų, yra valdymo nepriklausomumas. Šiandien išeina taip, kad privačius pinigus mes atiduodame į valdininkų rankas. EBPO, rekomenduodama, kad valdymas būtų nepriklausomas, vaizdžiai tai vadina, kad valdymas būtų per ištiestos rankos atstumą nuo dabartinės valdžios.
Kas išėjo po paskutinių pakeitimų? SRDK buvo nutarta, kad vietoj komiteto, kolegialaus organo, lieka apskritai pensijų anuitetų taryba, kurią skiria Vyriausybė. Čia depolitizavimo aš irgi nematau.
Kitas dalykas, kad nuimtas visas politikos formavimas ir perduotas jau ne kolegialiam valdymui organui, tai buvo komitetas, bet perduota pačiai „Sodrai“. Biudžeto projektą taip pat rengia Vyriausybė, tvirtina Seimas. Kur čia depolitizavimas, man irgi sunku pasakyti. Skolintis „Sodra“ taip pat gali be jokio kolegialaus organo pritarimo tik savo nuožiūra, mes tam leidimą irgi davėme.
Kitas aspektas yra ekonominis aspektas. Aš niekaip nesuprantu, kodėl reikėjo imtis šios funkcijos tada, kai tai visiškai neapsimoka, kai anuitetų gavėjų yra tik apie 400, 500, 600 kas metus, o administravimas kainuoja 0,5 mln. eurų per metus. Išeina, kad vieno anuiteto administravimui „Sodra“ išleidžia apie 434 eurus, kitais metais – 663 eurus, kai žmogus vidutiniškai per mėnesį gauna tik 73 eurus. Tai yra jo administravimas kainuoja nuo 50 iki 70 % anuiteto išmokos vertės. Kodėl valstybei reikėjo prisiimti šią funkciją ir eiti į skolas, kurios bus išmokėtos tik… į pliusą išeisime 2026 metais, iš skolos išlipsime 2029 metais. Kodėl to reikėjo imtis būtent dabar, aš niekaip nesuprantu.
PIRMININKĖ. Ačiū. T. Tomilinas – motyvai už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šis įstatymo priėmimas yra paskutinis sėkmingos pensijų reformos etapas. Aš tik priminsiu, kad mes nustojome remti pensijų fondus iš „Sodros“ pinigų prieš kelis metus. Palikome skatinamąją priemoką iš valstybės biudžeto, padaugėjo dalyvaujančių privačiame kaupime, tačiau padaugėjo taip pat ir dėl to, kad mes pažadėjome aiškiai reglamentuoti anuitetų mokėjimą iš „Sodros“. Mes sukūrėme lūkestį, sukūrėme pasitikėjimo ir ramybės atmosferą, todėl turime užbaigti darbą.
Taip pat čia verta paminėti, kad Konstitucinis Teismas atmetė bet kokias abejones dėl pensijų reformos pagrįstumo. Ką mes darome, tai paliekame „Sodros“ rankose anuitetų mokėjimą, taip nuramindami daugelį privataus kaupimo dalyvių. Mes leisime skolintis iš esmės tam anuitetų administravimui, tačiau neleisime skolintis pensijų mokėjimui. Tai reiškia, kad bus mokama tiek, kiek yra sukaupta. Tačiau visi stabilumo ir patikimumo kriterijai išlieka ir žmogus yra ramus dėl savo anuiteto. Mes kuriame pensijų anuitetų tarybą, buvo daug diskusijų apie tai, kokia ji turi būti, kokios jos funkcijos, atsakomybė. Pradžioje buvo siūloma suteikti šiek tiek daugiau laisvės tai tarybai, ją pavadinti specialiuoju komitetu. Likome prie Teisės departamento siūlymų.
Dar paminėsiu, kad naujojoje pensijų anuitetų taryboje bus vienas nepriklausomas narys, deleguotas Trišalės tarybos. Labai džiaugiuosi, kad šiam mano siūlymui pritarta. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikro čia nėra toks paprastas klausimas. Anuitetų ir valdybos klausimas yra tik antraeilis. Iš tikro bendroje ekonominėje sistemoje, finansų sistemoje, subalansuotoje ir turinčioje pusiausvyrą, pensiniai fondai turi ypač didelę reikšmę dėl to, kad ten yra paprastai sukaupiama daug lėšų ir esant krizinei situacijai arba rizikai, kuri dabar yra, tie fondai labai smarkiai nukenčia, ką mes dabartiniu metu turime. Patys fondai nukenčia, kitaip sakant, išmokos nukenčia, bet tie valdytojai, penki fondai, kurie yra Lietuvoje ir valdo visus tuos fondus, jų veikla, atlyginimai faktiškai nepriklauso nuo to, ar tie pensijų fondai sumažėja, ar atsiranda jiems rizika, arba jų beveik nėra, arba jie yra maži.
Čilės pavyzdys, kur savo laiku buvo naudojami privatūs pensiniai fondai, parodė, kad tie fondai gali bankrutuoti esant bendrai finansinei krizei, ir žmonės iš tikro nieko negauna. Todėl aš manau, kad vien tik korekcija anuitetų, ypač valdymo ir anuitetų, yra nepakankama tam, kad subalansuotume visą finansinę sistemą, kurią apima ir valstybės biudžetai, ir valstybės skolinimaisi, ir atitinkamai visi paskolų mechanizmai, ir taip toliau, ir panašiai, ir pensiniai fondai. Todėl tokia korekcija, kuri dabar daroma, yra neženkli, neesminė ir, mano supratimu, nieko, rizikos masto nesumažins. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas – motyvai prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Dėl laiko stokos ir nenoro gaišinti aš nepasisakiau dėl atskirų straipsnių, bet nei BFK, nei Socialinių reikalų ir darbo komitetas neatsakė į esmines pastabas, kurias iškėlė Teisės departamentas. Taigi pakartosiu tą, ką sakiau svarstymo metu. Šiandien anuitetų sistema veikia. Jokių nusiskundimų, skundų, pastabų nėra. Sistema veikia. Dabar į gerai veikiančią sistemą mes kuriame visiškai naujadarą pasaulyje, nes nė vienoje pasaulio šalyje tai, ką mes čia dabar per galvą versdamiesi komiteto posėdžiuose nuotoliniu būdu ir kitokiais būdais… Šiandien balsavimas dėl pataisų, jeigu pastebėjote, komiteto pirmininkė viską viena pakeitė, komitete buvo siūlymų, bet tą nuomonę pati Seimo komiteto pirmininkė keitė tris kartus svarstymo metu. Tai, aišku, įstatymo didelės kokybės tikėtis nereikia.
Kas yra blogiausia? Tai yra „Sodrai“ mes darome meškos paslaugą. Aš labai kreipiuosi į visus tuos, kurie balsuos, kad prisimintumėte, kaip jūs balsavote, nes kai iškils problemos, jūs tada sakysite, kad čia kažkas kiti padarė, bet jūs patys šiandien tai padarysite. Jūs padarysite, kad centralizuotas valdymas… 1 % nuo dalyvaujančių pensijų fonduose po dešimties metų mes sukuriame atskirą instituciją su didelėmis išlaidomis. Ir svarbiausia, ką akcentavo, aš jau nekalbu apie finansus, bet EBPO ekspertai sakė dėl valdymo. Tai, sakyčiau, iš beveik nepriklausomo… priklausomo valdymo padarėme visiškai priklausomą „Sodrai“, tai yra ministerijai, na, sakau, naujadaras, ko pasaulis nematė. Todėl…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
A. SYSAS (LSDPF). …nebalsuokite už tokį įstatymą.
PIRMININKĖ. I. Haase. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Aš irgi užsirašiau būtent dėl tos dalies, kad aš balsuosiu prieš arba susilaikysiu. Negaliu pritarti įstatymo projektui dalyje dėl anuiteto išmokų dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2020 metų liepos 1 dienos galioja tvarka, kai pensijos fondo dalyvis, sukaupęs pensinio turto iki leistino dydžio, galėjo pasiimti visą sumą iš karto. O siūlomu įstatymo projektu nustatyta, kad nuo šių metų liepos 1 dienos asmuo, sukaupęs pensijos turto, kurio dydis neviršija 5 tūkst. eurų, gali pasiimti iš karto, o kai sukaupto pensijos turto vertė viršija 5 tūkst. eurų, tai yra, pavyzdžiui, 5 tūkst. 100, jau tuomet asmuo negali pasiimti iš karto, o mokės per 20 metų, tai yra jeigu taip, kaip pavyzdys, prie pensijos bus pridėta po 21 eurą. Aš manyčiau, kad tai nėra socialiai teisinga ir ekonomiškai naudinga, nes pensija jau yra faktiškai vienintelis pragyvenimo šaltinis žmogaus, kuris sulaukia pensinio amžiaus. O būtent koronaviruso pandemijos metu ir esant ekonominei krizei kaip pandemijos pasekmei ypač pažeidžiami Lietuvos socialinės grupės asmenys, kurie netrukus sulauks pensinio amžiaus. Jiems kaip niekada turi būti užtikrintas orus gyvenimas su pakankamais finansiniais ištekliais. Todėl manau, kad toks dydis, toks teisinis reguliavimas, kuris siūlomas šiame įstatymo projekte, yra neteisingas. Aš balsuosiu prieš ir raginu kitus taip pat.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsavimas, kaip ir sakiau, apie 17 valandą. O toliau lydimieji teisės aktai, kurių priėmimo procedūrą padės tęsti mums toliau pirmininkaujantis posėdžiui Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Liesys. Linkiu sėkmės.
15.41 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 8, 10, 12, 18, 22, 23, 26, 28, 38 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4523(2) (priėmimas)
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 8, 10, 12, 18, 22, 23, 26, 28, 38 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4523(2). Pranešėja – R. Šalaševičiūtė. Priėmimas. (Balsai salėje) Pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 2 straipsnis „Pensijų anuitetas“. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 3 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 4 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 5 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 6 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 7 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 8 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 9 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 10 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 11 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 12 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. Ir 13 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta.
Dėl viso R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (MSNG). Manau, kad jeigu pritarėme pagrindiniam įstatymui, logiška priimti ir dabar. Tik niekaip negaliu, neapleidžia tokia mintis, iš kur čia toks pasipriešinimas anksčiau gana aiškiai palaikytai idėjai, kad valstybė turi prisiimti anuitetų mokėjimą ir visą tvarką sau su visa rizika. Vis dėlto, matyt, atsirado, gali būti, kad atsirado, kokių nors grupių, kurios tiesiog nori tuos pinigus valdyti, kur nors vienoje vietoje padėti, kur nors išimti, kur nors juos perdėlioti. Na, tai neblogas biznelis, neblogas. Bet dėl to dėliojimo valstybė gali labai smarkiai nukentėti. Jeigu ką nors pridėlios ne taip, mes turėsime visi sumokėti pinigus, nes imsime paskolas ir dengsime. Nepasakysime, atsiprašau, pensininkai, mes jums priedų nemokėsime, nes kažkas užsižaidė su jūsų anuitetais. Kas išdrįs iš politikų tą pasakyti? Niekas. Mes kompensuosime tada, bet žaisti leisime kitais. Čia daugiau nieko už to neslypi.
Visa kita, ta mokėjimo tvarka, nuo kokios ribos reikia mokėti, kaip kaupti, yra diskutuotini dalykai, ar nuo 5 tūkst., ar nuo 10 tūkst., kiek reikia sukaupti, čia yra antraeiliai klausimai. Svarbūs, bet antraeiliai klausimai. Pagrindinis – kas valdys šiuos pinigus ir kas juos dėlios. Aš manau, kad valstybė šiuo atveju neturi leisti bet kuriuo atveju spekuliuoti uždirbtomis (pabrėžiu, uždirbtomis) ir sukauptomis pensijomis. Ne kaupiamomis kaip dabar, o sukauptomis ir uždirbtomis pensijomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas turi nuomonę gerbiamas K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Aš noriu dar kartą pakartoti ir bent jau priminti, ką aš šnekėjau prieš tai. Iš tikro tos visos atsakomybės, kai yra perkeliama pensijų fondai arba anuitetų visi… pensijų fondai, jų rizika ant valstybės, galų gale ant mokesčių mokėtojų pečių, taip pat ir tų, kurie pensijas kaupia, tai ne visais laikais baigdavosi geruoju. Mes atsimename 2008–2009 metus, nors tada nebuvo tokios tų pensijų fondų apimties ir dar buvo tik pirmas žingsnis, bet jau tada buvo akivaizdi grėsmė šiems dalykams. Aš manau, kad, be bendro subalansavimo, sukūrimo modelio, kuriuo būtų galima siekti iš tikro stabilaus visų šių fondų augimo arba bent jų vertės išlaikymo, be sisteminio priėjimo, tiesiog dabartinės visos korekcijos, neleidžiama to dalyko padaryti. Todėl aš siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Klausia… Taip, prašau. R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, aš taip pat stebėjausi čia ir A. Syso tokiu aštriu pasisakymu. Visų pirma mes atidėjome įstatymo įgyvendinimą iki liepos 1 dienos. Vyko intensyvūs darbai. Reikalingos programos, reikia parengti žmones, todėl iš tikrųjų šiuo sudėtingu periodu mes turėjome svarstyti. Pirmasis variantas, kurį svarstėme, turėjo be galo daug Teisės departamento pastabų. Ir mes nesvarstėme posėdyje, mes turėjome ilgą pasitarimą, kurio metu kiekvienas komiteto narys galėjo pateikti klausimus, išsakyti savo nuomones. Iš tikrųjų komitete buvo apsispręsta, kad mes, komitetas, teikiame vos ne dėl kiekvieno straipsnio pasiūlymus. Tuos pasiūlymus buvo paprašyta visų komiteto narių pasirašyti.
Algirdai, dar gerai, kad jūs pastebėjote, kad tiesą pirmininkė buvo pasiūliusi, tačiau nė vienas neturėjo galimybių ir laiko pasirašyti. Paskutinis variantas, kurį šiandien pateikėme priėmimui su dar trimis Teisės departamento pastabomis, noriu atkreipti dėmesį, kad iš tikrųjų būtent prie šio projekto su visomis nuostatomis, kas geriausia ir žmonėms, kurie kaupia, ir darbuotojams šioje sistemoje… Aš manau, kad yra parengtas tikrai tinkamas projektas ir jį priėmus pagaliau tikrai bus baigtas tas antros pensijų kaupimo pakopos reformos etapas. Kviečiu balsuoti už ir patikinu jus, kad tikrai kvalifikuotai parengtas projektas.
PIRMININKAS. Gerbiama G. Skaistė turi kitą nuomonę. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tikrai nebūčiau kalbėjusi antrą kartą apie tą patį, bet kolega R. J. Dagys, kuris jau pabėgo, mane išprovokavo. Tiesą sakant, kiekvieną kartą, kai tau nepatinka oponento nuomonė, pradėti badyti pirštu ir vadinti vagimis – tu vagis ir dėl to tavo nuomonė tokia, man atrodo, pasigailėtina. Mano nuomonė yra kitokia dėl to, kad yra EBPO rekomendacijos dėl gerojo valdymo praktikų. Šis įstatymas tos kritikos neatlaiko ir kiekvieną kartą badyti oponentus, kad jie vagys vien dėl to, kad nepatinka jūsų parengtas įstatymo projektas, man atrodo, visiškai neteisinga. Šis įstatymas buvo sugadintas po to, kai jis buvo registruotas ir, mano nuomone, tapo tik blogesnis. Aš tikrai turiu tokią nuomonę ir turiu teisę ją turėti. Taigi kiekvieną kartą baksnoti, kad atėjo interesų grupės ir padarė kažkokią įtaką, man atrodo, tiesiog pasigailėtina. Gal geriau tiesiog atremkite kritiką, kurią iš tikrųjų gaunate dėl konkrečių argumentų, o ne pirštais badykite, kad jūs visi vagys.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, apskritai, kai mes kalbame apie kaupimo sistemą, aš jums užduodu klausimą, nes niekaip… turbūt didžioji dalis čia dalyvauja tų pensijų kaupime, tai kodėl Vengrija nacionalizavo šitą sistemą? Kodėl Lenkija iš dalies nacionalizavo? Kodėl šiemet Estija nutarė nepervesti pinigų į antrą pensijų pakopą? Kas nors domisi tais klausimais? Turbūt ne šiaip sau valstybė ima ir priima tokius sprendimus. Mes, aišku, paskutiniai tapome antros pensijų pakopos dalyviais, matau, kad paskutiniai ten ir mirsime, bet čia jau kita kalba.
Šiame įstatyme yra daug tokių ginčytinų dalykų, aš jau nekartosiu, pavyzdžiui, atskaitymai nuo Turto fondo iš asmenų išlaikyti pensijų fondus. Kodėl niekas nesiūlo sumažinti? Aš kažkada siūlau, jūs patys pačioje kadencijos pradžioje atmetėte šituos mano siūlymus, nors jūsų pensija nuo to būtų didesnė. Bet visi pasakėte – taigi paprasčiausiai bankrutuos tada pensijų bendrovės. Esmė, ko jūs siekiate? Ar kad ta pensija ir anuitetas būtų didesnis, ar tiktai kad ji būtų ir dar atsakomybę už tai prisiimtų valstybė? Kodėl? Apie kokius čia pinigus kalba mano kolega R. J. Dagys, didelius pinigus, jeigu tik po dešimties metų 1 % dalyvaujančių pensijų kaupimo sistemoje gaus anuitetus? Tai jeigu šiandien milijardai sukaupti pensijų fonduose, tai tas 1 % yra ašaros, juokingos sumos. Suprantu, pačių pensijų fondų valdymas tai tikrai dideli pinigai, bet anuitetai maži, kaštai didžiuliai, jau kolegė pasakė, kokie kaštai bus, ir mes sukuriame atskirą instituciją nedidelei grupei žmonių gauti anuitetus ir dar valstybė prisiima atsakomybę, ir kalbame apie kažkokias garantijas privatiems dalykams. Privatus dalykas ir yra privatus dalykas, o ne viešasis gėris ir viešoji paslauga.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, išklausėme nuomones. Balsavimas vyks apie 17 valandą.
15.52 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4524(2) (priėmimas)
Kitas – Lietuvos banko įstatymo 42 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4524. Pranešėja buvo R. Šalaševičiūtė. Eisime pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Motyvai. Dėl viso nėra norinčių. Ačiū, balsavimas dėl šito įstatymo taip pat apie 17 valandą.
15.52 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 27 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4525(2) (priėmimas)
Kitas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 27 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4525. Pranešėja buvo R. Šalaševičiūtė. Dėl 1 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir dėl 3 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Motyvai dėl viso. Nėra užsirašiusių, dėkojame. Balsavimas apie 17 valandą.
15.53 val.
Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo Nr. XI-473 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4526(2) (priėmimas)
Kitas – Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo Nr. XI-473 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4526. Pranešėja buvo R. Šalaševičiūtė. Pastraipsniui. Yra nauja redakcija ir 1 straipsnį sudaro vienas, du, penki… taip? I skyrių sudaro šeši ar čia aš blogai matau. Taip, dėl 1 straipsnio galime sutarti bendru sutarimu? Jų iš viso yra 12. Dėl 2 straipsnio galime sutarti bendru sutarimu dėl priėmimo? Ačiū, priimta. Dėl 3 straipsnio galime sutarti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. Dėl 4 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. Dėl 5 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. Dėl 6 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. Dėl 7 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. Dėl 8 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. Dėl 9 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 10 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 11 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 12 straipsnis.
Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. Ir priedas. Priedą galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. Dėl viso nėra užsirašiusių. Gerbiami kolegos, balsavimas dėl šito įstatymo projekto – apie 17 valandą.
15.55 val.
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4527(2) (priėmimas)
Kitas – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4527. Pranešėja – R. Šalaševičiūtė. Eisime pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, priimtas. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, priimtas.
Dėl viso nėra užsirašiusių. Balavimas dėl šito straipsnio – apie 17 valandą.
15.56 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4482(2) (priėmimas)
Kitas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4482. Pranešėja – G. Burokienė. Guoda Burokiene, prašom į tribūną paskaityti išvadą. Pastraipsniui.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Čia buvo grynai techninis įstatymo projekto pataisymas, nuo 2015 metų kažkodėl buvo likusi klaida ir mes ją ištaisėme.
PIRMININKAS. Čia mes kalbame apie 1 straipsnį?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Mieli kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Čia yra straipsnio keitimas, vietoj 12 straipsnio – 11 straipsnis.
PIRMININKAS. Taip, dėl pakeitimo atsiranda antras straipsnis. Pritariame pasiūlymui. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėkojame G. Burokienei.
Dėl šio įstatymo nuomonę turi gerbiamas A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Aš tik porą sakinių. Iš tiesų Seimo narės G. Burokienės teikiamą Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pakeitimo projektą galima laikyti techniniu pakeitimu. Džiaugiuosi tik dėl to, kad buvo pastebėti įstatymo redakcijos neatitikimai po iki tol vykusių ankstesnių įstatymų korekcijų nuo 2015 metų. Už tai ačiū kolegei G. Burokienei. O ateityje rengėjams norėčiau palinkėti atsakingiau peržiūrėti keičiamas nuostatas ir išvengti panašių nesklandumų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš vis dėlto nenorėčiau sutikti, kad čia viskas gerai ir viskas pastebėta, nes kai kuriuose įstatymuose vis dėlto aš neradau kai kurių sąvokų. Pavyzdžiui, išbraukiant papildomą straipsnį, kartu išbraukiama ir viena tokia dalis, kad Vyriausioji rinkimų komisija neturi saugoti referendumų, iniciatyvinių grupių narių sąrašų. Tai iš tikrųjų nemačiau nė viename įstatyme, kad būtų įrašyta, kad tik ši sąvoka. Išbraukdami tą įstatymo pataisą, mes kaip tik išbraukiame ir tuos asmenis, kurie kažkada inicijavo kai kuriuos referendumus, na, prieš stojimą iš NATO, prieš tokius rezonansinius klausimus kaip žemės įsigijimai ir pirkimai Europos Sąjungoje ir taip toliau. Aš tikrai nė viename įstatyme to neradau.
Manyčiau, kad tai yra tam tikri dalykai, kurie yra paslėpti ir kartu su šitomis pataisomis mes išbraukėme tokius svarbius dalykus, kurie vis dėlto turėtų likti bazėse. Taip pat nemačiau, kad būtų kur nors užfiksuota apie kandidatų gautus balsus. Manau, tai irgi yra svarbu. Ne tik dalyvavę kandidatai, bet ir kandidatų, dalyvavusių rinkimuose, tam tikri rezultatai ir kita informacija, kuri galbūt taip pat bus naudinga. Kituose įstatymuose, kurie išvardinti 19 punkte, to nėra numatyta. Siūlau vis dėlto nepritarti ir susilaikyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. G. Burokienė turi nuomonę. Prašom pareikšti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Tiesiog norėčiau pasiūlyti kolegai skaityti visą įstatymą. Ten tikrai rasite tai, ką jūs išvardinote. O dabar yra keičiama, grynai techniškai pakeičiama, nes buvo du dvylikti straipsniai, vienas pakeičiamas į 11 straipsnį. Tiesiog taip buvo nuo 2015 metų ir niekas nepastebėjo. Jeigu jūs norite man pripaišyti kažką, kad aš kažko nedarau, tai čia viso komiteto sprendimas, ne mano. Aš siūlau pritarti projektui ir tiesiog ištaisyti esamą klaidą.
PIRMININKAS. Dėkojame už pareikštas nuomones. Balsavimas dėl šito įstatymo projekto apie 17 valandą.
16.00 val.
Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo Nr. IX-352 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4667(2), Dizaino įstatymo Nr. IX-1181 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4668(2), Patentų įstatymo Nr. I-372 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4669(2), Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4670(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4667(2) ir visi lydimieji, tai būtų Dizaino 32 straipsnio pakeitimo, Patentų įstatymo straipsnių pateikimo įstatymo projektas, Prekių ženklinimo įstatymo pakeitimo projektas. Kviečiu pranešėją A. Širinskienę į tribūną. Nematau A. Širinskienės. Tada prašytume vieno iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovų. Prašom, Laurai, į tribūną išsakyti komiteto nuomonę.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė klausimą ir sprendimas – pritarti komiteto patobulintam projektui ir komiteto išvadoms. 10 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Čia visus iškart?
PIRMININKAS. Taip, visus.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Kitas – Dizaino įstatymo projektas. Taip pat komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam projektui ir komiteto išvadoms. 10 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Ir dar vienas lydimasis – Patentų įstatymo projektas. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam projektui ir komiteto išvadoms. 10 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Ir paskutinis – Prekių ženklinimo įstatymo projektas. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam projektui ir komiteto išvadoms. 10 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai dėl viso. Svarstymas. Prašyčiau, svarstymo motyvai. Nėra užsirašiusių. Tada balsuosime priėmimo metu su visais apie 17 valandą šiuo klausimu.
16.03 val.
Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo projektas Nr. XIIIP-4711 (svarstymas)
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo projektas Nr. XIIIP-4711. Svarstymas. Ar mes turime pasiūlymų? Ar Ekonomikos komitetas gali perskaityti? Gerbiamas, Kupčinskai, gal galėtumėte perskaityti Ekonomikos komiteto išvadas? Gerbiamas Kupčinskai, gal galėtumėte perskaityti komiteto nuomonę?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, kolegos, atsiprašau. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame.
Dabar pereiname į diskusiją. Kviečiu į tribūną M. Majauską.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Aš tik pasakysiu, atsiprašau truputėlį. Gerbiamas Mykolas dabar tribūnoje, ruošiasi K. Glaveckas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, šį rytą mes išgirdome labai svarbų Ministro Pirmininko pareiškimą apie ekonominę situaciją Lietuvoje. Tai yra labai svarbu. Nemažiau svarbus ir Ministro Pirmininko pareiškimas, ką jis galvoja apie tą ekonominę situaciją ir ką jis galvoja apie verslą, kuris susiduria su ta ekonomine situacija. Taigi premjeras galvoja, kad jeigu dėl karantino uždarytas verslas negali išgyventi mėnesio, tai su juo yra kažkas negerai. Natūralu, kad po tokio pareiškimo belieka tik švelninti bankroto procedūras, ką ir siūlo čia finansų ministras. Beje, panašu, kad kažkas yra negerai ne su verslu, o negerai yra su valstybės gelbėjimo planu, nes iš 50 tūkst. darbuotojų, kurie šiandien turi prastovas, pagalbą gavo tik 200. Iš 50 tūkst. – 200. Kreipėsi pagalbos 7 tūkst. įmonių gauti paramą, subsidiją darbuotojų užmokesčiui. Iš 7 tūkst. gavo tik 47.
„Invegoje“ numatyta platforma skolinti, likvidumo paskolą suteikti verslui, kuris susiduria su sunkumais, ir ten numatyta 50 mln. Iš tų 50 mln. šiandien yra išskolinta tik 2,9. Taigi panašu, kad ne su verslu yra kažkas blogai, o su pagalba valstybės, kuri savo sprendimu įvedė karantiną, neleidžia įmonėms dirbti, nesudaro galimybių gauti jokių pajamų ir stabdo visą reikiamą pagalbą.
Galbūt tokie maži įsisavinimo rodikliai yra susiję su tuo, kad valstybė prigalvoja visokių absurdiškų sąlygų. Pavyzdžiui, jeigu nori gauti valstybės garantuojamą paskolą iš banko, turi susitarti su banku, kad jis prisiims 20 % riziką. Nori gauti nekilnojamojo turto nuomos nuolaidą, nekilnojamojo turto nuomos paramą, turi susitarti dėl 30 % nuolaidos su nekilnojamojo turto valdytoju. Nori gauti valstybės subsidiją darbo vietoms išlaikyti, turi įsipareigoti išlaikyti ne mažiau kaip 50 % darbo vietų. Nori gauti „Invegos“ apmokėtinų sąskaitų paskolą, turi turėti aukštesnį negu vidutinį kredito reitingą. Ir galų galiausiai, nori gauti „Invegos“ paskolą verslui, nukentėjusiam nuo karantino, turi įrodyti, kad pajamos nukrito daugiau kaip 60 %, nes jeigu nukrito 50 % ar 59 %, tai dar nėra taip blogai.
Man atrodo, kad mes ne nuo to galo pradedame spręsti. Mes turime užtikrinti visą įmanomą ir reikiamą pagalbą verslui. Tam, kad jis išgyventų. Tada nereikės imtis šių priemonių ir švelninti bankroto procedūrų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Į tribūną kviečiu gerbiamą K. Glavecką. Ruošiasi M. Puidokas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikro opozicija visada geriau žino, ką reikia daryti, negu pozicija. Taip buvo visais laikais ir bus, akivaizdu. Bet situacija, mano supratimu, dabartiniu metu yra tokia rimta, žinant, kad tai yra globalaus pobūdžio krizė, neužtenka vien 2008–2009 metų pamokų arba tos krizės pasekmių analizės, nes tada iš esmės ėjo apie gana lokalius dalykus. Pavyzdžiui, toje pačioje Lenkijoje ekonomikos kritimo nebuvo, joje faktiškai buvo augimas, kitose šalyse irgi buvo augimas. Tam pagrindą davė keli dalykai: monetarinė politika, kurią Lenkija turėjo, mes dabar jos nebeturime, bet tada turėjome šiokį tokį šansą, ir, aišku, finansų politika.
Šią krizę Lietuva pasitiko iš tikro su didesniais rezervais, su mažesniais įsipareigojimais, kurie yra nepagrįsti, bet pati krizė, jos gylis iš tikro yra gana didelis, mes jo dar negalime pamatuoti. Vieni kalba apie pabaigą tada, kiti – tada, bet akivaizdu, kad ta pabaiga yra labai neapibrėžta. Sprendžiant dėl tos pabaigos, mes nepadarėme kai kurių dalykų, kuriuos reikia pripažinti, ypač finansų srityje. Aš daug kartų iš tribūnos ir mes, liberalai, kalbėjome apie naujų finansinių instrumentų, konkrečiai apie obligacijų rinką, apie kapitalo rinkos pritraukimą šiuose procesuose, gelbėjimą. Tai daroma dabar Europos Sąjungoje. Kodėl tai yra svarbu? Todėl, kad Europos Sąjunga, euro zona formuoja fondus, kurių apimtis 500… beveik trilijonas eurų, kurie bus panaudoti kaip tik šitam finansiniam instrumentui gelbėti, nes valstybių obligacijos, skolos lakštai, skolos obligacijos, dar didelių korporacijų, stambių rinkos žaidėjų obligacijos, kurios patiria sunkumus yra išperkamos iš tų fondų. Mūsų atvirkščiai – bendrame sąraše „Nasdaqo“ biržoje, tai yra Lietuvos vertybinių popierių biržoje, kompanijos, kurios turi obligacijas, iš Lietuvos yra tik trys. Visos kitos iš 22 yra estų arba latvių. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad estai ir latviai galės pritraukti lėšas išpirkimui tų obligacijų ir gauti pinigus, kurių mes, pavyzdžiui, negausime ta apimtimi, kuria galėtume gauti, pigių pinigų gelbėti situacijai.
Lygiai tą patį galima pasakyti apie kitus dalykus, apie administracinį resursą. Pinigų mes tikrai turime ir turėsime, ir skolos limitai yra daug pakelti, ir skolinimosi sąlygos yra idealios arba yra labai geros, bet valdymas iš tikro reikalauja geresnio. Tas efektyvesnis gerumas susijęs su tuo, kad mes, skirtingai nuo estų gal ir nuo kai kurių kitų šalių, praleidome galimybę žymiai labiau skaitmenizuoti mūsų ekonomiką ir įjungti skaitmeninį problemos sprendimą. Iš esmės biurokratija, kaip ir buvo prieš aną krizę ir dar anksčiau, išliko ir turi visus instrumentus ir juos gauna toliau, kaip valdyti šitą situaciją. Jos sprendimai nėra nutolinti nuo optimalių, tų, kurių reikalinga sprendimų, nes žmonės yra visur žmonės… Kaip žinote, krizės situacijoje yra puiki proga visuomet užsidirbti pinigų iš šalies arba, kitaip sakant, iš chaoso gauti naudą. Tai biurokratija gali tuo naudotis. Mes neužkertame jokių kelių.
Todėl, aš manau, šitie visi pranešimai ir premjero pranešimas, kuris iš tikro rodo, kad Vyriausybė turi valios ir gali dirbti, turėtų būti esmingai koreguojami valdymo ir finansų instrumento koregavimo sritimi. Be šitų globalių makroekonominių dalykų, kalbėti apie stimulus, apie kokius nors kitus dalykus ilguoju laikotarpiu bus labai sunku. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Į tribūną kviečiu M. Puidoką ir ruošiasi A. Butkevičius.
M. PUIDOKAS (MSNG). Iš tikrųjų kiekviena krizė yra kartu ir galimybė pataisyti esamą situaciją valstybėje, atrasti kokių nors modernių priemonių tam, kad ekonominė padėtis būtų koreguojama. Šiandien tai, ką girdime ypač iš smulkiojo ir vidutinio verslo, – vis dėlto tie finansiniai instrumentai ir tos finansinės priemonės nėra taip lengvai ir supaprastintai pasiekiamos įmonėms, šiuo atveju tikrai yra didelė bėda. Tą patį iš esmės davė suprasti ir ministras Ž. Vaičiūnas vakar dienos „LRT forume“, kad iš tiesų ir tie patys europiniai pinigai, jeigu pasiekia tas didžiąsias valstybes greičiau ir jau jos turi tą paramą, tai Lietuvos dar ta parama nėra pasiekusi. Natūralu, kad tos priemonės pasiekiamumas turėtų būti maksimaliai supaprastintas, nes šiandien finansinė parama ir pagalba tam smulkiajam ir vidutiniam verslui yra ypač reikalinga. Patys „Invegos“ mechanizmai iš esmės yra nefunkcionuojantys, ar dėl to, kad trūksta kompetencijos, ar dėl to, kad trūksta darbuotojų, bet bet kokiu atveju visi tie dalykai… tiesiog susiduriama su aklina siena. Tada natūralu, kad kai tu jokių sprendimų negali priimti, jokios pagalbos sulaukti, tokiu būdu iš tikrųjų bet kuris mažas ir vidutinis verslas atsiduria rimtoje ir gilioje krizėje. Mes matome nedarbo augimą, ką pripažino šiandien ir premjeras, kad turime faktiškai kiekvieną dieną po 2 tūkst. naujų bedarbių. Taigi reikalingas kuo greitesnis ir kartu, be abejonės, atsakingas visų tų ekonominių suvaržymų švelninimas. Visos pagalbos, kuri yra teikiama įmonėms, mechanizmai šiandien tikrai turėtų būti maksimaliai supaprastinti.
Pasakysiu elementarų pavyzdį, kad vien tiktai, sakykim, pildant visus duomenis dėl galimos paramos gavimo, visus popierius supildžius, reikėdavo netgi ir vadovo elektroninio parašo ir neužtekdavo visų dokumentų užpildymo ar buhalterio parašo. Kai kur tokie techniniai biurokratiniai dalykai iš tikrųjų labai tą apsunkindavo.
PIRMININKAS. Kviečiu gerbiamą A. Butkevičių.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, kalbame šiandien apie ekonominę situaciją mūsų valstybėje, bet aš esu truputį nustebęs, nustebęs dėl to, kad tikėjausi, šiandien iš ryto atėjęs į parlamentą, kad mes 2–3 valandas skirsime diskusijoms, kokia yra dabar mūsų ekonominė situacija, kokios priemonės yra įgyvendintos, kokių iškilo problemų ir ką darysime toliau spręsdami tas problemas.
Gal kai kurie vakar žiūrėjote „Ekonomikos forumą“. Man su Biudžeto ir finansų komitetu teko nuotoliniu būdu dalyvauti susitikime su Pramonės, prekybos ir amatų rūmais, tai galiu pasakyti, kad dedame viltis, kad parlamentas pradės antradienį dirbti, tikrai išgirsime tam tikrų naujų pasiūlymų ir išgirsime, kaip ruošiasi spręsti kai kurias iškilusias problemas, kad pagerintume ekonominę situaciją mūsų valstybėje.
Galiu pasakyti – nieko šiandien šiuo klausimu faktiškai nenuveikėme ir man tikrai kelia nerimą, nes vis dėlto mes turime kalbėti apie tai, ar mes tikslą numeris vienas, kuris yra iškeltas kiekvienai valstybei, kai yra ekonominis sunkmetis, pradėjome įgyvendinti, ar mes einame įmonių likvidumo užtikrinimo keliu. Tai yra vienas iš pagrindinių prioritetų, keliamų visoms valstybėms, kai yra ekonominė krizė. Antras prioritetas – ar yra išsaugomos darbo vietos įmonėse.
Šiandien gali kas nors atsakyti į klausimą, kaip mums sekasi įgyvendinti šituos du pagrindinius prioritetus, keliamus visoms pasaulio valstybėms? Aš noriu pasakyti, kad kol kas mes kalbame, kad atsiranda tam tikros biurokratinės problemos, bet nekalbame apie tai, ką pagerinsime artimiausi metu, gal netgi keisdami „Invegos“ tam tikras priemones, kurios yra numatytos įmonių likvidumui užtikrinti ir darbo vietoms išsaugoti.
Aš manau, dėl darbo vietų išsaugojimo mes, kaip valstybė, padarėme didžiulę klaidą, kad nenuėjome tuo keliu, kuriuo nuėjo Latvija, Estija, Vokietija ir kitos Europos valstybės, – mums reikėjo išmoką daryti tam tikro laikotarpio nustačius tam tikrą dydį, kad nereikėtų įmonėms 30 % ar 10 % skirti ir prisidėti prie darbo užmokesčio. Pavyzdžiui, Vokietija iš dalies dėl darbo vietų išsaugojimo šitą išmoką išmokėjo per 48 valandas. Taip pat ta išmoka turėjo būti nustatyta tokio dydžio, kad jinai maždaug atitiktų Užimtumo tarnybos išmokamą išmoką, kad žmonės, apskaičiavę, kokias gaus mėnesines pajamas ekonominiu sunkmečiu, nebėgtų į Užimtumo tarnybą.
Antra didžioji problema yra, mielieji, aš manau, ta, kad šiandien, esant tokiai situacijai, pagrindinį vaidmenį turėtų vaidinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Mes netgi neturime analizės pagal atskiras ekonominės veiklos sritis. Šiandien kalbame apie turizmą, kaip vieną iš ekonominių veiklų sričių, bet niekas nekalba, kokios priemonės bus, ar mes tą turizmo sritį gelbėsime, ar leisime jai bankrutuoti. Nekalbame apie tai, kokia bus įtaka eksportui, Lietuvai įgyvendinus tas priemones, kurios yra numatytos. Kalbant apie paskolų garantijas, kodėl Lietuva nuėjo su 80 % garantija, o Europos Komisija paskutiniu metu leido taikyti šimtaprocentinę garantiją?
Aš manau, reikalinga diskusija šitais klausimais. Aš manau, čia yra pirmas ekonomikos stabilizavimo, negalėčiau pavadinti, gaivinimo planas. Aš manau, kad šiandien mes turėjome išgirsti iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar viceministrų, ar pavaduojančio ministro tam tikras gaires, prioritetus vadinamojo antrojo plano, strateginio plano, kaip mes tą ekonomikos plėtrą vystysime, kaip mūsų įmonės atrodys, įvertinus konkurenciją europiniu lygiu. Tai tikrai šiandien klausimų labai daug ir tikrai, aš manau, į juos neturime atsakymų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame kolegoms už pareikštas nuomones. Motyvai. Prašom. V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Paradoksalu, bet klausimo pavadinimas yra apie Nemokumo įstatymą, bet kalbame ir diskutuojame apie ekonomikos gaivinimą. Čia turbūt matome, kad tikrai pritrūko laiko kolegoms Seimo nariams toje diskusijoje, kokia turėjo būti rytinėje dalyje, dėl to tenka tik apgailestauti. Užuot kalbėję ir skyrę daugiau laiko ekonomikos stabilizavimui ir jos gaivinimui, dabar turime klausimą apie arbatą nabašnikui, tai yra kaip atitolinti bankrotą nemokumo būseną patiriančioms įmonėms.
Bet grįžtant prie… nueinant nuo nabašniko prie dar gyvo kūno. Šiuo atveju ko pasigendame ir apie ką turėjo būti diskusija ryte, apie tai, kaip Vyriausybė vykdo pagrindinius gaivinimo rodiklius, tai yra kiek lėšų, skaičiuojant nuo BVP, yra įlieta į ekonomiką. Vietoj planuotų 5 % yra tik dalys, kelios dešimtosios procento, vietoj „Invegos“ skirtų 1,5 mlrd. tik 1,7 % lėšų pasiekė verslą. Ir apie tai turėjo būti kalbama, o ne apie tai, kaip sunkiai sekasi įveikti biurokratines kliūtis, kaip dažnai reikia važiuoti į Briuselį ir įrodinėti Briuselio biurokratams. Visos šalys tai turėjo pereiti, bet kai kurios apsisuko per savaitę ar dvi.
Kitas dalykas, ko pasigendame, matau, mano kolegos taip pat pasigenda, tai kasdienės informacijos ir kasdienės analizės ir faktų pateikimo. Tai, kas yra sveikatos apsaugos srityje, ačiū ministrui A. Verygai, tas turi būti ir finansų ekonomikos, ir ekonomikos srityje bei darbo vietų išsaugojimo srityje. Kiekvieną dieną turime gauti analitinę medžiagą apie tai, kas gi darosi, kaip vykdomi pagrindiniai gaivinimo rodikliai, kaip su skolinimu, su biudžeto pajamomis, su darbo vietomis. Ir to nėra.
Šiuo atveju raginu Vyriausybės vadovus, ar vadovą, imtis politinės lyderystės ir užmiršti biurokratines bei kitokias legalistines technines kliūtis. Dėkui, pirmininke.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai ne verslo gelbėjimo įstatymas, vienas iš įstatymų, bet iš tikrųjų Vyriausybės neveiklumo maskavimo įstatymas. Ir pats ministras pripažino, na, reikia dar šiek tiek laiko atidėti bankrotams arba pratempti laiko, kol visi mechanizmai pradės veikti.
Šiandien sužinojome, kad tie mechanizmai pradėtų veikti, derinant su Europos Komisija, daugiausia yra penkios dienos. Jau dabar prabėgo daugiau negu mėnuo ir faktiškai verslas, jau buvo minėta, vienetais gauna kažkokią paramą, o dauguma verslo paramos negauna. Tai iš tikrųjų šiuo įstatymu mes suduosime tam tikrą smūgį kaip tik smulkiajam verslui, kuris dažniausiai ir tampa stambiojo verslo kreditoriumi, nes, savaime suprantama, daug kas daroma mūsų valstybėje per subrangą. Iš tikrųjų įmonės, kurios daro darbus, arba net prekybos įmonės jau buvo pareiškusios, kad iš tikrųjų jos nemanys pradžioje atsiskaityti, paskelbus krizę, su tiekėjais, kadangi iš tikrųjų jos pačios gali turėti problemų.
Šiuo įstatymu norima pasakyti, kad, na, duokime laiko, galbūt stambieji su mažaisiais susitars. Nesusitars. Iš tikrųjų paprastas tarimasis, kai tariasi vilkas su zuikiu, tai iš tikrųjų dažniausiai miršta ne vilkas, o zuikis. Iš tikrųjų versle taip pat bus, nes nė vienas dabar šiuo atveju nerizikuos aukoti savęs dėl kokio nors kito kreditoriaus.
Tą patį galima pritaikyti ir turizmo verslo gelbėjimui. Iš tikrųjų, jeigu kur nors yra tam tikri subrangovai, mažosios įmonės, negi motininės įmonės aukos save, atiduodamos lėšas mažosioms įmonėms, kurias norės išgelbėti. Jos paprasčiausiai gelbėsis pačios. Bet išeina atvirkščiai, kai didieji vis tiek lengviau išgyvena, vis tiek su jais daugiau skaitosi bankai ir kiti kredituojantys ūkio subjektai negu su smulkiaisiais.
Aš tikrai nepritarsiu šiam įstatymo projektui, nes jis iš tikrųjų nieko nesprendžia, tik pridarys daugiau problemų.
PIRMININKAS. Dėkojame už išreikštus motyvus ir nuomonę. Kitas balsavimas, kaip ir šnekėjau, apie 17 valandą.
16.25 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4694GR, Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4693GR (Respublikos Prezidento grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Turizmo įstatymo 2, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4694. Dėl jų abiejų yra taikomas… Dėl pirmo, ką dabar šnekėjome, tai jūs ryte priėmėte ypatingos skubos tvarką, o dabar dėl Turizmo įstatymo motyvų. Atsiprašau, prašom – Ekonomikos komitetas.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, perskaitysiu pagrindinio komiteto – Ekonomikos komiteto išvadą dėl Turizmo įstatymo. Ji skamba taip: pritarti Lietuvos Respublikos Seimo priimtam Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2, 15 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymui su visomis Respublikos Prezidento šių metų balandžio 14 dienos dekretu dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimtų Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2, 15 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti teikiamomis pataisomis ir papildymais. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
Ir kita, kas buvo minėta, dėl Civilinio kodekso projekto komiteto išvada skamba taip: pritarti Lietuvos Respublikos Seimo priimtam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymui su visomis Respublikos Prezidento šių metų balandžio 14 dienos dekretu pakartotinai svarstyti teikiamomis pataisomis ir papildymais. Balsavimo rezultatai: 6 – už, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Dar kartą noriu pabrėžti, kad čia supažindinome su Civilinio kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4693. Su komiteto nuomone susipažinome.
Dabar diskusija. Kviečiu į tribūną M. Majauską. Ruošiasi V. Poderys.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, nesu tikras, ar iki galo mes visi įsigilinome į šį įstatymo projektą ir ką juo bandome padaryti. Atrodo, bandome gelbėti kelionių organizatorius kaip kažkokį tolimą orą. Iš tiesų kelionių agentūrų ir kelionių visoje šioje industrijoje dirba dešimtys tūkstančių žmonių. Šiandien absoliuti dauguma jų turi prastovas, jie negali dirbti, nes kelionės uždarytos, skrydžiai nutraukti ir agentūros balansuoja ant bankroto ribos. Ką įstatymai sako klientams tų kelionių organizatorių? Kad jeigu kelionės negali organizuoti, nutrauktas skrydis dėl vienos ar kitos priežasties, per 14 dienų ateiti, pareikalauti ir gali atgauti savo pinigus. Agentūros neturi iš ko mokėti. Tai kas įvyksta?
Pirma, bankrutuoja kelionių agentūra. Tada yra garantija toms kelionėms, bet joms ne visoms, tik daliai jų. Taigi bus bankrutavusi kelionių agentūra, dalis klientų bus neatgavę pinigų. Todėl Vyriausybė, man atrodo, pasiūlė išmintingą sprendimą – pabandyti subalansuoti šituos dalykus ir pasakyti, kad ne 14 dienų, nes didžioji dalis kelionių yra prabangos reikalas, o kelionių organizatoriams susitarimas yra išgyvenimo reikalas, taigi atidėkime tuos terminus, per kiek laiko turi grąžinti tuos grynuosius pinigus, nes jos neturi jokių pinigų. Tai yra gelbėjimo planas. Taip, gyventojams dėl to yra sunkiau. Bet, kaip ir minėjau, jeigu kelionių agentūros bus priverstos grąžinti pinigus, jos bankrutuos ir net ne visi gyventojai atgaus tuos pinigus. Taigi ir pačių gyventojų interesas yra užtikrinti, kad tos kelionių agentūros nebankrutuotų, nes gaus tie, kurie kreipsis pirmi. O tada, kada visi bijos, nes gali būti taip, kad būsi tu, kuris negausi, tai visi kreipsis kuo greičiau ir tai dar labiau paskatins kelionių agentūrų bankrotų spiralę.
Taigi kas turi būti padaryta? Taip, mes turime įvesti tam tikrus apribojimus ir turime padaryti ne taip, kad jie turi būti taikomi bet kokiu atveju, bet tik šiuo ekstremalios situacijos padėties atveju, nes buvo padaryta klaida. Turime surasti protingą laikotarpį, per kiek laiko kelionių agentūra turi atsiskaityti su gyventojais. Dvi savaitės yra nerealu, esamomis aplinkybėmis nerealu. Vienintelis atvejis, kada jos galėtų tai padaryti, jeigu veiktų valstybės pagalba ir visos įmonės būtų gavusios likvidumo paskolą. Deja, šiandien iš viso priemonių paketo, kuris yra 5 mlrd., yra išskirstyta ne 4 mlrd., ne 3, ne 2 mlrd., ne 1, ne 0,4, o 0,04 BVP, tiek yra pasiekę verslą.
Taigi, kol planas neveikia, įmonės neturi jokių likvidumo lėšų. Jeigu kreipsis gyventojai išmokėti, jos bankrutuos ir net ne visi gyventojai atgaus savo pinigus. Todėl mes šiandieną turime pritarti veto, turime keisti įstatymą ir sureguliuoti taip, kad būtų taikomas tik ekstremalios situacijos atveju, ir nustatyti protingą laikotarpį. Gerai, galbūt ne šeši mėnesiai, nustatykime mėnesį, na, daugiausia du. Galbūt tas terminas, per kurį pasieks valstybės pagalba, kuri šiandien niekaip verslo nepasiekia. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamas V. Poderys. Ruošiasi A. Butkevičius.
V. PODERYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome turizmo reikalus ir šiuo atveju, man atrodo, mes klaidžiojame tarp dviejų kraštutinumų. Vienu atveju tame įstatyme, kurį priėmėme prieš savaitę ar dvi, mes visą gėrį atidavėme turizmo įmonei, kuri turėtų pinigus turistų sąskaita arba paslaugos pirkėjų sąskaita. Šiuo atveju, Prezidento veto pritarus, viskas apsiverstų ir, kaip aš suprantu, įmonė atsidurtų tokioje situacijoje, kad per 14 dienų turėtų grąžinti visus pinigus. Šiuo atveju, mano manymu, nelaimėtų nei įmonė, nei paslaugos pirkėjas, tai yra turistas, nes tokiu atveju dauguma arba beveik visos įmonės bankrutuotų, kitaip sakant, turistas, pirkėjas liktų ir be vaučerių, ir be pinigų.
Kitaip sakant, man atrodo, ir mes šiandien per pietus Ekonomikos komitete svarstėme tą klausimą, kad esame nusprendę pritarti Prezidento veto, aš taip pat pritariu, bet turbūt turime pasiūlyti kitą – vidurio kelią. Jis galėtų būti toks: yra keli būdai ir vienas iš jų yra, kad tą skausmą dalintųsi trys žaidėjai. Kažkiek skausmo patirtų ir turistas, kažkiek skausmo patirtų ir įmonė, bet mes užmirštame draudimo bendroves, kurios taip pat gauna įmokas. Ką siūlo kolega Mykolas ir jo bendraminčiai – užmiršome draudimo įmonių industriją, kodėl jos lieka be jokio skausmo? Kitaip sakant, tai yra vienas kelias tą skausmą padalinti trims žaidėjams, tai yra pirkėjui, paslaugos teikėjui ir draudimo įmonei.
Kitas kelias yra toks – jis būtų labiau sisteminis, kad Vyriausybė pasiūlytų specializuotą paketą tokioms industrijoms kaip pramogų verslas ir turizmo verslas. Kaip žinome, jos perparduoda faktiškai kitų gaminamą produktą. Šiuo atveju galėtų būti sukurta speciali programa pramogų verslui, tai yra koncertų organizatoriams, ir tokiems kaip turizmas.
Mieli kolegos, aš manau, prie to klausimo dar reikės grįžti. Vienas kelias – dalintis tą skausmą tarp trijų aktorių, kitas – palikti kaip yra pritarus veto su mintimi arba lūkesčiu, kad Vyriausybė pasiūlys specializuotą pagalbos paketą, kur tas skausmas bus socializuotas, visuomenė jį padengtų iš viešųjų finansų. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu į tribūną A. Butkevičių. Ruošiasi K. Glaveckas.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiami kolegos, labai trumpai. Pirmiausia norėčiau pradėti nuo Prezidento veto. Šiandien buvo išdėstytas argumentas, kad Europos Parlamento direktyva reikalauja, kad per 14 dienų būtų atsiskaityta su klientais. Bet, mielieji, ar mes nepagalvojame apie tai, kad tuo metu, kada buvo priimta ta direktyva, ar galėjo kas nors numatyti, kad bus tokia gili ekonominė ir, sakyčiau, rinkų krizė?
Iš kitos pusės žiūrint, ar tikrai reikia kai kada vadovautis tam tikra raide, kurią gal daugelis šalių ir pamiršo ir tikrai ta direktyva nesivadovauja. Čia jau anksčiau buvo minėtos šalys – Vokietija, Portugalija, Austrija ir kitos valstybės.
Norėčiau iškelti paprasčiausią klausimą, ar šiandien turizmo sektoriuje dirbančios įmonės per 14 dienų gali įgyvendinti savo finansinius įsipareigojimus, kurie siekia 30 mln. eurų? Atsakykite į šitą klausimą. Jeigu atsakysite, kad gali, būsite šaunuoliai, bet aš šiandien 100 % esu įsitikinęs, kad kelionių agentūros tikrai per 14 parų turimų finansinių įsipareigojimų neįvykdys.
Tada kyla kitas klausimas, mielieji parlamentarai. Tada pasakykime, kad mes turizmo sektoriui dėl esančios ekonominės krizės leidžiame patirti bankrotą. Vadinasi, po ekonominio sunkmečio mes rinkoje turėsime tas tarptautines kompanijas, kurioms tikrai kitos valstybės padeda dirbant toje bendroje Europos Sąjungos rinkoje. Aš manau, kad būtų buvęs protingiausias sprendimas, jeigu būtų buvę galima pasiūlyti ne šešis mėnesius, bet gal du tris mėnesius. Mažiausiai du mėnesiai.
Kitas pasiūlymas turi būti. Mielieji, Vyriausybė turi surasti finansinę galimybę taikant vieną arba vieną iš kelių paminėtų priemonių per „Invegą“ padėti finansiškai. Pavyzdžiui, Vokietija iš viso priėmė griežtą įstatymą kalbant apie turizmą – jie tik kuponus leido išdalinti tiems… Paimkime Estijos variantą. Man atrodo, kad yra suteikta Estijos 26 mln. finansinė parama. Kitas variantas, kokia priemonė yra patvirtinta, kaip paskolos sąskaitų apmokėjimas. Kodėl nebūtų galima šią priemonę gal ir dabar pradėti taikyti ir turizmo srityje apmokant sąskaitas už suteiktas paskolas ir taip toliau? Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu į tribūną K. Glavecką, bet kolegų prašyčiau diskutuoti tyliau, nes beveik negirdėti, ką kalba pranešėjas. Gerbiami kolegos, prašyčiau savo diskusijas vykdyti tyliau. Prašom, Kęstuti.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, svarbus klausimas ir svarbumas jo ne tiktai dėl to, kad apie kuponus, o ne turistines kompanijas, bet apie visą paslaugų sektoriaus grandinę – viešbučius, restoranus ir taip toliau. Viską, kas yra susiję su turizmu. Lietuvos bendrojo vidaus produkto tai sudaro maždaug apie 4–5 % mūsų BVP. Tai per metus apyvarta yra virš 1 mlrd. eurų. Sustojus visai grandinei Europos Sąjungoje ir visur, perspektyvos, kad bus atgaivintas artimiausiu metu, tarkim, turizmas, yra labai menkos. Europos Komisijos prezidentė ponia U. fon der Lejen yra pasakiusi, kad Šengenas galų gale atsidarys ne anksčiau kaip rugsėjo 1 dieną ar kažkur rugpjūčio pabaigoje. Vadinasi, kad ir turizmas iš esmės bus pakabintas iki to laiko. Tie nuostoliai iš tikrųjų bus milžiniški ir dideli.
Kaip tam galima padėti ir ar reikia padėti visą tą laikotarpį, ar tik iš dalies padėti? Pirma, ką kalbėjo kolegos, yra tai, ko mes nepadarėme, tai neišvystėme lygiagrečiai viso turizmo draudimo, kelionių draudimo instituto. Toje pačioje Amerikoje, Vokietijoje, ką kalbėjo Algis, visur yra draudimo sistema, kuri draudžia nuo patirtų nuostolių. Tų nuostolių dengimą sudaro nuo 70 % iki 90 %. Priklausomai nuo to, kiek tu sumoki. Pas mus iš esmės kelionių draudimas yra minimalus. Tie fondai, kurie suformuoti, yra draudiminiai, negali padengti, aš manau, net 8–9 %. Čia pirma klaida.
Antra sisteminė klaida yra ta, kad mes, be kuponų, galėjome pagalvoti apie tam tikrų kitų instrumentų naudojimą, kas buvo pasaulyje naudojama kitų krizių atvejais. Tai yra vekselių leidimą, vertybinių vekselių leidimą ir jų išdavimą, pavyzdžiui, toms turistinėms kompanijoms, kurios rinkoje galėjo išgyventi ir dar gali išgyventi, ateityje galės išgyventi, tam tikram laikotarpiui. Tie vekseliai – trumpalaikiai, galima būtų jais prekiauti biržoje, tuos vekselius turistinės kompanijos, kurios gautų kokią nors dalį, jeigu norėtų uždaryti savo biznį, galėtų parduoti ir gauti kokią nors kompensaciją už savo prarastas lėšas arba kitus dalykus. Taip pat ir žmonėms.
Jeigu mes panaudotume tokį mechanizmą, aišku, susilauktume žymiai mažesnių finansinių išlaidų. O šiaip kalbant, aišku, viską reikia pamatuoti. Tai, ką Vyriausybė dabar daro, pirmas žingsnis yra, mano supratimu, gana geras, tačiau jį reikia labai smarkiai koreguoti. Prezidento veto yra tam tikra prasme kvietimas koreguoti tą žingsnį, mažinant galimas finansines rizikas ateity, nes, kompensavus du ar tris mėnesius, atsiminkite, atsiras dar kiti mėnesiai, ir tą įsipareigojimą vieną kartą davus, kitą kartą vėl reikės duoti, ir taip pabaigos nėra. Kalbama apie visų mokesčių mokėtojų pinigus, ne apie valstybės, bet apie mokesčių mokėtojų pinigus, kuriuos visus reikės mums atidirbti, uždirbti ar dar kitaip gauti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Bet, Kęstuti Glaveckai, jums reikia kaukę nešioti taisyklingai.
J. Sabatauskas. Ruošiasi S. Gentvilas. Frakcijos vardu abu pranešėjai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, tiek šitas, tiek kitas veto parodo mums, kad skubos darbą velnias neša. Iš tiesų skubėdami per tą patį posėdį arba per du vienos dienos posėdžius mes priimame sprendimus, kurie nebūna patys geriausi. Prezidentas grąžino mums svarstyti ir pateikė savo siūlymus, kurie atspindi dabartinį teisinį reguliavimą.
Pasirinkimas iš tikrųjų labai sudėtingas, nes šioje situacijoje mes esame kaip tie gydytojai, kurie atsiduria padėty, kai reikia vertinti, kurį ligonį gelbėti. Viena vertus, turizmo įmones ši pandemija ir karantinas įstūmė į nepavydėtiną padėtį, kurioje už jas blogiau stovi galbūt tiktai renginių organizatoriai. Na, žinoma, ir visa paslaugų sritis. Bet paslaugų sritis gali atsigauti iš karto po karantino atšaukimo, o turizmas turbūt iš karto po karantino neatsigaus, visiškai neaiškios perspektyvos, kada tai gali atsitikti.
Kitoje pusėje žmonės, kurie, sumokėję savo pinigus, laukė paslaugos, tačiau negalėjo pasinaudoti įsigytomis paslaugomis, o šiuo metu ir daugelio jų pačių finansinė situacija yra labai bloga. Įsivaizduokime žmones, kurie dėl uždraustų veiklų neturi šiandien visai jokių pajamų, tačiau jie buvo nusipirkę kelionę. Jiems reikia pinigų patiems būtiniausiems poreikiams. Taigi, vis dėlto negalima verslo užklupusių problemų spręsti ir gelbėti būtent žmonių pinigais. Mes negalime grįžti 12 metų atgal ir padaryti taip, kaip buvo tuometės krizės metu padaryta pačių silpniausių žmonių sąskaita. Todėl siūlau šiandien palaikyti Prezidento veto, o Vyriausybę raginti kuo skubiau spręsti tą problemą ir parengti siūlymus dėl finansinės pagalbos ir paramos šiam sektoriui.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam J. Sabatauskui. Kviečiu S. Gentvilą.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami valdantieji, visų pirma kreipiuosi į jus, nes esu šeštasis ar septintasis, kalbantis iš opozicijos arba Mišrios grupės. Šiandien kaip niekada, premjere, iš jūsų reikia žinios, iš kur turizmo sektoriui gauti 30 mln. eurų, 30 mln. eurų, kurie yra maži, palyginti su Estijos pinigais – 25 mln. turizmo sektoriui ir 150 mln. vien „airBaltic“ paramai, kurią davė Latvijos Vyriausybė. Jeigu pritarsime Prezidento veto, tai jau po dviejų savaičių iš esmės 30 mln. eurų kreditoriniai įsiskolinimai užguls bankrutavusių įmones, kurių bus apie 60–70 %. Niekas nežino, kiek iš tikrųjų turizmo sektoriuje. Šiandien būtent valdantieji turėtų eiti į tribūną ir sakyti – mes rasime 30 mln., kad išlaikytume turizmo sektorių virš vandens. Bet aš šiandien negirdžiu nė vieno valdančiojo šitoje tribūnoje, nemačiau Ekonomikos komitete nei R. Sinkevičiaus, nei kitų valdančiųjų, kurie paaiškintų, kaip jie, pritardami turizmo sektoriui 14 dienų pinigų grąžinimo terminui, įsivaizduoja tai išlaikyti. Šiandien šito plano mes neturime.
Danija jau patvirtino 200 mln. eurų paramą, Estija jau patvirtino 25 mln. eurų paramą. Šiandien mes iš Vyriausybės, gerbiamas premjere, negirdime šito pažado nei keliautojams, nei turizmo sektoriaus įmonėms, kurios įdarbina 20–30 tūkst. gyventojų. Ir šiandien šitas balsavimas atsakys į du klausimus: visų pirma, ar keliautojai atgaus pinigus, nes bankroto atveju aš garantuoju, kad dauguma neatgaus, ir antrasis klausimas, ar į bankrutavusią Lietuvos turizmo rinką mes masiškai matysime ateinančius užsienio operatorius iš Estijos, Lenkijos, Danijos ir kitų valstybių po to, kai mūsų sektorius bus paniręs į bankrotus ir asmeniškai praskolintus turtus turės grąžinti per ilgas bankroto procedūras. Šitie klausimai šiandien sprendžiami ir jie turi būti sprendžiami, nes mes turime išgirsti valdančiųjų pažadą.
Gerbiamas Valiau Ąžuolai, Rimantai Sinkevičiau, gerbiamas Sauliau Skverneli, pasakykite, kaip turizmo sektoriui, kaip gerai kėlė klausimus V. Poderys ir A. Butkevičius, grąžinti tuos 30 mln. per ateinantį mėnesį, nes tai, sektoriaus teigimu, nėra įmanoma. Šiandien baksnojama į tai, kad kitos Europos Sąjungos valstybės yra numačiusios ne tiktai didesnį pinigų grąžinimo terminą, tai yra ne 14 dienų, bet, pavyzdžiui, 180 dienų kaimyninėje Lenkijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Kroatijoje, bet ir privalomą kelionių kuponą. Pas mus jis yra neprivalomas.
Gerbiamieji, jeigu jūs neduodate turizmo sektoriui pagalvės, o grąžinimo terminus nustatote pačius konkurencingiausius ir tik vartotojų naudai, efektas šito veto priėmimo bus vienareikšmis – Lietuvoje bankrutuos turizmo sektoriaus absoliuti dauguma įmonių, keliautojai neatgaus pinigų, o po metų Lietuvoje mes matysime krizę išgyvenusių valstybių filialus, kurie išsiveš pelną iš čia uždirbtų keliautojų. Kviečiu nepalaikyti veto.
PIRMININKAS. Dėkojame kolegoms, pareiškusiems nuomonę. Motyvai. Motyvus paliekame priėmimui, po svarstymo nebalsuojame. Balsavimas, kaip kalbėjome, bus apie 17 valandą.
16.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-4589(2) (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-4589, jį pristatė gerbiamas Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Dabar pranešėjus kviečiu į tribūną. Eilės tvarka – Seimo komitetų atstovai. Aplinkos apsaugos komitetas. Prašom. Gerbiamas P. Nevulis yra? Kas iš Aplinkos apsaugos komiteto gali pristatyti nuomonę? K. Mažeika ateina. Prašom. Ruošiasi gerbiama I. Šimonytė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas siūlo pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiama I. Šimonytė, Audito komiteto nuomonė. Ruošiasi Biudžeto ir finansų komitetas, V. Ąžuolas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Audito komitetas svarstė Seimo nutarimo projektą ir iš esmės jam pritarė. Vis dėlto pasiūlė koreguoti darbų programą, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes nuo to laiko, kai tas projektas buvo parengtas, ir skirti prioritetą tiems projektams, kurie yra reikalingi reaguoti į COVID-19 sukeltas rizikas, nenumatytas anksčiau situacijas ir valdymo sprendimus. Šis sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką V. Ąžuolą. Ruošiasi Ekonomikos komitetas – gerbiamas R. Sinkevičius.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė sesijos darbų programą, ją patvirtino. Taip pat atkreipėme dėmesį, kad teks priimti tam tikrus greitus sprendimus, reaguojant į COVID-19 situaciją. Vieną iš darbų mes turime pabaigti – tai krizės tyrimo išvadą, kad ji būtų patvirtinta Seime. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką gerbiamą R. Sinkevičių. Ruošiasi Europos reikalų komiteto gerbiamas pirmininkas G. Kirkilas.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, garbusis posėdžio pirmininke. Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė pavasario sesijos darbų programai, bet kartu pareiškė nuomonę sesijos metu prioritetiniais laikyti teisės aktus, kurie susiję su ekstremaliąja situacija ir viruso paplitimo bei jo sukeltos krizės neigiamų pasekmių mažinimu, šiuos projektus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu Europos reikalų komiteto nuomonę pareikšti, gerbiamas Gediminai Kirkilai. Gediminai Kirkilai, esate kviečiamas į tribūną. Europos reikalų komiteto nuomonė. Ruošiasi Kaimo reikalų komitetas – A. Stančikas.
G. KIRKILAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, Europos reikalų komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kaimo reikalų komitetas – gerbiamas A. Stančikas. Ruošiasi Kultūros komitetas – gerbiamas R. Karbauskis.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas kovo 27 dieną svarstė minėtą klausimą. Balsavimo rezultatai: 6 – už, susilaikė 1, prieš nebuvo. Pritarta.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kultūros komiteto nuomonę prašau… Ar yra? R. Šarknickas gali pareikšti nuomonę? Nematau pirmininko. Ruošiasi Nacionalinio saugumo komitetas – gerbiamas D. Gaižauskas. Gerbiami kolegos, prašom rinktis po šito pristatymo, kuris dabar tęsiasi, prasidės balsavimai. Ruoškimės balsuoti. Prašom rinktis į salę.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kultūros komiteto sprendimas yra pritarti bendru sutarimu dėl pavasario sesijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonę prašom. Ar yra kas gali? Prašom. Ruošiasi Socialinių reikalų ir darbo komiteto gerbiama R. Šalaševičiūtė. T. Tomilinas tada, gerai?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašom, gerbiamas T. Tomilinas. Ruošiasi Sveikatos reikalų komitetas – gerbiama A. Kubilienė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė Seimo nutarimui dėl pavasario sesijos darbų programos bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę A. Kubilienę. Ruošiasi Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komitetas svarstė šį klausimą ir pritarė bendru sutarimu. Sprendimas: pritarti Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-4589.
PIRMININKAS. Dėkoju, ačiū. Gerbiamas E. Jovaiša kviečiamas į tribūną pareikšti Švietimo ir mokslo komiteto nuomonę. Ruošiasi Teisės ir teisėtvarkos komitetas, gerbiama A. Širinskienė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė ir priimtas toks nutarimas – iš esmės pritarti šiai pavasario sesijos programai. Už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 4. Taigi tokie rezultatai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už pareikštą nuomonę. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę A. Širinskienę pareikšti nuomonę. Ruošiasi Užsienio reikalų komitetas, gerbiamas J. Bernatonis.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė minėtą klausimą ir pritarė bendru sutarimu – 9 balsais už, taip pat pritarė Seimo narių pateiktiems pasiūlymams.
PIRMININKAS. Dėkojame. Užsienio reikalų komitetas, gerbiamas J. Bernatonis. Ruošiasi G. Burokienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė sesijos darbų programai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiama G. Burokienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė. Ruošiasi Žmogaus teisių komitetas, gerbiamas V. Simulikas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir pritarė nutarimo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir Žmogaus teisių komiteto nuomonę nori išreikšti. Ar yra pavaduotojas ar komiteto narys? Prašau. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Žmogaus teisių komitetas pritarė programai balsuodamas: 6 – už, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkojame už pareikštą nuomonę. Po svarstymo motyvai. M. Majauskas. M. Majauskas nenori kalbėti?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Noriu. Ačiū. Pirmininke, aš norėčiau kreiptis į Seimo Pirmininką, nematau jo, kažkur gal laksto. A, jūs ten. Aš norėjau paklausti, ar jūs prisimenate, kai prieš daugiau kaip gerą mėnesį buvo pristatoma ši programa ir aš jūsų klausiau, ar tikrai, kai visame pasaulyje siaučia koronavirusas, mes neplanuojame keisti mūsų pavasario sesijos darbų programos. Jūs kaip griežtas dėstytojas jauną studentą mane pasodinote ir sakėte, negąsdink čia žmonių. Premjeras dar pridūrė, kad visi instrumentai yra ir nieko čia keisti nereikia. Taip jau nutiko, matyt, dauguma mūsų nežinojo, į ką einame, ir per savaitę situacija apsivertė, buvo priimami klausimai skubos tvarka ir viskas keitėsi. Dabar, praėjus mėnesiui, atrodo, vėl grįžome prie business as usual, arba įprastinės darbo tvarkos, ir vėl turime standartinę darbotvarkę, turime įprastą… kaip ir kiekvienais metais, daug eilinių, niekuo su pandemija ar ekonomikos gelbėjimu nesusijusių klausimų. Man atrodo, kad geriau negu nieko, Seimui dirbti reikia, bet Seimas turėtų koncentruotis šiandien į pagalbą verslui, į darbo vietų gelbėjimą, į sveikatos sistemos stiprinimą ir užtikrinimą, kad tie, kurie serga, gautų jiems reikiamą pagalbą. Man atrodo, kad mes per anksti grįžome prie įprastinės darbotvarkės ir turėtume vis dėlto koncentruoti visą pagrindinį darbą, susijusį su pandemija ir jos žalos gyventojams švelninimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų turbūt suprantame, kad čia daugiau toks formalus veiksmas, kasmetinis, kadencinis, kai mes tvirtiname savo sesijos darbų programą. Bet čia jau gerbiamas kolega pasakė, kad iš tikrųjų ši situacija nėra tokia kaip kasmet, iš tikrųjų mes tam tikrus prioritetus turime galbūt skirti daugiau ekonomikai, tačiau vėl surašėme visus klausimus, kurių tik geidžia širdis, apie viską. Bet esmė dar ne ta. Dar ne tai, kad mes surašėme visus klausimus, bet dar nenorime dirbti. Šiandien ir Seniūnų sueigoje, ir čia vyko įvairios agitacijos, kad mes nedirbtume arba dirbtume vieną kartą per savaitę. Iš tikrųjų kaip įgyvendinti tokią programą, kurią paruošėme dar tuo metu, kai niekas nenorėjo kalbėti apie pandemiją ir apie įvairius virusus? Kam tada mes dar pusantro mėnesio tęsiame tą žaidimą? Ir galvojame, kad sugrįšime prie to klausimo visu rimtumu, svarstysime, išryškinsime svarbiausius klausimus, bet liko visą laiką taip, kaip ir buvo sugalvota, kai mes nekalbėjome apie pandemiją. Manau, kad tokiai programai galbūt Seimas ir pritars, bet tai yra daugiau vaidyba negu kad realus problemos sprendimas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Visos nuomonės išsakytos. Gerbiami kolegos, prašyčiau visus užimti darbo vietas. Balsuojame po svarstymo. Dėkojame.
Užsiregistravo 111. Balsavo 111: už – 74, prieš – 5, susilaikė 32. Po svarstymo pritarta.
Pradedame priėmimą. Yra du pasiūlymai. Gerbiamo K. Bartkevičiaus (…) programos 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Gal K. Bartkevičius gali pristatyti? Gal ir iš vietos galite pristatyti. Prašau.
K. BARTKEVIČIUS MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke.
PIRMININKAS. Būtų gerai į mikrofoną.
K. BARTKEVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Noriu pristatyti, kad įtrauktumėte į pavasario darbų programą dėl Savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos. Jai dabar yra skiriama 20 %, o dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino būtų galima skirti iki 50 % specialiosios programos lėšų, neįskaitant kitų įplaukų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip. Mes balsuojame dėl K. Bartkevičiaus pataisos, kad būtų papildyta programa. Dėkojame.
Užsiregistravo 112. Balsavo 111: už – 96, prieš nėra, susilaikė 15. K. Bartkevičiaus pataisai pritarta.
Kitas pasiūlymas yra gerbiamos… (Balsas salėje) Atsiprašau. Taip, tai kitas pasiūlymas – Aplinkos apsaugos komitetas siūlo išbraukti gerbiamos V. Kravčionok pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo. Gal gerbiama V. Kravčionok dar galėtų trumpai pristatyti?
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Ačiū. Čia dėl Motorinių transporto priemonių, taip?
PIRMININKAS. Jūsų aš ką tik perskaičiau. Papildyti programą dėl…
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Taip, supratau.
PIRMININKAS. …siūlomu teisės aktu – šiuo įstatymo projektu.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Taip, pristatau. Tiesiog dėl susijusios situacijos su pandemija prašome atidėti vieniems metams mokesčio už transporto registravimo priemones terminą ir prašome pritarti.
PIRMININKAS. Motorinių transporto…
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Ir įtraukti į programą.
PIRMININKAS. O komitetas prašo išbraukti. Tai dabar, gerbiami kolegos, kas balsuoja už komiteto nuomonę, tai balsuoja už, kas balsuoja alternatyviai, už V. Kravčionok pataisą, balsuoja prieš. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 111, balsavo 102: už – 52, prieš – 50, pritarta komiteto nuomonei. Jūsų pasiūlymas yra išbrauktas.
Gerbiami kolegos, dėl viso. (Šurmulys salėje) Aš kartoju, mes balsavome už Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę ir V. Kravčionok pasiūlymą.
Gerbiamas E. Jovaiša. Prašau per šoninį mikrofoną.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš prašau mano balsą įskaityti prieš. Labai atsiprašau, mano pultas neveikė balsuojant, kažkodėl blykčioja ištisai. Prašau mano balsą įskaityti prieš. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kas P. Nevuliui neaišku?
P. NEVULIS (LVŽSF). Mano balsą prašau įskaityti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, prašyčiau dar kartą dėmesio! Siūlau perbalsuoti. Kas už komiteto nuomonę, kad išbrauktume V. Kravčionok pasiūlymą, balsuoja už, kas už V. Kravčionok nuomonę, kad įtrauktume į darbų programą jos klausimą, prašome balsuoti prieš. Balsuojame.
Komentarų neturiu. Gerbiamos V. Kravčionok klausimas lieka darbų programoje. Ačiū.
Dėl viso – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kai buvo padaryta nemaža pertrauka svarstant Seimo sesijos darbų programą, matyt, visi įsivaizdavome, kad ji bus rimčiau pakoreguota, atsižvelgiant į karantino aplinkybes, bet ta korekcija tikrai yra nepakankama. Atsirado pirma dalis, kuri skirta kovos su pandemija temai, bet tikrai aš manau, kad tai yra nepakankama, o visi kiti skyreliai liko iš esmės tokie pat. Manau, kad ten taip, kaip surašyta, neatitinka šios dienos dėl pandemijos pastebimai pasikeitusios situacijos.
Kita vertus, mes vis dėlto taip ir nesugebame susitarti dėl tos koncepcijos, ką reiškia sesijos darbų programa, ar tai yra kratinys kaip dabar visų įregistruotų projektų, ar tai yra dokumentas, kuris tikrai atskleistų prioritetus, principus ir kuris nebūtų būtinas tam, kad koks nors projektas atsirastų darbotvarkėje konkrečią Seimo sesijos dieną. Aš manau, kad reikėtų padaryti tą principinį žingsnį kada nors. Dabar toks dokumentas, kokį mes priimame, mažai turi prasmės, tuo labiau kad jame išliko kai kurie ydingi projektai, sakykim, siūlymai keisti nepriklausomos žiniasklaidos rėmimo modelį dabar, tuo sunkiu laikotarpiu, dar sutrikdant tą jų situaciją, todėl aš linkęs susilaikyti, matydamas daug trūkumų šiame projekte.
PIRMININKAS. Dėkojame. K. Glaveckas – nuomonė.
K. GLAVECKAS (LSF). Manau, kad iš tikrųjų korekcijų gerumui nėra ribų, bet dėl vieno dalyko. Pritardamas tai korekcijos krypčiai, aš norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną labai svarbų dalyką, kurio, mano supratimu, trūksta ir būtų gerai, kad jisai atsirastų.
Tai – valstybės ir savivaldybių biudžeto korekcija, nes, vienaip ar kitaip, kadangi mes koreguojame visus skatinimo mechanizmus ir visas lėšas, ne tik skolinimosi, bet viską, būtų labai gerai inventorizuoti daugelį programų, kurios yra perteklinės, nereikalingos ir nefinansuotinos. Jeigu mes peržiūrėtume biudžetą dar pavasario sesijoje, tai, galimas dalykas, aš siūlau, turėtume papildomą instrumentą sutaupyti pinigų ir padidinti finansavimą iš tų visų skolintų lėšų kitiems, labiau naudingiems Lietuvos dalykams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, daugelį argumentų išsakiau, bet vis dėlto norėčiau pakartoti, kad jeigu jau pasidarome tokią galingą programą dviem sesijoms, tai gal ir dirbkime ne vieną dieną, o dvi dienas per savaitę. Nes, priešingu atveju, tikrai bus ne kokie skaičiai – įvykdysime 20 % tos programos ir tada mūsų visi klaus: kodėl klausimai kaip ir įtraukti į darbotvarkę, kaip ir visi laukia kai kurių įstatymų pakeitimų, projektų, o mes paprasčiausiai vykdome tokią programą, pasakome: galbūt kitais metais, galbūt kitoje kadencijoje, ateis kada nors ir jums eilė.
Įstatymai ne šiaip sau iš oro ateina, nemažai mūsų įstatymų pateikiami mūsų rinkėjų arba yra galbūt kokių nors asociacijų įstatymų projektai, kurie inicijuoti, bet mes taip dirbdami – 20 % vykdydami darbotvarkės, tikrai gadiname savo įvaizdį. Aišku, tikiu, kad ši programa bus patvirtinta, bet aš tai tikrai susilaikysiu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiama R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Aš išties labai nuoširdžiai tikiu, kad visi pritarsime sesijos darbų programai, nes tai yra kiekvieno iš jūsų įstatymų projektai, neišbraukiant, nė vieno neignoruojant, į visus jūsų teikiamus įstatymų projektus žiūrint su didele pagarba. Matomai, kai kas jos net nevartė ir neskaitė, jeigu teigia, kad ten nėra prioritetų, kad ten nėra veiklos krypčių, kad ten nėra numatytų diskusijų ar pranešimų parlamentinės kontrolės pagrindu, premjero, ministrų atsakymai ir taip toliau, ir taip toliau. Juo labiau ir šio laikmečio aktualijos taip pat įtrauktos ir įrašytos. Taip, gyvenimas kiekvieną kartą ir kiekvieną dieną įneša vis naujų pasiūlymų. Ir ši programa nėra status quo, į ją bus įrašomi nauji pasiūlymai, todėl manau, kad dirbti pagrindo yra, programa yra gera ir reikalinga mums visiems. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamas A. Matulas. Kolegos, prašyčiau atsisėsti, nes nematyti gerbiamo Antano, pasislepia už jūsų nugaros. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šioje kadencijoje tikriausiai dauguma opozicijos narių turi tokią liūdną praktiką, kai buvo teikę įstatymų projektus, kuriems nebuvo pritarta ar net buvo neleista įtraukti į darbotvarkę, papildyti programą. Beje, už mėnesio, už kelių savaičių buvo pateikti analogiški projektai, nukopijuoti jau teisingų Seimo narių daugumos ir jie, vienaip ar kitaip, jau priimti. Šiandien keli projektai iš viso nesvarstomi. Tas pats įstatymo projektas dėl vaistų vartojimo, dėl kurio pasisakė Vyriausiasis administracinis teismas, kad ministras viršijo savo įgaliojimus. Ir dabar tą patį patvirtino Vyriausybė savo poįstatyminiu aktu. Tas projektas kabo, už jį reikia balsuoti, bet dauguma ištraukia korteles, ir mes, šiurkščiai pažeisdami Konstituciją, kompensuojame vaistus pagal tvarką, kuri iš esmės prieštarauja Konstitucijai.
Aš linkęs pritarti programai dėl to, kad yra įtraukti siūlymai, dėl kurių mes kalbėjome, bet vėlgi kreipiuosi į daugumą ir prašau, kad bent jau leistų pritarti po pateikimo kai kuriems įstatymų projektams. Štai ketvirtadienį opozicija teiks daug įstatymų projektų ir dėl PVM nereceptiniams vaistams, ir dėl farmakotechnikų, kurie artimiausiu metu, jeigu nepakeisime įstatymo projekto, tikriausiai negalės dirbti. Jeigu jūs, kaip sakoma, žiūrėsite korektiškai ir nesielgsite taip, kaip iki šiol elgėtės, tai programai galbūt reikėtų pritarti visiems.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, nuomonės išsakytos. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 75, prieš – 2, susilaikė 41. Darbų programai yra… Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
17.16 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 27, 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4661, Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4665GR, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4666GR (Respublikos Prezidento grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimo tęsinys)
Kitas priėmimas. Gerbiami kolegos, projektas Nr. XIIIP-4661. Čia dėl Prezidento grąžinto įstatymo. Ar mes galime ir apie lydimuosius kalbėti vienu ypu? Galime? Ačiū. Gerai. Tai ir dėl Nepaprastosios padėties tada, ir dėl Vartotojų teisių apsaugos. Aš ir karto noriu informuoti jus, kad ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.
Alternatyvus balsavimas. Pakartosiu dar kartą. Kas už – įstatymą svarstyti iš naujo, kas prieš – laikyti įstatymą nepriimtu. Supratome visi? Ačiū. Kažkas J. Sabatauskui neaišku. Gerai. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, pateikimo stadijoje taip balsuojama. O dabar jau balsavimas yra kitas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėl turizmo bus vėliau. Čia Civilinės saugos, Nepaprastosios padėties ir Vartotojų teisių.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Mes balsuojame kurioje stadijoje dabar?
PIRMININKAS. Čia pateikimas yra.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerai.
PIRMININKAS. Dar kartą kartoju. Gerbiami kolegos, paskutinį kartą skaitau: „Ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.“ Prašome balsuoti.
Užsiregistravo 121, balsavo 120: už – 79, prieš – 41. Svarstome iš naujo. Dėl komiteto. Ar sutinkate, kad būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas? Ir svarstysime balandžio 28 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl vedimo tvarkos gal galėčiau?
PIRMININKAS. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Žiūrėkite, nežinau, kas už tai atsakingas. Mūsų kompiuteriuose yra užrašyta – dėl Seimo sesijos darbų programos patvirtinimo. O teikiate balsuoti kitus dalykus. Prašau sutvarkyti. Kartais per…
PIRMININKAS. Dovanokite, aš neturiu ten akių. Aš neturiu. Ar sutinkame, jeigu neaiškus buvo įrašas kompiuteryje, perbalsuoti? Sutinkame? Gerbiami kolegos, dar kartą… Prašau. Šis klausimas dabar užrašytas teisingai. Visi trys yra užrašyti. Balsuojame iš naujo. Prašom. Balsuojame. (Balsai salėje) Ar svarstyti iš naujo, ar laikyti nepriimtu? Jeigu svarstome iš naujo, balsuojame už, jeigu laikome nepriimtu, balsuojame kitaip.
Užsiregistravo 121, balsavo 118: už – 77, prieš – 41. Įstatymą siūlome svarstyti iš naujo.
Skiriamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Sutinkate bendru sutarimu? Ačiū. Svarstome balandžio 28 dieną. Sutinkate? Dėkoju. Ačiū.
Jurgis dar turi pastabų. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nesupratau, kodėl dėl kainų nustatymo nacionalinis saugumas? Čia juk yra ekonominiai procesai reguliuoti ar nereguliuoti kainas. Tai aš siūlau Ekonomikos komitetą.
PIRMININKAS. Noriu pasakyti, kad šitas komitetas buvo skirtas prieš tai, ir mes turime skirti tą patį komitetą. (Balsai salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu padarėme…
PIRMININKAS. Prašau. V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Iš tiesų pastaruoju metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas išgyvena krizę idėjų, darbotvarkės, bet iš tikrųjų tai nieko bendro su nacionaliniu saugumu neturintis klausimas, tai yra nesusipratimas. Turi būti Ekonomikos komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas.
PIRMININKAS. Bėda ta, kad visą laiką skirdavome tą patį komitetą, kuris prieš tai buvo. (Balsai salėje) Ačiū.
17.21 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4522(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4522. Tik balsavimas. Balsuojame. Motyvai išsakyti, lieka tik balsavimas. Priėmimas. (Balsai salėje) Pensijų kaupimo įstatymas Nr. XIIIP-4522(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 120 Seimo narių, balsavo 120: už – 74, prieš – 11, susilaikė 35. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.23 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 8, 10, 12, 18, 22, 23, 26, 28, 38 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4523(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo 3, 4, 8, 10, 12, 18, 22, 23, 26, 28, 38 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4523(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 122: už – 75, prieš – 5, susilaikė 42. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.23 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4524(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas įstatymas – Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4524(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 123: už – 75, prieš – 4, susilaikė 44. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.24 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 27 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4525(2) (priėmimo tęsinys)
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 27 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122. Balsavo 122: už – 75, prieš – 4, susilaikė 43. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
17.25 val.
Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo Nr. XI-473 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4526(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas įstatymas – Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo Nr. XI-473 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4526. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 119. Balsavo 119: už – 77, prieš – 4, susilaikė 38. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
17.27 val.
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4527(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4527. Priėmimas. Balsuojame. Tuoj pakeisime. Atsiprašau, sustabdome balsavimą. Nespėjame keisti. Greitai balsuojame.
Gerbiami kolegos, kartoju – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4527. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 120. Balsavo 120: už – 75, prieš – 3, 42 susilaikė. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
17.28 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4482(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4482. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118. Balsavo 118: už – 84, prieš – 2, susilaikė 32. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
17.29 val.
Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo Nr. IX-352 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4667(2), Dizaino įstatymo Nr. IX-1181 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4668(2), Patentų įstatymo Nr. I-372 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4669(2), Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4670(2) (svarstymo tęsinys)
Ar mes Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo, Dizaino įstatymo, Patentų įstatymo, Prekių ženklų įstatymo projektams galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta.
Pradedame priėmimo stadiją. Pastraipsniui. Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4667, Dizaino įstatymo 32 straipsnio pakeitimo, Patentų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo ir Prekių ženklo įstatymo pakeitimo įstatymo projektų priėmimo procedūra. Einame po vieną iš eilės.
17.29 val.
Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo Nr. IX-352 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4667(2) (priėmimas)
Dėl projekto Nr. XIIIP-4667. 1 straipsnio priėmimui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso. Nėra užsirašiusių. Balsuojame. Čia dabar vyksta balsavimas dėl projekto Nr. XIIIP-4667. Mokesčių ir pramonės…
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 119: už – 116, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
17.31 val.
Dizaino įstatymo Nr. IX-1181 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4668(2) (priėmimas)
Dizaino įstatymo 32 straipsnio pakeitimas. Mes galime eiti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) 2 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimta. (Balsai salėje) Permetėme, yra. Rodo kompiuteris, gerai.
Motyvai. Motyvų nėra. Balsuojame, priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 114, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas, (Gongas)
17.32 val.
Patentų įstatymo Nr. I-372 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4669(2) (priėmimas)
Patentų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimas. Galime eiti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio galime sutarti bendru sutarimu? Priimta, ačiū. Dėl 2 straipsnio galime sutarti bendru sutarimu? Priimta, ačiū. Dėl viso nėra užsirašiusių. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 117, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
17.33 val.
Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4670(2) (priėmimas)
Prekių ženklų įstatymo 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4670. Priėmimo stadija. Galime kalbėti dėl 1 straipsnio priėmimo bendru sutarimu? Dėkoju, priimta. Dėl 2 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. Motyvai dėl viso. Nėra užsirašiusių, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 119: už – 117, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas yra priimtas. (Gongas).
17.34 val.
Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo projektas Nr. XIIIP-4711(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, Naujojo koronaviruso sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo projektas Nr. XIIIP-4711. Po svarstymo nuomonės išsakytos. Galime balsuoti.
Užsiregistravo 121 Seimo narys. Balsavo 121 Seimo narys: už – 93, prieš nėra, susilaikė 28. Pritarta po svarstymo.
Gerbiami kolegos, priėmimo stadija. Galime pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 4 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 5 straipsnio yra J. Sabatausko pasiūlymas. Gal gerbiamas J. Sabatauskas pristatys savo pasiūlymą?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, pateikimo stadijoje aš kalbėjau apie tai, kad Lietuvos Konstitucija nenumato įstatymų leidybos delegavimo kitoms institucijoms, tai yra įstatymus pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją priima tik Seimas. Čiagi Seimo priimto įstatymo normas pavedame keisti Vyriausybei. Taip jau buvo ne vienas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl panašių normų ir Konstituciniame Teisme visos jos pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai. Keisti terminus galima tik kitu įstatymu, todėl siūlau visai atsisakyti 4 straipsnio. Dabar iš tikrųjų, jeigu mums šito įstatymo reikia keisti terminus dėl to, kad dabar vyksta karantinas, o ten numatyta, kad būtent per karantino laikotarpį ir dar tris mėnesius po karantino nėra pareigos inicijuoti bankrotą ar restruktūrizavimą ir panašiai, tai jeigu to termino nepakaks, aš manau, Vyriausybė gana greitai gali kreiptis į Seimą. Ir Seime, kaip ir šiandien mes – ryte pateikimas, po pietų svarstymas ir priėmimas, tas terminas būtų pakeistas, jeigu iš tikrųjų atsiranda tokia būtinybė. Bet priimti Konstitucijai prieštaraujančio straipsnio tikrai mes negalime. Ne tik dėl to, kad įstatymų leidybos negalima deleguoti, bet ir dėl valdžių padalijimo principo pažeidimo bei asmenų teisių suvaržymo. Siūlau išbraukti 4 straipsnį dėl įgyvendinimo, nes jis tikrai nepakenks įstatymui.
PIRMININKAS. 5 straipsnis, ne 4 straipsnis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pradinėje stadijoje buvo 4 straipsnis. Todėl tikrai nepakenks tas išbraukimas visai šio įstatymo projekto esmei.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl pasiūlymo. S. Gentvilas. Atsisako. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, nedarykime klaidos, nes vis tiek, jeigu kas nors kreipsis į Konstitucinį Teismą, šita norma bus pripažinta negaliojanti. Tai žinome, kad ne vieną kartą Konstitucinis Teismas pasisakė – įstatymus taiso Seimas, ne Vyriausybė. Pratęsti įstatymo galiojimą, sustabdyti jį, pakeisti gali tik Seimas. Tai čia paprasčiausiai mes davėme priesaiką, mes turime vykdyti Konstituciją ir įstatymus. Jeigu apie tai kalbame, tai reikia padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, dabar balsuojame, ar pritarti J. Sabatausko… Atsiprašau, A. Skardžius. Nepastebėjau, atsiprašau.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Aš manau, kad tie kolegų išsakyti argumentai neatitinka tikrovės. Šiandien po balsavimo dėl Konstitucinio Teismo teisėjų kas antras įstatymas bus neatitinkantis Konstitucijos. Mes niekuo nerizikuojame.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, kas pritaria J. Sabatausko pasiūlymui, balsuoja už, kas turi nuomonę, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 116, balsavo 115: už – 51, prieš – 18, susilaikė 46. Pataisai nepritarta.
Dėl viso. 5 straipsniui mes galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Ne? Balsuojame dėl 5 straipsnio. Kas pritariate 5 straipsniui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 70, prieš – 35, susilaikė 15. 5 straipsnis yra priimtas.
Dabar dėl viso. A. Vinkus. Prašom. Motyvai dėl viso.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji, turbūt mums netenka įrodinėti, kad mus užklupo labai sunkių išbandymų laikotarpis – nuo globalinio masto sveikatos problemų iki masinio verslo paralyžiavimo ir jo likvidumo problemų. Sprendžiant sveikatos sistemos problemas, pagrindinė našta besąlygiškai tenka Lietuvos medikams su Sveikatos apsaugos ministerija priešakyje, o sprendžiant finansines problemas – Finansų ministerijai.
Kartu su įvairiomis pagalbos verslui priemonėmis visos šalys svarsto papildomas alternatyvas, kurios labiau išplėstų verslo nemokumo problemoms spręsti taikomas priemones. Panašiu keliu eina ir Lietuva. Iš įvairių šaltinių žinome, kad Valstybinė mokesčių inspekcija yra sudariusi sąrašą įmonių, kurioms automatiškai taikomos pagalbos priemonės – atleidimas nuo delspinigių, netaikymas mokesčių išieškojimų ekstremalios situacijos metu, mokesčių mokėjimo nukėlimas, mokestinės paskolos sudarymas be palūkanų ir kita.
Gerbiamas finansų ministras šiandien dalykiškai siūlė dar papildomas priemones, kurios padėtų verslui išsilaikyti šiomis nelengvomis sąlygomis. Įstatymo projekte siūlomas laikinas juridinio asmens pareigos kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo, arba bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka sustabdymas. O kreditoriui inicijuojant nemokumo procesą nustatomas ilgesnis terminas susitarimui dėl pagalbos sudaryti, atsižvelgiant į visoje Lietuvoje paskelbtą karantiną, suteiks daugiau laiko ir galimybių sąžiningam verslui įveikti finansinius sunkumus ir išsaugoti juridinio asmens mokumą. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nors galbūt yra šiame projekte kai kurių nuostatų, kurios gali būti tam tikromis aplinkybėmis naudingos, jeigu užtrunka, kaip čia buvo minėta, Vyriausybės pagalbos skyrimas, bet šį klausimą pati Vyriausybė pirmiausia gali išspręsti, kad tų klausimų sprendimas neužtruktų. O vis tiek išlieka įspūdis, kad šis projektas pirmiausia parengtas tam, kad S. Skvernelio Vyriausybė galėtų raportuoti, kad per mūsų darbo laikotarpį, besibaigiančią kadenciją, beveik niekas iki galo nebankrutavo.
Nutolinus tuos terminus ir dar antikonstituciniu būdu Vyriausybei suteikus tą terminą prasitęsti iki kadencijos pabaigos, akivaizdu, kad bankroto procesai iki galo neįvyks, bet ar visais atvejais iš to bus naudos? Aš abejoju. Tam ir yra terminai nustatyti, kad būtų apginti kreditorių interesai, nes tęsiantis turtas ir lėšos neretai yra iššvaistoma papildomai ir kreditoriai patiria daug papildomų praradimų. Dėl to aš manau, kad projektas tikrai turi esminių trūkumų ir negalima balsuoti už tokį projektą, koks jis dabar liko po visų pataisų svarstymo.
PIRMININKAS. V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Pasisakau už įstatymo projektą. Jis yra reikalingas, nes pavojingai daug įmonių patenka į nemokumo zoną ir taip kitas veiksmas yra bankrotas. Tiesiog kaip išvadų teikėjas ir Ekonomikos komitete nagrinėjęs šį klausimą turiu konstatuoti, kad be reikalo toks svarbus klausimas yra svarstomas ypatingos skubos tvarka, nes šis įstatymas turi būti kartu skaitomas ir nagrinėjamas su originaliu Juridinių asmenų nemokumo įstatymu, ko mes nedarėme. Todėl tiesiog anonsuoju, kad, ko gero, dar grįšime prie to klausimo. Kaip visada ypatingos skubos įstatymai yra koreguojami po vienos kitos savaitės. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų ką mes gelbėsime? Galbūt vienai kitai didesnei įmonei padėsime, bet paprastai prie tų didesnių įmonių per įvairias subrangas dirba mažos įmonės, o joms niekaip nepadėsime, nes leidžiame neva derėtis ir neaišku, kaip tos derybos baigsis, nes dažniausiai visada per derybas iniciatyvos imasi stambieji, o atsakomybę ir visas problemas bando užmesti smulkiesiems. Iš tikrųjų tai nieko nepadės.
Įstatyme taip pat nėra numatyta, ar tikrai tos problemos atsiranda dėl įvairių epidemijos sukeltų pasekmių, ar jos šiaip atsiranda – dėl ūkininkavimo problemų. Įsivaizduokite, jeigu dabar kokia nors įmonė specialiai nori sukelti problemų savo subrangai ir iš to gauti pinigų, ar tikrai tokią įmonę reikia gelbėti? Įsivaizduokite, kaip dirba statybų sektorius. Dažniausiai statybų sektorius dirba per subrangą. Aišku, didžiosios statybų įmonės, kurios gauna galutinį pelną ir rezultatus iš pardavimo objektų, nenukentės, bet nukentės tie, kurie dirba per subrangą: mažesnės įmonės, kurios atvažiuoja iš regionų dirbti, kurios ir taip patiria didžiausius kaštus, kad statytų čia namus. Savaime suprantama, jos bus tos kraštinės, kurioms bus sukurtos problemos dėl to įstatymo.
Taip, mes laiką patempsime, mes galbūt pagelbėsime Vyriausybei, kol ji dar po poros mėnesių paleis paramos mechanizmus, bet kodėl Seimas turi prisiimti atsakomybę už tai? Tegul Vyriausybė pati ir vyniojasi. Reikia paskatinti, kad ji greičiau priimtų sprendimus, o ne taip, kad mes galėtume suteikti galimybę, o jūs dabar porą mėnesių ieškotumėte išeičių. Aš tikrai nepritarsiu šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Akivaizdu, kad dabartinės krizės sąlygomis šis projektas tikrai yra reikalingas, daug įmonių karantino laikotarpiu susiduria ir dar susidurs su nemokumo problemomis. Rytinėje dalyje, rytiniame posėdyje finansų ministras aiškiai įvardijo, kad trijų mėnesių laikotarpis atskirais atvejais galės būti prailgintas priklausomai nuo sektoriaus problematikos. Buvo išanalizuoti įvairūs variantai ir net iki po šešių mėnesių prailginimo.
Šis projektas ir reikalingas, kad įmonės gebėtų ir turėtų laiko rasti verslui palankius ekonominius sprendimus. Vis dėlto privalome atkreipti dėmesį ir į tai, kad smulkusis verslas iš tiesų skundžiasi, kad jų nepasiekia reali finansinė pagalba, susidaro vaizdas, kad tokios institucijos kaip „Invega“ neturi pakankamai resursų situacijai valdyti. Taip pat girdime, kad smulkieji verslai, kurie sumoka didelę dalį mokesčių į biudžetą, juose dirba didelė dalis mūsų šalies darbuotojų, ne tik kad nesulaukia finansinių paskolų, bet ir siūlomos sumos yra aiškiai per menkos.
Kita vertus, bankų reikalavimai ir biurokratija nė kiek nesumenko, bet gal net ir padidėjo šiame kontekste. Dėl ankstesnių kreditų dar bandoma ką nors daryti, o gauti naujus kreditus yra faktiškai misija neįmanoma, ir viešojoje erdvėje, ką girdėjome ir vakar per televiziją, yra skelbiama, kad Lietuvos vis dar nepasiekia skolintos lėšos iš Europos fondų, o jų palūkanos kelis kartus didesnės negu, pavyzdžiui, Vokietijos. Iš tiesų tikiuosi, kad tai tik pradinis projektas, bet kiti projektai, kurie taip pat yra būtini, seks paskui jį.
PIRMININKAS. Dėkojame. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, man atrodo labai simboliška, kad mes diskutuojame apie tai, kaip švelninti bankrotą verslui, o ne apie tai, kaip jam padėti išgyventi. Jeigu suteiksime visas priemones, instrumentus, reikalingus verslui išgyventi šį sunkų laikotarpį, nereikėtų tokių įstatymų pakeitimų, kurie jam padėtų, na, gal nenumirti ar numirus galbūt kaip nors susitvarkyti reikalus paprasčiau ir greičiau. Iš tiesų mes turime koncentruotis į skubią pagalbą, likvidumo pagalbą subsidijomis darbo užmokesčiui, greitesniais atsiskaitymais, įskaitymais, o ne bankroto procedūrų švelninimu. Man atrodo, mes pradedame visiškai ne nuo to galo ir ne tuos klausimus sprendžiame. Užuot mes čia, Seime, sėdėtume ir kalbėtume, kaip padėti verslui išgyventi, man atrodo, na, mes tada galėtume ir nekalbėti apie tai, kaip jam padėti sušvelninti bankroto procedūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šiandien ryte išgirdome visiškai kraupius skaičius. Premjeras iš tribūnos pasakė šiuos skaičius, kad Lietuvoje jau yra 200 tūkst. ligos ir motinystės atostogas pasiėmusių gyventojų, kurių fiziškai nėra darbo vietoje. Dar 300 tūkst. jau turi prastovas. Papildomai apie 50–60 tūkst. savarankiškai dirbančių. Bedarbių nuo krizės pradžios jau padaugėjo 20 tūkst. Tai yra 600 tūkst. Lietuvos dirbančiųjų šiandien nėra darbe iš 1 mln. 300 tūkst. Tai beveik 40 % Lietuvoje dirbančiųjų nebedirba. Per metus vidutiniškai bankrutuoja 1,5–2 tūkst. įmonių. Šiandien COVID pakenktų įmonių sąraše jau daugiau kaip 50 tūkst.
Taip, šis įstatymas yra, kaip gerbiamas V. Poderys sakė, kompresas nabašnykui, bet tai yra žingsnis į priekį. Šis įstatymas turėjo būti žymiai žymiai žymiai turiningesnis. Per spartą mes nieko nepadarėme su juo. Bet tai yra žingsnis į priekį. Šiame įstatyme turėjo atsirasti ir tokie dalykai, kad „Invegos“ garantijos prieinamos turi būti ir restruktūrizuojamoms įmonėms. Kas šiandien paklius į COVID sąrašą ir pradės restruktūrizavimą, jau nebegalės pretenduoti į „Invegos“ priemones. Vadinasi, į apyvartines lėšas. Jeigu mes ištęsiame nemokumo procedūrą, bankroto procedūrą, ten įmonės nesulauks valstybės pagalbos.
Šiame įstatyme taip pat turėjo būti parašyta Europos Komisijos leista 800 tūkst. eurų valstybės pagalba, nes „Sodra“, Mokesčių inspekcija nevienareikšmiškai vertina įmonių nemokumą ir kreditorių sąraše esančioms įmonėms irgi pradės netaikyti pilnos apimties 800 tūkst. eurų valstybės pagalbos. Tai yra dalykai, kurie išlaikytų tas 50 tūkst. įmonių, kurios galbūt pereis į restruktūrizavimą, nes šis įstatymas šitų dalykų nepaminėjęs. Jis apgina tiktai įmonės vadovą dėl jo pareigų, kurios… na, pradėti inicijavimą, apriboti dalykus, bet neišlaikys šių įmonių virš vandens paviršiaus.
PIRMININKAS. Laikas! Dėkojame. Ir A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš manau, kad jokie patys baisiausi skaičiai neleidžia nevykdyti Konstitucijos ir įstatymų. Juo labiau čia visi sėdintys davė priesaiką. Cituoju Konstitucijos 67 straipsnį: „Seimas (neskaitau visko, ką daro) leidžia įstatymus.“
94 straipsnis: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvarko krašto reikalus, vykdo įstatymus, Seimo nutarimus, koordinuoja ministerijų ir kitų įstaigų veiklą, rengia valstybės biudžetą, rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymus, užmezga diplomatinius santykius ir vykdo kitas pareigas.“
Nėra nuostatos, kad Vyriausybė leidžia, tvarko, keičia įstatymus. Elementaru! Visi buvote padėję ranką tribūnoje ant Konstitucijos ir davėte priesaiką. Tai ir kviečiu laikytis priesaikos, nes tai yra konstitucinė nuostata. Ne opozicijos sugalvoti dalykai, ne dar ko nors. Todėl negalima pritarti tokiems įstatymams, kur akivaizdžiai mes norime pažeisti savo duotą priesaiką. Aš laikysiuosi priesaikos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, nuomonės yra išsakytos. Balsuojame. Vyksta balsavimas dėl projekto Nr. XIIIP-4711.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 113, balsavo 112: už – 80, prieš – 4, susilaikė 28. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
17.55 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4694GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (priėmimas)
Turizmo įstatymo 2, 15 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projekto priėmimas. Gerbiami kolegos, prašyčiau dėmesio! Dabar bus pirmas balsavimas. Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Supratote? Motyvai. Prašau. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, man atrodo, čia jau gerai išdiskutuotas klausimas ir reikia tiesiog teikti naują įstatymo projektą, kuris tinkamai sureguliuotų ir subalansuotų įsipareigojimus klientams ir tinkamai subalansuotų galimybes kelionių organizatoriams, nes taip, kaip dabar yra, mūsų laukia bankrotų virtinė. Taigi mes turime, man atrodo, pritarti veto šiuo momentu ir teikti naują įstatymo projektą kuo greičiau, kad jis išspręstų kelionių organizavimo sektoriaus problemas, nes ten problemos aštrios, karštos ir greičiausiai turėsime problemų mes visi, jeigu tos problemos nebus išspręstos.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mano kolega Mykolas čia turbūt netiksliai užsirašė, nes jis turėjo ginti, kad priimtume projektą be Prezidento pataisų. Žinoma, dėl šio projekto Prezidento pataisos yra nereikšmingos, yra tik data pakoreguota, o tiek Prezidentas, tiek mes, anksčiau priimdami įstatymą, vieningai sutarėme, kad kuponai reikalingi, galbūt atsiras vienas kitas žmogus, kuris pasinaudos ta priemone, bet aš asmeniškai didelių iliuzijų nepuoselėju. Vis tiek yra pasklidusi žinia, neaišku, kaip toliau beišsilaikys turizmo verslas. Žmogui imti kuponus gali neatrodyti labai patrauklu. Jam patogiau vis dėlto gauti pinigus ir toliau, jeigu jis nori kokią nors kelionę užsisakyti, tada žiūrėti, kokie čia rinkos dalyviai ką begali siūlyti ir kas pigiau pasiūlys, nebūtinai tas, kuris prieš tai buvo pardavęs jam kelionę. Bet, kaip sakiau, vis tiek kažkiek galbūt naudosis ta kuponų sistema, čia yra susitarimo pagrindu siūloma kuponus numatyti, ne prievartiniu būdu, tai su Prezidento pasiūlyta data, manau, galima sutikti, tai yra balsuoti prieš tai, kad priimtume projektą be Prezidento pataisų, nes pirmas balsavimas bus dėl to, todėl kviečiu balsuoti prieš šioje stadijoje.
PIRMININKAS. Dėkojame. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Akivaizdu, kad šioje sudėtingoje situacijoje valstybė turi įsikišti į santykį tarp vartotojo ir verslo. Šiuo atveju prezidentūra iš tikrųjų demonstruoja tą suvokimą, skirtingai negu prieš tai vetavusi įstatymą, kuris irgi nustato valstybės įsikišimo galimybes į verslo santykį su vartotoju. Tiktai man vis dėlto kyla klausimas, kodėl buvo taip išskirtas vienas verslo sektorius – turizmo? Nejaugi jūs manote, kad tie sutrikę santykiai tarp vartotojo ir verslo yra tik turizmo sektoriuje? Kai yra vis dėlto išskiriami tiktai vieni, nejučiomis susidaro įspūdis, kad kažkas yra negerai. Kodėl būtent į tuos buvo atkreiptas dėmesys tos pačios Vyriausybės? Man tai asmeniškai kelia daug klausimų ir aš džiaugiuosi dėl Prezidento veto ir mus, Seimo narius, savotiškai tai priverstų atsigręžti atgal ir ištaisyti klaidą.
PIRMININKAS. Dėkojame. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų šis paketas eina kaip pavyzdys, kai mes darome per skubėjimą tam tikrą broką, gerai neapgalvojame. Tai iš tikrųjų tokia ceitnotinė situacija, kai galbūt šiek tiek geriau šiame projekte bus negu be nieko, bet iš esmės nieko gero. Vėlgi čia jau buvo kalbėta, ar tikrai žmonės skubės pasiimti kažkokių kuponų, kai neaišku, ar apskritai turizmo įmonės tai išgyvens. Antras klausimas kyla, kadangi nekalbėsiu dėl kito klausimo, pačioms turizmo kompanijoms, ar verta čia kankintis, nes yra priimtas toks įstatymas, iš esmės jos turi vykdyti įsipareigojimus, jeigu eis visi atsiimti pinigėlių, taip tu pasikankinsi, bet neišgyvensi. Tai du dalykai, kurie yra pakankamai blogi.
Manyčiau, kad vienintelis gelbėjimas šiuo atveju buvo, kaip ir pasielgė kitos šalys, suprasdamos, kad arba šiam verslui sukuriame problemų, arba duodame lėšų, kad jis išgyventų ir galėtų atsiskaityti, nes, priešingu atveju, turizmo verslas turės kitų galimybių, galbūt paslėptų: verslą uždaryti, paskelbti bankrotą, bet tikėtis vėl atgimti iš naujo, galbūt išsaugoti lėšas, kurios yra pervestos kažkur tolyn, tartis su tomis kompanijomis, kurios priima tuos verslus, ir vėl po kiek laiko pradėti savo verslą iš naujo, negu būtų sudarytos galimybės per tam tikrą laiką tikrai atsiskaityti, galbūt ištęsti tą laiką per šešis mėnesius. Beje, tai kai kurios šalys daro. Šiandien mes girdėjome, kad kelios šalys, nors ir Europos Sąjungos šalys, tai daro. Ištęsia atsiskaitymo laiką ir tikisi, kad tos kompanijos per ilgą laiką galės atsiskaityti.
Iš tikrųjų šis įstatymas sukels problemų, bet tikėkimės, kad kuponai vis dėlto veiks.
PIRMININKAS. Dėkojame. A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų priimdami šitą veto realiai situacijos nepakeisime. Šioje situacijoje man yra keistas pirmiausia Vyriausybės pasyvus vaidmuo, nesiūloma jokia išlyga, o tarp nuomininkų ir nuomotojų… siūloma mokėti subsidiją ir taip spręsti jų santykių klausimą. Todėl man tikrai atrodo nepriimtina dabartinė situacija, kai kelionių organizatoriai, kurie prisiima nemažai rizikos, tiesiog paliekami vieni savo kovoje su… Ne kovoje, bet, galima sakyti, santykiuose su klientais. Todėl siūlyčiau, jeigu bus pritarta Prezidento veto, iš karto bandyti registruoti kitas įstatymo pataisas, kurias siūlo ir Lietuvos turizmo asociacija, galbūt numatyti trijų mėnesių terminą. Išties eiti ir kitų Europos Sąjungos valstybių pavyzdžiu ir spręsti šiuos klausimus.
PIRMININKAS. Čia buvo pasisakymas už. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, prisiminkime, kaip mes balsavome praėjusį kartą, visokių pataisų patys prifantazavome. Tas projektas, kuris atėjo iš Vyriausybės, yra pakitęs. Bet man atrodo, kad šiuo įstatymu mes padarėme tikrai vieną klaidą, kad įvedėme kitokį kompensavimo verslui ar pagalbos mechanizmą. Visiems kitiems mes iš esmės siūlome valstybės pagalbą, palūkanas ar ką nors, bankinę pagalbą – kaip valstybės pagalbą. O čia mes įteisiname pagalbą iš vartotojų pusės. Nė vienam verslui taip nedarome. Ką, kiti verslai neturi tokių pačių problemų, kad negali įgyvendinti įsipareigojimų, nukeliami kokie nors kontraktai, namų pardavimai ir taip toliau? Tą patį turime, bet mes jiems nesiūlome įteisinti tokio mechanizmo, kad palaukite, gal mes ką nors kitą pasiūlysime arba po kiek metų, dabar mes avanso nepervesime ar dar kas nors.
Mes apsispręskime, kokiu būdu gelbėjame tas įmones: ar valstybės pagalba, subsidijomis, ar vartotojų interesais. Čia mes padarome tokį mišinį ir pažeidžiame tokį principą tikrai šiuo atveju vieno verslo naudai. Ta pagalba turėtų būti visiems verslo subjektams, ta pati logika. Todėl Prezidentas iš dalies tą dalyką mums taiso ir reikėtų jį palaikyti.
PIRMININKAS. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, klausausi ir truputį stebiuosi, nes nematau ir negirdžiu nė vieno pasisakymo iš valdančiųjų pusės, kokia yra jų nuomonė šiuo ir galbūt kitais klausimais. Yra premjeras, keli ministrai, na, sėdi, tyli, tarsi darbo nebūtų. Pajuokaudamas galiu pasakyti, kol neišgirsiu bent jau gerbiamos L. Staniuvienės nuomonės, negaliu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkojame už pareikštą nuomonę. Gerbiami kolegos, nuomonės yra išsakytos. Netrukus kviesiu balsuoti už grąžintą įstatymą – Turizmo įstatymo 2, 15 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4694GR. Skaitau Statuto 167 straipsnį: „Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.“ Lieka toks, kokį priėmė Seimas, jeigu bus balsuota daugiau balsų už negu prieš. Reikia 71 balso. Prašom balsuoti.
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 109, balsavo 106: už – 7, prieš – 71, susilaikė 22. Kiek? 77, atsiprašau, taip.
Gerbiami kolegos, dabar skaitau trečią pastraipą: „Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.“ Supratome visi? Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 113: už – 112, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas su pataisomis yra priimtas. (Gongas)
18.08 val.
Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4693GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (priėmimas)
Kitas grąžintas įstatymas – Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Skaitau jau išmoktą pirmą dalį: „Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.“ Yra užsirašiusių kalbėti už. P. Urbšys. Prašom. Atsisako. Dėkoju. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Šiame balsavime, kad ir kaip būtų gaila, mano supratimu, nėra gerų variantų, kaip balsuoti. Žinoma, tie, kurie siekia sterilaus teisinio švarumo, gali sakyti, kad iš tikrųjų Prezidentas pagrįstai pareiškė pastabų, kad tokia nuostata taip nuogai įrašyta, kaip dabar yra iki Prezidento vetavimo, kad šeši mėnesiai, be jokių išlygų, ji yra tokia sukelianti dviprasmiškų dalykų. Bet, man atrodo, visi suprantame, ir kurie balsavo už tokią nuostatą, greitosiomis įrašytą, kad tai yra suprantama kaip laikinas dalykas karantino laikotarpiu ir ilgai nelaukiant, jei tokia ji būtų priimta, reikėtų ją taisyti. Todėl, aš manau, šiuo atveju, kad ir kaip Seimas balsuotų dėl veto, prie šio Civilinio kodekso reikės grįžti. Nes jeigu atmesime veto, kaip sakiau, reikia teisiškai tvarkyti tą nuostatą. Jeigu priimsime veto, aš manau, tiesiog sugrąžinti besąlygiškai 14 dienų yra per stiprus smūgis verslui, ir tai nėra kompromisas, kurį, beje, galėtų pripažinti ir vartotojų organizacijos, kurios siūlė galimybę pratęsti iki trijų mėnesių viešojoje diskusijoje, kai teko dalyvauti. Manau, kad vis tiek prie to klausimo, kad ir kaip balsuotume, artimiausiu metu turėsime grįžti.
PIRMININKAS. Ir S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas R. J. Dagys prieš tai kalbėdamas retoriškai paklausė, ar turizmo sektorius yra išskirtinis, kad turėtume jį gelbėti. Gerbiamas Rimantai, rytoj Vyriausybėje bus svarstomas įstatymo projektas dėl renginių organizatorių ir ten yra numatoma, kad kultūrinių, sportinių renginių organizatoriams bus leidžiama per 12 mėnesių iš naujo surengti renginį, o per 12 mėnesių nesurengus vartotojams pinigus grąžinti 12 mėnesių plius 14 dienų. Tai jeigu mes manome, kad turizmo sektorius čia kažkuo išskirtinis, tai rytoj Vyriausybėje yra svarstoma kultūros, sporto renginių organizatorių teisė negrąžinti pinigų visus metus. Čia aš nematau turizmo sektoriaus išskirtinumo, aš vėl sakau, gal Vyriausybė turi gelbėjimo paketą turizmo sektoriui, bet prisidedu prie S. Jovaišos, kuris atkreipė dėmesį.
Gerbiami valdantieji, kalbėkite, šiandien darbdaviai žiūri šitą Seimo posėdį dėl turizmo sektoriaus ir nežino, nežino, kaip jiems reikia elgtis. Rytoj ateis žmonės išsigandę, kad turizmo sektorius galimai bankrutuos, prašys ne kuponų, o per 14 dienų grąžinti pinigus. Tai klausimas turizmo sektoriaus įmonių, iš ko juos grąžinti, nes įsipareigojimai šiemet siekia 30,5 mln. Estija savo turizmo sektoriui davė 25 mln. pinigų, Latvija „Air Balticą“ gelbėjo su 150 mln. Ar jūs turite kiškį skrybėlėje? Jūs nekalbate ir neskleidžiate gerosios žinios, kaip jūs išgelbėsite vartotojų pinigus, kurie yra bankrutuojančiose įmonėse. Šiandien pat reikia šito atsakymo, nes kitu atveju, kaip teisingai J. Razma sako, teisiškai netobulas variantas yra visgi geresnė alternatyva negu kad neišgelbėjimas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, nuomonės išsakytos. Dar kartą pakartosiu, dėl grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia yra balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 109, balsavo 108: už – 13, prieš – 76, susilaikė 19.
Skelbiu antrą balsavimą pagal 3 punktą. Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojame, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 111, balsavo 108: už – 104, prieš – 4, susilaikė 4. Įstatymas su pataisomis yra priimtas. (Gongas)
18.14 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4671(2) (priėmimas)
Elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4671(2). Priėmimas. Pranešėjas – J. Narkevičius. Ministre, prašom į tribūną. Arba tada A. Kupčinskas. Atsiprašau, Jaroslavai, atsiprašau. A. Kupčinskas, atsiprašau.
Teikėjas, aš ne taip paskaičiau – ne pranešėjas, o teikėjas J. Narkevičius. O pranešėjas… (Balsai salėje) Atsisako A. Kupčinskas net pranešti? Atidedame šitą klausimą, nes A. Kupčinskas nepasiruošęs pranešti. (Balsai salėje) Prašau. Gerai. Sekundėlę! Eilės tvarka – J. Narkevičius. Prašom.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Ten kolega pirmas buvo, tai būtų galima…
PIRMININKAS. Arčiau prie mikrofono.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Dabartiniu metu yra paskutinė priėmimo stadija. Jeigu išvados teikėjas, tai turėtų būti iš pagrindinio komiteto deleguotas asmuo. Bet, man atrodo, mes praeitą kartą jau balsavome, nesusirinko dauguma ir reikia tiktai balsuoti.
PIRMININKAS. Buvo paskelbta pusės valandos pertrauka.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Kiek žinau, komitetas savo išvadą padarė.
PIRMININKAS. Gerai. Prašau, gerbiamas G. Landsbergis. (Balsai salėje) Gerbiamas G. Landsbergis nenori kalbėti. Prašau. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji, kaip aš suprantu, mes čia dabar nekalbame apie įstatymo projekto pristatymą, pateikimą. Mes kalbame apie tai, kad yra komiteto deleguotas pranešėjas. Jeigu šitas pranešėjas dėl kokių nors priežasčių negali pateikti, tame komitete dar yra komiteto narių, kurie gali tą dalyką padaryti. (Balsai salėje) Gerbiamieji, iš tikrųjų turi būti pranešėjas. Aš taip suprantu, taip? Tas pranešėjas turėtų būti…
PIRMININKAS. Aš pranešėjo vardą ir pavardę jau įvardinau. Jis yra salėje.
P. URBŠYS (MSNG). Bet gal žmogus dėl įvairių priežasčių negali prieiti prie tribūnos. Tai jūs tada paprašykite kito komiteto…
PIRMININKAS. Yra komiteto pirmininkas, kuris gali pakeisti pranešėją. Čia nėra problemų. Prašom. (Triukšmas salėje)
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Kolegos, aš taip suprantu, kad likęs tik balsavimas ir jokio pranešėjo nebereikia. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Aš noriu pasakyti – nebuvo pastraipsniui balsuota. (Balsai salėje) Prašau, A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkui, pirmininke. Žiūrėkite, yra pataisų…
PIRMININKAS. Arčiau prie mikrofono!
A. ARMONAITĖ (MSNG). Tas projektas yra gerokai pataisytas. Yra pataisų, kurios nebuvo pristatytos salėje. Yra nepristatyta, ar komitetas joms pritarė, ar nepritarė. Arba jeigu mes nebenorime jau šito įstatymo apskritai svarstyti, tai prašau, tegul komitetas jį pasiima ir niekada tegul jis nebesugrįžta, bet jeigu jau jis yra darbotvarkėje ir jūs norite jį svarstyti, tai prašau tada laikytis tvarkos ir eiti per pasiūlymus.
PIRMININKAS. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Arčiau prie mikrofono!
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Galbūt kolega neina, nes jūs jį Algiu vadinate – jis yra Andrius Kupčinskas. (Juokas salėje) Jūs pasakėte, Algi.
PIRMININKAS. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tik noriu pasakyti, kad prieš savaitę, kai buvo posėdis, šitie pakeitimai turėjo būti svarstomi ir buvo darbotvarkėje, bet kažkodėl jie dingo iš darbotvarkės. Paskui gal kiek ir pasimiršo, todėl ir nebuvo pristatyti. Gerai, dabar jau išsiaiškinome, galime eiti papunkčiui.
PIRMININKAS. Pastraipsniui, taip.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Pastraipsniui.
PIRMININKAS. 1 straipsnis. Yra Seimo narės A. Armonaitės pataisa. Prašom, komiteto nuomonė.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ar, Aušrine, sutinkate? Prašom pasakyti.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Na, tikriausiai sutinku, nors apskritai, kaip atrodo projektas, vis tiek nepatinka. Aš gal tik trumpai paminėsiu, kad čia buvo norėta stebėti mobiliųjų telefonų duomenų srautą, taip pat norėta be įspėjimo, be sutikimo žmones sekti. Pritarimas iš dalies yra toks pritarimas daliniam sekimui.
PIRMININKAS. Ar reikalausite balsuoti?
A. ARMONAITĖ (MSNG). Ne.
PIRMININKAS. Ne. Dėkojame. Antras siūlymas. Čia daug narių pasiūlė, bet įdomu, kaip komitetas pasielgė. V. Čmilytė-Nielsen, E. Gentvilas, R. Juška, V. Alekna, J. Baublys, J. Liesys, K. Glaveckas, G. Steponavičius, G. Vaičekauskas, J. Varkalys. Prašom, komiteto nuomonė.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Komiteto argumentai – pagal ES teisinį reguliavimą valstybė gali taikyti tam tikras priemones, nukreiptas užtikrinti visuomenės saugumą esant ypatingoms aplinkybėms, pažymėtina, kad šios nuostatos darbo tvarka suderintos su Valstybine duomenų inspekcija.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Simonai, pristatysite? Prašom trumpai.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, mūsų Vyriausybė neatsiklaususi kiekvieną asmenį, kuris sugrįžo iš užsienio, privaloma tvarka buvo uždariusi dviem savaitėms į viešbučius, net neleidusi jų karantinuotis namuose. Valstybė jau šiandien gali daryti dalykus žmonių privatumui ir laisvei, ko iš tikrųjų net neįsivaizdavome. Mažas dalykas, ką aš gerbiamai Susisiekimo ministerijai rekomenduočiau, yra neuždarinėti per prievartą žmonių į viešbučius, bet priverstinai įdiegti jų mobiliuosiuose telefonuose programėlę, per kurią tarnybos galėtų prisiskambinti bent tris kartus per dieną ir faktiškai patikrinti GPS lokaciją tame telefone. Tai yra pats pigiausias variantas, kaip patikrinti žmogaus vietą.
Šiuo reglamentavimu siūloma sekti visus, be teismo sprendimo gerbiamam Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkui A. Verygai ir komisijai atiduoti sprendimą, kuriuos žmones sekti, kurių ne. Aš, pavyzdžiui, visiškai nenoriu atsiduoti ar bet kurį Lietuvos pilietį įduoti komisijai be teismo sprendimo klausytis telefonų, žiūrėti jų lokaciją, duomenų srautą. Pradinis įstatymo projektas buvo parengtas ir su galimybe tikrinti duomenų srautą, tai yra žiūrėti ir galimas fotografijas, ir elektroninius laiškus, tik mums iškėlus reikalavimus buvo panaikinti šie dalykai.
Sprendimas ir taktinės priemonės yra visiškai ne ten, jau mėnesį gyvendami karantine galėjome padaryti dalykus, kurie tikrai Lietuvos gyventojus apsaugotų taip, kaip Pietų Korėjos gyventojus. Ir aš linkiu valdantiesiems laimėti rinkimus kaip Pietų Korėjoje, bet su technologiniu raštingumu, o ne sekant visus gyventojus. Todėl mes siūlome išbraukti visą pastraipą.
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai nėra taip, kad čia būtų įtvirtintas visų gyventojų sekimas, o būtent yra įtvirtinta nuostata, kad asmenys, kurie gali kelti grėsmę visuomenei dėl savo susirgimo, būtų kontroliuojami, ar jie vykdo nurodymus. Labai teisingai atkreiptas dėmesys, kad būtent buvo padarytos pataisos, kad nebūtų galima kontroliuoti srautų duomenis, tai iš tikrųjų būtų perteklinė dalis, bet tai, kad galima kontroliuoti patį judėjimą, visai suprantama. Bet kai dabar yra siūloma, kad, žinote, kažkas tris kartus skambintų tam asmeniui, kuriam yra tokie apribojimai, ir kai pasakoma: žinote, čia daug paprastesnis būdas, aš norėčiau, kad mes įsivaizduotume – jeigu yra nustatyti apribojimai, sakykim, pusei tūkstančio asmenų, tai kiek reikia tų skambintojų ir kiek po to reikia tikrintojų, kurie sutikrintų tuos duomenis? Ar galų gale tas skambinimas, ar tas sutikrinimas irgi nėra asmens buvimo vietos kontrolė? Irgi yra kontrolė. Gal tada dėl to mes būkime nuoseklūs ir tas variantas, kuris buvo pakoreguotas opozicijos dėka, man atrodo, yra geras. Nepritarkime šiam siūlymui drastiškai viską išbraukti.
PIRMININKAS. Dėkojame. J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Faktiškai užsirašiau už, tačiau norėčiau tiesiog reaguoti į tuos pasakymus, kuriuos kolega minėjo, tai yra netiesa. Minėto įstatymo turinys aiškiai sako, kad sekimas, tai yra netiesa. Nebus sekama. Yra kalbama apie duomenų pateikimą, apie buvimo vietą, tai yra esminis skirtumas.
Antras dalykas. Buvo pasakyta, kolega, kad visi bus sekami. Ne visi sekami, nes sekimo nėra, o nustatoma vieta, bet ne visų, o tiktai tų, kuriems yra nustatyta prievolė karantino būti izoliuotiems. Tačiau, maža to, šiame projekte yra sakinys, aiškiai reglamentuojantis, kad vietos nustatymo duomenys asmenims, kurie privalo būti izoliuoti, bus taikomi tik tiems, kurie nesutiko kitais būdais būti nustatytoje vietoje. Norėčiau ir linkėčiau, kad kolegos ne laviruotų neteisingais pasisakymais, o naudotų tikslumą. Bet šiai pataisai nepritariu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas Simonai, ar reikalaujate balsuoti? Nereikalaujate. Gerbiami kolegos, kas pritariate Seimo narių pataisai, prašom balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 100, balsavo 99 Seimo nariai: už – 30, prieš – 21, susilaikė 48. Įstatymo projekto pataisoms nepritarta.
Kita pataisa – Teisės departamento.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ir mes galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame. Kita – A. Armonaitės pataisa… Ne, atsiprašau, dar Teisės departamento pataisa. Prašau pristatyti visas, dar bus viena.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Pritarti iš dalies. Pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ar mes galime pritarti Teisės departamento pastaboms bendru sutarimu? Labai ačiū. Dar A. Armonaitės pataisa.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame. Pritariame. A. Kupčinsko ir I. Haase pataisa.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ar sutinkate, gerbiamas Kupčinskai?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, mes su Irena sutinkame.
PIRMININKAS. Mes irgi galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dabar J. Narkevičiaus.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Irgi pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ar Jaroslavas sutinka, kad pataisai pritarta iš dalies? Dėkoju. Nereikalaujate balsuoti? Ačiū. Ir Seimas pritarė.
Dėl viso 1 straipsnio. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame. Dėl viso įstatymo – P. Urbšys. Ačiū pranešėjui.
P. URBŠYS (MSNG). Man atrodo, tikrai čia būtų labai geras pavyzdys mūsų parlamentinio darbo, kai vis dėlto nesivadovaujame principu – ne ką sako ar siūlo, o kas siūlo. Šiuo atveju yra tikrai atsižvelgta į opozicijos siūlymus aiškiau reglamentuoti valdžios įgaliojimus, kai renkami duomenys apie asmenį, kuris gali kelti grėsmę sveikatai ir net gyvybei kitai daliai visuomenės. Labai aiškiai yra apibrėžta, kaip būtent informuojamas tas pilietis, kad tai turėtų priimti ne Vyriausybės ekstremaliųjų… komisija savo sprendimu, o būtent priimtų Vyriausybė savo nutarimu. Opozicijos dėka numatyta aiškesnė apskundimo tvarka. Man atrodo, tikrai reikėtų pritarti šiam pakoreguotam įstatymo projektui ir leisti Vyriausybei, kaip pasakyti, turėti įrankį, kurį galėtų naudoti tam, kad apsaugotų visus kitus žmones.
PIRMININKAS. Dėkojame. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju komitetui, kad pritaria kai kurioms mano pataisoms ir labai labai didelį blogį padarė mažesniu blogiu. Tačiau vis dėlto tai lieka labai prastas įstatymo projektas. Aš tik atkreipsiu dėmesį, kad šiuo metu nėra jokio įstatymo projekto. Šiuo metu yra daugybė žmonių, kurie yra karantinuojami, ir yra daugybė priemonių, be šio įstatymo, kurios jau taikomos jų karantino kontrolei. Pirmas dalykas, tai yra ir mobilioji programėlė „Karantinas“. Taip, galbūt gali veikti ir geriau, tačiau ji yra. Yra nustatomi buvimo duomenys per „Google“ žemėlapius, siunčiamus GPS. Taip irgi jau vyksta, jau yra. Pagaliau yra skambučiai žmonėms, ryšys su jais. Ir nepamirškime ketvirto kontrolės mechanizmo, tai yra kaimynų, kurie visada paskųs, jei kas nors nesilaikys to karantino.
Tai dabar viskas, sistema jau kažkaip atsistojo ant bėgių, o mes iš paskos lekiame ir bandome įvesti tokią policinę tvarką. Tai gerai, kad buvo atsisakyta duomenų srauto. Gerai. Gerai, kad buvo įvestas žmonių informavimas. Labai gerai. Gerai, kad yra apskundimas. Bet iki šiol nėra sutikimo, iki šiol nėra garantijos, kad vienai ar kitai progai pasitaikius, toks įstatymas, tokia nuostata įstatymo nebus sugriežtinta. Todėl aš negaliu pritarti šitam įstatymo projektui. Aš nesuprantu, kodėl jo reikia. Ir, tiesą sakant, baisiuosi, kaip apskritai Susisiekimo ministerija, Vyriausybė atneša tokį nekokybišką įstatymo projektą su rimtais žmogaus teisių pažeidimais.
PIRMININKAS. Dėkoju. J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Pirmas dalykas, Susisiekimo ministerijos vardu Vyriausybėje buvo pristatyta pozicija prieš pateikiant šį įstatymo projektą dėl kitų galimų būdų nustatyti vietą. Tačiau praktiškai, taip ir kolegė mini, realizuoti šiuos būdus yra sudėtinga. Esminis dalykas – kyla klausimas: o ką daryti su tais, kurie turi būti izoliuoti, bet nesutinka jų atžvilgiu taikyti kitų būdu? Mes galime kalbėti apie žmogaus teises tų asmenų, kuriems taikoma prievolė būti izoliuotiems ir neteikti grėsmės kitiems, tačiau nekalbame apie teisę būti saugiems visiems kitiems asmenims, kuriems šis žmogus, nesilaikantis saviizoliacijos, gali būti grėsmingas.
Todėl pirmiausia lokalizacijos stebėjimas vyks tik tų asmenų, kuriems nustatyta privaloma saviizoliacija, ir tik tuo atveju, jei tik toks asmuo nesutinka taikyti kitas priemones, padedančias nustatyti jo buvimo vietą, tik jam leidus. Bet jeigu žmogus nesutinka, bus neįmanoma nustatyti be šito įstatymo pakeitimo projekto, ar jis laikosi saviizoliacijos ir nekelia grėsmės kitų žmonių atžvilgiu. Tie asmenys, kurie sako, kad ši prievolė suvaržys žmogaus teises, nekalba apie tai, kad vien prievolė būti saviizoliacijoje jau yra žmogaus teisės išimtiniais atvejais pažeidimas arba suvaržymas. O mes kalbame apie būdą, kaip tas suvaržymas būtų realizuotas.
Gerbiamieji, norintys kalbėti apie žmogaus teisių pažeidimą, pagalvokite apie tuos žmones, kurie turi teisę būti apsaugoti nuo tų asmenų, kuriems gali būti grėsmingi. Ačiū. Todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolegos, kada kalbate, stebėkite laikrodį. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre Jaroslavai Narkevičiau, aš labai noriu, kad jūs mane apsaugotumėte nuo neatsakingų piliečių, kurių videoreportažus matėme iš kelto ar pasienyje. Taip, yra problemiškų žmonių. Bet jūsų priemonės yra iš XX amžiaus, tai nebėra XXI amžiaus. Elementariausias pažeidėjo būdas aplenkti jūsų priemonę yra palikti mobilųjį namie. Palikti mobilųjį namie arba persijungti į 2G tinklą. Tą jums sakė visos asociacijos: „Infobalt“ ir kiti, bet jūs užsikimšęs ausis tiesiog nenorite žengti į XXI amžių ir pagalvoti, kaip jūsų įstatymą apmaus tie, kurie iš tikrųjų nori užkrėsti nekaltus piliečius, nes mes kalbame apie visuomenės problemą. Šita priemonė, kurią jūs čia mėnesį gludinate su opozicija… Opozicijos dėka iš tikrųjų buvo išbraukti totalūs absurdai, tokie kaip duomenų srautai, kaip sekimas, vieno žmogaus sprendimu, dabar jau Vyriausybės lygmeniu priimami, atsirado apskundimo teisė. Bet jūsų atneštas įstatymo projektas yra neveiksnus, ir jūs atsakingos Lietuvos visuomenės neapsaugosite nuo šito. Atvirkščiai – jūs sukursite iliuziją kaip ir su kainų reguliavimu, kad jūs ką nors sprendžiate.
Aš siūlau negyventi iliuzijų pasaulyje, žengti į XXI amžių ir pažiūrėti, kas iš tikrųjų yra veiksnu. Paliks mobilųjį namie ir šitie piliečiai vaikščios gatvėmis. Tai niekaip nepadės, kad operatorius turės įpareigojimą jų duomenis pranešti ministerijai arba Ekstremalių situacijų komisijai. Paliks namie ir eis pasivaikščioti. Toks yra elementarus būdas.
PIRMININKAS. Dėkoju. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš tikrųjų čia viena iš tokių situacijų, kai nestebina, bet, aišku, nuliūdina. Aš nelabai suprantu, kodėl yra tokie pasisakymai valdančiųjų apie tai, koks yra geras projektas, kai praeito plenarinio posėdžio metu, atrodo, neformaliai pasiekėme kompromisą, kad nereikia šito projekto, kad suteikime galimybę piliečiams savanoriškai bendradarbiauti. Jūsų pačių Vyriausybės spaudos konferencijoje pristatyta ir tikrai pozityviai vertinta mobilioji programėlė „Karantinas“ gali suteikti teisę ir galimybę žmonėms savanoriškai laikytis izoliacijos. Nuo kada teisinėje valstybėje net ir pandemijos metu mes pradedame taikyti sankcijas prevenciškai?
Jeigu žmogus nesilaiko izoliacijos, jeigu jis ją pažeidžia, jeigu jis atsisako savanoriškai deklaruoti savo buvimo vietą, informuoti apie savo buvimo vietą saviizoliacijos metu, galima galvoti apie kokių nors prievartinių priemonių ėmimąsi, bet šiandieną atrodo, kad mes atšaukiame pagrindinį principą – galimybę piliečiams ir valstybei susitarti.
Aš visiškai nesuprantu šito įstatymo prasmės, nes jeigu jo tikslas yra užtikrinti piliečių saugumą, tai jis turėtų remtis demokratijos ir žmogaus teisių principais. Pandemijos metu galimas žmogaus teisių ribojimas tiek, kiek jis yra būtinas, proporcingas ir teisėtas, kai nėra kitų priemonių teisėtam tikslui pasiekti. Šis įstatymas iš esmės neatitinka savo tikslo.
Net nelabai suprantu, ar mes žadame kokią nors alternatyvą pasiekti, ar iš tiesų bus kompromisas, kam mes tada vargome, ruošėme ir registravome šitą projektą, ar mes užsiimame čia neaišku kuo.
PIRMININKAS. Dėkojame.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš agituoju balsuoti prieš.
PIRMININKAS. A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, atsiprašau, kad įvyko nesusipratimas pirmiausia dėl pateikimo, nes praėjusį antradienį mes šį įstatymą svarstėme ir jis paskui kažkaip stebuklingai dingo iš darbotvarkės. Tai ne iki galo baigta procedūra.
O šiaip, jeigu kalbėtume apie įstatymo esmę, labai šaunu, kad buvo išbraukti duomenų srautai, apie ką iš pat pradžių signalizavome, ir Ekonomikos komitetas pasisakė, kad ekstremaliosios situacijos ar karantino atveju tikrai negali būti stebimas žmogaus telefonas, naudojami, renkami ir stebimi jo duomenys. Tas gerai. Aišku, liko tik jo judėjimo vietos, GPS nuostatos, kad gali būti stebimas. Bet vėlgi, ar tai efektyviausia priemonė?
Išties, ką kalbėjo ir kiti kolegos, palikus savo mobilųjį telefoną namuose, tai nebus visiškai efektyvi priemonė. Tada mums reikėtų galvoti ne apie Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimą, bet apie Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimą, kad jeigu kiti žmonės nesilaiko karantino, kelia pavojų visuomenei, jiems gali būti taikomos atitinkamos sankcijos, galbūt tokios kaip ir nuteistiesiems – apykojės, apyrankės ir taip toliau. Tas tikrai užtikrintų, kad tie žmonės laikysis saviizoliacijos ar karantino ir nekels grėsmės visuomenei.
Šiuo atveju, aš manau, praėjus jau daugiau kaip mėnesiui nuo karantino pradžios, dabar toliau svarstyti įstatymą ir jį priiminėti kaip ir nebėra tikslo, nes priemonės yra švelninamos ir gali būti, kad po dviejų savaičių net ir pats karantinas baigsis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, nuomonės yra išsakytos. Kas pritariate įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip. Balsuojame.
Užsiregistravo 68. Balsavo 66: už – 64, prieš nėra, susilaikė 2. Neužtenka balsų. Atidedame balsavimą kitam laikui.
18.41 val.
Baudžiamojo kodekso 277 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4663(2) (priėmimo tęsinys)
Skelbiu irgi atidėtą balsavimą dėl Baudžiamojo kodekso 277 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, jį teikia gerbiamas ministras E. Jankevičius. Prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 65. Neužtenka. Atidedame balsavimą kitam laikui.
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-4138. Atsiprašau.
Dėl vedimo tvarkos arba po balsavimo. Prašau, Povilai Urbšy. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji, man atrodo, už tai, kad mes esame taip įstrigę dėl kai kurių įstatymų projektų, visų pirma turėtų prisiimti atsakomybę gerbiami valdantieji ir jų lyderiai. Aišku, aš suprantu, kad jūs turite iliuziją, kad jūs tą daugumą turite, bet be Mišrios grupės kai kurių palaikymo kai kurie įstatymai tikrai nebūtų priimti. Bet šiuo atveju tų kai kurių balsų pritrūko, tai nebuvo jūsų frakcijos narių. Todėl kaltinti dabar opoziciją, kad ji čia sutrukdė jums, gal nereikėtų. Visų pirma, kaip liaudis sako, blogam šokėjui kas nors visada trukdo.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, gal jau laikas būtų sėstis ir tartis, o ne apsimesti, žinote, kuo ir kiekvieną kartą bandyti balsuoti, kai neturite balsų. Juo labiau kad teisingumo ministras skambino ne vienam Seimo nariui ir jis sutinka, kad vieno straipsnio nebūtina priimti, o dėl kito, kurį būtina priimti, mes galime susitarti. Ne, jūs kaip užsispyrę ožiai ant to liepto ir kiekvieną kartą įkrentate į tą upelį. Tai kiek galima murkdytis tame mėšle? O gal imame ir susitariame ir šio, ir to kito projekto daugiau netraukti į darbotvarkę, bet yra galimybė parengti. Dėl, pavyzdžiui, Elektroninių ryšių įstatymo yra parengtas kitas projektas, kai pritaikant šiuolaikines technologijas būtų galima taikyti ir savanoriškumo pagrindais. Lygiai tas pats dėl Baudžiamojo kodekso.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Imame, susitariame ir priimame visi kartu 120 balsų ar daugiau už.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę.
Jaroslavas. Gerbiamas ministre, prašom.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Manau, kad politinėje erdvėje yra temų ir klausimų, dėl kurių nereikia susitarimo, o tiesiog kiekvienas turi suvokti savo asmeninę atsakomybę ir pagal tą atsakomybę balsuoti. Manau, kad dabartiniu metu tai ir įvyko. Tie, kurie arba nebalsavo, arba balsavo kitaip, prisiima asmeninę atsakomybę už tuos asmenis, kurie turi būti izoliuoti, bet vaikštinėja, užkrečia kitus, galbūt jūsų vaikus, galbūt pažįstamų vaikus, galbūt senelius ir taip toliau. Kalbant apie visas kitas priemones, arba galimas… (Balsai salėje) …tobulinti visada galima, tačiau daug kas iš pasisakiusiųjų prieštarauja vienas kitam, kaip ir ponia, kuri sakė, kad galima būtų nenaudoti, tačiau reikia naudoti. Faktas yra toks: Susisiekimo ministerija padarė, mūsų manymu, reikalingą darbą tam, kad apsaugotų sveikus piliečius nuo tų nedisciplinuotų užsikrėtusiųjų. Tai, kad mes jau tris savaites žaidžiame politinius žaidimus… Jūs pažiūrėkite užsikrėtusių asmenų srautus ir su kuo jie buvo susitikę. Kieno atsakomybė, kad jie būtent nebaudžiami užkrėtė kitus? Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas… Atsiprašau, Kęstuti, nepastebėjau. Gerai, prašau – K. Masiulis. (Balsai salėje)
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, ar galima…
PIRMININKAS. Įjungtas, įjungtas, arčiau mikrofono.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Norėčiau gerbiamam ministrui atsakyti, kad kolektyvinės atsakomybės nėra. Mes esame Seimo nariai, bet vis tiek neatsakome netgi už vieno ministro išasfaltuotus keliukus. Jisai pats tegu atsako.
18.46 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 3, 8, 131, 19, 27 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4138(2)ES, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 31, 39, 41, 48, 49, 51, 69, 71, 74 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 461 ir 711 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4139(2)ES, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11, 13, 14, 16, 17, 20, 201, 22, 25, 28, 29, 35, 37, 38, 39, 46, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 631, 64 straipsnių ir priedo pakeitimo, 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 202 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4140(3)ES (svarstymas)
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Energetikos įstatymo 2, 3, 8, 131, 19, 27 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4138. Teikėjas – Ž. Vaičiūnas. Pranešėjas – gerbiamas V. Poderys. Prašom. (Balsai salėje) Ir lydimieji Elektros energetikos įstatymo 2, 7, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 31, 39, 41, 48, 49, 51, 69, 71, 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 461 ir 711 straipsniais įstatymo projektas ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Čia pranešėjas turėtų būti A. Skardžius. Šių dviejų, jeigu svarstymo metu toliau bus. Dabar prašau dėl pirmo Virgilijų, o toliau A. Skardžius. Svarstymo stadija. Prašome pristatyti išvadą.
V. PODERYS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Komiteto išvados dėl visų įstatymų projektų?
PIRMININKAS. Jeigu turite, tai galite dėl visų, tada Artūras…
V. PODERYS (MSNG). Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Prašau.
V. PODERYS (MSNG). Dėl Elektros energetikos – bendru sutarimu, dėl Energetikos įstatymo – bendru sutarimu ir dėl Atsinaujinančių – taip pat bendru sutarimu. Dėl visų trijų bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. A. Skardžius. Gerbiamas Artūrai, papildomi komitetai. Prašau. Dėl trečio esate pagrindinis, o dėl kitų papildomų irgi paskelbti. Atsinaujinančių…
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas buvo kaip papildomas komitetas dėl Elektros energetikos įstatymo ir dėl Energetikos įstatymo. Dėl abiejų šių projektų komiteto balsavimo rezultatai – pritarė bendru sutarimu ir pasiūlė pagrindiniam Ekonomikos komitetui pritarti įstatymo projektui patikslinant jį pagal Teisės departamento pastabas. Sprendimai dėl abiejų, dėl kurių Aplinkos apsaugos komitetas yra papildomas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame už pristatymą. Pagrindinį irgi paminėjo, taip. Dėkojame. Kviečiamas gerbiamas V. Poderys į tribūną. Turite balsą diskutuoti.
V. PODERYS (MSNG). Dėkoju, pirmininke. Aš suprantu, kad saulė vakarop, aš tik per dvi minutes pristatysiu, kas, man atrodo, šiame įstatymo pakete yra svarbu ir ką tikrai verta mums visiems žinoti. Iš daugelio pataisų, iš daugelio siūlymų norėčiau skirti kelis, kurie, man atrodo, būtų įdomūs. Kaip žinome, žaliojoje energetikoje esame padarę įdomių žingsnių, gyventojus įraukėme į žaliosios energetikos gamybą, tai yra gaminantys vartotojai. Pagal šį įstatymo projektą atsiranda dar viena galimybė gyventojams gamintis elektrą, tai yra steigti energetines bendrijas. Kitaip sakant, ne kiekvienas asmeniškai, bet bendrijos, skirtingai nuo gamintojų, galėtų prekiauti elektros energija ir galėtų prekiauti ta energija be tarpininkų (tai yra antras siūlymas) arba gamintis patys sau už savikainą.
Kitas dalykas, kas yra įvedama ir į ką reikia atkreipti dėmesį, kad plečiantis žaliajai energetikai, tarkime, didelio vėjo, didelės audros atveju, jeigu nesustoja vėjo elektrinės, elektros gaminama per daug. Kitaip sakant, sistemos operatorius turi paprašyti sustoti arba sustabdyti prievarta vėjo energetiką. Už tai įvedama kompensacija, už priverstinį sustabdytą. Tai taip pat susiję su žaliosios energetikos plėtra. Kas paskutinėje stadijoje iš įstatymo projekto dingo, tai vėjo plėtra jūroje. Gaila, bet Aplinkos apsaugos komitete buvo atsisakyta šio postūmio.
Ir paskutinis dalykas, į ką noriu atkreipti dėmesį, kad reguliuotojui įvedama prievolė skatinti mūsų energetines monopolijas užsiimti inovacija, už tai joms taip pat būtų atsilyginama dalimi pelno.
Tai keli bruožai, į ką norėjau atkreipti dėmesį. Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, motyvai. P. Saudargas. Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kadangi abu komitetai bendru sutarimu pritarė visiems įstatymų projektams, sudarantiems šį paketą, tiesiog prisidėdamas prie gerbiamojo V. Poderio minčių pasidžiaugsiu, kad Lietuva toliau žengia XXI amžiaus žingsniais – steigiamos bendrijos.
Labai džiaugiamės, kad šios kadencijos Energetikos ministerija yra gaminančių vartotojų pusėje, lyg ir stipriname ir plečiame gaminančių vartotojų sąvoką ir galimybes. Lygiai taip pat naujas žingsnis – elektros bendrijos. Todėl aš, daug negaišindamas visų mūsų laiko, raginu kolegas balsuoti už, pritarti šiems įstatymų projektams.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, ar mes galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Dėkoju. Pritarta. (Balsai salėje) Aš dar kartą pakartosiu, kad pataisos bus svarstomos priėmimo metu, kaip buvo priimami ir kiti įstatymai.
18.53 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 471 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2476 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4535(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 471 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4535(2). Prašom, gerbiama A. Širinskienė, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nematau A. Širinskienės. Gal J. Sabatauskas padėtų? Juliau nėra. J. Sabatauskai, padėk. Yra S. Šedbaras. Ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas šį projektą svarstė vakar, balandžio 20 dieną, ir, visiems 10 balsavus už, įstatymo projektui buvo pritarta. Čia daugiau yra susiję su kelių projektų persidengimu ir sutvarkymu galutinai įsigalioti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų nėra. Gal ir čia galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritarta. Dėkoju.
18.54 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4407(2) (svarstymas)
Kitas – Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4407(2). Teikėjas – M. Majauskas, pranešėjas – A. Palionis. Ar dar kas nors yra iš to komiteto? Prašom. Gerbiamas V. Ąžuolas. Dėkoju.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. M. Majauskas dar kažko norėjo. Dėl motyvų? Nenori. Ačiū.
Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta.
18.55 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4705, Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4706, Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2641 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4707 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Medicinos praktikos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4705. Prašom, gerbiamas ministre Aurelijau Veryga. Aš dar pasikartosiu, ar čia trys sujungti, ar vienas? Du sujungti. Vadinasi, Odontologijos, taip?
A. VERYGA (LVŽSF). Taip. Medicinos praktikos.
PIRMININKAS. Medicinos atskirai, Odontologijos abu? Taip?
A. VERYGA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Pašom pristatyti dėl Medicinos.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų čia teikiamas visas įstatymų projektų pakeitimų paketas. Medicinos praktikos įstatymo, Odontologijos praktikos įstatymo pakeitimai, jų pagrindinis tikslas yra padidinti koeficientus gydytojams rezidentams ir odontologams.
Jūs visi puikiai prisimenate diskusijas, susijusias su medikų atlyginimu, su papildoma galimybe mokėti priedus medikams, dirbantiems šioje sudėtingoje situacijoje ir valdantiems su COVID-19 viruso protrūkiu susijusius iššūkius. Labai natūralu, kad visoje šioje situacijoje kaip tikrai lygiaverčiai partneriai ir kolegos dalyvauja, žinoma, ir gydytojai rezidentai. Kadangi šiai medikų grupei atlyginimas mokamas ne iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo per įkainius, kurie yra mokami gydymo įstaigoms, o yra mokama atskirai iš biudžeto, tai tam ir buvo tikrai nemažos dalies mūsų kolegų Seimo narių parengtos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama padidinti koeficientus, nustatant, kad gydytojams rezidentams ir odontologams koeficientai būtų didinami tiek, kad atlyginimai didėtų maždaug 15 %. Tam per likusius devynis mėnesius, kadangi yra planuojama nuo balandžio 1 dienos šį atlyginimo didinimą realizuoti, likusiam laikotarpiui reikia šiek tiek daugiau negu 3 mln. eurų.
Ši priemonė yra aptarta ir Vyriausybėje, iš tiesų manau, kad mūsų medikai rezidentai ir odontologai tikrai nusipelno tokio pat adekvataus atlyginimo didinimo, kaip ir kiti medikai. Kviesčiau pritarti šiems įstatymų pakeitimams ir sudaryti galimybę mano paminėtoms medikų grupėms gauti didesnį darbo atlygį.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam ministrui, jis pristatė visus tris, aš taip supratau, iš karto, dėkojame ministrui. Dabar diskusija arba pasisakymas. Klausimų dar turite? Palaukite, atsakysite. Ne diskusija, o klausimai. Prašom, M. Majauskas. Nenori šiandien kalbėti M. Majauskas. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, įdomu, kai vis dėlto matote visą medicinos spektrą, bet kai kada nepastebite rezidentų. Kaip čia yra? Ar čia nepastabumas, ar čia mąstymo būdas, kad kai kurie galėtų ir pakentėti? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Nežinau, kaip čia vertinti tą jūsų klausimą. Ką reiškia nepastabumas? Tam ir registruotos yra įstatymų pataisos, kaip ir minėjau, jų šaltinis yra kitas. Skirtingai negu kitiems medikams, jiems yra mokama tiesiogiai iš biudžeto. Kadangi medikų atlyginimus buvo planuota didinti gerokai vėliau, o viskas yra atkelta anksčiau ir kitų medikų atlyginimų didinimas yra paankstintas, tai buvo ta pati logika registruoti ir šiuos įstatymų pakeitimus, kad būtų galima numatyti mokėjimą jau iš biudžeto.
PIRMININKAS. G. Skaistė. Nėra. A. Matulas prašom. Turėjote klausimą ministrui.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, išties reikia sveikinti, kad vos ne pirmas įstatymo projektas, kurį teikia nemažai Seimo narių. Aišku, gaila, kad tik dabar prisiminti rezidentai. Kaip jūs tame fone vertinate savo sprendimą padidinti daugiau kaip 100 eurų, priemokas mokėti savo pavaldiniams, kai visas pasaulis ir mes kalbame apie tai, kad ar kažkiek susimažintume atlyginimą, atsisakytume reprezentacinių lėšų ar kanceliarinių? Kaip jūs vertinate šitą savo spendimą?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Šitą sprendimą vertinu labai gerai. Ir galiu dar kartą pakartoti, kad valstybės tarnautojai ir žmonės, kurie faktiškai du mėnesius dirba be savaitgalių, dirba neskaičiuodami valandų, tikrai nusipelnė to darbo užmokesčio. Tikrai kviesčiau jų nepainioti su politikais, tai yra su tais žmonėmis, kurie pasaulyje ir priima tokius sprendimus.
Dar pasižiūrėkite, jeigu jau kalbate apie tuos pasaulio lyderius, kurie taip daro, kokius jie atlygius ten gauna. Tai yra skaičiuojama šimtais tūkstančių dolerių ar eurų per metus. Na, tiesiog nesilyginkime su tais, su kuriais lygintis nereikia.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam ministrui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai… A. Matulas dar. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties, rodos, prieš pusantro mėnesio Sveikatos reikalų komitete kalbėjome apie atvejus, kaip Prancūzijoje buvo valdomas SARS, kaip ten medikams iš karto buvo padidinti atlyginimai net kelis kartus, ir siūlėme komitete tą sutartinai daryti. Deja, mūsų noras ir siūlymas nebuvo išgirstas. Tada buvo pateiktas įstatymo projektas, kad atlyginimą didintume tik židiniuose dirbantiems medikams. Mes su kolega R. Martinėliu užregistravome siūlymą, kad vis dėlto visiems medikams reikia bent jau epidemijos metu kelti atlyginimą. Džiaugiamės, kad išprovokavome rimtą diskusiją. Vyriausybė pagaliau apsisprendė iš to didesnio nei 500 mln. PSDF rezervo didinti atlyginimus bent 15 % ne nuo rugsėjo mėnesio (suprantame, kodėl prieš rinkimus tai buvo suplanuota), bet nuo balandžio mėnesio. Ir vėlgi gaila, kad rezidentai buvo pamiršti. Ta problema šiuo metu yra sprendžiama.
Bet vėlgi tame fone yra ganėtinai gėda klausytis gerbiamo ministro, kad jis surado kelis savo pavaldinius, politinio pasitikėjimo pavaldinius, kurie, pasirodo, čia dirba daugiausiai ir verti tokio priedo, tokio kaip atlyginimo, ne tik kad priedo, bet atlyginimo, didžioji dalis Lietuvos gyventojų, mokytojų, dirbančių individualiai, medicinos srityje, negauna. Pasirodo, jie dirba daugiau negu premjeras, vos ne tiek pat kaip Prezidentas. Šitas kontekstas yra labai negražus. Bet raginu pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu šiam raginimui? Ačiū, pritarta. Dėkoju.
Kaip pagrindinis siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Svarstymas – balandžio 28 dieną. Tinka? Pritariame? Dėkoju.
19.04 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4715 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4715. Pranešėja – D. Šakalienė. Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Mieli kolegos, noriu tik priminti, nes, atrodo, pamiršome per šias porą savaičių, kad šis įstatymo projektas atsirado reaguojant į žmogaus teisių ekspertų poziciją dėl galbūt perteklinio asmens teisės į privataus gyvenimą apsaugą ribojimo, kuris yra Vyriausybės siūlomame projekte Nr. XIIIP-4671. Iš esmės visi suprantame, kad virusas kelia didžiulę grėsmę, pandemijos metu tikrai reikia imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad asmenų, galbūt užsikrėtusių virusu, judėjimas būtų kiek įmanoma ribotas ir saviizoliacijos laikymasis būtų būtina prievolė. Tačiau saviizoliacijoje esančių asmenų buvimo vietos kontrolei tikslingiausia būtų savanoriškas, vadinasi, tuo pačiu ir atsakingas, prisiimant atsakomybę, piliečių susitarimas su valstybe, kad jie saugos savo ir kitų asmenų sveikatą. Savanoriškai bendradarbiaujant nėra ir motyvacijos palikti mobilųjį telefoną namuose, jį išjungti ir taip toliau. Todėl manome, kad naudojimasis mobiliąja programėle, pavyzdžiui, „Karantinas“, kuri jūsų Vyriausybės buvo pozityviai įvertinta ir pristatyta Vyriausybėje vykusioje spaudos konferencijoje prieš tas pačias dvi savaites, naudojimasis ja kaip tik ir atitiktų dabar esantį poreikį užtikrinti, kad saviizoliacijoje esantys asmenys informuotų apie savo buvimo vietą, laikytųsi nurodymų, ir taip galėtume kontroliuoti jų judėjimą savanoriškai susitarus.
Taigi mes manome, kad tik tais atvejais, kai asmuo piktybiškai nesilaiko įsipareigojimų dėl saviizoliacijos, atsisako naudotis nurodyta Vyriausybės patvirtinta mobiliąja programėle ar pažeidžia jos naudojimosi reikalavimus, tai yra išjungia telefoną, nesinaudoja ja, tik tuomet valstybės institucijoms galėtų būti suteikta teisė stebėti faktinę asmens buvimo vietą, be jokios abejonės, nerenkant nereikalingų duomenų, tokių kaip duomenų srautas, bei užtikrinant, kad tų duomenų rinkimas būtų nutrauktas iš karto, kai tam nebėra poreikio, jie būtų sunaikinti, taip pat būtų galimybė apskųsti tokius veiksmus.
Siekdami kompromiso, siekdami mūsų konstruktyvaus bendradarbiavimo ir galimybės susitarti, minimaliai koreguodami paskutinę versiją Vyriausybės projekto, tiesiog prie jos pridėjome papildomą nuostatą, kad šios dalies nuostatos netaikomos, kai asmenys, kurių judėjimas yra apribotas, sutinka ir pagal numatytus reikalavimus naudojasi Vyriausybės patvirtinta mobiliąja aplikacija savo buvimo vietos nustatymui ir kontrolei. Man atrodo, viskas aišku.
PIRMININKAS. Dėkojame. Bet jūsų nori paklausti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Atsisakote. Dėkojame. Gal A. Kupčinskas irgi? Atsisako. Dėkojame. Dėkojame pranešėjai. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Siūlote balsuoti? Balsuosime tada pabaigoje dėl viso ar… Gerai, pabaigoje balsuosime.
Dabar Seimo statuto… Aš tuoj pasakysiu. Buvo pasiūlymas dėl Seimo statuto 15 straipsnio 31 pakeitimo projekto, bet jis prieštarauja Konstitucijai, tai mes jo negalime svarstyti, kol Teisės ir teisėtvarkos komitetas neapsvarstys ir neduos savo išvadų. Dėkojame.
Toliau kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4643(3). Pranešėjas – K. Starkevičius. Prašau. Gerbiamas G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, aš noriu atkreipti dėmesį, kad čia yra šitas ryto nesusipratimas, kai buvo prašyta išbraukti iš darbotvarkės, iniciatorių prašymu, daug projektų ir Seimas dėl nesuprantamos priežasties tiesiog to nesutiko padaryti. Aš dabar kviečiu toliau to rytinio cirko netęsti, paprasčiausiai tų projektų mes nepristatysime. Viskas. Jie yra perkelti į ketvirtadienio darbotvarkę ir ketvirtadienį jie bus pateikiami.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dėkoju už tokį pranešimą. Dabar aš tiktai perskaičiau, pranešėjas – K. Starkevičius. Nėra.
Kitas projektas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4714. I. Šimonytė. Pranešėjos nėra? Nėra.
Kitas – Paramos būstui įsigyti projektas Nr. XIIIP-4710. Pranešėjas – E. Pupinis. Irgi nepasiruošęs. Dėkojame.
Farmacijos įstatymo projektas Nr. XIIIP-4571. Pranešėjas – A. Matulas. Irgi tas pats.
Užimtumo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4725. Pranešėja – G. Skaistė. Nėra. Dėkojame.
Pridėtinės vertės mokesčio projektas. Pranešėjas – A. Matulas. Irgi nepasiruošęs. Dėkojame.
Gerbiami kolegos, balsuojame dabar dėl D. Šakalienės pasiūlyto… Atsiprašau, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4718. Pranešėjas – K. Bartkevičius. Prašom, čia bus du balsavimai tada. Ar Aušrinė norėjo ką nors pasakyti? Ne. Atsiprašau. (Balsai salėje) Neblogai, taip.
19.09 val.
Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo Nr. IX-1607 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4718 (pateikimas)
K. BARTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, teikiu jums Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo Nr. IX-1607 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jo tikslas ir uždavinys – papildyti įstatymą nuostatomis, reglamentuojančiomis ir įteisinančiomis savivaldybių tarybų teisę, paskelbus Lietuvos Respublikoje nepaprastąją padėtį, ekstremaliąją situaciją ar karantiną, skirti iki 50 % Savivaldybių aplinkos apsaugos specialiosios programos lėšų Visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai finansuoti. Prašau pritarti mano teikiamam projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausiančių nėra. Gerbiami kolegos, ar mes galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame. Dėkoju. Vadinasi, svarstymas būtų birželio 23 dieną, čia prieš Jonines, pabrėžiu. Aplinkos apsaugos komitetas – pagrindinis. Galime paskirti bendru sutarimu? Ačiū, dėkojame.
19.11 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4715 (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, reikia balsuoti dėl D. Šakalienės. Kas pritaria D. Šakalienės ir kitų Seimo narių įstatymo projektui, prašom balsuoti. Galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Gerai, gerai, balsuojame. Atsiprašau, neveikė. Dabar elektroninės programos jau pasirengusios priimti jūsų balsavimus.
Užsiregistravo 66, balsavo 66: už – 28, prieš – 2, susilaikė 36. Po pateikimo nepritarta.
Noriu paklausti, ar grąžinti, ar atmesti? Gal D. Šakalienė truputį ką nors mums trumpai paaiškins? Prašau.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Taip. Aš tik noriu pasakyti, kad šiandien mes turėjome tiesiog tobulą iliustraciją, kaip kai kurie žmonės sako, kad opozicija trukdo dirbti, tai kai opozicija eina į maksimaliai įmanomą kompromisą, pasiūlo neformaliai sutartą variantą, kad tik vienintelis dalykas dėl tos mobiliosios programėlės, ir susilaiko žmonės, tai atskiro įstatymo… (Balsas salėje) Todėl, kad patys aiškinote, ponia R. Baškienė paaiškino, kad priėmimo stadijoje nebegalima teikti pataisų ir pasiūlymų, pasakė, kad turime registruoti atskirą įstatymo projektą, kuris buvo identiškas jūsų paskutinei versijai. Vienintelis dalykas, kad suteikiame savanoriškai galimybę žmonėms pranešti apie savo buvimo vietą, ir jūs paskandinote šitą įstatymo projektą. Tai jūs, gerbiamieji, ir parodėte, ar jūs norite konstruktyviai dirbti, ar ne. Čia tiesiog…
PIRMININKAS. Dėkojame už pareikštą nuomonę.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). …svetimos gėdos jausmas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame už pareikštą nuomonę. Gerbiami kolegos, balsuojame, ar atmesti, ar pateikėjui tobulinti. Jeigu siūlome tobulinti, balsuojame už, jeigu siūlome atmesti, balsuojame prieš. Prašom balsuoti. Atmesti arba… balsuojame alternatyviai. Iš naujo balsuojame, kažkas atsitiko su aparatūra. Alternatyvus balsavimas. Kas balsuoja už – tobulinti, kas balsuoja prieš – atmesti.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 44, prieš – 24. Projektas siūlomas tobulinti.
Prašau, gerbiamas. Prieš paskutinį klausimą dar gerbiamas Gabrielius, bet paskutinis klausimas bus pranešimai.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas pirmininke, aš tik dėl protokolo, paprotintas kolegų. Ne tas balsavimas mano buvo.
PIRMININKAS. Kaip?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Mano balsavimas buvo už.
PIRMININKAS. Čia dėl protokolo.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Čia dėl protokolo.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dėkojame.
Pareiškimai. Nėra. Nėra pareiškimų. Registruojamės.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Balsavo irgi daug.
19.15 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, skelbiu paskutinį pareiškimą – nenumatytas posėdis yra numatytas ketvirtadienį, 10 valandą. Sėkmės. Šiandienos posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.