LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
Lietuvos Respublikos Seimo
Teisės ir teisėtvarkos komitetui
E. pristatymo sistema
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL POLITINIŲ ORGANIZACIJŲ ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3082
|
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2023 m. spalio 18 d. raštu Nr. S-2023-41576 pateiktą prašymą), atliko Lietuvos Respublikinės politinių organizacijų įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3082[1] (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Projekto antikorupcinio vertinimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, buvo atlikti analitinės antikorupcinės žvalgybos veiksmai, siekiant surinkti ir apdoroti informaciją, aktualią Projekto antikorupciniam vertinimui.
Projektu siūloma nustatyti, kad politinių organizacijų, t. y. politinių partijų ir politinių komitetų, finansavimo šaltiniu galėtų būti ne tik Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, politinei organizacijai suteiktos paskolos (kaip šiuo metu yra nustatyta Politinių organizacijų įstatyme), bet visų Lietuvos Respublikoje registruotų kredito įstaigų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų kredito įstaigų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, politinei organizacijai suteiktos paskolos.
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus.
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Atsižvelgiant į palyginti aukštą kredito unijų politizacijos rodiklį, didelį kreditų unijų skaičių, palyginti neaukštus reikalavimus kredito unijos įsteigimui, kredito unijų veiklos koncentraciją regionuose, Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų didinama korupcijos rizikos pasireiškimo tikimybė, susijusi su neskaidriu politinių organizacijų ir politinių kampanijų finansavimu
Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje ir Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 36 dalyje pateikta kredito įstaigos sąvoka: kredito įstaiga – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Minėtame Reglamento 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad kredito įstaiga – įmonė, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės ir paskolų teikimu savo sąskaita. Įvertinus teisės aktus, valstybės įstaigų viešai skelbiamą informaciją[2], darytina išvada, kad kredito įstaigomis laikytini tik bankai[3] ir kredito unijos[4]. Projekto rengėjai aiškinamajame rašte taip pat kaip kredito įstaigas nurodo bankus ir kredito unijas. Taigi Projektu siūlomu teisiniu reglamentavimu politinių organizacijų finansavimo šaltinių sąrašas būtų praplėstas kredito unijų paskolomis.
Lietuvoje veikia 58 kredito unijos ir 2 centrinės kredito unijos. Kredito unija, skirtingai nei bankas, yra kooperatiniais pagrindais veikianti kredito įstaiga. Norėdamas naudotis kredito unijos paslaugomis, fizinis ar juridinis asmuo turi tapti unijos nariu, įsigyti pajų. Kiekvienas kredito unijos narys turi balso teisę, dalyvauja kredito unijos valdyme.
Įvertinus teisės aktus, kredito unijos steigimui keliami palyginti nedideli reikalavimai, – kredito uniją gali įsteigti ne mažiau kaip 5 steigėjai – fiziniai asmenys, užtenka turėti 150 narių ir ne mažesnį nei 145 tūkst. Eur nuosavą kapitalą.
Specialiųjų tyrimų tarnybai atlikus analitinės antikorupcinės žvalgybos patikrinimą, nustatyta:
- iš 58-ių kredito unijų 9-ių kredito unijų vadovai ir 1-os kredito unijos vadovo pavaduotojas yra politinių partijų nariai (t. y. 17 proc. kredito įstaigų vadovauja asmenys, priklausantys politinėms partijoms); 4-ių kreditų unijų vadovai nepriklauso politinei partijai, tačiau yra politinių partijų narių sutuoktiniai (partneriai); 5-ių kreditų unijų vadovai nepriklauso politinei partijai, tačiau yra politinių partijų narių artimi giminaičiai (t. y. tėvai, vaikai, broliai, seserys). Taigi nurodyti duomenys rodo, kad kas trečias kredito unijų vadovas yra politinių partijų narys arba jo sutuoktinis (partneris) ar artimas giminaitis;
- kredito unijose įvairiose pareigose (vadovais, padalinių vadovais ir pan.) dirba 57 asmenys, priklausantys politinėms partijoms, t. y. 9 proc. visų kredito unijų darbuotojų sudaro politinių partijų nariai (viso kredito unijose dirba 635 darbuotojai);
- vienoje iš kredito unijų[5] dirba 8 darbuotojai, iš kurių 5 darbuotojai, įskaitant šios kredito unijos vadovą, priklauso tai pačiai politinei partijai;
- vienoje iš kredito unijų[6] dirba 5 darbuotojai, iš kurių 3 darbuotojai, įskaitant šios kredito unijos vadovą, yra politinių partijų nariai;
- vienos politinės partijos narys[7] dirba 7-iose skirtingose kredito unijose.
Atkreiptinas dėmesys, kad skirtingai nei bankai, kurių padaliniai pagrinde veikia tik didžiuosiuose miestuose (tačiau aptarnauja visus asmenis), dauguma kredito unijų įsikūrusios mažesniuose miestuose ir paslaugas teikia tik šiose ir su jomis besiribojančiose savivaldybėse gyvenantiems fiziniams asmenims ir įsikūrusiems juridiniams asmenims, kurie yra kredito unijų nariai[8]: Šilutės kredito unija, Jurbarko kredito unija, Ignalinos kredito unija, Anykščių kredito unija, Jurbarko kredito unija, Mažeikių kredito unija, Pakruojo kredito unija, Raseinių kredito unija, Pasvalio kredito unija, kredito unija „Prienų taupa“, Kėdainių krašto kredito unija, Utenos kredito unija, Jonavos kredito unija, Biržų kredito unija, Kelmės kredito unija, Elektrėnų kredito unija, kredito unija „Kupiškėnų taupa“, Tauragės kredito unija, Palangos kredito unija, Joniškio kredito unija, Plungės kredito unija, Vilkaviškio kredito unija, Šilalės kredito unija, Kretingos kredito unija, Alytaus kredito unija, kredito unija „Gargždų taupa“, Alytaus kredito unija, Pagėgių kredito unija, Trakų kredito unija, Druskininkų kredito unija ir kt.
Dėl kredito unijų veiklos politinėse kampanijose paminėtina, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos 2023-03-16 sprendimu pripažinta, kad viena iš kredito unijų skleisdama savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinę reklamą prieš tai nedeklaravusi politinės reklamos įkainių ir sąlygų Vyriausiajai rinkimų komisijai, pažeidė Rinkimų kodekso 96 straipsnio 1 dalį[9].
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta (palyginti aukštą kredito unijų politizacijos rodiklį, didelį kreditų unijų skaičių, palyginti neaukštus reikalavimus kredito unijos įsteigimui, kredito unijų veiklos koncentraciją regionuose), Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, Projektu siūlomas politinių organizacijų finansavimo šaltinių sąrašo praplėtimas kredito unijų paskolomis didintų korupcijos rizikos pasireikšimo tikimybę, susijusią su neskaidriu politinių organizacijų ir politinių kampanijų finansavimu, pavyzdžiui, suteikiant politinei organizacijai paskolą lengvatinėmis sąlygomis (nepagrįstai mažomis palūkanomis ar apskritai be jų, be turto įkeitimo, laidavimo, garantijos ir pan.), gali turėti įtakos vietos politinės organizacijos, vietos politikų ir šiame regione veikiančios kredito unijos neskaidrių ryšių susidarymui, galimos situacijos, kai juridiniai asmenys būdami kredito unijos nariais finansuotų politinę organizaciją, prisidengiant tai kredito unijos paskola, taip pat gali būti steigiamos naujos kredito unijos, iš esmės skirtos tam tikrai politinei organizacijai, jos politinei kampanijai finansuoti ir pan.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
2.1. Nėra pagrindžiamas poreikis plėsti politinių organizacijų finansavimo šaltinių sąrašą kitų nei bankai kreditų įstaigų paskolomis
Pažymėtina, kad Lietuvoje politinių organizacijų ir politinių kampanijų finansavimas yra griežtai reglamentuotas, sukurta politinių organizacijų ir politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės sistema, juridiniams asmenims uždrausta finansuoti politines organizacijas ir (ar) politikus.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Projektas išplėstų politinių organizacijų galimybes gauti paskolą, didintų kredito įstaigų konkurenciją“. Tačiau Projekto aiškinamuoju raštu nepagrindžiama, kodėl šiuo metu politinėms organizacijoms nepakanka bankų teikiamų paskolų, kuo kredito unijų teikiamų paskolų sąlygos pranašesnės nei bankų, todėl aiškinamajame rašte nurodyti teiginiai dėl teikiamo siūlymo vertintini kaip deklaratyvūs, abstraktūs.
Kitas Projekto pagrindimas, pateiktas aiškinamajame rašte – kad siekiama suvienodinti Politinių organizacijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso nuostatas[10] – Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, paremtas klaidingu Rinkimų kodekso nuostatų interpretavimu, ir niekaip nepagrindžia Projektu teikiamo siūlymo. Seimo Teisės departamento 2023-09-21 išvados Nr. XIVP-3082 1.1 papunktyje dėl to pateikti išsamūs argumentai[11].
2.2. Politinė organizacija, norinti gauti paskolą iš kredito unijos, turėtų tapti kredito unijos nare, dalyvautų kredito unijos valdyme, o tai nedera su politinės organizacijos tikslais
Šią Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą pagrindžiantys argumentai iš esmės sutampa su Seimo Teisės departamento argumentais, kurie išsamiai išdėstyti Seimo Teisės departamento 2023-09-21 išvados Nr. XIVP-3082 1.2 papunktyje.
3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiama.
Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu siūlomos nuostatos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi:
- atsižvelgiant į palyginti aukštą kredito unijų politizacijos rodiklį, didelį kreditų unijų skaičių, palyginti neaukštus reikalavimus kredito unijos įsteigimui, kredito unijų veiklos koncentraciją regionuose, Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų didinama korupcijos rizikos pasireiškimo tikimybė, susijusi su neskaidriu politinių organizacijų ir politinių kampanijų finansavimu
- nėra pagrindžiamas poreikis plėsti politinių organizacijų finansavimo šaltinių sąrašą kitų nei bankai kreditų įstaigų paskolomis;
- politinė organizacija, norinti gauti paskolą iš kredito unijos, turėtų tapti kredito unijos nare, dalyvautų kredito unijos valdyme, o tai nedera su politinės organizacijos tikslais.
Direktorius Linas Pernavas
Andrius Kalesnykas, tel. 8 706 63 338, el. p. [email protected]